Close
Faqja 18 prej 19 FillimFillim ... 816171819 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 341 deri 360 prej 361
  1. #341

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Mitropoliti Hilarion:
    Kjo qė po ndodh nė Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės
    duhet kuptuar nė kontekstin e presionit tė paprecedentė tė ushtruar mbi tė.

    29.05.2022.
    Nė njė koment tė shkurtėr, Mitropoliti Hilarion i Volokolamsk,
    president i Departamentit pėr Marrėdhėniet e Jashtme Kishtare
    tė Patriarkanės sė Moskės, foli pėr vendimin e miratuar
    mė 29 maj 2022 nga Sinodi i Shenjtė i Kishės Orthodhokse Ruse:

    Sinodi i Shenjtė i Kishės Orthodhokse Ruse
    shqyrtoi informacionin nė lidhje me Kėshillin e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės
    tė mbajtur mė 27 maj nė Kiev dhe shprehu mbėshtetjen e tij tė plotė
    pėr tėrė klerin, murgjit dhe laikėt e kėsaj kishe
    nė lidhje me faktin se gjėndet nėn presionin e shumė palėve tė ndryshme:
    nga grupet ekstremiste, nga strukturat skizmatike,
    nga autoritetet lokale, tė cilat ndonjėherė thjesht ndalojnė
    aktivitetet e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės nė disa rajone tė Ukrainės,
    si dhe nga qarqet nacionaliste tė opinionit publik ukrainas.

    Sinodi pohoi se statusi i kishės orthodhokse ukrainase
    ėshtė vendosur me letrėn e bekimit tė Shenjtėrisė sė Tij
    Patriarkut Aleksi II tė Moskės dhe tė gjithė Rusisė tė vitit 1990.
    Pikėrisht ėshtė kjo Letėr ku ėshtė themeli kanonik mbi tė cilėn
    ėshtė baza e ndėrtesės sė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.
    U vu re se ndryshimet e miratuara nga Kėshilli i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės
    dhe emendamentet nė statutin e tij kėrkojnė shqyrtim tė mėtejshėm
    nga Sinodi i Shenjtė i Kishės Orthodhokse Ruse.
    Ne nuk i kemi shqyrtuar kėto ndryshime tani,
    pasi qė nuk janė bėrė ende publike.

    Sinodi i Shenjtė shprehu keqardhjen qė
    nė disa dioqeza tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės
    u ndėrpre pėrkujtimi liturgjik i Patriarkut Kirill tė Moskės dhe tė gjithė Rusisė,
    gjė qė tashmė ka sjellė pėrēarje brenda Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.

    Duke komentuar kėto vendime tė Sinodit tė Shenjtė,
    do tė doja tė flisja jo pėr atė qė ndodhi nė Kiev,
    por pėr atė qė nuk ndodhi atje.
    Mendohet, se Kisha Orthodhokse e Ukrainės
    tė jetė ndarė nga Kisha Orthodhokse Ruse.
    Kjo nuk eshte e vertete.
    Nuk kishte asnjė deklaratė pėr ndarje nga Kisha Orthodhokse Ruse.
    Asnjė deklaratė nuk u bė qė
    Kisha Orthodhokse e Ukrainės tė ketė marrė njė status tė ri.
    Pėrkundrazi, Kėshilli konfirmoi edhe njė herė
    statusin e njė Kishe tė pavarur dhe autonome,
    e cila iu dha Kishės Orthodhokse tė Ukrainės nė vitin 1990.

    Ne duhet tė kuptojmė kontekstin
    nė tė cilin janė marrė kėto vendime nė Kiev.
    Ajo lidhet me faktin se pėr shumė vite
    Kishės Orthodhokse tė Ukrainės iu mohua e drejta
    pėr t'u quajtur me emrin e saj.
    Po bėhet njė pėrpjekje pėr ta detyruar atė
    tė quajė veten "Kisha Orthodhokse Ruse nė Ukrainė"
    dhe qėllimi ėshtė tė riregjistrohen tė gjitha famullitė e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės
    dhe qė t'i tjetėrsojnė ato nė favor tė njė strukture skizmatike.

    Pikėrisht nė kontekstin e gjithēkaje qė po ndodh sot nė Ukrainė,
    nė kuadrin e presionit tė paprecedentė qė po ushtrohet mbi
    Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės,
    duhet kuptuar se ēfarė po ndodh.

    E gjithė Kisha Orthodhokse Ruse lutet
    dhe do tė vazhdojė tė lutet pėr Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės
    tė shumėvuajtur dhe tė persekutuar.
    Ne besojmė se Zoti kujdeset pėr Kishėn e tij dhe,
    sipas premtimit tė Tij,
    portat e ferrit nuk do tė mbizotėrojnė kundėr saj.


    Burimi: Nga faqa zyrtarr e Patriarkanės Ruse. mospa.ru
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  2. #342
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    3,382
    Postimet nė Bllog
    1

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    ...............................................
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ilia spiro : 30-05-2022 mė 12:48
    Duaje te afermin tend si veten

  3. #343
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    26-07-2014
    Postime
    202

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.



    Top Channel/ “Kisha ruse na zhgėnjeu”/ Kritika e Patriarkut tė Stambollit ndaj kishės ortodokse ruse


    Top Channel Albania
    2.1M subscribers
    Patriarku Ekumenik Bartolomeu ka dhėnė njė nga intervistat e rralla tė “Sto Kentro” tė ERT1 dhe gazetarit George Kouvaras . Shenjtėria e tij i referohet nė intervistėn e tij luftės nė Ukrainė, qėndrimit tė Kishės Ortodokse Ruse, rolit tė Patriarkanės Ekumenike dhe Hagia Sophia. I pyetur pėr qėndrimin e Kishės sė Rusisė dhe Patriarkut tė Moskės , Kirilit, ndaj luftės, Patriarku Ekumenik nėnvizoi: “ Nuk do tė ishte e mundur qė tė gjitha Kishat tė mos dėnonin dhunėn, luftėn. Por kisha ruse na zhgėnjeu . Nuk doja qė Kisha e Rusisė dhe Vėllai Patriarku Kiril tė ishin ky pėrjashtim tragjik. Nuk e di si mund tė justifikohet nė ndėrgjegjen e tij. Si do ta justifikojė, si do ta gjykojė historia . Ai duhej tė qėndronte nė kėmbė. Sepse dikush mund tė kundėrshtojė presionin e Presidentit Putin. Ajo duhet tė reagojė ndaj pushtimit tė Ukrainės dhe tė dėnojė luftėn siē bėnė tė gjithė primatėt e tjerė ortodoksė. Nuk e bėri, kjo ėshtė nė dėm tė tij dhe mė vjen shumė keq. Mund tė kemi pasur dallime tė tjera, atė tė njohur pėr autoqefalinė e Kishės sė Ukrainės, ndryshimin qė kemi prej shekujsh, sepse Kisha Ruse po shikon primatin e Kostandinopojės, duke minuar themelet e fronit tė Kostandinopojės, por unė prisja. qė vėlla Cirili nė kėtė moment krize, historik, t'i qėndrojė pėrballė rrethanave . Nė nevojė pėr tė sakrifikuar fronin e tij, pėr t'i thėnė Putinit: "Zoti President, nuk mund tė pajtohem me ju, jap dorėheqjen, largohem".. A do ta futė nė burg? "Unė nuk e di se ēfarė do tė kishte bėrė Presidenti Putin nėse Patriarku do tė kishte reaguar ndaj planeve tė tij, por kjo ėshtė ajo qė ne, vėllezėrit e tjerė Prelat, do tė prisnim ."

  4. #344

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kisha Maqedonase merr tomosin e autoqefalisė nga Kisha Serbe.


    Orthochristian.com, 5 qershor 2022
    spc.rs

    Njė moment i gėzueshėm nė jetėn e Kishės Orthodhokse ka ngjarė sot,
    pasi Kisha Orthodhokse Maqedonase ka marrė tomosin e autoqefalisė
    nga Kisha Orthodhokse Serbe.
    Shenjtėria e tij Patriarku i Serbisė Porfirije dhe Imzot Stefani,
    Kryepiskopi i Ohrit dhe Maqedonisė kremtuan sot,
    sė bashku me disa episkopė tė tjerė serbė dhe maqedonas,
    nė Katedralen e Kryeengjėllit Mikail nė Beograd.
    Pas predikimit patriarkal, sekretari i Sinodit tė episkopėve serbė
    lexoi me zė tė lartė tomosin e autoqefalisė, duke garantuar pavarėsinė e plotė
    tė Kishės-Maqedonase Kryepeshkopatės sė Ohrit,
    siē raporton kanali i kishės serbe tvhram.rs.

    “Sot, me hirin e Zotit, kemi mundėsinė tė ratifikojmė atė qė
    tashmė ekziston mes nesh, kėtė unitet tė prishur dikur”, nėnvizoi Patriarku Porfirije.
    Mė parė, Kisha Maqedonase ka qenė nė skizėm me
    Patriarkanėn Serbe
    dhe pjesėn tjetėr tė Kishės Orthodhokse botėrore
    pėr njė hark kohor prej 55 vjetėsh.
    Duke filluar nga viti 2017, filloi njė pėrpjekje e pėrbashkėt
    pėr tė zgjidhur statusin e saj.
    Mė nė fund, muajin e kaluar, Kėshilli Episkopal Serb njoftoi se
    Kisha Maqedonase ėshtė mirėpritur pėrsėri nė Kishėn Serbe me statusin e autonomisė sė gjerė.
    Episkopėt serb dhe maqedonas u mblodhėn nė Beograd dhe pėrsėri nė Shkup,
    nė Maqedoninė e Veriut, disa ditė mė vonė.
    Gjatė liturgjisė nė Shkup, Patriarku Porfirije njoftoi se Kėshilli episkopal serb
    kishte vendosur qė Kishės maqedonase t'i jepej autoqefalia e plotė.

    I gjithė procesi pėrfundoi sot me dhėnien formale tė tomosit tė autoqefalisė.
    Shenjtėria e tij predikoi pėr pandashmėrinė e Kishės Orthodhokse:
    Kur Kisha shumėfishohet, duhet tė dimė se ėshtė nė frymėn e Ungjillit tė Krishtit
    dhe Fjalės sė tij, qė nuk ndahet, por shumėzohet dhe rritet nė dashuri.
    Kisha nuk ndahet sipas pjesėve tė saj pėrbėrėse
    nė unitetin e pėrgjithshėm tė Kishės sė Krishtit dhe urdhėresave tė Krishtit,
    duke u mbyllur nė vetvete, pėr tė kultivuar qėllime thjesht tokėsore,
    por shumėfishohet dhe organizohet nė atė mėnyrė
    qė ajo qė ėshtė tokėsore, ajo qė ėshtė dhuratė e Zotit
    tė shumohet dhe rritet nė mėnyrėn mė tė mirė tė mundshme.
    Falė kėsaj rritjeje, pėr tė folur relativisht,
    ēdo pjesė e Kishės mund tė sakrifikohet pėr pjesėt e tjera,
    pėr anėtarėt e tjerė tė Kishės dhe qė ne tė gjithė rritemi sė bashku
    nė dashuri dhe nė unitetin e besimit,
    dhe ky ėshtė mėsimi dhe mesazhi i kėsaj feste sot,
    i Etėrve tė Koncilit tė parė Ekumenik.

    Besimtarėve tė mbledhur iu drejtua edhe Kryepiskopi i Ohrit Stefan.


    Burimi: www.ortodossiatorino.net
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  5. #345

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Nė Egjipt, koptėt i dhurojnė orthodhoksėve njė kishė.

    Emri:  11F08FB8-BDB7-4B15-9A7E-642CCD8383FC.jpg

Shikime: 81

Madhėsia:  107.5 KB


    Kisha Kopte i dhuron Kishės Ruse kishėn e dėshmorit tė madh Mina



    Emri:  65FEAA9E-9793-4661-868B-BD258BF8DDDB.jpg

Shikime: 84

Madhėsia:  69.3 KB




    Kisha Kopte i ka dhuruar falas Kishėn kushtuar martirit
    dhe mrekullibėrėsit tė madh Mina dhe Papės VI (“Mar Mina”),
    e vendosur nė kopshtet e piramidave tė Gizės,
    Eksarkatit tė Kishės Orthodhokse Ruse nė Afrikė.
    Mė 25 qershor 2022, Mitropoliti Leonid i Klinit
    kremtoi Liturgjinė e parė Hyjnore nė kishė
    si ekzark rus nė tokėn afrikane,
    siē raporton Patriarchia.ru.
    Transferimi falas i kishės sė dėshmorit tė madh Mina,
    dioqezės sė
    Eksarkatit tė Afrikės sė Veriut sė Kishės Orthodhokse Ruse,
    u njoftua nga episkopi Theodosius i Gizės tė Kishės Kopte,
    i cili mirėpriti Mitropolitin Leonid.

    Si pėrgjigje, ekzarku foli pėr marrėdhėniet e veēanta,
    tė mira dhe vėllazėrore tė Kishės Ruse me tė krishterėt koptė.
    “Kur morėm kėtė sinjal tė mirė nga Shenjtėria e Tij Patriarku [Kopt], ​​
    sigurisht qė ishim shumė tė lumtur kur mėsuam
    se mund tė kishim shėrbime hyjnore nė njė nga vendet e adhurimit tė Kishės Kopte,
    dhe pėr mė tepėr pėr pėrdorim falas,
    tha. “Si pėrgjigje, ne po bėjmė gjithashtu ēdo pėrpjekje tė mundshme nė Moskė
    pėr ta bėrė Kishėn Kopte tė ndihet si nė shtėpinė e saj nė tokėn ruse,
    siē bėnė nė tokėn egjiptiane”, tha Mitropoliti Leonid.



    Burimi: https://orthochristian.com/146978.html
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  6. #346

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    30 Vjet pėrpjekje krijuese. Ringritja e njė Kishe lokale tė shpėrbėrė. 




    KISHA ORTHODHOKSE AUTOQEFALE E SHQIPĖRISĖ
    Deklaratė pėr shtyp.
     
    Nė fund tė Liturgjisė Hyjnore panegjirike dhe sinodike, tė kryer nė kishėn katedrale “Ngjallja e Krishtit”, tė martėn, mė 2 gusht 2022, me rastin e 30-vjetorit tė fronėzimit tė Kryepiskopit tė Tiranės, Durrėsit dhe gjithė Shqipėrisė, Fortlumturisė sė tij Anastas, duke iu referuar pėrmasave mahnitėse dhe rėndėsisė sė veprės sė Kryepiskopit, Mitropoliti i Korēės, hirėsi Joani, ndėr tė tjera theksoi: “Kontributi juaj mė i mirė ėshtė baza shpirtėrore, mbi tė cilėn u mbėshtetėn tė gjitha pėrpjekjet tuaja: mesazhi i Ungjillit qė ju pėrcollėt, shpresa, falja, respekti ndaj ēdo personi njerėzor”.
    Siē dihet, nga viti 1944 deri nė vitin 1967, Kisha Orthodhokse Autoqefale e Shqipėrisė u pėrball me persekutimin ateist nė formėn e tij klasike, si nė vendet e tjera. Nga viti 1967 deri nė vitin 1990, vendi pėrjetoi persekutimin total qė ndaloi me kushtetutė ēdo shprehje fetare dhe shpėrbėri Kishėn vendore. Nė korrik tė vitit 1991, mbėrriti nė Shqipėri, si Ekzark Patriarkal i Patriarkanės Ekumenike, Episkopi i atėhershėm, mė vonė Mitropoliti i Andrusės, Anastasi, Profesor i Universitetit tė Athinės. Mė 24 qershor 1992, me kėrkesė tė Orthodhoksėve tė Shqipėrisė, u zgjodh nga Patriarkana Ekumenike Kryepiskop i Tiranės, Durrėsit dhe i gjithė Shqipėrisė dhe u fronėzua mė 2 gusht 1992. Nė tre dekadat qė pasuan, Kisha Orthodhokse Autoqefale e Shqipėrisė u ringrit tėrėsisht dhe u zhvillua nė tė gjitha fushat.
    Kryepiskopi Anastas, pasi i dėrgoi lavdi dhe falėnderime Perėndisė pėr rrugėtimin 30-vjeēar me bashkėpunėtorėt e tij tė vyer, mes vėshtirėsive, pikėllimeve, gjendjeve parrugėdalje e dhimbjeve tė ndryshme, por edhe bekimeve tė panumėrta tė Zotit, kujtoi se: “Kleri dhe populli i Kishės sė Shqipėrisė kujtojnė me mirėnjohje nismėn e Patriarkanės Ekumenike dhe kthjelltėsinė e komisionit pėrgjegjės pėr ringritjen e Kishės sonė vendore dhe me respekt tė pashtirur dhe dashuri tė sinqertė luten pėr Tėrėshenjtėrinė e Tij tė Hirshme, Patriarkun Ekumenik, z. Vartholome”.
    ***
    Pas atmosferės dhoksologjike tė Liturgjisė Hyjnore, ku morėn pjesė anėtarėt e Sinodit tė Shenjtė, klerikė nga tė gjitha Mitropolitė e Shenjta, dy koret e kishės katedrale dhe njė numėr i madh besimtarėsh, pavarėsisht se ishte ditė pune, nė Qendrėn moderne Kulturore – pjesė e kompleksit tė kishės katedrale dhe Qendrės Sinodike – vijoi punimet Asambleja e Pėrgjithshme Kleriko-laike. Siē parashikohet nga Statuti i Kishės sė Shqipėrisė, nė Asamble marrin pjesė: “anėtarėt e Sinodit tė Shenjtė, anėtarėt e Kėshillit Kleriko-laik, dy pėrfaqėsues nga ēdo manastir i shenjtė dhe njėzet klerikė dhe njėzet e katėr laikė, me pėrfaqėsim tė pėrshtatshėm, burra, gra dhe tė rinj, nga Kryepiskopata dhe Mitropolitė”.
    Gjatė zhvillimit tė punimeve, nga klerikėt pėrgjegjės apo laikėt e ēdo sektori u pasqyruar pėrmbledhtas vepra e shumanshme kishtare qė ėshtė kryer.
    Nė mbarim tė punimeve tė Asamblesė Kleriko-laike, Fortlumturia e Tij, Kryepiskopi Anastas, nėnvizoi lutjen e Apostull Pavlit, si busull pėr vazhdimin e rrugės sė Kishės: “ecni siē ėshtė e denjė pėr Zotin, pėr t’i pėlqyer Atij nė tė gjitha, duke sjellė fryte nė ēdo punė tė mirė, dhe duke u rritur nė njohjen e Perėndisė”. (Kol. 1:10)
    Tiranė, 2 gusht 2022
    Nga Zyra e Shtypit e Kryepiskopatės.


    Burimi: orthodoxalbania.org
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  7. #347

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kleri konservator kundėr klerit liberal?

    nga at Geoffrey Korz
    nė Orthochristian.com, 29 korrik 2022

    Njė prift i njohur dhe i nderuar amerikan foli sė fundmi mbi temėn e pėrdorimit tė terminologjisė sė pėrshtatshme pėr tė pėrshkruar klerin orthodhoks, si priftėrinj dhe episkopė. Meqenėse shumė ēėshtje tė shoqėrisė laike lindin nė jetėn e Kishės, ėshtė bėrė e zakonshme edhe pėrdorimi i etiketave laike (tė gjitha tepėr tė njohura nė ligjėrimin politik) pėr tė pėrshkruar pikėpamjet e shprehura nga kleri. Ky prift po vinte nė dukje, me shumė menēuri, se megjithėse ėshtė sigurisht e pėrshtatshme dhe e nevojshme qė Kisha dhe kleri i saj tė flasin pėr shumė ēėshtje politike me tė cilat pėrballen besimtarėt orthodhoksė, etiketat politike si "konservatore" dhe "liberale" nė fakt nuk kanė asnjė kuptim nė kishėn orthodhokse.
    Ja arsyeja:
    Ēdo prift ose episkop qė shpreh mėsimet e Kishės, siē pėrshkruhet nė Shkrimet, Kanunet, Etėrit e Kishės dhe nė tė gjithė Traditėn e shenjtė, nuk ėshtė "konservator", ėshtė thjesht orthodhoks dhe ndjek traditat e Kishės.
    Ēdo prift apo episkop qė vepron ndryshe nuk ėshtė orthodhoks.
    Ēdo prift apo episkop qė mėson se "Zoti i krijoi mashkull dhe femėr" (Zanafilla 5:2), se gjinia dhe seksi i trupit korrespondojnė me ato tė shpirtit nuk ėshtė "konservator", ėshtė thjesht orthodhoks.
    Ēdo prift apo episkop qė shkruan artikuj ose flet nė konferenca duke mbrojtur aspekte tė ndryshme tė axhendės LGBT nuk ėshtė "liberal", thjesht nuk ėshtė orthodhoks.
    Ēdo prift ose episkop qė pohon unitetin e tė gjitha racave nėpėrmjet trupit dhe gjakut tė Krishtit nė Kishė, se ekziston njė Kishė e vetme orthodhokse, pavarėsisht nga kombi, nė tė cilėn tė gjithė ndajnė bashkėsinė brenda rendit kanonik, nuk ėshtė "konservator": ėshtė thjesht orthodhoks.
    Ēdo prift apo episkop qė vė njė komb kundėr njė tjetri, qė mbron politika raciste ose qė parashtron idenė se koncepti i racės ėshtė themelor pėr identitetin njerėzor nuk ėshtė njė "liberal", ai thjesht nuk ėshtė orthodhoks.
    Ēdo prift apo episkop qė pretendon se jeta njerėzore fillon qė nė ngjizje, i cili i nxit besimtarėt e tij tė punojnė pėr tė ruajtur jetėn nė mitėr, tė dhurojnė kohėn dhe paratė e tyre pėr tė ndihmuar nėnat dhe fėmijėt e tyre nė rrezik aborti dhe pėr tė votuar pėr kandidatėt qė kundėrshtojnė ligjet pėr abortin, nuk ėshtė njė "konservator", ėshtė thjesht orthodhoks.
    Ēdo prift ose episkop qė mbron vrasjen e foshnjave tė palindura nė mitėr, haptazi ose me terma tė mbuluara, ose qė sulmon imazhin e Zotit me gjuhė mashtruese pėr "respektimin e autonomisė sė grave", gjė qė ngatėrron ( huton ) besimtarėt dhe lejon tė pafajshmit e Zotit tė pengohen pa e ditur nė mėkate tė rėnda - kėta nuk janė klerikė apo episkopė "liberalė" - ata thjesht nuk janė orthodhoksė.
    Ēdo prift apo episkop qė pretendon dhe mėson se tė gjitha mėkatet seksuale, duke pėrfshirė tėrheqjen e tė njėjtit seks, lindin nga rėnia dhe kėrkojnė luftė dhe pendim, nuk ėshtė "konservator", ėshtė thjesht orthodhoks.
    Ēdo prift ose episkop qė merr mundimin tė udhėtojė qindra ose mijėra kilometra pėr tė marrė pjesė nė njė konferencė pėr tė mbledhur ide mbi mėnyrat se si Kisha Orthodhokse mund tė "ndriēohet" nga "psikologjia e re" e seksualitetit bashkėkohor nuk ėshtė "liberal" - ėshtė thjesht joorthodhoks.
    Ēdo prift apo episkop qė e nxjerr mėsimin e tij pėr vendimet morale, mjekėsore, psikologjike dhe familjare nė mėnyrė rigoroze nga Tradita e Shenjtė e Kishės - Shkrimet dhe Etėrit e Shenjtė - nuk ėshtė "konservator": ai ėshtė thjesht orthodhoks.
    Ēdo prift apo episkop qė i kushton rėndėsi mėsimit tė fushave dhe ideve "tė ndritura" iluministe tė intelektit njerėzor, duke besuar se ato janė shumė mė tė avancuara se Tradita e Shenjtė, Shkrimi dhe Etėrit e Kishės, nuk ėshtė "liberal", ata janė thjesht joorthodhoksė.

    Prifti i menēur qė bėri kėtė dallim tė rėndėsishėm i bėri njė shėrbim tė madh
    gjithė klerikėt dhe besimtarėve.
    Ne mund ti pėrdorim kėto terma - "liberal" dhe "konservator" - nė bisedat tona joformale, por ky prift ka tė drejtė: nuk ka "parti" brenda Kishės, por ka vetėm nga ata qė mbėshtesin mendimin e Kishės dhe mendimin e Etėrve, dhe ka nga ata qė e sulmojnė dhe pėrpiqen ta ripėrcaktojnė, sepse janė jashtė saj ( Kishės ).
    Nė mėnyrė tė pashmangshme, ēdo i krishterė orthodhoks do tė takohet me kėta njerėz. Disa prej tyre do tė veshin edhe veshjen e priftit. Nėse do tju ndodhė kjo, strategjia juaj mė e mirė mund tė jetė tė ktheheni dhe tė ikni nga kishat dhe shkollat ​​e tyre dhe tė paralajmėroni tė tjerėt tė bėjnė tė njėjtėn gjė.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  8. #348

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Presidenti i Letonisė sugjeron ndarjen e Kishės Orthodhokse Letoneze nga Moska.

    (lajme)
    06 shtator 2022

    Nga orthochristian.com
    mėsojmė pėr njė fakt, sigurisht jo tė padėgjuar kohėt e fundit:
    Egils Levits, presidenti i Letonisė (Latvia), shtetit tė vogėl balltik,
    nė detyrė qė nga viti 2019, theksoi se
    njė nė katėr qytetarė letonezė i pėrket Kishės Orthodhokse,
    dhe se pėr zhvillimin e vendit ėshtė e nevojshme
    njė hierarki kishtare e ndarė nga Patriarkana e Moskės.

    Ėshtė e qartė se presioni politik Atllantik mbi kėtė deklaratė ėshtė i dukshėm.
    Letonia, si dhe vendet e tjera balltike, janė tani nė orbitėn e NATO-s
    dhe me trupat ndėrkombėtare tė pranishme masivisht nė tokėn e tyre tė vogėl,
    letonėt paradoksalisht nuk ndihen tė sigurt dhe tani duhet
    tė dėshmojnė besnikėrinė e tyre ndaj bllokut perėndimor.

    Presidenti njoftoi sot nė faqen zyrtare tė Presidencės
    se i ka paraqitur Saeima-s, parlamentit tė Letonisė, njė projektligj,
    tė pėrgatitur sė bashku me Ministrin e Drejtėsisė,
    pėr ndryshimin e statusit tė Kishės Orthodhokse Letoneze
    pėr ta bėrė atė plotėsisht tė pavarur nga Kisha Orthodhokse Ruse.
    Fraksionet e Saeima-s pra,
    kanė shprehur mbėshtetjen e tyre pėr projektligjin
    dhe qė Kisha ėshtė "informuar" pėr pėrparimin e saj pėrmes qeverisė.
    Statutet e brendshme tė Kishės "duhet t'i nėnshtrohen kėtij ligji",
    tha presidenti pėr televizionin tvnet.lv.

    Projektligji "do tė rivendosė statusin historik tė Kishės Orthodhokse Letoneze",
    thotė Levits, duke argumentuar se pavarėsia u dha
    nga Patriarku i atėhershėm rus Shėn Tikhoni, nė vitin 1921.

    Prandaj, projektligji do tė parandalojė Patriarkanėn e Moskės
    tė ndikojė nė Kishėn Letoneze, e cila ėshtė
    "njė ēėshtje e rėndėsishme pėr besimtarėt tanė orthodhoksė"
    dhe sigurinė kombėtare, tha presidenti.

    Ky trend i presidentėve qė nisin reformat fetare u inaugurua nė Ukrainė
    dhe me sa duket po pėrhapet nė tė gjithė Evropėn Lindore.
    Kombe tė tjera tė prekura nga kjo lėvizje interesante "shpirtėrore"
    janė Mali i Zi dhe Polonia.
    Nuk mendoj se nevojitet tė shpjegojmė
    pse ky interesim nga ana e politikės ėshtė i gabuar.
    Atyre qė do tė thoshin "mbretėrit e mesjetės bėnė tė njėjtėn gjė",
    dua t'ju kujtoj se monarkėt orthodhoksė
    ishin tė vajosur nga Kisha dhe tė bekuar nga Zoti,
    ndėrsa sundimtarėt e shteteve bashkėkohore janė plutokratė, teknokratė
    dhe mbi tė gjitha janė heretikė nė rastin mė tė mirė.
    Satanistė nė rastin mė tė keq.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  9. #349

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    U Shenjtėrua Kisha e Shėn Kozmait tė Etolisė nė Ēarshovė nė Mitropolinė e Shenjtė tė Gjirokastrės.



    Emri:  69EBF72A-CCF8-419F-98B8-708806A9B124.jpg

Shikime: 55

Madhėsia:  53.1 KB



    Mallėngjyese dhe kataniktike ishte e gjithė atmosfera, nė Enorinė skajore, tė vogėl por simpatike, tė Ēarshovės, sot, e Dielė, 4 Shtator 2022. Kisha e Enorisė qė nderohet nė kujtimin e “Shėn Kozmait tė Etolisė” u shenjtėrua sipas gjithė tipikosė qė parashikon tradita Orthodhokse.
    Mitropoliti i Gjirokastrės, Imzot Dhimitri kryesoi shėrbesėn e Shenjtėrimit dhe nė vijim kreu Liturgjinė Hyjnore nė Kishėn e porsa inaguruar sė bashku me klerikė tė shumtė tė zonės sė Pėrmetit por edhe nga enori kufitare nga Greqia.
    Herė pas here Mitropoliti sqaronte pėr besimtarėt e shumtė pjesėmarrės dhe bashkėlutės rėndėsinė e Shenjtėrimit tė Tryezės sė Shenjtė pėr konsolidimin si qendėr shpirtėrore dhe adhuruese tė njė Kishe pėr komunitetin i cili thirret ta mbulojė atė me respektin dhe kujdesin shpirtėror. Interpretonte gjithashtu tė gjitha hapat qė hidheshin me vendosjen e Lipsaneve tė Shentja, vulosjen e Tryezės sė Shenjtė, si dhe Mirosjen.
    Gjatė Liturgjisė Hyjnore pjesėmarrja nė psaljen e tropareve prej Grave Orthodhokse tė Pėrmetit edhe njė herė tjetėr krijoi klimėn e veēantė tė pėrjetimit tė Misterit tė Eukaristisė.
    Mitropoliti duke shprehur falenderimin pėr Perėndinė Jetėdhėnės qė denjėsoi komunitetin e besimtarėve tė Ēarshovės dhe nė fakt tė gjithė besimtarėt nė Mitropolinė e Gjirokastrės dhe gjithė Kishėn Orthodhokse nė Shqipėri nė pėrjetimin e kėsaj mrekullie tė Shenjtėrimit tė Kishės, nxiti gjithashtu pėr tė qenė mirėnjohės pėr Fortlumturinė e Tij Kryepiskopin tonė Anastas. Ai hapi rrugėt e hierapostullimit nė vendin tonė dhe nė Ēarshovė se ėshtė dėshmi e gjallė dashuria dhe kontributi i tij sakrifikues. Sepse nė njė djerrinė, nė njė fshat aq skajor dhe tė braktisur ngriti atė kishė tė mrekullueshme dhe ia dedikoi Shėn Kozmait, Hieromartir dhe Isapostull pėr tė gjallėruar shpresėn dhe pėr tė qenė mbrojtės i banorėve tė tij. Kishat e tjera tė fshatit ishin rrėnuar gjatė viteve tė persekutimit ndėrkaq qė vendbanimi ishte transferuar nė territorin aktual. Dhe jo vetėm e ndėrtoi dhe e pajisi atė me gjithēka tė nevojshme pėr funksionim por siguroi dhe siguron mundėsinė e prezencės herė pas here tė klerikėve pėr tė kryer Liturgjinė apo tė tjera shėrbesa sidomos gjatė periudhave tė mėdha tė vitit kishtar.
    Nė afėrsi me Ēarshovėn, pranė kufirit shterėror me Greqinė, ndodhet edhe Manastiri i “Fjetjes sė Tėrėshenjtės” sė Molivdoskepastos, Igumeni i tė cilit Arkimandrit Arseni dhe gjithė vėllazėria nė veēanti, kontribuan nė pėrgatitjen e Shenjtėrimit dhe sidomos nė pajisjen e Tryezės sė Shenjtė dhe Hierores. Pėr kėtė dhe kontributin tė shtrirė nė kohė pėr tė gjitha enoritė dhe besimtarėt pėrreth, Mitropoliti i Gjirokastrės pėrcolli edhe falenderime tė klerikėve dhe besimtarėve tė pranishėm.
    Nė fund tė Liturgjisė dhe me rastin e Shenjtėrimit u ofrua qerasje nė ambientet rrethuese tė Kishės pėr tė gjithė pjesėmarrėsit.
    ***
    Kisha e “Shėn Kozmait tė Etolisė” nė Ēarshovė ndodhet nė njė pozicion tė favorshėm buzė rrugės nacionale qė tė shpie drejt Leskovikut dhe Pikės Kufitare tė “Tre Urave” dhe si e tillė ėshtė njė vend adhurimi hierapostolik pėr kalimtarė tė shumtė dhe jo vetėm besimtarėt e atij fshati.
    U ndėrtua me iniciativė, udhėheqje tė vazhdueshme dhe fonde qė grumbulloi dashuria e Kryepiskopit Anastas nė periudhėn 1998 – 2000. Njėherėsh nė atė kohė u bėnė ndėrhyrje pėr tė rehabilituar edhe godinėn shkollore publike nė krah tė kishės e cila nė atė kohė grumbullonte njė numėr tė rėndėsishėm nxėnėsish edhe nga komunitetet pėrreth.
    Kisha ėshtė bazilikė e thjeshtė, me tre nefe dhe tavan prej druri dhe ka hajat me ēati tė mbuluar mbi harkada nė dy anėt gjatėsore. Sipėrfaqja e ndėrtuar e kishės ėshtė 240m2 dhe ka truall pėrreth prej 800m2.

    Nga: Orfea Beci
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  10. #350

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    KRYEPISKOPI ANASTAS NDEROHET NE VARSHAVE, DOKTOR NDERI.

    Mesditėn e sė enjtes, mė 6 tetor 2022, nė sallėn e tejmbushur tė konferencave tė Akademisė Theologjike tė krishterė tė Varshavės, nė prani tė krerėve fetarė, politikė e diplomatikė, tė Senatit, profesorėve dhe studentėve tė Akademisė, Kryepiskopi i Tiranės, Durrėsit dhe tė Gjithė Shqipėrisė, Anastasi u nderua me titullin Doktor Nderi i kėtij Fondacioni Arsimor tė lartė ndėr tė krishterė. Propozimi pėr kėtė ēmim u bė nga Mitropoliti i Varshavės, Sava, me vendim unanim tė Sinodit tė Shenjtė.
    Akademia Theologjike e krishterė e Varshavės u themelua nga shteti nė vitin 1954, si rezultat i shkrirjes sė departamenteve teologjike individuale luterane, orthodhokse dhe katolike tė vjetėr.
    Pas fjalės sė rektorit tė Akademisė, Kryepiskopit tė Wroclavės dhe Ēeēinit, prof. Jerzy Pankowski, u lexua teksti i nderimit, hartuar nga Mitropoliti i Kitros, prof. Georgios, bashkėpunėtor i Akademisė. Mė pas vijoi dorėzimi i titullit dhe simbolit tė nderimit Kryepiskopit Anastas, i cili ėshtė tashmė Doktor Nderi i shumė Departamenteve tė Shkencave Humane e Sociale nga 27 universitete tė shteteve tė ndryshme tė Evropės, Lindjes sė Mesme dhe tė SHBA-ve. Nė vazhdim, Fortlumturia e Tij mbajti fjalėn me temė: “Tė jetuarit mė Krishtin nė shoqėrinė e mbarėbotshme multifetare”.
    Mes tė tjerash, Kryepiskopi Anastas pėrmendi se pikėpamjet e tė krishterėve mbi bindjet e shumėllojshme fetare shfaqin mospėrputhje serioze dhe teoritė e ndryshme tė formuluara pėrgjatė shekujve paraqesin njė spektėr tė gjerė, nisur qė nga tėrėsisht mohueset deri nė ato tėrėsisht afirmuese. Duke sjellė ndėrmend se me studimet sistematike nė fushėn e religjionit, fe tė ndryshme kanė theksuar disa parime morale universale, Fortlumturia e Tij nėnvizoi se: “Pėrvoja fetare nuk kufizohet nė vlerat morale. Ajo mbėshtetet sidomos nė rrugėtimin personal drejt Transhendentes. Feja pėrbėn njė shumėsi komplekse dhe tė gjithanshme adhurimesh, bindjesh, rrugėtimesh e parimesh, tė cilat lidhen me tė Hirshmen, tė Shenjtėn, dhe ndikojnė mbarė gjindjen dhe shoqėrinė”.
    Gjithashtu, nė lidhje me qėndrimin e tė krishterėve nė shoqėrinė bashkėkohore, ai tha: “tė qėndruarit nė Perėndinė” “tė jetuarit mė Krishtin” ėshtė ajo ēka pėrcakton pėrmbushjen e pėrvojės sė krishterė. Bėhet fjalė pėr njė marrėdhėnie me tė Vėrtetin, njė lidhje personale dashurie me Atė qė ėshtė vetė Dashuri. Sa jetojmė brenda shoqėrisė sė mbarėbotshme multifetare, paralelisht me respektin dhe lirinė e ēdo personi njerėzor dhe pėrpjekjen pėr bashkekzistencė paqėsore, le tė mos lėmė pas dore faktin se nxėnėsit e Krishtit duhet tė jenė “drita e botės” (Mt. 5:14).
    “Misioni dhe pėrgjegjėsia e Kishės, pėrfundoi fjalėn e tij Kryepiskopi Anastas, ėshtė tė lidhė njerėzimin me Perėndinė e Vėrtetė tė Dashurisė”.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  11. #351

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Njė pėrfaqėsues i Kishės Ruse shpjegon qėndrimin e Kishės ndaj luftės
    Orthochristian.com, 3 nėntor 2022


    Emri:  B67BF1AE-E384-4476-AE2F-5BE7081CA362.jpg

Shikime: 31

Madhėsia:  48.1 KB

    foto: spzh.news




    Kisha kurrė nuk e ka konsideruar luftėn njė gjė tė mirė. Nė tė njėjtėn kohė, ajo ėshtė jashtė politikės dhe nuk duhet tė lidhet me ndonjė qėndrim tė politizuar kundėr luftės, shpjegon Vakhtang Kipshidze, nėnkryetar i Departamentit Sinodal tė Kishės Ruse pėr Marrėdhėniet e Kishės me shoqėrinė dhe median.
    Kipshidze foli gjatė pėr shėrbesėn e vėrtetė tė Kishės dhe rolin e saj nė kohė konflikti ushtarak dhe lufte nė programin Kronika e Botės sė Re nė RTVI News dje.
    “Kisha kurrė nuk e ka konsideruar luftėn si tė mirė... Ēdo luftė ėshtė e lidhur me mėkatin”, tha pėrfaqėsuesi i Kishės.
    Nga ana tjetėr, "Kisha e ka bekuar gjithmonė shėrbimin ushtarak, si shėrbim nė mbrojtje tė atdheut, nė shėrbim tė tė tjerėve, tė cilin ata qė shkojnė nė front e mbrojnė dhe pėr tė cilėt pranojnė vdekjen. Kjo pjesė e mėsimit tė kishės a nuk nėnkupton ndalimin pėr t'i rezistuar sė keqes me dhunė. Njeriu ka tė drejtė tė vetėmbroj”, tha Kipshidze.
    Gjithashtu, tė mos mbrosh ata qė do nuk ėshtė e drejtė, ėshtė turp, shtoi ai.
    Nė mars, rreth 300 priftėrinj tė Kishės nėnshkruan njė apel kundėr luftės. I pyetur pėr qėndrimin e kishės ndaj klerikėve tė tillė, Kipshidze vuri nė dukje se ky apel ka ēuar nė optimizėm tė madh nė Perėndim midis politikanėve qė duan qė Kisha tė bėhet njė fuqi opozitare nė shoqėrinė ruse.
    "Por Kisha nuk do t'i bashkohet opozitės politike, sepse Kisha ėshtė jashtė politikės. Ajo ėshtė nė anėn e popullit, ėshtė nė anėn e atyre qė duhet tė ushqejė nega ana baritore”, pėrfshirė ushtarėt, tha ai.
    Njė faktor ndėrlikues ėshtė se qėndrimi kundėr luftės nė Rusi sot ėshtė politizuar dhe mobilizuar nė njė qėndrim antiqeveritar, shpjegoi Kipshidze. "Kisha nuk do tė bashkohet me njė opozitė politike," tha ai.
    “Nė njė botė ideale mund tė ketė njė pozicion tė papolitizuar kundėr luftės, por ne jetojmė nė botėn reale dhe pozicioni ynė kundėr luftės ėshtė tashmė i monopolizuar nga forcat politike anti-ruse dhe pėrdoret jo pėr tė vendosur paqen, por pėr tė shkaktuar pėrēarje tė brendshme. nė shoqėrinė ruse”.
    “Mendimi alternativ”, pra qėndrimi kundėr luftės, “qė ekziston nė kishėn orthodhokse ruse, duhet tė mbetet jashtė kufijve tė kishės, sepse ėshtė bėrė njė formė e veprimtarisė politike dhe nuk ka vend pėr veprimtari politike. nė Kishė, pėr mendimin tim”, vijoi pėrfaqėsuesi i Kishės.
    Pėrkundrazi, Kisha ėshtė e hapur pėr njerėzit e tė gjitha pikėpamjeve politike dhe njerėzit nė pozitat qeveritare, vuri nė dukje Kipshidze.
    Kisha ėshtė apolitike dhe lufton pėr paqen me lutje, jo me demonstrata politike. “Ky ėshtė kuptimi dhe pėrmbajtja e asaj qė po bėn Kisha nė kontekstin e konfliktit aktual”.
    Pozicioni i patriarkut ėshtė se Kisha nuk do tė jetė kurrė nė solidaritet me fuqitė perėndimore qė duan tė dėmtojnė Rusinė, tha Kipshidze, dhe koncepti i neutralitetit duhet tė konsiderohet nė kėtė kontekst. Kisha ėshtė jashtė politikės, por nuk mund tė jetė kurrė me ata qė janė kundėr atdheut, shpjegoi ai.



    Emri:  1549672F-8F50-46D5-8034-FFDA99431237.jpg

Shikime: 27

Madhėsia:  18.3 KB


    Vakhtang Kipshidze




    Burimi: http://Orthochristian.com
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  12. #352

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kryepiskopi Anastas nė Poloni pėr njė vizitė.



    Emri:  3C7783E5-D55D-4525-804A-FAA0D5D84A8B.jpeg

Shikime: 26

Madhėsia:  56.7 KB

    Kryepiskopi i Tiranės, Durrėsit edhe i Gjithė Shqipėrisė,
    Fortlumturia e Tij, z. Anastas - bėri njė vizitė zyrtare
    nė Kishėn Orthodhokse tė Polonisė nga data 4 deri nė 8 Tetor 2022
    i shoqėruar edhe nga Mitropoliti i Korēės Hirėsi Joani
    dhe Kryedhjakon Spiro Topanxha.



    Emri:  8692738C-C97B-4668-AEA6-CF6025874EE5.jpeg

Shikime: 27

Madhėsia:  62.5 KB


    Burimi: radiongjallja.org
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  13. #353

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kisha shqiptare mban njė pozicion parimor kundėr njohjes sė skizmatikės ukrainase


    Nga orthochristian.com, 16 nėntor 2022



    Emri:  B5DEE647-318C-4C1B-A716-7351BD0EC87C.jpeg

Shikime: 23

Madhėsia:  26.9 KB



    Foto: www.romfea.gr


    Kisha Orthodhokse e Shqipėrisė ka dėnuar pėrsėri veprimet e patriarkut Bartholomeu nė Ukrainė.
    Kėtė herė, deklarata e kishės vjen si pėrgjigje ndaj “veprės” ( tezės ) pasuniversitare tė Arkimandritit Gregorios Fragakis, Sekretarit tė Patriarkanės sė Kostandinopojės, "Mbi shėrimin e ēėshtjes kishtare nė Ukrainė nga Kisha Nėnė e Kostandinopojės (ēėshtja e shugurimeve), e cila u botua nė oline dhe ku pėrmendet dhėnia e autoqefalisė nė 1937.
    “ Sa ėshtė Raportuar ėshtė tėrėsisht e pasaktė dhe indirekt mashtruese ",
    lexojmė nė raportin e Zyrės sė Sinodit tė Shenjtė tė Kishės Shqiptare.
    Nė dallim nga episkopėt e kishės shqiptare tė pėrmendur nė tezėn e At Gregorios, "Mitropoliti" Epifanij Dumenko i "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" u shugurua nga njė "episkop i rėnė, i skomunikuar dhe anatematizuar".
    Pėr mė tepėr, "nė Shqipėri asnjė grup nuk ėshtė injoruar, siē u bė nė rastin e Mitropolitit Onufrij sė bashku me 90 ose mė shumė episkopė".
    Vlen gjithashtu tė pėrmendet, vazhdon raporti i kishės, se nė tomosin e autoqefalisė sė kishės shqiptare, tė gjitha kishat lokale quhen kisha "motra", duke mos u cituar "vajza", siē quhen nė tomosin e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės".
    “Sidoqoftė, gjėja mė e rėndėsishme ėshtė qė paqja dhe uniteti u sollėn nė Shqipėri, ndryshe nga sa ndodhi me Ukrainėn, dhe si rrjedhojė ajo pati pasoja negative pėr tė gjithė orthodhoksinė". Pėr mė tepėr, nė tomosin e dhėnė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" shprehet se Patriarkana e Kostandinopojės ėshtė kreu i tė gjitha kishave lokale, ndėrsa ky afirmim nuk gjendet nė tomosin e kishės shqiptare.

    Sipas deklaratės shqiptare, shembujt e shumtė tė skizmave tė pėrmendura nė dokumentin ( tezėn ) nuk janė, nė tė vėrtetė, analoge me situatėn e Ukrainės.
    Rasti i Ukrainės ėshtė shumė i ngjashėm me skizmėn Meleciane tė shekullit tė 4-tė, ku shėrimi i skizmės dhe integrimi i episkopėve dhe klerikėve tė shuguruar nė mėnyrė tė pavlefshme nė kishė ndodhi pėrmes pendimit, shtrimi i duarve nga njė episkop kanonik dhe arritja e paqes pėrmes vendimit tė njė kėshilli pan-orthodhoks. Vendimet e thjeshta administrative nuk bėjnė tė ekzistojnė papritmas ato qė nuk kanė ekzistuar kurrė, thotė kisha shqiptare, dhe "ėshtė kėtu qė ekziston shqetėsimi pėr vlefshmėrinė e shugurimit tė Epifanit nga Filareti ".
    Sigurisht qė kisha mund tė veprojė sipas ekonomisė, vazhdon njoftimi pėr shtyp i kishės shqiptare, por kur nė rastet nė tė cilat ekzistojnė dyshime serioze duhet tė shqyrtohen nga njė kėshill pan-orthodhoks.
    Si pėrfundim, Kisha Shqiptare sqaron se "duke mos adoptuar kėndvėshtrimin rus", sepse ajo njeh nė parim tė drejtėn e Kostandinopojės pėr t'i dhėnė autoqefalinė Ukrainės, dhe dėnon vendimin e sinodit rus pėr prishjen e kungatės me Patriarkanėn e Kostandinopojės.
    Nė deklaratat e mėparshme tė Kryepiskopit Anastas dhe tė Kishės Shqiptare mbi Ukrainėn, Fortlumturia e tij, Kryepiskopi Anastas i Shqipėrisė dhe Sinodi Shqiptar kanė pėrsėritur shumė herė tė njėjtat argumente pėr disa vjet mėtani.
    Nė njė intervistė nė fund tė dhjetorit 2020, Kryepiskopi Anastas theksoi me dhimbje se veprimet e Kostandinopojės nė Ukrainė nuk sollėn shėrimin e dėshiruar dhe se tashmė ėshtė koha qė ēėshtjen ta zgjidhė Kisha nė njė mėnyrė pajtuese.
    Pėrndryshe, Kisha pėrballet me rrezikun e njė ndarje etnike-racore midis sllavėve dhe Grekėve, paralajmėroi ai.
    Tashmė nė nėntor 2019 ai paralajmėroi se "nė shumicėn e kishave orthodhokse mbretėron njė heshtje shqetėsuese".
    Dhe Fortlumturia e tij, nė tė vėrtetė, ka ngritur alarmin pothuajse qė nga fillimi i krizės nė vitin 2018.
    Nė tetor dhe nėntor 2018, Kryepiskopi Anastasi i shkruajti Shenjtėrisė sė tij Patrikut tė Moskės pėr ēėshtjen e Ukrainės, duke vėrejtur se ai personalisht paralajmėroi patriarkun Bartholomeu, se planet e tij nė Ukrainė do tė ishin katastrofike.
    Nė tė njėjtėn kohė, Primati shqiptar ėshtė gjithashtu fuqimisht nė mosmarrėveshje me vendimin e Kishės Ruse pėr tė prishur kungatėn me Kostandinopojėn.
    Mė 4 janar 2019, Sinodi i Shenjtė i Kishės Shqiptare shprehu mendimin se, sipas sė cilės shugurimet e episkopėve dhe klerikėve tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" nuk kanė hirin dhe nuk mund tė kryhen thjesht nė mėnyrė retroaktive me vendim tė Kostandinopojės. Pozicioni i sinodit shqiptar iu shpreh patriarkut Bartholomeo personalisht nė njė letėr, e ndjekur shpejt nga njė tjetėr e kryepiskopit Anastas, i cili lehtėsisht zhbėn argumentet vetė-justifikuese tė Kostandinopojės dhe i cili pėrsėri kėrkon njė kėshill pan-orthodhoks pėr tė menaxhuar ēėshtjen.
    (Kryepiskop Anastasi madje mori letra fyese nga episkopėt e Kostandinopojės pėr pozicionin e tij parimor).
    Nė Dhjetor 2019, Fortlumturia e tij nėnvizoi pėrsėri se pajtimi ėshtė parimi i nevojshėm pėr unitetin orthodhoks dhe se krijimi i "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" solli vetėm "turbullira dhe pėrēarje".
    “Nė tė gjitha rastet e mėparshme tė koncesionit tė autoqefalisė - dhe natyrisht atė tė Kishės sė Shqipėrisė - autoqefalia iu dha mitropolitit kanonik tė atij vendi dhe jo pėr seksione tė vogla tė tyre tė pėrbėra nga skizmatikė tė riintegruar nė mėnyrė tė papėrsosur," shkroi ai.
    Nė janar tė vitit 2020, Kryepiskopi i tha njė delegacioni kanonik vizitues ukrainas se ai ėshtė shumė i interesuar pėr gjithēka qė po ndodh nė Ukrainė dhe se ai e di se Fortlumturia e tij mitropoliti Onufrij i Kievit dhe tė gjithė Ukrainės ėshtė njė njeri paqėsor i lutjes sė thellė.
    Nė janar 2021, zyra e Kryepiskopit Anastas tha se, nė kundėrshtim me Deklaratėn e Epifanij Dumenko-s nė atė kohė, Kisha Shqiptare nuk kishte ndryshuar aspak mendje dhe nuk ishte afėr njohjes sė autoqefalisė sė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės".

    .-.-.-.-.-.

    Ynė Zot Krishti, tė ruaj rrugėn e pashtrėmbėruar qė KOASH-i me nė krye Kryepiskopin Anastas qė ka zgjedhur, ku forcat e errėta tė mos mundin ta devijojnė…!
    Jetė tė gjatė Kryepiskopit tonė Anastasit!
    Tė shumta i qofshin vjetėt!
    ( nga pėrkthyesi ).
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 18-11-2022 mė 08:50
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  14. #354

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Ndėrsa Evropa ēmonton kryqet, Rusia flet nė favor tė tė krishterėve tė Bashkimit Evropian:

    Njė Histori Gjermane e Krishtėlindjes

    Nga Global Orthodox, 13 Janar 2023

    Rusia ėshtė njė zė i fuqishėm qė mbron krishtėrimin nė Evropė.
    Ėshtė njė ngjarje e nėntorit tė kaluar nė Gjermani,
    ku evidentohet kontradikta midis krishtėrimit evropian tė ēkishėruar, me njė Rusi gjithnjė mė tė krishterė,
    ku kisha ruse ėshtė i vetmi zė nė mbrojtje tė tė krishterėve nė Bashkimin Evropian, ku besimi dhe trashėgimia e tė cilėve gradualisht anulohen nga hapėsira publike. Nė pėrgatitjet pėr takimin e G7, nė nėntorin e kaluar nė qytetin e bukur gjerman tė Münster, departamenti i protokollit tė Ministrisė sė Jashtme gjermane vendosi qė njė kryq historik i varur nė njė sallė historike, ku ministrat e jashtėm tė G7 ( 7 vendeve mė tė industrializuara) qė do tė takoheshin, kryqi ishte nė njė farė mėnyre i papėrshtatshėm, dhe kėshtu e kishin hequr atė, dakort me autoritetet e qytetit tė Münster qė ( u konformuan ) pėrputheshin pa kundėrshtime, qė nė fillimin e kėtij avenimenti.
    Me sa duket vendimi ishte nė pėrputhje me pikėpamjen glabaliste, tė Ministrit tė Jashtėm gjerman Annalena Baerbock, njė anėtar “ woke” i "zgjuar" i krahut tė majtė tė partisė tė Gjelbėrve tė Qeverisė.
    Ngjarja shkaktoi njė skandal tė vogėl nė politikėn qytetare tė Münster , por kaloi kryesisht pa u vėnė re nė diskutimin kombėtar.



    Emri:  8B63BF17-AA7C-4459-8FB6-84D6E5A7E0F0.jpg

Shikime: 16

Madhėsia:  82.0 KBEmri:  8B63BF17-AA7C-4459-8FB6-84D6E5A7E0F0.jpg

Shikime: 16

Madhėsia:  82.0 KB


    Kryqi “ofendues”;


    Vendimi i ministrisė u kritikua ashpėr nga konservatorėt nė Münster,
    por, dhe kėtu ėshtė pika thelbėsore,
    jo nė terma tė krishtera, domethėnė qė kjo heqje e trashėgimisė sė krishterė nga hapėsira publike ėshtė e rrezikshme pėr shoqėrinė,
    nė vend tė apelimit tė 'tolerancės' dhe tė trashėgimisė sė krishterė.
    Ata kur diskutuan, as nuk krijuan njė lidhje me Avenimentin nė fjalė.
    Baerbock kurrė nuk e shpjegoi saktėsisht se cili nga mysafirėt e tij me famė, mund tė fyhej nga kryqi sipas opinionit tė ekipit tė tij.


    Emri:  588AE404-202C-4177-ACB1-09BF8AB0F3F0.jpg

Shikime: 16

Madhėsia:  52.6 KBEmri:  588AE404-202C-4177-ACB1-09BF8AB0F3F0.jpg

Shikime: 16

Madhėsia:  52.6 KB


    Qendra historike e Münster me flamujt e G7

    Por, zėri i vetėm qė ėshtė shprehur nė favor tė kuptimit tė krishterė tė diskutimit, i cili ka kaluar pa u vėnė re nė rrjedhėn e lajmeve kombėtare, arriti nė formėn e njė qortimi tė hidhur nga Kisha Ruse nė Moskė. (Shiko mė poshtė).
    Kjo histori e vogėl e Krishtėlindjes nė zemėr tė Evropės, e cila ka shkaktuar pak ndjesi nė debatin kombėtar gjerman, pėrshkruan mjaft mirė faktin se nė njė Evropė gjithnjė e mė tė ēkrishtėruar, Kisha Ruse nė Moskė po shfaqet si zėri i fundit i fortė qė lufton pėr krishterimin e evropianėve.
    Heqja e kulturės sė krishterė nga shikimi publik duket se ėshtė njė qėllim i Partisė sė tė Gjelbėrve.
    Nė fillim tė tė njėjtit muaj, njė tjetėr ministėr me ndikim i gjelbėr, Claudia Roth, kėrkoi qė mbishkrimet biblike jashtė bazilikės sė Kalasė sė Berlinit tė fshiheshin, duke shkaktuar njė pėrgjigje tė zemėruar nga tradicionalistėt gjermanė.


    Emri:  7C797068-7E2D-4A6C-969E-53D64AAE85EC.jpg

Shikime: 16

Madhėsia:  25.6 KB

    Citati biblik i gjykuar i dėmshėm;


    Nė konfuzionin qė pasoi, Roth shpjegoi se ai nuk pajtohej me tekstin nga letra drejtuar Filipianėve, i cili thotė: "Nė emėr tė Jisuit, tė gjithė gjunjėt duhet tė pėrkulen, ata qė janė nė qiell, dhe ata qė janė nė tokė, edhe ata qė janė nėn tokė".
    Roth shpjegoi se teksti ishte vendosur atje pėr tė justifikuar monarkinė, ndėrsa besonte se qeveria aktuale gjermane ka mė shumė tė pėrbashkėta me revolucionet komuniste tė mesit tė shekullit tė 19-tė.
    Kur erdhi lajmi pėr kėtė vendim nė Moskė, Departamenti i Marrėdhėnieve Kishtare tė Jashtme tė Kishės Orthodhokse Ruse lėshoi njė deklaratė tė ashpėr nė tė cilėn ai u ankua pėr "anulimin" e trashėgimisė sė krishterė nė Evropė, duke e vendosur veten nė "solidaritet" me evropianėt qė e kundėrshtojnė atė.
    Duke deklaruar se ky fenomen ėshtė njė kėrcėnim i vėrtetė pėr paqen dhe tė ardhmen e Evropės.
    Duke ndjekur politikėn e tyre qė synon tė fshijė kujtesėn e trashėgimisė sė krishterė nga hapėsira publike, autoritetet e disa vendeve evropiane kėshtu lėnė pas dore tė drejtat e besimtarėve dhe vullnetin e popullit tė tyre.
    Kjo pėrbuzje pėr rrėnjėt e krishtera, minon identitetin evropian dhe shkakton humbjen e nocioneve laike tė moralit bazuar nė besimin nė Krishtin. Tani ėshtė e zakonshme qė shtypi liberal evropian tė denoncojė primatin e Kishės Orthodhokse Ruse pėr deklaratat e tij tė pėrsėritura nė tė cilat nėnvizon se zhdukja e qėllimshme e kulturės sė krishterė nė Evropė, paraqet njė kėrcėnim jo vetėm pėr tė ardhmen e kontinentit,
    por edhe pėr paqen midis kombeve qė janė bashkuar historikisht nga trashėgimia e pėrbashkėt e krishterė pėr shekuj. Megjithatė, lajmet e fundit nga Gjermania konfirmojnė se,
    parimi i kishės ruse ka tė drejtė nė vlerėsimin e situatės.
    Zhdukja e simboleve tė krishtera nga jeta publike evropiane,
    ka pasojėn e drejtpėrdrejtė tė zėvendėsimit tė menjėhershėm tė trashėgimisė sė krishterė me tė kundėrtėn.
    Kėshtu, pėr shembull, statistikat zyrtare tregojnė se
    nė 6 vitet e fundit numri i Satanistėve nė Gjermani
    ėshtė rritur mbi gjashtėmbėdhjetė herė dhe arrin nė 100,000 njerėz.
    Ne shprehim solidaritetin tonė me ata evropianė qė
    kundėrshtojnė ēdo pėrpjekje pėr tė fshirė kujtesėn e tyre historike
    dhe pohojnė se paqja dhe fqinjėsia e mirė brenda zonės pan-Evropiane
    janė tė mundshme vetėm nėse ato mbėshteten
    nė fondacionin e pėrbashkėt tė krishterė.
    Ndėrkaq tė krishterėt gjermanė tė rrethuar nga ēdo anė,
    do tė kishin vėshtirėsi tė gjenin dikė ti pėrfaqėsojė nė diskutimin e tyre kombėtar,
    madje edhe qė tė vinin nga kishat e tyre ose nga ana konservatore e tyre,
    qė ti mbėshtesė nė luftėn pėr besimin e krishterė
    dhe pėr rolin e tij thelbėsor nė ruajtjen e njė shoqėrie tė shėndetshme.
    Njė nga arsyet pse kisha ruse ėshtė nė gjendje tė jetė
    njė zė mė i fortė se kishat evropiane ėshtė sepse ėshtė njė kishė e madhe dhe monolite, ndėrsa kishat evropiane janė tė ndara dhe flasin nga fraksione mė tė vogla.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  15. #355

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    A po krijohet njė Skizėm nė Qipro?


    nga George Mikalopulos 18 janar 2023
    www.monomakhos.com



    Kėshtu duket.
    Siē e parashikoi i nėnshkrojturi, vendimi pėr tė "njohur" sektin skizmatik nė Ukrainė nuk do tė ishte fjala e fundit.
    Deri mė tani vetėm tre kisha lokale, Athina, Aleksandria dhe Qipro, kanė zgjedhur ta bėjnė kėtė.
    Procesi qė ata filluan nuk ishte aspak elegant, apo kanonik, pėr kėtė ēėshtje.
    Nuk u krye asnjė votim formal.
    Nė vend tė kėsaj, sinodet luajtėn njė lojė fėminore
    tė "ku ka m’ēefti ose me ta lėna",
    me primatėt qė u kėrkonin sinodeve tė tyre pėrkatėse
    tė votonin pėr tė njohur sharlatanin e veshur me rraso,
    Dumenko-n dhe grupin e tij jokanonik.
    Sinodet mė pas ua lanė vendimin primatėve.
    Ishte e gjithė kjo kaq e shėmtuar…


    Nė rastin e Aleksandrisė, megjithatė, qeverisė greke ju desh tė ndėrhynte,
    duke i tėrhequr prej krahu disave qė ishin tė kompromentuar;
    ishte mė shumė njė orkestrim i sajuar sesa njė vendim i Kishės.
    Nė fund, sinodet pak a shumė, ranė dakord disi
    tė njihnin djallėzinė e pahijshme tė Patriarkut Bartolomeu nė Kiev,
    si Kisha "autoqefale" e Ukrainės.
    Bartolomeo kėtė e mori si fitore.
    Me kalimin e kohės, ai mendoi se kishat e tjera
    do tė hipnin nė bordin e qerrės sė tij (ose “punishtes autoqefaliste”)
    dhe kėshtu do tė legjitimonin veprimet e tij.
    Kjo nuk ka ndodhur deri mė tani.
    Edhe Jeruzalemi dhe Tirana, tė cilat i pėrkasin primatėve grekė,
    si edhe Rumania, qė nuk ėshtė pro-ruse,
    kanė hezituar ta pranojnė kėtė farsė.
    Gjeorgjia, e cila ka pasur mosmarrėveshjet e veta ushtarake me Rusinė,
    gjithashtu ka refuzuar ta bėjė kėtė.
    Mosnjohja e vazhdueshme e Dumenkos, e cila ka 4 vjet qė vazhdon,
    ėshtė kthyer nė shkak turpi.
    Nė Antioki, Beograd dhe Sofje nuk i kanė harruar ofendimet e shumta tė marra
    nga Bartolomeu qė nga hyrja e tij nė fronin ekumenik.
    Edhe OCA ( kisha amerikane), e cila nė tė kaluarėn kėrkonte me dėshpėrim
    njohjen e Fanarit, nuk ka ndėrmend tė njohė sektin e rremė nė Kiev,
    dhe vazhdon tė nderojė Mitropolitin Onufri
    si primatin legjitim tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.
    Dhe tani Mitropoliti Neofit i Morfousit ka bojkotuar kurorėzimin zyrtar
    tė Georgios tė Pafosit, kryepiskopit tė sapozgjedhur tė Qipros,
    duke minuar kėshtu vendimin e sinodit pėr tė mbėshtetur njėzėri "OCU" ( “ kishėn ukrainase”) .

    Me pak fjalė, vendimi i qipriotėve pėr
    tė mbėshtetur Patriarkanėn Ekumenike ėshtė larg tė qenit i kryer.
    Kjo shihet si njė qortim i jashtėzakonshėm ndaj Kryepiskopit Georgios
    - dhe si rrjedhojė, Bartolomeut -
    duke krijuar kėshtu mosmarrėveshje brenda kishės qipriote.
    Askush nuk e di se si do zgjidhet ky problem nė tė ardhmen.
    Unė dyshoj se do tė shohim pėrēarje tė ngjashme nė Kishėn e Greqisė.
    Tashmė po e shohim tė shpaloset nė Afrikė,
    ku kontigjenti vendas i tė krishterėve orthodhoksė nė fakt
    kanė shkėputur tė gjitha lidhjet me hierarkinė greke nė Aleksandri.
    Tani ata janė pjesė e Eksarkatit Rus.
    Patriarku Bartolomeu jo vetėm qė solli njė pėrēarje midis Kishave lokale,
    por ai gjithashtu provokoi njė tė tillė brenda vetė Kishave lokale.
    Ironia ėshtė, qė kjo mund tė ishte gjėja e fundit qė dėshironte Bartolomeu.
    Apo ndoshta po?
    Nė njė moment ai deklaroi me besim se tė gjithė (lexohet: sllavėt)
    pėrfundimisht do tė "hipin nė bord".
    Por ata nuk e bėnė kėtė.
    Ata nuk munden, duke pasur parasysh drejtimin qė ka marr Ukraina
    dhe faktin se askush nuk mund tė jetė nė kungim eukaristik me skizmatikėt.
    "Kisha Ortodokse Ukrainase" e urren Rusinė aq shumė
    sa nuk dėshiron tė pranojė njė riorganizim tė klerikėve tė saj,
    sepse kjo do t'i lidhte ata direkt nga ana kishtare me Rusinė,
    e cila pėrfaqėson mbi njė tė tretėn e Kishės.
    Dikush pyet veten, se nė ē’anė qėndrojnė simpatitė e Bartolomeut.
    Me kishėn apo me globalistėt,
    pasi kėto ngjarje fatkeqe janė pikėrisht ato qė dėshironte edhe Departamenti i shtetit Amerikan.
    Ndoshta? Ekspozimi i mungesės sė forcės sė Bartolomeut,
    qė tregohet nė ruajtjen e unitetit orthodhoks
    mund tė jetė njė zhgėnjim pėr tė, pasi njollos pozitėn e tij nė histori
    duke zbehur kėshtu tė gjithė Kishėn. Sigurisht, kjo nuk do tė thotė asgjė pėr globalistėt.
    Pėr ata, ka apo jo skizėm, “e kush po e vret mėndjen”.
    Ēfarė pritet nga njerėzit qė nuk besojnė nė Zot?
    Rendi i mirė nė kishė? Ia vlen tė pyesėsh, a ėshtė Bartolomeo njė nga kėta njerėz?
    A po e largojnė atė nga Kisha aspiratat e tij globaliste?
    Kjo ėshtė diēka qė episkopėt duhet ta trajtojnė dhe duhet ta trajtojnė shpejt,
    pasi kjo e ripėrcakton plotėsisht gjithė Kishėn.
    Kjo ėshtė njė ēėshtje serioze qė kėrkon diskutim tė mėtejshėm nga Kisha.
    Ėshtė e rėndėsishme tė pranohet se ky problem ėshtė specifik pėr fanarjotėt, dhe jo pėr orthodhoksėt grekė.
    E gjithė Kisha ėshtė komprometuar nga vendimet e tij.
    Nėse vazhdojmė mosveprimin, Kisha do tė ndahet pėrgjithmonė nė dy pjesė,
    tė cilat do tė rriten si shtylla tė veēanta, siē kanė bėrė
    romano katolikėt me orthodhoksėt qė nga viti 1054.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  16. #356

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Ju paraqesim historinė e guximshme tė Ivan Provorov (nė foto),
    mbrojtės i Philadelphia Flyers, i cili preferoi
    t'i qėndronte besnik besimit tė tij orthodhoks
    nė vend qė tė bėhej propagandues i homoseksualizmit tė shfrenuar
    dhe pėr kėtė fitoi urrejtjen e shtypit tė skllavėruar politikisht
    “tė tė drejtave” politikisht tė zgjedhura,
    dhe nė tė njėjtėn kohė solidaritetin e njerėzve tė thjeshtė.

    Njė lojtar i lojės sė hokej orthodhoks,
    i qėndron besnik besimit tė tij duke refuzuar
    tė veshė njė kėmishė LGBTQ


    Orthochristian.com, 20 janar 2023


    Emri:  03AB8AAB-369A-4C2A-8183-12469B0C6FC2.jpg

Shikime: 9

Madhėsia:  39.1 KB



    Foto: www.yimg.com


    Njė mbrojtės i Philadelphia Flyers, Ivan Provorov,
    e ka gjetur veten nė shėnjestėr tė lavdėrimeve dhe pėrbuzjes,
    pasi ai mbajti qėndrim pėr besimin e tij orthodhoks,
    nė fillim tė kėsaj jave.
    Ekipi i hokejve nė Filadelfia mbajti natėn e tij tė pėrvitėshme
    tė Krenarisė ( Pride ) tė martėn,
    me lojtarėt tė veshur me fanella me temė LGBTQ
    dhe duke tundur shkopinj me shirita ylberi.
    Megjithatė, Provorov u shqua pėr mungesėn e tij nga rutina para ndeshjes
    (edhe pse ai mė pas iu bashkua shokėve tė tij pėr vetė ndeshjen).
    "Unė respektoj zgjedhjet e tė gjithėve," u tha Provorov gazetarėve pas lojės,
    siē raportohet nga National Review.
    "Zgjedhja ime ėshtė t'i qėndroj besnik vetes dhe fesė sime.
    Kjo ėshtė gjithēka qė dua tė them."
    Kur u pyet se ēfarė feje, ai u pėrgjigj: "orthodhoks rus".
    Ndėrsa organizata e Flyers lėshoi ​​njė deklaratė tė tyren ku afermojnė,
    "Pėrkushtimin ndaj inkluzivizmit pėrfshirės"
    dhe krenarinė nė "mbėshtetjen e komunitetit LGBTQ+",
    trajneri John Tortorella vlerėsoi gjithashtu Provorovin pėr qėndrimin nė bindjet e tij.
    "Ai ėshtė vėrtetė besnik me veten dhe fenė e tij.
    Kjo ka tė bėjė me besimin dhe fenė e tij," tha Tortorella,
    siē raportohet nga Yahoo Sport.
    “Kjo ėshtė njė gjė [pėr Provorovin] qė unė e respektoj:
    ai ėshtė gjithmonė koherent me veten."
    As ekipi dhe as Liga Kombėtare e Hokejve nuk planifikojnė
    tė ndėshkojnė lojtarin orthodhoks.
    “Lojtarėt janė tė lirė tė vendosin se cilat iniciativa tė mbėshtesin”, tha liga.
    Nga ana tjetėr, Provorov, natyrisht,
    u vu nė qendėr tė kritikave tė mediave.
    Komentatori sportiv kanadez Sid Seixeiro
    tha: "Liga Kombėtare e Hokejve duhet t'i trajtojė dhe t'i zgjidhė kėto gjėra,
    sepse ajo qė dėgjova mbrėmė ishte fyese dhe nuk kishte kuptim...
    Asgjė nuk mė tremb mė shumė,
    se kur njė njeri duke thėnė se ai nuk dėshiron tė bėjė diēka
    pėr shkak tė bindjeve tė tij fetare."
    Gazetari i lartė i Rrjetit tė Ligės Kombėtare tė Hokejve E.J. Hradek
    tha se nėse Provorov nuk mund tė mbėshtesė stilin e jetės LGBTQ,
    atėherė ai thjesht duhet tė kthehet nė Rusi
    ku atje ai mund tė ndihet mė rehat,
    ose tė shkojė tė luftojė nė Ukrainė.
    Shkrimtari i Hockey News Adam Proteau shpalli:
    “Ai ėshtė njė qenie njerėzore e turpshme,
    homofobia e tė cilit do tė bėhet mė e turpshme me kalimin e viteve."
    Nga ana tjetėr, tifozėt e hokejve dhe amerikanėt e zakonshėm
    u mblodhėn rreth lojtarit besimtar.
    T-Shirt e tij dhe Hoodie, tė listuara si mė tė njohurat,
    tani janė shitur nė shumė dyqane online,
    dhe bluza e tij Branded Backer ėshtė
    artikulli mė i shitur me temė Flyers.



    .-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.
    Ps: ėshtė e trishtueshme qė respektohen dėshirat dhe bindjet e kujt’do ,
    por qė kur bie fjala pėr bindje fetare, kėtu krijohet “skandal”!
    [prkth.]
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  17. #357

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Njė kėngė pėr vrasjen e njė "moskal"
    kėnduar nė kishėn e Lavrės nė Kiev-Ukrainė.



    nga Yaroslav Nivkin
    spzh.news- Bashkimi i Gazetarėve Orthodhoksė, 22 janar 2023


    Ja njė koncert pėr vrasjen e njė moskoviti
    u mbajt nė kishėn e refertorit* tė Lavrės.


    Emri:  B3F2D573-6DDA-48AC-B61B-DD9044F1D57D.jpeg

Shikime: 6

Madhėsia:  21.0 KB



    Foto: screenshot nga video nė faqen e Viktoria Kokhanovska nė Facebook



    Nė kishėn kushtuar shenjtorėve Andonit dhe Theodosit nė Lavra,
    nga ku u dėbua Kisha Orthodhokse e Ukrainės, ajo kanonike pėr tu kuptuar,
    autoritetet mbajtėn njė koncert gjatė tė cilit
    u interpretua njė kėngė pėr vrasjen e njė "moskal".
    Mė 23 janar 2023, nė kishėn e tryezės sė Lavrės sė shpellave tė Kievit,
    pėr nder tė Ditės sė Unifikimit, u mbajt koncerti "Fryma e Lirisė"
    nga grupi "Khorea Kozatska".
    Gjatė koncertit, nė veēanti, u interpretua njė kėngė pėr
    vrasjen e njė moskoviti dhe shkatėrrimin e Moskės,
    tė cilėn "Jisui e bekon".
    Njė pjesė e kėngės ėshtė postuar nė faqen e saj
    nė Facebook nga avokatja Viktoria Kokhanovska.

    Nė komente njerėzit shkruajnė se janė tronditur nga kjo ngjarje.
    Ja disa prej komenteve;

    "Zot, ēfarė po ndodh?! Ata nuk kanė ku tė bėjnė koncerte!?
    Pėrdhosja e njė vendi tė shenjtė!!!
    Shikoni muslimanėt, ata kurrė nuk do tė guxonin ta bėnin njė gjė tė tillė nė njė xhami!!!
    Dhe neve….?! Kjo ėshtė e tepėrt!!!
    Njė vend i shenjtė, ku duhet t'i luten Zotit...”,
    shkruan Natasha Hudz.
    .-.-.-.-.-.-.-.
    "Ēfarė ėshtė kjo? Pėr kėtė arsye ata marrin vendet tona tė shenjta?
    Jo vetėm qė i pėrdhosin, por japin edhe koncerte nė vend tė lutjeve?",
    shkruan Karolina Veluschak.
    .-.-.-.-.-.
    "Zot, ki mėshirė. Ata kishin nevojė pėr Lavrėn, pėr tė dhėnė koncerte...
    Jo pėr ti’u lutur Zotit.
    Jo pėr tė lavdėruar shenjtorėt.
    Por pėr tė shkuar nė koncerte"
    shkruan Anna Pavjiuk.
    .-.-.-.-.-.
    “Dhe si duhet t'i mundin armiqtė ushtarėt tanė,
    nėse gjėra tė tilla bėhen nė kishat tona!?!?!”,
    pyet Ljudmila Dydar.
    .-.-.-.-.-.
    "Tmerr.
    Tallje, pėr kėtė u duhen kishat:
    tė tallen me vendet e shenjta",
    shkruan Ludmila Mila.



    Facebook mė vonė e fshiu postimin e Kokhanovska,
    i cili kishte mbi 58,000 shikime, por ajo e ripostoi videon.
    “Facebook… bllokon masivisht videon e blasfemisė nė Lavrėn e shpellave tė Kievit,
    tė kryer nga pseudopatriotėt mė 22 janar 2023,
    me lejen e Ministrisė sė KULTURĖS sė Ukrainės”,
    shkroi Kokhanovska.
    Siē shkroi mė parė Bashkimi i Gazetarėve Orthodhoksė ,
    Kisha Orthodhokse e Ukrainės tha se "
    shėrbimi" i "KOU-t" ndryshe “kisha ortodokse ukrainės”
    nė Lavrėn e Shpellave tė Kievit
    ėshtė njė turp pėr Ukrainėn.





    *Refertori ėshtė ambienti i kishės, ku konsumohen ushqimet pas bekimit tė tyre, pėrgjatė festave ose kryesisht pas liturgjisė.
    Por gjithmonė strukturė e njėjtė me kishėn.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  18. #358

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Ukraina:


    Lavra e Kievit i pėrgjigjet pretendimeve tė skizmatikėve:
    ne jemi besnikė ndaj Kishės dhe Mitropolitit Onufrij

    Orthochristian.com, 27 janar 2023


    Emri:  9E286D05-A09E-4523-8971-EBE770722F51.jpg

Shikime: 3

Madhėsia:  45.6 KB



    Foto: lavra.ua


    Klerikėt dhe vėllezėrit e Lavrės sė Fjetjes sė Hyjlindėses tė Shpellave tė Kievit
    kanė konfirmuar edhe njė herė besnikėrinė e tyre ndaj besimit tė shenjtė orthodhoks
    nė Kishėn Orthodhokse kanonike tė Ukrainės dhe
    ndaj Primatit tė tyre tė dashur,
    Fortlumturisė sė Tij Mitropolitit Onufrij tė Kievit dhe Gjithė Ukrainės.
    Deklarata e tyre, e botuar mė 26 janar nė faqen e internetit tė Lavrės,
    shėrben si njė pėrgjigje pėr "Mitropolitin" Epifanij Dumenko,
    kreun e "Kishės Ortodokse Ukrainase" skizmatike,
    i cili kohėt e fundit pėrsėriti pretendimin e tij
    se shumė nga murgjit e Lavrės planifikojnė tė transferohen nė strukturėn e tij,
    kur kjo tė jetė e sigurt pėr ta qė ta bėjnė kėtė.
    Deklarata e Dumenkos ėshtė pjesė e propagandės sė rėndė shtetėrore
    dhe e skizmatikėve qė synojnė dėbimin e plotė tė Kishės Orthodhokse
    nga Lavra nė favor tė skizmatikėve.
    Por pavarėsisht presionit, Lavra mbetet besnike:

    Ne, klerikėt dhe vėllezėria e Lavrės sė Fjetjes sė Hyjlindėses tė Shpellave tė Kievit,
    nė kėtė orė tė tmerrshme fatkeqėsie ushtarake
    dhe sprovash jashtėzakonisht tė vėshtira pėr Ukrainėn,
    u bėjmė thirrje tė gjithė bijve besnikė tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.
    Me dhimbje tė madhe duhet tė konstatojmė se,
    pėrkundėr faktit se sipas legjislaturės ukrainase
    “tė gjitha fetė, besimet dhe organizatat fetare janė tė barabarta pėrpara ligjit
    dhe vendosjes sė ēdo pėrfitimi ose kufizimi i njė religjoni, besimi apo feje,
    organizimi nė raport me tė tjerėt”.
    Po pėrjetojmė shtypje nė veprimtarinė dhe jetėn tonė fetare.
    Nė veēanti: kryhen kontrolle, nisen procedimente penale,
    ekzekutohen gjoba, bllokohen llogaritė bankare,
    ngrihen pengesa tė tė gjitha llojeve pėr kremtimin e shėrbesave hyjnore,
    sekuestrimi i kishave nė mėnyrė tė paligjshme dhe me dhunė,
    kėrcėnimet dhe sharjet dėgjohen nė organet e shtypit dhe informacionit.
    Tani ne nuk kemi tė drejtė tė kryejmė shėrbime hyjnore
    nė kishat mė tė mėdha tė Lavrės sė Shpellės sė Kievit,
    domethėnė: nė kishėn e Trapezės, tė cilėn ne vetė e kemi restauruar plotėsisht,
    dhe nė Katedralen e Fjetjes, vendin mė tė madh tė shenjtė ndėrkombėtar orthodhoks,
    qė e kemi fjalė pėr fjalė rindėrtuar nga rrėnojat.
    Nė faqen e manastirit tonė u regjistrua njė person juridik
    me emėr pothuajse tė njėjtė,
    pėrkatėsisht manastiri mashkullor i OCU (“kisha ortodokse ukrainės”).
    Gjithashtu, nė deklaratat dhe intervistat e tij tė fundit, kreu i saj,
    Epifanij (Dumenko), shprehu besimin e tij se ne, vėllazėria e Lavrės sė Shpellave tė Kievit,
    do tė kalojmė ose gjoja do tė dėshironim tė kalonim nė OCU. Megjithatė, ekziston njė pyetje e thjeshtė qė
    askush nuk mund tė pėrgjigjet nė mėnyrė pozitive:
    si mund tė lutet njė i krishterė nė njė kishė me hajdutėt
    qė ishin tė parėt qė dėbuan anėtarėt e trupit tė Krishtit nga ky vend i shenjtė
    dhe qė vazhdojnė ta bėjnė kėtė nė vende tė tjera nė shtetin tonė
    dhe mė pas t'i ftojmė nė "lutje tė pėrbashkėt?"
    Jini tė sigurt pra,se ne po bėjmė ēdo pėrpjekje
    pėr tė mbrojtur si manastirin tonė ashtu edhe pėrvojėn e paēmuar
    tė shkollės murgjėrore qė ėshtė zhvilluar
    gjatė periudhės sė gjatė tė ekzistencės sė saj.
    Historia jonė e njė shekulli mė parė
    na jep qėndrueshmėri dhe besim nė pozicionin qė kemi zgjedhur.
    Duke e rilexuar, njeriu habitet se sa shumė ngjashmėri
    ka midis asaj qė ndodhi atėherė dhe asaj qė po ndodh tani.
    Nė atė kohė, me ndihmėn e GPU-sė (Administratės Politike Shtetėrore)
    u sekuestruan tė gjitha kishat e Lavrės.
    Rinovacionistėt ose “kisha e gjallė” e asaj kohe,
    shpresonte qė me ndihmėn e GPU-sė tė sillte nė krah edhe murgjit bashkė me kishat.
    Por nga mė shumė se pesėqind murgj,
    jo mė shumė se dhjetė kaluan nė rrugė tė gabuar
    dhe shpejt u penduan.
    Ne pėrpiqemi tė vazhdojmė kėtė traditė tė besnikėrisė,
    ndaj nėse dėgjoni nga dikush (kushdo qoftė ai)
    se kemi ndryshuar anė, mos e besoni.
    Ne nuk po e braktisim (qoftė tėrėsisht ose pjesėrisht) besimin tonė,
    tė mbushur me shenjtėrinė e shekujve tė kaluar,
    nė favor tė manipulimeve politike gjithnjė nė ndryshim.
    Nė gjithė kėtė periudhė, ne kemi parė gjashtė presidentė
    dhe nuk mund t'u bindemi atyre, nėse ky nėnshtrim na largon nga e Vėrteta,
    sepse ne nuk jemi ithtarė politikė, por bij tė Zotit.


    Prandaj, ju sigurojmė se kemi qenė, jemi dhe do tė jemi
    nė tė Vėrtetėn dhe besnikė ndaj Kishės sonė kanonike dhe Primatit tė saj,
    Fortlumturisė sė Tij Mitropolitit Onufrij.
    Kėrkojmė mbėshtetjen tuaj nė lutje.
    Bekimi i Zotit tonė Jisu Krishtit me ndėrmjetimet e Nėnės sė Tij
    dhe tė gjithė shenjtorėve tė shpellave tė Kievit,
    qofshin me tė gjithė ne.


    [ AMIN! ]
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  19. #359

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Ukrainė - Persekutimi i kishės vazhon.


    Gelu Višan pėr shtypjen e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės:
    Zhelenski kryen njė akt nazist!





    Emri:  3BFB5E5B-A518-4CA4-BF2F-AE6EF37D47E3.jpg

Shikime: 3

Madhėsia:  14.2 KB



    Gelu Višan Foto: seraphim.com.ua


    Goditja ndaj Kishės Orthodhokse tė Ukrainės
    nuk ka asnjė justifikim, tha politikani.


    Analisti politik dhe ish-deputeti rumun Gelu Višan,
    deklaroi nė Televizionin rumun se
    Zhelenski po kryen
    njė akt nazizmi
    kur organizon njė represion kundėr Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.
    “Unė shoh qė Zhelenski, si komandant i pėrgjithshėm i ushtrisė
    dhe forcave tė sigurimit,
    po kryen njė akt nazist.
    Kėto filmime duhet tė dėrgohen drejtpėrdrejt nė gjykatat evropiane
    sepse kėtu shohim shkeljen mė tė rėndė tė tė drejtave fetare dhe tė njeriut.
    Nė kėto pamje vihet re spastrim etnik dhe fetar,
    e gjithė kjo ėshtė jashtėzakonisht e rėndė”, tha politikani.

    Višan i quajti ēmenduri kėrkimet e SBU-sė ( sigurimit )
    nė eparkitė e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.
    "Kjo ėshtė ēmenduri! Forcat e sigurimit nuk janė nė qytete por nė kisha!
    Kjo ėshtė edhe mė e tmerrshme!
    Unė kam qenė nė politikė pėr njė kohė tė gjatė, kam qenė politikan,
    tani studioj dhe vlerėsoj proceset politike. E njoh mirė kėtė ambjent!
    Edhe nė luftė, kurrė nuk duhet te hysh nė njė manastir me armė!
    Nėse kėto jane forcat e sigurimit, nga vijnė ushtria,
    qe si thote Zhelenski jane tė gjithė nė luftė?
    Cfarė po bėjnė aty?" shtoi Višani.
    Sipas tij, veprime dhe masa tė tilla nuk kanė arsye.
    Kuptoni, se nė kohė lufte kishat gėzojnė paprekshmėri totale,
    ato janė plotėsisht tė mbrojtura nga ligji!
    Nėse lindin dyshime, duhet tė telefonojnė jerondin ose episkopin,
    jashtė manastirit, te porta pėr shembull,
    dhe tė pyesin se ēfarė po ndodh atje….
    dhe nėse ka vėrtet spiunė.
    Nėse jo, nuk ka.
    Ka shėrbėtorė tė Zotit!
    Dhe mėnyra se si po veprojnė autoritetet ukrainase
    duke dėrguar forca sigurimi -
    nėse nė manastir nė kėtė moment janė 40 persona,
    atėherė , a mund tė dyshohet pėr tė gjithė tė 40 vetėt pėr spiunazh!?
    Ajo qė Zhelenski po bėn tani nė kėtė rezidencė tė veēantė
    ėshtė njė akt nazizmi", pėrfundoi ai.
    Siē ėshtė raportuar,
    njė skandal pasoi nė TV rumun kur Višani kritikoi Zhelenskin pėr
    goditjet ndaj Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.


    Burimi: UOJ ( Bashkimi i gazetarėve orthodhoks )
    21 janar 2023 nga Elena Jugereva
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  20. #360

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Filluanr punimet restauruese tė kishės dhe konakut tė manastirit “Fjetja e Hyjlindėses” sė Athalit nė Himarė.



    Emri:  49AD70D7-B4E6-4574-8ABF-EA7C608F8E22.jpg

Shikime: 2

Madhėsia:  61.1 KB



    Pas miratimit nga Kėshilli Kombėtar i Trashėgimisė Kulturore Materiale, tė projektit tė realizuar nga Bėrthama e Trashėgimisė Kulturore tė Kishės Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė: “Restaurimi i kishės dhe konakut tė manastirit tė Shėn Marisė sė Athalit nė Himarė”, gjatė vitit 2022, Bėrthama e Trashėgimisė kulturore kishte planifikuar realizimin e projektit ndėrhyrės nė kėtė manastir, si njė udhėzim dhe kėrkesė nga Kryepiskopi Anastas.
    Kryepiskopi e vlerėson kėtė manastir jo vetėm si tempull tė Perėndisė dhe pėr vlerat kulturore e historike qė mbart, por edhe si njė kėrkesė tė rėndėsishme tė komunitetit, pėr tė cilėt ky vend i shenjtė ėshtė shndėrruar nė destinacion pelegrinazhi, me histori tė shumta mrekullish qė prej kohėve tė hershme.
    Kėshtu, shumė shpejt, mbas miratimit dhe marrjes sė tė drejtės pėr fillimin e punimeve, me bekimin dhe sigurimin e fondeve nga Kryepiskopi Anastas, nė shtator tė vitit tė kaluar nisėn punimet.
    Manastiri i Athalit.
    Ndodhet nė malin e Athalit, jo shumė larg qytetit tė Himarės.
    Nė gjendjen aktuale, nga ndėrtimet e manastirit kanė mbetur kisha dhe njė ndėrtesė dykatėshe gjysmė e rrėnuar. Kisha ėshtė ndėrtuar nė vitin 1795. Ajo ėshtė e tipit bazilikal me tre nefe, me pėrmasa tė brendshme 10,10 x 5,10 m. Nefi qendror mbulohet me strukturė druri, ndėrsa nė nefet anėsore janė formuar bėrthama katėrkėndėshe, tė ndara nga njėra-tjetra me harqe qė lidhin kolonat me muret pėrbri, tė cilat janė te mbuluara me qemerė cilindrikė, me hapje ndaj nefit qendror.
    Ambienti i altarit ndahet nga njė ikonostas guri mjaft i lartė me tri hyrje. Dyshemeja ėshtė e ngritur nė tre kėmbė shkallė nga pjesa tjetėr e naosit, ndėrsa mbulohet me tė njėjtin tavan. Absida nuk ndodhet nė pjesėn qendrore tė murit lindor, por ėshtė pak e spostuar, duke i marrė vend diakonikonit dhe duke i lėnė mė tepėr hapėsirė proteizisit. Mbi frontonin e murit perėndimor ngrihet kambanorja. Njė strukturė e tillė e mbulesės sė naosit nuk ėshtė e zakonshme pėr kishat e kėtij tipi dhe mendohet tė jetė rezultat i ndonjė rikonstruksioni tė mėvonshėm.
    Ndonėse nuk ruhen gjurmė tė mbulesės sė vjetėr, ėshtė e natyrshme tė mendohet se ajo ka qenė me qemer cilindrik, si nė rastin e kishės sė Shėn Nikollės nė Porto Palermo. Dėmtimet qė kanė pėsuar strukturat mbajtėse kanė bėrė tė domosdoshėm ndėrtimin e kontrafortėve nė muret e jashtme.
    Kisha ka muraturė tė rregullt, me qoshe dhe komiza tė punuara me gurė tė latuar. Me gurė tė latuar ėshtė punuar gjithashtu dhe muratura e absidės, e cila pėrfundon me njė komize guri, tė pėrbėrė nga njė radhė nė formė dhėmbėsh sharrė ndėrmjet dy radhėve tė drejtė. Ēatia dyujėse, me njė prerje nė anėn lindore, ėshtė e mbuluar me tjegulla bizantine.
    Interes tipologjik paraqet edhe ndėrtesa gjysmė e rrėnuar e manastirit. Ajo ėshtė dykatėshe, kati i poshtėm i sė cilės ka shėrbyer pėr katua, ndėrsa i sipėrmi pėr banim. Hyrja pėr nė katin e sipėrm bėhet me shkallė tė jashtme guri, tė cilat pėrfundojnė nė njė ēardhak tė gjerė, tė hapur nė ballė dhe tė mbrojtur nga krahėt nga zgjatimi i mureve tėrthore.



    Burimi: orthodoxalbania.org
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

Faqja 18 prej 19 FillimFillim ... 816171819 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •