Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 3 prej 3
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,763
    Faleminderit
    35
    92 falenderime nė 86 postime

    Gjuha proto-sarde dhe arberishtja, arvareshu (ilire),


  2. #2
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,763
    Faleminderit
    35
    92 falenderime nė 86 postime

    Pėr: Gjuha proto-sarde dhe arberishtja, arvareshu (ilire),

    Gjuha e pėrbashkėt me Ilirishten e Sardenjės lashtė dhe te Sardeve te maleve qendrore tė ishullit, ėshtė evidentuar nga dokumentet e shkruara tė historianit bizantin Stefani i Bizantit, i cili ėshtė njė dijetar i besuar tek tė cilat trajtohen dokumentimi e prejardhjes tė banoreve te kasaj zone si dhe mosha, etj. Ai thotė: “Sardos, oos Parthos, polis Illyrias, oi politai Sardēnoi” dhe se ėshtė “Sardos ashtu si Parthosi, eshte qytet i Ilirise, qytetarėt e saj janė quajtur Sardenoi” qė sipas vepres se tij, ėshtė grupi mė i madh etnik fonetikisht i afėrt me atė tė Shardanas . Parthoset dhe fisi Partini ishte vendosur nė Shqipėrinė qendrore, Elbasan dhe pėrgjatė lumit nė Shkumbin. Ai gjithashtu kujton se nė Shkodėr nė Shqipėri ishte vendosur qyteti mesjetar Sharda i permbytur sot pas ndėrtimit te njė dige tė madhe. Fiset ilire tė kėtij territori u quajten sardeates dhe i pėrkiste grupimit te dialektit Gegė. Substrati ilirik mbėshtet qasjen e gjuhės origjinale ilire dhe qytetėrimit tė Sardenjės siē e ka shkruar edhe studiuesi dhe dijetari Alberto Areddu nė botimin “Origjina shqiptare e qytetėrimit nė Sardenjė”.Gjuha e lashtė ilire e Sardenjės ėshtė premisa e kombit modern neo-latine Sardenjės moderne, qė ėshtė rezultat i evolucionit ndikuar nga latinishtja, dhe pastaj nga gjuhet katalanisht dhe spanjisht. Hipoteza e prejardhjes ilire te sardeve ėshtė mbėshtetur nga mė shumė se njė autor, si dhe nga disa vende. Por zėri mė autoritativ ėshtė i Herodotit i cili nė Kapitullin I, paragrafi 94 te librit te tij “Historiae” (Ιστορίαι) flet pėr emigrimin e Tirrenasve, njerėzve thrakas dhe Frigiane, pastaj zbarkimin e Ballkanasve dhe tė Anadolleve, ne Sardenje – prej nga e cila i dha jete fiseve shardana dhe nuragjike,- dhe ne Toscana, ku ajo i dha jete popullit Etrusk – kjo e fundit ėshtė ndėr tė tjera njė hipotezė e pranuar nga pothuajse tė gjithė historianėt.

    Ky fluks i lashtė migrimi indo-evropian drejt Sardenjės pėrfundoi me fillimin e mijėvjeēarit tė parė para Krishtit dhe mund tė ketė ndodhur, jo vetėm nga deti, por edhe ne sasi tė konsiderueshme edhe nga toka, pasi kaluan Adriatikun pershkuan gadishullin italik (duke kaluar nga Romagna nė Toscana) dhe pastaj populluan Etrurine, Korsikėn dhe Sardenjėn. E konfirmojne kėtė origjinė tė lashtė egjeike Balkano-anatoliane te Sardenjės edhe studime tė ndryshme gjenetike qė kane konfirmuar lidhjen me popullsine e Gegėrisė ilire (Mali i Zi Bosnja dhe Shqipėria Veriore) dhe popujve tė lashtė tė gadishullit miken, greket paradorike , pellazgėt dhe minoanet. Nė fund tė fundit shqiptarėt, sardėt dhe etruskėt posedojne tė pėrbashkėt origjinėn e Anadollit. Ne zerin Oliena, thuhet se “vendi duket tė jetė i lindur nga bashkimi i fiseve mė tė vogla, tė cilat pastaj do tė jetė e kombinuar me njė fshat ekzistues, mė tė zhvilluar se tjetri, dhe sigurinė e ofruar pėr kėtė arsye mė shumė kundėr pushtuesve, duke depėrtuar tani nga Barbagia . Paraardhėsit e lashtė tė kėtyre njerėzve, do tė kishin qenė Iliensi, marinarė, te ikur nga Troja nė flakė. ” Nė fakt emri tjetėr i Trojės nė latinisht ishte “ilium”. Nė fakt, romakėt kane quajtur Ilienses barbaret. Ekziston njė legjendė, por edhe historia e shkatėrrimit tė Trojės nė duart e Achaeaneve dorik (greket), qe dukej si njė legjendė homerike. Sipas legjendave lokale gjithmonė njerėz qė vijnė nga Egjeu kanė themeluar Osiddan dhe Olbian. Disa shprehje vendore tė moshuarve “dhe vrecos” (e vjetėr), nė Barbagia, argumentojnė: «Aveddos, purros, pupurros, avuzos, argazas, vennios papascuas, po leia, a trupe, stasios e trasidhu, a istrussiu e rebedia zizi chechina, bussiaos e vertera frica, pelau pelau, dadanu dadanu, lumina lumina, chen’isperu, inter’i malesas ‘atesas e s’isula iscretia e Sardinna’». (Vėllezėrit, burrat, fėmijėt, tė rinjtė, gratė, erdhen nė fshehtėsi, ose duke kėrkuar leje nga autoritetet lokale, ose kundėr vullnetit tė tyre, tė lodhur prej trazirave, u zhvendosen nga e keqja dhe mjerimi mė zi, plot frikė tė vėrtetė, pasi kaluan nėpėr oqean, dete, lumenj, pa shpresė, derisa u vendosen nė malet e largėta tė ishullit tė Sardenjės se pabanuar). Ka vetėm njė gjuhė nė Europė qė ka tė bėjė me kėto shprehje tipike barbare, por kjo nuk ėshtė gjuha baske, ėshtė gjuha shqipe dhe arvanite.

    Qendrat fqinje me Dorgalin, Urzulei dhe Baunei te dominuara nga masivi gėlqeror i malit Montesanto (Gjiri i Oroseit), pėr shkak tė izolimit gjeografik, kanė pasur njė dukuri te ruajtjes gjuhėsore tė ngjashme me atė tė ishullit tė Eubea (Greqi), djep i arvanitasve.

    Mė poshtė ėshtė Lutja e Zotit nė “arvareshu”. (“Babbu Nostru” inde sha goia arvaresha):

    Babai Xhanu
    Babai Xhanu cie ja-sher inde shu celu
    ja-shiadh shantau shu lumene č tene
    ja-shiadh anca vinnie shu mereu č tene
    ja-shiadh bautia sha urdha č tčne
    Emmo inde shu celu emmo inde sha toca
    A nuru tui thommiri gjitianu a sha beca xhana
    A nuru tui indergjere a shara deitorara xhanara
    Si nuru indergjimuru a shuru deitoriri xhanuru
    Tui a nuru momos tommir a shara mashcadhara
    Ama tui liriar a nuru inca cecinu
    Amen Xheshu.

    Zanoret Paragogjike shqiptohen keshtu, fjala diftong pėrfundimtar nj lexohet nzu, j mund tė lexohet si z, duke bėrė njė ndėrlidhje nė Sarden moderne. (Babu Nostru, Babu nostru chi istas in sos chelos, Santificadu siat su numen tuo, Benzat a nois su rennu tuo, Fata siat sa voluntade tua, Coment in su chelu gai in sa terra, Su pane nostru de onzi die dae nos oe, E perdona nos sos pecados nostros, E non nos dasses ruer in sa tentazione, Ma liberanos dae male. Amen).

    Ave Maria:
    Ave Mari inde sha goia arvaresha / (Ave Maria nė gjuhėn arvaresh):
    Ave Mari imbusa č careshti
    Shu Tommeu eshte me teche
    Ja-sher shantaa interi shara femerara
    shantaa sha pumora č sha branza č tene: Xhesu.
    Shanta Mari nenna č Dia
    Rexa po nuru mashcadheriri
    Tashi eshte sha sara č xhana gatia.
    Amen Xheshu.
    Himni i Diellit (Nė gjuhet Shardane, Nuragjike dhe Ilirike (ne kllapa shqiptimi):
    Dillu cadhe inde shu chelu
    ondramuru (pr. ondramushu) sha phandela č tč!
    diamuru (pr. diamushu) a shu mereu č tč,
    diamuru (pr. diamushu) a sha mannia č tč.
    Emmo inde pelau emmo inde toca
    dillu cadhe inde shu chelu
    ondramuru (pr. ondramushu) sha phandela č tč!
    A nuru (nushu) tui thommiri (pr. tomishi) gjitianu a shu ishperonju xhanu.
    dillu cadhe inde shu chelu.
    ondramuru (pr. ondramushu) sha phandela e tč!
    Pronuncia:
    dillu cadhe inde shu chelu
    ondramush sha phandela e tč!
    diamush shu mereu e tč,
    diamush sha mannia e tč.
    emmo inde pelau emmo inde toca
    dillu cadhe inde shu chelu
    ondramush sha phandela e tč!
    a nush tui thommish gjitianu a shu ishperonju janu.
    dillu cadhe inde shu chelu
    ondramush sha phandela e tč!
    ( “ph” ne arvareshu eshte p e bute).https://www.shqiperia.com/blog/gjuha...erishtja-arvar

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,763
    Faleminderit
    35
    92 falenderime nė 86 postime

    Pėr: Gjuha proto-sarde dhe arberishtja, arvareshu (ilire),



    Vendi i rrallė kur ruhet shqipja e vjetėr - Gjurmė Shqiptare
    11 apr. 2020
    Top Channel Albania

    Zbuloni gjuhėn ilire... Arkeologėt italianė e francezė tregojnė mbishkrimet, lidhjet me shqipen, fjalėt e vjetra, historinė e jashtėzakonshme...
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 12-04-2020 mė 06:49

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •