Close
Faqja 15 prej 18 FillimFillim ... 51314151617 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 281 deri 300 prej 353
  1. #281

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    ......... Athinė, arrestohet njė prift pėr sulmimin me acid, nė njė manastir.


    Lajmi u dha nga BBC.
    I dyshuari, i cili rrezikon tė pėrjashtohet nga Kisha, u akuzua si i pėrfshirė nė trafikun e drogės,
    sipas agjencisė sė lajmeve Ana.

    Njė prift u arrestua nė Athinė pasi hodhi acid, sipas faqes sė internetit tė BBC.

    Sulmi ndodhi tė Mėrkurėn pasdite gjatė njė seance disiplinore kundėr priftit 36-vjeēar, sipas policisė.

    Tre episkopė janė tė shtruar nė spital pėr djegie, kryesisht nė fytyrė.
    Njė polic u transportua gjithashtu nė spital, i cili nxitoi pėr tė shpėtuar klerikėt.
    I dyshuari, njė prift qė rrezikon tė dėbohet nga kisha, u akuzua si i pėrfshirė nė trafik droge, sipas agjencisė sė lajmeve Ana.

    Sipas mediave lokale, episkopėt ishin mbledhur pėr tė diskutuar pėr largimin e tij - heqjen e tij nga priftėria - pasi iu gjet nė zotėrim tė 1.8 gram kokainė nė qershor 2018.

    Prifti dyshohet se solli "njė shishe tė madhe me lėng gėrryes" ndėrsa njė seancė po zhvillohej nė manastirin Petraki nė Athinėn qendrore, sipas gazetės Ta Nea.

    Presidentja Greke Katerina Sakellaropoulou dėnoi sulmin, ndėrsa Kryeministri Kyriakos Mitsotakis foli me kreun e Kishės Greke, Kryepiskopin e Athinės Jeronimin II.
    Mitsotakis tha se ai ishte "thellėsisht i trishtuar" dhe siguroi kryepiskopin se "shteti do tė ofrojė tė gjithė ndihmėn e mundshme mjekėsore pėr njė shėrim tė shpejtė tė viktimave".


    Burimi: lastampa.it
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  2. #282

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.





    Video edhe pse nė gjuhėn engleze, ėshtė e lehtė
    pėr tu kuptuar, pas pėrkthimit tė mėposhtėm.

    Pėrshėndetje
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 13-09-2021 mė 11:29

  3. #283

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kjo ėshtė njė pėrmbledhje e shkurtėr sė vizitės sė patriarkut Batholomeu nė Ukrainė.
    Vihet nė pah karakteri themeltar i vizitės dhe tradhėtia hapur e milionave besimtarėve….

    Njė pėrmbajtje e videos nė postimin mė lart.

    VIZITA E BARTHOLOMEUT NĖ UKRAINĖ:
    Kur "kisha mėmė" nuk ėshtė mė nėnė !

    nga Jaroslav Nivkin
    Bashkimi i Gazetarėve Orthodhoksė, 2 shtator 2021

    Nga 20 deri mė 24 gusht, kreu i Fanarit ishte nė Ukrainė.
    Ēfarė bėri ai kėtu?
    Tek kush vajti?
    Pse ndodhi kjo vizitė? Le tė bėjmė njė bilanc.
    A erdhi Patriarku Bartolomeu si njė bari apo si njė politikan?
    Nė 2001 Papa Gjon Pali II vizitoi Ukrainėn.
    Ai u ftua nga episkopėt katolikė dhe autoritetet ukrainase.
    Gjithēka ishte e ligjshme, pasi Papa nuk ėshtė vetėm njė udhėheqės fetar, por edhe njė udhėheqės politik, duke qenė kreu i shtetit tė Vatikanit. Duket se situata ėshtė e ngjashme me Patriarkun Bartholomeu.
    Ai u ftua gjithashtu nga njė strukturė fetare, "Kisha Ortodokse e Ukrainės", dhe nga autoritetet ukrainase nė personin e Presidentit Vladimir Zelenskij.
    Por pikėrisht kėtu qėndron problemi.
    Ndėrsa Dumenko mund tė ftojė Bartholomeun, Zelensky nuk mundet. Sipas Kushtetutės sė Ukrainės, Kisha jonė ėshtė e ndarė nga shteti.
    Patriarku Bartholomeu nuk ėshtė politikan;
    nga pikėpamja e autoriteteve ukrainase, ai ėshtė vetėm kreu i njė prej organizatave fetare turke, nė tė njėjtin nivel, pėr shembull, tė udhėheqėsit tė myslimanėve turq Ali Erbaşit ose Krye Rabinit tė Turqisė Ishak Halevanit.
    Sidoqoftė, autoritetet pranuan Patriarkun Bartholomeu si njė politikan tė nivelit tė lartė.
    Mė 20 gusht, nė aeroport, ai u mirėprit nga njė delegacion i kryesuar nga Kryeministri Shmygal, pasi mbėrriti, pothuajse natėn, ai u prit nga Presidenti Vladimir Zelenskij, tė nesėrmen u mbajtėn takime zyrtare me kreun e Parlamentit Razumkov dhe me Kryeministrin Shmygal vetė.
    Mė nė fund, gjatė festimeve pėr nder tė 30 vjetorit tė Ditės sė Pavarėsisė, Patriarku Bartholomeu zuri vendin e tij nė stendėn VIP-apave.
    Sė bashku me presidentėt e Letonisė, Estonisė, Lituanisė dhe Maqedonisė sė Veriut. Nė ēfarė cilėsie ishte i pranishėm?
    Pyetja mbetet pa pėrgjigje.
    Te kush shkoi Bartholomeu?
    Nė mėnyrė nominale, Patriarku Bartholomeu nuk ka tufė nė Ukrainė. Edhe "Kisha Ortodokse e Ukrainės" siguron se titulli i tij "ekumenik" nuk ėshtė njė shenjė e fuqisė, por vetėm njė trashėgimi historike qė daton nga koha e Perandorisė Bizantine. Si pasojė, patriarku i Kostandinopojės nuk ka epėrsi mbi "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės" dhe nuk ėshtė asnjė pėr ukrainasit. Nė fakt, kjo u konfirmua nga vizita nė Ukrainė - madje edhe midis mbėshtetėsve tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės", ardhja e Bartholomeut nuk ngjalli interes.
    Le tė thellohemi nė historinė e kohėve tė fundit pėr njė krahasim.
    Nė 2009, 2010, 2011 dhe 2013, Patriarku Kirill i Kishės Ruse vizitoi Ukrainėn.
    Le tė shohim se si e pėrshėndesin besimtarėt. Njė numėr i madh njerėzish ndjekin shėrbesat me pjesėmarrjen e patriarkut tė Kishės Orthodhokse Ruse, dhe mė e rėndėsishmja, kush erdhi atje erdhi me iniciativėn e vet.
    Nė kuadrin e ardhjes tė Patriarkut Bartholomeu,
    ne mund tė shohim njė pamje krejtėsisht tė ndryshme.
    Mė 21 gusht, nė Katedralen e Shėn Mikailit tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės ", u zhvillua " dhoksologjia ",
    njė funksion solemn pėr takimin e patriarkut tė Kostandinopojės.
    Si katedralja ashtu edhe i gjithė sheshi pėrpara duhej tė ishin tė mbushur me njerėz tė etur pėr tė pėrshėndetur patriarkun qė i dha Tomosin "Kishės Ortodokse tė Ukrainės".
    Por nė realitet gjithēka ishte ndryshe.
    Vėrtetė, katedralja ishte plotė, vetėm me "klerikė" tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" tė cilėt mbanin tė njėjtėn kamilavkia (shami e priftėrinjve ).
    Ē' kishte vetėm disa duzina besimtarė, siē mund tė shihet qartė nė pamjet e transmetimit.
    Nė mbrėmjen e sė njėjtės ditė, Patriarku Bartholomeu kreu mbrėmėsoren nė kishėn e Shėn Andreas, e cila ishte transformuar nė stavropegjinė e Fanarit nga autoritetet ukrainase. ( si shpėrblim ).
    Situata ėshtė identike: ne mund tė shohim "episkopėt" e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės", gazetarėt dhe "famullistėt VIP-a": Poroshenko, Jurash, krimineli Petrovskij.
    Ne nuk shohim besimtarė tė thjeshtė. Kjo duhej tė ishte korrigjuar nė shėrbimin nė Katedralen e Shėn Sofisė, i cili u zhvillua mė 22 gusht.
    Njė ditė mė parė, nga tė gjitha krahinat mbėrritėn mesazhe nė lidhje me organizimin e autobusėve pėr kėtė shėrbim nė "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės", e cila ndihmoi nė sjelljen e mė shumė se njė mijė njerėzve nė vend, tė cilėt u pėrzien me "klerikėt" e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės".
    Si rezultat, fotografia televizive doli shumė bukur. Qėllimi u arrit....
    Por nėse kujtojmė deklaratat e fundit tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės", sipas tė cilave 58% e tė gjithė ukrainasve identifikohen me kėtė strukturė, ato nuk duhet tė ishin qindra apo mijėra, por miliona.
    Sjellja e "episkopėve" tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" ėshtė gjithashtu shumė domethėnėse kur patriarku ekumenik mbajti fjalimin e tij epokal.
    Duke qėndruar nė altar, ata qeshin, flasin nė telefon dhe debatojnė me zė tė lartė pėr diēka mes tyre.
    Ata nuk dėgjojnė, nuk janė tė interesuar.
    Nė tė njėjtėn kohė, kishte dhjetėra mijėra besimtarė tė vėrtetė nė Ukrainė tė cilėt mezi prisnin tė takonin Patriarkun Bartolomeu, edhe pse jo nėn maskėn qė ai kishte planifikuar.

    Bartholomeu dhe Kisha Orthodhokse e Ukrainės

    Edhe para ardhjes sė kreut tė Fanarit, pati njė valė protestash kundėr vizitės sė tij, kjo ngjau praktikisht nė tė gjitha dioqezat e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.
    Famullitarėt shkruan postera duke i kėrkuar qė tė pėrmbahet nga vizita. ( mos tė vijė ) !
    Arsyeja ėshtė e thjeshtė dhe e qartė:
    Legalizimi i skizmatikėve ukrainas nga Bartholomeu ka sjellė probleme tė mėdha pėr shumė komunitete: 144 vende adhurimi tė sekuestruara nga sulmuesit e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės", qindra ri-regjistrime tė paligjshme, tė cilat nė ēdo moment mund tė ēojnė nė konfiskimet. Famullitarėt dhe rektorėt e rrahur, priftėrinjtė dhe familjet e tyre tė dėbuara nga shtėpitė e tyre, armiqėsia dhe urrejtja janė tė gjitha pasoja katastrofike tė ndėrhyrjes sė Fanarit, tė cilėn Patriarku Bartholomeu e quan njė bekim pėr ukrainasit. Kėto nuk janė tė gjitha fantazi elementesh margjinalė; ka njė sasi tė madhe tė materialeve video dhe dėshmive tė viktimave.
    Pėr mė tepėr, komunitetet e dhjetėra fshatrave, nga tė cilėt fansat ( tifozėt ) e Bartholomeut u rrėmbyen kishat, kanė arritur tė ndėrtojnė tė reja sot.
    Pėr kėta njerėz, udhėheqėsi i Fanarit nuk ėshtė njė bari i Krishtit, por njė person qė nisi pėrpjekjen pėr tė shkatėrruar Kishėn e tyre.
    Njė kishė me miliona famullitar.
    Kur u bė e qartė se Bartholomeu ende kishte ndėrmend tė shkonte nė Ukrainė, besimtarėt vendosėn ta takonin pėr t'i treguar situatėn e vėrtetė nė fytyrė atij.
    Shumė famullitarė tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės janė bashkuar pėr tė mbrojtur Kishėn e tyre nė bashkimin publik "Miriane" ("Laikė").
    Ata i dėrguan njė letėr Fanarit duke kėrkuar njė takim mė 21 gusht para Rada Verkhovna. ( parlamentit )
    Kur Patriarku Bartholomeu fluturoi pėr nė Ukrainė, mijėra famullitarė u rreshtuan pėrgjatė autostradės nga aeroporti nė Kiev. Ata mbajtėn postera me njė ftesė pėr Bartholomeun pėr njė takim dhe me portrete tė FortLumturisė sė Tij Kryepiskopit Onufrij, pėr tė cilin Fanari nė fantazinė e vet "i hoqi" titullin e tij tė Mitropolitit tė Kievit.
    Parrulla tė mėdha u varėn nėpėr rrugėt me njė ftesė pėr njė takim. Kėshtu, Bartholomeu ndoshta e dinte se e prisnin...
    Dhe kėshtu erdhi dita e takimit, kur mbi 10.000 ukrainas u mblodhėn para Rada Verkhovna.
    Ēfarė bėri njeriu qė pėrsėrit vazhdimisht shqetėsimin e tij pėr unitetin e orthodhoksisė ukrainase, pėr mirėqenien e tė gjithė popullit ukrainas?
    Ndoshta, udhėheqėsi i Fanarit si njė bari i vėrtetė doli te besimtarėt, i dėgjoi ata dhe premtoi tė zgjidhė tė gjitha problemet?
    Jo. Ai zgjodhi t'i mbyllte sytė mbi ta.
    Proēesioni luksoz i Bartholomeut hyri nė Rada Verkhovna pėrmes oborrit.
    Gjithēka ndodhi si nė filmat me aksion tė Hollivudit, nė pak ēaste: ndėrsa proēesioni u afrua, portat u hapėn dhe u mbyllėn vetėm pas makinės sė fundit. Po kėshtu, fshehurazi, pas njė takimi me Kryetarin e Parlamentit Dmitry Razumkov, Patriarku Bartholomeu u largua nga ndėrtesa pėrmes derės sė pasme. Ai as nuk shkoi te besimtarėt nė dy ditėt e ardhshme, kur ata mbajtėn njė takim lutjeje nėn dritaret e vendqėndrimit tė tij.
    (rezidencės).
    Prandaj, kreu i Fanarit nuk gjeti kohė pėr miliona besimtarė tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės. Le tė kontrollojmė pse ai ishte aq i zėnė.
    Kishte njė takim me presidentin, kryeministrin, presidentin e parlamentit, gjithashtu u takua me ish -presidentin Jushēenko, ish -presidentin Poroshenko, pati njė drekė festive nė ambasadėn greke, u takua me fėmijėt e tatarėve tė Krimesė dhe me ushtarakėt, foli nė njė forum tė veteranėve, mori pjesė nė njė pritje nė Akademinė Kiev-Mohyla, takoi diasporėn greke, mbolli pemė nė Vladimir Hill, i dha titullin arkon sponsorit tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės", "mbretit tė birrės "Andrej Matsola, dhe mori pjesė nė pritjen e Presidentit me rastin e Ditės sė Pavarėsisė.
    Siē mund ta shohim, programi ėshtė shumė i ngarkuar.
    Si mund tė gjendet kohė pėr tė takuar besimtarėt e rrėfimit mė tė madh tė vendit, Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, nė tė cilėn ka 12,500 famulli?
    Kėto fjalė janė ironike.
    Nėse Patriarku Bartolomeu do tė kishte qenė bari dhe jo politikan, ai do tė kishte dalė pėr tė takuar besimtarėt rrugės nga aeroporti.
    Por ai preferon tė mos i vėrejė ata, tė bėjė sikur nuk ekzistojnė.
    Sidoqoftė, kishte vetėm njė rast kur ai kujtoi Kishėn kanonike. Bartholomeu tha se ishte gati tė dėgjonte besimtarėt e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, por me kushtet e tij: "Ne i ftojmė nė kėtė kohė tė shenjtė dhe i thėrrasim me gjithė zemėr vėllezėrit tanė nė Krishtin, episkopėt e kėtij vendi, klerikėt dhe besimtarėt e tyre, tė cilėt nuk janė nė kungim me ne, pėr tė rishqyrtuar pozicionin e tyre dhe pėr tė nxitur bashkėjetesėn paqėsore dhe mirėkuptimin reciprok midis njerėzve dhe tė krishterėve orthodhoks vendas, duke ndarė njė dashuri pėr identitetin, pėr hir tė pajtimit dhe vendosjes sė tolerancės pėr tė gjithė, si kishė mėmė, ne jemi gjithmonė tė gatshėm tė dėgjojmė problemet, tė largojmė dyshimet, tė qetėsojmė ankthin, tė shėrojmė plagėt e tė gjithė fėmijėve tanė me hirin e Zotit, por brenda kuadrit tė njė tradite kishtare tė shenjtėruar ".
    Cila ėshtė "struktura e njė tradite kishtare tė shenjtėruar" nė sytė e Fanarit? Nuk ėshtė e vėshtirė tė merret me mend: do tė thotė tė pėrkulesh para laikut Sergei Dumenko.
    Ndėr tė tjera, Patriarku Bartholomeu mori pjesė nė njė takim tė Kėshillit Gjith-Ukrainas tė Kishave dhe organizatave fetare, ku foli nė detaje me katolikėt dhe uniatėt.
    Ai njoftoi aspiratėn e ortodoksėve dhe katolikėve pėr tė "rivendosur unitetin nė bashkim" dhe i dha kreut tė Uniatėve Svjatoslav Shevēuk njė panagjia me njė mbishkrim pėrkujtimor.
    Svjatoslav Shevēuk: "Pėr mua, kjo ėshtė njė shenjė simbolike qė kisha mėmė ėshtė e vėmendshme ndaj bijave tė saj, ndėrsa ne, si kishė bijė, respektojmė kishėn tonė amtare.
    Njė panagjia ėshtė njė shenjė e dinjitetit episkopal. Marrja e njė panagjie nga duart i patriarkut ėshtė njė shenjė e njohjes sė dinjitetit episkopal jo vetėm pėr mua, por edhe pėr peshkopatėn e kishės sonė ".
    ** *
    Cili ėshtė pėrfundimi? Patriarku Bartholomeu foli me autoritetet ukrainase, politikanėt, zyrtarėt shtetėrorė, por shmangu me kujdes ata qė ishte i detyruar tė takonte - ata qė ai vazhdimisht i quan tufa dhe fėmijėt e tij - besimtarėt e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.
    Si rezultat, ndarja, tė cilėn Fanari e rėndoi me Tomos-in e tij, mbeti dhe do tė vazhdojė mė tej...
    Ndėrsa mysafiri nga Turqia ndoqi pritjet dhe darkat, dhjetėra mijėra besimtarė tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės po luteshin nė njė proēesion tjetėr tė kryqit.
    Kėtė herė, te Lavra nė Pochaev.
    Hidhini njė sy kėsaj vidjo, ku 40,000 njerėz, pasi kanė udhėtuar pėr 250 kilometra, hyjnė nė manastir.
    Hidhini njė sy mitropolitėve tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, Fjodor-it tė Kamenets-Podolsky ose Sergej-it tė Ternopol ', tė cilėt ecnin pėr krahė me pelegrinėt e tjerė dhe krahasojini ata me politikanin pretendues
    Bartholomeu dhe pasuesve tė tij ukrainas. Dhe tani na tregoni:
    cili prej tyre duhet tė zgjidhet si udhėzues nga njė besimtar i zakonshėm, i cili po kėrkon rrugėn drejt Krishtit?
    Unė mendoj se pėrgjigja ėshtė e thjeshtė. ( e qartė )
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  4. #284

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Njė preēizim tė vogėl,
    Kisha pa thonjėza ėshtė kisha qė njihet nga tė gjitha kishat lokale.
    “Kisha” nė thonjėza, ėshtė njohur vetėm nga kisha turke, greke e pjesėrisht qipriote .
    Kjo e fundit ( “ kisha “ ) pa asnjė vashdimėsi apostolike…, pėr mė shumė,
    Ju mund tė shfletoni kėtė nėntemė.
    Edhe njė herė, shpesh fjalėt nuk arrijnė sa vizioni,
    pra pa u influencuar, ju ftoj tė shikoni me vėmendje videon mė lart.
    Kur nė njė kohė na shqetėsojnė viruset, dekretet nė funksion tė saj, si edhe vaksinat…
    Ne si besimtarė nuk duhet tė shmangim interesimin ndaj njė tragjedie qė po ndodh
    nė kurriz tė Orthodhoksisė, njė pėrēarje pa preēedent!
    Po kjo nuk po ndodh prej kushteve historike apo rrethanave tė diktuara nga vėshtirėsi tė ndryshme mbijetese.
    Po realizohet me bekimin e atij qė duhej tė ishte garanti i ruajtjes sė Besimit!
    Dhe mė e keqja, po ndodh pėrpara hundės ( indiferencės ) tė gjithė neve.
    Herėt o vonė, edhe neve do bėjmė pjesė nė njė nga kėto struktura.
    I bie, o me kė do tė mbajė vazhdimėsinė dhe nuk do tė devijojė,
    o me atė qė po realizon super kishėn internacionale!
    ( katolikė+uniatė+ortodoksė+protestant+etj+etj).
    Indiferenca oportuniste, nuk pi ujė!
    Pėrshėndetje
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 08-09-2021 mė 23:58

  5. #285

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Mirėnjohje dhe Falenderime pėr Kryepiskopin Anastas.


    Sot, 4 nėntor, Fortlumturia e Tij Anastasi, Kryepiskopi i Tiranės, Durrėsit dhe i Gjithė Shqipėrisė ka ditėlindjen. Ndjenja kryesore qė tė pushton vetvetiu ėshtė mirėnjohja dhe falėnderimi pėr veprėn e jashtėzakonshme qė ai ka kryer nė kėto 30 vite, e cila ka kontribuuar pėr pėrparimin e gjithė vendit. Ringritja nga hiri ateist i Kishės sonė ėshtė njė mrekulli e vėrtetė e Perėndisė, ndaj tė gjithė besimtarėve orthodhoksė dhe jo vetėm, i urojmė vite tė bekuara dhe me shėndet. Perėndia i dhėntė vite tė shumta nė udhėheqje tė Kishės sonė. Pėr shumė vjet, o Kryezot!

    * * * * *

    Anastas Janullatos, Kryepiskop i Tiranės, Durrėsit dhe i Gjithė Shqipėrisė, ėshtė Profesor Emeritus i Universitetit Kombėtar Kapodistrian tė Athinės, Anėtar Nderi i Akademisė sė Athinės, Senator Nderi i Akademisė Evropiane tė Shkencave dhe Arteve – Salzburg, Austri. Ai ka kombinuar dijen, kėrkimin dhe shkrimet teologjike me dėshminė, shėrbimin baritor dhe pėrpjekjet e krishtera nė fushėn sociale.

    Lindi nė Pire, Greqi, mė 4 nėntor 1929. Studioi teologji nė Universitetin e Athinės nga viti 1947 deri mė 1952, duke u diplomuar me rezultate tė shkėlqyera. Ai ndoqi studimet pasuniversitare nė Historinė e Feve, Misionin dhe Etnologjinė nė Universitetet e Hamburgut dhe Marburgut nė Gjermani, me bursė tė Fondacionit “Aleksandėr von Humboldt”. Ai u bė doktor i Teologjisė (Th.D.) i Fakultetit Teologjik tė Universitetit tė Athinės (summa cum laude me ēmim tė veēantė) nė vitin 1970. Flet greqisht, anglisht, frėngjisht, gjermanisht dhe shqip; lexon nė greqishten e vjetėr, latinisht, italisht dhe spanjisht (ai ka studiuar edhe dy gjuhė afrikane).

    Nė fushėn akademike

    Ai ka qenė profesor i Historisė sė Feve dhe Dekan i Fakultetit Teologjik tė Universitetit Kombėtar dhe Kapodistrian tė Athinės (1983-86). Ka qenė Anėtar Korrespondent i Akademisė sė Athinės (1993-2005).

    Ai studioi dhe njohu Induizmin, Budizmin, Taoizmin, Konfucianizmin, Islamin dhe Fetė afrikane nė vende ku kėto fe lulėzuan- nė Indi, Tailandė, Sri Lanka, Kore, Japoni, Kinė, Kenia, Uganda, Tanzani, Meksikė dhe Karaibe.

    Ai ėshtė nderuar me Doktoratura nderi tė Teologjisė ose tė Filozofisė nga 20 universitete ose Fakultete apo Departamente Universitare (Greqi, SHBA, Rumani, Qipro, Gjeorgji, Shqipėri dhe Itali). U nderua me titullin e Profesorit tė Nderit tė Fakultetit tė Administrim Biznesit tė Universitetit tė Atikės Perėndimore (2020). Gjithashtu iu dha dekorata mė e lartė shkencore e Universitetit Aristotelian tė Selanikut, “Aristoteli i Artė” (2018).

    Ai ėshtė autor i 24 librave (kėrkime fetare, ese rreth hierapostullimit, spiritualitetit orthodhoks) dhe ka publikuar mė tepėr se 200 studime dhe artikuj me tema teologike e fetare. Librat dhe tekstet e tij janė pėrkthyer nė 17 gjuhė (shih bibliografinė e bashkėngjitur).

    Shėrbesa nė Kishė

    Ai u hirotonis dhjak nė vitin 1960, si prift mė 1964, duke marrė edhe ofiqin e arkimandritit dhe u hirotonis episkop i Andrusės pėr tė qenė Drejtori i Pėrgjithshėm i “Shėrbimit Apostolik tė Kishės sė Greqisė” nė vitet 1972-91. Luajti rol nismėtar nė ringjalljen e misioneve orthodhokse nė vende tė tjera, nga viti 1958 e nė vazhdim. Ai ishte Kryepiskop nė detyrė (Locum Tenens) i Mitropolisė sė Shenjtė tė Irinupojės (Afrika Lindore: Kenia, Uganda, Tanzani), ku kreu njė vepėr tė gjerė fetare dhe sociale. Nė vitin 2009, u nderua si “Bamirės i Madh i Patriarkanės sė Aleksandrisė dhe i gjithė Afrikės”.

    Si Kryepiskop i Tiranės, Durrėsit dhe i Gjithė Shqipėrisė (1992 e nė vazhdim), nė rrethana jashtėzakonisht tė vėshtira, ia doli mbanė me sukses tė ringrinte dhe rindėrtonte Kishėn Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė, qė ishte shpėrbėrė krejtėsisht pėr 23 vjet. Ai kreu njė vepėr tė shumanshme nė fushat e edukimit, kujdesit shėndetėsor, tė kulturės, ambientit si dhe nė projekte humanitare, sociale dhe tė mirėqenies. Pėr tė krijuar vende tė komunikimit shpirtėror midis njerėzve dhe me Perėndinė, ai ngriti 155 kisha tė reja, restauroi 63 tė vjetra dhe riparoi 160 kisha tė dėmtuara. Pėr mė tepėr ai ndėrtoi 70 ndėrtesa tė tjera, si shkolla, klinika dhe qendra rinore. Ai ėshtė pėrpjekur pėr tė mbėshtetur pa u lodhur lehtėsimin e tensioneve tė shumta nė Ballkan. Nė vitin 2000, pas propozimit tė 33 anėtarėve tė Akademisė sė Athinės dhe tė shumė personaliteteve nė Shqipėri, ai u nominua kandidat pėr ēmimin Nobel.

    Ai ėshtė zgjedhur vazhdimisht nė pozicione tė nderuara nė drejtimin e organizatave ndėrkombėtare. Pozicione tė tilla si anėtar i Grupit Theologjit tė Punės nė Dialogun midis Kėshillit Botėror tė Kishave me Njerėz tė Feve dhe Ideologjive tė gjalla (DFI) (1974-83); Moderator i Komisionit tė Misionit dhe Ungjillėzimit Botėror (1984-91); anėtar i Kėshillit Evropian tė Udhėheqėsve Fetarė (ECRL) (2001-12); Zėvendėspresident i Konferencės sė Kishave Evropiane (2003-2009), President i Kėshillit Botėror tė Kishave (2006-13) dhe President Nderi i Konferencės Botėrore tė Feve pėr Paqen (2006 e nė vazhdim).

    Ai ėshtė nderuar me 30 medalje dhe ēmime nga shumė Kisha Orthodhokse dhe vende tė ndryshme, duke pėrfshirė kėtu Kryqin e Madh tė Urdhrit tė Nderit tė Republikės Greke (1997); Ēmimin “Athinagora” pėr tė Drejtat e Njeriut, Nju Jork (2001); Ēmimin “pėr veprimtari tė shquar nė lidhje me unitetin e Popujve orthodhoksė” (Moskė, 2006); Medaljen e Gjergj Kastriot Skėnderbeut tė dhėnė nga Presidenti i Republikės sė Shqipėrisė pėr “kontributin e tij nė harmoninė fetare dhe bashkekzistencėn paqėsore nė Shqipėri” (2010); ēmimin Klaus Hemmerle tė Lėvizjes Ndėrkombėtare tė Fokolarėve pėr pėrpjekjet e tij “pėr tė qenė njė ndėrtues urash midis komuniteteve fetare dhe popujve tė ndryshėm” Aahen, Gjermani (2020).

    Kontributi i tij nė teologji, nė dėshminė e krishterė, nė dialogun ndėr tė krishterė dhe ndėrfetar dhe nė bashkekzistencėn paqėsore tė popujve dhe komuniteteve fetare ėshtė njohur ndėrkombėtarisht.

    Burimi: Faqa kryesore e KOASH orthodoxalbania
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  6. #286

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Pas pushtimit nė Ukrainė, Patriku po vepron njėlloj .
    Shpresojmė qė, opinioni publik grek dhe tė gjirhė besimtarėt tė zgjohen…


    Njė vendim i ofron njė kishė tė Athinės Kryedioqezės sė Athinės,
    duke zemėruar Patriarkun Bartolomeu qė pretendon kishėn.


    Mėsojmė nga ;
    Orthochristian.com, 11 nėntor 2021


    Kisha e Greqisė dhe Patriarkana e Kostandinopojės janė angazhuar prej disa vitesh nė njė mosmarrėveshje ligjore pėr kishėn e Shėn Gjergjit nė pronėn Probona nė Athinė.
    Tė hėnėn, Kėshilli Bashkiak i Athinės vendosi nė favor tė kryepeshkopatės sė Athinės, duke i dhėnė asaj pėrdorimin falas tė kishės pėr 50 vjet, siē raportojnė Ekathemerini dhe Romfea.
    Patriarkana u pėrpoq tė pengonte Kėshillin tė diskutonte kėtė ēėshtje, por pėrpjekjet e saj dolėn tė pasuksesshme. Dhe Patriarku Bartolomeu nuk humbi kohė duke shprehur zhgėnjimin e tij pasi mėsoi vendimin, duke dėrguar Mitropolitin Emmanuel tė Kalqedonit pėr tė bėrė njė vizitė pakėnaqėsie tek Kryepiskopi Hieronimos i Athinės.
    Nga ana tjetėr, kryepiskopi u pėrgjigj se nuk mund tė pranonte lėvizjet e Patriarkanės pėr tė zotėruar kishėn, lėvizje qė duken si njė grabitje.
    Mosmarrėveshja pėr kishėn, tė cilėn Kostandinopoja dėshiron ta shndėrrojė nė pėrfaqėsi ( stavropijali ) tė saj nė Athinė, apo edhe nė njė ekzarkat, pa bekimin e Kryepiskopit Hieronimos ose edhe tė
    Sinodit grek ishte njė nga arsyet pse Kryepiskopi i Athinės nuk kishte marrė pjesė nė Sinodin e Primatėve, i cili u mblodh nė fillim tė vitit 2016 pėr t'u pėrgatitur pėr kėshillin e Kretės atė verė.
    Marrėdhėniet dukej se u pėrmirėsuan pasi patriarku vizitoi Athinėn nė vitin 2019 dhe pasi Kryepiskopi Hieronimos ra dakord pėr presionin nga Kostandinopoja dhe hyri nė kungatė me skizmatikėt me pahir tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės". Megjithatė, e njėjta ēėshtje delikate ka lindur.
    Sipas burimeve tė besueshme tė Ekathemerini, Patriarku Bartolomeu madje mund tė anulojė udhėtimin e tij tė planifikuar nė Athinė tė programuar kėtė muaj pėr nder tė 30 vjetorit tė tij si patriark.
    Pėrveē pushtimit tė tij antikanonik tė Ukrainės, Kostandinopoja gjithashtu regjistroi ligjėrisht manastirin / shoqatėn e saj nė Republikėn Ēeke nė 2019 pa dijeninė dhe bekimin e Sinodit tė Shenjtė ēeko-sllovak. Patriarkana kėrcėnoi Fortlumturinė e tij Kryepiskopin e Pragės Mikail pėr rezistencėn ndaj kėtij pushtimi.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  7. #287

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Mitropoliti Hilarion:
    Pėr herė tė parė nė nivel ndėrkombėtar ėshtė njohur shkelja
    e tė drejtave tė besimtarėve tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.



    Mė 11 nėntor 2021, Komiteti i OKB-sė pėr tė Drejtat e Njeriut publikoi vendimin nė tė cilin shprehet qartė shqetėsimi pėr shkeljen e tė drejtave tė besimtarėve tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.
    Ky dokument kėrkon gjithashtu qė qeveria e Ukrainės tė garantojė lirinė e fesė nė vend
    dhe tė hetojė tė gjitha rastet e dhunės qė ushtrohet ndaj besimtarėve qė kanė ndodhur atje.

    Duke komentuar kėtė vendim nė programin televiziv "Kisha dhe Bota",
    presidenti i Departamentit pėr Marrėdhėniet e Jashtme Kishtare (DECR) i Patriarkanės sė Moskės Mitropoliti i Volokolamsk Hilarion e miratoi atė dhe theksoi se pėr herė tė parė nė nivel ndėrkombėtar, ėshtė thėnė qartė se nė Ukrainė shkelen tė drejtat e besimtarėve.

    “Ne e dimė se si ka ndodhur nė tė vėrtetė i ashtuquajturi kalim i komuniteteve tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės nė strukturėn skizmatike: nė shumicėn e rasteve nuk ka pasur kalim tė lirė, por ka ndodhur njė pėrvetėsim i kishave.
    Dhe kėto u shoqėruan me dhunė dhe rrahje.
    Besimtarėt janė dėbuar nga kishat, priftėrinjtė janė dėbuar”, kujtoi kryetari i DECR.

    Ai tėrhoqi vėmendjen e shikuesve pėr faktin se shumė kisha qė i janė vjedhur Kishės kanonike tė Ukrainės tani janė tė mbyllura, ndėrsa komunitetet e dėbuara celebrojnė jashtė ose detyrohen tė qėndrojnė nė dhoma me qira.
    Nė disa raste, nė vend tė kishave tė pushtuara janė ndėrtuar kisha tė reja.

    “Kjo paligjshmėri qė u praktikua nė kohėn e Presidentit Poroshenko nuk ka pasur njė vlerėsim tė drejtė nga komuniteti ndėrkombėtar.
    Tani njė vlerėsim i tillė ėshtė bėrė dhe kjo ėshtė e rėndėsishme nė vetvete”, theksoi Mitropoliti Hilarion.

    Duke iu pėrgjigjur pyetjes sė prezantuesit tė programit se si ky vendim mund tė ndikojė nė situatėn e tė drejtave tė besimtarėve nė Ukrainė, Mitropoliti tha: "Unė mendoj se kjo varet, para sė gjithash, nga autoritetet ukrainase.
    Nėse ata dėgjojnė atė qė ka thėnė OKB-ja, nėse duan tė ndalojnė valėn e persekutimit kundėr Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, sot ata i kanė tė gjitha mundėsitė.”

    Burimi: Mospat.ru
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  8. #288

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Pėrpjekje djallėzore pėr tė devijuar grigjėn e Perėndisė, ndodhin jo vetėm larg nesh gjeografikisht …, por sprovat e Besimit ndonjėherė mund tė ndodhin edhe nė “dhomėn e pritjes” mu nė zemėr tė atdheut tė shqiptarėve.


    Mėsojmė nga orthodoxalbania.org



    Mitropolia e Shenjtė e Elbasanit, Shpatit dhe Librazhdit,
    Deklaratė.



    Zoti Jisu tha: “Nė tė vėrtetė, nė tė vėrtetė po ju them: Ai qė nuk hyn nėpėr derė tė vathės sė deleve, por ngjitet nga njė anė tjetėr, ai ėshtė vjedhės dhe kusar.” Ungjilli sipas Joanit 10:1.
    Kėto ditė u informuam pėrmes mediave televizive lokale dhe rrjeteve sociale pėr “vizitėn” e papritur nė qytetin e Elbasanit, tė njė personazhi sa enigmatik aq edhe qesharak, i prezantuar si “Kryepeshkopi i Rumanisė” i kalendarit tė vjetėr pėr tė gjithė vllenjtė nė botė me emrin Vasic Moisije.
    Personi nė fjalė kryen njė “ceremoni” fetare tė ēuditshme nė qilarin e shtėpisė sė mikpritėsit tė tij Nikolla (Bllazhde) Xhufka, qė ky i fundit kėrkon ta paraqesė si “kishė katakomb”, e nė fund tė saj, nėn flamurin kombėtar tė Rumanisė varur nė murin e shtėpisė pretendohet se tashmė Nikolla ėshtė dorėzuar “prift” prej tij.
    Njė skenė e tillė do tė ishte e pėrshtatshme pėr njė komedi satirike, por fatkeqėsisht gjithēka kryhet nėn emrin e ortodoksisė dhe tė simboleve tė shenjta qė Kisha jonė Ortodokse i ruan me aq fanatizėm dhe i nderon me pėrkushtim. Gjithēka e paraqitur dhe kryer aty nuk ka asgjė tė shenjtė dhe kanonike, pėrkundrazi, provokojnė vetėm indinjatė dhe zemėrim tek besimtarėt dhe kleri ortodoks nė Shqipėri.
    Kleriku nė fjalė, prezantuar si “Kryepiskopi i Rumanisė”, i cili bėn deklarata nė gjuhėn serbe, me flamurin e Rumanisė nė sfond, si pėrfaqėsues i vllenjve dhe jep leksione atdhetarie pėr shqiptarėt, ėshtė jo vetėm njė ironi e tepruar, por sinjalizon dhe njė rrezik tė pėrfshirjes sė ēėshtjeve politike me sfond fetar dhe axhenda tė dyshimta nė zemėr tė vendit tonė, nė qytetin e Elbasanit.
    Shprehim keqardhjen tonė, qė nė kėtė rrugė tė gabuar dhe tė rrezikshme, ėshtė pėrfshirė i riu Nikolla (Bllazhde) Xhufka, i cili ka qenė pėr njė kohė pranė Kishės sonė, ende pa mbushur moshėn e duhur, pa arsimimin fetar, injoron dhe shkel katėrēipėrisht kanonet dhe rregullat e Kishės Orthodhokse, kėrkon tė prezantohet si klerik dhe prift ortodoks!
    Ju bėjmė me dije; besimtarėve ortodoksė tė Mitropolisė tonė tė Elbasanit, Shpatit dhe Librazhdit, autoriteteve dhe institucioneve vendore, komuniteteve tė tjera fetare dhe opinionit tė gjerė publik se: Nikolla (Bllazhde) Xhufka nuk konsiderohet klerik dhe as prift nga ana e Kishės Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė. Dorėzimi i tij konsiderohet i pavlefshėm dhe nė kundėrshtim tė hapur me Kanonet e Kishės Orthodhokse.
    Gjithashtu, ju kėrkojmė organeve kompetente ligjore dhe administrative, qė ta shohin me shumė vėmendje kėtė incident dhe tė ndjekin sipas kompetencave qė u jep ligji dhe detyra, qė fenomene tė tilla tė pėrēarjes me bazė nacionaliste, fetare dhe politike tė merren seriozisht nė konsideratė dhe tė parandalohet pėrshkallėzimi i tyre.
    Mbarėvajtja e Kishės Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė nuk mund tė jetė nė dorėn e njė personi anonim dhe as tė njė aventurieri djaloshar, tė cilėt pėr ambicie e delire personale janė tė gatshėm tė pėrfshihen nė lojėra dhe axhenda tė rrezikshme me pasoja tė rėnda pėr Kishėn dhe vendin tonė.
    Mitropolia e Elbasanit, Shpatit dhe Librazhdit, drejtohet prej disa vitesh nga Imzot Andoni, njė shqiptar i formuar me edukim fetar dhe tė pėrgjithshėm, i cili me devocionin dhe pėrkushtimin e tij gėzon respektin dhe vlerėsimin e besimtarėve dhe tė gjithė shoqėrisė sonė nė Elbasan dhe nė mbarė vendin. Pėrpjekjet pėr tė pėrēarė Kishėn Orthodhokse, edhe nė kėtė rast, me hirin dhe ndihmėn e Zotit, do tė dėshtojnė. Amin.

    Elbasan, mė 24 nėntor 2021
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  9. #289

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Sinodi i Shenjtė i Kishės ruse njofton pranimin e 102 klerikėve afrikanė nė juridiksionin e saj dhe krijimin e dioqezave afrikane

    Publikuar: 30/12/2021 Orthochristian.com

    Sinodi i Shenjtė i Kishės Orthodhokse Ruse u mblodh nė Moskė nėn presidencėn e Shenjtėrisė sė Tij Patriarkut Kirill.
    Ndėr vendimet e tij, Sinodi ka vendosur tė mirėpresė 102 klerikė afrikanė nė juridiksionin e tij me kėrkesėn e tyre, siē raporton Patriarchia.ru.
    Sinodi dėgjoi njė raport nga Shkėlqesia e Tij Kryepiskopi Leonid i Jerevanit dhe Armenisė mbi apelet e klerikėve tė shumtė nga e gjithė Afrika, tė cilėt refuzojnė njohjen e skizmatikėve ukrainas nga Patriarku Theodoros i Aleksandrisė dhe pėr kėtė arsye duan tė hyjnė nė Kishėn Ruse.

    Me bekimin e Patriarkut Kirill, kryepiskopi Leonid sė fundi udhėtoi nė Afrikė dhe u takua me shumė nga priftėrinjtė nė fjalė. Sot tė paktėn 100 famulli tė Patriarkanės sė Aleksandrisė, sė bashku me priftėrinjtė e tyre, kanė deklaruar se duan tė transferohen nė Kishėn Ruse.
    Shumė prej tyre paraqitėn pėr herė tė parė kėrkesėn e tyre nė vitin 2019, pasi Patriarku Theodoros fillimisht filloi tė pėrkujtonte udhėheqėsin skizmatik tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės", "Metropolitin” Epifani Dumenkon.
    Pasi Patriarku Theodoros u bashkua liturgjikisht me Dumenkon nė gusht, Sinodi Rus vendosi se nuk mund tė injoronte mė apelet e priftėrinjve.
    Kėshtu, pasi dėgjoi sot raportin e Kryepiskopit Leonid, Sinodi vendosi zyrtarisht "tė pranojė 102 klerikė tė Patriarkanės sė Aleksandrisė nga tetė vende afrikane nėn juridiksionin e Kishės Orthodhokse Ruse, sipas peticioneve tė paraqitura".
    Pėr mė tepėr, ai vendosi tė formojė Eksarkatin Patriarkal tė Afrikės, tė pėrbėrė nga Dioqeza e Afrikės sė Veriut dhe Dioqeza e Afrikės sė Jugut, Kryepiskopi Leonid u emėrua Eksark Patriarkal i Afrikės.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  10. #290
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    3,368
    Postimet nė Bllog
    1

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    ............................................
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ilia spiro : 04-01-2022 mė 00:40
    Duaje te afermin tend si veten

  11. #291

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Nė faqen e kishės sė Torinos www.ortodossiatorino.net lexohet njė analizė mbi;

    Kisha Ruse nė Afrikė:
    shkaqet dhe pasojat -
    nga Konstantin Shemljuk
    Unioni i Gazetarėve Orthodhoksė, 1 janar 2022

    Sinodi i Kishės Orthodhokse Ruse njoftoi krijimin e ekzarkatit tė vet nė Afrikė.

    Cila ishte arsyeja e kėtij vendimi dhe cilat janė pasojat e tij pėr Orthodhoksinė universale?

    Mė 29 dhjetor 2021, Sinodi i Kishės Orthodhokse Ruse shpalli krijimin e njė Eksarkati Afrikan, tė pėrbėrė nga dy dioqeza, nga Afrika e Veriut dhe Afrika e Jugut.
    Kėto dioqeza pėrfshijnė 54 vende afrikane, domethėnė tė gjitha shtetet e kontinentit.
    Pėrveē kėsaj, Sinodi pranoi 102 priftėrinj afrikanė nė gjirin e Kishės Orthodhokse Ruse, tė cilėt mė parė kishin paraqitur peticione me kėrkesėn pėrkatėse.
    Sinodi emėroi Kryepiskopin Leonid (Gorbaēov) tė Jerevanit dhe Armenisė si Mitropolit tė Klinit dhe Eksark Patriarkal tė Afrikės dhe ia besoi atij administrimin e dioqezės sė Afrikės sė Veriut dhe administrimin e pėrkohshėm tė dioqezės sė Afrikės sė Jugut.

    Ēfarė thonė kanunet?

    Nga kėndvėshtrimi i Patriarkanės sė Aleksandrisė (qė nė tė gjitha, pėrveē emrit, ėshtė Fanari), ky ėshtė njė vendim jokanonik, pasi Kisha Orthodhokse Ruse ka krijuar njė strukturė paralele nė njė territor tė njė juridiksioni tjetėr. Pranimi i klerit Aleksandrian nė Kishėn Ruse duhet tė konsiderohet gjithashtu jo-kanonik, nga kėndvėshtrimi i Patriarkut Theodoros.
    Sigurisht, njė analizė e hollėsishme e tė gjitha arsyeve kanonike pėr krijimin e Eksarkatit tė Kishės Orthodhokse Ruse nė Afrikė kėrkon njė artikull tė veēantė. Por edhe tani mund tė themi se si argumenti i parė ashtu edhe ai i dytė i Patriarkanės sė Aleksandrisė nuk kanė fuqi nė situatėn aktuale. Si ka ndodhur?
    ● Fanri shkeli kufijtė kanonikė tė Kishės Orthodhokse Ruse, duke pranuar skizmatikė nga "Patriarkana e Kievit" dhe "Kisha Ortodokse Autoqefale Ukrainase" nė kungatė, duke i riemėruar nė "Kisha Ortodokse e Ukrainės" (edhe pse mė parė, domethėnė pėr 330 vite, nuk e kishte kontestuar Mitropolinė e Kievit si pjesė e Kishės Orthodhokse Ruse);
    ● Patriarku Theodoros i Aleksandrisė fillimisht ftoi popullin ukrainas nė unitet me Fortlumturinė e tij Mitropolitin Onufrij (nė vjeshtėn e 2018), pra i kishės kanonike,
    pėr njė kohė tė gjatė (pothuajse njė vit) ai mbajti njė pozicion relativisht neutral dhe nė vitin 2019 ai pėrkujtoi Epifanij si primat kanonik tė Kishės nė Ukrainė,pėrgjatė Liturgjisė Hyjnore;
    ● Nė vitin 2021, Patriarku Theodoros u bashkua me Dumenkon, qė do tė thotė se ai shkeli njė sėrė rregullash kanunore (nė veēanti, Kanuni Apostolik 11), sipas tė cilit ai vetė u bė skizmatik;
    ● Kėshtu, Patriarku Theodoros ėshtė larguar nga Kisha, qė do tė thotė se ai nuk mund tė konsiderohet mė episkop kanonik nė vendet afrikane;
    ● Po kėshtu, tė gjithė ata klerikė dhe episkop qė janė dakord me njohjen e skizmės dhe nuk e kanė kundėrshtuar vendimin e patriarkut tė tyre pėr tu bashkuar me skizmatikėt, janė larguar nga Kisha;
    ● Ata priftėrinj dhe laikė tė Afrikės qė nuk janė dakord me njohjen e skizmatikėve, mbeten pa patriark dhe pa episkop;
    ● Kjo do tė thotė se vendimi pėr t'i pritur ata nėn juridiksionin e Kishės Orthodhokse Ruse ėshtė konsistent dhe, pėr shkak tė njohjes sė pėrēarjes “skizmės” ukrainase nga Patriarku Theodoros, korrespondon me frymėn e kanuneve.
    Pėr mė tepėr, territori historik kanonik i Patriarkanės sė Aleksandrisė, sipas rregullave tė Kishės, pėrbėhet nga Egjipti, Libia dhe Pentapoli. Juridiksioni i Kishės sė Aleksandrisė u shtri nė tė gjithė kontinentin afrikan vetėm nga patriarku Meletios (Metaksakis) nė shekullin e 20-tė.
    Kisha Ruse (si Kishat e tjera lokale) thjesht ka vėzhguar njė "status quo" e heshtur nė lidhje me kėto territore.
    Pėr mė tepėr, priftėrinjtė qė iu bashkuan Kishės Orthodhokae Ruse nuk shkelėn asgjė.
    Siē vuri nė dukje me tė drejtė protodhjakoni Konstantin Marēenko, "Kanuni 15 i kėshillit tė parė dhe tė dytė justifikon ndarjen nga patriarku dhe mitropoliti nėse ata predikojnė njė herezi qė tashmė ėshtė dėnuar.
    “Kisha Ortodokse e Ukrainės” ėshtė njė strukturė etnofile (struktura tė tilla zakonisht janė tė ndėrtuara me parullat: 'shtet i pavarur - kishė e pavarur') megjithatė etnofiletizmi ėshtė u dėnua nga Kėshilli i 1872,
    pėrveē kėsaj, vendimet e Kėshillave tė Moskės tė vitit 1992 dhe
    tė vitit 1997 (pėrsa i pėrket anatemimit tė Filaretit,) nuk janė anuluar kanonikisht”.
    At Konstantini beson se bashkimi me "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės" ėshtė i barabartė me "njohjen e heretikėve", qė do tė thotė se Patriarku Theodoros "ka rėnė tashmė nė herezi".
    Epo, fakti qė nuk ka pasur njė dėnim paqėsor tė kreut tė kishės sė Aleksandrisė do tė thotė vetėm se "tani Bizanti nuk ekziston mė dhe shumė gjėra janė thjesht teknikisht tė pazbatueshme.
    Por, deri mė tani nuk ka asnjė mėnyrė pėr tė thirrur njė Kėshill kundėr Bartolomeut. , Theodoro, Jeronimit dhe tė gjithė simpatizantėt e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės".
    Kjo do tė thotė, sipas priftit proto-dhjak, se priftėrinjtė e Afrikės qė u transferuan nė Kishėn Ruse kanė tė drejtė nga pikėpamja e kanuneve.

    Si do tė reagojnė fanariotėt ndaj krijimit tė Eksarkatit?

    Mė 30 dhjetor 2021, Patriarkana e Aleksandrisė shprehu "dhimbje" pėr paraqitjen e Eksarkatit tė Kishės Orthodhokse Ruse nė Afrikė, citoi Etėrit e Kishės dhe priftin George Florovsky dhe premtoi se "vendimi i Patriarkanės Ruse do tė diskutohet nė mbledhjen e radhės tė Sinodit tė Patriarkanės sė Aleksandrisė dhe mė pas do tė merren vendimet e duhura”.
    Ėshtė e qartė se fanariotėt dhe "miqtė e tyre jashtė shtetit" janė tė shqetėsuar sė bashku me Kishėn Aleksandriane, sepse ata e kuptojnė qė Kisha Ruse mund tė mos ndalet me kaq. Dioqezat afrikane tė Kishės Orthodhokse Ruse janė mund tė ndikojnė nė krijime tė mėtejshėme tė strukturave tė ngjashme nė Greqi dhe Turqi.
    Mė saktėsisht, nė territorin e atyre episkopėve qė njohin "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės".
    Prandaj, nuk ka dyshim se reagimi i Patriarkanės sė Aleksandrisė dhe Fanarit do tė jetė mjaft i vendosur dhe i parashikueshėm: njė ndėrprerje e kungimit eukaristik dhe njė “kėrkesė” drejtuar kishave tė tjera lokale pėr tė ndėrhyrė pėr tė mos-mbėshtetur Kishėn Orthodhokse Ruse.
    Gjithashtu, fanariotėt me siguri do tė pėrpiqen tė pėrdorin “asin qė merr tė gjitha" imagjinare qė kanė.
    Pėr shembull, ata do tė kėrcėnojnė Kishėn Serbe pėr legalizimin e pėrēarjeve maqedonase dhe malazeze.
    Nė raport me kishat e tjera, fanariotėt do tė pėrpiqen tė pėrshpejtojnė sa mė shumė procesin e njohjes sė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės". Kėshtu, nė prill 2022, kreu i Fanarit planifikoi prodhimin e miro-s, nė tė cilėn do tė ftohen primatėt e kishave lokale sė bashku me skizmatikun Epifanij Dumenkon.
    Pėr rrjedhojė, pėlqimi pėr tė kryer kėtė rit sė bashku me primatin skizmatik do tė nėnkuptojė njohjen e tij si primat legjitim i Kishės nė Ukrainė.
    Njė hap i tillė (qė nė fakt i ngjan shantazhit), sipas fanariotėve, duhet tė ndalojė Kishėn Ruse. Por nuk ėshtė kėshtu. Nė fakt, ka ardhur koha qė tė vendosim pikat mbi i-tė dhe mė nė fund tė vendosim se kush ėshtė nė pėrēarje dhe kush nė Kishė.
    Deri mė tani disa kisha lokale nuk janė prononcuar pėr Tomosin dhe pėr "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės" dhe pėrpiqen tė duken neutrale. Megjithatė tani ka ardhur koha.
    Pėr mė tepėr, nė aspektin e krijimit tė njė Ekzarkati nė Afrikė, Kisha Orthodhokse Ruse dėshmoi se ishte nė gjendje tė jepte njė pėrgjigje mjaft tė qartė dhe adekuate.
    Pėr momentin, Kisha Orthodhokse Ruse duket se po udhėheq konservatorizmin nė Orthodhoksi, dhe pėr kėtė arsye ka njė probabilitet tė lartė qė nėse kishat e tjera bien nė pėrēarje ( Skizėm ), besimtarėt me mentalitet tradicional nga vendet e tjera do t'i bashkohen Kishės Ruse.
    Nga ana tjetėr, Patriarku Theodoros dhe bashkėhelenistėt e tij nė personin e Patriarkut Bartolome, Kryepiskopit Jeronim dhe Kryepiskopit Krizostom do tė bėjnė gjithēka qė ėshtė e mundur pėr tė diskredituar Kishėn Ruse dhe pėr ta paraqitur kėtė hap si njė "krim tė tmerrshėm".
    Ndonse, Kisha Orthodhokse Ruse mund tė parashikojė reagimin e mundshėm tė fanariotėve dhe nuk do tė habitet spak.
    Kėrcėnimet, shantazhet dhe frikėsimet: si trajton Afrikėn pėr mospajtimin.
    Por pėrveē se bubullimave dhe vetėtimave do tė godasin Kishėn Orthodhokse Ruse nga ana e patriarkanės “ekumenike”, do tė godasin edhe ata priftėrinj qė vendosin tė largohen nga Kisha e Aleksandrisė.
    Fakti ėshtė se kjo kishė ka 41 episkopė, rreth 500 priftėrinj (qė nga viti 2005), rreth 1 milion besimtarė, 43 dioqeza, rreth 1000 famulli dhe 6 manastire.
    Nėse supozojmė se nė 15 vjet numri i priftėrinjve nuk ėshtė rritur ndjeshėm (dhe duke pasur parasysh ngadalėsinė e punės misionare tė grekėve nė Afrikė, ka shumė tė ngjarė tė jetė kėshtu), atėherė transferimi i qindra klerikėve nėn homoforikėn e Patriarkut tė Moskės ėshtė njė fatkeqėsi pėr Kishėn e Aleksandrisė.
    Nė fillim tė tetorit, burimet pro-fanariote publikuan informacionin se 6 episkopė afrikanė ishin gati tė transferoheshin nė Kishėn Orthodhokse Ruse:
    Mitropolitėt Meletios tė Kartagjenės, Serafimi i Zimbabvesė dhe Angolės, Makarios i Nairobit dhe Kenias, Innokentios i Ruandės, Athanasios i Kirenės dhe episkopi Neofit i Nyerit dhe i malit Kenia. Nėse kjo ėshtė e vėrtetė, atėherė ndikimi i Patriarkanės sė Aleksandrisė, tashmė kaq i parėndėsishėm nė kontinentin afrikan, do tė dėshtojė.
    Patriarku Theodoros u paralajmėrua se kthimi nė pėrēarje do tė ēonte nė probleme tė mėdha brenda Patriarkanės sė Aleksandrisė.
    Por ai preferoi tė pretendonte se asgjė nuk po ndodhte dhe se gjithēka ishte nėn kontroll nė Afrikė. Megjithatė, nuk ėshtė kėshtu.
    Pėr shembull, nė dhjetor 2019, 27 priftėrinj nėnshkruan njė letėr tė hapur drejtuar Patriarkut Theodoros, nė tė cilėn shpreheshin kundėr njohjes sė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės", pasi "njė vendim i tillė u mor pa kėrkuar mendimin e klerit Afrikan , megjithėse afrikanėt pėrbėjnė shumicėn e klerit dhe tė famullive tė Patriarkanės sė Aleksandrisė”.
    Edhe disa episkopė tė Kishės sė Aleksandrisė janė shprehur kundėr skizmatikėve ukrainas. Nė veēanti, Mitropoliti Jonah i Ugandės, i cili deklaroi se Patriarku Theodoros i vetėm vendosi tė njohė "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės".
    Me sa duket pikėrisht pėr kėto arsye kreu i Kishės sė Aleksandrisė kishte nisur sė fundmi njė aktivitet tė paparė nė dioqezat qė i ishin besuar drejtimit tė tij shpirtėror dhe ishte e qartė se ai po pėrpiqej nė njė farė mėnyre tė kompensonte kohėn e humbur. Por dėshtoi. Kėshtu, vartėsit e tij iu drejtuan presionit tė egėr ndaj priftėrinjve me metoda tė bindjes shumė tė ndryshme nga ato tė pėrshkruara nė Ungjill.
    Pėr shembull, ne dimė raste nė tė cilat episkopėt grekė (nė veēanti episkopi Agathonikos i Tanzanisė) frikėsuan priftėrinjtė qė nuk ishin dakord me njohjen e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės", i kėrcėnuan me vrasje, i shantazhuan duke i dėbuar nga famullitė, i akuzoi pėr korrupsion dhe i pengoi nė ēfarėdo mėnyre tė shprehnin mendimin e tyre pėr ēėshtjen e Ukrainės.
    Pėr mė tepėr, ėshtė njė histori tjetėr e treguar nga At Georgij Maksimov: “episkopi grek Agathonikos thirri At Ambrose dhe i kėrkoi tė nėnshkruante njė dokument nė mbėshtetje tė vendimit tė Patriarkut Theodoros.
    At Ambrose refuzoi dhe episkopi Agathonikos refuzimit iu pėrgjigj duke i pėrgjysmuar At Ambrose rrogėn, por megjithatė ky nuk ndryshoi mendje (...) Mė 10 dhjetor 2021, episkopi Agathonikos e largoi At Ambrose nga detyra e rektorit tė kishės dhe e urdhėroi tė largohej sa mė shpejt nga shtėpia e famullisė me familjen.
    Tė nesėrmen, me drejtimin e episkopit grek, disa njerėz i hoqėn tė gjitha ikonat "ruse" nga kisha dhe i hodhėn nė derėn e At Ambrozit.
    Ky incident tronditi shumė priftėrinj orthodhoksė nė Tanzani, tė cilėt u shprehėn se as paganėt nuk i kanė lejuar kurrė vetes tė bėjnė gjėra tė tilla. .
    Kėto histori dėshmojnė jo vetėm pėr qėndrimin e pėrgjithshėm tė priftėrinjve afrikanė ndaj episkopėve grekė, por edhe pėr frymėn qė mbretėron midis atyre qė njohėn "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės".
    Pra, a ėshtė ēudi qė afrikanėt janė shumė mė tė tėrhequr nga rusėt sesa nga grekėt? Ska dyshim.
    Nga ana tjetėr, numri i atyre qė do t'i bashkohen Eksarkatit do tė rritet, gjė qė pėrfundimisht do tė ēojė nė degjenerimin e Patriarkanės sė Aleksandrisė nė kontinent nė njė strukturė margjinale dhe thjesht greke.
    Pėr mė tepėr, ata kurrė nuk e kanė fshehur identifikimin e tyre me helenizmin: e vėnė atė nė plan tė parė si njė synim misionar.
    Jo mė kot Patriarku Theodoros ftoi seminaristėt pėr tė predikuar helenizmin dhe jo Krishtin nė Afrikė dhe deklaroi se Kisha e Greqisė i plotėson krejtėsisht nevojat e Patriarkanės sė Aleksandrisė.
    Pra tani do tė jetė edhe mė e lehtė t'i kėnaqin ata ..., pasi numerikisht pak.

    Ēfarė do tė ndodhė tani?

    At Georgij Maksimov shkruan se "grekėt e Aleksandrisė ende nuk besojnė nė shkallėn e fatkeqėsisė sė tyre dhe nuk arrijnė ta kuptojnė atė. Megjithatė, nuk ėshtė ēudi, duke pasur parasysh izolimin e tyre monstruoz nga grigja e tyre afrikane, kur shumica e episkopėve grekė as nuk jetojnė. nė Afrikė ...
    Njohja ime me realitetet lokale mė bindi se misioni modern grek nė Afrikė i pėrngjet kryesisht njė "fshati Potjomkin" ( bėhet fjalė vetėm si fasadė ) i shfrytėzuar nga njė grusht episkopėsh grekė pėr tė mbledhur para nga grekėt nė vende tė tjera.
    Jo tė gjithė episkopėt grekė janė tė tillė , por shumė janė.
    Afrikanėt nuk janė budallenj dhe i shohin kėto ghėra.
    Acarimi i tyre ndaj episkopėve grekė ėshtė shtuar prej kohėsh.

    Afrika meriton mė mirė!

    Nga ana tjetėr, rusėt nuk kanė arrogancė ndaj afrikanėve, nuk kanė asnjė ndjenjė
    epėrsie dhe ekskluzivitet kombėtar apo fetar, as nuk kanė dėshirė tė promovojnė gjėra tė ngjashme me helenizmin nėn maskėn e krishterimit.
    Pėr mė tepėr, rusėt janė tė gatshėm tė ndihmojnė realisht njerėzit e vendeve afrikane, gjė qė ėshtė shumė e rėndėsishme nė kushtet e varfėrisė totale nė tė cilėn jetojnė kėta njerėz.
    Dhe nė kėtė kuptim, tė thuash se Rusia do tė "blejė" besnikėt afrikanė ndaj Kishės Orthodhokse Ruse ėshtė cinike dhe e gabuar, thjesht sepse njerėzit nė Afrikė mezi mbijetojnė dhe detyra e kishės ėshtė t'i ndihmojė ata.
    Kush e pengon Patriarkanėn e Aleksandrisė tė pėrmbushė kėtė detyrė? Askush.
    Kjo do tė thotė se edhe Kisha Ruse nuk duhet tė pengohet.
    Emėrimi i episkopiz Leonid nė selinė e re tregon se Kisha Orthodhokse Ruse ėshtė serioze nė zhvillimin e misionit tė saj nė Afrikė dhe nuk do tė kėnaqet me "thėrrimet qė bien nga tryeza e padronėve".
    Kjo do tė thotė se do tė hapen seminare tė reja teologjike, shkolla tė sė dielės, shkolla tė rregullta e kėshtu me radhė.
    Nėse Vladika Leonid bėn gjithēka siē duhet, sė shpejti lavdia e lashtė e Afrikės si njė nga avanpostet pararojė tė Kishės mund tė ringjallet nė Orthodhoksinė Universale.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  12. #292

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    EKZARKATI RUS I AFRIKĖS-FEJA DHE GJEOPOLITIKA;

    nga Andrei Vlasov
    Bashkimi i Gazetarėve Orthodhoksė, 4 janar 2022

    Kisha Orthodhokse Ruse ka shpallur krijimin e Eksarkatit tė Afrikės.
    Krijimi i Eksarkatit Afrikan ėshtė njėkohėsisht njė pėrgjigje ndaj njohjes sė skizmatikėve ukrainas nga Kisha e Aleksandrisė, dhe njė ngjarje e natyrshme nė botėn nė ndryshim.
    Nė fund tė vitit 2021, ndodhi njė ngjarje historike nė botėn orthodhokse qė do tė ketė njė ndikim tė madh pėr Kishėn:
    Kisha Orthodhokse Ruse njoftoi krijimin e Eksarkatit Patriarkal tė Afrikės.

    Kisha dhe politika:

    Ēėshtja e marrėdhėnies mes Kishės dhe politikės ėshtė shumė komplekse dhe e diskutueshme. Pėrgjatė historisė sė Kishės, nė periudha tė ndryshme dhe nė situata tė ndryshme politike, teologėt orthoks kanė shprehur pikėpamje tė ndryshme pėr kėtė ēėshtje. Nga njėra anė, ėshtė njė fakt i pamohueshėm se Zoti Jisu Krisht jo vetėm refuzoi tė pėrfshihej nė politikė, por hodhi poshtė mundėsinė e pjesėmarrjes sė tij nė tė.
    Zoti gjithashtu i urdhėroi apostujt e tij qė tė mos merren me politikė: "Shkoni, pra, dhe bėni dishepuj nga tė gjitha kombet, duke i pagėzuar nė emėr tė Atit tė Birit dhe tė Frymės sė Shenjtė..." (Mateu 28:19).
    Misioni i Kishės si Trupi i Krishtit nuk ėshtė aspak tė marrė pjesė nė proceset politike.
    Nga ana tjetėr, Kisha nuk jeton nė njė vakum, por nė njė botė ku politika ėshtė pjesė pėrbėrėse dhe ka tė bėjė me tė gjitha fushat e jetės njerėzore.
    Nė historinė e Kishės ka ndodhur mė shumė se njė herė qė orthodhoksėt dhe heretikėt t'u pėrkisnin kampeve tė ndryshme politike. Kėshtu ndodhte edhe nė polemikėn me arianėt, me ikonoklastėt etj.
    Fitorja e Orthodhoksisė apo disfata e saj (njė disfatė e ndėrmjetme, siē ka treguar historia e mėvonshme) shpesh shoqėrohej me fitoren e njėrės apo tjetrės forcė politike.
    Nė pėrgjithėsi, askush nuk di se si ta zgjidhė kėtė dikotomi. Por ka disa pretendime qė duken tė sakta:

    ● Sė pari, Kisha nuk duhet t'i lejojė vetes tė shkelė normat morale ose rregullat kanunore kur ndėrvepron me forcat politike;
    ● Sė dyti, Kisha nuk duhet t'u shėrbejė interesave politike;
    ● Sė treti, Kisha nuk duhet tė lejojė qė tė lidhet me asnjė forcė politike;
    ● Sė katėrti, nė varėsi tė tre kushteve tė mėparshme, Kisha mund tė pėrfitojė nga ndihma ose
    tė mundėsive qė mund t'i ofrohen nga njė shtet apo forcė e caktuar politike.
    Ēfarė thonė kanunet
    A i shkeli Kisha Orthodhokse Ruse kanunet e shenjta duke hyrė nė territorin kanonik tė njė kishe tjetėr lokale dhe duke krijuar njė hierarki paralele atje? Mbėshtetėsit e Fanarit / "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" / Patriarkanės sė Aleksandrisė thonė pa mėdyshje po nė botimet e tyre: ashtu ndodhi, dhe pėrveē kėsaj, krijoi njė pėrēarje nė Afrikė.
    Sidoqoftė, ēdo person i arsyeshėm mund tė shohė se akti i Kishės Orthodhokse Ruse ėshtė vetėm njė reagim ndaj pėrēarjes sė vėrtetė qė Fanari krijoi nė 2018 duke legalizuar skizmatikėt ukrainas nė territorin kanonik tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.
    Nė tė njėjtėn kohė, Kisha Orthodhokse e Ukrainės ( ajo kanonike ) nuk ishte nė pėrēarje me Kishėn Orthodhokse ( universale ) nė kohėn e pushtimit prej Patriarkanės sė Kostandinopojės, nuk ishte akuzuar pėr herezi dhe nuk ishte fajtore pėr akte apo vendime tė pahijshme.
    Kur hierarkia e Kishės Orthodhokse Ruse paralajmėroi Fanarin se ndėrhyrja nė Ukrainė do tė hapte njė "kuti tė Pandorės", askush nuk donte ta dėgjonte.
    Nė rastin e krijimit tė Eksarkatit Rus nė Afrikė, situata ėshtė thelbėsisht e ndryshme: Patriarkana e Aleksandrisė, duke njohur "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės", ka devijuar qartėsisht drejt pėrēarjes (skizmės ).
    Vendimi i Sinodit tė Shenjtė tė Kishės Orthodhokse Ruse i 29 dhjetorit 2021 thotė: "Pas devijimit nė pėrēarjen e Patriarkut Theodoros tė Aleksandrisė, pėrkujtimi i tij pėr kreun e tė ashtuquajturės "Kisha Ortodokse e Ukrainės” nė Liturgjinė hyjnore e 8 nėntorit 2019 mes primatėve tė kishave autoqefale, e njohjes sė grupimit skizmatik tė sipėrpėrmendur dhe e bashkėcelebrimit me kren e saj mė 13 gusht 2021, pjesė e klerit tė Patriarkanės sė Aleksandrisė, pasi deklaruan mosmarrėveshjen e tyre me pozitėn e primatit, iu drejtua patriarkut tė Moskės dhe tė gjithė Rusisė me kėrkesėn pėr t'u pranuar nė gjirin e Kishės Orthodhokse Ruse”.
    Kjo do tė thotė, nė kohėn e krijimit tė Eksarkatit Patriarkal Rus tė Afrikės, Patriarkana e Aleksandrisė ishte tashmė nė pėrēarje ( Skizmatike ).
    Mund tė vėrehet se Kisha Orthodhokse Ruse ka vepruar absolutisht nė mėnyrė kanonike nė kėtė situatė, ashtu si edhe klerikėt afrikanė, tė cilėt janė ndarė nga kungimi me patriarkun e tyre pėr t'u bashkuar me Kishėn Orthodhokse Ruse.
    Por jo gjithēka ėshtė kaq e thjeshtė dhe e paqartė.
    Ekziston kanuni 15 i kėshillit tė parė dhe tė dytė tė Konstandinopojės, i cili pėrshkruan se klerikėt duhet tė ndahen nga episkopėt e tyre nėse kėta tė fundit devijojnė nė herezi: "Por pėr ata qė, pasi u dėnuan pėr ndonjė herezi nga Sinodet e Shenjta ose nga Etėrit. , ata ndahen nga kungimi me primatin e tyre, dmth sepse ai predikon publikisht herezinė dhe e meson haptazi ne kishė, njerėz si keta jo vetem qe nuk i nenshtrohen dėnimit kanonik sepse janė izoluar nga kungimi me njė tė ashtuquajtur episkop pėrpara sqarimit sinodal, por ata do tė konsiderohen tė denjė pėr nderimin e duhur nė mesin e orthodhoksėve, nė fakt ata nuk kanė dėnuar episkopėt, por episkopėt e rremė dhe mėsuesit e rremė dhe nuk kanė copėtuar unitetin e Kishės me pėrēarjen, por sinqerisht u pėrpoqėn ta ēlironin Kishėn nga skizmat dhe pėrēarjet”.
    Ky kanun u citua si argument nga episkopėt dhe carėt rusė kur, pa bekimin e patriarkut tė Kostandinopojės, ata zgjodhėn nė mėnyrė tė pavarur episkopin Jona tė Ryazanit 'si mitropolit tė Kievit dhe tė gjithė Rusisė' nė kėshillin lokal nė 1448 (nė fakt, kishin shpallur autonominė e Kishės sė tyre).
    Rusėt vendosėn tė ndėrmarrin kėtė hap sepse Patriarkana e Kostandinopojės kishte rėnė nė herezi duke pranuar Uniatizmin e Firences nė 1439.
    Njė detaj historik interesant: Mitropoliti Jona u bė primat i Kishės jo vetėm brenda mbretėrisė sė Moskovės, por edhe nė Mitropolinė e Kievit, i cili ishte nėn sundimin e Dukatit tė Madh tė Lituanisė.
    Kjo do tė thotė, Kisha Ruse ishte atėherė njė Kishė e vetme nė dy shtete, por ajo u nda nė dy Mitropoli jo nga patriarku i Kostandinopojės, por ... nga Papa Callikstus III mė 15 tetor 1458.
    Papa, sipas Unisė ( bashkimit ) tė Firences e besonte veten kapo tė Kishės dhe besonte se ēėshtje tė tilla i pėrkisnin pikėrisht kompetencės sė tij.
    Nė tė njėjtėn mėnyrė mendonte edhe patriarku uniat i Kostandinopojės, Gregori III - Mamas, i cili vetėm pas vendimit tė Papės e emėroi Gregorin njė bullgar “mitropolitin e Kievit, Lituanisė dhe mbarė Rusisė”.
    Mė vonė tė gjithė e njohėn kėtė gjendje, por fakti mbetet: “mitropolia e Kievit” u nda nga ajo e Moskės nė mėnyrė krejtėsisht jokanonike nga kreu i Kishės Katolike dhe u bė pjesė e Patriarkanės sė Kostandinopojės deri nė vitin 1686 kur me vendim tė patriarkut Dionisi IV i Konstandinopojės iu bashkua Kishės Ruse, e cila tashmė ishte bėrė patriarkanė.
    Sidoqoftė, ky ėshtė vetėm njė vėzhgim historik.
    Le tė kthehemi te ēėshtjet kanonike tė krijimit tė Eksarkatit Rus nė Afrikė.
    Sipas Kanonit 15 tė Kėshillit tė parė dhe tė dytė tė Konstandinopojės, klerikėt duhet tė ndėrpresin kungimin me episkopėt e tyre nėse bien nė herezi. Por skizma dhe herezia nuk janė e njėjta gjė. Kanuni i Parė i Shėn Vasilit tė Madh thotė nė lidhje me kėtė: "Autoritetet e lashta <...> flisnin pėr herezi, skizma dhe kongregacione tė paligjshme.
    Me herezi ata nėnkuptonin njerėz qė ishin plotėsisht tė ndarė dhe tė huaj nė ēėshtjet qė kishin tė bėnin me besimin;
    me skizma. , burra qė ishin ndarė pėr arsye kishtare dhe ēėshtje tė ndjeshme pėr zgjidhje reciproke;
    pėr kongregacione tė paligjshme, mbledhje tė mbajtura nga presbiterė ose episkopė qė nuk ndiqnin urdhrin kishtar ose nga laikė tė pashkolluar ".
    Kjo do tė thotė, pėrēarja ėshtė njė ndarje mendimesh pėr ēėshtje qė mund tė shėrohen dhe, ndryshe nga herezia, nuk justifikon krijimin e njė hierarkie paralele.

    A do tė thotė kjo se Kisha Orthodhokse Ruse veproi nė mėnyrė jokanonike?

    Pėrsėri, nuk ėshtė aq e thjeshtė.
    Fakti ėshtė se tė gjitha veprimet e Fanarit nė Ukrainė - njohja e skizmatikėve, krijimi i "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" ose "shfuqizimi" i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės - nuk janė vetėm veprime skizmatike, por edhe manifestime tė njė herezie tė vėrtetė - herezia e papizmit tė Kostandinopojės.
    Dhe tė gjithė ata qė pajtohen me veprimet e fanarit janė para sė gjithash pėrkrahės tė herezisė.
    Nė fund tė fundit, Kisha qė nga fillimet rrėfen se vetėm Jisu Krishti ėshtė Kreu i Kishės. Ai e ushtron kėtė autoritet drejtpėrdrejt dhe nuk ka nevojė pėr asnjė “zėvendės”, “vikar” apo “ekzekutues tjetėr tė testamentit” kėtu nė tokė.
    Kjo ėshtė njė ēėshtje parimore dhe nuk pėrfshin asnjė kompromis. Mosmarrėveshja pėr kėtė ēėshtje nuk mund tė shėrohet nė asnjė mėnyrė tjetėr veēse duke hedhur poshtė doktrinėn e rreme se ndonjė episkop ėshtė kreu i Kishės nė tokė ose, pėr ta thėnė mė diplomatikisht, ka autoritet ekskluziv.
    Mund tė thuhet se herezia e papizmit tė Kostandinopojės ende nuk ėshtė dėnuar nga njė koncil, por ēdo herezi ėshtė hedhur poshtė dhe dėnuar nga episkopė individualisht ose nga kishat lokale edhe para dėnimit zyrtar tė saj nė koncilet ekumenikė.
    Papizmi i Kostandinopojės u dėnua nė fakt nė Kėshillin e episkopėve tė Kishės Orthodhokse Ruse nė vitin 2008. Edhe pse fjala "herezi" nuk u pėrmend nė atė kohė, por u zėvendėsua diplomatikisht me togfjalėshin "koncept i ri eklesiologjik", pėrmbajtja e kėsaj herezia ishte formuluar tashmė dhe Kisha Orthodhokse Ruse e hodhi poshtė qartė atė.
    Teksti i Rezolutės sė Posaēme thotė si vijon: "Kėshilli shpreh shqetėsim tė thellė pėr tendencat <...> tė shfaqura nė deklaratat e disa pėrfaqėsuesve tė Kishės sė Shenjtė tė Kostandinopojės. Nisur nga njė interpretim i Kanonit 28 tė Koncilit tė Katėrt Ekumenik. , qė nuk ndahet nga plotėsia e kishės ortodokse, kėta peshkopė dhe teologė po zhvillojnė njė koncept tė ri eklesiologjik, i cili po bėhet njė sfidė pėr unitetin pan-ortodoks.Sipas kėtij koncepti: a) vetėm njė kishė lokale e cila ėshtė nė bashkėsi. konsiderohet se i pėrket Ortodoksisė universale me Selinė e Kostandinopojės; b) Patriarkana e Kostandinopojės ka juridiksion ekskluziv nė tė gjitha vendet e diasporės orthodhokse;
    c) nė kėto vende Patriarkana e Kostandinopojės pėrfaqėson ekskluzivisht mendimet dhe interesat e vendasve. Kishat pėrpara autoriteteve publike;
    d) ēdo episkop ose klerik qė shėrben jashtė territorit kanonik tė kishės sė tij lokale ai ėshtė nėn juridiksionin kishtar tė Kostandinopojės, edhe nėse nuk ka dijeni pėr kėtė;
    e) Patriarkana e Kostandinopojės pėrcakton kufijtė gjeografikė tė Kishave dhe, nėse mendimi i saj nuk pėrputhet me mendimin e njė Kishe tė caktuar pėr kėtė ēėshtje, mund tė vendosė juridiksionin e saj mbi territorin e asaj Kishe. <...>
    Ky vizion nga ana e Patriarkanės sė Kostandinopojės pėr tė drejtat dhe fuqitė e veta hyn nė njė kontradiktė tė pakapėrcyeshme me traditėn kanonike shekullore mbi tė cilėn mbėshtetet ekzistenca e Kishės Orthodhokse Ruse dhe e Kishave tė tjera lokale. .
    Pse Kėshilli i Episkopėve tė Kishės Orthodhoke Ruse nuk e emėroi herezinė? Meqenėse ishte viti 2008, nuk kishte asnjė ndėrhyrje tė Fanarit nė Ukrainė dhe kishte ende shpresė se episkopėt e Kostandinopojės do tė vinin nė vete dhe do tė kuptonin se po lėviznin nė drejtimin e gabuar.
    Por Arkimandriti Sofronij (Sakharov), njė asket orthodhoks rus, njė klerik i Patriarkanės sė Kostandinopojės dhe njė dishepull i Shėn Silvanit tė Malit tė Shenjtė, ishte mė i lirė nė deklaratat e tij. Tashmė nė vitin 1950 ai shkroi si vijon: "Nė kėtė moment, nė zorrėt e kishės sonė tė shenjtė, ekziston njė rrezik i madh pėr tė shtrembėruar mėsimin dogmatik mbi tė. <...> Ju mund tė pyesni veten: cili ėshtė ky shtrembėrim qė ne shohim?
    Ne pėrgjigjemi: neopapizmi i Kostandinopojės, i cili po pėrpiqet tė kalojė me shpejtėsi nga njė fazė teorike nė njė fazė praktike. a ėshtė e nevojshme tė themi qė kjo formė herezie ekleziale ėshtė si herezia e papizmit romak?
    Mund tė supozohet se herezia e Papizmit tė Kostandinopojės do tė quhet herezi dhe do tė dėnohet nė Kėshillin e ardhshėm tė Episkopėve tė Kishės Orthodhkse Ruse nė 2022, dhe mė pas nė tė ashtuquajturin format i Amanit nga primatėt dhe pėrfaqėsuesit e Kishave lokale qė nuk pajtohen me kėtė herezi nė formėn e njohjes sė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės".
    Bazuar nė sa mė sipėr, mund tė thuhet se Kisha Orthodhkse Ruse, pasi krijoi Eksarkatin Patriarkal nė Afrikė, bėri gjėnė e duhur si nė aspektin kanunor ashtu edhe nė diplomacinė kishtare, sepse njė vendim i tillė mund tė ishte marrė pothuajse menjėherė pas njohjes tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" nga Patriarku Theodoros i Aleksandrisė.
    Megjithatė, Kisha Orthodhokse Ruse ka mė shumė se dy vjet qė pret dhe mund tė supozohet se gjatė kėsaj periudhe u mbajtėn kontakte joformale nė nivele tė ndryshme pėr t'u shpjeguar episkopėve tė Aleksandrisė natyrėn jokanonike dhe jokonstruktive tė pozicionit tė tyre.
    Dhe vetėm tani, kur u bė e qartė se Patriarkana e Aleksandrisė ėshtė e lidhur fort me Fanarin dhe herezinė e Papizmit tė Kostandinopojės, Kisha Orthodhokse Ruse ka vendosur tė ndėrmarrė njė veprim kaq radikal.

    Pse njė ekzarkat, jo me famulli patriarkale

    Sinodi i Shenjtė i Kishės Orthodhokse Ruse deklaron se vendimi pėr krijimin e Eksarkatit ishte njė pėrgjigje ndaj apelit tė klerikėve afrikanė qė nuk ishin dakord me vendimin e Patriarkut Theodoros tė Aleksandrisė pėr tė hyrė nė bashkėsi ( nė kungim ) me skizmatikėt.
    Sidoqoftė, pėr t'i pranuar ato nė juridiksionin e Kishės Orthodhokse Ruse, nuk ishte e nevojshme tė krijohej njė ekzarkat.
    Sot ka famulli ruse nė Egjipt, Tunizi, Marok dhe Afrikėn e Jugut. Kjo nuk cėnon territorin kanonik tė Patriarkanės sė Aleksandrisė dhe nuk krijon asnjė hierarki paralele.

    Pse u zgjodh opcioni mė i vėshtirė i krijimit tė njė ekzarkati me strukturėn e tij hierarkike?

    Mund tė supozohet si vijon:
    Sė pari, Patriarkana e Moskės kuptoi se Patriarkana e Aleksandrisė nuk ishte mė nė gjendje tė pranonte gabimin e saj, duke revokuar njohjen e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" dhe duke rivendosur marrėdhėniet me Kishėn Orthodhokse Ruse.
    Pika e kthesės nė kėtė aferė ėshtė tejkaluar, dhe pėr kėtė arsye nuk ka kuptim tė merren vendime tė nxituara. Patriarku Theodoros nuk do tė pendohet pėr tradhtinė e tij tė pabesė ndaj Kishės Orthodhokse tė Ukrainės dhe Fortlumturisė sė tij Onufrij, uniteti i thyer nuk do tė rivendoset.
    Kėtė e dėshmon reagimi fillestar i Patriarkut Theodoros pėr krijimin e Ekzarkatit. Mė 31 dhjetor, ai deklaroi se tashmė "kishte dhėnė njė mesazh qė Kishat e tjera qė pushtojnė kėtė hapėsirė tė shenjtė tė quajtur mision duhet ta dėgjojnė".
    Sė dyti, ka arsye tė mira pėr tė besuar se jo vetėm priftėrinjtė e Patriarkanės sė Aleksandrisė, por edhe episkopėt do t'i bashkohen Eksarkatit Patriarkal nė tė ardhmen e afėrt. Kėshtu deklaroi ekzarku i sapoemėruar i Afrikės, Mitropoliti Leonid i Klinit.
    Rrjedhimisht, shumėzimi i thjeshtė i famullive stavropegjiale tė Patriarkanės sė Moskės do t'i linte kėta njerėz tė papunė. Por me Ekzarkatin do tė integrohen nė kėtė strukturė tė re organizative.
    Sė treti, statuti i ekzarkatit parashikon autonomi dhe pavarėsi mė tė madhe nė lidhje me njė sėrė famullish stavropegjiale. Statusi i ekzarkatit lejon episkopėt dhe priftėrinjtė vendas, pėrveē besimtarėve tė zakonshėm, tė marrin njė pjesė mė tė madhe nė menaxhimin e kėtij objekti.
    Prandaj, krijimi i Eksarkatit nė Afrikė duket i justifikuar, edhe pse jo absolutisht i padiskutueshėm.

    Ēfarė lidhje ka gjeopolitika me gjithė kėtė?

    Proceset gjeopolitike janė duke u zhvilluar nė Afrikė dhe thelbi i kėtyre proceseve ėshtė si mė poshtė: ndikimi i Shteteve tė Bashkuara dhe Evropės po dobėsohet, ndėrsa Kina dhe Rusia (dhe nė njė masė mė tė vogėl Turqia) po fitojnė vrull.
    Vitet e fundit, Rusia ka rritur ndjeshėm praninė e saj nė Afrikė nė sferėn ekonomike, e aq mė tepėr nė atė politike dhe ushtarake. Nė tetor 2019, liderė nga pothuajse tė gjitha vendet afrikane erdhėn nė Soēi pėr Samitin e paprecedentė Rusi-Afrikė, gjatė tė cilit u nėnshkruan dokumente tė shumta qė forcojnė ndikimin e Rusisė nė rajon. Samiti i dytė i kėtij lloji pritet tė mbahet nė vitin 2022, nė tė cilin do tė miratohen udhėrrėfyesit pėr bashkėpunimin ruso-afrikan nė fushėn ekonomike, shkencore dhe humanitare.
    Natyrisht, nuk do tė ishte e saktė tė thuhej se ndikimi nė rritje i Rusisė nė Afrikė ēoi nė krijimin e Eksarkatit Patriarkal lokal, por rrethanat politike nė zhvillim ofrojnė mundėsi tė mira pėr zhvillimin e Eksarkatit dhe promovimin e misionit orthodhoks nė kėtė kontinent.
    Nga ana tjetėr, rėnia e ndikimit amerikan si nė Afrikė ashtu edhe nė mbarė botėn ka njė ndikim negativ nė tė gjitha projektet amerikane.
    Nė fushėn fetare, ėshtė mbi tė gjitha njė projekt pėr tė promovuar interesat e Fanarit, krijimin e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" dhe pėr tė garantuar qė ky projekt tė njihet nga kishat lokale.
    Por me rėndėsi shumė mė tė madhe se proceset politike nė Afrikė tė pėrshkruara mė sipėr ėshtė ndarja globale e vendeve nė dy kampe. Nė mėnyrė konvencionale, kėto fusha mund tė quhen liberal-globalistė, tė udhėhequr nga Shtetet e Bashkuara, dhe nacional-tradicionalistė, tė udhėhequr nga Kina dhe Rusia.
    Deri mė tani, liderėt e kėtyre dy lėvizjeve janė shfaqur dhe mes tyre ka njė luftė aktive pėr tė tėrhequr nė fushat e tyre si vendet kyēe (si India, Turqia, vendet e BE-sė) dhe shtetet mė tė vogla.
    Njė ngjarje epokale nė kėtė ndarje ishte i ashtuquajturi “Samiti i Demokracive” i organizuar nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, i cili nė momentin e fundit u quajt “Samiti pėr Demokracinė”.
    Kjo ishte pėr tė bashkuar ato shtete qė njihen nga Shtetet e Bashkuara si demokraci, dhe kėshtu do tė mbėshtesin axhendėn amerikane, ndėrsa ato vende qė nuk janė ftuar do tė etiketohen autoritare.
    Pa dyshim, samiti rezultoi kryesisht i pasuksesshėm.
    Ėshtė bėrė i dukshėm edhe programi i promovuar nga blloqet e sipėrpėrmendura. Nė sferėn humanitare, blloku i udhėhequr nga SHBA promovon liberalizmin, lirinė e ēdo lloj perversiteti, tė drejtat LGBT dhe ideologjinė BLM.
    Nė sferėn fetare promovon ekumenizmin dhe degradimin e normave morale.
    Kina, Rusia dhe vende tė tjera ofrojnė njė axhendė konservatore ose tradicionale, sipas sė cilės gratė duhet tė jenė gra dhe burrat burra, familja duhet tė jetė tradicionale dhe ēoroditjet duhet tė pėrkufizohen si perversitete, jo normė.
    Nė kėtė program, shtetet mbrojnė dhe ndihmojnė besimet e tyre tradicionale, megjithėse kjo ndihmė ndonjėherė ėshtė shumė ndėrhyrėse.
    Kėto dy blloqe janė ende duke u formuar; ende nuk dihet si do tė jenė apo nėse do tė mund tė formohen plotėsisht.
    Por jo vetėm vendet, por edhe disa organizata fetare tashmė janė betuar pėr besnikėri ndaj kėtyre blloqeve.
    Pėr shembull, Vatikani dhe Fanari tashmė e kanė bėrė tė qartė se mbėshtesin Shtetet e Bashkuara dhe axhendėn e tyre gjeopolitike dhe ideologjike.
    Vizita e fundit e Patriarkut Bartolomeu nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės e ka treguar fare qartė kėtė, edhe nėse nuk ka dyshim pėr orientimin e Fanarit drejt Shteteve tė Bashkuara tė paktėn nė 70 vitet e fundit.
    Kėshtu, edhe ato Kisha lokale (pikėrisht, episkopėt e kėtyre Kishave) qė mbėshtetėn Patriarkanėn e Kostandinopojės dhe herezinė e saj tė papizmit konstantinopolitan, tė manifestuar nė krijimin e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės", bėnė zgjedhjen e tyre gjeopolitike.
    "Kisha Ortodokse e Ukrainės" u krijua me iniciativėn dhe me mbėshtetjen masive tė Shteteve tė Bashkuara. Njohja ose mosnjohja e kėsaj organizate nga kishat lokale rezultoi nė njė ndarje tė Orthodhoksisė, qė do tė thotė se ndarja gjeopolitike nė botė mbivendoste pėrēarjen kishtare nė orthodhoksinė.
    Siē deklaroi presidenti i Departamentit pėr Marrėdhėniet e Jashtme Kishtare tė Kishės Orthodhokse Ruse, Mitropoliti Hilarion (Alfeev) i Volokolamsk, nė njė intervistė tė fundit, "Edhe ndarja nė Orthodhoksinė Botėrore ėshtė njė fakt i kryer".
    Qė Kishat qė kanė njohur "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės" tė ndryshojnė zgjedhjen e tyre, duhet tė ketė disa ngjarje tė jashtėzakonshme, si tėrheqja e Patriarkut Theodoros dhe pendimi i tij publik pėr shkeljen e kanuneve. Kjo nuk ka gjasa tė ndodhė, qė do tė thotė se sukseset ose dėshtimet e Shteteve tė Bashkuara nė Afrikė do tė ndikojnė nė pėrputhje me rrethanat nė Patriarkanėn e Aleksandrisė.
    Por varėsia nga diplomacia amerikane nuk ėshtė arsyeja kryesore e tendencave negative nė Patriarkanėn e Aleksandrisė, tė cilat padyshim vetėm do tė rriten.
    Gjėja thelbėsore ėshtė dėshira pėr tė promovuar jo aq shumė orthodhoksinė si e tillė, por mė tepėr helenizmin (shpesh nė manifestimin e tij mė tė keq), siē ėshtė pohuar vazhdimisht nga episkopėt e tė ashtuquajturave kisha greke.
    At Georgij Maksimov, i cili e njeh personalisht situatėn fetare nė Afrikė, shkroi nė kanalin e tij Telegram: "Misioni modern grek nė Afrikė ėshtė kryesisht njė fshat Potemkin, i shfrytėzuar nga njė grusht episkopėsh grekė pėr tė mbledhur fonde mes grekėve nė vende tė tjera.
    Jo tė gjithė episkopėt grekė janė tė tillė, por shumė janė.
    Afrikanėt nuk janė budallenj dhe e shohin edhe ata. Lodhja ndaj grekėve ėshtė grumbulluar prej kohėsh.
    Afrika meriton mė mirė."
    Dhe edhe nėse supozojmė se At Georgij e tepron pak, fotografia pėrsėri duket mjaft e mjerueshme.

    Perspektivat pėr Eksarkatin Patriarkal Rus

    Faktori vendimtar nė kėtė ēėshtje do tė jenė burimet njerėzore, domethėnė besimi dhe devotshmėria personale e atyre klerikėve afrikanė qė kanė vendosur tė bashkohen me Kishėn Orthodhokse Ruse.
    Armiqtė e Kishės Orthodhokse Ruse tashmė kanė nxituar tė thonė se ata gjoja e kanė shitur veten pėr para dhe janė skizmatikė dhe “kalendaristė tė vjetėr”.
    Kjo nuk ėshtė e vėrtetė pasi tė gjithė klerikėt qė kanė bėrė kėrkesė pėr transferim nė juridiksionin e Kishės Orthidhokse Ruse janė priftėrinj kanonikė qė nuk janė pėrdhosur ose nuk i janė nėnshtruar ndalimeve tė tjera. Deri mė tani, numri zyrtar ėshtė 102, por pritet njė rritje nė tė ardhmen e afėrt. Numri i pėrgjithshėm i klerikėve nė Patriarkanėn e Aleksandrisė ėshtė i vėshtirė pėr t'u pėrcaktuar, por 102 ėshtė rreth 20% e totalit.
    Pėr krahasim, mund tė imagjinohet se ēfarė do tė ndodhte nėse 2500 priftėrinj nga Kisha Orthodhokse e Ukrainės ( ajo kanonike ) do tė transferoheshin nė "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės".
    Mund tė argumentohet se, nė pjesėn mė tė madhe, klerikėt qė i janė bashkuar Kishės Orthodhojse Ruse janė pastorė tė zellshėm qė thelbėsisht nuk pajtohen me shkeljen e kanuneve tė shenjta tė Kishės.
    Ky pėrfundim mund tė nxirret nga rrethanat e mėposhtme:
    Sė pari, shumė prej tyre paraqitėn njė kėrkesė pėrkatėse nė vitin 2019, menjėherė pas njohjes sė skizmatikėve ukrainas nga Patriarku Theodoros. Domethėnė, arsyeja e kėrkesės nuk ishte tjetėr veēse shkelja e kanuneve nga patriarku i Aleksandrisė Theodoros.
    Ky apel ishte njė hap shumė i guximshėm sepse nuk dihej nėse do tė pranoheshin nga Kisha Orthodhokse Ruse apo jo, por tė gjitha llojet e ndalesave, dėnimeve e tė ngjashme si kėto, me siguri do tė pėrndiqeshin nga Patriarkana e Aleksandrisė.
    Sė dyti, kėta klerikė nuk kanė ndryshuar mendje, pavarėsisht humbjes sė pagave dhe kėrcėnimeve me dhunė fizike ndaj tyre. Pėr shembull, famullitari i dioqezės sė Tanzanisė, episkopi grek Agathonikos, sipas priftėrinjve vendas, citojmė fjalė pėr fjalė, "kėrcėnoi tė na vriste".
    Dhe sė treti, kėta klerikė kanė vendosur tė bashkohen me Kishėn Orthodhokse Ruse, duke e ditur mirė se do tė pėrballen me njė pėrballje tė gjatė me kundėrshtarėt e tyre, njė luftė pėr famulli, pėr pronat e kishės etj. Nga pikėpamja e pėrditshme, do tė ishte shumė mė e leverdishme tė mos kundėrshtonim Patriarkun Theodoros dhe tė mos mbajmė qėndrim: "xhirafa ėshtė e madhe - e di mė tė gjatė", gjė qė ra fjala, u bė nga shumė priftėrinj nė Qipro, Greqi. , dhe gjithashtu nė Malin e Shenjtė.
    Prandaj, tendencat politike, njė ndjenjė e pėrgjithshme e njė pjese tė madhe tė klerit afrikan kundėr sundimit tė helenizmit, si dhe integriteti i klerit qė iu bashkua Kishės Orthodhokse Ruse, krijojnė kushte tė favorshme pėr zhvillimin e Ekzarkatit Patriarkal. Ndoshta, sė shpejti do tė shohim priftėrinj dhe madje episkopė tė rinj qė do t'i bashkohen Eksarkatit, kisha tė reja nė ndėrtim dhe aktivitete misionare qė zhvillohen nė kontinentin afrikan. Nė njė tė ardhme shumė tė afėrt, do tė ketė nevojė qė kandidatėt vendas pėr priftėri tė marrin njė edukim shpirtėror dhe kėtu, mendoj, mund tė ndihmojnė seriozisht edhe shkollat teologjike ukrainase.
    Ndoshta, priftėrinjtė apo edhe episkopėt ukrainas do tė shkojnė nė Afrikė pėr tė predikuar Ungjillin, pėrkohėsisht ose pėrgjithmonė.
    Kjo do tė ishte shumė simbolike, duke pasur parasysh tradhtinė perfide tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės nga Patriarku Theodoros.
    Sa i pėrket Patriarkanės sė Aleksandrisė, ajo rrezikon tė degjenerojė nė njė strukturė nominale me njė numėr minimal famullish "tė gjalla", por me njė numėr tė mjaftueshėm episkopėsh titullarė tė gatshėm pėr tė promovuar helenizmin dhe primatin e patriarkut tė Kostandinopojės.
    Njė fat i tillė sigurisht nuk ėshtė pėr t'u patur zili, por patriarku i Aleksandrisė bėri zgjedhjen e tij. Megjithatė, nuk ėshtė kurrė vonė pėr t'u penduar.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 14-01-2022 mė 18:01
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  13. #293

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Patriarku Theofil i Jeruzalemit: Tė krishterėt janė nėn kėrcėnim nė djepin e krishterimit

    Nė njė artikull tė botuar nė njė nga gazetat mė autoritative britanike - The Times - Fortlumturia e Tij Patriarku Theofil III i Jeruzalemit foli pėr kėrcėnimet ndaj pranisė sė krishterė nė djepin e krishterimit - nė qytetin e Jeruzalemit dhe nė tė gjithė Tokėn e Shenjtė, gjithashtu si sulmet kundėr vendeve tė shenjta, krimet e urrejtjes kundėr tė krishterėve dhe madje edhe pėrpjekjet e disa grupeve radikale hebrenjsh pėr tė pėrvetėsuar kontrollin e ndėrtesave nė lagjen e krishterė tė Jerusalemit, gjė qė mund tė ēojė nė pasoja negative pėr pėrdorimin e "rrugės sė pelegrinit". Rruga historike qė tė shpie drejt Varrit tė Shenjtė.
    Ėshtė e nevojshme tė mbrohet larmia dhe identiteti i tė gjitha lagjeve tė qytetit tė vjetėr pėr tė mirėn e Jeruzalemit dhe tė gjithė botės, ėshtė i bindur Primati i Kishės Orthodhokse tė Jeruzalemit.

    Shumė vite mė parė isha prift nė juglindje tė Anglisė dhe mė kujtohen ditėt me re tė janarit.
    Duke shijuar njė klimė tė pastėr dhe tė ngrohtė kėtu nė Jerusalem, ne e dimė se ēfarė do tė thotė tė jetosh nė errėsirė.
    Si Patriark i Jeruzalemit, kam nderin tė drejtoj Kishėn Orthodhokse nė Tokėn e Shenjtė.
    I pari nga 140 paraardhėsit e mi qė udhėhoqi Kishėn nė Jerusalem ishte Shėn Jakovi, vėllai i Jisu Krishtit.
    Ashtu si shumė primatė tė tjerė tė Kishave, Shėn Jakovi vdiq si martir pėr besimin.
    Komuniteti ynė ka parė lulėzimim dhe rėnien e perandorive. Ne i kemi mbijetuar rrethimeve, pushtimeve, pandemive, persekutimeve dhe i kemi qėndruar gjithmonė besnikė Zotit tonė, sepse edhe nė errėsirė ​​e dinim se Ai ėshtė drita dhe jeta jonė.

    Nė Ungjillin sipas Joanit lexojmė se Shėn Joan Pagėzori “erdhi si dėshmitar
    pėr tė dėshmuar pėr dritėn ”- Jisu Krishtin.
    Pėr dy mijėvjeēarė kjo dėshmi ishte misioni i Kishės. Ne nuk jemi thjesht kujdestarė tė vendeve tė shenjta, ne jemi dėshmitarė tė gjallė tė Dritės sė Perėndisė.

    Si dėshmitarė tė Dritės, ne kėrkojmė t'u shėrbejmė fqinjėve tanė nė shoqėritė ku jetojmė tė cilat po ndryshojnė dhe qė na sfidojnė.
    Ne ofrojmė ndihmė mjekėsore, mundėsi arsimimi dhe ofrojmė ndihmė sociale, pėrkujdesje pėr tė moshuarit, refugjatėt dhe tė pafavorizuarit, pavarėsisht nga feja, kombėsia, niveli i njohurive apo pėrvoja e tyre nė punė. Ne mirėpresim miliona pelegrinė dhe ruajmė vendet e shenjta tė krishtėrimit.
    Dhe duke i bėrė tė gjitha kėto, ne i ēojmė njerėzit drejt Dritės sė Krishtit.

    Ndonėse bėjmė gjėra tė mira, prania jonė nė Jeruzalem qėndron nė rrezik.
    Kishat tona po kėrcėnohen nga grupet radikale margjinale nė Izrael.
    Pėr shkak tė veprimeve tė kėtyre ekstremistėve me orientim sionist, komuniteti i krishterė nė Jerusalem po kalon vuajtje tė rėnda. Vėllezėrit dhe motrat tona bėhen viktima tė krimit tė urrejtjes. Kishat tona janė pėrdhosur dhe vandalizuar vazhdimisht.
    Klerikėt tanė kėrcėnohen shpesh. Qėllimi i kėtyre grupeve radikale ėshtė tė shuajnė dritėn e komunitetit tė krishterė nė qytetin e vjetėr.

    Jo shumė larg Varrit tė Shenjtė, nė "rrugėn e pelegrinėve" ndodhet Porta e Xhafės, hyrja kryesore nė lagjen e krishterė tė qytetit tė vjetėr.
    Tė ndjekėsh kėtė rrugė do tė thotė tė shkosh sė bashku me komunitetin e krishterė tė rrethuar nga grupe tė shumta pelegrinėsh nga e gjithė bota pėr t'u lutur nė Kishėn e Varrit tė Shenjtė, nė vendin e kryqėzimit dhe tė Ngjalljes sė Krishtit.
    Nė kohėn e Krishtlindjes, unė bashkohem me ata qė kalojnė pėrmes portės sė Xhafės pėr tė shkuar nė Betlehem pėr tė festuar Lindjen e Krishtit.

    Pikėrisht nė portėn e Xhafės, njė grup radikal izraelit pėrpiqet tė pėrvetėsojė dy ndėrtesa tė mėdha pėrmes marrėveshjeve tė paligjshme. Ata janė tė zgjuar kur deklarojnė se prania e tyre fizike atje nuk do tė ndikojė nė identitetin unik tė lagjes sė krishterė. Megjithatė, nga veprimet e tyre kundėr shtėpisė sė pelegrinėve tė Shėn Joanit, e cila ėshtė edhe mė afėr Kishės sė Varrit tė Shenjtė dhe tė cilėn e morėn me mashtrim disa vite mė parė, ne e dimė se fjalėt e tyre janė tė rreme.
    Veprimet e tyre do tė jenė njė katastrofė pėr tė gjithė tė krishterėt. Familjet, paraardhėsit e tė cilėve kanė jetuar atje, do tė ndihen si mysafirė tė padėshiruar nė shtėpinė e tyre dhe aksesi i pelegrinėve nė vendlindjen e besimit tė krishterė do tė jetė i kufizuar.

    Ndryshimi i statusit tė pronėsisė nė Portėn e Xhafės do tė jetė i dėmshėm jo vetėm pėr familjet qė jetojnė atje dhe pėr familjen e krishterė mbarėbotėrore, por edhe pėr Tokėn e Shenjtė.
    Jerusalemi ėshtė shtėpia e tre feve monoteiste: Judaizmit, Krishterimit dhe Islamit, i cili qė nga kohėrat e lashta ka qenė njė shembull i bukur i njė shoqėrie shumėformėshe. Jeruzalemi ėshtė kryeqyteti shpirtėror i botės ku jeton njė familje e pėrfaqėsuesve tė feve tė ndryshme qė kanė njė trashėgimi tė pasur antike dhe unike.
    Nė zemėr tė bukurisė sė kėtij qyteti qėndron shumėllojshmėria kulturore dhe fetare. Veprimet e radikalėve tė ndėrmarra pėr tė pėrjashtuar njė komunitet – atė tė krishterė – kėrcėnojnė realisht ekzistencėn jo vetėm tė familjes sė krishterė, por edhe tė vetė Jeruzalemit. Kėtė kėndvėshtrim e ndajnė edhe shumė hebrenj qė jetojnė me ne nė Tokėn e Shenjtė.

    Tė gjithė mendojmė se kėta radikalė nuk pėrfaqėsojnė shtetin e Izraelit apo popullin hebre.
    Pėr tė ruajtur shumėllojshmėrinė dhe identitetin unik tė tė gjitha lagjeve tė qytetit tė vjetėr, ato duhet tė mbrohen pėr tė mirėn e Jeruzalemit dhe tė gjithė botės.

    + TEOFILI III,
    Patriarku i Jeruzalemit
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 13-01-2022 mė 18:34 Arsyeja: Gabim ortografik
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  14. #294

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Gjysma e klerit tė Patriarkanės sė Aleksandrisė
    dėshiron tė bashkohet me Kishėn Orthodhokse Ruse

    nga Andrei Ivanov
    Unioni i Gazetarėve Orthodhoksė, 12 janar 2022



    Kleri afrikan dėshiron tė largohet nga Kisha e Aleksandrisė pėr shkak tė helenizmit tė mbjellė nga episkopėt grekė, tha prifti Georgij Maksimov.
    Rreth gjysma e klerit tė Patriarkanės sė Aleksandrisė duan tė kalojnė nė Kishėn Orthodhokse Ruse sepse episkopėt grekė injoruan nevojat e tė krishterėve orthodhoksė afrikanė dhe u imponuan atyre helenizmin.
    Kėshtu tha prifti Georgij Maksimov, doktor i teologjisė, anėtar i Prezencės Ndėrkonciliore tė Kishės Orthodhokse Ruse, nė sallėn e Universitetit Orthodhoks Rus "Krapivenskij 4", sipas kanalit Telegram tė Qendrės 'Khrizma'. .
    Prifti thotė se prania e Kishės Ruse nė kontinentin afrikan do tė ndihmojė nė promovimin e Orthodhoksisė lokale dhe nė shėrimin e skizmave tė mėparshme, por kjo kėrkon pėrpjekje dhe fonde tė konsiderueshme.
    At Georgij parashikon se kjo do tė vazhdojė pėr mė shumė se njė vit nėn kontrollin e rreptė tė kundėrshtarėve tė Kishės Orthodhokse Ruse.
    Mė parė, Patriarkana e Aleksandrisė kishte vendosur tė shuguronte 6 episkopė tė rinj, 5 prej tyre grekė.
    Siē raportohet nga Unioni i Gazetarėve Orthodhoks, Kisha Orthodhokse Ruse themeloi Eksarkatin Patriarkal tė Afrikės dhe vendosi tė pranonte 102 klerikė tė Patriarkanės sė Aleksandrisė, nga tetė vende afrikane, tė cilėt nuk mundėn t'i bindin episkopėt e tyre qė tė mos e njihnin "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės” dhe tė mos hyjnė nė bashkėsi eukaristike me skizmatikėt.
    Mė pas, Kisha e Aleksandrisė shprehu "dhimbje tė thellė" pėr themelimin e Eksarkatit, ndėrsa Fanari deklaroi se do tė merrte pėrsipėr tė bėnte gjithēka qė ishte e mundur pėr tė rivendosur rendin kanonik nė Afrikė.


    Burimi: arberiaortodossa.blogspot.com
    At Giovanni Capparelli (Firmozioti)
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  15. #295

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    ĒFARĖ ANE DO TĖ MBAJĖ - KOASH - KISHA SHQIPTARE?

    Unioni i Gazetarėve Orthodhoksė, 12 janar 2022

    Primati i Kishės Shqiptare beson se shfaqja e ekzarkatit ėshtė pasojė e legalizimit nga ana e fanarit tė skizmės nė Ukrainė.

    Primati i Kishės Shqiptare ka publikuar njė letėr pėr krijimin e Eksarkatit Rus nė Afrikė, nė tė cilėn e lidh atė me veprimin e Fanarit nė Ukrainė.
    Mė 8 janar 2022, u publikua njė deklaratė zyrtare e primatit tė Kishės Shqiptare, Kryepiskopit Anastas, lidhur me krijimin e njė ekzarkati patriarkal rus nė Afrikė.
    Ēfarė pėrfundimesh mund tė nxirren prej saj?
    Deklarata titullohet nė mėnyrė mjaft elokuente:
    “Njė pėrēarje nga Ukraina nė Afrikė".
    Ja teksti i plotė i apelit tė Kryepiskopit Anastas.
    “Qė nga fillimi i krizės kishtare nė Ukrainė, ne kemi nėnvizuar me argumente gojore dhe me shkrim se koha nuk i shėron pėrēarjet dhe skizmat kishtare.
    Pėrkundrazi, i thellon dhe i forcon. Vendimi i fundit i Patriarkanės sė
    Moskės pėr tė krijuar njė ekzarkat nė kontinentin afrikan konfirmon frikėn fillestare.
    Sė bashku me pėrēarjen midis miliona orthodhoksėve ukrainas, njė pėrēarje e re po krijohet nė kontinentin e brishtė afrikan, ku misioni i huaj orthodhoks ėshtė zhvilluar nė dekadat e fundit.
    Nė vendet afrikane, besimet e ndryshme tė krishtera dhe islami ekspansionist janė vendosur prej kohėsh. Tani e tutje, afrikanėt e zakonshėm do tė ftohen tė vijnė nė Orthodhoksi nga dy patriarkana orthodhokse, pa asnjė lidhje kungimi eukaristik mes tyre.
    Skandali dhe dobėsimi i dėshmisė orthodhokse pėr shkak tė kėsaj veprimtarie pėrēarėse janė evidente.
    Ky ėshtė njė zhvillim i vėshtirė.
    Pretendimi se nuk ka pėrēarje nė Orthodhoksi por thjesht mosmarrėveshje tė kujton teorinė se nuk ka koronavirus.
    Pėrēarja, me njė sėrė mutacionesh, ėshtė evidente dhe ėshtė urgjente tė kėrkohet kura, vaksina e pėrcaktuar nga tradita apostolike, pra pajtimi.
    Nė nėntor 2019 u dėrguam tė gjithė primatėve orthodhoksė tekstin, tė publikuar edhe nga mediat, me titull “Apel-lutje pėr tejkalimin e polarizimit kishtar”, ku theksuam prioritetin absolut dhe pėrkushtimin tonė pėr unitet, nevojėn e pėrdorimit tė dialogut dhe pėr tė shmangur grupimet etno-racore, aktivizimi urgjent i parimit tė sinodalitetit, nė tė cilin Kisha Orthodhokse ėshtė mbėshtetur prej kohėsh.
    Ne sqaruam se “tė bashkuar nė Frymėn e Shenjtė, me respekt tė ndėrsjellė dhe me qėllimin e vetėm pėr tė gjetur njė zgjidhje paqėsore, ne kemi mundėsinė tė arrijmė njė zgjidhje tė pranuar pėrgjithėsisht nga e gjithė Kisha Orthodhokse”.
    Ky apel urgjent ėshtė ende i rėndėsishėm”.
    Teksti i mesazhit tė primatit shqiptar ėshtė i thjeshtė dhe i qartė. Por ēfarė pėrfundimesh mund tė nxirren prej saj?

    Pėrfundimi 1:
    Ekziston njė pėrēarje
    Realisht, kjo deklaratė ėshtė tashmė nė titullin e apelit, por duhet kuptuar se kujt i drejtohet. Para sė gjithash pėr patriarkun Bartolomeu. Nė fund tė fundit, ėshtė primati i Kishės sė Kostandinopojės ai qė po pėrpiqet tė bindė tė gjithė se nuk ka pėrēarje nė Orthodhoksi.
    Pėr shembull, nė janar 2021, nė njė intervistė pėr gazetėn "Vima tis Kiriakis" ai deklaroi pa mėdyshje: "E pėrsėris, nuk ka pėrēarje nė Orthodhoksi".
    Nė formulime tė ndryshme, kjo deklaratė shfaqet mjaft shpesh nė fjalimet e kreut tė Fanarit. Dhe nėse nuk ka pėrēarje, nuk ka asgjė pėr tė zgjidhur, dhe natyrisht, nuk ka nevojė tė mblidhen ngjarje pajtuese si njė sintaksė e primatėve.
    Dhe tani primati i Kishės Shqiptare thotė krejt tė kundėrtėn: ka pėrēarje! Pėr mė tepėr, ai e krahason mohimin e pėrēarjes me mohimin e koronavirusit. Po tė kemi parasysh se Patriarku Bartolomeu ėshtė njė nga luftėtarėt mė tė zjarrtė kundėr COVID-it pėrmes vaksinimit dhe gjithfarė kufizimesh e ndalimesh, bėhet edhe mė evident se ky mesazh i drejtohet udhėheqėsit tė Fanarit.
    Kryepiskopi Anastas thotė gjithashtu se pėrēarja nuk do tė shėrohet vetė. Dhe kjo ėshtė njė pėrgjigje tjetėr pėr Patriarkun Bartolomeu. “Tė gjitha kishat orthodhokse lokale herėt a vonė
    ata do tė njohin pavarėsinė e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės ", tha patriarku ekumenik i Kostandinopojės nė njė intervistė me "TSN" nė 2019.
    dhe qė atėherė pikėpamjet e tij nuk kanė ndryshuar aspak.
    Kryepiskopi Anastas thotė se jo, pėrēarja mund tė thellohet mė tej dhe tė bėhet pothuajse e pakthyeshme.

    Pėrfundimi 2:
    Ukraina dhe Afrika janė shkak dhe pasojė.
    Kryepiskopi Anastas vendos veprimet e Kishės Orthodhokse Ruse pėr krijimin e Eksarkatit nė Afrikė nė lidhje tė drejtpėrdrejtė me krijimin e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" nė Ukrainė nga Kostandinopoja.
    Ashtu siē Fanari krijoi njė juridiksion paralel nė vendin tonė, Kisha Orthodhokse Ruse bėri tė njėjtėn gjė nė Afrikė. Nė tė vėrtetė, Kryepiskopi Anastas e barazoi "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės" nė Ukrainė me Ekzarkatin Rus nė Afrikė, duke e quajtur kėtė tė fundit njė pėrēarje tė re.
    A mund tė jemi dakord me kėtė?
    Jo, ka njė ndryshim thelbėsor midis situatės sė Ukrainės dhe asaj afrikane. Nė Ukrainė, nė kohėn e krijimit tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės", ekzistonte njė kishė kanonike orthodhokse ukrainase me hierarkinė e saj, tė cilėn askush, duke pėrfshirė edhe Patriarkanėn e Kostandinopojės, nuk e konsideronte si skizmatike.
    Dhe nė Afrikė, nė kohėn e krijimit tė Eksarkatit, vetė hierarkia e Kishės Aleksandriane kishte rėnė nė skizėm, duke njohur "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės" dhe duke u bashkuar me "episkopėt" e saj qė nuk kishin shugurime kanonike.
    Megjithatė, Kryepiskopi Anastas nė deklaratėn e tij theksoi si vijon:
    tė gjithė ata qė kundėrshtojnė Eksarkatin Rus nė Afrikė duhet tė pranojnė deklarata tė ngjashme kundėr "Kishės Ortodokse tė Ukrainės".
    Interesant ėshtė fakti se Kryepiskopi Anastas nuk shpreh asnjė protestė apo mosmarrėveshje me pėrpjekjet e Kishės Orthodhokse Ruse, megjithėse e sheh shfaqjen e Ekzarkatit si njė pėrēarje gjithnjė e mė tė thellė nė Orthodhoksi.
    Meqė ra fjala, Ekzarkati Rus u krijua mė 29 dhjetor 2021, domethėnė kanė kaluar gati dy javė dhe asnjė kishė lokale, pėrveē Fanarit, nuk ka dhėnė njė deklaratė tė qartė pėr tė. Sinodi i Patriarkanės sė Kostandinopojės i 11 janarit 2022 vendosi "tė bėjė gjithēka qė ėshtė e mundur pėr tė rivendosur rendin kanonik nė kontinentin afrikan".
    Se si Patriarku Bartolomeu do tė bėjė gjithēka qė ėshtė e mundur, mbetet njė mister. Ndoshta, me ndihmėn e tė njėjtėve njerėz nga Departamenti Amerikan i Shtetit qė siguruan krijimin e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės".

    Pėrfundimi 3:
    Njė Kėshill ėshtė i nevojshėm,
    Kryepiskopi Anastas ngre alarmin dhe thotė se diēka duhet bėrė menjėherė dhe e sheh si mjetin kryesor tė zgjidhjes sė problemit “aktivizimin urgjent tė parimit tė sinodalitetit”, pra thirrjen e njė Kėshilli pėr zgjidhjen e konfliktit qė lindi nė Orthodhoksi. Nė tė njėjtėn kohė, shumė episkopė orthidhoks besojnė se vetėm patriarku i Kostandinopojės ka tė drejtė tė thėrrasė njė kėshill pan-orthidhoks. Pėr shembull, Mitropoliti Isaia i Qipros, i cili nuk njeh "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės" dhe Dumenkon, e tha kėtė kohėt e fundit. Ai beson se ėshtė urgjente tė thirret njė takim i primatėve, por tha se vetėm Patriarku Bartolomeu duhet tė kryesojė atė.
    Ky mendim nuk mbėshtetet nė asgjė.
    E drejta kanonike nuk i pėrgjigjet pyetjes se kush ka tė drejtė tė thėrrasė njė kėshill apo njė asamble tė tillė.
    Tė gjitha kėshillat ekumenike u mblodhėn nga perandorėt. Edhe perandorėt financuan kėshillat dhe ishin
    tė pėrfshirė nė organizimin e tyre.
    Nė shumė kėshilla morėn pjesė perandorėt ose pėrfaqėsuesit e tyre personalisht. Nga vjen ideja qė njė kėshill duhet tė mblidhet ekskluzivisht nga patriarku i Kostandinopojės nuk ėshtė plotėsisht e qartė dhe sigurisht askund nuk mund tė gjendet njė ndalim pėr mbledhjen e tij nga primati i ndonjė kishe tjetėr lokale.
    Patriarku Bartolomeu iu pėrgjigj thirrjeve pėr tė mbledhur njė kėshill duke refuzuar ta bėjė kėtė. Ai pretendon se ka bėrė absolutisht mirė nė lidhje me Ukrainėn: nuk ka pėrēarje nė Orthodhoksi, nuk ka asgjė pėr tė korrigjuar, dhe pėr kėtė arsye nuk ka asnjė temė tė pėrbashkėt diskutimi. Ēfarė duhet bėrė nė kėtė rast?
    Kryepiskopi Anastas nuk i pėrgjigjet drejtpėrdrejt kėsaj pyetjeje, por i referon lexuesit deklaratėn e tij tė dy viteve mė parė, e cila titullohet: “Apel-lutje pėr tejkalimin e polarizimit kishtar”.
    Pėr sa i pėrket kėshillit thuhet nė vijim: "Ēdo vonesė e pėrkeqėson situatėn e dhimbshme aktuale. Dhe nėse gjendet njė zgjidhje "nė fund", "nė tė ardhmen", do tė ketė shumė kapituj tė pakėndshėm nė historinė e Orthodhoksisė.
    Parimi themelor i Sinodalitetit, mbi tė cilin u themelua Kisha Orthodhokse me kalimin e kohės, ėshtė i vetmi qė mė nė fund mund tė hapė rrugėn pėr tė dalė nga kriza ekzistuese.
    Tė bashkuar nė Frymėn e Shenjtė, me respekt tė ndėrsjellė dhe me qėllimin e vetėm pėr tė gjetur njė zgjidhje paqėsore, ne kami mundėsinė e arritjes sė njė zgjidhjeje tė pranuar pėrgjithėsisht nga e gjithė Kisha Orthodhokse. Pėr sa kohė qė pėrdorimi i sinodalitetit shtyhet nė nivel pan-orthodhoks, ndarjet shumėpalėshe nė ekumenėn orthofhokse do tė bėhen edhe mė tė rrezikshme".
    Domethėnė, Kryepiskopi Anastas thotė se pėrderisa presim thirrjen e njė Koncili Ekumenik ose qė Patriarku Bartolomeu tė pranojė mbledhjen e tij, situata tashmė mund tė shkojė shumė larg.
    A del nga kėto fjalė se primati i Kishės Shqiptare kėrkon tė mblidhet njė kėshill duke anashkaluar Patriarkun Bartolomeu? Kjo nuk mund tė thuhet, aq mė tepėr qė Kryepiskopi Anastas nuk shkoi nė mbledhjen e primatėve tė Kishave nė Aman nė shkurt 2020 dhe as nuk dėrgoi pėrfaqėsuesit e tij atje.
    Takimi nė Aman ishte megjithatė njė pėrpjekje pėr tė "aktivizuar parimin e sinodalitetit", siē insiston me kėmbėngulje Kryepiskopi Anastas.
    Me shumė mundėsi, sė shpejti do tė dėgjojmė pėr njė takim tė ri nė formatin e Amanit, dhe mė nė fund do tė jetė e qartė nėse Kryepiskopi Anastas pėrfaqėson vėrtet parimin sinodal (parimin e pajtimit), apo nėse ai nėnkuptonte pajtimin vetėm nėn udhėheqjen e patriarkut tė Kostandinopojės.

    Pėrfundimi 4:
    asnjė fjalė pėr "papizmin e Kostandinopojės"
    Kryepiskopi Anastas flet me zjarr dhe bindje pėr nevojėn e dialogut, aktivizimin e parimit sinodal dhe shėrimin sa mė tė shpejtė tė pėrēarjes ( Skizmės ) .
    Megjithatė, ai nuk thotė asgjė pėr shkaqet kryesore tė kėsaj pėrēarjeje. Dhe arsyeja kryesore pėr kėtė ėshtė besimi i episkopėve tė Patriarkanės sė Kostandinopojės se Fanari ka tė drejtė tė marrė vendime pėrfundimtare jo vetėm pėr territorin e tij kanonik, por edhe pėr territoret e Kishave tė tjera lokale.
    Me fjalė tė tjera, kjo ėshtė vetė herezia e papizmit konstantinopolitan, sipas tė cilit patriarku i Kostandinopojės ka kompetenca ekskluzive tė qeverisjes sė tė gjithė kishės orthodhokse.
    Nė fund tė fundit, baza e mosmarrėveshjeve tė sotme nė Orthodhoksi ėshtė kuptimi i ndryshėm i doktrinės sė Kishės dhe kjo ėshtė njė ēėshtje dogmatike qė nuk mund tė zgjidhet me kompromise dhe lėshime tė ndėrsjella.
    Pa hedhur poshtė herezinė e papizmit tė Kostandinopojės dhe pa afirmuar mėsimet orthodhokse mbi kishėn, ėshtė e pamundur tė zgjidhen si ēėshtjet ukrainase ashtu edhe ato afrikane.
    Por Kryepiskopi Anastas, si shumica e episkopėve grekė, ka frikė edhe tė lė tė kuptohet pėr ekzistencėn e herezisė sė Fanarit ose tė pranojė se Patriarkana e Kostandinopojės mund tė ketė gabuar nė vendimet e saj.
    Ėshtė e drejtė tė thuhet se nė janar 2019 u botua njė letėr e Kryepiskopit Anastas drejtuar Patriarkut Bartolomeu, ku shpjegonte refuzimin e Sinodit tė Shenjtė tė Kishės Shqiptare pėr tė njohur "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės".
    Arsyeja kryesore e refuzimit ishte pavlefshmėria e urdhrave tė kryera nga skizmatikėt ukrainas.
    Nė mėnyrė tė veēantė, lexojmė nė letėr: “Megjithatė, pyesim veten nėse shugurimet e kryera nga Filareti, ndėrsa ai ishte i shkishėruar dhe anatemuar, fituan mė pas, pa shugurim kanonik, njė vlefshmėri nga Fryma e Shenjtė dhe njė vulė e vėrtetė pasardhėse apostolike. .
    E gjithė Orthodhoksia e njeh si parim themelor eklesiologjik se shugurimet e skizmatikėve dhe heretikėve, si "mistere" tė kryera jashtė Kishės, nuk janė tė vlefshme, veēanėrisht shugurimet nga dikush qė rrėzohet dhe shkishėrohet.
    Ne besojmė se ky parim bazė, i cili ėshtė i lidhur pazgjidhshmėrisht me mėsimin orthodhoks mbi Frymėn e Shenjtė, qė pėrbėn njė themel tė palėkundur pėr pasardhjen apostolike tė episkopėve orthodhoks, nuk mund tė anashkalohet.
    Ėshtė e vėshtirė pėr ne tė kuptojmė se si gjėrat e pavlefshme dhe inekzistente bėhen shpirtėrore "pėr ekonomi" dhe cilat veprime pėrbėjnė blasfemi tė pėrsėritura kundėr Frymės sė Shenjtė (siē ėshtė thirrja e Filaretit tė shkishėruar nė atė kohė, 'Hiri hyjnor ... ėshtė ... vendosur nė duar... lutemi pėr atė mbi tė cilin vjen hiri i Shpirtit tė Shenjtė...') tė njihet nė mėnyrė retroaktive "pėr ekonomi".
    Sė fundi, dihet se, sipas Kėshillit tė fundit tė Unifikimit, zgjedhja e primatit tė ri tė Kishės ukrainase ishte rezultat i kėmbėnguljes sė Filaretit, i cili, pėr mė tepėr, sot zyrtarisht nė Ukrainė quhet Shenjtėria e tij Patriarku i Nderit i Kievit dhe tė gjithė Rusisė Ukrainase.
    Pas tė gjitha sa mė sipėr, ne vėmė nė dyshim shtimin e emrit tė Mitropolitit Epifan nė diptikėt.
    Nė pėrgjigje, mė 20 shkurt 2019, Patriarku Bartolomeu shkroi njė letėr, nė tė cilėn pėrpiqej tė bindte episkopėt e Kishės Shqiptare se kishte tė drejtė, por argumentet e tij u konsideruan tė pakėnaqshme.

    KU DO TĖ PĖRFUNDOJ KISHA SHQIPTARE ?

    Zgjedhja qė do tė bėhet si nga Kisha Shqiptare ashtu edhe nga kishat e tjera vendase nuk mund tė shtyhet mė.
    Nė vitin 2022 do tė ketė dy ngjarje alternative, tė cilat do tė tregojnė se si ėshtė e ndarė bota orthodhokse:
    takimi i dytė nė formatin e Aman-it dhe riti i pėrgatitjes sė Vajit tė Shenjtė i planifikuar nga Fanari pėr muajin prill 2022, nė tė cilin pėrfaqėsues nga Kishat lokale, si dhe "Kisha Ortodokse e Ukrainės", do tė marrin phesė….
    Pjesėmarrja nė kėtė ngjarje do tė nėnkuptojė njohjen de facto tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės", dhe rrjedhimisht, tė pretendimeve tė Fanarit pėr fuqi ekskluzive nė Orthodhoksi. Anasjelltas, pjesėmarrja nė formatin e Amanit ėshtė njė deklaratė mosmarrėveshjeje me politikėn Fanarjote, pasi Patriarkana e Kostandinopojės e kundėrshton fuqishėm kėtė format.
    Situata, siē tha mirė Kryepiskopi Anastas, po polarizohet me shpejtėsi.
    Palėt thonė se nuk do tė ndryshojnė qėndrime dhe nuk do tė ndėrmarrin hapa drejt pajtimit, qė do tė thotė se pėrēarja tashmė ka ndodhur dhe tani ėshtė pyetja se kush nė cilėn anė ėshtė.
    Nė fund tė letrės sė tij drejtuar Patriarkut Bartolomeu tė datės 21 mars 2019, Kryepiskopi Anastas shkruan:
    “Megjithatė, pėr tė shmangur ēdo keqinterpretim tė mundshėm, sqarojmė se nė rast tė njė pėrfundimi tragjik tė pėrēarjes (Zoti na ruajt!), Kisha Orthodhokse autoqefale e Shqipėrisė ( KOASH ) do tė qėndrojė me Patriarkanėn Ekumenike duke thėnė me vendosmėri tė vėrtetėn nė dashuri”.
    A do tė thotė kjo se Kisha Shqiptare e ka bėrė tashmė zgjedhjen e saj?
    INuk mendoj se ėshtė ende kėshtu. Letra e primatit nuk ėshtė ende njė vendim pajtues, as nuk ėshtė nė vetvete njė vendim.
    Megjithatė, duhet kuptuar se skizmat kishtare, tė bazuara nė mosmarrėveshje dogmatike, nuk e ndanė kurrė Kishėn nė asnjė pjesė, por zyrtarizuan largimin nga Kisha tė atyre qė mbanin pikėpamje tė papajtueshme me doktrinėn orthodhokse.


    Ps: Sot kėtė pyetje po e bėjnė bota, nesėr do ta bėjmė ne.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  16. #296

    Thumbs up Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kanal i ri i lajmeve orthodhokse nė pesė gjuhė

    Publikuar: 22.01.2022

    Departamenti pėr Marrėdhėniet e Jashtme Kishtare tė Patriarkanės sė Moskės
    ka hapur njė kanal nė Youtube nė pesė gjuhė,
    me recensionin gazetaresk православный взгляд ("pikėpamja orthodhokse"),
    tė cilin lajmet fetare diskutohen nga njė perspektivė e krishterė orthodhokse.
    Ndiqni lajmet nė kanal dhe raportojini tė gjithėve qė njohin gjuhėt e mėposhtme:
    Anglisht
    Rusisht
    Serbisht
    Arabisht
    Greqisht

    Pėrshėndetje
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  17. #297

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Arkimandriti Elpidios Vagianakis, prej shumė vitesh misionar nė Zimbabve, ėshtė i njohur pėr publikun orthodhoks greqishtfolės (dhe nėpėrmjet pėrkthimeve tė ndryshme, anglisht, rusisht, gjermanisht dhe suedisht) si njė figurė profetike, nė gjurmėt e Shėn Paisit tė Malit Athos. .
    Prezantojmė transkriptimin e njė interviste nė tė cilėn ai me fjalė profetike pėrshkruan pėrplasjen shpirtėrore qė qėndron nė themel tė konfliktit qė shohim kėto ditė. Shpresojmė qė indikacionet e At Elpidios tė jenė njė plotėsim i mirė i reflektimeve tė kėsaj tė diele, kushtuar temės sė Gjykimit tė Fundit.

    Konflikti ruso-ukrainas nė fjalėt profetike tė at Elpidios Vagianakis RussianFaith, 22 shkurt 2022

    Transkriptimi:

    Stefanos Damianidis:
    ju lutem, at Elpidios, na flisni pėr fenomenet meteorologjike tė papritura.

    At Elpidios:
    Kėto janė ende asgjė. Kėto janė vetėm njė pararendje e sa do tė ndodhė.

    Stefanos Damianidis:
    Por ne gjithashtu dėgjojmė gjithnjė mė shumė pėr njė tėrmet.
    A janė tė gjitha kėto gjėra pararendje e kėtij tėrmeti?

    Ati Elpidios Vagianakis:
    Kėto nuk janė asgjė. Ajo qė vijon do tė jetė shumė mė e keqe. Vullkanet e nėntokės do tė shpėrthejnė nė njė masė tė tillė qė struktura e tokės do tė ndryshojė.
    Mos i harroni kėto fjalė: Struktura e tokės do tė ndryshojė!
    Amerika do tė pasojė ndryshime kaq tė tmerrshme, qė do tė jetė pėr tė qarė! Pėr qarė! Pėr tė qarė!
    Mos e harroni kėtė, sepse ( ajo shba-ja ) lejoi zemrėn e saj pėr tė adhuruar Satanain, dhe vetė Satanai do ta shkatėrrojė atė tani!
    Tani ata duan tė bėjnė tė njėjtėn gjė pėrmes njė stuhie tė luftės globale.
    Por tani ky ėshtė vullneti i Perėndisė, dhe vullneti i Perėndisė nuk ndryshon fare.
    Mos harroni se Rusia do tė jetė e para, e para e tre mbretėrive tė fundit tė kėsaj bote;
    E versionit aktual tė kėsaj bote, pėr tė qenė mė tė saktė.
    Dhe tani ajo ka fuqi dhe autoritet nga Perėndia pėr t'u bėrė Antikrishti
    pėr Antikrishtin [armiku i antikrishtit].
    Dhe ndėrsa Amerika tani beson se ajo do tė qeverisė botėn duke shkatėrruar Rusinė,
    nuk e kupton gropėn qė po pėrgatit pėr veten.
    Tė gjitha kėto devijime dhe progresi,
    nuk janė gjė tjetėr veēse njė pėrpjekje e amerikanėve
    pėr tė fituar luftėn, por nuk do tė jetė kėshtu.
    Lufta qė ka filluar tashmė nė Siri, e cila ėshtė njė fund i harkut, tani do tė shkojė nė anėn tjetėr tė harkut, qė ėshtė Evropa Veriore.
    Dhe kur them Evropėn Veriore, nuk po i referohem njė lufte Rusi-Ukrainė,
    nė tė cilėn ata besojnė se Ukraina do tė shkatėrrohet nga Rusia.
    Ukraina ėshtė pjesė e Rusisė, sepse ajo ėshtė aty qė rreh zemra e Rusisė: nė Kiev.
    Rusėt gjithashtu e dinė, si dhe ukrainasit; Ruso-ukrainasit.
    Kjo ėshtė arsyeja pse gjermanėt u pėrpoqėn tė bindnin popullin e tyre
    qė do tė komandonin Bashkimin Evropian dhe pėr ta udhėhequr atė
    nėpėrmjet opinioneve tė tyre protestante, me presidentėt e tyre
    dhe me anė tė “gurėve” tė tyre politike;
    Pėr tė qenė nė gjendje pėr tė ndarė Ukrainėn nga Rusia.
    Por kjo nuk ėshtė e mundur, djali im!
    As shenjtorėt e Rusisė dhe as ata tė Ukrainės do ta lejojnė atė!
    Vetė ukrainasit do tė mirėpresin ardhjen e Rusisė; nėpėrmjet sulmit tė dukshėm tė Rusisė.
    Nėse Rusia godet Ukrainėn ėshtė sikur tė ishin duke goditur veten,
    kėshtu qė kjo nuk do tė ndodhė siē e besojmė se do tė ndodhė.
    Lufta pėr Ukrainėn do tė jetė me aeroplanėt e NATO-s, por ata do tė mposhten.

    Stefanos Damianidis:
    A e shihni pėrfshirjen e Kinės?

    At Elpidios Vagianakis:
    NATO do tė mposhtet.
    Ajo qė unė shoh si njė fatkeqėsi ėshtė e lidhur me vendet skandinave.
    Pėr fat tė keq, disa vende do tė bėjnė njė gabim katastrofik,
    duke besuar se amerikanėt do t'i shpėtojnė.
    Amerikanėt do tė pėrfshijnė kėto vende nė lojėn pėr tė ēliruar gjarpėrin tyre,
    dhe pastaj do ti braktisin ato.
    Prandaj, tė gjitha shtetet e vogla qė do tė hyjnė nė kėtė luftė kundėr Rusisė
    duhet tė kujtojnė se ėshtė shumė budallallėk pėr njė qenush tė luftojė me njė ari.
    E vetmja gjė qė unė do t'i rekomandoja tė gjithė kėtyre njerėzve ...
    siē bėra dje,
    kur mė thirrėn nga Rumania dhe mė pyetėn:
    “Atė, ēfarė duhet tė bėjmė ne rumunėt nė kėtė luftė me Ukrainėn dhe Rusinė?
    “Kėshilla qė unė do t'i jepja edhe vendit tim ; “Mundohuni tė mbani mend se ēfarė bėn njė njeri nėse dėshiron tė shpėtojė veten nga njė ari.
    Bie pėrdhe dhe ai i bėn si i vdekur, dhe ariu nuk e lėndon!
    “Nėse nuk mbani neutralitet, u thashė rumunėve,
    nėse nuk qėndroni neutral,
    do tė shkatėrroheni!
    Pėr fat tė keq, ky neutralitet nuk do tė mbahet nga tė gjitha shtetet.
    Unė nuk do tė numėroj shtetet qė do tė shkatėrrohen,
    sepse nuk dua qė fjalėt e mia tė pėrdoren tani si sulme
    ndaj atyre shteteve qė do tė vuajnė njė dėm kaq tė madh.
    Por unė shoh njė fatkeqėsi tė madhe nė shumė vende.
    Mė vjen keq qė Skandinavia do tė shkatėrrohet,
    sepse do tė bindet nga amerikanėt pėr tė marrė njė pozicion kundėr Rusisė.
    Mė vjen keq pėr Gjeorgjinė, e cila do tė marrė njė pozicion nė favor tė NATO-s.
    Mė vjen keq pėr Bullgarinė dhe Letoninė dhe pėr tė gjitha
    ato vende qė, pėr fat tė keq, do tė vihen pėrkrah me amerikanėt.
    Ėshtė mė mirė ... nėse ata kanė njė inteligjencė tė vogėl,
    ėshtė mė mirė pėr tu shmangur dhe pėr tė qėndruar neutral.
    Mos pėrkrahni asnjė, as rusėt as amerikanėt,
    nėse duan tė shpėtojnė veten!
    E njėjta gjė vlen edhe pėr ne! [Greqi]
    Nėse kryejmė kėtė gabim katastrofik,
    ne do tė pėrfshihemi nė njė luftė qė do tė ndodhė
    me shpejtėsinė e dritės dhe do tė luftohet me armė tė reja,
    tė cilat kurrė nuk kemi parė mė parė.
    Rusia kėtu thirret nga Perėndia,
    urdhėrohet nga Perėndia, pėr tė shkatėrruar shtetin amerikan tani.
    Ėshtė e destinuar tė shkatėrrojė gjendjen satanike tė Evropės dhe Amerikės,
    e cila u dorėzua Satanit!
    Pastaj, duhet tė dini se ėshtė pararendėsi,
    kush ėshtė pararendės i vėrtetė i antikrishtit, do tė jetė Kina;
    Njė vend qė do tė jetė njė model bindjeje e pėrsosur dhe tė njė burgimi mbarėbotėror,
    tė cilėn Djalli dėshiron t'i imponojė tė gjithė njerėzve!
    Dhe ajo do tė ketė sukses!
    Prandaj, na duhet tė jemi edhe mė tė kujdesshėm!
    Dhe unė do tė doja t'ju tregoja njė tjetėr.
    Lėrini , tė gjithė ata qė janė aq inteligjentė
    dhe qė flasin pėr tė gjitha kėto tė pakuptimta, tė cilat dėgjojmė prej tyre.
    Nėse ata duan tė jenė njerėz tė arsyeshėm, ėshtė mė mirė pėr ta tė luten,
    sepse tė nesėrmen do tė jetė shumė e vėshtirė.
    Ne nuk do tė kemi ushqim tė nesėrmen.
    Ditėn tjetėr nuk do tė kemi njė ilaē me tė cilin tė kujdesemi pėr sėmundjet tona.
    Ditėn tjetėr, kur radioaktiviteti dhe ndotja e mjedisit do tė rriten shumė, toka nuk do tė ofrojė mė shumė ushqim.
    A e kuptoni, Stefani im i dashur, pse zemra ime vuan
    pėr atė qė mė shohin sytė?

    Stefanos Damianidis:
    Ju lutem, Atė, unė dua tju bėj njė pyetje tė fundit, sepse koha ėshtė gati tė skadojė.
    Nė kėtė situatė shumė tė vėshtirė dhe tė pakėndshme, tė cilėn na pėrshkruat,
    cili do tė jetė roli i Papės, i cili erdhi kėtu nė Greqi vetėm disa ditė mė parė?

    Ati Elpidios Vagianakis:
    Ky Papa, djali im, ėshtė pėrgjegjės pėr hedhjen e kishės nė njė goditje tė madhe.
    Nuk do tė jetė e pėrhershme.
    Ata do tė duhet ta ndryshojnė atė pėrsėri,
    pėr tė balancuar tendencat shqetėsuese skizmatike
    qė do tė krijohen brenda katolicizmit.
    Trendet qė do tė legjitimohen nė tė ardhmen
    dhe qė ndryshojnė nė dy forma brenda Kishės:
    nė ato qė do tė shihen dhe nė ato qė do tė fshihen…. .

    Pėrshėndetje
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  18. #298
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    3,368
    Postimet nė Bllog
    1

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Citim Postuar mė parė nga arbereshi_niko Lexo Postimin
    Arkimandriti Elpidios Vagianakis, prej shumė vitesh misionar nė Zimbabve, ėshtė i njohur pėr publikun orthodhoks greqishtfolės (dhe nėpėrmjet pėrkthimeve tė ndryshme, anglisht, rusisht, gjermanisht dhe suedisht) si njė figurė profetike, nė gjurmėt e Shėn Paisit tė Malit Athos. .
    Prezantojmė transkriptimin e njė interviste nė tė cilėn ai me fjalė profetike pėrshkruan pėrplasjen shpirtėrore qė qėndron nė themel tė konfliktit qė shohim kėto ditė. Shpresojmė qė indikacionet e At Elpidios tė jenė njė plotėsim i mirė i reflektimeve tė kėsaj tė diele, kushtuar temės sė Gjykimit tė Fundit.

    Konflikti ruso-ukrainas nė fjalėt profetike tė at Elpidios Vagianakis RussianFaith, 22 shkurt 2022

    Transkriptimi:

    Stefanos Damianidis:
    ju lutem, at Elpidios, na flisni pėr fenomenet meteorologjike tė papritura.

    At Elpidios:
    Kėto janė ende asgjė. Kėto janė vetėm njė pararendje e sa do tė ndodhė.

    Stefanos Damianidis:
    Por ne gjithashtu dėgjojmė gjithnjė mė shumė pėr njė tėrmet.
    A janė tė gjitha kėto gjėra pararendje e kėtij tėrmeti?

    Ati Elpidios Vagianakis:
    Kėto nuk janė asgjė. Ajo qė vijon do tė jetė shumė mė e keqe. Vullkanet e nėntokės do tė shpėrthejnė nė njė masė tė tillė qė struktura e tokės do tė ndryshojė.
    Mos i harroni kėto fjalė: Struktura e tokės do tė ndryshojė!
    Amerika do tė pasojė ndryshime kaq tė tmerrshme, qė do tė jetė pėr tė qarė! Pėr qarė! Pėr tė qarė!
    Mos e harroni kėtė, sepse ( ajo shba-ja ) lejoi zemrėn e saj pėr tė adhuruar Satanain, dhe vetė Satanai do ta shkatėrrojė atė tani!
    Tani ata duan tė bėjnė tė njėjtėn gjė pėrmes njė stuhie tė luftės globale.
    Por tani ky ėshtė vullneti i Perėndisė, dhe vullneti i Perėndisė nuk ndryshon fare.
    Mos harroni se Rusia do tė jetė e para, e para e tre mbretėrive tė fundit tė kėsaj bote;
    E versionit aktual tė kėsaj bote, pėr tė qenė mė tė saktė.
    Dhe tani ajo ka fuqi dhe autoritet nga Perėndia pėr t'u bėrė Antikrishti
    pėr Antikrishtin [armiku i antikrishtit].
    Dhe ndėrsa Amerika tani beson se ajo do tė qeverisė botėn duke shkatėrruar Rusinė,
    nuk e kupton gropėn qė po pėrgatit pėr veten.
    Tė gjitha kėto devijime dhe progresi,
    nuk janė gjė tjetėr veēse njė pėrpjekje e amerikanėve
    pėr tė fituar luftėn, por nuk do tė jetė kėshtu.
    Lufta qė ka filluar tashmė nė Siri, e cila ėshtė njė fund i harkut, tani do tė shkojė nė anėn tjetėr tė harkut, qė ėshtė Evropa Veriore.
    Dhe kur them Evropėn Veriore, nuk po i referohem njė lufte Rusi-Ukrainė,
    nė tė cilėn ata besojnė se Ukraina do tė shkatėrrohet nga Rusia.
    Ukraina ėshtė pjesė e Rusisė, sepse ajo ėshtė aty qė rreh zemra e Rusisė: nė Kiev.
    Rusėt gjithashtu e dinė, si dhe ukrainasit; Ruso-ukrainasit.
    Kjo ėshtė arsyeja pse gjermanėt u pėrpoqėn tė bindnin popullin e tyre
    qė do tė komandonin Bashkimin Evropian dhe pėr ta udhėhequr atė
    nėpėrmjet opinioneve tė tyre protestante, me presidentėt e tyre
    dhe me anė tė “gurėve” tė tyre politike;
    Pėr tė qenė nė gjendje pėr tė ndarė Ukrainėn nga Rusia.
    Por kjo nuk ėshtė e mundur, djali im!
    As shenjtorėt e Rusisė dhe as ata tė Ukrainės do ta lejojnė atė!
    Vetė ukrainasit do tė mirėpresin ardhjen e Rusisė; nėpėrmjet sulmit tė dukshėm tė Rusisė.
    Nėse Rusia godet Ukrainėn ėshtė sikur tė ishin duke goditur veten,
    kėshtu qė kjo nuk do tė ndodhė siē e besojmė se do tė ndodhė.
    Lufta pėr Ukrainėn do tė jetė me aeroplanėt e NATO-s, por ata do tė mposhten.

    Stefanos Damianidis:
    A e shihni pėrfshirjen e Kinės?

    At Elpidios Vagianakis:
    NATO do tė mposhtet.
    Ajo qė unė shoh si njė fatkeqėsi ėshtė e lidhur me vendet skandinave.
    Pėr fat tė keq, disa vende do tė bėjnė njė gabim katastrofik,
    duke besuar se amerikanėt do t'i shpėtojnė.
    Amerikanėt do tė pėrfshijnė kėto vende nė lojėn pėr tė ēliruar gjarpėrin tyre,
    dhe pastaj do ti braktisin ato.
    Prandaj, tė gjitha shtetet e vogla qė do tė hyjnė nė kėtė luftė kundėr Rusisė
    duhet tė kujtojnė se ėshtė shumė budallallėk pėr njė qenush tė luftojė me njė ari.
    E vetmja gjė qė unė do t'i rekomandoja tė gjithė kėtyre njerėzve ...
    siē bėra dje,
    kur mė thirrėn nga Rumania dhe mė pyetėn:
    “Atė, ēfarė duhet tė bėjmė ne rumunėt nė kėtė luftė me Ukrainėn dhe Rusinė?
    “Kėshilla qė unė do t'i jepja edhe vendit tim ; “Mundohuni tė mbani mend se ēfarė bėn njė njeri nėse dėshiron tė shpėtojė veten nga njė ari.
    Bie pėrdhe dhe ai i bėn si i vdekur, dhe ariu nuk e lėndon!
    “Nėse nuk mbani neutralitet, u thashė rumunėve,
    nėse nuk qėndroni neutral,
    do tė shkatėrroheni!
    Pėr fat tė keq, ky neutralitet nuk do tė mbahet nga tė gjitha shtetet.
    Unė nuk do tė numėroj shtetet qė do tė shkatėrrohen,
    sepse nuk dua qė fjalėt e mia tė pėrdoren tani si sulme
    ndaj atyre shteteve qė do tė vuajnė njė dėm kaq tė madh.
    Por unė shoh njė fatkeqėsi tė madhe nė shumė vende.
    Mė vjen keq qė Skandinavia do tė shkatėrrohet,
    sepse do tė bindet nga amerikanėt pėr tė marrė njė pozicion kundėr Rusisė.
    Mė vjen keq pėr Gjeorgjinė, e cila do tė marrė njė pozicion nė favor tė NATO-s.
    Mė vjen keq pėr Bullgarinė dhe Letoninė dhe pėr tė gjitha
    ato vende qė, pėr fat tė keq, do tė vihen pėrkrah me amerikanėt.
    Ėshtė mė mirė ... nėse ata kanė njė inteligjencė tė vogėl,
    ėshtė mė mirė pėr tu shmangur dhe pėr tė qėndruar neutral.
    Mos pėrkrahni asnjė, as rusėt as amerikanėt,
    nėse duan tė shpėtojnė veten!
    E njėjta gjė vlen edhe pėr ne! [Greqi]
    Nėse kryejmė kėtė gabim katastrofik,
    ne do tė pėrfshihemi nė njė luftė qė do tė ndodhė
    me shpejtėsinė e dritės dhe do tė luftohet me armė tė reja,
    tė cilat kurrė nuk kemi parė mė parė.
    Rusia kėtu thirret nga Perėndia,
    urdhėrohet nga Perėndia, pėr tė shkatėrruar shtetin amerikan tani.
    Ėshtė e destinuar tė shkatėrrojė gjendjen satanike tė Evropės dhe Amerikės,
    e cila u dorėzua Satanit!
    Pastaj, duhet tė dini se ėshtė pararendėsi,
    kush ėshtė pararendės i vėrtetė i antikrishtit, do tė jetė Kina;
    Njė vend qė do tė jetė njė model bindjeje e pėrsosur dhe tė njė burgimi mbarėbotėror,
    tė cilėn Djalli dėshiron t'i imponojė tė gjithė njerėzve!
    Dhe ajo do tė ketė sukses!
    Prandaj, na duhet tė jemi edhe mė tė kujdesshėm!
    Dhe unė do tė doja t'ju tregoja njė tjetėr.
    Lėrini , tė gjithė ata qė janė aq inteligjentė
    dhe qė flasin pėr tė gjitha kėto tė pakuptimta, tė cilat dėgjojmė prej tyre.
    Nėse ata duan tė jenė njerėz tė arsyeshėm, ėshtė mė mirė pėr ta tė luten,
    sepse tė nesėrmen do tė jetė shumė e vėshtirė.
    Ne nuk do tė kemi ushqim tė nesėrmen.
    Ditėn tjetėr nuk do tė kemi njė ilaē me tė cilin tė kujdesemi pėr sėmundjet tona.
    Ditėn tjetėr, kur radioaktiviteti dhe ndotja e mjedisit do tė rriten shumė, toka nuk do tė ofrojė mė shumė ushqim.
    A e kuptoni, Stefani im i dashur, pse zemra ime vuan
    pėr atė qė mė shohin sytė?

    Stefanos Damianidis:
    Ju lutem, Atė, unė dua tju bėj njė pyetje tė fundit, sepse koha ėshtė gati tė skadojė.
    Nė kėtė situatė shumė tė vėshtirė dhe tė pakėndshme, tė cilėn na pėrshkruat,
    cili do tė jetė roli i Papės, i cili erdhi kėtu nė Greqi vetėm disa ditė mė parė?

    Ati Elpidios Vagianakis:
    Ky Papa, djali im, ėshtė pėrgjegjės pėr hedhjen e kishės nė njė goditje tė madhe.
    Nuk do tė jetė e pėrhershme.
    Ata do tė duhet ta ndryshojnė atė pėrsėri,
    pėr tė balancuar tendencat shqetėsuese skizmatike
    qė do tė krijohen brenda katolicizmit.
    Trendet qė do tė legjitimohen nė tė ardhmen
    dhe qė ndryshojnė nė dy forma brenda Kishės:
    nė ato qė do tė shihen dhe nė ato qė do tė fshihen…. .

    Pėrshėndetje
    Pertova t`i lexoj te gjitha, por eshte e qarte se keto "thenie" i japin krahe Rusise, e cila saktesisht mund te percaktohet sot si vend agresor, bile vend qe po ben genocid. Por, e para fjale qe u tha Zoti KRISHT apostujve pas ngjalljes ishte "Paqe mbi Ju"...., Kisha Orthodhokse eshte pro paqes, jo luftes. Kjo eshte thjesht propagande, s`ka lidhje me Orthodhoksine, sepse jane luftenxitese
    Kisha nxit paqen jo luften....
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ilia spiro : 27-02-2022 mė 11:51
    Duaje te afermin tend si veten

  19. #299

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Fort inderuar vėlla mė Krishtin.
    Unė nuk kam as mė tė voglin dyshim qė njerėzit e Besimit janė pėr paqen.
    Nuk mendoj fare qė ka njeri qė preferon luftėn pėrballė paqes!
    Por fatkeqėsisht qė sot po i hedhin benzinė zjarrit, nuk ėshtė Kisha por institucione dhe organizata qė u ka dalė boja me kohė.
    Gjithėsesi, postimi im ėshtė njė shkrim i njė njeriu tė Perėndisė, ku duke patur dhuratėn profetizuese, sheh gjėra qė nuk e shohin sytė e veshur nga propaganda sistematike rusofobe!
    Kush shkruan nuk ėshtė rus, pra asnjanės.
    Ka dhėnė prova dhe njihet pėr sa ka bėrė e shkrojtur nė gjithė jetėn e tij…., si pasues i njė figure shumė tė respektuar dhe mbarė botėrore, si Shėn Paisi i Malit tė shenjtė!
    Ndonėse nuk do tė luante asnjė fije kashte pa aprovimin e Dėshirės sė Krijuesit!
    Ndaj u bėftė Vullneti i Tij , duke patur sigurinė qė kurrė nuk do ta braktisė popullin e tij.
    Ėshtė koha qė tė lutemi e mos tė mbajmė anėn e askujt, si na mėson at Elpidios.
    Kusurin, ēdo njeri e di vetė!
    Pėrshėndetje
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 27-02-2022 mė 14:06
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  20. #300

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Fortlumturia e tij Mitropoliti Onufrij: Mos u frikėsoni, Zoti ėshtė me ne.

    nga Anna Bogun
    Bashkimi i GazetarėveOrthodhoksė, 24 shkurt 2022

    Primati i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės u bėri thirrje besimtarėve tė mos kalojnė nė panik dhe tė tregojnė dashuri pėr atdheun.
    Grigjės ukrainase iu drejtua Fortlumturia e tij Mitropoliti i Kievit dhe i gjithė Ukrainės, Onufri. Ai u bėri thirrje besimtarėve tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės qė tė mos bien nė panik dhe shprehu shpresėn se sė shpejti do tė mbretėrojė paqja.
    Departamenti i Informacionit dhe Edukimit i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės ka publikuar njė video mesazh nga primati i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės.
    “Nė kėtė moment fatal ju bėj thirrje tė mos bini nė panik, tė jeni tė guximshėm dhe tė tregoni dashuri pėr atdheun dhe pėr njėri-tjetrin”, ka kėrkuar ai.
    Primati i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės kujtoi se nė momente tė vėshtira duhet tė intensifikojmė lutjen e pėrbashkėt pėr paqe.
    “Ju bėj thirrje, para sė gjithash, nė njė lutje intensive pendimi pėr Ukrainėn, pėr ushtrinė tonė dhe popullin tonė, ju kėrkoj tė harroni konfliktet dhe mosmarrėveshjet e ndėrsjella dhe tė bashkohemi nė dashurinė pėr Zotin dhe pėr Atdheun tonė”, tha ai.
    Siē raportohet, primati i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės i kėrkoi Putinit tė ndalonte luftėn dhe theksoi edhe njė herė se lufta midis popujve vėllazėrore nuk ka asnjė justifikim.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

Faqja 15 prej 18 FillimFillim ... 51314151617 ... FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •