Close
Faqja 16 prej 18 FillimFillim ... 61415161718 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 301 deri 320 prej 353
  1. #301
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    3,366
    Postimet nė Bllog
    1

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Citim Postuar mė parė nga arbereshi_niko Lexo Postimin
    Fortlumturia e tij Mitropoliti Onufrij: Mos u frikėsoni, Zoti ėshtė me ne.

    nga Anna Bogun
    Bashkimi i GazetarėveOrthodhoksė, 24 shkurt 2022

    Primati i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės u bėri thirrje besimtarėve tė mos kalojnė nė panik dhe tė tregojnė dashuri pėr atdheun.
    Grigjės ukrainase iu drejtua Fortlumturia e tij Mitropoliti i Kievit dhe i gjithė Ukrainės, Onufri. Ai u bėri thirrje besimtarėve tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės qė tė mos bien nė panik dhe shprehu shpresėn se sė shpejti do tė mbretėrojė paqja.
    Departamenti i Informacionit dhe Edukimit i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės ka publikuar njė video mesazh nga primati i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.
    “Nė kėtė moment fatal ju bėj thirrje tė mos bini nė panik, tė jeni tė guximshėm dhe tė tregoni dashuri pėr atdheun dhe pėr njėri-tjetrin”, ka kėrkuar ai.
    Primati i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės kujtoi se nė momente tė vėshtira duhet tė intensifikojmė lutjen e pėrbashkėt pėr paqe.
    “Ju bėj thirrje, para sė gjithash, nė njė lutje intensive pendimi pėr Ukrainėn, pėr ushtrinė tonė dhe popullin tonė, ju kėrkoj tė harroni konfliktet dhe mosmarrėveshjet e ndėrsjella dhe tė bashkohemi nė dashurinė pėr Zotin dhe pėr Atdheun tonė”, tha ai.
    Siē raportohet, primati i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės i kėrkoi Putinit tė ndalonte luftėn dhe theksoi edhe njė herė se lufta midis popujve vėllazėrore nuk ka asnjė justifikim.
    I nderuar kjo "Kishe" nuk njihet nga KOASH-i, pse i nxjerr keto ketu?? Per mua keto jane nul. Permendet edhe "ushtria", etj., po midis popujve te tjere ka justifikim lufta?? sipas ketyre ka....,
    Zoti eshte me paqeberesit, keta thone se "eshte me ne" a thua se ukrahina po kerkon paqe, ??? Ata po organizojne mbrojtjen, kjo eshte thjesht lufte edhe pse lufte mbrojtese. gjithsesi nuk ka lidhje me paqen...., por kjo nuk ka te beje me orthodhoksine, them se nuk duhet cilesuar keshtu kjo,... asnje pale nuk eshte per paqe perderisa luftojne dhe vrasin njerez
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ilia spiro : 28-02-2022 mė 16:51
    Duaje te afermin tend si veten

  2. #302

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Koash nuk e njeh Kishėn orthodhokse tė Ukrainės????
    Po flas pėr kishėn kanonike me mitropolitin Onufrij….
    Ndoshta mė keqkuptove!?
    Sa di unė kjo kishė, pra kisha kanonike me nė krye Mitropolitin Onufrij ėshtė e vetmja kishė Orthodhokse !
    Ekzistojnė realitete tė tjera si kisha jo-kanonike skizmatike “ kisha ortodokse e ukrainės “ me patriarkun e saj tė ēkishėruar ,
    pastaj ajo “ greko-katolike “ ndryshe uniate, protestante , katolike , etj.
    Por qė njihet ngahera ėshtė pikėrisht Kisha me mitropolitin nė fjalė!
    Ndaj ėshtė njė lam nė vendin e duhur.
    Derisa KOASH-i tė deklarojė hapur qė njeh skizmatikėt si Filaret Denishenko dhe Makarij Dumenko , unė shkruaj nė
    Forumin shqiptar , nė nėnforumin orthodhoks!
    Po tė njohi Kisha njohė skizmatikėt, duke iu vėnė nė krah atyre qė e njohėn “kishėn ortodokse tė ukrainės” pra asaj skizmazike …., unė nuk do tė shkruaj mė kėtu.
    Sikur bėnė kishat e tjera greke ( Turqisė, Greqisė, Qipros dhe Aleksandrisė ) , do tė bjerė nė skizėm sikur kėto tė lartpėrmėndura.
    Por unė kėtu kam sjellė shumė material, mjafton vetėm kohė dhe dėshire pėr tė lexuar….
    Jam i bindur qė kisha jonė, nuk ka mbėshtetur ende skizmatikėt si kishat grekofone.
    Kėshtu , mirė u lexofshim, fort i nderuar.
    Pėrshėndetje
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 01-03-2022 mė 07:56
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  3. #303

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Njė kėshillė pėr kė ende e ka tė paqartė gjendjen Ekleziale nė Ukrainė ;
    Ju ftoj tė lexoni nė faqen 11 tė kėsaj teme nė postimet 201-202
    Ku shpejt do tė kuptoni kush ėshtė dhe nga qėndron ….
    Fatkeqėsisht nė botėn Orthodhokse ka ngjarė njė Skizėm pa precedent!
    Pak nga injoranca e opinionit dhe pak nga ndėrhyrjet e pėrtej-oqeanit!
    Por Ynė Zot Krishti nuk do ta braktisė Kishėn e Tij!
    Ndaj ėshtė vetėm ēėshtje kohe.
    Shpresojmė qė neve ( Koash ) tė qėndrojmė nė Udhėn nga vjen Drita….
    Pėrshėndetje
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  4. #304
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    3,366
    Postimet nė Bllog
    1

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Citim Postuar mė parė nga arbereshi_niko Lexo Postimin
    Koash nuk e njeh Kishėn orthodhokse tė Ukrainės????
    Po flas pėr kishėn kanonike me mitropolitin Onufrij….
    Ndoshta mė keqkuptove!?
    Sa di unė kjo kishė, pra kisha kanonike me nė krye Mitropolitin Onufrij ėshtė e vetmja kishė Orthodhokse !
    Ekzistojnė realitete tė tjera si kisha jo-kanonike skizmatike “ kisha ortodokse e ukrainės “ me patriarkun e saj tė ēkishėruar ,
    pastaj ajo “ greko-katolike “ ndryshe uniate, protestante , katolike , etj.
    Por qė njihet ngahera ėshtė pikėrisht Kisha me mitropolitin nė fjalė!
    Ndaj ėshtė njė lam nė vendin e duhur.
    Derisa KOASH-i tė deklarojė hapur qė njeh skizmatikėt si Filaret Denishenko dhe Makarij Dumenko , unė shkruaj nė
    Forumin shqiptar , nė nėnforumin orthodhoks!
    Po tė njohi Kisha njohė skizmatikėt, duke iu vėnė nė krah atyre qė e njohėn “kishėn ortodokse tė ukrainės” pra asaj skizmazike …., unė nuk do tė shkruaj mė kėtu.
    Sikur bėnė kishat e tjera greke ( Turqisė, Greqisė, Qipros dhe Aleksandrisė ) , do tė bjerė nė skizėm sikur kėto tė lartpėrmėndura.
    Por unė kėtu kam sjellė shumė material, mjafton vetėm kohė dhe dėshire pėr tė lexuar….
    Jam i bindur qė kisha jonė, nuk ka mbėshtetur ende skizmatikėt si kishat grekofone.
    Kėshtu , mirė u lexofshim, fort i nderuar.
    Pėrshėndetje
    A, te kerkoj falje i nderuar Niko, mendova se ishte "Kisha" skizmatike, e terheq postimin e mesiperm.
    Mitropoliti Onufrij varet nga Moska, qe njihet prej KOASH-t.
    Pra ndjese, besoj se si specialist, do ma ndjesh mosthellimin tim.
    Gjithsesi, kam opsionin tim mbi sa ka shprehur Mitropoliti, sidomos frazen e fundit "lufta midis popujve vėllazėrore nuk ka asnjė justifikim". Ē`kuptojme me "popuj vellazerore"?? Po nese nuk jane te tille justifikohet lufta??? Keshtu mund te merret kjo fraze. Nuk mendoj se eshte lajthitje, po le hapur shtegun e luftenxitjes ne raste te tjera..., (jam i hapur per cdo lloj diskutimi nese deshironi Niko, si vellezer ne Krishtin qe jemi).
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ilia spiro : 01-03-2022 mė 08:16
    Duaje te afermin tend si veten

  5. #305
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    26-07-2014
    Postime
    202

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Domethene e ashtuquajtura kisha ortodokse e Shqiperise eshte kunder Patriarkanes dhe mbi te gjitha kunder interesave te Shqiperise dhe ne favor te Moskes. Bravo!

  6. #306

    Thumbs up Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Fort i nderuar vėlla mė Krishtin,
    unė e kuptova qė nė fillim, pasi mund tė gabohet kushdo …
    Sidomos kur fjalėt janė njėlloj , por kuptimi jo.
    Nuk ka fare problem!
    Mė mirė kėshtu, i kemi tėrhequr vėmendjen ndokujt …
    Gjithmonė njė informim ėshtė.
    Pėrshėndetje
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  7. #307
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    26-07-2014
    Postime
    202

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    O po lerini keto vella dhe moter ju. Shkoni dhe shitjani keto dokrra ndonje femije ne kopesht.
    Imagjino! Jovan Bregu prift!!!! Ja keshtu jeni ju, batakcinjte e sistemit komunist qe hodhet teserat dhe rrembyet veladonet por qe nuk harruat zanatin e vjeter.

  8. #308
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    3,366
    Postimet nė Bllog
    1

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Mitropoliti duhej te thoshte vetem nje fjale "PAQE ME CDO KUSHT"
    Duaje te afermin tend si veten

  9. #309

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Nė faqen zyrtare tė Patriarkanės sė Moskės mospat.ru

    Donacionet e mbledhura nė kishat serbe do t'i dėrgohen Kishės Orthodhokse tė Ukrainės


    "Ne kemi vendosur qė tė gjitha donacionet qė mblidhen nėpėr kisha
    gjatė liturgjive hyjnore dhe jashtė tyre, sot dhe nė kėto ditė,
    t'i dėrgojmė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės dhe Mitropolitit tė saj Onufrij",
    tha Shenjtėria e tij Patriarku serb Porfiri nė predikimin pėrgjatė njė kremtimi
    nė kishėn e Shėn Savės nė Vraēar tė Beogradit.

    Kjo ndihmė, e dhėnė pėr Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės,
    do tė bėhet njė "shprehje dashurie" dhe do tė jepet aty ku duhet, shpreson Shenjtėria e Tij.
    Fjalėt e Patriarkut raportohen nė faqen zyrtare tė Kishės Serbe.

    “Zoti na lejoftė t’i qėndrojmė besnikė Atij dhe t’i kushtohemi Atij”, tha Patriarku Porfir,
    “qė tė kemi paqe brenda vetes dhe tė lutemi me njė gojė dhe njė zemėr pėr paqen,
    veēanėrisht sot. nė Ukrainė, por edhe pėr paqen botėrore”.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  10. #310

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    LUTJE E NXEHTĖ

    PĖR NDALIMIN E LUFTĖS VĖLLAVRASĖSE DHE PAQTIMIN NĖ UKRAINĖ



    Duke marrė shkas nga ngjarjet dramatike nė Ukrainė, Fortlumturia e Tij, Kryepiskopi i Tiranės dhe i Gjithė Shqipėrisė, Anastasi, i fton besimtarėt dhe ēdo njeri vullnetmirė tė intensifikojnė lutjen e tyre pėr paqe dhe thekson se:

    “Dhimbja dhe hidhėrimi i thellė mbushin shpirtrat e njerėzve kur ndėrpritet dialogu pėr paqen dhe nis lufta vėllavrasėse me monologun e dhunės sė tė fortit dhe me viktima, zakonisht njerėz tė pafajshėm, tė pambrojtur dhe valėt e refugjatėve.

    Ndėrgjegjja e krishterė dėnon ēdo formė akti dhune, duke nxitur fort secilin tė kontribuojė sipas mundėsisė nė arritjen e paqes dhe pajtimit nė Ukrainėn e shumėvuajtur dhe kudo nė botė.

    Parimi ynė i pėrhershėm mbetet fjala e Krishtit: “Lum ata qė bėjnė paqe, sepse kėta do tė quhen bij Perėndie”.


    Burimi:
    Nga faqa zyrtare e KOASH-it
    orthodoxalbania.org
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  11. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar arbereshi_niko pėr postimin:

    ilia spiro (02-03-2022)

  12. #311

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Pas njė lutjeje pėr paqen nė Ukrainė, Fortlumturia e Tij Mitropoliti Onufrij u bėri thirrje besimtarėve qė ta duan dhe respektojnė njėri-tjetrin.

    Mė 4 mars nė orėn 12 tė mesditės nė tė gjitha kishat dhe manastiret e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės u mbajtėn lutjet pėr paqen nė Ukrainė sa mė shpejt tė jetė e mundur. Fortlumturia e tij Mitropoliti Onufrij u lut nė kishėn e manastirit tė Trinisė sė Shenjtė tė Feofanijas nė Kiev.
    Nė fund tė shėrbesės sė lutjes, Mitropoliti iu drejtua besimtarėve, siē njoftoi Departamenti i Informacionit dhe Edukimit tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.
    Ja apeli i Fortlumturisė sė Tij Mitropolitit Onufrij pas lutjes pėr paqen nė Ukrainė.
    "Nė gjithė kishėn tonė orthodhokse ukrainase, ne po lutemi pėr paqen nė tokėn ukrainase.
    Pėr pikėllimin tonė tė madh, tani ėshtė dita e nėntė e luftės nė tokėn tonė.
    Trupat ruse po luftojnė kundėr Ukrainės. Trishtimi qė mbush zemrat tona. Njerėzit po vdesin, po vdesin civile, po vdesin femije.
    Toka eshte plot me vajtim dhe dhimbje.
    Refugjatėt nuk kanė ku tė vėnė kokėn.
    Lusim qė Zoti tė ketė mėshirė pėr ne.
    Kisha jonė e shenjtė orthodhokse ukrainase gjithmonė ka mėsuar, dėshiruar dhe predikuar dashurinė midis kombeve.
    Ne uruam veēanėrisht paqen dhe harmoninė midis popujve rus dhe ukrainas.
    Ne donim qė kėta popuj tė jetonin si fqinjė tė mirė:
    nė respekt tė ndėrsjellė, nė durim tė ndėrsjellė dhe nė dashuri.
    Na kanė fyer gjithmonė pėr kėtė, me lloj-lloj fjalėsh e shprehjesh tė turpshme.
    Por ne nuk e marrim kėtė parasysh.
    Edhe sot ne duam qė populli rus dhe ukrainas tė jetojnė nė paqe me njėri-tjetrin.
    Prandaj i drejtohem Presidentit tė Federatės Ruse VV Putin
    dhe e pyes: "Vladimir Vladimirovich, bėj gjithēka pėr tė ndalur luftėn nė tokėn ukrainase!
    Lufta nuk u sjell tė mira njerėzve.
    Lufta derdh gjak. Dhe gjaku i ndan njerėzit.
    Ai mund ta bėjė dhe ne besojmė dhe do tė donim ta bėnte.
    Kėrkojmė qė ditėt e Kreshmės tė jenė tė qeta pėr ne, qė tė kremtojmė me gėzim festėn e ndritshme tė jetės, festėn e Ngjalljes sė shenjtė tė Krishtit.
    Ne e dimė se ka probleme midis kombeve: ka, ka pasur dhe do tė ketė.
    Por ne gjithmonė kemi mbajtur qėndrimin se ne si krijesa tė Zotit, tė pajisur me arsye dhe fjalė,
    duhet t'i zgjidhim kėto probleme me ndihmėn e fjalės dhe arsyes.
    Ne u bėjmė thirrje tė dyja palėve, ruse dhe ukrainase,
    tė ulen nė tryezėn e bisedimeve dhe tė zgjidhin tė gjitha problemet
    qė ekzistojnė mes nesh, jo me shpatė. Shpata ndan por dashuria bashkon.
    Le tė tolerojmė veten, tė respektojmė veten, ta duam Zotin dhe tė jemi tė bashkuar nė Zotin, atė unitet qė askush dhe asgjė nuk mund ta shkatėrrojė.
    Uniteti i fituar me shpatė ėshtė jetėshkurtėr dhe i pabesueshėm.
    Ėshtė unitet njerėzor dhe shpėrbėhet. Uniteti qė ėshtė nė Zotin ėshtė i pėrjetshėm.
    Do tė doja tė kishte unitet nė Zotin midis kombeve tona,
    do tė doja tė donim dhe tė bashkoheshim nė Zotin.
    Zoti na bekoftė tė gjithėve!”

    04/03/2022. - Kiev.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  13. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar arbereshi_niko pėr postimin:

    ilia spiro (06-03-2022)

  14. #312

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Keshilli Ndėrfetar i Shqipėrisė, po ndjek me shumė shqetėsim dhe dhimbje luftėn dhe agresionin e Rusisė kundėr Ukrainės, njė agresion i pajustifikuar ndaj njė shteti sovran.

    Ne dėnojmė me forcė dhunėn dhe gjakderdhjen ndaj njerėzve tė pafajshėm, qė ka lėnduar rėndė ēdo zemėr dhe shpirt tė tė gjithė besimtarėve tanė.

    Shqiptarėt akoma kanė nė memorien e tyre ngjarjet tragjike tė pak viteve mė parė nga luftėrat dhe konfliktet e armatosura, ku humbėn jetėn mijėra civilė, gra dhe fėmijė.

    Tė gjitha kėto ngjarje na tregojnė se paqja, si simbol i tė gjitha besimeve tona fetare ėshtė gjėja mė e shtrenjtė, qė ne duhet tė kemi dhe promovojmė me ēdo formė. Prandaj lutemi dhe kėrkojmė qė tė gjithė faktorėt pėrgjegjės dhe i gjithė komuniteti ndėrkombėtar, tė angazhohen me ēdo mjet pėr arritjen e armėpushimit dhe tė paqes nė tokėn e shumėvuajtur tė Ukrainės.

    Ne, pesė komunitetet fetare, si pjesė pėrbėrėse e Kėshillit Ndėrfetar tė Shqipėrisė, i bėjmė thirrje tė gjithė besimtarėve tanė tė shtojnė lutjet pėr popullin e Ukrainės dhe arritjen e paqes sa mė parė.

    Kėshilli Ndėrfetar i Shqipėrisė

    Tiranė, 3 mars 2022


    Burimi: orthodoxalbania.org
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  15. #313

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kisha ndihmon nė organizimin e njė korridori humanitar nė Mariupol.


    Mitropoliti Luka, si pjesė e njė karvani humanitar, transportoi mė shumė se 90 tonė ushqime dhe ilaēe nė Mariupol.
    Primati i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, Fortlumturia e Tij Mitropoliti Onufrij, personalisht dhe me pjesėmarrjen e episkopėve dhe priftėrinjve tė tjerė tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, ndihmuan nė organizimin e njė korridori humanitar nė Mariupol, siē raportohet nga news.church.ua.
    Mė 12 mars 2022, Mitropoliti Luka i Zaporozhes dhe Melitopolit formoi njė karvan humanitar me priftėrinjtė e dioqezės sė tij qė transportoi mė shumė se 90 tonė ushqime dhe ilaēe nė Mariupol'.
    Mė 10 mars, Fortlumturia e Tij Mitropoliti Onufrij lėshoi ​​njė deklaratė nė tė cilėn ftoi tė gjithė tė interesuarit qė tė ofrojnė korridore tė vėrteta humanitare pėr evakuimin urgjent tė civilėve nga vendbanimet nė vijėn e frontit dhe pėr tė garantuar sigurinė e tyre.

    Nė fjalimin e tij sot, presidenti ukrainas Vladimir Zelenski falėnderoi Kishėn pėr ndihmėn.
    “I jam mirėnjohės pėrfaqėsuesve tė Kishės qė u bashkuan me pėrpjekjet pėr tė mbrojtur korridorin humanitar tė Mariupolit nga bombardimet”, tha Zelensky.
    Presidenti u bėri thirrje tė gjithė ukrainasve "tė punojnė sė bashku, pa ndarje tė brendshme, duke mbėshtetur njėri-tjetrin, nė tė gjithė Ukrainėn".

    Burimi: unioni i gazetarėve orthodhoksė
    12 mars 2022
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  16. #314

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Qė nga fundi i shkurtit, mediat e botės tė vetėquajtur tė lirė janė nė gatishmėri pėr tė kėrkuar deklarata nga patriarku i Moskės, gati, sipas thėnies sė njohur "mallkuar nėse bėni, dreq nėse nuk bėni". “, pėr ta dėnuar pėr ēdo moment tė heshtjes sė tij dhe pėr tė thėnė fjalėt e para, pėr ta dėnuar edhe mė ashpėr pėr atė qė thotė, pavarėsisht se ēfarė ka thėnė realisht.

    Mė 6 mars, tė dielėn e faljes, fjalėt e Patriarkut nė fakt
    dukeshin mjaft tė qarta dhe u panė dy reagime:
    shtrembėrimet e parashikueshme nga daullja mediatike e
    "mendimit tė vetėm" perėndimor dhe heshtja mė pak e parashikueshme
    e autoriteteve tė kishės ruse nė botė ,
    ndoshta tė shtangur nga nevoja pėr tė shpjeguar fjalė
    dhe pozicione qė mund tė shtrembėrohen lehtėsisht.
    Ne duhet tė falėnderojmė stafin editorial tė blogut Recognitions
    (tė cilin nuk do tė mund ta falėnderojmė kurrė sa duhet) pėr publikimin e tekstit
    tė plotė tė predikimit tė Patriarkut Kirill tė dielėn e faljes.
    Ata qė u zgjuan nga temat e predikimit tė parė do tė jenė
    nė gjendje t'i transpozojnė ato nė udhėtimin e tyre shpirtėror nė tė dytin.

    .-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-….

    Patriarku Kirill: Zoti i ndihmon njerėzit tė kuptojnė zhgėnjimet e tyre pėrmes dhimbjeve globale

    Pravoslavie.ru, 10 mars 2022

    Mbrėmjen e 8 marsit 2022, tė martėn e javės sė parė tė Kreshmės sė Madhe,
    Shenjtėria e Tij Patriarku Kirill i Moskės dhe i gjithė Rusisė
    kremtoi Lumturinė e Madhe me leximin e Kanunit tė Madh
    Pendues tė Shėn Andreas nga Kreta,
    nė Katedralen e Krishtit Shpėtimtar nė Moskė.
    Nė fund tė shėrbesės, Shenjtėria e tij mbajti njė predikim.
    "Dėshira e njė personi pėr mirėqenie", theksoi patriarku
    “zhvillon shumė prirje mėkatare, sepse nėse arritja e rehatisė
    dhe begatisė materiale bėhet qėllimi i vetėm,
    gjithēka tjetėr shkon nė periferi.
    Dhe nėse kultura e masave e mbėshtet njė qėllim tė tillė, si objektiv,
    atėherė njerėzit hyjnė nė sistemin e jetės me udhėzime tė rreme.
    Por nuk mund tė jetosh pa pika referimi!
    Ditėn kemi si udhėrrėfyes dritėn e diellit qė na tregon rrugėn,
    natėn ėshtė drita artificiale.
    Por nėse nuk ka drita, atehere nuk ka pika referimi,
    njerezit qė kanė humbur shikimin e dinė mirė.
    Pėr tė gjithė ne, drita e vertetė qė jep orientime te vėrteta nė jetė
    dhe tė shpie ne synime tė verteta tė qenies ėshtė fjala e Zotit.
    Qė nuk ka nevojė tė shpikė asgjė,
    ėshtė njė fjalė e dhėnė nga vetė Zoti nėpėrmjet profetėve, nėpėrmjet apostujve.
    Kjo nuk ėshtė urtėsi njerėzore dhe nuk ėshtė njė mėsim tjetėr filozofik.
    Ungjilli ėshtė fjala e vetė Perėndisė drejtuar neve;
    ėshtė pikėrisht kėtu qė urtėsia hyjnore sqaron udhėzimet e jetės.
    "Por ēfarė ndodh me njė person qė nuk i njeh kėto pika referimi? Ėshtė shumė e lehtė dhe e thjeshtė qė ai tė perceptojė ēdo dritė,
    pra ēdo stimul qė tėrheq vėmendjen, si njė qėllim tė mirėfilltė dhe tė dėshiruar jetėsor.
    Ēfarė na jep besimi ?
    Besimi na jep njė lloj busulle qė na ndihmon tė mos devijojmė nga rruga e jetės,
    rruga qė Zoti ka pėrgatitur pėr ne, pėr tė na ēuar drejt lumturisė sė vėrtetė,
    nė plotėsinė e jetės tashmė kėtu nė tokė,
    dhe pastaj nė pėrjetėsi.
    Sigurisht, nėn ndikimin e mjedisit, nėn ndikimin e mendimeve, dėshirave apo ndonjė lloj filozofie tė jetės,
    secili prej nesh bėn gabime.
    Dhe nėse njė person nuk ka mundėsinė tė korrigjojė trajektoren e tij tė jetės,
    tė kuptojė se ai ėshtė i humbur, atėherė ai kėrcėnohet nga njė humnerė shpirtėrore, vdekja.
    Dhe nėse do tė liheshim nė vetvete,
    nėse Zoti nuk do ta vėzhgonte nė asnjė mėnyrė jetėn tonė,
    nėse nuk do tė na jepte dorėn e tij shpėtimtare,
    atėherė paqja e Zotit dhe e njerėzimit vėshtirė se do tė ekzistonte.
    Por Zoti korrigjon rrugėn tonė tė jetės, duke na kėshilluar,
    edhe pėrmes vuajtjeve dhe dhimbjeve.
    Shpesh njerėzit i durojnė me shumė vėshtirėsi,
    por Etėrit e Shenjtė na mėsojnė se ēdo dhimbje duhet t'i trajtojmė me vėmendje tė madhe,
    sepse dhimbja nxjerr nė shesh dobėsinė tonė dhe njeriu,
    pasi e ndjen dobėsinė e tij, i drejtohet Zotit,
    pėrmes vuajtjes dhe dhimbjes.
    Qė njerėzit tė afrohen mė shumė me Zotin.
    Kjo ndodh edhe nė jetėn personale dhe kur rreziku shpirtėror
    varet mbi njerėzit, mbi njė vend, mbi njerėzimin,
    Zoti pėrmes dhimbjeve globale i ndihmon njerėzit tė kuptojnė zhgėnjimet e tyre,
    parregullsinė e trajektores sė tyre tė jetės, dhe kėshtu hap
    mundėsinė pėr tė korrigjuar rrugėn e jetės.
    Kėshtu, dhe jo ndryshe, ne duhet tė perceptojmė dhimbjet qė hasim nė jetė. Sigurisht, ka lloje tė ndryshme dhimbjesh. Ka dhimbje pėr fajin tonė, nga frika, nga pandjeshmėria e ngurtėsuar,
    siē thotė edhe lutja,
    nga marrėzia, nga moskuptimi, nga rastėsia e rrethanave.
    Por shpesh dhimbjet vijnė si nga jashtė, nė mėnyrė tė papritur.
    Dhe nėse nuk mundemi vetė tė shmangim atė qė na sjell dhimbje dhe vuajtje,
    atėherė ėshtė veēanėrisht e nevojshme t'i pėrballojmė sprovat
    e jetės me njė ndjenjė besimi te Zoti.
    Shpesh kėto sprova shoqėrohen me njė sėmundje tė rėndė,
    paaftėsi, humbje tė njerėzve tė dashur me tė cilėt kemi lidhur pothuajse gjithė jetėn.
    Pėr shembull, njė ēift ka shumė vite qė janė martuar lumturisht
    dhe papritmas njėri prej tyre vdes.
    Si tė shėrohet kjo dhimbje, kur njerėzit janė bėrė vėrtet njė
    dhe papritmas uniteti i tyre, i forcuar nga bashkėjetesa me dekada, shkatėrrohet?
    Ka shumė shembuj se si njė person kalon nėpėr sprova tė vėshtira,
    duke mos pasur asnjė mėnyrė pėr t'i shmangur ato.
    Dhe nė mėnyrė qė kėto rrethana tė jetės tė mos na thyejnė,
    tė mos na shndėrrojnė nė njerėz me mpirje tė ngurtėsuar dhe aq mė tepėr
    tė mos ēojnė nė humbjen e besimit, ne duhet tė perceptojmė me mend gjithēka
    qė na ndodh, dhe nė ato raste kur ne nuk i kuptojmė arsyet,
    duhet t'i kėrkojmė Zotit tė na zbulojė kuptimin e asaj qė ka ndodhur.
    Por nė ēdo rast, sprovat e mjera, tė vėshtira, tė dhimbshme
    nuk duhet tė shkaktojnė kurrė dėshpėrim apo, mė e rrezikshme,
    dyshime nė besim”, nėnvizoi patriarku.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  17. #315

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Lufta ėshtė njė dėshmi e dashurisė pėr Zotin dhe tė afėrmin.


    nga Taisija Lazarenko
    Unioni i Gazetarėve Orthodhoksė, 14 Mars 2022


    Fortlumturia e tij Mitropoliti Onufrij kėrkoi qė problemet
    tė zgjidhen jo me armė, por me njė fjalė tė arsyeshme.
    Nė festėn e Orthodhoksisė, pas Liturgjisė Hyjnore,
    primati i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, Fortlumturia e Tij Mitropoliti Onufrij,
    iu drejtua besimtarėve me njė predikim, nė tė cilin bėri thirrje
    pėr tė mbėshtetur njėri-tjetrin nė kėtė moment tė vėshtirė.
    "Besimi orthodhoks e mėson njeriun tė jetojė me drejtėsi nė tokė.
    Sot ėshtė njė provė shumė e vėshtirė pėr vendin dhe popullin tonė.
    Zoti po e vė nė provė besimin tonė.
    Edhe ne jemi fajtorė pėr kėtė.
    Ne jemi mėkatarė dhe mėkatet nuk i sjellin tė mira njeriut.
    Kanė shije tė ėmbėl, por kanė pasoja tė hidhura.
    Dhe tani ne po shijojmė pasojat e mėkateve tona”, tha Fortlumturia e Tij Mitropoliti.

    "Por kjo ėshtė njė provė, kjo ėshtė njė provė qė Zoti na e ka dhėnė
    pėr tė provuar dashurinė tonė pėr Zotin dhe tė afėrmin.
    Kėto janė frytet mė tė rėndėsishme qė besimi i sjell njeriut.
    Nė kėtė kohė tė vėshtirė, ne duhet
    tė japim njė dorė ndihme dashurie,
    tė mbėshtesim njėri-tjetrin.
    Kush nuk ka strehė - ta ndihmojmė ta gjejė,
    kush s'ka bukė - le t'ia japim, nėse kemi mundėsi,
    nėse s'ka si tė ndihmojė - le ta ngrohim tė paktėn me njė fjalė tė mirė”
    kėrkoi mitropoliti Onufrij.
    Primati i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės vuri nė dukje se tė gjitha problemet
    qė lindin midis njerėzve duhet tė zgjidhen jo me armė, jo me forcė, por me fjalė.
    Nė fund tė fundit, ne jemi njerėz, krijesa inteligjente tė Zotit:
    Zoti na ka dhėnė mendjen, na ka dhėnė fjalėn dhe kėto kanė fuqi tė madhe.
    Me kėto dhunti - arsye dhe fjalė - duhet t'i zgjidhim tė gjitha problemet tona.
    Zoti na krijoi nė tokė jo pėr tė sulmuar ose vrarė njėri-tjetrin,
    por pėr tė jetuar nė dashuri.
    Dhe nėse nuk e kemi kėtė dashuri por duam ta realizojmė,
    nuk duhet ta bėjmė me armė por me fjalė.
    Kėrkojmė pėrsėri dhe pėrsėri qė tė gjithė ata
    nga tė cilėt varet qė problemet ekzistuese tė zgjidhen
    me njė fjalė tė arsyeshme”, tha mitropoliti.
    "Zoti na ruajt dhe nė kėtė kohė tė vėshtirė
    tė na mbulo me hirin e tij hyjnor dhe me fuqinė
    qė askush nuk mund ta mposhtė.
    Kjo ėshtė fuqia e dashurisė.
    Le tė jetė mes nesh dhe mbi ne,
    kėshtu do t'i kapėrcejmė tė gjitha sprovat qė kemi
    dhe do tė jemi tė denjė pėr atė jetė ndriēuese dhe tė bukur
    qė Zoti ka pėrgatitur nė Qiell pėr ata qė e duan atė,
    nė Mbretėrinė e Qiellit, nė Krishtin Jisu, Zotin tonė”:
    me kėto fjalė, Fortlumturia e Tij, Mitropoliti Onufrij e mbylli predikimin e tij.
    Me rastin e Triumfit tė Orthodhoksisė,
    primati i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės
    drejtoi liturgjinė nė Lavrėn e Shpellave tė Kievit.

    Burimi: www.ortodossiatorino.net
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  18. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar arbereshi_niko pėr postimin:

    ilia spiro (15-03-2022)

  19. #316

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Ukraina, Papa Franēesku dėgjon Kirillin: "theksoni rėndėsinė e negociatave dhe shpresoni nė paqe tė drejtė"

    15:34 16.03.2022

    Papa zhvilloi njė bisedė telefonike me Patriarkun e Moskės dhe tė gjithė Rusisė, me tė cilin u diskutua kriza e lidhur me Ukrainėn.
    Patriarku Kirill i Moskės dhe i gjithė Rusisė diskutuan situatėn nė Ukrainė dhe pėrpjekjet humanitare tė kishave ortodokse dhe katolike me Papa Franēeskun, raporton faqja e internetit e Departamentit pėr Marrėdhėniet e Jashtme Kishtare tė Patriarkanės sė Moskės.
    "Mė 16 mars 2022, Shenjtėria e Tij Patriarku i Moskės dhe Gjithė Rusisė Kirill pati njė bisedė telefonike me Papa Franēeskun. <...> U zhvillua njė diskutim i detajuar mbi situatėn nė tokėn ukrainase. Vėmendje e veēantė iu kushtua aktiviteteve humanitare aspektet e krizės aktuale dhe veprimet e Kishės Ortodokse Ruse dhe Kishės Katolike Romake pėr tė kapėrcyer pasojat e saj."
    Gjithashtu, Papa Franēesku dhe Patriarku Kirill diskutuan njė sėrė ēėshtjesh aktuale tė bashkėpunimit dypalėsh.
    “Palėt nėnvizuan rėndėsinė e jashtėzakonshme tė procesit tė negociatave nė vazhdim, duke shprehur shpresėn pėr arritjen e njė paqeje tė drejtė sa mė shpejt tė jetė e mundur”, thuhet nė deklaratėn e Decr.
    Sipas Departamentit pėr Marrėdhėniet e Jashtme Kishtare, nė bisedime morėn pjesė edhe Mitropoliti Hilarion i Volokolamsk dhe kreu i Kėshillit Papnor pėr Promovimin e Unitetit tė Krishterė, Kardinali Kurt Koch.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  20. #317

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Thirrjet e fundit pėr veprim tė pėrbashkėt nė favor tė atyre qė vuajnė nė Ukrainė,
    nuk kanė arritur tė ndalojnė politikėn e skizmatikėve ukrainas:
    kudo qė tė jetė e mundur, dhe me mjete sa tė shėmtuara aq edhe patetike,
    ata vazhdojnė tė sekuestrojnė objektet e kultit tė Kishės kanonike ukrainase
    siē kanė bėrė nė tė gjitha kėto vite,
    duke shpresuar nė vazhdimėsinė e mosinteresimit tė pėrgjithshėm.
    Ju prezantojmė njė nga kėto ngjarje tė fundit,
    pėr tė cilėn nuk kemi heshtur asnjėherė dhe
    as nuk kemi ndėrmend ta bėjmė.

    -.-.-.-.-…


    Mbėshtetėsit e "Kishės Orthodhokse tė Ukrainės"
    rrėmbejnė objektet e kultit tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės
    nė fshatin Dvorets, nė rajonin Kmelnitskij.

    Njė "prift" i "Kishės Ortodokse tė Ukrainės",
    sė bashku me pėrfaqėsues tė autoriteteve lokale,
    organizuan "transferimin” e komunitetit tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės
    nė njė strukturė skizmatike.
    Mė 15 mars 2022, nė fshatin Dvorets tė rrethit Izjaslav tė rajonit Khmel'nitskij
    u mbajt njė mbledhje e fshatarėve, ku ata vendosėn
    tė "transferonin" komunitetin fetar tė Kishės sė Kryqit tė Shenjtė
    e cila mė parė i pėrkiste Kishės Orthodhokse tė Ukrainės,
    nė “Kishėn Ortodokse tė Ukrainės”.
    Siē tha rektori i tempullit, prifti Grigorij Palianitsa nė njė intervistė Unionit tė Gazetarėve Orthodhoksė,
    asnjė nga anėtarėt e komunitetit tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės
    nė fshatin
    e Dvorets-it erdhi nė kėtė takim.
    “Dje mė thirri kryetari i fshatit dhe mė tha se
    njerėzit duan tė mbajnė njė mbledhje pėr tė kaluar nė “Kishėn Ortodokse tė Ukrainės”.
    Fillimisht doja tė shkoja nė mbledhje,
    por kryeprifti mė kėshilloi qė tė mos e bėja nė kohėn e shtetrrethimit,
    por thjesht tė bėja njė denoncim nė polici,
    gjė qė do ta bėj tani.
    Fakti ėshtė se pas takimit mė thirrėn dhe mė thanė tė dorėzoja ēelėsat
    sepse me sa duket ne jemi "Kishė ruse"
    dhe duhet tė kalojmė nė "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės",
    tha At Grigorij Unionit tė Gazetarėve Orthodhoksė.
    Pasi morėn njė refuzim nga rektori i Kishės sė Kryqit tė Shenjtė,
    mbėshtetėsit e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės"
    vendosėn njė bravė tė re nė derėn e kishės
    dhe e gjithė prona e famullisė mbeti brenda.
    "Unė nuk do ta heq kėtė bravė pa polici,
    por tani njerėzit kanė frikė tė hyjnė nė kishė.
    Famullitarėt tanė nuk duan tė lėvizin nė "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės"
    dhe unė nuk do ta bėj kėtė” tha kryeprifti Grigorij Palianitsa.
    Krahas njė deklarate nė polici,
    rektori do t'i bėjė thirrje administratės sė qarkut qė t'i raportojė zyrtarėve marifetet e skizmatikėve.
    "Ne tashmė i dimė kėto hile tė “Kishės Ortodokse tė Ukrainės',"
    i tha Unionit tė Gazetarėve Orthodhoksė Kryeprifti Ioann Savel'ev, rektor i kishės sė Shėn Mikaelit nė Izjaslav,
    i cili e njeh situatėn nė Dvorets.
    “E njėjta gjė ndodhi nė njė fshat tjetėr:
    kisha u vulos nga autoritetet lokale
    dhe nė dy ditė besimtarė tė "kishės ortodokse ukrainase" erdhėn,
    thyen vulat dhe filluan tė shėrbejnė.
    Ata nuk dėgjojnė askėnd.
    Tani ėshtė luftė, por ne e gjejmė veten nė njė situatė
    ku armiku i brendshėm ėshtė mė i tmerrshėm pėr ne se ai i jashtėm.
    Sipas tij, skizmatikėt e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės"
    tani nuk rrezikojnė tė marrin kishat me komunitete me qindra besimtarė,
    ata shkojnė nė fshatra tė vogla ku ka vetėm 10-15 banorė
    dhe nuk ka njeri qė mund t'i rezistojė presionit tė autoriteteve.
    Siē raportohet, mbėshtetėsit e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės"
    kanė sekuestruar njė tjetėr objekt kulti tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės nė dioqezėn e Vinitsės.
    -.-.-.-,-.-.-.-.-.

    Emri:  267231CF-FA5C-4356-BBF6-2FC5CA89F561.jpg

Shikime: 49

Madhėsia:  57.0 KB


    Emri:  26348438-412A-4485-B9F0-278B12148593.jpg

Shikime: 51

Madhėsia:  54.8 KB

    disa banorė tė fshatit, tė cilėt nuk shkojnė kurrė nė kishė,
    votuan pėr transferimin e besimtarėve nė “Kishėn Ortodokse tė Ukrainės”.
    Foto: Facebook.com/vladimir.kovalchuk



    Burimi: www.ortodossiatorino.net
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 19-03-2022 mė 12:55 Arsyeja: Gabim ortografik :-)
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  21. #318

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    U zhvillua njė bisedė midis Shenjtėrisė sė Tij Patriarkut Kirill dhe Kryepiskopit tė Canterbury-t Justin Welby.

    Mė 16 mars 2022, nėpėrmjet komunikimit nė distancė, u zhvillua njė bisedė midis Shenjtėrisė sė Tij Patriarkut Kirill tė Moskės dhe gjithė Rusisė me Kryepeshkopin e Canterbury-t Justin Welby.

    Nga ana e Kishės Orthodhokse Ruse, nė bisedė mori pjesė kryetari i Departamentit pėr Marrėdhėniet e Jashtme Kishtare tė Patriarkanės sė Moskės Mitropoliti Hilarion i Volokolamsk.

    Nga ana e Kishės sė Anglisė mori pjesė kreu i zyrės sė Kryepiskopit tė Canterbury-t, David Porter.

    Primati i Kishės Orthidhokse Ruse pėrshėndeti pėrzemėrsisht Kryepiskopin e Canterbury-t, duke nėnvizuar rėndėsinė dhe pėrshtatshmėrinė e takimit.

    Nga ana tjetėr, udhėheqėsi shpirtėror i Kungimit Anglikan falėnderoi Shenjtėrinė e Tij Patriarkun Kirill pėr mundėsinė e organizimit tė njė bisede tė tillė, ndonėse nė formatin online.

    U diskutua nė detaje pėr situatėn kritike nė Ukrainė. Shenjtėria e tij Patriarku Kirill shpjegoi nė detaje qėndrimin e Kishės Orthodhokse Ruse pėr ngjarjet aktuale, duke filluar nga viti 2014. U prek aspekti humanitar i krizės, duke pėrfshirė ndihmėn pėr refugjatėt nga Kisha. Shenjtėria e tij Patriarku Kirill theksoi veēanėrisht se secili duhet tė ketė tė drejtėn tė deklarojė lirisht besimin e tij dhe tė flasė gjuhėn e tij amtare pa u pėrndjekur politikisht pėr kėtė.

    Palėt theksuan nevojėn pėr tė arritur shpejt njė paqe tė qėndrueshme tė bazuar nė drejtėsi dhe ranė dakord tė vazhdojnė ndėrveprimin.


    Burimi: mospat.ru
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  22. #319

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Mitropoliti Feodosij i bėn thirrje presidentit pėr lirimin e Jan Taksjurit.

    nga Taisija Lazarenko
    Unioni i Gazetarėve Orthodhoksė, 24 Mars 2022


    Mitropoliti Feodosij i Cherkassy dhe Kanev i kėrkoi Zelenskij qė tė lirojė Jan Taksjur nga qendra e paraburgimit, Ku ndodhet.
    Mitropoliti Feodosij i Cherkassy dhe Kanev regjistroi njė video,
    nė tė cilėn ai kėrkoi lirimin e shkrimtarit, poetit,
    publicistit dhe gazetarit orthodhoks Jan Taksjur.
    "Qė nga kohėt e Rusisė Kieviane,
    kleri ka pasur tė drejtėn tė ndėrmjetėsojė tek tė fuqishmit
    pėr tė burgosurit dhe qytetarėt qė kanė rėnė nė hall.
    Pėr mė tepėr, kjo nuk ishte vetėm njė e drejtė e mitropolitėve
    dhe episkopėve, por edhe detyrė e tyre. ,
    veēanėrisht nėse personi i poshtėruar , ishte i moshuar ose nėse shėndeti i tij ishte nė rrezik.
    Prandaj, duke shfrytėzuar tė drejtėn time tė lashtė,
    unė, Mitropoliti Feodosij i Cherkassy dhe Kanev,
    i bėj thirrje Presidentit tė Ukrainės Vladimir Zelenskij,
    strukturave tė pushtetit dhe tė gjithė tė interesuarve.

    Shkrimtari, poeti dhe gazetari ukrainas Jan Taksjur,
    tė lirohet nga qendra e paraburgimit nė Lukjanovka”,
    tha Mitropoliti Feodosij.


    "Kėtė njeri e njoh prej shumė vitesh,
    ėshtė njė patriot i vėrtetė i atdheut tė tij.
    Dhe tė pėrfundosh nė burg nė moshėn shtatėdhjetė vjeēare
    me kancer ėshtė e tmerrshme.
    Ata qė e njohin nuk do ta besonin kurrė se ai ėshtė akuzuar,
    nė radhė tė parė si njė kriminel,
    dhe nė radhė tė dytė,
    se ai duhet tė jetė kaq i izoluar nga shoqėria,
    nga familja, nga mjekėt dhe avokatėt.
    Personaliteti i tij si gazetar mund tė dėshmohet,
    pėr qėndrimin ndaj fjalės sė lirė nė vendin tonė
    pėrballė gjithė botės.
    Dhe nėse ai, Zoti nuk do,
    qė tė vdiste nė burg,
    vdekja e tij do tė jetė njė njollė e pashlyeshme
    pėr tė gjithė ata qė janė pėrfshirė”, tha mitropoliti.
    "Mė vjen keq, dhe ju kėrkoj tė lini Jan Taksjur
    tė kthehet nė shtėpi ose nė spital.
    Nėse ėshtė e nevojshme, ne jemi gati t'i paguajmė njė garanci.
    Ne ruajmė jetėn e njė njeriu tė ndershėm,
    inteligjent dhe modest.
    Nuk ka mbetur nė Ukrainė, pothuajse asnjė nga Kėtė njerėz tani”,
    pėrfundoi mitropoliti nė thirrjen e tij drejtuar Vladimir Zelenskij.
    Siē ėshtė raportuar, Jan Taksjur, njė gazetar orthodhoks
    dhe drejtues i kanalit "Kozaku i parė",
    ka nė njė qendėr paraburgimi nė Kiev qė nga 10 marsi
    pa ndihmė mjekėsore dhe ligjore.
    Shėndeti i tij ėshtė pėrkeqėsuar ndjeshėm kohėt e fundit.
    Mė parė, edhe Mitropoliti Luka i Zaporozhit dhe Melitopolit
    ka folur nė mbrojtje tė Taksjurit.
    Gjithashtu dhe vajza e gazetarit, Marija Trandafilova
    i bėri thirrje presidentit qė tė lirojė babanė e saj.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  23. #320

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Doli nė qarkullim libri liturgjik “Psaltiri”.

    Ky botim ėshtė bazuar nė pėrkthimin fillestar tė Konstandin Kristoforidhit, “Psaltiri”, i vitit 1868, botuar nė Konstandinopojė; nė psalmet qė pėrdoren nė shėrbesat e ndryshme tė Kishės, dhe ėshtė pėrshtatur sipas versionit tė psalmeve tė tė Shtatėdhjetėve (Septuaginta) nė greqisht.

    Puna pėr kėtė botim nisi me bekimin dhe pėrkujdesjen e Fortlumturisė sė Tij, Kryepiskopit tė Tiranės, Durrėsit dhe tė Gjithė Shqipėrisė, Anastasit.

    Libri i Psaltirit ose “Psaltiri i Profetit dhe Mbretit David” pėrmban 150 psalme, tė ndara nė 20 kathizma (ndenjėsore). Grumbullimi nė 20 njėsi tė tilla ėshtė bėrė nė mėnyrė tė tillė qė ato tė kishin afėrsisht tė njėjtėn gjatėsi, prandaj pėrmbajnė numėr tė ndryshėm psalmesh.

    Profeti David i hartoi psalmet i frymėzuar prej Shpirtit tė Shenjtė, prandaj vargjet ngėrthejnė kuptime tė thella. Psalmet, sipas shėn Vasilit tė Madh janė “thesari publik i mėsimit shpirtėror”, “njė spital i pėrbashkėt qė pėrmban shėrimin nga ēdo pasion”.

    Psalmet janė tė pranishme ēdo ditė nė ēdo shėrbesė tė Natė-Ditės (Mbrėmėsore, Mėngjesore, Orė, Pasdarka, Mesnata etj.), nė Liturgjinė Hyjnore dhe nė Misteret e tjera. E gjithė himnologjia e Kishės sonė mbėshtetet mbi psalmet.

    Psalmet dhe Dhiata e Re tė pėrkthyera nga Kristoforidhi mbizotėruan nė jetėn e orthodhoksėve tė Shqipėrisė pėr njė kohė tė gjatė dhe gjenden nė tė gjitha botimet e mėvonshme zyrtare tė Shėrbesave kishtare tė Kishės Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė.


    Burimi: orthodoxalbania.org
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

Faqja 16 prej 18 FillimFillim ... 61415161718 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •