Close
Faqja 19 prej 21 FillimFillim ... 91718192021 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 361 deri 380 prej 402
  1. #361

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Persekutimi i kishės nė Ukrainė


    Nė vidjon qė vijon, shohim njė dėshmi tė persekutimit qė ka ndėrmarrė shteti nazist i ukrainės,
    kundrejt kishės orthodhokse tė ukrainės, fajtore pėr faktin qė
    nuk ka ndėrprerė komplet lidhjet me kishėn nėnė ruse.
    Kanali Rusia Sot, ėshtė mbyllur me kohė nė gjithė Evropėn,
    por jo nė gjithė botėn, qė ndryshe nga “evropa demokratike”,
    duan tė dėgjojnė zėrin e sė vėrtetės.
    Ēdo njeri pa pėrjashtim, ka pėr detyrė tė ndalojė kėtė gjakderdhje
    qė ekzekutohet pėr hir tė demokracisė kievjane!
    Ku kjo demokraci po i mbyll sytė njerėzve tė pafajshėm!
    Pėrkthimi korrekt i vidjos ėshtė nė italisht
    ( pasi qė ėshtė njė gjuhė qė shumė shqiptarė e pėrdorojnė ),
    por qė ka mundėsi kush dėshiron, ta pėrkthejė nė mėnyrė simultane (automatike)
    nė anglisht e mė gjerė….
    Kjo vidjo ėshtė thjesht njė informacjon qė tregon realitetin
    dhe gjendjen e besimtarėve orthodhoks nė Ukrainė.
    Dashtė Zoti qė kjo situatė tė ndėrpritet,
    pa u degjeneruar nė njė konflikt pa kontroll!

    Pėrshėndetje
    .-.-.-.-.-.

    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 06-04-2023 mė 16:41
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  2. #362

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Orthodhoksia tradicionale pėrballė konservatorizmit shoqėror.



    Shkrojtur mė 12 Jan nga Nėndhjak Nektari, M.A.



    Nė peizazhin e sotėm tė krishterė orthodhoks,
    ne shpesh zbulojmė njė dukuri, ku shumica e tė kthyerve
    nė famullitė tona, po ikin nga organizatat e tjera fetare
    si ato tė Protestantizmit, ose tė reformės
    apo edhe atyre papalė [Katolikizmit Roman],
    pėr shkak tė rėnies sė rėndė morale shoqėrore
    brenda kėtyre formave tė adhurimeve
    duke u evidencuar gjithnjė mė shumė.
    Tė ashtuquajturat martesa homoseksuale,
    duke futur femra nė radhėt e klerit ose duke
    pėrqafuar ideologjinė e re heretike "Woke" e cila
    po pėrhapet si kancer nė tė gjithė botėn perėndimore.
    Kėta kėrkues dhe neofite shohin nė Kishėn Orthodhokse
    njė baluard tė konservatorizmit;
    Njė enklavė e botėkuptimit tradicional qė
    braktiset me shpejtėsi nėse nuk hidhet plotėsisht
    nė komunitetet e tyre tė rrėfimit.
    Nė mitingun e Presidentit Trump nė Konferencėn e
    Veprimit Politik Konservator tė vitit 2021,
    shumė prej kėtyre njerėzve me qėllim tė mirė,
    me mendje konservatore, e gjejnė veten
    tė zbulojnė Kishėn Orthodhokse, ose duke u anėtarėsuar me nxitim
    pėrmes njė katekizmi shumė tė shpejtė tė kryer nga disa klerikė.
    Ata janė nė kėrkim tė njė kishe qė ėshtė nga ana sociale konservatore,
    dhe kur e gjejnė atė qė mendojnė se po kėrkojnė,
    brenda Kishės Orthodhokse, brenda disa muajsh
    ata bėhen katekumenė dhe pagėzohen me njė herė,
    dhe nė mėnyrė jo korrekte kryejnė aktin e vajit tė shenjtė.
    Shpesh herė kjo ndodh pa formimin e duhur tė personit
    dhe pa ndihmuar kėta neofite
    tė fitojnė njė mentalitet puro orthodhoks.
    Pa kėtė mentalitet ata janė drejtuar tė besojnė se,
    pėr shkak se ata janė nga ana sociale ose politike konservatorė
    dhe kėshtu gjėnden vetiu brenda Kishės Orthodhokse,
    ata tanimė konsiderohen tė krishterė orthodhoksė
    nga ana e mentalitetit tradicional.
    Sidoqoftė, kjo nuk ėshtė rasti. Konservatorizmi social-politik dhe
    krishterimi tradicional orthodhoks
    janė nė njė botėkuptim tė ngjashėm, por njėkohėsisht
    diametralisht larg dhe tė kundėrt me njėra-tjetrėn.
    Nė doktrinėn dhe praktikėn e Kishės Orthodhokse,
    aty do tė zbulonin se kisha ėshtė vėrtetė
    kundėr shumė gjėrave tė njėjta si ata,
    pikėpamje qė janė shoqėrore dhe politike konservatore,
    siē janė tė qenit kundėr tė ashtuquajturės martesė homoseksuale,
    abortit, progresivizmit, trans’humanizmit,
    degjenerimit seksual tė pakontrolluar tė shoqėrisė moderne
    dhe kėshtu me radhė.
    Sidoqoftė, a e bėn tė qenit dikė qė ėshtė
    kundėr kėtyre pikave mė lart, njė tė krishterė tradicional orthodhoks?
    Hirėsia e tij, episkopi Lukė i Sirakuzės,
    Abati i Manastirit tė Trinisė sė Shenjtė nė Jordanville, Nju Jork
    citohet tė thotė se, "Shumė njerėz qė janė tė kėnaqur me tė qenit konservatorė
    nuk duan tė kenė asgjė tė bėjnė me tė qenit tradicional,
    sepse ėshtė shumė e huaj pėr ta,
    por nuk mund tė kesh orthodhoksi pa tradicionalizėm."
    Kjo na ēon nė pyetjen: Cili ėshtė ndryshimi midis njė konservatori social politik nė Kishėn Orthodhokse,
    pėrballė njė tė krishteri orthodhoks qė ka njė fronema ( mentalitet ) tradicionale orthodhokse?
    Pėrgjigja nuk varet nga ato qė kanė tė pėrbashkėta ose jo
    nė fushėn e ideve, por nėse si ata e jetojnė jetėn e tyre
    brenda Orthodhoksisė sė Shenjtė.
    Pothuajse pa ndryshim konservatori shoqėror
    dhe i krishteri orthodhoks tradicional do tė besojnė tė njėjtėn gjė
    pėr sėmundjet dhe mashtrimet e ndryshme nė pėrgjithėsi,
    por ata do tė jetojnė njė jetė krejtėsisht tė ndryshme nga njėri-tjetri.
    Hirėsia e Tij Episkopi Lukė i Sirakuzės thotė:
    Konservatorėt shoqėrorė pėr tė cilėt po i referohemi kėtu,
    shpesh nuk do tė shkėputen kurrė nga zakonet e tyre tė vjetra
    nga rrėfimet e tyre konfesionale tė mėparshme
    dhe nuk do tė thellohen nė jetėn e Kishės Orthodhokse
    ose, mė e rėndėsishmja, nė mendimin e shenjtorėve dhe Etėrve tė Kishės.
    Ata mund tė vijnė nė kishė vetėm tė dielave,
    pasi kjo ėshtė ajo qė bėjnė tė gjithė konservatorėt edhe diku tjetėr;
    Ata shpesh do tė injorojnė traditat e kishės,
    siē janė aspektet e agjėrimit, rrėfimi i shpeshtė dhe kungimi,
    modestia nė veshje (d.m.th. tė veshur mini-funde, pantallona tė shkurtra, ose tė shkojnė kėmbė zbathur),
    pėrfshirė gratė qė mbajnė shami koke nė kishė;
    Ata shpesh nuk do tė pranojnė mėsuesit bashkėkohorė tė kishės
    si dhe shenjtorėt bashkėkohorė dhe kurrė
    nuk do tė vizitojnė manastiret pėr tė hyrė mė thellė nė jetėn spirituale.
    Ekziston njė lloj kornize morale e mendimit
    qė tė jesh nė tė njėjtėn faqe konservatore shoqėrore dhe politike
    dhe tė vish nė kishė njė herė nė javė
    ėshtė ajo qė do tė thotė tė jesh automatikisht
    njė i krishterė orthodhoks.
    Shpesh ekziston njė obsesion politik,
    ku ata mund t'ju tregojnė pėr tė gjitha ngjarjet aktuale
    tė zhvillimeve mė tė fundit politike, ose
    kush tha dhe ēfarė nė Fox News ose CNN,
    por nuk mund t'ju tregojė shenjtorėt e ditės,
    apo edhe nuk din asgjė pėr shenjtorėt fare,
    madje edhe shenjtorėt bashkėkohorė.
    Shėn Filaret i Nju Jorkut thotė se
    "pyetini ata [...] pėr dogmat kryesore tė besimit tė krishterė,
    ose pėr tė pėrmendur dymbėdhjetė apostujt e Krishtit
    (njerėz qė bėnė pa masė mė shumė pėr njerėzimin sesa ēdo mbret apo dhe shkrimtar)
    dhe nėntė nė dhjetė rastet, rezultati do tė jetė i vajtueshėm.
    Dhe mė e keqja ėshtė fakti qė askush
    nuk e konsideron kėtė injorancė si njė turp
    dhe njerėzit madje e pranojnė atė me zemėr tė lehtė.
    " Kjo na bėn tė pėrpiqemi tė kuptojmė se ēfarė ėshtė
    njė i krishterė tradicional orthodhoks dhe kush
    po jeton me njė botėkuptim tė vėrtetė orthodhoks.
    Sidoqoftė, "para se tė vazhdojmė mė tej, duhet tė vendoset qartė
    nė mendjet tona se Etėrit e Kishės,
    ata mėsues tė menēur dhe tė shenjtė tė besimit orthodhoks,
    nuk janė produkt i njė epoke tė shkuar;
    Ata nuk janė njė gjė e sė kaluarės ”.
    Kėtu duhet tė fillojmė, nė mėnyrė qė tė fitojmė mentalitetin
    e vėrtetė orthodhok
    qė vjen nga tė jetuarit sipas traditės sė shenjtė,
    vetė jetėn e Frymės sė Shenjtė nė kishė.
    Ne duhet tė shikojmė te Etėrit e Kishės,
    por jo vetėm Etėrit e Mijėvjeēarit tė parė
    ose grupe tė caktuara tė Etėrve tė Kishės.
    Pėrkundrazi, para sė gjithash ne i shikojmė shenjtorėt dhe Etėrit e Shenjtė,
    qė janė duke jetuar me ne ose kanė jetuar brenda kohės sonė bashkėkohore
    dhe janė mar me ēėshtjet tona bashkėkohore,
    vetė duke ndjekur Etėrit e Shenjtė para tyre.
    Shėn Gregor Palamai nė kėtė temė thotė:
    Nėse nga njė llambė djegie dikush ndez njė tjetėr llambė,
    atėherė njė tjetėr nga ajo do ndezė njė tjetėr dhe kėshtu me radhė,
    dhe ato do tė pėrēojnė dritėn nė vazhdimėsi.
    Nė tė njėjtėn mėnyrė, kjo ndodh pėrmes apostujve
    qė shugurojnė pasardhėsit e tyre,
    dhe kėta pasardhės qė shugurojnė tė tjerėt, etj.,
    Hiri i Frymės sė Shenjtė u jepet tė gjitha brezave
    dhe ndriēon tė gjithė ata qė i binden barinjve dhe mėsuesve tė tyre.
    I krishter orthodhoks tradicional nuk ėshtė thjesht ai
    qė jeton moralisht dhe mban pozicionet e duhura
    pėr ēėshtje morale dhe politike bashkėkohore.
    Pėrkundrazi, ėshtė ai qė e thellon veten nė jetėn e kishės,
    nė shkrimet e Etėrve tė Kishės dhe jetėn e shenjtorėve,
    dhe kėrkon gjithmonė tė shkojė mė thellė nė jetėn shpirtėrore,
    gjithnjė duke u penduar, duke dėshiruar gjithmonė
    vetė-njohuri mė tė madhe, duke e lutur gjithmonė Zotin
    tė ndriēojė errėsirėn e Tij.
    Edhe ndėrsa kėrkon apo edhe duke folur "fjalėn profetike"
    tė sė vėrtetės pėr brezin e tij,
    ai kurrė nuk pushon
    sė shpresuari "eskatologjikisht", domethėnė,
    me mendjen e tij pėr fundit e tė gjitha gjėrave,
    nė krahun e djathtė tė Zotit, ku Krishti, Zoti i tij
    ėshtė veshur nė natyrėn e tij njerėzore, duke pritur
    konsumimin e tė gjitha gjėrave - pėrmbushjen e ekonomisė hyjnore,
    ringjalljen e tė gjithėve, tė riut tė vjetrit, tė varfėrit dhe tė pasurit.
    Omelia e tij "detyra e tė krishterit pėr tė njohur Zotin" thotė,
    "Nėse urdhėresa e parė dhe themelore ndaj Zotit ėshtė ta duam Atė,
    atėherė rrjedh natyrshėm qė ne
    mė parė duhet ta njohim Atė.
    Njeriu nuk do dhe nuk mund ta dojė atė qė nuk e njeh.
    Ne duhet tė vėrejmė se domosdoshmėria pėr tė njohur Zotin
    ėshtė njė nga mė pak tė pėrmbushurat nga detyrimet tona.
    Sa ndryshe ishte nė kohėrat e mėparshme kur
    interesi pėr ēėshtjet teologjike dhe njohuritė fetare,
    njerėzit i ndjenin thellėsisht nė shpirtrat e tyre orthodhoksė.
    "Prandaj, megjithėse dikush mund tė jetė konservator social dhe politik
    dhe as qė njeh ose ta dojė Zotin, nuk mundet automatikisht
    tė jetė njė i krishterė orthodhoks.
    Dhe, nėse do ta njohėsh Zotin ėshtė ta duash Atė, sepse Ai ėshtė Dashuri,
    mungesa ndėr ne e njė mėnyre qė mbart,
    asketizėm dhe athos, mund tė jetė njė dėshmi pėr tė supozuar
    se njė botėkuptim i saktė politikisht dhe moralisht
    ėshtė sinonim i botėkuptimit orthodhoks dhe e mėnyrės sė jetės.
    “A jeni orthodhoks nė tė gjitha gjėrat?" -
    Tė krishterėt orthodhoks tradicional nė Shėn Filaret tė Nju Jorkut ,
    pėrpiqen tė jetojnė nė tė njėjtėn mėnyrė si shenjtorėt,
    ata pėrpiqen tė lexojnė shkrimet dhe jetėn e Etėrve tė Shenjtė,
    tė zhyten nė teologjinė e kishės,
    t'i pėrmbahen kanoneve tė shenjta,
    pėr tė bėrė vizita tė shpeshta nė manastiret e shenjta,
    nė mėnyrė qė tė frymėzohen dhe tė udhėzohen nga murgjėrit
    tek tė cilėt, tė krishterėt orthodhoksė me mentalitet tradicional,
    kėrkojnė tė dallojnė etrit shpirtėrorė pėr t'i udhėhequr ata,
    aty kanė njė rregull lutjeje nga ati i tyre shpirtėror,
    dhe mė e rėndėsishmja ata zhyten nė shėrbimet hyjnore
    sa mė shumė qė tė jetė e mundur, duke e ditur se
    kisha vetėm tė Dielėn nuk ėshtė e mjaftueshme pėr
    tė bėrė pėrparim shpirtėror nė jetėn orthodhokse tė krishterė.
    Duke jetuar kėshtu, ata e dinė thellėsisht
    se aderimi i konservatorizmit shoqėror nuk ėshtė i njėjtė
    me tė qenit njė i krishterė tradicional orthodhoks.
    Mitropoliti Filaret i Nju Jorkut pyet: "A jeni orthodhoks nė tė gjitha gjėrat?
    Nėse e quani veten orthodhoks dhe jeni tė bindur qė jeni orthodhoks,
    atėherė edhe triumfi i Orthodhoksisė ėshtė triumfi juaj.
    Sidoqoftė, duhet tė pėrpiqeni, nė mėnyrė qė emri orthodhoks
    qė ėshtė aplikuar pėr ju, korrespondon me realitetin,
    “qė tė fitoni Fronemėn orthodhokse, dhe tė jetoni nė botė
    sipas traditės sė shenjtė tė Kishės Orthodhokse.



    Burimi:
    www.orthodoxethos.com
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  3. #363

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    KISHA RUSE I PĖRGJIGJET FJALIMIT TĖ PATRIKUT BARTOLOMEU TĖ MBAJTUR NĖ DHJETOR.


    Pėr hir tė sė vėrtetės, do postoj tė dyja … ( akuzat dhe pėrgjigjen ).

    Ju lutem lexoni tė dy tekstet me kujdes
    (edhe pse, nė varėsi tė pozicionit tuaj, njėri prej tyre
    mund t'ju shkaktojė probleme serioze me tretjen).
    Do tė kuptoni se sa i pakthyeshėm ėshtė polarizimi i botės orthodhokse
    dhe se si sot kushdo qė dėshiron tė jetė i krishterė orthodhoks
    detyrohet tė bėjė njė zgjedhje midis njėrit prej kėtyre dy poleve.
    Mė 9 dhjetor, Patriarku Bartolomeu i Kostandinopojės foli nė Konferencėn
    Politike Botėrore "Pėr njė botė tė hapur nė mėnyrė tė arsyeshme" nė Abu Dhabi.
    Sipas Departamentit pėr Marrėdhėniet e Jashtme tė Kishės Orthodhokse Ruse,
    Patriarku Bartolomeu "pasqyroi njė sėrė akuzash tė shtrėmbura,
    tė pabaza dhe haptazi shpifėse kundėr Kishės Orthodhokse Ruse",
    nė njė fjalim i cili ishte "pothuajse plotėsisht i kushtuar jo aq shumė temės sė konferencės,
    por kryesisht kritikės ndaj Orthodhoksisė Ruse”.
    Departamenti lėshoi ​​njė pėrgjigje tė premten, 3 shkurt.
    Mė poshtė mund tė lexoni fjalimin e patriarkut
    dhe mė pas do postoj pėrgjigjen e Departamentit.

    .-.-.-.-.-.-.-.-.-.


    Fjalimi i Patriarkut Bartolomeo .

    Zonja dhe Zotėrinj, miq tė dashur,
    ne dėshirojmė tė falėnderojmė ngrohtėsisht organizatorėt e kėtij simpoziumi tė ri
    tė Konferencės Politike Botėrore "pėr njė botė tė arsyeshme tė hapur",
    sepse na ftuan edhe njė herė tė marrim pjesė
    nė kėtė punė shumė interesante.
    Lufta e Ukrainės, e shkaktuar nga agresioni i padrejtė i Rusisė
    nė shkurt 2022, ka qenė kriza mė e rėndė
    gjeopolitike dhe humanitare evropiane qė nga fundi i Luftės sė Dytė Botėrore.
    Ajo shoqėrohet me sakrificėn e njė numri tė madh tė ukrainasve,
    rusėve dhe tė tjerėve, si dhe nga shkatėrrimi i njė vendi tė tėrė.
    A duhej tė pritej njė fatkeqėsi e tillė?
    Specialistėt e marrėdhėnieve ndėrkombėtare pėrpiqen tė shpjegojnė kėtė situatė
    duke iu referuar kushteve tė pėrfundimit tė Luftės sė Ftohtė.
    A ka gabuar Perėndimi tė pėrfitojė nga shpėrbimi i Bashkimit Sovjetik
    pėr tė vendosur ndikimin e tij nė Lindje?
    A ka zgjuar ndryshimi i ekuilibrave tė mėdha nė Evropė
    frikėn e vjetėr tė njė rrethimi tė mundshėm tė Rusisė?
    Nga ana tjetėr, si nuk mund ta konsiderojmė dėshirėn
    pėr pavarėsi tė popujve qė jetuan nėn shtypjen Sovjetike?
    Si nuk mund tė pėrgjigjemi me akte solidariteti ndaj
    braktisjes sė fajshme tė Evropės Lindore ndaj sundimit tė Moskės
    nė emėr tė sistemit tė zonave tė influencės
    tė vendosura nga marrėveshjet e Jaltės? Ky debat ėshtė pa dyshim i vlefshėm.
    Sidoqoftė, vizioni i kishės sonė tejkalon kėto kėndvėshtrime aktuale.
    Vėshtrimi i saj (i kishės ) ėshtė mė i rrėnjosur nė histori nė pėrgjithėsi
    dhe nė historinė kishtare nė veēanti.
    Ne besojmė se burimi i fatkeqėsive tona ėshtė
    pasoja e gabimeve tė gjykimit nė ēėshtjen e besimit.
    Kjo ėshtė arsyeja pse ne identifikohemi me termin "orthodhoksi",
    njė besim i drejtė dhe korrekt.
    Kisha Orthodhokse ka luajtur njė rol thelbėsor
    nė shfaqjen e kėtyre dy realiteteve tė ndara dhe tė ndėrthurura,
    tė cilat janė Rusia dhe Ukraina.
    Vendi i dramės ėshtė nė ndėrthurjen e njė kryqėzimi tė dyfishtė,
    Evropa dhe Azia; Para sė gjithash,
    istmi midis Detit Balltik dhe Detit tė Zi,
    njė bosht thelbėsor ky pėr shkėmbime midis
    Evropės veriore dhe Mesdheut lindor.
    Pingul me kėtė korridor, nė pjesėn jugore tė Ukrainės sė sotme,
    formohet njė korridor i hapur pėr qarkullimin e popujve,
    pėrmes tė cilit kanė kaluar disa pushtime tė njėpasnjėshme.
    Funksioni tregtar lejoi strukturimin e pushteteve
    dhe hapjen ndaj civilizimit dhe botės sė jashtme.
    Valėt e pushtimeve dhe lakmia e fuqive pėrreth,
    megjithatė, shpesh kanė zhbėrė strukturat politike
    dhe i nėnshtruan popullsisė nė vuajtje tė mėdha.
    Pra ėshtė kjo dialektikė midis ndėrtimit dhe shkatėrrimit
    qė shpjegon shfaqjen e njė identiteti tė ri ukrainas.
    Harta politike e hapėsirės sė Ukrainės sė sotme
    ka ndryshuar formėn e saj shumė herė gjatė shekujve,
    nga Rus 'Kievana nė shekullin e 9-tė
    deri nė Katerina II nė shekullin e 18-tė,
    kur shumica e Ukrainės e gjeti veten tė integruar nė Perandorinė Ruse.
    Gjatė shekujve, popullsitė e Ukrainės kanė pėsuar
    dominime tė njėpasnjėshme tė huaja:
    ruse, polake, mongole, lituaneze ose austriake.
    Shekulli XX ishte veēanėrisht i ashpėr pėr ukrainasit.
    Ata duruan urinė e madhe tė epokės sė Stalinit,
    Holodomor-i ku u gjendėn nė mes tė njė pėrplasjeje tė armatosur midis Bashkimit Sovjetik
    dhe Gjermanisė naziste gjatė Luftės sė Dytė Botėrore.
    Kjo histori shpjegon dėshirėn e tyre pėr tu dalluar nga e gjithė Rusia,
    dhe pėr t'u lidhur me Evropėn dhe vlerat e saj.
    Kėto kushte gjithashtu na lejojnė tė kuptojmė rėndėsinė e fesė,
    themelimin dhe njėkohėsisht elementin ēlirues tė vetėdijes ukrainase.
    Nga Kostandinopoja, Patriarkana Ekumenike prezantoi Krishterimin
    dhe Qytetėrimin Bizantin tashmė nė shekullin e nėntė
    pėr popujt e kėtij rajoni. Ne patėm njė rol thelbėsor
    nė organizimin e bashkėsive fetare qė u formuan
    rreth metropolit tė Kievit, dhe mė pas
    rreth Patriarkanės sė Moskės.
    Sidoqoftė, mėsimet e tij ( patriarkanės ) mbi rregullat e organizimit
    dhe funksionimit kishtar, tė trashėguara nga historia e gjatė e krishterimit
    dhe qė pasqyrojnė tė gjithė menēurinė administrative
    dhe filozofike tė botės sė Mesdheut Lindor,
    jo gjithmonė janė respektuar nga Moska.
    Fuqia Perandorake dėshironte ta nėnshtronte kishėn
    nėn vullnetin e saj nė pėrpjekjen e saj pėr tė
    shfrytėzuar ndjenjėn fetare pėr qėllimet e saj politike dhe ushtarake.
    Kėshtu, nga rėnia e Kostandinopojės prej osmanėve nė 1453,
    Moska aspironte tė zėvendėsonte Patriarkanėn Ekumenike
    duke shpallur se Moska pėrfaqėsonte "Romėn e Tretė".
    Kjo politikė e gjatė e Moskės ėshtė
    njė faktor themelor ndarės nė botėn orthodhokse.
    Qė nga shekulli XIX, shfrytėzimi i fesė nga Moska ėshtė kombinuar
    me idetė inovative tė nacionalizmit gjerman.
    Frymėzuar nga Pangjermanizmi, ideologjia e re e Panslavismit,
    njė organ i politikės sė jashtme ruse, fitoi njė komponent fetar.
    Kjo ėshtė ideja qė kishat duhet tė organizohen
    sipas parimit tė pėrkatėsisė etnike,
    treguesi kryesor i sė cilės do tė ishte gjuha.
    Ėshtė pikėrisht kjo qasje qė Patriarkana Ekumenike e Kostandinopojės
    e denoncoi nė 1872 si herezi (herezi e etnofiletizmit,
    njė formė e racizmit kishtar).
    Qė ėshtė nė kundėrshtim flagrant me universalizmin e mesazhit tė Ungjillit,
    si dhe me parimin e qeverisjes sė territorit
    qė pėrcakton organizimin e kishės sonė.
    Sidoqoftė, kjo herezi ishte e dobishme pėr objektivat e Moskės
    sepse largoi besimtarėt qė flisnin sllavisht
    nga ndikimi i Patriarkanės Ekumenike.
    Qėllimi i kėsaj strategjie ishte krijimi, brenda Perandorisė Osmane,
    dhe mė pas nė formėn e njė shteti tė pavarur, njė forcė tė veēantė politike,
    nė shėrbim tė shtytjes ruse drejt deteve tė ngrohta.
    Ajo ėshtė pėrgjegjėse pėr urrejtjet midis tė krishterėve tė Ballkanit
    qė ēuan nė luftėrat e Ballkanit dhe mizoritė e fillimit tė shekullit XX.
    Gjatė Bashkimit Sovjetik, feja u margjinalizua dhe u shtyp.
    Ideologjia komuniste kishte pushtuar tashmė
    terrenin qė i atribuohej ekranit tė fesė,
    qė shfrytėzohej nga Perandoria Ruse.
    Pas rėnies sė saj, besimi ėshtė pėrdorur pėrsėri pėr qėllime ideologjike.
    Kisha Orthodhokse Ruse ėshtė pėrkrahur me regjimin e Presidentit Vladimir Putin,
    veēanėrisht pas zgjedhjes sė Patriarkut tė tij Kirill nė 2009.
    Ajo merr pjesė aktive nė promovimin e ideologjisė sė Russkij Mir,
    tė botės ruse, sipas sė cilės gjuha dhe feja lejojnė
    tė pėrcaktojnė njė tėrėsi koherente qė pėrfshin diasporėn Ruse.
    Moska (fuqia politike dhe fuqia fetare) do tė ishte qendra e kėsaj bote,
    misioni i sė cilės do tė ishte tė luftonte vlerat dekadente tė Perėndimit.
    Kjo ideologji pėrbėn njė instrument tė legjitimimit tė
    ekspansionizmit rus dhe bazės sė strategjisė sė saj euroaziatike.
    Lidhja me tė kaluarėn e etnofiletizmit dhe e tashmja e botės ruse ėshtė e dukshme.
    Besimi bėhet kėshtu shtylla kurrizore e ideologjisė sė regjimit tė Putinit.
    Autoqefalia e “Kishės Ortodokse tė Ukrainės” e dhėnė nė vitin 2019
    nga Patriarkana Ekumenike ka pėrkeqėsuar marrėdhėniet me Kishėn Ruse.
    Kėtu gjejmė tensione tė shprehura tashmė, kur Patriarkana e Moskės
    vendosi tė mos marrė pjesė nė Kėshillin e Shenjtė dhe tė Madh
    tė Kishės Orthodhokse qė u takua nė Kretė nė vitin 2016.
    Pushtimi i Ukrainės mė 24 shkurt solli polarizimin nė kulmin e tij.
    Pozicioni i paqartė i Patriarkut Kirill pėr luftėn dhe
    mbėshtetja pėr politikėn e Presidentit Putin
    kanė provokuar kritika tė forta brenda botės orthodhokse dhe mė gjerė.
    Mosaprovim, edhe pėr orthodhoksėt e Ukrainės, tė cilėt
    kishin zgjedhur tė qėndronin nėn mbrojtjen e kishės ruse.
    Prandaj, ndarja e botės orthodhokse thellohet dhe zgjerohet.
    Disa kisha pajtohen me Patriarkanėn Ekumenike;
    Tė tjerėt, vendet e tė cilėve janė shumė tė varur nga Rusia,
    mbėshtesin verbėrisht Patriarkanėn e Moskės;
    Ende tė tjerėt [ ku bėjmė pjesė edhe neve ],
    preferojnė tė mbajnė njė heshtje bashkėpunėtori.**
    Ndėrkohė, kisha ruse pėrdor mjete shtetėrore pėr tė vendosur
    ndikimin e saj nė territorin kanonik tė kishave tė tjera,
    megjithė rregullat mė themelore tė organizimit kishtar tė orthodhoksisė.
    Ndėrhyrja e saj nė Afrikė paraqitet si veprim ndėshkues
    kundėr Patriarkanės sė Aleksandrisė pėr njohjen e autocefalisė
    sė “Kishės Ortodokse tė Ukrainės”.
    Ėshtė e qartė se nė kėto kushte roli paqtues i kishės bėhet shumė i vėshtirė.
    Ēdo do tė thotė kjo pėr debatin jashtė qarqeve kishtare?
    Ajo tregon edhe njė herė rolin nė rritje tė faktorit fetar
    nė ēėshtjet kryesore globale.
    Ideologjitė po dobėsohen njėra pas tjetrės.
    Fundi i komunizmit ka lėnė njė zbrazėti tė madhe
    nė njė pjesė tė tėrė tė botės qė jetoi nėn sundimin e saj
    dhe nė popuj tė tjerė qė kishin vendosur shpresat e tyre nė tė.
    Kriza e globalizmit dhe liberalizmit po krijon gjithashtu
    zhgėnjime tė thella dhe pakėnaqėsi tė rrezikshme.
    Nė kėtė panoramė tė ideologjive materialiste shembėse,
    tema shpirtėrore po kthehet fuqishėm.
    Sidoqoftė, ky kthim mund tė pėrbėjė njė rrezik
    nėse nuk shprehet sipas qasjeve qė integrojnė menēurinė
    e traditave fetare tė nxjerra nga trashėgimia
    e civilizimeve tė mėdha tė sė kaluarės.
    Gabimet e gjykimit, herezitė, nuk janė fenomene tė papėrfillshme
    qė prekin vetėm disa klerikė dhe pak studiues. Pėrkundrazi,
    ato kanė pasoja shumė serioze pėr jetėn shpirtėrore
    dhe pėr jetėn materiale gjithashtu.
    Burimi i problemeve ėshtė shfrytėzimi i fesė
    nga aktorėt qė shpesh nuk kanė besim tė vėrtetė.
    Orthodhoksėt rus, janė njė pasuri e madhe pėr Orthodhoksinė dhe tėrė botėn.
    Orthodhoksia ruse ofroi njė kontribut tė madh intelektual,
    shpirtėror dhe artistik.
    Fatkeqėsisht ajo ishte viktimė e ndėrhyrjes sė pushtetit politik rus.
    Shtypja sovjetike provokoi kaos, duke privuar breza tė tėrė
    nga bekimet e besimit dhe menēurisė sė kishės.
    Regjimi neo-perandorak, nė nevojėn e tij pėr tė forcuar veten,
    tėrhoqi atė qė i dukej njė kryeqendėr politike e ēmuar:
    ndjenjat e pėrtėrira fetare tė popullit rus.
    Fatkeqėsisht, njė pjesė e klerit orthodhoks drejtohet nė kėtė rrugė.
    Mbi tė gjitha, ajo ka marrė dhe forcuar qasjet heretike tė regjimit carist
    nė njė kontekst tė njohjes sė dobėt tė rregullave kishtare,
    gjithashtu pėr shkak tė rėnies shpirtėrore tė periudhės Sovjetike.
    Pasojat janė shumė serioze. Fanatizmi etniko-fetar
    i ngulitur nė rininė ruse mbyt perspektivat e paqes dhe pajtimit.
    Bota orthodhokse ėshtė e pėrēarė dhe ky copėzim
    parashikohet nė vendet e varfėra, popujt e tė cilėve
    shpresonin tė gjenin lehtėsim nė besimin…
    Mbi tė gjitha, ajo dėmton Kishėn Ruse sepse herėt a vonė
    njerėzit do tė vėrejnė veprimin e njė kishe qė i nėnshtrohet objektivave
    qė nuk kanė asnjė lidhje me misionin e saj origjinal.
    Zonja dhe zotėrinj,
    miq tė dashur,
    specialistėt nė marrėdhėniet ndėrkombėtare ndonjėherė priren tė injorojnė
    ose margjinalizojnė rolin dhe kuptimin e faktorit fetar,
    autentik ose tė manipuluar.
    Sidoqoftė, kemi hyrė nė njė periudhė nė tė cilėn ky faktor
    po bėhet gjithnjė e mė i rėndėsishėm.
    Teologėt dhe specialistėt e tjerė nė ēėshtje
    qė kanė tė bėjnė me funksionimin e kishave,
    padyshim qė duhet tė hapen drejt kėndvėshtrimeve tė tjera
    dhe tė zhvillojnė dialog me disiplinat e tjera shkencore.
    Ėshtė gjithashtu e rėndėsishme qė specialistėt e shkencave shoqėrore,
    shkencave politike dhe marrėdhėniet ndėrkombėtare
    tė tejkalojnė,
    hezitimin qė bėhet nė thellimin e ēėshtjeve fetare.

    Kuptimi i njė bote tė re qė po formohet para syve tanė
    nuk mund tė ndahet nga fakti fetar.
    Faleminderit pėr vėmendjen tuaj!



    shpjegim:
    ** Vini re ironinė me shumė mllef …!
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  4. #364

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Pėrgjigja e Departamentit pėr Marrėdhėniet Kishtare tė Jashtme tė Kishės Ruse


    mė 9 dhjetor, gjatė Konferencės Politike Botėrore "pėr njė botė tė arsyeshme tė hapur", Patriarku Bartolomeu nisi njė seri akuzash tė pasakta, tė pabazuara dhe hapur shpifėse pėr Kishėn Orthodhokse Ruse. Nė fjalimin e tij, i kushtoi pothuajse plotėsisht jo aq shumė temės sė konferencės, sa i pėrket kritikės ndaj orthodhoksisė ruse, ai dha njė interpretim tė pjesshėm dhe tė shtrembėruar tė historisė sė kishės sonė dhe tė popujve qė pėrmbledh, dhe aludoi nė njė devijim tė pretenduar tė Kishės Orthodhokse Ruse nga doktrina dhe kanonet orthodhokse. Pavarėsisht nga vlerėsimet absolutisht tė diskutueshme, tė paafta dhe tė politizuara tė Patriarkut Bartholomeu, pėr njė seri ngjarjesh historike nė historinė e Rusisė dhe Evropės Lindore, duhet tė afirmojmė sa vijon.
    Krishtėrimi Orthodhoks ishte me tė vėrtetė baza e identitetit politik dhe kulturor tė Kievit Rus, dhe nė shumė mėnyra formoi identitetin kombėtar tė popujve qė gjurmojnė historinė e tyre pėrsėri nė fontin e pagėzimit tė Kievit. Megjithė periudhat e copėzimit dhe trazirave, kėta popuj gjithmonė e kanė perceptuar veten si njė komunitet tė vetėm kishtar.
    Kievi, i quajtur nė kronikat tona mė tė herėshme 'nėna e qyteteve ruse', ka qenė historikisht djepi i orthodhoksisė rus dhe vendi i parė i kishės ruse. Sikurse Antiokia e lashtė ka qenė pėr Orthodhoksėt e Lindjes, Mtskheta pėr Gjeorgjinė, Patriarkana e Peē pėr Serbinė, pra kėshtu qė pėr popujt tanė Kievi ka mbetur si Vendi i Shenjtė i Pėrbashkėt i nderuar nė tė gjithė Kishėn Ruse edhe sot e kėsaj dite. Shfaqja e identitetit tė Ukrainės nuk ėshtė e lidhur me 'dialektikėn midis krijimit dhe shkatėrrimit', sikur se primati i Kishės sė Kostandinopojės ka formuluar nė mėnyrė tė paqartė, por pėrkundrazi me historinė qė pasoi Rusia nė 'jug-perėndim’ nė njė situatė lufte e trazirash, ku i kanosej tė krishterėve orthodhoks pėr ruajtjen e bedimit tė tyre nga Perėndimi. Nė kėtė luftė, paraardhėsit tanė u pėrqėndruan nė mbėshtetjen e vėllezėrve tė tyre tė tė njėjtit besim nė Veri, dhe rezultati ishte bashkimi i Moskės dhe Kievit nė shekullin XVII, si bashkimi politik ashtu edhe kishtar, i cili plotėsoi aspiratat e tė parėve tanė dhe nė asnjė mėnyrė nuk mund tė quhen "dominim i huaj" . Pasi qė pėrfaqėsuesit e tė gjitha anėve, ndiheshin, e mendonin dhe e quajtėn veten rusė nė atė kohė.
    Mė vonė, popujt tanė pėrjetuan sė bashku momente tė lavdishme dhe momente tragjike nė historinė e tyre tė pėrbashkėt. Shekulli XX, nga i cili bėri njė pėrmendje tė veēantė Patriarku i Kostandinopojės, ishte "veēanėrisht mizor" jo vetėm pėr popullin ukrainas, por edhe pėr popullin rus. Ne duruam sė bashku vėshtirėsitė dhe humbjet e Luftės sė Parė Botėrore (1914-1918), shkatėrrimin qė solli Lufta Civile (1918-1923), uria masive nė BRSS (1932-1933), e cila pėrfshinte tokat jo vetėm nė Ukrainėn e sotme, por edhe nė Rajonin e Vollgės, nė Uralet, nė Ēernozemjen qėndrore, nė Kaukazin Verior,dhe sė fundi ndėrhyrja e pushtuesve nazi-fashistė gjermanė nė vitin 1941. Tė thuash qė populli ukrainas u gjendėn "nė mes tė njė pėrplasjeje tė armatosur midis Bashkimit Sovjetik dhe Gjermanisė naziste", duke e paraqitur atė si njė viktimė apatike dhe pa dashur nė konfliktin global do tė thotė tė nėnvlerėsosh dhe zvogėlosh ndėrmarrjen e ukrainasve gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Nga 1941 deri nė 1945, vendet ruse dhe Ukraina rezistuan krah pėr krah kundėr Evropės tė ribashkuar nga fashizmi. Mbi pesė milion ushtarė rusė dhe rreth njė e gjysmė milioni ukrainas dhanė jetėn e tyre pėr fitoren ndaj nazizmit gjerman. Ishte e drejta e tyre si fitues nė Luftėn e Dytė Botėrore qė ashtu si kombi rus, ashtu edhe ai ukrainas u pėrfshinė nė antarėsimin si themelues tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara.
    Ėshtė shumė e trishtueshme qė primati i Kostandinopojės nuk ėshtė i vetėdijshėm pėr shėrbimet e kombeve tona pėr historinė e botės, dhe qė ai nuk ka empati pėr sakrificat e tyre, se ai ėshtė i gatshėm tė fyejė kujtesėn e tė rėnėve pėr dashurinė e retorikės politike momentale dhe gjendjes aktuale tė sotme. Ndėr provat e pėsuara nga kombet tona nė shekullin XX ka qenė edhe persekutimi ateist nėn regjimin komunist, tė cilin patriarku Bartolomeo pėrmend vetėm nė menyrė kalimtare. Kėto persekutime fetare, ndėr mė brutalėt nė historinė e krishterimit, i kushtoi jetėn e mijėra e mijėra anėtarėve tė klerit tė Kishės Orthodhokse Ruse dhe qindra mijėra njerėzve laikė. Nė vitet 1920, autoritetet komuniste krijuan artificialisht njė skizėm rinovimi nė kishėn ruse dhe Kostandinopoja e mbėshteti hapur atė. Akuzat e Patriarkut tė Kostandinopojės kundėr Kishės Ruse duken mosmirėnjohėse dhe tė padrejta kur ai akuzon, se pas rėnies sė Kostandinopojės nė 1453 'Moska pretendoi tė drejtėn e saj pėr tė zėvendėsuar Patriarkanėn Ekumenike'.
    Edhe nė vitet mė famėkeqe pėr Kishėn e Kostandinopojės, kur ajo devijoi nė Uniatizėm (1439) [Ferrara-Firence], por dhe kur legjitimoi skizmėn kishtare ukrainase (2018), Kisha Orthodhokse Ruse ishte e kufizuar vetėm nė njė ndėrprerje eukaristike me ata qė vetėpėrjashtoheshin nga doktrina dhe uniteti kanonik i Kishės Orthodhokse. Por ajo (kisha ruse) kurrė nuk pretendoi vendin e Patriarkanės sė Kostandinopojės nė familjen e kishave lokale orthodhokse.
    Pas rėnies sė Perandorisė Bizantine, principata e Moskės dhe mbretėrimi i saj mbeti nė fakt pėr shumė vite i vetmi shtet i pavarur orthodhoks i aftė pėr tė mbėshtetur tė krishterėt orthodhoks nė Lindje. Pėr kėtė arėsye kur Patriarku Jeremiah i Kostandinopojės, nė 1589 nė letrėn e tij me rastin e themelimit tė Patriarkanės Moskovite i drejtohet Carit Fjodor Ivanoniē, duke thenė; ‘O Car i devot, Perandoria Ruse e madhe, Roma e tretė, i ka kaluar tė gjithė nė mėshirė, tė gjithė mbretėrit janė mbledhur rreth teje, por vetėm ti nė qiellin e krishterė quhesh Car nėn qiellin e universit, pėr tė gjithė tė krishterėt.
    Sidoqoftė, qė nga koha e patriarkut Jeremiah dhe deri mė sot, nė asnjė nga dokumentet zyrtare dhe deklaratat e Kishės Ruse nuk ėshtė zbatuar koncepti politik i "Romės sė Tretė" ndonjėherė.
    Nė shekullin XX, idetė e pėrmendura nga patriarku Bartolomeo u bėnė kryesisht instrumenti i ideologjisė dhe propagandės sė Fanarit.
    Gjatė "Luftės sė Ftohtė" tė kryer nga famėkeqja "Roma e Tretė" dhe "Panslavismi" , kėto tradicionalisht u pėrdorėn pėr tė frikėsuar vėllezėrit tanė grekė tė besimit dhe nė komunitetin mė gjerė perėndimor. Siē tregohet nga dokumentet e botuar sė fundmi nga CIA pėr bashkėpunimin e Patriarkut Athenagoras me inteligjencėn amerikane, tema e mitit tė “Romės sė Tretė" u pėrdor nė mėnyrė aktive nga Fanari, kryesisht pėr tė promovuar faktorin fetar nė politikėn ndėrkombėtare dhe pėr tė pėrfshirė mbėshtetjen e forcave tė politikės botėrore.
    Ėshtė e trishtueshme qė ndihma qė u ėshtė dhėnė kombeve tė tė njėjtit besim nė Ballkan, pėrfshirė popullin grek vėllazėror, nė ēlirimin e tyre nga zgjedha osmane, pėrcaktohet nga Patriarku Bartholomeu si njė "politikė e largė pamėse e Moskės" pėr tė ndarė komunitetin e botės orthodhokse. Kėtu evidencohet qartė se forca e zakonit tė primatit tė Kostandinopojės, e sheh botėn orthodhokse tė kufizuar nė kufijtė e Perandorisė Osmane tė shekujve XVIII - XIX.
    Makina e tij e mbėshtetjes dhe e ekzekutimit administrativ u pėrdor nė atė kohė nga fanariotėt pėr tė zhdukur pa mėshirė kulturėn dalluese tė kombeve tė Ballkanit, traditat e tyre liturgjike, nga duke kėnduar dhe madje edhe gjuhėn liturgjike, duke i zėvendėsuar ato me greqishten. [ pkth. -sa e vėrtetė!].
    Kėshtu Fanari atėherė e kuptonte "universalitetin e mesazhit tė ungjillit" dhe ēdo kundėrshtim ndaj kėtij ekspansionizmi agresiv nga Bulgarėt,serbėt dhe rumunėt, u etiketua "etnofiletizėm" dhe u dėnua si herezi. Nė tė njėjtėn kohė, ideja e sė drejtės ekskluzive tė Kostandinopojės u shpik pėr t’u rikujtuar atyre, nė mėnyrė tė njėanshme autoqefalinė e kishave lokale pėr bindje, e cila bazohej jo nė traditėn mijėvjecare tė kishės, por pėrkundrazi nė fuqitė administrative tė miletit-bashi, qė u ish dhėnė nga autoritetet turke.
    Pasi shpiku nocionin e etnofiletizmit dhe e dėnoi atė nė Kėshillin e Kostandinopojės nė 1872, Fanari nė tė vėrtetė dėnoi politikėn e saj tė gjatė, tė frikės kulturore tė kombeve orthodhokse. Akuzat e Kishės Orthodhokse Ruse tė "etnofiletizmit" ose, edhe mė shumė, tė "racizmit kishtar" tingėllojnė absurde dhe vulgare;
    Nė fakt ėshtė njė kishė qė bashkon miliona besnikė dhe dhjetra kombe dhe ēdo ditė predikon, lutet dhe pėrkujton shėrbimet hyjnore nė dhjetėra gjuhė tė popujve nė botė. Territori kanonik i Kishės Orthodhokse Ruse pėrfshin 17 shtete dhe nė secilėn prej tyre kisha jonė mbėshtet sovranitetin e vendit, promovon pėrmirėsimin shpirtėror tė shoqėrisė, favorizon marrėveshjen publike, jep kontributin e saj nė forcimin e vlerave tradicionale morale dhe institucionin e familjes.
    Nė kėtė kontekst, pėrpjekjet e Kishės sė Kostandinopojės pėr tė forcuar vlerat tradicionale dhe familjare duken pak adekuate, ndėrsa pozicioni i saj duket jashtėzakonisht i paqartė ( ambiguitet i vėrtetė ).
    Mbėshtetja e hapur e dhėnė nga disa episkopė tė fanarit pėr lėvizjen LGTB, abortet dhe programin e planifikimit tė familjes, si dhe lejen zyrtare tė martesės sė dytė pėr klerikėt, shtypin parimet kanunore mijėvjeēare tė orthodhoksisė, krijojnė mosmarrėveshje me dokumentet orthodhokse universale tė miratuara mė parė dhe shkaktojnė tundime tė mėdha nė orthodhoksinė botėrore, madje edhe midis klerit dhe besimtarėve tė vetė patriarkanės.
    Predikimi i "njė bote tė re" nuk e pengon Patriarkun e Kostandinopojės tė akuzojė kundėrshtarėt e tij pėr herezi. Ankesat ndaj "rregullave themelore tė rendit kishtar tė orthodhoksisė" nuk e penguan njohjen e saj tė "episkopėve" tė skizmės sė Ukrainės qė nuk kanė asnjė vazhdimėsi apostolike.
    Dhe promovimi i 'vlerave perėndimore' tė pėrmendura nė fjalim, pėrfshirė interpretimin e veēantė tė temės sė tė drejtave tė njeriut, nuk e pengon primatin e Kishės sė Kostandinopojės tė mbyllė njė sy nė shkeljet e bujshme tė tė drejtave dhe lirive themelore tė klerikėve dhe besnikėve nė Ukrainė.
    Nė ditėt kur u pėrpilua fjalimi i Patriarkut Bartholomeu nė Abu-Dhabi, persekutime masive dhe marrje nė pyetje u bėnė nė manastiret dhe kishat e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės;
    Procedimet penale kundėr episkopėve dhe klerikėve tė saj janė bėrė mbi bazėn e akuzave artificiale ose shpifėse, rrėmbimet e sekuestrimet e kishave tė saj dhe sulmet ndaj klerikėve kanė vazhduar; Kreu dhe kleri i saj janė privuar nga tė drejtat e tyre kushtetuese dhe njė mundėsi e plotė pėr tė jetuar nė vendin e tyre. Asnjė fjalė pėr tė nuk u fol nė Gala’ ( Konferencėn ) nga Primati i Kostandinopojės.
    Ndėrkohė qė, politikanėt dhe zyrtarėt ukrainas i referohen drejtpėrdrejt tomosit tė Patriarkut tė Kostandinopojės si bazė pėr persekutimin dhe ndalimin absolut tė veprimtarive tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.
    Pėr mė tepėr, episkopėt e Fanarit mbėshtesin publikisht persekutimet nė Ukrainė, duke i quajtur nė mėnyrė hipokrite ato "pastrimin dhe rinovimin e orthodhoksisė sė Ukrainės".
    Nė fjalėn e tij, Patriarku Bartolomeu akuzoi padrejtėsisht kishėn ruse pėr 'pėrdorimin e burimeve publike' pėr tė arritur qėllimet e saj.
    Ėshtė mė e vėshtirė tė jepet njė shembull mė i dukshėm i pėrdorimit tė burimeve shtetėrore pėr qėllime kishtare, sesa procesi i legalizimit tė njė skizme kishtare tė ndėrmarrė nga Kostandinopoja nė Ukrainė dhe njohja e saj nga primatėt e disa kishave lokale orthodhokse.
    Sipas dėshmitarėve okularė, nė vitin 2018 presidenti i Ukrainės u ul nė presidiumin e tė ashtuquajturit 'kėshill' tė skizmatikėve, bėri presion mbi 'episkopėt' skizmatikė dhe madje edhe pėr pėrfaqėsuesin e Kostandinopojės, mitropolitin aktual Emmanuel tė Kalqedonisė.
    Pikėrisht ky presion brutal i forcave politike botėrore mbi Kishėn Orthodhokse nė tė gjithė botėn dhe dėshira e fanarit pėr tė vepruar nė Ukrainė nė mėnyrė tė njėanshme, nė kundėrshtim me vullnetin dhe protestat e kishave tė tjera lokale, ēuan nė atė ndarje tė thellė nė bashkėsinė orthodhokse botėrore, qė patriarku Bartholomeu kujtoi nė fjalimin e tij.
    Me keqardhje tė thellė duhet tė themi se edhe tani primati i Kostandinopojės nuk bėn asgjė tjetėr pėrveē mbėshtetjes dhe thellimit tė kėsaj ndarje.

    Ai jo vetėm qė pėrpiqet tė akuzojė indirekt kishėn orthodhokse ruse pėr disa 'gabime', 'herezi', devijime nga kanunet dhe dogmat, por edhe me njė ton fyes ai komenton pozicionin e marrė nga tė gjitha kishat orthodhokse lokale qė nuk u rradhitėn me fanarin nė ēėshtjen ekleziale ukrainase.

    Pikėrisht kjo mungesė respekti nga Patriarku i Kostandinopojės pėr vėllezėrit e tij tė kishave tė tjera lokale, ėshtė bėrė shkaku kryesor i dėshtimeve tė pėrjetuara nga Kėshilli i Kretės i vitit 2016. Gjatė dekadave tė pėrgatitjes sė kėshillit, pėrfaqėsuesit e Kostandinopojės kishin vazhduar tė shtypnin diskutimet qė pėr ta ishin tė padėshirueshme duke bllokuar pyetjet mė akute tė marrėdhėnieve ndėr-orthodhokse.
    Sigurisht, kjo ēoi nė njė ngadalėsim tė procesit tė pėrgatitjes dhe, mė pas, njė dėshtim tė vėrtetė tė Kėshillit.
    Me fjalimin e tij skandaloz nė Abu Dhabi, primati i Kostandinopojės vetėm pėrsėrit humbjen e tij efektive tė ligjit moral dhe aftėsinė pėr tė qenė koordinator i marrėdhėnieve pan-orthodhokse.
    Ne do tė dėshironim tė shpresonim qė pozicioni i Kishės Orthodhokse tė Kostandinopojės, tė mos shtrihet nė pikėpamjet dhe mendimet personale tė primatit tė saj dhe se kjo kishė ka akoma forca tė shėndetshme qė kujtojnė fjalėt e Shpėtimtarit:
    “Kush do tė jetė i madh midis jush, tė jetė mė i vogli; dhe kushdo qė tė jetė njė si i parė,ai duhet tė shėrbejė, pikėrisht si ishte Biri i njeriut qė nuk erdhi pėr tu shėrbyer, por ai erdhi tė shėrbejė dhe tė dhurojė jetėn pėr ē’pengimin e njerėzve.



    Ps: O Zot ruaje Kishėn tėnde dhe trashėgimin tėnd. Amin!
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  5. #365

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Njė propozim i rumunėve nė favor tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės:
    Njė thirrje zgjimi pėr autoritetet ukrainase.




    Nga Konstantin Shemljuk i UOJ - Unionit tė Gazetarėve Orthodhoksė, 6 Shkurt




    Emri:  3D6BFB5A-88B5-472A-9366-B013B016C8F5.jpg

Shikime: 98

Madhėsia:  44.5 KB


    Minoriteti rumun janė tė ftuar tė kalojnė nėn Patriarkanėn e Bukureshtit.
    Foto e. UOJ




    Organizatat Publike Rumune ftuan famullitė qė flasin rumanisht tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės pėr t'u bashkuar me Kishėn Rumune.
    Pėrse kjo njė thirrje zgjimi pėr autoritetet ukrainase?

    Nė fund tė janarit, disa organizata publike dhe politike Rumune publikuan njė apel pėr famullitė orthodhokse qė flasin rumanisht tė Ukrainės me njė apel pėr t'u bashkuar me Patriarkanėn Rumune. Ndėr nėnshkruesit janė; Shoqata Lindore Rumune, Shoqata ProVita Bukuresht, Shoqata ROST, Shoqata MORE, si dhe shumė shoqata tė tjera. Arsyeja ėshtė shtypja e autoriteteve ukrainase kundėr Kishės Orthodhokse tė Ukrainės. Mbi tė gjitha, nga 120 famullitė qė flasin Rumunisht nė Ukrainė, 110 i pėrkasin juridiksionit tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės. Pra, duke pasur parasysh presionin ndaj sė cilės i nėnshtrohet Kisha Orthodhokse e Ukrainės nė Ukrainė, mundėsia qė rumunėt e Ukrainės tė kalojnė nėn drejtimin e Patriarkanės Rumune duket mjaft e mundshme. Atėherė, ēfarė po ndodh vėrtet midis kėtyre famullive dhe kjo shqetėson vetėm ata?
    Le ta zbulojmė.

    Pėrndjekja e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės dhe reagimi nga Rumania

    Deklaratat e ashpra tė Rumanisė mbi persekutimin e orthodhoksėve nė Bukovinė ( krahinė nė Ukrainė ) nga autoritetet po bėhen mė tė forta. Mė 15 janar 2023, ish-deputeti Gelu Vishan foli nė TV Rumune pėr "krimet qė [autoritetet ukrainase] kryejnė kundėr ministrave tė Zotit". Njė javė mė vonė, retorika e tij u bė edhe mė e rėndė. Nė televizion, ai krahasoi veprimet e Zhelenskit kundėr Kishės Orthodhokse tė Ukrainės me politikat e nazistėve.
    “Unė shoh qė Zhelenski, si komandant i pėrgjithshėm i ushtrisė dhe policisė, po kryen njė akt nazist. Kjo video (persekutimet e SBU-sė nė dioqezat e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės) duhet tė dėrgohen direkt nė gjykatat evropiane, sepse kėtu ne kemi shkeljen flagrante tė tė drejtave fetare dhe tė drejtave tė njeriut, spastrim etniko-fetar.", e gjithė kjo “ėshtė shumė e rėndė” Tha politikani.
    Nė fund tė janarit, politikanėt rumunė filluan tė studiojnė situatėn nė fushė. Deputeti Dumitru-Viorel Foksha erdhi me qėllim nė Ukrainė pėr tė takuar priftėrinjtė. Ai regjistroi disa intervista me video me ta, duke mjegulluar fytyrat e tyre dhe duke ndryshuar zėrin e tyre. Sipas Fokshės, shtypjet e Zhelenskit kundėr Kishės Orthodjokse tė Ukrainės janė "ēmenduri e plotė". Ai tha se "priftėrinjtė rumunė janė tė tmerruar dhe tė detyruar qė tė largohen nga kisha autonome kanonike e Ukrainės pėr tė hyrė nė kishėn e re politike". Deputeti i Parlamentit Rumun tha gjithashtu se klerikėt e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės tė intervistuar janė "shumė tė frikėsuar" dhe "kanė nevojė pėr mbrojtje", por qėndrojnė besnikė ndaj primatit tė tyre dhe nuk duan tė kalojnė nė kishėn rumune.
    Por mbase Foksha e ka ekzagjeruar dhe mbase askush nuk i prek besimtarėt qė flasin rumunisht dhe famullitė e tyre nė Ukrainė?
    Jo, nuk ėshtė kėshtu.
    Nė fakt, shumica e kishave "Rumune" nė vendin tonė janė tė vendosura nė territorin e Dioqezės sė Ēėrnovtsi-Bukovina. Dhe tė gjithė e mbajmė mend shumė mirė se ishte pikėrisht kjo dioqezė qė i nėnshtrohej "terrorit" nė njė mėnyrė demonstrative nga oficerėt e SBU-sė - me dyer tė thyera, lėnia deri nė mbathje tė kujtdo qė ishte prezent nė lokalet dioqezane, njė episkop i rrėzuar pėr tokė nė Ēernovtsi etj etj. Kujtojmė gjithashtu se nė tė njėjtėn kohė persekutimet e forcave tė rendit, njė numėr i jashtėzakonshėm i botimeve pothuajse identike u shfaqėn nė media qė diskreditojnė klerikėt e Dioqezės sė Ēernovtsi. Ėshtė mjaft e qartė se kėrcėnimet dhe, pėr mė tepėr, botimet, dhe gjithashtu videoja skandaloze e Tremujorit 95, janė unaza ( hallka ) tė tė njėjtit zinxhir. Me fjalė tė tjera, njė terror politik.
    Dhe nė kėtė rast, a ėshtė e mundur tė thuhet se i akuzuari (Dioqeza e Ēėrnovtsi-Bukovina) e kėtij terrori u zgjodh rastėsisht?
    Padyshim jo.
    Sė pari, kjo dioqezė udhėhiqet nga drejtuesi i Departamentit tė Marrėdhėnieve Kishtare tė Jashtme tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, Mitropolit Meletij, i cili tashmė ka hapur disa dhjetėra famulli tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės nė Evropė.
    Sė dyti, kjo dioqezė dallohet nga besnikėria e saj ndaj orthodhoksisė. Pėr referencė, ekziston njė komunitet territorial nė rajonin Ēernovtsi, ku nuk ėshtė regjistruar as edhe njė famulli e vetme uniate ose katolike dhe ku famullitė e "kishės ortodokse tė ukrainės" ** ekzistojnė vetėm nė letėr.
    Sė treti, kjo dioqezė ėshtė vendlindja e Fortlumturisė sėntij Mitropolitit Onufrij.
    Sė katėrti, ėshtė nė Dioqezėn e Ēėrnovtsi-Bukovina, njė nga episkopėt mė tė famshėm (gjithashtu jashtė shtetit) tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, mitropoliti Longin (Jar) i Banēenit. Renditja e tė gjitha meritave tė kėtij njeriu, heroi i Ukrainės, do tė ishte njė detyrė shumė e vėshtirė. Vetėm mendoni se ai ka strehuar mė shumė se 300 fėmijė (shumė prej tė cilėve janė me aftėsi tė kufizuara) , dhe se ai ėshtė pėrgjegjėsi i njė jetimore nė fshatin Molnitsja.
    Pėr pėrkatėsinė etnike Rumune, mitropoliti Longin gėzon prestigj dhe respekt tė madh nė mesin e popullatės lokale qė flet rumanisht, pavarėsisht fesė qė ajo popullatė mban. Prandaj, ėshtė pikėrisht pėr kėtė arsye qė goditja nė Dioqezėn e Bukovinės, e mitropolitėve Meletij dhe Longin, dhe nė mėnyrė indirekte ndaj Fortlumturisė sė tij Mitropolitit Onufrij, tingėllon aq me dhimbje nė Rumani.
    Prandaj, autorėt e apelit tė cituar nė fillim tė artikullit janė tė sigurt se "duke marrė shėnime nga media e realitetit dramatik qė duhej tė pėrballej mitropoliti Longin (Jar)", ai "menjėherė duhet tė bėhet kreu i priftėrinjve dhe besimtarėve rumunė nė Ukrainė dhe, sė bashku me ta, tė kėrkojė kalimin e juridiksionit nė Kishėn Orthodhokse Rumune".
    Deputeti Dumitru-Viorel Folsha publikoi njė video nė tė cilėn njė prift nga Kisha Orthodhokse e Ukrainės, me pėrkatėsi etnike Rumune, tha se "pėrfaqėsuesit e" kishės ortodokse tė Ukrainės "sillen si nacionalistė". "Ne nuk jemi bashkuar me ta, sepse kemi kuptuar se kjo ėshtė njė lėvizje politiko-fetare, dhe neve jemi orthodhoksė. Ne nuk bėjmė politikė. Ne predikojmė Krishtin. Ne nuk shkojmė kundėr shtetit, por nuk mund tė shkelim Fjalėn e Zotit dhe urdhėresat e Tij", thotė prifti.
    Ai gjithashtu tha se askush nuk e mbėshtet skizmatikėn e Ukrainės, dhe se ata prandaj kanė vendosur tė "na shkatėrrojnė, sepse kur tė kemi ikur, ata do tė vijnė nė vendin tonė". "Nė kėtė kaos tė shkaktuar nga lufta, duke pėrdorur parulla nacionaliste, me ndihmėn e ushtrisė, ata pėrpiqen tė na fusin frikėn.
    Famullitė e Ukrainės ( ato tė gjujės ruse ) i nėnshtrohen njė presioni edhe mė tė madh, por edhe neve gjithashtu marrim kėrcėnime dhe na ėshtė premtuar se sa mė shpejt qė lufta tė ketė mbaruar, ata gjithashtu do tė marrin nė zotėrim edhe ne", tha prifti.
    Foksha, nga ana tjetėr, i kujtoi publikut se "kisha ortodokse e Ukrainės" mbėshtetet nga Presidenti i Ukrainės, ndėrsa "njerėzit e armatosur dhe zyrtarė tė SBU-sė bėjnė raprezalje nė vendet e adhurimit tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės me perkuzicione dhe kėrcėnime, ngjallin frikė nė priftėrinjtė, duke e ēveshur ata me forcė, dhe duke bėrė foto fyese …
    Duke pėrmbledhur rezultatet e vizitės sė tij nė Ukrainė, Foksha thotė se ėshtė bėrė persekutim kundėr kishės orthodhokse tė Ukrainės dhe se shumė priftėrinj “kėrcėnohen tė dėbohen nėse pėrdorin gjuhėn rumune nė adhurim ".
    Ai gjithashtu tha se ata akuzohen se janė pro-rus dhe pro-Putin." Kjo ėshtė retorike staliniste pa prova, e turpshme dhe prej budallai.
    Kėshtu qė unė do t'i raportoj pėr Dhunėn qė bėhet kėtu, Komisjonit tė Parlamentit Evropian.
    Ukraina nuk e di se si tė respektojė pakicat kombėtare, dhe Komisioni Evropian, Parlamenti Evropian duhet tė dinė se ēfarė po bėjnė kėta politikanė tė Kievit, "tha deputeti rumun.

    Ndėrsa" patriotėt "po i shtyjnė popullsinė ukrainase nė krahėt e rumunėve.

    Pra ėshtė e qartė se situata qė po evoluon rreth Kishės sė Ukrainės, luan nkė rol negativ pėr ta nė Evropė por edhe nė botė.
    Mė e rėndėsishmja, apelimet e shumta, gjendja shpirtėrore e opinionit, duhet tė moderojnė disi vrrullin e" Patriotėve "dhe tė ftohin" kokat e nxehta "nė botėn politike tė Ukrainės.
    Por qė as gjėja e parė dhe as gjėja e dytė nuk vėrehet.
    Kėshtu, botimi nė “ Buk-info "i kushtoi njė artikull tė tėrė “ rrėfimit " tė mitropilitit Longin" me gjoja “lojėn e dyfishtė tė mitropolitit, ose qė luan me dy porta, nė Bukovinė” , por shpifėsit e paskrupullt nuk ndalen me kaq, por akuzojnė Vladykėn Longin, pėr gėnjeshtar dhe gjithashtu thanė se "ai thjesht ka vendosur tė bėnte njė arratisje tė shpejtė nė Kishėn Orthodhokse Rumune, duke pėrdorur organizata radikale tė krahut tė djathtė dhe gazetarė tė ushqyer nga Kremlini".
    Sigurisht, kėto botime vetėm "shtojnė i benzinė zjarrit" tė pakėnaqėsisė sė rumunėve pėr gjithēka qė po ndodh sot nė Ukrainė nė lidhje me Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės dhe famullive tė saj qė flasin rumunisht.
    E gjithė kjo bėn qė mediat rumune tė nxisin presidentin e vendit, Klaus Iohanis, tė ndalojė qytetarėt ukrainas tė hyjnė nė vendin tonė dhe mėnpas ti kthejnė mbrapsht tė gjithė refugjatėt ukrainas nė vėndin e tyre, "qė nė tė vėrtetė janė veēanėrisht tė pasur dhe me makina luksoze".
    Nė tė njėjtėn kohė, gazetarėt rumunė besojnė se "rumunėt e rajonit verior tė Bukovinės, Gertsa dhe Odesės duhet tė kalojnė nga Ukraina nė Rumani derisa tė zgjidhet situata nė kėtė vend".
    “ Ne kemi treguar shumė humanizėm, kemi treguar dashuri vėllazėrore pėr Ukrainėn, dhe kėshtu ėshtė se si reagon Kievi: famullitė rumune dhe priftėrinjtė persekutohen, dhe bijtė e rumunėve dėrgohen nė luftė", thonė gazetarėt e indinjuar.
    Nė dritėn e mėsipėrme, nuk ėshtė e vėshtirė tė hamendėsohet se nėse autoritetet e Kievit vazhdojnė tė ndalojnė liritė pėr Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės, asnjė nga priftėrinjtė dhe famullitė qė flasin rumunisht nuk do tė transferohen nė "kishėn ortodokse tė ukrainės".
    Duke pasur parasysh qėndrimin e rumunėve ndaj besimit orthodhoks dhe kishės, dhe atij tė skizmatikės ukrainase, ata me siguri do tė preferojnė tė pranojnė propozimin e politikanėve rumunė dhe tė kėrkojnė mbrojtjen e patriarkut tė Bukureshtit Daniel.
    Pėr mė tepėr, Kėshilli i Feofanisė ( i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės ) i dha kėtė mundėsi dhe madje secilės dioqezė, tė drejtėn tė vendosė fatin e tyre.
    Sidoqoftė, mund tė supozohet gjithashtu se ndalimi i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės mund tė ēojė jo vetėm nė shpėrnguljen e famullive qė flasin rumunisht nė Patriarkanėn Rumune, por edhe nė shpėrnguljen e komuniteteve transkarpate nė Patriarkanėn Serbe dhe ato komunitete galike nė Kishėn Orthodhokse Polake.
    Pėr mė tepėr, bashkatdhetarėt tanė shtyhen drejtpėrdrejt nė kėtė migrim nga ata qė e konsiderojnė veten si "patriotė" tė Ukrainės. Pėr shembull, Volodimir Viatroviēi, deputet i fraksionit evropian tė solidaritetit, tha qė ata qė kundėrshtojnė "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės"** , duhet qė tė largohen nga Ukraina ose tė pėrgjigjen para ligjit.
    Po ēfarė do tė ndodhė me Ukrainėn nė kėtė rast? Dhe si do tė shfaqet vendi ynė nė sytė e bashkėsisė botėrore? Pėrgjigja ėshtė e qartė.
    Jo mė pak e qartė ėshtė ajo qė njė i krishterė, nėse ėshtė i detyruar, do tė zgjedhė midis Kishės sė Krishtit dhe "organizatės fetare" tė krijuar nga Poroshenko ( paraardhėsi i Zheles-kit).
    Sepse kisha pėr njerėzit qė besojnė nė Zot nuk ėshtė njė pjesė e ligjėrimit politik ose kombėtar, por njė ēėshtje e fatit tė pėrjetshėm tė shpirtrave tė tyre.
    Nė kuptimin e mirėfilltė tė fjalės.

    Burimi: UOJ. https://spzh.news/en/


    Pasqyra: ** me kėtė sigėl, indentifikohet struktura skizmatike qė krijoi ,
    ishpresidenti ukrainas, sekretari i shtetit Usa, patriku i Stambollit.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 09-02-2023 mė 08:51 Arsyeja: gabime ortografike… :-)
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  6. #366

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kisha Rumune njeh autoqefalinė maqedonase.




    Emri:  E509B204-CE8F-454F-8E3F-8334F5AEE687.jpg

Shikime: 95

Madhėsia:  28.7 KB



    Patriarku Daniel i Rumanisė (majtas), Kryepiskopi Stefan i Ohrit (djathtas)



    Kanoniteti dhe autoqefalia e Kishės Orthodhokse Maqedonase-
    Kryepiskopata e Ohrit u njoh zyrtarisht nga
    Sinodi i Shenjtė i njė kishe tjetėr orthodhokse lokale.
    Nė mbledhjen e djeshme nė Bukuresht nėn presidencėn e
    Fortlumturisė sė Tij Patriarkut Daniel, Sinodi i Shenjtė
    i Kishės Orthodhokse Rumune vendosi:

    Miratimi i njohjes sė autoqefalisė qė i ėshtė dhėnė Kishės
    nė Republikėn e Maqedonisė sė Veriut me emrin
    "Kryedioqeza e Ohrit dhe Maqedonisė sė Veriut, me seli nė Shkup"
    nga Patriarkana Serbe me Tomos Sinodal tė saj
    i lėshuar mė 5 qershor 2022.
    Primati i saj do tė pėrkujtohet me titullin
    “Fortlumturia e tij, Kryepiskopi i Ohrit, Shkupit dhe Maqedonisė sė Veriut, Stefan”.
    Episkopėt maqedonas dhe rumunė tashmė
    kishin bashkė celebruar nė Suedi nė muajin tetor.
    Autoqefalia e Kishės Maqedonase tashmė njihet nga Kishat e
    Rusisė, Polonisė, Ukrainės, Bullgarisė dhe Rumanisė,
    si dhe nga Kisha Serbe.
    Nė tė kundėrt, Kisha e Greqisė refuzon nė mėnyrė tė hapur
    autoqefalinė e Kishės Orthodhokse Maqedonase
    me arsyetimin se vetėm Konstandinopoja mund tė japė autoqefalinė,
    megjithėse ajo e pranon
    Kishėn Orthodhokse Maqedonase si kanonike,
    sipas vendimit tė mėparshėm tė Konstandinopojės.
    Edhe Patriarkana e Antiokisė e ka pranuar kanunitetin
    e Kishės Orthodhokse Maqedonase dhe ka hyrė nė unitet ekaristik me tė,
    megjithėse me “aspiratėn qė duhet sa mė shpejt tė arrihet njė konsensus
    i pėrgjithshėm orthodhoks pėr emrin dhe statusin juridik tė kėsaj Kishe”.
    Episkopėt dhe klerikėt e Kishės Orthodhokse Maqedonase
    gjithashtu kanė bashkė celebruar me episkopėt dhe klerikėt e Kishave
    tė Jeruzalemit, Tokave Ēeke dhe Sllovakisė dhe Kishės Orthodhokse nė Amerikė,
    ndonėse sinodet e tyre nuk e kanė trajtuar zyrtarisht kėtė ēėshtje.
    Deri mė tani nuk ka pasur vendime sinodale
    apo bashkė celebrim me episkopė apo klerikė
    nga kishat e Aleksandrisė, Gjeorgjisė, Qipros dhe Shqipėrisė.


    Burimi: UOJ.
    https://orthochristian.com/150966.html
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 13-02-2023 mė 09:12
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  7. #367

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Nga faqa e kishės sė Torinos: www.ortodossiatorino.net
    Mėsojmė;

    Plani pėr ndarjen e Orthodhoksisė midis
    atyre qė pranojnė dhe atyre qė nuk i pranojnė
    tekat e fanarit, vazhdon pa u ndalur.
    Na vjen keq qė shohim Malin e njenjtė Athos,
    i cili supozohet tė jetė simbol i unitetit monastik tė popujve orthodhoksė,
    t'i nėnshtrohet kėtyre planeve pa ngritur zėrin
    nė favor tė kanunitetit dhe pajtueshmėrisė sė Orthodhoksisė
    dhe duke u lejuar manastireve tė tij "zgjedhjen autonome"
    nėse duhen pranuar orthodhoksėt ukrainas tė persekutuar
    apo skizmatikėt persekutues ukrainas.





    Skizmatikėt ukrainas vendosen nė malin Athos.


    Emri:  B97D27CE-A5C2-4F70-8E2F-9C2945805B54.jpg

Shikime: 98

Madhėsia:  59.3 KB




    Orthochristian.com, 26 janar 2023
    Facebook


    Manastiri i Pantokratorit, i pari nga 20 manastiret nė Malin Athos
    qė hapi dyert pėr skizmatikėt e OCU-ut
    “kishės ortodokse ukrainase”,
    tani u ka dhėnė atyre njė qeli tė rrėnuar,
    pėr ta pėrdorur.

    Vetėm njė muaj pasi Patriarku Bartolomeu u dorėzoi skizmatikėve
    njė tomos autoqefalie nė janar 2019, ata bėnė njė pelegrinazh
    nė malin Athos, ku "episkopi" Pavėl i Odesės i "Kishės Ortodokse tė Ukrainės"
    kremtoi Liturgjinė Hyjnore nė Pantokrator.
    Nė vitin 2020, njė murg nga Pantokrator shkroi njė pamflet
    qė ėshtė shpėrndarė gjerėsisht, duke akuzuar Kishėn Ruse
    pėr provokimin e njė pėrēarjeje nė vitin 1992,
    kur Filaret Denisenko “themeluesi i skizmės”zgjodhi
    tė largohej nga Patriarkana e Moskės pėr tė protestuar
    pasi qė ai nuk u zgjodh si patriark i Moskės.
    Dhe tani, sipas Vasil Rudnitskij, sekretari i shtypit
    i dioqezės Rivnje tė OCU-ut, Pantokrator i ka dhuruar OCU-ut
    qelinė e braktisur tė Kryeengjėjve tė Shenjtė dhe ku
    "Hieromonaku" Pais Kril u bė igumen aty.
    "Nė kohė tė tilla tė vėshtira, Zoti u jep ukrainasve forcė
    pėr tė filluar njė vepėr tė madhe tė mirė -
    tė zhvillojnė njė shtėpi ukrainase nė malin e shenjtė Athos,"
    shkruan sekretari i shtypit.
    OCU synon tė restauroj qelinė, pas sė cilit
    do tė fillojė tė presė pelegrinėt.
    “Qytetarėt ukrainas, ushtarėt ukrainas, vullnetarėt
    dhe pelegrinėt nga e gjithė bota do tė vijnė nė kėtė qeli
    pėr pastrim dhe restaurim shpirtėror”, shkruan Rudnitskij.
    Nė shkurt 2019, Komuniteti i Shenjtė i Malit Athos vendosi qė
    Rēdo manastir mund tė vendosė vetė nėse do tė njohė ose jo skizmatikėt.
    Skizmatikėt kanė shėrbyer tani nė disa manastire,
    megjithėse shumė tė tjerė vazhdojnė tė ruajnė ekleziologjinė orthodhokse.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  8. #368

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Patriarkana e Moskės, ndėrpret marrėdhėniet me disa kisha luterane e anglicane.



    Kisha Orthodhokse Ruse prish lidhjet
    me besimet perėndimore qė njohin martesat LGBT.




    Sekretari i Departamentit pėr Marrėdhėniet e Jashtme,
    tė Kishės sė Patriarkanės sė Moskės,
    vuri nė dukje se kėto janė Kishat Luterane tė Suedisė dhe Norvegjisė,
    si dhe Kisha Episkopale nė Shtetet e Bashkuara.
    Hieromonaku Stefan (Igumnov), sekretar pėr marrėdhėniet ndėr-kristiane
    nė Departamentin pėr Marrėdhėniet e Jashtme ekleziale
    tė Patriarkanės sė Moskės,
    tha se Kisha Orthodhokse Ruse ka ndėrprerė kontaktet
    me komunitetet e krishtera perėndimore
    qė kanė njohur martesėn e tė njėjtit seks,
    siē raportohet nga ria.ru.
    "Tė krishterėt nė Evropė sot pėrballen me njė sfidė tė madhe
    pėr t'i rezistuar presionit tė ideologjisė liberaliste
    dhe pėrpjekjeve pėr tė sjellė njė axhendė liberaliste nė jetėn e kishės.
    Kjo ėshtė veēanėrisht e vėrtetė pėr kishat qė janė
    nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr historikisht
    tė lidhura me shtetin.
    Njė numėr kongregacionesh protestante nė perendim
    nuk i rezistoi kėsaj prove, duke u larguar
    nga parimet morale themelore tė krishtera dhe
    duke legjitimuar fenomenet mė liberale lidhur me
    shtrembėrimin e plotė tė kuptimit tradicional tė martesės dhe familjes.
    Kisha Orthodhokse Ruse ka ndėrprerė kategorikisht
    ēdo kontakt me kėto komunitete.
    Jeta ka treguar se komunitete tė tilla nuk janė mė nė gjendje
    t'u kthehen praktikave tradicionale nė lidhje me familjen dhe martesėn”,
    tha Hieromonk Stefan.
    Sekretari i Departamentit vuri nė dukje se shembuj tė komuniteteve tė tilla
    pėrfshijnė kishat luterane tė Suedisė dhe Norvegjisė,
    si dhe Kishėn Episkopale nė Shtetet e Bashkuara,
    e cila i pėrket familjes sė kishave anglikane.
    Siē u raportua mė parė, edhe Kisha e Ugandės ėshtė nė proces tė prishjes sė lidhjeve
    me bashkėsinė anglikane
    pėr ēėshtjen e martesave LGBT.

    Burimi: nga ria.ru

    https://ria.ru/20230210/rpts-1851339977.html

    .-.-.-.-.-.




    Ps: Aderimi ndaj Krishtit apo lėvizjes LGBT
    po bėhet gjithnjė e mė shumė njė zgjedhje polarizuese,
    e cila paradoksalisht ka tė bėjė gjithnjė e mė pak
    me preferencat seksuale tė dikujt
    dhe gjithnjė e mė shpesh me pozicione tė natyrės fetare.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  9. #369

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Emri:  9897A9C6-B334-4D30-AD44-4431B298CCA0.jpg

Shikime: 88

Madhėsia:  33.0 KB



    Kisha Orthodhokse Autoqefale e Shqipėrisė.

    Deklaratė.

    Duke marrė shkas nga publikimet e fundit nė internet, Kisha e Shqipėrisė sqaron se nuk ka pėr t’u pėrfshirė nė metodėn e polemikave, pėrgėnjeshtrimeve, fyerve, pasaktėsive dhe qortimeve, siē pretendohet nga laikė jokompetentė nėpėr faqe interneti.
    Pra, Kisha Orthodhokse nė Shqipėri deklaron qartazi se nuk do t’i shpallė nė internet dhe, pėrgjithėsisht, nė mjetet e informacionit masiv mendimet dhe gjykimet e saj pėr sa i pėrket qėndrimit dhe sjelljes sė Kishave tė tjera Orthodhokse vendore dhe tė Primatėve tė tyre. Problemet e dhembshme kishtare qė janė krijuar vitet e fundit, madje edhe tani afėr nė Afrikė, me pasojė krisjen e dukshme tė marrėdhėnieve tė Kishave Orthodhokse vendore dhe shqetėsimin e madh tė besimtarėve orthodhoksė, nuk zgjidhen me metodėn e goditjeve tė njėpasnjėshme nga disa Kisha kontrete dhe tė pėlqimit kolektiv tė Kishave tė tjera nėpėrmjet mjeteve tė informacionit masiv.
    Mendimi i pėrgjegjshėm i Kishės Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė shprehet pėrmes letėrkėmbimit kishtar zyrtar, pėrmes njoftimeve tė Kryesekretarisė dhe duke ia parashtruar ēėshtjen drejtpėrdrejt organit kompetent, Sinodit ose Mbledhjes Panorthodhokse, i cili, duke u mbėshtetur nė parimin e sinodicitetit, ėshtė i vetmi qė mund tė zgjidhė problemet themelore dhe tė sigurojė unitetin dhe paqen e Kishės Orthodhokse nė mbarė botėn.
    Meqenėse fatkeqėsia e pashembullt e Orthodhoksisė nė Ukrainė nuk po merr fund dhe dhimbja e papėrshkrueshme e besimtarėve orthodhoksė po arrin kulmin, kėrkohet doemos qė kjo ēėshtje tė trajtohet nė mėnyrė panorthodhokse sa mė shpejt qė tė jetė e mundur. Sinodi Panorthodhoks, sikurse dihet, thirret nga Patriarku Ekumenik, mblidhet dhe nis punimet e tij edhe nėse disa Kisha vendore nuk marrin pjesė, siē ndodhi edhe nė Sinodin e Shenjtė dhe tė Madh tė Kishės Orthodhokse nė Kretė, nė vitin 2016.

    Tiranė, 11 mars 2023
Kryesekretaria e Sinodit tė Shenjtė

    Burimi: orthodoxalbania.net
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  10. #370

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kryepiskopi Pimen u kėrkon tė krishterėve tė mbrojnė Lavrėn e Shpellave tė Kievit.

    nga Elena Jufereva.
    Bashkimi i Gazetarėve Orthodhoksė, 12 Mars 2023

    Duke dėbuar murgjit nga Lavra, zyrtarėt "nė fakt po lėnė njė vend tė shenjtė pa lutje", tha kryepiskopi i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.
    Kryepiskopi Pimen (Vojat) i Rovnos dhe Ostrogut u bėri thirrje tė gjithė tė krishterėve qė tė mbrojnė Lavrėn e shpellave tė Kievit, siē raportohet nga shėrbimi pėr shtyp i eparkisė sė Rovnos.
    "Duke kuptuar se tani shtetet armike tė Zotit kanė njė qėllim, shkatėrrimin e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, dhe ku ata me kokėfortėsi po ecin drejt kėtij qėllimi, ju kėrkoj tė gjithė tė krishterėve orthodhoksė tė bashkohen nė mbrojtjen e besimit tonė!
    Unė ju kėrkoj tė mbėshtesni Mitropolitin Onufrij dhe vėllezėrit ( murgjėrit ) e Lavrės sė shpellave tė Kievit. Tani janė nė njė gjendje tė vėshtirė por shumė tė shėndetshme.
    Shkoni nė shėrbimet ( omelitė ), mbėshtetini me lutje dhe fjalė tė mira, ngrini zėrin nė publik.
    Le tė dėgjohen fjalėt tona nė tė vėrtetė dhe me zė tė lartė dhe Zoti na ndihmoftė “, tha kryepiskopi i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.

    Kryepiskopi kujtoi se mė 10 mars 2023, Rezerva Kombėtare "Lavra e Shpellave tė Kievit" ( qė ėshtė organi vendor ), i dėrgoi njė ultimatum manastirit, nė tė cilin kėmbėngulte pėr dėbimin e vėllazėrisė murgjėrore deri mė 29 mars.
    "Unė, si njė ish-murg i Lavrės sė Shpellave tė Kievit, nuk mund ta pranoj kėtė padrejtėsi pa dhimbje dhe prandaj u kėrkoj tė gjithė tė krishterėve orthodhoksė qė pėr faltoren, tė ngrenė zėrin.
    Jo, nuk ju bėj thirrje pėr barrikada, as pėr veprime tė kundėrligjshme, ju bėj thirrje qė tė flisni pėr kėtė paligjshmėri nė sferėn publike, nė fushėn ligjore, t'u shkruani letra ministrave, deputetėve, njerėzve qė besojnė se mund tė bėjnė diēka pėr kėtė”, tha Kryepiskopi Pimen.
    Sipas tij, zyrtarėt, duke i dėbuar murgjit nga Lavra, "nė fakt po lėnė njė vend tė shenjtė pa lutje, duke lėnė qindra murgj pa shtėpinė e tyre, duke lėnė besimtarėt pa njė vend ku tė luten pėr shpirtrat e tyre, duke kėrkuar ngushėllim dhe shpėtim.
    Kjo kujton veprimet "dikur kundėr besimit dhe besimtarėve nga luftėtarėt sovjetikė tė dikurshėm".
    “Dua tė pyes zyrtarėt qė kanė arritur njė kufi tė tillė: ku ishit kur murgjit dhe adhuruesit ngrinin Lavrėn gur mė gur pas kohės sė autoriteteve sovjetike armike tė Zotit?
    Ku ishit kur na duhej tė punonim me mundim ēdo Ditė pėr tė restauruar kishat, ndėrtesat, territorin?
    Ku ishit kur murgjit i dhanė jetė vendit tė shenjtė, u lutėn dhe bashkuan njerėzit?” shtoi ai.
    Siē u raportua, ministri Tkaēenko i quajti reliket e shenjtorėve "referte arkeologjike” dhe premtoi se do t'i kontrollonte ato.


    Burimi: www.ortodossiatorino.net
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  11. #371

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Persekutimi ndaj Kishės orthodhokse nė Kiev vazhdon!


    AUTORITET MOHOJNĖ AKSESIN NĖ RELIKET E SHPELLAVE TĖ KIEVIT



    nga Elena Konstantinova
    Unioni i Gazetarėve Orthodhoksė, 20 Mars 2023


    Mitropoliti Kliment tha se autoritetet ukrainase po mbyllin Shpellat me reliket e shenjtorėve dhe kishat e Lavrės sė Shpellave tė Kievit.
    Kreu i Departamentit Sinodal tė Informacionit dhe Edukimit tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, Mitropoliti Kliment (Veēerja) i Nizhin dhe Prilukit, tha se qasja nė reliket e shenjtorėve tė Shpellave tė Kievit ėshtė mbyllur qė nga 21 mars 2023, siē raportohet nga Departamenti.
    Sipas episkopit, "kėto ditė jo vetėm bashkėbesimtarėt tanė tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, por edhe shumė njerėz jo indiferentė ndaj ngjarjeve jashtė vendit, janė sinqerisht tė shqetėsuar pėr fatin e faltores - Lavrės sonė tė Shenjtė tė Shpellave".
    "Dhe kėtu sot duhet t'ju informoj urgjentisht pėr njė tjetėr lajm shumė tė pakėndshėm. Me datėn 20 mars, ne morėm njė letėr nga menaxhmenti i Rezervės Kombėtare tė Shpellave tė Lavrės sė Kievit, duke na informuar se nga nesėr nė mėngjes Muzeu do tė ndėrpresė hyrjen pėr
    nderimin e relikeve tė shenjtorėve tė shpellave”, tha Mitropoliti Kliment.

    Ai tha se kufizimi i aksesit nė reliket ishte pėr faktin se Ministria e Kulturės kishte ngritur njė komision, qėllimi i tė cilit, siē thuhet nė letėr, ėshtė "tė pėrcaktojė sigurinė e ( gjetjeve arkeologjike ) ekspozitave muzeale, siē i quajnė ata reliket”.
    Vladika tha se ky komision do tė funksionojė nga 20 marsi deri nė njė datė tė papėrcaktuar.
    Gjatė punės sė kėtij komisioni, besimtarėt tanė nuk do tė mund tė vizitojnė shpellat, si dhe kishat e Kryqit tė Shenjtė, tė Shėn Anės dhe tė Gjithė Shenjtorėve tė Shpellave.
    Aty nuk do tė jemi nė gjendje tė kryejmė as adhurime, as lutje, as shėrbime tė tjera "tė cilat pėr shumė dekada janė mbajtur ēdo ditė pėr shpėtimin shpirtėror tė tė gjithė atyre qė erdhėn pėr t'u lutur nė Lavrėn e shpellave tė Kievit".
    “Igumeni dhe vėllezėrit e Lavrės e morėn kėtė lajm me pikėllim tė jashtėzakonshėm dhe ne tė gjithė i lutemi Zotit dhe i lutemi tė nderuarve Shėn Andonit dhe Theodozit dhe tė gjithė shenjtorėve tė Shpellave tė Kievit qė tė mos na privojnė nga mbrojtja dhe lutja e tyre edhe nė kėtė kohė tė tillė qė ne po kalojmė, Dėshmi e veēantė e besimit tonė, kur shohim qasjen absolutisht ateiste dhe pa zot tė autoriteteve shtetėrore, veēanėrisht tė personit tė Ministrit tė Kulturės ndaj relikeve tė mėdha fort tė nderuara orthodhokse”, tha Mitropoliti Kliment.

    Ai shtoi se nuk dihet se kur dhe nėse do tė ketė njė mundėsi tjetėr pėr tė nderuar pėrsėri reliket pasi ekziston mundėsia qė pėrfaqėsuesit e rezervės shtetėrore tė mos lejojnė besimtarėt e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės tė luten mė nė Lavrėn.


    Ps: Shpellat e Kievit janė njė seri qelish dhe
    varresh nėntėkėsore qė i jep emrin Lavrės sė Kievit,
    nė tė cilėn mbahen trupat e mbi 150 murgjve tė shenjtė),
    nėn pretekstin e ēuditshėm tė njė inventari dhe
    mbylljen me forcė (pa pretekst) tė tre kishave tė tjera tė kompleksit tė Lavrės.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  12. #372

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Lajmet e fundit nė lidhje me persekutimin e murgjve
    tė Shpellave tė Kievit nga qeveria ukrainase:



    Mitropoliti Onufrij nė pamundėsi pėr t'iu drejtuar autoriteteve tė vendit (Presidenti Zhelenkij refuzoi tė fliste me episkopėt e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės me justifikimin qesharak tė njė alarmi sulmi ajror), u drejtohet besimtarėve duke u kėrkuar atyre tė ndėrmjetėsojnė pėr murgjit, qė lutjet e besimtarėve tė mbizotėrojė atje ku besimi "nė parimet ... nė tė cilat nuk ka shpėtim" (Ps 145:2 LXX) ėshtė i zhgėnjyer.

    Fortlumturia e Tij Mitropoliti Onufrij, duke iu drejtuar besimtarėve gjatė Liturgjisė, bėri thirrje pėr lutje nė mėnyrė qė vėllezėrit e Lavrės sė Shpellave tė Kievit tė marrin nga Zoti mundėsinė pėr tė qėndruar nė vendin e shenjtė dhe pėr tė vazhduar pėrpjekjet e tyre shpirtėrore pėr lutje, si raporton news.church.ua.
    Primati theksoi se ishte Kisha Orthodhokse e Ukrainės qė ndėrtoi Lavrėn e Shpellave tė Kievit, si dhe e restauroi atė pasi manastiri u mbyll nė shekullin e 20-tė.
    Fortlumturia i kėshilloi ata qė duan tė na marin Lavrėn, ėshtė mirė tė ndėrtojnė diēka tė tyren.
    “Ju kėrkoj, tė dashur vėllezėr dhe motra, tė qėndroni nė lutje ku tė bėhen lutjet tona pėr Ukrainėn tonė, atdheun tonė, pėr autoritetet, pėr ushtrinė dhe pėr tė gjithė popullin tonė, nė mėnyrė qė Zoti tė na bekojė tė gjithėve me paqe.
    Lutuni nė mėnyrė tė veēantė pėr vėllezėrit e banesės sė shenjtė, pėr episkopin igumen, nė mėnyrė qė Zoti t'u japė atyre mėshirė pėr tė qėndruar nė kėtė vend dhe pėr tė vazhduar pėrpjekjen e tyre shpirtėrore qė njerėzit nuk e shohin por qė u sjell dobi tė gjithėve - podvigu i lutjes pėr tokėn tonė, atdheun tonė dhe popullin tonė”,
    tha primati duke iu drejtuar besimtarėve.
    Fortlumturia e tij vuri nė dukje se gjėja kryesore pėr tė cilėn luten vėllazėria ėshtė qė Zoti t'i japė secilit prej nesh njohurinė e sė vėrtetės dhe tė na udhėheqė drejt shpėtimit tė pėrjetshėm.
    "Ne vijmė nė kėtė botė pa asgjė, kėshtu qė largohemi njėlloj nga kjo botė.
    Por ekziston njė pasuri qė quhet hiri i Frymės sė Shenjtė, qė e shoqėron njeriun nė pėrjetėsi. Ky ėshtė hiri qė vėllezėrit e manastirit tė shenjtė i kėrkojnė Zotit pėt secilin prej nesh”, shpjegoi primati.
    “Zoti, me ndėrmjetimet e Nėnės sonė tė Shenjtė dhe gjithmonė Virgjėreshės Mari, dhe me fuqinė e Kryqit tė ēmuar dhe jetėdhėnės, bekoftė kėtė vend dhe bekoftė tė gjithė ata qė banojnė kėtu. Nėpėrmjet lutjeve tė etėrve tė nderuar tė shpellave tė Kievit, Zoti e ruajtė kėtė manastir nė tė vėrtetėn dhe drejtėsinė, dhe na ndihmoftė qė ditėt e Kreshmės sė Shenjtė dhe tė Madhe t'i kalojmė denjėsisht, nė veprime qė janė brenda mundėsive tona, pėr tė kremtuar me gėzim festėn e madhe tė Ngjalljes tė Shpėtimtarit dhe Zotit tonė Jisu Krisht”, tha primati nė fund tė predikimit tė tij.
    "Me fuqinė e Kryqit tė ēmuar dhe jetėdhėnės, Zoti shkatėrroftė tė gjitha forcat qė ngrihen kundėr tė vėrtetės sė Perėndisė, dhe bekoftė vendin tonė me paqe.
    Zoti bekoftė secilin prej jush, tė dashurit tuaj dhe tė afėrmit tuaj”,
    tha mitropoliti nė predikimin e tij pas mbylljes.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  13. #373

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Mitropoliti Antonij i Volokolamsk vizitoi Katedralen e Ringjalljes nė Tokio


    Emri:  BE140AEF-5212-4E31-9AA0-400A6D6BC28E.jpg

Shikime: 79

Madhėsia:  54.8 KB



    Mė 26 mars 2023, gjatė vizitės sė tij nė Japoni,
    Kryetari i Departamentit pėr Marrėdhėniet e Jashtme Kishtare (Dekr) i Patriarkanės sė Moskės,
    Mitropoliti Antonij i Volokolamsk vizitoi Katedralen Orthodhokse tė Ngjalljes nė Tokio.

    Mitropoliti nderoi reliket e ruajtura nė katedralen, e njohur nė kryeqytetin japonez si Nikolaj-do (tempulli i Nikolaj),
    sipas emrit tė Shėn Nikolaj tė Japonisė, tė barabartė me apostujt, i cili solli besimin orthodhoks nė vendin e Japonisė.

    Ndėrmjet Mitropolitit Antonij dhe Kryepiskopit Serafim tė Sendajės u zhvillua njė bisedė e shkurtėr, gjatė sė cilės ndėr tė tjera,
    Kryetari i DECR kėrkoi t'i pėrcjellė Primatit tė Kishės Orthodhokse Autonome Japoneze, Mitropolitit tė Tokios dhe gjithė Japonisė Daniil,
    urimet mė tė mira pėr njė shėrim tė shpejtė.



    Emri:  388D4296-1CEE-4747-8FA6-887D6D9C4054.jpg

Shikime: 80

Madhėsia:  57.1 KB
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  14. #374

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Patriarku Johani X i Antiokisė ka shprehur mbėshtetjen pėr
    Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės



    Shėrbimi i komunikimit Decr, 27.03.2023.
    Fortlumturia e tij Patriarku Johani X i Antiokisė dhe i Gjithė Lindjes
    nė njė mesazh pėr Fortlumturinė e Tij Mitropolitin Onufrij tė Kievit dhe Gjithė Ukrainės
    shprehu dhembshuri dhe mbėshtetje me rastin e persekutimeve
    qė pėrjeton Kisha Orthodhokse e Ukrainės.

    Mesazhi ėshtė publikuar nė faqen zyrtare online, tė Patriarkanės sė Antiokisė.

    “Me gėzim tė kombinuar me dhimbje
    ne ju pėrqafojmė nė Krishtin, nė kėto ditė tė Kreshmės,
    kur pėrgatitemi pėr vdekjen dhe Ringjalljen e Zotit dhe Shpėtimtarit tonė.
    Ne ju shkruajmė nė kėtė periudhė tė vėshtirė
    tė historisė sė kishės sė nderuar orthodhokse ukrainase,
    nė kohėn kur kujtojmė fjalėt e Shėn Pavlit Apostull:
    “Ne nė fakt jemi tė munduar nga tė gjitha anėt, por jo tė dėrrmuar;
    jemi tė tronditur, por jo tė dėshpėruar;
    tė pėrndjekur, por jo tė braktisur; tė goditur, por jo tė vrarė”
    (2 Kor. 4, 8-9)”, thuhet nė mesazh.

    Fortlumturia e tij Patriarku Johani X vėren se,
    pavarėsisht nga fakti se Kisha e Antiokisė ėshtė gjeografikisht e largėt,
    tė gjithė besimtarėt e saj i drejtohen Kishės Orthodhokse tė Ukrainės
    nė kėto kohė tė vėshtira.

    “Pandėrprerė lutemi pėr ju dhe pėr barinjtė e saj,
    duke i’u lutur Zotit qė tė ndalojė sa mė parė kėtė luftė tė trishtė
    dhe tė shkatėrrojė tė gjitha kėrcėnimet me tė cilat pėrballet Kisha juaj e shenjtė.
    Zoti ju dhėntė menēuri, forcė dhe durim,
    sepse "kush do tė ngulmojė deri nė fund do tė shpėtohet" (Mk 13, 13)",
    nėnvizoi Primati i Kishės sė Antiokisė.


    Burimi : mospat .ru
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  15. #375

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Primati i Kishės Orthodhokse nė Amerikė lėshoi ​​njė deklaratė pėr situatėn e Lavrės sė Shpellave tė Kievit

    Shėrbimi i komunikimit Decr, 29.03.2023. Mė 28 mars 2023, Fortlumturia e Tij Mitropoliti i Gjithė Amerikės dhe Kanadasė Tikhon lėshoi ​​njė deklaratė mbi ngjarjet e vazhdueshme nė Lavrėn tė Shpellave tė Kievit dhe persekutimin ndaj Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.

    Ai kujtoi se Kisha Orthodhokse nė Amerikė bashkon klerikė dhe besimtarė tė kombėsive tė ndryshme, ndėrsa famullitė dhe dioqezat e saj ruajnė traditat etnike tė shumė kishave lokale orthodhokse, por ka njė lidhje tė veēantė historike "me traditat e shenjta tė krishterimit orthodhoks tė kishave tė Rusisė. "dhe me Kievin - vendlindjen e tė gjithė popujve dhe kishave tė Rusisė nė pėrgjithėsi dhe tė Ukrainės nė veēanti". “Prandaj, ne po vėzhgojmė me shqetėsim tė veēantė dinamikėn e fundit nė marrėdhėniet midis autoriteteve civile tė Ukrainės dhe murgjve tė Lavrės sė Shpellave tė Kievit”, theksoi Fortlumturia e Tij.

    Nė emėr tė klerit dhe laikėve tė Kishės Orthodhokse nė Amerikė, Fortlumturia e Tij Mitropoliti Tikhon siguroi lutjet pėr popullin ukrainas dhe shpalli dėnimin e tij pėr tė gjitha luftėrat, si dhe "kufizimet e lirisė fetare tė ēdo grupi" nė Ukrainė, dhe veēanėrisht tė persekutimit nė rritje ndaj Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, tė udhėhequr nga Fortlumturia e Tij Mitropoliti Onufrij. “E sigurojmė edhe njė herė Mitropolitin Onufrij, klerin e tij dhe besimtarėt ukrainas, tė cilėt po pėrjetojnė vėshtirėsi nga tė gjitha anėt, se Kisha Orthodhokse nė Amerikė ėshtė e gatshme tė mbėshtesė Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės si me lutjet tona ashtu edhe me ēdo mjet tjetėr qė kemi nė dispozicion”, - theksoi Fortlumturia e Tij Mitropoliti Tikhon.

    Primati i Kishės Orthodhokse nė Amerikė i dėrgoi gjithashtu njė letėr Komisionit tė Shteteve tė Bashkuara pėr Lirinė Fetare nė Botė mbi situatėn e Lavrės sė Shpellave tė Kievit.


    Burimi: mospat.ru
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  16. #376

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Persekutimi i Kishės nė Ukrainė!



    Emri:  165FD02F-BE58-47E0-974C-9924A08EA53E.jpeg

Shikime: 76

Madhėsia:  22.0 KB



    Dashar ėshtė njė vajzė ukrainase 11-vjeēare,
    e cila ėshtė bashkuar me mijėra tė tjerė nė njė mbrojtje tė vendosur
    tė besimit orthodhoks dhe tė Lavrės sė Fjetjes sė Shenjtė tė Shpellave tė Kievit.
    Ajo ėshtė kthyer nė njė sensacion i
    rrjeteve sociale,
    por pėr arsye tė mirė:
    ajo nuk ka frikė tė qėndrojė me orė tė tėra duke u lutur
    dhe duke kėnduar himne dhe duke mbrojtur Kishėn e saj
    dhe besimin e saj pėrballė talljeve blasfemuese
    nga skizmatikėt dhe radikalėt nacionalistė.


    https://youtu.be/ro1yJj5atkA



    Ajo u pa pėr herė tė parė duke kėnduar me zė tė lartė
    troparin e Pashkėve nė sllavishten kishtare:
    Dhe disa ditė mė vonė, u shfaq njė video
    nė tė cilėn ajo turpėroi me mjeshtėri
    njė provokator anti-orthodhoks,
    me shpalljen e saj tė sigurt tė besimit. Duket qartė se nacionalisti ėshtė thjesht i paaftė
    tė kuptojė besimin qė ka ajo si
    dhe miliona tė tjerė nė Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės
    e kanė kaq tė dashur:
    "Dua tė jem nė Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės!
    Me Mitropolitin Onufrij!"
    i thotė ajo atij burrit qė e merr nė pyetje.
    "Kush ta tha ta bėsh kėtė?" pyet burri. "Askush nuk mė tha! Mė qan shpirti! Nuk duroj dot mė!",
    pėrgjigjet ajo me zjarr.

    (Poshtė ka edhe pėrkthim nė anglisht)

    https://youtu.be/UnTyaZwUrtI



    Kriza e Lavrės sė Kievit, shihet nga shumė
    imazhe qė qarkullojnė ditėt e fundit,
    veēanėrisht vidjo e njė vajze qė lutet nė gjunjė,
    e rrethuar nga nacionalistė qė kėrcejnė
    nėn ritmin e kėngėve tė pista dhe tallen me tė:


    https://youtu.be/6h47RmuFwVw


    njė shenjė qė duhet tė na thėrrasė tė zgjedhim
    cili do tė jetė pozicioni ynė nė kėtė dramė
    qė po konsumohet para hundėve tona!

    Vajza quhet Katja, njė koriste e Lavrės sė Shpellave tė Kievit,
    duke u lutur me zjarr nė gjunjė ndėrsa
    skizmatikėt dhe nacionalistėt tallen me tė
    dhe besimin e saj orthodhoks:


    -.-.-.-.-.-.-.-

    Nėse ka njė gjė qė Ynė Zot, Jisu Krishti
    e ka stigmatizuar me gjithė forcėn e tij,
    ajo ėshtė hipokrizia!


    Pėr tė ruajtur njė pamje tė ligjshmėrisė,
    regjimi ukrainas dėnoi Mitropolitin Pavėll nė njė gjyq rrufe,
    tė akuzuar pėr shkelje tė ligjit,
    “ku nxiti urrejtjen ndėrfetar pėr shkak tė fjalėve tė tij”,
    duke dėnuar nė njė fjalim
    skizmatikėt ukrainas pėr terrorin dhe persekutimin qė kanė kryer
    si edhe Patriarkun Bartolomeu si nismėtar dhe shkatar tė kėsaj gjėndje.

    Nė tė njėjtėn kohė, njerėzit qė meritonin kėtė dėnim,
    shumė mė tepėr,
    sipas tė njėjtit ligj ukrainas,
    pasi kryen abuzime dhe vollėn blasfemi
    kundėr Kishės Orthodhokse kanonike tė vendit,
    gėzojnė lirinė dhe mosndėshkimin e pėrsosur.



    Burimi : youtube ėshtė plot…!
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  17. #377

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Persekutimi i Kishės nga fashistėt nė Ukrainė:




    Fortlumturia e tij Mitropoliti Onufrij kėtu poshtė
    ėshtė me besimtarėt e UOC ( Kishės Orthodhokse kanonike ) mė 4 prill,
    duke mbrojtur Lavrėn e shpellave tė Kievit,
    nė lutje kundėr atij farė shteti,
    qė po pėrpiqet tė dėbojė kishėn
    nga manastiret e kėtij vendi tė shenjtė.



    https://youtu.be/09oRO-TTbM8




    Burimi: internet.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  18. #378

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Pak histori;


    Tomos i Kėshillit tė Kostandinopojėsf tė vitit 1180



    Marrėdhėnia mes Kishės orthodhokse dhe Islamit nuk ėshtė njė marrėdhėnie dashurie, por ka qenė gjithmonė shumė negative nga tė dyja palėt.
    Qė nė shfaqjen e parė tė Islamit, Kisha Orthodhokse parashikoi qė katekumenėt muhamedanė qė u larguan nga Islami pėr t'u bėrė orthodhoksė, mohimin e mėsimeve islame dhe nė veēanti heqjen e sures 112 tė Kuranit, e pėrkthyer nė greqisht nė Eukologėt pikėrisht pėr "rastin".
    Pėr mė tepėr, Muhamedi dhe "Zoti islamik" quhen ολὀσφυρος, d.m.th. "i errėt" (lit. "i gjithė i zi").

    Perandori Manuel I donte njė formulė pajtuese sepse ai besonte se Zoti i krishterė dhe ai myslimanė ishin i njėjti Zot dhe se ishte njė ēėshtje doktrinore mė shumė se thelbėsore, dhe pėr kėtė arsye donte tė rishikonte ritin e dorėheqjes nga muslimanėt si dhe tonin e pėrgjithshėm tė marrėdhėnieve orthodhokse-islame. Prandaj, ai thirri njė sinod nė Kostandinopojė nė vitin 1180, i cili megjithatė jo vetėm qė nuk donte tė tėrhiqte ritualet e (abiurės) dorėheqjes, por e pėrcaktoi dėnimin e Islamit nė njė mėnyrė edhe mė formale dhe mė tė ashpėr.
    I pakėnaqur, Manueli I botoi Tomos-in e tij.
    Patriarku Theodosi, i shqetėsuar nga pėrmbysja dogmatike e atij teksti, shpalli njė seancė tė dytė konciliare me shprehje tė pėrshtatshme dhe pėrkufizime dogmatike.


    Emri:  AE2F84BE-A1ED-4029-890C-5086C07DC64B.jpeg

Shikime: 70

Madhėsia:  52.6 KB



    TOMOS I SINODIT TĖ MADH TĖ KONSTANTINOPOLIT

    VITI 1180 AB MISHĖRIMI I ZOTIT
    ANNO INCARNATIONE DOMINI

    Nga kohėt e lashta e deri nė ditėt e sotme, Kisha e Shenjtė ka pasur libra tė njohur pėr katekumenėt, nė formėn nė tė cilėn janė hartuar fillimisht. Ndėr thėniet e tjera nė kėto libra ėshtė si vijon: "Mbi tė gjitha, unė anatemoj Zotin e Muhamedit, pėr tė cilin ai tha se Ai ėshtė i vetmi Zot, Zoti nuk e lindi dhe nuk lindi, dhe askush nuk u shfaq si ai. ." [Kjo u bė] sepse, nga njėra anė, vetė Muhamedi deklaroi me kėtė [term] njė kuptim tė gabuar tė Zotit siē, tė paktėn, e kuptuan atė atėherė dhe nė kohėn kur, pėrmes librit tė Kuranit tė predikuar prej tij , u pėrcolli ai njerėzve pėrreth tij], tė cilėt nuk kishin pėrpara gjėra mė tė ulėta dhe tė pavlera.

    Por ata qė vijnė nga muslimanėt pėr pagėzimin hyjnor dhe, sipas zakonit, bėhen katekumen, duke dėgjuar thėnien pėr zotin Muhamed, vazhdimisht hasin nė vėshtirėsi pėr kėtė, duke u kujdesur qė tė mos e anatemojnė hapur Zotin me emėr dhe pėr mungesė [tė tyre] tė kulturės dhe injorancės sė shkronjave, pra si mund tė dinė se ēfarė do tė thotė? ( pra kur nuk ekziston koncepti i shkrojtur -pkth ). Sepse Zoti nuk ėshtė Zot [pėr ta] dhe muslimanėt dėshmojnė se ata kurrė nuk kanė dėgjuar pėr tė, edhe pse diēka tjetėr ishte menduar [me kėtė fjalė] nga ai qė pėrpiloi abiurėn ( dorėheqjen ) pėr katekumenėt.

    Dhe kėshtu, meqė ata janė tė pavendosur, perandori ynė i urtė dhe i shenjtė u prek nga kjo mosmarrėveshje dhe duke e konsideruar aspak tė paarsyeshme pėrkujdesin e tyre ndaj Zotit, ai dėshironte ta largonte kėtė hutim dhe konfuzion tė pėrditshėm nga mendimi i lėkundjes dhe t'i shpėtonte ata nga tundimi dhe dyshimi.
    Sipas qėndrimit ndaj besimit orthodhoks (dhe jo vetėm ndaj tyre, por edhe ndaj tė tjerėve…), me fuqinė e tij mbretėrore tė frymėzuar hyjnisht, ai vendosi tė heqė anatemėn e perėndisė sė Muhamedit nga mohimi i katekumenėve qė vijnė nga Islami, [dhe nė vend tė kėsaj] anatemon vetė Muhamedin, dhe kjo ėshtė e gjitha, nė librin e tij Kurani [qė pėrmban] mėsime tė neveritshme dhe tė njohura, tė transmetuara keq nga ai nė kundėrshtim me mėsimet e Krishtit, Perėndisė tonė.
    Pra, vendimi pėr kėtė ēėshtje ėshtė shprehur qartė nė njė letėr nga Lartėmadhėria e tij perandiri, e gjatė dhe e detajuar, nė tė cilėn tė gjitha mendimet ēojnė nė pėrfundimin:

    Prandaj, perandori ynė i urtė mė Zotin, duke ndjekur kėtė objektiv, nė tė gjithė letrėn qė na dėrgohet, vendos nevojėn pėr tė hequr atė pjesė skandaloze, pasi duket se nuk korrespondon me atė qė duhet tė jetė.
    Ne, pasi e kemi shqyrtuar letrėn e pėrmendur perandorake, deklarojmė dhe vendosim ta heqim kėtė thėnie nga rituali pėr katekumenėt, pėr hir tė atyre qė vijnė nė pagėzimin hyjnor dhe tė tjerėve qė tundohen nga njė emėr i tillė pėr Zotin, pėr tė anatemuar vetė Muhamedin. dhe librin e tij, Kuranin, nė tė gjitha pikat ku bie ndesh me mėsimet e shenjta tė Krishtit, dhe tė ketė thėnien e mėposhtme [nė vend tė sė parės]:

    “Anatema pėr Muhamedin dhe pėr mėsimin e tij, tė transmetuar nė Kuran, nė tė cilin ai rrėfen se Zoti, Zoti dhe Shpėtimtari ynė Jisu Krisht nuk ėshtė Biri i Zotit; e quan tė mirėn tė keqe, dhe drita ekspozon errėsirėn dhe gjithashtu anatemojmė mėsimet e tij tė ndyra, nė kundėrshtim me udhėzimet e shenjta tė Krishtit dhe tė tė urtėve tė shenjtė tė Zotit, si dhe anatemojmė atė qė e frymėzoi atė libėr, qė e mendojė dhe i mėson kėto gjėra tė kėqija. dhe tė pėrbuzura, qoftė ai njė nga njerėzit, ose kretari i demonėve dhe babai i sė keqes, ose vetė Muhamedi i keq qė dha fryt kaq tė shėmtuar nga vetja;
    pėr mė tepėr, mallkim pėr ata qė [mendojnė] se Muhamedi ėshtė njė profet dhe i dėrguar, nga tė cilėt kanė marrė mėsime dhe urdhėrime nė kundėrshtim me mėsimet e Krishtit."

    Anatema u shkrua dhe Tomosi u nėnshkrua mė 13 Prill tė vitit 6688 nga Krijimi
    (1180 nga Lindja e Shpėtimtarit).

    Nėnshkrimet nga ana tjetėr:
    Madhėria ime perandorake, mori nė konsideratė vendimet e kėshillit tė shenjtė dhe hyjnor [tė parashtruara nė] kėtė tomos dhe i miratoi ato mė 13 prill 6688.
    Ka njė vulė tė Manuel Komnenit, nė Krishtin Zot
    perandor besimtar dhe autokrat i romakėve.

    Ka edhe njė nėnshkrim tė ēdo episkopi si mė poshtė:
    “filani bie dakord pėr kėtė ēėshtje dhe nėnshkruan”.



    Burimi: Blogu i Cristianitą ortodossa
    01 prill 2023
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  19. #379

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    PROVOKATORI DHE PRIFTI.




    Sot qė shohim shumė provokime trishtuese ndaj besimtarėve,
    ka njė barceletė gjysėm tė thartė,
    qė mund tė na bėjė tė mendojmė.



    Emri:  7CDDF811-82FD-45BD-B766-20D6EE8A027B.jpeg

Shikime: 66

Madhėsia:  15.8 KB




    Njė provokator hyri nė kishė dhe filloi tė tallej me priftin.
    Meqė prifti nuk pranoi tė luante me tė,
    burri e goditi nė fytyrė dhe mė pas qeshi duke i thėnė:
    “Hajde, o at, kthe faqen tjetėr, siē ėshtė shkruar nė librin tėnd!"
    Duke fėrkuar faqen e tij, prifti e pyeti burrin:
    "Pra, unė duhet tė sillem me ty siē ėshtė shkruar nė Ungjill?"
    Provokatori tha:
    "Sigurisht! Ju sfidoj!"

    Prifti hezitoi pėr njė ēast.
    Pastaj ai psherėtiu dhe papritmas e goditi burrin mu nė nofull!
    Ngacmuesi ra nė dyshemenė e kishės,
    duke fėrkuar faqen e tij, duke kontrolluar
    nėse i kishte ende tė gjithė dhėmbėt.
    Prifti tha: "
    “Matheu 7:2: me masėn me tė cilėn ju masni,
    do t'ju masin tė tjerėt. ..."

    .-.-.-.-.-.

    Ungjilli ėshtė njė libėr i mrekullueshėm
    sepse ka pėrgjigjen pėr ēdo pyetje.
    Ah, sikur njerėzit do ta lexonin atė… .


    Burimi: www.ortodossiatorino.net.
    Publikim i 04/11/2023
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  20. #380

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    VAZHDON PERSEKUTIMI I KISHĖS NĖ UKRAINĖ.


    Njė kishė orthodhokse ėshtė djegur nė rajonin e Ternopilit



    Emri:  F2A3F8BF-B54A-4493-BAFB-ECD5F2AE40F8.jpg

Shikime: 65

Madhėsia:  47.6 KB





    -Natėn e 28 marsit 2023, njerėz tė paidentifikuar
    dogjėn Kishėn e Nėnės sė Zotit ( Theotokos )
    nė fshatin Kordishev (Dekanati Shums'k i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, rajoni Ternopil).
    Lajmin e ka bėrė tė ditur vetė rektori i kishės,
    kryeprifti Georgij Tsecaruk.

    Sipas famullitarit, kisha u godit fillimisht nga bomba molotov,
    pas sė cilės u hodh edhe benzinė ​​nė zjarr.
    Altari u dogj plotėsisht, zjarri preku edhe pjesėn qendrore tė tempullit.
    “Kupat eukaristike janė shkrirė, por ikonat kanė mbetur pjesėrisht tė paprekura.
    Kisha sapo u ndėrtua dhe nuk ka pėrfunduar ende”, tha prifti.

    At Georgij tha se policėt dhe kriminelėt po punojnė tashmė nė brendėsi tė kishės.
    Nė tė njėjtėn kohė, prifti ėshtė i sigurt se
    zjarrvėnia ishte planifikuar paraprakisht,
    pasi me kohė janė kryer kėrcėnime ndaj kishės dhe besimtarėve.



    Burimi: mospat.ru
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 10-04-2023 mė 23:45
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

Faqja 19 prej 21 FillimFillim ... 91718192021 FunditFundit

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •