Close
Faqja 13 prej 14 FillimFillim ... 311121314 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 241 deri 260 prej 263
  1. #241
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,237
    Faleminderit
    57
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Pėrse Kryepiskopi Krizostomos njohu Dumenkon?!

    nga Konstantin Shemljuk

    Bashkimi i Gazetarėve Orthodhoksė - 27 Tetor


    Jo shumė kohė mė parė, Kryepiskopi Krizostomos deklaroi neutralitetin e tij ndaj "Kishės Ortodokse" tė Ukrainės", tani ai ka ndryshuar pozicionin e tij.
    Pse e bėri ai kėtė?
    A do tė pajtohet Kisha e Qipros me vendimin e tij?

    - Mė 24 Tetor 2020, primati i Kishės Orthodhokse tė Qipros, Kryepiskopi Krizostomos II, gjatė liturgjisė nė manastirin e Krizorrogiatisės (rajoni i Pafos), duke pėrkujtuar primatėt e Kishave Orthodhokse lokale, pėrmendi emrin e kreut tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės "Sergej (Epifanij) Dumenkon.
    Ky fakt shkaktoi jo vetėm habi dhe surprizė mes episkopėve tė pranishėm nė liturgji, por edhe njė pakėnaqėsi tė fortė midis disa prej anėtarėve tė Sinodit tė Shenjtė tė Kishės sė Qipros. Nė veēanti, Mitropoliti Athanasios i Limasolit la liturgjinė pėrpara se tė mbaronte.
    Pas shėrbimit, Kryepiskopi Krizostomos shpjegoi aktin e tij pėr shkak tė faktit se "ai duhej tė merrte njė qėndrim" nė lidhje me ēėshtjen e njohjes sė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės ", dhe gjithashtu nga fakti se vendimi i tij" do t'i kishte shėrbyer Orthodhoksisė". Sidoqoftė, nė tė dy rastet, fjalėt e primatit tė Kishės sė Qipros duken shumė tė diskutueshme. Pėr mė tepėr, kėndvėshtrimi i kryepiskopit pėr ēėshtjen e njohjes tė skizmatikėve tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" ishte saktėsisht e kundėrta njė vit e gjysmė mė parė.

    Le tė ndjekim evolucionin e pikėpamjeve tė primatit tė Qipros.

    Pozicioni 1
    Fakti ėshtė se Kryepiskopi Krizostomos ka shprehur vazhdimisht qėndrimin e tij nė lidhje me veprimet e Patriarkut Bartholomeu nė Ukrainė.
    Pėr shembull, nė dhjetor 2019, nė njė takim me Mitropolitin Sergij tė Ternopolit dhe Kremenesit primati i Kishės sė Qipros vuri nė dukje se Patriarku Bartholomeu kishte bėrė njė gabim dhe se Orthodhoksia Botėrore nuk ka asnjė mundėsi ta njihte "Kishėn Ortodokse tė 'Ukrainės"
    "Unė mora iniciativėn. Unė kisha komunikim me tė gjithė primatėt. Ne presim dhe shpresojmė qė patriarku i Kostandinopojės tė kuptojė gabimin e tij. Primatėt e tjerė nuk kanė gjasa tė njohin Epifanin ( kreun e skizmatikėve ukrainas ). Megjithėse ka pasur pėrpjekje dhe presion ndaj patrikut tė Jeruzalemit, ai nuk u nėnshtrua".
    Shumė mė herėt, nė vitin 2017, nė pėrgjigje tė informacionit qė Rada Verkhovna ( parlamenti ) i Ukrainės shpresonte arrdhjen e Tomosit tė autoqefalisė pėr skizmatikėt ukrainas, Kryepiskopi Krizostomos shkroi njė letėr drejtuar primatit tė Kishės Ruse, nė tė cilėn ai nėnvizoi "Veprimet e parlamentit ukrainas do tė ēojnė nė krijimin e njė kishe skizmatike dhe etėrit e shohin skizmėn si plagėn mė tė thellė nė trupin e shenjtė tė Kishės.
    Parlamenti Rada krijon njė kishė skizmatike nė Ukrainė ... Kisha jonė i lutet Krijuesit tė Kishės, Zotit tonė Jisu Krisht, pėr tė ndriēuar udhėheqėsit politikė tė Ukrainės dhe pėr tė bindur skizmatikėt qė tė kthehen nė Kishėn qė ju drejtoni ".
    Pak kohė mė pas, Kryepiskopi Krizostomos u shpreh kundėr ndėrhyrjes sė politikanėve ukrainas nė punėt e Kishės, pasi qė, sipas mendimit tė tij, "sa herė qė shteti dhe veēanėrisht parlamenti ndėrhyjnė nė punėt e Kishės, dėmi ėshtė i dukshėm".
    Mė 22 maj 2019, gjatė njė interviste me Emilios Polygenis, kryeredaktor i "Romfea.News", kreu i Kishės sė Qipros tha se "njė vendim i njėanshėm nuk do tė ishte i dobishėm dhe rezultati do tė ishte ai pėr tė cilin kam frikė. Unė gjithashtu mund tė marr njė vendim nė favor tė njėrit ose tjetrit, por unė e shoh atė tė gabuar. Kjo ėshtė arsyeja pse ne nuk e bėmė njė gjė tė tillė ". Ai gjithashtu vuri nė dukje se pas dhėnies sė Tomos tė Autoqefalisė nė Ukrainė, askush nga primatėt nuk mori me tė drejtė njė pozicion ose nė favor tė patriarkut ekumenik ose nė favor tė patriarkut tė Moskės, sepse "sigurisht qė do tė kishim njė pėrēarje, me preēizion matematikor". Kryepiskopi Krizostomos ka theksuar vazhdimisht se Kisha Qipriote do t'i pėrmbahej neutralitetit nė lidhje me Ukrainėn dhe kjo ishte, sipas mendimit tė tij, mėnyra e vetme pėr tė zgjidhur problemin e Ukrainės.
    Pėr mė tepėr, ai shkoi mė tej dhe filloi njė seri takimesh me primatėt e Kishave tė tjera lokale mbi "ēėshtjen e Ukrainės". Kėshtu, nė Prill 2019, njė takim i primatėve tė Kishave tė Aleksandrisė, Antiokisė, Jeruzalemit dhe Qipros u mbajt nė Qipro.
    Nė maj tė tė njėjtit vit, Kryepiskopi Krizostomos takoi Patriarkun Serb Irinej, Patriarkun Neofit tė Bullgarisė dhe kreun e Kishės sė Greqisė, Kryepiskopin Jeronimos. Kreut tė Fanarit kjo gjė nuk i pėlqente, njė aktivizim i tillė i primatit tė Kishės sė Qipros, i cili kishte vendosur njė pozicion neutraliteti nė lidhje me ēėshtjen e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės".
    "Ne u pėrpoqėm dhe madje filluam tė vizitonim disa kisha lokale, por mė pas kuptuam se patriarku ekumenik nuk e donte kėtė gjė ...
    Si Kishė e Qipros, ne nuk pretendojmė ta njohim (" Kishėn Ortodokse tė Ukrainės ".), por jo edhe pėr tė thėnė qė nuk do ta bėjmė. Ne mbajmė marrėdhėnie neutrale dhe duam tė kemi marrėdhėnie tė mira me tė gjithė ", tha Kryepiskopi Krizostomos dhe siguroi se ai nuk do tė ndryshonte pozicionin e tij.
    Kjo u tha mė 10 tetor 2019.

    Pozicioni 2
    - Por, pėr fat tė keq, pozicioni i Kryepiskopit Krizostomos pėsoi shpejt ndryshime tė rėndėsishme nė favor tė njohjes sė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės". Pėr mė tepėr, kėto ndryshime janė aq nė kundėrshtim me deklaratat e mėparshme nga Primati i Kishės sė Qipros, saqė thjesht nuk mund tė mos tronditemi.
    Kėshtu, nė dhjetor tė vitit 2019, nė pėrgjigje tė ndėrprerjes sė kungatės eukaristike tė Kishės Orthodhokse Ruse me Kishat e Greqisė dhe Aleksandrisė, ai deklaroi se tė dy, Patriarku Bartholomeu dhe Patriarku Kirill janė egoistė qė kanė nevojė pėr ndihmė.
    Sidoqoftė, qė nė 6 Mars 2020 (fjalė pėr fjalė disa muaj mė vonė), Kryepiskopi Krizostomos pėr herė tė parė tha se nuk ishte "njė problem " qė tė njihte Dumenkon: "Problemi ėshtė i Orthodhoksisė, pėr mua personalisht, dhe unė gjithashtu besoj pėr Shenjtėrimin e Tij, nuk ėshtė nėse unė do tė njoh primatin e Kishės Ukrainase. Pėr mua kjo nuk do tė thotė asgjė. Unė mund ta njoh atė dje, sot ose nesėr. Nuk ka asnjė problem pėr mua. "
    Nė kėtė drejtim, le tė kujtojmė fjalėt e tij tė shqiptuara nė maj 2019 - Njohja e Dumenkos do tė ēojė nė njė pėrēarje nė Kishė me "saktėsi matematikore". Rezulton se duke folur pėr "pa problem" nė lidhje me Tomosin e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės", Kryepiskopi Krizostomos po pėrgatitej tė ndante Kishėn me "saktėsi matematikore"?
    Mė 10 Mars, Kryepiskopi Krizostomos mori pjesė nė punimet qė zhvilloi Sinodi i Shenjtė i Fanarit dhe shprehu mbėshtetjen e tij tė plotė pėr Patriarkanėn e Kostandinopojės (megjithėse ai kishte folur mė parė pėr neutralitetin).
    Nė tė njėjtėn kohė, ai pranoi se Konstandinopoja kishte tė drejtė t'i jepte autoqefalinė kujtdo qė dėshironte dhe tha se kjo korrespondon me traditėn Orthodhokse.
    Pėrfundimisht, mė 24 tetor, kreu i Kishės sė Qipros nė mėnyrė efektive ndryshoi pozicion, duke njohur Dumenkon.
    Sidoqoftė, tė nesėrmen nė faqen e Kishės sė Qipros u shfaq njė mesazh qė Kryepiskopi Krizostomos ishte gati ta njihte "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės" dy muaj para se ta bėnte kėtė botėrisht.

    Kėtu janė fjalėt e tij: "Dje pasdite (e Premte 23 Tetor 2020) Unė dėrgova njė letėr. Edhe pse e kisha gati prej dy muajsh. Nuk e dėrgova atėherė. Nėse ai (Patriarku Bartolomeu,) Nuk e boton atė sot ose nesėr, unė do ta botoj, sepse dua qė populli qipriot dhe tė gjithė prelatėt ta dinė pikėpamjen time mbi orthodhoksinė ".
    Pse nuk e kishte dėrguar kėtė letėr atėherė?
    - Pėrgjigjen pėr kėtė pyetje na e jep Mitropoliti Nikiforos i Kykkos: "Me 9
    Shtator u shtrua pyetja mbi "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės", dhe kryepiskopi informoi Sinodin e Shenjtė se do tė botonte njė letėr njohjeje pėr Epifanin.
    Sidoqoftė, pasi kontaktoi Presidentin e Qipros Nikos Anastasiadis, ai vendosi tė mos e botonte dokumentin ".
    Kjo ėshtė, arsyeja e refuzimit pėr tė njohur "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės" nė fund tė gushtit ose nė fillim tė shtatorit, nuk ishte kishtare, por thjesht politike.
    Por, ē'mund tė themi pėr fjalėt e Krizostomit qė "sa herė qė shteti dhe veēanėrisht parlamenti ndėrhyjnė nė punėt e Kishės, dėmi ėshtė i dukshėm"?
    Pėr mė tepėr, nė vitin 2008 ai thotė; fjalė pėr fjalė sa vijon: “Kur fuqia politike ndėrhyn nė punėt e Kishės, ajo shpesh shkatėrron nė vend qė tė krijojė, sepse ka pak politikanė nė botėn moderne qė pajtojnė jetėn e tyre me vlerat shpirtėrore morale. <...> Ne jemi shumė tė trishtuar pėr kėtė situatė. Ne nuk pajtohemi me veprime tė tilla. Kanunet e shenjta duhet tė vijnė sė pari nė Kishė dhe duhet tė respektohen nė mėnyrė rigoroze. Ne jemi thirrur tė krijojmė mė shumė sesa tė shkatėrrojmė unitetin ".
    Dhe kėshtu vetėm pas 12 vjetėsh, ai ka ndryshuar opinion plotėsisht, nė lidhje me pikėpamjen e tij se kanunet, dhe jo interesat politike, duhet tė vijnė nė radhė tė parė? Pėr fat tė keq Po!
    Si politika u bė mė e rėndėsishme se Kanonet?!
    Nė ēfarė bazohet ky pėrfundim?
    Nė njė zinxhir tė tėrė ngjarjesh, secila prej tyre shpjegon pse ndodhi krimi i qartė kanunor i primatit tė Kishės sė Qipros.

    Kėshtu, mė 11 shtator u bė e njohur se Patriarku Theodoros i Aleksandrisė dhe Sekretari i Shtetit i SHBA-sė Mike Pompeo kishin njoftuar njė vizitė nė Qipro, gjatė sė cilės ata planifikuan tė takonin Presidentin e Republikės Nikos Anastasiadis dhe Ministrin e Jashtėm. Nikos Kristodoulidis. Pompeu i zhvilloi takimet e tij, por Patriarku Theodoros nuk bėri gjithēka qė kishte planifikuar. Ndėrsa ishte nė Qipro, kreu i Patriarkanės sė Aleksandrisė nuk u ftua pėr tė kremtuar liturgjinė nė asnjė nga kishat e vendit. Arsyeja ėshtė e qartė: mbėshtetja e tij pėr "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės".
    Fakti ėshtė se njė vit mė parė, nė nėntor 2019, nė Liturgjinė Hyjnore Patriarkale me rastin e 1400 vjetorit tė fjetjes sė Shėn Joanit tė Mėshirshėm, i cili u zhvillua nė Qipro, Patriarku Theodoros II i Aleksandrisė dhe i gjithė Afrikės kishte pėrkujtuar kreun e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės", kreun skizmatik Epifanin", e cila shkaktoi pakėnaqėsi tė madhe midis Qipriotėve dhe krijoi njė skandal tė vėrtetė. Prandaj, kreut tė Kishės sė Aleksandrisė tashmė nė vitin 2020 iu desh tė rishikonte ndjeshėm programin e tij tė qėndrimit nė Qipro pasi ishte i detyruar tė respektojė pozicionin e Kishės sė Qipros. Dy ishin mundėsitė, ose tė mos pėrkujtojė Dumenkon ose tė mos shėrbejė nė Qipro. Theodoros zgjodhi kėtė tė fundit.
    Pėr mė tepėr, ndėr detyrat qė e prisnin gjatė qėndrimit tė tij nė ishull ishin takimet me kundėrshtarėt aktivė tė mosnjohjes sė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" - Mitropolitėt Izaiah i Tamassos dhe Nektarios i Kition. Sidoqoftė, ky plan nuk mund tė zbatohej pasi tė dy episkopėt e Kishės sė Qipros ishin nė vet-izolim pėr shkak tė koronavirusit. Sidoqoftė, ai u takua me dikė, sepse, sipas
    blogerit Aleksandr Voznesensky, i cili e njeh situatėn mirė nga brenda, nėse "nė fillim tė vitit 2019, nga 17 episkopė vetėm 2 ose 3 mbėshtetėn Bartolomeun nė legalizimin e skizmės, deri vonė ndryshimi u bė nga 2 vota (8 kundėr skizmatikėve dhe 6 nė favor dhe njė qė ishte nė pension.)
    Tani (24 tetor,) Krizostomi, pak para pėrkujtimit tė Epifanit, ka shuguruar Pankratios nė vend tė mitropolitit nė pension, duke e ditur se ai do ta mbėshteste atė nė ēėshtjen e Ukrainės.
    Kjo ėshtė, situata dukej njė shumicė e brishtė kundėr skizmės, por me njė distancė prej vetėm njė vote.
    Sipas Voznesenskit, kjo gjendje e krijuar duhet tė lidhet drejtpėrdrejt me vizitėn e Pompeut dhe Patriarkut Theodoros nė Qipro.
    Atėherė, duke pasur parasysh pjesėmarrjen e drejtpėrdrejtė nė krijimin e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" dhe mbėshtetjen e vazhdueshme qė Departamenti i Shtetit amerikan i ofroi si kėsaj strukture ashtu edhe Fanrit, nuk ka asgjė pėr t'u habitur nė lidhje me kėto ndryshime.
    Pėr mė tepėr, Kryepiskopi Krizostomos iu nėnshtrua njė presioni nė formėn e njė shantazhi:
    Pėr tė bindur Krizostomin, mediat pro-amerikane hodhėn baltė mbi tė, njė histori e vjetėr, por me jehonė tė madhe.
    Ēėshtja ėshtė qė Krizostomi ndihmoi njė mashtrues nga Malajzia pėr tė marrė njė pasaportė qipriote nė kėmbim tė 5 milion investimesh nė vend, dhe kjo pavarėsisht nga fakti se ky mashtrues ishte nė listėn e tė kėrkuarve nga Interpoli dhe kryepiskopi nė thelb e ndihmoi atė tė anashkalonte kontrollet qeveritare ".
    Me fjalė tė tjera, mbėshtetėsit e njohjes sė skizmatikėve ukrainas fatkeqėsisht kanė arritur tė ndikojnė nė qėndrimin nė dukje tė palėkundur tė kryepiskopit Krizostomos ndaj skizmės.
    Dhe kėshtu ėshtė vėrtetuar edhe njė herė: nėse njė prift vendos interesat personale mbi interesat e Kishės, herėt a vonė do tė ketė dikė qė do ta manipulojė atė sipas gjykimit tė tij.

    A e njeh Sinodi i Kishės sė Qipros "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės"?

    Kryepiskopi Krizostomos vendosi ta njohė "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės" nė kurriz tė Orthodhokisė dhe kundėr pozicionit tė Sinodit tė Kishės sė Qipros - njė deklaratė e tillė u bė nga anėtarėt mė me ndikim dhe autoritet tė Sinodit - Mitropiliti Athanasios i Limasolit, Mitropoliti Nikiforos i Kykkos dhe Tellyria, Mitropoliti Izaiah i Tamassos, Episkopi Nikolaos i Amathountos. Tė katėr episkopėt i bėnė thirrje primatit tė Kishės sė Qipros me njė kėrkesė pėr tė revokuar menjėherė njohjen e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės".
    Ata i kujtuan Kryepiskopit tė tyre Krizostomos se njė vendim sinodal ishte marrė pėr kėtė ēėshtje nė 2019.
    Sipas kėtij dokumenti, Kisha e Qipros deklaroi se shugurimet e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" nuk ishin kanonike dhe vunė nė dyshim mundėsinė pėr t’i legalizuar ato “nė mėnyrė retroaktive”.
    Ata gjithashtu rikujtuan se Tomosi i "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" u dha me synimin pėr tė arritur paqen fetare nė Ukrainė, gjė qė nuk ndodhi kurrė.
    Kjo do tė thotė qė Patriarku Bartholomeu duhet tė mbledhė ose njė Kėshill PanOrthodhokd ose njė Kėshill tė Primatėve pėr tė diskutuar "problemin ukrainas".
    Pėrveē sa mė sipėr, Mitropolitėt e Kishės sė Qipros theksuan se ata e konsiderojnė Ukrainėn si territorin kanonik tė Kishės Orthodhokse Ruse, qė do tė thotė se kreu i Fanarit nuk duhet tė ndėrmarrė ndonjė veprim nė kėtė vend pa pėlqimin e patriarkut tė Moskės.
    Pėr mė tepėr, sipas episkopėve tė Qipros, dhėnia e autoqefalisė mund tė kryhet nga Patriarkana e Konstandinopojės vetėm me pėlqimin e tė gjitha Kishave lokale.

    Mė pas, Mitropoliti Athanasios i Limasolit tha se mė 9 shtator, 2020, Kryepiskopi Krizostomos u premtoi anėtarėve tė Sinodit tė Shenjtė se ai kurrė nuk do tė merrte vendime tė njėanshme nė lidhje me "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės".
    Sipas Episkopit Athanasios, njė pėrbuzje e tillė pėr Sinodin nė tė vėrtetė nėnkupton shkarkimin e strukturės sinodale tė Kishės.
    Sipas Mitropolitit Nikiforos tė Kykkos, veprimet e kryepiskopit Krizostomos nė lidhje me njohjen e Dumenkos nuk janė vetėm njė shkelje flagrante e kanuneve, por gjithashtu e vendosin Kishėn e Qipros nė prag tė njė pėrēarje! ( skizėm ) .....
    Mitropoliti Nikiforos theksoi se Epifani ėshtė njė skizmatik, "Kisha Ortodokse e Ukrainės" ėshtė njė "grup skizmatik" dhe se ata qė shėrbejnė me Dumenkon janė tė pėrjashtuar nga komuniteti kishtar!
    Nė tė njėjtėn kohė, disa mbėshtetės dhe pėrfaqėsues tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" pohojnė se "vetėm" 4 nga 17 anėtarėt e Sinodit tė Shenjtė tė Kishės sė Qipros kundėrshtuan njohjen e Dumenkos.
    Sidoqoftė, duhet tė theksohet se kundėrshtarėt e skizmės ukrainase nuk janė vetėm anėtarė tė Sinodit, por ka edhe disa nga episkopėt mė me autoritet tė Kishės Qipriote.
    Prandaj, zėrat e tyre janė jashtėzakonisht tė rėndėsishėm. Pėr mė tepėr, shumė episkopė tė tjerė mund tė bashkohen me kundėrshtarėt e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" nė Sinodin e ardhshėm dhe, nė rast tė epėrsisė numerike, idea e Kryepiskopit Krizostomos do tė dėshtojė.
    Pėr mė tepėr, situata nė kėtė kohė po zhvillohet nė njė mėnyrė tė tillė qė mbledhja e radhės e Sinodit tė Shenjtė tė Kishės sė Qipros mund tė ngrejė pyetjen jo aq pėr njohjen e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" sesa pėr shkeljen nga Kryepiskopi Krizostomos tė rregullave tė Kishės dhe tė strukturės sė saj sinodale.
    Pėr shembull, Mitropoliti Athanasios theksoi se "mosmarrėveshja jonė nuk ėshtė vetėm nė pėrmbajtjen e pyetjes" dhe "nėse Patriarkana Ekumenike ka bėrė mirė apo keq nė lidhje me (njohjen e" Kishės Ortodokse tė Ukrainės" ), pasi del njė problem tjetėr ".
    Kjo ėshtė, sipas miropolitit, Sinodi para sė gjithash do tė marrė parasysh veprimet e primatit tė tij.
    Pėr kėtė, Mitropoliti Nikiforos sqaroi: "Ne nuk do tė mbledhim Sinodin pėr tė ratifikuar njė akt tė paligjshėm tė primatit tė Kishės sonė ... Sinodi i Shenjtė nuk duhet tė ratifikojė arbitrazhin e primatit, por tė marrė vendime paraprakisht, dhe kėto vendime duhet tė zbatohen nga kryepiskopi".

    Ēfarė do tė thotė kjo?

    Nė rast tė thirrjes sė Sinodit, mund tė shtrohet ēėshtja e shkarkimit tė Kryepiskopit Krizostomos.
    Pėr mė tepėr, ata qė pėrgjithėsisht nuk e kundėrshtojnė Tomosin e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" mund tė jenė gjithashtu mbėshtetės tė masave tė tilla radikale. Nė veēanti, Mitropoliti Nikiforos tha se pjesa tjetėr e anėtarėve tė Sinodit "nuk mund tė pranojė nė heshtje shkeljen e rregullave tė shenjta tė Statutit tė tij, shkeljen e praktikės sė trashėgimisė kishtare".
    Tashmė tani ne mund tė pohojmė me besim se me veprimin e tij anti-kanonik dhe anti-kishtar, Kryepiskopi Krizostomos nė tė vėrtetė shkaktoi njė pėrēarje brenda Kishės sė Qipros.
    Por mund tė ndodhė qė Sinodi i Shenjtė tė marrė njė vendim nė favor tė "Kishės Ortodokse" nė Ukrainė.
    "Po, ka mundėsi qė shumica e Etėrve tė Sinodit me siguri do t'i binden kėtij vendimi.
    Por sigurisht do tė ketė edhe nga ata qė do ta kundėrshtojnė atė!
    Dhe pa marrė parasysh se si do tė shkojė situata nė tė ardhmen, ne tashmė mund tė themi se vendimi i Kryepiskopit Krizostomos pėr tė pėrkujtuar Sergej (Epifanij) Dumenkon gjatė liturgjisė nuk i shėrbeu as Kishės sė Qipros dhe as Orthodhoksisė Botėrore si njė bashkėsi, dhe me "saktėsi matematikore" kjo do tė ēojė nė njė skizėm edhe mė tė thellė.!
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  2. #242
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,237
    Faleminderit
    57
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Tirana

    Nga orthodoxalbania.org

    Kishės sonė i kthehet pronėsia mbi tokėn e Kishės sė Shėn Prokopit.



    Shumė pak vjet pasi kishte mbaruar sė ndėrtuari, nė fillim tė viteve ‘60, Kisha e Shėn Prokopit nė Tiranė u shkatėrrua nga regjimi komunist, i cili tjetėrsoi edhe pronėsinė e saj. Ajo u prish pjesėrisht dhe u pėrshtat nė lokal, deri nė fillim tė viteve ’90. Me kėmbėnguljen e Komuntetit Orthodhoks, ajo u kthye si godinė dhe ka shėrbyer deri mė sot e pėrshtatur si kishė.

    Prej vitesh ėshtė diskutuar pėr rindėrtimin e saj, qė ka qenė njė synim i pėrhershėm i Kryepiskopit Anastas, por pengonte mungesa e pronėsisė mbi truallin e saj.

    Tashmė, besimtarėt morėn e lajmin e gėzueshėm tė kthimit tė truallit, me vendim unanim tė Kėshillit Bashkiak. Mė parė trualli i ishte kaluar nga Qeveria nė pronėsi tė Bashkisė Tiranė.

    Kryetari i Bashkisė, Z. Erion Veliaj, vizitoi Selinė e Sinodit tė Shenjtė dhe i dorėzoi Kryepiskopit tė Tiranės, Durrėsit dhe tė Gjithė Shqipėrsė, Anastasit, dokumentin qė i jep Kishės sonė pronėsinė e tokės mbi tė cilėn ėshtė ngritur Kisha e Shėn Prokopit. Ky veprim hap pėrfundimisht rrugėn pėr rindėrtimin e saj.

    “Besoj se ėshtė njė bekim i madh pėr tė gjithė, e jo vetėm pėr ju qė shėrbeni nė Kishėn e Shėn Prokopit, apo komunitetin ortodoks. Perėndia na ka dhėnė vullnetin tė shėrbejmė me dinjitet dhe ta bėjmė atė si duhet. Mezi pres tė shihemi bashkė ditėn qė do tė nisin punimet. Ai vend do jetė njė bekim me ndėrtesėn e re por tė vjetėr”, u shpreh mes tė tjerash Z. Veliaj, gjatė dorėzimit tė kontratės sė dhurimit. Ai theksoi se kishte dashur tė vinte vetė pėr dorėzimin, si plotėsim tė premtimit tė dhėnė.

    Kryepiskopi Anastas, duke i shprehur mirėnjohjen e tij Z. Veliaj, e pėrgėzoi nė veēanti atė pėr transformimin qė po kryen nė Tiranė. “Pėrgėzime pėr punėn kėtu nė Tiranė,” tha ndėr tė tjera ai.

    Kisha e Shėn Prokopit u ndėrtua nė vitin 1780 dhe shenjtori konsiderohet si mbrojtėsi i qytetit tė Tiranės.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  3. #243
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,237
    Faleminderit
    57
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Ndodh ndonjėherė qė hedh njė sy nga blogu i priftit orthodhoks arbėresh. E kėsaj radhe po pėrcjell kėtė pjesė.
    Ai thėrret bashkėatdhetarėt e tij, si dikur gjyshėrit , nė Kishė....

    .-.-.-.-.-.-.-.-.-.

    - Kjo ishte Kisha e paraardhėsve tė mi deri nė Kėshillin e Trentos. Priftėrinjtė tanė u shuguruan nga episkopėt orthodhoksė tė Kryepeshkopatės sė Ohrit, tė dėrguar posaēėrisht atje, pasi Konstandinopoja ishte tashmė nėn zgjedhėn turke dhe kėta episkopė kishin juridiksion nga Pescara nė Agrigento (*)
    Ne popull-emigrant italo-shqiptarė e pohuam gjithnjė Orthodhoksinė e Shenjtė dhe priftėrinjtė tanė gjatė Liturgjisė pėrkujtuan Patriarkun e Kostandinopojės. Pas Reformės sė Luterit dhe Kundėrreformės sė Romės, problemet fetare fillojnė pėr popullin tonė. Roma fillon njė luftė tė ashpėr kundėr nesh, pėr tė na bėrė tė braktisim orthodhoksinė dhe pėr kėtė arsye Besimin tonė dhe traditat tona liturgjike lindore. Episkopėve Orthodhoksė u urdhėrohet tė mos vijnė mė nė komunitetet tona, ku i priste arrestimi i menjėhershėm nėse konstatohej se shuguronin priftėrinj orthodhoksė.
    Tė braktisur nga episkopėt, djemtė tanė qė aspironin tė bėheshin priftėrinj, pėr tė mos braktisur komunitetet nė duart e lėtirėve Latinė, shkonin fshehurazi nė Greqi ose Shqipėri pėr t'u shuguruar dhe pėr tė qenė nė gjendje tė vazhdojnė traditėn Orthodhokse.

    Kėta priftėrinj, kur u kthyen nga shugurimi i tyre presbiteror kanonik, nuk u njohėn nga Roma dhe u apostrofuan si "Heretikė dhe Skizmatikė", sepse ishin shuguruar nga "episkopė Grekė".
    Nė atė kohė,ekumenizmi i sotėm nuk ekzistonte, ku Roma dhe Konstandinopoja, pas Skizmės sė Latinėve tė vitit 1054, ishin ndarė. Roma kishte thyer Pentarkinė dhe ishte distancuar nga Kisha e Vėrtetė, duke u ndarė nga vėllezėrit e saj Lindorė dhe duke filluar njė udhėtim shumė personal.

    Stėrgjyshėrit tanė pra, u gjendėn nė njė situatė tė mjeruar fetare: askush nuk mund t'u jepte atyre ndihmė konkrete pėr tė frenuar pushtetin e Romės dhe, nė tė njėjtėn kohė, pėr tė ngritur moralin e popullsive tona.

    Priftėrinjtė dhe njerėzit u rebeluan shpesh kundėr fuqisė shkatėrrimtare romane, por, pa ndihmė konkrete, nė fund tė fundit atyre iu desh tė "dorėzonin armėt" dhe tė shpėtonin atė qė mund tė shpėtohej, domethėnė Ritin.

    Gjatė shekujve ne u shndėrruam nga "tė krishterė orthodhoksė" nė "komunitete greko-katolike", pra njė popull qė u martirizua.
    I larguar me forcė nga Besimi i paraardhėsve tė tyre dhe nėn kthetrat e kishės sė Romės, e cila, pėr tė na bėrė tė humbasim edhe atė pak Lindore qė na kishte mbetur, zbaton njė shpėlarje tė trurit tė gradualtė dhe tė dėmshėm pėr popullsitė Italo-Shqiptare, duke dėrguar meshtarė tė apasionuar latinė, tė cilėt, duke u ngjitur nė katedrat e kishave tona tė varfra, i shėndėrruan ato tė bėhen "mė latine se sa vetė latinėt" , duke shpėrndarė me tė madhe figurina tė shenjtorėve tė kishės romane qė nuk kishin asgjė tė pėrbashkėt me Besimin tonė.

    Kėtu fillon, nė mėnyrė tė pandėrprerė dekadenca ose rėnia jonė fetare. Priftėrinjtė dhe njerėzit nuk mundėn tė bėjnė asgjė kundėr kėsaj fuqie tė pathyeshme, edhe pse diēka mbeti, por gjithmonė nėn vėzhgimin vigjilues tė Romės.

    Na thonė se jemi "perla e vendosur nė diademin papnor", ne jemi orthodhoksė tė bashkuar me Romėn, ne jemi ata qė japim shembullin se si dikush mund tė qėndrojė nėn papatin roman ndėr kohė qė ėshtė lindor.

    Me pak fjalė, ata na mbushėn mendjen me marrėzira dhe ne, tė lumtur pėr kėtė, qėndruam nėn kthetrat papiste.

    Ne sot nuk e kuptojmė, ose mbase nuk na pėlqen ne tė pranojmė se: "Orthodhoksėt nuk kujdesen pėr ne sepse duke qenė nėn homoforin papnor ata na quajnė nė formė pėrēmuese " UNIATĖ"!
    - kurse Katolikėt, pavarėsisht shekujve tė besnikėrisė qė treguam ndaj papės, nuk na besojnė sepse ata kanė frikė se mund tė kthehemi njė ditė nė Besimin e lashtė ", ne e gjejmė veten midis njė udhėkryqi tė vėshtirė dhe siē tha i paharruari Papas Vincenzo Matrangolo, Famullitari i Famullisė nė Acquaformosa:" Ne nuk jemi as mish, as peshk ".

    Shekujt kanė kaluar nė mėnyrė tė pashmangshme, ekumenizmi melodramatik i iniciuar nga Papa Paolo VI dhe Patriarku i Konstandinopojės Athenagoras, kushtet sot nuk na lejojnė mė tė kemi atė karrigen e radhės sė parė gjatė takimeve tė lutjes sė pėrbashkėt pėr unitetin e krishterė.
    Pasi ka lindur midis Romės dhe Fanarit, njė dashuri e paturpshme, ajo "perlė" e vendosur nė diademė ka humbur tė gjithė shkėlqimin e saj dhe dioqezat qė mbajnė popullin Italo-Shqiptar nuk janė mė asgjė tjetėr pėrveē se dioqeza tė Konferencės Episkopale Italiane. ( asimilimi total ) !
    Pas kaq shumė shekujsh vėshtirėsish, do tė uronim ( auspikiamo ) me dėshirė tė vendosnim tė rikujtojmė periudhėn, edhe pse ishte jetėshkurtėr, nė tė cilėn komunitetet Italo-Shqiptare shpallnin lirisht Besėn Orthodhokse tė Shenjtė.

    Unė mendoj se ka ardhur koha tė kthehemi tek ajo qė ishim para Kėshillit fatal tė Trentos,
    edhe tė thėrrasim me krenari nė tė katėr anėt : "NE JEMI ORTHODHOKS".

    Unė kėtė e bėra,e bėnė edhe italo-shqiptarė tė tjerė.

    Kthimi pėr tė shpallur Besėn e Shenjtė dhe tė Vėrtetė tė paraardhėsve tanė do tė ishte njė gjest domethėnės.

    "TĖ DUASH ĖSHTĖ TĖ MUNDĖSH" !!!


    Nga Blogu i at Janit , priftit arbėresh kozentin.


    .-.-.-.-.-.

    (*) - bėhet fjalė pėr juridiksionin qė gėzonte Kryepeshkopata e Ohrit ku mvareshin edhe territoret shqiptare,
    pas rėnies sė Kostandinopojės. Pra nga qendra e Italisė gjer nė jug tė Siēilisė.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  4. #244
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,237
    Faleminderit
    57
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Njė episkop qipriot njofton fillimin e pėrmbysjes sė sistemit sinodal tė Kishės

    nga Ekaterina Filatova
    Bashkimi i Gazetarėve Orthodhoks, 25 nėntor

    Fortlumturija e tij mitropoliti Onufrij ėshtė i vetmi primat kanunor nė Ukrainė, thekson Mitropoliti Izaias i Tamassos.

    - Njė episkop i Kishės Orthodhokse tė Qipros, Mitropoliti Izaias i Tamassos, paraqiti nė Sinodin e Shenjtė kėndvėshtrimin e tij teologjik mbi situatėn qė ėshtė krijuar pas vendimit tė njėanshėm tė Kryepiskopit Krizostomos i cili njohu "Kishėn Ortodokse autoqefale tė Ukrainės" dhe "fillimin e pėrmbysjes sė sistemit sinodal tė Kishės sonė me pasoja tė paparashikuara". Komentet e episkopit qipriot u botuan nga agjencia greke nė intrrnet "Romfea".
    Duke shpjeguar pse ai refuzon ēdo propozim qė synon legalizimin e "Kishės Orthodhokse autoqefale tė Ukrainės".

    Sė pari, mitropoliti Izaia deklaroi "respektin e tij absolut dhe angazhimin e palėkundur ndaj sistemit sinodal tė Kishės Orthodhokse, siē pėrcaktohet nga ekleziologjia Orthodhokse, Kanunet e shenjta dhe Statuti i Kishės Qipriote ".
    "Vetėm Sinodi i Shenjtė ka tė drejtėn ekskluzive pėr tė" rregulluar marrėdhėniet e Kishės sė Qipros me Kishat e tjera Orthodhokse "(neni 7 § 2 i Statutit), dhe primati thirret tė shprehė vendimin sinodal (neni 7 § 2 a, )", nėnvizoi mitropoliti.
    Ai tha se kėmbėnguli nė vendimin unanim tė 18 Shkurtit 2019 nė Sinodin e parė tė Kishės sė Qipros, njė vendim "i cili fatkeqėsisht u shkel nga kryepiskopi".
    "Nė veēanti, unė ritheksoj shqetėsimet dhe dyshimet e mia tė forta, tė cilat u shprehėn nė vendimin e sipėrpėrmendur sinodal pėr shkak tė mungesės sė njė trashėgimie apostolike nė hierarkinė e tė ashtuquajturės "Kisha Ortodokse Autoqefale " nė Ukrainė.
    Si pasojė, unė nuk mund tė pranoj vlefshmėrinė e shugurimeve dhe sakramentet e celebrimeve nga ajo hierarki.
    Unė pėrsėris qėndrimin e vendosur tė Kishės sė Qipros sipas sė cilės i vetmi primat i rregullt ( kanonik ) i Kishės Orthodhokse Ukrainase ėshtė Shkėlqesia e tij mitropoliti Onufri i Kievit.
    Prandaj, duke ndjekur normativėn kanunore "qė tė mos ketė dy episkopė nė tė njėjtin qytet" (kanuni 8 i Kėshillit tė parė Ekumenik), kėshtu unė refuzoj tė njoh njė tjetėr "primat", nė fakt, kur ai nuk ka njė shugurim tė rregullt dhe tė vlefshėm", nėnvizoi mitropoliti Izaia.

    Episkopi qipriot shpjegoi se refuzimi i tij pėr tė njohur "Kishėn Ortodokse autoqefale tė Ukrainės" dhe "primatin" e saj Epifanin bazohet nė mėsimet e besimit dhe traditės kishtare dhe kanonike tė Kishės Orthodhokse.
    "Kjo nuk ėshtė njė mosmarrėveshje mbi ēėshtje tė thjeshta administrative ose gjėra tė vogla, por ka tė bėjė me thelbin e ekleziologjisė orthodhokse dhe mėsimeve tė Kishės sonė mbi sakramentet e shenjta dhe trashėgiminė apostolike, ēėshtje qė kanė lidhje direkt me shpėtimin tonė.
    Kėto ēėshtje nuk mund tė diskutohen ose negociohen nė ndonjė proēes tė nxituar sinodal, dhe as nuk mund tė miratohen nga njė shumicė oportuniste, margjinale, de facto ", nėnvizoi anėtari i sinodit Qipriot.
    Prandaj, theksoi Mitropoliti i Tamassos, vendimi i Kryepiskopit Krizostomos pėr tė pėrkujtuar Epifanin si primat ėshtė "arbitral, i parregullt dhe hapurazi nė kundėrshtim me traditėn tonė kishtare, me ekleziologjinė orthodhokse dhe me vendimin unanim tė Sinodit tė Shenjtė tė datės 18.2.19 dhe tregon fillimin e pėrmbysjes sė sistemit sinodal tė Kishės sonė, me pasoja tė paparashikuara ”.
    Ai tha ndonėse duke ruajtur unitetin e Kishės Qipriote nė kėtė periudhė tė vėshtirė, ai nuk do ta ndėrpresė pėrkujtimin e Kryepiskopit Krizostomos por do ta lėrė kremtimin me tė nė diskrecionin e ndėrgjegjes sė tij hierarkike.
    "Si episkop i Kishės Apostolike tė Qipros, unė i paraqes tė mėsipėrmet me shumė agoni dhe dhimbje dhe me njė ndjenjė tė ngritur pėrgjegjėsie ndaj ndėrgjegjes sime hierarkike, ndaj grigjės qė na ėshtė besuar nga mėshira e Perėndisė dhe bashkėsia panorthodhokse...,
    larg nga meskiniteti dhe leverdi etno-raciale, sekulare ose ekonomike, duke parė ekskluzivisht ruajtjen e "Besimit qė u ėshtė dhėnė njė herė e pėrgjithmonė shenjtorėve" (Gd 3) dhe pajtimin e Kishės "qė Zoti e fitoi me gjakun e tij" (Veprat 20: 28) ", pėrfundoi mitropoliti Izaia.


    Burimi:
    www.ortodossiatorino.net
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 27-11-2020 mė 16:46

  5. #245
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,237
    Faleminderit
    57
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Njohja e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" ėshtė njė faktor pėrēarės!


    Sinodi i Kishės Orthodhokse sė Qipros u pėrēa pėr ēėshtjen e pėrkujtimit
    tė kreut tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės".


    Mė datėn 25 nėntor 2020, Sinodi i Shenjtė i
    Kishės Orthodhokse tė Qipros, me shumicėn e votave,
    vendosi tė Mos kundėrshtonte pėrkujtimin e Epifanij Dumenkos
    nga Kryepiskopi Krizostomos.
    Nė tė njėjtėn kohė, "shumica" qė u arrit
    nuk ishte mbizotėruese apo edhe domethėnėse.
    Pėrveē mendimit tė vetė Kryepiskopit Krizostomos, votat e Sinodit u ndanė gati nė gjysmėn: 9 episkopė mbėshtetėn
    pozicionin e primatit, 6 ishin kundėr dhe njė abstenoi.
    Vetė fakti flet pėr mungesė uniteti nė ēėshtjen
    e "Kishės Ortodokse autoqefale tė Ukrainės" dhe tregon
    se duke detyruar Kishat tė tjera tė "njohin" Dumenkon,
    Patriarku Bartolomeu shkel qėllimisht parimin e pajtimit,
    duke i ndarė kėto Kisha dhe duke shkaktuar konflikte brenda tyre.
    Kjo tezė konfirmohet si nė ngjarjet qė i paraprinė Sinodit tė Kishės sė Qipros
    ashtu edhe tė atyre qė e pasuan atė.
    Duke pėrkujtuar Dumenkon njė muaj mė parė,
    Kryepiskopi Krizostomos tha se ai e bėri kėtė nė "interes tė Orthodhoksisė"!
    Sidoqoftė, me vendimin e tij tė njėanshėm, ai shkeli
    vendimin e Sinodit tė Kishės Qipriote, e cila
    nė Shkurt tė 2019 deklaroi njė pozicion neutral pėr "ēėshtjen Ukrainase".
    Kjo ėshtė arsyeja pse disa episkopė u shprehėn menjėherė kundėr
    vendimit tė njėanshėm tė kreut tė Kishės sė Qipros,
    duke deklaruar se Kryepiskopi Krizostomos kreu njė
    "shkelje flagrante tė kanuneve" dhe njė shkatėrrim tė parimit sinodal tė Kishės.
    Nė lidhje me kėtė , episkopėt qė nuk ishin dakord kanė refuzuar
    tė bashkėmeshojnė me primatin e tyre pėr sa kohė qė ai pėrkujton Dumenkon.
    Menjėherė pas kėsaj, njė grup teologėsh Qipriotė njoftuan
    nevojėn pėr njė zgjidhje pajtuese tė "ēėshtjes Ukrainase".
    Sipas kėndvėshtrimit tė tyre, gjithēka qė ndodh pėr shkak tė
    "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" kėrcėnon njė skizėm tė re
    jo vetėm pėr Kishėn e Qipros, por pėr tė gjithė Orthodhoksinė nė pėrgjithėsi.
    Nga ana tjetėr, Kryepiskopi Krizostomos pėrpara qė tė thėrriste Sinodin,
    deklaroi qė asnjė episkop nuk ka tė drejtė ta kundėrshtojė!
    Mė nė fund, kreu i Kishės sė Qipros u detyrua tė mbledhė Sinodin ...
    Nė takimin e 23 nėntorit,
    episkopėt qipriotė nuk morėn ndonjė vendim.
    Fjalimi i Kryepiskopit Krizostomos zgjati rreth njė orė.
    Ai u tha anėtarėve tė Sinodit se
    "ai e mėsoi tė gjithė tė vėrtetėn nė lidhje me Ukrainėn nė mars
    tė vitit tė kaluar kur arriti nė Stamboll ku pati
    njė bisedė tė hollėsishme me patriarkun ekumenik".
    Kreu i Kishės sė Qipros gjithashtu tha se ai kishte
    "parė shumė dokumente autentike" mbi ēėshtjen ,
    "tė cilat tregojnė se kush ka tė drejtė dhe cilit,
    anėtarėt e Sinodit qipriot duhet t'i referohen".
    Pėr mė tepėr, sipas Kryepiskopit Krizostomos,
    "ai fillimisht ishte keqinformuar nga Patriarkana e Moskės" dhe kur
    "ai mėsoi tė gjithė tė vėrtetėn, ai vendosi qė nuk mund tė heshte
    dhe duhej tė merrte njė pozicion tė qartė".
    Sidoqoftė, argumenti kryesor nė favor tė njohjes sė Dumenkos
    u bė nga Kryepiskopi Krizostomos, nė fund tė fjalimit tė tij:
    "Kisha e Qipros ka mbėshtetur dhe do tė vazhdojė tė mbėshtesė
    Patriarkanėn Ekumenike dhe nuk do tė tolerojė asnjė pėrpjekje
    pėr ta vėnė nė dyshim ose pėr tja zvogėluar Prestigjin e saj ".
    Pėr mė tepėr, kreu i Kishės pėrshkroi vendimin e Kishės Ruse
    pėr tė ndėrprerė kungatėn eukaristike me ata qipriotė qė
    pėrkujtojnė kreun e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" si "anti-kishtare
    dhe nė kundėrshtim me unitetin e Kishės sė Qipros".
    Duhet tė mbėshtesim Fanarin, pasi
    "Moska drejtohet nga interesat nė veprimet e saj".
    Pas Sinodit, Mitropoliti Georgios i Pafos ( pro njohjes sė skizmatikėve )
    tha se " diskutimet u zhvilluan nė njė frymė dashurie dhe uniteti"
    dhe tė gjitha keqkuptimet "u eleminuan".
    Ai gjithashtu tha se zgjidhja do tė jipej nė datėn 25 unanimisht !

    Ndarja e Sinodit Qipriot

    Sidoqoftė, siē e dimė, njė vendim "unanim" nuk u mor
    mė 25 nėntor dhe klima qė mbretėronte nė Sinod
    dėshmohet nga incidenti qė shpėrtheu midis
    Mitropolitit Nikiforos tė Kykkos dhe gazetarit Aristides Viketos
    menjėherė pas takimit sinodal.
    Gazetari akuzoi mitropolitin pėr mbrojtjen e interesave tė
    Kishės Orthodhokse Ruse.
    Kėto fjalė e nevrikosėn mitropolitin, ai i kėrkoi me forcė
    Viketos tė "heshtte" dhe e nė fund e ndaloi atė
    tė ndėrhynte nė ēėshtje nė tė cilat ai nuk kuptonte asgjė.
    Gjithashtu, ai krahasoi pozicionin e tij me atė tė Shėn Markut tė Efesit
    gjatė Mbledhjes nė Ferrara-Firence,
    duke lėnė tė kuptohet
    kėshtu jo vetėm korrektėsinė historike
    tė shenjtorit, por gjithashtu duke akuzuar mbėshtetėsit e
    Dumenkos pėr veprime krejtėsisht anti-kishtare.
    Mitropoliti Nikiforos theksoi se vendimi sinodal pėr
    tė Mos kundėrshtuar" njohjen e Dumenkos nuk ėshtė detyrues
    pėr ekzekutim pasi qė ėshtė "njė ēėshtje besimi".
    Ndėrsa Mitropoliti Neofitos i Morfout
    mbajti njė qėndrim mė tė ashpėr edhe para Sinodit.
    Sipas mendimit tė tij, shumica sinodale nuk
    do t'i japė statusin kanonik Dumenkos:
    "Ēfarė do tė ndodhė nėse Fort Lumturia e tij
    gjen mbėshtetjen e shumicės tė sinodistėve?
    Nė kėtė rast, Epifani papritmas do tė bėhet episkop kanunor
    sepse rastėsisht njė shumicė e rastėsishme ėshtė gjetur nė Kishėn e Qipros?
    Dhe nėse FortLumturia e jonė dėshiron tė njohė Epifanin,
    mirė ... por po sikur tė kemi njė kryepiskop
    qė dėshiron tė njohė Onufrin... "?!
    Nė kėtė vėzhgim tė Mitropolit Neofitos,
    ėshtė e rėndėsishme jo vetėm qė tė mos pajtohemi
    me mendimin e gabuar tė shumicės,
    por edhe njė kuptim i qartė se zgjidhja e thjeshtė e
    ēėshtjeve tė tilla krijon njė precedent jo vetėm nė njė drejtim,
    por edhe nė tjetrin.....
    Kjo do tė thotė qė nėse primati merr tė drejtėn tė njohė
    nė mėnyrė tė pavarur njė autoqefali, atėherė ai
    ka tė gjithė tė drejtėn ta refuzojė gjithashtu atė.
    Nuk ėshtė e vėshtirė tė zbulojmė se ku mund tė na ēojė kjo "eklesiologji":
    Vėrtetė nė njė kaos tė total kanunor nė Kishė!

    Kjo ėshtė arsyeja pse, pas Sinodit, Mitropoliti Izaia i Tamassos
    kėmbėnguli nė domosdoshmėrinė pėr njė zgjidhje sinodale
    dhe unanime tė kėtyre pyetjeve:
    "Ne nuk po flasim pėr mosmarrėveshje pėr ēėshtje
    tė thjeshta administrative ose sekondare, por pėr
    thelbin e eklesiologjisė orthodhokse dhe doktrinėn kishtare
    mbi misteret e shenjta dhe mbi trashėgiminė apostolike,
    pyetje nė lidhje me shpėtimin tonė.
    Kėto ēėshtje nuk mund tė vihen nė dyshim ose tė biem dakord
    edhe nė kuadrin e njė proēesi sinodal, as nuk mund
    tė miratohen nga njė shumicė oportuniste, margjinale, de facto ".
    Pėr mė tepėr, ai e la ēėshtjen e kremtimit me Kryepiskopin Krizostomos
    "nė diskrecionin e ndėrgjegjes sė tij", qė mund tė nėnkuptojmė
    refuzimin e njė liturgjie tė pėrbashkėt me primatin.
    Ndėrsa njė mbėshtetės i kryepiskopit, Mitropoliti Georgios i Pafos nuk ishte dakord me kėto kundėrshtime.
    Ai beson se, sipas statutit tė Kishės sė Qipros,
    vendimet e Sinodit tė Shenjtė janė "tė detyrueshme
    pėr tė gjithė,
    pavarėsisht nėse ato miratohen me shumicė apo nė unanimitet".
    Fakti qė episkopėt qė njohėn Dumenkon nuk
    do tė dėgjojnė argumentet e palės tjetėr,
    si dhe faktin se "marrėveshja" me vendimet sinodale
    do tė arrihet jo pėrmes diskutimit brenda kornizės
    sė kanoneve tė Kishės, por pėrmes presioneve banale!
    Kjo dėshmohet nga ēfarė ndodhi gjatė mbledhjes sė Sinodit
    tė Kishės Orthodhokse sė Qipros nė 25 Nėntor.
    Kėshtu, zėdhėnėsi i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės,
    Arqiprifti Nikolai Danileviē, duke iu referuar burimeve tė tija,
    raportoi se disa mitropolitė nė Sinod kanė sjellė hetime tė tyre
    mbi problemin e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės",
    duke deklaruar se struktura e Epifanit nuk ka vazhdimėsi apostolike:
    "U prezantuan gjithashtu prova tė tjera qė shkaktoi habi
    pėr tė gjithė Sinodin e Kishės Orthodhokse tė Qipros",
    dhe midis seksioneve tė Sinodit tė 23 dhe 25 Nėntorit
    "kryepiskopi" ushtroi presion mbi shumė episkopė tė Kishės sė Qipros ".

    Informacionet e servirura nga Kryeprifti Nikolaj Danileviē
    konfirmohen edhe nga fjalėt e teologut tė famshėm Qipriot Theodoros Kyriakou,
    i cili tha se "nėse vota e anėtarėve tė Sinodit tė Shenjtė me vendim tė
    Kryepiskopit Krizostomos do tė ishte e fshehtė, rezultatet
    mund tė ishin krejtėsisht tė ndryshme" . Kyriakou theksoi se "pėr fat tė mirė" ka Kisha qė
    nuk e kanė njohur Dumenkon; dhe nė ato qė e kanė njohur atė,
    ka episkopė qė nuk e kanė njohur.
    Nė tė njėjtėn kohė, ai vuri nė dukje se "ēėshtja ukrainase"
    shkaktoi njė pėrēarje tė madhe nė Orthodhoksi dhe tha se
    e gjithė situata e krijuar "zemėron besimtarėt".

    Cili ėshtė rezultati?

    Ne mund tė pohojmė faktin e njė skizme mbi "ēėshtjen Ukrainase"
    jo vetėm brenda Kishave lokale por edhe nė tė gjithė botėn Orthodhokse!
    Kjo ndarje u provokua nga veprimet e Patriarkut Bartolomeu,
    i cili, pasi i dha "autoqefalinė" "Kishės Ortodokse tė Ukrainės"
    pa miratimin e primatėve tė Kishave tė tjera lokale,
    kundėrshtoi strukturėn sinodale / pajtuese tė Kishės
    dhe tė kanuneve tė saj.
    Nė veēanti, Mitropoliti Neofitos i Morfout,
    duke iu pėrgjigjur pyetjes rreth kanunitetit tė Mitropolitit Onufrij
    dhe "njohjes" sė Dumenkos, deklaroi qė;
    sipas
    kanuneve tė shenjta,

    "ka vetėm njė Episkop pėr secilin qytet".
    "Nė njė qytet nuk mund tė ketė dy episkopė
    ashtu si nuk mund tė ketė dy baballarė nė njė shtėpi.
    Kur ka dy baballarė nė tė njėjtėn shtėpi,
    atėherė njėri ėshtė baba (" pateras "nė greqisht ),
    ndėrsa tjetri ėshtė njė pėrbindėsh ("teras",
    nga greqishtja - kafshė / pėrbindėsh ) ", nėnvizoi episkopi.
    Pėr momentin, sipas Episkop Neofitos tashmė
    ka njė mitropolit nė Kiev dhe ėshtė FortLumturia e Tij Onufrij.
    Pozicioni i tij ėshtė i palėkundur pasi ai
    nuk ka marrė ndonjė censurė kishtare dhe nuk ka asnjė arsye
    kanonike pėr ta privuar atė nga pozita dhe titulli i tij.
    Prandaj, nėse pajtohemi me pozicionin e Fanarit dhe e
    konsiderojmė Dumenkon "mitropolit tė Kievit",
    kjo do tė jetė njė shkelje e drejtpėrdrejtė dhe e vetėdijshme
    e kanuneve tė Kishės, sipas tė cilės mund tė
    ketė vetėm njė episkop pėr secilin qytet.

    I njėjti mendim u shpreh nga Mitropoliti Izaias i Tamassos,
    i cili theksoi nė tė njėjtėn kohė se skizmatikėt ukrainas nuk kanė
    shenjtėrim kanonik: "Unė e pėrsėris qėndrimin e vendosur mė parė
    tė Kishės sė Qipros, sipas tė cilit i vetmi primat kanonik
    i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės ėshtė Mitropolit Onfrij i Kievit
    ( i Kishės Kanonike nėn juridiksionin e Patriarkanės ruse ).

    Prandaj, duke ndjekur kėrkesėn kanonike qė
    nuk ka dy episkopė nė njė qytet" (kanuni 8 i Kincilit tė Parė Ekumenik),
    unė refuzoj tė njoh njė tjetėr "primat", veēanėrisht
    kur ky i fundit nuk ka njė shugurim as kanonik dhe as tė vlefshėm ".
    Mitropoliti Neofitos gjithashtu flet pėr problemin e
    "shugurimeve" tė skizmatikėve ukrainas dhe nėnvizon qė
    " kjo tashmė ėshtė njė detyrė e vėshtirė pėr t'u zgjidhur pasi Patriarkana Ekumenike,
    ekskluzivisht pėr arsye gjeostrategjike, dhe gjeopolitike,
    brenda kornizės sė rendit tė ri botėror, ka njohur si
    njė primat tė ri njė person nga njė grup skizmatik i pashuguruar
    (dmth. pa Shpirtin e Shenjtė), zotin Epifanij ".

    Duket se vetė fanariotėt nuk do ta shqyrtojnė kėtė problem.
    Ka njė zgjidhje ?!
    Zgjidhja e vetme mund tė jetė shenjtėrimi kanonik i skizmatikėve ukrainas,
    i cili duhet tė paraprihet nga pendimi i tyre pėr mėkatin e skizmės.
    Sidoqoftė, Patriarku Bartolomeu, duke krijuar njė eklesiologji tė re,
    duket se beson se tani hiri i Shpirtit tė Shenjtė nuk ėshtė i nevojshėm pėr shugurimin:
    vendimi i Fanarit ėshtė i mjaftueshėm....!

    Pėr mė tepėr, bazuar nė veprimet e tij, ne mund tė konkludojmė se
    kanunet e Kishės Orthodhokse anulohen nga vendimet
    e Sinodit tė Patriarkanės sė Kostandinopojės.
    Megjithatė, nė tė njėjtėn kohė Patriarku Bartolomeu
    pėr disa arsye harron qė kreu i Kishės ėshtė Krishti,
    qė do tė thotė se asnjė "ligj" i Fanarit nuk ėshtė nė gjendje
    tė bashkojė skizmatikėt me trupin e Krishtit.

    E kėshtu, ata episkopė qė, nė vend qė tė mbėshtesin kanunet,
    mbėshtesin dėshirėn e Patriarkut Bartolomeu pėr tė afirmuar veten,
    duke detyruar njohjen e "Kishės Ortodokse autoqefale tė Ukrainės",
    duhet tė kuptojnė qartė se ata nuk do tė marrin asgjė tjetėr
    pėrveē njė pėrēarje tė brendshme brenda Kishės sė tyre.
    Tashmė kemi shumė shembuj tė mjaftueshėm.
    Si edhe shembuj se cili do tė jetė fati i tyre i ardhshėm.
    Jo mė kot Mitropoliti Nikiforos kujtoi Shėn Markun e Efesit.



    Burimi;

    Union of Orthodox journalists
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  6. #246
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,237
    Faleminderit
    57
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kryepiskopi Krizostomos kėrcėnon tė ndėshkojė episkopėt qė e kundėrshtojnė atė.

    Kryepiskopi Krizostomos i Qipros tha se episkopėt qė refuzojnė tė kremtojnė me tė pėr shkak tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" do tė rrėzohen ( do pėrjashtohen ).
    Kush ndjek kanunet kishtare nė kėtė rast?

    Mė 26 nėntor 2020, Kryepiskopi i Kishės Orthodhokse tė Qipros, Krizostomos, gjatė njė programi televiziv nė kanalin qipriot RIK, deklaroi se njohja e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" ėshtė e detyrueshme pėr tė gjithė episkopėt dhe laikėt e Kishės sė Qipros, dhe ata episkopė qė nuk pranojnė t'i binden vendimit tė Sinodit do tė ndėshkohen, deri nė shkarkim.
    Fakti ėshtė se edhe para Sinodit, Mitropoliti Izaias i Tamassos e kishte thėnė qė ai nuk mund tė shėrbejė me Kryepiskopin Krizostomos nėse ky i fundit pėrkujton Dumenkon "ose tė marrė pjesė nė njė shėrbim ku pėrmendet emri i tij, sepse kjo do tė nėnkuptojė qė unė shkel vendimin e Sinodit tė Shenjtė pėr neutralitetin ( Sinodi i muajit shkurt 2020 ).
    Nėse jam prezent diku, dhe ai (Dumenko) pėrkujtohet, kjo do tė thotė qė unė e njoh atė dhe kishėn e tij dhe pėr kėtė arsye do tė shkel vendimin e Sinodit tė Shenjtė tė Qipros ".

    Menjėherė pas takimit tė Sinodit tė Shenjtė mė 25 nėntor, Mitropoliti Izaia vuri nė dukje se "duke ruajtur unitetin e Kishės sė Qipros gjatė kėsaj periudhe tė vėshtirė", ai do tė vazhdojė tė pėrkujtojė Kryepiskopin Krizostomos ", por ai do ta lėrė ēėshtjen e kremtimit me tė. nė ndėrgjegjen e tij episkopale ”.
    Pėrveē Mitropolitit Izaia, vendimi i Sinodit tė Shenjtė u refuzua nga Mitropoliti Nikiforos, i cili theksoi se njohja e Dumenkos si njė "mitropolit" kanunor nuk mund tė jetė i detyrueshėm.
    Ai gjithashtu kujtoi se historia e Kishės njeh raste nė tė cilat episkopė individualė nuk u bindeshin vendimeve tė Koncileve tė tėra dhe nė fund ata kishin tė drejtė. Pėr shembull, Mitropoliti Nikiforos iu referua Shėn Markut tė Efesit, i cili zgjodhi tė mos nėnshkruante vendimet e Bashkimit tė Ferrarės dhe Firences.

    Pas kėtyre deklaratave, Mitropoliti Georgios i Pafos, mbėshtetės i njohjes sė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės", tha se pėr mendimin e tij vendimet e Sinodit janė tė detyrueshme pėr tė gjithė, ndėrsa Kryepiskopi Krizostomos theksoi se kur dikush kėrkon mbledhjen e Sinodit, duhet tė respektojė vendimet e tij.

    Siē mund ta shohim, situata nė Qipro ėshtė e tensionuar deri nė kulm. Sidoqoftė, kjo nuk e ndalon Kryepiskopin Krizostomos tė besojė se "nuk ka skizėm ose krizė nė Kishėn e Qipros" dhe se "ky pozicion arbitrariteti sė shpejti do tė zhduket". Ai ėshtė i sigurt se kushdo qė nuk ėshtė dakord me vendimet e Sinodit, "nuk mund tė shpėtojė": "Ne tė gjithė e kremtojmė sė bashku Liturgjinė Hyjnore disa herė nė vit gjatė pushimeve. Nėse i ftoj ata tė kremtojnė Liturgjinė Hyjnore me mua, ata nuk mund tė refuzojnė ta bėjnė kėtė. Kur i ftoj, ata mund tė mos vijnė vetėm nėse sėmuren. Nėse vendosin tė mos marrin pjesė, ata do tė ndėshkohen.
    Dėnimet e parashikuara variojnė nga qortimi te depozitimi ( shkarkimi nga detyra ).
    " Nuk mund tė bėjmė atė qė duam brenda Kishės sė Qipros. "
    Me fjalė tė tjera, primati i Kishės sė Qipros e ka bėrė tė qartė se ai synon tė ndjekė ēėshtjen e njohjes sė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" dhe tė shfrytėzojė tė gjitha mjetet e disponueshme pėr kėtė qėllim - nga bindja e kundėrshtarėve der nė pezullimin e tyre nga priftėria, madje edhe nė depozitim ose shkarkimin e plotė.

    Vlen tė theksohet nė kėtė rast se, sė pari, depozitimi ėshtė njė dėnim shumė i rėndė dhe vetėm ata qė shkelin kanunet e Kishės mund tė dėnohen nė kėtė mėnyrė.
    Sė dyti, primati i ēdo kishe nuk ka tė drejtė tė privojė nė mėnyrė tė njėanshme dinjitetin e njė episkopi, pasi qė vetė primati ėshtė vetėm njė episkop i parė pėr nder.
    Kjo do tė thotė qė depozitimi kėrkon njė vendim tė Kėshillit Episkopal i cili e merr atė nė bazė tė njė pėrfundimi tė gjykatės kishtare.
    Kjo, edhe njė herė, na rikthen nė pyetjen e shkeljes sė kanuneve tė Kishės. Pra cilat janė rregullat qė kanė shkelur episkopėt qipriotė tė cilėt kundėrshtuan njohjen e Dumenkos si "mitropolit" i Kievit?

    Si u "urdhėrua" Dumenko?

    Le tė kujtojmė se pengesa e parė serioze, vėrtet e pakapėrcyeshme, nė ēėshtjen e njohjes sė Dumenkos si "episkop" ėshtė mungesa e shenjtėrimit tė tij kanunor.
    Dumenko u "shugurua" nė 2009 nga Filaret Denisenko sė bashku me disa "episkopė" tė "patriarkanės sė Kievit" - Dmitry Rudjuk, Aleksandr Reshetnjak, Mikhail Zinkevich, Lavrentij Migoviē, Lavrentij Khavruk, Ilarion Protsik dhe Evstratij Zorja. Tė gjithė kėta njerėz (me pėrjashtim tė Migoviē, janė "shuguruar" nga "Kisha Ortodokse Autoqefale Ukrainase" nė Kishėn e Shėn Andreas nė Kiev) morėn "dinjitetin e tyre episkopal" nga duart e Denisenkos, i cili u rrėzua nė 1992 dhe anatemua nga Kėshilli Episkopal i Kishės Orthodhokse Ruse nė 1997.
    Theksojmė se vlefshmėria e kėsaj anateme ėshtė njohur plotėsisht dhe pa dyshim nga tė gjitha Kishat Orthodhokse pa pėrjashtim, pėrfshirė Patriarkanėn e Kostandinopojės.
    Nė vitin 1992, Patriarku Bartolomeu i shkruajti nė njė letėr Patriarkut Aleksiej II: "Nė pėrgjigje tė telegramit dhe letrės sė FortLumturisė suaj nė lidhje me problemin qė lindi nė motrėn tonė tė shenjtė, Kishėn Orthodhokse Ruse dhe qė drejtoi Sinodin e saj tė Shenjtė, pėr arsye tė dukshme, nė depozitimin e anėtarit tė Sinodit, Mitropolitin Filaret tė Kievit, ne dėshirojmė tju informojmė vėllazėrisht se Kisha jonė e shenjtė ekumenike e Krishtit, duke njohur tėrėsinė e kompetencės ekskluzive tė Kishės suaj tė Shenjtė Ruse pėr kėtė ēėshtje, miraton vendimin relativ sinodal tė pėrmendur mė lart ".
    Pėr mė tepėr, nė 1993, Patriarku Bartholomeu besoi se vetė fakti i rrėzimit tė Filaretit nėnkuptonte privimin e dinjitetit tė tij episkopal. Kėtu janė fjalėt e tij, tė regjistruara nga Zėvendės Kryeministri i atėhershėm ukrainas
    N. Zhulinskij: "Askush nuk e njeh Filaretin si episkop".
    Nga pikėpamja e ligjit kanunor tė Kishės, kjo nėnkupton qė tė gjitha veprimet e shenjta tė kryera nga Filareti qė nga momenti i heqjes sė dinjitetit tė tij episkopal konsiderohen tė pavlefshme, domethėnė invalide.
    Me fjalė tė tjera, si "shenjtėrimi" i pjesėmarrėsve nė "shugurimin" e Dumenkos ashtu edhe "shenjtėrimi" i kėtij tė fundit nuk kanė asnjė forcė kanonike. Denisenko ishte dhe ėshtė krejtėsisht i vetėdijshėm pėr kėtė fakt.
    Pėr shembull, nė njė intervistė pėr gazetėn Den 'mė 15 shtator 2001, ai deklaroi se "zgjidhja e shumė pyetjeve tė rėndėsishme varet nga interpretimi i anatemave, tė tilla si' A kanė dy kishat ukrainase jo-kanonike njė Episkopat apo jo? Sepse mosnjohja e Patriarkut Filaret automatikisht pėrfshin mosnjohjen e tė gjithė episkopėve tė shuguruar prej tij, dhe atyre nga ana tjetėr, tė cilėt u shuguruan nga episkopėt e shuguruar mė parė prej tij. Nėse unė shkarkohem, rezulton se nuk ka episkopat ukrainas. ("Kisha Ortodokse Autoqefale Ukrainase",
    E cila pėrbėhet nga "Patriarkana e Kievit", dhe "Kisha Ortodokse e Ukrainės", shėnim i redaktorit), sepse tė gjithė shugurohen nga episkopė tė pavlefshėm ".
    Dhe madje edhe "heqja" jo-kanonike e anatemės nga ana e Fanarit , kundrejt Filaretit nė 2018 nuk e ndryshon situatėn as pak.
    Sepse, sipas Denisenkos, "nėse patriarku ekumenik do tė hiqte mallkimin nga unė nė 2018, atėherė unė isha apo jo i anatemizuar deri nė
    2018? Nėse kam qenė, do tė thotė qė tė gjithė kėta episkopė ("Kisha Ortodokse e Ukrainės",) nuk janė tė vlefshėm dhe Epifanij nuk ėshtė as mitropolit dhe as prift.
    Nėse patriarku ekumenik ma hoqi mallkimin nė 2018, atėherė e gjithė mitropolia ėshtė e pavlefshme ”.
    Ky fakt u raportua gjithashtu nė Patriarkanėn e Konstandinopojės nga pėrfaqėsues praktikisht tė tė gjitha Kishave lokale:
    Pra tė gjitha "shugurimet" e Denisenkos, tė cilat ai i bėri pasi u pėrjashtua nga Kisha Orthodhokse ruse dhe aq mė tepėr pas anatemės, janė tė pavlefshme.
    Dhe ky nuk ėshtė mendimi personal i sinodeve ose i episkopėve individualisht, por pozicioni kanonik i Kishės:
    Sergei Dumenko, i cili u "shugurua" nga njė person i ēkishėruar nga Kisha, nuk mund tė bėhej episkop kanunor.
    Dhe madje shumica e votave tė Sinodit Qipriot, sipas mendimit tė Mitropolitit Neofitos tė Morfout, nuk e shndėrroi atė automatikisht nė njė episcop kanunor.


    Qėndrimi i Sinodit tė Kishės Qipriote ndaj "shugurimeve" tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės"



    Komunikata e Sinodit tė Shenjtė tė Kishės Orthodhokse tė Qipros tė 18 Shkurtit 2019 flet qartė dhe pa keqkuptime nė lidhje me "shugurimet" e "Kishės ortodokse tė Ukrainės": "Pėrvoja e tė gjithė Kishės Orthodhokse na jep arsye tė dyshojmė nė mundėsinė pėr tė legalizuar 'nė mėnyrė retroaktive' ato shugurime tė kryera nga episkopė tė rrėzuar, tė ēkishėruar dhe tė anatemizuar.
    Depozitimi, ēkishėrimi dhe anatemizimi i njerėzve qė filluan krizėn ukrainase ėshtė e njohur nga tė gjithė tė krishterėt orthodhoks ".
    Kujtojmė se ky dekret sinodal u miratua unanimisht (ndryshe nga vendimi pėr tė "mos kundėrshtuar" pėrkujtimin e Dumenkos),
    qė do tė thotė se u nėnshkrua gjithashtu nga Kryepiskopi Krizostomos, i cili nė Shkurt 2019 nuk e konsideroi Sergej Dumenkon njė episkop.
    Pak mė tej nė tė njėjtėn komunikatė lexojmė: "Patriarkana Ekumenike ende nuk ka gjetur njė mėnyrė pėr tė qetėsuar ndėrgjegjen e besimtarėve nė lidhje me vlefshmėrinė e shugurimeve dhe sakramenteve tė kryera nga kjo udhėheqje" ("Kisha Ortodokse e Ukrainės")

    A ėshtė gjetur njė mėnyrė?

    Nė mbėshtetje tė njohjes sė Dumenkos, Kryepiskopi Krizostomos citon bisedėn e tij personale me Patriarkun Bartolomeu dhe, me sa duket, dokumentet origjinale qė ai ka parė gjatė qėndrimit tė tij nė Fanar.
    Duke iu referuar kėtyre dokumenteve, Kryepiskopi Krizostimos u tha pėrfaqėsuesve zė Sinodit se ai kishte "mėsuar tė gjithė tė vėrtetėn nė lidhje me Ukrainėn" dhe vetėm dokumentet tregojnė "kush ka tė drejtė".
    Mbase Kryepiskopi Krizostomos po flet pėr disa lloj dokumentesh "sekrete" qė dėshmojnė pėr shugurimin e vlefshėm tė Dumenkos?
    Jo! Kryepiskopi Krizostomos tha se thelbi i kėtyre dokumenteve bie nė faktin se "nė Tomosin e. autoqefalisė, dhėnė Rusisė, ekzistonte kushti qė Kisha e Ukrainės sė pari tė pėrkujtojė patriarkun ekumenik si kryetar lokal dhe mė pas patriarkun e Moskės ”.
    Si pasojė, ai beson se Ukraina ėshtė territori kanonik i Patriarkanės sė Kostandinopojės.
    Pikė.
    Si ndikon kjo bindje nė trashėgiminė apostolike tė skizmatikėve tė Ukrainės?
    Nga fakti qė Fanari kishte njė dokument mbi proēedurėn pėr pėrkujtimin e patriarkėve, a vijon qė "Kisha Ortodokse e Ukrainės" tė marrė automatikisht faljen? Jo !
    Me fjalė tė tjera, skizmatikėt mbetėn skizmatikė - pa shugurime, pa mistere tė shenjta, pa Eukaristi.
    Dhe pa marrė parasysh se sa dokumente "sekrete" mund t'i referohet Kryepiskopi Krisostomos pėr tė justifikuar veprimet e tija, skizmatikėt me siguri do tė mbeten skizmatikė.

    Ēfarė thonė kanunet nė lidhje me konceptimin me skizmatikėt?

    Atėherė, vetė primati i Kishės sė Qipros, si dhe ata qė njohin Dumenkon si njė episkop kanunor, nė tė vėrtetė hyjnė nė bashkėsi ( nė kungim ) me njė grup skizmatik dhe shkelin kanunet apostolike.
    Sipas kanuneve, kushdo qė hyn nė bashkėsi eukaristike ose fjalė pėr fjalė nė ndonjė bashkėsi lutjeje me skizmatikėt, gjithashtu bėhet skizmatik.
    Nė Kanonin e 10-tė,
    tė Apostujve tė Shenjtė lexojmė: "Nėse dikush lutet, qoftė edhe nė njė shtėpi private, me njė person tė ēkishėruar, edhe ai duhet tė skomunikohet (ēkishėrihet) ",
    ndėrsa Kanoni i 11-tė lexojmė si vijon: "Nėse njė prift bashkohet nė lutje me njė prift tė rrėzuar ( tė pėrjashtuar ), sikur tė ishte prift, edhe ai tė rrėzohet ”.
    Kėshtu, Kryepiskopi Krizostomos, pasi ishte bashkuar nė lutje me njė skizmatik, lejoi gjithashtu qė tė bėhej skizmatik edhe ai vetė.
    Ėshtė e pamundur tė kundėrshtosh kėtė tezė nga pikėpamja kanonike.
    Kėtė ndoshta e kupton edhe vetė primati i Kishės sė Qipros.
    Pėr kėtė arsye ai drejton sulme dhe kėrcėnimeve banale, duke fiksuar logjikėn e tij jo mbi kanunet e Kishės, por mbi pozicionin autokratik i cili karakterizohet me shumė vend kėshtu:
    "Unė jam primati dhe jam i lirė tė bėj atė qė dua" .
    Sidoqoftė, nė lidhje me kėtė siē vėzhgoi mė tej episkopi Neofitos, "Orthodhoksia nuk ėshtė mėsuar me kėtė lloj papizmi.
    Struktura e saj ėshtė sinodale, kjo ėshtė ajo qė papistėt e kanė zili dhe u frikėsohen njėkohėsisht, kėshtu qė ne nuk duhet tė biem nė mėkatin e papizmit".
    Kėshtu rezulton se episkopėt e Kishės sė Qipros, tė cilėt nuk bien dakord me primatin e tyre pėr pėrkujtimin e skizmatikėve,
    ndjekin kanunet e Kishės dhe vendimin unanim (!) Tė Sinodit tė tyre (tė shkurtit) mbi asnjanėsinė nė situatėn nė shqyrtim.
    Nė veprimet e tyre nuk ka as mosrespekt dhe as pėrbuzje pėr Kryepiskopin Krizostomos.
    Ata janė tė gatshėm tė nderojnė rendin kanonik tė Kishės dhe tė ruajnė strukturėn e saj sinodale.
    Ne mund tė themi me besim se pozicioni i tyre ėshtė ai i rrėfyesve, pozicion ky i cili mund t'u jepet vetėm njerėzve qė nuk kėrkojnė asgjė tjetėr nė jetėn e tyre pėrveē Krishtit.


    Burimi:
    Bashkimi i gazetarėve orthodhoks
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  7. #247
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,237
    Faleminderit
    57
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Pa Orthodhoksėt, por me Katolikėt Po:
    ēfarė uniteti kėrkon Fanari?

    Le tė lexojmė pėrkthimin e njė analize tė Kostantin Shemljuk nė festėn e fundit tė Shėn Andreas nė Fanar, nė tė cilėn mungesa e kishave tė tjera Orthodhokse, e kombinuar me praninė e kishės katolike romane, paralajmėron njė tė ardhme nė tė cilėn Patriarkana e Kostandinopojės tashmė plotėsisht e izoluar do tė promovojė iniciativa takimi gjithnjė e mė pak tė vlerėsuara nga Orthodhoksėt.

    Pyetja qė shtron gazetari Konstantin Shemljuk ėshtė;
    A po shkojnė Fanari dhe Vatikani drejt unitetit eukaristik?
    Pothuajse asnjė nga Kishat Orthodhokse nuk mori pjesė nė ditėn e festės sė Fanarit.
    Edhe "Kisha Ortodokse e Ukrainės" mungoi. Por njė delegacion nga Kisha Katolike Romane ishte i pranishėm.
    Ēfarė do tė thotė kjo?
    Mė 30 nėntor 2020, Patriarkana e Konstandinopojės celebroi festėn e saj kryesore tė apostullit Andrea i Parėthirruri, funksionet e tė cilės mbahen tradicionalisht nė Fanar.
    Shėrbesa u drejtua nga patriku Bartholomeu, me bashkėkremtimin e dy episkopėve tė Fanarit: mitropoliti Theoliptos i Ikonit dhe mitropoliti Maksim i Silivrias.
    Sipas njoftimit pėr shtyp tė Patriarkanės sė Kostandinopojės, ishin tė pranishėm shumė episkopė nė atė shėrbesė: mitropolitih Apostolos i Derkut, mitropoliti Meliton i Filadelfias, mitropoliti Irineos i Miriofitos, mitropoliti Krizostomos i Myrės, mitropoliti Stefanos i Kalliopolit, mitropoliti Athenagora i Kidonias, episkopi vikar patriarkal Adrianos i Halikarnasit, episkopi vikar patriarkal Veniaminos i Tralles, episkopi vikar patriarkal Smaragdos i Dafnusisė.

    Tė gjithė kėta episkopė i pėrkasin Fanarit. Shumica e tyre janė titullarė pra vetėm emėrtohen (tė tillė si Theol, Meliton, Krizostomos dhe Stefanos) ose vikarėt (Adrianos, Veniamin, Smaragdos).
    Duhet tė theksohet kėtu qė njė episkop titullar ėshtė njė episkop i cili mban titullin historik tė njė qyteti jo ekzistues ose tė njė qyteti qė sot nuk ėshtė mė territor orthodhoks, ku njė
    episkop orthodhoks nuk mundet as tė hyjė.
    Prandaj, midis episkopėve tė pranishėm nė festėn e patriarkut tė Kostandinopojės, vetėm mitropolitėt Maksimos i Silivrisė, Apostolos tė Derkut dhe Athinagoras tė Kidonives mund tė quhen episkopė tė mirėfilltė.
    Nga kėta, vetėm mitropoliti Apostolos ka 5 komunitete orthodhokse nė dioqezėn e tij. Tė gjithė episkopėt e tjerė tė renditur mė sipėr nuk kanė pothuajse asnjė kishė funksionale ose famulli realisht.
    Na duhej njė pėrshkrim kaq i hollėsishėm i episkopėve tė pranishėm nė festivalin kryesor tė Fanarit pėr tė kuptuar se shumica e episkopėve tė Patriarkanės sė Kostandinopojės nuk kanė famulli dhe kisha. Tė gjithė kėta episkopė pėrfaqėsojnė, nė rastin mė tė mirė, disa dhjetėra famullitarė. Ata nuk mund, nė kuptimin e plotė tė fjalės ose edhe atė figurativ tė termit, tė diktojnė vullnetin e tyre botės orthodhokse ose tė zgjidhin ēėshtje me rėndėsi tė madhe doktrinore dhe kanunore.
    Pėr mė tepėr, nė festėn pėr nder tė apostullit Andrea nė vitin 2020, ndryshe nga vitet e mėparshme, nuk kishte asnjė primat tė vetėm tė Kishave Orthodhokse lokale.
    Me pėrjashtim tė kryepiskopit Nektarios tė Anfidonit (Kisha e Jeruzalemit), nuk kishte asnjė pėrfaqėsues tė kishave lokale.
    Sigurisht, njė mungesė e tillė e komunikimit vėllazėror mund t'i atribuohet pandemisė pasi "tė gjithė ishin tė etur tė vinin, por nuk mundeshin".
    Me pėrjashtim tė njėrit; pėrfaqėsuesit e Kishės Autonome Finlandeze dhe njė delegacion mjaft i madh nga Kisha Katolike Romane , kėta po qė ishin nė gjendje tė vinin nė mbledhjen pavarėsisht nga pandemia.

    Fanari dhe Vatikani: drejt tė njėjtit qėllimi!

    Prania e finlandezėve ėshtė e pranueshme. Sė pari, ata janė plotėsisht tė varur nga Fanari.
    Sė dyti, kisha finlandeze tani po pėrballet me probleme serioze tė brendshme dhe udhėheqja e saj thjesht ka nevojė pėr njė demonstrim tė besnikėrisė ndaj Fanarit.
    Por prania e katolikėve nė celebrim shpjegohet me arsye krejtėsisht tė ndryshme.
    Nė vitet e fundit, Fanari ka luajtur me njė ritėm tė pėrshpejtuar drejt unitetit me Romėn. Kjo vihet re jo vetėm nė shkėmbimin e dhuratave dhe delegacioneve tė shumta, por edhe pėrmes deklaratave specifike, kuptimi i tė cilave pėrmblidhet nė unitetin eukaristik tė pashmangshėm dhe iminent midis kėtyre dy strukturave.
    Kėshtu, nė njė letėr drejtuar Patriarkut Bartolomeu, Papa Franēesku vuri nė dukje qė "marrėdhėnia midis Kishės Katolike dhe Patriarkanės Ekumenike ėshtė rritur ndjeshėm nė shekullin e fundit".
    Ai theksoi se "ne vazhdojmė tė pėrpiqemi drejt qėllimit tė rivendosjes sė kungimit tė plotė qė manifestohet pėrmes pjesėmarrjes nė tryezėn eukaristike" dhe
    "megjithėse pengesat mbeten, unė kam besim se duke ecur sė bashku nė dashuri tė ndėrsjelltė dhe duke ruajtur dialogun teologjik, ne do tė jemi nė gjendje ta arrijmė kėtė qėllim".
    Kjo deklaratė u mbėshtet plotėsisht nga Patriarku Bartolomeu nė pėrgjigjen e tij.
    Pėr mė tepėr, ai pėrshkroi rrugėn pėrgjatė sė cilės, me sa duket, do tė arrihet ky qėllim: "Ne po shkojmė pėrtej kuadrit tė minimalizmit teologjik dhe utopisė ekumenike, duke treguar realizėm dhe besim nė providencėn e Zotit".

    Nuk ėshtė e vėshtirė tė mendosh se ēfarė do tė thotė saktėsisht lideri fanarjot duke bėrė njė deklaratė tė tillė.
    Mė parė, nė fjalimin e tij drejtuar papės pėrmes Kardinalit Kurt Koch, ai tha se nė dialogun teologjik me katolikėt ka "vėshtirėsi qė lindin kohė pas kohe".
    Kėto "vėshtirėsi", sipas Patriarkut Bartolomeu, shoqėrohen me "kompleksitetin e ēėshtjeve tė diskutuara, tė cilat pėr shekuj me radhė kanė pushtuar dhe ndarė Kishėn dhe teologjinė".
    Kujtojmė se midis kėtyre "ēėshtjeve nė diskutim" janė dogmat katolike romane si filioque, dhe dogma e "ngjizjes tė Papėrlyer tė Virgjėreshės Mari", por ėshtė edhe "pagabueshmėria" ose infalibiliteti ex-katedra tė papės". Etj etj.
    Pa zgjidhur kėto probleme, ēdo dialog teologjik me katolikėt ėshtė i pamundur.
    Mbi tė gjitha, ishin kėto mospėrputhje qė shkėputėn Kishėn Katolike Romane nga Orthodhoksia.
    Sidoqoftė, Fanari me sa duket ka arritur nė pėrfundimin se kėto probleme bien brenda fushės sė tė ashtuquajturit "minimalizėm teologjik", dhe pėr kėtė arsye nuk janė aspak ēėshtje tė mėdha.
    Diēka e ngjashme tashmė ėshtė thėnė edhe 100 vjet mė parė, por qė Papa Franēesku i rikujtoi Patrikut Bartolomeu pėr tė konfirmuar qėndrimin e tij, si dhe pėr tė dhėnė njė shembull se si duhet tė zgjidhen "ndryshimet teologjike":
    Patriarkana e Kostandinopojės ka treguar gatishmėrinė e saj pėr afėrsi edhe mė tė madhe dhe mirėkuptim tė ndėrsjellė midis tė krishterėve edhe para se Kisha Katolike dhe kishat e tjera tė hynin nė dialog. Kjo shihet qartė nė enciklikėn e Sinodit tė Shenjtė tė Patriarkanės Ekumenike, drejtuar kishave tė tė gjithė botės saktėsisht njėqind vjet mė parė. Nė tė vėrtetė, sa shkruhet aty janė ende aktuale edhe sot: "Kur Kisha tė ndryshme frymėzohen nga dashuria dhe e vendosin atė mbi tė gjitha nė gjykimet e tyre pėr tė tjerėt dhe nė lidhje me njėra-tjetrėn, nė vend qė tė rritin dhe zgjerojnė dallimet ekzistuese, ato do tė jenė nė nė gjendje t'i zvogėlojnė ato ".

    Kėshtu kuptojmė qė tė gjitha mosmarrėveshjet pėrfshirė ato teologjike, zvogėlohen, jo duke i zgjidhur ato, por duke i eliminuar ato me ndihmėn e "dashurisė", e cila ėshtė "pėrtej gjithēkaje".
    Nga ana tjetėr, nė fjalėn e tij, Patriarku Bartolomeu hodhi poshtė "utopizmin ekumenik".
    Po mirė, e ēfarė do tė thotė ajo?
    Me sa duket, bėhet fjalė pėr pėrpjekjen pėr unitet pėrmes dialogut teologjik, pjesėmarrjes nė konferenca, takimeve etj. Nė vend tė kėsaj rruge "utopike", kreu i Fanarit propozon tė tregojė "realizėm". A do tė thotė kjo nevojė pėr tė ndėrtuar njė strukturė tė pėrbashkėt eukaristike me katolikėt?
    Duke gjykuar nga retorika e fundit si nga ana e Fanarit ashtu edhe e Vatikanit, gjithēka tė shpie nė kėtė drejtim.

    Duke argumentuar pozicionin e tij menjėherė pas thirrjes pėr "realizėm", Patriarku Bartholomeu ka deklaruar qė sipas "Kėshillit tė Shenjtė dhe tė Madh tė Kishės Orthodhokse ( Kėshilli i
    Kretės 2016 ), qėllimi i pėrbashkėt i dialogjeve teologjike ėshtė rivendosja pėrfundimtare e besimit tė vėrtetė dhe dashurisė pėr unitetin ", mbi kėtė pra "qėllimi i tė gjitha dialogjeve ėshtė i njėjtė".

    Sidoqoftė, duke pasur parasysh numrin e episkopėve nga kishat e tjera lokale tė pranishme nė festimin kryesor tė Fanarit, Orthodhoksia Botėrore nuk e mbėshtet kėtė "objektiv".
    Tė paktėn tani pėr tani.

    Po ku ėshtė "Kisha Ortodokse autoqefale e Ukrainės"?

    Vlen tė pėrmendet se kėtė vit asnjė nga pėrfaqėsuesit e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" nuk ishte i pranishėm nė festėn pėr nder tė apostullit Andrea i parėthirruri.
    Ėshtė e pamundur tė shpjegohet mungesa e tyre pėr shkak tė pandemisė.
    Sė pari, sepse njė delegacion nga Ukraina i udhėhequr nga Denis Shmygal kishte vizituar Fanarin pak ditė mė parė,
    dhe sė dyti, dy javė mė parė, "episkopė" dhe "priftėrinj" tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės", tė udhėhequr nga Drabinko, morėn pjesė nė shenjtėrimin e ekzarkut pėr Ukrainėn Mikhail Anishēenko.
    Mungesa e skizmatikėve ukrainas duket edhe mė e ēuditshme nėse marrim parasysh se gjatė liturgjisė sė 30 nėntorit, Shmygal lexoi Simbolin e besimit dhe Ati Ynė nė gjuhėn Ukrainase.
    Pėrveē kėsaj, fanariotėt shqiptuan disa thirrje nė gjuhėn sllave kishtare (me sa duket, nuk kishin libra shėrbimi nė gjuhėn ukrainase nė dorė, duke treguar thellėsinė e "preokupimit" tė tyre pėr Ukrainėn si "kisha mėmė") .
    Pėrkatėsia fetare e Shmygal ėshtė e panjohur, por drejtimi i tij fetar ėshtė i njohur: drejt Kishės Greko-Katolike Ukrainase dhe "Kishės Ortodokse tė Ukrainės".
    Pse pra askush nga pėrfaqėsuesit e organizatės sė sapoformuar ukrainase nuk e shoqėroi atė nė Fanar?
    Pėr mė tepėr, vitin e kaluar, gjatė tė njėjtės festė, Yevstratij Zorja mori pjesė nė liturgjinė fanariote, e cila u ndoq gjithashtu nga "mitropoliti" i "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" Mikhail Zinkeviē.
    Na duket se ka tė paktėn dy arsye pėr kėtė gjendje tė gjėrave.
    E para ėshtė qė tė festosh ekskluzivisht me skizmatikėt ukrainas dhe episkopėt ( vetėm ) titullarė nė festėn kryesore tė Patriarkanės sė Konstandinopojės, do tė tregonte shumė qartė pozicionin e ukrainasve me Patriarkun Bartolomeu sot pėr shkak tė Tomosit.
    Me fjalė tė tjera, nėse do tė kishin vajtur pėrfaqėsuesit e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės", kreu i Fanarit do ti duhej tė shėrbente liturgjinė me ta dhe vetėm me ta.
    Kjo do tė thotė, skena do tė kishte qenė modeste: do tė thonim; - nuk ka tė krishterė orthodhoks, por ka vetėm skizmatikė tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" dhe Katolikė.
    Ai ( Bartholomeu ) nė tė vėrtetė nuk dėshironte tė hynte nė kėtė situatė, kėshtu qė vendosi tė bėnte pa "fėmijėt" e tij, duke "mbushur" mungesėn e tyre me disa thirrje nė sllavishten kishtare dhe duke lexuar lutjen e Ati Ynė nė Ukrainisht.
    Sė dyti, ne kujtojmė njė situatė tė turpshme qė ndodhi vitin e kaluar nė ditėn e shenjtit mbrojtės tė Patriarkut Bartolomeu.
    Kur kre i Kishės Orthodhokse tė Greqisė, Kryepiskopi Jeronimos, vajti pėr tė uruar kreun e Fanarit.
    Sidoqoftė, Epifanij Dumenko ( kreu ukrainas ) u paraqit papritur.
    Si rezultat, Kryepiskopi Jeronimos u largua me nxitim nga Stambolli ( ky nuk e njihte autoqefalinė vjet ), ndėrsa asnjė nga episkopėt prezent nuk shėrbyen Liturgjinė Hyjnore nė mėngjes, pėrfshirė vetė Patriarkun Bartolomeu. Pozicioni i tij ishte i qartė: ose shėrbejmė me Dumenkon ose nuk shėrbejmė fare.
    - Episkopėt kanė zgjedhur kėtė tė fundit.
    Ka shumė tė ngjarė, qė pėr tė shmangur situata tė tilla tė turpshme, Kishat lokale kanė vendosur tė mos dėrgojnė pėrfaqėsuesit e tyre nė Stamboll.
    Pėr mė tepėr, tė mos harrojmė se pėrfaqėsuesit e Kishės Autonome tė Finlandės ishin atė ditė nė Fanar.
    Kjo do tė thotė qė nėse skizmatikėt ukrainas do tė kishin qenė tė pranishėm atje, do tė kishte dhėnė njė shenjė tė qartė tė varėsisė sė plotė tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" nga Stambolli.

    Pėrfundimi:


    Si rrjedhojė, ne mund tė shohim se edhe nė festėn kryesore tė Patriarkanės sė Kostandinopojės, Patriarku Bartholomeu feston me dy episkopė (nė fakt, dy vikarė).
    Ne mund tė shohim se jo vetėm asnjė nga primatėt nuk erdhi pėr festėn, por gjithashtu nuk kishte asnjė pėrfaqėsues tė kishave lokale (me pėrjashtim tė Patriarkanės sė Jeruzalemit, por edhe kjo pėr shkak se Kryepiskopi Nektarios ėshtė njė pėrfaqėsues i Vėllazėrisė sė Varrit tė Shenjtė me qendėr nė Stamboll) .

    Politika papiste e Fanarit nė vitet e fundit ka ēuar nė kėtė tablo.
    Duke pohuar "privilegjet" e tij, Patriarku Bartolomeu nuk merr parasysh mendimin e primatėve tė tjerė.
    Uniteti Pan-Orthodhoks konsiderohet prej tij vetėm si nėnshtrimi i tė gjitha kishave lokale pėrballė "fronit tė parė" (siē quhet Fanari nga Fanariotėt).
    Ky nuk ėshtė as njė unitet besimi i bazuar nė Traditėn e Kishės, as njė unitet i respektit reciprok bazuar nė kanunet e Kishės, por njė "unitet" i bindjes "nė imazhin dhe ngjashmėrinė e Vatikanit".

    Nga ana tjetėr, duke afirmuar ambiciet e tij midis Kishave Orthodhokse dhe duke i detyruar, fjalė pėr fjalė tė marrin vendime qė bien ndesh me mėsimet e Kishės dhe ndėrgjegjen hierarkike, Patriarku Bartolomeu lufton pėr unitet me Katolikėt.
    Nė kėtė rast, siē pohojnė si ai edhe Papa Franēesku, kuptimi i unitetit bazohet "nė dashurinė", qė nėnkupton eleminimin e tė gjitha "pengesave" (teologjike, nė radhė tė parė)
    pėr realizimin e njė objektivi tė vetėm: tė kremtojmė
    Eukaristinė me Papėn.

    Thjesht nuk ka askush qė ta ndalojė Patriarkun Bartolomeu tė zhytet me tė shpejtė nė humnerėn e apostazisė dhe bashkimit me katolikėt dhe skizmatikėt.
    Nė fakt, sipas Letrės ( Epistola ) sė Patriarkėve Lindorė, "kujdestari i devotshmėrisė (besimit) nė vendin tonė ėshtė vetė trupi i Kishės, domethėnė vetė njerėzit ( besimtarėt ) tė cilėt janė gjithmonė ata qė duan ta mbajnė besimin e tyre tė pandryshuar dhe nė pėrputhje me besimin e etėrve tė tyre.
    "Realiteti ėshtė se fanariotėt nuk kanė njė grigjė tė tyren, por nė tė njėjtėn kohė ata janė tė shurdhėr dhe indiferentė ndaj grigjės sė Kishave tė tjera, tė udhėhequr nė kėtė rast nga fjalėt e Farisenjve, tė cilėt thanė se" kėta njerėz, tė cilėt nuk e njohin Ligjin, janė tė mallkuar! " (Joa. 7:49)

    Nė mėnyrė tė ngjashme, skizmatikėt ukrainas nuk interesohen pėr unitetin me katolikėt. Ata nuk hezitojnė mė tė "shėrbejnė" liturgji dhe pėrshpirtje sė bashku, dhe madje tė bėjnė deklarata pėr krijimin e njė "kishe tė vetme tė Kievit" tė kryesuar nga njė "patriark" tė pėrbashkėt (pėr Kishėn Greko-Katolike tė Ukrainės dhe "Kishėn Ortodokse tė Ukrainės")
    Prandaj, aspiratat e Fanarit janė tė afėrta dhe tė pranueshme pėr ta.
    Por nė fund tė fundit, pėr shkak tė krenarisė dhe arrogancės, pėr shkak tė verbėrisė teologjike dhe shpirtėrore, Fanari do tė reduktohet tė kryej "liturgji" vetėm me skizmatikėt dhe katolikėt.
    Nėse Patriarku Bartolomeu guxon tė kremtojė Eukaristinė e pėrbashkėt me Kishėn Katolike Romane, episkopėt orthodhoks nuk do tė kremtojnė mė me tė, vetėm sepse kjo ėshtė nė kundėrshtim me kanunet e Kishės.


    Burimi : Ortodossiatorino.net
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 08-12-2020 mė 03:43
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  8. #248
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,237
    Faleminderit
    57
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Nė faqen e orthodhoksėve tė Torinos, ka njė pėrkthim interesant tė njė interviste tė njėrit prej antarėve tė Sinodit tė Patriarkanės ruse.


    Mitropoliti Hilarion i Volokolamskut thotė: pretendimet papiste tė Konstandinopojės janė pa baza.

    Burimi: Mospat.ru, 12.6.2020


    Nė kohėt e fundit, Patriarkana e Kostandinopojės ka insistuar qė kishat e tjera lokale tė njohin epėrsinė dhe autoritetin e saj absolut nė botėn orthodhokse. Mediat greke ofrojnė rregullisht artikuj dhe intervista mbi kėtė temė, ndonjėherė hapurazi me paragjykime. Nė njė intervistė me RIA-Novosti, mitropoliti Hilarion i Volokolamskut, president i Departamentit tė Patriarkanės sė Moskės pėr Marrėdhėniet e Jashtme Kishtare,
    shpjegoi nėse pretendimet e Konstandinopojės kanė apo jo ndonjė themel.

    Vladyka, Patriarku Bartolomeu i Konstandinopojės, nė njė intervistė tė fundit me gazetėn greke "Etnikos kirikas", lėshoi ​​deklaratėn vijuese: "Ne orthodhoksėt duhet ta rishikojmė eklesiologjinė tonė me njė sy kritik, nėse nuk duam tė bėhemi njė federatė kishash tė tipit Protestant" .
    Sipas tij, nė Orthodhoksi, "ekziston njė 'I parė', jo vetėm i nderit, por njė 'Njė i parė' me pėrgjegjėsi tė veēanta dhe fuqi tė plota kanunore".
    Kujt i referohen kėto thėnie, si duhet kuptuar kjo?

    Unė do tė filloj duke shpjeguar se ēfarė ėshtė eklesiologjia. Ky term me origjinė greke pėrkthehet si "doktrina e Kishės". Prandaj jemi tė ftuar tė rishikojmė doktrinėn tonė tė Kishės.
    Sipas cilit model?
    Padyshim, sipas modelit katolik. Kisha Romane ka njė papė, i cili ėshtė jo vetėm "i pari si nderim , por i pari me pėrgjegjėsi tė veēanta dhe fuqi tė plota kanunore".
    Nė Kishėn Orthodhokse, deri mė sot, kjo nuk ekzistonte, kishte vetėm njė primat nderi.
    Pėr shekuj me radhė, teologė orthodhoks, pėrfshirė edhe ata tė Konstandinopojės dhe patriarkanave tė tjera Lindore, kanė folur kundėr papatit roman.
    Pėr momentin, neve po na ofrohet tė korigjojmė eklesiologjinė Orthodhokse nė njė model papist.
    Na thonė: pa njė primat tė pajisur me kompetenca tė veēanta dhe fuqiplotė, ekziston rreziku tė bėhemi "njė federatė e kishave tė tipit protestant". Me fjalė tė tjera, ekziston modeli katolik dhe modeli protestant.
    Deri mė tani, sipas cilit parim ka vepruar Kisha Orthodhokse? Duke ndjekur modelin protestant?
    Unė nuk do tė merrem me pėrpunimin dhe zhvillimin e modelit papist nė Perėndim. Ky ėshtė njė subjekt mė vete. Unė do tė mjaftohesha me theksimin e njė fakti tė qartė: ky institucion nuk ka ekzistuar kurrė nė Lindjen e Krishterė. Kisha Orthodhokse ka qenė gjithmonė e organizuar si njė familje e kishave lokale qė nuk kanė asnjė udhėheqės tokėsor. Ėshtė Jisu Krishti qė ėshtė konsideruar gjithmonė si kreu i Kishės nė nivelin universal, ndėrsa nė nivelin lokal Kishat kryesohen nga primatėt, tė konsideruar tė barabartė me njėri-tjetrin dhe tė pavarur nga njėri-tjetri: asnjė prej tyre nuk i nėnshtrohet njė tjetri, asnjė nuk e shtrin juridiksionin e tij nė Kisha tė tjera.
    Sidoqoftė, kishte njė rend tė caktuar pėrparėsie midis primatėve, tė vendosur nga Kėshilli i dytė Ekumenik, ku u dekretua se episkopi i Romės ishte episkopi i parė; pas tij erdhėn episkopėt e Kostandinopojės, Aleksandrisė, Antiokisė dhe Jeruzalemit. Nė Lindjen Orthodhokse, ky sistem mori emrin e "pentarkisė". E para ishte mbi tė dytėn dhe e dyta mbi tė parėn, vetėm sipas radhės sė pėrparėsisė. Por i moshuari nuk kishte fuqi mbi tė riun dhe as i pari nuk kishte autoritet mbi tė tjerėt.
    Nė shekullin e 11-tė kishte njė ndarje midis Lindjes dhe Perėndimit. Pretendimet e papėve tė Romės ndaj autoritetit universal ishin njė nga shkaqet.
    Patriarkėt e Lindjes nuk i ndoqėn ata nė kėtė pikė, sė pari Kostandinopoja, pastaj tė tjerėt. Ata ndėrprenė bashkėsinė eukaristike me papėn e Romės dhe ajo qė ishte e dyta u bė, nė fakt, e para nė familjen e Kishave Lindore.
    Por pa pasur asnjė privilegj, pa "pėrgjegjėsi tė veēanta" ndaj primatėve tė tjerė.
    Dhe papritmas, sot na thuhet se ne absolutisht kemi nevojė pėr njė tė parė, qė pa tė Kisha Orthodhokse nuk mund tė ekzistojė. Ne kemi jetuar dy mijė vjet pa tė, por tani nuk mundemi mė, duhet tė "rishikojmė eklesiologjinė tonė" sa mė shpejt tė jetė e mundur, tė vendosim dikė nė krye tė Kishės.
    Ne jemi orthodhoks.
    Kjo do tė thotė qė pėr ne Krishti ėshtė kreu i Kishės, dhe jo episkopi i Konstandinopojės ose i njė Kishe tjetėr lokale. Shėn Gjermanoi, patriarku i Kostandinopojės, shkroi nė shekullin e XIII: "Kreu i Kishės ėshtė Krishti, ēdo pretendim tjetėr pėr autoritet ėshtė nė kundėrshtim me doktrinėn e tij".
    Nė grindje me papėt, Etėrit e Kishės pėrcaktuan qartė ato kufijtė e konceptimit orthodhoks tė pėrparėsisė (primatit), duke u mbėshtetur nė shembullin e selisė antike tė Romės. Sipas tyre, ajo ( pėrparėsia ) nuk qėndron "as nė sovranitetin e saj, as nė epėrsinė e saj (...) por pėrkundrazi nė njė pėrparėsi vėllazėrore brenda Kishės universale qė u ėshtė dhėnė papėve pėr famėn dhe vjetėrsinė e qytetit tė tyre" (Enciklikė e Patriarkėve orientale, 1848).

    A janė kėto pretendime tė kohėve tė fundit apo ato janė pjekur gradualisht me kohėn?

    Futja e modelit papist nė eklesiologjinė orthodhokse ishte graduale. Ai u zbatua, nė veēanti, pėrmes dialogut Orthodhoks-Katolik:
    ne morėm pjesė nė tė, por nuk marrim pjesė mė.
    Ata donin tė miratonin njė dokument qė pėrcaktonte bazat teologjike tė modelit papist tė organizimit tė Kishės.
    Argumenti ishte si vijon: brenda Trinisė sė Shenjtė ekziston njė pėrparėsi e Zotit Atė dhe njė pajtim/bindje i Birit dhe Shpirtit tė Shenjtė.
    Po kėshtu, nė Kishė, parimet e pėrparėsisė dhe tė pajtimit duhet tė veprojnė nė tė gjitha nivelet. Nė nivelin dioqezan, ėshtė episkopi ai qė luan rolin e primatit, ndėrsa priftėrinjtė sigurojnė pajtim/bindjen.
    Nė nivelin e Kishės lokale, primati ėshtė hierarku i parė, ndėrsa pajtimi zbatohet nga episkopėt. Gjithashtu, nė nivelin e Kishės universale, pra, duhet tė ketė njė "tė parė", me varėsit rrotull tij!
    Autori i kėsaj dizenjos ėshtė mitropoliti Ioannis (Zizoulias).
    Pėrmes dialogut Orthodhoks-Katolik, ai ėshtė pėrpjekur t'ia imponojė kėtė ide tė gjitha Kishave Orthodhokse lokale. Por u ndesh me njė kundėrshtim tė ashpėr, veēanėrisht nga Kisha Orthodhokse Ruse.
    Ne nuk kemi gjetur as nė Traditė, as nė veprat e Etėrve dhe as nė kanunet asgjė qė mund tė mbėshtesė kėtė teori.
    Pas Kėshillit tė Kretės, Konstandinopoja pohoi fuqitė dhe privilegjet e saj tė plota.
    Tani ai pėrpiqet tė na tregojė se patriarku i Kostandinopojės ėshtė arbitri suprem nė tė gjitha mosmarrėveshjet dhe nė tė gjitha situatat dhe konfliktet qė mund tė lindin brenda Kishave lokale ose midis tyre, pavarėsisht nga pozicioni i kėtyre Kishave.
    Pėr shembull, njė klerik i Kishės Ruse i cili ėshtė rrėzuar pėr ndonjė faj mund ti apelohet Konstandinopojės, dhe tė rikthehet fare lehtė nė urdhrat e shenjta.
    Kjo ėshtė pikėrisht ajo qė ndodhi nė rastin e ish-mitropolitit tė Kievit, Filaret (Denissenko), i reduktuar nė gjendjen laike, mė pas i ēkishėruar.
    Por Patriarku Bartholomeu, i cili nė kohėn e ngjarjeve qė flasim e kishte njohur kėtė vendim ( vendimin e shkarkimit ), mė vonė vendosi ta rikthente atė "nė gradėn e tij".
    Cili? Filareti e quan veten "patriarku i Kievit". Kush ėshtė ai pėr Kishėn e Kostandinopojės?
    Ky restaurim "nė rangun e tij" nuk ndodhi me kėrkesė tė Kishės Ruse, nga e cila ai u pėrjashtua, as me kėrkesė tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, e cila ėshtė njė entitet i vetė-qeverisur brenda Kishės Ruse.
    Ai ndoqi kėrkesėn e skizmatikėve ukrainas dhe autoriteteve civile. Nė tė vėrtetė, kjo ėshtė njė eklesiologji krejtėsisht e re, e padėgjuar deri mė sot.
    Nė tė njėjtėn kohė, patriarku i Kostandinopojės deklaroi se Ukraina tani ėshtė pjesė e territorit tė saj kanunor.
    Pse nuk e kishte thėnė atė mė parė?
    Pėrse Kisha Ukrainase ( ajo kanonike ), rezulton nė tė gjitha kalendarėt e Kishės sė Konstandinopojės deri nė vitin 2018, pjesė e Patriarkanės sė Moskės, pa pėrmendur ndonjė varėsi nga Konstandinopoja?
    Ata kanė heshtur pėr mė shumė se treqind vjet dhe papritmas e kujtojnė atė.
    Patriarku Bartholomeu tani pohon se ai e lejon praninė e FortLumturisė sė tij mitropolit Onufrij dhe tė Kishės qė ky drejton nė Ukrainė vetėm "nga toleranca". Kjo ėshtė njė situatė krejt absurde dhe e pakuptimtė.
    Kush ėshtė ai, pėr tė gjykuar?
    Kjo Kishė, e cila ka statutin e autonomisė sė saj, e cila ka mė shumė se njėqind episkopė, 12,500 famulli, mė shumė se 250 manastire, duke pėrfshirė tre Lavra tė mėdha, atė tė Shpellave tė Kievit, Pokajevit dhe Svjatogork-ut, ai me sa duket e lejon atė. , nga toleranca!
    Ende na kėrkohet tė bėjmė "kompromise", e ashtuquajtura "zgjidhje pėr ēėshtjen e Ukrainės".
    Patriarku Bartolomeu tashmė e ka "zgjidhur" ēėshtjen e Ukrainės.
    Me ēfarė rezultati?
    Ai ishte i pari midis tė barabartėve nė familjen e primatėve tė Kishave Orthodhokse Lokale.
    Me marrėveshjen e kėtyre kishave, ai gjithashtu kishte disa funksione koordinuese.
    Tani ai nuk koordinon mė asgjė.
    Ai sot mungon nė diptikėt e Kishės Orthodhokse Ruse.
    Pėr dhjetėra miliona orthodhoksė nė Rusi, Ukrainė, Bjellorusi dhe vende tė tjera nėn pėrgjegjėsinė kanonike tė Kishės Ruse, ai tani konsiderohet person jo i dėshiruar.
    Skizma ukrainase sot po sjell pasoja nė tė gjithė Orthodhoksinė.
    Pėr mė tepėr, kjo pėrēarje ekziston brenda disa Kishave lokale. Kėtu ėshtė njė shembull i fundit. Kryepiskopi i Qipros, me nxitjen e patriarkut tė Konstandinopojės, pėrkujtoi liturgjikisht Epifanin dhe "kishėn" e tij skizmatike.
    Sinodi i Kishės Qipriote u pėrēa, disa episkopė u shprehėn kategorikisht kundėr.
    Nė fund, u vendos qė Sinodi tė mos "kundėrshtonte" vendimin e kryepikopit.
    Padyshim qė ėshtė eklesiologjia e re qė na propozohet: njė person vendos dhe tė tjerėt nuk e kundėrshtojnė vendimin e tij.
    Kjo eklesiologji nuk ėshtė e pėrshtatshme pėr ne nė Kishėn Ruse. Ne nuk mund tė shkojmė kundėr besimit tonė dhe nuk do tė veprojmė kundėr besimit tonė, kundėr Traditės, veēanėrisht kundėr eklesiologjisė Orthodhokse.
    Njohim fjalėt e Shėn Pavlit: "Nėse edhe njė engjėll nga qielli ju shpall njė Ungjill tjetėr nga ai qė ju predikuam, le tė jetė anatemė!" (Gal 1: 8)
    Qė nė vitin 2008, Kėshilli Episkopal i Kishės sonė paralajmėroi patriarkun e Kostandinopojės: ndalou me rishkrimin e doktrinės Orthodhokse tė Kishės dhe autoritetin nė Kishė, kjo nuk do tė ndihmojė.
    Fatkeqėsisht, ai atėherė nuk na dėgjoi, dhe as tani nuk na dėgjon.
    Ēfarė tė them ? Sipas fjalės sė Zotit, "ju do t'i njihni nga frytet e tyre" (Mt 7:16), ne tashmė mund tė shohim se cilat janė frytet e vullnetit tė patriarkut tė Kostandinopojės.


    Patriarku Bartholomeu siguron se janė Kėshillat Ekumenike ato qė u kanė dhėnė pushtet tė plotė primatėve tė Konstandinopojės.
    Po a ėshtė vėrtetė kėshtu?


    Dekretet e Kėshillave Ekumenike janė njė pjesė integrale e Traditės Orthodhokse, ato ruhen me pėrkushtim.
    Por dekretet e kėshillave nuk pėrmendin asnjė pėrparėsi tjetėr nė Kishė pėrveē se njė "primat nderi".
    Ekziston i famshmi Canon 28 i Koncilit tė Kalqedonisė qė shpall: "Etėrit me tė drejtė i dhanė privilegje fronit tė Romės sė vjetėr, sepse ishte qyteti perandorak. Dhe 150 episkopėt mė tė devotshėm, tė prekur nga e njėjta konsideratė, i dhanė privilegje tė njėjta fronit mė tė shenjtė, asaj tė Romės sė Re, duke gjykuar me tė drejtė atė qytet qė nderohet nga sovraniteti dhe nga Senati dhe gėzon tė njėjtat privilegje si Roma e vjetėr perandorake, ajo gjithashtu duhet tė zmadhohet siē ėshtė nė ēėshtjet kishtare dhe tė jetė nė rang pėrkrah saj; kėshtu qė nė dioqezat e Pontit, Azisė dhe Trakisė, mitropolitėt dhe gjithashtu episkopėt e dioqezave tė lartpėrmendura qė janė ndėr barbarėt, duhet tė shugurohen nga froni mė i shenjtė i lartpėrmendur i Kishės mė tė shenjtė tė Konstandinopojės ".

    Gjithēka ėshtė e qartė. Juridiksioni kanonik i Patriarkut tė Konstandinopojės ėshtė pėrcaktuar qartė: ai pėrfshin tre dioqezat (rajonet) e Perandorisė Romake, qė pėrkojnė territorisht afėrsisht me kufijtė e Turqisė sė sotme.
    Thuhet se patriarku i Kostandinopojės shenjtėron jo vetėm mitropolitėt e tyre, por edhe episkopėt pėr barbarėt (d.m.th. pėr jo-grekėt) qė banojnė nė kėto tre rajone.
    Njė teori e tėrė ėshtė keqpėrdorur nga ky kanun, sipas tė cilit patriarku i Kostandinopojės duhet tė ketė juridiksion mbi tė gjitha tokat "barbare" nė pėrgjithėsi, pėrfshirė Evropėn Perėndimore, Amerikėn Veriore dhe Jugore, Australinė, Azinė Lindore dhe Juglindore Aziatike.
    Konstandinopoja mbėshtetet me seriozitetin mė tė madh nė kėtė kanun pėr tė gjetur pretendimet e saja pėr juridiksionin universal, duke kėrkuar qė famullitė e tė gjitha Kishave lokale tė vendosura nė kėto rajone t'i nėnshtrohen asaj.
    Por kjo ėshtė njė kėrkesė arbitrare, pėr tė cilėn nuk ka baza nė kanunin, tė cilit i referohet.
    Ekziston edhe Kanoni 9 i tė njėjtit Koncil tė Kalqedonisė i cili shpall: "Nėse njė episkop ose njė klerik ka diēka kundėr mitropolitit tė provincės, ai duhet ta ēojė ēėshtjen pėrpara primatit tė dioqezės ose pėrpara selisė sė qytetit perandorak tė Kostandinopojės, pėr patur drejtėsi ".
    Bazuar nė kėtė kanun, Konstandinopoja pretendon se ka tė drejtė tė marrė apelime/ankime nga ēdo kishė lokale.
    Por kjo nuk ėshtė e saktė.
    Ky kanun vlen vetėm pėr Kishėn e Kostandinopojės.
    Nė kohėt bashkėkohore (shek. XIX), kanonistėt autoritarė si Shėn Nikodhimi Agioriti pėr shembull, kanė mohuar argumentin e tė ashtuquajturės tė drejtė tė patriarkut tė Konstandinopojės pėr tė "vepruar nė dioqezat dhe rajonet e patriarkėve tė tjerė", veēanėrisht pėr thirrje/kėrkesa nga kėto zona.

    A do tė thotė kjo se pėrparėsia nė Kishėn Orthodhokse nuk ėshtė e nevojshme nė vetvete?
    Ēfarė mendon Kisha Ortodokse Ruse?

    Opinioni i Kishės sonė mbi pėrparėsinė ( primatin ) u shpreh nga Sinodi i Shenjtė nė 2013, nė njė dokument tė titulluar "Pozicioni i Patriarkanės sė Moskės mbi primatin nė Kishėn universale".
    Kisha Ruse nuk e ka mohuar kurrė ekzistencėn e njė pėrparėsie nderi nė Kishė. Por pėrparėsia, nė Kishėn Orthodhokse, duhet tė jetė e ekuilibruar dhe nė mirkuptim.
    Ėshtė njė parim themelues, cituar nė Kanunin Apostolik 34: "ėshtė mirė qė episkopėt e ēdo populli ta njohin tė parin midis tyre dhe ta konsiderojnė atė njė udhėheqės, duke mos vepruar nė mėnyrė qė tejkalon fuqinė e tyre pa kėrkuar mendimin e tij; qė secili tė veprojė vetėm nė fushėn e dioqezės sė tij dhe vendeve tė aneksuara nė tė.
    Por edhe i pari nuk bėn asgjė pa mendimin e tė gjithėve.
    Kėshtu do tė ketė harmoni dhe Zoti do tė pėrlėvdohet pėrmes Zotit nė Shpirtin e Shenjtė. Atin, Birin dhe Shpirtin e Shenjtė "
    Ekziston njė pikė tjetėr e kėtij kanuni qė patriarku i Kostandinopojės preferon ta injorojė: tė veprojė vetėm nė fushėn e dioqezės sė tij dhe tė vendeve tė lidhura me tė. Kanunet e Kėshillave Ekumenike pėrcaktojnė kufijtė kanonikė tė Patriarkanės sė Kostandinopojės mjaft qartė: ato afėrsisht pėrkojnė me kufijtė e Turqisė sė sotme.
    Por Patriarku Bartolomeu dėshiron ta shtrijė fuqinė e tij nė Kisha tė tjera, gjė qė ėshtė nė kundėrshtim me kanunet e Kishės.
    Mė nė fund, unė do tė tėrheq vėmendjen pėr kėto fjalė: "episkopėt e ēdo populli". Ata shprehin parimin e lokalitetit.
    Primati ėshtė primat nė nivel lokal, jo universalisht.
    Nuk ka asnjė kanun tė kohės sė Kėshillave Ekumenike qė pėrcakton fuqitė e plota tė njė episkopi tė parė nė njė nivel universal.
    Patriarku Bartolomeu i Konstandinopojės shkelte hapur dhe me vetėdije parimin themelues tė pajtimit. Ai jo vetėm qė nuk i pranoi kėshillat e Kishave tė tjera mbi ēėshtjen e Ukrainės, por ai veproi ashtu siē bėri kundėr vullnetit tė tyre. Ai bastisi territoret e Kishės Ruse, duke deklaruar se ato territore ishin tė tijat.
    Ai hyri nė bashkėsi eukaristike me skizmatikė tė cilėt kurrė nuk u shuguruan nė mėnyrė kanonike dhe pėr kėtė ai humbi rolin e tij si koordinator nė Orthodhoksi dhe humbi tė drejtėn e pėrparėsisė sė nderit nė Kishėn Orthodhokse.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  9. #249
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    01-03-2019
    Postime
    78
    Faleminderit
    1
    5 falenderime nė 5 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Mitropoliti Hilarion i Volokolamskut ėshtė i njohur pėr mjeshtėrinė me tė cilėn interpreton situatat kishtare, me ndihmėn edhe tė artit propagandistik bolshevik, brenda tė cilit ėshtė lindur dhe mėkuar, por edhe nga etja pėr supremaci politike dhe ushtarake, tė trashėguar si nga Rusia cariste, ashtu edhe BRSS-ja komuniste.

    Dihet qė tipari kryesor dallues midis Kishės Ortodokse dhe asaj Katolike ėshtė mbizotėrimi i institucionit sinodal mbi pushtetin e njė personi. Nėse Hirėsia e tij, dhe Kisha qė ai pėrfaqėson, e kanė seriozisht se Patriku i Konstandinopojės rivendikon njė pushtet tė tillė, mund tė vinin nė Sinodin Mbarėortodoks tė Kretės dhe tė shprehnin hapur pikėpamjet e tyre dhe tė ushtronin ēdo lloj kritike ndaj ēdo fenomeni tė tillė. Por ata nuk erdhėn, nuk guxuan tė vinin, madje me ndėrhyrje dhe presione tė natyrės politike, detyruan edhe disa Kisha tė tjera qė tė mos merrnin pjesė, njėra prej tė cilave edhe Patrikana e Antiokisė (Sirisė)!!! Pra, ata vetė sabotuan armėn e vetme qė ka ortodoksia pėr t’u distancuar nga katolicizmi.

    Rusėve nuk u bėhet vonė pėr ekleziologjinė ortodokse. Ata duan pushtet absolut mbi tė gjitha Kishat e tjera sipas dogmės sė Romės sė Tretė, qė ata vetė kanė themeluar.

    Nė historinė e Kishės sė Krishterė nuk ka pasur ndonjė moment qė tė mos ketė pasur ndonjė tė parė, si nė nivel ekumenik (tė pėrbotshėm), ashtu edhe nė atė vendor. Pėr sa i pėrket pushtetit brenda kėsaj Kishe, ai ndahet nė pushtet shpirtėror dhe pushtet administrativ. Episkopėt e tė gjithė Kishės Orthodhokse, pavarėsisht pozicionit, moshės, dijeve, prejardhjes, vendit etj. kanė tė njėjtin pushtet shpirtėror, pa asnjė diferencim. P.sh., Patriku i Konstandinopojės ka tė njėjtin pushtet shpirtėror me njė episkop diku nė njė xhungėl tė Afrikės, por kjo nuk do tė thotė se kanė edhe tė njėjtin pushtet administrativ.

    Kur flasim pėr pushtet administrativ, kėtu hyn ekleziologjia dhe nuk ėshtė momenti pėr t’u zgjatur. Vetėm njė shembull tė vogėl. Kisha Ruse ruan edhe sot sistemin administrativ kishtar qė quhet “sistemi metropolitan”. Mund tė na thotė Hirėsi Ilarioni nėse episkopėt e Kishave vendore kanė tė njėjtin pushtet administrativ me atė tė mitropolitit tė dioqezės nė tė cilėn bėjnė pjesė? Jo vetėm qė nuk kanė tė njėjtin pushtet administrativ, por ata nuk e kanė fare kėtė pushtet.

    Vendimet nė Kishėn Orthodhokse merren detyrimisht nė mėnyrė sinodale (kolegjiale), prandaj dhe nuk ekziston frika e shndėrrimit tė saj nė njė Kishė si ajo Katolike.

    Patrikana e Konstandinopojės ėshtė e vetmja Kishė vendore brenda Kishės Ortodokse, qė ka luajtur rolin kryesor dhe atė vendimtar nė zhvillimin dhe formulimin e doktrinės ortodokse. Rusėt e kanė pėrqafuar krishterimin rreth njėmijė vite pas lindjes sė tij dhe rreth dyqind vjet pas Sinodit tė fundit Ekumenik.

  10. #250
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,237
    Faleminderit
    57
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Mirėdita Gjiksana.
    Mė duket se nuk ke qenė i vėmėndėshėm ose nuk i ke shfletuar mirė postimet...., pasi aty do tė gjesh material mjaftueshėm pėr tė mos u ngutur nė konkluzione. Sido qė tė jetė, po tė lexohen mirė , postimet dhe pa paragjykime ..., sigurisht qė do tė gjesh argumente qė ja vlen tė meditohen thellėsisht...
    Ne ndajmė tė njėjtin Besim, ndaj nuk ka se si edhe tė bėjmė sė bashku njė debat me tifozllėk. Nuk kam as mė tė voglin interes tė debatojmė, por qė postimet janė aty ( plot 13 faqe )...
    Kush ka sy edhe vesh, le tė lexojė dhe tė dėgjojė.
    Pastaj pėrfundimet vijnė vet.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  11. #251
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,237
    Faleminderit
    57
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Ma sa shoh, sinqerisht me keqėardhje, ke rėnė nė grackėn qė ėshtė ngrehur enkas pėr neve ( peshqit e vegjėl )...
    Pasi pikėrisht ky ishte edhe qėllimi makiavelian!
    Qėllimi ėshtė, dhe e gjen diku nėpėr postimet, qė tė shtrėmbėrohet me dashje thelbi, duke e kthyer ēėshtjen nė njė banalitet si diskutimi shterp i yni.
    Pra duke u devijuar nga njė restaurim eklezial, nė njė debat futbollistik, unė jam me grekėt e ti me rusėt, e njė tjetėr me turqit!
    Nėse do bėjm debat kėshtu, mė mirė nuk shkruajmė fare!
    Por mendoj qė ėshtė shumė e rėndėsishme, pėr orthodhoksėt shqiptar tė kenė edhe njė informacion tjetėr nga sa u garanton propaganda poshtė pallatit!
    Vetėm kaq, pėr tė mbyllur njė debat qė nuk ishte i nevojshėm....

    Me besim tė plotė qė,
    Ynė Zot Krishti, nuk do ta braktisė grigjėn e Tij.

    Pėrshėndetje
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  12. #252
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    01-03-2019
    Postime
    78
    Faleminderit
    1
    5 falenderime nė 5 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Pėrshėndetje! Nuk e di ku qėndron debati qė pėrmendni, sepse unė nuk debatova jo me ju, qė thjesht keni postuar lajmin, por as me Hirėsinė e Tij Ilarionin. Unė pėrmenda fakte dhe asgjė mė shumė. Sa per tifozllėk, nuk mė takon mua tė zgjedh skuadėr nė emėr tė historisė. "Skuadrėn" e kanė zgjedhur shekujt, e kanė zgeidhur tė parėt tanė, e ka zgjedhur gjaku i derdhur. Nuk na vjen radha neve tė zgjedhim, sepse nuk po shpikim as fe tė re dhe as traditė tė re. Jemi ata qė jemi, sepse jemi bijtė e tė parėve dhe jo korrigjuesit e tyre.

    Ju uroj shėndet dhe gjithė tė mirat!
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga GJIKSANA : 11-12-2020 mė 09:46

  13. #253
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,237
    Faleminderit
    57
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Nga. Orthocristian.com


    Intervista e mitropolitit Hilarion (Alfjev)
    dhėnė gazetės greke Kathimerini.

    Pjesa 1, 21 Dhjetor 2020

    Mitropoliti Hilarion i Volokolamsk-ut, president i Departamentit pėr Marrėdhėniet e Jashtme Kishtare tė Patriarkanės sė Moskės, iu pėrgjigj pyetjeve tė sė pėrditshmes Greke Kathimerini mbi ndėrprerjen e Kungatės Eukaristike, unitetin e Kishės Ruse dhe Kėshillit tė Kretės.


    Mitropolit Hilarion,
    si e vlerėsoni situatėn nė Orthodhoksinė botėrore pas krizės nė Qipro? Duket se Kisha orthodhokse ruse po planifikon tė ndėrpresė unitetin eukaristik me ato Kisha qė njohin autoqefalinė e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės". Ēfarė do tė ndodhė?


    Unė e konsideroj situatėn nė Orthodhoksinė Botėrore shumė tė rrezikshme, kritike dhe tė trishtueshme. Njė pėrēarje ka ndodhur nė Orthodhoksinė Botėrore.
    Ajo u krijua nga Patriarku Bartolomeu i Konstandinopojės dhe, pėr fat tė keq, ne shohim se kjo pėrēarje ende vazhdon tė thellohet.
    Unė do tė doja tė nėnvizoja diēka qė ėshtė shumė e rėndėsishme pėr ne: Kisha Orthodhokse Ruse po vėzhgon zhvillimin e kėsaj skizme me keqardhje dhe dhimbje, por nuk merr pjesė nė tė; skizma po ndodh jashtė kufijve tė saj kanonikė. Dhe kur na thonė: "Le tė mendojmė pėr zgjidhje kompromisi", para sė gjithash pyesim veten: Zoti na ka besuar njė Kishė qė ekziston pėr mė shumė se njė mijė vjet - ėshtė njė Kishė qė juridiksioni kanonik i sė cilės shtrihet nė Rusi, Ukrainė, Bjellorusi dhe shtetet e tjera fqinje. Ne e morėm kėtė Kishė si njė trashėgimi nga paraardhėsit tanė, kėshtu qė ēfarė tė drejte kemi tani pėr ta shpėrdoruar kėtė trashėgimi ose, si
    themi nė Rusi, ta coptojmė?
    Pėrkundrazi, ne preokupohemi tė bėjmė forcimin e unitetit tė Kishės sonė dhe mund tė shohim unitetin befasues tė episkopatės, klerit dhe laikėve nė tė gjithė territorin e saj kanunor. Ne shohim unitetin e episkopatit tė Rusisė dhe Ukrainės, pavarėsisht nga marrėdhėniet e vėshtira qė ekzistojnė aktualisht nė nivelin politik midis dy vendeve. Dhe kur na thonė t'i japim autoqefalinė Kishės Ukrainase dhe pastaj tė gjitha problemet do tė zgjidhen, unė dua tė pyes: sė pari, cilat probleme mund tė zgjidhen nė kėtė mėnyrė, dhe sė dyti, pse duhet t'i imponojmė Kishės Ukrainase autoqefalinė nėse ajo nuk e dėshiron?
    Kisha ukrainase ka deklaruar shumė qartė pėrmes episkopatit tė saj se ėshtė plotėsisht e kėnaqur me statusin e vetėqeverisjes qė ka sot. Ideja e autoqefalisė ėshtė shumė jopopullore nė mesin e besimtarėve tė Kishės, veēanėrisht sepse ajo ėshtė plotėsisht e diskredituar nga skizmatikėt.
    Si mund tė flasim pėr autoqefalinė nė kėtė situatė?
    Ne do tė vazhdojmė tė forcojmė unitetin e brendshėm tė Kishės sonė, dhe atė qė vėllezėrit tanė po bėjnė nė Kishat Qipriote, Greke dhe tė Aleksandrisė - do t'i qėndrojė ndėrgjegjes sė tyre.
    Ata do tė pėrgjigjen para Zotit.
    Edhe ne nė Kishėn Ruse do tė japim njė pėrgjigje pėrpara Zotit pėr tė ditur nėse e kemi ruajtur apo shkatėrruar unitetin e Kishės sonė.
    Ka edhe diēka tjetėr qė unė do tė doja tė them. Ne nuk po prishim kungatėn me Kishat: ne qėndrojmė nė unitet me tė gjithė episkopėt e Kishave Orthodhokse lokale qė ruajnė Traditėn kanonike tė Kishės dhe nuk i njohin skizmatikėt ukrainas.
    Kjo ėshtė ajo qė ne do tė vazhdojmė tė bėjmė. Ne e prishim bashkėsinė vetėm me ata primatė dhe episkopė qė hyjnė nė bashkėsi eukaristike me skizmėn,
    dhe ne e bėjmė kėtė sepse kanunet e shenjta na urdhėrojnė ta bėjmė.
    Ne nuk mund t'i njohim njerėzit qė nuk kanė shugurime kanonike si njerėz me tė cilėt mund tė hyjmė nė bashkėsi Eukaristike.


    A mund tė zgjidhet kjo ēėshtje ashtu sikurse konfliktet midis Patriarkanės Ekumenike dhe Kishės Orthodhokse Ruse janė zgjidhur nė tė kaluarėn? Nė veēanti, ekziston shembulli i Estonisė menjėherė pas shembjes sė BRSS. Ka gjithashtu zėra, pėrfshirė ata tė personaliteteve tė njohura si Kryepiskopi i Shqipėrisė Anastasios, tė cilėt po kėrkojnė disa iniciativa pėr tė gjetur njė kompromis. A ka njė shpresė tė tillė? Ju u takuat me Kryepiskopin Elpidoforos nė Nju Jork: a ishte ky fillimi i njė dialogu?


    Ne jemi tė hapur pėr dialog, por patriarku i Kostandinopojės e ka mbyllur derėn.
    Kur Patriarku Kirill shkoi nė Konstandinopojė nė Gusht tė 2018 pėr tė takuar personalisht Patriarkun Bartolomeu, ata folėn pėr mė shumė se dy orė.
    Isha i pranishėm nė kėtė takim, ku Patriarku Kirill ilustroi situatėn reale Patriarkut Bartolomeu.
    Patriarku Bartholomeu u keqinformua, sė pari nga skizmatikėt ukrainas, sė dyti nga autoritetet ukrainase tė kohės dhe sė treti nga kėshilltarėt e tij tė paaftė. Pėr disa arsye ai ishte i sigurt se posa tė nėnshkruhej "tomosi i autoqefalisė", shumė episkopė tė Kishės Ukrainase do tė bashkoheshin menjėherė me "kishėn" e sapo krijuar.
    Patriarku Bartolomeu na tha se, sipas informacionit qė kishte, njėzet e pesė episkopė ishin tė gatshėm ta bėnin kėtė.
    Patriarku Kirill u pėrgjigj se vetėm njė ose dy episkopė mund ta bėnin atė. Dhe nė fakt, nga gati 100 episkopė, vetėm dy - njė episkop dioqezan dhe njė episkop zėvendės - ata u zhvendosėn nė kėtė tė ashtuquajtur kishė tė ndėrtuar mbi bazėn e skizmatikėve.
    Midis dishepujve tė Jisu Krishtit ishin dymbėdhjetė apostuj, njėri prej tė cilėve ishte Juda.
    Kishim pothuajse 100 episkopėb nė Kishėn Ukrainase (tani ka mė shumė se 100) dhe dy prej tyre dolėn tė ishin tradhtarė.
    Prandaj, shkalla e tradhtisė nė kishėn tonė orthodhokse ukrainase ėshtė shumė mė e ulėt.
    Kisha Orthodhokse e Ukrainės ka ekzistuar gjithmonė.
    Ėshtė njė kishė e madhe me 12,500 famulli, mė shumė se 250 manastire, mijėra klerikė, mė shumė se 100 episkopė dhe miliona besimtarė. Episkopati, kleri dhe laikėt janė njė komunitet shumė i bashkuar dhe askush prej tyre nuk dėshiron tė bashkohet me ndonjė "kishė" me sa duket autoqefale e krijuar nė bazė tė strukturave skizmatike.
    Nėse flasim pėr njė kompromis dhe krahasojmė situatėn me atė tė Estonisė, duhet tė kemi parasysh se situata atje ishte pak mė ndryshe. Nė Estoni, patriarku i Kostandinopojės, sipas fjalėve tė tij, "rikrijoi" juridiksionin qė ekzistonte nė periudhėn nė mes dy luftave botėrore, dhe jo nė bazė tė skizmatikėve qė nuk kishin shenjtėrime kanonike: disa klerikė tė Kishės Orthodhokse Ruse hynė nė juridiksionin "e rikrijuar" ", dhe njė episkop i Patriarkanės sė Kostandinopojės me njė shenjtėrim kanonik u dėrgua pėr ta drejtuar atė.
    Prandaj, kushtet fillestare pėr negociatat ishin tė ndryshme qė nga fillimi. Negociatat u zhvilluan dhe u arrit njė kompromis. Dhe gjithsesi, duhet thėnė se Konstandinopoja nuk i respektoi marrėveshjet e arritura gjatė negociatave.
    Sidoqoftė, ne arritėm tė ndalojmė pėrēarjen qė kishte lindur, dhe problemi, megjithėse nuk ishte zgjidhur, nuk na ka penguar nė vitet e fundit tė mbajmė bashkėsinė Eukaristike me Kostandinopojėn.
    Nė Ukrainė, ne shohim diēka krejt tjetėr. Patriarkana e Kostandinopojės ka pushtuar territorin kanonik tė Kishės Orthodhokse Ruse.
    Tani, Kostandinopoja na tregon, rezulton se pėr mė shumė se 300 vjet Kisha Orthodhokse e Ukrainės ishte pjesė e Patriarkanės sė Kostandinopojės dhe u transferua vetėm pėrkohėsisht nė juridiksionin e Moskės.
    Por ne kemi botuar njė vėllim tė tėrė dokumentesh qė dėshmojnė tė kundėrtėn.
    Mitropoliti Nikiforos i Kykkos dhe Tellyria nė Qipro botoi sė fundmi njė libėr me dokumente tė cilat, edhe njė herė, dėshmojnė qartė se gjatė kėtyre mė shumė se 300 viteve Kisha Ukrainase ka qenė pjesė e Patriarkanės sė Moskės.
    Shikoni kalendarėt e Kishės sė Konstandinopojės tė vuteve 2018, 2017, 2016 dhe tė gjitha vitet e mėparshme: ju do tė shihni Kishėn Orthodhokse Ukrainase tė udhėhequr nga FortLumturia e Tij Mitropliti Onufrij si pjesė e Patriarkanės sė Moskės.
    Nuk pėrmendet Patriarkana e Kostandinopojės.
    Pastaj papritmas Patriarku Bartolomeu deklaron se Ukraina ėshtė me sa duket territor kanonik i Patriarkanės sė Kostandinopojės.
    Imagjinoni tė keni njė shtėpi ku jetoni me fėmijėt tuaj, ku prindėrit tuaj, gjyshėrit tuaj dhe tė gjithė paraardhėsit tuaj jetuan pėr mė shumė se 300 vjet. Dhe papritmas dikush hyn dhe thotė: "Ju e dini, shumė vite mė parė, familja jonė e dha kėtė shtėpi qė familja juaj ta pėrdorte pėrkohėsisht. Ne gjetėm disa dokumente, kėshtu qė dilni nga shtėpia dhe ne do tė vendosim njerėz tė tjerė."
    Kjo ėshtė nė thelb ajo qė ndodhi nė Ukrainė.
    Tani Patriarkana e Konstandinopojės thotė se ajo kufizohet nė "mospėrfilljen pėr tė toleruar" praninė nė Ukrainė tė FortLumturisė sė tij Mitropolitit Onufrij dhe tė Kishės qė ai drejton.
    E pamundur tė imagjinohet njė situatė mė absurde.


    Le tė pėrqendrohemi pak nė situatėn nė Ukrainė. Cili ėshtė pozicioni i Kishės kanonike (e cila i pėrket Kishės Orthodhokse Ruse), siē e quani ju, nė lidhje me atė tė krijuar nga patriarku ekumenik? I referohet faktit qė shumica e besimtarėve njohin Vladyka Onufrij. Flisni gjithashtu pėr shtypjen nė Unkrainė, pėr tė cilėn publiku i gjerė di shumė pak. Mbase juve thjesht po e ekzagjeroni gjendjen e nacionalistėve dhe mbrojtėsve tė autoqefalisė? A mund tė thoni mė shumė pėr kėtė pikė?


    Unė do tė filloj me statistikat zyrtare tė botuara nga autoritetet shtetėrore tė Ukrainės. Sipas kėtij informacioni, Kisha Orthodhokse e Ukrainės, njė Kishė autonome brenda Patriarkanės sė Moskės, ka 12,500 famulli, ndėrsa tė dy juridiksionet skizmatike sė bashku kanė rreth 6,000. Sa pėr manastiret, Kisha Orthodhokse e Ukrainės ka mė shumė se 250, dhe tė gjitha manastiret mė tė mėdha - lavra e shpellės sė Kievit, lavra Poēajevit, lavra Svjatogorskut - janė nė kishėn kanonike. Juridiksionet skizmatike kanė, nė rastin mė tė mirė, disa dhjetėra manastire. Dhe gjithēka qė duhet tė bėni ėshtė tė vizitoni kėto manastire pėr tė parė se ku ka murgjėr dhe ku jo. Murgjėria nė Ukrainė ekziston nė tė vėrtetė vetėm nė kishėn orthidhokse kanonike ukrainase - skizmatikėt nuk kanė pothuajse fare tillė.
    Pėr tė kuptuar situatėn mes besimtarėve qė shkojnė nė kishė, mendoj se ėshtė e mjaftueshme tė shkosh nė Kiev, tė shkosh nė Lavrat e Shpellave tė Kievit tė Dielėn dhe tė shikosh sa njerėz ka. Unė gjithashtu do tė pėrmend kėtė fakt: ēdo vit, nė prag tė festės sė Pagėzimit tė Rus ' ( Pėrvjetori i pėrqafimit tė krishtėrimit ), ka njė proēesin tė madh tė kryqit, tė organizuar nga kisha orthodhokse kanonike ukrainase, pa ndonjė presion nga jashtė - pėrkundrazi, besimtarėt janė nėn presion qė tė mos marrin pjesė nė kėtė proēesion, tė mos shkojnė nė Kiev. Ju mund tė shikoni nė foto, video: ka dhjetėra, qindra mijėra njerėz. Rreth 300,000 besnikė mblidhen nė njė proēesion tė kryqit nė kėtė ditė.
    Prandaj, vetėm ėndėrrimtarėt e devotshėm mund tė thonė se ne po ekzagjerojmė diēka.
    Ne kemi numrat, pamjet video, statistikat zyrtare tė Ukrainės. Pra, ne mbėshtetemi te realiteti, jo te ndonjė fantazi.
    Nėse flasim pėr persekutimin e klerit tė Kishės kanonike, kjo pėrndjekje sigurisht ka ndodhur gjatė periudhės sė presidencės sė Poroshenkos. Ka pasur rrėmbime tė kishave me dhunė dhe sulme ndaj priftėrinjve nga plaēkitėsit. Pėrsėri, e gjithė kjo ėshtė e dokumentuar: ka numra, video tė kėtyre sulmeve dhe rrahje tė klerikėve. Siē kemi dėgjuar nga media, Patriarku Bartolomeu po planifikon tė shkojė nė Ukrainė vitin e ardhshėm. Shpresoj qė nė programin e tij pa dyshim shumė tė ngjeshur tė gjej vetėm gjysmė ore pėr tė takuar familjet e priftėrinjve tė cilėt janė dėbuar nga kishat e tyre. Tė njihet me ta vetė dhe tė dėgjojė se ēfarė vėrtet ndodhi atje.


    Ju kritikoni nė mėnyrė sistematike Patriarkanėn Ekumenike pėr fillimin e autoqefalisė dhe, pėr mė tepėr, pėrēarjen brenda Orthodhoksisė. Ndoshta ka tė paktėn disi faj edhe nga ana e Kishės Orthodhokse Ruse? Mendoj se si Kostandinopoja ju akuzon shpesh se nuk keni shkuar nė Kėshillin e Kretės, megjithėse keni marrė pjesė nė pėrgatitjet deri nė minutėn e fundit.


    Mendoj se njė pjesė e fajit bie vėrtet mbi ne, dhe duhet tė rrėfej se kemi bėrė njė gabim tė madh. Tema e autoqefalisė u diskutua gjatė gjithė proēesit parakoncilit, por nuk mundėm tė gjenim harmoni tė plotė mbi kėtė temė. Nė thelb, ne ranė dakord qė nė tė ardhmen autoqefalia nuk do tė jepej vetėm me vendim tė Patriarkut Ekumenik, se dhėnia e autoqefalisė do tė ishte e mundur vetėm me pėlqimin e tė gjitha Kishave lokale. Mbeti vetėm tė bien dakord mbi formėn e nėnshkrimeve nėn tomos tė autoqefalisė: asnjė marrėveshje nuk u arrit nė kėtė pikė. Po ēfarė ndodhi mė pas? Patriarku Bartolomeu u dėrgoi njė letėr Kishave Orthodhokse lokale me propozimin pėr tė hequr temėn e autoqefalisė nga rendi i ditės dhe pėr tė mbajtur Kėshillin Pan-Orthodhoks.
    Ne i besuam Patriarkut Bartolomeu, i cili publikisht, para tė gjitha delegacioneve tė Kishave lokale, tha: "Ne e njohim Mitropolitin Onufrij dhe e mirėpresim atė si i vetmi kryetar kanunik i Orthodhoksisė nė Ukrainė". Kėto ishin fjalėt e tij dhe ne u besuam fjalėve tė tij.
    Ne menduam: "Duke pasur parasysh atė qė thotė patriarku ekumenik, le tė kemi njė kėshill dhe mė pas, siē premtoi ai, ne do tė vazhdojmė tė diskutojmė temėn e autoqefalisė".
    Ne nuk duhet ta kishim besuar atė;
    na mashtroi...!
    Ky ishte gabimi ynė i madh.
    Sa pėr mos pjesėmarrjen tonė nė Kėshillin e Kretės, ju e dini se si u zhvilluan ngjarjet. Sė pari Kisha Bullgare refuzoi tė merrte pjesė, pastaj Kisha e Antiokisė, pastaj Kisha Gjeorgjiane. Atėherė Kisha Serbe tha qė Kėshilli duhej shtyrė. Nė njė situatė ku katėr kisha praktikisht refuzuan tė marrin pjesė, ēfarė duhet tė bėjmė?
    Ne gjithmonė insistojmė qė njė Kėshill Pan-Orthodhoks duhet tė jetė me tė vėrtetė Pan-Orthodhoks, dhe nėse njė vendim merret nė mungesė tė njė Kishe tė vetme, ai vendim nuk do tė jetė i ligjshėm pėr plotėsinė e Orthodhoksisė.
    Dhe papritmas dėgjojmė se njė Kishė refuzon, edhe njė tjetėr, njė e tretė dhe e katėrta thotė se Kėshilli duhet tė shtyhet ...
    Atėherė Patriarku Kirill i shkroi njė letėr Patriarkut Bartolomeu me kėrkesėn pėr tė mbajtur njė takim urgjent para-kėshillit pėr tė zgjidhur ēėshtjet ekzistuese dhe pėr t'i ftuar kėto Kisha pėrsėri nė Kėshill.
    Ai mori njė pėrgjigje nga Patriarku Bartolomeu, - e kam kėtu pėrpara tani - dokumentin nr. 676 tė 9 Qershorit, i cili thotė: "Takimi i ri, i jashtėzakonshėm pan-Orthodhoks pre-kėshillit e propozuar nga Kisha juaj e shenjtė do tė konsiderohet e pamundur, sepse nuk ka asnjė kornizė normative pėr thirrjen e saj".
    Kush e konsideroi tė pamundur? Pse ishte e pamundur?
    Kėshilli ishte akoma dy javė larg. Pse ishte e pamundur tė merreshin masa nė mėnyrė qė tė gjithė tė merrnin pjesė nė Kėshill?
    Duke ditur qė tre kisha nuk po merrnin pjesė, ne thamė se as ne nuk do tė shkonim. Tani ata na thonė, nėse do tė kishit shkuar nė Kėshillin e Kretės, asnjė nga ngjarjet e mėvonshme nuk do tė kishin ndodhur.
    E kam dėgjuar kėtė praktikisht nga tė gjithė episkopėt grekė me tė cilėt jam takuar.
    Mė falni, po pse nuk do tė ndodhte?
    A do tė thotė kjo se Patriarku Bartolomeu donte tė na hakmerrej nė kėtė mėnyrė?
    Ai vendosi t'u jepte skizmatikėve njė "autoqefali" dhe tė "legalizojė" Filaret Denisenkon tė anatemuar, vetėm nga ndjenja e hakmarrjes?
    Nėse mendoni se vėrtet ėshtė kėshtu, atėherė ēfarė mund tė themi tjetėr?
    Nėse do tė kishim shkuar nė Kėshillin e Kretės, sė pari, do tė kishim thėnė qė Kėshilli nuk kishte asnjė legjitimitet, sepse tre kisha mungonin. Kėshtu qė kėshilli do tė binte. Sapo tė kishim mbėrritur, duhet edhe tė ishim larguar.
    Unė do tė doja tė kujtoja ata qė thonė se nuk e donim atė ( Kėshillin ), qė ne ishim duke u pėrgatitur pėr Kėshillin Pan-Orthodhoks qė nga viti 1961.
    Atė vit u pėrpilua njė listė me 100 tema pėr Kėshillin, dhe ne punuam pėr tė gjitha ato. Pastaj ata thanė qė lista ishte reduktuar nė dhjetė tema dhe ne pranuam. Ata mė vonė thanė se tema e diptikėve do tė hidhej sepse ishte shumė e vėshtirė; edhe ne jemi pajtuar me kėtė. Pėrfundimisht, na u tha qė tema e autoqefalisė gjithashtu duhej tė hiqej sepse nuk kishim arritur njė marrėveshje. Pėrsėri, ne jemi pajtuar me kėtė. Gjatė gjithė kohės ne kemi bėrė lėshime, duke iu bindur vendimeve tė marra pa pjesėmarrjen tonė. Siē tha letra e mėsipėrme, njė takim tjetėr ishte "konsideruar i pamundur". Po kush e konsideroi nė atė mėnyrė? Patriarkana e Kostandinopojės.
    Gjatė gjithė procesit para-kėshillit, ne propozuam tė krijonim njė sekretariat pan-orthodhoks tė Kėshillit, por kjo nuk u bė: e gjithė pėrgatitja u krye nė Fanar.
    Dhe kur shkuam nė kėto takime, ata na siguruan dokumente tė parapėrgatitura dhe ne filluam t'i diskutonim ato. Vetė proēesi pėrgatitor ishte i organizuar shumė dobėt - nė fakt, kishat lokale u ftuan vetėm pėr pjesėmarrje pasive. Dhe Kėshilli i pėrgatitur dobėt pėrfundoi keq.



    Pjesa 2: 22 Dhjetor 2020

    Njė strukturė politike dhe njė autoqefali e pa dėshiruar.
    Thotė vladika Onufrij, pėr njohjen e saj etj. Por pėrsėri, shpesh thuhet se nė vitet 1990 vetė Mitropoliti Onufrij nėnshkroi njė letėr duke kėrkuar autoqefalinė. Ndoshta ju vetėm i keni bėrė presion dhe e keni detyruar tė mbajė njė pozicion nė favor tė Kishės Orthodhokse Ruse?


    Nėse do ta njihnit Mitropolitin FortLumturinė e tij Onufrij, atėherė do tė kuptonit se ai ėshtė njė person qė nuk mund tė vihet nėn presion. Ai merr vendime ashtu siē e drejton ndėrgjegjja e tij episkopale dhe siē i thotė Shpirti i Shenjtė.
    Ēfarė ndodhi nė fillim tė viteve 90?
    Filaret Denisenko, atėherė Mitropolit i Kievit nė Kishėn Orthodhokse Ruse, mendoi se ai do tė bėhej patriarku i Moskės dhe i gjithė Rusisė. Ai tashmė ishte locum tenens i fronit patriarkal, por kėshilli lokal nuk e zgjodhi atė patriark. Ai ushqeu njė pakėnaqėsi tė madhe dhe vendosi tė bėhej njė "patriark" nė Ukrainė. Menjėherė pas kthimit tė tij nė Ukrainė, pasi siguroi mbėshtetjen e Presidentit tė atėhershėm Kravēuk, Filaret Denisenko kėrkoi qė Kishės Ukrainase t'i jepej autoqefalia. Ai e bindi episkopatėn e Kishės Ukrainase pėr nevojėn e nėnshkrimit tė kėsaj letre.
    Vladyka Onufrij ishte i ri atėherė, episkop i shuguruar. Ai e nėnshkroi letrėn sė bashku me tė gjithė, dhe pastaj, kur ata filluan tė kuptonin, kur panė se gjithēka ishte bėrė pėr tė ndarė Kishėn Ukrainase nga Kisha Ruse, se gjithēka po ndodhte nėn presionin e autoriteteve laike, episkopėt njė nga njė filluan tė tėrhiqnin firmat e tyre, duke pėrfshirė edhe episkopin Onufrij, tani Fortlumturia e tij Mitropolit i Kievit dhe i gjithė Ukrainės.
    Nėse dikush sugjeron qė ne tani po e ushtrojmė presion ndaj tij, mirė, mė falni, por ne nuk kemi asnjė mėnyrė pėr ta bėrė kėtė, as politike, as financiare, as administrative.
    Kisha Orthodhokse e Ukrainės qeveris veten, me episkopatin e saj, Sinodin e saj dhe zgjedh nė mėnyrė autonome episkopėt e saj.
    E vetmja gjė qė ka mbetur ėshtė lidhja historike e lutjes midis Kishės Ukrainase dhe Kishės Ruse, por Kisha Orthodhokse e Ukrainės nuk dėshiron ta humbasė kėtė lidhje, dhe pėr kėtė arsye nuk dėshiron autoqefalinė.
    Pėr mė tepėr, ajo nuk dėshiron autoqefalinė mbi bazėn e skizmatikėve.
    Prandaj, pretendimet se ne po ushtrojmė njė lloj presioni janė absolutisht tė rreme.



    Sidoqoftė, njė nga argumentet nė favor tė autoqefalisė ėshtė se Ukraina ka qenė prej kohėsh njė shtet i pavarur. Mbase Kisha Orthodhokse Ruse vetėm ėndėrron tė ruajė disi njė perandori qė nuk ekziston nė tė vėrtetė?


    Ne nuk jemi tė interesuar pėr asnjė perandori, ne jemi tė interesuar pėr Kishėn qė ekziston nė realitet, domethėnė Kisha Orthodhokse Ruse e Bashkuar, e cila ka mė shumė se 100 milion besnikė, mė shumė se 40,000 famulli dhe rreth 1000 manastire. Ne duam ta ruajmė atė pavarėsisht nga kufijtė politikė qė dalin nė hapėsirėn kanonike tė Kishės Orthodhokse Ruse.
    Kufijtė politikė kanė ndryshuar shumė herė gjatė njė mijė viteve tė ekzistencės sė Kishės Ruse, por ne nuk besojmė se shfaqja e kufijve tė reja duhet tė ēojnė nė ndarjen e Kishės. Pėrndryshe, ne do tė duhet tė ndajmė Kishėn Ruse nė pesėmbėdhjetė pjesė, Kishėn e Antiokisė nė dy ose tre, Kishėn e Jeruzalemit nė tre ose katėr, dhe Kishėn e Aleksandrisė nė mė shumė se pesėdhjetė pjesė. Pasi qė, ka mbi pesėdhjetė shtete nė Afrikė. Pse ka vetėm njė Kishė?
    Prandaj, ne nuk e shohim tė nevojshme tė dėgjojmė argumente politike. Ne duhet tė dėgjojmė vullnetin e episkopatit, klerit dhe popullit tė Kishės.
    Si filloi autoqefalia nė historinė e Kishės? Me kėtė apo atė Kishė qė deklaron dėshirėn e saj pėr tė marrė pavarėsinė. Ky proēes nuk ka shkuar gjithmonė normalisht. Dhe ndryshe nga argumentet me tė cilat episkopėt e Patriarkanės sė Kostandinopojės po indoktrinojnė tė gjithė tani, Konstandinopoja sigurisht nuk ka dhėnė autoqefali gjithsesi.
    Pėr shembull, Kisha Ruse nuk ka marrė ndonjė tomos autoqefali nga Kisha e Kostandinopojės.
    Ne kemi jetuar pa njė tomos tė tillė pėr mė shumė se 500 vjet. Kisha Ruse shpalli autoqefalinė e saj kur patriarku i Kostandinopojės nėnshkroi bashkimin me Romėn, domethėnė kur nuk kishte njė patriark orthodhoks nė fronin e Kostandinopojės, por njė patriark Uniat! Atėherė episkopėt tanė duhej tė takoheshin dhe tė zgjidhnin mitropolitin e tyre pa miratimin e Konstandinopojės. Pastaj patriarkana u krijua nė Rus ', dhe kur ndodhi, gramota u mor, e nėnshkruar jo vetėm nga patriarku ekumenik, por nga tė gjithė patriarkėt lindorė. Ata e njohėn patriarkun e Moskės si tė pestin nė diptikėt dhe e njohėn atė pikėrisht nė gradėn e patriarkut.
    Prandaj, ata qė tani na thonė se patriarku i Kostandinopojės, e kishte tė drejtė t'i jepte autoqefalinė Ukrainės, nuk po e tregojnė atė si duhet.
    Ai nuk kishte njė tė drejtė tė tillė.
    Kjo nuk mund tė bėhet pa pėlqimin e popullit tė Kishės Ukrainase dhe Episkopatit Ukrainas dhe pa pėlqimin e Kishės Ruse.
    Ai ( P. bartolomeu ) shkelte qėllimisht kanunet e Kishės pėr tė dėmtuar Kishėn Orthodhokse Ruse, siē ka ndodhur fatkeqėsisht nė tė kaluarėn.
    Pėr shembull, kur ndodhi revolucioni nė Rusi, skizma rinovuese u shfaq dhe nė fillim patriarku i atėhershėm
    Meletios (Metaxakis) i Konstandinopojės nuk e mbėshteti kėtė pėrēarje, por patriarku pasardhės i tij Grigori VII nė fakt mbėshteti rinovuesit pėrmes pėrfaqėsuesit tė tij nė Moskė.
    Ne kemi prova dokumentare pėr kėtė. Pėr shembull, njė letėr iu dėrgua patriarkut tonė shėn Tikon rrėfyesit, ku shkruhej: "Ne sugjerojmė qė ju tė hiqni dorė menjėherė nga froni patriarkal dhe ne besojmė se Patriarkana nė Rusi duhet tė shfuqizohet". Kėto veprime u ndėrmorėn nga Konstandinopoja nė njė kohė kur Kisha Ruse po pėrballej me persekutime pėr tė cilat e dinte e gjithė bota. Priftėrinjtė tanė u pushkatuan, kishat tona u hodhėn nė erė, manastiret tona u shkatėrruan dhe patriarku i Konstandinopojės mbėshteti skizmėn brenda Kishės Ruse.
    Dhe tani Patriarkana e Kostandinopojės ka mbėshtetur skizmėn brenda Kishės Ukrainase.



    Ai e di se Konstandinopoja akuzon Kishėn Orthodhokse Ruse pėr minimin sistematik tė statusit tė saj ekumenik, madje edhe duke kultivuar teorinė e "Romės sė Tretė". Njė libėr i tėrė pėr kėtė ėshtė botuar nė Greqi, dhe thotė se ju doni tė udhėheqni disi Orthodhoksinė nė botė, sepse ju keni grigjėn mė tė madhe. A ka ndonjė tė vėrtetė pėr kėtė?


    Nuk ka asnjė pikė tė vetme tė vėrtetė nė kėto thėnie, pėrveē se ne jemi vėrtet Kisha mė e madhe. Ky fakt nuk ėshtė diēka pėr tė cilėn jemi krenarė, por diēka qė na imponon njė pėrgjegjėsi mė tė madhe pėr grigjėn tonė, pėr tė ruajtur unitetin e tyre.
    Nėse duam tė flasim pėr mitologjinė e ekzagjeruar nė lidhje me Kishėn Ruse, pėrfshirė akuzėn qė gjoja predikojmė teorinė e "Romės sė Tretė", atėherė ju lutemi siguroni tė paktėn njė dokument zyrtar tė Kishės sonė, njė vendim tė Sinodit tonė tė Kishės, fjalėt e patriarkut ose, pėr shembull, fjalimet e mia, tė cilat do tė thoshin se ne e njohim Moskėn si Romėn e Tretė. Nuk ka asnjė. Kjo ishte njė ide e formuluar disa shekuj mė parė dhe qė atėherė
    ka mbetur nė tė kaluarėn e kohės.
    Nuk na intereson, pasi nuk kemi dėshirė tė drejtojmė Orthodhoksinė Botėrore.
    Ne jemi mjaft tė kėnaqur me vendin qė zėmė.
    Ne zyrtarisht njohėm primatin e patriarkut tė Kostandinopojės kur dokumenti "Pėr parėsinė nė Kishėn universale" u shkrua dhe u miratua nga Kėshilli Episkopal i Kishės Orthodhokse Ruse nė 2013.
    Nė tė zezė mbi tė bardhė lexojmė se ne e njohim patriarkun e Kostandinopojės si tė parin ndėr tė barabartė nė familjen e primatėve tė Kishave Orthodhokse lokale.
    Por ne e njohim atė si tė parin nė nder, jo tė parin nė pushtet.
    Ne nuk besojmė se patriarku i Kostandinopojės ka ndonjė autoritet jashtė juridiksionit tė tij kanunor ose ka tė drejtė tė ndėrhyjė nė jetėn e brendshme tė kishave tė tjera lokale - ne kategorikisht nuk pajtohemi me ide tė tilla.

    Dokumenti pėr tė cilin po flas u miratua nė 2013, kur ishim nė unitet me patriarkun e Kostandinopojės, por tani ky patriark nuk gjendet nė diptikėt tanė. Tani ekziston njė situatė tjetėr eklesiologjike, qė tė kujton situatat e ndodhura nė tė kaluarėn, pėr shembull, kur patriarku Nestorius i Konstandinopojės mėsonte nė shekullin e pestė se Theotokos duhet tė quhet Kristotokos.
    U mblodh kėshilli i tretė ekumenik, i cili sigurisht nuk u kryesua nga patriarku i Kostandinopojės. Ky i fundit u akuzua dhe u dėnua pėr herezinė e tij. Pastaj u zgjodh njė patriark tjetėr i Konstandinopojės. Kėshtu, historia i njeh situatat nė tė cilat Kisha ekzistonte pa njė patriark orthodhoks nė fron tė Kostandinopojės.
    Kujtojmė gjithashtu se nė mes tė shekullit XV Kisha Ruse u bė autoqefale sepse patriarku i Kostandinopojės kishte nėnshkruar bashkimin me Romėn; domethėnė, nė atė kohė, nuk kishte asnjė patriark orthodhoks nė fron nė Kostandinopojė.
    Kisha Orthodhokse Ruse e percepton situatėn sot nė tė njėjtėn mėnyrė.
    Shumė besimtarė orthodhoksė tani thonė se nuk ka patriark orthodhoks nė Kostandinopojė sepse patriarku i Kostandinopojės u bashkua me skizmatikėt.
    E gjithė Rusia, e gjithė Kisha Orthodhokse Ruse ka parė imazhet nė tė cilat Patriarku Bartolomeu bashkė-celebron me udhėheqėsin e skizmės Ukrainase.
    Unė mendoj se kjo situatė ka njė ndikim shumė negativ nė klimėn e pėrgjithshme tė marrėdhėnieve ndėr-orthodhokse. Por e pėrsėris: nuk ėshtė e saktė tė thuhet se ne prishim bashkėsinė me njėrėn, apo tjetrėn ose njė Kishė tė tretė. Ne nuk e prishim bashkėsinė me Kishat, por mbrojmė traditėn kanonike tė Kishės dhe mbėshtesim unitetin e Kishės Orthodhokse Ruse.
    Ne kurrė nuk do tė largohemi nga kjo rrugė.


    Ju shpesh keni folur pėr presion tė jashtėm mbi vendimet e patriarkut tė Kostandinopojės. Siē e kuptoj, ju i referoheni diplomacisė amerikane, e cila e ka bėrė ēėshtjen e Ukrainės njė nga nismat e saj kryesore. Pėrfundimisht, patriarku i Kostandinopojės jeton nė njė mjedis islamik. Ka nevojė pėr njė lloj mbėshtetje diplomatike. Ai u drejtua te Shtetet e Bashkuara, pėr shembull. Kisha Orthodhokse Ruse gjithashtu punon ngushtė me qeverinė Ruse, me ambasada, me Ministrinė e Punėve tė Jashtme. Pse tė tjerėt nuk mund tė punojnė me strukturat shtetėrore, pse Kisha Orthodhokse Ruse mundet, pėr shembull?


    Ėshtė shumė e thjeshtė. Secili primat i njė kishe lokale vendos me kė tė punojė. Nėse kjo punė ka pėr qėllim mbrojtjen e interesave tė Kishės sė tij, ruajtjen e unitetit tė Orthodhoksisė, pse tė mos punojmė sė bashku? Pse Kisha Ruse nuk duhet tė bashkėpunojė me qeverinė Ruse? nė ndėrtimin e kishave nė Rusi, nė mėsimin e teologjisė nė universitete, nė sigurimin qė njerėzit tė kenė qasje tė lirė nė fe, nė Kishė?
    Nėse do tė flisnim pėr patriarkun e Kostandinopojės i cili punon me Shtetet e Bashkuara pėr tė ruajtur thesaret e shenjta Orthodhokse, pėr tė mbrojtur interesat e tij nė territorin e tij kanunor, a do tė kishte dikush ndonjė kundėrshtim?
    Unė nuk mendoj qė jo.
    Por kur patriarku i Kostandinopojės mbėshtetet nė forcat e jashtme pėr veprime qė synojnė shkatėrrimin e unitetit tė Orthodhoksisė, dėmtimin e Kishave Orthodhokse lokale, padyshim qė nuk mund tė pajtohemi me kėtė. Sa pėr Kishėn Orthodhokse Ruse, ne nuk po pushtojmė askund, nuk po i heqim askujt asgjė. Ne kemi tė bėjmė vetėm me ruajtjen e Kishės qė morėm nga paraardhėsit tanė.
    ** *
    Kėtu intervistuesi pyet pėr lidhjet e Rusisė me Turqinė dhe pse nuk ėshtė bėrė mė shumė nė lidhje me krizėn e fundit tė Agia Sofisė. Mitropoliti Hilarion vėren se Patriarku Kirill ishte primati i parė qė ka folur, pastaj Sinodi i Shenjtė rus shprehu shqetėsimin e tij dhe mė pas Presidenti Putin i shprehu shqetėsimin drejtpėrdrejt Erdoganit. Shndėrrimi i Agia Sofisė dhe manastirit tė Kores nė xhami ėshtė njė tragjedi e madhe jo vetėm pėr Patriarkanėn e Kostandinopojės, por pėr tė gjithė Orthodhoksinė, thotė Metropoliti Hilarion.
    ** *


    Le tė kthehemi pak nė histori. Vitin qė vjen ne do tė festojmė 200 vjetorin e revoltės Greke kundėr Osmanėve pėr lirinė e tyre. Rusia luajti njė rol shumė tė rėndėsishėm nė kėtė kryengritje. Ēfarė ėshtė Greqia pėr anėtarėt e Kishės nė Rusi? Ēfarė ėshtė Kisha Greke dhe Greqia? Pavarėsisht nga tė gjitha problemet, mbase mbetet diēka mjaft e rėndėsishme pėr t'u bashkuar?


    *** Metropoliti Hilarion ėshtė i pari qė flet pėr atė qė do tė thotė Greqia pėr tė personalisht. ***

    Nėse po flasim pėr marrėdhėniet midis Kishave tona dhe njerėzve tanė nė pėrgjithėsi, unė do tė doja tė shprehja shpresėn qė populli grek nuk do tė harrojė ndėrmarrjen e ushtarėve rusė qė morėn pjesė nė ēlirimin e Greqisė nga zgjedha Osmane, duke derdhur gjakun e tyre nė tokėn Greke.
    Unė me tė vėrtetė shpresoj qė, pavarėsisht nga pėrēarja qė ka lindur, ne do tė jemi nė gjendje tė mbajmė lidhjet tona nė njė nivel kulturor, shpirtėror dhe kishtar.
    Po, na ėshtė dashur tė prishim marrėdhėniet me disa episkopė tė Kishės Greke tani ( shpresojmė pėrkohėsisht), duke pėrfshirė primatin e saj, por ne mbajmė unitetin me shumė episkopė tė tjerė.
    Shpresoj se do t'i festojmė tė gjitha kėto data tė rėndėsishme sė bashku. Kishat tona kanė kaluar njė histori shumė tė vėshtirė. Kisha Orthodhokse Ruse ėshtė njė kishė martire. Pėr shtatėdhjetė vjet ka vuajtur nga qeveri pa Zot.

    Pothuajse tė gjithė episkopėz dhe klerikėt tanė u shfarosėn fizikisht nė vitet 1930. Fjalė pėr fjalė vetėm disa kanė mbetur gjallė. Shumė nga kishat tona janė hedhur nė erė, tė mbyllura, tė shkatėrruara dhe tė fshira nga faqja e dheut. Ne i kemi kapėrcyer tė gjitha kėto dhe pėr mė shumė se tridhjetė vjet ka pasur njė ringjallje tė paparė tė jetės sė Kishės nė Rusi, Ukrainė, Bjellorusi dhe vende tė tjera nėn pėrgjegjėsinė kanonike tė Kishės Orthodhokse Ruse.
    Ne sinqerisht shpresojmė qė ngjarjet e trishtueshme qė kanė ndodhur nė botėn orthodhokse tė mos shkatėrrojnė lidhjet shekullore qė ekzistojnė midis besimtarėve tanė dhe midis popujve tanė.



    Faleminderit, Vladyka, pėr kėtė intervistė informuese.

    Faleminderit,Athanasios.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 25-12-2020 mė 17:07
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  14. #254
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,237
    Faleminderit
    57
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Misioni rus nė Tajvan zhvillon njė gjuhė kineze ( ekleziale ) kishtare.
    Pėrfaqėsia e Kishės Orthodhokse ruse nė Tajvan po pėrgatit pėr botim pėrkthime tė reja tė Ungjijve tė Shenjtė, pėr tė cilat pėrkthyesit po zhvillojnė njė gjuhė kineze kishtare.
    "Nė kohėt antike u krijua gjuha sllave kishtare, e cila ndryshonte nga gjuha e pėrditshme sllave dhe ishte e nevojshme pėr njė pėrkthim mė tė mirė tė greqishtes origjinale tė Shkrimeve tė Shenjta," shpjegoi At Kirill Shkarbul, kreu i misionit rus nė Tajvan, nė njė intervistė me Russkij Mir.
    "Ne kemi zhvilluar njė qasje, tė cilėn disa e kritikojnė, por ne e gjetėm atė mė tė saktėn. Me kėtė qasje ne kemi filluar tė krijojmė ose po pėrpiqemi tė krijojmė njė lloj gjuhe kishtare", tha at Kirilli.
    Siē shpjegon ai, disa elementė tė kinezēes klasike u pėrdorėn nė pėrkthimin e teksteve, por nė mėnyrė qė tė pėrēonin mė saktė kuptimin dhe t'i qėndronin mė besnikė origjinalit, atyre iu desh tė shtonin disa zbukurime nė gjuhė, duke e bėrė atė mė tė lartė
    nė krahasim me kinezēen normale tė folur.
    "Me kėtė ne kemi vrarė dy zogj me njė gur: teksti ėshtė bėrė mė i pastėr nga ēdo influencė gjuhėsore dhe ėshtė bėrė mė i bukur dhe mė i pasur nė stilin e tij, mė fisnik", shpjegoi prifti misionar.
    Nė tė njėjtėn kohė, pėrkthyesit kanė arritur tė zhvillojnė terminologjinė biblike, pasi shumė koncepte, tė tilla si "bekimi" dhe "jini vigjilent", nuk janė zhvilluar nė gjuhėn kineze.
    "Fraza 'Tė jesh vigjilent' mund tė pėrkthehet nė njė fjali tė gjatė, por ne donim tė gjenim njė fjalė tė pėrdorshme tė njė lloji imperativ. Dhe kur e konceptuam dhe e propozuam atė, ajo u pranua nga folėsit vendas dhe u pėrshtat shumė mirė me gjuhė ”, komentoi At Kirilli.
    At Kirilli dhe pėrkthyesit e tjerė kanė punuar pėr 8 vjet nė pėrkthimin e Ungjillit tė shėn Markut dhe pėrgatitjen e tij pėr botim, dhe shpresojnė qė sė shpejti tė shohė dritėn e diellit.
    Ata tani janė duke punuar pėr pėrkthimin e Ungjillit tė Matheut.
    Nė vitet e fundit, janė botuar shumė tekste tė tjera tė rėndėsishme pėr misionin kinez. Nė vitin 2017, u botua njė katekizėm, si dhe jeta e Shėn Inoēentit tė Irkutskut, Libri i Orėve nė Maj 2018, njė pėrkthim kinez i Shenjtorėve tė Pėrditshėm nga Mitropoliti Tikhon (Shevkunov) dhe njė pėrkthim pėr Krishtlindjen.
    Pėrveē Tajvanit, At Kirill shėrben gjithashtu nė Filipine, Timorin Lindor dhe Papua Guinenė e Re, ku rreth 1.000 vendas janė gati tė kthehen nė Orthodhoksinė e shenjtė.
    Ka perspektiva tė mėdha pėr misionin nė Papua Guinea e Re
    Siē u raportua nga OrthoChristian.com nė Shtator, banorėt e Papua Guinesė sė Re bashkėrisht i bėnė thirrje kreut tė Kishės Orthodhokse Ruse pėr tė organizuar njė mision orthodhoks nė vend. Nisma lindi pas vizitės sė At Kirill Shkarbul, kreut tė pėrfaqėsimit orthodhoks rus nė Tajvan.
    At Kirill tha se vizita ishte mė e suksesshmja e shumė udhėtimeve tė tij misionare. Nė takimet e tij me banorėt vendas, rreth 1000 Papuanė thanė se ishin gati tė bėhen Orthodhoks. Nė njė intervistė me Russkij.Mir, At Kirill ndan detajet e udhėtimit tė tij, perspektivat pėr misionin Orthodhoks nė Papua Guinenė e Re dhe zhvillimin e Orthodhoksisė nė Azinė Juglindore.

    Gazetari e intrviston.
    -Na tregoni pėr udhėtimin tuaj nė Papua Guinenė e Re.

    Unė kam qenė atje nga janari nė shkurt. Ishte njė udhėtim shumė i suksesshėm. Nė vitin 2013 patėm njė udhėtim tė suksesshėm misionar nė Filipine dhe tani ka shumė famulli dhe priftėrinj nė atė vend. Kjo pėrvojė na tregoi se njė sukses i tillė mund tė pritej edhe nė vendet e tjera ku ata nuk dinė asgjė pėr Orthodhoksinė. Pastaj erdhi Timori Lindor, ku ne arritėm tė ngrenim aty njė famulli. Kėshtu qė gradualisht e kthyem vėshtrimin drejt Papua Guinesė sė Re, ku, sipas disa priftėrinjve dhe turistėve me tė cilėt fola, nuk ka fare Orthodhoks. Kėshtu qė fillova tė kisha dėshirė tė shkoja atje.

    Gazetari
    Cilat janė perspektivat lokale?

    Papua Guinea e Re ėshtė pėrfshirė nė Eksarkatėn e Azisė Juglindore tė Kishės Orthodhokse Ruse, gjė qė na jep perspektiva tė mėdha. Realitetet lokale na tregojnė se popullata ende nuk ka zėnė rrėnjė nė besime tė tjera. Evropianėt arritėn atje relativisht kohėt e fundit, nė fund tė shekullit tė 19-tė. Tani atje nė thelb ka sekte tė ndryshme: protestantė dhe pseudo-protestantė, madje edhe katolikė. Njė pjesė e vogėl e popullsisė ende u pėrmbahet besimeve tė lashta. Ata qė kanė zgjedhur krishterimin janė ende shumė "tė papėrpunuar";
    ata nuk kanė njė traditė shekullore dhe mund tė thuash qė kėta njerėz janė nė kėrkim.
    Njė konvertim masiv ėshtė i mundur nė stė vend.
    Tashmė gjatė udhėtimit tė parė, ne shkuam pėr tė vizituar njė klan qė bashkon disa fshatra dhe e gjithė popullsia lokale shprehu dėshirėn tė bėhet Orthodhokse, sepse ishin tė zhgėnjyer me Katolicizmin. Unė kurrė nuk kam parė diēka tė tillė mė parė. Ka perspektiva tė mėdha pėr misionin nė Papua Guinea e Re, ne vetėm duhet tė punojmė. Njerėzit janė tė interesuar, ata po mendojnė pėr kėtė. Atje ata nuk u japin pėrparėsi gjėrave materiale, tė tilla si ngrėnia e ushqimeve tė shijshme dhe jetesa e qetė e komoditete tė tjera. Ata janė nė kėrkim fetar.
    Bollėku i sekteve dhe grupeve tė ndryshme qė kritikojnė ashpėr njėri-tjetrin ka bėrė qė njerėzit tė humbasin besimin dhe pėrvojėn e vėrtetė.

    Na tregoni pėr famullitė ortodokse nė Tajvan.

    Famullia kryesore e Kishės Ruse nė Tajvan ndodhet nė kryeqytetin Taipei dhe ka bashkėsi famullitare nė tre qytete tė tjera. Ekziston mundėsia qė nė njė tė ardhme tė afėrt tė organizohet njė komunitet tjetėr nė njė qytet tjetėr. Ne kemi nė Taipei dhe Hsinēu
    struktura fetare nė tė gjitha aspektet dhe nė dy qytete tė tjera kemi godina tė tjera pėr funksione tė celebruar. Nė Taipei kemi psalltė dhe vullnetarė qė na ndihmojnė. Ėshtė njė fondacion i vogėl, dhe nė thelb gjithēka bazohet nė iniciativėn e famullisė, nė famullitarėt aktivė. Pėrveē celebrimit tė shėrbimeve, ne gjithashtu punojmė nė pėrkthimin e shėrbimeve dhe teksteve tė tjera orthodhokse dhe nė bėrjen e udhėtimeve misionare pėrmes Tajvanit. Ne jemi tė vendosur nė qendėr tė Taipei, ne kemi me qira njė dhomė nė njė ndėrtesė tė madhe. Nuk ka kisha tė pėrhershme nė Tajvan dhe nuk ka pasur kurrė.

    Cila ėshtė historia e Orthodhoksisė nė Tajvan?

    Ajo u soll kėtu nga japonezėt orthodhoksė nė 1895, kur Tajvani u vu nėn administrimin japonez pėr pesėdhjetė vjet nėn njė traktat paqeje me Kinėn. Japonezėt kanė dėrguar kėtu shumė pėrfaqėsues dhe specialistė tė arsimuar nė fusha tė ndryshme. Disa prej tyre ishin orthodhoks, sepse nė atė kohė kishte njė seminar tė fortė orthodhoks nė Tokio. Ata filluan tė bėnin thirrje qė priftėrinjtė tė dėrgoheshin nė Tajvan dhe Shėn Nikolla i Japonisė dėrgoi At Simeonin kėtu nė 1901, i cili organizoi famullinė e parė Orthodhokse. Famullia jonė konsiderohet njė rilindje e famullisė sė At Simeonit.

    Pse Tajvanezėt konvertohen nė Orthodhoks?

    Ka histori tė ndryshme, duke pėrfshirė disa histori tė pazakonta. Njė nga famullitarėt tanė ishte nė kompjuter tė shtėpisė sė tij, dhe kėrkoi karakterin "lindje" dhe motori i kėrkimit i dha rezultate nė Kishėn Orthodhokse. Ai u interesua, filloi tė lexonte dhe studionte, dhe kur mėsoi se kėtu ka njė kishė, ai erdhi dhe pranoi Orthodhokse. Ka nga ata qė janė tė interesuar pėr Rusinė dhe gjuhėn ruse, dhe pėrmes interesit tė tyre pėr Rusinė ata vijnė nė Orthodhoksi. Ka nga ata qė janė martuar me tė krishterė orthodhoks dhe gjithashtu bėhen famullitarė. Ne japim leksione nė universitetet lokale dhe nganjėherė disa studentė fillojnė tė na frekurntojnė.
    Janė dy Tajvanezė qė ishin protestantė, por pasi studiuan historinė e Kishės, ata mėsuan se Protestantizmi vinte nga Katolicizmi, kėshtu qė ata u bėnė Katolikė. Duke gėrmuar mė thellė, ata mėsuan se katolikėt vinin nga orthodhoksėt. Tani ata po pėrgatiten tė bėhen Orthodhoksė.

    A duhet dikush qė dėshiron tė bėhet orthodhoks tė mėsojė rusisht?

    Jo domosdoshmėrisht. Siē thashė, shėrbimet tona janė nė tre gjuhė.
    Kėtu kemi kisha tre gjuhėshe.
    Ne kemi punuar posaēėrisht nė pėrkthimin e tekstit tė liturgjisė nė mėnyrė qė ai tė ishte sa mė korrekt qė tė ishte e mundur dhe tė kishte njė tingull tė bukur. Ata qė janė thellėsisht tė interesuar pėr Orthodhoksinė, pėrfundimisht fillojnė tė studiojnė Rusisht nė mėnyrė qė tė mund tė lexojnė libra teologjikė. Kjo ėshtė, midis famullitarėve tanė, ka nga ata qė vijnė nė Orthodhoksi nga gjuha ruse, dhe jo pak qė kanė ardhur nė gjuhėn ruse nga Orthodhoksia.

    Ju thatė se jeni duke punuar nė pėrkthimin e teksteve tė Kishės nė Kinezēe. Ka vėshtirėsi me kinezēen qė ėshtė shumė e ndryshme nga gjuhėt indo-evropiane, veēanėrisht me gjuhėt sllave.

    Ka probleme gramatikore: disa ndėrtime nuk mund tė pėrkthehen. Ka edhe vėshtirėsi me terminologjinė. Njė grua ndoqi kurset tona pėr njė vit tė tėrė dhe vazhdimisht pyeste se ēfarė do tė thotė fjala "mėkat".
    Edhe koncepti mė themelor i "mėkatit" nuk ekziston nė kinezēe. Ata kanė njė fjalė qė ėshtė afėrsisht, qė do tė thotė diēka si fjala "krim".
    Gruaja u hutua: pra vetėm kriminelėt mėkatojnė?
    U pėrpoqa ta shpjegoja, por nuk ishte e lehtė, kur njė personi nuk i ėshtė mėsuar nga fėmijėria ky koncept.
    Ka fjalė dhe koncepte tė tilla nė ēdo hap nė tekstet e Kishės. Ndonjėherė na duhej tė gjenim me fjalė tė reja. Pėr fat tė mirė, gjuha kineze ėshtė elastike. Duke kombinuar karaktere tė ndryshme, mund tė shpiken fjalė tė reja qė folėsit vendas do t'i kuptojnė.

    Si i reagojmė njerėzit qė ju shohin tė veshur si prift nė rrugėt e Taipeit? Apo janė mėsuar tashmė me ju?

    Vetėm fqinjėt tanė janė mėsuar me mua... Njerėzit thjesht shikojnė, duke mė bėrė shikime tė befasuara dhe kurioze. Ndonjėherė ata janė tė interesuar dhe vijnė tek unė dhe fillojnė njė bisedė, por tajvanezėt nė pėrgjithėsi janė njerėz introversė, pak tė mbyllur nga natyra.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  15. #255
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,237
    Faleminderit
    57
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Ndėrsa prifti mė i vjetėr dhe hieromurgu i vetėm i Patriarkanės sė Konstandinopojės nė Filipine, At Filimoni (Kastro), sė bashku me famullinė qė themeloi, bashkohet me grupin numerikisht tė kosiderueshėn tė klerikėve qė kanė lėnė Kishėn e Kostandinopojės pėr atė tė Rusisė nė shenjė proteste pėr piraterinė fanariote nė Ukrainė, dhe ish episkopi i tij ( i priftit nė fjalė ) hedh poshtė ēėshtjen e tij ( at Filimonit ) duke e deklaruar priftin dhe famullinė si "jo-kanonike". Le tė lexojmė raportin e kėtij lajmi nė pėrkthim mė poshtė, dhe gjithashtu tė reflektojmė mbi rrezikun e futjes sė kėtij termi tė ri tė neo-gjuhės fanariote:
    qė nesėr, apelimi "jo-kanonik", i pėrdorur zakonisht pėr anti-kishat qė nuk janė nė kungim me Kishėn Orthodhokse mund tė na i drejtohet kujt'do!
    Faji i vetėm i njė komumiteti do tė ishte tė pretendojė tė jetė orthodhoks jo-konstantinopolitan brenda ujėrave territoriale fanariote, tė cilat pėr mendimin e atyre qė e pretendojnė kėtė duhet tė mbulojnė 110% tė sipėrfaqes sė planetit tonė.

    Lajmi:
    - Njė hieromurg dhe njė famulli nė Filipine kalojnė nga Konstandinopoja nė Moskė.

    Burimi: Orthochristian.com, 29 Dhjetor 2020

    Prifti mė i vjetėr dhe hieromurgu i vetėm i Patriarkanės sė Konstandinopojės nė Filipine ka kaluar nėn juridiksionin e Kishės Orthodhokse Ruse.
    At Filimoni (Kastro) ishte njė nga pesė priftėrinjtė qė shėrbenin nėn Kostandinopojėn. Me tė, njė nga tre famullitė nėn kujdesin e tij gjithashtu kaloi nėn Kishėn Ruse.
    Atė Filimoni dhe familja e tij kishin filluar udhėtimin e tyre me themelimin e Kishės Katolike Ortodokse nė Siniloan nė 1980, e cila u pranua nė mėnyrė kanonike nė Kishėn Orthodhokse nga Shkėlqesia e Tij mitropiliti Dionizios i Zelandės sė Re nė Janar 1994. Pasi punoi si katekist, Filimoni u shugurua nė 2 Prill 1995 nė Katedralen Orthodhokse tė Shėn Nikollės nė Seul, Koreja e Jugut.
    Pėrveē kishės sė Kryqit tė Shenjtė, ai themeloi dy famulli tė tjera.


    Mė 23 dhjetor, Atė Filemoni shkroi nė Facebook:
    Kisha Orthodhokse e Kryqit tė Shenjtė ėshtė tani Kisha Orthodhokse e "Lartėsimit tė Kryqit tė Ēmuar dhe Jetėdhėnės tė Zotit" nėn administrimin baritor tė At Filimonit (Kastro), me dekretin e Mitropolitit Pavėl tė Dioqezės Orthodhokse Ruse nė Manila & Hanoi dhe tė Mitropolitit Sergej i Mitropolisė sė Singaporit dhe Azisė Juglindore dhe me bekimin e Shenjtėrisė sė Tij Kirillit, Patriarkut tė Moskės dhe i tė gjithė Rusisė.
    Lavdi Jisu Krishtit. (15 nėntor 2020)


    Si pėrgjigje, Mitropoliti ( i Kostandinopojės ) Nektarios i Hong Kongut dhe Azisė Juglindore e pezulloi At Filimonin dhe paralajmėroi grigjėn e tij pėr rrezikun e "Kishave Orthodhokse jo-kanonike". Ai shkruan;
    "Mitropolia Orthodhokse informon tė gjithė besimtarėt Orthodhoksė se njė farė Felipe Balingit ėshtė ēkishėruar dhe nuk ėshtė mė njė anėtar kanonik i Kishės Orthodhokse dhe njėfarė Filimon Kastro ėshtė njė prift i pezulluar dhe nuk ka tė drejtė tė veprojė si njė prift i Kishės Orthodhokse.
    Kisha e Kryqit tė Shenjtė nė Siniloan, Laguna, nuk ėshtė njė kishė orthodhokse kanonike ", shkruan mitropoliti nė njė deklaratė zyrtare tė datės 22 dhjetor.
    "Kini kujdes nga keqinformimi, lajmet e rreme dhe tė trilluara. Siē thotė apostulli Pavėl: Prandaj, vėllezėr dhe motra tė dashur, qėndroni tė patundur. Mos lejoni qė asgjė t'ju lėviz. Gjithmonė kushtojuni plotėsisht veprės sė Zotit, sepse ju e dini qė mundimi te Zoti nuk ėshtė i kotė. (1 Kor 15:58) ", paralajmėron Mitropoliti Nektarios.
    Prifti tjetėr i pėrmendur, Hieromurgu Felipe (Balingit), ėshtė njė prift i Kishės Orthodhokse Ruse jashtė Rusisė, aktualisht studion nė Seminarin e Trinisė sė Shenjtė nė Jordanville. Megjithėse Mitropoliti Nektarios i referohet atij si njė prift jo-kanonik, At Felipe ka qenė njė anėtar i Kishės Orthodhokse Ruse shumė kohė para skizmės aktuale midis Moskės dhe Kostandinopojės.
    Si episkop i Patriarkanės sė Kostandinopojės, Mitropoliti Nektarios beson se kushdo qė nuk ėshtė nėn homoforin e tij nuk ėshtė kanonik, i cili nė Filipine pėrfshin klerikė dhe besimtarė nga juridiksione tė ndryshme, pėrfshirė Patriarkanėn e Moskės, atė tė ROCOR-it dhe Kishės sė Antiokisė.
    Qė nga fillimi i pushtimit aktual tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės nga Konstandinopoja, mjaftė klerikė dhe famulli janė larguar nga Konstandinopoja pėr t'u bashkuar drejtpėrdrejt me Patriarkanėn e Moskės ose Kishėn Orthodhokse Ruse jashtė Rusisė. I gjithė misioni Orthodhoks nė Xhamajka i'u bashkua ROCOR-it .
    Dhe nė nėntor tė vitit tė kaluar, kryepeshkopata e Kishave Ruse tė Evropės Perėndimore, e shpėrbėrė nga Konstandinopoja, u ribashkua me Kishėn e saj mėmė tė Rusisė.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  16. #256
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,237
    Faleminderit
    57
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Prifti grek i Konstandinopojės bashkohet me kishėn ruse pėr shkak tė krizės ukrainase

    Shkruan Orthochristian.com e datės 30 Dhjetor.

    Mė 27 dhjetor, At Ioannis Fortomas njoftoi nė Facebook: "Unė kam filluar njė punė tė re nė dioqezėn Orthodhokse ruse tė Montrealit dhe Kanadasė".
    Mė parė ai ishte njė prift i Kishės Orthodhokse greke , nėn Mitropolitin Efraim tė Hydrės, i huazuar nė Patriarkanėn e Kostandinopojės, duke shėrbyer nė Budapest nga dhjetori 2018 deri nė janar 2020. Tani ėshtė nēn Kryepiskopin Gabriel i Montrealit dhe Kanadasė i Kishės Orthodhokse ruse jashtė Rusisė, duke shėrbyer nė qytetin Hamilton, nė Ontario.
    Dje At Ioannis, i cili mė parė ishte njė mbėshtetės i flaktė i Patriarkanės sė Kostandinopojės, postoi njė video duke shpjeguar pse ai ndryshoi juridiksionin:

    Siē pohon ai nė video, ndėrgjegjja e tij nuk e lejon mė atė tė jetė me Konstandinopojėn dhe Kishėn e Greqisė pas pushtimit skandaloz tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės nga Patriarkana dhe konseguenca e dhunės pasuese ndaj besimtarėve ukrainas.
    At Ioannis thekson se Konstandinopoja ka zgjedhur t'u japė nė mėnyrė tė njėanshme autoqefalinė skizmatikėve ukrainas, "nė kurriz tė Kishės kanonike nė Ukrainė tė udhėhequr nga FortLumturia e tij Mitropolit Onufri i Kievit dhe i gjithė Ukrainės".
    Kjo ēoi nė sekuestrimin e paligjshėm dhe tė dhunshėm tė kishave, nė tė cilat priftėrinjtė dhe besimtarėt shpesh rriheshin ashpėr - tė gjitha kėto mund tė verifikohen lehtėsisht nė internet, tha At Ioannis.
    "Pra, sjellja shumė, shumė antikristiane, nė kundėrshtim me Ungjillin, qė u bė nė Ukrainė dhe me tė vėrtetė kishte vulėn e Patriarkanės sė Kostandinopojės," theksoi ai.
    Dhe kur njė pjesė e trupit sėmuret, tė gjitha pjesėt sėmuren, thekson ai, duke iu referuar Shkrimit tė Shenjtė, dhe kėshtu ne shohim rezultatet e skizmave "qė sot pėrshkojnė pėrbrenda Orthodhoksisė greke". Por, "nė njė moment, dikush duhet tė ngrihet dhe tė thotė," Mjaft! "."
    Skizmatikėt ukrainas nuk kanė as sakramente tė vėrteta, as trashėgimi apostolike, thotė At Ioannis.
    Dhe e gjithė ēėshtja ukrainase nuk ėshtė vetėm njė ide abstrakte pėr tė:
    Unė pashė rezultatet e pėrēarjes nė Ukrainė tė shfaqeshin para syve tė mi ndėrsa isha duke shėrbyer si prift nė Hungari, i huazuar nė Patriarkanėn Ekumenike. Unė kam parė rezultatet e skizmės dhe kam ardhur nė njė pikė kur nuk mund t'i shėrbeja Patriarkanės sė Konstandinopojės me njė ndėrgjegje tė pastėr pasi ajo vazhdoi tė bėnte akte tė tilla kundėr Ungjillit dhe traditės kanonike tė Kishės Orthodhokse, duke u paraqitur pak a shumė si njė papat Lindor.
    At Ioannis e kuptonte qė ai nuk mund tė shėrbente mė Liturgjinė nė kushte tė tilla: "Dhe ēdo Liturgji, mė besoni, ishte torturė. Ishte fjalė pėr fjalė torturė tė pėrpiqesha tė shkoja deri nė fund. Dhe arrita nė pikėn ku nuk mund tė shėrbeja mė nė kėto kushte. ".
    Nė tė njėjtėn kohė, episkopėt grekė u zemėruan ndaj At Janit kur kuptuan pikėpamjet dhe ndjenjat e tij nė lidhje me kėtė ēėshtje, "Pra ishte njė vendim shumė i natyrshėm tė bashkohej me Kishėn Orthodhokse Ruse".
    Siē i shpjegon gazetės online Orthochristian. com, At Ioannis mori shkarkim kanunor nga Mitropoliti Efraim, i cili ndėrkohė i dha leje tė bashkohej me ndonjė Kishė tjetėr Orthodhokse kanonike.
    At Ioannis tregon se Kryepiskopi Gabriel i ROCOR i dha bekimin e tij pėr tė vazhduar shėrbimin nė greqisht, sipas typikon grek, njė praktikė qė, nė fakt, ka njė histori tė pasur nė Kishėn ruse. "Ka shumė shembuj nė historinė e kohėve tė fundit ku Kisha ruse e ka bėrė kėtė, dhe ku u ka lejuar klerikėve tė jetojnė Besimin e tyre Orthodhoks grek lirshėm, pa presion tė jashtėm apo edhe pa ndonjė kėrkesė, dhe unė jam shumė mirėnjohės pėr kėtė mundėsi, "thotė At Ioannis.
    Ai mė pas njofton se, nė kėtė pikė, ai ėshtė duke shėrbyer Liturgjinė Hyjnore sipas zakonit grek nė Hamilton, me qėllimin pėrfundimtar tė formimit tė njė famullie tė traditės greke brenda ROCOR-it
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  17. #257
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,237
    Faleminderit
    57
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Patriarku Kirill i kėrkon kryepiskopit tė Qipros tė rishikojė vendimin e tij pėr njohjen e skizmatikėve ukrainas.

    Lajm nga; Orthochristian.com, 4 janar 2021


    Nė njė letėr tė fundit pėr Kryepiskopin Krizostomos tė Qipros, Shenjtėria e Tij Patriarku Kirill i Moskės dhe i gjithė Rus've theksoi se, duke njohur "Kishėn ortodokse tė Ukrainės", kryepiskopi hyri vullnetarisht nė bashkėsi me skizmatikėt, dhe e ftoi atė tė rishikojė kėtė vendim anti-orthodhoks.
    Duke iu pėrgjigjur pėrshėndetjeve tė kryepiskopit qipriot, pėr festėn e Lindjes sė Zotit tonė Jisu Krisht, Patriarku Kirill i shkruan se "kėtė vit, gėzimi i Lindjes sė Krishtit shėnohet nga lajmi i trishtuar i pėrkujtimit tuaj tė udhėheqėsit tė njė prej grupeve skizmatike ukrainase nė asamblenė e primatėve tė Kishave tė shenjta tė Perėndisė.
    Jam thellėsisht i pikėlluar pėr vendimin e tij, "raporton agjensia Romfea.
    Dhe duke njohur skizmatikėt, kryepiskopi pėrēmoi "Kishėn kanonike tė Ukrainės, njė Kishė martire, duke i shpallur si vėllezėrit tuaj dhe duke pėrshpejtuar njė tubim tė paligjshėm tė skizmatikėve qė janė nė luftė me tė".
    Ne rikujtojmė se vendimi i njėanshėm i kryepiskopit pėr tė thyer premtimin e tij nė Sinodin e Shenjtė tė kishės qipriote duke njohur skizmatikėt jo vetėm qė thelloi ndarjet ndėr-orthodhokse, por gjithashtu shkaktoi njė ndarje nė kishėn e tij qipriote.
    Ndėrsa disa episkopė tė guximshėm vazhdojnė tė pėrkujtojnė Kryepiskopin Krizostomos nė njė pėrpjekje pėr tė ruajtur unitetin e Kishės Qipriote, Mitropoliti Niqiforos i Kykkos theksoi se nėse kryepiskopi vėrtet feston me hierarkėt skizmatikė, atėherė do tė ketė njė skizėm tė vėrtetė nė Kishėn Qipriote.
    Mė vonė nė letrėn e tij, primati rus vėren se "duke njohur Sergej Dumenkon (" mitropolit Epifanin ") si " primat i Kishės sė Ukrainės ", siē thuhet nė komunikatėn e Sinodit tė Shenjtė tė Kishės Qipriote mė 25 nėntor, ajo, me gjithė hidhėrimin tonė tė madh, ju keni marrė skizmatikėt nė bashkimin eukaristik.
    Pėr mė tepėr, ju njiheni mirė me primatin e vėrtetė tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, Mitropolitin Onufrij tė Kievit dhe tė gjithė Ukrainės ".
    Patriarku Kirill gjithashtu kujton se episkopėt e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" nuk janė shuguruar kurrė nė Kishėn Orthodhokse, siē pranoi Sinodi i Shenjtė i Kryepiskopit Krizostomos nė Shkurt tė 2019.
    Jo pak episkopė tė "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" gjurmojnė "shugurimet" e tyre jo vetėm te ish-episkopėt e anatemizuar, por edhe te episkopė tė vetė-shuguguar, thekson primati rus, pėrfshirė kėtu "ish-dhjakun oportunist Viktor Ēekalin, i cili ėshtė i dėnuar pėr pėrdhunim tė fėmijėve dhe se ai kurrė nuk ėshtė shuguruar episkop nga askush ".
    "Me njė zemėr tė brengosur, mendoj se tani jeni nė kungatė hyjnore me kėta njerėz."
    Patriarku Kirill gjithashtu theksoi se nuk mund tė ketė dy mitropolitė tė Ukrainės, ashtu si nuk mund tė ketė dy kryepiskopė tė Qipros.
    "FortLumturia juaj, nė kėto ditė tė festės sė ndritshme tė Lindjes sė Krishtit, ju bėj apel qė tė rishikoni vendimin tuaj ose ta shtyni atė derisa tė merret njė vendim pan-Orthodhoks pėr ēėshtjen e Ukrainės", pėrfundon Patriarku Kirill.
    Deri mė tani, ashtu si Patriarku Bartolomeu, Kryepiskopi Krisostomos ėshtė treguar i shurdhėr ndaj thirrjeve tė vėllezėrve tė tij episkopė, duke u kufizuar nė pėrpjekjen pėr tė justifikuar vendimin e tij tė njėanshėm dhe kokėfortė.
    Ai sulmoi ata episkopė qė kundėrshtojnė vendimin e tij dhe i akuzoi publikisht pėr pabesi ndaj Kishės Qipriote, popullit Grek dhe Orthodhoksisė si njė dhe tė pandarė.
    Ai madje kėrcėnoi tė rrėzojė episkopėt e tij qipriotė qė i rezistojnė vendimit tė tij, ndėrsa pranon nė kungim hyjnor njerėz qė nuk janė shuguruar kurrė.

    Kohėt e fundit ai tha se ndėrsa Patriarku Bartolomeu premtoi tė mos ngrinte ēėshtjen e Ukrainės nė Kėshillin e Kretės nė 2016, nė tė njėjtėn kohė ai i dha Patriarkanės sė Moskės katėr vjet pėr tė zgjidhur skizmėn ukrainase.
    Ky pretendim nuk ėshtė bėrė kurrė mė parė nga askush, madje as nga pėrfaqėsuesit e Patriarkanės sė Kostandinopojės.
    Dhe nė ēdo rast, Patriarku Bartolomeu filloi ndėrhyrjen e tij anti-kanonike nė Ukrainė vetėm nė 2018, pra pas dy vjetėsh mė vonė.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  18. #258
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,237
    Faleminderit
    57
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Greqi: Pėrplasje midis Kishės dhe qeverisė, pėr kufizimet antivirus.


    Kisha Orthodhokse refuzon tė zbatojė kufizimet e reja tė lidhura me Covid ndėrsa tensionet rriten me qeverinė konservatore tė Kryeministrit Kyriakos Mitsotakis i cili pėr herė tė parė nė politikėn Greke ka emėruar njė ministėr i cili ka deklaruar hapur se ėshtė homoseksual.

    Partia nė pushtet Demokracia e Re ka vendosur tė marė masa mė tė rrepta mbylljeje pėr njė javė qė tė shmangė njė ringjallje tė rasteve COVID-19 pas pushimeve tė Krishtlindjeve.
    Spitalet e vendit janė ende nė njė situatė kritike, ndėrsa pandemia ka kushtuar mė shumė se 4,000 jetė.

    Sidoqoftė, Kisha Orthodhokse Greke ka vendosur tė injorojė kufizimet e reja, duke thėnė se dyert e saj do tė qėndrojnė tė hapura pėr tė festuar Epifaninė, qė ėshtė njė festė e krishterė. Kisha Orthodhokse madje po kėrcėnon tė shkojė njė hap mė tej nėse qeveria nuk tėrhiqet duke iu drejtuar Kėshillit Qėndror tė Shtetit.

    Nė pėrgjigje, qeveria, e cila tradicionalisht ka pasur lidhje tė ngushta me Kishėn, tha se ligji pėr masat mbrojtėse nga koronavirusi nuk zbatohet bazuar nė vullnetin e individėve.

    "Shpresojmė qė Kisha tė kuptojė urgjencėn e momentit pėr shoqėrinė, siē ka bėrė deri mė tani nė njė mėnyrė tė pėrgjegjshme. Zbatimi i masave parandaluese ėshtė njė detyrim por edhe njė akt solidariteti shoqėror dhe pėrgjegjėsie pėr tė gjithė ne, "tha zėdhėnėsi i qeverisė nė njė deklaratė.

    Shumė priftėrinj nė tė gjithė vendin kanė vėnė nė dyshim hapur ekzistencėn e COVID-19 ose sigurinė e vaksinave, ndėrsa tė tjerėt u kanė bėrė thirrje publikisht njerėzve qė tė respektojnė masat e izolimit, duke theksuar rreziqet shėndetėsore qė paraqiten nga virusi.
    Me njė taktikė befasuese, Mitsotakis emėroi pėr herė tė parė nė historinė e Greqisė njė ministėr tė deklaruar homoseksual, Nikolas Jatromanolakis, 44 vjeē, njė mbrojtės i njohur i tė drejtave LGBT

    Burimi: euroactiv.it
    E Martė 5 Janar. 2021
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 06-01-2021 mė 10:23
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  19. #259
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,237
    Faleminderit
    57
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Nėse Bandera ėshtė babai juaj, ēfarė ėshtė Kisha pėr ju?

    Nga Jaroslav Nivkin.



    Nė qytetin Ivano-Frankinvsk, "priftėrinjtė" e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" celebruan "rekuiem"* pėr uniatin Stepan Bandera dhe mė pas kėnduan kėngėn "babai ynė ėshtė Bandera". Ēfarė do tė thotė kjo ngjarje?

    Zakonisht, skizmatikėt dhe admiruesit e tyre ofendohen kur u bėjmė vėrejtje se ata po e vendosin kombin dhe udhėheqėsit e tij nė vend tė Zotit: ata i quajnė kėto fjalė manipulim, denigrim tė patriotėve dhe "propagandė e Kremlinit".
    Ndoshta ata sinqerisht mendojnė kėshtu.
    Por le tė shkojmė te faktet e thjeshta.
    Nė Ivano-Frankivsk, "klerikėt" e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės", nė njė ngjarje solemne pėrballė monumentit tė Bandera-s, kushtuar ditėlindjes sė tij, kryen njė "Requiem" pėr udhėheqėsin (i cili nuk ishte orthodhoks por uniat) dhe mė pas kėnduan kėngėn "Babai ynė ėshtė Bandera, Ukraina ėshtė nėna". Kryebashkiaku Ruslan Martsinkiv postoi njė raport mbi ngjarjen nė faqen e tij nė Facebook.
    Ku ndėr tė tjera shkruan;
    Opinioni i "patriotit" mesatar pėr veprimin nė Ivano-Frankivsk nuk ėshtė i vėshtirė tė parashikohet: "priftėrinjtė" e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" e duan atdheun e tyre dhe prandaj kėndojnė njė kėngė pėr njeriun qė luftoi pėr liri. Pse ėshtė kaq e ēuditshme?

    Nė tė vėrtetė, nga kėndvėshtrimi i njė nacionalisti, nuk ka asgjė tė ēuditshme nė kėtė ngjarje: edhe priftėrinjtė duhet ta duan tokėn e tyre dhe tė respektojnė heronjtė qė luftuan pėr tė. Por a duhet qė klerikėt tė shpallin publikisht si baba jo Zotin, por njė njeri, dhe pėr mė tepėr, njė njeri me merita tė krishtera shumė tė dyshimta?
    Mė saktėsisht, kjo pyetje u formulua nga njė lexuese, e cila komentoi mbi kėtė ngjarje nė faqen Facebook tė kryetarit bashkiak tė Ivano-Frankivsk-it:
    Ku shkruan ; "Dhe unė mendoja qė Babai juaj ishte Ati qė ėshtė nė qiell?!"

    Lajmi i performancės nė Ivano-Frankivsk shkaktoi njė jehonė tė madhe nė rrjet, prandaj le tė analizojmė vetė kėngėn dhe ēfarė do tė thotė kėndimi i saj nga "priftėrinjtė" e strukturės sė Dumenkos.
    Pėr ēfarė bėhet fjalė tek kėnga?
    "Klerikėt" e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" kėnduan njė kėngė pėr njė rebel i cili, i frymėzuar nga emri Bandera, luftoi kundėr "Moskovitėve" dhe vdiq heroikisht. Historia e protagonistit, qė i shtrirė nėn njė lis "pa kėmbėn e majtė dhe krahun e djathtė", ndėrpritet nga refreni "Babai ynė ėshtė Bandera, Ukraina ėshtė nėna, ne do tė luftojmė pėr Ukrainėn!"
    Sigurisht, teksti i kėngės nuk ėshtė i detyruar tė ndjekė tė vėrtetėn historike, por ato kanė njė ngarkesė tė fuqishme edukative dhe ideologjike, e cila pėrdoret sot pėr tė shkaktuar emocione "patriotike" dhe "nė mėnyrė adekuate" tė ndikojė tek ne ukrainasit modernė.
    Tezat kryesore tė kėngės janė si mė poshtė: babai pėr njė Ukrainas ėshtė Bandera, nėna ėshtė Ukraina, "Moskovitėt" janė tė kėqij dhe duhen rrahur. Duket se kjo ėshtė arsyeja pse anėtarėt e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės", tė cilėt e paraqesin veten si mė patriotin midis patriotėve, e kėnduan kėtė pjesė.
    Vetė teksti i kėngės pėrmban njė seri tezash qė mund tė ngrenė kėto pyetje.

    1. Kėnga thotė se ukrainasit ishin nė armiqėsi me rusėt: "Dhe ne nuk jetuam nė marrėveshje me moskovitėt".
    Zakonisht, kryengritėsit pėrcaktohen si anėtarė tė OUN-UPA, e cila nga viti 1944 deri nė 1956 kanė zhvilluar njė luftė partizane kundėr regjimit Sovjetik nė territorin e Ukrainės perėndimore.
    Tashmė nga rajoni ku ndodhėn kėto veprime, ėshtė e lehtė tė konkludosh se moskovitėt (siē i quajnė nacionalistėt rusėt) nuk ishin atje. Dhe nėse do tė kishte, ata ishin shumė pak pėr t'u pėrmendur. Kjo ėshtė, rebelėt "nuk jetuan nė marrėveshje" jo me Moskovitėt, por me ata Ukrainas qė ishin besnikė ndaj regjimit Sovjetik. Dhe pėr pjesėn mė tė madhe kėta nuk ishin anėtarė tė NKVD qė luftonin me UPA, por fshatarė tė zakonshėm qė thjesht donin tė jetonin nė paqe sesa tė luftonin me "Sovjetikėt". Sipas historianėve, anėtarėt e UPA vranė 30 676 njerėz nė vitet 1944-1953. Shumica e viktimave ishin civilė nga Ukraina perėndimore: fermerė kooperativistė dhe fshatarė nė pėrgjithėsi - 15,355; punėtorė - 676; pėrfaqėsues tė inteligjencės - 1,931 (pėrfshirė 50 priftėrinj); fėmijė, tė moshuar, gra shtėpiake- 860. Nė total - 18,822 vdekje civile, pėr tė cilat patriotėt u frymėzuan nga "babai ynė Bandera dhe nėna Ukraina"!

    2. Kėnga flet pėr njė betejė tė caktuar, e cila, ka shumė tė ngjarė, u zhvillua nė festėn e Petros dhe Pavlit: "... Nė ditėn e Petros, ne filluam betejėn. Moskovitėt ikėn duke humbur kėpucėt dhe goditjet tona ishin plumba mbi ta ".
    Historia nuk na flet pėr fitoret e jashtėzakonshme tė njėsive rebele mbi "Moskovitėt", por vetėm pėr njė numėr sulmesh tė vogla partizane. Por pėrmendja e Petros (padyshim qė kemi tė bėjmė me pėrkujtimin e apostujve tė shenjtė Petros dhe Pavlit mė 12 korrik tė kalendarit civil) na kujton se nė vitin 1944 (13-22 korrik) kishte vėrtet njė betejė tė madhe nė tė cilėn morėn pjesė rebelėt. Vetėm kėtu nuk ishte UPA, por divizjoni "Galicia" e SS tė Wehrmacht.
    Kjo betejė ėshtė Beteja e Brodit midis Korpusit tė 13-tė tė Armatės IV Panzer tė Wehrmacht, e cila pėrfshinte divizionin SS "Galicia", kundėr trupave sovjetike tė Frontit Ukrainas. Beteja pėrfundoi me humbjen e divizionit nazist pas sė cilės njė pjesė e "Galicianėve" u bashkuan me UPA. Dhe ēėshtja nuk ėshtė se teksti i kėngės rebele ėshtė nė kundėrshtim me tė vėrtetėn historike (nuk ishin "moskovitė" ata qė humbėn kėpucėt ndėrsa iknin).
    Ēėshtja nuk ėshtė as nėse nė Frontin ukrainas kishte shumė tė etnisė ukrainase, kundėr tė cilėve divizjoni "Galicia" SS "qėlluan" si pjesė e ushtrisė naziste.
    Por ėshtė e rėndėsishme qė "priftėrinjtė" e "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" ta konsiderojnė kėtė si njė akt heroizmi dhe t'ua ofrojnė besimtarėve tė tyre si njė shembull pėr t'u ndjekur.

    Kush ėshtė baba pėr tė krishterėt?

    Nėse "priftėrinjtė" kėndojnė njė himn tė tillė ndėrsa janė tė veshur me rrason, madje edhe menjėherė pas "shėrbimit tė varrimit", atėherė ata padyshim qė shprehin pozicionin e "Kishės" sė tyre me kėtė akt.
    Me fjalė tė tjera, qėndrimi ndaj Bandera-s si "ati" ėshtė qėndrimi zyrtar i "Kishės Ortodokse tė Ukrainės".

    Po a ėshtė e nevojshme tė kujtojmė kush nė Kishėn e vėrtetė quhet Atė?
    Le tė kujtojmė fjalėt e
    Shpėtimtarit: "mos quani askėnd" Atė " mbi dhe, sepse vetėm njė ėshtė Ati juaj, ai nė qiell. Dhe mos e quani" mėsues ", sepse vetėm njė ėshtė Mėsuesi juaj, Krishti" (Matheu 23: 9-10 )
    Po, nė Kishė fjala "atė" nuk pėrdoret vetėm pėr t'iu referuar Zotit. Pėrveē njė termi respekti pėr njė prift, fjala "atė" pėrdoret pėr t'u referuar etėrve veēanėrisht tė respektuar.
    Pėr shembull, Mitropoliti i ndjerė Amfilohije (Radoviē) ėshtė quajtur "babai i Malit tė Zi Orthodhoks".
    Ekziston shprehja "at shpirtėror" nė lidhje me njė mentor tė cilit njė i krishterė orthodhoks rrėfehet dhe i beson problemet e tij shpirtėrore.
    Dhe, sigurisht, besimtarėt i quajnė me dashuri njerėzit qė Kisha i ka quajtur shenjtorė "Etėr".
    Ne e dimė se etėrit e shenjtė janė nė fronin e Zotit dhe lutja e tyre ka njė fuqi tė veēantė.
    Por tė gjithė tė krishterėt - pastorė, klerikė dhe shenjtorė - pėrpiqen tė imitojnė Atin Qiellor.
    "Prandaj jini tė pėrsosur ashtu siē ėshtė i pėrsosur Ati juaj qiellor" (Matheu 5:48), na thotė Krishti.
    Dhe kėto nuk janė vetėm fjalė, ai ėshtė njė model pėr ne tė krishterėt. Nė kėto fjalė, folja motivuese ėshtė "tė jesh".
    Ne shohim drejt pėrsosjes sė Atit Qiellor dhe pėrpiqemi tė bėhemi mė tė pėrsosur vetė. Dhe ėshtė e natyrshme tė marrėsh njė shembull nga Ai qė dėshiron edhe ti ngjash.
    Fėmijėt e vegjėl i adoptojnė zakonet e prindėrve tė tyre shumė shpejt. Ata shikojnė dhe i pėrsėrisin. Edhe gjeste tė kėqija, edhe gjeste tė mira.
    Tė rriturit nuk janė krejtėsisht tė ndryshėm nga fėmijėt, ata gjithashtu kėrkojnė njė shembull pėr tė ndjekur. Dhe nėse Ati Qiellor ėshtė modeli pėr ne, atėherė ne kemi njė nxitje pėr t'iu afruar pėrsosmėrisė sė tij. Por ēfarė ndodh nėse modeli do tė ishte ndryshe?
    Nė Shkrimet pėrmendet krejtėsisht ndryshe fjala "atė". Krishti, duke iu drejtuar farisenjve, u tha atyre: "Pse nuk e kuptoni gjuhėn time? Sepse nuk mund t'i dėgjoni fjalėt e mia, ju qė keni djallin si atin tuaj dhe doni tė pėrmbushni dėshirat e atit tuaj. Ai ishte njė vrasės qė nga fillimi, dhe ai nuk ngulmoi nė tė vėrtetėn, sepse nuk ka asnjė tė vėrtetė nė tė. Kur flet gėnjeshtėr, ai flet nga e tija, sepse ėshtė gėnjeshtar dhe baba i gėnjeshtrės "(Joan 8: 43-44).
    "Kisha Ortodokse e Ukrainės" na ofron Stepan Banderėn si "Atė" dhe udhėheqės shpirtėror. Ata mund ta kundėrshtojnė kėtė duke thėnė se askush nga "priftėrinjtė" nuk e tha atė drejtpėrdrejt. Por nuk ėshtė e nevojshme. Nėse ata kryejnė adhurime dhe mė pas kėndojnė "babai ynė ėshtė Bandera" me veshje priftėrore, mjafton. Gjithashtu, jo shumė kohė mė parė, kreu i "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" Sergej Dumenko deklaroi se Bandera ishte njė "gjeni i frymės sė ndėrtimit tė kombit" dhe ėshtė krenar kur ai dhe anėtarėt e strukturės sė tij quhen "banderovtsi". ", ose" banderistė ".
    A mund tė shėrbejė Bandera si njė udhėzues moral pėr njė tė krishterė?
    Personaliteti i Stepan Banderės ėshtė shumė kontradiktor pėr Ukrainėn moderne. Deri vonė, qėndrimi ndaj figurės Bandera ishte kryesisht negativ pėr shkak tė bashkėpunimit me nazistėt dhe aktiviteteve terroriste tė OUN kundėr popullatės civile.
    Pas Euromajdanit, gjithēka ndryshoi: ai tani konsiderohet si luftėtar pėr
    pavarėsinė e Ukrainės dhe pothuajse si njė hero kombėtar. Por ne nuk do tė vlerėsojmė personalitetin e Banderės pėr sa i pėrket veprimtarisė politike. Ne jemi tė interesuar tė dimė se ēfarė lloj i krishterė ishte ai.
    Babai i Stepan Banderėd ishte njė prift Uniat. Nė vitet 1930, nė territorin e Ukrainės perėndimore (Polonia e atėhershme), Bandera organizoi njė seri veprimesh terroriste, me pak fjalė, vrasjen e burrave tė shquar polakė. Nė gjyqin e Varshavės pėr vrasjen e Ministrit tė Brendshėm polak Bronislaw Peraēki, prokurori i tha Bandera-s se veprimtaritė terroriste tė OUN "kundėrshtonin bazat e moralit tė krishterė", gjė qė nuk i bėri shumė pėrshtypje udhėheqėsit tė OUN.
    Nė vitet 1940-1941, gjatė pėrēarjes sė nacionalistėve OUN nė pasues tė Bandera-s dhe Meln'ik, Stepan Bandera dha urdhra pėr shfarosjen e qindra "mel'nikovtsy" .
    Por mbase fakti mė i paqartė nė biografinė e Banderas ėshtė bashkėpunimi i tij me nazistėt gjermanė. Nė pranverėn e vitit 1941, Bandera me OUN formoi Legjionin Ukrainas nė Poloni si pjesė e batalioneve naziste "Nachtigall" dhe "Roland" me njė numėr tė pėrgjithshėm prej 800 anėtarėsh. Kėta akuzohen pėr masakra masive hebrenjsh nė Lviv dhe qytete tė tjera tė Ukrainės gjatė sulmit nazist ndaj BRSS. Mė pas, nazistėt bashkuan "Nachtigall" dhe "Roland" nė Batalionin e 201-tė tė Sigurimit, tė cilin ata e dėrguan pėr tė ēfarosur partizanėt Bjellorusė dhe, nė tė njėjtėn kohė, popullsinė lokale jo-besnike ndaj Gjermanisė. Presidenti i Bjellorusisė Aleksandr Lukashenko ka akuzuar "banderistėt" pėr kėtė.
    Nė Ukrainėn e sotme, Stepan Bandera besohet se jo vetėm ka bashkėpunuar me Gjermaninė naziste, por pothuajse ka luftuar pėr ta.
    Kjo zakonisht dėgjohet mė fort mė 1 janar, gjatė proēesionit tė pishtarėve nė Kiev pėr nder tė ditėlindjes sė udhėheqėsit. Edhe nga jashtė, proēesioni kujton me dhimbje proēesionet e pishtarėve tė Gjermanisė naziste.
    Marshimi i fundit, i cili u zhvillua nė 1 Janar 2020, u dėnua ashpėr nga ambasadori izraelian nė Ukrainė Joel Lyon, i cili e quajti Stepan Bandera "njė bashkėpunėtor i regjimit nazist".
    Ėshtė e mundur tė trajtohet ndryshe Bandera si njė politikan, por qė ta konsiderojmė atė njė "baba" pėr njė tė krishterė? A mėsoi ai udhėzimet e Krishtit? A na ka mėsuar tė duam armiqtė tanė, tė bekojmė ata qė mallkojnė dhe t'u bėjmė mirė atyre qė na bėjnė keq? Absolutisht jo!
    Ndoshta, Stepan Bandera mėsoi dashurinė? Jo, ai mėsoi tė urrente dhe tė vriste ata qė nuk ishin dakord me idetė e tij.
    Me njė bagazh tė tillė, ka dyshime serioze se Stepan ishte i mirėpritur pėr Shpėtimtarin menjėherė pas vdekjes, e lėre mė tė ishte njė udhėzues moral dhe shpirtėror pėr tė krishterėt.
    Atėherė, pse Sergej Dumenko ( sot kreu i intrinizuar nga Fanari ) [pėrkthyesi] , e konsideron Bandera-n njė "gjeni kombėtar" dhe ėshtė krenar qė ėshtė njė njdjekės i Banderas? Pse "priftėrinjtė" e tij e quajnė Banderan "babai" i ynė!
    Edhe pse "babai ynė ėshtė Bandera" ėshtė vetėm njė kėngė, refreni i saj "babai ynė ėshtė Bandera, Ukraina ėshtė nėna" ėshtė njė flamur ideologjik i Ukrainės moderne. Qėndrimi ndaj personalitetit tė Stepan Banderas imponohet me kėtė lidhje dhe ėshtė njė provė e "patriotizmit" sė bashku me famėkeqen kėngė "e kujt ėshtė Krimea?".
    Pėr ukrainasit
    thuhet; nėse nuk e konsiderojnė Bandera njė hero kombėtar, ata nuk mund ta duan plotėsisht Ukrainėn. Ta themi troē, nėse Bandera nuk ėshtė babai juaj, atėherė ju nuk jeni njė ukrainas i vėrtetė.
    Por, ēka nėse nuk jeni vetėm njė ukrainas, dhe a jeni ju edhe njė i krishterė orthodhoks?
    I krishteri nuk mund tė injorojė thjesht faktin se refreni "babai ynė ėshtė Bandera, Ukraina ėshtė nėna" ėshtė njė huazim semantik i shtrembėruar i fjalėve tė famshme tė dėshmorit tė shenjtė Qiprianit tė Kartagjenės qė thotė "cili nuk e ka Kishėn si nėnė, nuk mund tė ketė Zotit pėr Atė ”.
    Nė fakt, shenjtori ishte shprehur disi ndryshe: "Kush nuk mund ta ketė mė Zotin si Atė, nuk e ka Kishėn si nėnė". Por nė rastin e skizmatikėve ukrainas, ky formulim tingėllon edhe mė i shkėlqyer: njė person i cili ka rėnė nga Kisha nuk e konsideron mė Zotin si Atin e tij dhe pėr kėtė arsye ėshtė i detyruar tė kėrkojė njė zėvendės pėr tė.
    Dhe le tė shohim se si funksionon ky zėvendėsim nė realitet. Pse "episkopėt" dhe "priftėrinjtė" e "Kishės Ortodokse Ukrainase" u mėsojnė grigjės sė tyre t'u vjedhin kishat besimtarėve Orthodhoks tė Ukrainės, tė thyejnė dritaret dhe tė thyejnė bravat e dyerve?
    Pse ata mėsojnė "lutjen" me grushta dhe shkopinj? Pse mėsojnė ata tė mos duan, por tė urrejnė tė afėrmin? Sepse, edhe nėse i thonė lutjet e kishės me zė tė lartė, ata kanė nė zemrat e tyre "babai ynė ėshtė Bandera". Meqenėse Stepani dhe udhėheqėsit e tjerė nacionalistė kanė mėsuar tė mos duan, por tė urrejnė: polakė ukrainas "tė gabuar", rusė, bolshevikė, etj. Dhe urrejtja, sado "patriotike" tė jetė, nuk mund ta afrojė njeriun mė pranė Zotit.
    Dhe nėse vėllezėrit tanė tė humbur nuk e kuptojnė atė tani, mund tė jetė tepėr vonė.






    * - Rekuiemi ėshtė njė meshė sipas ritit liturgjik tė Kishės Katolike e kryer pėr tė rikujtuar tė fjeturit .
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  20. #260
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,237
    Faleminderit
    57
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kisha Rumune nuk e ka ndryshuar qėndrimin e saj ndaj Ukrainės, thotė kėshilltari patriarkal, pavarėsisht pohimit tė Dumenkos.

    Sipas njė raporti tė fundit nga gazeta pro-Konstandinopolit, Orthodhoks-Times, "Mitropoliti" skizmatik Epifanij Dumenko i "Kishės Ortodokse tė Ukrainės" deklaroi kohėt e fundit nė televizionin ukrainas se disa kisha lokale janė gati tė njohin strukturėn e saj.
    Ai po i referohej kryesisht kishės gjeorgjiane, ku, sipas tij, shumica e episkopėve janė nė favor tė njohjes sė skizmatikėve, por ai gjithashtu pėrmendi kishat e Jeruzalemit, Rumanisė, Bullgarisė dhe tė Shqipėrisė, duke treguar se ato po ndjekin shembullin e Kishės Qipriote, ku primati deklaroi nė mėnyrė tė njėanshme njohjen dhe Sinodi zgjodhi tė pranonte pasivisht vendimin e tij.
    Vlen tė pėrmendet se, sipas Dumenkos, vetėm dy ose tre episkopė qipriotė nuk ishin dakord me vendimin e primatit, megjithėse, nė tė vėrtetė, 7 anėtarė tė Sinodit, pėrfshirė episkopėt mė autoritarė tė Kishės Qipriote, e kundėrshtuan atė, ndėrsa 9 votuan pro, pa protestuar ndaj vendimit tė kryepiskopit.
    Dhe, tė paktėn nė rastin e Kishės Rumune, deklarata e "mitropolitit" duket qė ėshtė e pabazuar.
    OrthoChristian kontaktoi At Michael Tiţa, kėshilltari personal i Patriarkut tė Rumanisė FortLumturisė sė tij Danielit, pėr marrėdhėniet me vendet e huaja dhe midis Kishave, pėr tė hetuar deklaratėn e Dumenkos dhe pozicionin aktual tė Kishės Rumune ndaj "Kishės Ortodokse tė Ukrainė'.
    At Michael u pėrgjigj:
    Unė nuk e di se nė cilat fakte Mitropoliti Epifanij e mbėshtet deklaratėn e tij nė lidhje me marrėdhėniet e ardhshme me Kishėn Orthodhokse Rumune. Pozicioni i Kishės sonė ėshtė deri mė tani, me sa di unė, ai i shprehur nė vendimin e saj tė mėparshėm.
    Linku qė na ofron At Michael i referohet vendimit tė Sinodit tė 25 Tetorit 2018, ku "ai pėrsėrit rekomandimin e tij tė 24 majit 2018 qė Patriarkana Ekumenike dhe Patriarkana e Moskės tė mblidhen pėr njė zgjidhje, duke ruajtur unitetin e besimit dhe lirinė administrative-baritore, e cila ėshtė karakteristikė e Orthodhoksisė ”.
    Episkopėt rumun vazhduan: "Sinodi i Shenjtė gjithashtu nėnvizon faktin se uniteti ėshtė ruajtur pėrmes bashkė-pėrgjegjėsisė dhe bashkėpunimit midis Kishave Orthodhokse lokale, duke kultivuar dialogun dhe sinodalitetin nė nivelin pan-Orthodhoks, kjo ėshtė njė domosdoshmėri e pėrhershme nė jetėn e Kishės. Uniteti i Kishės ėshtė njė dhuratė e shenjtė nga Zoti, por gjithashtu njė pėrgjegjėsi e madhe e episkopėve, klerikėve dhe besimtarėve besnikė ".
    OrthoChristian kontaktoi At Michael edhe vitin e kaluar, kur u pėrfol se Patriarku Daniel tashmė po pėrkujtonte skizmatikun Epifanij Dumenko nė Liturgji. Kėshilltari patriarkal u pėrgjigj nė atė kohė:
    Njė vendim nė lidhje me kėtė kishė tė re nė botėn orthodhokse dhe tė gjitha implikimet e saj do tė duhet tė merret nga i gjithė Sinodi i Shenjtė i Kishės Orthodhokse Rumune, dhe jo nga njė person i vetėm, edhe nėse ai person ėshtė primati i Kishės Orthodhokse Rumune.
    Fatkeqėsisht, qė nga ajo kohė, patriarku i Aleksandrisė dhe kryepiskopi i Qipros kanė vendosur preēedentin katastrofik tė marrjes sė njė vendimi tė tillė mė vete, pa pėlqimin e sinodeve tė tyre.
    OrthoChristian po pret gjithashtu njė pėrgjigje pėr kėtė ēėshtje nga Departamenti i Punėve tė Jashtme tė Patriarkanės Gjeorgjiane dhe tė njė anėtarit tė Sinodit tė Shenjtė Bullgar.


    Burimi: Orthochristian.com, 15 janar 2021
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

Faqja 13 prej 14 FillimFillim ... 311121314 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •