Close
Faqja 9 prej 11 FillimFillim ... 7891011 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 161 deri 180 prej 219
  1. #161
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,189
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kisha orthodhokse e ndėrtuar ne Tanzani.








    Burimi: Romfea.Gr
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  2. #162
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,189
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kishė e ndėrtur ne Kenia.





    Emri:  Masai35.jpg

Shikime: 509

Madhėsia:  67.9 KB


    Emri:  Masai23.jpg

Shikime: 514

Madhėsia:  72.4 KB






    Burimi : Neskuchnyj Sad
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  3. #163
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,189
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Me rastin e festės sė Apostujve tė Shenjtė Petros dhe Pavlit nė Komo, nė Italinė Veriore, nė kishėn qė i pėrket Patriarkanės sė Moskės,
    u inaugurua ikonostasi i ri - Njė mur i zbukuruar me ikona qė ndan naosin nga hapėsira kushtuar besimtarėve.

    Ekzekutimi i kėsaj pune ambicioze ka pėrfunduar nė vetėm shtatė muaj, diku nė mes tė artit, liturgjisė dhe zejtarisė, ėshtė kryer nga njė artist-teolog Iulian Rosu i specializuar nė afresket.



    Emri:  6258760.jpg

Shikime: 476

Madhėsia:  47.1 KB


    © FOTO: AT ALEXEI CARPINEANU
    Inagurimi i ikonostasit tė ri









    Ikonostasi i ri nė Kishėn Orthodhokse tė Apostujve tė Shenjtė Petros dhe Pavlit nė Komo
    © FOTO: AT ALEXEI CARPINEANU


    Fonti: it.sputniknews.com
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  4. #164
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,189
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    MANASTIRI I RI ORTHODHOKS NE JAPONI


    Emri:  Gerasim_Shvetsov.jpg

Shikime: 462

Madhėsia:  14.2 KB


    Manastiri i parė orthodhoks i Japonisė do tė ndėrtohet nė njė vend tė sapo blere nė qytetin e Ajiro-s dhe do tė jetė dedikuar pėr Shėn Nikollėn e Japonisė,
    themeluesit te Kishės Orthodhokse japoneze.
    Pėrgjegjėsia pėr organizimin e manastirit i ėshtė besuar abatit Jerasim (Shvetsov, nė foto) te Trinitetit dhe te Lavres se Shėn Sergjit,
    i cili jeton nė Japoni qė nga viti 2005 dhe drejton komunitetin murgjeror nė katedralen e Tokio-s.
    Manastiri nė Japoni po realizohet pas mbi 150 vjeteve nga themelimi i komunitetit te pare orthodhoks nė mesin e vendasve japoneze, dhe gati 50 vjet pas themelimit te njė Kishė autonome lokale.


    Fonti: ortodossiatorino.net
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  5. #165
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,189
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    NE RUSI PREZANTOHET NE FORUMIN E MOSKES NJE AUTOBUS-KISHE.



    E vetmja kishė-autobusi nė Rusi, qė u ofron njerėzve nga fshatrat e largėta mundėsinė pėr t'u bashkuar me Kishėn, u paraqit nė Forumin III Ndėrkombėtar tė Rinisė Orthodhokse "E Kaluara". E tashmja. Tė Ardhmen ", nė Moskė tė enjten 23 gusht.

    Sipas patriarchia.ru, autobusi-kishė, i cili u shqyrtua prej Shenjtėrisė sė tij patrikut Kirill, u paraqit nė seksionin "Puna Misionare" nė pavionin e 75-tė tė qendrės sė ekspozitės VDNKh.
    Kisha-autobusi u krijua nga prifti Andrej Strelkov, i cili ka vizituar mė shumė se 30 fshatra tė largėta me kėtė autobus gjatė 7 viteve. Nė kėto fshatra, ku nuk ka kisha, Ati Andrej e miraton Liturgjinė hyjnore dhe predikon, sipas tass.ru.
    Raporti vėren se ėshtė shumė e lehtė tė pėrgatitet njė autobus-kishė pėr qėllimin e caktuar: pėr tė administruar shėrbime kishtare. Thjesht pasi hapin ēatinė dhe instalojnė kubenė ( kupolėn ), gjithēka tashmė ėshtė e pajisur.

    Autobusi-kishė mbėrriti nė forumin e tė rinjve nga qyteti i vogėl Tartar i Zainskut pasi mbulonte distancėn prej 1100 kilometrash.











    Burimi: pravmir.com/
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 09-09-2018 mė 05:36
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  6. #166
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,189
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Pėrfundojnė punimet restauruese nė kishėn “Fjetja e Hyjlindėses”, nė fshatin Kosinė, Pėrmet


    Pothuajse pas njė viti, pėrfundojnė punimet e restaurimit nė kishėn “Fjetja e Hyjlindėses” nė Kosinė tė Pėrmetit.
    Hartimi i projektit tė restaturimit dhe mbikėqyrja e realizimi i punimeve u bė nga Bėrthama e Trashėgimisė Kulturore e Kishės Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė.
    Projekti u miratua nga Kėshilli Kombėtar i Restaurimit pranė Ministrisė sė Kulturės. Realizimi i kėtij projekti u ideua dhe u financua nga Kryepiskopi Anastas me vlerėn 4,435’395 lekė.

    Punimet e restaurimit konsistuan nė: fugatimet e muraturave, qepjet e ēarjeve vertikale dhe qemerėve, injektimet nė shėndoshjen e mureve ekzistuese,
    ēmontimi i ēatisė ekzistuese, riparimi i qemerėve nga ēarjet dhe dėmtimet, mbulimi i ēatisė nė kuotat e vjetra duke pėrdorur tjegulla tė reja
    tė realizuara nė dimensione me ato ekzistuese dhe gjithashtu u zėvendėsuan dyert edhe dritaret e dėmtuara.
    E gjithė kisha iu nėnshtrua njė heqjeje masive tė dherave nė mėnyrė perimetrale, tė cilat ishin depozituar me kohėn duke “zhytur” volumin real tė kishės.
    Nė pjesėn afėr muraturės u realizua drenazhimi pėr t’i larguar ujėrat nga objekti. Mbi kėtė drenazhim u bė njė trotuar kalldrėmi, i cili do tė rrethojė kishėn nė mėnyrė perimetrale.
    Punime gjithashtu u kryhen edhe nė interierin e kishės, si riparimi i dyshemesė dhe plotėsimi i suvasė sė dėmtuar aty ku nuk kishte prani tė pikturės murale.
    E rėndėsishme ishte edhe rihapja e dyerve anėsore nga veriu dhe nga perėndimi.

    Kisha “Fjetja e Hyjlindėses” nė Kosinė, ėshtė e tipit kryq i brendashkruar me kupolė dhe pėrbėhet nga narteksi, naosi dhe altari.
    Nga tiparet, morfologjia dhe elementet dekorative, kjo kishė datohet si ndėrtim i shekullit XII. Kisha “Fjetja e Hyjlindėses” ka tipare tė theksuara tė arkitekturės bizantine.
    Kjo kishė kaq e rėndėsishme pėr trashėgiminė tonė shpirtėrore dhe kulturore orthodhokse e restauruar tashmė,
    i bashkėngjitet grupit tė madh tė kishave monumente kulture tė restauruara nga Kisha Orthodhokse Autoqefale e Shqipėrisė.
    Nga besimtarėt orthodhoksė tė Enorisė sė kishės sė Fjetjes sė Hyjlindėses tė fshatit Kosinė, Kryepiskopit Anastas iu dėrgua njė letėr falėnderimi dhe mirėnjohjeje pėr restaurimin
    jo vetėm tė kėtij thesari tė vyer tė besimit tonė siē shprehen ata, por edhe ringritjes nė tėrėsi tė Kishės Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė.


    .-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-

    Arkitekt Restaurator
    Gentian Stratobėrdha,
    “Bėrthama e Trashėgimisė Kulturore”,
    Kisha Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė



    Letėr Falėnderimi dhe Mirėnjohjeje
    e besimtarėve tė enorisė sė Fjetjes sė Hyjlindėses, Kosinė


    Fortlumturi,

    Nė kėtė ditė tė kremtimit tė Fjetjes sė Hyjlindėses Mari, Nėnės sė Zotit dhe Perėndisė sonė Jisu Krisht, po Ju drejtohemi me kėtė letėr,
    ne besimtarėt orthodhoksė tė Enorisė sė Fjetjes sė Hyjlindėses nė Kosinė dhe tė tjerė tė mbledhur nga gjithė treva e Pėrmetit.

    Vijmė pranė Jush me urimet mė tė ngrohta qė Perėndia ynė, me ndėrmjetimet e Nėnės sė Tij tė Tėrėkulluar, t’Ju dhurojė tė pasur hir, ndriēim dhe shėndet tė plotė!

    Fortlumturi,

    Pas pėrfundimit tė veprimtarive adhuruese nė kishėn tonė tė Manastirit dikur tė ndritshėm dhe tė tėrėlashtė, tė dedikuar Hyjlindėses dhe Gjithmonėvirgjrės Mari,
    Ju drejtohemi, pėr t’Ju shprehur edhe me shkrim falėnderimet dhe mirėnjohjen tonė tė thellė. Kjo pėr faktin se sivjet ne iu gėzuam sė kremtes sė saj nė njė ambient tėrėsisht tė rikonstruktuar.
    Ishte inisiativa Juaj, kujdesi i vazhdueshėm dhe fondet qė ne e dimė se me sa vėshtirėsi i grumbulluat, qė bėnė tė mundur kryerjen e punimeve.
    Punime qė, falė kujdesit Tuaj, u realizuan sipas gjithė rregullave dhe teknikave bashkėkohore tė restaurimit tė objekteve adhuruese - monumente tė trashėgimisė kulturore dhe shpirtėrore tė Komunitetit Orthodhoks.
    Ju falėnderojmė thellėsisht se njė sėrė punimesh u kryen edhe nė ambientin rrethues, gjė qė krijon tjetėr atmosferė edhe pėr fshatin tonė nė pėrgjithėsi dhe i krijon atij njė qendėr tė rėndėsishme referimi.

    Ne jemi tė ndėrgjegjshėm, Fortlumturi, pėr thesarin e vyer qė besimi ynė orthodhoks ka krijuar nė rrjedhėn e historisė nė tė gjithė gjeografinė e vendit, si shprehje e respektit dhe devotshmėrisė sė Komunitetit tonė pėr Perėndinė. Kisha jonė Orthodhokse ka tė drejta historike dhe ligjore tė sanksionuara mbi kėto dėshmi tė rrugėtimit historik dhe ne ndihemi pėrgjegjės pėr mirėmbajtjen dhe promovimin e tyre tė vazhdueshėm, pėr t’ua lėnė brezave qė vijnė ashtu sikundėr ne i trashėguam.

    Fortlumturi,

    Nė kėtė drejtim na keni nxitur vazhdimisht edhe Ju. Nuk ėshtė e rėndėsishme vetėm ēėshtja e punimeve teknike tė kryera nė kishėn tonė dhe shumė tė tjera tė sė njėjtės vlerė historike dhe kulturore.
    Mė i rėndėsishėm ėshtė dimensioni i rijetimit tė tyre. Kjo kishė, ashtu si shumė tė tjera, u rikthye nė destinacionin e saj tė ndėrtimit fillestar, pėr tė pritur veprimtaritė adhuruese e shpirtėrore tė komunitetit tė besimtarėve.
    Ajo ėshtė e rigjallėruar pėr faktin se, falė kujdesit Tuaj dhe gjithė mbėshtetjes nė vite, kėtu ka pasur praninė e priftit dhe kjo ka siguruar dhe siguron edhe nė tė ardhmen kryerjen e mistereve dhe tė shėrbesave tė Kishės sonė.

    Pranoni pėr tė gjitha kėto dhe shumė tė tjera, qė nė njė letėr nuk mund tė pėrshkruhen, tė gjitha ndjenjat tona mė tė thella tė mirėnjohjes dhe urimet mė tė ngrohta nga zemra jonė pėr jetė tė gjatė dhe tė shėndetshme!
    Kisha jonė Orthodhokse Autoqefale e Shqipėrisė, e rithemeluar falė punės Suaj, menēurisė dhe sakrificės pa interes, e ka akoma tė domosdoshme t’i prini me tė njėjtėn dashuri si deri mė sot!

    Le t’i dėgjojė lutjet tona e Tėrėshenjta Mari nė tė Kremten e saj! Amin!



    Kosinė, mė 15 Gusht 2018


    Emri:  38846_147375818611362_144017782280499_489391_4141482_n.jpg

Shikime: 446

Madhėsia:  93.7 KB


    Burimi: orthodoxalbania.org
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  7. #167
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,189
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    “AMBULANCE PER MONUMENTET” NE RUMANI.



    Pėrmes themelimit qė mban emrin e tij, Princi Ēarls i Uellsit ka investuar deri mė tani rreth $ 1,300,000 (mė shumė se 1 milion paund) nė promovimin e trashėgimisė natyrore dhe kulturore tė Rumanisė, si dhe nė projekte qė mund tė kontribuojnė nė zhvillimin rural tė vendit.

    Sipas faqes sė Kishės Orthodhokse Rumune, kėto kontribute pėrfshijnė ndihmėn pėr ringritjen e kishave tė lashta.

    Princi ėshtė njė mbėshtetės i pėrhershėm i "Ambulancės pėr Projektin e Monumenteve tė Transilvanisė Jugore", kushtuar restaurimit tė shpejtė tė monumenteve historike tė shkatėrruara,
    duke pėrfshirė edhe Kishės e Fjetjes sė Nėnės sė Perėndisė tė shekullit 14-tė nė fshatin Strei nė Qarkun Hunedoara nė lindje tė Rumanisė.

    Ndonėse nuk ėshtė orthodhoks, Princi Ēarls ėshtė i njohur pėr interesimin e tij, shpesh duke vizituar Malin ( E Shėnjtė ) Athos dhe duke folur nė mbrojtje tė krishterėve tė Lindjes sė Mesme tė persekutuar.
    Ai ka ndihmuar gjithashtu pėr tė mbledhur para pėr restaurime tė shumta tė thesarit orthodhoks, duke pėrfshirė edhe restaurimin e manastirit Athonit Hilandar nė vitin 2011.


    Kisha u ndėrtua prej guri nė fund tė shekullit tė 14-tė pėr tė shėrbyer nė njė gjykatė princėrore. Kisha u pikturua si brenda ashtu dhe jashtė, megjithėse vetėm afishet e brendėshme mbijetojnė sot.

    Hapat pėr rinovimin e Kishės sė Fjetjes filluan vitin e kaluar, kur Shoqata MONUMENTOM u bashkua me "Ambulancėn pėr Projektin e Monumenteve"
    filloi tė pėrgatisė dokumentin e nevojshėm pėr ndėrhyrjen e shoqatave tė autorizuara dhe tė identifikojė burimet e financimit pėr restaurimin e punės.

    Fondet u pritėn pėrfundimisht nga Fondacioni i Princit Ēarli ( Karl ), pėrveē qeverisė lokale dhe dioqezės dhe njė numri tė madh tė donatorėve privatė.
    Puna e parė nė mbulimin dhe kullimin do tė fillojė nė shtator.

    Projekti "Ambulanca pėr Monumentet" ka kryer restaurimin nė 15 monumente historike tė Transilvanisė dhe Banat qė nga viti 2016.

    Ndėrkohė qė kanė filluar tė mblidhen ndihma per nė Siri …
    Mbledhja pėr tė ndihmuar tė krishterėt e Sirisė dhe tė zonave tė tjera tė Lindjes sė Mesme, shumė prej tė cilėve viktima tė pėrndjekjes dhe dhunės, filluan nė tė gjitha kishat dhe manastiret e Patriarkanės sė Rumanisė.


    Burimi: PRAVMIR.COM
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 09-09-2018 mė 05:46 Arsyeja: Gabime ortografike ...:-)
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  8. #168
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,189
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Priftėrinjtė e Patriarkatit Ekumenik lejohen tė rimartohen: ēfarė do tė thotė kjo?

    Pravmir, 5 Shtator 2018


    Ky vendim nga shkatuar rreagime, po prezantojme komentet e dy prifterinjve dhe nje teologu laik nga Rusia.

    Sinodi i Shenjtė i Patriarkatit Ekumenik lejoi njė martesė tė dytė pėr priftėrinjtė: a ėshtė e pranueshme nė mėnyrė kanonike? Cilat ndryshime duhet tė parashikohen nė kėtė fushė?

    Ekspertėt pėrgjigjen:


    Do tė ketė peshkopė dhe priftėrinj tė cilėt nuk do ta pranojnė atė.

    Vladislav Tsypin, profesor i teologjisė, doktor i historisė kishtare, kreu i departamentit tė disiplinės sė aplikuar kishtare, mėsues nė Akademinė Teologjike tė Moskės:


    Emri:  seconde_nozze_preti1.jpg

Shikime: 436

Madhėsia:  4.7 KB

    kryeprift Vladislav Tsypin


    Nga ana kanonike, njė martesė e dytė ėshtė e papranueshme. Kanonet absolutisht nuk e miratojnė atė. Praktikat pėr futjen e martesės sė dytė u zhvilluan nė kohė tė ndryshme nė disa Kisha lokale.
    Nė Kishėn Orthodhokse Ruse, e diskutuam kėtė temė para revolucionit, por Kėshilli lokal i vitit 1917-1918 e kundėrshtoi fort kėtė mundėsi.
    Megjithatė, kjo traditė u prezantua nga revolucionarėt diskriminues nė Ukrainėn e sotme nga pseudo-shenjtorėt skizmatikė.

    Nga kėndvėshtrimi kanonik, ky ėshtė njė vendim shumė i diskutueshėm qė, pėr fat tė keq, madje mund tė shkaktojė ndarje brenda Kishave.
    Ėshtė shumė e mundshme qė do tė ketė peshkopė dhe priftėrinj tė cilėt kurrė nuk do ta pranojnė atė. Sa pėr marrėdhėniet ndėr-kishtare,
    unė nuk besoj se ky vendim i vetėm mund tė ēojė nė njė ndarje midis Kostandinopojės dhe kishave tė tjera lokale.
    Megjithatė, nėse ka njė sėrė vendimesh tė tjera, gjithēka ėshtė e mundur. Nuk mund ta dimė pėrpara.

    Kur bėhet fjalė pėr priftėrinjtė e ve, sidomos tė rinjtė, qė jetojnė vetėm, ėshtė problem pėr ta. Sidoqoftė, nuk ėshtė problem pėr Kishėn.
    Ekziston njė metodė qė u krijua nė Rusi nė shekullin e nėntėmbėdhjetė, kur njė prift i ri i ve mund tė kėrkonte tė privonte gradėn e tij (nėse jeta e celibatit ishte e vėshtirė pėr tė).
    Nė kėtė rast, ai pėsonte disa kufizime tė vogla tė tė drejtave nė krahasim me ata qė ishin rrėzuar nga gjykata ( pėrjashtuar ).
    Do tė doja t'ju kujtoja se Kisha nuk do t'i zgjidhė problemet e saja tė mungesės sė klerit nėse priftėrinjtė e rimartuar do te vazhdonin tė qėndronin nė shėrbim.




    Ėshtė njė devijim nga tradita e Kishės Orthodhokse

    Vladislav Petrushko, doktor i historisė kishtare, profesor i teologjisė


    Emri:  seconde_nozze_preti2.jpg

Shikime: 437

Madhėsia:  10.0 KB

    Vladislav Petrushko



    Ky vendim ėshtė qartė njė manifestim i lėvizjes moderniste qė dominoi Patriarkatin Ekumenik nė shekullin e fundit. Duke njohur pas revolucionit tone ( nė Rusi )
    si njė qeveri tė ligjshme kishtare revolucionarėt tanė (qė nga ana e tyre morėn vendime tė ngjashme pėr njė martesė tė dytė), nė fund tė fundit, kjo nuk ėshtė pėr t'u habitur.
    Ėshtė njė devijim nga tradita e Kishės Orthodhokse, e shpallur qartė nė kanonet tona kishtare.




    Njė vendim i ēuditshėm nė antitezė tė plotė qė kundėrshton kanonet

    Nikolaj Danilevich, nėnkryetar i Departamentit pėr marrėdhėnie tė jashtme kishtare tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės:



    Emri:  seconde_nozze_preti3.jpg

Shikime: 425

Madhėsia:  5.9 KB

    kryeprift Nikolaj Danilevich




    Sinodi i Shenjtė i Patriarkanės Ekumenike dha njė martesė tė dytė pėr priftėrinjtė. Kjo ėshtė raportuar nga faqja e lajmeve fetare Greke Romfea.gr, e cila e konsideron kėtė vendim si historik.

    Megjithatė, leja pėr njė martesė tė dytė mund tė jepet vetėm nė rastin e vejėrisė sė priftit , domethėnė nė rast tė vdekjes sė gruas sė tij, ose nėse ajo e braktis burrin si prift.
    Gjithashtu, leja pėr njė martesė tė dytė nuk ėshtė e lejuar nėse prifti e lė gruan dhe dėshiron tė martohet me njė tjetėr. Vini re se tė gjitha kėto raste duhet tė merren parasysh veēmas
    dhe me vėmendje tė veēantė nga njė peshkop dioqezan. Njė letėr zyrtare nga patriarku me shpjegime tė hollėsishme se si tė veprohet nė raste tė tilla duhet tė dėrgohet sė shpejti.

    Pėrsa mė pėrket mua, ky ėshtė njė vendim i ēuditshėm, ose tė paktėn i diskutueshėm, qė bie nė kundėrshtim me kanotet e Kishės.

    Natyrisht, ēdo gjė mund tė ndodhė nė jetė, dhe ka pėrjashtime nga rregullat. Ndonjėherė peshkopėt lejojnė priftėrinjtė individualė tė rimartohen nė dobi tė Kishės (nėse njė prift ėshtė i mirė dhe aktiv),
    por ngritja e pėrjashtimeve nė gradėn e rregullave ndoshta ėshtė shumė e tepruar. Sipas rregullave tė Kishės, njė prift mund tė martohet vetėm njė herė.
    Nėse diēka nuk shkon me gruan e tij, njė prift mbetet i pamartuar dhe vazhdon tė shėrbejė, ose shkon nė manastir, ose largohet nga priftėria dhe rimartohet pėr herė tė dytė. Siē vura re mė parė, ekzistojnė pėrjashtime.

    Ėshtė interesante qė Patriarkana Ekumenike donte ta miratonte kėtė rezolutė nė Kėshillin Pan-Orthodhoks nė Kretė nė vitin 2016. Megjithatė, tė gjitha Kishat Lokale protestuan kundėr tij.
    Ėshtė raportuar se Mitropoliti Sava i Varshavės dhe i gjithė Polonisė kritikoi ashpėr kėtė propozim.

    Tani Kostandinopoja ka marrė kėtė vendim, por vetėm brenda kufijve tė patriarkatit tė saj, vetėm pėr shkak se nuk mund ta bėnte atė nė nivelin pan-orthodhoks.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 09-09-2018 mė 18:18
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  9. #169
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,189
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Deklaratė e Sinodit tė Shenjtė tė Kishės Orthodhokse Ruse tė datės 8 shtator 2018


    Emri:  stendardo_patriarcale.jpg

Shikime: 420

Madhėsia:  18.1 KB


    Sinodi i Shenjtė i Kishės Orthodhokse Ruse shpreh protestėn e saj tė vendosur dhe indinjatė tė thellė nė lidhje me njoftimin e botuar me 7 shtator 2018,
    nga Sekretariati i Pėrgjithshėm i Sinodit tė Shenjtė tė Patriarkanės sė Konstandinopojės, e cila shpall emėrimin e dy peshkopėve tė kėsaj Kishe
    - e ' Kryepeshkopit Daniel i Pamphilonit (SHBA) dhe Peshkopit Hilarion i Edmontonit (Kanada) - si ekzarkė tė Patriarkatit Ekumenik nė Kiev.

    Ky vendim ėshtė bėrė pa njė marrėveshje me Patriarkun Kirill tė Moskės dhe gjithė Rus ' dhe Onufrij Mitropolitin e Kievit dhe gjithė Ukrainės,
    dhe pėrbėn njė shkelje flagrante tė kanoneve tė Kishės qė ndalon peshkopėt e njė Kishe lokale pėr tė ndėrhyrė nė jetėn e brendshme dhe nė ēėshtjet e njė tjetėr Kishe lokale
    (Kanuni 2-tė i Kėshillit te Dytė Ekumenik , kanoni 20 i Kėshillit Trullan, kanoni 13-tė i Kėshillit tė Antiokisė, Kanunet 3, 11 dhe 12 tė Kėshillit tė Sardikės).
    Kundėrshton krejt qėndrimin deri tani tė pandryshuar tė Patriarkanės sė Konstandinopojės dhe tė Patriarkut Bartholomeu,
    i cili ka deklaruar nė mėnyrė tė pėrsėritur pėr tė njohur Mitropolitin Onufrij si kreu i vetėm i Kishės orthodhokse kanonike nė Ukrainė.

    Vendimi i Patriarkanės sė Konstandinopojės pėr ti besuar ēėshtjen e dhėnies sė autoqefalisė "besimtarėve orthodhoksė tė Ukrainės"
    ėshtė marrė kundėr vullnetit tė Episkopatit tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, e cila ėshtė shprehur nė mėnyrė unanime pėr ruajtjen e gjendjes aktuale.

    Pėr tė justifikuar ndėrhyrjen e saj nė punėt e njė Kishe lokale, Patriarku i Konstandinopojės ka prodhuar interpretime tė rreme tė fakteve historike,
    duke iu referuar dhe pretenduar nė fuqitė tė tij tė jashtėzakonshme, qė me tė vėrtetė nuk ka, dhe nuk ka pasur.

    Kėto veprime ēojnė nė njė ngėrē nė marrėdhėniet midis Kishės Ruse dhe Kishės sė Kostandinopojės, duke krijuar njė kėrcėnim real pėr unitetin e Orthodhoksisė nė tė gjithė botėn.

    Sinodi i Shenjtė i Kishės Orthodhokse Ruse thekson se pėrgjegjėsia pėr kėto akte antikanonike, bien personalisht mbi Patrikun Bartholomeu dhe personave nė Kishėn e Konstandinopojės qė mbėshtesin veprime tė tilla.

    Reagimet e Patriarkanės sė Moskės nuk do tė vonojnė dhe do tė prezantohen nė momentin e parė tė mundshėm.



    Burimi: www.patriarchia.ru 8 Shtator 2018
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 11-09-2018 mė 03:02
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  10. #170
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,189
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Nga Faqa e internetit ARBERIA ORTODOSSA tė njė kishe arbėreshe nė Italinė Jugore lexojmė;

    Djąlli ėshėt e na shėtie ket njė honė,
    edhč qisha ortodokse ėshėt e gramiset
    ket ki prrua pa fund !
    Vėllezirė e motra, zėgjofemi ka ki
    Gjum shum i rėnd:
    Vėmi re se Krishėtin e kemi me ne !!!!


    Emri:  vdeqje.jpg

Shikime: 418

Madhėsia:  7.6 KB


    Burimi: arberiaortodossa.blogspot.com
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  11. #171
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,189
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Po tė pranohet autoqefalia e Ukrainės, Moska mund tė prishė marrėdheniet me Kostantinopojėn.


    Emri:  5844163.jpg

Shikime: 434

Madhėsia:  30.2 KB


    Sipas kryepiskopit rus Ilarion, vetėm skizmatikėt qė nuk njihen nga ndonjė kishė lokale duan miratimin e autoqefalisė.

    Performanca e autoqefalisė sė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės nga Patriarkana Ekumenike e Stambollit pėr tė legjitimuar pėrēarje brenda Kishės.
    Vetėm skizmatikėt do ta njohin atė, pasi Kisha kanonike nuk kishte kėrkuar pavarėsinė. Kjo ėshtė thėnė nga kreu i Departamentit tė Marrėdhėnieve tė Jashtme tė Patriarkanės sė Moskės.

    "Presidenti i atij vendi, tha se Ukraina ėshtė njė shtet i lirė, kėshtu edhe kisha duhet tė jetė. Megjithatė, besimtarėt e thjeshtė nuk duan tė thyejnė unitetin me Kishėn Orthodhokse Ruse,
    Kisha Orthodhokse e Ukrainės nuk dėshiron autoqefalinė dhe ajo nuk e ka kėrkuar ", thotė Ilarion, duke shtuar se Kisha Orthodhokse e Ukrainės gėzon njė autonomi tė gjerė nė Patriarkanėn e Moskės.

    Konstantinopoja thotė se ėshtė e nevojshme qė tė lėshojė autoqefalinė pėr Kishėn e Ukrainės dhe kėshtu do tė zgjidhet pėrēarja.
    Dhe ne themi se autoqefalia nuk do tė zgjidhė, por qė do tė pėrkeqėsojnė problemin, sepse besimtarėt orthodhoksė nuk duan autoqefalinė dhe nuk do ta pranojnė, tha kryepiskopi.

    "Nė qoftė se Kostantinopoja zbaton planin e saj pėr tė dhuruar autoqefalinė do tė thotė se njė grup skizmatikėsh do tė pėrfitonin nga kjo ...
    Sigurisht qė ne do tė bėjmė lėvizje kundėrpėrgjigje por qė koha e kėsaj kundėrpėrgjigje do tė varet nga dinamika e zhvillimit tė kėtij plani, me fjalė tė tjera, legjitimitetin e pėrēarjes sė Ukrainės ".



    Burimi: it.sputniknews.com
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 11-09-2018 mė 14:57
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  12. #172
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,189
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    [B]Kisha ruse pezullon pėrkujtimin e Patrikut Bartholomeu dhe tė koncelebrimit me hierarkinė tė Konstandinopojės,
    por kungimin eukaristik nuk e ndėrpret
    [/B
    ]


    Emri:  Kirill_Bartolomeo_AsiaNews.jpg

Shikime: 407

Madhėsia:  10.5 KB Foto nga asianews.it


    Pas emėrimit nga ana e Patriarkut Ekumenik tė dy episkopėve si ekzarkė nė Ukrainė pa ndonjė bekim nga Kisha Orthodhokse e Ukrainės, Sinodi i Shenjtė i Kishės Orthodhokse Ruse
    ka vendosur nė mbledhjen e saj tė jashtėzakonshme mė 14 shtator 2018, qė Shenjtėria e Tij Patriku Kirill i Moskės dhe i gjithė Rusisė
    "nuk do tė pėrkujtojė Shenjtėrinė e tij Patrikun Ekumenik Bartholomeu tė Konstandinopojės gjatė Meshės Hyjnore.
    Primatėt e 15 Kishave Orthodhokse Autoqefale nė botė pėrkujtojnė zakonisht njėri-tjetrin nė pika tė ndryshme gjatė Liturgjisė Hyjnore.
    U vendos gjithashtu qė tė pezullohet kremtimi me episkopėt e Konstandinopojės dhe tė pezullojė pjesėmarrjen e episkopėve, nė dialogje teologjike,
    komisionet shumėpalėshe dhe tė gjitha strukturave tė tjera tė kryesuara ose bashkė-kryesuara nga pėrfaqėsuesit e Patriarkanės Ekumenike”, Hirėsisa e Tij Mitropoliti Ilarion ( Alfeev),
    kreu i Departamentit pėr marrėdhėniet e jashtme kishtare, tha nė njė konferencė shtypi.
    Megjithatė, kėto masa nuk tregojnė njė pezullim nė kungimin eukaristik: ". Kungimi eukaristik mes kishave nuk ėshtė thyer.
    Ky vendim nuk do tė privojnė klerin e Patriarkanės sė Konstandinopojės dhe Kishės Orthodhokse Ruse pėr mundėsinė e kryerjes sė shėrbimeve tė pėrbashkėta",
    shpjegoi sekretari i shtypit tė Patrikut, Ati Aleksandėr Volkov.
    Sinodi i Shenjtė i Kishės Orthodhokse Ruse ka deklaruar mė parė se do tė thyejnė kungimin eukaristik me Konstandinopojėn nė rast se Ajo do tė bėhej grante pėr autoqefalinė e kishės sė Ukrainės.
    Fortlumturia e Tij Mitropoliti Onufrij i Kievit dhe tė gjithė Ukrainės ka bėrė tė ditur sot se Kisha kanonike nuk takohet me ekzarkėt,
    tė cilėt tashmė kanė mbėrritur nė Kiev, pasi ata nuk kanė asnjė bekim, qė tė jenė nė territorin kanonik tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės


    Burimi: www.ortodossiatorino.net
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  13. #173
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,189
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Ju paraqesim disa artikuj mbi situatėn nė Ukrainė, nė lidhje me qėllimin e patriarkanės turke, pėr tė dhėnė,
    nėn presionin e SHBA-ve masonike dhe ekonomike, autoqefalinė Kishės skizmatike tė Patriarkanės sė Kievit


    Ēfarė thonė Kishat Orthodhokse lokale pėr situatėn nė Ukr
    ainė?



    Patriarku Theophilos i Jeruzalemit.
    "Uniteti i Kishės ėshtė njė dhuratė e Shpirtit tė Shenjtė, dhe ne jemi tė thirrur pėr tė ruajtur dhe forcuar atė.
    Shkatėrrimi i kėsaj njėsie ėshtė njė krim i rėndė. Ne dėnojmė nė termat mė kategorike ata qė kryejnė kėto veprime tė drejtuara kundėr famullive tė kishės orthodhokse kanonike nė Ukrainė.
    Jo mė kot Etėrit e Shenjtė na kujtojnė se shkelja e unitetit tė Kishės ėshtė mėkati mė i madh ".



    Kryepeshkopi Theodosius i Sebastias, Patriarkana e Jeruzalemit.
    "Kishat orthodhokse tė botės, duke pėrfshirė Jeruzalemin, njohin vetėm autoritetin e Kishės Orthodhokse Ruse nė Ukrainė, tė udhėhequr nga Mitropoliti Onufrij,
    njė anėtar i Sinodit tė Kishės Orthodhokse Ruse. Ne mbėshtesim tė gjitha pėrpjekjet pėr ti dhėnė fund skizmės nė Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės:
    Kisha ėshtė njė vend i dashurisė, unitetit dhe paqes, dhe jo e urrejtjes dhe pėrēarjes, kjo pėrēarje nė Ukrainė ėshtė shumė pėr tė ardhur keq,
    dhe unė shpresoj se Patriarku i Konstandinopojės dhe udhėheqėsit e tjerė tė Kishave Orthodhokse nė botė duhet tė koordinojnė me Kishėn Ortodokse Ruse
    pėr tė ēuar pėrpara iniciativat pėr t'i dhėnė fund kėsaj gjendjeje tė sėmurė, tė papranueshme dhe tė pajustifikuar ".


    Patriarku Theodhori II i Aleksandrisė dhe gjithė Afrikės:
    " Ne i lutemi Perėndisė qė i bėn tė gjitha pėr tė mirėn tonė, ne udhėzojmė tė gjithė pėr tė gjetur njė zgjidhje pėr kėto probleme.
    Nėse njė Denishenko pėrēarės [vetė-shpallur" Patriarku "i" patriarkatit tė Kievit "skizmatik, GMD] dėshiron tė kthehet nė gjirin e Kishės, atėherė ai duhet tė kontaktojė vendin ku ajo skizmė filloi.
    Ajo qė ka rėnė duhet tė kthehet aty ku ajo ra. Perėndia ėshtė i mėshirshėm pėr ata qė pendohen dhe Kisha i mirėpret nė gjirin e saj tė gjithė ata qė pendohen ".


    Patriarku Joan X i Antiokisė dhe i tėrė Lindjes:
    "Kisha e Antiokene ėshtė e bashkuar me Kishėn Ruse, duke u shprehur kundėr pėrēarjes sė Kishės nė Ukrainė".



    Elijah Patriarku i Gjeorgjisė:
    "Fortlumturia e Tij nuk pajtohet me iniciativėn e Patriarkanės Ekumenike nė lidhje me Ukrainėn, sepse vetėm njeh Kishėn legjitime tė udhėhequr nga Mitropoliti Onufrij".


    Irenej Patriarku i Serbisė:
    duke iu referuar pėr Ukrainėn, patriarku i Serbisė definon "shumė e rrezikshme, ose edhe katastrofike, ndoshta fatale pėr unitetin e ortodoksisė sė Shenjtė",
    aktin "pėr tė rivendosur nė rangun e episkopėve, dhe nė veēanti skizmatikun si "patriarku" Filaret Denishenko tė Kievit,
    dhe pėr tė sjellė pėrsėri kėto grupe nė bashkėsinė liturgjike dhe kanonike pa pendimin e tyre pėr kthimin e tyre nė unitetin e Kishės Orthodhokse ruse nga e cila ata u larguan,
    dhe tė gjitha kėto pa pėlqimin e Patriarkanės sė Moskės dhe pa koordinim me tė ".

    Sinodi i Shenjtė i Kishės Orthodhokse Serbe:
    "Kuvendi shpreh solidaritetin e saj tė plotė, dashuri vėllazėrore nė njė bashkė-vuajtje, me Kishėn simotėr tė martirizuar nė Ukrainė, tė ekspozuar ndaj persekutimit tė ashpėr nga regjimi aktual nė Kiev."



    Sinodi i Shenjtė i Kishės Orthodhokse polake:
    "Ne shprehim qėndrimin e qartė tė Kishės Orthodhokse polake, pra, nėse jeta kishtare e Kishės Orthodhokse kanonike duhet tė bazohet nė parimet e dogmave dhe kanoneve tė shenjta tė Kishės Orthodhokse,
    Shkelja e kėtij parimi tė ēon nė kaos nė jetėn e Kishės. Ka disa grupe pėrēarėse nė Ukrainė, qė ata sė pari duhet tė pendohen dhe mė pas tė kthehen nė gjirin e kishės.
    Vetėm atėherė mund tė diskutojmė ēėshtjen e dhėnies sė autoqefalisė. Ne nuk duhet tė udhėhiqemi nga klima politike, nė ēėshtjet e dogmave dhe nė kanonet ".



    Rostislavi Mitropoli i Republikės Ceke dhe Sllovakisė:
    "Njė pėrēarje, e shkaktuar nga egoizmi i njeriut, mund tė shėrohet vetėm nėpėrmjet pendimit dhe kthimit nė Kishė," tha primati. "Autoqefalia e re duhet tė jetė rezultat i njė konsensusi".



    Patriarku Neofit i Bullgarisė:.
    "Unė kam pasur gjithmonė njė marrėdhėnie tė shkėlqyer me Fortlumturinė e Tij Mitropolitin Onufrij.
    Ne e dimė qė i do njerėzit e Ukrainės dhe qė punon me modesti pėr tė mirėn e Ukrainės dhe tė gjithė tė krishterėve orthodhoksė.
    Ne do tė lutemi qė Zoti ti dhurojė shėndet dhe forcė, pėr tė pėrballuar me sukses bindjen qė i ėshtė dhėnė nga Zoti dhe qė ai e mbart me dinjitet ".

    Dhe nga njė burim tjetėr, "Shenjtėria e tij, tha se ēėshtjet rilevante ishin diskutuar nė mėnyrė tė pėrsėritur nė mbledhjet e Sinodit tė Shenjtė tė Kishės Orthodhokse Bullgare
    dhe ka shprehur nė mėnyrė tė pėrsėritur qėndrimin e saj mbi kėtė ēėshtje. Sekretari i Pėrgjithshėm i Sinodit tė Shenjtė, episkopi Gjerasim Melnik, theksoi se Kisha Orthodhokse bullgare
    e di gjendjen e Ukrainės dhe kompleksitetin e saj, por ėshtė e nevojshme qė tė ndiqen rreptėsisht kanonet kishtare, tė cilat Kisha Orthodhokse i ka ndjekur pėr shumė shekuj. "



    Metropolitan Gavril nė Loveē, i Kishės Orthodhokse bullgare.
    "Nuk ka hir Perėndie nė pėrēarje dhe pa hirin e Perėndisė nuk mund tė ketė Kishė. Njerėzit duhet tė kthehen nė Kishėn kanonik, ku ka hirin e Perėndisė, dhe ku njeriu mund tė shpėtohet...
    pėrēarje ėshtė njė fenomen shumė i dėmshėm dhe baza e ēdo ndarje ėshtė krenaria. Kjo ėshtė mėnyra e vetme -... nuk mund tė ketė njė tjetėr, sipas mendimit tim "


    Mitropoli George i Kitros, Katerinit dhe Platamon-it, Kisha e Greqisė:
    "Kisha Orthodhokse Greke dhe tė gjitha kishat e tjera orthodhokse nė botė duhet tė njohin vetėm njė kishė kanonike nė Ukrainė
    - Kisha Orthodhokse e Ukrainės e udhėhequr nga Fortlumturia e Tij Mitropoliti Onufrij.



    Mitropoliti Athanasios i Limasol-it, i Kishės sė Qipros:
    "Para sė gjithash, kjo ēėshtje duhet tė zgjidhet nga Patriarku i Moskės, nė juridiksionin e tė cilės ėshtė Kisha e Ukrainės,
    dhe Kisha Orthodhokse lokale e Ukrainės dhe pastaj nga tė gjitha kishat orthodhokse nėn kryesinė e Patriarkanės Ekumenike,
    por nė radhė tė parė, fjala e parė i takon kishės nėnė tė Kishės sė Ukrainės, e cila ėshtė Patriarkana e Moskės.
    Ajo ėshtė Komisioni dhe ka fjalėn e parė nė kėtė proēes, ēfarė raporti ka Kisha ekumenike me pėrēarjes e Filaretit nė Ukrainė? si mund tė kapėrcehet kjo gjė?
    Ne duam qė vėllezėrit tanė tė cilėt janė nė gabim e nė pėrēarje tė kthehen nė Kishėn kanonike qė ėshtė nėn drejtimin e Mitropolitit Onufrij,
    qė ėshtė e vetmja Kishė kanonike nė Ukrainė, nė kungim me Patriarkanėn e Moskės dhe tė gjitha kishat e kanonike orthodhokse .. Ne lutemi pėr kėtė ".



    Deklarata e Sinodit tė Shenjtė tė Kishės Orthodhokse tė Rusisė nė mbėshtetje tė kishės orthodhokse kanonike tė Ukrainės:

    "Me kėtė deklaratė, ne shprehim mbėshtetjen tonė tė plotė pėr Fortlumturinė e Tij Mitropolitin Onufrij, sė bashku me vėllezėrit e tjerė, klerin, murgjit dhe kominiteti besnik i Kishės sė vetme kanonike Orthodhokse tė Ukrainės,
    dhe me dashuri ne pėrkulemi para betejat e kėtyre tė rrėfyesve. Asnjė ndryshim i jetės sė Kishės mund tė fillohet apo tė imponohet nga autoritetet laike,
    pėrpjekjet aktuale pėr tė ndikuar jetėn e Kishės nga jashtė, zbulojnė vetėm motivet dhe objektivat jo-kishtare tė atyre qė kėrkojnė t'i zbatojnė ato ".


    Emri:  %u002525D1%2580%25D0%25B0%25D0%25B7%25D0%25B4%25D0%25B5%25D0%25BB%25D0%25B8%25D1%2582%25D0%25B5%.png

Shikime: 404

Madhėsia:  17.5 KB



    Burimi: arberiaortodossa.blogspot
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  14. #174
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,189
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Deklarata e Sinodit tė Shenjtė tė Kishės Orthodhokse Ruse ndaj ndėrhyrjes sė Patriarkanės sė Konstandinopojės nė territorin kanonik tė Kishės Orthodhokse Ruse





    Deklarata ėshtė miratuar nė seancėn e jashtėzakonshme tė Sinodit tė Shenjtė tė Kishės Orthodhokse Ruse mė 14 shtator 2018 (raporti nr. 69).



    “Me keqardhje tė thellė dhe pikėllim Sinodi i Shenjtė i Kishės Ortodokse Ruse ka mėsuar pėr deklaratėn e bėrė prej Sinodit tė Shenjtė
    tė Kishės Orthodhokse tė Kostandinopojės pėr emėrimin e dy "ekzarkėve" tė saj nė Kiev. Ky vendim ėshtė bėrė pa njė marrėveshje me primatin e Kishės Orthodhokse Ruse
    dhe Fortlumturisė sė Tij Mitropolitin Onufrij tė Kievit dhe gjithė Ukrainės – qė ėshtė edhe kreu i Kishės orthodhokse kanonike nė Ukrainė.
    Ajo pėrbėn njė shkelje flagrante tė ligjit kishtar dhe ėshtė njė ndėrhyrje nga njė Kishė lokale nė territorin e tjetrit. Pėrveē kėsaj, Patriarku i Konstandinopojės paraqet emėrimin e "ekzarkėve",
    si njė fazė pėr zbatimin e njė plani pėr tė siguruar "autoqefalinė" Ukrainase. Ky proēes, sipas deklaratės sė Patriarkanės sė Konstandinopojės, ėshtė i pakthyeshėm dhe do tė vazhdojė.
    Duke u pėrpjekur pėr tė justifikuar fronin e Konstandinopojės pretendon tė ripėrtėrijė juridiksionin e saj mbi Mitropolinė e Kievit,
    pėrfaqėsuesit e Fanarit argumentojnė se Mitropoliti i Kievit nuk ka qenė transferuar nėn juridiksionin e Patriarkanės sė Moskės. Kėto pohime nuk janė tė vėrteta dhe krejtėsisht janė nė kundėrshtim me faktet historike.
    Kisha Orthodhokse e Rusisė me qėndrėn e saj tė parė - Mitropolinė e Kievit - formuan njė njėsi ( njė trup ) pėr shekuj me radhė, pavarėsisht mundimeve tė ndryshme politike dhe historike qė ndonjėherė edhe lėkundėn unitetin e Kishės Ruse.
    Patrikana e Kostandinopojės, e cila fillimisht e kishte juridiksion mbi Kishėn Orthodhokse Ruse, vazhdimisht e ka mbrojtur atė njėsi deri nė mes tė shekullit tė pesėmbėdhjetė,
    i cili u reflektua mė vonė nė njohjen e titullit tė Mitropolitit tė Kievit - "dhe tė gjithė Rus’-ive '". Dhe, pasi qė Selia kryesore u zhvendos nga Kievi pėr nė Vladimir dhe mė pas nė Moskė,
    Mitropolitėt e tė gjitha Rus'- sive ( ose e tė gjithė popujve rusė quheshin ende mitropolitėt e Kievit.
    Ndarja e pėrkohėshme e Mitropolisė tė tė Gjithė Rus'-ve nė dy pjesė ėshtė shkaktuar nga pasojat e tmerrshme tė Kėshillit tė Ferrara-Firences dhe nga ku i ka fillimet edhe “Unia” me Romėn,
    Kisha e Kostandinopojės nė fillim e pranoi, ndėrsa Kisha Ruse menjėherė e hodhi poshtė, Koncilin e Firences.
    Nė 1448 Kėshilli i Peshkopėve tė Kishės Ruse, pa bekimin e Patriarkut tė Kostandinopojės i cili atėherė ishte nė 'Unia ( pra ishte uniat ) zgjedh si Mitropolit Shėn Jonin .
    Nė atė moment i gjeti fillimet jeta autoqefale e Kishės Orthodhokse Ruse. Megjithatė, dhjetė vjet mė vonė, nė 1458, ish-Patriarku i Konstandinopojės, Grigorios Mamas, i cili ishte nė 'Unia dhe jetoi nė Romė,
    shenjtėroi njė tė pavarur Mitropolit pėr Kiev-in – Grigor Bullgarin, njė Uniat i famshėm , qė i nėnshtroi territoret qė janė tani pjesė tė Ukrainės, Polonisė, Lituanisė, Bjellorusisė dhe Rusisė.
    Me vendim tė Kėshillit ( Koncilit ) tė Konstandinopojės tė 1593, i cili u ndoq nga tė katėr patrikėt e Lindjes, mitropoli i Moskės ishte ngritur nė statusin e Patriarkut ( Patrikut ).
    Kjo Patriarkanė mblodhi tėrė tokat e Rus'-ve , siē dėshmohet nga njė letėr e dėrguar nga Paisi Patriarku i Konstandinopojės nė drejtim tė Patriarkut tė Moskės Nikon nė 1654.
    Nė kėtė letėr Patriarku Nikon quhet "patriku i Moskės, tė tokave tė mėdha ose tė vogla Rus-e'"…, ( pra Rusisė sė Madhe dhe tė Vogėl – emėrtime qe i hasim shpesh ).
    Ribashkimi i Mitropolisė sė Kievit me Kishėn Ruse u plotėsua nė vitin 1686. Ajo ėshtė kryer nė formėn e njė akti tė nėnshkruar nga Patriku i Konstandinopojės Dionisi IV dhe anėtarėt e Sinodit tė tij.
    Dokumenti nuk thotė asgjė nė lidhje me natyrėn e pėrkohėshme tė transferimit tė Mitropolisė sė Kievit , nė kundėrshtim me akuzat e pabaza tė sotme tė hierarkisė sė Konstandinopojės.
    Asnjė deklaratė nė lidhje me transferimin e pėrkohėshėm tė Mitropolisė sė Kievit mund tė gjenden nė dy letrat e tjera tė patriarkut Dionisio tė vitit 1686, drejtuar perandorit tė Moskės dhe Mitropolitit tė Kievit.
    Nė tė kundėrtėn, letra dėrguar nga Patriarku Dionis drejtuar perandorit tė Moskės nė 1686 parashikon dorėzimin e tė gjithė mitropolitėve tė Kievit nėn Patrikun e Moskės Joakimit dhe pasuesve tė tij.
    "Tani e tutje dhe pėrgjithmonė mė shumė do ta njohin si mė tė vjetėr dhe me gradėn mė tė lartė Patrikun aktual tė Moskės nga i cili kanė marrė urdhėrimin ( veshjen=shugurimin ) e episkopit", thuhet nė letėr.
    Interpretimet e kuptimit tė dokumenteve tė lartpėrmendura tė bėra (sot) nga pėrfaqėsuesit e Kishės sė Konstandinopojės nuk kanė asnjė justifikim nė tekstet.
    Deri nė shekullin e njėzetė, asnjė prej Kishave Orthodhokse lokale, duke pėrfshirė Kishėn e Konstandinopojės, e kishte sfiduar juridiksionin e Kishės Ruse, Mitropoliti i Kievit. Pėrpjekja e parė pėr tė kundėrshtuar kėtė juridiksion u bė kur Patriarkana e Konstandinopojės i dha autoqefalinė Kishės Orthodhokse polake, e cila nė atė kohė kishte njė status autonom brenda Kishės Orthodhokse Ruse. Tomosi i autoqefalisė sė Kishės polake i’u dha nga Patriarkana e Kostandinopojės nė vitin 1924 por qė nuk njihej nga Kisha Ruse, ku ndėr tė tjera shkruhet pa asnjė bazė: "….Shkėputja e mėparėshme nga Froni ynė e metropolisė sė Kievit dhe kishave orthodhokse nė Lituani dhe Poloni,tė cilat vareshin nga Kievi dhe kalimi i tyre nė Kishėn e Shenjtė tė Moskės, kjo nuk ndodhi fare sipas rregullave kanonike ".

    Pėr fat tė keq, ky ėshtė vetėm njė shembull i ndėrhyrjes sė Patriarkanės sė Konstandinopojės nė territorin kanonik tė Kishės Ruse nė vitet '20 dhe '30. Nė njė kohė kur Kisha ruse ishte objekt i persekutimit tė paparė ateist pėr mizori, Patriarkana e Konstandinopojės, prapa shpine, dhe pa pėlqimin e Moskės, ka ndėrmarrė veprime jo-kanonike kundėr pjesėve tė saj - kishat autonome nė shtetet e reja tė sapoformuara nė kufijtė e ish-perandorisė ruse: nė vitin 1923 u bė kisha autonome nė territorin e Estonisė dhe ajo e Finlandės duke u kthyer nė Mitropoli, nė vitin 1924 autonomia i’u dha Kishės Orthodhokse polake [1] dhe nė vitin 1936 Kostandinopoja shpalli juridiksionin e saj nė Letoni. Pėrveē kėsaj, nė vitin 1931 Konstandinopoja pėrfshiu nė juridiksionin e saj famullitė e shumta tė emigrantėve rusė nė Evropėn Perėndimore pa pėlqimin e Kishės Orthodhokse Ruse duke e shėndėrruar ne Ezarkatin e saj tė pėrkohshėm.

    Patriarkana e Konstandinopojės u angazhua shumė nė pėrpjekjet pėr tė hedhur nga froni shen Tikon rrėfyesin, Patriark i Moskės dhe gjithė Rus ', i zgjedhur nė mėnyrė kanonike nė vitin 1917. Kėto pėrpjekje janė bėrė nė vitet '20 nga autoritetet ateiste ku nė mėnyrė artificiale krijuan njė skizėm rinovacioniste pėrēarėse, njė Kishė moderniste ruse, nė mėnyrė pėr tė minuar autoritetin e Kishės Orthodhokse ndaj besimtarėve, "sovietikė" dhe duke kėrkuar ta shkatėrrojė atė gradualisht.

    Nė vitet 20-tė rinovacionistėt ( modernistėt ) ishin shumė tė aktivizuar pėr tė ndihmuar autoritetet pėr tė arrestuar peshkopėt dhe klerikėt orthodhoksė, gjer nė sekuestrimet e kishave. Patriku Grigori VII i Konstandinopojės mbėshteti hapur ripėrtėritėsit ( rinovacionistė ). Pėrfaqėsuesi zyrtar nė Moskė, Arkimandrit Vasilios (Dimopoulo), mori pjesė nė kėshillat e rinovazionistėve ( ripėrteritėsve ) tė rremė, dhe nė vitin 1924 i njėjtėn Patrik Grigori i kėrkoi Patrikut Tikon qė tė abdikonte nga froni patriarkal.

    Nė tė njėjtin vit tė 1924, rinovacionistėt publikuan ekstrakte ( copa = pjesė ) nga proēesverbalet e seancave tė Sinodit tė Shenjtė tė Patriarkanės sė Konstandinopojės, tė cilat morėn nga arkimandrit Vasilios (Dimopoulo).
    Sipas njė ekstrakti e 6 majit 1924, Patriku Grigor i VII, "me ftesė tė qarqeve kishtare tė popullsisė ruse", mori mbi vete detyrėn e madhe pėr shqyrtimin e kės ēeshtje,
    "pėr tė pajtuar tensionet dhe mosmarrėveshjet e kohėve tė fundit nė Kishėn vėllazėrore, duke krijuar njė komision tė veēantė patriarkal pėr kėtė qėllim. ".
    Por "qarqet kishtare tė popullsisė ruse", tė cilat pėrmenden nė raport, nuk pėrfaqėsonin Kishėn e shumėvuajtur Ruse, qė nė atė kohė ishte pre e persekutimit tė ashpėr nga ana e autoriteteve teomakiste,
    por pėrfaqėsonte grupet pėrēarėse ( skizmatike ) qė bashkėpunuan me ato autoritete dhe nė mėnyrė shumė aktive duke pėrkrahur persekutimin e shen Tikon-it patrikut tė Moskės, qė me kohė kish filluar nga kėto autoritete.

    Arsyet pse Kisha e Konstandinopojės mbėshteti skizmatikėt rinovacionistė dhe mori anėn e regjimit komunist nė luftėn kundėr Kishės Ruse, janė shpjeguar nė mėnyrė tė hapur nga ky arkimandrit Vasilios (Dimopoulo)
    nė letrėn e tij dėrguar nė emėr tė "tė gjithė proletariatit tė Konstandinopojės" pėr njė nga zyrtarėt e lartė tė regjimit teomakist. "Pasi mundi tė gjithė armiqtė e saj, duke kapėrcyer tė gjitha pengesat dhe duke fituar fuqi,
    Rusia sovjetike tani mund tė pėrmbushė kėrkesat e proletariatit tė Lindjes sė Mesme tė cilėt janė shumė shpresėtare nė drejtim tė saj, dhe pastaj pėr tė pushtuar edhe mė tepėr simpatinė e tyre",
    thotė ai nė letėr tekstualisht: " ju takon juve ... tė ngreni emrin e Rusisė sovjetike dhe ta bėni mė popullore nė Lindje se sa ajo ka qenė mė parė, dhe unė kėrkoj nga ju me zell,
    si njė qeveri e fortė dhe vendimtare tė njė kombi tė fuqishėm, pėr tė bėrė njė shėrbim tė madh pėr Patriarkanėn e Konstandinopojės, veēanėrisht pėr Patrikun ekumenik, tė njohur nė Lindje si kreu i tė gjithė orthodhoksėve,
    i cili ka treguar me veprimet e tij tė jetė shumė i predisponuar edhe ndaj njohjes tė autoriteteve sovjetike . " Po nė letrėn e tij tė njėjtė zyrtare, drejtuar zyrtarit sovjetik
    Arkimandriti Vasilios shpjegoi se ajo qė nėnkuptohet me termin e "shėrbimit", ai u kėrkoi tu kthehej Patriarkanės sė Konstandinopojės, ndėrtesėn qė mė parė i pėrkiste
    pėrfaqėsuesit tė Konstandinopojės nė Moskė dhe nga ku dilte njė fitim vjetor i konsiderueshėm pėr Patriarkanėn e Konstandinopojės.

    Duke mėsuar pėr vendimin e Konstandinopojės pėr tė dėrguar njė "komision patriarkal" nė territorin e Kishės Ruse, vetėm udhėheqėsi i tij ( Moskės ) legjitim, Patriarku Tikon i Gjithė Rus’,
    ka shprehur protestėn e tij tė vendosur kundėr veprimeve jo-kanonike tė vėllait tė tij ( Patrikut nga Fanari ). Fjalėt qė ai i tha njėqind vjet mė parė janė gjithashtu rilevante dhe aktuale tani:
    "Ne ishim tė tronditur dhe na befasoi shumė qė pėrfaqėsuesi i Patriarkanės Ekumenike, kreu i Kishės sė Konstandinopojės, pa kontakt paraprak me mua,
    si pėrfaqėsuesi legjitim dhe kreu i tė gjithė Kishės Orthodhokse Ruse, tė ndėrhyjė nė jetėn dhe nė brendėsi tė ēėshtjeve tė Kishės Autoqefale ruse. .. dėrgimin e ēdo komiteti pa kontakt,
    si i vetėm legjitim dhe hierark i parė orthodhoks i Kishės Orthodhokse ruse, pa dijeninė time, ėshtė e paligjshme (ilegale). Kjo nuk do tė tolerohet nga populli Orthodhokse rus dhe nuk do tė sjellė rehati,
    por edhe mė shumė shtrembėrim dhe pėrēarje nė jetėn e Kishės Orthodhokse tė Rusisė tė shumėvuajtur ". Ardhja e "Komisionit" do tė thotė jo vetėm ndėrhyrje, por njė ndėrhyrje e drejtpėrdrejtė nė ēėshtjet e Kishės sonė, ajo qė po ndodh tani.

    Me njė ēmim tė lartė prej gjakut tė derdhur prej mijėra dėshmorėve-martirė tė rinj, Kisha Ruse mbijetoi nė ato vite, duke u pėrpjekur pėr tė mbuluar me dashuri kėtė faqe tė trishtuar nė historinė e marrėdhėnieve tė saj me Kishėn e Konstandinopojės.
    Megjithatė, nė vitet '90, njė kohė provash tė reja pėr Kishėn Ruse tė shkaktuara nga stuhitė e mėdha gjeopolitike, Kisha e Kostandinopojės edhe njėherė tregoi sjelljen jovėllazėrore nė tė gjithė kuptimin ( e fjalės ) e saj.

    Pėr shembull, edhe pse nė vitin 1978 Patriarku i Konstandinopojės, Demetrius kishte anulluar Tomosin e vitit 1923 nė lidhje me transferimin e Kishės Orthodhokse tė Estonisė nėn juridiksionin e Konstandinopojės,
    nė vitin 1996 Patriarkana e Konstandinopojės e pėrhap juridiksionin e saj nė Estoni. Pėr kėtė arsye Patriarkana e Moskės u detyrua tė ndėrpresė pėrkohėsisht kungimin eukaristik me tė.

    Nė atė kohė Patriarkana e Konstandinopojės bėri pėrpjekjet e para pėr tė ndėrhyrė nė punėt e kishės sė Ukrainės. Nė 1995,
    Konstandinopoja pranoi nė juridiksionin e saj komunitetet skizmatike ukrainase nė Shtetet e Bashkuara dhe nė vendet e diasporės.
    Nė tė njėjtin vit Patriarku Bartolomeu i Konstandinopojės i ka premtuar Patrikut Aleksjej se kėto komunitete nuk do tė "bashkėpunonin ose tė afroheshin nė kungim me grupet e tjera skizmatike tė Ukrainės."


    Premtimi se pėrfaqėsuesit e Episkopatave ukrainase tė Patriarkanės sė Kostandinopojės nuk do tė viheshin nė kontakt dhe nuk do bashkėcelebronin me grupet skizmatike nuk ėshtė ruajtur.
    Patriarkana e Kostandinopojės nuk ka bėrė asnjė hap pėr tė zhvilluar vetėdijen e tyre kanonike dhe ėshtė tėrhequr tani prej tyre nė njė proēes anti-kanonik pėr legjitimimin e pėrēarjes ( skizmės ) nė Ukrainė
    nėpėrmjet krijimit tė njė strukture tė kishės paralele dhe dhėnien asaj tė statusit tė autoqefalisė.

    Pozicioni nė ēėshtjen e autoqefalisė qė Patriarkana e Konstandinopojės ėshtė shprehur tashmė, ėshtė plotėsisht nė kundėrshtim me pozicionin e rėnė dakord me tė gjitha kishat orthodhokse lokale,
    qė u hartuar si rezultat i diskutimeve tė vėshtira nė kuadėr tė pėrgatitjeve pėr Kėshillin e Madh dhe tė Shenjtė ( Koncili i Kretės ) qė afirmoi dokumentin mbi 'autoqefalinė dhe se si duej shpallur ajo,
    tė nėnshkruar nga pėrfaqėsuesit e tė gjitha Kishave lokale, pėrfshirė Kishėn e Konstandinopojės.

    Ndėrkohė qė asnjė kėrkesė zyrtare pėr autoqefalinė, i ka fillimet nga Episkopata e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, Patriarku Bartolomeu ka shqyrtuar kėrkesa nga Qeveria dhe nga grupet skizmatike tė Ukrainės,
    e cili plotėsisht i kundėrshton e qėndrimin e tij deri kohėt e fundit nė disa raste publike. Pėr shembull, nė janar 2001, nė njė intervistė pėr gazetėn greke “Nea Ellada”, tha:
    "autoqefalia dhe autonomia janė dhėnė nga e gjithė Kisha me anė tė njė vendimi tė Kėshillit Ekumenik, por pėr arsye tė ndryshme kur kėshilli ekumenik nuk mund tė thėrritet,
    Patriarkana Ekumenike, si koordinatore e tė gjitha kishave orthodhokse, u njeh autoqefalinė ose autonominė, me kusht qė ato (kishat lokale) tė japin pėlqimin e tyre unanimisht. "

    Pas veprimeve tė fundit tė njėanshme dhe deklaratat e Patrikut Bartolomeu, gjinden nocione kishtare tė cilat janė tė huaja pėr tė orthodhoksinė. Kohėt e fundit,
    duke iu drejtuar epeskopėve tė Patriarkanės Ekumenike, Patriku Bartolomeu tha se "Orthodhoksia nuk mund tė ekzistojė pa Patriarkanėn Ekumenike",
    e cila " Patriarkana Ekumenike, ėshtė pėr orthodhoksinė, njė maja birre qė bėn tė ngrihet i gjithė brumi "(krh Gal 5: 9) i Kishės dhe i historisė.
    "Ėshtė e vėshtirė tė shohėsh nė kėto deklarata diēka ndryshe nga pėrpjekja pėr tė reformuar ekleziologjinė orthodhokse nė pėrputhje me modelin katolik romak.

    Kisha Orthodhokse e Rusisė u pikėllua veēanėrisht kur mėsuam mbi vendimin e fundit tė Sinodit tė Shenjtė tė Kishės sė Konstandinopojės pėr tė lejuar njė martesė tė dytė pėr klerikėt.
    Ky vendim pėrbėn shkelje tė kanoneve tė shenjta (Kanon 17 e Apostujve tė Shenjtė, Kanon 3 i Kėshillit nė Trullo, Kanon 1 e Kėshillit tė Neokasarea, Kanon 12 tė Shėn Vasilit tė Madh),
    si dhe shkelja nė marrėveshjen pan-orthodhokse, nė fakt, hedh poshtė rezultatet e Kėshillit tė mbajtur nė Kretė nė 2016, nga tė cilat
    Ajo kundėrshton rezultatet e kėshillit tė mbajtur nė Kretė nė vitin 2016, nga tė cilat Patriarkana e Konstandinopojės nė mėnyrė aktive kėrkonte njohjen nga pjesa tjetėr e kishave lokale.

    Patriarkana e Konstandinopojės, nė pėrpjekjet e saja pėr tė mbrojtur autoritetin nė Kishėn Orthodhokse tė kompetencave qė ajo nuk i ka , tani ėshtė duke ndėrhyrė nė jetėn e kishės nė Ukrainė.
    Nė deklaratėn e tyre episkopėt e Kishės sė Konstandinopojės shkojnė aq larg sa qė emėrtojnė Onufrij Mitropolitin i Kievit dhe tė gjithė Ukrainės "jo-kanonik",
    me arsyetimin se nuk e pėrkujtojnė Patrikun e Konstandinopojės.
    Ndėrkohė, mė herėt nė sinaksin e Kishave lokale orthodhokse nė Chambesy nė janar 2016, Patriku Bartolomeu ka quajtur publikisht Mitropolitin Onufrij primatin e vetėm kanonik tė Kishės Orthodhokse nė Ukrainė.
    Nė tė njėjtin rast, Primati i Kishės sė Konstandinopojės premtuar se as gjatė Kėshillit tė Kretės ose edhe mė vonė nuk do tė kishte bėrė asnjė pėrpjekje
    pėr tė legalizuar e skizmatikėt apo pėr t'i dhėnė askujt statusin e autoqefalisė nė mėnyrė tė njėanshme.

    Duhet tė themi me keqardhje qė ky premtim tani ėshtė thyer. Veprimet e njėanshme dhe jo-kanonike tė Selisė sė Konstandinopojės nė territorin e Ukrainės,
    krejtėsisht duke injoruar Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės, tregojnė njė mbėshtetje tė drejtpėrdrejtė nė skizmėn ukrainase.
    Kjo ėshtė njė sprovė e madhe nė mesin e miliona besimtarėve tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės pėr faktin se Patriarkana e Konstandinopojės,
    duke pasur parasysh kishėn Nėnė tė Kishės sė Ukrainės, i jep vajzės sė saj njė gur nė vend tė bukės dhe njė gjarpėr nė vend tė peshkut (krh Lk 11: , 11).

    Shqetėsimi i thellė i Kishės Orthodhokse Ruse pėr idetė e gabuara dhe tė shtrembėruara tė Kishės sė Konstandinopojės mbi situatėn nė Ukrainė
    i’u transmetua personalisht nga Patriku Kirill i Moskės dhe gjithė Rus " tek Patriku Bartolomeut me 31 gusht 2018. Megjithatė, zhvillimet e mėvonshme kanė treguar, zėri i Kishės ruse nuk u dėgjua,
    dhe njė javė pas takimit, Patriku i Konstandinopojės ka publikuar vendimin jo kanonik nė emėrimin e tė ashtuquajturave "ekzarkė" tė saj nė Kiev.

    Nė kėtė situatė kritike, nė tė cilėn Konstandinopoja ka refuzuar praktikisht pėr tė zgjidhur ēėshtjen pėrmes dialogut, Patriarkana e Moskės
    ėshtė e detyruar tė pezullojė pėrkujtimin liturgjik dhe lutjet pėr Patriun e Kostandinopojės dhe me keqardhje tė thellė pėr tė pezulluar bashkėcelebrimet me peshkopėt e Patriarkanės Konstandinopoletane,
    si dhe tė ndėrpresė pjesėmarrjen e Kishės Orthodhokse ruse dhe dialogjet teologjike nė Kuvendet episkopale, tė komisioneve multilaterale dhe ēdo strukturė tjetėr e kryesuar ose bashkė-kryesohet nga pėrfaqėsuesit e Patriarkanės sė Konstandinopojės.

    Nėse Patriarkana e Konstandinopojės do tė vazhdojė tė kryejė aktivitetet e veta jo-kanonike nė territorin e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės,
    Patriarkana e Moskės do tė jetė e detyruar pėr tė ndaluar krejtėsisht kungimin eukaristik me Patriarkanėn e Konstandinopojės.
    Gjithė pėrgjegjėsia pėr pasojat tragjike tė kėsaj ndarje do tė bjerė personalisht mbi patriarkun Bartolomeu tė Konstandinopojės dhe mbi epeskopėt qė e mbėshtesin atė.

    Duke qenė tė vetėdijshėm se gjendja e tanishme kėrcėnon tė gjithė orthodhoksinė botėrore, ne nė kėtė orė tė vėshtirė ne kėrkojmė mbėshtetje tė Kishave autoqefale lokale
    dhe u kėrkojmė primatėve tė kishave pėr tė realizuar plotėsisht pėrgjegjėsinė tonė tė pėrbashkėt pėr fatin e botės Orthodhoksisė dhe pėr tė filluar nė njė diskutim vėllazėror orthodhoks mbi gjendjen e kishės nė Ukrainė.

    Ne ftojmė qė pleroma e Kishės Orthodhokse Ruse tė lutet me zell pėr ruajtjen e unitetit tė Orthodhoksisė sė Shenjtė.

    ***

    1 - E shtyrė nga njė dėshirė tė sinqertė pėr tė mbėshtetur Orthodhoksinė kur kjo ėshtė nė pakicė dhe ndonjėherė ėshtė nė rrethana tepėr tė vėshtira,
    Patriarkana e Moskės, nga ana tjetėr, nė vitin 1948 i dha tė drejtėn e Kishės Orthodhokse Autoqefale nė Poloni dhe ka konfirmuar statusin e autonomisė Kishės Orthodhokse nė Finlandė,
    tė dhėnė nga Shenjtėria e tij patriku Tikon nė vitin 1921, duke rėnė dakord nė vitin 1957 tė dorėzohen nė harresė tė gjitha mosmarrėveshjet kanonike
    dhe keqkuptimet ndėrmjet Kishės Orthodhokse tė Finlandės dhe Kishės Orthodhokse ruse, duke njohur 'Kryepiskopatėn e Finlandės nė statusin aktual
    dhe pėr tė transferuar manastirin e Valamit te Ri nėn juridiksionin e saj, pas sė cilės lutja dhe kungimi kanonik ėshtė restauruar.



    Burimi: http://orthochristian.com
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  15. #175
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,189
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Patriarku Kirill shkruan primatėve tė tė gjitha kishave lokale pėr gjendjen e Ukrainės[/SIZE]



    orthochristian.com
    4 tetor 2018


    Shenjtėria e Tij Patriarku Kirill i Moskės dhe gjithė Rus’ i ka shkruar tė gjithė primatėve tė 15 kishave orthodhokse autoqefale tė botės pėr t'i informuar ata rreth krizės nė Ukrainė
    dhe tė propozojė hapjen e njė diskutimi pan-orthodhoks mbi kėtė ēėshtje, kėtė tha nė RIA-Novost, at. Nikollai Balashov, nėnkryetari i Departamentit pėr marrėdhėnie tė jashtme tė Kishės tė Patriarkanės sė Moskės.

    "Pozicioni i Kishės Orthodhokse Ruse mbi tė ashtuquajturėn autoqefali tė Ukrainės dhe pasojat e mundshme negative tė veprimtarisė sė Patriarkanės sė Konstandinopojės pėr pėrēarjen e orthodhoksisė,
    ėshtė pėrshkruar nė letrat, tė cilat pėrmbajnė njė propozim pėr tė nisur njė diskutim pan-orthdhoks mbi situatėn "tha at. Nikollaj.

    At. Nikolai Danilevich, nėnkryetari i Departamentit pėr Marrėdhėnie me Jashtė tė Kishės sė Ukrainės, ka reaguar mė parė pėr ndėrhyrjet shqetėsuese tė Patriarkanės Ekumenike nė territorin kanonik tė Kishės sė Ukrainės
    duke bėrė njė thirrje pėr njė takim tė primatėve orthodhoksė, "Mendoj se tani ėshtė koha, pėr takim nė nivel global, tė primatėve tė Kishave nė njė kėshill pan-othodhoks, nė njė lutje tė pėrbashkėt, nė njė takim, pėr tė marrė njė vendim mbi kėto ēėshtje, pėr shkak se po vijnė kohė tė vėshtira. "


    Megjithatė, Ati Nikollai Balashov ka shpjeguar gjithashtu kohėt e fundit se Kisha ruse nuk mund tė fillojnė nė mėnyrė kanonike njė koncil tė pėrbashkėt tė tė gjithė Kishės, ndonse Patriarku Kirill mori iniciativėn pėr tė hapur njė diskutim nė nivel Universal .

    Fortlumturia e Tij Theodori II, Patriarku i Aleksandrisė kohėt i ka deklaruar Mitropolitit dhe besimtarėve orthodhoks tė Odesės, nė Ukrainė,
    qe ai do tė bisedonjė me krerėt e Kishave Orthodhokse lokale dhe do tė informojė ata pėr tė vėrtetėn nė lidhje me atė qė po ndodh nė Ukrainė, tė cilėn e pėrsėriti tė shtunėn pėrballė Fortlumturisė sė tij Mitropolitit Onufrij tė Kievit dhe tė gjithė Ukrainės,
    si edhe besimtarėve qė mblodhėn nė Bollgrad tė Ukrainės.




    Burimi: orthochristian.com
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  16. #176
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,189
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kisha Orthodhokse Ruse thyen marrėdhėniet me Konstandinopojėn


    Sinodi i Shenjtė i Kishės Orthodhokse Ruse ka vendosur tė pezullojė lidhjen eukaristike me Patriarkanėn e Konstandinopojės.
    Kjo u njoftua nga Mitropoliti Hilarion, kreu i departamentit tė marrėdhėnieve tė jashtme kishtare tė Patriarkanės sė Moskės.
    "Ishte njė vendim i detyruar, por Sinodi ynė i Shenjtė nuk mund tė merrte njė tjetėr pėr shkak tė kėsaj, aty tė sillnin tė gjitha veprimet e fundit tė Patriarkanės sė Konstandinopojės", thotė Mitropoliti Hilarion.
    Mitropoliti gjithashtu shprehu dėshirėn qė Konstandinopoja do tė rivlerėsojė dhėnien e autoqefalisė pėr Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės.
    "Le tė shpresojmė qė mendimi i shėndoshė tė fitojė ..." Por, derisa tė vijė ky ndryshim dhe pėr sa kohė qė kėto vendime tė paligjshme dhe antikanoniale mbeten nė vend,
    ne nuk mund tė kemi lidhje me kėtė kishė, e cila tani ėshtė nė njė ndarje (skizmatike ) ", shtoi Mitropoliti.


    Burimi : it.sputniknews.com
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  17. #177
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-07-2014
    Postime
    64
    Faleminderit
    11
    8 falenderime nė 6 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Cili ėshtė qėndrimi i Kishės Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrisė nė lidhje me kėtė krize nė ortodoksinė botėrore?

  18. #178
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,189
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Nuk mė duket qė ka karkter botėror...

    Edhe pse vazhdoj tė percjell lajme nga ē’ka po ngjan nė Ukrainė, duhet pranuar qė kėtė e bėj vetėm pėr tė informuar dhe me keqardhje tė sinqertė.
    Eshtė fakt qė, unanimisht primatėt e tė gjitha kishave autoqale, janė dakort qė rruga qė zgjodhi patriku i Kostandinopojės pėr dhenien e autoqefalisė Kievit,
    reabilitimi i uniatėve dhe grupeve skizmatike tė shumtė nė numėr kryesisht pertej oqeanit ..., emrimi i dy ekzarkėve (pėrgjegjės dhe mėkėmbės te patrikut) ,
    mbėshtetja e kishės skismatike me karakter nacionalist, ku besimi i ka lėn vendin politikės...,
    ku presidenti vendos nė punėt ekleziale, ku patriku ekumenik bėn takime te dyshimta me eksponentė tė politikės jo vetėm tė Ukrainės por edhe evropianė e gjer pėrtej Atllantikut,
    ku fanariotėt pa tė drejtė ndėrhyjnė nė punėt e njė kishe indipendente, ku arrihet sa tė deformohet edhe historia, tė trillohen "prova" , etj etj...
    Pra te ghitha kėto manovra qe bien erė shizioni, ndarje devijuese, skizmatike dhe perēarėse , ku pėrkon vetėm me hegjemoninė e njė Patriarkane qė ndonse me shumė histori por me besimtarė fantazėm,
    pasi qė ka mė shumė klerikė se popull..., qė sot pėr sot po sillet jo nė mėnyrė kanonike, duke u shėndėrruar nga njė garante "mbrojtėse " e orthodhoksisė, nė pėrēarėse tė orthodhoksisė!
    Nuk ka ansnjė kishė autoqefale qė e mbėshtet nė kėte rast Patriarkanėn turke!
    Pra si tė gjitha kishat motra, edhe Koash nuk eshtė shprehur me deklarata zyrtare te aprovojė ngjarjet nė Ukrainė dhe veprimet antikanonike tė fanariotėve…
    Tė paktėn unė nuk di asgjė tė sigurt, qė tė qarkullojė nė rrjetin e informacionit.
    Nė faqen zyrtare tė Koash-it nuk ka asnjė deklaratė. Asnjė njoftim nė lidhje me sa ndodh nė Ukrainė, por as behėt i ditur qendrimi zyrtar.
    Sido tė jetė, kjo tregon qė Koash-i nuk bėn politikė, por lutet qė gjendja nė Ukraine tė qetėsohet, si ajo ekleziale , si ajo konfliktuale nė Donbas dhe Lugansk, si ajo ekonomike dhe ēėshtjet me karakter shoqeror.
    Pasi dihet qė Ukraina po kalon njė periudhė tė ngjashme me njė katastrofė ekzistenciale!

    Pėrshėndetje.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  19. #179
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-07-2014
    Postime
    64
    Faleminderit
    11
    8 falenderime nė 6 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Citim Postuar mė parė nga arbereshi_niko Lexo Postimin
    Nuk mė duket qė ka karkter botėror...
    I lexoni gjerat perpara se ti postoni? Sepse per te perkthyer eshte e qarte qe e ka perkthyer dikush tjeter:
    Citim Postuar mė parė nga arbereshi_niko Lexo Postimin
    Deklarata e Sinodit tė Shenjtė tė Kishės Orthodhokse Ruse ndaj ndėrhyrjes sė Patriarkanės sė Konstandinopojės nė territorin kanonik tė Kishės Orthodhokse Ruse


    Duke qenė tė vetėdijshėm se gjendja e tanishme kėrcėnon tė gjithė orthodhoksinė botėrore

    Edhe pse vazhdoj tė percjell lajme nga ē’ka po ngjan nė Ukrainė, duhet pranuar qė kėtė e bėj vetėm pėr tė informuar dhe me keqardhje tė sinqertė.
    Eshtė fakt qė, unanimisht primatėt e tė gjitha kishave autoqale, janė dakort qė rruga qė zgjodhi patriku i Kostandinopojės pėr dhenien e autoqefalisė Kievit,
    reabilitimi i uniatėve dhe grupeve skizmatike tė shumtė nė numėr kryesisht pertej oqeanit ..., emrimi i dy ekzarkėve (pėrgjegjės dhe mėkėmbės te patrikut) ,
    mbėshtetja e kishės skismatike me karakter nacionalist, ku besimi i ka lėn vendin politikės...,
    ku presidenti vendos nė punėt ekleziale, ku patriku ekumenik bėn takime te dyshimta me eksponentė tė politikės jo vetėm tė Ukrainės por edhe evropianė e gjer pėrtej Atllantikut,
    ku fanariotėt pa tė drejtė ndėrhyjnė nė punėt e njė kishe indipendente, ku arrihet sa tė deformohet edhe historia, tė trillohen "prova" , etj etj...
    Pra te ghitha kėto manovra qe bien erė shizioni, ndarje devijuese, skizmatike dhe perēarėse , ku pėrkon vetėm me hegjemoninė e njė Patriarkane qė ndonse me shumė histori por me besimtarė fantazėm,
    pasi qė ka mė shumė klerikė se popull..., qė sot pėr sot po sillet jo nė mėnyrė kanonike, duke u shėndėrruar nga njė garante "mbrojtėse " e orthodhoksisė, nė pėrēarėse tė orthodhoksisė!
    Nuk ka ansnjė kishė autoqefale qė e mbėshtet nė kėte rast Patriarkanėn turke!
    Pra si tė gjitha kishat motra, edhe Koash nuk eshtė shprehur me deklarata zyrtare te aprovojė ngjarjet nė Ukrainė dhe veprimet antikanonike tė fanariotėve…
    Tė paktėn unė nuk di asgjė tė sigurt, qė tė qarkullojė nė rrjetin e informacionit.
    Nė faqen zyrtare tė Koash-it nuk ka asnjė deklaratė. Asnjė njoftim nė lidhje me sa ndodh nė Ukrainė, por as behėt i ditur qendrimi zyrtar.
    Sido tė jetė, kjo tregon qė Koash-i nuk bėn politikė,
    por lutet qė gjendja nė Ukraine tė qetėsohet, si ajo ekleziale , si ajo konfliktuale nė Donbas dhe Lugansk, si ajo ekonomike dhe ēėshtjet me karakter shoqeror.
    Pasi dihet qė Ukraina po kalon njė periudhė tė ngjashme me njė katastrofė ekzistenciale!

    Pėrshėndetje.
    Jo, kjo verteton se KOASH eshte aneks i dickaje dhe si i tille nuk ka te drejte qe te shprehi nje mendim sepse ti e ke mbushur faqen me citate nga kishat e tjera(lexo edhe njehere postimin tuaj numer 173).
    Megjithate ne mesuam dicka te re qe ju personalisht jeni kunder autoqefalise se Kishes Ortodokse Ukrainase.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga King Bardhyl : 18-10-2018 mė 05:01

  20. #180
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,189
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.


    Njė prift amerikan ka lėnė Kishėn e Konstandinopojės pėr ROCOR-in ( Kishėn orthodhokse ruse jasht Rusisė )
    nė shenjė proteste kundėr veprimeve tė Patriarkut Bartolemeu nė Ukrainė


    Rektori i Kishės sė Fjetjes nė Bluefield (SHBA, West Virginia), prifti Mark Tyson, u largua nga Patriarkana e Konstandinopojės dhe u bashkua me ROCOR si njė shenjė solidariteti me Kishėn orthodhokse kanonike nė Ukrainė.

    "Disa ditė mė parė, patriarku, tė cilin e kam nderuar me pėrkushtim dhe lutje pėr mė shumė se dy dekada,
    ka ndėrmarrė njė hap tė paparė nė rikthimin e statusit kanonik tė njė grupi rebelė klerikėsh tė deklasuar dhe tė diskredituar nė Ukrainė", shkruan At Mark peshkopit tė tij nė njė letėr, e cila u transmetua tė hėnėn nė Interfax.

    Prifti vuri nė dukje "veprimet imorale dhe jo-kanonike tė patriarkut Bartolomeu nė Ukrainė kanė kontribuar tashmė nė dhunėn qė po ushtrohet ndaj famullive te Kishės kanonike," dhe kjo dhunė ėshtė nė rrijet.

    "Para syve tanė po zhvillohet njė luftė civile elkleziale ... dhe Patriarku ynė ka dhėnė miratimin e tij zyrtar. Kisha e re dhe indipendente ",
    qė ka krijuar pėrbėhet prej idhujtarėsh. Ata nuk adhurojnė Trininė e Shenjtė, por Perėndinė e rremė qė quhet "Ukraina e lirė", - thotė letra.

    Pėr kėtė arsye, prifti M. Tyson vendosi tė largohej nga famullia e Kishės sė Konstandinopojės.

    "Unė shėrbeva atje liturgjinė e fundit dhe tani nuk do tė nderojė mė Patriarkun Bartolomeu. Ndėrgjegja ime thjesht nuk do tė mė lejonte. (...)
    Unė kam meduar, por nė mėnyrė tė vendosur, pėr tė bėrė njė " hap prapa "dhe tė bashkohen nė kungim me Kishėn kanonike tė shumė vuajtur tė Ukrainės, e cila ka qenė e margjinalizuar nga veprimet e pakuptueshme tė Patriarku Bartolomeu.
    Me kėtė kam humbur tė gjitha tė ardhurat e mia, do tė humbas shumė miq tė mrekullueshėm. (...)
    Megjithatė, unė jam gati pėr tė bėrė sakrifica tė dhimbshme pėr tė mos pėrkujtuar mė kėtė patriark , i cili shkaktoi njė plagė tė kėtij lloji nė trupin e Kishės ", shkruan at Mark.

    Nė pėrfundim, ai kėrkon "me ēdo kusht tė shmangen kontaktet me idhujtarėt sapo tė bėhen 'kanonik', 'beshkimi me kėtė bashkėsi ėshtė" njė bashkim artificial, qė nė kohėn e duhur do tė jetė larguar dhe anatemuar ".

    Sipas zyrės sė informacionit tė Dioqezės lindore ameikane tė ROCOR, prifti Mark Tyson tashmė ėshtė pranuar dhe caktuar klerik i njė prej kishave nė Virginia.

    Mė 11 tetor, Sinodi nė Stamboll e ka shfuqizuar dekretin e tij tė 1686 pėr transferimin e mitropolisė sė Kievit nė Moskė, ajo njoftoi krijimin e podvorit tė saj nė Kiev
    dhe ka rehabilituar udhėheqėsit e vetė-shpallurve kishave orthodhokse nė Ukrainė. Si pėrgjigje,
    Sinodi i Patriarkanės sė Moskės shpalli njė ndėrprerje tė plotė tė marrėdhėnieve me Kishėn e Kostandinopojės.


    Burimi: ortodossiatorino.net
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 28-10-2018 mė 04:08
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

Faqja 9 prej 11 FillimFillim ... 7891011 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •