Close
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 3

Tema: Anne Frank

  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Hylja
    Anėtarėsuar
    11-08-2006
    Postime
    12

    Anne Frank

    Anneliese Marie Frank (lexo: Anėlisė Marri Frank, shkurt: Anne Frank) lindi mė 12 qershor 1929 nė Frankfurt am Main; vdiq nė fillim te muajit mars tė vitit 1945 nė KZ Bergen-Belsen(lexohet-KeZe Bergen Belzen). Ishte njė femėr gjermane-hebreje, qė ishte fshehur me familjen e sajė nė Amsterdam, nė kohėn nacionaliste, por qė nuk arriti t'i shpėtojė vdekjes (qe vrarė) para mbarimit tė luftės. Anne Frank u bė e njohur me ditarin e mbajtur gjatė periudhės sė fshehjes. Sė shpejti pas ardhjes sė Adlof Hitlerit nė fuqi, babai i saj vendosi tė shpėrngulet nė Holandė.
    Emri:  Anne_Frank.jpg

Shikime: 1209

Madhėsia:  9.6 KB

    Jeta dhe Ditari
    Nė vitin 1939 filloi Lufta e Dytė Botėrore dhe nė vitin 1940 Gjermania pushtoi Holandėn dhe sė shpejti filluan tė aplikojnė ligje anti-hebrenje. Babai i saj i frikėsuar pėr familjen e tij, bisedoi me disa persona te cilėt bashkėpunonin me tė nė biznesin tė cilin ai kishte, qė ta vazhdojnė biznesin nė njė vend sekret deri sa tė pėrfundonte lufta. Ata shpresonin se lufta do tė pėrfundonte sė shpejti, por nuk ndodhi ashtu. Atyre iu desh tė qėndrojnė 2 vite me radhė nė vendin ku fshiheshin. Disa muaj pėrpara se familja Frank tė fillonte tė fshihej Ana fitoi njė ditar pėr ditėlindje. Ajo e quajti ditarin e saj "Kiti" dhe shkruante nė tė gjithēka ēka i ndodhte asaj dhe familjes sė saj. Edhe pse Ana ishte njė vajzė e re, ajo dinte tė shkruante bukur dhe kishte njė deshire te madhe qė tė bėhej shkrimtare.

    Ana tregonte cdo gje per ato dy vite te fshehura ne erresire dhe plot frike.

    Edhe pse askush nuk e di saktėsisht se ē'ka ndodhi, pas dy vjet e gjysmė te fshehur dikush u tregoi nazistėve pėr vendndodhjen e familjes Frank. Nazistėt erdhėn nė vendin ku gjendeshin Frankėt i morėn ata dhe i dėrguan nė njė kamp pėrqendrimi. Miep Gies mikeshė e familjes Frank e gjeti ditarin e Anės dhe e fshehu nė njė vend tė sigurt pasi qė shpresonte se Ana do tė kthehej pas pėrfundimit tė luftės mund ta merrte pėrsėri ditarin e saj. Por kjo gjė nuk ndodhi. Pasi qė nga familja Frank mbijetoi vetėm babai i Anes, Otto Frank. Gruaja e tij u vra nė Auschwitz. Ana dhe motra e saj me e vjetėr vdiqėn nga nje semundje e pasherueshme nė kampin e pėrqendrimit Bergen-Belsen vetėm disa ditė pėrpara se tė lirohej kampi.Si fillim vdiqi Margoja (motra e Anės), me pas Anna.

    Otto Frank (babai i Anės) me sugjerimin e disa miqve tė tij lejoi qė ditari i vajzės sė tij tė botohej. Kėshtu qė ditari i Ana Frank u bė njė ndėr librat mė tė lexuar nė botė. U pėrkthye dhe u botua nė 70 gjuhė tė botės. Shtėpia ku ishte fshehur familja Frank nė Amsterdam sot ėshtė e hapur pėr vizitorėt.

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e Hylja
    Anėtarėsuar
    11-08-2006
    Postime
    12

    Pėr: Anne Frank

    Arrestimi
    Anna u arestua me 4 gusht tė vitit 1944 nga Polica Gjermane sepse u zublua nga Polica Sekrete Gjermane(Gestapo) se ajo ishte me origjin Cifute dhe polica e dergoi menjehere ne kampin e perqendrimit Bergen-Belsen i cili ndodhej nė veri tė Gjermanisė ku ajo thuri ditarin e saj i cili pershkruante vuajtet e njerzeve nė atė kamp dhe familjes sė saj.

    Vdekja

    Memorial i Anna Frankut
    Pėr Ana Frankun nuk dihet njė datė e saktė se kur ka vdekur por supozohet se vdiq nė fillim tė marsit tė viti 1945 pas njė epidemi e rėnde qė kishte rėne nė kamp mė von me 15 prill tė vitit 1945 nė njė varr masiv nė veri tė Gjėrmanisė u gjetė trupi saj dhe familjarėve tė saj dhe ditari dhe disa dokumete tė rendsishme pėrfshir ditarin personal tė saj u gjuten ne Arkivat e Kampit.


    Wikipedia

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Hylja
    Anėtarėsuar
    11-08-2006
    Postime
    12

    Pėr: Anne Frank

    Ditari i Anna Frank eshte nje nder me te famshmit por nuk eshte i vetmi. Gjate Holokaustit pervec Anne-s, u zbuluan edhe ditare te tjere.
    Nje ditar nga Rutka Laskier eshte publikuar me 2007. Ditar te tjere nga Elizabeth Kaufmann, Eva Heyman, David Wdowinski jane te arkivuara ne Yad Vashem dhe Muzeun Memorial te Holokaustit.
    Ka edhe kujtime te pa numerta te cilat jane shkrujatur gjate apo menjehere pas luftes, jo domosdoshmerisht ne formatin e ditarit.

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •