Close
Faqja 12 prej 12 FillimFillim ... 2101112
Duke shfaqur rezultatin 221 deri 235 prej 235
  1. #221
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,205
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Italia jugut-

    Pulia, guvernatori Emiliano falėnderon Patriarkun Kirill pėr 8 ton material mjekėsor


    Kisha Orthodhokse Ruse iu pėrgjigj pozitivisht kėrkesės sė autoriteteve rajonale tė Pulies, duke i dorėzuar 8 ton materiale mjekėsore Mbrojtjes Civile tė rajonit pėr t'u marrė me koronavirusin.
    Guvernatori i Pulies, Mikele Emiliano, shprehu mirėnjohjen e tij ndaj Patrikut Kirill tė Moskės dhe tė gjithė Rusinė pėr dhurimin e rreth 8 tonėve materiale mjekėsore qė do tė pėrdoren pėr t'u pėrballur me COVID-19.
    "Miqėsia, thuhet, ėshtė parė nė raste nevoje dhe Patriarku Kirill nuk e mohoi mbėshtetjen e tij pėr Rajonin e Pulies dhe qytetin e Barit, i cili strehon varrin e Shėn Nikollės.
    Ne e kėrkuam atė ndihmė dhe ne i thamė qė situata ishte e vėshtirė, se kishim nevojė pėr pajisje dhe maska mbrojtėse personale.
    Dhe patriarku u pėrgjigj menjėherė me njė letėr tė bukur dhe sot me kėtė dhuratė tė rėndėsishme ", thuhet nė tekstin, nė tė cilėn shohim mbėrritjen e kamionėve me ndihmė nga mbrojtja civile rajonale.
    Mė nė fund, guvernatori i Pulies, pėrfundoi fjalimin e tij duke theksuar miqėsinė midis popullit rus dhe atij puliez.
    "Puliezėt do tė jenė gjithmonė nė gjendje tė mbėshteten nė kėtė lidhje, sepse kjo ėshtė natyra e popullit rus dhe kjo ėshtė miqėsia jonė."

    Nė fillim tė muajit prill guvernatori i Pulies Mikele Emiliano kishte botuar njė post nė faqen e tij nė Facebook, nė tė cilėn ai dėshironte tė shprehte gjithė mirėnjohjen e tij pėr disa furnizime tė mbėrritura nga Rusia
    nė kontekstin e ndihmave humanitare nga Moska nė Itali pėr tė pėrballuar pasojat e epidemisė Covid-19.


    Burimi: sputniknews.com
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 27-04-2020 mė 17:14
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  2. #222
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,205
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    NJE MITROPOLIT GREK RIHAP KISHAT PERBALLE HIPOKRIZISE SE QEVERISE.
    .-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.

    Ndėrsa nė botė episkopatet e shumė Kishave pajtohen me autoritetet shtetėrore pėr zbatimin e masave pėr rihapjen e vendeve tė adhurimit, njė pėrjashtim ėshtė regjistruar nė Greqi.
    Mitropoliti Theoklitos (Lambrinakos nė foto ) nė Stagoi ( Kalambaka ) dhe Meteora, nxori nė pah standardet e dyfishta tė kryeministrit Kyriakos Mitsotakis.
    Tė Shtunėn mė 25 Prill, Kryeministri doli nė rrugė me shumė njerėz pėr njė koncert nė natyrė nė Athinė, dhe tė nesėrmen Mitropolitani tha:

    “Ne iu bindėm shtetit pėr tė garantuar sigurinė e tė gjithėve; morėm masa, mbyllėm kishat, heshtėm kėmbanat.
    Por dje pamė qė ata qė i kėrkuan kėto kufizime, tė udhėhequr nga kryeministri, u mblodhėn me njerėz tė njė mendje dhe shumė tė tjerė pėr tė dėgjuar muzikė ”.

    Mitropoliti Theoklitos theksoi se koncerti u zhvillua pa masa sigurie ose distancim shoqėror,
    ndėrsa Kisha duhej tė "numėronte besimtarėt e saj nė gishta".
    Standarde tė tilla tė dyfishta nuk duhet tė tolerohen, meė tej Mitropoliti shton;

    "Kjo ėshtė arsyeja pse ne po hapim kishat tona duke filluar nga sot, dhe kushdo qė dėshiron tė hyjė mund ta bėjė kėtė."


    Burimi http://www.ortodossiatorino.net/
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 29-04-2020 mė 11:56

  3. #223
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,205
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    MOSKA KA ME SHUME SE 200 KISHA KUSHTUAR NE NDER TE SHEN NIKOLLES.
    JA DISA PREJ TYRE....




    Shėn Nikolla ėshtė njė nga shenjtėt mė tė dashur dhe mė tė nderuar nė Rusi.
    Vetėm nė Moskė, gjenden mė shumė se 200 kisha kushtuar shėn Nikollės.
    Dhe ky numri i madh i kishave tė Moskės kushtuar kėtij shenjtori dėshmon pėr rėndėsinė qė ka nė Kishėn Orthodhokse Ruse.
    Me kėtė galeri fotografish do tė dėshironim t'i ēonim lexuesit nė njė pelegrinazh nė kishat e Shėn Nikollės nė Moskė. Meqenėse ka kaq shumė, ato shpesh kanė emra tė zgjatur qė specifikojnė emrin e vendit ose lagjes ku ndodhet kisha.
    Nė Moskėn e vjetėr shumica e kishave ishin prej druri, por zjarret dhe moti i keq shkatėrruan shumicėn e tyre dhe nė vend tė tyre u ndėrtuan kisha prej guri. Dekadat e egra tė fillimit tė sundimit Sovjetik shkaktuan dėme tė mėdha ose shkatėrrim tė plotė nė shumė kisha,
    dhe ato kushtuar Shėn Nikollės nuk u kursyen. Por aty ku ėshtė e mundur, besimtarėt e Moskės kanė rivendosur kishat qė do tė shihni nė kėtė turne fotografish.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 15-06-2020 mė 15:54

  4. #224
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,205
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.




    Manastiri i shėn NIkollės nė edinovertsi. 1873-1878.




    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca05.jpg

Shikime: 158

Madhėsia:  37.7 KB



    Kisha e shėn Nikollės nė Ismailovo. E vitit 2000 . Ndėrtuar nė arkitekturėn e stilit Rusisė Veriore.





    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca06.jpg

Shikime: 160

Madhėsia:  41.9 KB



    Kisha e shėn Nikollės nė Pokrovskij. 1765-1766
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  5. #225
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,205
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca07.jpg

Shikime: 158

Madhėsia:  78.4 KB


    Kisha e shėn Nikollės nė varrezat nė Rogozhskij. E vitit 1776.



    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca08.jpg

Shikime: 160

Madhėsia:  54.0 KB


    Kishėza ose Kapela kushtuar shėn Nikollės, nė varrezat e Shpėrfytyrimit. 1805.




    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca09.jpg

Shikime: 159

Madhėsia:  51.1 KB


    Kisha e shėn Nikollės ngritur nė vitet 1900-1903




    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca10.jpg

Shikime: 159

Madhėsia:  59.6 KB


    Kisha e shėn Nikollės nė Golutvin. Eshtė ndėrtuar ndėr vitet 1686-1692 .
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  6. #226
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,205
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca11.jpg

Shikime: 160

Madhėsia:  51.6 KB



    Kisha e shėn Nikolls nė Zajatsk. Ndėrtuar prej guri nga viti 1749-1759.
    Kisha e vjetėr mė parė prej druri ishte e vitit 1652.




    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca12.jpg

Shikime: 161

Madhėsia:  43.7 KB


    Kisha e shėn Nikolls nė Kuznetsij. Nė fllim kisha ishte prej guri e ndėrtuar nė vitin 1681
    Mė pas u rindėrtua nė 1805. Aty gjenden edhe lipsanėt e shėn Nikolla nga Bari.








    Kisha e shėn Nikollės nė Pyzhy, e vitit 1672. Kisha mė parė nė dru ishte e shekullit XVI .
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  7. #227
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,205
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca14.jpg

Shikime: 158

Madhėsia:  38.3 KB


    Kisha e shėn Nikollės nė Tolmaki. Ka tė dhėna pėr tė qe nga viti 1625, ku mė pas u ndėrtua prej guri nė vitin 1697.
    Eshtė restauruar krejtėsisht nė vitin 1993 dhe nė tė gjendet njė nga ikonat mė me vlerė tė Rusisė, ajo e Nėnės sė Zotit e Vladimirit.



    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca15.jpg

Shikime: 162

Madhėsia:  51.1 KB



    Kisha e shėn Nikolls nė Bersenevka e vitit 1656. E restauruar nė vitin 1970.








    Kisha e shėn Nikolls nė Kotelniki . Bėhet fjalė pėr ekzistencn e saj qė nė 1635.
    Ndėrtuar nė vend tė saj prej guri nė vitet 1822-1824.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  8. #228
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,205
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca17.jpg

Shikime: 158

Madhėsia:  53.0 KB



    Kisha e shėn Nikolls nė Bolvanovka, nė afėrsi tė Taganskij.
    Tė dhėnat e para janė qė nė 1632 , dhe struktura aktuale ėshtė ndėrtuar nė 1697 dhe nė 1712.




    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca18.jpg

Shikime: 161

Madhėsia:  44.6 KB



    Kisha e shėn Nikollės “Podkopaj” ( dmth e gėrrmuar poshtė )
    Citohet pėr tė parėn herė nė fund tė shek. XV . Nė vitet 30 u shėndėrrua nė fabrikė plastike .
    U rikthye nė kishė nė vititn 1991.




    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca19.jpg

Shikime: 161

Madhėsia:  59.0 KB




    Kisha e shėn Nikollės nė rrugėn Tverskaja , e vititeve 1914-1916.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  9. #229
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,205
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca20.jpg

Shikime: 158

Madhėsia:  40.6 KB


    Kisha e shėn Nikollės nė gardėn ushtarake nė Solomennaja. 1996-1997.




    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca21.jpg

Shikime: 155

Madhėsia:  45.6 KB



    Kisha e shėn Nikollės nė Rzhavki. Kishė e ndėrtuar me tulla e viteve 1800-1828.




    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca22.jpg

Shikime: 155

Madhėsia:  49.8 KB



    Kisha e shėn Nikollės nė manastirin e shėn Nikolla Perervinskij, 1696-1697.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  10. #230
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,205
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca23.jpg

Shikime: 160

Madhėsia:  48.0 KB



    Kisha e shėn Nikollės nė Saburovo. E vitit 1595.








    Kisha e shėn Nikollės nė Studentsa, Midis viteve 1672 dhe 1702 .





    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca25.jpg

Shikime: 157

Madhėsia:  44.3 KB



    Kisha e shėn Nikollės nė Troekurovo. Nė 1699-1706
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  11. #231
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,205
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca27.jpg

Shikime: 159

Madhėsia:  51.8 KB


    Kisha e shėn NIkollės nė Khamovniki. 1679-1682.




    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca28.jpg

Shikime: 163

Madhėsia:  45.8 KB



    Kisha e shėn Nikollės gjithnjė nė Khamovniki, po e viteve 1679-1682.









    Kisha e shėn Nikollės nė Shēepi. 1686.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  12. #232
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,205
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.




    Kisha e shėn Nikollės nė varrezat nė Danilov.




    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca02.jpg

Shikime: 160

Madhėsia:  65.3 KB



    Kisha e shėn Nikollės nė Zvonari e shek. XVI. Ndėrtimi prej guri mban datėn 1657.




    Emri:  chiese_san_Nicola_Mosca03.jpg

Shikime: 159

Madhėsia:  58.3 KB



    Kisha e shėn Nikollės nė Kleniki e vitit 1657, u ndėrtua nė gur qė nė fillim.






    Burimi: Parrocchia ortodossa Torino
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  13. #233
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,205
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Deklaratė e re e Kryepiskopit Anastas rreth Kishės sė Shėn Sofisė
    (18 korrik 2020, Gazeta Ta Nea).

    Fyerje qė i bėhet si Krishterimit ashtu dhe Islamit


    Vendimi i pakthyeshėm i Turqisė rreth Shėn Sofisė nuk ėshtė vetėm
    njė lloj “xhihadi” (luftė e shenjtė) kulturor, veēanėrisht sot kur ēdo lloj xhihadisti
    dėnohet ndėrkombėtarisht nga tė gjithė,por ėshtė njė fyerje si ndaj Krishterimit ashtu dhe ndaj Islamit.
    Bėnė xhami kishėn e mrekullueshme tė Krishterimit tė pandarė dhe po pėrpiqen tė mbulojnė fytyrėn e saj shumė tė bukur
    dhe tė zhvlerėsojnė ikonat e mrekullueshme tė saj, sytė e saj shprehės.
    Par mė tepėr, po pėrurojnė edhe njė lloj xhamie krejt tė pazakontė pėr pėr Islamin klasik, me ikona tė krishtera tė mbuluara,
    tė cilat brenda “heshtjes elokuente” tė tyre, nuk reshtin sė dėshmuari tė vėrtetėn e krishterė.
    Nuk e di nėse ka ndonjė vend islamik lutjeje tė ngjashėm nė botė. Intrasigjenca e autoriteteve turke
    nėnvizon atė qė theksojmė gjatė dhjetėvjeēarėve tė fundit: Dhuna nė emėr tė fesė dhunon shenjtėrinė e vetė fesė.
    Dhe askush, sado i fuqishėm dhe i madh tė mendojė se ėshtė, nuk ka tė drejtė ta pėrbuzė kėtė tė vėrtetė mbarėnjerėzore.

    * Fortlumturia e Tij, Kryepiskopi i Tiranės, Durrėsit dhe i Gjithė Shqipėrisė, Anastasi, ėshtė anėtar nderi i Akademisė sė Athinės,
    Profesor Emeritus i Historisė i Universitetit Kombėtar Kapodistrian tė Athinės dhe President Nderi i “Konferencės Botėrore tė Feve pėr Paqe”.


    Burimi: orthodoxalbania.org
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  14. #234
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,205
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    "KREUT TE ORTHODHOKSISE" A I DUHET TE MBROJE VENDET E SHENJTA ?



    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  15. #235
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,205
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Fuqia turke e ka shndėrruar Hagia Sofinė, ngs njė vend tė shenjtė tė Kishės Orthodhokse, nė njė xhami. Pse Patriarku Bartholomeu, "kreu i Orthodhoksisė", nuk bėn asgjė pėr ta parandaluar kėtė?
    Hagia Sofia nė Stamboll, vendi kryesor i shenjtė i Kishės sė Kostandinopojės, ėshtė bėrė edhe njė herė xhamia Hagia Sofia. Turqit gėzohen, krishterimi ėshtė nė zi.
    Mė 24 korrik, nė kishė u mbajt shėrbimi i parė mysliman, nė tė cilin mori pjesė Presidenti Rexhep Erdogan. 350,000 njerėz morėn pjesė. Pėr herė tė parė kėtė vit nė Hagia Sofia, muslimanėt festuan gjithashtu njė nga festat mė tė mėdha islamike, Bajramin.

    Kisha e Hagia ( Shėn ) Sofisė u ndėrtua nė 537 pėr t'u bėrė menjėherė njė vend i shenjtė unik nė botėn orthodhokse. Ishte vizita e ambasadorėve tė Princit Vladimir nė Liturgjinė hyjnore nė Hagia Sofinė qė u bė njė faktor vendimtar nė adoptimin e Krishterimit tė Principatės ruse tė Kievit.
    Nė 1453, pasi osmanėt morėn Kostandinopojėn, kisha e Hagia Sofisė u shndėrrua nė xhaminė Hagia Sofia dhe mbeti nė kėtė gjendje deri nė vitin 1934, kur presidenti i parė i Turqisė, Kemal Atatürk, nxori njė dekret pėr shndėrrimin e Hagia Sofisė nė njė muze. Dhe tani, 86 vjet mė vonė, ky dekret ėshtė pėrmbysur dhe njė lutje muslimane dėgjohet pėrsėri nė vendin e shenjtė Orthodhoks.
    Vendimi aktual nga autoritetet turke ka shkaktuar njė stuhi protestash. Disa vende evropiane, sė bashku me Departamentin e Shtetit tė SHBA, i kanė kėrkuar Turqisė tė revokojė vendimin e saj; tė tjerė thonė se shndėrrimi i Hagia Sofisė nė njė xhami ėshtė njė ēėshtje e brendshme turke. Por tė gjitha kėto diskutime nuk mund tė ndryshojnė mė asgjė. Turqit kanė marrė vendimin e tyre.
    Por lind pyetja: a ishte vėrtet e pamundur tė mos bėhej asgjė pėr tė parandaluar shkatėrrimin e vendit tė shenjtė tė botės orthodhokse? Kjo pyetje i drejtohet kryesisht Patriarkut Bartolomeu, pėr tė cilin kisha e Shėn Sofisė ėshtė njė simbol i Kishės sė Kostandinopojės.
    Mbi tė gjitha, tani, gati 600 vjet pas rėnies sė Perandorisė Bizantine, Patriarkana e Kostandinopojės nuk ka asnjė arsye tė qėndrojė mė nė Stamboll. Asnjė arsye tjetėr pėrveē Hagia ( Shėn )Sofisė. Ky vend i shenjtė ėshtė pothuajse e vetmja gjė qė lidh Kishėn e Kostandinopojės me tė kaluarėn e lavdishme tė Perandorisė sė Krishterė, pasi orthodhoksėt nė Stamboll tani pėrbėjnė njė pėrqindje prej njė nė dhjetė mijė tė popullsisė sė pėrgjithshme tė qytetit.
    "Njė kryeprift i tillė vėrtet i plotėson nevojat tona"?
    Ne tė gjithė e dimė se nė ēfarė mase Patriarku Bartholomeu ėshtė njė figurė aktive ndėr mediat. Ai komunikon rregullisht me politikanėt kryesorė nė botė, lufton pėr tė ruajtur shėndetin e klimės sė Tokės dhe madje merr pjesė nė forume ekonomike globale ku takohen njerėzit mė tė pasur nė botė. Ishte konsistente tė pritej qė ai tė ndėrmerrte veprimet mė energjike pėr tė mbrojtur vendin e tij tė shenjtė: mund tė ishin deklarata tė ashpra proteste kundėr autoriteteve turke, kėrkesa pėr mbėshtetje nga presidentėt e shteteve tė mėdha dhe krerėt e kishave lokale, mė nė fund - procesione tė Kryqit pėrgjatė rrugėve tė Stambollit, lutje pėr Hagia Sofinė.
    Mbi tė gjitha, bisedimet pėr shndėrrimin e Hagia Sofisė nė njė xhami kishte vazhduar pėr njė kohė tė gjatė. Presidenti turk Rexhep Erdogan ka bėrė deklarata pėrkatėse pėr disa muaj. Gjatė kėsaj kohe ishte e mundur tė vendosej njė lėvizje e fuqishme proteste nėpėr botė. A do ta kishte nxitur Erdoganin qė tė revokojė vendimin e tij? Ėshtė e vėshtirė tė thuhet , por me siguri do tė kishte ndikuar.
    Sidoqoftė, nuk u ndoq asnjė procesion Kryqi, asnjė shėrbim lutjeje dhe madje as njė protestė e vetme nga Patriarku Bartholomeu. Gjatė gjithė kėsaj kohe, udhėheqėsi i Fanarit mbeti plotėsisht i heshtur. Dhe vetėm dy javė para ndryshimit tė statusit tė Hagia Sofisė, patriarku vuri nė dukje me kohė se ishte i zhgėnjyer nga kjo ngjarje e pashmangshme. Dhe njė javė mė vonė, ai tha se Hagia Sofia ėshtė njė vend takimi dhe solidariteti midis Krishterimit dhe Islamit. Ky ėshtė mė shumė se njė pozicion i ēuditshėm nga ana e njė patriarku i cili ėshtė i privuar nga vendi kryesor i shenjtė i Kishės sė tij.
    "Primati i Orthodhoksisė" ėshtė i pikėlluar nga fakti se Hagia Sofia ėshtė shndėrruar nė njė xhami.

    Por si kėshtu? Mbi tė gjitha, udhėheqėsi i Fanarit promovon me forcė tezėn nė botė se ai ėshtė mbi tė gjithė Orthodhoksinė. Le tė kujtojmė fjalėt e tij: "Orthodhoksia nuk mund tė ekzistojė pa Patriarkanėn Ekumenike ... Nėse Patriarkana Ekumenike ... largohet nga skena ndėr-orthodhokse, Kishat lokale do tė bėhen" si dele pa barinjtė e tyre ".
    Por a mundet "njė bari, pa tė cilin kishat lokale nuk mund tė ekzistojnė", tė ketė frikė, kur para syve tė tij, ka njė pėrdhosje kundėr vendit kryesor tė shenjtė tė Orthodhoksisė? Nė fund tė fundit, Hagia Sofia nuk i pėrket vetėm Fanarit, ajo ėshtė perla e gjithė botės orthodhokse.
    A ka nevojė Kisha pėr njė bari tė tillė?
    Dhe nga ēfarė konsiston shėrbesa e tij, pėrveē vetė ekzaltimit dhe pretendimeve pėr fuqi absolute mbi primatėt e tjerė? Cilat veprime tė patriarkut i mbėshtesin kėto pretendime ?
    Tashmė i vetėdijshėm pėr pėrdhosjen e afėrt tė Hagia Sofisė, patriarku, sė bashku me autoritetet, me bindje feston pėrvjetorin e grushtit tė shtetit tė dėshtuar tė Turqisė nė 2016 - njė grusht shteti pėr tė cilin ai akuzohet nga mediat turke. A mund tė paktėn tė largohej nga njė poshtėrim i tillė?
    Sigurisht, mund tė supozojmė se Patriarku Bartholomeu ka frikė nga zemėrimi i autoriteteve turke. Por si mund tė shfaqet ky zemėrim tani, nė shekullin XXI? Nė njė lloj sanksionesh ekonomike, njė dėbim nga vendi? A mund tė ketė frikė prej kėtyre gjėrave njė murg qė ka hequr dorė nga bota dhe i ka kushtuar jetėn Zotit?

    Ka shumė shembuj nė histori tė dėshmorėve qė kanė vuajtur rėndė pėr besimin e tyre nė duart e monarkėve tė kėsaj bote. Midis tyre ishin edhe patriarkė, pėrfshirė ata tė Kostandinopojės.
    Nė 705, patriarku Kaliniku, i kanonizuar mė pas nga Kisha e Kostandinopojės, u verbua dhe u muros i gjallė nga perandori Justiniani II pėr protestat kundėr shtypjes sė klerit.
    Nė 1821, Shėn Gregori V, patriark i Kostandinopojės, u var nga turqit nė portat e Patriarkanės pėr mbėshtetjen e grekėve tė Turqisė.
    Nė 1599, hieromartiri Niqifori, locum tenens ( mėkėmbės ) i fronit tė Kostandinopojės, u martirizua nga katolikėt nė Konfederatėn Polako-Lituaneze pėr mbrojtjen e besimit orthodhoks.
    Dhe ne tė gjithė e dimė fatin e Shėn Johan Kryzostomit, i cili u pėrjashtua nga Kostandinopoja nga perandori Arkadiu dhe vdiq nė internim.
    Secili nga kėta dhe shumė priftėrinj tė tjerė tė martirizuar mund tė zgjidhnin nėnshtrimin para autoriteteve ose tė paktėn tė heshtnin. Por ata vepruan ndryshe.
    Sidoqoftė, ndoshta tani janė thjesht kohė tė tjera, dhe ndoshta nuk ėshtė e ligjshme tė rezistojnė autoritetet e Kishės moderne? Mbase ėshtė e domosdoshme tė bindemi dhe tė pranojmė me pėrulėsi ēdo veprim anti-kishtar tė pushtetarėve?
    Jo. Kohėt janė gjithmonė tė njėjta. Dhe peshkopėt ose mbrojnė Kishėn e Krishtit ose mbrojnė rehatinė dhe komoditetin e tyre nė kėtė botė. Nuk ka nevojė tė shkojmė larg boll tė shikosh ngjarjet e Malit tė Zi dhe Ukrainės.
    A i kanė zemėruar peshkopėt modernė politikanėt?
    Mitropoliti Amfilohije, kreu i mitropolisė malazeze tė Kishės serbe, ka gjashtė muaj qė drejton protestat kundėr veprimeve tė autoriteteve lokale, tė cilat synonin tė largonin kishat nga besimtarėt. Podgorica pret lutje, shėrbime ndėrmjetėsuese dhe procesione proteste dy herė nė javė, ku marrin pjesė dhjetėra mijėra malazezė orthodhoks. Mitropoliti Amfilohije ėshtė i rreptė me qeverinė, duke e quajtur drejtpėrdrejt atė njė qeveri pa-zot dhe nuk ėshtė i penguar nga asnjė pėrndjekje, megjithėse ai tashmė ka pėsuar persekutime tė ndryshme dhe marrje nė pyetje nėpėr komisariatet.
    Mund tė kujtohet gjithashtu Fortlumturia e Tij Onufri me peshkopėt e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, tė cilin Poroshenko e ka detyruar me forcė tė bashkohet me kishėn e tij tė rreme, "Kisha Ortodokse e Ukrainės". Megjithė presionin e fortė tė autoriteteve, marrjen nė pyetje nė SBU dhe paligjshmėrinė e aktivistėve, asnjėri prej tyre nuk u tėrhoq, por ata vazhduan tė mbronin Kishėn e tyre.
    Patriarku Bartholomeu ka njė taktikė tė ndryshme nė trajtimin e tė fuqishmėve tė kėsaj bote. Gjatė gjithė jetės sė tij ai ka krijuar marrėdhėnie me politikanė pėr tė ēuar mė tej interesat e tij me ndihmėn e tyre. Dhe kjo ka funksionuar mjaft herė.
    Nė vitin 2018, kreu i Fanarit bėri njė aleancė me Poroshenkon dhe me mbėshtetjen e plotė tė Shteteve tė Bashkuara, me tė drejtėn e forcės, u pėrpoq tė privatizonte Kishėn nė Ukrainė.
    Nė vitin 2020 u zhvillua situata e kundėrt. Tashmė u shndėrrua Hagia Sophia nė njė
    xhami, autoritetet turke vepruan me tė drejtėn e forcės. Fanari ishte nė rolin e partisė sė dobėt kėsaj rradhe. Ish-aleatėt nuk e ndihmuan. Njė delegacion amerikan i udhėhequr nga ambasadori, i shoqėruar nga njė imam, vizituan xhaminė Hagia Sofia mė 29 korrik dhe nuk shprehen pakėnaqėsi.
    Ėshtė domethėnėse qė logjika e turqve nė kėtė rast ishte shumė e ngjashme dhe identike me logjikėn e Fanarit. Ashtu siē Patriarku Bartholomeu anuloi njė dekret 300-vjeēar pėr statusin e Kishės sė Kievit, Erdoğani anuloi dekretin e Ataturkut pėr ndryshimin e statusit tė Hagia Sofisė nga xhamia nė muze.
    Situata e Shėn Hagia Sofisė ka treguar edhe njė herė se Patriarku Bartholomeu, duke krijuar njė aleancė me disa politikanė dhe duke u zvarritur pėrpara tė tjerėve, mendon dhe sillet si njė politikan vetė.
    Por Kisha nuk i pranon kategoritė e pushtetit, intrigat dhe pėrfitimet e pėrdorura nga politikanėt. Ligji i dashurisė dhe sė vėrtetės vepron nė Kishė. Tė dyja Kishat, ajo e Ukrainės dhe ajo Ruse nė ēėshtjen e Hagia Sofisė kanė dėnuar pa rezerva veprimet e autoriteteve turke. Katedralja ėshtė ndėrtuar si njė kishė orthodhokse dhe aty duhet tė kryhet Liturgjia !
    Fort Lumturia e Tij Onufrij: "Ne lutemi qė Zoti ta kthejė atė (kishėn e Shėn Sofisė ed.). Ne nuk sekuestrojmė xhamitė dhe nuk do tė donim qė askush t'i sekuestronte kishat tona".
    ** *
    Nėse Orthodhoksia do tė ishte e bashkuar, nėse Patriarku Bartholomeu do tė kishte vepruar si bari i mirė dhe jo si politikan, do tė ishte plotėsisht e mundur qė Katedralja e Shėn Sofisė tė mund tė mbrohej.
    Por koha shkon, politikanėt dhe peshkopėt ndryshojnė vijnė e hikin. . Kjo faqe e historisė gjithashtu do tė kthehet.
    Grekėt kanė mbajtur njė legjendė qė nė ditėn e kapjes sė Kostandinopojės, kur turqit u futėn nė katedrale, Liturgjia Hyjnore ishte nė proces dhe prifti me dhuratat e shenjta po drejtohej popullit. Atėherė njė pjesė e murit tė shenjtėrores u hap dhe mbuloi priftin, i cili do tė mbetet atje derisa kisha tė rikthehet tek orthodhoksėt.
    Dhe ne besojmė se vendi i lashtė i shenjtė i Orthodhoksisė jo vetėm qė do tė ēlirohet nga muslimanėt nė kohėn e duhur. Liturgjia Hyjnore do tė rifillojė atje, ku ėshtė ndėrprerė nė 1453 nga njė turmė pushtuese osmanė, dhe kulti orthodhoks do tė mbahet nė Hagia Sofinė deri nė fund tė kohėrave.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

Faqja 12 prej 12 FillimFillim ... 2101112

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •