Close
Faqja 11 prej 13 FillimFillim ... 910111213 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 201 deri 220 prej 244
  1. #201
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,217
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Po tė kisha mundėsi e tė shkruaja…
    Me njė ironi qė mė ther nė shpirt, ngjarjet e Ukrainės do ti pėrmblidhja nė njė vėllim me titull ;
    “ Tragji-komedia ” ku elementi dominues ėshtė dramaticiteti qė po kalon populli besimtar ukrainas …
    Autori : patriarku nga Stambolli Bartholomeu
    Aktorėt kryesorė : Vjatosllavi – kreu i kishės “greko-katolike” ose siē njihet ndryshe “Uniate”.
    “Patriarku” Filaret Denishenko – kreu i “kishės orthodhokse tė Ukrainės” tė ē’kishėruar si ai dhe kisha e tij, edhe nga vet Bartholomeu (pėrpara krizės).
    Makarij Dumenko – kreu i “Patriarkanės sė Kievit “ , pa vazhdimėsi apostolike si ky edhe “kisha” e tij. ( kjo dihet botėrisht).
    Ish-presidenti uniat Petro Poroshenko, qė elektorati e fundosi me shpėrblimin qė meritoi (mbi 70% e votuesve, kundėr…! ). Uniat pėr faktin se ka kaluar ne kungim me kishėn “greko-katolike” ,
    gjė qė sjell automatikisht pėrjashtim nga Kisha jonė.
    Skena kryesore - Vendi i ngjarjeve – Ukraina…, por jo vetėm , pasi ka njė larmi prapaskenash qė shpesh kapėrcejnė kontinentin tonė…, e kush ėshtė me dhunti natyrare mundet me intuitė tė shohė atė qė unė nuk jam nė gjendje ta pėrshkruaj…
    Kėto dy rrjeshtat sipėr, m’u dukėn si tė detyrueshme, si parashtesė lehtėsuese pėr atė lexues qė nuk ka ndjekur situatėn e trishtueshme ukrainase.
    Por qė sa ndodh nė Ukrainė, na itereson nė kuptim tė trefishuar, e para pasi jetojmė jo shumė larg nga “atdheu i ēernobilit”, por edhe globalizimi na e bie nė derė te shtėpisė padashur,
    kryesorja , na duhet pasi bėhet fjalė ē’po ndodh dhe nga po vete anija e Orthodhoksisė.
    Po i shkėputen pjesė ? Apo po kalitet me tej?
    Po shqiptari “i varfėr” ? orthodhoks kuptohet … Nga po e shpien valėt?
    Apo do realizohet ajo “fjala e urtė” -Nga fryn era shkon timoni…!?
    Shoh shumė pak interesim, ndėr bashkėatdhetarėt e mi. Edhe mė pak ndėr orthodhoksėt, sikur janė nė pritje…, qė tė hipin ne qerren e fitimtarit!
    Mund edhe tė mendohet,…, po neve jemi pak edhe te varfėr, e kush na e var neve…!?
    Por qė nė Orthodhoksi, shifrat nuk pijnė ujė!!! - Vetėm kaq kisha unė.
    Sė shpejti, do tė postoj njė pėrkthim qė i bėn njė analizė asnjanėse ndodhive ukrahinase , asnjanėsia qėndron pėr faktin qė nuk ėshtė ukrainas kush e shkrojti, nuk ėshtė nga Evropa, celebron ne ritin latino/perėndimor.
    At James Rosselli i kishės orthodhokse kushtuar Josifit nga Arimatea ( komunitet i ritit perėndimor i ROCOR ), kjo kishė gjendet nė komunėn e LaPorte nė Indiana - USA.
    ( Opinioni nga ai i shprehur , ėshtė thjesht personal ).
    Dhe mbi tė gjitha, ėshtė orthodhoks.

    Pėrshėndetje
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 19-06-2019 mė 05:21
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  2. #202
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,217
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Papati i ri orthodhoks i Patriarkut Bartholomeu nuk pati njė fillim tė mbarė!

    Dukej si njė plan i mirė.

    Patriarku Bartholomeu, duke u veshur me njė autoritet tė plotfuqishėm i dhuruar nga vetja , anulloi dokumentin 300-vjeēar qė e kishte bėrė Ukrainėn territor kanonik tė Moskės.
    Duke deklaruar se marrėveshja ishte "vetėm e pėrkohshme", nga kjo Bartholomeu do te kishte pėrfituar sovranitetin mbi Ukrainėn dhe do t'i sillte tė gjitha kishat e saj tė bashkoheshin nė njė trup "autoqefal" (me liri tė kufizuar) pėr tė cilin do tė ishte pėrgjegjės vetė ai.
    Filareti ishte atje. Makarij ishte atje. Ishte edhe Svjatosllavi i Kishės Katolike Greke tė Ukrainės.
    Presidenti Poroshenko ishte atje. Sigurisht, ata qė mvareshin nga Moska u mėrzitėn, por sapo tė pėrfundonte marrėveshja, e ēfarė mund tė bėnin ata? Ata duhej vetėm ta pranonin , vetėm sa pėr tė shpėtuar fytyrėn.
    Kishat e tjera lokale ishin nė dyshim, por ato me kohė do tė kishin ndryshuar mendim. Ato gjithmonė e kishin bėrė kėtė gjė. Nė fund tė fundit, ai ishte froni i parė i Orthodhoksisė!
    Dhe ai, Bartholomeu, ishte i pari pa tė barabartė, pėrgjegjėsia e tė cilit e rėndė dhe madje edhe e vėshtirė ishte tė mbante nė rrigė orthodhoksinė.
    Po Mitropoliti I Kishės kanonike Onufrij? Atij do ti duhej vetėm tė bashkohej, tė pranojė e tė ulte kokė. Pėrndryshe, ai do tė kishte humbur tė gjitha kishat e tij. Ushtria e Poroshenkos dhe policia kombėtare do tė kujdeseshin pėr ta realizuar kėtė plan.
    Onufrij do tė ishte pak i shqetėsuar nė fillim ( pak rėndėsi ka ), por nė fund, do tė garantohej paqe dhe siguri. Konstandinopoja do tė kishte bashkuar njė vend tragjikisht tė ndarė nga shtypja e Moskės,
    ku dhe disfata e Moskės do tė kishte garantuar rizgjedhjen e Poroshenkos, kėshtu qė darėt do tė mbylleshin pėrfundimisht.

    Ēelėsi i marrėveshjes ishte Kisha greko/katolike ( uniate ) e Ukrainės. Sapo tė pėrfundonte marrėveshja dhe tė nėnshkruheshin tė gjitha dokumentet, do tė krijohej njė trup kishtar i njohur si nga Fanari edhe nga Vatikani.
    Kjo do tė sillte Romėn dhe Konstandinopojėn nė njė bashkėsi formale, dhe Orthodhoksisė do ti duhej ose tė hipte nė bord ose tė ngelte mbrapa.
    Bartholomeu, tashmė nė prag tė pensionit, do tė mbetej nė histori si njeriu qė ngriti Patriarkanėn e Konstandinopojės nė lavdinė e saj tė meritueshme dhe solli krishterimin qė tė bashkohej mė nė fund.

    Njė plan kaq pėr sė mbari dhe frytdhėnės!
    Por kjo nuk u realizua nė kėtė mėnyrė. Plan i lėkundur qė nga fillimi …

    Moska nuk i’u "bind". Mė 7 shtator 2018 Bartholomeu emėroi dy "ekzarkėt" nė Ukrainė me udhėzime pėr tė krijuar njė stavropegia (organi pėrfaqėsues i njė primati ).
    Njė javė mė vonė, mė 14 shtator, siē ishte premtuar, Patriarkana e Moskės pezulloi kungimin me Konstandinopojėn dhe gjithė varėsitė e saj. Patriarku Bartholomeu nuk do tė pėrkujtohej mė nė Omelitė.
    Klerikėt orthodhoksė rusė nuk do tė bashkėcelebrojnė me klerin e tij, besimtarėt orthodhoksė nėn juridiksionin moskovit nuk do tė kungonhen mė nė kishat e Kostandinopojės ,
    as kisha ruse nuk do tė marri pjesė nė asnjė organizatė apo takim ku do ketė njė president konstantinopolit.

    Kishat e tjera lokale nuk deshėn tė merrnin pjesė nė pushtimin e Bartholomeut. Reagimet shkuan nga shokimi nė zemėrim dhe mosbesim. Tė gjithė kanė refuzuar pjesėmarrjen e tyre, apo edhe njohjen e tyre ndaj autoqefalisė.
    Mitropoliti Onufrij sqaroi privatisht Bartholomeun dhe publikisht nė botė se Kisha Orthodhokse e Ukrainės ( ajo kanonike nga ai e kryesuar ) nuk donte dhe nuk kishte nevojė pėr autoqefali.
    Ata tashmė ishin plotėsisht autonome dhe nuk u kėrkohej t'u pėrgjigjeshin Moskės fare, por edhe mė shumė, kjo Kishė gėzon pjesėmarrjen dhe ndikimin relativ nė sinodin e Kishės mė tė madhe dhe mė me influencė tė Orthodhoksisė, Patriarkanėn e Moskės.
    Sa pėr Kishėn Katolike Greke tė Ukrainės, ajo kishte gjithēka pėr tė fituar dhe asgjė pėr tė humbur. Vatikani kishte dėshiruar tė merrte pėrsipėr orthodhoksinė pėr njė mijė vjet.
    Nėse Bartholomeu do tė arrinte ta bėnte kėtė, patriarku i Kishės greko-katolike Svjatoslavi do tė ishte kthyer nė njė hero.
    Pėrndryshe humbje s’kishte, ky i fundit ishte ende i sigurt nė kreu tė Kishės Katolike Greke tė Ukrainės. Detyra e tij e vetme ishte tė ulej dhe tė lejonte qė ngjarjet tė zhvilloheshin.

    Dhe ngjarjet ndodhėn.

    "Kėshilli i bashkimit" u bė, pavarėsisht nga mungesa e Kishės kanonike. "Patriarku" Filaret paraqiti sekretarin e tij, Epifanij Dumenkon, si njė kandidat pėr "mitropolit" tė “grupit tė ri”.
    Ai sqaroi se zgjedhja e Dumenkos ishte njė parakusht pėr pjesėmarrjen e "patriarkatit tė Kievit", prandaj Dumenko u zgjodh. Problemi ishte dhe mbetet, se z. Dumenko ėshtė njė laik.
    Ai kurrė nuk u shugurua nė mėnyrė kanonike dhe Bartholomeu nuk bėri asgjė pėr tė korrigjuar kėtė situatė. Asnjė urdhėrim. Asnjė shenjtėrim. Ai madje as nuk ishte prezent nė "fronėzimin" pėr t'i vėnė duart mbi tė.
    Prandaj, pėrveē pjesės tjetėr, udhėheqėsi i "kishės autoqefale" tė Ukrainės nuk ka pasardhje apostolike.
    Kushtet e domosdoshme tė autoqefalisė kėrkonin shpėrbėrjen e "patriarkatit tė Kievit" dhe tė "Kishės Ortodokse Autoqefale tė Ukrainės" ( qė tė dyja skizmatike ), dhe pėrfshirjen e tyre nė "Kishėn orthodhokse tė Ukrainės" tė re.
    Personat e tyre juridikė, megjithatė, nuk ishin tretur nė mėnyrė efektive, por vazhdojnė tė jenė tė dyja palėt tė regjistruara efektivisht mė vete.

    Ēfarė duhet bėrė, nėse mbahet njė fronėzim dhe askush nuk vjen?

    Mė 3 shkurt 2019, me fanfare tė madhe, Epifanij Dumenko ishte ngritur si "Mitropolit" i "Kishės Orthodhokse tė Ukrainės". Tė gjitha kishat lokale, pavarėsisht pėrpjekjeve tė shumta nga ana fanarjote, kishin refuzuar pjesėmarrjen e tyre.
    Mes atyre qė mungonin ishte edhe vetė Patriarku Bartholomeu, i cili dėrgoi katėr pėrfaqėsues.
    Po ashtu mungonin letrat e zakonshme tė pėrgėzimeve dhe deklaratave tė "Axios" tek primati i ri qė po vendosej. Megjithatė, njė letėr urimi ka ardhur nga "Krenaria e Kievit", lobi LGBT ukrainas.
    Nė pėrgjigje, Dumenko tha se "ndryshe nga Rusia", kisha e re do tė kishte njė "qėndrim mė tolerant".

    Zjarri dhe shpata

    Filloi njė fushatė pushtimi. Presidenti Poroshenko, i cili i’u bashkua grupit, ka lėshuar fuqinė ushtarake tė shtetit mbi Kishėn Kanonike tė Ukrainės, duke e deklaruar atė si "agjent tė Rusisė", pavarėsisht pėrbėrjes sė saj dhe udhėheqjes plotėsisht ukrainase.
    Grupe huliganėsh nė rroba civile janė angazhuar pėr tė pėrkulur tė "pabindurit". Vendet e adhurimit tė Kishės Orthodhokse tė Ukrainės janė vandalizuar. Disa u dogjėn. Altaret u copėtuan dhe tabernakulat e tyre u pėrdhosėn.
    Besimtarėt e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, si ata edhe klerikėt e tyre u sulmuan brutalisht nga bandat e huliganėve. Shumė prej tyre janė shtruar nė spitale. Tė paktėn dy u vranė.
    Priftėrinjtė dhe peshkopėt janė thirrur " nė pyetje" nga forcat e sigurimit tė shtetit. Nė tė gjitha kėto gjėra, Kisha Orthodhokse e Ukrainės ka mbetur e patundur.
    Mė pas ndodhėn rrėmbimet.
    Poroshenko kishte dėrguar banditėt e tij nė shumė fshatra, duke deklaruar veten e tyre si "famullitarė lokalė" tė kishės sė fshatit. Taktika e tyre ishte tė mbanin njė "zgjedhje",
    duke u ngritur si drejtues tė famullisė nė shėnjestėr dhe duke deklaruar se donin qė "famullia" e tyre tė bashkohej me "Kishėn e re orthodhokse tė Ukrainės ". Kryetarėt bashkiakė (padyshim tė frikėsuar) do tė kishin imponuar urdhrin,
    dhe policia e pozicionuar nė mėnyrė tė pėrshtatshme do tė zbonte me forcė banorėt dhe klerikėt e paligjshėm, duke mbyllur dyert e ndėrtesės me njė ēast dhe duke e regjistruar famullinė si pjesė e "Kishės sė re orthodhokse e Ukrainės ".
    Plani i Bartholomeut pėr "unifikimin dhe stabilitetin" e ka hedhur vendin nė ndarje dhe kaos.
    Tė dielėn e 21 marsit, Presidenti Poroshenko pranoi humbjen elektorale kundrejt z.Vladimir Zelensky, njė aktor qė luajti rolin e presidentit ukrainas nė njė sitcom televiziv popullor.
    Duke shprehur zhgėnjimin e tij me atė qė po ndodhte, populli ukrainas i dha aktorit-komedian mbi 70% tė votave.
    Forca e Bartholomeut papritmas u zhduk. Bastisjet u ndalėn. Njė parlament i dyshimtė ka bllokuar ēdo legjislacion tė mėtejshėm tė Kishės Orthodhokse anti-ukrainase.
    E tronditur Ukraina e tundi kokėn duke zbuluar masakrėn dhe rrėnojat e prodhuara nga orgjia e "bashkimit", dhe ra nė njė heshtje e zėnė ngushtė.
    Njė Skizėm brenda pėrēarjes dhe njeriu qė donte tė bėhej patriark.
    Filareti kurrė nuk kishte pėr qėllim tė heqė dorė nga "patriarkalata" e tij. Ai dhe Dumenko ranė dakord se ai, Filareti, do tė ishte kreu i vėrtetė i "kishės" sė re dhe Epifanij do tė ishte ekuivalenti i njė ministri tė jashtėm.
    Filareti kishte hequr kėsulėn e tij "patriarkale" mė 5 janar 2019, ditėn e nėnshkrimit tė Tomosit. Por qė ishte pėrsėri nė kokė tė tij mė 6 janar.
    Filareti tha se ai pranoi kėto kushte pėr tė marrė vetėm Tomosin . Ai gjithashtu pohon se "Kisha e re orthodhokse e Ukrainės" dhe "Patriarkana e Kievit" janė nė fakt e njėjta gjė.
    Si rezultat i kėsaj komedie, pra marrėveshja e "bashkimit" kėrkon qė tė gjitha famullitė jashtė Ukrainės tė transferohen direkt nėn Konstandinopojėn, Filareti nuk pranoi ta bėnte kėtė.
    Filareti kėmbėnguli nė njė autoqefali tė vėrtetė pėr grupin e ri dhe Bartholomeu u pėrgjigj se kushdo qė nuk pajtohet me kushtet e Tomosit nuk mund tė konsiderohet "brenda Kishės Orthodhokse tė Ukrainės".
    Faqja zyrtare e "Patriarkatit tė Kievit" pėrfaqėson "Patriarkanėn e Kievit" dhe "Kishėn orthodhokse tė Ukrainės" si njė njėsi tė vetme, me Dumenkon si "Mitropolitin e Kievit dhe tė Gjithė Ukrainės" dhe Filaretin si "Patriark ".
    Megjithatė, Dumenko duket sikur u mėsua dhe provon kėnaqėsi duke qenė "Fort lumturia e tij mitropolit i Kievit dhe i gjithė Ukrainės".
    Filareti lėshoi njė deklaratė duke thėnė se gjithēka do tė ishte mirė nėse Dumenko thjesht ti bindej atij. Megjithatė, Dumenkos i duket dhe mendon se gjėrat po shkojnė mirė ashtu siē janė.
    Mė vonė kishte lajme qė Filareti po shkėputej nga Dumenko dhe po pėrpiqet pėr ringjalljen e "patriarkatit" tė tij.
    Makarij akuzoi Filaretin se ishte "i pabindur ndaj tomosit fanarjot" jo mė shumė se dy javė pas nėnshkrimit. Qė atėherė ai ka mbajtur njė profil tė ulėt, duke mbajtur famullitė e tij nėn vete dhe pa bėrė deklarata mė.

    Shpėrbėrja .


    Shumė vėzhgues e shohin "Kishėn e re orthodhokse tė Ukrainės" si tė paqėndrueshme dhe tė imploduar, dhe kjo nuk ėshtė ēudi. E gjithė sa ka ngjarė ėshte njė rrjet gėnjeshtrash, intrigash dhe fantazishė qė nga fillimi:
    territori kanonik nuk i pėrket Bartholomeos; autoqefalia qė ai “dhuroi”nuk ėshtė autoqefali; uniteti nuk ėshtė me tė vėrtetė njė unitet; mitropoliti qė u zgjodh nuk ėshtė me tė vėrtetė klerik,
    dhe "patriarkana e Kievit" dhe "Kisha Orthodhokse Autoqefale e Ukrainės" nuk janė tretur, por janė ende ligjėrisht ekzistuese dhe tė ndara nga njėra tjetra.

    Sa pėr lojtarėt: Poroshenko, njeriu qė donte tė luante rolin e perandorit Karlo Manjos duke i dhėnė rolin e papa Leonit III , Bartholomeut, u varros nėn njė ortekė elektorale. Filareti, nė fillim njė ndėrmjetės i fuqishėm, u tradhtua nga z. Dumenko.
    Makarij po e mban kokėn poshtė, doli jashtė kontrollit.

    Duke kundėrshtuar mesazhin e dėrguar nga votuesit, parlamenti ka ndėrprerė tė gjitha veprimet nė lidhje me konfiskimet e Poroshenkos, ndonėse vazhdojnė ende sulmet lokale.
    Gjykatat janė gati tė shqyrtojnė kaosin e krijuar. Presidenti i ri Zelensky nuk bėri polemika dhe mori masa pėr tė pastruar rrėnojat e muajve tė fundit. Huliganėt mė sė shumti u larguan fare nga Ukraina,
    me sa duket, janė kthyer pėrsėri nėn uniformėn e tyre. Disa syresh, megjithatė, duket se nuk kanė marrė njoftimin, dhe vazhdojnė sulme sporadike lokale .

    Dhe Bartolomeu? Ai ėshtė i salduar seriozisht nė fronin ekumenik tė Fanarit, pasi e ka arritur qėllimin e tij fillestar. Ashtu si Napoleoni, i cili shpalli se mėnyra pėr tė fituar njė luftė ishte nėpėrmjet recetės "guxim, guxim, dhe guxim",
    Bartholomeu bėri njė pushtim tė suksesshėm dhe e vendosi praninė e tij nė territorin kanonik tė njė vėllait patriark tė tij. "Kisha e re orthodhokse e Ukrainės" mund tė mos jetė e ligjshme dhe aleancat e saj mund tė bien larg,
    por megjithatė ajo ekziston nė letėr. Ėshtė njė copė letre nė tė cilėn mund tė pėrfshihet Kisha greko-katolike e Ukrainės. Dhe kjo ėshtė e gjitha ē’ka ka nevojė Bartholomeo.

    Sa i pėrket Orthodhoksisė, pyetja nuk shumė nėse do tė ketė njė skizmė (ndarje), por ēfarė forme do tė marrė. Disa kisha lokale kanė refuzuar tė marrin njė qėndrim hapurazi pėr kėtė,
    tė tjera kanė treguar se ekzistojnė rrethana nė tė cilat ata mundet ta njohin grupin skizmatik ( pra kishėn e sapoformuar ). Pra, kėto kisha lokale ndoshta do ti venė pas Bartholomeut nė aleancėn e tij groteske me Romėn.
    ( njėra nga ato mundet tė jetė edhe e jona – shtesė jasht pėrkthimit )Hipotizohet ku ėshtė influenca “grekofone” - ZOTI MOS E DHENTE !

    Megjithatė, masa mė e madhe numerike e Orthodhoksisė do tė mbetet besnike.

    Fokusi po zhvendoset gjithnjė e mė shumė nga Ukraina nė Stamboll. Flitet pėr thirrjen e njė kėshilli me ose pa Bartholomeun.
    Nėse kjo ndodh, fuqitė dhe kufijtė e Konstandinopojės mund tė pėrcaktohen qartė dhe njė herė e pėr gjithmonė. "Kisha e re orthodhokse e Ukrainės" mund tė deklarohet pėrfundimisht jo-kanonike.
    Orthodhoksia do tė mbetet e bashkuar kundėr kėrcėnimit tė saj mė tė madh tė njė mijė vjetėve tė fundit. Bartholomeu nuk do tė ketė asnjė dhuratė pėr tė sjellė nė tryezėn e Romės
    dhe Kisha e lashtė e Perėndisė pėrsėri do tė ketė shmangur plumbin e djallit.



    Shkruar nga Ati James Rosselli
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  3. #203
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,217
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Ja sa kushton edhe “Autoqefalia” ukrainase
    Plot 28 miljon €uro !!!


    Kur Fanari zbuloi se transferimi i vendeve tė adhurimit tė Ukrainės Tė premtuara nga Poroshenko shkoi huq, ēdo famullie iu caktua njė tarifė pėr Tomosin, tha Mitropoliti Antony.

    Mė 9 korrik 2019, Mitropoliti Antony i Borispolit dhe Brovary, kancelar i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, u tha gazetarėve tė gazetės "Radar" nė kanalin NewsOne se, pas pėrpjekjeve tė pasuksesshme pėr tė gllabėruar vendet e adhurimit tė Ukrainės, Konstandinopoja imponoi njė taksė mbi Tomosin nė secilėn famulli tė "Kishės Orthodhokse tė Ukrainės".

    Sipas tij, pėrfaqėsuesit e Patriarkut Bartolomeu kėrkuan tė krijojnė njė marrėveshje me presidentin Vladimir Zelensky dhe tė zbulojnė nėse ai ėshtė i gatshėm tė respektojė marrėveshjet e arritura me ish presidentin Petro Poroshenko pėr transferimin e njė numri tė kishave dhe manastireve tė Ukrainės nėn Fanarin.

    "Ky takim nuk doli me sukses", thotė Mitropoliti Antony. "Kur kjo nuk funksionoi, Emmanuel (Mitropoliti Emmanuel i Francės,) paraqiti njė faturė pėr Epifaninė", thotė Mitropoliti.

    Sipas shkėlqesisė sė Tij Antony, pas pėrpjekjeve tė pasuksesshme pėr tė marrė vendet e adhurimit tė Ukrainės, Konstandinopoja vendosi tė rindėrtonte "thesarin" nė njė mėnyrė tjetėr - tani ēdo famulli e "Kishės Orthodhokse tė Ukrainės" do ti duhet tė paguajė pėr Tomosin. Komisioni "gjoba" shkon nga 4,000 deri 20,000 euro.

    "Ata llogarisnin sa ishin gjithėsej famullitė (ato qė do tė kishin hyrė nė" Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės ",) kur" Kisha Orthodhokse Autoqefale e Ukrainės "dhe" Patriarkana e Kievit "u bashkuan dhe vendosėn njė" taksė "nė ēdo famulli. "Taksa mė e vogėl ėshtė € 4,000, mė e madhja ėshtė € 20,000 Kjo ėshtė caktuar pėr ēdo famulli, kėshtu qė ata ( fanarjotėt) dėrguan njė vlerėsim pėr Festėn e Epifanisė. Mė vonė Filareti shkuputi njė rresht nga kėto famulli, "tha ai. hierarku.

    Tė njėjtėt priftėrinj tė famullive tė "Kishės Orthodhokse tė Ukrainės" i referohen "Gjobės" qė duhet ti paguajnė Fanarit.

    "Ata thanė se 28 milionė euro duhet ti jepen Konstandinopojės", thotė njė nga "priftėrinjtė" e "Kishės Orthodhokse tė Ukrainės".

    Megjithatė, ky informacion nuk ėshtė komentuar nė "Kishėn e shenjtė tė Ukrainės", thonė gazetarėt.

    Siē raportohet nga Bashkimi i gazetarėve Orthodhoksė, mė parė njė anėtar i Kėshillit tė Avokatėve tė Kievit, Rostislav Kravets, shpjegoi se, pavarėsisht nga memorandumi dhe marrėveshjet e nėnshkruara nga Presidenti i Ukrainės Petro Poroshenko dhe nga Patriarku Bartolomeu i Konstandinopojės, ligjėrisht Fanari nuk mund tė marrė monumentet arkitekturore qė i janė premtuar asaj. Avokati tha: "Aktualisht, ligji nuk parashikon njė mundėsi tė tillė si transferimi ose shitja e aseteve tė trashėgimisė kulturore qė janė kombėtare dhe shtetėrore".
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  4. #204
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,217
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    NJE GODITJE PAS SHPINE!


    Pas punimeve qė zhvilloi Sinodi i Kishės greke, Kryepiskopi Jeronim i Athinės njohu " Kishėn orthodhokse skizmatike tė Ukrainės " ,
    ku me anė tė njė letre drejtuar zt. Epifanij Dumenko, primatit skizmatik, njeh strukturėn dhe Epifanin si kreun e saj.
    Por me indiferencėn mė tė madhe, kreu i Kishės greke, duke mos patur parasysh problemet dhe dėmet qė mund tė shkaktojė ky vendim,
    dėrgon letrėn nė emėr tė Kishės sė Athinės ( por jo gjithė Greqisė ).
    Sinodi i Shenjtė i Kishės ruse, nė datėn 17 tetor, kishte autorizuar patrikun Kirill , qė tė hiqte nga diptikėt emrin e kryepiskopit tė Athinės,
    nėse do ta njihte atė strukturė dhe kreun e saj skizmatik.
    Kryepiskopi i Athinės ( por jo i gjithė Greqisė ) , vendosi ta njohė zyrtarisht "Kishėn orthodhokse". Jokanonike tė Ukrainės.....!
    Pas kėtij vendimi edhe Kisha e shumėvuajtur e Ukrainės, Kisha Orthodhokse e Ukrainės, ajo kanonike e njohur nga i gjithė komuniteti pan-orthodhoks
    i dėrgoi njė pėrgjigje ku pėrmblidhet me fjalėt shumė domethėnėse;
    "Njė goditje me thikė pas shpine"

    pa koment....
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  5. #205
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,217
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Nga faqa e internetit tė njė komuniteti nė Itali lexojmė;
    www.ortodossiatorino.net
    Άξιοι!


    Megjithė trishtimin e vendimeve tė dėnueshme tė Kėshillit Episkopal tė Kishės sė Greqisė, le tė mos harrojmė mitropolitėt qė kundėrshtuan njė vendim qė me siguri do tė mbahet mend si njė faqe e zezė e Orthodhoksisė Greke.
    Ne i nderojmė ata qė kanė mundur t'i rezistojnė presionit, si atyre tė pranishėm nė Kėshillin e Athinės, ashtu edhe midis atyre qė kanė shprehur mospajtimin e tyre nga larg:
    Andreas i Drinopolit, Pogonianit dhe Konicės.
    Danieli i Kesarianit, Vironos dhe Imetit.
    Gjermanos i Elidės dhe Olenit.
    Kosmait tė Etolisė dhe Akarnanisė.
    Nektarit tė Korfuzit, Pass me Ishujt Diapontik.
    Nikolaos i Mesogjeas dhe Lavreotikit.
    Serafimit tė Karystias dhe Skyrosit.
    Serafimi i Kitherės dhe Antikitherės.
    Serafimit tė Pireut.
    Simeonit tė Smirnės sė Re .



    Ps: Ju kėrkoj ndjesė nė mėnyrė paraprake,
    pasi pėrshtatja e emrave nga italishtja mundet tė mos jetė korrekte.

    Pėrshėndetje
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 02-11-2019 mė 20:20
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  6. #206
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,217
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Njė "Kishė autonome" Letoneze e Kostandinopojės
    u regjistrua ligjėrisht paralelisht me Kishėn kanonike nėn Moskėn.

    Orthochristian.com.

    .-.-.-.-.-......
    Komuniteti Orthodhoks nė Letoni mund tė jetė njė tjetėr qė do tė pėsojė tė njėjtin fat si ai nė Estoni dhe Ukrainė,
    me ndarje tė krijuara pėrgjatė linjave nacionaliste-etnofletiste.

    Mė 24 tetor, Ministria e Drejtėsisė sė Republikės sė Letonisė regjistroi zyrtarisht
    "Kishėn Orthodhokse Autonome Letoneze nėn juridiksionin e Patriarkanės sė Kostandinopojės",
    siē raportohet nga shoqėria e autorizuar e cila raporton tė dhėna nga Regjistri i Biznesit tė Republikės sė Letonisė,
    kompania.lursoft.tv.

    Autorėt e kanalit Telegram "Feja Sot" e konsiderojnė tė mundshme qė tė hapet njė
    "front i ri perėndimor pėr Kishėn Orthodhokse ruse",
    ku festimi i regjistrimit i cili ėshtė planifikuar pėr Ditėn e Pavarėsisė Letoneze, 18 Nėntor.
    Pėr mė tepėr, kanali tregon heshtjen e Patriarkanės sė Kostandinopojės: "Kostandinopoja hesht pėrsėri,
    sikur asgjė nuk po ndodh, megjithėse nuk ka gjasa qė autoritetet Letoneze tė kenė regjistruar njė organizatė me emrin
    " ... nėn juridiksionin e Patriarkanės sė Kostandinopojės "pa pėlqimin e Fanarit".
    "Kisha Autonome Orthodhokse Letoneze" u pėrpoq pėr herė tė parė tė regjistrohej nė vitin 1996,
    por u refuzua nė bazė tė njė ligji qė pėrcaktoi se vetėm njė organizatė pėr secilin emėrtim fetar mund tė regjistrohej ligjėrisht.
    Kisha kanonike Letoneze ishte regjistruar tashmė nė 1992.
    Nė tė njėjtėn valė tė nacionalizmit, ka edhe pėrpjekje pėr tė modifikuar statutet e Kishės Kanonike Letoneze,
    gjoja , pėr tė rritur shkallėn e pavarėsisė sė saj nga Moska.

    Nė dritėn e kėsaj, ka tė ngjarė qė edhe "Kisha Orthodhokse Autonome Letoneze"
    tė jetė regjistruar pėrfundimisht jo vetėm pėr tė lejuar qė njerėzit tė ishin jashtė "kontrollit" tė "Kishės Staliniste",
    por pikėrisht pėr tė zvogėluar ndikimin dhe prestigjin e Kishės kanonike Letoneze, qė ėshtė nėn jurudiksionin moskovit.

    Vendimi "ėshtė pasojė e dėshirės aventureske tė elitave kombėtare pėr tė shkaktuar njė goditje simbolike nė hundėn e 'botės ruse",
    "thuhet nė njė raport nė agjensinė ng.ru.

    Paralelizmi midis situatės aktuale nė Letoni dhe asaj nė Estoni, dhe veēanėrisht nė Ukrainė,
    ku Kostandinopoja vendosi juridiksione paralele nė pėrpjekje pėr tė dobėsuar Kishėn Ruse, ėshtė mjaft e qartė.
    "Arqimandriti" letonez Filaret Romanov pranon haptas se frymėzohet nga udhėheqėsi skizmatik i Ukrainės,
    "patriarku" Filaret Denishenko. Ai udhėtoi nė Kiev nė vitet 2012-2013 dhe u mallėngjye deri nė lot
    ndėrsa mori pjesė nė njė litugji tė kremtuar nga Denishenko, tė cilin ai konsideron si njė figurė tė madhe fetare
    nė hapėsirėn pas-Sovjetike.

    Ashtusi nė Ukrainė, skizmatikėt Letonezė kanė deklaruar besnikėrinė e tyre ndaj Patriarkanės sė Kostandinopojės.
    Mbetet pėr tu parė nėse Kostandinopoja do ta kthejė kėtė besnikėri.

    Ps:
    Mos vallė patriarkana turke do ti dhurojė autoqefalinė edhe fraksioneve ballkanike ( malazezo/maqedonase )o elbasanllie...?!

    - Lutem me shpirt qė, Tirana ti qėndrojė larg marrėzisė fanarioto/helenike...

    Pėrshėndetje
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  7. #207
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,217
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    www.ortodossiatorino.net
    O Fanarin o Moskėn: njė zgjedhje e rremė e Kishės sė Qipros.
    Shkrojtur nga. Andrej Vlasov

    Unioni i Gazetarėve Orthodhoks , 7 Nėntor 2019


    Kryepiskopi Krizostomos bėri njė gabim duke pranuar rregullat e lojės sė Fanarit.
    Gabimi i madh shumė ky i kryepiskopit Krizostomos II, qė ra nė kurthin e Patriarkut Bartholomeu
    Mė 3 nėntor 2019, versioni grek i Romfea-s citoi fjalėt e kryepiskopit tė Kishės Orthodhokse tė Qipros, Kryepiskopin Krizostomos II tė Justinianės se Re dhe tė Gjithė Qipros, sipas tė cilit peshkopėt e kėsaj Kishe lokale nuk duan tė zgjedhin as me Fanarin as me Moskėn. Cili ėshtė falsiteti dhe rreziku i njė pozicioni tė tillė, dhe cili ėshtė gabimi qė bėjnė qipriotėt?
    Ne e kemi quajtur artikullin "Zgjedhje e rreme ...", megjithėse Kisha e Qipros nuk ka bėrė ende ndonjė zgjedhje. Pėrkundrazi, ai tha se nuk e mbėshtet as Moskėn, as Fanarin, qė do tė thotė se ai mbetet nė njė farė mėnyre jashtė konfliktit, duke u pozicionuar si neutral nė kėtė ēėshtje, dhe pėr kėtė arsye rezervon tė drejtėn tė veprojė si ndėrmjetės pėr zgjidhjen e situatės .
    Sidoqoftė kryepiskopi Krizostomo II me sa duket ka rėnė nė kurthin e krijuar enkas nga Patriarku Bartholomeu pėr tė gjitha Kishat lokale.
    Ndėrsa Unioni i Gazetarėve Orthodhoksė shkruan tashmė; Bartholomeu po pėrpiqet tė imponojė njė zgjedhje tė rreme pėr tė gjithė: Moskėn ose Fanarin, Kostandinopojėn ose Kishėn Orthodhokse Ruse. Kreu i Kishės sė Kostandinopojės u thotė tė gjithėve: ju jeni nė anėn e fronit "ekumenik", i cili ka ekzistuar pėr gati 2000 vjet dhe pėrmendet nė vendimet e Kėshillave Ekumenik ( Koncileve ) , ose pėr Kishėn Orthodhokse Ruse, e cila u shfaq vetėm 1.000 vjet mė parė dhe qėndroi pėr afro gjysmė mijėvjecari si metropoli e gjashtėdhjetė e gjashtė e Patriarkanės sė Kostandinopojės? Njė zgjedhje e tillė verbale nėnkupton menjėherė njė pėrgjigje.
    Duke thėnė se ai nuk pajtohet me Moskėn apo Fanarin, kreu i Kishės sė Qipros vėrteton se e ka pranuar kėtė zgjedhje tė rreme: qoftė kjo ose ajo.
    Sidoqoftė, zgjedhja ėshtė krejtėsisht dryshe, a besojmė nė "Njė Kishė tė vetme Katolike dhe Apostolike" apo nė kishėn e udhėhequr nga Fanari? Kisha Ruse nuk ka asnjė lidhje me kėtė zgjedhje.
    Patriarku Bartholomeu vendosi njė kurth pėr tė gjitha Kishat lokale. ( Autoqefale )
    Ai po mundohet tė imponojė njė zgjedhje sa falso aq edhe tė gabuar pėr tė gjithė: Moskėn ose Fanarin.
    Kisha Orthodhokse Ruse nuk deklaron qė ajo, nė vend tė Kostandinopojės, duhet tė gėzojė privilegjet e pėrparėsisė ( primatit ) nė Orthodhoksi. Kisha Orthodhokse Ruse nuk insiston as tė ketė tė drejtėn ekskluzive pėr tė zgjidhur "ēėshtjen e Ukrainės". Pėrkundrazi, Kisha Orthodhokse Ruse ka pohuar gjithmonė se, si shumė ēėshtje tė tjera tė Orthodhoksisė , ėshtė e nevojshme qė kjo tė zgjidhet nė njė mėnyrė pajtuese nga tė gjitha Kishat lokale.
    Pasi Fanari mori vendime nė mėnyrė tė paligjshme nė datėn 11 tetor 2018, nė tė cilėn ai shpalli Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės, duke bashkuar skizmatikėt e "Patriarkanės sė Kievit" dhe "Kishės Orthodhokse Autoqefale Ukrainase", ai njohu skizmatikėt dhe shpalli autoqefalinė, Sinodi i Shenjtė i Kishės Orthodhokse Ruse miratoi njė Deklaratė mė 15 tetor 2018: "Ne u bėjmė thirrje primatėve dhe Sinodeve tė Shenjta tė Kishave Orthodhokse Lokale qė tė vlerėsojnė saktė veprimet e lartpėrmendura antikonike tė Patriarkanės sė Kostandinopojės dhe tė kėrkojnė mėnyrėn pėr tė dalė nga kriza e rėndė qė cėnon Trupin e njė Kishe tė Shenjtė, Katolike dhe Apostolike ".
    Pas njohjes sė "Kishės Orthodhpkse tė Ukrainės" nga Kisha e Greqisė, Sinodi i Shenjtė i Kishės Orthodhokse Ruse bėri njė deklaratė mė 17 tetor 2019, nė tė cilėn pėrmendi edhe kėrkesat pėr njė zgjidhje pajtuese tė "ēėshtjes sė Ukrainės" : "Mė 9 tetor 2019 - pak ditė para Kėshillit tė jashtėzakonshėm tė lartpėrmendur tė peshkopėve tė Kishės sė Greqisė - patriarku Kirill i Moskės dhe i gjithė Rusėve, i drejtohet Fortlumturisė sė tij
    Kryepiskopit Jeronim tė Athinės dhe gjithė Greqisė me njė mesazh vėllazėror duke e ftuar atė tė pėrmbahet nga veprimet e njėanshme dhe tė mos marrė vendime tė nxituara derisa Fryma e Shenjtė tė mbledh "primatėt e tė gjitha Kishave tė shenjta tė Perėndisė dhe t'u japė atyre menēuri nė emėr tė gjithė Kishės Katolike dhe Apostolike pėr tė gjetur sė bashku njė zgjidhje tė pėrshtatshme pėr tė gjithė dhe qė do tė shėrbejė pėr tė kapėrcyer krizėn aktuale ".
    Deklaratat e Kishės Orthodhokse tė Ukrainės ( asaj kanonike ) mbėshteten nė tė njėjtin frymė.
    Pėr shembull, kėtu ėshtė njė citim nga dekreti i Kėshillit Episkopal i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės tė 13 tetorit 2018: "Kėshilli Episkopal fton Patriarkanėn e Kostandinopojės tė fillojė njė dialog me Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės me pjesėmarrjen vėllazėrore tė tė gjitha Kishave Orthodhokse pėr tė zgjidhur kėtė problem kolektivisht ".
    Pėr mė tepėr, pothuajse tė gjitha Kishat e tjera lokale ftojnė drejtpėrdrejt ose indirekt tė kėrkojnė njė zgjidhje pajtuese pėr "ēėshtjen e Ukrainės”.
    As Kishat lokale dhe as Kisha Orthodhokse Ruse nuk deklarojnė se vetėm Moska mund t'i zgjidhė problemet nė Ukrainė - vetėm Kėshilli i tė gjitha Kishave mund ta bėjė kėtė.
    Prandaj, zgjedhja nuk duhet tė bėhet midis Moskės dhe Fanarit, por midis Fanarit dhe Kėshillit tė Kishės Ekumenike.
    Deklarata e Kishės sė Greqisė pėr njohjen e "Kishės Orthodhokse tė Ukrainės" nuk lė dyshim se Grekėt kundėrshtuan Kėshillin ( Koncilin ) dhe njohėn epėrsinė e Kostandinopojės, megjithėse jo nė ēdo gjė, por me siguri mbi "ēėshtjen ukrainase". Kėtu ėshtė njė citim: "Nuk ka pengesa pėr njohjen e Kishės autoqefale tė Ukrainės dhe pranimit dhe mbėshtetjes sė plotė tė Patriarkanės Ekumenike nga Kisha Greke. <...> Kėshilli Episkopal ka vendosur tė ratifikojė vendimin e kaluar tė Sinodit tė Shenjtė dhe propozimin e Shenjtėrisė sė tij kryepiskopi Jeronim tėi Athinės dhe i gjithė Greqisė, pėrkatėsisht: njohja e sė drejtės kanunore tė Patriarkanės Ekumenike pėr tė dhėnė autoqefalinė".
    Nuk pėrmendet as mundėsia e zgjidhjes sė "ēėshtjes sė Ukrainės" nė njė mėnyrė pajtuese - por vetėm pėrmes Kostandinopojės.
    Nga ana tjetėr kemi peshkopė grekė qė protestojnė kundėr njohjes sė "Kishės Orthodhokse tė Ukrainės" gjithashtu kėrkojnė qė problemi tė zgjidhet nė nivelin pan-orthodhoks dhe madje duku u dėrguar letra zyrtare gjithė Kishave lokale ( ėshtė fjala pėr kishat autoqefale ) duke kėrkuar mbledhjen e njė Kėshilli tė tillė.
    Pėr sa i pėrket Fanarit, patriarku Bartholomeu, peshkopėt dhe teologėt e fanarit ( nė Turqi ) kanė folur shumė herė duke u pozicionuar si udhėheqės tė botės orthodhokse.
    Ja njė citim: "Nėse flasim pėr burimin e parėsisė, ky burim ėshtė personi i kryepiskopit tė Kostandinopojės, i cili si peshkop ėshtė i pari ndėr tė barabartė, por si kryepiskop i Kostandinopojės dhe, rrjedhimisht, si patriark ekumenik ai ėshtė i pari pa tė barabartė (primus sine paribus) ",
    thotė Mitropolit Elpidoforos (Lambriniadis).
    Nga burimi i fundit: "Sipas kėsaj strukture administrative, Patriarkana Ekumenike zuri vendin e parė dhe pėr kėtė arsye kishte shumė privilegje dhe tė drejta <...>.
    Ata qė kundėrshtojnė Fanarin janė njerėz injorantė", thotė Patriarku Bartholomeu.

    Rreziku i pozitės sė parimit tė Kishės Qipriote ėshtė se me sa duket pranon dilemėn e imponuar nga Fanari dhe pajtohet qė nė kėtė situatė zgjedhja qė duhet tė bėjnė Kishat lokale ėshtė zgjedhja midis Fanarit dhe Moskės.
    E vėrtetė, kryepiskopi Krizostomi II thotė se nuk dėshiron tė bėjė njė zgjedhje tė tillė, megjithėse e pranon vetė konceptin: ose Fanari ose Moska. Dhe ėshtė plotėsisht e mundur qė personeli i Departamentit tė Shtetit tė SHBA, i angazhuar nė vetėdijen diplomatike globale tė Kishave lokale nė lidhje me njohjen e "Kishės Orthodhokse tė Ukrainės", pėrfundimisht do t'i detyrojė qipriotėt tė bėjnė zgjedhjen.
    Sidoqoftė, dilema ėshtė krejtėsisht e ndryshme: ose Fanari ose Pajtimi .
    Pasi ka pranuar njė dilemė falso , Kisha e Qipros rrezikon tė marrė njė vendim tė gabuar.
    Mos harroni se cila zgjedhje e rreme iu ofrua Krishtit? "Kėshtu qė ata e vėzhguan atė dhe dėrguan spiunė, tė cilėt pretenduan se ishin tė sinqertė, nė mėnyrė qė tė mund ta kapnin atė nė diēka qė kishte thėnė, nė mėnyrė qė ta dorėzonin atė nė autoritetet dhe juridiksionin e guvernatorit. Atėherė ata e pyetėn: Mėsues, ne e dimė se ti flet dhe mėson si duhet, dhe mbani anėsi, por me tė vėrtetė mėsoni rrugėn e Zotit. A ėshtė e lejueshme qė ne t'i bėjmė homazhe Cezarit, apo jo? " (Lluka 20, 20-22).
    Tani, disa fjalė pėr gabimin flagrant tė primatit tė Kishės Qipriote.
    Ashtu si Kėshilli Episkopal i Kishės sė Greqisė, i cili njohu "Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės", ajo nuk thotė asnjė fjalė tė vetme pėr Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės (kanonike). Nga thėnia e kryepiskopit Krizostom II, mund tė kuptohet se Moska dhe Kostandinopoja po luftojnė pėr epėrsi dhe ky konflikt duhet tė zgjidhet disi. Por pse nuk flet pėr Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės? Nė fund tė fundit, logjikisht, ēdo deklaratė mbi situatėn nė Ukrainė duhet tė pėrmendim Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės - kisha e vetme kanonike nė Ukrainė, e cila gjithmonė ėshtė njohur nga tė gjitha Kishat Lokale.
    Patriarkana e Kostandinopojės tani pretendon se kjo Kishė nuk ekziston fare. Kohėt e fundit, e njėjta verbėri ka prekur Kishėn e Greqisė. Si tė mos vėsh re mė shumė se 12,000 bashkėsi famullitare (pėr krahasim, ka 500 nė Kishėn e Qipros), 100 peshkopė, 260 manastire (40 nė Kishėn e Qipros), gati 5,000 murgj?
    Pse kryepiskopi Krizostom II flet pėr zgjedhjen midis Fanarit dhe Moskės? Pse tė mos flasim pėr zgjedhjen midis "Kishės Orthodhokse tė Ukrainės" dhe Kishės Orthodhokse tė Ukrainės? Ndėr skizmatikėt, tė cilėt, me ndihmėn e grupeve nga organizatat nacionaliste, sekuestrojnė tempuj orthodhoksė, thyejnė bravat, rrahin famullitarėt, dėbojnė priftėrinjtė nga shtėpitė e tyre dhe kryejnė vepra tė tjera, dhe besimtarėt orthodhpksė qė nuk hakmerren pėr tė keqen qė pėsoknė , tė cilėt detyrohen tė gjejnė struktura tė papėrshtatshme pėr adhurim e kultit ose luten ( bėjnė liturgjinė ) shpesh nėn njė tendė, e megjithatė i falin pėrndjekėsit e tyre dhe luten pėr ta.
    Pse nuk flet pėr zgjedhjen midis Epifan Dumenkos ( kreut tė kishės ukrainase skizmatike ) i cili haptas shpall unitetin e ardhshėm me uniatėt, dhe Fortlumturinė e tij Onufrin ( kreun e Kishės ksnonike ) i cili kėrkon pa u frikėsuar pėr pastėrtinė e Orthodhoksisė, sipas traditės sė Etėrve tė shenjtė, pavarėsisht nga tė gjitha llojet e rreziqeve dhe kėrcėnimeve qė mund tė hasen.
    Eshtė Kisha Orthodhokse e Ukrainės qė tani ėshtė nė pararojė tė luftės pėr Orthodhoksinė. Pėr tė parandaluar shfaqjen e njė Pape tė ri nė personalitetin e patriarkut tė Kostandinopojės. Pėr ta bėrė tė pamundur bashkimin me latinėt nė Ukrainė, tė promovuar si nga fanariotėt (Kostandinopoja) ashtu edhe nga greko-katolikėt ( Uniatėt ). Eshtė pra Kisha Orthodhokse e Ukrainės ajo qė tani mban barrėn e kėsaj beteje. Lėnia e kėsaj Kishe nė kllapa ( nė heshtje injorimi ) , duke mos folur pėr tė nė kontekstin e situatės aktuale pėr Orthodhoksinė mbarė, ėshtė njė gabim i rėndė, sikur veproi Kisha e Qipros.

    Pėrshėndetje.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 15-11-2019 mė 08:02
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  8. #208
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,217
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Nė kėto momente kaq tė trishtueshme, pėr jetėt e humbura,
    tė plagosurit e shumtė, pėr dėmet e panumėrta materiale
    ankthin qė prodhon kjo situatė, njeriut i vjen natyrshėm ti drejtohet Krijuesit qė ti vijė nė ndihmė.

    Nga faqa shumėgjuhėshe orthodhoksiebashkuar.al lexojmė;

    Lutje nė kohė nevoje.

    Perėndi i Tėrėfuqishėm, Atė i mėshirave dhe i ēdo ngushėllimi,
    eja ndihmomė dhe ēliromė nga kjo vėshtirėsi, qė mė shqetėson.
    Besoj, o Zot, se tė gjitha provat e jetės janė nėn kujdesin Tėnd
    dhe se gjithēka punon pėr tė mirėn e atyre qė Tė duan.
    Largo prej meje frikėn, ankthin dhe hidhėrimin.
    Ndihmomė t’i pėrballoj vėshtirėsitė e mia me besim, kurajė dhe me urtėsi.
    Bėj qė kjo provė tė mė sjellė mė pranė Teje, sepse Ti je mbrojtėsi im dhe streha ime,
    ngushėllimtari im dhe shpresa ime, kėnaqėsia dhe gėzimi im.
    Te dashuria dhe dhembshuria Jote vė shpresėn e besimit tim.
    Se i bekuar ėshtė emri Yt, i Atit, i Birit edhe i Shpirtit tė Shenjtė,
    tani e pėrherė e nė jetė tė jetėve. Amin.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  9. #209
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,217
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kishat Orthodhokse shprehin solidaritet me vendin tonė



    29 Nentor 2019


    I menjėhershėm ka qenė dhe solidariteti i Kishave tė tjera Orthodhokse dhe tė krishtera, tė cilat, nėpėrmjet mesazheve drejtuar Kryepiskopit Anastas dhe autoriteteve, kanė shprehur ngushėllimet dhe solidaritetin e tyre.
    Sinodi i Shenjtė i Patriarkanės Ekumenike, i kryesuar nga Patriarku Ekumenik Vartholomeu, i dėrgoi mesazh ngushėllimi Kryepiskopit Anastas dhe Presidentit tė Republikės, Z. Ilir Meta , duke shprehur ngushėllimet e mbėshtetjen pėrballė kėtij tėrmeti shkatėrrues.
    Kryepiskopi Jeronimos i Athinės dhe i gjithė Greqisė i telefonoi Kryepiskopit Anastas, duke i shprehur pėr mbėshtetjen e plotė tė Kishės sė Greqisė pėr Kishėn e Shqipėrisė dhe popullin e saj, qė u prek rėndė nga tėrmeti vdekjeprurės qė kushtoi jetėn e dhjetėra njerėzve.
    Kryepiskopi Jeronimos tha se "Apostoli Diakonia", zyra e ndihmės sociale e Kryepiskopatės sė Athinės, do tė ndihmoj Kishėn e Shqipėrisė. Drejtori i Pėrgjithshėm i saj, tashmė ka kontaktuar me Kryepiskopin Anastas, pėr koordinimin e ndihmave pėr viktimat e tėrmetit.
    Gjithashtu, ndihmat mė tė domosdoshme dhe immediate po mblidhen edhe me nismėn e kashave tė zonave tė ndryshme. Kėshtu, po nė tė gjithė kishat e Mitropolisė sė Patras po mblidhen ndihma pėr vėllezėrit shqiptarė tė goditur nga tėrmeti, ndėrsa tė dielėn, 1.12.2019, dhisku do tė shkojė nė ndihmė tė tė dėmtuarve nga tėrmeti nė Shqipėri.
    Patriarku Kirill i Moskės dhe Gjithė Rusisė i shprehu ngushėllimet Kryepiskopit Anastas:
    Ju lutemi pranoni ngushėllimet e mia tė sinqerta pėr fatkeqėsinė qė i ndodhi vendit tuaj. Nė thellėsi empatizuese me tė gjithė ata qė preken nga kjo fatkeqėsi, veēanėrisht me ata qė humbėn tė afėrmit dhe tė dashurit e tyre nė kėtė tragjedi, unė i lutem Zotit tė Mėshirshėm tė dėrgojė ngushėllim pėr ata qė vajtojnė, ti dhurojnė sa mė shpejt shėrimin e tė plagosurve dhe t’u japė force njerėzve qė punojnė pėr tė kapėrcyer pasojat e katastrofės natyrore.
    Patriarku i Serbisė Irinej dėrgoi njė mesazh ngushėllimesh popullit shqiptar dhe Kryepiskopit Anastas me rastin e tėrmetit fatal tė 26 nėntorit. "U informuam pėr pasojat shkatėrruese tė tėrmetit. Nė emėr tė gjithė Kishės Orthodhokse Serbe, ju ngushėlloj juve, familjeve tė viktimave dhe popullin shqiptar. Jam prekur thellėsisht nga ky tėrmet vdekjeprurės dhe e lus Zotin pėr ruajtjen e jetės sė tė plagosurve dhe fuqizimin e atyre qė kanė humbur shtėpitė e tyre, ” theksoi ai nė mesazh.
    Zyra e Shtypit e Patriarkanės Rumune lėshoi njė deklaratė tė martėn duke kėrkuar pėr solidaritet me popullin shqiptar dhe duke u bėrė thirrje njerėzve me vullnet tė mire tė mbledhin para pėr ata qė vuajnė dhe tė lėnė pa strehė. Nė tė thuhej: Si shenjė e dhembshurisė sė sinqertė pėr tė gjithė ata qė preken nga tėrmeti, qė ndodhi sot, 26 nėntor 2019, nė Shqipėri, Patriarkana Rumune i dėrgon Kishės Orthodhokse Shqiptare dhe pėr tė gjithė popullin shqiptar njė mesazh solidariteti nga kleri dhe besimtarėt e Kishės Orthodhokse Rumune. Pėrballė tragjedisė sė shkaktuar nga tėrmeti qė plagosi qindra njerėz, duke marrė shumė jetė dhe duke shkaktuar dėme tė mėdha materiale, i lutemi Zotit pėr shpirtrat e tė ndjerėve dhe pėr shėrimin e tė plagosurve. Nė tė njėjtėn kohė, ne i bėjmė thirrje tė gjithėve tė ndihmojnė ata qė kanė mbetur pa strehė, duke dhėnė numrat e llogarisė sė Patriarkanės ku mund tė kontribuohet pėr Shqipėrinė.
    Njė mesazh ngushėllimi erdhi edhe nga Kisha Orthodhokse e Bullgarisė, nga Patriarku Neofit: "U trishtuam kur dėgjuam pėr tėrmetin tragjik kėtė mėngjes nė Shqipėri, i cili vrau shumė njerėz dhe plagosi qindra tė tjerė. Nė kėtė kohė, kur shpirtrat dhe zemrat tona janė tė mbushura me pikėllim pėr fatkeqėsinė, i lutemi Zotit Jisu Krisht qė paqja dhe stabiliteti tė vijnė nė atė tokė. Zoti i qetėsoftė shpirtrat e tė humburve, pėr t'i fuqizuar tė dashurit e tyre shpirtėrisht dhe pėr tė shėruar tė plagosurit ".
    Sekretari i Pėrgjithshėm i Kėshillit Botėror tė Kishave (WCC), Rev. Dr Olav Fykse Tveit, nė njė letėr drejtuar Kishės Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė, pėrcolli ngushėllime nė emėr tė WCC: "Ju shkruaj me trishtim tė madh pas marrjes sė lajmeve pėr tėrmetin e forte qė goditi Shqipėrinė, ndėrsa vazhdojnė operacionet e shpėtimit, tė njerėzve qė kanė humbur dhe shumė tė plagosurve", thuhet nė letrėn e Tveit pėr Kryepiskopin Anastas. "Imazhet tronditėse tė shkatėrrimit na hidhėrojnė shumė, ashtu si edhe rrėfimet e familjeve tė mbetura pa asgjė nga kjo ngjarje, veēanėrisht tani qė afrohet acari i dimrit."
    Tveit pėrcolli lutje dhe ngushėllime pėr popullin shqiptar dhe pėr tė gjithė ata qė kanė humbur familjarėt e miqtė nė kėtė katastrofė. "Ju kėrkojmė tė ndani mesazhin tonė tė mbėshtetjes dhe ngushėllimit me tė krishterėt dhe me tė gjithė njerėzit me vullnet tė mire nė Shqipėri, pėrfshirė komunitetet fetare tė besimeve tė tjera me tė cilėt punoni kaq ngushtė," pėrfundon letra.
    Pas tėrmetit vdekjeprurės qė goditi Shqipėrinė, Presidenti i Konferencės Evropiane tė Kishave, Rev. Christian Krieger, ka pėrcjellė ngushėllime dhe lutje: "Me trishtim tė thellė kemi marrė lajme nė lidhje me tėrmetin nė Shqipėri. Nė emėr tė KEK, ju ofroj ngushėllime dhe lutje tė sinqerta tė gjithė njerėzve dhe komuniteteve, tė cilėt kanė humbur tė dashurit e tyre nė kėtė incident tragjik," shtoi ai.
    Mesazhe ngushėllimi e mbėshtetjeje kanė dėrguar edhe Patriarku i Aleksandrisė, Kryepiskopi i Qipros etj.

    Burimi: Nga faqa e internetit e KOASH-it
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  10. #210
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,217
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Burimi;
    Nga Blogu i at Janit, priftit arbėresh nė Kalabri - arbėriaortodossa


    AXIOS AXIOS AXIOS - I MADH, I MADH, I MADH, NDERIME ndaj Kryepiskopit tė Tiranės dhe i gjithė Shqipėrisė pėr qėndrueshmėrinė e tij nė respektimin e rregullave dhe kanoneve tė Orthodhoksisė sė Shenjtė.
    Kryepiskopi Anastas thotė; harmonia paqėsore, ky ėshtė parimi i unitetit orthodhoks.

    Ky shkrim ėshtė botiar nė
    Orthochristian.com, mė 6 dhjetor 2019




    Kryepeshkopi i Shqipėrisė Fortlumturia e Tij Anastasi ka theksuar pėrsėri qėndrimin e tij qė Kisha Orthodhokse i zgjidh problemet pėrmes pajtimit, i cili ėshtė parimi themelor i unitetit tė Kishės.
    Deklarata e re e kryepiskopit Anastas vjen si pėrgjigje ndaj njė raporti tė Andoni Triantafillou nė gazetėn Dimokratia me titull "Ndėrhyrja e Anastasit nė favor tė Moskės", duke iu referuar "Kėrkesės / apel pėr tė kapėrcyer polarizimin kishtar".
    Pėrgjigja e primatit ushqiptar ėshtė botuar gjithashtu nė Dimokratia, duke thėnė se artikulli i Triantafyllou paraqet "njė shtrembėrim tė gabuar tė mendimeve, qėllimeve dhe propozimeve tė mia nė lidhje me njė ēėshtje delikate dhe kritike nė lidhje me Orthodhoksinė nė tė gjithė botėn" .
    Njė pėrkthim i plotė nė anglisht i pėrgjigjes sė Kryepeshkopit ėshtė nė dispozicion nė webfaqen e Synaxis Ortodokse.
    "Ndėrhyrja ime nuk ėshtė" nė favor tė Moskės "ose nė favor tė ndonjė Kishe Autoqefale dhe sigurisht nuk ėshtė kundėr Patriarkanės Ekumenike", shkruan kryepeshkopi. "Ashtė njė klithmė agoni nė favor tė pajtimit, nė favor tė unitetit tė Orthodhoksisė".
    Kryepiskopi nėnvizon sė pari se kėrkesa e tij pėr njė kėshill pan-orthodhoks nuk ka asnjė lidhje me ftesėn pėr primatėt qė Patriarku Teofil i Jeruzalemit, pasi apeli i tij u shkrua dhe u ishte dorėzuar primatėve pėrpara se patriarku tė shpallte nismėn e tij pėr tė mbajtur njė kėshill nė Jordan.
    Ai pėrsėrit gjithashtu se ai "kurrė nuk ka vėnė nė dyshim tė drejtat ose privilegjet e pėrcaktuara tė Patriarkanės Ekumenike". Pėr shembull, nė lutjen / apelin e tij, ai saktėsisht thotė se vetėm Patriarku Bartholomeu mund tė thėrrasė njė Kėshill Pan-Orthodhoks.
    Pėr mė tepėr, Kryepiskopi Anastas shkruan se "Nė tė gjitha rastet e mėparshme tė dhėnies sė autoqefalisė - dhe natyrisht nė rastin e Kishės sė Shqipėrisė - autoqefalia iu dha metropoleve kanonike tė secilit vend dhe jo nė seksione tė vogla tė tyre tė pėrbėra nga skizmatikė e rehabilituar tė papėrsosur ”.
    "Kjo ėshtė arsyeja pse pasoi paqja dhe konsensusi nė Shqipėri", shton ai. Nga ana tjetėr, dhėnia e autoqefalisė pėr "Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės" ka sjellė vetėm "trazira dhe pėrēarje", shkruan primati shqiptar, "jo vetėm nė atė vend tė veēantė, por nė tė gjithė botėn orthodhokse".
    Pėr mė tepėr, ligji kanunor vjen kryesisht nga kėshillat e Kishave, pasi "sinodaliteti ėshtė parimi themelor i kohezionit tė Orthodhoksisė".
    Primati shqiptar paralajmėron gjithashtu pėr praninė e "njerėzve tė papėrgjegjshėm", tė cilėt "janė mobilizuar pėr tė pėrqeshur ata qė kanė shprehur mendime tė ndryshme, nė tė njėjtėn kohė duke mashtruar pėrkrahėsit e tyre".
    Zėdhėnėsi kryesor, shkruan ai, "ėshtė njė prift nga mitropolia e Kretės (i udhėhequr dhe mbrojtur nga lart) i cili, me njė" grup sulmi "tė caktuar, ka marrė pėrsipėr detyrėn tė tallet, frikėson dhe, nė imagjinatėn e tij , pėr tė ndėshkuar me fyerje, kėrcėnime, sofizėm tė imėt dhe madje fjalė tė mjerueshme betimi pėr ata qė kanė propozime tė ndryshme nga tė tijat, pėr tė kapėrcyer krizėn ".
    "Ata qė janė tė pėrfshirė nė kėtė plan, nė mėnyrė eksplicite ose implicite, janė duke u pėrpjekur nė mėnyrė tė paskrupullt tė vendosin etiketime tė frymėzuara nga etnofilėt , siē janė" Sllavofilė"," Rusofilė "dhe tė ngjashme. Ky ėshtė njė ogur i njė pėrplasjeje ekleziale qė shkatėrron dialogun ndėr-orthodhokd nė njė moment kritik pėr orthodhoksinė”, shkruan kryepeshkopi Anastas.
    Fortlumturia e Tij i referohet arkimandritit Romanos (Anastasiadis), i cili, siē shkruante OrthoChristian, ėshtė njė propagandist i njohur nga Kostandinopoja. Siē shkruan Kryepiskopi Anastas, At Romanos dihet se ka sulmuar edhe peshkopėt e Kishave lokale qė nuk ndjekin plotėsisht iniciativat e Patriarkanės sė Kostandinopojės.
    Mė parė ai kishte akuzuar Fortlumturinė e tij mitropolitin Onufrij tė Kievit dhe Gjithė Ukrainėn se kishte njė "mendje tė shqetėsuar dhe fanatike ruse" dhe kishte etiketuar shkėlqesinė e tij Mitropolitin Ilarion (Alfjev) "njė blasfemues tė hutuar dhe satanik dhe si njė agjent tė totalitarizmit dhe tė imperializmit tė Putinit ".
    Duke pėrmbledhur afirmimin e tij tė ri, Kryepiskopi Anastas shkruan: "Me afrimin e Krishtlindjes, festėn e madhe tė mishėrimit tė Birit tė Zotit, tė nismės sė jashtėzakonshme tė Atit pėr pajtimin me racėn njerėzore, siē pėrmendim nė pėrfundimin e apelit tonė, ne angazhohemi qė "tė shpejtojmė hapat drejt pajtimit. Pajtimi do tė sjellė paqe pėr miliona besimtarė. Nė tė njėjtėn kohė, Orthodhoksia do tė konfirmojė aftėsinė e saj shpirtėrore pėr tė shėruar plagėt, nėn dritėn e Fjalės sė Zotit dhe fuqisė sė Shpirtit tė Shenjtė ".
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  11. #211
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,217
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kėshilli i Jeruzalemit i vitit 1443 (Historia e Kishės)


    Edhe pse grekėt besojnė se vetėm patriarku "ekumenik" mund tė thėrrasė njė Kėshill ( Koncil ) qė ka vlerė universale,
    pėrvoja historike dhe teologjike e Kishės Orthodhokse thotė ndryshe, ēdo peshkop ( episkop )
    - i cili ka aftėsi tė plotė administrative ( kanonike ) dhe sakramentale ( vazhdimėsisė apostolike )
    - mund tė kėrkojė dhe tė marrė praninė e njė Kėshilli, nėse arsyet janė tė vlefshme.
    Dhe pėrvoja e Kėshillit tė Jeruzalemit tė vitit 1443 e dėshmon kėtė.

    Pas Bashkimit Uniat tė Firences nė 1439, patriarku tradhtar Mitrofani II i Kostandinopojės filloi njė politikė zėvendėsimi nė juridiksionin e tij
    tė episkopėve orthodhoksė me episkopė tė bashkuar ( uniatė ) ose edhe me episkopė latine ( katolikė ).
    Ndėrsa Shėn Marku i Efesit mbronte vendin e tij nė Efes me thonjė dhe dhėmbė, njė episkop tjetėr guxoi mė shumė.
    Arsenio, Mitropoliti i Cezaresė nė Kapadoki, shkoi nė Jeruzalem pėr tė kėrkuar largimin e Mitrofanit dhe pasuesve tė tij. Ishte viti 1443.
    Prandaj, mitripoliti grek shkoi nė Qytetin e Shenjtė dhe u prit nga patriarku i Jeruzalemit Joakim, i cili mė pas thirri njė kėshill pėr tė diskutuar ēėshtjen.
    Natyrisht, Kostandinopoja nuk u prezantua fare, por mbėrritėn patriarkėt Dorotheu II (+1452) i Antiokisė dhe Filotheo (+1459) i Aleksandrisė.
    Pjesa e parė e Koncilit u pėrqėndrua nė dėgjimin e dėshmisė sė Mitropolit Arsenit.
    Ai shpjegoi nė detaje atė qė kishte ndodhur nė Kostandinopojė dhe nė Firence, dhe kėrkoi pėrjashtimin e patriarkut Mitrofan,
    pasi raportoi se ai kishte pėrfshirė “Filioque” nė Besoren dhe se i lejoi katolikėt tė meshonin nė altarėt orthodhoksė.
    Prandaj u vendos qė tė hetohen tė gjithė priftėrinjtė e tė gjitha rajoneve perandorake dhe, nėse do tė ishin gjetur nė faj, ata do tė ishin larguar pėr gjithėmonė.

    ------------------------------------------------
    PJESE E TRAJTUAR NGA;
    Historia e Patriarkanės sė Jeruzalemit nga Kryepikopi i Athinės, Krizostomos Papadopoulos, f. 439-442, 1910,
    botuar nė Aleksandri tė Egjiptit.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  12. #212
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,217
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    KONSAKROHET NJE KISHE E RE NE HUNGARI

    Peshkopė rusė dhe rumunė shenjtėrojnė gurin e themelit tė njė kishe tė re nė Hungari







    foto: bazilica.ro




    Njė kishė e re pėr nder tė ikonės sė burimit jetėdhėnės tė Nėnės sė Zotit sė shpejti do tė shfaqet nė Hungari.

    Guri themelor i kishės sė ardhshme u vendos dhe u shenjtėrua tė Premten mė 27 Dhjetor nga Mitropoliti Mark i Ryazan-it dhe Mikhajlovsk-ut, pėrgjegjės pėr menaxhimin e dioqezės Hungareze tė Kishės Ruse,
    dhe nga Hirėsia e Tij Peshkopi Siluan i Gula-s tė Kishės Rumune, siē raportohet nga shėrbimi pėr shtyp i Mitropolisė Hungareze.







    foto: flickr.com

    Nė kremtimin morėn pjesė banorė tė zonės dhe kryetari bashkiak i qytetit tė Hévķz, famullitė nga Budapesti dhe qytete tė tjera si edhe pėrfaqėsues tė mediave tė ndryshme.


    Duke iu drejtuar besimtarėve pas shenjtėrimit, Mitropolit Marku vėren se Hévķz ėshtė njė vend me vlera tė mėdha historike dhe shpirtėrore, pasi aty perandori i shenjtė Theodosi i Madh,
    i cili luftoi aktivisht kundėr herezisė sė Arianizmit dhe e bėri krishterimin fenė i shtetit tė Perandorisė Romake, u shėrua nga njė sėmundje.

    Njė vakt ( drekė ) agape pasoi funksionin. Ngjarjet nė qytetin Hévķz "shprehėn dėshirėn e natyrshme pėr njė bashkim vėllazėror tė juridiksioneve orthodhokse nė Hungari", nėnvizoi Peshkopi Siluan, sipas agjencisė sė lajmeve Bazilica.

    Tė nesėrmen, Mitropoliti Mark vizitoi qytetin Debreēen nė Hungarinė lindore pėr tė shenjtėruar Kishėn e Trinisė jetėdhėnėse dhe pėr tė celebruar Liturgjinė Hyjnore.





    Burimi: nga agjencia Orthochristian.com
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  13. #213
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,217
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Kėshilli i Jordanisė dhe sfidat e tij


    Megjithėse vėndet qė flasin greqisht nuk kanė pranuar mbledhjen e Kėshillit, patriarku i Jeruzalemit, Teofili III, nuk heq dorė dhe thėrret edhe njė herė patriarkėt e Kishave Orthodhokse
    nė Kėshillin e organizuar nga ai dhe i cili do tė mbahet sė shpejti, mė 25 shkurt.
    Kryepiskopi i Kishės Autoqefale Shqiptare ka konfirmuar se ai nuk do tė vijė.
    Kėshilli, i thirrur qėllimisht kėtė herė pėr tė zgjidhur ēėshtjen e Ukrainės (dhe shpresojmė pyetje tė tjera pak a shumė tė mėdha), ėshtė pėrsosmėri sht shprehja e Kishės Orthodhokse.
    Dikur ishin perandorėt, garantuesit e ekuilibrit ekleziologjik, ata qė thirrėn kėshillat. Meqenėse mbretėrit janė zhdukur, kishave i’u duhet ta bėjnė vetė, dhe rezultatet janė skandaloze .



    Fillimisht, vetėm Mitropoli i Tokave ēeke dhe sllovake dhe Kisha Ruse kanė rėnė dakord tė parėt tė marrin pjesė nė Kėshillin e Jeruzalemit: duke pėrfshirė kėtu edhe Kishėn qė e organizon Koncilin.

    Fraksioni i kryesuar nga Fanari dhe satelitėt e tij greqisht-folės (dhe jo): Qipro, Kretė, Aleksandri, Kisha e fundit Autoqefale e Ukrainės,
    ku nė fund dhe Shqipėria, kjo e fundit po tregon qė rradhitet me grekofonėt dhe pėrqafon politikėn etnofilitiste fanariote …, ndonse nuk jemi grekė por qė bakshishi i tyre na detyron ti rrimė nė krah . Fatkeqėsisht pėr ne!

    Grekėt (Qipriotė, fanariotė, Aleksandriane ...) pohojnė se vetėm Patriarku Ekumenik mund tė thėrrasė njė kėshill, mendim qė ėshtė dėshmuar i gabuar si nga historia antike ashtu edhe nga kohėt moderne.
    Njė kėshill i madh u thirr nė Jeruzalem nė 1672 nėn patriarkun Dositeo II, pėr shembull, nė tė cilin iu dha anatema Protestantizmit. Duke u rikthyer nė kohė, le tė kujtojmė Kėshillin e Moskės, nė fund tė shekullit XVI ,
    nė tė cilin kalendari Gregorian u anatematizua, etj. Pretendimet papale tė Fanarit janė njohur prej kohėsh dhe ne nuk jemi mė tė skandalizuar.
    Por ne jemi skandalizuar nga njė erė e keqe qė perceptohet nė Kishė, bie njė erė e keqe e mosmarrėveshjes dhe pėrēarjes.
    Nėse ekziston njė sfidė pėr kėtė shekull nė mesin e orthodhoksėve, ėshtė tė gjesh terren tė pėrbashkėt pėr dialog dhe tė braktisėsh pretendimet etnofiliste nga njėra anė, dhe imperialiste nga ana tjetėr.

    Besimtarėt orthodhoksė duhet ta mbrojnė Kishėn nga papizmi (i jashtėm dhe i brendshėm) dhe nga ndarja, nga humbja e traditės liturgjike dhe e jetės sipas mėsimeve tė Etėrve.
    E ardhmja jonė varet nga kjo. Ne na duhet tė mbėshtesim guximin e Shenjtėrisė sė Tij Teofilit III tė Jeruzalemit dhe shpresojmė qė Kėshilli nė Jordani pėrfundimisht tė bėhet.


    Pėrshėndetje
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  14. #214
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,217
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 16-02-2020 mė 21:39 Arsyeja: gabime ortografike...
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  15. #215
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,217
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  16. #216
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,217
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    KISHAT E RUMANISE SERBISE DHE POLONISE, DO TE MARRIN PJESE NE KESHILLIN E JERUZALEMIT NE JORDANI.

    https://orthochristian.com 14 shkurt 2020


    Pėrveē Patriarkanės sė Jeruzalemit, e cila ka ndėrmarrė iniciativėn pėr tė thirrur njė mbledhje vėllazėrore pėr tė diskutuar ēėshtjet e unitetit tė Kishės nė sfondin e krizės sė tanishme tė Ukrainės,
    edhe Kishat e Rusisė dhe Tokave ēeke dhe Sllovakisė, ku Sinodet e shenjta tė tė cilėve tashmė kanė mbėshtetur zyrtarisht nismėn e Jeruzalemit,
    pėrfaqėsuesit e kishave Rumune, Serbe dhe Polake do tė marrin pjesė gjithashtu nė kėshillin e ardhėshėm nė Aman, Jordani.

    Kėshilli do tė mbahet nga 25 deri mė 27 shkurt.

    Duke pasur parasysh pozicionin e vendosur tė Sinodit tė Shenjtė dhe Kėshillit tė Episkopėve tė Kishės Serbe dhe deklaratave tė pėrsėritura tė primatit tė saj dhe tė shumė episkopėve tė tjerė,
    nuk ėshtė pėr t'u habitur qė edhe Patriku Irinej synon tė marrė pjesė nė takimin nė Aman.
    Kisha polake ka marrė njė qėndrim jo mė pak tė fortė, dhe ndėrsa raportohej nė mediat greke kohėt e fundit ku tregonin se Kisha polake nuk do tė pėrfaqėsohej, ndihmėsi personal i Mitropolit Savės shpejt i mohoi kėto zėra.

    Prania e Kishės Rumune ka qenė mė e panjohur dhe pjesėmarrja e saj nė Kėshillin e ardhėshme ėshtė vėnė nė dyshim.
    Megjithėse Sinodi i saj i Shenjtė nuk e njohu zyrtarisht "Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės" tė krijuar nga Kostandinopoja, ajo as nuk e hodhi poshtė me vendosmėri atė, ashtu siē bėnė Kishat Serbe dhe Polake.

    Sidoqoftė, nė seancėn e djeshme nėn presidencėn e Patriarkut , Fortlumturia e Tij Danielit tė Rumanisė, Sinodi i Shenjtė i Kishės Rumune vendosi tė dėrgojė njė delegacion nė kėshillin e Amanit,
    raporton shėrbimi zyrtar pėr shtyp i Kishės Rumune, agjensia e lajmeve tė Bazilica .

    Ndėrsa retorika nga Kostandinopoja dhe mediat nė njė linjė me tė, pėrpiqen tė portretizojnė krizėn e Ukrainės si Greqia kundėr Rusisė ose grekėt kundėr sllavėve ,
    vlen tė pėrmendet se do tė marrin pjesė nė Koncilin e ardhėshėm si kishat e sferave me ndikim Grek po ashtu edhe me ndikim dhe Sllav …. –
    jashtė kėtyre sferave, qėndron Kisha Rumune me pjesėmarrjen e paralajmėruar .

    Deklarata e Sinodit shėnon se vetė Patriarku Daniel nuk do tė marrė pjesė, nė mėnyrė qė kėshilli tė mos interpretohet si njė sintaksė e primatėve.







    Sinodi rumun. - Foto nga Basilica.ro


    "Kjo pjesėmarrje e Kishės Orthodhokse Rumune nė mbledhjen vėllazėrore nė Aman ėshtė e motivuar nga fakti se tė gjitha Kishat Orthodhokse Autoqefale kanė njė pėrgjegjėsi tė punojnė sė bashku
    pėr ruajtjen, mbrojtjen dhe promovimin e unitetit eukaristik dogmatik, kanonik dhe Orthodhoks, sipas ungjillit tė Krishtit dhe kanoneve tė shenjta ", thuhet nė deklaratė.

    Sinodi Rumun gjithashtu pėrsėrit qėndrimin e tij qė patrikėt e Moskės dhe Kostandinopojės duhet tė rifillojnė dialogun sa mė shpejt qė tė jetė e mundur pėr tė zgjidhur problemin me ēėshtjen e autoqefalisė nė Ukrainė,
    "nė mėnyrė qė tė mos thellohet polarizimi i dy palėve kundėrshtare: njėra tė Kishave Orthodhokse Pro-Kostandinopojės dhe tjetrės sė Kishave Orthodhokse Pro-Moskės ".

    Sinodi i Rumanisė gjithashtu thekson se teorikisht pajtohet me dhėnien e autoqefalisė Kishės sė Ukrainės, megjithėse kjo duhet tė jetė pėr tė gjithė Kishėn,
    jo vetėm pėr njė pjesė, dhe duhet tė jetė rezultat i njė marrėveshjeje midis Moskės dhe Kostandinopojės, me njė konsensus pan-orthodhoks tė shoqėruar.

    Prandaj, episkopėt e Kishės Rumune nuk e aprovojnė koncesionin e njėanshėm tė Autoqefalisė sė Kostandinopojės ndaj njė grupi minoritar nė Ukrainė, megjithėse nė teori kjo Kishė mbėshtet autoqefalinė pėr Ukrainėn.
    Njė pozicion i ngjashėm ėshtė deklaruar edhe nga kishat dhe episkopėt e tjerė. Janarin e kaluar, Fortlumturia e Tij Kryepiskopi Krizostomos i Qipros deklaroi se populli ukrainas ka tė drejtėn e autoqefalisė,
    por qė njerėzit kanė treguar se nuk janė tė interesuar pėr tė.
    Mitropolit Sawa i Polonisė ka shprehur gjithashtu mbėshtetjen e tij pėr autoqefalinė ukrainase, megjithėse ai thekson se kjo duhet tė bėhet sipas kanoneve .

    Pėr mė tepėr, edhe Episkopi i Barishevkės sė Kishės Orthodokse tė Ukrainės konfirmoi sot nė kanalin e tij Telegram se Patriarku Irinej do tė marrė pjesė nė kėshillin e Amanit,
    pasi vetė primati njoftoi njė delegacion vizituesish tė Ukrainės pėr kėtė.

    "U mbajt Sinodi i Shenjtė i Kishės Orthodhokse Serbe. Edhe njė herė diskutuam dhe vendosėm tė marrim pjesė nė mbledhjen vėllazėrore tė primatėve tė Kishave Lokale nė Jordan,
    tė iniciuar nga Patriarku Theofilos III i Jeruzalemit. Shpresoj tė shoh Mitropolitin tuaj tė Kievit, Fortlumturia e tij Onufrij, nė Aman ”, tha patriarku serb.

    Bshkimi i Gazetarėve Orthodhoksė tė Ukrainės gjithashtu raporton, duke iu referuar burimeve tė tij, se Kisha Polake do tė pėrfaqėsohet nė takim nga njė delegacion i udhėhequr nga Kryepiskopi Abel i Lublinit dhe Kelmit.

    Mitropoliti Sawa nuk do tė jetė nė gjendje tė marrė pjesė pėr shkak tė problemeve shėndetėsore.

    Deri mė tani, dihet se 6 kisha do tė marrin pjesė nė tubimin vėllazėror tė Jeruzalemit: Jeruzalem, Moskė, Tokat Ceke e Sllovake, Serbia, Polonia dhe Rumania,
    ndėrsa 5 e refuzuan ftesėn: Konstandinopoja, Aleksandria, Greqia, Qipro dhe Shqipėria, tė gjithė duke pėrmendur besimin se vetėm Kostandinopoja mund tė thėrrasė njė kėshill,
    gjithashtu ėshtė raportuar se po bėhet punė serioze pėr tė bindur Patriarkun Theodoros tė Aleksandrisė.

    Ende nuk ka deklarata publike nė lidhje me ftesėn e Patriarkanės sė Jeruzalemit nga Kishat e Antiokisė, Gjeorgjisė dhe Bullgarisė.

    Megjithė kundėrshtimin e Kostandinopojės dhe Kishave greke, Fortlumturia e tij, patriarku Theofilos mbetet i vendosur tė zhvillojė njė takim tė frytshėm,
    dhe sė fundmi ėshtė raportuar se ai ridėrgoi ftesėn e tij pėr tė gjithė primatėt pėr herė tė dytė.


    Zoti ndriēoftė mėndjet e barinjve tanė!
    Pėrshėndetje
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  17. #217
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,217
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Moskė, sulm me thikė nė njė kishė moskovite:
    Tė paktėn dy tė plagosur.

    Sputnik news : 16.02.2020



    Sulmuesi u ndalua nga vetė besimtarėt dhe mė pas iu dorėzua policisė,
    e cila ndėrhyri menjėherė nė vend.

    Herėt nė mėngjes njė i panjohur i armatosur me thikė
    sulmoi kishėn e Shėn Nikollės nė Moskė,
    ku u sul me armė tė ftohtė, mbi besimtarėt
    qė po merrnin pjesė nė liturgjinė e tė Dielės.

    Sipas informacionit tė parė, tė zbuluar nga mediat ruse,
    tė paktėn dy persona raportohet se pėsuan lėndime,
    tė cilėt janė transportuar nė spitalin mė tė afėrt,
    pėr tė marrė trajtimin e duhur mjekėsor.

    Sulmuesi, njė rus 26 vjeēar, u ndalua nga vetė besimtarėt dhe mė pas
    iu dorėzua policisė, e cila ndėrhyri menjėherė nė vend.

    Lajmi u konfirmua nga pėrfaqėsuesja e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme, Irina Volk:

    "Policėt arrestuan njė 26-vjeēar banor nė rajonin e Lipetsk-ut", shpjegoi zyrtaria ruse.

    -Aktualisht arsyet qė e shtynė autorin tė bėjė gjestin e ēmendur nuk janė tė qarta dhe tashmė policia ka filluar hetimet.
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  18. #218
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,217
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Njė analizė mbi komunikatėn e lėshuar nė takimin e primatėve nė Jordani.

    Mė 26 shkurt 2020, nė Aman, njė sintaksė e primatėve dhe pėrfaqėsuesve tė Kishave Lokale Orthodhokse u thirr nga patriku Theofilos i Jeruzalemit. Nė mbrėmjen e sė njėjtės ditė, deklarata pėrfundimtare (njoftimi pėr shtyp) i mbledhjes u botua nė internet. Le tė shohim ēfarė ka nė kėtė dokument dhe ēfarė jo?

    Nė takim morėn pjesė delegacioni nga Kisha orthodhokse e Jeruzalemit i kryesuar nga patriku Theofilos, delegacioni i Kishės ruse i kryesuar nga patriku Kirill, delegacioni i Kishės serbe i kryesuar nga patriku Irenej, delegacioni i Kishės rumune i kryesuar nga mitropoliti Nifon, delegacioni i Kishės polake i kryesuar nga kryepiskopi Abel, delegacioni i Kishės Ceko-Sllovake i kryesuar nga mitropoliti Rastisllav.




    Emri:  Amman_risultati_principali.jpg

Shikime: 319

Madhėsia:  38.4 KB


    Pjesmarrės tė takimit nė Aman - Foto nga Bashkimi i gazetarėve orthodhoks









    ēfarė nuk ėshtė nė komunikatė:


    DENIMI I QARTE I VEPRIMEVE TE PATRIKUT BARTHOLOMEU.

    Fillimisht, ishte e qartė se lajtmotivi i mitingut tė primatėve ishin veprimet e paligjshme tė Patrikut Bartholomeu nė Ukrainė. Tė gjithė pjesėmarrėsit nė takim kritikuan vazhdimisht dhėnien e Tomos-it "Kishės Orthodhokse tė Ukrainės" si personalisht ashtu edhe zyrtarisht (pėrmes Sinodit tė Kishave tė tyre). Ata ishin gjithashtu kritikė ndaj pretendimeve papale tė Kostandinopojės.

    E vėrtetė, formati i mbledhjes nė Aman nuk nėnkupton njė dėnim tė drejtpėrdrejtė tė patrikut Bartholomeu. Sipas kanuneve tė Kishės, kjo mund tė bėhet vetėm brenda njė Kėshilli (Koncili ), nė pėrputhje me rregullat procedurale. A ėshtė njė skenar i tillė i mundshėm nė tė ardhmen? Padyshim qė po.


    MOSMARREVESHJA ME FANARIN QE KA PERVETESUAR DHENIEN E AUTOQEFALISE.

    Kjo shkon pėrtej kompetencės sė sintaksės sė Amanit. Para sė gjithash, pėr shkak tė formatit tė saj.

    E drejta pėr tė dhėnė autoqefali ishte pėr t’u marrė nė konsideratė nė Kėshillin e Kretės nė vitin 2016. Sipas kreut tė Departamentit pėr marrėdhėnie tė jashtme kishtare tė Kishės OrtHodHokse Ruse, Mitropolitit Ilarion (Alfjev) tė Volokolamsk, nė dokumentet pėrgatitore kishte marrėveshje pėr procedurėn pėr dhėnien e autoqefalisė. Prandaj, bazuar nė kėto marrėveshje, Kisha Kiriarkale (ose Kisha nėnė) njofton dėshirėn e saj pėr ti dhėnė autoqefalinė njė pjese tė saj, Patriarkanės sė Konstandinopojės, si Kisha e parė nė diptikėt. Kostandinopoja u dėrgon njė njoftim tė gjitha Kishave lokale duke kėrkuar pėlqimin e tyre dhe, nė rastin e marrėveshjes sė pėrgjithshme qė secila prej Kishave shpreh nė Kėshillin e vet, Kisha e re autoqefale pranohet nė familjen e Kishave Lokale, pasi t'u jepet Tomosi pėrkatės , tė nėnshkruar nga primatėt e tė gjitha Kishave Orthodhokse Lokale.

    Theksojmė edhe njė herė se ka pasur njė marrėveshje paraprake pėr procedurėn e lėshimit tė Tomosit, por ajo marrėveshje nuk ishte ratifikuar - tema u hoq nga agjenda e Kėshillit tė Kretės. Prandaj, Mitropoliti Ilarion shprehet se "nė pėrfundim tė kėtij Kėshilli, Patriarku Bartholomeu deklaroi se kėto marrėveshje nuk ishin nė fuqi dhe filloi tė jepte njėanshmėrisht autoqefali".

    Sot nuk ka konsensus midis Kishave lokale nė lidhje me qasjen ndaj tė drejtės pėr tė dhėnė autoqefali. Edhe midis atyre qė nuk e kanė njohur "autoqefalinė" e "Kishės Orthodhokse tė Ukrainės", ka kisha qė nuk kundėrshtojnė tė drejtėn e Kostandinopojės pėr tė dhėnė autoqefali nė pėrgjithėsi. Pėr shembull, kishat rumune ose shqiptare.

    DENIMI I TOMOSIT PER ” KISHEN ORTHODHOKSE TE UKRAINES “ DHE PER SKIZMEN E UKRAINES.

    Fakti qė skizmatika ukrainase mund tė pranohet nė Kishė vetėm pėrmes pendimit, ndryshe vetėm Kisha nėnė, ose Kisha Orthodhokse Ruse, mund t'i japė autoqefalinė Kishės sė Ukrainės, ėshtė pėrsėritur shumė herė. Koncesioni mekanik i "autoqefalisė", i nėnshkruar nga Patriku Bartholomeu pa marrė parasysh situatėn nė Ukrainė, nuk e zgjidhi problemin e skizmės, por vetėm e pėrkeqėsoi atė, siē vėrehet nga Kryetari i Kishės Orthodhokse tė Ukrainės, Mitropoliti Onufrij, nė njė fjalim pėr pjesėmarrėsit nė takimin nė Aman.

    Pėr mė tepėr, ai theksoi se dhėnia e autoqefalisė nė Kishėn kanonike tė Ukrainės (Kisha Orthodhokse e Ukrainės) nuk do tė zgjidhė problemin e pėrēarjes nė vend, pasi Kisha Orthodhokse e Ukrainės ka autokefali de fakto: "Me kalimin e kohės, Rrethanat e brendshme dhe tė jashtme tė pėrjetuara nga Kisha e Shenjtė Orthodhokse e Ukrainės dhe populli ukrainas kanė stimuluar proceset e pėrmirėsimit tė pavarėsisė dhe vetėqeverisjes qė ekzistojnė nė jetėn dhe ministrinė e kishės. Sot ne kemi njė autoqefali tė vėrtetė. Ne kemi Sinodin e Shenjtė, kemi Kėshilli episkopal, ne kemi njė gjykatė tė pavarur kishtare. Ne zgjedhim dhe porosisim episkopėt nė mėnyrė tė pavarur, ngremė dioqeza tė reja. Kemi institucionet tona arsimore shpirtėrore, institucione tė ndryshme sinodale pėr ndėrveprim me botėn e jashtme dhe ministrinė sociale ".

    Pothuajse tė gjithė pjesėmarrėsit nė mbledhjen e Ammanit argumentojnė se skizmatikėt e Ukrainės “kisha e sapoformuar “ nuk ka urdhėrime / hirotonisje / shugurime kanonike. Mungesa e formulimit tė njė qėndrimi nė kėtė temė nė kumtesėn pėr media, pėr mendimin tonė, ėshtė shkaktuar nga hezitimi pėr tė mos hedhur poshtė ata qė kanė hyrė nė bashkėsi kungimi me "Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės" nga Kisha. Por nuk ka dyshim se Kisha me siguri do ti kthehet ēėshtjes sė natyrės kanonike tė "shenjtėrimeve" skizmatike.

    Ēfarė ka nė komuniktė:

    1. Eshtė theksuar roli i Patrikut Theofilos "nė tė gjitha pėrpjekjet e tij tė vazhdueshme pėr tė hapur rrugėn pėr dialog dhe pėr tė bashkuar vėllezėrit nė frymėn e ēmuar tė unitetit". Eshtė thėnė se "Jeruzalemi dėshmon pėr atė Qytet tė Shenjtė i cili vazhdimisht shpall ekzistencėn e tij shumėfetare dhe multikulturore, duke u krenuar pėr ekzistencėn e tij si shtėpia e tre besimeve Abrahamike, Krishtėrimit, Judaizmit dhe Islamit".

    Ky paragraf konfirmon qė Patriku i Jeruzalemit ka tė drejtėn e plotė pėr tė thirrur kėshilla orthodhokse.

    2. U theksua se "ky takim shėrbeu pėr tė forcuar lidhjet vėllazėrore midis vėllezėrve dhe kishave tė tyre, pėr tė promovuar lidhjet e paqes nė Krishtin midis tyre, pėr tė mbėshtetur unitetin e kishave orthodhokse dhe pėr tė pėrtėrirė dialogun me shpresė lutjeje pėr tė sjellė pajtimin atje ku ka pasur pėrēarje ".

    Eshtė pėrtėritja e dialogut qė mund tė quhet teza kryesore e paragrafit tė dytė. Sigurisht, zonat e ndjeshme tė identifikuara nė komunikatėn "ku ka pasur pėrēarje" kanė tė bėjnė kryesisht me "ēėshtjen e Ukrainės". Tani praktikisht nuk ka dialog pėr tė. Patriku Bartholomeu demonstron nė tė gjitha mėnyrat ngurrimin ose paaftėsinė pėr t'u pėrfshirė nė njė dialog tė tillė. Retorika e tij e fundit, edhe nė lidhje me takimin e Amanit, konfirmon vetėm natyrėn autoritare dhe diktatoriale tė politikės Fanariote. Njė “dush i ftohtė” me kėrkesėn pėr njė dialog nga pėrfaqėsuesit e gjashtė Kishave lokale do tė shkaktojė jo vetėm habi, por edhe probleme serioze brenda kampit tė mbėshtetėsve tė Fanarit.

    Nėnshkrimi i Patrikut Kirill nėn vendimet sintaksore dėshmon se Kisha Orthodhokse Ruse ėshtė e hapur pėr dialog. Por dialogu duhet tė zhvillohet nė frymėn e dashurisė vėllazėrore dhe nuk duhet tė diktohet nga ambiciet e Patriarkanės sė Kostandinopojės.

    3. Pjesėmarrėsit e takimit "ranė dakord qė vendimet nė lidhje nė ēėshtje me rėndėsi pan-Orthodhokse, pėrfshirė dhėnien e autoqefalisė pėr Kisha tė veēanta, duhet tė kryhen nė njė frymė tė dialogut dhe unitetit pan-orthodhoks, dhe me njė konsensus pan-orthodhoks ".

    Ne kemi folur tashmė pėr marrėveshjet nė lidhje me tė drejtėn e dhėnies sė autoqefalisė pėrpara thirrjes sė Kėshillit tė Kretės. Ky paragraf deklaron dėshirėn pėr t'u rikthyer nė diskutimin e problemit. Ekziston gjithashtu njė implikim i pamjaftueshmėrisė sė vendimeve qė kanė vetėm rėndėsi pan-orthodhokse, Kisha pasi ėshtė thelbėsisht katolike (pajtuese).

    Me sa duket, Fanari ose nuk dėshiron ta shohė dhe ta kuptojė atė ose bėn sikur se mban mend. Prandaj, pjesėmarrėsit nė Aman u detyruan thjesht ti kujtojnė fanarjotėve tė vėrtetat ekleziologjike ( kishtare ).

    4. Mbėshtetje iu shpreh Kishės Orthodhokse Serbe nė lidhje me Maqedoninė veriore dhe Malin e Zi.

    Skizmatikėt maqedonas tashmė e kanė sqaruar disa herė se po negociojnė me Fanarin nė mėnyrė qė kjo tu garantojė statusin e tyre autoqefal. Nė kėtė kuptim, pohimi i pjesėmarrėsve nė takim se "kjo pyetje duhet tė zgjidhet pėrmes dialogut brenda Kishės Orthodhokse Serbe dhe me mbėshtetje pan-Orthodhokse", flet pėr mėnyrat e vetme tė mundshme dhe tė pranueshme pėr t'u marrė me kėto probleme .

    Me fjalė tė tjera, sintaksa theksoi papranueshmėrinė e ndėrhyrjes nė punėt e brendshme tė njė Kishe tjetėr. Nė kėtė kuptim, vėzhgimi pėr Maqedoninė veriore, siē na duket, ka tė bėjė jo vetėm me kishėn serbe, por edhe atė ruse. "ēėshtja maqedonase", ashtu si "ēėshtja e Ukrainės", mund tė zgjidhet vetėm brenda kishave nėnė dhe me mbėshtetje pan-orthodhokse.

    5. Nė Aman u vendos qė Kishat Lokale "duhet tė takohen vėllazėrisht, mundėsisht deri nė fund tė kėtij viti, pėr tė forcuar lidhjet e bashkimit pėrmes lutjes dhe dialogut".

    Ky paragraf, pa dyshim, ėshtė rezultati kryesor i gjithė ngjarjes. Ideja e sintaksės sė Amanit ėshtė kundėrshtuar jo vetėm nga fanariotėt, por edhe nga pėrfaqėsuesit e forcave politike tė huaja. Kjo ide e njėjtė shkel hegjemoninė e krijuar artificialisht nga Fanari nė botėn orthodhokse.

    Amani ka treguar qė Kisha mund tė bėjė pa Patrikun Bartholomeu, i cili nuk ėshtė i vetėm nė gjendje tė mbledhė kėshilla dhe nuk ėshtė vetėm ai nė gjendje tė marrė disa vendime tė rėndėsishme nė Kishė.

    Nė kėtė kuptim, takimi nė Aman ėshtė, sipas fjalėve tė Episkopit Viktor (Kotsaba) tė Baryshevka-s, njė "kthesė nga njė greminė" dhe njė " moment qė ndan ujrat" ( pėrshtatje nė shqip – ndan shapin nga sheqeri ) . Pėrmes Amanit, Kisha ka ripohuar edhe njė herė karakterin e saj pajtues dhe propozoi njė alternative ndaj politikės sė deri tanishme tė Fanarit.

    Pėr mė tepėr, tashmė ėshtė e qartė se Asambleja nė Aman ėshtė bėrė dėshmi e njė Kėshilli pan-Orthodhoks. Nevoja pėr thirrjen e tij tashmė ėshtė deklaruar nga Patriku Irinej i Serbisė dhe nga pėrfaqėsuesit e Kishės Rumune.

    6. "Pjesėmarrėsit shpresojnė qė Shenjtėria e tij, patriku ekumenik Bartholomeu si kryepalk (πρεσβεια τιμές) do t'i bashkohet kėtij dialogu sė bashku me primatėt, vėllezėrit e tij".

    Pėrveē kėrkesės pėr pjesėmarrje nė mbledhjet pasuese, ky paragraf i kujtoi Patrikut Bartholomeu se ai ėshtė i pari "pėr nder", por jo "nė fuqi", dhe tė gjithė primatėt e tjerė tė Kishave lokale janė tė barabartė me tė. Nė Orthodhoksi nuk mund tė ketė njė analog tė Papės, sepse nė kėtė rast Kisha do tė shkojė kundėr thelbit tė saj.

    Pėrfundime kryesore

    Megjithėse shumė flasin me pėrbuzje pėr takimin e vetėm 6 nga 14 Kishat lokale (ose 15 me Kishėn Amerikane, autoqefali e sė cilės nuk njihet nga tė gjithė), ata harrojnė se kėto 6 kisha pėrfaqėsojnė rreth 80% tė tė gjithė besimtarėve nė Orthodhoksia Botėrore.

    Mund tė thuhet me siguri se pas Amanit, realitetet nė tė cilat ekziston Kisha orthodhokse sot kanė pėsuar ndryshime tė rėndėsishme.

    Tek e fundit, ėshtė njohja e nevojės pėr ngjarje tė tjera tė ngjashme, deri sa tė realizohet njė Kėshill pan-orthodhoks.

    Nė tė vėrtetė, kohėt e fundit Kisha ėshtė privuar praktikisht nga mundėsia e dialogut. Doktrina e krijuar dhe promovuar nga Fanari qė Patriarkana e Kostandinopojės mund tė udhėheqė Kishat e tjera, ka treguar se nuk ka asgjė tė mirė pėr Orthodhoksinė.

    Pėr mė tepėr, tė paktėn pėr 100 vitet e fundit, Fanari nuk ka arritur tė zgjidhė njė problem tė vetėm (pėrveē ndihmės pėr tejkalimin e ndarjes nė Kishėn Bullgare). Pėrkundrazi, historia tregon se shumė shpesh Patriarkana e Kostandinopojės ka marrė njė pozicion shkatėrrues ndaj Kishės, si nė aspektin e mbėshtetjes pėr "Kishėn e gjallė" tė krijuar nga bolshevikėt, ashtu edhe pėr sa i pėrket reformės sė kalendarit, dhe sot nė lidhje me "Kishėn Orthodhokse tė Ukrainės". Pas Amanit, vendime tė tilla, nga kėndvėshtrimi i sensit tė pėrbashkėt, janė thjesht tė pamundura.

    Sintaksa e Amanit e kthen Kishėn nė rrugėn e pajtueshmėrisė, sepse vetėm nė kėtė mėnyrė ėshtė e mundur jo vetėm tė tejkalohen problemet, por edhe tė arrihet uniteti nė Krishtin.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arbereshi_niko : 29-02-2020 mė 20:09
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  19. #219
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,217
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.

    Nga faqa zyrtare e Koash-it


    † Anastasi
    Kryepiskop i Tiranės, Durrėsit dhe i Gjithė Shqipėrisė


    REZISTENCĖ NDAJ PANDEMISĖ


    Vėllezėrit dhe motrat e mi tė shtrenjtė,
    Nė kėtė kohė, tė gjithė jemi zėnė nė befasi, njėsoj sikur tė jetė shpallur njė Luftė Botėrore e re nga njė armik i padukshėm.
    Tė gjithė, po qėndrojmė tė pavendosur para ndryshimeve tė paparashikueshme, qė kjo pandemi (COVID-19) e paparė ndonjėherė ka sjellė nė jetėn e tė pasurve dhe tė varfėrve, tė njerėzve tė shkolluar dhe tė thjeshtė, nė shėndetin e tyre, nė ekonomi, nė lėvizjen e njerėzve, nė format e argėtimit, nė mėnyrėn se si festojmė.
    Ėshtė detyra jonė qė tė shmangim panikun, depresionin dhe dėshpėrimin. Nga ne kėrkohet gjakftohtėsi, kthjelltėsi, vėmendje dhe bindje e shtuar ndaj udhėzimeve tė Qeverisė dhe tė strukturave tė shėndetėsisė. Duhet tė falėnderojmė pėrzemėrsisht tė gjithė ata qė pėrkujdesen pėr pastėrtinė, rendin publik, informimin dhe mbi tė gjitha mjekėt dhe infiermierėt, tė cilėt ndodhen nė linjėn e parė tė luftės pėr shėrimin e tė sėmurėve.
    Duke qėndruar brenda nė shtėpi, le tė mos lejojmė tė na pushtojė nervozizmi dhe grindjet, por le tė kultivojmė kreativitetin, predispozitėn paqėsore, mirėsinė, mirėkuptimin, dhembshurinė dhe dashurinė.
    Sa jemi besimtarė, le ta intensifikojmė lutjen tonė, qė kjo periudhė sprove tė mos zgjatė mė tej, qė tė shėrohen tė sėmurėt rėndė e tė ndalet pėrhapja e mėtejshme e pandemisė (COVID-19). Dhe, pėr mė tepėr, qė Perėndia tė ndriēojė grupet e shkencėtarėve dhe tė gjendet sa mė shpejt trajtimi parandalues dhe shėrues ndaj kėtij virusi.
    Mbi tė gjitha, kemi nevojė urgjente qė tė forcojmė besimin tonė te Perėndia. Besimi dhe dashuria janė armėt mė tė fuqishme mbrojtėse edhe ndaj sulmit tė kėtij virusi tė padukshėm qė po kėrcėnon njerėzimin. Nė fund fare, diēka e mirė ka pėr tė dalė edhe nga kjo krizė dhe shpresojmė qė shoqėria njerėzore t’i rishikojė vlerat dhe pėrparėsitė e saj.
    Pra, vėllezėr e motra, le t’i themi Jo tronditjes dhe shqetėsimit! Le tė kemi mė tepėr guxim e fuqi pėr ta pėrballuar me dinjitet kėtė sprovė, le tė tregojmė mė shumė bindje ndaj udhėzimeve dhe mbi tė gjitha, le tė kemi solidaritet tė sinqertė. Paqja dhe shpresa e Perėndisė le tė fuqizojnė durimin dhe rezistencėn tonė dhe le t’i drejtojnė vendimet qė duhet tė marrim nė zgjedhjet dhe ndryshimet qė tashmė janė bėrė tė detyrueshme nė jetėn tonė.

    20 mars 2020
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

  20. #220
    Moderator Maska e arbereshi_niko
    Anėtarėsuar
    16-10-2006
    Postime
    3,217
    Faleminderit
    54
    148 falenderime nė 128 postime

    Pėr: Lajme mbi boten Orthodhokse.


    Ҫfarё mёsimesh jete mё jep pandemia=Covid 19!





    1. Besimi-Pasiguria ёshtё e vetmja e sigurtё. Jeta gjithmonё di tё surprizojё me kёnaqёsitё dhe pakёnaqёsitё. Por ekziston ai qё e mundi botёn.

    2. Dashamirёsia-jam i varur nga tё tjerёt. Nёse nuk marr pёrgjegjёsinё qё ta dua jetёn, vёshtirё tё jetosh ti.

    3. Gёzimi-Negativiteti mos ta pranosh se jemi tё vdekshёm mund tё tё shkaktoj ankth ekzistencial. Ekziston ai qё e mundi vdekjen.

    4. Durimi-Njё ndёr gjёrat qё nuk e kontrolloj ёshtё vdekja, por jeta ime mund tё analizohet prej meje nё kohё.

    5. Vetёpёrmbajtja-Vёshtirёsia pёr vetkontroll, mё jep tё kuptoj se nevojitet tё punoj shumё tepёr me veten.

    6. Paqja-Shkenca ёshtё shёrbyese e njerёzimit, por edhe feja gjithashtu.

    7. Mirёsia-E mira dhe mbrojtja e tjetrit ёshtё edhe e mira ime.

    8. Zemёrbutёsia=Tё ruash ndjesinё pёr shpёtimin e njeriut, por edhe tё veprosh pёr ta shpёtuar.

    9. Korrektesa-Indiferenca ime mund tё shkaktojё fatkeqёsi tek njё tjetёr.

    10. Dashuria-Kemi njё porosi: Doni njёri-tjetrin, sepse dashuria e pёrsosur largon frikёn!




    Dhimiter Qosja


    Burimi: orthodhoksiaebashkuar
    Mėsoi tė tjerėt me jetėn tėnde dhe jo me fjalėt e tua

Faqja 11 prej 13 FillimFillim ... 910111213 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •