Close
Faqja 12 prej 13 FillimFillim ... 210111213 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 221 deri 240 prej 246
  1. #221
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,220
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Italia jugut-

    Pulia, guvernatori Emiliano falėnderon Patriarkun Kirill pėr 8 ton material mjekėsor


    Kisha Orthodhokse Ruse iu pėrgjigj pozitivisht kėrkesės sė autoriteteve rajonale tė Pulies, duke i dorėzuar 8 ton materiale mjekėsore Mbrojtjes Civile tė rajonit pėr t'u marrė me koronavirusin.
    Guvernatori i Pulies, Mikele Emiliano, shprehu mirėnjohjen e tij ndaj Patrikut Kirill tė Moskės dhe tė gjithė Rusinė pėr dhurimin e rreth 8 tonėve materiale mjekėsore qė do tė pėrdoren pėr t'u pėrballur me COVID-19.
    "Miqėsia, thuhet, ėshtė parė nė raste nevoje dhe Patriarku Kirill nuk e mohoi mbėshtetjen e tij pėr Rajonin e Pulies dhe qytetin e Barit, i cili strehon varrin e Shėn Nikollės.
    Ne e kėrkuam atė ndihmė dhe ne i thamė qė situata ishte e vėshtirė, se kishim nevojė pėr pajisje dhe maska mbrojtėse personale.
    Dhe patriarku u pėrgjigj menjėherė me njė letėr tė bukur dhe sot me kėtė dhuratė tė rėndėsishme ", thuhet nė tekstin, nė tė cilėn shohim mbėrritjen e kamionėve me ndihmė nga mbrojtja civile rajonale.
    Mė nė fund, guvernatori i Pulies, pėrfundoi fjalimin e tij duke theksuar miqėsinė midis popullit rus dhe atij puliez.
    "Puliezėt do tė jenė gjithmonė nė gjendje tė mbėshteten nė kėtė lidhje, sepse kjo ėshtė natyra e popullit rus dhe kjo ėshtė miqėsia jonė."

    Nė fillim tė muajit prill guvernatori i Pulies Mikele Emiliano kishte botuar njė post nė faqen e tij nė Facebook, nė tė cilėn ai dėshironte tė shprehte gjithė mirėnjohjen e tij pėr disa furnizime tė mbėrritura nga Rusia
    nė kontekstin e ndihmave humanitare nga Moska nė Itali pėr tė pėrballuar pasojat e epidemisė Covid-19.


    Burimi: sputniknews.com
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 27-04-2020 mė 18:14
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  2. #222
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,220
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    NJE MITROPOLIT GREK RIHAP KISHAT PERBALLE HIPOKRIZISE SE QEVERISE.
    .-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.

    Ndėrsa nė botė episkopatet e shumė Kishave pajtohen me autoritetet shtetėrore pėr zbatimin e masave pėr rihapjen e vendeve tė adhurimit, njė pėrjashtim ėshtė regjistruar nė Greqi.
    Mitropoliti Theoklitos (Lambrinakos nė foto ) nė Stagoi ( Kalambaka ) dhe Meteora, nxori nė pah standardet e dyfishta tė kryeministrit Kyriakos Mitsotakis.
    Tė Shtunėn mė 25 Prill, Kryeministri doli nė rrugė me shumė njerėz pėr njė koncert nė natyrė nė Athinė, dhe tė nesėrmen Mitropolitani tha:

    “Ne iu bindėm shtetit pėr tė garantuar sigurinė e tė gjithėve; morėm masa, mbyllėm kishat, heshtėm kėmbanat.
    Por dje pamė qė ata qė i kėrkuan kėto kufizime, tė udhėhequr nga kryeministri, u mblodhėn me njerėz tė njė mendje dhe shumė tė tjerė pėr tė dėgjuar muzikė ”.

    Mitropoliti Theoklitos theksoi se koncerti u zhvillua pa masa sigurie ose distancim shoqėror,
    ndėrsa Kisha duhej tė "numėronte besimtarėt e saj nė gishta".
    Standarde tė tilla tė dyfishta nuk duhet tė tolerohen, meė tej Mitropoliti shton;

    "Kjo ėshtė arsyeja pse ne po hapim kishat tona duke filluar nga sot, dhe kushdo qė dėshiron tė hyjė mund ta bėjė kėtė."


    Burimi http://www.ortodossiatorino.net/
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 29-04-2020 mė 12:56

  3. #223
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,220
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    MOSKA KA ME SHUME SE 200 KISHA KUSHTUAR NE NDER TE SHEN NIKOLLES.
    JA DISA PREJ TYRE....




    Shėn Nikolla ėshtė njė nga shenjtėt mė tė dashur dhe mė tė nderuar nė Rusi.
    Vetėm nė Moskė, gjenden mė shumė se 200 kisha kushtuar shėn Nikollės.
    Dhe ky numri i madh i kishave tė Moskės kushtuar kėtij shenjtori dėshmon pėr rėndėsinė qė ka nė Kishėn Orthodhokse Ruse.
    Me kėtė galeri fotografish do tė dėshironim t'i ēonim lexuesit nė njė pelegrinazh nė kishat e Shėn Nikollės nė Moskė. Meqenėse ka kaq shumė, ato shpesh kanė emra tė zgjatur qė specifikojnė emrin e vendit ose lagjes ku ndodhet kisha.
    Nė Moskėn e vjetėr shumica e kishave ishin prej druri, por zjarret dhe moti i keq shkatėrruan shumicėn e tyre dhe nė vend tė tyre u ndėrtuan kisha prej guri. Dekadat e egra tė fillimit tė sundimit Sovjetik shkaktuan dėme tė mėdha ose shkatėrrim tė plotė nė shumė kisha,
    dhe ato kushtuar Shėn Nikollės nuk u kursyen. Por aty ku ėshtė e mundur, besimtarėt e Moskės kanė rivendosur kishat qė do tė shihni nė kėtė turne fotografish.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 15-06-2020 mė 16:54

  4. #224
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,220
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.




    Manastiri i shėn NIkollės nė edinovertsi. 1873-1878.




    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca05.jpg

Shikime: 339

Madhėsia:  37.7 KB



    Kisha e shėn Nikollės nė Ismailovo. E vitit 2000 . Ndėrtuar nė arkitekturėn e stilit Rusisė Veriore.





    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca06.jpg

Shikime: 345

Madhėsia:  41.9 KB



    Kisha e shėn Nikollės nė Pokrovskij. 1765-1766
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  5. #225
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,220
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca07.jpg

Shikime: 343

Madhėsia:  78.4 KB


    Kisha e shėn Nikollės nė varrezat nė Rogozhskij. E vitit 1776.



    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca08.jpg

Shikime: 340

Madhėsia:  54.0 KB


    Kishėza ose Kapela kushtuar shėn Nikollės, nė varrezat e Shpėrfytyrimit. 1805.




    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca09.jpg

Shikime: 343

Madhėsia:  51.1 KB


    Kisha e shėn Nikollės ngritur nė vitet 1900-1903




    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca10.jpg

Shikime: 338

Madhėsia:  59.6 KB


    Kisha e shėn Nikollės nė Golutvin. Eshtė ndėrtuar ndėr vitet 1686-1692 .
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  6. #226
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,220
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca11.jpg

Shikime: 341

Madhėsia:  51.6 KB



    Kisha e shėn Nikolls nė Zajatsk. Ndėrtuar prej guri nga viti 1749-1759.
    Kisha e vjetėr mė parė prej druri ishte e vitit 1652.




    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca12.jpg

Shikime: 341

Madhėsia:  43.7 KB


    Kisha e shėn Nikolls nė Kuznetsij. Nė fllim kisha ishte prej guri e ndėrtuar nė vitin 1681
    Mė pas u rindėrtua nė 1805. Aty gjenden edhe lipsanėt e shėn Nikolla nga Bari.








    Kisha e shėn Nikollės nė Pyzhy, e vitit 1672. Kisha mė parė nė dru ishte e shekullit XVI .
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  7. #227
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,220
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca14.jpg

Shikime: 336

Madhėsia:  38.3 KB


    Kisha e shėn Nikollės nė Tolmaki. Ka tė dhėna pėr tė qe nga viti 1625, ku mė pas u ndėrtua prej guri nė vitin 1697.
    Eshtė restauruar krejtėsisht nė vitin 1993 dhe nė tė gjendet njė nga ikonat mė me vlerė tė Rusisė, ajo e Nėnės sė Zotit e Vladimirit.



    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca15.jpg

Shikime: 340

Madhėsia:  51.1 KB



    Kisha e shėn Nikolls nė Bersenevka e vitit 1656. E restauruar nė vitin 1970.








    Kisha e shėn Nikolls nė Kotelniki . Bėhet fjalė pėr ekzistencn e saj qė nė 1635.
    Ndėrtuar nė vend tė saj prej guri nė vitet 1822-1824.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  8. #228
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,220
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca17.jpg

Shikime: 336

Madhėsia:  53.0 KB



    Kisha e shėn Nikolls nė Bolvanovka, nė afėrsi tė Taganskij.
    Tė dhėnat e para janė qė nė 1632 , dhe struktura aktuale ėshtė ndėrtuar nė 1697 dhe nė 1712.




    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca18.jpg

Shikime: 344

Madhėsia:  44.6 KB



    Kisha e shėn Nikollės “Podkopaj” ( dmth e gėrrmuar poshtė )
    Citohet pėr tė parėn herė nė fund tė shek. XV . Nė vitet 30 u shėndėrrua nė fabrikė plastike .
    U rikthye nė kishė nė vititn 1991.




    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca19.jpg

Shikime: 338

Madhėsia:  59.0 KB




    Kisha e shėn Nikollės nė rrugėn Tverskaja , e vititeve 1914-1916.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  9. #229
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,220
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca20.jpg

Shikime: 335

Madhėsia:  40.6 KB


    Kisha e shėn Nikollės nė gardėn ushtarake nė Solomennaja. 1996-1997.




    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca21.jpg

Shikime: 333

Madhėsia:  45.6 KB



    Kisha e shėn Nikollės nė Rzhavki. Kishė e ndėrtuar me tulla e viteve 1800-1828.




    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca22.jpg

Shikime: 335

Madhėsia:  49.8 KB



    Kisha e shėn Nikollės nė manastirin e shėn Nikolla Perervinskij, 1696-1697.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  10. #230
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,220
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca23.jpg

Shikime: 336

Madhėsia:  48.0 KB



    Kisha e shėn Nikollės nė Saburovo. E vitit 1595.








    Kisha e shėn Nikollės nė Studentsa, Midis viteve 1672 dhe 1702 .





    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca25.jpg

Shikime: 333

Madhėsia:  44.3 KB



    Kisha e shėn Nikollės nė Troekurovo. Nė 1699-1706
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  11. #231
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,220
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca27.jpg

Shikime: 335

Madhėsia:  51.8 KB


    Kisha e shėn NIkollės nė Khamovniki. 1679-1682.




    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca28.jpg

Shikime: 338

Madhėsia:  45.8 KB



    Kisha e shėn Nikollės gjithnjė nė Khamovniki, po e viteve 1679-1682.









    Kisha e shėn Nikollės nė Shēepi. 1686.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  12. #232
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,220
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.




    Kisha e shėn Nikollės nė varrezat nė Danilov.




    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca02.jpg

Shikime: 336

Madhėsia:  65.3 KB



    Kisha e shėn Nikollės nė Zvonari e shek. XVI. Ndėrtimi prej guri mban datėn 1657.




    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca03.jpg

Shikime: 333

Madhėsia:  58.3 KB



    Kisha e shėn Nikollės nė Kleniki e vitit 1657, u ndėrtua nė gur qė nė fillim.






    Burimi: Parrocchia ortodossa Torino
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  13. #233
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,220
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Deklaratė e re e Kryepiskopit Anastas rreth Kishės sė Shėn Sofisė
    (18 korrik 2020, Gazeta Ta Nea).

    Fyerje qė i bėhet si Krishterimit ashtu dhe Islamit


    Vendimi i pakthyeshėm i Turqisė rreth Shėn Sofisė nuk ėshtė vetėm
    njė lloj “xhihadi” (luftė e shenjtė) kulturor, veēanėrisht sot kur ēdo lloj xhihadisti
    dėnohet ndėrkombėtarisht nga tė gjithė,por ėshtė njė fyerje si ndaj Krishterimit ashtu dhe ndaj Islamit.
    Bėnė xhami kishėn e mrekullueshme tė Krishterimit tė pandarė dhe po pėrpiqen tė mbulojnė fytyrėn e saj shumė tė bukur
    dhe tė zhvlerėsojnė ikonat e mrekullueshme tė saj, sytė e saj shprehės.
    Par mė tepėr, po pėrurojnė edhe njė lloj xhamie krejt tė pazakontė pėr pėr Islamin klasik, me ikona tė krishtera tė mbuluara,
    tė cilat brenda “heshtjes elokuente” tė tyre, nuk reshtin sė dėshmuari tė vėrtetėn e krishterė.
    Nuk e di nėse ka ndonjė vend islamik lutjeje tė ngjashėm nė botė. Intrasigjenca e autoriteteve turke
    nėnvizon atė qė theksojmė gjatė dhjetėvjeēarėve tė fundit: Dhuna nė emėr tė fesė dhunon shenjtėrinė e vetė fesė.
    Dhe askush, sado i fuqishėm dhe i madh tė mendojė se ėshtė, nuk ka tė drejtė ta pėrbuzė kėtė tė vėrtetė mbarėnjerėzore.

    * Fortlumturia e Tij, Kryepiskopi i Tiranės, Durrėsit dhe i Gjithė Shqipėrisė, Anastasi, ėshtė anėtar nderi i Akademisė sė Athinės,
    Profesor Emeritus i Historisė i Universitetit Kombėtar Kapodistrian tė Athinės dhe President Nderi i “Konferencės Botėrore tė Feve pėr Paqe”.


    Burimi: orthodoxalbania.org
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  14. #234
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,220
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    "KREUT TE ORTHODHOKSISE" A I DUHET TE MBROJE VENDET E SHENJTA ?



    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  15. #235
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,220
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Fuqia turke e ka shndėrruar Hagia Sofinė, ngs njė vend tė shenjtė tė Kishės Orthodhokse, nė njė xhami. Pse Patriarku Bartholomeu, "kreu i Orthodhoksisė", nuk bėn asgjė pėr ta parandaluar kėtė?
    Hagia Sofia nė Stamboll, vendi kryesor i shenjtė i Kishės sė Kostandinopojės, ėshtė bėrė edhe njė herė xhamia Hagia Sofia. Turqit gėzohen, krishterimi ėshtė nė zi.
    Mė 24 korrik, nė kishė u mbajt shėrbimi i parė mysliman, nė tė cilin mori pjesė Presidenti Rexhep Erdogan. 350,000 njerėz morėn pjesė. Pėr herė tė parė kėtė vit nė Hagia Sofia, muslimanėt festuan gjithashtu njė nga festat mė tė mėdha islamike, Bajramin.

    Kisha e Hagia ( Shėn ) Sofisė u ndėrtua nė 537 pėr t'u bėrė menjėherė njė vend i shenjtė unik nė botėn orthodhokse. Ishte vizita e ambasadorėve tė Princit Vladimir nė Liturgjinė hyjnore nė Hagia Sofinė qė u bė njė faktor vendimtar nė adoptimin e Krishterimit tė Principatės ruse tė Kievit.
    Nė 1453, pasi osmanėt morėn Kostandinopojėn, kisha e Hagia Sofisė u shndėrrua nė xhaminė Hagia Sofia dhe mbeti nė kėtė gjendje deri nė vitin 1934, kur presidenti i parė i Turqisė, Kemal Atatürk, nxori njė dekret pėr shndėrrimin e Hagia Sofisė nė njė muze. Dhe tani, 86 vjet mė vonė, ky dekret ėshtė pėrmbysur dhe njė lutje muslimane dėgjohet pėrsėri nė vendin e shenjtė Orthodhoks.
    Vendimi aktual nga autoritetet turke ka shkaktuar njė stuhi protestash. Disa vende evropiane, sė bashku me Departamentin e Shtetit tė SHBA, i kanė kėrkuar Turqisė tė revokojė vendimin e saj; tė tjerė thonė se shndėrrimi i Hagia Sofisė nė njė xhami ėshtė njė ēėshtje e brendshme turke. Por tė gjitha kėto diskutime nuk mund tė ndryshojnė mė asgjė. Turqit kanė marrė vendimin e tyre.
    Por lind pyetja: a ishte vėrtet e pamundur tė mos bėhej asgjė pėr tė parandaluar shkatėrrimin e vendit tė shenjtė tė botės orthodhokse? Kjo pyetje i drejtohet kryesisht Patriarkut Bartolomeu, pėr tė cilin kisha e Shėn Sofisė ėshtė njė simbol i Kishės sė Kostandinopojės.
    Mbi tė gjitha, tani, gati 600 vjet pas rėnies sė Perandorisė Bizantine, Patriarkana e Kostandinopojės nuk ka asnjė arsye tė qėndrojė mė nė Stamboll. Asnjė arsye tjetėr pėrveē Hagia ( Shėn )Sofisė. Ky vend i shenjtė ėshtė pothuajse e vetmja gjė qė lidh Kishėn e Kostandinopojės me tė kaluarėn e lavdishme tė Perandorisė sė Krishterė, pasi orthodhoksėt nė Stamboll tani pėrbėjnė njė pėrqindje prej njė nė dhjetė mijė tė popullsisė sė pėrgjithshme tė qytetit.
    "Njė kryeprift i tillė vėrtet i plotėson nevojat tona"?
    Ne tė gjithė e dimė se nė ēfarė mase Patriarku Bartholomeu ėshtė njė figurė aktive ndėr mediat. Ai komunikon rregullisht me politikanėt kryesorė nė botė, lufton pėr tė ruajtur shėndetin e klimės sė Tokės dhe madje merr pjesė nė forume ekonomike globale ku takohen njerėzit mė tė pasur nė botė. Ishte konsistente tė pritej qė ai tė ndėrmerrte veprimet mė energjike pėr tė mbrojtur vendin e tij tė shenjtė: mund tė ishin deklarata tė ashpra proteste kundėr autoriteteve turke, kėrkesa pėr mbėshtetje nga presidentėt e shteteve tė mėdha dhe krerėt e kishave lokale, mė nė fund - procesione tė Kryqit pėrgjatė rrugėve tė Stambollit, lutje pėr Hagia Sofinė.
    Mbi tė gjitha, bisedimet pėr shndėrrimin e Hagia Sofisė nė njė xhami kishte vazhduar pėr njė kohė tė gjatė. Presidenti turk Rexhep Erdogan ka bėrė deklarata pėrkatėse pėr disa muaj. Gjatė kėsaj kohe ishte e mundur tė vendosej njė lėvizje e fuqishme proteste nėpėr botė. A do ta kishte nxitur Erdoganin qė tė revokojė vendimin e tij? Ėshtė e vėshtirė tė thuhet , por me siguri do tė kishte ndikuar.
    Sidoqoftė, nuk u ndoq asnjė procesion Kryqi, asnjė shėrbim lutjeje dhe madje as njė protestė e vetme nga Patriarku Bartholomeu. Gjatė gjithė kėsaj kohe, udhėheqėsi i Fanarit mbeti plotėsisht i heshtur. Dhe vetėm dy javė para ndryshimit tė statusit tė Hagia Sofisė, patriarku vuri nė dukje me kohė se ishte i zhgėnjyer nga kjo ngjarje e pashmangshme. Dhe njė javė mė vonė, ai tha se Hagia Sofia ėshtė njė vend takimi dhe solidariteti midis Krishterimit dhe Islamit. Ky ėshtė mė shumė se njė pozicion i ēuditshėm nga ana e njė patriarku i cili ėshtė i privuar nga vendi kryesor i shenjtė i Kishės sė tij.
    "Primati i Orthodhoksisė" ėshtė i pikėlluar nga fakti se Hagia Sofia ėshtė shndėrruar nė njė xhami.

    Por si kėshtu? Mbi tė gjitha, udhėheqėsi i Fanarit promovon me forcė tezėn nė botė se ai ėshtė mbi tė gjithė Orthodhoksinė. Le tė kujtojmė fjalėt e tij: "Orthodhoksia nuk mund tė ekzistojė pa Patriarkanėn Ekumenike ... Nėse Patriarkana Ekumenike ... largohet nga skena ndėr-orthodhokse, Kishat lokale do tė bėhen" si dele pa barinjtė e tyre ".
    Por a mundet "njė bari, pa tė cilin kishat lokale nuk mund tė ekzistojnė", tė ketė frikė, kur para syve tė tij, ka njė pėrdhosje kundėr vendit kryesor tė shenjtė tė Orthodhoksisė? Nė fund tė fundit, Hagia Sofia nuk i pėrket vetėm Fanarit, ajo ėshtė perla e gjithė botės orthodhokse.
    A ka nevojė Kisha pėr njė bari tė tillė?
    Dhe nga ēfarė konsiston shėrbesa e tij, pėrveē vetė ekzaltimit dhe pretendimeve pėr fuqi absolute mbi primatėt e tjerė? Cilat veprime tė patriarkut i mbėshtesin kėto pretendime ?
    Tashmė i vetėdijshėm pėr pėrdhosjen e afėrt tė Hagia Sofisė, patriarku, sė bashku me autoritetet, me bindje feston pėrvjetorin e grushtit tė shtetit tė dėshtuar tė Turqisė nė 2016 - njė grusht shteti pėr tė cilin ai akuzohet nga mediat turke. A mund tė paktėn tė largohej nga njė poshtėrim i tillė?
    Sigurisht, mund tė supozojmė se Patriarku Bartholomeu ka frikė nga zemėrimi i autoriteteve turke. Por si mund tė shfaqet ky zemėrim tani, nė shekullin XXI? Nė njė lloj sanksionesh ekonomike, njė dėbim nga vendi? A mund tė ketė frikė prej kėtyre gjėrave njė murg qė ka hequr dorė nga bota dhe i ka kushtuar jetėn Zotit?

    Ka shumė shembuj nė histori tė dėshmorėve qė kanė vuajtur rėndė pėr besimin e tyre nė duart e monarkėve tė kėsaj bote. Midis tyre ishin edhe patriarkė, pėrfshirė ata tė Kostandinopojės.
    Nė 705, patriarku Kaliniku, i kanonizuar mė pas nga Kisha e Kostandinopojės, u verbua dhe u muros i gjallė nga perandori Justiniani II pėr protestat kundėr shtypjes sė klerit.
    Nė 1821, Shėn Gregori V, patriark i Kostandinopojės, u var nga turqit nė portat e Patriarkanės pėr mbėshtetjen e grekėve tė Turqisė.
    Nė 1599, hieromartiri Niqifori, locum tenens ( mėkėmbės ) i fronit tė Kostandinopojės, u martirizua nga katolikėt nė Konfederatėn Polako-Lituaneze pėr mbrojtjen e besimit orthodhoks.
    Dhe ne tė gjithė e dimė fatin e Shėn Johan Kryzostomit, i cili u pėrjashtua nga Kostandinopoja nga perandori Arkadiu dhe vdiq nė internim.
    Secili nga kėta dhe shumė priftėrinj tė tjerė tė martirizuar mund tė zgjidhnin nėnshtrimin para autoriteteve ose tė paktėn tė heshtnin. Por ata vepruan ndryshe.
    Sidoqoftė, ndoshta tani janė thjesht kohė tė tjera, dhe ndoshta nuk ėshtė e ligjshme tė rezistojnė autoritetet e Kishės moderne? Mbase ėshtė e domosdoshme tė bindemi dhe tė pranojmė me pėrulėsi ēdo veprim anti-kishtar tė pushtetarėve?
    Jo. Kohėt janė gjithmonė tė njėjta. Dhe peshkopėt ose mbrojnė Kishėn e Krishtit ose mbrojnė rehatinė dhe komoditetin e tyre nė kėtė botė. Nuk ka nevojė tė shkojmė larg boll tė shikosh ngjarjet e Malit tė Zi dhe Ukrainės.
    A i kanė zemėruar peshkopėt modernė politikanėt?
    Mitropoliti Amfilohije, kreu i mitropolisė malazeze tė Kishės serbe, ka gjashtė muaj qė drejton protestat kundėr veprimeve tė autoriteteve lokale, tė cilat synonin tė largonin kishat nga besimtarėt. Podgorica pret lutje, shėrbime ndėrmjetėsuese dhe procesione proteste dy herė nė javė, ku marrin pjesė dhjetėra mijėra malazezė orthodhoks. Mitropoliti Amfilohije ėshtė i rreptė me qeverinė, duke e quajtur drejtpėrdrejt atė njė qeveri pa-zot dhe nuk ėshtė i penguar nga asnjė pėrndjekje, megjithėse ai tashmė ka pėsuar persekutime tė ndryshme dhe marrje nė pyetje nėpėr komisariatet.
    Mund tė kujtohet gjithashtu Fortlumturia e Tij Onufri me peshkopėt e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, tė cilin Poroshenko e ka detyruar me forcė tė bashkohet me kishėn e tij tė rreme, "Kisha Ortodokse e Ukrainės". Megjithė presionin e fortė tė autoriteteve, marrjen nė pyetje nė SBU dhe paligjshmėrinė e aktivistėve, asnjėri prej tyre nuk u tėrhoq, por ata vazhduan tė mbronin Kishėn e tyre.
    Patriarku Bartholomeu ka njė taktikė tė ndryshme nė trajtimin e tė fuqishmėve tė kėsaj bote. Gjatė gjithė jetės sė tij ai ka krijuar marrėdhėnie me politikanė pėr tė ēuar mė tej interesat e tij me ndihmėn e tyre. Dhe kjo ka funksionuar mjaft herė.
    Nė vitin 2018, kreu i Fanarit bėri njė aleancė me Poroshenkon dhe me mbėshtetjen e plotė tė Shteteve tė Bashkuara, me tė drejtėn e forcės, u pėrpoq tė privatizonte Kishėn nė Ukrainė.
    Nė vitin 2020 u zhvillua situata e kundėrt. Tashmė u shndėrrua Hagia Sophia nė njė
    xhami, autoritetet turke vepruan me tė drejtėn e forcės. Fanari ishte nė rolin e partisė sė dobėt kėsaj rradhe. Ish-aleatėt nuk e ndihmuan. Njė delegacion amerikan i udhėhequr nga ambasadori, i shoqėruar nga njė imam, vizituan xhaminė Hagia Sofia mė 29 korrik dhe nuk shprehen pakėnaqėsi.
    Ėshtė domethėnėse qė logjika e turqve nė kėtė rast ishte shumė e ngjashme dhe identike me logjikėn e Fanarit. Ashtu siē Patriarku Bartholomeu anuloi njė dekret 300-vjeēar pėr statusin e Kishės sė Kievit, Erdoğani anuloi dekretin e Ataturkut pėr ndryshimin e statusit tė Hagia Sofisė nga xhamia nė muze.
    Situata e Shėn Hagia Sofisė ka treguar edhe njė herė se Patriarku Bartholomeu, duke krijuar njė aleancė me disa politikanė dhe duke u zvarritur pėrpara tė tjerėve, mendon dhe sillet si njė politikan vetė.
    Por Kisha nuk i pranon kategoritė e pushtetit, intrigat dhe pėrfitimet e pėrdorura nga politikanėt. Ligji i dashurisė dhe sė vėrtetės vepron nė Kishė. Tė dyja Kishat, ajo e Ukrainės dhe ajo Ruse nė ēėshtjen e Hagia Sofisė kanė dėnuar pa rezerva veprimet e autoriteteve turke. Katedralja ėshtė ndėrtuar si njė kishė orthodhokse dhe aty duhet tė kryhet Liturgjia !
    Fort Lumturia e Tij Onufrij: "Ne lutemi qė Zoti ta kthejė atė (kishėn e Shėn Sofisė ed.). Ne nuk sekuestrojmė xhamitė dhe nuk do tė donim qė askush t'i sekuestronte kishat tona".
    ** *
    Nėse Orthodhoksia do tė ishte e bashkuar, nėse Patriarku Bartholomeu do tė kishte vepruar si bari i mirė dhe jo si politikan, do tė ishte plotėsisht e mundur qė Katedralja e Shėn Sofisė tė mund tė mbrohej.
    Por koha shkon, politikanėt dhe peshkopėt ndryshojnė vijnė e hikin. . Kjo faqe e historisė gjithashtu do tė kthehet.
    Grekėt kanė mbajtur njė legjendė qė nė ditėn e kapjes sė Kostandinopojės, kur turqit u futėn nė katedrale, Liturgjia Hyjnore ishte nė proces dhe prifti me dhuratat e shenjta po drejtohej popullit. Atėherė njė pjesė e murit tė shenjtėrores u hap dhe mbuloi priftin, i cili do tė mbetet atje derisa kisha tė rikthehet tek orthodhoksėt.
    Dhe ne besojmė se vendi i lashtė i shenjtė i Orthodhoksisė jo vetėm qė do tė ēlirohet nga muslimanėt nė kohėn e duhur. Liturgjia Hyjnore do tė rifillojė atje, ku ėshtė ndėrprerė nė 1453 nga njė turmė pushtuese osmanė, dhe kulti orthodhoks do tė mbahet nė Hagia Sofinė deri nė fund tė kohėrave.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  16. #236
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,220
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Mjeku qė u bė murg!

    Shkoi njė prift nė spital pėr tė kunguar tė sėmurėt.Njė doktor i kėrkoi qė ta kungonte dhe atė,prej kurreshtjes ose prej mosbesimit,nuk e dimė arsyen.

    Prifti e kungoi por doktori nuk e kapėrceu kungatėn e shenjtė,por e mbajti nė gojė.Shkoi menjėherė dhe i bėri analizat.Rezultatet treguan se ishte gjak qė i pėrkiste njė burri,mosha e tė cilit ishte rreth 30 vjeē……

    Doktori hoqi pėrparsen e mjekut dhe dorėzoi diplomėn.

    Sot ėshtė murg nė Malin e Shenjtė.

    Nga Faqa. Orthodhoksiaebashkuar


    Marrė nga libri “Gjerondiko”

    Pėrkthyer nga M.Vasili
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  17. #237
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,220
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    KRYEPISKOPI I QIPROS PĖRKUJTON NĖ LITURGJI SKIZMATIKĖT,
    PA MIRATIMIN E SINODIT TĖ TIJ.



    Nė Liturgjinė e 24 Tetorit 2020, Kryepeshkopi Krizostomos i Qipros pėrkujtoi kreun e "Kishės Orthodhokse tė Ukrainės" Epifanij Dumenko, duke kundėrshtuar vendiment e tija tė mėparėshme pėr tė mos njohur skizmatikėt ukrainas, pa miratimin pan- orthodhoks.
    Pėr mė tepėr, atij gjithashtu i mungonte miratimi i Sinodit tė Kishės sė tij. Nė Liturgji ishte i pranishėm edhe mitropoliti Athanasios i Limasolit (me njė shenjtėrim episkopal), tė cilit vitin e kaluar iu desh tė vuante mashtrimin e patriarkut Theodoros tė Aleksandrisė, i cili erdhi nė dioqezėn e tij pėr tė pėrkujtuar skizmatikėt pasi kishte premtuar se nuk do ta bėnte kėtė. Nė pėrkujtimin e skizmatikėve nga hierarku i tij i parė, Mitropoliti Athanasios menjėherė doli nga kisha nė shenjė mosmarrėveshje.
    Tani ka ardhur koha pėr shumė veprime tė tjera tė ngjashme si kjo nga ana e atyre qė nuk duan t'i nėnshtrohen veprimeve tė patregueshme dhe fytyrave skuthe dhe fallcitetit tė mafies fanariote....
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  18. #238
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,220
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Njė lajm i trishtueshėm nga mali Athos!


    Nga blogu i faqes nė internet tė
    Orthodox England
    23 tetor 2020

    Duhet tė them, me shumė trishtim, se sa vijon mė poshtė konfirmon pėrshtypjet e mia pėr pelegrinazhin tim nė kėtė Tetor nė Malin e Shenjtė.

    At. Andrew Phillips

    Plaku Gavril, dishepull i Shėn Paisios : Mali Athos duhet tė zgjohet dhe tė ndalojė sė binduri axhendave anti-orthodhokse.

    Mali Athos, 13 tetor 2020

    Mali i Shenjtė Athos, djepi i Orthodhoksisė qė ka prodhuar asketė tė shenjtė tė panumėrt , po ndryshon nė shumė mėnyra sot, duke u larguar nga Orthodhoksia e shenjtė ndėrsa gjithnjė e mė shumė i bindet urdhrave anti-Orthodhokse nga jashtė.
    At Gavrili ishte njė dishepull i Shėn Paisios Athonitit tė madh dhe ėshtė sot njė nga tė moshuarit mė tė nderuar nė Malin e Shenjtė.
    Siē ėshtė tipike pėr Shenjtorėt e moshuar, ai nuk shmanget tė flasė tė vėrteta tė ashpra kur beson se rasti e kėrkon.

    Ndėr ēėshtjet specifike tė pėrmendura nga plaku nė njė letėr tė re drejtuar Komunitetit tė Shenjtė, organit administrativ tė Malit Athos i pėrbėrė nga njė pėrfaqėsues i secilit prej 20 manastireve, pėr faktin qė ka disa manastire Athonite tė cilat kanė pranuar me dėshirė dhe kanė bashkėcelebruar me skizmatikėt ukrainas, nga kjo ato nuk do tė shpėtohen, shkruan ai.
    Letra e Plakut Gavril u botua nga kanali grek Pentapostgamma.

    " Ėshtė si trishtuese aahtu edhe therėse tė konstatosh qė Mali I Shenjtė "modern" po ndryshon nė shumė mėnyra, nga djepi i Orthodhoksisė dhe civilizimit, nga njė laborator qė ka prodhuar asketė dhe murgj tė shenjtė, martirė dhe rrėfyes tė Besimit tonė Orthodhoks, duke u drejtuar drejt sekularizimit, sinkretizmi i ekumenizmit dhe persekutimi i pamėshirshėm i manastireve tradicionale qė u rezistojnė atyre qė i shtyjnė nga shinat nė njė shpat tė thepisur", shkruan plaku.
    Sipas mendimit tė tij, Mali i Shenjtė ėshtė bėrė "pothuajse i huaj dhe i panjohshėm" sot, "i pėlqyeshėm dhe i bindur ndaj urdhrave tė kėsaj bote, gjithmonė antiorthodhokse", tė cilėt kėrkojnė tė mbjellin pėrēarje nė Mal dhe tė inkurajojnė qėndrime mizore ndaj atyre murgjve tė cilėt "i rezistojnė shfaqjes sė ideve dhe modeleve tė reja tė sjelljes dhe mondane tė kėsaj bote, tė cilat tani hapur po pėrpiqen tė ndryshojnė Besimin Orthodhoks dhe traditėn e shenjtė tė Kishės sonė".
    Dhe Mali i Shenjtė Athos nuk qėndron vetėm i heshtur pėrpara ideve tė tilla, por "i favorizon dhe i promovon ato", "dhe nėse nuk shėrohemi nga kjo letargji shpirtėrore, kostoja do tė jetė humbja pėrfundimtare e shpėtimit tonė", paralajmėron dishepulli i Shėn Paisios.
    Plaku thekson se paralajmėrimet e tij kryesisht u drejtohen organeve administrative: Komunitetit tė Shenjtė dhe Epistazisė sė Shenjtė (e pėrbėrė nė rotacion nga pėrfaqėsuesit e njė grupi prej 4 tė 20 manastireve), ndėrsa manastiret dhe murgjit qė kundėrshtojnė sekularizimin e Malit janė nėn presion, tė kėrcėnuar dhe tė persekutuar. Kjo kryesisht pėr faktin se nė dekadat e fundit manastiret kanė pranuar njė brez tė ri tė murgjve qė nuk kanė asnjė lidhje me etėrit e vjetėr dhe nuk i dinė mėsimet e tyre.
    Plaku Gavril lidh situatėn aktuale me Koncilin e Kretės nė 2016, kur "E vėrteta u pėrmbys nga njeriu" dhe heretikėt nuk u quajtėn mė heretikė ", sepse ishte nė interes tė tė gjitha qarqeve ndėrkombėtare, jo-kishtare tė Rendit tė Ri Botėror ” ku pretendohet qė Orthodhoksia pėrmban vetėm njė pjesė tė sė vėrtetės.
    Prandaj nuk mund tė "parandalojmė arsyetimin se nė njė moment mė nė fund do tė jemi nė gjendje tė zbulojmė kėtė" tė vėrtetė "tė ndarė dhe relative tė pėrfunduar nė personin e Antikrishtit!" paralajmėron i moshuari.
    Nė vitin 2016 ai drejtoi njė grup tė moshurish tė cilėt i bėnė thirrje Komunitetit tė Shenjtė tė refuzonte Kėshillin e Kretės.
    Ėshtė veēanėrisht shumė serioze qė Arkimandriti Tikhon i manastirit Athonit tė Stavronikita ishte i pranishėm nė atė kėshill, duke dhėnė pėrshtypjen se vendimet e tij ishin tė pranueshme nga gjithė Athonitėt, ai vazhdon. Komuniteti i Shenjtė gjithashtu ka miratuar njė deklaratė tė pėrgatitur paraprakisht nga Arkimandrit Vasil, ish abat i manastireve tė Stavronikita dhe Iviron, i cili proklamoi se nuk ka nevojė tė shqetėsohemi pėr Kėshillin e Kretės.
    Kėshtu, Mali i Shenjtė, dikur i parė si mbrojtės i Besimit Orthodhoks, "tani po tėrhiqet nė shpatin e rrėshqitshėm tė globalizimit", beson Athoniti i moshuar.
    Kėshilli i Kretės ishte i mbrapshtė, shton Plaku Gavril, dhe pati pasoja tė rėnda, mė e rėndėsishmja ishte dhėnia e "autoqefalisė" pėr skizmatikėt dhe heretikėt e vetė-shenjtėruar nė Ukrainė, dhe kungimi dhe kremtimi nė lutje me ta nga murgjėr individualė dhe abatė Athonitė. Nė veēanti, ai emėron abatėt e manastireve tė Ksenofontos, Pantokrator, Esphigmenou e Re , Simonopetra dhe Vatopedi.
    "Unė citoj abatėt nė fjalė sepse ... zgjedhjet e tyre personale kanė pasoja pėr shpėtimin e atyre qė janė nėn autoritetin e tyre!", Shpjegon Plaku Gavril.
    Vitin e kaluar, Plaku Gavril ishte njė nga 12 tė moshuarit Athonitė qė iu drejtuan Komunitetit tė Shenjtė nė mbrojtje tė Kishės Kanonike tė Ukrainės, duke denoncuar mungesėn e respektit tė Patriarkut Bartholomeu pėr kanunet. Ai foli pėrsėri pėr situatėn me skizmatikėt nė njė intervistė mė parė po kėtė vit.
    Plaku i respektuar tha qė ai beson se katastrofat natyrore qė goditėn Malin e Shenjtė nė fillim tė vitit ishin ndėshkimi hyjnor pėr manastiret qė shėrbenin dhe luteshin me skizmatikėt.
    Nė letrėn e tij tė re, plaku gjithashtu tregon rastet e lutjes antikanonike, kur abati i Dioniziou-ut shėrbeu njė pėrkujtim nė njė varrezė myslimane nė Trebisinda nė tetor 2018 dhe kur abati i Ksenofontos shėrbeu me katolikėt njė liturgji nė nėntor tė vitit tė kaluar.
    Mali i Shenjtė "i ėshtė nėnshtruar njė presioni tė fortė vitet e fundit nga burra shteti vendas, por veēanėrisht tė huaj dhe qendra ndėrkombėtare ekumenike pėr tė ndryshuar identitetin e tij Orthodhoks".
    Nė pėrfundim, ai tregon se ata qė luftojnė pėr pastėrtinė e Orthodhoksisė, pėr dashurinė e Zotit durojnė persekutimin dhe akuzat sikur tė jetė njė kryq, ndėrsa skizmatikėt do tė shkojnė nė ferr. Njė murg Athonit "duhet sė pari tė jetė njė rrėfyes i besimit dhe ruajtės i tij, kur po ndodhin ndryshime dhe shėmbje tė vetėdijshme".
    "Skizmatikėt e Ukrainės nuk do tė shpėtohen; ata do tė shkojnė nė ferr. Edhe manastiret (Athonitė apo jo) qė i pranojnė ato, bashkėpunojnė me ta, luten me ta dhe kungohen me ta, nuk do tė shpėtohen dhe gjithashtu do tė shkojnė nė ferr ", pėrfundon plaku i dashur.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  19. #239
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,220
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Nga Orthochristian.com
    25 Tetor 2020

    Apel nga katėr mitropolitė qipriotė qė kryepiskopi i tyre tė ndalojė pėrkujtimin e udhėheqėsit tė skizmatikėve ukrainas.

    Mitropoliti Athanasios i Limasolit, Mitropoliti Nikiforos i Kykkos dhe Tellyria, Mitropoliti Izaia i Tamassos, Episkopi Nikolaos i Amathountos



    Tė Shtunėn me 24 Tetor 2020,
    Kryepiskopi Krizostomos i Qipros mori vendimin e njėanshėm pėr tė pėrkujtuar Epifanij Dumenkon, primatin e "Kishės orthodhokse tė Ukrainės" skizmatike, duke u bėrė kėshtu primati i tretė Orthodhoks pėrveē Patriarkut Bartholomeu qė pėrkujton skizmatikėt.
    Mitropoliti Athanasios i Limasolit ishte i pranishėm nė Liturgji dhe u largua menjėherė kur dėgjoi emrin e Epifanij Dumenkos.
    Ashtu si Patriarku Theodoros para tij, Kryepeshkopi Krizostomos tha se vendimi i tij ėshtė pėr hir tė Orthodhoksisė, megjithėse nuk ėshtė e qartė se ku e gjeti njė diēka tė mirė nė vendimin e Patriarkut Theodoros.
    Mė vonė tė njėjtėn ditė, Mitropoliti Athanasios, sė bashku me tre episkopė tė tjerė tė Kishės Qipriote, Mitropilitin Nikiforos tė Kykkos dhe Isaias tė Tamassos (tė cilėt tashmė kanė mbėshtetur hapur kishėn kanonike tė Ukrainės kundėr skizmatikėve), dhe Episkopin Nikolaos i Amathountos, i bėri thirrje Kryepiskopit Krizostomit qė menjėherė tė revokonte vendimin e tij antikanonik dhe tė pavlefshėm pėr tė pėrfshirė emrin e Epifan Dumenkos nė diptikėt e primatėve tė Kishave Orthodhokse lokale .
    Thirrja e tyre u botua nga agjencia greke Romfea dhe nė pėrkthim rusisht nga Bashkimi i gazetarėve Orthodhoks.
    Nė Apel, mitropolitėt pėrsėrisin qėndrimin se Patriarku Bartolomeu dhe primatėt e tjerė qė pranuan skizmatikėt vepruan arbitrarisht dhe anti-kanonikisht nė Ukrainė dhe rrezikuan vetėm krijimin e njė pėrēarjeje dhe skizme mė tė madhe nė Kishė, duke pasur parasysh qė Ukraina ėshtė territori kanonik i Kishės Orthodhokse Ukrainase tė Patriarkanės sė Moskės, dhe nė veēanti, ata shkruajnė se Patriarkana e Moskės ėshtė e justifikuar nė ndėrprerjen e Kungatės Hyjnore me ata qė hyjnė nė bashkėsi me skizmatikėt.
    ** *
    Me shqetėsim tė madh, dhe gjithashtu me pikėllimin mė tė thellė, ne u informuam pėr pėrkujtimin e Epifanit si "primat i Kishės Ukrainase" nga Fort Lumturia e tij Kryepiskopi Krizostomit tė Qipros, sot, e Shtunė 24 Tetor 2020, gjatė Liturgjisė Hyjnore nė Manastirin e shenjtė tė Panagia Krisorojatisa ku u shenjtėrua Episkopi i nderuar Pankratios i Arsinoe.
    Apeli i shtruar nė pika:
    1. Akti i kryepiskopit pėrbėn njė shkelje tė qartė tė strukturės sinodale, pajtuese dhe demokratike tė Kishės sonė Orthodhokse dhe tė funksionimit tė Kishės Orthodhokse tė Qipros nė bazė tė kėsaj strukture.
    2. Kjo pyetje u ngrit nga Fort-Lumturia e Tij nė njė seancė tė fundit tė Sinodit tė Shenjtė (9 Shtator 2020), dhe pėr kėtė arsye u vendos qė tė shqyrtohej nė njė takim tjetėr, pėr tė dėgjuar pikėpamjet dhe pozicionet e tė gjithė anėtarėve tė Sinodit tė Shenjtė dhe tė marrė njė vendim sinodal pėr kėtė ēėshtje. [1]
    3. Emėrimi i fundit i Epifanit si "primat i Kishės Ukrainase" nga Shenjtėria e Tij Patriarku Ekumenik Bartolomeu i Konstandinopojės ka shkaktuar trazira nė Kishėn Orthodhokse dhe, deri mė sot, vetėm Kisha e Greqisė dhe Patriarkana e Aleksandrisė, [ 2] pėr arsye qė nuk lidhen me kėtė vlerėsim tė tanishėm, ata e njohėn atė. Tė gjitha kishat e tjera lokale orthodhokse kanė njė pozicion negativ mbi ēėshtjen. (Duhet tė theksohet kėtu se gjatė "shugurimit" tė Epifanit, asnjė pėrfaqėsues i vetėm i Kishave Orthodhokse lokale nuk ishte i pranishėm, me tė gjitha konseguencat pasuese).
    4. Ai qė ėshtė shpallur "primat" i Kishės Ukrainase nga patriarku ekumenik Bartolomeu nuk ka njė shugurim kanunor, dhe kjo sepse ai vjen nga grupet skizmatike tė Kishės Ukrainase. Nėse Shenjtėria e Tij Patriarku ekumenik vėrtet dėshironte tė ndiqte procedurėn kanonike pėr dhėnien e autoqefalisė nė Kishėn e Ukrainės, atėherė ai do tė duhej t'i kishte dhėnė autoqefalinė mitropolitit kanunor tė Kievit, Onufrij, pėr tė cilin duhet tė kishte marrė pėlqimin e Moskės, nga e cila mvaret Mitropoliti Onufrij, si dhe pėlqimin
    2
    e primatėve orthodhoks tė kishave lokale.
    5. Akti i Patriarkut Ekumenik Bartolomeu pėr tė dhėnė "autoqefali" pėr strukturat skizmatike tė Kishės Ukrainase ėshtė njė veprim arbitrar, anti-kanonik dhe anti-kishtar nė kuptimin qė Kisha Orthodhokse e Ukrainės ėshtė nėn juridiksionin e Patriarkanės sė Moskės, dhe kjo autoqefali pėrbėn, siē u pėrmend mė lart, njė ndėrhyrje brenda juridiksionit tė Patriarkanės nė fjalė. Nė kėtė drejtim, Kisha Ruse, duke reaguar, ndėrpreu me tė drejtė kungatėn e Kishės me Patriarkanėn Ekumenike, dhe gjithashtu me Kishat e Greqisė dhe tė Aleksandrisė. [3]
    6. Dhėnia e autoqefalisė ėshtė e konceptueshme dhe e mundshme, sipas Kanuneve tė shenjta dhe praktikės sė Kishės sonė, vetėm me miratimin paraprak tė primatėve tė Kishave Orthodhokse lokale. Nė kėtė rast, patriarku ekumenik, kundėr pėrmbajtjes sė Kanuneve tė shenjta dhe Traditės sė Kishės, dhe duke kundėrshtuar deklaratat e tij tė mėparshme mbi kėtė ēėshtje, veproi nė mėnyrė tė njėanshme dhe arbitrare. Dhe, pėr fat tė keq, primati i Kishės Qipriote ndoqi kėtė shembull, duke injoruar dhe pėrēmuar Sinodin e tij tė Shenjtė.
    7. Vendimi i kryepiskopit tė Qipros pėr tė pėrkujtuar Epifanin si "primat i Kishės Ukrainase" pėrkeqėson mė tej situatėn e tensionit midis Kishave Orthodhokse, kėrcėnon tė rrisė pėrēarjen nė Orthodhoksinė Universale dhe integron pa kujdes Kishėn e Qipros nė kėtė klimė skizmatike.
    8. Ne kėrkojmė nga Fort-Lumturia e tij qė menjėherė tė revokojė kėtė akt anti-kanonik dhe tė pavlefshėm dhe, nė tė njėjtėn kohė, ne kėrkojmė nga tė gjithė episkopėt tanė tė Kishės Qipriote qė sė bashku tė kėrkojnė thirrjen e njė sesioni tė jashtėzakonshėm tė Sinodit tė Shenjtė pėr njė vendim tė duhur.
    9. Sė fundmi, ne gjithashtu duhet tė nėnvizojmė natyrėn e parakohshme tė veprimeve tė primatit tonė, duke pasur parasysh kohėrat kritike qė po pėrjetojmė, nė lidhje me ēėshtjen tonė kombėtare, por edhe veprimet kėrcėnuese tė politikės ekspansioniste turke, e cila kėrcėnon tė nėnēmojė kombin tonė.
    Ne dėshmojmė pėr tė gjitha sa mė sipėr me mirėbesim, tė vetėdijshėm pėr ndėrgjegjen tonė hierarkike dhe pėr detyrėn tonė tė shenjtė pėr tė ruajtur rendin kanunor dhe unitetin e Kishės nė mėnyrė qė tė shmangim mėkatin vdekje-prurės tė skizmės, sepse sipas Shėn Joan Gojartit, "asnjė gjak nuk mund tė laje kėtė mėkat ”.

    Nikosia, 24 tetor 2020

    Mitropoliti Athanasios i Limasolit,
    Mitropoliti Nikiforos i Kykkos dhe Tellyria,
    Mitropoliti Isaia i Tamassos,
    Episkopi Nikolaos i Amathountos



    shėnim
    [1] Nė sesionin e tij nė shkurt 2019, Sinodi i Shenjtė Qipriot vuri nė dukje se "Kisha Orthodhokse e Ukrainės" nuk ka mundur tė arrijė unitetin e shpresuar nė Ukrainė dhe se ajo pėrbėhet nga episkopė dhe klerikė tė paligjshėm. Duhet tė sqarohet se si njerėzit e pa shuguruar mund tė jenė themeli i njė Kishe tė re, tha Sinodi.


    [2] Pėr tė qenė mė tė saktė, primatėt e Kishave tė Greqisė dhe Aleksandrisė njohėn Epifanij Dumenkon dhe "Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės" skizmatike. Ashtu si kryepiskopi i Qipros, Patriarku Theodoros i Aleksandrisė vendosi tė fillojė pėrkujtimin e Dumenkos pa ndonjė vendim sinodal. Nė Kishėn Greke, Sinodi e vendosi ēėshtjen nė duart e Kryepiskopit Jeronim i cili mė vonė filloi tė pėrkujtojė Dumenkon, megjithėse disa episkopė grekė theksuan se Sinodi kurrė nuk votoi drejtpėrdrejt nė ēėshtjen e njohjes sė "Kishės". " Kisha Orthodhokse e Ukrainės ".

    [3] Edhe njė herė, mė saktėsisht, Patriarkana e Moskės theu kungimin me primatėt e Kishave tė Greqisė dhe Aleksandrisė dhe me ata episkopė tė tė dyja Kishave qė mbėshtetėn haptas njohjen e skizmatikėve.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  20. #240
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,220
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    A po krijojnė njė fe tė re Papa Franēesku dhe Patriarku Bartolomeu?
    ********

    Mė 19-22 Tetor 2020, gjatė vizitės sė kreut tė Fanarit nė Romė, u bėnė deklarata qė tregojnė se po jetojmė nė epokėn e krijimit tė njė feje tė re.
    Mė 19 Tetor 2020, Patriarku Bartholomeu i Kostandinopojės shkoi nė Romė pėr tė marrė pjesė nė njė seri ngjarjesh tė organizuara nga Kisha Katolike Romane.
    Menjėherė pas mbėrritjes sė tij, kreu i Fanarit mori pjesė nė njė shėrbim lutjeje ekumenike (ky ishte ai qė iu dha nderi ta fillonte dhe ta mbaronte ato lutje) nė Bazilikėn Katolike Romane tė Santa Maria nė Trastevere.
    Mė 20 Tetor 2020, njė tjetėr lutje ekumenike pėr paqe u mbajt nė Bazilikėn e Santa Maria nė Aracoeli, e vendosur nė majė tė Campidoglio-s* nė Romė.

    Takimi i Papa Franēeskut dhe Patriarkut Bartolomeu: shenja dhe simbole

    *****


    Ditėn tjetėr, 22 tetor, njė takim midis Papa Franēeskut dhe kreut tė Fanarit u zhvillua nė Qytetin e Vatikanit, i cili, sipas informacioneve nė dispozicion, zgjati 50 minuta. Patriarku tha se njė fjalim kaq i gjatė u bė pėr shkak tė faktit se "dy vėllezėrit kanė shumė pėr tė thėnė dhe ndarė sė bashku". Interesante qė nė fillim tė bisedės me Papėn Roman, Patriarku Ekumenik tregoi me kėnaqėsi foton qė Papa Franēesku ka nė tryezėn e tij. Ėshtė njė fotografi e tė dyve, e cila, sipas faqes zyrtare tė Patriarkanės sė Kostandinopojės, "Papa e ka vendosur atje ku zhvillon takime me figurat mė tė larta". Dhuratat e shkėmbyera midis palėve janė gjithashtu tė rėndėsishme. Nė veēanti, patriarku Bartholomeu i dha papės njė ikonė tė Shėn Martės sė Betanisė, tė bėrė nga murgjit e malit Athos dhe Papa Franēesku i dha kreut tė Fanarit njė pllakė qė paraqet apostujt e shenjtė Pjetrin dhe Andrean tė pėrqafuar.
    Simbolika e kėtyre dy dhuratave ėshtė mjaft e qartė. Shėn Marta e Betanisė, motra e Shėn Llazarit, njihet pėr faktin se gjatė vizitės sė Krishtit nė shtėpinė e tyre, ajo u kujdes pėr ushqimin e Zotit dhe i kėrkoi Atij qė e motra e saj Maria ta ndihmonte. Pėr tė cilėn Krishti u pėrgjigj: "Marta, ti shqetėsohesh pėr shumė gjėra. Por vetėm njė gjė ėshtė e nevojshme. Maria (e cila dėgjoi me vėmendje Shpėtimtarin, nė vend qė tė kujdesej pėr tryezėn ) Zgjodhi pjesėn e mirė, e cila nuk do t’i merret asaj ”.
    Kėshtu, duke i dhėnė ikonėn e Shėn Martės Papės sė Romės, Patriarku Bartholomeu dukej se po i referohej shėrbimit tė tij shoqėror dhe, nė tė njėjtėn kohė, pėrgatitjes sė njė ushqimi tė pėrbashkėt pėr tė gjithė ata qė dėshironin tė takonin Krishtin. Padyshim, kreu i Fanarit sheh, para sė gjithash, Orthodhoksė dhe Katolikė si pjesėmarrės nė kėtė mense.
    Imazhi i apostujve qė pėrqafojnė njėri-tjetrin aludon gjithashtu nė kėtė komunitet tė ardhshėm, tė cilin Papa ia paraqiti Patriarkut Bartolomeu. Para sė gjithash, tė gjithė e din mirė se apostulli Pjetėr konsiderohet si shenjt mbrojtės i Selisė sė Kryepeshkopėve Romakė dhe apostulli Andrea pėrkatėsisht Kryepiskopėve tė Kostandinopojės. Gjithashtu, vitin e kaluar, Papa Franēesku bėri njė gjest tjetėr, i cili, sipas Kryepiskopit Fanariot Job (Getcha), duhet tė merret si njė tregues profetik i unitetit tė Romės dhe Kostandinopojės - ai paraqiti si dhuratė reliket ( lipsanet ) e apostullit Andrea.
    Prandaj, konteksti dhe kuptimi simbolik i kėtyre dhuratave ėshtė i qartė - tė theksohet se lėvizja drejt bashkimit tė krishterėve katolikė dhe orthodhoksė vazhdon dhe intensifikohet.
    Sidoqoftė, ėshtė e mundur qė nė tė ardhmen Stambolli dhe Roma tė lejojnė edhe pėrfaqėsuesit e lėvizjeve tė tjera fetare tė marrin pjesė nė bashkimin e tyre. Sigurisht, tani kjo duket si njė fantazi e plotė. Por le tė kujtojmė se jo shumė kohė mė parė perėndesha pagane Pachamama e Andeve u "katekizua" nė Vatikan, dhe udhėheqja e lartė e Kishės Katolike Romane jo vetėm qė mban kontakte me Islamin, por gjithashtu merr pjesė nė festat myslimane. Vetė Papa nėnshkruan njė deklaratė tė pėrbashkėt me Imamin Suprem tė Kajros "Vėllazėria njerėzore pėr paqen nė botė dhe bashkėjetesėn e pėrbashkėt".
    Pėr mė tepėr, nė Romė, paganėt, pėrfaqėsuesit e Islamit dhe Budistėt morėn pjesė nė lutjen ekumenike tė lartpėrmendur pėr paqe.
    Sot ėshtė mjaft e pėrshtatshme tė shtrohet pyetja jo nėse do tė krijohet njė fe e caktuar sinkretike, por nė lidhje me kushtet nėn tė cilat mund tė kryhet krijimi i saj. Dhe na duket se pėrgjigja pėr kėtė pyetje mund tė gjendet nė fjalėt qė Patriarku Bartholomeu dhe papa kanė thėnė ditėt e fundit.
    -Besimet e tjera: Janė pasuria e bijve tė tė njėjtit Zot?!

    Arsyeja kryesore pėr qėndrimin e Patriarkut Bartholomeu nė Romė dhe nė Vatikan ishte pjesėmarrja e tij nė tė ashtuquajturėn Takimi Ndėrkombėtar i Lutjes pėr Paqen.

    "Askush nuk shpėtohet vetėm - paqja dhe vėllazėria".

    Nė posterin e ngjarjes, sė bashku me patriarkun ekumenik tė Konstandinopojės, pjesėmarrėsit e tjerė "nė takim" ishin gjithashtu: Papa Franēesku, kreu i Komisionit Evropian Ursula von der Leyen, presidenti italian Sergio Mattarella, themeluesi i Komunitetit tė Sant 'Egidio Andrea Riccardi dhe Kapo Rabin i Francės Haїm Korsia.
    njė poster i Takimit Ndėrkombėtar tė Lutjes pėr Paqen "Askush nuk shpėtohet vetėm - paqja dhe vėllazėria"
    Ngjarja u organizua nga Komuniteti Katolik i Sant'Egidio-s .
    Kjo organizatė pozicionohet si njė organizatė laike e bamirėsisė dhe paqes, por, nė fakt, tani ėshtė e pėrfshirė mė aktivisht nė zhvillimin e dialogut midis katolikėve dhe tė krishterėve orthodhoksė si dhe nė dialogun ndėr-krishterė dhe ndėr-fetar. Pėr mė shumė se 30 vjet, komuniteti ka mbledhur pėrfaqėsues tė Kishave tė Krishtera dhe feve kryesore tė botės, personalitete politike dhe kulturore pėr "Lutjen pėr Paqen", e cila duhet tė dėshmojė pėr vlerat dhe aspiratat e pėrbashkėta tė tė gjithė njerėzve nė tokė.
    Nuk ia vlen tė diskutohet pėr dėshirėn e pjesėmarrjes sė episkopėve orthodhoksė nė ngjarje tė tilla. Mjafton tė kujtojmė Kanunin Apostolik 10, i cili ndalon lutjen me heretikė ("Nėse dikush lutet, qoftė edhe nė njė shtėpi private, me njė person tė ē'kishėruar , edhe ai duhet tė ē'kishėrohet "). Dhe dikush mund tė argumentojė se do tė jemi keqkuptuar nėse pėrfaqėsuesit e Kishės sonė nuk marrin pjesė nė njė "lutje" tė tillė ėshtė plotėsisht i papėrshtatshėm. Mbi tė gjitha, ju mund tė luteni nė kishėn tuaj, pa shkuar nė mes tė pazarit.
    Problemi ėshtė se pjesėmarrja nė nismat e "Komunitetit Sant'Egidio" e ēon Kishėn Orthodhokse jo vetėm nė zhvlerėsimin e doktrinės sė shpėtimit (e vetmja e Vėrtetė), por edhe nė njė aleancė me heretikėt, apostatėt dhe nė tė ardhmen e afėrt , me paganėt - njė bashkim i bazuar nė ndryshimin e vazhdueshėm tė "vlerave universale njerėzore" sesa nė mėsimet e Kishės pėr Krishtin. Rruga drejt kėtij bashkimi ėshtė njė kuptim i paqartė, amorf i "dashurisė" dhe "miqėsisė", mbi tė cilėn do tė ndėrtohet "Kisha e re" dhe mė vonė "feja e re".
    Feja nė shėrbim tė paqes dhe vėllazėrisė!

    Pėr shembull, gjatė fjalės sė tij nė shėrbesėn ekumenike tė lutjes, kreu i Fanarit tha qė fetė e tjera janė "... pasuria e fėmijėve tė Zotit". Pėr mė tepėr, duke iu drejtuar pjesėmarrėsve nė shėrbimin e lutjes, shumica e tė cilėve ishin katolikė, Patriarku Bartholomeu nuk tha asnjė fjalė nė lidhje me pendimin dhe as nuk la tė kuptojė qė tė ftojė pėrfaqėsuesit e Kishės Katolike Romane tė rishikojnė keqkuptimin e tyre tė dogmat e Kishės. Nė vend tė kėsaj, ai u pėrqendrua nė thirrjen e tyre "pėr miqėsi": "Sonte, vėllezėr dhe motra tė dashura, le tė ndajmė sė bashku shijen e kėsaj miqėsie dhe tė kėsaj dashurie qė Ai na ka ofruar me bollėk ..."
    Me sa duket, pėr Patriarkun Bartholomeu perceptimi i tij i "miqėsisė" dhe "dashurisė" ėshtė rruga qė tė ēon drejt unitetit me katolikėt: dhe vazhdon "Duke parė sytė tuaj, duke parė nė sytė qė shkėlqejnė nė kėtė Komunitet, ne mund tė shohim fruta tė bollshme tė pritura nga Zoti dhe ne gėzohemi sepse e perceptojmė dashurinė e Krishtit, sepse jetojmė miqėsinė e tė qenit tė gjithė dishepuj tė tij sepse tė gjithė ecim drejt shndėrrimit tonė nė tė. " Nė pėrgjithėsi, i gjithė ligjėrimi i Bartholomeut ka tė bėjė me dashurinė , pa asnjė aluzion pendimi dhe, nė parim, papa tha tė njėjtėn gjė pak mė vonė.
    Duke folur nė Bazilikėn e Santa Maria nė Aracoeli, Papa tha: "Vetėm dashuria ėshtė mėnyra e vetme e bashkimit tė plotė nė kungim midis nesh". Ēfarė do tė thotė Franēesku me kėtė fjalė?
    Ai shpjegon: "Sa mė shumė tė jemi tė lidhur me Zotin Jisu aq mė shumė do tė jemi tė hapur dhe" universalė" sepse do tė ndihemi pėrgjegjės pėr tė tjerėt. Dhe "tjetri" do tė jetė mėnyra pėr tė shpėtuar veten: secili tjetėr, ēdo qenie njerėzore, pavarėsisht nga historia e kredoja e besimit tė tij ”.
    Rezulton se rruga e shpėtimit qėndron nė shėrbimin shoqėror, nė shėrbimin ndaj tė tjerėve, nė njė ndjenjė hapjeje dhe "universaliteti" ndaj tė gjithėve.
    Nė tė njėjtėn ditė, menjėherė pasi u lut nė Bazilikėn e Santa Maria nė Aracoeli, papa foli nė Piazza del Campidoglio pėr tė deklaruar se "ne duhet tė njohim hapin e frytshėm nė dialogun midis feve. Kjo ėshtė njė shenjė e shpresės qė na shtyn tė punojmė sė bashku si vėllezėr: si vėllezėr ”. Sipas tij, "fetė janė nė shėrbim tė paqes dhe vėllazėrisė".

    Padyshim, ēdo person fetar ėshtė pėr paqen! Nė kėtė kuptim, krishterimi ėshtė feja mė paqėsore dhe vetėm nė krishterim paqebėrėsit quhen tė bekuar.
    Por a mund tė pėrcaktohet lufta pėr paqe si objektivi kryesor i fesė nė pėrgjithėsi dhe i krishterimit nė veēanti?
    Pėr mė tepėr, papa beson nė faktin se "Asnjė popull, asnjė grup shoqėror nuk mund tė arrijė paqe, tė mirė, siguri dhe lumturi vetėm ...
    Le tė kujtojmė se askush nuk mund tė shpėtohet vetėm, se ne mund tė shpėtohemi vetėm sė bashku. vėllazėria, e cila lind nga vetėdija pėr tė qenė njė njerėzim i vetėm, duhet tė depėrtojė nė jetėn e popujve, komuniteteve, sundimtarėve, forumeve ndėrkombėtare.
    Kėshtu lind vetėdija se ne mund tė shpėtohemi vetėm sė bashku, duke u takuar, negociuar, braktisur luftėn, pajtuar, moderimi i gjuhės sė politikės dhe propagandės, zhvillimi i rrugėve konkrete pėr paqen ".
    *****

    Enciklika e Papės: Njė Kurorė e Doktrinės Sociale?

    Me fjalė tė tjera, pėr papėn, detyra kryesore e fesė ėshtė tė krijojė kushtet e nevojshme pėr njė jetė tė lumtur nė tokė. Fjala "shpėtim" ėshtė pėrdorur nga ai ekskluzivisht nė njė kuptim biologjik - si zgjatja mė e madhe e viteve tė kaluara nga njeriu nė tokė. Nuk flet pėr fatin e vdekjes sė njė personi, nuk flet pėr mėnyrėn e shpėtimit tė shpirtit tė tij, nuk thotė se ky ėshtė qėllimi i Kishės dhe i besimit tė krishterė nė tėrėsi.
    Jo, ai flet vetėm pėr vėllazėrinė tokėsore dhe pėr tė mirat tokėsore. Prandaj a ka ndonjė ēudi qė Franēesko tė vlerėsohet nga masonėt pėr njė pozicion tė tillė?
    Njė gjė tjetėr ėshtė e ēuditshme: qė njė pozicion i tillė gjen mbėshtetje tė plotė nga Patriarku Bartholomeu, i cili e konsideron enciklikėn e fundit tė papės, "Vėllezėr tė gjithė", si "kurora e doktrinės shoqėrore".
    Sidoqoftė, sipas episkopit Savva (Tutunov) i Kishės ruse, thelbi i enciklikės ėshtė "globalizmi social". Sipas vėzhgimit tė arsyeshėm tė episkopit Savva, "Vėllezėr tė gjithė" ėshtė "nė pėrgjithėsi, njė traktat politik interesant, por i diskutueshėm, qė i referohet formalisht Ungjillit dhe duke iu pėrshtatur shijeve moderne tė sė majtės liberale, ėndrrave tė reja pėr ndėrtimin e njė bote tė drejtė. ".
    Duke rėnė dakord me kėtė karakteristikė tė episkopit rus, shtojmė se ky dokument papal duhet tė perceptohet nė dritėn e gjithēkaje qė po ndodh sot - pandemisė, politikės sė emigracionit, Bashkimit Evropian (nuk ėshtė rastėsi qė ata e ftuan kreun e Komisionit Evropian nė " Lutje pėr Paqen"), lėvizjes protestuese nė Shtetet e Bashkuara dhe Evropė, deklarata mbi mbėshtetjen pėr personat LGBT.
    E gjithė kjo sė bashku krijon vėrtet njė doktrinė tė re shoqėrore tė Kishės Katolike Romane, e ndryshme nė shumė aspekte nga ajo qė Kisha ka predikuar pėr mijėvjeēarė.

    Prandaj, ėshtė e mundur ta quash atė "kurorė" vetėm nė rast se refuzohet aksioma, sipas sė cilės misioni i Kishės ėshtė tė sjellė njė person nė mbretėrinė e Zotit, nė unitet me Krishtin. Dhe ėshtė shumė e trishtueshme qė patriarku orthodhoks i qytetit dikur tė lavdishėm tė Kostandinit tė madh e harron kėtė.
    Sidoqoftė, ka shumė tė ngjarė qė ai nuk harron, por merr pjesė nė njė "projekt" ku qėllimi kryesor i tė cilit ėshtė krijimi i njė feje sinkretike. Baza do tė jetė pikėrisht ai kuptim i "dashurisė" dhe "vėllazėrisė" qė u shpreh nė kėto ditė nė Romė. Sipas kėtij projekti, feja nuk ėshtė asgjė tjetėr veēse njė shtojcė shoqėrore e krijuar pėr tė ndihmuar nė pėrmirėsimin e jetės sė shoqėrisė. Dhe fakti qė nevojat e shoqėrisė po ndryshojnė vazhdimisht sugjeron se kjo fe sinkretike do tė ndryshojė gjithashtu - si nga aspekti i gjuhės (mbani mend fjalėt e papės nė "gjuhė mė tė moderuar") dhe sa i pėrket formės. Do tė ndryshojė derisa tė bėhet e qartė se njerėzimi duhet t'i pėrkulet "shpėtimtarit" tė tij.
    - Qė do tė vijė..., "nė vend tė" Krishtit.





    PS:

    * - Campidoglio ( i njohur si Capitolium ), njė ndarje e kėsaj kodre njihet si; la Rupe Tarpea, ishte vendi nga ku flaknin tradhtarėt qė ishin tė dėnuar me vdekje. Pėr shkak tė vendndodhjes sė kėsaj rrėpire prej graniti duke pėrfunduar drejt lumit Tiber, aty pranė dikur ishte akropoli i qytetit.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

Faqja 12 prej 13 FillimFillim ... 210111213 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •