Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 3 prej 3
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e fegi II
    Anėtarėsuar
    19-10-2012
    Postime
    434
    Faleminderit
    13
    20 falenderime nė 18 postime

    Sisaku ne burimet antike

    Marina Hoti
    Pamje

    Nė botėn e Romės Siscia hyn nė shekullin II p.e.s.
    Pasi u rrethua disa herė, ajo ėshtė e pushtuar nga Octaviani.
    Qė prej asaj kohe, Siscia ėshtė njė qytet romak.
    Si njė pikė e rėndėsishme strategjike, ajo luajti njė rol vendimtar nė kryengritjen e dy Batonve te viteve 6 - 9.
    Kėtu TiberiusI vendosI forcėn mė tė madhe ushtarake tė Romės nė atė kohė.
    Qyteti I Vespasianit ngrihet nė rangun e kolonisė, me me sa duket ne vitin 71: COLONIA FLAVIA SISCLA lexojmė: nė mbishkrime.
    Pėr perandorin Hadrian, qyteti pėrjeton njė bum tė madh dhe nga perandori Septimius Severa merr titullin Colonia Siscia Septimia Augusta ne vitin 194.
    Gjatė sundimit tė Perandorit Gallien, u hap njė qilar per monedha nė Siscia.
    Kur Diokleciani riorganizoi shtetin dhe ri-ndau Pannonien,
    Siscia bėhet qendra e provincės sė Savijcis me qilarin e monedhave dhe thesarin e krahinės.
    Qyteti gjithashtu luan njė rol nė luftėn e Kostandinit dhe Licinius nė 314. gjatė kohes se betejės sė Konstanciės II, me uzurpatorin Magnencien 351.g.
    Ne vitin 388. Perandori Theodozij dhe uzurpuesi Maksimus u pėrleshėn nė Siscia.
    Nė kohėn e Valentinit III. Savia ėshtė e hapur pėr Hunėt pėr zgjidhje, dhe pas rrėzimit tė shtetit Hune, vijnė Ostrogotet , kėshtu qė Siscia ėshtė pjesė e shtetit Teodorikut.
    Me invadimin e Avarve dhe Sllavėt, nuk pėrmendet mė Siscia si njė qytet antik.
    Sisak ndodhet nė skajin jugor tė fushės pjellore, i njohur qė nga kohėrat antike si Pannonia.
    Ky emėr vjen nga emri Pannoni, pasi termi i referohej fiseve ilire qė vazhdonin luginėn e lumit Sava.
    Emri sė pari shfaqet te Polibi (frg.64 [122]) ne vitin 156 p.e.s. pėr Luftėn Delmatike.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fegi II : 20-01-2020 mė 15:42

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e fegi II
    Anėtarėsuar
    19-10-2012
    Postime
    434
    Faleminderit
    13
    20 falenderime nė 18 postime

    Pėr: Sisaku ne burimet antike

    Nė fakt, tė dhėnat e para pėr kėto rajone dhe popujte qė mund tė konsideroheshin tė sakta u mblodhėn vetėm nė kohėn e Augustit.1
    Ato u paraqiten te Straboni, Plini, Apiani dhe Ptolemeu, por edhe ato janė tė kufizuara kur lidhen me kohėrat e hershme.
    Plini gjithashtu flet mjaft shkurt pėr rajonet e Danubit (PLIN. NH 3.147-8), Straboni di pėr fushatat nė Pannoni dhe thotė (7.52; 4.6.10) se nė rrjedhėn e sipėrme tė Savės kishte Taurisiane, dhe rreth Sisakut Panonianan, dhe di pėr rrugėt qė lidhnin luginėn e Savės dhe Danubit.
    Ptolemeu, megjithatė, ėshtė shumė i gabuar nė lidhje me vendndodhjen dhe madhėsinė e kėtyre tokave.
    Kur bėhet fjalė pėr ngjarjet nga shekulli II p.e.s. (koha kur Pannonia hyn nė horizontin romak) burimi kryesor (pėrveē fragmentit tė Polybiusit) mbetet i Apianus Illyricus, shkruar nė shekullin II.janė domosdoshmėrisht tė meta dhe shpesh tė pasakta 2.
    Interesimi i Romės pėr luginėn Sava u rrit me kalimin e kohės pasi u bė i vetėdijshėm se ishte rruga tokėsore mė e shkurtėr dhe mė e thjeshtė nga Italia nė Lindje.
    Pėrgatitja pėr pushtimin e Pannonise ishte themelimi i Aquileias (colonia Aquileia) nė vitin 181 p.e.s.
    Duke pasur njė komunikim tė drejtpėrdrejtė me Romėn, ai u bė fortesa kryesore romake pėr zgjerimin nė lindje dhe veri.
    Sipėrmarrjet romake nė kėto drejtime tė gjitha mbėshteteshin nė Aquileia.
    Pėrveē kėsaj,ata pushtojnė brendėsinė pėr tė mbrojtur bregdetin lindor tė Adriatikut nga popujt nga rrethina.
    Kjo ėshtė arsyeja pse nė atė kohė ata ndoshta tashmė ishin duke u pėrpjekur tė pushtonin Sisakun, njė pikė strategjike midis Italisė dhe Dalmacisė 3.
    Nė zonėn e qytetit tė Sisakut, burimet na kanė lėnė shėnime pėr fisin (Colapian) qė jetonine rreth Kupes (Colapis, Colops).
    Ato janė pėrmendur nga fise ilire Varcianėt dhe Osarianėt 4.
    Nė grykėn e Kupės nė Sava, Segestans( ishin njė fis i vogėl qė jetonte nė Pannonia jugore) banuan nė afėrsi tė qytetit tė tyre Segesta (SHP. 111. 10.30. 17.49. 23. GAS. N.H.3.131 - Segesta Karna).
    Qyteti gjithashtu paraqitet me emrin Segestica (Segestild) te Straboni (4.6.10; 7.5.2; 7.5.12) _ (N.H. 3.148), - t-e - AfAj dhe Pliny Plaku (N.H.3.148), dhe Apiani (Ill.22.62 24.71) 5.
    Shpesh ėshtė pėrshkruar si njė vendbanim i i themeluar mirė, i rrethuar nga Sava dhe Kupa (SHP. ///. PJESA 22, 49.37,3-4), e cila ėshtė mjaft e mundshme pasi qyteti mund tė rezistojė rrethimit romak pėr njė tridhjetė ditė tė plota.
    Strabon mė tej shton se Segestika dhe Siscia (Siskia) janė dy vende ngjitur (4.6.10) dhe e konsideron Segestika njė qytet (polis) dhe Siscia njė fortesė (7.3.2).
    SHĖNIME
    Ky tekst u pėrpilua pėr Konferencėn Shkencore SISAK, mė shumė se 2000 vjet ekzistencė e mbajtur nė Sisak mė 6 tetor 1989.
    1 Wilkes 1969, 62.
    2 Thomson 1948, 247 dhe D. M6csy 1962, 527-8; Wilkes 1969, 34; M6csy 1974, 12-3. ARP, 1980, 24; Bark6czi 1980, 85.
    3 Rostovzeff 1963, 642, n.78; Fitz 1980 b, 141; Vrbanović 1981, 188.
    5 Fluss 1927, 362; Šašel 1974, 705 i d.
    6 Fluss 1927, 362; M6csy, 1962, 515; M6csy, 1974, 114; Šašel, 1974, 702 id. Vrbanović 1981, 187; Nenadić 1987, 72.
    -Harta e fiseve Ilire
    -Monedh e Perandorit ilir Konstantinus II RIC VII Siscia
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fegi II : 21-01-2020 mė 15:54

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e fegi II
    Anėtarėsuar
    19-10-2012
    Postime
    434
    Faleminderit
    13
    20 falenderime nė 18 postime

    Pėr: Sisaku ne burimet antike

    Zbulohet senacion arkeologjike ne Sisak,
    Bėhet fjalė pėr njė vende tė Perandorisė Romake, por HZ deri mė tani ka rezistuar duke lėvizur stacionin.
    SISAK - Njė vende i vlefshėm arkeologjik nga Perandoria Romake ėshtė zbuluar nėn stacionin hekurudhor ne Sisak, tė mendosh pėr lėvizjen e stacionit,nė mėnyrė qė vendi i vlefshėm jo vetėm qė tė ruhet, por edhe tė paraqitet pėrgjithmonė pėr publikun.
    Kėshilli pėr Pronė Kulturore e Republikės sė Kroacisė po vendos se ēfarė tė bėjė me vendin e ri arkeologjik nė Sisak, dhe HZ, siē e dimė, nuk pajtohet me zhvendosjen e stacionit, pasi thjesht nuk ka ku tė lėvizė, gjė qė do tė ishte njė investim i madh i matshėm nė qindra miliona kunas.

    - Nuk besoj se stacioni do tė zhvendoset, por kjo faqe meriton tė ketė tė paktėn njė pjesė tė saj tė hapur pėr publikun, na thotė Tomislav Jeroncic, kreu i sondazhit arkeologjik ne Sisak.
    Gėrmimi nėn shinat hekurudhore dhe shinat hekurudhore, ndėrtuesit e tė cilit nuk ishin tė vetėdijshėm arkeologjikisht nė shekullin e 19-tė, dhe shkatėrruan me qėllim muren mbrojtė dhe rrugėt e trasha tė Siscia Romake pėr tė marrė materiale ndėrtimi, arkeologėt tani pėr tani kanė zbuluar ne rrugicėn kryesore tė qytetit romak tė Siscia nė veri-jug, pesė metra njė rrugė e gjerė e shtruar me gurė, me kthesa, drenazhe dhe gypa tė kanalizimeve.
    - Nė rrugė u zbuluan pėrgjatė rrugės, monedha tė prodhuara kryesisht nė nenexhikun nė Siscia, qeramikė, mjete, bizhuteri.https://www.jutarnji.hr/vijesti/hrva...odvora/815329/
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fegi II : 23-01-2020 mė 15:18

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •