Close
Faqja 5 prej 18 FillimFillim ... 3456715 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 81 deri 100 prej 353
  1. #81

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Miniatura mesjetare nė Shqipėri.

    Emri:  5-64effb9410.jpg

Shikime: 1310

Madhėsia:  38.4 KB

    Pėr t’u futur drejt nė rrethanat e zhvillimit tė artit piktural mesjetar shqiptar, duhet tė mbahet para sysh se Shqipėria gjatė shekujve tė mesjetės deri nė pushtimin turk,
    me pak pėrjashtime, bėnte pjesė nė kuadrin e Perandorisė Bizantine. Gjithashtu duhet mbajtur parasysh se Kisha nė Shqipėri, nė pjesėn mė tė madhe tė saj ka qenė e ritit lindor.
    Nėpėrmjet Kishės, nė Shqipėrinė e Mesjetės, bashkė me gjuhėn kishtare greke, u pėrhapėn edhe ndikimet e letėrsisė fetare, tė arkitekturės dhe tė pikturės.
    Duke u nisur nga Konstandinopoja, qė ishte kryeqyteti i Perandorisė, kėto ndikime, nėpėrmjet rrugėve tė mirėnjohura tė Selanikut e tė Ohrit,
    futeshin nėpėr qendra mė tė brendeshme tė vendit tonė, si nė Selasfor (Zvezdė), qendėr lokale e krahinėssė Korēės dhe Kolonjės, dhe nė Berat, qendėr lokale e Shqipėrisėsė Mesme,
    trashėgimtare edhe objekteve kulturore tė qyteteve qė rrėnoheshin, ndėr tė cilėt vlejnė tė pėrmenden Durrėsi, Skampa dhe Gllavenica...
    Duhet ditur se thesari artistik i realizuar nga populli shqiptar gjatė Mesjetės, sidomos nė artin e ikonave dhe atė tė miniaturės sė dorėshkrimeve,
    pėr shkak tė rrethanave shumė tė vėshtira, tė njohura nė histori, sot paraqitet thellėsisht ireduktuarr. Nė Shqipėri, nė fushėn e arteve figurative,
    veprat mė tė vjetra mesjetare qė kanė mundur tė ruhen deri mė sot, janė ato tė miniaturės sė dorėshkrimeve fetare,
    tė cilat fillojnė nga kodet e shek. IX dhe vazhdojnė nė kodet e ēdo shekulli suksesiv ( qe pasojne ), deri nė shek. XIV, duke mos pėrfshirė kėtu kodin mė tėvjetėr tė shek. VI,
    tė njohur nė literaturėn speciale me emrinCodex Berantinus porpureus Ö,
    i cili ruan vetėm njė dekor nė formė zemre. Numri i kėtyre kodeve nuk arrin sot nė mė shumė se 63 vėllime, duke mos llogaritur kėtu dorėshkrimet e kohės sė okupacionit otoman,
    qė janė mė pak tė rėndėsishme.Kėto dorėshkrime... pėrbėjnė dokumente me rėndėsi tė madhe historike dhe janė thesare tė vėrteta pėr sa u pėrket vlerave artistike qė kanė.
    Pėrveē bukurisė sė rrallė kaligrafike, ata janė tė stolisur edhe me figura nė miniaturė, me vinjeta, kanone e iniciale tė pikturuara.
    Miniatura e shek. IX e X nėShqipėri paraqitet e stilit grafik dekorativ, ku figurat janė ndėrtuar nė mėnyrė skematike, prej linjash tė drejta tė thyera,
    dhe ku format egjymtyrėve dhe pozicioni pėrcaktohet me anė linjash tė lakuara, me siluetė e vizatim tė saktė, realizuar me njė finesė tė theksuar.
    Nė miniaturėn e shek. X mėnyra e trajtimit tė figurave paraqitet mė piktoreske, mė plastike e me volum, me ngjyra tė kultivuara, tė pėrdorura me tone me gradacione.
    Kėto miniatura nuk shquhen pėr shprehje tė lartė artistike. Nė Shqipėri, zhvillimin mė tė lartė miniatura e dorėshkrimeve mesjetare e arrin aty nga fundi ishek. XI ose fillimi i shek. XII,
    me miniaturėn e dy kodeve tepėr luksozė tė Vlorės, ku bie ne sy njė sintetizim i elementeve tė stilit bizantin, qė sapo kishte arritur formimin e tij tė plotė, me ato tė traditės sė artit antik.
    Nė miniaturėn e kodeve tė Vlorės vėrehen tipe tė sanksionuara nė pikturėn bizantine, rrethuar nga njė ambient arkitektonik bizantin, kurse si portrete dhe nė tėrėsi,
    figurat kanė njė trajtim piktoresk real, tė modeluar me plastikė tė plotė, tė realizuar prej linjash tė lakuara, pa konture tė theksuara, me qėndrime tė sakta, tė ekuili-bruara,
    me ngjyra tė mirėkultivuara, tė lehta, gracioze, me tone tė pėrdorura me gradacione e mjeshtėri tė larta: me lėvizje tė matura dhe me vėshtrime tė qeta, por tė menduara thellė,
    elemente kėto qė njihen si tė pikturės antike tė shekujve tė parė tė erės sonė, por qė vėrehen edhe nė miniaturėn e shek. X tė Konstandinopojės.
    Realizimi i miniaturės sė nivelit tė lartė nė Shqipėri pėrkon nė kohė edhe nė zhvillimin e gjinive tė tjera tė arteve figurative, si p.sh. me pikturėn monumentale tė shek.XII tė Rubikut,
    me atė tė Shėn Marisė sė Cerkės (Leskovik) etj.,si dhe me ikonat mė tė vjetra qė kanė mundur tė ruhen deri mė sot, siē janė ato tė Beratit dhe ato tė Korēės.
    Riprodhimi nė Shqipėri i kodeve mesjetarė dhe i stolisjes sė tyre me miniatura dhe vepra arti, dėshmon pėr njė nivel tė lartė kulturor tė vendit,
    sidomos pėr njė pozitė tė veēantė tė aristokracisė feudale shqiptare gjatė shekujve tė Mesjetės. Kjo gjen mbėshtetje edhe te mbishkrimet autografe tė autorėve ose tė piktorėve miniaturistė,
    qė pėrmendin edhe porositėsit e veprave.


    Theofan Popa, 1974


    Fonti: Gazeta “Ngjallja” Tetor 2016
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  2. #82

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kryepiskopi Anastas - Nderohet me titullin “Qytetar Nderi” i Durrėsit





    Nė datėn 16 nėntor 2016, pasdite, nė mjediset e teatrit “Aleksandėr Moisiu”, Bashkia e qytetit tė Durrėsit organizoi ceremoninė e dorėzimit tė titullit “Qytetar Nderi”
    kryetarėve tė komuniteteve fetare tradicionale tė vendit tonė: Haxhi Hafiz Sabri Koēit (pas vdekjes), Kryepiskopit tė Tiranės, Durrėsit dhe tė Gjithė Shqipėrisė, Prof. Dr. Anastasit,
    Arqipeshkvit Metropolit romanokatolik tė Tiranė, Durrėsit, Imzot Rrok Mirditės (pas vdekjes) dhe Kryegjyshit Haxhi Dede Reshat Bardhi (pas vdekjes).

    Veprimtaria filloi me disa pamje filmike, ku pėr secilin nga katėr kryetarėt e komuniteteve fetare qė po nderoheshin bėhej njė pėrmbledhje e shkurtėr biografike dhe e veprės sė tyre.

    Mė pas, pėrpara njė salle tė mbushur plot e pėr plot me klerikė, personalitete, besimtarė e intelektualė (ku dallohej njė pjesėmarrje e konsiderueshme e besimtarėve orthodhoksė),
    e mori fjalė Kryetari i Bashkisė sė Durrėsit, z. Vangjush Dako, i cili, pasi vlerėsoi klerikėt e lartė pėr kontributin e shquar pėr ringritjen e besimit nė vendin tonė, dorėzoi titujt e nderit.
    Pas dorėzimit tė titullit pėr Z. Sabri Koēi, qė u mor nga i biri, nė skenė u ngjit Kryepiskopi Anastas, tė cilit iu dorėzua titulli nga z. Dako.

    Fortlumturia e Tij, duke vlerėsuar lar nderimin qė iu bė, iu drejtua tė pranishmėve duke thėnė: “Faleminderit nga zemra pėr nderimin e veēantė. Tani jam shqiptar i ri 25-vjeēar nga Durrėsi.
    Dua qė tė shtoj diēka. Me vėllezėrit e mi tė shtrenjtė, qė nė vitet e para jo vetėm bėmė pėrpjekje pėr tė njohur njėri -tjetrin, por u bėmė vėllezėr. Dhe punuam tė gjithė jo vetėm pėr tolerancė,
    por pėr bashkėpunim vėllazėror mes nesh. Eshtė shumė prekėse pėr mua qė t’i kujtoj ata sot kėtu. Pėrsėri dhe pėrsėri nga zemra me shumė bekime pėr tė gjitha komunitetet.”

    Pėr Kryegjyshin Reshat Bardhi titulli u mor nga Kryegjyshi i ri, Baba Edmond Brahimaj, si dhe nga njė klerik i Durrėsit pėr Imzot Rrok Mirditėn.
    Pas njė fotoje tė pėrbashkėt tė rastit, pjesėmarrėsit ndoqėn edhe njė program artistik tė pėrgatitur nga aktorėt e teatrit “Aleksandėr Moisiu”.

    Pėr Kryepiskopin Anastas ky nderim i shtohet titujve “Qytetar Nderi” i Tiranės, Korēės, Kėlcyrės etj. Nė Korēė e Kėlcyrė edhe dy rrugė mbajnė emrin e Kryepiskopit.



    Photo:





    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  3. #83

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kisha orthodhokse ruse ne Itali.


    Firence.

    Emri:  115429366.jpg

Shikime: 1048

Madhėsia:  54.1 KB

    San Remo.

    Emri:  Cathedrale-Orthodoxe-Russe-Saint-Nicolas.jpg

Shikime: 1365

Madhėsia:  89.7 KB

    Bari

    Emri:  18.jpg

Shikime: 994

Madhėsia:  11.0 KB

    Torino

    Emri:  fotochiesa.jpg

Shikime: 1023

Madhėsia:  82.0 KB



    Milano




    Roma
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 09-10-2017 mė 17:46
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  4. #84

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    BESIMTARET ORTHODHOKS NE ITALI

    Per te gjithe orthodhokset shqiptar, postoj ketu posht linkun me elenkun e te gjitha kishave orthodhokse ne territorin italian.
    Kush deshiron te gjeje kishen me te afert me vend-banimin e tij, mundet fare mire te klikoje ne linkun e meposhtem.
    Do te vini re qe kishat shpesh kane emertime te ndryshme si kisha ( greke, ruse, bullgare, rumune, etj. ) dhe me juridiksion si psh.
    Patriarkati Kostantinopolitan, ose ai Moskovit, por edhe ai i Rumanise ose ai Antioken, etj etj.
    Emertimet nuk kane rendesi, jane thjesht qe percaktojne komunitetin qe e ka themeluar ate kishe, ajo qe ka rendesi eshte qe
    jane te gjitha kisha ne kungim me kishen tone, KOASH-in , ndaj kur te shkoni do te jeni kudo te mirepritur, pasi eshte e NJEJTA KISHE!
    Kush deshiron te ndjeke celebrimet e Kishes Orthodhokse, Liturgjine Hyjnore, Festat e Medha, ose thjesht per kuriozitet,
    do te mjaftonte te klikonte ne linkun ketu posht.

    https://www.google.it/url?sa=t&rct=j...ToXLdcp_LEKgcA

    Pershendetje
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  5. #85

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kisha Orthodhokse ne Brazil.

    Kjo kishe i ka fillimet me emigracionin nga Evropa te orthodhokseve nga Lindja e Evropes.
    Ku nga viti 1990 kaloi nen juridiksionin e Kishes Orthodhokse te Polonise., ku gjendet edhe sot.
    Me kot te shtojme qe aty ka orthodhoks nga e gjithe bota.

    Disa kisha qe prezantojne me se miri edhe origjinen e komuniteteve atje.


    Curitiba - Brazil
    Kishe prej druri karakteristike.



    Curitiba, shteti i Parana – Brazil

    Emri:  3925ef8ca83fc25fcacc368c95cce107.jpg

Shikime: 990

Madhėsia:  15.1 KB

    Sao Paulo - Brazil

    Emri:  chiesa-ortodossa-ucraina-70761394.jpg

Shikime: 1018

Madhėsia:  39.9 KB

    Sao Paulo - Brazil

    Emri:  103779727-chiesa-ortodossa-san-paolo-citta-cristianesimo-ortodosso-cupola.jpg

Shikime: 1060

Madhėsia:  29.7 KB

    Araquara - Brazil

    Emri:  im_05sm.jpg

Shikime: 1006

Madhėsia:  44.8 KB



    Niteroi - Canoas Curitiba - Brazil

    Emri:  igreja-ortodoxa-ucraniana-rs.jpg

Shikime: 1043

Madhėsia:  82.9 KB

    Pershendetje
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  6. #86

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Me daten 19/11/2016 Patriku i Moskes dhe gjithe Rus’ Kirill ka takuar ne manatirin e Shen Danielit te Moskes, Fort Lumturine e Tij Patrikun e Aleksandrise Theodoros II
    qe vajti atje me rastin e 70’ vjetorit te Primatit te Rusise.Fort Lumturia e Tij Thodoros ishte i shoqeruar nga delegacioni zyrtar i Kishes orthodhokse te Aleksandrise:
    mitropoliti i Kartagjenes Meletios, mitropoliti i Kirinias , protropresbiteri Athenodoros.


    Po kete dite Primati i Kishes Ruse Kirill, takoi edhe Primatin e Kishes Serbe, Shenjterine e Tij Patrikun Irinej te Beogradit,
    qe shoqerohej nga delegacioni i perbere nga episkopi i Baēkes Irinej, peshkopi Antony i Moraviē dhe nga arkimandriti Isikhij .


    Te njejten dite Patriku i Moskes u takua me Primatin e Plonise, Fort Lumturine e Tij Metropilitin Sava te Vashaves,
    i cili shoqerohej nga Paissi episkopi i Przemyśl e Gorlice, nga arqiprifti Andrej Levchak.


    Po kete dite Patriku Kirill i Moskes dhe gjithe Rus’, takoi Shenjterine e Tij Patrikun e Gjerogjise Ilija II.
    Patriku gjeogjan ishte shoqeruar nga delegacioni i perbere nga mitropoliti Feodor i Akhaltsikhe dhe i Tao-Klardjeti, nga mitropoliti Gerasim i Zugdidi dhe Tsaish,
    mitropoliti Andrej i Gori dhe Samtavisi, lnga arqiprifti Georgy Zviadadze, nga arkimandriti Mirian (Shengelia), arkimandriti David (Chincharauli ), etj.


    Patriku Kirill i Moskes priti edhe Fort Lumturine e Tij Patrikun e Jeruzalemit Theofilos, qe ishte i shoqeruar nga mitropoliti i Bostrias Timoteos,
    nga kryepiskopi Aristarkhos i Konstantinia, arkimandriti Stefanos ( Dispirakis ), nga hierodhjaku Markos.


    Per nder te Patrikut te gjith Rusise Kirill, me rastin e datelindjes, vajti edhe nje perfaqesues i Patriarkes se Kostantinopojes ,
    mitropoliti Emmanuel i Frances.

    Pershendetje
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 25-11-2016 mė 17:29
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  7. #87

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kremtohet 70-vjetori i Patriarkut tė Moskės, Kirillit

    Merr pjesė njė pėrfaqėsi e Kishės sonė e kryesuar nga Kryepiskopi Anastas

    Tė dielėn, 20 nėntor 2016, nė Katedralen e Krishtit Shpėtimtar nė Moskė, u kremtua me njė Liturgji Hyjnore madhėshtore 70-vjetori i Patriarkut tė Rusisė, Kirillit. Ishin tė pranishėm autoritetet mė tė larta shtetėrore, qindra episkopė dhe klerikė, mijėra besimtarė, si dhe pėrfaqėsues nga tė gjitha Kishat Orthodhokse. Morėn pjesė: Patriarku i Aleksandrisė, Theodhori, Patriarku i Jerusalemit, Theofili, Patriarku i Serbisė, Irineu, Patriarku i Gjeorgjisė, Ilia, Kryepiskopi i Qipros, Krisostomi, Kryepiskopi i Shqipėrisė, Anastasi, Kryepiskopi i Polonisė, Sava, Kryepiskopi i Ēekisė dhe Sllovakisė, Rastislavi etj.
    Pas Liturgjisė Hyjnore, nė njė mjedis tė Katedrales u bė njė takim , ku tė pranishmit nė Liturgji uruan Patriakun Kirill me rastin e 70-vjetorit.
    Mė 21 nėntor, nė rezidencėn patriarkale, nė manastirin stavropigjik tė Shėn Danielit, u zhvillua njė takim i Patriarkut tė Moskės dhe tė gjithė Rusisė, Kirillit, me Fortlumturinė e Tij, Kryepiskopin e Tiranės dhe tė Gjithė Shqipėrisė, Anastasin, i cili ndodhej nė Moskė pėr festimet me rastin e 70-vjetorit tė Patriarkut. Kryepiskopi Anastas shoqėrohej nga Mitropoliti i Amantias, Nathanaili dhe dhjakon Spiro Topanxha.
    Pėrveē Patriarkut Kirill, Kisha e Rusisė pėrfaqėsohej edhe nga pėrgjegjėsi i departamentit pėr marrėdhėniet me jashtė, Episkopi Hilarion, Episkopi i Cherepovės dhe Belozerskit, Flaviani dhe disa klerikė tė tjerė.
    Tėrėshenjtėria e Tij, Kirilli, duke iu drejtuar Kryepiskopit Anastas, tha ndėr tė tjera: “I dashur vėlla, ju pres kėtu, nė rezidencėn e Patriarkut tė Moskės, me njė ndjesi tė veēantė dhe ju shpreh mirėnjohjen pėr pjesėmarrjen nė kėtė pėrvjetor. Ju thatė se ne kemi 48 vjet qė jemi njohur. Tė rinj, nė vitin 1968, ne morėm pjesė nė Asamblenė e Pėrgjithshme tė Syndesmos, roli i sė cilės nė atė kohė ishte i rėndėsishėm. Qė nga ai takim nė Rattvik, nė Suedi, jemi takuar shpesh nė konferenca tė ndryshme ndėrkombėtare. Shumė herė kur patėm mundėsinė tė bashkėpunonim, e pėrdorėm pėr tė arritur kompromise tė rėndėsishme, veēanėrisht gjatė hartimit sė teksteve mjaft tė vėshtira, qė ndihmuan tė gjetjen e pikave tė pėrbashkėta pas diskutimeve tė ndezura. Kėshtu, ne orthodhoksėt, kemi dėshmuar unitetit tonė. I jam mirėnjohės Perėndisė pėr bashkėpunimin tonė”. Gjithashtu, Patriarku Kirill vlerėsoi lart rolin e Kryepiskopit Anastas nė ringjalljen e Kishės Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė dhe shtoi se: “...Kam qenė i mikpritur nga ju kur plagėt e persekutimit nė Shqipėri nuk ishin shėruar nė trupin e Kishės dhe pashė punėn tuaj entuziazmuese. Koha nuk duket tek ju; energjia dhe zelli juaj janė pothuaj tė njėjta me ato tė 48 viteve mė parė. Uroj tė keni trup e shpirt tė fortė, qė tė vazhdoni pėrqasjen tuaj aktive ndaj jetės dhe punės, pėr tė mirėn e Kishės sė Shqipėrisė dhe tė gjithė Orthodhoksisė edhe pėr shumė vjet”.
    Kryepiskopi Anastas shprehu mirėnjohjen e tij pėr dhuratėn e madhe tė miqėsisė qė iu dhurua tė dyve nga Perėndia. Kjo miqėsi ėshtė si vera, qė bėhet edhe mė e mirė me kalimin e kohės. Ne po mbajmė kėtė miqėsi tė veēantė, megjithėse jam shumė mė i madh se ju. Jam ndjerė si nė shtėpi nė mbledhjet e Kėshillit Botėror tė Kishave dhe nė takime tė tjera nė tė cilat keni marrė pjesė.
    Besoja dhe e dija se ne do tė arrinim nė vendime tė pėrbashkėta. Ndaj e ndjeva mungesėn tuaj nė Sinodin e Kretės dhe shpreh keqardhje pėr kėtė. “Perėndia na ka dhėnė dhuratėn mė tė madhe, atė tė besimit, falė tė cilit Kisha jonė u ruajt me gjithė persekutimin e ashpėr. Ky besim jep fryte tė mira”, tha Kryepiskopi, dhe shtoi: “Me tė drejtė ju vutė nė dukje punėn e vėshtirė tė bėrė nė Shqipėri. Nė atė kohė ne planifikonim veprimtarinė tonė hierapostolike dhe unė shkrova shumė libra rreth hierapostujve rusė... Unė doja tė shkruaja pėr ta dhe tė ndiqja shembullin e tyre. E bėra nė Shqipėri. Dashuria juaj ka qenė gjithnjė njė mbėshtetje e madhe pėr mua, dhe besoj se prania e njerėzve nė jetėt tona ėshtė gjithnjė mė e rėndėsishme se ēdo libėr.”
    Nė pėrfundim tė takimit, qė u zhvillua nė njė frymė tė ngrohtė dhe vėllazėrore, Kryepiskopi Anastas i dhuroi Patriarkut njė kryq argjendi tė punuar me dorė posaēėrisht pėr kėtė rast; ndėrsa Patriarku Kirill, i dhuroi Kryepiskopit Anastas veshje liturgjike, njė shkop baritor, si edhe koleksionin prej 9 vėllimesh tė librave tė tij. Njė shkop episkopal iu dhurua edhe Mitropolitit Nathanail.
    Nė pėrgjigje tė kėrkesės sė Kryepiskopit Anastas, Patriarku Kirill dha pėlqimin pėr pėrkthimin e veprave tė tij nė gjuhėn shqipe pėr studentėt e Akademisė Teologjike.







    Pershendetje
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  8. #88

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Nje seminar i Kishes ruse ne Tajlade.


    Perfaqesuesi i Kishes orthodhokse ruse ne Tailande, arkimandriti Oleg ( Cherepanin ), ka bere ritualin e bekimit te vendosjes se gurit te pare ( tulles )
    te shkolles teologjike orthodhokse ne ishullin Phuket.
    Kane bashkecelebruar me te prifti Bychkov, dhe igumeni Pavel ( Khokholov ), i cili eshte edhe prift ne nje famulli te Malajzise.
    Ndertimi i kesaj qendre spirituale, edukative dhe te formimit ne Taijlande eshte shume e domosdoshme, ku studentet e atjeshem,
    qe dergohen neper institutet spirituale te Rusise, jo gjithnje i pershtaten mire vendit qe i pranon si studente,
    pasi kane nevoje per nje realitet lokal nga kane preardhjen ne kushte jetese qe atyre u jane familjare.
    Parashikohet qe ne kete qender do te pergatiten ne formim jo vetem banues ne Tajlande, por edhe ata qe vijne nga Jug-Lindja e Aziatikut .

    _______________________
    Kisha qe eshte ndertuar per nderimin e Trinise se Shenjte, ne ishullin Phuket eshte kisha me e madhe orthodhokse ne Tajlande.
    Lartesia e saj arrin ne mbi 25 metra, ndersa gjatesia eshte 21 metra.
    Ndertimi eshte perfunduar nga fundi i vitt 2011. Ne daten 12 shkurt 2012 kryetari i zyres per punet e jashteme te Patriarkanes se Moskes, kryepikopi Mark i Egoryevsk,
    ka kryer ritin e bekimit te madh te kishes ku edhe njekohesisht ka celebruar Liturgjine e Shenjte per here te pare aty.





    Pershendetje
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  9. #89

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Ikonat mesjetare nė Shqipėri
    (periudha deri nė pushtimin otoman)




    -Pėr sa u pėrket ikonave tė pikturuara nė dėrrasė, qė kanė mundur tė ruhen deri mė sot, ato mė tė hershmet i pėrkasin vetėm shek. XII.
    Nė pėrgjithėsi, nga prodhimtaria e tre shekujve tėfundit, para okupacionit turk nėShqipėri, nuk ruhen mė tepėr serreth 30 copė ikona, nga tė cilat pjesa mė e madhe i pėrket shek.XIV.
    Ikonat e Shqipėrisė (tė shek.XII) paraqiten tė stilit kaligrafik bizantin dhe tė njė ndėrtimi tė lartė artistik, si nė kompozimin nė tėrėsi, ashtu edhe nė modelimin e detajeve nė imtėsi.
    Kėto figura frontale ose gati frontale, me qėndrim e vertikale, me lėvizje tė matura, tė pajisura me botė tė pasur shpirtėrore, paraqiten madhėshtore dhe tepėr serioze.
    Pėr vlerat e tyre artistike, dy ikona tė shėn Marisė Odigitria, ajo e Mborjes, shumė e dėmtuar, dhe ajo e paraklisit Bllashtojna, e njė shpelle tė Prespės,
    me plot tė drejtė mund tė radhiten ndėr mė tė bukurat e stilit klasik bizantin nė pėrgjithėsi...Piktura e shek. XIII nė Shqipėri,si ajo e ikonave dhe ajo e miniaturės sė dorėshkrimeve,
    nuk paraqitet mė me atė finesė tė theksuar nga ana artistike, si ajo e shekullit tė mėparshėm. Kjo gjendje e pikturės sonė (e shek. XIII) mund tė thuhet se pėrputhet gati plotėsisht
    me atė tė pikturės sė kėtij shekulli tė viseve tė tjera ballkanike nė tė dyja gjinitė qė po ekspozojmė. Arti i epokės sė sundimit tė Makedonėve dhe tė Komnenėve, por sidomos ai i kohės sė Paleo-logėve,
    prej gjysmės sė dytė tėshek. XIII dhe gjatė shek. XIV, qė pati lulėzimin dhe zhvillimin e vet nė Kostandinopojė dhe nė Selanik, pati njė ndikim tė thellė edhe nė monumentet e kulturės shqiptare tė kohės,
    mbi pikturėn monumentale, mbi ikonėn e mbi letėrsinė agjiografike, por jo mbi miniaturėn. Vetėm se kėtu nuk ėshtė fjala pėr njė riprodhim tė thjeshtė tė elementeve e tipareve bizantine
    nė njė ambient qė ishte thjesht pasiv. Ikona e Shqipėrisė, e ruajtur nga shekulli XIII, karakterizohet nga tipare qė pėrbėjnė stilin e thjeshtė bizantin me figura tė zgjatura, tė materializuara me qėndrime frontale,
    trajtuar me linja tė thyera, me shumė stolisje nė rroba, me tipa tė sansionuar, me pėrmbajtje tė theksuar serioze. Portretet e kėtyre ikonave janė modeluar me konture tė theksuara
    e me ngjyra tė errėta karnacioni me okėr tė zbehtė e me kontraste. Kėto figura, ndonėse pa gjallėri fizike, paraqiten tė realizuara me art, me vėshtrime sugjestive. Ky stil i ikonės nė Shqipėri,
    si edhe nė viset e tjera ballkanike, pėson ndryshime qysh nga fundi ishek. XIII. Nė Shqipėri, figurat nė .ikonat e shek. XIV paraqiten me tipare artistike mė tė pėrparuara drejt realizmit,
    nė frymėn e asaj rryme artistike pėrparimtare qė nė Bizant u quajt “rilindja e artit bizantin”.Kėtė rrymė bizantinologėt e lidhin me ēlirimin e Konstandinopojės nga latinėt (1261),
    kurse nė Shqipėri ajo duhet tė lidhet edhe me zhvillimin e fuqive ekonomike e shoqėrore tė vendit, me fuqizimin e klasės sunduese feudale shqiptare,
    me rritjen e fuqizimin e qyteteve dhe me krijimin e principatave feudale shqiptare.Fenomeni i shkėputjes ngavartėsia politike e Bizantit ndodh edhe nė fushėn e pikturės, e cila,
    duke ruajtur nga njėra anė tiparete pėrbashkėta tė origjinės, fillon tė vėrė nė dukje dhe karakteristika tė saj tė veēanta. Shekulli i XIV nė Shqipėri karakterizohet nga ndėrtimi i njė numri tė rėndėsishėm
    monumentesh tė kultit tė krishterė, ndėrsa nga ikonat qė stolisnin ato monumente ruhen fare pak, ato nuk janė as 20 copė, dhe janė nga ato tė mėdhatė e ikonostasit, pėrveē njė tė vogle.
    Nė Shqipėri nuk konstatohet tė ketė pasur i kona tė vogla me skenate “festave tė mėdha” nga Ungjilli ose me figurat e apostujve, gjysmė figurė mbi ikonastaset e epokės paraturke.
    I vetmi ikonostas prej druri i ruajtur i shek. XIV me tė gjitha ikonat, ėshtė ai i shėn Marisė sė Maligradit, dhe ky pa ikona tė vogla mbi ato tė mėdhatė, ndoshta pėr faktin se skenat
    e “festave tė mėdha” nė kishat paraturke ishin tė pikturuara mbi suva nė faqet emureve, dhe nuk dukej e nevojshme qė ato skena tė pėrsėriteshin nė ikona tė vogla mbi ato tė mėdhatė.
    Mbas pushtimit otoman, kur ekonomia paraqitej thellėsisht e rrėnuar, nuk ishte e mundur tė ndėrtoheshin kisha tė mėdha dhe t’i stolisnin me piktura murale.
    Ndoshta pėr tė mos munguar skenat e festave tė mėdha nė ato pak kisha tė vogla e tė varfra qė ndėrtoheshin, kleri kėrkonte t’i pikturonte skenat nė ikona tė vogla dhe filluan tė vendoseshin kėto
    mbi ikonostaset e kapelave qė ishin tė parat ndėrtime kulti mbas ngjarjes sė okupacionit. Mė vonė, kur vendi filloi relativisht tė mėkėmbej nga ana ekonomike,
    ndonėse kishat filluan tė ndėrtoheshin tė mėdha dhe tė stoliseshin me piktura murale, pėrdorimi i ikonave tė vogla me “festat e mėdha” nė miniaturė mbi ikonostaset mbeti si njė traditė e njė stolisjeje tė z akonshme,
    qė vazhdoi deri nė shekullin tonė. Ikona tė shek. XIV qė ruhen deri mė sot nė Shqipėri, janė ato tėBeratit dhe ato tė rrethit tė Korēės. Pėrveē ikonės sė Pagėzorit tė kishės sė Maligradit dhe asaj tė shėn Mėhillit tė kishės sė fshatit Opar,
    paraqitur me gjithė trupin nė kėmbė, tė gjitha ikonat e tjera janė pikturuar nė gjysmė figure. Figurat e ikonave (tė shek.XIV) nė Shqipėri karakterizohen nga tipare artistike mė tė pėrparuara,
    qė vėrehen nė ndėrtimin e tyre arritur me anė linjash shumė elegante, qė evidentojnė bukur format e tyre voluminoze. Ndonėse nga njėra anė kėto figura janė trajtuar me tipare mė tė pėrparuara,
    sidomos nė modelimin e portreteve tė tyre, pėr arsye tė kompozimit me qėndrim tė rreptė vertikal, statik dhe me shprehje psikologjike tė njė bote tė veēantė shpirtėrore, qė reflektohet nė vėshtrimet e fuqishme tė tyre,
    ato marrin njė pamje akademike, solemne. Tė kėtij stili janė tė gjitha ikonat (tė shek. XIV) nė Shqipėri, por pėr tiparet mė interesante qė vėrehen nė plastikėn e avancuar e siluetėn harmonike,
    nė vėshtrimin e fuqishėm tė syve tė mėdhenj me vetulla tė larta, qė e mbėrthejnė spektatorin, bie fort nė sy figura e Shėn Mėhillit tė Mborjes, nė madhėsi natyrale, e rrallė pėr bukurinė e saj artistike.
    Me tė vėrtetė kjo vepėr mund tė konsiderohet nga mė tė bukurat prodhime artistike nė gjithė krijimtarinė artistike tė territorit bizantin, nė pėrgjithėsi gjatė shek. XIV....
    Pėrveē asaj veēorie tė pėrgjithshme tė ikonave tė shek. XIV, tė tėrheq nė mėnyrė tė veēantė vėmendjen njė ikonė e manastirit tė Shėn Marisė sė Postenanit, ikona e shėn e Premtes,
    e cila nga mėnyra e kompozimit dhe e trajtimit duhet t’i vishet shek. XIV. Kjo ikonė paraqitet me tipare tė theksuara,diēka me art naiv nė krahasim me ikonat e tjera tė atij shekulli,
    por me njė bukuri tėrheqėse, me qėndrim frontal dhe tė rreptė vertikal, me njė qafė tė gjatė e tė bukur, si nė figurat e artit egjiptian, me sy tė mėdhenj nė formė bajameje e me qerpikė tė zinj,
    qė pėrherė tė parė i hasim tė pėrdoren nė ikonėn tonė. Kjo figurė, me njė trajtim dekorativ, ka njė bukuri prej tiparesh origjinale tė vendeve tona malore.
    Brerorja e saj ėshtė ndėrtuar prej grundi nė reliev dhe ėshtė stolisur me motive florale, si dhe gjithė sfondi i figurės, qė sot paraqitet gati i bardhė, sepse ari me tė cilin ka qenė veshur ėshtė fshirė.
    Anash ikonės, nė formė kuadratesh, janė pikturuar nė miniaturė skena nga jeta e shėn e Premtes. Megjithėse figura ėshtė dėmtuar diku te veshjet, nga plasja e ngjyrave,
    ajo e ruan madhėshtinė e bukurisė sė saj origjinale. Por atė zhvillim qė njohėn pikturat monumentale dhe ikonat nėShqipėri gjatė shek. XIV, nuk e njohu miniatura e mbishkrimeve.
    Kėshtu, kodikėt e Beratit tė shek.XIV, qė stolisen me miniaturė, po tė krahasohen me miniaturėn e kodikėve tė shek. XI dhe XII, duken tė njė teknike dhe tė njė arti mė tė ulėt.
    Me gjithė kėtė, nė krahasim me miniaturėn e shek. XIII, nė atė tė shek. XIV vėrehet njė farė ngritjeje nga ana artistike, qė bie nė sy nė kompozimet e lira tė figurave, realizuar relativisht me plastikė tė mirė,
    me linja tė lakuara, me pozicione natyrale e me ngjyra tė kultivuara, pėrdorur dhe me gradacione. Nė figurat, pikturuar me akuarel e monokrome,trajtimi realizohet kryesisht me anė tė linjės qė luan rolin kryesor
    nė dhėnien e formave dhe tė volumit (KOD. BR. 38). Ky zhvillim nė Shqipėri, nėfushėn kulturore, si dhe nė fusha te tjera ekonomike-shoqėrore, u ndėrpre nė mėnyrė tė thellė nga pushtimi otoman nė gjysmėn eshek. XV...






    Fonti:
    Gazeta "Ngjallja"
    Nentor 2016
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  10. #90

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    “Thesaret e shpėtuara” tė ikonografisė


    Padiskutim qė kėto ikona, dikur pjesė e kishave qė u shkatėrruan nga njė sistem politik janė thesare. Sot shteti shqiptar i quan “thesare tė shpėtuara”
    dhe 62 nga 467 vepra qė iu sekuestruan Gjergji Thimios ekspozohen nė Muzeun Historik Kombėtar, ku edhe kanė qėndruar pėr njė kohė tė gjatė.
    Janė 27 ikona, 14 pjesė ikonostasi dhe 4 kryqe kryesisht pa autorėsi, diku diku tė dėmtuara, por qė ende prezantojnė krenarisht njė pjesė tė artit bizantin
    qė ju ftojnė tė vizitoni Muzeun Historik Kombėtar. Kanė qėndruar pėr njė kohė tė gjatė tė mbyllura nė galeri e muze, qė kur iu sekuestruan Gjergji Thimios,
    por nuk do tė jetė mė kėshtu tanimė qė i janė kthyer shteti shqiptar. Tė gjitha veprat janė tė certifikuara nga njė grup specialistėsh nė Ministrinė e Kulturės,
    qė e ka nisur punėn nga shtatori i 2015-ės. Ndėrkohė Silva Breshani, si kryetare e grupit tė punė sqaron edhe pse kėto vepra prej kohėsh duhet tė ishin pronė e shtetit shqiptar, si thesare tė trashėgimisė.
    Ekspozita do tė qėndrojė e hapur nė Muzeun Historik Kombėtar deri mė 8 tetor.

    http://vizionplus.al/thesaret-e-shpe...-ikonografise/

    http://vizionplus.al/korce-demtohen-ikonat-mesjetare/

    Pershendetje
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  11. #91

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Muzeu i Artit Mesjetar nė Korēė, rikonstruksion me njė fond prej 600 mln lekėsh

    Emri:  ikonostasi-513x340.jpg

Shikime: 1112

Madhėsia:  60.6 KB

    Ketė pamje do te ketė muzeu i artit mesjetar ne Korēe. Deri me sot ai ka shėrbyer si nje strehe per narkomanet dhe kjo duket edhe nga shiringat e hedhura gjithandej.
    Ndėrtesa ndodhet prej katėr vitesh ne kėtė gjendje, pasi per punimet e saj po kujdesej nje fondacion grek. Pas ndėrprerjes se punimeve, qeveria shqiptare lėvroi nje fond prej 600 milionė lekesh.
    Ne fondin e muzeut ruhen 6 mije ikona te ndryshme nje pjese e mire e tyre vepra te autoreve tane me te njohur gjate shekullit XIII-XIV,si Onufri, Nikolla, Kostandin Shpataraku,
    David Selenicasi,Vellezerit Zografi dhe shume autoreve te tjere. Muzeu i artit Mesjetar funksionon si i tille qe nga viti 1980, duke ruajtur punimet e 150 autoreve ikonografe shqiptare,
    por dhe te huaj te zbuluar kohen e fundit. Ky ėshtė i vetmi muze i kėtij lloji ne vendin tone.


    Pershendetje
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  12. #92

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Te tjera ikona mesjetare shqiptare.











    Pershendetje
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  13. #93

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    VIZITE E PATRIKUT TE KOSTANTINOPOJES NE ITALI .

    Per bashkeatdhetaret tane besimtare orthodhoks e te tjere kureshtare, me banim ne Puglia ,
    nese te interesuar mund te ndjekin nje aveniment qe verifikohet jo shume shpesh, pra vizita e Patrikut te Fanarit…
    Me poshte lajmi nga blogu i “Sacra Arcidiocesi Ortodossa d'Italia e Malta”
    .-.-.-.-.-.-.-.-.

    Shenjteria e Tij Patriku ekumenik Bartholomeu do te beje nje vizite ne Puglia te Italise, nga data 01-07 dhjetor.
    Midis manifestimesh te ndryshme qe aktivizohen ne kete vizite patriarkale, te nje interesi te madh liturgjik per te gjithe besimtaret orthodhokse jane keto;

    * Te Dielen 04 dhjetor, ne oren 10.00: Shenjteria e Tij kryeson Liturgjine e Shennjte te Kishes Orthodhokse te Shen Nikolles ne Via Ascanio Grandi a Lecce.
    * Te Henen 05 dhjetor, ne oren 18,00: Shenjteria e Tij kryeson Sherbesen e Mengjesit Zemra e Shenjte ( Sacro Cuore ne Corso Cavur ) ne Bari, ku episkopi i Barit,
    do ti ler vendin me pas kryepiskopit orthodhoks te Italise dhe Maltes Shkelqesise se Tij Metropolitit Gennadhios, qe do te kryej sherbimet liturgjike ne famulline e Barit.



    Patriku ekumenik i Kostantinopojes



    Kryepiskopi i Italise dhe Maltes
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  14. #94

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    U inaugurua katedralja e re “Trinia e Shenjte” ne Paris.

    Patriku i Moskes dhe gjithe Rusise Kirill, ka shenjteruar katedralen e re “Trinia e Shenjte” ne Paris.
    Ne nje interviste te gazetes me te rendesishme franceze "Le Figaro" Patriku Kirill thote;
    Ne 25 vitet e fundit jane ngritur gati 30.000 kisha ne gjithe boten, ku 5.000 vetem ne shtate vitet e fundit ( vetem te Patriarkatit Moskovit ).
    Rilindja e jetes ekleziale ne vendet e Rusise historike ka qene nje mirakull i vertete qe verifikohet pas erresires se regjimit ateist.
    Kjo rilindje kristjane reflektohet ne lirine e refuzimit te ideologjise ateiste, qe per dhjetra vjet ka helmuar jeten e popullit.
    Kjo eksperience eshte e rendesishme jo vetem per ne por per gjithe vendet qe po tentojne te rishikojne trashgimine e krishtere,
    ku te krijohet njeriu i ri dhe te jete pa paragjykime fetare.
    Ndonje here me surprizen me te madhe verejme qe perhapen sllogan me permbajtje qe neve i injohim mire, te tipit sovjetik,
    kjo verehet ne shume vende evropiane, dhe kjo nuk mund te mos na shqetesoje.
    Rritja e vazhdueshme e besimtareve eshte ne perputhje te plote me ndertimin e kishave. Dhe ēdo kishe, qe eshte ndertuar o restauruar ne vendet ku jetojne njerez,
    tek neve mbushet plot me besimtare. Kjo duket fare qarte ne qytetet e medha, ku te dielave nje numer i madh famijesh me femije mblidhen per te mare pjese ne funksionet e se Dieles.
    Me nje rritje kaq te shpejte te numrit te famullive, u veshim nje rendesi te veēante formimit te kandidateve te klerikeve te ardheshem.
    Po keshtu ne riformimin dhe arsimimin spiritual u japim nje prioritet. Prifterinjte qe dergohen neper famullite, duhet te jene persona te arsimuar me se miri dhe te zhvilluar ne shume sektore.


    Foto






    Fonti: Agjensia Tass.


    Pershendetje
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  15. #95

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Patriarku Bartolomeu shkishėron ata qė kundėrshtojnė Kėshillin e Kretės


    Nė fjalėt e At Peter Heers, me platformėn e internetit Ethos Orthodhokse , Shenjtėria e Tij Patriarku Ekumenik Bartolomeu ka caktuar peshkopėt e Kishės sė Greqisė
    tė dėboj ata qe refuzojne dokumentet e Sinodit Pan-Orthodhoks tė Kretės.

    Me njė vendim tė paprecedentė dhe jashtė juridiksionit tė zakonshėm kanonik, Patriarku Bartolomeu i Konstandinopojės ka shtyre primatin e Kishės Autoqefale tė Greqisė,
    Hirėsisė sė Tij Ieronimos, tė dėboj ata qė kundėrshtojnė publikisht nė Greqi Kėshillin (Koncilin e Kretes) dhe dispozitat tė cilat ajo pėrcakton.
    Patriarku ka vėnė nė listė edhe disa emra tė veēanta, ndėr tė cilat Arqifriftin Theodore Zizis, profesor i Patrikes kishtare dhe kreu i lėvizjes kulturore "anti-sinodale" Hellas.
    Patriarku Bartolomeu ka kėrkuar edhe pėr tė ndėshkuar "kundershtaret", me Akrivie ( Preēizion dhe Drejtesi ), akademikė tė tjer nė shėnjestėr nga ana e rendit patriarkal janė,
    po i njėjti At Peter Heers i Dioqezės sė Ierissou, prof.Arqiprifti Matei Vulcanescu pėr Rumaninė, dhe prof. Demetrios Tselegiris i Akademise se Selanikut.

    Patriarku Bartolomeu gjithashtu kėrkoi qė tė merren masa disiplinore nė lidhje me Peshkopin Serafim te Pireut, i njohur nga te gjithė pėr pozicionet e tij anti-ekumeniste
    dhe kundėrshtimin zyrtarisht tė Kėshillit te Kretės, si dhe peshkopin Longhin te Banceni-t, ku megjithatė, Patriarku ekumenik nuk eshte shprehur qarte.

    Ky sanksion disiplinor drejtuar klerit tė dy kishave motra (Patriarkanės Rumune dhe Kisha Autoqefale Greke) paraqet nje ēeshtje serioze tė legjitimitetit patriarkal nė veprimtarin e saj,
    pasi qė ligjet dhe kanuni u shkel, pasi Shenjtėria e Tij Bartolomeu u lejua tė anashkalojė kufijtė e juridiksionit tė tij territorial nė emėr tė autoritetit tė tij tė lartė, si i parė mes tė barabartėve .

    Prof. Peter Heers shkruan se, sipas tij, Kisha e Greqisė do tė injorojė letrėn e Patriarkut Ekumenik. Nėse ėshtė kėshtu, prestigji i selisė sė Konstandinopojės do tė minohet edhe mė shumė,
    pasi kjo do tė duket si nje vendim tiranik i tij pėr tė shkishėruar "rezistentet" (kundershtar).


    Pershendetje
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 11-12-2016 mė 19:57
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  16. #96

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Sinodi grek nuk i pėrgjigjet Patriarkut Bartolemeu.

    Kėto ditė jemi duke ndjekur me interes zhvillimet e Shpalljes patriarkale te Bartolomeut dhe reagimi ishte i menjėhershėm nga Sinodi i Kishės Autoqefale tė Greqisė.
    Kėshtu raporton faqe serbe internetit; Orthodhoksia me jetėn e pėrjetshme , me njė titull shumė kumbues "Kisha greke as qe do tė pėrgjigjet letrės se Bartolomeut" .
    Pak javė mė parė Siti internetit romfea.gr , hodhi artikullin nė lidhje me dispozicionin e Patriarkut Bartolomeu, dhe vetėm dje At Peter Heers kishte pėrkthyer nė anglisht
    kėrkesat e primatit te Konstandinopojės; sot, pėrmes faqes sė internetit Orthodhoksia Eternal Life , ne mėsojmė pėrgjigjen e Sinodit grek.

    Kohėt e fundit, Hirėsia e Tij Peshkop Serafimi i Pireut i shkroi pėrsėri Sinodit grek ku i lutej dhe i kėrkonte qe tė mos marrin parasysh Sinodin Pan-orthodhoks,
    dhe u bėri thirrje peshkopėve qė tė mos miratojnė dokumentin " e marrėdhėnieve tė Kishės orthodhokse me pjesėn tjetėr tė botės sė krishterė ."
    Lajmi ku Patriakana e Konstandinopojės me ndėrhyrjen nė punėt e Kishės Autoqefale Greke u konfirmua nga portalet pentapostagma.gr dhe sinodultalharesc.tk ,
    nė tė cilat u shfaq njė video te priftit Nikolas Manolis e cila shpjegon se si janė dėnuar disa klerikė grekė.

    Kryeprifti Matei Vulcanescu, njė tjetėr "kundėrshtar" i Sinodit tė Pan-orthodhoks, ka postuar nė profilin e tij nė facebook si mė poshtė:

    Sinodi i pėrhershėm i Kishės Greke ka vendosur qė, nė lidhje me kėrkesėn ku Patriarkana Ekumenike pėr tė cilėn unė jam i dėnuar (i shkishėruar),
    bashke me At Theodore Zizis, Mitropoliti i Pireut Serafim, dhe tė tjerėt, Sinodi nuk do tė marrė ndonjė veprim nė terren . dhe tėrėsisht injoron kėrkesėn,
    pasi ajo ėshtė njė tjetėr ndėrhyrje nė punėt e brendshme tė Kishės Autoqefale nga ana e Patriarkanės Ekumenike, dhe si i tillė nuk ka nevojė tė pėrgjigjet .

    Duket, pra, se i gjith ky agjitacion i madh, do tė zgjidhet me njė rrugė qorre, pa pasoja…



    Perkthyer nga Faqe internetit:
    Cristianitą Ortodossa.
    11 dhjetor 2016


    Pershendetje
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  17. #97

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Pas atentatit qe ndodhi dje ne Kairo nga gjithe bota jane derguar mesazhe ngushellimi dhe po keshtu nga bota Orthodhokse,
    ku ketu poshte po sjell mesazhin qe dergoi Patriku Daniel i Bukureshtit.

    Shenjterise se Tij Tawadros II, Papa dhe Patriku i Kishes kopte.
    Shenjteri
    Lajmi i sulmit terrorist, ne mengjesin e 11 dhjetorit 2016 kundrejt kishes “Apostujt e Shenjte Petro dhe Pavel” ne komunitetin kopt te Kairos,
    ku kane humbur jeten 25 persona dhe te plagosur 50, na ka lenduar shume.
    Ne emer te peshkopeve, klerit dhe besimtareve te Kishes orthodhokse rumune shprehim ngushellimet te zjarrta dhe nderkohe lutemi qe shpriti i atyre qe rane
    ne kete kurth terrorist te prehet ne paqe dhe nje sherim te menjehereshem per te plagosurit ne kete sulm anti-kristian.
    Ne keto momente te dhimbshme, ju ofrojme solideritetin tone Kristian dhe i lutemi Zotit te Paqes qe te riktheje paqen dhe harmonine nder te krishteret kopt te Egjiptit,
    ku celebrimet e Krishtlindjes qe po afrojne te jene nje mbeshtetje shpirterore per te kapercyer keto momente.
    Me respekt dhe dashuri me Krishtin, Zotin tone.

    † DANIEL

    Kisha Orthodhokse Rumune
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  18. #98

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Fort Lumturia e Tij Patriku Joani X ( Yazigi ) me ne fund ka mundur te celebroje Krishtlindjen midis besimtareve ne qytetin e sapo ēliruar te Alepos,
    ku ka qendren e tij i vellai i Patrikut, mitropoliti Pavel, qe gjendet ende ne duart e terroristeve
    ( e grabiten pasi nuk donte ti bindej urdherit te isis-it qe nuk duhej te celebronte Pashken me komunitetin e besimtareve te atij qyteti ).

    Emri:  patriarca_Giovanni_Aleppo.jpg

Shikime: 862

Madhėsia:  46.8 KB

    Ne kete foto kuptohet kush ka dashur vertete te miren e Sirise dhe kush eshte impenjuar me te vertete per ti siguruar vendit nje te ardhme ne liri, drejtesi dhe me dinjitet.

    Fonti:
    Nga Blogu i At Ambrozit nga Torino.

    Pershendetje
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  19. #99

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    KISHEZA ME E VOGEL NE BOTE GJENDET NE KARELIA TE RUSISE.

    Ndonse jo e zakonte, megjithate mund te ndertohet nje kishe ne nje ishull te vogel prej 100 metro katrore.
    Projekt i arkitektit Andrey Rotinova , eshte nje objekt relativisht i ri, pasi ndertuar ne vitin 2000.
    Kisheza e Shen Andreas i pare thirrurit, eshte aq e vogel sa qe lumi Vuoksa duket si nje det i madh ne krahasim.
    Fale internetit ne ate vend, shkojne pelegrine nga e gjithe bota, per ta pare.
    Per ta vizituar nga afer kishezen, eshte e nevojeshme nje leje speciale nga prifti, ku nuk leshohet lehtesisht kuriozeve dhe turisteve,
    keshtu mjaftohen me nje veshtrim nga jashte ne breg te lumit.
    Aresyeja se perse eshte ndertuar pikerisht aty kjo kishez nuk dihet, por qe realizimi i kesaj ndertese me kaq shije ku nderthuret me se miri me ambjentin qe e rrethon duke krijuar keshtu nje tabllo magjike.

    Ja disa foto ne stine te ndryshme…







    Fonti:
    Vanilla Magazine

    Pershendetje
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  20. #100

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    MURGU DHE PAPAGALLI

    Emri:  DSCN7334-200x350.jpg

Shikime: 935

Madhėsia:  26.8 KB

    Ne nje Bar hyn nje murg orthodhoks, me nje rraso te gjate dhe te zbehur nga ngjyra, me nje mjekerr te gjate,
    nje pale sandale veshur, me nje rrip brezi qe i valevitej tek levizte, kapelen tipike te murgut ne koke.
    Mbi shpatullat e murgut qendronte nje papagall jeshil, me puplat perpjete ne koke dhe me nje bisht shumengjyrash.
    Baristi kur i pa, i ēuditur i tha: “ Po ku e ke gjetur, kete krijese?”
    … Papagalli i’u pergjigj: “ Ne Malin e Shenjte! Atje ka sa te duash dhe nga te gjithe tipet…”

    Pershendetje
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

Faqja 5 prej 18 FillimFillim ... 3456715 ... FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •