Close
Faqja 8 prej 14 FillimFillim ... 678910 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 141 deri 160 prej 273
  1. #141

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    DEKLARATE E PERBASHKET E PATRIKEVE ANTIOKENE:




    Njė Deklaratė e Patriarkanave tė Antiokisė dhe tė gjithė Lindjes pėr ortodoksėt grek, ortodoksė sirianė dhe katolikė grekė-melkitė

    Damasku, 14 prill 2018





    Zoti ėshtė me ne; Kuptoni tė gjitha kombet dhe nėnshtrohuni!



    Emri:  Siria_aprile2018.jpg

Shikime: 471

Madhėsia:  7.6 KB

    Ne Patriarkėt Xhon X, Patriarku Orthodhoks Grek i Antiokisė dhe gjithė Lindjes, Ignatius Aphrem II, Patriarku ortodoks i Antiokisė dhe i gjithė Lindjes,
    dhe Jozef Absi, Patriarku Katolik Melkite-Grek i Antiokisė, Aleksandrisė dhe Jerusalemit, dėnojmė dhe denoncojmė agresionin brutal qė u zhvillua kėtė mėngjes
    kundėr vendit tonė tė ēmuar Sirisė nga SHBA, Franca dhe Britania e Madhe, nėn pretendimet se qeveria siriane ka pėrdorur armė kimike.
    Ne ngremė zėrin tonė pėr tė afirmuar si nė vijim:

    Ky agresion brutal ėshtė njė shkelje e qartė e ligjeve ndėrkombėtare dhe e Kartės sė OKB-sė, sepse ajo ėshtė njė sulm i pajustifikuar nė njė vend sovran, anėtar i OKB-sė.
    Kjo na shkakton dhimbje tė madhe qė ky sulm vjen nga vende tė fuqishme nė tė cilat Siria nuk ka shkaktuar ndonjė dėm nė asnjė mėnyrė.
    Pretendimet e SHBA dhe vendeve tė tjera se ushtria siriane po pėrdor armė kimike dhe se Siria ėshtė njė vend qė zotėron dhe pėrdor kėtė lloj arme,
    ėshtė njė pretendim i pajustifikuar dhe i pambėshtetur nga prova tė mjaftueshme dhe tė qarta.
    Koha e kėtij agresioni tė pajustifikuar kundėr Sirisė, kur Komisioni Ndėrkombėtar i Pavarur pėr Hetim ishte gati tė fillonte punėn e tij nė Siri, dėmton punėn e kėtij komisioni.
    Ky agresion brutal shkatėrron shanset pėr njė zgjidhje paqėsore politike dhe ēon nė pėrshkallėzim dhe mė shumė komplikime.
    Ky agresion i padrejtė inkurajon organizatat terroriste dhe u jep atyre njė vrull pėr tė vazhduar nė terrorizmin e tyre.
    Ne i bėjmė thirrje Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara tė luajė rolin e tij natyror nė sjelljen e paqes nė vend qė tė kontribuojė nė pėrshkallėzimin e luftėrave.
    Ne u bėjmė thirrje tė gjitha kishave nė vendet qė morėn pjesė nė agresion, tė pėrmbushin detyrat e tyre si tė krishtere, sipas mėsimeve tė Ungjillit,
    dhe tė dėnojnė kėtė agresion dhe t'i thėrrasin qeverive te tyre qė tė angazhohen pėr mbrojtjen e paqes ndėrkombėtare.
    Ne pėrshėndesim guximin, heroizmin dhe sakrificat e Ushtrisė Arabe Siriane qė me guxim mbron Sirinė dhe siguron popullin e saj.
    Ne lutemi pėr shpirtrat e dėshmorėve dhe pėr rimėkėmbjen e tė plagosurve. Ne jemi tė bindur se ushtria nuk do tė pėrkulet pėrpara agresioneve terroriste tė jashtme ose tė brendshme;
    ata do tė vazhdojnė tė luftojnė me guxim kundėr terrorizmit derisa ēdo pėllėmbė e tokės siriane tė pastrohet nga terrorizmi.
    Ne gjithashtu pėrgėzojmė qėndrimin e guximshėm tė vendeve qė janė miqėsore me Sirinė dhe popullin e saj.


    Ne i ofrojmė lutjet tona pėr sigurinė, fitoren dhe ēlirimin e Sirisė nga tė gjitha llojet e luftėrave dhe terrorizmit.
    Ne gjithashtu lutemi pėr paqe nė Siri dhe nė mbarė botėn dhe bėjmė thirrje pėr forcimin e pėrpjekjeve tė pajtimit kombėtar pėr hir tė mbrojtjes sė vendit dhe ruajtjes sė dinjitetit tė tė gjithė sirianėve.


    Fonti: Faqa zyrtare e Pariarkanes Orthodhokse Antiokene
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  2. #142

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    NESE KISHA JOTE PRANON MARTESAT HOMOSEKSUALE, ESHTE KOHA TE KERKOSH NJE KISHE TJETER!


    Emri:  metropolita_Ilarion2018.jpg

Shikime: 455

Madhėsia:  10.6 KB

    Ju prezantojmė njė video-intervistė ku mitropoliti Ilarion (Alfjev) I Volokolamsk-ut ( ne foto ) denon pa hezitim udhėn qė po ndjekin kishat protestante
    dhe legjislatura e vendeve tė Bashkimit Evropian ne tematikėn e martesave dhe seksualitetit.
    Gazetarja Graēeva e TV “Rusia 24” interviston mitropolitin si me poshtė…;


    https://youtu.be/jtGO4l9REPU


    Mirėmėngjes, unė jam Ekaterina Graēeva dhe ky ėshtė programi "Kisha dhe bota" e Rusisė 24. Ne flasim me Metropolitin Hilarioni i Volokolamnsk,
    kryetar i Departamentit tė Marrėdhėnieve me Jashtė tė Kishės tė Patriarkanės sė Moskės.

    Mirėmėngjes, vladyka.


    Mirėmėngjes, Ekaterina. Mirėmėngjes, tė dashur vėllezėr e motra.

    Vladyka, pak ditė mė parė morėm lajmin nga Suedia se Kisha e atij vendi ka ndėrmend tė pėrdorin vetėm pėremrat pa gjini pėr t'iu referuar Perėndisė.
    Kėshtu, lutja pėr Perėndinė mbetet, por jo si njė Atė. Kjo formė e lutjes tani do tė ndalohet. Dhe ēfarė do tė bėhet me "Nė emėr tė Atit, tė Birit dhe tė Shpirtit tė Shenjtė"? Si do tė formulohet tani kjo lutje?


    Nuk ėshtė rastėsi qė Kisha jone theu marrėdhėniet me tė ashtuquajturėn Kishėn e Suedisė nė vitin 2005.
    Ne e bėmė atė me njė herė pasi kane pėrfshirė bekimin e tė ashtuquajturave martesa tė gjinisė sė njėjtė nė praktikėn e tyre liturgjike.
    Pėr shembull, sot peshkopi i Stokholmit ėshtė njė grua qė jeton nė njė bashkėsi lezbike mė menyre tė hapur. Nė krishterim ka disa gjėra qė mund tė ndryshohen, por ka gjėra tė pandryshueshme:
    gjėja e parė e pandryshueshme ėshtė dogma e besimit dhe e dyta ėshtė morali. Rishikimi i traditės kishtare qė po ndodh sot nė disa komunitete protestante shumė liberale nė Perėndim
    dhe nė Veri te Evropės mbulon tė dyja kėto zona. Nga njėra anė ata refuzojnė moralin tradicional tė krishterė nė favor tė njė seri tė standardeve moderne liberale,
    dhe nė anėn tjetėr duke u pėrpjekur pėr tė pėrshtatur praktikėn liturgjike dhe parimet e besimit ndaj liberalizimit tė standardit tė ri dhe politikisht korrekte.
    500 vjet mė parė, kur filloi reforma, Martin Luteri shpalli parimin e “Sola Scripturės”, qė do tė thotė se Shkrimet duhet tė kenė pėrparėsi.
    Martin Luteri tha se gjithēka qė ėshtė shkruar nė Shkrimet e Shenjta ėshtė e pandryshueshme, por Tradita mund tė ndryshohet.
    Nėse e ndjekim kėtė pikėpamje logjikisht, do tė thoshte se tani protestantėt duhet tė mbrojnė atė qė na ėshtė dhėnė nė Shkrimet e Shenjta nga vetė Jezu Krishti.
    Nė Shkrimet e Shenjta, nė Mateu, ne lexojmė se duke dėrguar dishepujt tė predikonin, Jisui u tha: ". Shkoni dhe bėni dishepuj nga tė gjithė popujt duke i pagėzuar nė emėr tė Atit e tė Birit e tė Frymės sė Shenjtė"
    Ai nuk tha "nė emėr tė nėnės dhe vajzės", dhe nuk kanė zgjedhur asnjė formė tjetėr seksualisht neutral, pavarėsisht nga fakti se gjuha hebraike qė Jezusi foli do tė lejonte forma tė tilla nė tė shprehur.
    Ai foli pėr Atin, Birin dhe Shpirtin e Shenjtė. Dhe kur e pyetėn dishepujt 'Zot, na mėso tė lutemi, ashtu si Gjon Pagėzori i mėsoi dishepujt e tij! ",
    Ai u pėrgjigj:" Kur tė luteni, thoni: Ati ynė, qė je nė qiell ", dhe i tha tė njėjtėn lutje , Ati ynė, qė tė gjithė ne, ortodoksė, katolikėt dhe protestantėt nė mbarė botėn,
    ne lexojmė nė ēdo funksion dhe nė lutjet tona tė brendshme qė prej kohės nė tė cilėn na ėshtė dhėnė.
    Unė mendoj se gjėja mė e mirė pėr tė krishterėt nė ato kisha qė korrupton lutjet ėshtė qė tė largohen nga kėto kisha
    dhe pėr tė gjetur njė kishė ku Shkrimet e Shenjta dhe Tradita kishtare janė tė pandryshuara qė nga koha e Jisu Krishtit dhe tė apostujve tė tij.

    Vladyka, si do ta komentoni faktin se Franca ėshtė duke zhvilluar njė projekt-ligj qė redukton moshėn e pėlqimit pėr 13 vjet,
    me njė fjalė ėshtė njė ligj qė nuk lejon tė pėrndjekė marrėdhėnie seksuale me njė djalė apo njė vajzė nėn 13 Vjeē?


    Ekspertėt tanė tė Kishės kanė thėnė gjatė se pas pranimit tė martesave tė gjinisė sė njėjtė dhe barazimit tė tyre me martesėn midis njė burri dhe njė gruaje,
    hapi tjetėr do tė ishte legalizimi i pedofilisė.
    Gjithkush u pėrgjigj me njė zė se kjo ishte njė gjė krejtėsisht e ndryshme dhe se nuk do tė kishte hap tjetėr. Por, siē thotė thėnia ruse pas fjalės "A", duhet tė themi "B".
    Ligjvėnėsit qė sillen kėshtu kanė logjikėn e tyre. Ata ndjekin rrugėn e shkatėrrimit tė vetėdijshėm tė ndalimeve morale qė kanė ekzistuar pėr shekuj me radhė dhe tė cilat janė pėrcaktuar nga ndėrgjegjja fetare.
    Kur ata refuzojnė haptazi bazat fetare tė legjislacionit, tė gjitha ndalimet zhduken. Dhe kėto ligje nuk kanė tė bėjnė me mosdėnimin e njė djali dhe njė vajze 13-vjeēare qė vendosėn sė bashku tė bėjnė seks.
    Kėto ligje tani thonė se njė pedofil mund tė ketė lirisht djem dhe vajza 13-vjeēare si partnerė seksualė.
    Nė fakt, pika tani ėshtė legalizimi i pedofilisė, dhe legjislacioni liberal evropian ėshtė duke lėvizur drejt kėsaj pike prej njė kohė tė gjatė.

    Faleminderit shumė, vladyka, pėr kėtė bisedė.

    Faleminderit, Ekaterina.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  3. #143

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    PATRIKU EKUMENIK FILLON PROCESIN E THEMELIMIT TE NJE KISHE AUTOQEFALE TE UKRAHINES ( News )


    Informohemi nga Pravoslavie.ru pėr nje lajm qe shqetėson jo pak gjithė publikun orthodhoks:
    Duket qe Patriku Bartholomeu tė ketė bekuar krijimin e njė Kishe ukrahinase indipendente.


    Emri:  belli%u00252Brossi.jpg

Shikime: 470

Madhėsia:  30.6 KB


    Patriku ekumenik Bartholomeu dhe presidenti ukrahinas Poroshenko (fonti: Uninan.info)




    Pak ditė mė parė Patriarku Bartholomeu i Konstandinopojės dhe Presidenti Petro Poroshenko u takuan :
    Lideri i Ukrahinės kėrkoi shenjtėrisė sė tij pėr tė bekuar njė "Kishė Autoqefale tė Ukrahinės " me karakter kombėtar,
    pėr ti dhėnė fund situatės sė paqėndrueshme fetare nė vend , ku orthodhoksėt pėrbėhen nė disa grupime …, nė tė cilėn hyjnė Patriarkana e Moskės ( qė njihet si Kisha kanonike lokale ),
    ėshtė e rrethuar nga juridiksione tė tjera qė pretendojnė tė jenė nė gjendje pėr tė bėrė Kishėn zyrtare tė Ukrahinės: pastaj ėshtė Kisha Autoqefale e Ukrahinės, Patriarkana e Kievit,
    dhe grupeve tė tjera tė shkėputura tė mėdha apo tė vogla.

    Si "Kisha Mėmė", Konstandinopoja ka marrė pėrgjegjėsinė pėr ngritjen e njė komisioni pėr dialog midis te vetėshpallurave Kishave Autoqefale nė mėnyrė qė tė paraqesin zgjidhje ndaj pėrēarjes
    tė kėsaj Skizme qė po pason Ukrahina, duke ofruar themelimin e njė Kishe tė re Autoqefale tė Ukrahinės << >> kanonike.

    Prandaj ne presim tė shohim frytet e dialogut midis kishave kanonike pėr zgjidhjen e "problemit tė Ukrainės". Ajo na fton pėr tė reflektuar
    – lind natyrshėm pyetja retorike - si Patriarku Bartholomeu nuk ka lejuar Kishėn bullgare pėr tė marrė poshtė saj maqedonasit,
    por a nuk ėshtė i njėjti edhe shtrėngimi i duarve me situatėn e Ukrainės….?!?...



    Burimi : Cristianitą Ortodossa
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  4. #144

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    KISHA ORTHODHOKSE AUTOQEFALE E SHQIPĖRISĖ



    Vizitė paqėsore e Shenjtėrisė sė Tij, Patriarkut tė Moskės

    dhe tė Gjithė Rusive, Kirillit,

    nė Kishėn Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė



    28-30 prill 2018



    Nga data 28-30 prill, Kisha Orthodhokse Autoqefale e Shqipėrisė do tė presė Fortlumturinė dhe Shenjtėrinė e Tij, Patriarkun e Moskės dhe tė Gjithė Rusive, Kirillin.
    Kjo vizitė e parė paqėsore dhe historike ka njė rėndėsi tė veēantė, pasi tė dyja Kishat kanė pėrjetuar njė persekutim tė egėr komunisto-ateist.

    Tė shtunėn, mė 28 prill 2018, ora 16:00, Kryepiskopi Anastas, i shoqėruar nga anėtarėt e Sinodit tė Shenjtė, do tė presė Patriarkun Kirill nė aeroportin ndėrkombėtar “Nėnė Tereza”.
    Mė pas do tė vijojė Dhoksologjia zyrtare nė Katedralen e Hirshme “Ngjallja e Krishtit”, nė Tiranė mbas orės 16:00.

    Ditėn e diel, mė 29 prill, nė mėngjes, tė dy Primatėt e Kishave do tė bashkėmeshojnė nė Katedralen e Hirshme “Ngjallja e Krishtit”, nė Tiranė, me pjesėmarrjen e klerikėve tė tė dyja Kishave.

    Mė pas, Kisha Orthodhokse Autoqefale e Shqipėrisė do tė shtrojė drekėn zyrtare nė MAK Albania Hotel.

    Pasdite, ora 18:00, do tė jepet shfaqja festive nė Qendrėn Kulturore tė Kishės Katedrale.
    Nė fillim do tė kryhet prezantimi i botimit nė rusisht tė librit tė Fortlumturisė sė Tij, Kryepiskopit Anastas, “Deri nė skajet e dheut”.
    Nė Liturgjinė Hyjnore dhe nė shfaqjen festive do tė marrė pjesė edhe Kori Sinodal i Patriarkanės sė Moskės.

    Nė mbrėmjen e sė dielės, Shkėlqesia e Tij, Presidenti i Republikės sė Shqipėrisė, z. Ilir Meta, do tė shtrojė njė darkė nė Pallatin e Brigadave.

    Tė hėnėn, mė 30 prill, Patriarku Kirill do tė ketė takime zyrtare, nė Selinė e Presidencės, me Shkėlqesinė e Tij, Presidentin e Republikės sė Shqipėrisė, z. Ilir Meta,
    si dhe nė Selinė e Kryeministrisė, me Shkėlqesinė e Tij, Kryeministrin, z. Edi Rama. Nė fund do tė vizitojė Manastirin e Shėn Vlashit, Durrės dhe Akademinė Orthodhokse Theologjike “Ngjallja e Krishtit”.
    Largimi i vizitorit tė lartė parashikohet nė orėn 14.00, nga aeroporti ndėrkombėtar “Nėnė Tereza”.

    Kryepiskopi i Tiranės, Durrėsit dhe i Gjithė Shqipėrisė, Anastasi, ka vizituar zyrtarisht Kishėn Orthodhokse tė Rusisė mė 1999.
    Nė Moskė, nė njė ceremoni zyrtare nė Qendrėn Kulturore tė Kishės Katedrale tė Shpėtimtarit, Kryepiskopi Anastas ėshtė nderuar me Ēmimin “Pėr kontribut tė shquar pėr unitetin e Orthodhoksėve” (2008).



    Tiranė, 25 prill 2018



    Zyra e Shtypit

    e Kishės Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  5. #145

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Emri:  Janullatos-Kirill-640x435.jpg

Shikime: 462

Madhėsia:  78.1 KB




    KISHA ORTHODHOKSE E RUSISE





    PATRIKU KIRILL
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 28-04-2018 mė 19:40
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  6. #146

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    KOMUNIKATE E SINODIT TE SHENJTE TE PATRIARKANES EKUMENIKE.



    Emri:  271_images_stories_com_form2content_p18_f4673_thumb_medium400_0.jpg

Shikime: 447

Madhėsia:  9.5 KB


    Nė pėrfundim tė mbledhjes sė Sinodit te Shenjte , nėn presidencėn e patrikut Vartholomeu, nė seancėn e rregullt, mė datė 19 dhe 20 prill 2018,
    gjatė tė cilėve janė diskutuar tė gjitha temat nė shqyrtim nė ēėshtjet e ditės tė cilat janė marrė me vendimet pėrkatėse.

    - Patriarkana Ekumenike, e cila, sipas Kanuneve dhe Librit tė Shenjtė , dhe Sekretarisė sė Shenjtė dhe tėTraditės sė Shėnjtė,
    pėr kujdesin e tė gjitha Kishave Orthodhokse nė botė dhe pėrgjegjėsinė pėr unitetin pan-orthodhoks dhe posaēėrisht tė popullit orthodhoks ukrainas,
    qė ka marr shpėtimin nėpėrmjet besimit tė Krishter dhe Pagėzimin e Shėnjtė nga Kostantinopoja, nė cilėsinė e Kishės sė vėrtė Mėmė,
    ėshtė e ngarkuar me detaje mbi temėn e situatės sė kishės nė Ukrainė, siē ka bėrė nė sesionet e mėparshme tė sinodalit,
    duke marrė njė peticion-kėrkesė pėr dhėnien e Autoqefalisė, nga ana e eksponentėve tė kishės dhe tė laikėve nga Ukraina,
    qė pėrfaqėsojnė shumė milionė orthodhoksė ukrainas,
    dhe ka vendosur tė japė njė komunikim tė detajuar me tė gjitha kishat Orthodhokse motra, pėr tė bėrė njė koordinim nė lidhje me kėtė ēėshtje pėr zgjidhje.

    Burimi: Sacra Arcidiocesi Ortodossa d'Italia e Malta
    Linku: www.ortodossia,it
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  7. #147

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    MITROPOLITI HILARION KRAHASON SKIZMEN E UKRAHINES ME ATE TE 1054…

    Moskė, 4 maj, Interfax - Shefi i Departamentit Sinodal pėr Marrėdhėniet me Jashtė tė Kishės, Metropoliti Hilarion, beson se nėse skizmatikėt ukrainas do tė marrin Autoqefalė e dėshiruar,
    do tė ketė pėrēarje globale nė Orthodhoksi do tė krahasohet me Skizmėn e Madhe tė 1054.

    "Ėshtė e tmerrshme edhe tė imagjinojmė se ēfarė mund tė ndodhė nė qoftė se skenari i dhėnies sė autoqefalisė tė grupeve tė ndara tė Ukrainės do tė realizohet nė praktikė.
    (...)do tė konsiderohet si njė skizmė globale nė orthodhoksi qė do tė jetė
    pasojė e pashmangshme e kėtij hapi tė gabuar, mund tė krahasohet vetėm me ndarjen midis Lindjes dhe Perėndimit nė 1054.
    Nėse kjo ndodh, uniteti orthodhoks do tė varroset, "tha Metropoliti duke iu pėrgjigjur pyetjeve tė" agjensisė e lajmeve “Romfea”.

    Metropoliti lutet dhe shpreson se "pozicioni i njėanshėm i Kishave orthodhokse lokale, i cili ėshtė shprehur nė mėnyrė tė pėrsėritur nė tė kaluarėn do tė shpėtojė pėrēarjen e orthodhoksėve".

    Metropoliti vuri nė dukje se projekti i tė ashtuquajturės kishė lokale nė Ukrainė ėshtė iniciuar nga autoritetet aktive: grupet skizmatike dhe greko-katolike.

    "Politikanėt shihin nė kėtė projekt njė mundėsi tė lumtur pėr tė nisur fushatėn kundėr sfondit tė pėrkeqėsimit tė situatės ekonomike nė vend.
    Skizmatikėt tė mbėshtetur nga autoritetet vazhdojnė pėr tė kapur vendet e shėnjta tė adhurimit tė famullive tė Kishės nė Ukrainė, ata kanė nevojė pėr legalizimin dhe mbėshtetjen e ēdo kishe kanonike nė botėn orthodhokse ", tha ai.

    Sipas Metropolitit Hilarion, Uniatėt konsiderojnė bashkimin e grupeve dhe marrjen e statusit zyrtar nė botėn orthodhokse si njė projekt pėr tė bėrė Kishėn Orthodhokse nė varėsi tė Romės.

    Metropoliti beson se ne mund ta shohim gjendjen e vėrtetė tė jetės shpirtėrore nė Kishėn e Ukrainės dhe nė skizmat ukrainase nėse krahasojmė numrin e murgjve.

    "Sot ka rreth 5000 murgjėr nė Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės ( Patriarkati i Moskės ) . E ashtuquajtura Patriarkana e Kievit ka 200 njerėz qė jetojnė nė manastire,
    ndėrsa e ashtuquajtura Kisha Autoqefale ( po ukrahinase )ka 15 persona pėr 12 manastire. Mediat shpesh i referohen tė dhėnave pėr tė cilat ata kanė paguar disa sponsor tė sondazheve sociologjike,
    megjithatė, tė dhėnat qė ata citojnė nuk mund tė krahasohen me gjėrat qė shohim me sytė tanė dhe qė mund tė kontrollohen lehtėsisht ", tha ai.

    Sipas tij, miliona besimtarėve orthodhoksė venė prapa kishės kanonike nė Ukrainė dhe "Kjo ėshtė demostruar nga procesionet nė shkallė tė gjerė tė organizuara nga famullitė e Kishės nė Ukrainė, tė cilat tėrheqin qindra e mijėra besimtarėve."

    "Pėrse vallė vėllezėrit tanė nė Kostandinopojė nuk janė tė interesuar pėr opinionin e kėtyre miliona besimtarėve? Tė garanosh pėrēarje autoqefalie,
    pavarėsisht nga vullneti i Kocilit Sinodal te Kishės nga e cila kėta janė ndarė, nuk ka tė ardhme. Kjo nuk do tė ēojė nė unitetit orthodhoks,
    por do tė thellojė ndarjen ekzistuese dhe do tė destabilizojė nė mėnyrė tė mėtejshme shoqėrinė ukrainase ", konsideron peshkopi e Kishės Orthodhokse Ruse.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  8. #148

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Festohet Liturgjia e parė nė Katedralen Orthodhokse tė Varshavės (lajme)


    Pėr katedralen e re nė Varshavė kemi folur, qė kur u vendos guri i parė nga patriku ekumenik mė 5 dhjetor tė 2015 .
    Tė shtunėn, mė 19 maj 2018, pavarėsisht qė ndėrtimi i Katedrales sė Urtėsisė Hyjnore “ Shėn Sofia” nė Varshavė ende nuk ėshtė pėrfunduar,
    liturgjia e parė hyjnore u kremtua brenda ndėrtesės siē raportohet nga Pravoslavie.ru.
    Pėrveē primatit tė Kishės Autoqefale Polake, kyepiskopit Savva, ishte edhe peshkopi Jobi i Telmessos pėr patriarkanėn ekumenike,
    Ilarion Alfjev mitropoliti pėr patriarkanėn e Moskės, si dhe peshkopė e tjerė polakė.


    Emri:  1.jpg

Shikime: 440

Madhėsia:  55.6 KB




    Festimi pati njė pjesėmarrje tė madhe publike, me njė numėr tė madh tė pelegrinėve besnikė orthodhoksė nga e gjithė Polonia.
    Liturgjia pėrfundoi me bekimin dhe instalimin e kryqit tė madh tė kupolės.
    Janė lexuar dy mesazhe, njė nga patriarku Bartholomeu dhe njė nga patriarku Kirill, tė cilėt janė tė lumtur dhe pėrshėndesin klerin polak duke pėrgėzuar pėr vazhdimin e punės, e cila filloi nė vitin 2015.


    Emri:  2.jpg

Shikime: 439

Madhėsia:  49.7 KB



    Pėrshėndetje
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  9. #149

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    - KISHA BULLGARE : NUK DO TE KRIJOJME KURRE NJE NDARJE NE ORTHODHOKSI, PER MAQEDONASIT.




    Emri:  dialogo_bulgaro_macedone.jpg

Shikime: 443

Madhėsia:  42.0 KB


    Anėtarėt e komisionit tė Kishės Orthodhokse Bullgare dhe Kishės pėrēarėse “Skizmatike” tė Maqedonisė nė Sofje nė dhjetor. (foto: bg-patriarshia.bg )




    Faqa zyrtare e Kishės Orthodhokse Bullgare lėshoi njė deklaratė tė Hirėsisė sė Tij Mitropolitit Naum i Rusesė , e cila qartėson pozicionin e Sinodit tė Shenjtė pėr ēėshtjen e "Kishės Orthodhokse Maqedonase" skizmatike,
    duke theksuar se ajo nuk do tė shkaktojė njė pėrēarje nė botėn orthodhokse nė kėtė pikė.

    Kisha maqedonase i kishte bėrė thirrje Kishės bullgare nė nėntor pėr ta ndihmuar pėr tė normalizuar gjendjen e saj kanonike dhe qė tė bėhej njė Kishė autoqefale e njohur nga tė gjithė.
    Kisha bullgare ka rėnė dakord pėr ta ndihmuar , duke shkaktuar reagime negative nga kishat serbe, greke dhe atė tė Konstandinopojės.

    Kjo deklaratė e fundit e Kishės vjen nė pėrgjigje tė polemikave dhe protestave qė kanė lindur pasi Sinodi njoftoi
    se nuk do tė dėrgojė njė delegacion pėr tė marrė pjesė nė festimet e kishės maqedonase pėr 1000 vjetorin e Kryepeshkopatės sė Ohrit.

    Ky Vendim i bėri ata tė etiketuar si "tradhėtarė kombėtare" nga disa tė cilėt duan tė shohin mė tė afruara kishat dhe kombet e bullgarėve dhe maqedonasve.

    Nė deklaratėn e publikuar, Mitropoliti Naum shpjegon nė emėr tė Sinodit tė Shenjtė bullgar:

    1. Peshkopėt kurrė nuk kanė pasur ndėrmend tė braktisin historinė shumėshekullore dhe dinjitetin kanonik tė Kishės bullgare si pasardhėse e Kryepeshkopatės historike bullgare tė Ohrit,
    pa marrė parasysh situatėn aktuale politike tė Ohrit brenda kufijve tė Maqedonisė;

    2. Sinodi nuk ka dėrguar pėrfaqėsues nė festimin e pėr vjetorit tė organizuar nga skizmatiket, sepse kjo nė fakt do tė pėrbėnte njė "tradhėti kombėtare",
    pasi kjo pjesėmarrje nė kėtė rast do tė ishte njė njohje impliēite e pretendimit tė Kishės maqedonase si pasardhėse e Kryepeshkopatės sė vjetėr tė Ohrit;

    3. Peshkopėt bullgarė pėrpiqen pėr tė ruajtur identitetin e tyre kombėtar me dinjitet dhe nė tė njėjtėn kohė mbrojnė dekretet kanonike tė Orthodhoksisė sė shenjtė ",
    duke mos lejuar asnjė devijim nga uniteti i Kishės sė Shenjtė, Katolike dhe Apostolike";

    4. Ideja qė Kisha bullgare e vetme mund tė njohė kishėn maqedonase pa provokuar njė pėrēarje nė botėn orthodhokse ėshtė e gabuar,
    dhe kjo nuk ėshtė nė lartėsinė e dinjitetit tė tė krishterėve orthodhoksė;

    5. Letra origjinale e kryepeshkopit Stefan tė Shkupit tė kishės skizmatike maqedonase nuk thotė se ata e njohin Kishėn bullgare si kishėn e tyre amtare,
    por do ta njohin atė si nėnėn e tyre vetėm nė qoftė se bullgarėt do tė njohin pėr herė tė parė kishėn maqedonase si autoqefale. "Dėshira e tyre, pra, nuk ėshtė pa kushte", pėrfundon deklarata.


    Fonti: www.ortodossiatorino.net
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 31-05-2018 mė 00:01 Arsyeja: Gabime ortografike ... (:
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  10. #150

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.


    ZGJIDHET MITROPOLITI I RI NE KISHEN E ESTONISE.





    Emri:  Evgenij_Tallinn.jpg

Shikime: 431

Madhėsia:  12.1 KB


    Me datėn 29 maj , kryepiskopi Evgenij i Varej-it ( i shekullit Velerij Germanoviē Reshatnikov , nė foto )
    Eshtė zgjedhur si mitropolit i Talin-it dhe gjithė Estonisė.
    Vladika Evgenij, njė njeri me njė kulturė shumė tė gjerė teologjike, ka qenė pėr njė kohė tė gjatė pėrgjegjės
    pėr shkollat teologjike tė Moskės, dhe jo vetėm , por njė meritė tė veēantė mban pėr normalizimin dhe
    rivedosjen e kungimit midis patriarkanės sė Moskes dhe ROCOR ( Kishes ruse jashtė ).


    Burimi : Blog – Chiesa ortodossa di Torino
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  11. #151

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Pėrdorimi i temjanit nė shtėpi







    Kisha Orthodhokse ia pėrēon lajmin e mirė tė Jisuit besimtarit nė mėnyrė tė plotė. Ajo i drejtohet jo vetėm syrit dhe veshit, por edhe shqisės sė tė nuhaturit.
    Njė person i verbėr dhe shurdh qė hyn nė njė kishė ortho- dhokse, nga era e mirė e temjanit, do ta kuptojė me- njėherė qė ndodhet nė njė vend tė shenjtė.
    Nė librin e Zbulesės lexojmė: “Dhe pashė njė engjėll qė qėndronte tek altari, kishte njė temjanicė tė artė; dhe iu dha shumė temjan, dhe tymi i temjanit me lutjet e shenjtorėve u ngrit pėrpara Perėndisė prej dorės sė engjėllit”.
    Retė e tymit erėmirė qė burojnė prej temjanicės simbolizojnė lutjen tonė qė ngjitet te Perėndia. “Era e mirė” e temjanit shpreh kėnaqėsinė qė Perėndia merr nga lutjet tona.
    Tė krishterėve tė hershėm u kėrkohej nga paganėt romakė qė ēdo vit tė digjnin publikisht pak temjan pėrpara statujės sė Cezarit. Duke djegur temjan para statujės sė Cezarit, ata do ta njihnin atė si hyjnor.
    Tė krishterėt refuzonin tė kryenin kėtė veprim, sepse e konsideronin si adhurim. Pėr ta ekzistonte vetėm njė Zot, Jisu Krishti. Ngaqė refuzonin djegien e temjanit para Cezarit, ata i hidhnin te luanėt.
    Nė ditėt e sotme prifti orthodhoks djeg temjan para Altarit tė shenjtė. Ai temjanis Dhuratat e Shenjta (Kungatėn) dhe ikonat. Me fjalė tė tjera, sot ne djegim temjan para Perėndisė sė vetėm dhe tė vėrtetė dhe para askujt tjetėr.
    Veprimi i djegies sė temjanit para Jisuit rrėfen besimin tonė, se vetėm Ai ėshtė Zot.
    Pasi prifti temjanis Altarin dhe ikonat, kthehet dhe temjanis besimtarėt. Me anė tė kėtij veprimi ai nderon dhe respekton ikonėn e Perėndisė qė banon ndėr ne, pėr shembull, shėmbėlltyra e Perėndisė nė tė cilėn ne u krijuam.
    Ky veprim na kujton se jemi persona tė rėndėsishėm nė sytė e Perėndisė si, pėr shembull, shėmbėlltyra e Tij qė jeton dhe ecėn.
    Ēdo shtėpi orthodhokse duhet tė mbajė njė temjanicė tė vogėl te kėndi i lutjes. Prindėrit mund tė mėsojnė fėmijėt e tyre se si tė ndezin qymyrin dhe tė vendosin pak temjan nė tė, kur ofrohen lutjet familjare.
    Disa prindėr mund tė parapėlqejnė tė ndezin temjanicėn vetėm nė mbrėmjet e tė shtunave dhe nė mbrėmjet para ditėve tė shenjta.
    Kuptimi i temjanit mund t’u shpjegohet fėmijėve qė nė moshė tė vogėl, nė mėnyrė qė edhe ata tė mund tė marrin pjesė nė mėnyrė kuptimplote nė kėtė veprim adhurues.
    Njė praktikė e mirė do tė ishte qė prindėrit tė bėnin shenjėn e Kryqit me temjanicė pėrpara ēdo fėmije, duke shpjeguar se me anė tė kėtij veprimi ata po respektojnė shėmbėlltyrėn e Perėndisė qė ėshtė nė ta.
    Imagjinoni sa kujtime tė bukura mund tė rrėnjosė ky veprim te fėmijėt. Kur tė rriten, ēdo herė qė do tė shkojnė nė kishė, ata do ta lidhin erėn e mirė tė temjanit me kujtimet e dashura tė lutjeve tė familjes sė tyre nė shtėpi kur ishin fėmijė.
    Ēdo herė qė do shikojnė priftin tė temjanisė Altarin dhe njerėzit nė Liturgji, do tė qėndrojnė me frikė nė praninė e Zotit, do tė shohin tymin qė ngrihet lart, lutjet e tyre qė ngjiten te froni i Perėndisė.
    Ēdo natė nėna ndez njė temjanicė tė vogėl dhe e ēon nė tė gjitha ambientet e shtėpisė, duke i kėrkuar Krishtit tė bekojė ēdo dhomė me praninė e Tij. Tymi erėmirė i temjanit mbush shtėpinė me praninė e shenjtė.
    Gjatė gjithė javės fėmijėt ndiejnė praninė e Krishtit ngado. Kėshtu, e njėjta aromė temjani qė shijojnė nė kishė, pėrjetohet nė shtėpi. Fėmijėt fillojnė tė kuptojnė se ekziston njė lidhje midis kishės dhe shtėpisė.
    Edhe shtėpia ėshtė e shenjtė. Atė ēfarė bėjmė nė kishė, e bėjmė edhe nė shtėpi. Rezultati ėshtė se besimi, kur pėrjetohet nė shtėpi, bėhet real.


    ATĖ ANTHONY M. CONIARIS
    FAMILJA ORTHODHOKSE – KISHA E PERĖNDISĖ
    Kisha Ortodokse Autoqefale e Shqipėrisė

    Burimi: www.orthodhoksiaebashkuar.al
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  12. #152

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Mbreti afrikan kthehet nė Orthodhoksi (lajme)


    Emri:  1.jpg

Shikime: 411

Madhėsia:  41.7 KB



    Bashkimi i Gazetarėve Orthodhoks
    raportoi se njė mbret afrikan u pagėzua nė malin Athos, duke pranuar besimin e vėrtetė.
    Mbreti, duke marrė emrin e Davidit, u pagėzua nė manastirin e Koutlomousiut.
    Aktualisht, pėrveē fotove qė ofrohen pėr shtypin nga mali Athos, nuk dimė asgjė tjetėr.
    Mbreti u shfaq nė Athos duke kėrkuar qė tė pagėzohej, dhe kėshtu ndodhi pėr lavdinė e Perėndisė.


    Emri:  bosco%u00252Bvia.jpg

Shikime: 430

Madhėsia:  34.3 KB


    Burimi: Nga Cristianitą Ortodossa
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  13. #153

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    U dorėzuan diplomat pėr 11 studentė tė Akademisė Teologjike “Ngjallja e Krishtit”


    Diplomimi nė fund tė studimeve ėshtė gjithmonė njė moment kyē nė jetėn e ēdo tė riu, por ai merr njė kuptim mė tė thellė kur puna dhe vepra e tij do t’i kushtohen Perėndisė.
    Ndaj, mė 12 qershor 2018, nė Akademinė Theologjike “Ngjallja e Krishtit”, nė Manastirn e Shėn Vlashit, Durrės, dita e diplomimit kishte sa dimensionin e gėzimit pėr arritjen e njė objektivi kaq tė rėndėsishėm nė jetė,
    po aq edhe atė shpirtėror, tė lidhur me shėrbesėn nė tė gjitha fushat ku ka nevojė Kisha Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė.
    Kėtė vit u diplomuan njėmbėdhjetė tė rinj dhe tė reja, duke pėrfunduar ciklin e plotė katėrvjeēar tė studimeve.

    Aktivitetet me kėtė rast filluan si gjithnjė me Liturgjinė Hyjnore, tė kryesuar nga Mitropoliti i Apollonisė dhe Fierit, Nikolla, nga priftėrinjtė dhe dhjakonėt qė shėrbejnė nė Akademi,
    qė janė pjesė e trupės pedagogjike, nga Kori i studentėve tė Akademisė, plot prindėr, miq dhe tė ftuar qė kishin ardhur nga shumė larg pėr tė marrė pjesė tė gjithė sė bashku nė kėtė gėzim.
    Mė pas, tė gjithė pjesėmarrėsit u drejtuan drejt sallės sė konferencave tė Manastirit. Gėzimi kulmoi me ardhjen nė diplomim tė Kryepiskopit tė Tiranės, Durrėsit dhe tė Gjithė Shqipėrisė, Anastasit,
    si dhe tė Mitropolitit tė Elbasanit, Andoni, Mitropoliti i Amantias, Nathanaili dhe Episkopi i Bylisit, Asti.

    Ceremonia u hap me himne kishtare tė psalura nga kori i studentėve. Mė pas, vijoi fjala pėrshėndetėse e Mitropolitit Nikolla, i cili ndėr tė tjera theksoi rėndėsinė e kėtyre studimeve nė kėtė Akademi,
    pėr katėr vitet e kaluara sė bashku, si dhe pėr besimin qė Kisha dhe Kryebariu kanė tashmė tek kėta njėmbėdhjetė tė sapodiplomuarit, duke i konsideruar bashkėpunėtorėt mė tė rinj.
    Ai uroi tė gjithė prindėrit dhe pjesėmarrėsit e pranishėm. Ai falėnderoi veēanėrisht Kryepiskopin Anastas, qė ka bėrė tė mundur kėto studime dhe mjediset moderne qė u shėrbejnė, si dhe tė gjithė trupėn pedagogjike.

    Vijoi fjala e studentit tė dytė mė tė mirė Apostol Kapurani, i cili referoi disa pasazhe nga libri “Shkalla” i shėn Joan Sinaitit, rreth “Dashurisė, shpresės dhe besimit”.
    Mė pas vijoi referati i studentit me rezultatet mė tė mira, Mateo Tauzi, i cili falėnderoi nė fjalėn e tij Fortlumturinė e Tij Anastasin pėr mundėsinė e studimit, prindėrit e studentėve pėr mbėshtetjen e tyre dhe stafin Akademik pėr bashkėpunimin.

    Aktiviteti u mbyll me fjalėt dhe bekimet atėrore tė Kryepiskopit Anastas, i cili theksoi se ndjenjat e mirėnjohjes dhe pėrgjegjėsisė, pėr Kishėn, vendin, familjet,
    shoqėrinė dhe vetveten duhet tė mbizotėrojnė sot brenda secilit prej nesh, sidomos brenda tė sapodiplomuarve.
    Ai uroi pėr suksese tė mėtejshme nė jetė dhe nė studime pėr njėmbėdhjetė tė diplomuarit, si dhe solli edhe njėherė nė vėmendjen e tyre, rėndėsinė qė kanė tri degėt e reja tė hapura nė Kolegjin Universitar “Logos”,
    pėr jetėn akademike tė Kishės, por edhe pėr studentėt e diplomuar.

    Mė pas, nė njė takim tė veēantė me studentėt u diskutua pėr mundėsitė e shumta qė kanė pėr tė vazhduar studimet, si dhe pėr tė gjithė mbėshtetjen atėrore qė Fortlumturia e Tij do tė ofrojė nė kėtė drejtim.










    Burimi: Orthodox Albania
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  14. #154

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Komunitetet fetare i bėjnė apel Merkel dhe Makron




    Nė njė letėr tė pėrbashkėt drejtuar Kancelares gjermane Angela Merkel dhe Presidentit francez Emmanuel Macron,
    krerėt e bashkėsive fetare nė Shqipėri, Kryetari i Komunitetit Mysliman, H. Skėnder Bruēaj, Kryepiskopi i Tiranės, Durrėsit dhe i Gjithė Shqipėrisė Anastasi,
    Sekretari i Pėrgjithshėm i Konferencės Ipeshkvnore Katolike dhe Arqipeshkėv i Rrėshenit, Imzot Gjergj Meta, Kryegjyshi Botėrior i Bektashinjve, Haxhi Dede Edmond Brahimaj
    dhe Presidenti i Vėllazėrisė Ungjillore, Pastor Ylli Doēi, bėjnė apel pėr njė vendim pozitiv pėr hapjen e negociatave tė anėtarėsimit tė Shqipėrisė me Bashkimin Evropian.

    Letra iu dorėzua sot Ministrit Ditmir Bushati nga drejtuesit e kėtyre komuniteteve, nė njė takim nė Ministrinė pėr Evropėn dhe Punėt e Jashtme.
    Dorėzimin, si mė i vjetri nė detyrė dhe nė moshė e bėri Kryepiskopi Anastas, i cili shoqėrohej edhe nga Episkopi i Bylisit, Asti.

    “Ju keni dhėnė shembullin mė kuptimplotė qė ne jemi evropianė dhe tani ėshtė momenti i duhur pėr secilin prej nesh tė ndjekim shembullim tuaj" - u shpreh Ministri Bushati.



    * * * * *

    Nė deklaratė thuhet:



    “Nė kėtė moment tė njė rėndėsie tė madhe, dėshirojmė tė theksojmė edhe njė herė atė qė kemi shprehur kohėt e fundit nė deklaratėn tonė tė pėrbashkėt tė datės 21 prill 2018: ne shqiptarėt jemi pjesė e Evropės.
    Ne jemi pjesė e njė historie qė shtrihet nė origjinėn e Evropės. Ėshtė njė histori qė ka rrėnjė mijėra vjeēare. Rrėnjė tė pėrbashkėta kulturore dhe sociale na lidhin.
    Jemi tė bindur se rruga drejt Bashkimit Evropian pėrfaqėson dėshirėn e kahershme tė njerėzve tanė, si edhe vlerat e njė shoqėrie tė lirė
    ku ēdokush mund tė ushtrojė tė drejtat e tij e ndėr to, e drejta e lirisė dhe besimit fetar ėshtė thelbėsore.
    Ne i jemi mirėnjohės Zotit pėr faktin se historia e popullit shqiptar ka treguar njė jetėgjatėsi tė qėndrueshme tė vlerės sė respektit pėr dallimin fetar, duke jetuar sė bashku nė harmoni si njė familje.

    “Rruga drejt Bashkimit Evropian ėshtė veēanėrisht kritike pėr rininė tonė. Tė rinjtė shqiptarė renditen mes euro-entuziastėve mė tė fuqishėm, e megjithatė ata ndjehen mė tė frustruar,
    sepse edhe pse jetojnė pranė shokėve tė tyre evropianė, janė tė pėrjashtuar nga tė njėjtat mundėsi.
    Mbėshtetja juaj pėr Shqipėrinė nė procesin e pranimit, mė kėtė moment kritik, kur vlerat e tolerancės, solidaritetit dhe tė drejtave tė njeriut kėrcėnohen nga radikalizmi, fanatizmi dhe ideologji tė tjera si kėto.
    ju bėjmė thirrje tė pranoni dėshirėn e sinqertė tė tė gjithė shqiptarėve, dhe tė na mbėshtesni nė angazhimin tonė tė pakthyeshėm pėr njė Shqipėri si pjesė e Evropės.

    Me lutje tė zjarrtė, ne riafirmojmė angazhimin tonė pėr tė mbetur mbėshtetės tė palėkundur tė vlerave evropiane tė njė shoqėrie me liri, drejtėsi dhe prosperitet pėr tė gjithė”.


    https://www.flickr.com/photos/157448...57694967813112


    Burimi: orthodoxalbania.org
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  15. #155

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    26 vjet nga ringritja kanonike e Kishės sonė



    24 qershor 1992 – Patriarkana Ekumenike zgjidhte Fortlumturinė

    e Tij Anastasin nė krye tė Kishė sonė



    Mė 24 qershor 1992, Patriarkana Ekumenike do tė zgjidhte Mitropolitin Anastas, si Kryepiskopin e parė pas ardhjes sė demokracisė.
    Kjo zgjedhje mund tė quhet edhe rinjohje dhe ripėrtėritje e Autoqefalisė tė Kishės Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė, tė vėnė nė diskutim nga shkatėrrimi total qė i bėri Kishės sonė regjimi komunist.
    Kjo ngjarje ishte shpallje e lajmit tė mirė se Kisha e Shqipėrisė ishte e gjallė dhe plot jetė dhe do mund tė vazhdonte veprėn shpirtėrore tė ndriēuar nga Perėndia nė dobi tė gjithė shoqėrisė shqiptare.

    Kryepiskopi Anastas erdhi nė Shqipėrisė, nė korrik 1991, si Eksark Patriarkal, pėr tė parė se ēkishte mbetur pas gėrmadhave ateiste.
    Shpejt, Fortlumturia e Tij u bė njė emėr i dashur dhe i respektuar nė Kishėn tonė, por ai gėzonte prej kohėsh nderim tė veēantė nė tė gjitha Kishat e tjera Orthodhokse kudo nė botė dhe mė gjerė.
    Emri i tij jo vetėm u bė sinonim i ringjalljes sė Kishės nė Shqipėri, por edhe si i njė hierapostulli tė ditėve tė sotme, i promotorit tė dialogut ndėrmjet besimeve dhe kulturave tė ndryshme,
    i paqes dhe dashurisė pėr tė gjithė, i pėrkujdesit pėr tė varfrit dhe nevojtarėt dhe tė respektit, lirisė dhe dinjitetit tė ēdo personi, kushdo qoftė ai.

    Kishėn tonė e kishte dobėsuar shumė periudha e gjatė e pushtimit osman. Pas Pavarėsisė, vetėm dy vjet kishte qenė e lirė tė zhvillohej kanonikisht, qė nga shpallja e autoqefalisė, sepse pasuan pushtimi fashist dhe persekutimi ateist komunist.
    Kėshtu, fillimi i demokracisė e gjeti krejtėsisht tė shkatėrruar, pa asnjė episkop dhe me vetėm 15 klerikė nė moshė tė thyer. Ishte vėshtirė tė ishe optimist pėr tė ardhmen.
    Por, ajo qė nuk ėshtė e mundur pėr njerėzit ėshtė e mundur pėr Perėndinė, i Cili dėrgoi njė njeri, i cili bėri tė mundur atė qė u quajt mrekullia e Kishės Orthodhokse nė Shqipėri.

    Rasti i vendit tonė ėshtė unik nė historinė botėrore. Ishte hera e parė qė njė kishė gjendej pa hierarkinė e saj. Prandaj, pėr tė zgjidhur kėtė ēėshtje jetėsore, kaq delikate e tė rėndėsishme duhej patjetėr njė nismė ndėrkombėtare.
    qė ai qė do tė udhėhiqte Kishėn tonė nė ringritjen nga gėrmadhat tė ishte i pranuar nga Komuniteti Orthodhoks, nga autoritetet shtetėrore dhe tė ruhej Autoqefalia.
    Dhe Kryepiskopi Anastas i bėri kėto tė gjitha tė mundura dhe shumė mė tepėr. Pėrpjekjet e tij tė jashtėzakonshme, qė nė ēastet e para,
    pėr tė arsimuar klerin orthodhoks nė vend, nė fillim nė njė ambient tė marrė me qira nė plazhin e Durrėsit dhe pastaj ndėrtimi i Akademisė Teologjike nė Shėn Vlash,
    qė u ngrit me fondet e mbledhura po prej tij, janė pėrpjekje vendimtare pėr konsolidimin e pavarėsisė sė Kishės sonė.

    Ringjallja e Kishės kishte nevojė pėr ngritjen e njė hierarkie kishtare, pėr pėrgatitjen e kuadrove tė duhur pėr tė drejtuar Kishėn, pajisjen e saj me klerikė dhe teologė dhe mbi tė gjitha pėr ringritjen e autoqefalisė financiare,
    pasi pronat e grabitura nuk u kthyen nė shumicėn e tyre. Mbi 150 priftėrinj vendas, qindra kisha dhe objekte administrative, tė reja apo tė ringritura,
    dhjetėra kisha monumentale tė restauruara, njė sistem ndihme sociale dhe arsimor qė nuk ka ekzistuar kurrė mė parė, ringritja nga hiēi e ekonomisė kishtare, janė vetėm disa nga kėto mrekulli.

    Kjo ka marrė edhe njohjen dhe mirėnjohjen jo vetėm tė besimtarėve orthodhoksė, por tė gjithė shoqėrisė shqiptare. Presidenti Ilir Meta, nė letrėn qė i drejtonte Kryepiskopit Anastas me rastin e marrjes sė nėshtetėsisė shqiptare,
    do tė shkruante ndėr tė tjera: “Gjatė 25 viteve si Kryepeshkop i Tiranės, Durrėsit dhe tė gjithė Shqipėrisė, duke kontribuar me pėrkushtim nė ringritjen e plotė kanonike dhe shpirtėrore tė Kishės Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrisė,
    nė rimėkėmbjen dhe ngritjen e objekteve tė besimit ortodoks, nė ringjalljen, kultivimin dhe ruajtjen e traditės shumėshekullore tė besimit ortodoks nė Shqipėri
    dhe nė ndėrtimin e veprave nė fushėn e arsimit, shėndetėsisė, mirėqenies sociale, zhvillimit rural, kulturės dhe mjedisit nė Shqipėri, keni dėshmuar se udhėhiqeni nga besimi, dashuria, paqja, shpresa dhe mėsimet e veprat e shenjta tė Zotit...”


    Kryepiskopata Tiranė





    Burimi: Nga Faqa kryesore e KOASH-it
    Publikuar te shtunen 23 Qershor 2018
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  16. #156

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Njė koment i patrikut ekumenik mbi Ukrainėn.


    Nė Blogun e kishės orthodhokse te Torinos, gjejmė te perkthyer nga faqa e internetit Orthochristian.com njė artikull ku patriku Bartholomeu deklaron qė
    Kostantinopoja kurrė nuk e ka lėnė tė lirė si territor Ukrainėn, pėr kėtė gėzon tė drejtėn e juridiksionit mbi Mitropolinė e Kievit.

    Nė njė mėnyrė apo nė njė tjetėr ka shumė tė ngjarė qė kjo gjė tė shkaktojė disa acarime, Patriarku Ekumenik Bartholomeu i Kostandinopojės ka deklaruar se Kisha ukrainase ėshtė, nė fakt, ende nė juridiksionin e saj kanonik.

    Patriarku ka adresuar pėrsėri ēėshtjen e pėrēarjes (skizmės) qė po verifikohet nė Ukrainėn orthodhokse nė njė fjalim qė pasoi memorialin e 40 ditėve pėr Mitropolitin Evangelos tė Pergės, tė dielėn, me 1 korrik, 2018,
    nė kishėn patriarkale tė Shėn Gjergjit nė Stamboll, duke theksuar dėshirėn e patriarkatit pėr tė shėruar (zgjidhur (skizmėn) pėrēarjen.

    Siē ėshtė raportuar nga faqja e internetit tė Patriarkanės Ekumenike, Patriarku Bartholomeu filloi duke deklaruar dėshirėn e tij pėr tė parė problemet nė Ukrainė qė tė arrihet nė njė pėrfundim tė qetė,
    duke pasur parasysh rolin historik tė Konstandinopojės si Kisha Nėnė e Kievit Rus ', "Sepse, si kishė nėnė, ėshtė e arsyeshme tė uroj pėr restaurimin e unitetit ndaj ndarjes kishtare tė trupit eklezial nė Ukrainė,
    njė popullsi besėtare tė dhjetėra milionave, tė pagėzuar dhe arsimuar direkt pėrmes vullnetit providencjal dhe aktivitetit misionar tė fronit tonė ekumenik. "

    Shenjtėria e tij ka shprehur njė ndjenjė tė tillė edhe nė tė kaluarėn, dhe tė gjitha Kishat jkanė qėnė nė marrėveshje tė plotė me rolin historik tė Patriarkanės Ekumenike dhe dėshirėn pėr tė kapėrcyer pėrēarjen.

    Sidoqoftė, patriku u pėrpoq nė njė territor tė diskutueshėm kur deklaroi se Kisha ukrainase akoma i pėrket juridiksionit tė saj kanonik edhe sot:

    Mos harroni se Kostandinopoja nuk i ka dhėnė askujt territorin e Ukrainės me anė tė njė akti kishtar, por i dha Patriarkut tė Moskės, vetėm tė drejtėn pėr tė urdhėruar ( emėruar ) apo transferimin e Mitropolitit tė Kievit
    me kusht qė Mitropoliti i Kievit tė zgjidhet nga njė kėshill i klerikėve dhe laikėve dhe tė pėrkujtojė gjithmonė nė patriarkun ekumenik.

    Si dėshmi, ai vuri tomos-in e autoqefalisė dhėnė Kishės Orthodhokse polake nė vitin 1924 nga ana e Patriarkanės Ekumenike, i cili thotė se ndarja e mitropolisė sė Kievit nga Froni Ekumenik ", nuk ka ndodhur nė asnjė mėnyrė nė bazė tė normativave kanonike tė detyrueshme."

    Deklarata e tij ėshtė interesante, pasi kohėt e fundit patriarku i tha njė delegacjonit tė Kishės kanonike Ukrainase qė dėshiron qė ti ndihmojė, por nuk do qė tė ndėrhyjė nė punėt e njė kishe tjetėr lokale.

    Se Ukraina i takon Konstandinopojės kjo ėshtė padyshim njė surprizė pėr tė njėjtėn Kishė tė Ukrainės, e cila kohėt e fundit ka deklaruar tė jetė plotėsisht nė gjendje pėr tė kryer misionin e saj ungjillor
    si njė organ autonom nė kuadėr tė Patriarkanės sė Moskės dhe Kishės Ruse, e cila ishte shtėpia shpirtėrore e Kishės sė Ukrainės qė nga viti 1685.

    Pėrveē kėsaj, kisha ruse kishte refuzuar tashmė pretendime tė tilla, kur Hirėsia e Tij Mitropoliti Johan (Zizioulas) i Pergamos kishte paraqitur teorinė nė takimin e fundit midis peshkopėve tė Ukrainės dhe Konstandinopojės.

    Duke iu drejtuar delegacionit ukrainas nė takimin e 21 qershorit nė Konstandinopojė, Metropoliti Johan ka avancuar teorinė se Kievi kurrė nuk ka qenė transferuar nė Kishėn Ruse
    dhe marrėdhėnien qė kishte pasur ishte e njė natyre tė pėrkohėshme, siē ėshtė raportuar nga Interfax-Religion.


    Hirėsia e Tij Mitropoliti Ilarion (Alfjev) i Volokolamskut ka thėnė se nuk ka dėshmi tė dokumentuara pėr kėtė pohim:

    Ne kohėt e fundit kemi bėrė njė punė tė madhe nė arkivat dhe kemi gjetur tė gjithė dokumentet e kėtyre ngjarjeve:
    900 faqe dokumente nė gjuhėn greke dhe ruse, tė cilat tregojnė qartė se mitropolia e Kievit ishte pėrfshirė nė pėrbėrjen e Patriarkanės sė Moskės edhe me vendimin e Patriarkanės sė Konstandinopojės,
    dhe se njė vendim i pėrkohshėm nuk ėshtė bėrė kurrė nė kėtė drejtim; nuk ėshtė pėrcaktuar asnjė periudhė kohore.

    Mitropoliti Hilarion shtoi se Patriarkana e Kostantinopojės nuk e ka vėnė nė pikėpyetje pėrfshirjen e Kievit nė Kishės Ruse nė 300 vitet e fundit.

    Ai gjithashtu vuri nė dukje se zona e Mitropolisė sė Kievit ishte shumė mė e vogėl nė kohėn kur kjo mitropoli u transferua nga Konstantinopoja nė Moskė, dhe nuk pėrfshinte as Odesėn, Donetsk-un, ose as Krimenė.
    "Si rezultat, Kisha Orthodhokse e Ukrainės sot e Patriarkanės sė Moskės ėshtė njė territor krejtėsisht i ndryshėm nga ajo qė u diskutua mė vonė".

    Ndėrkohė, Presidenti i Ukrainės Petro Poroshenko dhe dy nėndarjet pėrēarėse ( skizmatike ) tė Ukrainės janė duke pritur pėr njė pėrgjigje ndaj apelit tė tyre drejtuar ndaj Patriarkanės Ekumenike pėr njė Tomos tė autoqefalisė
    pėr tė realizuar njė kishė lokale pėr Ukrainėn.




    Burimi: www.ortodossiatorino.net
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  17. #157

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    FUNERALI I NJE NENE TE 10 FEMIJEVE.



    Emri:  maria.png

Shikime: 404

Madhėsia:  136.5 KB



    Nė disa nga faqet orthodhokse tė cilat ndiqen mė shumė nė botė, si www.pravmir.com dhe www.johnsanidopoulos.com,
    raportohet lajmi i fundit i funeralit tė Maria S. ( ne foto ), nga Oropos nė Greqi,
    qė ka humbur jetėn nė njė aksident rrugor.
    Maria, si profesion ostetrike, por qė kishte pėrfunduar studimet e larta nė teologji,
    kishte 10 femi nga 2 muajsh deri ne 22 vjeē.
    Nė funeral kanė marrė pjesė mijėra njerėz ( gjė qė tregon sa ishte e respektuar Maria nė Oropos ),
    tė cilėve u ėshtė dukur sikur ishte pikėrisht familja e tė ndjerės qė ngushėllonte njerėzit, dhe jo e kundėrta.
    Bota ka nevojė pėr mė shumė dėshmi tė besimit , si kjo nėnė dhe familja e saj e jashtėzakonshme.



    I perjetshėm kujtimi! Αἰωνία ἡ μνήμη!
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  18. #158

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Rusi, Kisha Orthodhokse kundėr teknologjisė qe kėrkon tė krijojė "njeriun e ri"!


    Emri:  5681562.jpg

Shikime: 414

Madhėsia:  98.2 KB


    Teknologjitė e reja tė pėrdorura pėr tė krijuar njė "njeri tė ri" mund tė bėhen njė instrument i keqpėrdorimit tė lirisė sė individit.
    Zėdhėnėsi i Kishės Orthodhokse Ruse Vladimir Legoyda e deklaroi kėtė.
    "Kisha ka mbrojtur gjithmonė paprekshmėrinė e dinjitetit njerėzor, tė cilat nuk mund tė rrezikohen nga pėrdorimi i inxhinierisė gjenetike, klonimi, cyborgization dhe teknologjive tė tjera.
    Njerėzimi nuk mund tė krijojė njė "njeri tė ri", dhe pėrpjekjet pėr tė bėrė atė me mjete tė ndryshme nė kohė tė ndryshme nuk ka sjellė asgjė, pėrveē vuajtjes ", tha Legoyda.

    Ai shpjegoi se Kisha nuk ėshtė kundėr shkencės dhe teknologjisė nė pėrgjithėsi, por dėnon ato teknika qė pretendojnė tė pėrmirėsojnė njeriun.

    "Ne nuk mund t'i lejojmė ata tė bėhen njė instrument i dhunės kudėr lirisė njerėzore" - tha ai.

    Deklaratat e zėdhenėsit Legoyda janė tė drejtuara mbi tė gjitha ndaj raportit, tė pėrgatitur nga njė grup ekspertėsh rusė,
    me titull "Pas kėtij njeriu. Ideologjia trans-humaniste dhe propaganda nė botėn moderne".


    Burimi: sputniknews.com
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  19. #159

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Emri:  buddhist-481765_960_720.jpg

Shikime: 397

Madhėsia:  44.3 KB




    At Michael Gillis, njė prift nė Kanada.


    PERGJIGJE PYETJES RRETH MEDITIMIT BUDIST



    Njė lexues mė shkroi se ai filloi tė zbulonte vetveten pėrmes meditimit budist, pėrkundėr 25 viteve tė praktikės sė krishterė orthodhokse.
    Ai kėrkoi pikėpamjen time. Kjo ėshtė ajo qė i kam shkruar atij.


    I nderuar E.,

    Unė nuk kam njohuri tė mjaftueshme pėr budizmin ose nė mėnyrė specifike rreth meditimit budist pėr tė bėrė komente inteligjente. As nuk ju njoh personalisht, as pėrvojėn tuaj si njė I krishterė orthodhoks, as pėr praktikėn tuaj tė meditimit.
    Prandaj, unė do tė bėj vetėm disa vėrejtje dhe komente shumė tė pėrgjithshme mbi kėtė ēėshtje:
    - Pse, pasi disave qė jetojnė shumė vite, dhe ndoshta kanė rritur deri nė njė kontekst tė devotshėm tė krishterė orthodhoks, u duket se kanė humbur rrugėn nė jetėn e tyre shpirtėrore, pa pritur i gjejnė kthyer me kokė poshtė
    dhe ekzistenca e tyre ndėrlikohet nga njė mbledhje ose njė praktikė qė hasin tė krishterimit heterodoks apo edhe tė njė besimi jo tė krishterė?

    Unė nuk e di pse ndonjėherė ndodh qė tė krishterėt orthodhoksė tė tėrhiqen nga njė praktikė ose njė perspektivė tė krishterimit heterodoks apo edhe tė njė besimi jo tė krishterė, tė cilat i duken shumė tė dobishme paraprakisht,
    ku kryesisht ato virtyte qė Kisha Orthodhokse i mban nė konsideratė tė lartė.
    Unė njoh njė prift shumė tė devotė qė nė dukje te parė ėshtė gati i shenjtė, qė u rrit nė Kishėn Orthodhokse, shkoi nga ungjillorėt nė tė njėzetat e tij, sepse atij i’u duk se besimi i tij orthodhoks kishte vdekur.
    Pastaj, rreth tė tridhjetave, ai ėshtė kthyer nė besimin orthodhoks me njė zell tė rrallė pėr thellėsinė e diturisė, bukurisė dhe tė vėrtetėn e besimit tė fėmijėrisė sė tij.
    Pse ai duhej tė largohej nga Kisha pėr tė gjetur Kishėn? Ose, si nė rastin tėnd, E., pse disa njerėz duhet tė shikojnė jashtė Kishės pėr tė gjetur njė praktikė meditimi pėr t'i ndihmuar ata qe tė gjejnė vetėveten?

    Pyes veten, pėrse nganjėherė ka disa (apo manastire apo edhe kultura tė tėra) qė fiksohen nė aspekte tė caktuara tė besimit orthodhoks gjer nė atė masė qė ata tė injorojnė tė tjerat aspekte.
    Mund tė ndodhė qė duke u fokusuar me qėllim nė disa aspekte tė rėndėsishme tė besimit orthodhoks, ju mund tė injoroni pa dashje aspekte tė tjera nė mėnyrė tė barabartė dhe ndoshta edhe mė tė rėndėsishme tė po atij vetė besimi.
    Mund tė ndodhė qė, siē u tha Jisui udhėheqėsve fetarė tė kohės sė tij, ne filtrojmė mizat dhe gėlltisim devetė. Njė person qė ha vetėm zarzavate me gjethe jeshile, ka shumė tė ngjarė tė gjejė veten tė dobėsuar ose edhe tė sėmurė,
    pavarėsisht se sa tė rėndėsishme janė zarzavatet me gjethe tė gjelbėrta nė dietėn e tij. Dhe ironia ėshtė se disa njerėz, ndoshta me probleme tė caktuara shėndetėsore, do tė mund tė pėrfitonin shumė fal njė dietė tė vazhdueshme tek perimet me gjethe jeshile,
    ndėrsa me tė njėjtėn dietė do tė dobėsonte dhe tė sėmurte mė shumė njerėzit nė shėndet tė mirė.
    Por qė, duke parė kėto individė tė begatuar, disa supozojnė se tė gjithė duhet tė ndjekin dietėn e tyre, pavarėsisht nga dėshmitė qė duke bėrė kėshtu, shumica e njerėzve nuk pėrfitonte asgjė te mirė pėr shėndetin.

    Mė duket interesante qė i njėjti judaizėm identik i shekullit tė parė qė ka prodhuar shenjtorėt Zakaria dhe Elizabeta dhe djali i tyre, Shėn Joan Pagėzorin, dhe Shėnjtėt Joakim dhe Ana me vajzėn e tyre Hyjlindėsen shumė tė shenjtė,
    edhe po ai judaizėm ka prodhuar kryepriftėrinjtė qė keqtrajtuan Zotin tonė Jisu Krishtin. Ishte e njėjta fe qė prodhoi skribėt dhe farisenjtė qė Jisui dėnoi.
    E njėjta gjė. Kur ju shikoni nė kėtė mėnyrė, kategoritė si ata njerėz tė devotshėm apo tė zellshėm ose besnikė nuk kanė shumė dallim midis tyre. Dy njerėz mund tė ndjekin tė njėjtin besim orthodhoks pikė per pike ( pra sipas gėrmės )
    kur njėri sheh vetėm gėrmėn ndėrsa tjetri shkon nėpėrmjet gėrmės tek Shpirti. Njeri pėrjeton gėrmėn qė vret dhe tjetri Shpirtin qė jep jetė.

    Unė nuk e di pse gjėrat tė shkojnė nė kėtė mėnyrė. Unė kam qenė nė manastire, ku dashuria dhe dhembshuria e vėllezėrve ndaj njėri-tjetrit dhe ndaj vizitorėve ėshtė aq e madhe sa tė pėrfshin aq sa qė agjėrimet strikte dhe tė gjata duken tė jenė mė pak tė rėndėsishme,
    qė do tė thotė thjeshtė njė vegėl qė i shėrben tė njėjtės kauzė. Po, agjėrimi strikt dhe lutjet e gjata pėrgjatė natės janė tė njėjta, por disi duken mė pak tė rėndėsishme, krahasuar nė dritėn e dashurisė sė vėllezėrve pėr Perėndinė dhe pėr njėri-tjetrin.
    Manastiret e tjera duket qė i bėjnė gjithēka sipas rregullit, tė gjithė tė pėrpiktė, ēdo gjė nė rregull, tė gjithė pėr tė identifikuar dhe filtruar mizėn joorthodhokse. Dhe gjatė gjithė kohės, pjesa e dashurisė duket e vėshtirė pėr t'u gjetur.
    Ndonjėherė nė njė kontekst tė tillė, dashuria reduktohet edhe thjeshtė nė bindje, sikur parimi, ose rregulli vetė, ishin ato qė i ngjanin dashurisė. Unė kam dėgjuar njerėz qė thonė gjėra qė janė shumė tė ngjashme me kėtė.

    Dhe pėrsėri, ėshtė njė ironi e thellė pėr mua kur shoh qė disa njerėz me tė vėrtetė duken tė lulėzojnė dhe pėrparojnė nė kėtė mjedis tė krishterė orthodhoks qė thekson rregullat. Tė tjerė akoma, nuk kanė sukses.
    Unė kam nė famullinė time disa qė nė fakt mė qortojnė mua pasi qė jam shumė i butė me ta nė rrėfim, sikur unė nuk e kam marrė besimin e tyre mjaft seriozisht.
    Unė kam famulltarė tė tjerė qė bien nė dėshpėrim thjeshtė pas njė fjale tė ashpėr ose me njė ton tė ashpėr, por qė nevojitet shumė mirė pėr inkurajimin. Dhe ēdo prift ka tendencat e tij, disa mė tė ashpra, tė tjerė mė tė butė.
    Shumė varet nga aftėsia dalluese e priftit (ose mungesa e tij) dhe nė ēėshtje tė tilla si pėrvoja e tij, prirjet e tij dhe personaliteti i tij. Ndonjėherė, ndoshta, njė besimtar i krishterė orthodhoks i sinqertė
    mund tė mos jetė nė gjendje pėr tė parė tė vėrtetėn dhe mjetet nė dispozicion nė besimin orthodhoks, sepse ai nuk e ka njohur njė baba shpirtėror apo njė nėnė qė ai tė bisedojė me tė, dhe ai mund tė dėgjojė.

    Nė Omelinė e 66-tė, nė pjesėn e parė, Shėn Isaku siriani pėrgatit rrugėn nė "njohurinė shpirtėrore", duke pėrdorur imazhet e dritės dhe pikėpamjeve, vizionit dhe errėsirės.
    Me njohuri shpirtėrore, unė mendoj se Shėn Isaku i referohet dijes sė vėrtetė tė gjėrave ashtu si janė, njė njohuri shpirtėrore e botės,edhe tė vetes, dhe (sė paku nė fazėn fillestare) tė Perėndisė.
    Nė paragrafin e fundit tė kėtij seksioni, flet pėr pengesat qė hasim te kjo njohuri dhe thekson se "shumica e njerėzve nuk janė nė gjendje tė arrijnė njė shkallė tė pėrsosmėrisė nė njohurinė shpirtėrore".
    Midis kėtyre pengesave ai liston "pamundėsinė pėr tė gjetur njė mėsues dhe njė udhėzues" sė bashku me "pengesat e kohės, vendit dhe mjeteve".

    Jo tė gjithė etėrit shpirtėrorė janė tė pėrshtatshme pėr tė gjithė ata qė kėrkojnė tė rriten nė besimin e tyre dhe njohuritė e tyre shpirtėrore, shumė pak priftėrinj apo peshkopė apo murgjėr qė udhėzojnė janė tė pėrshtatshme pėr tė gjithė.
    Ushtrimi shpirtėror qė tė ēon drejt shpėtimit mund tė krijojė vetėm krenari ose depresion ose asgjė nė njė tjetėr. Ndonjėherė ne duhet tė vazhdojmė tė kėrkojmė mėsuesin e duhur, kohėn e duhur, vendin e duhur, mjetin e duhur.
    Sapo lexova diku se Shėn Pakomi i Madh pranonte vetėm njė tė tretėn e burrave dhe grave qė erdhėn pėr t'u bashkuar me manastiret e tij.
    Ai u tha dy tė tretave tė atyre qė erdhėn tek ai: «Shpėtimi mund tė jetė i mundur pėr ju, por jo kėtu.» Shpėtimi vjen te ata qė kėrkojnė, pyesin dhe trokasin.
    Nuk do tė kishte asnjė hulumtim nėse dera e parė nė tė cilėn kemi trokitur hapet menjėherė.

    Dhe kėshtu unė pyes veten me zė tė lartė: ėshtė e mundur qė, nėse dikush merr mbėrthyer nė njė kontekst tė veēantė tė krishterė orthodhoks dhe nuk ėshtė nė gjendje tė pėrparojė,
    Perėndia mund tė pėrdorė ndonjė gjė jashtė besimit qė shėrben pėr tė shkundur kėtė person duke e bėrė atė tė rifitojė shqisat e tij, ti hapen sytė, tė thyejnė kristalizimin e tij mendor?
    Nuk e di. E di qė nė disa raste isha i frymėzuar nga njė roman i shkruar nga njė heterodoks, madje edhe ateist. Unė e di qė disa ushtrime tė posturės ( stervitjes fizike ) yoga janė tė dobishme, sidomos pasi kanė mbetur pėr disa orė nė Kishė.
    A do tė thotė kjo se hinduizmi ėshtė i mirė apo ateistėt duhet tė mėsojnė besimin? Jo, aspak.
    Por unė mendoj se kjo do tė thotė qė tė krishterėt orthodhoksė janė tė lirė tė pėrdorin atė qė ėshtė e dobishme, pėr tė pėrtypur mishin dhe pėr tė pėshtyrė kockat.

    Por ne duhet tė jemi tė kujdesshėm; ne duhet tė dallojmė. Duhet tė jemi tė kujdesshėm dhe tė dallojmė atė qė mund tė marrim hua jashtė besimit, sepse nė kėto praktika tė huaja ka shumė pasoja qė nuk i shohim.
    Ne duhet tė dėgjojmė njerėzit e menēur nė jetėn tonė, shenjtorėt qė na kanė paraprirė dhe ata qė na njohin mirė nė kėtė jetė. Ne duhet tė vendosim ēdo gjė nė provė, thotė Shėn Pavli, dhe tė mbajmė atė qė ėshtė e vėrtetė dhe e mirė.

    Sė fundi ekziston problemi i vezės dhe i pulės. Babai im shpirtėror mė mėsoi tė marr frymė nė njė farė mėnyre kur them lutjen e Jisuit (ndonjėherė, jo gjithmonė).
    Kohėt e fundit, nė dhomėn e pritjes sė mjekut, kishte njė panel tė madh qė ofronte kėshilla shėndetėsore. Kėshilla qė paneli ofroi lidhur me ērregullime tė ndryshme mendore ishte
    tė merrte frymė nė njė mėnyrė shumė tė ngjashme me atė qė babai im orthodhoks shpirtėror kishte rekomanduar. Dhe kėshtu, cili erdhi sė pari?
    A ėshtė Kisha qė ka huazuar teknika tė frymėmarrjes nga tė tjerėt, apo janė tė tjerėt qė e morėn atė nga Kisha? Me shumė gjasa, nuk ėshtė as njėra as tjetra.
    Qeniet njerėzore janė qenie njerėzore, orthodhoksė ose jo-orthodhoksė, tė krishterė ose budistė ose hindu ose ateistė.

    Dhe njė qenie njerėzore punon mė mirė nėse ai merr kohė ēdo ditė pėr tė marrė frymė nė njė mėnyrė tė caktuar dhe pėr tė zgjeruar trupin e tij nė mėnyra tė caktuara.
    Mund tė kenė qenė hindustėt qė zhvilluan kėto ushtrime nė njė praktikė sistematike (tė ndėrthurura dhe shumė tė rrezikshme - nga kėndvėshtrimi orthodhoks i krishterė - konceptet hindu dhe supozimet).
    Megjithatė, mbetet fakti se organet njerėzore mund tė nxjerrin pėrfitime tė mėdha nga zgjerimi sistematik i muskujve tė trupit.
    Po kėshtu, disa teknika frymėmarrjeje dhe ushtrime mendore mund tė jenė tė dobishme pėr tė gjithė qeniet njerėzore edhe pse kėto teknika dhe ushtrime janė zhvilluar mė sistematikisht nė njė kontekst jo tė krishterė.

    Kisha ka filluar tė krishtėrojė aspektet e kulturės pagane qė nga fillimi. Sidoqoftė, duhet tė jemi shumė tė kujdesshėm qė kėto aspekte nė tė vėrtetė po kristianizohen (krishtėrohen).
    Pra, ne duhet tė jemi tė vetėdijshėm. Arti, arkitektura, retorika dhe madje filozofia e botės pagane greke janė kryesisht tė krishterizuara. Ky kristianizim vazhdon sot, por duhet t'i kushtoni vėmendje asaj qė po bėni dhe mendoni.
    Meditimi, unė besoj qė, mund tė kristianizohet. Por duhet tė jemi shumė tė kujdesshėm qė meditimi apo yoga tė mos na bėjnė budistė apo hinduistė, gjersa neve tė na lejojnė tė krishterizojmė praktika tė ndryshme jo tė krishtera.

    Dhe kėtu, guxoj tė them, plotėsia e Kishės ėshtė e nevojshme. Ka shumė tė ngjarė qė unė tė mashtrohem nėse provoj vetėm tė krishtėroj disa praktika pagane.
    Pra, kėshilla ime ėshtė qė tė vazhdoni me ngadalė dhe me kujdes, me gjithė aftėsinė dalluese qė keni, duke qenė tė hapur ndaj qortimeve dhe korrigjimeve.
    Asnjėri prej nesh nuk ka tė gjitha dhuratat, tė gjitha aftėsitė e nevojshme pėr tė ndarė dritėn nga errėsira.



    Burimi: www.pravmir.com
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  20. #160

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Nė zemėr tė Afrikės, shenjterohet njė kishė orthodhokse.



    Nėn hijen e Kilimanxharos , maja mė e lartė e Afrikės qė eshte gjithmonė me borė, ndonse pėrshkohet nga ekuatori.
    Siē ėshtė e pabesueshme ky fakt, pra qė pikėrisht nė ekuator, ka deborė te pėrherėshme, po kėshtu mund tė jetė e pabesueshme qė
    po aty ka komunitete orthodhokse.
    Janė fiset masai, qė jetojnė ne savanėn afrikane dhe nepėr rezervuarėt...
    Duhet thėnė qė, fiset masai qė jetojnė midis Kenias dhe Tanzanisė , besimin orthodhoks e kanė njohur qė nė shekullin e kaluar nga misionarėt grek.
    Shumė prej tyre e kishin pranuar besimin, por varferia e madhe nuk i kishte krijuar kushte pėr tė patur njė ndėrtesė pėr tė kryer shėrbesat dhe aktivitetet e tjera fetare.
    Para pesė vjetėsh ne Kenia, ne kufi me Tanzaninė ishte ndertuar nje kishė prej llamarinash dhe mbuluar me lekuret e kafshėve.
    Sot po nė kėmbėt e Kilimanxharos ne territorin e Tanzanisė eshte shenjtėruar njė kishė tjetėr orthodhokse.

    Shenjtėrimi i kėsaj kishe u krye nga kryepiskopi i Nairobit Makarios, me ndihmėn e dy episkopėve qipriotas Nikolla i Amathus dhe Epifanit te Ledrės edhe nga klerikė vėndas dhe tė ardhur nga Qipro.

    Ne keto festime, ishin tė pranishėm mbi 60 besimtarė pa numėruar tė ftuarit dhe njėkohėsisht kryepiskopi i Nairobit shuguroi prift nje seminarist vendas te vitit te tretė, pėrgjate Liturgjisė sė shėnjtė.

    Sikurse bėhet e ditur nga agjensia Romfea.gr kryepiskopi i Nairobit ka kryer nje pagezim masiv kohėt e fundit , te dhjetra studentėve nė shkollat e Kenias.
    Njė kishė tjetėr eshte ndėrtuar ne shkurt te vitit te kaluar nė Tanzani, kishė kushtuar shėn Katerinės Maritires sė Madhe.


    Burimi; www.romfea.gr




    Skedarėt e Bashkėngjitur 174611





    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

Faqja 8 prej 14 FillimFillim ... 678910 ... FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •