Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 4 prej 4
  1. #1
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    24-09-2010
    Postime
    753
    Faleminderit
    1
    53 falenderime nė 39 postime

    Shqiptaro-Islamofobia pjese e armiqesise europiane ndaj Shqiperise

    Asnjėherė Europianėt perėndimore nuk e kanė shqiptuar kėtė akuzė hapur, por tė gjitha faktet dhe ndjenjat antishqiptare dhe antiislame konfirmojnė qėndrimin anti shtetit shqiptar pėr ta integruar ne BE, dhe kėtu nuk kanė tė bėjnė aspak detyrat e shtėpisė qė na lėnė herė pas herė duke na lėnė tė kuptojmė se problemi kryesor nuk qėnkėrkan detyrat por opinioni dhe fobia anti-shqiptare dhe anti-islame.

    Kjo histori ėshtė qė nė kohėn kur u formula me shumė mund njė shtet shqiptar i cunguar dhe vazhdon edhe sot qė pas shėmbjes sė diktaturės nė tė cilėn politka shqiptare e pas diktaturės bėri njė gabim trashanik dhe tė pafalshėm me futjen e shtetit shqiptar nė Konferencėn islamike tė shoqėruar herė pas here me frazat se shteti Shqipėria ka populate myslimane nė vėnd qė tė shprehte aspiratat e vėrteta shqiptare tė atyre dhe kėtyre viteve se Shqipėria ėshtė vėnd European, dhe se shqiptarėt kanė kėrkuar gjithmonė : `e duam Shqipėrinė si Europa`…

    PROMOTED CONTENTMgid

    Gati pėr ēdo natė! Shkruaj recetėn dhe ajo do tė falenderojė
    Shendetionline

    Dhimbje nė shpinė , kyēe, gjunjė? Ky krem zgjidh gjithēka!
    Ostelife

    Guys, You Need To Do This. Viagra Is Old News!
    Manplus

    10 Instagram Girls Women Obsess Over
    Herbeauty
    Qė kur u krijua shteti shqiptar mė 1912 me ngritjen e flamurit tė Skėnderbeut tė qėndisur nga Marigo Posso ( Marika Poēi nga Hocishti i Korēės) , ismail Bej Qemali e dinte fare mirė se Perandoria osmane (deputet i sė cilės ishte ai) kėrkonte qė tokat shqiptare tė merrnin njė status autonomie nėn varėsinė e Turqisė. ismail bej Qemali nė fakt nuk erdhi pėr Autonomi por shpalli pavarėsinė. Pėrse? Sepse opsioni Pavarėsi i u rekomandua nga Klubi i shqiptarėve tė Bukureshtit tė cilėt e bindėn ismail be Qemalin qė tė shpallte pavarėsinė dhe jo autonominė, madje i rekomanduan dhe flamurin e Familjes Kastrioti tė cilėn ismaili e pranoi me dėshirė.

    Sidoqoftė fakti qė Akti i Pavarėsisė i firmosur nga 40 prej 76 personaliteteve tė asaj kohe (11 nga tė cilėt ishin kristianė orthodokse dhe 1 ishte katolik), u shkruajt nė osmanisht, tregon se tė gjithė patriotėt intelektualė myslimanė nuk e nėnėshkruan me alfabetin e miratuar qė nė vitin 1908, por ranė dakort ta shkruanin dhe firmosnin nė osmanisht; pra kjo nuk ėshtė rastėsi por tregon se dokumenti duhej tė dukejse ishte i miratuar edhe nga Perandoria osmane e cila nuk i kishte dhėnė lejen ismail Beut si deputet i Turqsė qė tė shpallte pavarėsinė.

    Tė themi tė vėrtetėn, sado e hidhur qoftė, ky ėshtė paradoksi mė i madh i intelektualėve shqiptarė myslimanė tė cilėt kėrkonin medoemos njė Shqipėri tė pavarur por nga ana relligjioze madje dhe socialShqipėria mbetej nsi njė vend lindor nėn protektoratin Osman.

    Kjo shkaktoi pakėnaqėsi tė madhe nė Europėn perėndimore sidomos nga Franca, Anglia, Gjermania, Rusia, Italia, Austro-Hungaria, si dhe nga fqinjėt Serbi, Greqi madje dhe Bullgari. Europa nuk deshte njė shtet tė madh shqiptar mysliman tani qė Turqia kishte humbur influencėn e saj nė Ballkan, porse kishte influencė shpirtėrore e religjioze tė madhe nė popullatėn e Ballkanit sidomos atė shqiptare. Kėtė e konfirmon edhe Lidhja e Parė e Prizrenit e qershorit tė vitit 1878, mė dokumentin e quajtur Kahrar-nahme, dokument i cili u lėxua nė Kongresin e Berlinit nė tė cilin konfirmohej dėshira e myslimanėve tė Ballkanit pėrfshi dhe shqiptarėt qė tė ruheshin pronat, besimi, sheriati i kėtyre trevave. Pavarėsisht se Abdyl Frashėri nė emėr tė Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit pas takoi Otto Bismark dhe e sqaroi se Shqipėria nuk ėshtė nocion gjeografik por njė etni e pėrbashkėt me tre religjione ku religjioni Islam ishte mė i madhi, Otto Bismarku ngriti supet duke thėnė se tokat e kėsaj popullate u janė dhuruar shteteve orthodoksė tė Ballkanit dhe kjo ishte vendosur e vulosur, por se… njė Shqipėri e vogėl mund tė bėhej.

    Largimi i Ismail Qemalit nga pushteti i shtetit tė ri shqiptar nė fillim tė 1913 ishte pikėrisht sepse Europa nuk dėshėronte bejlerė myslimanė dhe aq mė pak nga Turqia.

    Mos pranimi i Princit Wilhelm Wied- nga islamikėt e Shqipėrisė sė mesme me nė krye Haxhi Qamilin dhe ēetat e tij, tregon mė sė mirė anti-europianizmin e klasės sė mesme dhe tė pasur shqiptare e lidhur ngushtėsisht me nostalgjinė ndaj Turqisė. Dhe kjo egzistoi hapur deri nė kohėn e luftės nacional cclirimtare qoftė me shprehjet: `pėr kėtė tyrqni si kom`, madje edhe Kryetari I Ballit Kombėtar tė asaj kohe Mit`hat Frashėri u kritkua rėnd nga shkrimtari I famshėm shqiptar Andon Zako Ēajupi, – si turkofil nė pjesėn `Klubi i Selanikut`. Shumė gjėra nga historia, ne shqiptarėt i harrojmė, por europianot-jo.

    Largimi i Fan Nolit nga ushtria e Zogut e blerė nė Serbi, megjithė respektin qė Noli kishte edhe tek popullata e varfėr e krishterė dhe myslimane, gjithashtu tregon mungesėn e dėshirės pėr tė europianizuar Shqipėrinė, megjithė martesėn hipokrite tė Ahmet Zogollit me njė princeshė katolike, dhe megjithė vendosjen e disa kryeministrave orthodoksė nė qeveri.

    Largimi politik i gjithė ish klasės feudale shqiptare tė rreshtuar me Ballin Komėntar dhe Legalitetin ishte njė hakmarrje e ulėt ndaj njė klase gjakpirėsish tė Shqipėrisė. Kjo shėrbeu edhe si largim dhe ndarje reale edhe nga e kaluara 450 vjeccare e sundimit genocidik Osman.

    Shkatėrrimi nė kohėn e diktaturės e tė gjitha objekteve religjioze myslimane, orthodokse, katolike nė shkurt tė 1967, vendosja e ateizmit zyrtar nė Shqipėri, vetėm se sa fashitėn pak mosbesimin e thellė dhe frikėn e europiano perėndimorėve ndaj shtetit tė cunguar shqiptar.

    Me pak fjalė dhe me kėtė histori tė koncentruar tragjike tė popullit shqiptar mund tė themi se ka qėnė vetė shtetet e Europės perėndimore me nė krye Francėn dhe Rusinė sė bashku me italinė Gjermaninė dhe Anglinė tė cilat pėr shkak tė frikės sė bėrjes sė njė shteti tė madh shqiptar me shumicė myslimane nė Ballkan , preferuan qė kėto toka sė bashku me popullatat pėrkatėse t`jau japin fqinjėve tė krishterė. Kėtyre vendimeve tė viteve 1878- 1913 dhe 1919 (ky i fundi ishte Traktati i Lozanės i firmosur nga tė gjithė Europianet perėndimorė, madje dhe Japonia, Greqia dhe Turqia, kurse Rusia nuk ka qėnė present dhe nuk ka firmosur), tė shoqėruara me pėrvehtėsime tokash, dhe marrje e largime tė popullatave myslimane nga tokat e tyre tė atėhershme u paraqitėn si njė.. “shėmbull i shkėlquyer e diplomacisė europiane pėr bėrjen e shtetit shqiptar“ (Arben Puto-Pavarėsia shqiptare dhe diplomacia e fuqive tė mėdha: 1912-1914). Sigurisht pėr njė shtet tė cunguar i cili nė tė ardhmen e vet do tė mbetej i pastabilizuar ekonomikisht, ushtarakisht dhe i dobėt nė arenėn ndėrkombėtare deri nė ditėt e sotme, shto kėtu dhe elementėt e anti shqiptare ndėr vite tė futur nga fqinjėt pėr ta realizuar kėtė detyrė.

    Sigurisht njė pjesė e klasės politike kryesisht nė shqiptarėt e Kosovės por edhe nė Shqipėri nuk e duan BE dhe SHBA, – por nė aparencė dhe nė mėnyrė hipokrite, – duke bėrė aluzione se `e duan` duke tundur me ngazėllim simbolet e krishtera tė Shqipėrisė si Flamuri kombėtar, Nėnė Tereza, Gjergj Kastrioti, puthjet e qarravitjet me Papėn duke e gėnjyer se…. `jemi bėrė katolikė`, mundohen tė mbulojnė atė qė kanė nė shpirt. Por BE dhe SHBA e di se si, dhe kush janė kėta birbo.

    Sigurisht popullata e nderuar myslimane nė Shqipėri dhe ajo ballkanike nė tėrėsi nuk ėshtė fondamentaliste por duke patur njė Islam tė moderuar, dhe jeton nė tolerancė dhe bashkejetesė tė shkėlqyer fetare me vėllezėrit e tyre tė krishterė,. Kėtė BE dhe SHBA e di, madje ėshtė pak ziliqare sepse asnjėherė nė Shqipėri nuk ka patur luftra fetare para pavarėsisė dhe sot e kėsaj dite, por nostalgjia e grupimeve politike pėr lindjen: Turqinė sidomos, ėshtė shqetėsuese pėr shqiptarėt kudo qė janė brėnda dhe jashtė vėndit sepse ky element ėshtė pengues pėr integrimin nė tė ardhmen. Sot Turqia mbetet njė vėnd mik dhe aq.

    Nė njohjen e kėtij shteti tė vogėl nė atė kohė, ndihmoi SHBAme Presidentine atėhershėm Ėilson i cili foli nė lidhjen e Kombeve pėr tė drejtėn e vetvendosjes sė popujve , madje dhe Lenini.

    Sot duke patur njė mik tė sinqertė si SHBA dhe Gjermania ishte hera e parė qė 24 vėnde nga BE pranuan qė tė hapeshin negociatat me Shqipėrinė. Por ftohtėsia, frika dhe armiqėsia e trashėguar nga e kaluara nė formėn e shqiptarofobisė sė pas viteve `90, dhe nė formėn e islamofobisė sė vjetėr dhe tė re sidomos pas hyrjes nė Konferencėn Islamike dhe pas pjesmarrjes massive tė grupeve shqiptaro-kosovare nė luftė sė bashku me ISIS nė Siri e gjetkė, vazhdon sigurisht nė forme tė kamufluar nė France, Holandė dhe nė vėndet fqinjė tė cilat tė paktėn pėr kėsaj rradhe ishin dakort tė hapeshin negociatat me Shqipėrinė.

    Pėrkrahja e hapur nga SHBA kanė ndikuar qė tė zbehen dhe tė shikohet me interes historia e vėrtetė e shqiptarėve e shtrembėruar dhe e fshehur nga Akademiteė e fqinjėve por dhe nga fuqitė e mėdha, por SHqipėrisė i dalin detyra tė mėdha qė nuk mund ti realizojė jashtė BE, por brėnda BE dhe nėn protektoratin e saj integrimi i shqiptarėve do tė realizohet me sukses.

    Vetė qeveritė shqiptare nuk mund tė realizojnė detyra tė rėnda qė madje as shtete tė tjera mė tė mėdha se Shqipėria nuk i kanė realizuar, por janė integruar nė BE pėr shkak tė Gjeopolitikave anti-ruse. Shpresojmė qė dhe Shqipėria pavarėsisht njė klase politike antishqiptare (sidomos nga opozita aktuale dhe individė tė veēantė tė lidhur me Mafien sepse e duan Shqipėrinė tė pastabilizuar), pavarėsisht se kalimi nga njė vėnd diktatorial nė njė vend me anarki ligjore dhe pa asnjė alternative tė detajuar pėr tė ardhmen nga partitė politike shqiptare, me ndihmėn e SHBA dhe Gjermanisė mund tė integrohemi dhe tė bėhemi njė vėnd me standarte ekonomike si ato tė BE, gjithmonė nėn mbikqyrjen e tyre.

    priftipirro2017@gmail.com

  2. #2
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    24-09-2010
    Postime
    753
    Faleminderit
    1
    53 falenderime nė 39 postime

    Pėr: Shqiptaro-Islamofobia pjese e armiqesise europiane ndaj Shqiperise

    Lexim te mbare te nderuar dashamire te Forumit Shqiptar. Jepni komente per kete shkrim

  3. #3
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,176
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Shqiptaro-Islamofobia pjese e armiqesise europiane ndaj Shqiperise

    Citim Postuar mė parė nga pirro10 Lexo Postimin
    Lexim te mbare te nderuar dashamire te Forumit Shqiptar. Jepni komente per kete shkrim
    Nė pėrgjithėsi jam dakort , shoh njė pėrmbledhje me sekuence tė fakteve hostorike, ku gjithėsesi fati i ahqiptarit dhe trevave qė humbi, nuk ishte faji vetėm i superfuqive por kryesisht i Portės sė lartė !
    Pasi bėri "pazarllėqe" me fqinjėt nė kurriz tė shqiptarėve dhe tokave tė tyre, duke shpėtuar menderen nė tėrheqjen e garnizoneve, kėshtu turrqit, nga njėra anė u premtonin "vėllezėrve" fatkeq shqiptarė mbrojtje, nga tjetra bėnin marrėveshje...
    Tek e fundit shqiptarit tė hipnotizuar prej shekujsh nuk ja kishte njeri fajin!
    Pse, inercia e njė ekzistence servile e njė fare tė prishur, qė bie era qelbėsirė shkretėtirash, nuk vėrehet edhe sot?
    Viktizmi qė na karakterizon, tipike kjo e Lindjes sė Mesme, ku fajėsia pėr cdo dėshtim
    I vishet superfuqive o fqinjėve o ndonjė armiku imagjinar! ?!

    Pėrshėmdetje
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  4. #4
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    24-09-2010
    Postime
    753
    Faleminderit
    1
    53 falenderime nė 39 postime

    Pėr: Shqiptaro-Islamofobia pjese e armiqesise europiane ndaj Shqiperise

    ne pergjithesi e kemi fajin vete

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •