Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 16 prej 16

Tema: Ayn Rand

  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Do Not Tread On
    Anėtarėsuar
    14-08-2013
    Postime
    497
    Faleminderit
    44
    88 falenderime nė 61 postime

    Ayn Rand

    Ayn Rand



    Ayn Rand (emri rus: Alisa Zinov'evna Rozenbaum), qe' nje shkrimtare, filozofe dhe skenografe amerikane me origjine ruse. Autore e The Fountainhead dhe Atlas Shrugged. Themeluese dhe promovuese e rrymes filozofike te objektivizmit. Mbeshtetese e individualizmit dhe e egoizmit racional, kuptuar si virtyti me natyror dhe me i rendesishem, i cili ka te beje me kerkimin e te mires individuale pa i shkaktuar deme te tjereve.

    Citime:
    * “Po i afrohemi me shpejtesi stadit te fundit te inversionit: Stadit ku qeveria eshte e lire te beje gjithcka qe i pelqen, ndersa qytetaret mund te veprojne vetem me leje – qe eshte stadi i periudhave me te erreta te historise njerzore, stadi i sundimit me forcen e eger.”
    * “Racizmi eshte forma me e ulet, me e eger dhe me primitive e kolektivizimit.”

    Mund te lexoni me shume mbi Ayn Rand ne faqen perkatese ne Wikipedia: "Ayn Rand".
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Do Not Tread On : 09-08-2014 mė 10:14
    'Who is John Galt?'
    To say 'I love you' one must first be able to say the 'I' - Ayn Rand

  2. 3 antarėt mė poshtė falenderuan Do Not Tread On pėr mendimin e shprehur nė kėtė postim:

    jada (09-08-2014),Wonder Woman (11-08-2014)

  3. #2
    i/e regjistruar Maska e Do Not Tread On
    Anėtarėsuar
    14-08-2013
    Postime
    497
    Faleminderit
    44
    88 falenderime nė 61 postime

    Ayn Rand / Pse sa herė qė troket kriza amerikanėt blejnė Atlasin?!

    Pse sa herė qė troket kriza amerikanėt blejnė Atlasin?!

    Pse sa herė qė troket kriza amerikanėt blejnė Atlasin?!
    Nga Don Watkins

    Nuk ndodh shpesh qė zgjedhjet amerikane tė ndezin debate mbi njė filozof, por, qė kur Mitt Romney zgjodhi Paul Ryan-in si kandidat pėr zėvendėspresident, bisedat kanė filluar tė rrotullohen rreth ideve tė shkrimtares-filozofe Ayn Rand. Thuhet qė Ryan-i ėshtė njė adhurues i Rand-it dhe, megjithėse ėshtė stėrmunduar ta largojė veten nga e gjithė filozofia e saj, ai vazhdon tė pranojė se romani “Revolta e Atlasit” ėshtė njė histori e madhėrishme. Ryan-i nuk ėshtė i vetmi qė e mendon kėtė. Qė nga kriza financiare e 2008-s, romani i Rand-it, i shkruar mė 1957-n, ka shitur mė shumė se 1.5 milion kopje. Interesante ėshtė se pothuajse tė gjitha ato shitje i pėrkasin ShBA-sė. Pse kaq shumė amerikanė, duke filluar qė nga studentėt e deri te politikanėt, flasin pėr romanin e Rand-it?
    Pse nė Europė librat e saj janė relativisht mė tė lėnė pas dore? Pėrgjigjja e tė dyja pyetjeve ėshtė e njėjta: “Revolta e Altasit” ėshtė njė himn ndaj shpirtit amerikan. Shpirti amerikan karakterizohet nga pavarėsia, individualizmi, liria politike, liria ekonomike dhe ambiciet prodhuese. Ky ėshtė kuptimi i jetės, mrekullisht i pėrmbajtur nė sloganin e Revolucionit Amerikan: “Mos mė nėpėrkėmb”. Ishte i njėjti shpirt qė i shtyu shumė amerikanė t’i kundėrviheshin zgjerimit tė ndėrhyrjes dhe fuqisė shtetėrore mė 2008-n. Ata jo vetėm qė e shihnin “qeverinė e madhe” si njė kėrcėnim ndaj ekonomisė,por ajo ishte njė pėrbuzje ndaj gjithė asaj ēfarė pėrfaqėson Amerika. Pas tetė vjetėsh me Bushin dhe tetė minutash me Obamėn, ata nuk e duruan mė nėpėrkėmbjen. Atlasi i flet kėtij shpirti. Nė njė botė, fatkeqėsisht tė ngjashme me tonėn, nė njė botė ku ekonomia po shkatėrrohet, ku qeveria ndėrhyn gjithmonė e mė shumė dhe ku individėt prodhues denoncohen dhe sfiliten pėr tė mirėn e individėve parazitė, tregohet historia e burrave dhe e grave qė vendosin ta ndalojnė nėpėrkėmbjen. Pėr mė tepėr, kjo histori dramatike pėrmban edhe njė energji tė fuqishme intelektuale: Atlasi i jep shpirtit amerikan njė mbrojtje filozofike qė nuk e ka pasur kurrė. Shpirti amerikan ėshtė akuzuar shpesh si i vogėl, i pashpirt dhe materialist. “Revolta e Atlasit” i shkatėrron tė gjitha kėto akuza. Aty tregohet se kapitalizmi ėshtė njė sistem ku pėrfitojnė tė gjithė, ku tė gjithė individėt janė tė lirė tė ndjekin lumturinė e tyre. Atlasi tregon se ėshtė e drejtė qė individėt tė punojnė pėr lumturinė e tyre dhe se ata qė mundohen tė tė “nėpėrkėmbin”, tė tė kontrollojnė jetėn, tė rishpėrndajnė pasurinė dhe tė hipotekojnė tė ardhmen tėnde, janė moralisht gabim. Nuk ėshtė njė rastėsi pra, qė popullariteti i pakufishėm i Ayn Rand-it nė Amerikė nuk ka tejkaluar nė Europė. Pėr tė njėjtėn arsye, europianėt kanė pėrqafuar gjerėsisht politikat ndėrhyrėse tė shtetit gjatė krizės postfinanciare, duke filluar nga infuzioni i parave nė ekonomi e deri te rregulloret e reja dhe tė gjera, ndėrsa amerikanėt u rebeluan. Ēfarėdolloj slogani pėrfaqėsoftė shpirtin europian ndaj jetės, me siguri ai nuk ėshtė “Mos mė nėpėrkėmb”. Ayn Rand-i e shkroi “Revoltėn e Atlasit”, tė paktėn pjesėrisht, si njė paralajmėrim pėr amerikanėt. Ajo besonte se, qė nė vitet 1890, Amerika kishte lėvizur nga rrėnjėt e saj tė tregut tė lirė dhe po shkiste drejt shtetėzimit (asaj do t’i ishte dukur absurd fakti i shumėbesuar qė Amerika i ngjante sadopak tregut tė lirė nė vitet para krizės financiare). Pėr ta ndaluar kėtė lėvizje, amerikanėt duhet tė pėrkthenin shpirtin e tyre individualist nė njė program ideologjik tė saktė, njė program qė lartėsonte individualizmin dhe kapitalizmin “laissez-faire” si ideale morale e politike. Pėr t’ia dalė mbanė nė kėtė detyrė, argumentonte Rand-i, amerikanėt duhet tė dyshojnė dhe tė pėrbuzin idenė aliene tė altruizmit. Altruizmi ėshtė doktrina e Botės sė Vjetėr, qė thotė se ėshtė detyra jote tė jetosh pėr tė tjerėt dhe tė sakrifikosh interesat e tua vetjake pėr ta. Nė njė mėnyrė apo nė njė tjetėr, kjo doktrinė morale ka qenė justifikimi i ēdo programi social. Thuhet se njerėzit e tjerė kanė nevojė qė t’u paguhet pensioni apo shėndeti i tyre, prandaj ata kanė tė drejtė t’i marrin kėto lekė nga ti. Pėrndjekja individuale e lumturisė kundėr altruizmit: kjo ėshtė zgjedhja para sė cilės gjendet sot Amerika. Megjithėse Rand-i po u fliste kryesisht amerikanėve, ajo nuk po u fliste vetėm atyre. Ajo mendonte se shpirti i Amerikės ėshtė i hapur ndaj ēdo individi tė gatshėm tė mendojė. Sot, teksa shtetet europiane po ndėrhyjnė gjithmonė e mė shumė nė ekonomi, ai shpirt dhe idetė e “Revoltės sė Atlasit” janė tė nevojshme mė shumė se kurrė.


    (The Guardian 2012)
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Darius : 09-08-2014 mė 11:18
    'Who is John Galt?'
    To say 'I love you' one must first be able to say the 'I' - Ayn Rand

  4. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Do Not Tread On pėr postimin:

    Wonder Woman (11-08-2014)

  5. #3
    i/e regjistruar Maska e Do Not Tread On
    Anėtarėsuar
    14-08-2013
    Postime
    497
    Faleminderit
    44
    88 falenderime nė 61 postime

    Ayn Rand / Ayn Rand dhe manifesti i parė i saj kundėr komunizmit

    Ayn Rand dhe manifesti i parė i saj kundėr komunizmit

    Ayn Rand dhe manifesti i parė i saj kundėr komunizmit


    “Shumė skena nė romanin Ne tė gjallėt tė shkrimtares Ayn Rand, janė tėrėsisht tė pėrjetueshme pėr shqiptarėt qė kanė jetuar nė diktaturė dhe pėr imageskėtė arsye mendoj se publiku i rritur do tė identifikohet jashtėzakonisht me kėtė rrėfim”. Pėrkthyesja e librit, Saverina Pasho ėshtė njė nga mė tė mirat dhe tė njohurat nė treg dhe ėshtė shumė e apasionuar mbas kėsaj historie. “Libri del nė treg mė 30 gusht”, – thotė botuesja e botimeve ‘Pegi’, Loreta Berhami, e cila risjell tek lexuesi shqiptar romanin e parė tė botuar tė autores ruso-amerikane Ayn Rand “Ne tė gjallėt”. Ky roman, botuar pėr herė tė parė nė 1936-ėn, ėshtė gjithashtu edhe manifesti i saj i parė kundėr komunizmit. Rand ka thėnė se ky libėr i afrohet autobiografisė sė saj mė shumė se ēdo gjė tjetėr qė ajo do tė shkruante ndonjėherė. I vendosur nė Rusinė postrevolucionare, “Ne tė gjallėt” tregon historinė prekėse tė tre njerėzve qė luftojnė kundėr shtypjes sovjetike. Protagonistja, Kira, njėsoj si Rand, rritet nė Rusinė postrevolucionare, nė njė familje borgjeze, e cila ka humbur tė gjithė pushtetin dhe pasurinė e mėparshme dhe ėshtė e detyruar tė jetojė nė kushte shumė tė vėshtira. Por Kira ka njė shpirt tė pavarur dhe refuzon qė tė jetojė sipas idealeve tė familjes sė saj apo tė shoqėrisė sovjetike. Ajo do tė bėhet inxhiniere dhe arrin tė regjistrohet nė Institutin Teknologjik. Nė jetėn e saj hyjnė dy burra: Andreji, njė komunist dhe anėtar i policisė sekrete sovjetike, i cili do tė detyrohet tė pėrballet me konfliktin midis idealeve tė tij dhe realitetit tė jetės komuniste, dhe Leoja, njė djalė, origjina borgjeze e tė cilit e damkos automatikisht si armik shteti. Lidhja midis kėtyre tre individėve krijon bazėn e romanit. Pa lejen e Rand-it, nė 1942-shin, nė Itali, “Ne tė gjallėt” do tė bėhet njė film me dy pjesė: “Noi Vivi” dhe “Addio, Kira”. Regjisori i filmit ishte Goffredo Alessandrini, ndėrsa aktorėt :Alida Valli nė rolin e Kirės, Fosco Giachetti nė rolin e Andrejit dhe Rossano Brazzi nė rolin e Leos. Filmi pati shumė sukses nė Itali dhe publiku e kuptoi menjėherė se ai ishte kundėr fashizmit po aq sa edhe kundėr komunizmit. Pas shumė javėsh transmetimi, filmi u ndalua kur autoritetet gjermane dhe italiane zbuluan qė ishte bazuar mbi librin e njė autoreje ēifute. I rigjetur nė vitet 1960, filmi u redaktua nė njė version tė ri me nėntituj nė anglisht. Ky version u miratua nga Rand-i dhe u shfaq nė 1986-n me titullin “Ne tė gjallėt”.

    Kritika
    Pėr herė tė parė, “Ne tė gjallėt” u botua nė 1936-ėn dhe njohu sukses vetėm pasi autorja botoi, shumė vite mė vonė bestsellerin e saj tė dytė “Revolta e Atlasit” (i pari qe “The Fountainhead”, nė proces botimi nga Botimet Pegi). “Ne tė gjallėt” ėshtė shitur me mbi tre milionė kopje nė SHBA dhe ėshtė pėrkthyer e botuar nė 10 gjuhė tė botės. Njė histori dashurie kolosale me njė strukturė filozofike masive.”- shkruan kritika. Ayn Rand (1905, Shėn Pjetėrburg – 1982, Nju-Jork) ėshtė shkrimtarja e parė qė ka mbrojtur nė mėnyrė tė flaktė njė ideologji tė bazuar nė lirinė individuale, egoizmin racional, etik dhe kapitalizmin ekstrem “laissez-faire. Ajo iu kundėrvu fesė, luftės dhe ēdo forme tė ndėrhyrjes sė shtetit nė ekonomi. Librat dhe mendimi i saj kanė qenė shumė influencues nė kulturėn dhe shoqėrinė e SHBA-sė. “Ne tė gjallėt” ka qenė romani i saj i parė i botuar nė anglisht, ndėrsa nė Shqipėri vjen i dyti, mbas suksesit tė romanit “Revolta e Atlasit”.


    MAPO {16/09/2013}
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Darius : 09-08-2014 mė 11:18
    'Who is John Galt?'
    To say 'I love you' one must first be able to say the 'I' - Ayn Rand

  6. 2 antarėt mė poshtė falenderuan Do Not Tread On pėr mendimin e shprehur nė kėtė postim:

    jada (09-08-2014),Wonder Woman (11-08-2014)

  7. #4
    i/e regjistruar Maska e Do Not Tread On
    Anėtarėsuar
    14-08-2013
    Postime
    497
    Faleminderit
    44
    88 falenderime nė 61 postime

    Ayn Rand / Amerika sipas Ayn Rand

    Amerika sipas Ayn Rand

    Amerika sipas Ayn Rand

    - [...] Mund tė them - jo si njė patriot i mėrzitshėm, por me dijeni tė thella e tė nevojshme tė themeleve metafizike, epistemologjike, etike, politike dhe estetike - se Shtetet e Bashkuara tė Amerikės janė mė madhėshtori, mė fisniku dhe nė parimet e veta themeltare i vetmi vend moral nė historinė e botės.

    - [...] Qė nga epoka e artė e Greqisė, ka patur vetėm njė erė tė arsyes nė 23 shekuj tė filozofisė perėndimore. Pėrgjatė dekadave finale tė asaj epoke, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės u krijuan si njė komb i mėvetshėm. Ky ėshtė thelbi i kėtij vendi-natyra e tij, zhvillimi dhe uniciteti: Shtetet e Bashkuara janė kombi i Iluminizmit.

    - [...] Arritja mė thellėsisht revolucionare e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės ishte nėnshtrimi i shoqėrisė ndaj ligjit moral. Parmi i tė drejtave individuale tė njeriut pėrfaqėson zgjatimin e moralitetit nė sistemin social-si kufizimi i pushtetit tė qeverisė, si mbrojtje e njeriut ndaj forcės sė ashpėr tė kolektives, si nėnshtrimi i fuqisė para sė drejtės. Shtetet e Bashkuara ishin e para shoqėri morale nė histori. Tė gjitha sistemet e mėparshme e kishin konsideruar njeriun si mjet sakrifice pėr qėllimet e tė tjerėve dhe shoqėrinė si njė synim mė vete. Amerika e sheh njeriun si synim mė vete dhe shoqėrinė si njė mjet pėr bashkekzistencėn paqėsore, nė rend, tė vullnetshme tė individėve. Tė gjitha sistemet e mėparshme pretendonin se jeta e njeriut i pėrket shoqėrisė, se shoqėria mund ta pėrdorė njeriun nė ēfarėdo mėnyre tė mundshme dhe ēdo liri qė njeriu gėzon ėshtė e tija si favor, si leje e shoqėrisė dhe ajo mund tė merret nė ēdo kohė. Amerika e ka se jeta e njeriut ėshtė e drejtė e tij (qė do tė thotė si parim moral dhe si e drejtė natyrore) se njė e drejtė ėshtė pronė e individit, se shoqėria si e tillė nuk ka tė drejta, dhe se i vetmi qėllim moral i qeverisė ėshtė mbrojtja e tė drejtave individuale.

    - [...] Pasuria e Amerikės nuk u krijua nga flijimet publike pėr ‘tė mirėn e pėrbashkėt’, por nga gjenialiteti produktiv i njeriut tė lirė qė ndoqi interesat e tij personale dhe bėrjen e pasurive private. Njerėz nuk u lanė tė vdisnin urie pėr tė paguar pėr industrializimin e Amerikės. Njerėzve iu dhanė punė mė tė mira, rroga mė tė larta dhe mallra mė tė lira pas shpikjes sė ēdo makine tė re, pas ēdo zbulimi shkencor apo pėrparimi teknologjik-dhe rrjedhimisht i gjithė vendi po bėnte pėrpara dhe po pėrfitonte, jo vuante, me ēdo hap tė hedhur.

    - [...] Ishte njė europian qė e zbuloi Amerikėn, por ishin amerikanėt i pari komb qė zbuluan tokėn dhe vendin e njeriut nė tė, potencialin e njeriut pėr lumturi dhe bota e cila i pėrket njeriut pėr ta marrė. Ata dėshtuan vetėm nė zbulimin e fjalėve pėr tė emėrtuar arritjen e tyre, konceptet pėr ta identifikuar, parimet pėr t’i prirė rrugėn, filozofinė e duhur dhe pasojėn e saj: njė kulturė amerikane.

    - Amerika kurrė nuk ka patur njė kulturė origjinale, njė trupė idesh qė dalin nga thelbi i saj filozofik (aristotelian) dhe qė shprehin ndryshimin e saj tė thellė nga tė gjitha vendet e tjera nė histori.

    - Intelektualėt amerikanė ishin nė varėsi pasive ndaj europianėve dhe tė afėrt tė varfėr pothuajse qė nė krye tė herės. Ata jetonin me thėrrimet e thata dhe modat e shkuara tė Europės pėrfshirė edhe emra tė dalė mode si Freud dhe Wittgenstein. I vetmi kontribut i Amerikės nė filozofi - Pragmatizmi - ishte njė riciklim i keq i premisave kantiano-hegeliane.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Darius : 09-08-2014 mė 11:19
    'Who is John Galt?'
    To say 'I love you' one must first be able to say the 'I' - Ayn Rand

  8. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Do Not Tread On pėr postimin:

    jada (09-08-2014)

  9. #5
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    17-01-2013
    Postime
    16
    Faleminderit
    1
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    Pėr: Ayn Rand

    Ayn Rand mbi homoseksualėt:

    To proclaim spiritual sisterhood with lesbians... is so repulsive a set of premises from so loathsome a sense of life that an accurate commentary would require the kind of language I do not like to see in print.[/B]

    Ka shumė tė drejtė, edhe unė e urrej kėtė lloj gjuhė nė letėr.
    ...

    ėshtė shkrimtarja e parė qė ka mbrojtur nė mėnyrė tė flaktė njė ideologji tė bazuar nė lirinė individuale, egoizmin racional, etik dhe kapitalizmin ekstrem “laissez-faire.

    Ah, kjo pjesa shumė interesante. Shpresoj tė kem kohė mė vonė tė shkruaj dy fjalė mbi kėtė.

  10. #6
    i/e regjistruar Maska e Do Not Tread On
    Anėtarėsuar
    14-08-2013
    Postime
    497
    Faleminderit
    44
    88 falenderime nė 61 postime

    Pėr: Ayn Rand

    @Eligers: Kjo teme eshte per shkrimtaren Ayn Rand, dhe une personalisht do te beje te pamunduren qe ketu te diskutohet vetem per vepren letrare te Ayn Rand. Nese ke deshire te flasesh per homoseksualizmin apo pederastine, shko ne ndonje forum homoseksualesh, apo tek tema perkatese po tek ky forum.

    Ta perseris: Ketu do te flitet dhe postohet vetem per shkrimtaren Ayn Rand. Nese do te diskutosh per homoseksualizmin hap nje teme tjeter tek nenforumi perkates. Ky eshte nenforumi i letersise se huaj. Isha mjaftueshem i qarte?

    Tani, per sa i perket genjestrave qe ke sjelle, madje edhe pa reference:

    The Myth
    Ayn Rand criticized homosexuals and homosexuality.

    The Truth:
    If Ayn Rand criticized a gang of gay bank robbers for being bank robbers, you could state the half truth that she criticized homosexuals. In this sense it is true that she criticized some in the gay rights movement and it was primarily when they acted as political activists demanding special rights. (see below). She did not limit such criticism to gays. In “The Missing Link,” Philosophy: Who Needs It, 43, she refers to both gay and non-gays ("hippies, yippies, beatniks, peaceniks, Women’s Libs, Gay Libs, Jesus Freaks, Earth Children") as people "seeking tribal 'protection.' ”
    She also said: "All laws against homosexual acts should be repealed. I do not approve of such practices or regard them as necessarily moral, but it is improper for the law to interfere with a relationship between consenting adults." (From her 1968 Ford Hall Forum lecture "On Living Death")
    Ayn Rand never wrote at length about homosexuality. When asked what philosophy specifically has to say on the subject of sex she answered: "It says that sex is good." (Objectivism: The Philosophy of Ayn Rand p346)

    While answering the question "Is homosexuality moral", Dr. Leonard Peikoff, Ayn Rand's closest associate and intellectual heir said in a podcast from May 25, 2009:
    "There is a clear parallel between straights and gays in regard to morality. Some in each category are obviously moral and some in each category are obviously immoral. There's (promiscuity and sadism and) on the other hand there are real loving straights and there are real loving moral gays and then there are immoral gays . . . the kind of gay who flaunts (his) femininity . . . as an attack on maleness. So I don't think you can say at all that homosexuality is moral or immoral. It depends on the individual, how he practices it and how he expresses it."

    and a few sentences later:
    "That would be fantastic to take something chosen by two people that hurts no other person, that's compatible with a rational life, that gives them both pleasure to say one of the most crucial pleasures of life you can't have. That to me would be a monstrous position to take.
    "Now, people say 'well didn't Ayn Rand sometimes express negativity in regard to homosexuality?' Yes, she did, but in my understanding it was primarily when they acted as political activists demanding special rights.
    "I happen to know from seeing her friends over the years . . . a number to whom she was close, knowing full well that they were homosexual. She had no problem being friendly with them. And I know that she certainly regarded some of them as objectivists
    ."
    http://www.peikoff.com/tag/sex/page/4/#list



    Marre nga: Ayn Rand Myths
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Do Not Tread On : 09-08-2014 mė 13:49
    'Who is John Galt?'
    To say 'I love you' one must first be able to say the 'I' - Ayn Rand

  11. #7
    i/e regjistruar Maska e Do Not Tread On
    Anėtarėsuar
    14-08-2013
    Postime
    497
    Faleminderit
    44
    88 falenderime nė 61 postime
    Keto me poshte jane disa burime informacioni te besueshme ku mund te informoheni pa shtremberrime mbi Autoren ne Fjale:

    Ayn Rand Myths - nje webfaqe qe merret me demaskimin e te gjitha miteve dhe genjeshtrave me otivacione denigruese qe jane ngritur ndaj autores ne fjale.

    Ayn Rand Lexicon - nje webfaqe teper interesante me citime, fragmente dhe materiale nga vepra letrare dhe filozofike e Autores Ayn Rand.

    The Objective Standard - Nje Reviste, ne gjuhen angleze, qe merret me divulgimin e ideve te Autores Ayn Rand. Nje pjese e mire e materialeve mund te lexohet edhe pa abonim.

    The Atlas Society - po aq interesante sa me siper, por qe merret kryesisht me trajtimin e objektivizmit, si filozofi.

    Ayn Rand Org - Faqja zyrtare e vepres se Autores Ayn Rand.

    Nė shqip Ayn Rand, amerikania ruse e “Revoltės sė Atlasit”

    Nė shqip Ayn Rand, amerikania ruse e “Revoltės sė Atlasit”
    TIRANE - Ėshtė botuar nė shqipe nga “Pegi”, vėllimi i dytė i trilogjisė “Revolta e Atlasit”. E shkruar nga autorja e njohur Aun Rand, romani ėshtė shqipėruar nga Amik Kasoruho. Libri, me elemente tė ndryshme romance, misteri dhe politike, paraqet parullėn mė tė gjerė tė bindjeve politike, filozofike dhe liberale tė pėrpunuara nga Ayn Rand-i. Heronjtė tanė ndodhen tashmė nė njė situatė ekonomike tė vėshtirė, armiqtė janė identifikuar, por mbetet ende sekreti i motorit “magjik”, i zhdukjeve tė mistershme dhe i “kush ėshtė Xhon Gallti?”. A do arrijnė Denji dhe Riardeni tė jenė tė lumtur sė bashku? Si do u vejė filli industrive dhe hekurudhave? Ē’do tė ndodhė midis Denjit dhe Fransiskos? Dhe mbi tė gjitha, pse zhduken njerėzit mė tė zotė tė botės? Kėto e shumė mė shumė do i gjeni nė volumin e dytė tė “Revolta e Atlasit”. Kritika ka folur shumė pėr “Revoltėn e Atlasit”, qė u botua nė vitin 1957 pėr herė tė parė. Qė atėherė ka qenė nė mėnyrė tė vazhdueshme njė nga librat mė popullorė nė SHBA. Ai u rendit nė vendin e gjashtė nė listėn e librave mė tė shitur tė “New York Times”-it, tri ditė pas botimit. Mbeti nė listė pėr 21 javė dhe arriti nė vendin e katėrt. Nė njė sondazh tė vitit 1991, “Revolta e Atlasit” rezultoi si libri i dytė mė influencues pas Biblės. Botimi ka shitur mbi 30 milionė kopje gjatė gjithė historisė sė tij dhe ėshtė botuar nė 23 gjuhė tė ndryshme. Ai ka shitur 3 milionė kopje vetėm nė tri vite nga 2008-a deri nė 2010-n, periudhė kur libri u “rikthye nė modė”. Sipas “The Economist”, shitjet e librit duket se pėrkojnė me publikimin e tė dhėnave ekonomike. Sa herė qė nė ekonominė botėrore dhe amerikane ndihen efektet e njė krize, lexuesit i rikthehen “Atlasit”. Ai ėshtė parė si njė celebrim i jetės dhe i lumturisė. ...Individėt krijues, qėllimet e pastra dhe racionaliteti arrijnė gėzimin dhe pėrmbushjen. Parazitėt, qė vazhdimisht shmangin qėllimshmėrinė dhe arsyen, shkatėrrohen me tė drejtė. “Sa herė qė qeveritė ndėrhyjnė nė treg, lexuesit nxitojnė tė blejnė ‘Revoltėn e Atlasit’. Pse? Arsyeja kuptohet, nga emri i njė grupi tė krijuar sė fundmi nė ‘Facebook’: “I lexuat lajmet sot? Duket sikur ‘Revolta e Atlasit’ po ndodh nė jetėn e vėrtetė”, shkruante “The Economist” nė vitin 2009. Autorja Ayn Rand, lindur mė 1905 nė Shėn Pjetėrburg ka vdekur mė 1982 nė Nju Jork dhe ka qenė njė shkrimtare e filozofe amerikane. Ajo ėshtė shkrimtarja e parė qė ka mbrojtur nė mėnyrė tė flaktė njė ideologji tė bazuar nė lirinė individuale, egoizmin racional, etik dhe kapitalizmin ekstrem “laissez-faire”. Ajo iu kundėrvu fesė, luftės dhe ēdo forme tė ndėrhyrjes sė shtetit nė ekonomi. Librat dhe mendimi i saj kanė qenė shumė influencues nė kulturėn dhe shoqėrinė e SHBA-sė.
    Po nga “Pegi” ėshtė botuar kėto ditė edhe libri pėr fėmijė i ilustruar “Nė mbretėrinė e fantazisė”. Shkruar nga Jeronim Stilton dhe pėrkthyer nga Agim Doksani, ai i ēon tė vegjlit nė njė udhėtim spektakolar. A do tė dėshironit tė takonit shtriga, sirena, dragonj, xhinde, xhuxhmaxhuxhė mjekroshė, gjigantė, zana... Por edhe njėbrirėsh, katallanė dhe njerėz-ujqėr? Do t’ju pėlqente tė fluturonit nė shpinėn e Dragoit legjendar tė Ylberit? Le tė nisemi sė bashku atėherė, nė kėtė udhėtim aventuror nė flatrat e fantazisė, bashkė me Jeronim Stiltonin.

    (er.nu/Gazeta Shqiptare/BalkanWeb) - 2013
    I am often asked whether I am primarily a novelist or a philosopher. The answer is: both. In a certain sense, every novelist is a philosopher, because one cannot present a picture of human existence without a philosophical framework. . . . In order to define, explain and present my concept of man, I had to become a philosopher in the specific meaning of the term.— Ayn Rand, “Preface” For the New Intellectual
    "Shpesh me pyesin nese jam kryesisht nje noveliste apo nje filozofe. Pergjigjj eshte: te dyja. Ne njefare menyre, cdo novelist eshte nje filozof, sepse nje njeri nuk mund te prezantoj nje panorame te ekzistences njerezore pa nje kornize filozofike... Ne menyre qe te perkufizoja, shpjegoja dhe paraqisja konceptin tim te njeriut, me duhej te behesha nje filozofe ne domethenien specifike te termit". - Ayn Rand
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Darius : 09-08-2014 mė 18:36
    'Who is John Galt?'
    To say 'I love you' one must first be able to say the 'I' - Ayn Rand

  12. #8
    i/e regjistruar Maska e Do Not Tread On
    Anėtarėsuar
    14-08-2013
    Postime
    497
    Faleminderit
    44
    88 falenderime nė 61 postime

    Pėr: Ayn Rand / Burime informacioni mbi Ayn Rand

    Ketu me poshte eshte nje video e shkurter por teper interesante qe ben nje paraqitje dinjitoze te Autores Ayn Rand dhe te filozofise Objektiviste.

    Ayn Rand's philosophy for living on Earth — Objectivism — upholds objective reality, reason, rational self-interest, and laissez-faire capitalism. It places the individual as hero and his own happiness as sacred.
    'Who is John Galt?'
    To say 'I love you' one must first be able to say the 'I' - Ayn Rand

  13. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Do Not Tread On pėr postimin:

    Wonder Woman (11-08-2014)

  14. #9
    i/e regjistruar Maska e Do Not Tread On
    Anėtarėsuar
    14-08-2013
    Postime
    497
    Faleminderit
    44
    88 falenderime nė 61 postime
    Ndersa ketu nje biografi e shkurter e jetes se Autores Ayn Rand.



    [Kapitalizmi] ėshtė njė sistem nė tė cilin njerėzit raportohen me njėri-tjetrin jo si viktima dhe xhelatė, jo si pronarė dhe skllevėr, por si tregtarė, nėpėrmjet shkėmbimit tė vullnetshėm pėr pėrfitim tė ndėrsjelltė. Ėshtė njė sistem nė tė cilin asnjė njeri nuk mund tė pėrftojė diēka duke pėrdorur forcė fizike dhe asnjė nuk mund t'i japi fillesė forcės fizike kundrejt tė tjerėve. - Ayn Rand

    Ayn Rand (pershtatje ne shqip nga AynRand.org)

    Gjate jetes se saj Ayn Randi u be nje figure e famshme dhe kontorverse. Nje autore te ciles i jane shitur milina e miliona kopje te librave te vet, e cila tejconte mesazhin e vet ne klasa universiteti, ne Hollywood, ne Kongresin Amerikan, ne faqet editoriale, ne talk show dhe ne programe radio.

    Prania e saj ne debatin publik amerikane vetem sa eshte rritur qe prej kohes se vdekjes se saj ne vitin 1982 - filozofia e saj, sot, eshte bere e mirenjohur.
    Sot, librat e saj jane shitur ne miliona kopje, dhe ajo vete eshte subjekti i nje dokumentari te nominuar per cmimin Oscar.

    Ushqyer nga vizioni i saj per njeriun si nje qenie heroike, dhe nga filozifia origjinale qe i qendron pas veprave, gjithnje e me shume njerz, nga te gjitha fushat e jetes, nga biznesmenet tek studentet tek profesoret tek atletet tek artistet, po thone te njejten gje: "Shkrimet e Ayn Rand-it ndryshuan jeten time".

    -

    Ketu mund te lexoni dicka me shume (ne anglisht) mbi idete kryesore qe gjenden ne veprat e saj: AynRandIdeas
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Darius : 09-08-2014 mė 18:36
    'Who is John Galt?'
    To say 'I love you' one must first be able to say the 'I' - Ayn Rand

  15. #10
    i/e regjistruar Maska e Do Not Tread On
    Anėtarėsuar
    14-08-2013
    Postime
    497
    Faleminderit
    44
    88 falenderime nė 61 postime

    Ayn Rand / Filozofia e autores Ayn Rand

    Justifikimi moral i kapitalizmit nuk qendron ne ceshtjen altruiste se paraqet menyren me te mire te mundshme per te arritur "te miren e perbashket".
    Eshte e vertete se kapitalizmi eshte -nese "e mira e perbashket" ka ndonji kuptim- por kjo eshte pasoje sekondare e kapitalizmit. Justifikimi moral i kapitalizmit qendron ne faktin se eshte i vetmi system ne harmoni me natyren arsyetuese njerezore, sepse mbron njeriun mbijetues dhe se principi kryesor i tij eshte: drejtesia
    - AYN RAND

    KAPITALIZMI, IDEALI I PANJOHUR


    CFARE ESHTE KAPITALIZMI?
    Kapitalizmi eshte nje system shoqeror i bazuar ne principet e individualizmit. Termi "kapitalizem" eshte i perdorur ne kete rast ne sensin e gjere filozofiko-politik dhe jo ne sensin e ngushte ekonomik. ( psh. ekonomia e tregut te lire)
    Realiteti eshte ABSOLUT.
    Realiteti eshte ai qe ekziston. Eshte absolut.
    Eshte standarti i te vertetes , genjeshtres dhe i arbitrares.
    Gjerat jane ato qe jane , pavaresisht ndjenjave tona apo te dikujt tjeter, pavaresisht nga idete, deshirat, urimet dhe emocionet.
    Ose te perdorim fjalet e Aristotelit: ā€œA-ja eshte A. Te jesh dmth te jesh dicka, i perkufizuar, i kufizuar dhe jo kontradiktor.

    ARSYEJA ESHTE MJETI PER MBIJETESEN E NJERIUT
    Arsyeja eshte mjeti i vetem per te njohur realitetin mbi te cilin bazohet mbijetesa njerezore ne kete realitet.
    Qofte kur njeriu eshte ne nje ishull te pabanuar , i rrethuar nga nje tufe kanibalesh , qofte kur jeton ne mes te botes se qyteteruar , ne nje qytet te madh, njeriu duhet te mendoje dhe te veproje sipas mendimeve te tij nese jetesa eshte synimi i tij.

    INDIVIDI ESHTE SOVRAN
    Njeriu eshte nje qenie me arsye dhe realiteti i dikton se qe njeriu te mbijetoje ai duhet te jete i arsyeshem...sipas zgjedhjes se tij.
    Njeriu eshte nje qenie e deshires se lire. Ai mund te zgjedhi te mendoje , te mos mendoje apo te evitoje dicka- por zgjedhja qe ben ama eshte nje domosdoshmeri.Mendimet e tij percaktojne :karakterin e tij, vlerat e tija, emocionet dhe veprimet e tija. Pra mendimet percaktojne fatin e tij.
    Arsyeja eshte atributi i vetem i nje individi. Dhe e arsyetuara e njeriut percakton zgjedhjet dhe veprimet e tij vetem kur njeriu eshte zot i fatit te vet, dmth ka SOVRANITET PERSONAL

    Njeriu eshte zot i vetes se vet dhe jo skllav i shoqerise.
    Njeriu mund te fitoje vlera te pacmueshme duke jetuar mes njerezve te tjere dhe nese shoqeria ku jeton eshte njerezore. Keto jane njohurite dhe shkembimi i eksperiencave.
    Nje shoqeri njerezore eshte ajo ne te cilen secili njeri e konsideron veten si qenie absolute: qe cdo njeri eshte i zoti i vetvetes dhe te tjeret nuk jane sherbetoret e tij, as ai eshte sherbetori i tyre.
    Ose duke perdorur fjalet e Xhon Galtit:
    "Betohem per jeten time dhe per dashurine qe kam per te se une kurre nuk do te jetoj sipas deshirave te dikujt tjeter , as do ti kerkoj dikujt tjeter te jetoje sipas deshirave te mia"
    Qe njeriu te jetoje ne nje shoqeriai duhet te kerkoje vetem nje gje nga njerezit e tjere perreth tij: LIRINE E VEPRIMIT
    Qe te jetoje nepermjet arsyes ne shoqeri, njeriu duhet te kerkoje vetem nje gje nga pjesetaret e tjere te shoqerise: liri veprimi.
    Liria e veprimit nuk do te thote qe dikush duhet te veproje vetem po te kete leje, leje e cila mund te hiqet nga nje diktator apo nga "turma demokratike",por liri veprimi si nje te drejte absolute.
    Njeriu i do keto te drejta per veprime te cilat jane te domosdoshme per mbeshtjetjen e jetes se vete, me te drejte me themelore te drejten e jetes nga e cila derivojne te drejtat e tjera si e drejta e lirise, te pasurise, te arritjes se lumturise.

    TE DREJTAT JANE PRINCIPE MORALE...
    Te drejtat jane principe morale qe perkufizojne lirine e veprimit te njeriut ne kontekstin shoqeror.
    Te drejtat jane te patjetersueshme ---ato nuk mund te jene kundra moralit. p.sh. nje hajdut mund te te vjedhe, por moralisht ai eshte gabim dhe ti ke te drejte.
    Te drejtat nuk garantojne te mira materiale, por garantojne lirine e veprimit ( te drejten e lirise) dhe jane nje garanci i rezultatit te ketyre veprimeve ( e drejta e pasurise).
    I vetmi detyrim qe te imponojne te drejtat e tjetrit eshte qe ti ti lesh ata te qete. p.sh. i lire te veprosh ne sferen e te drejtave te tua.

    Ushtrimi i force fizike e ben mendjen e njeriut te pavlefshme.
    Ne kontekstin politik, liria ka vetem nje domethenie: liria nga ushtrimi i forces nga te tjeret.
    Vetem nepermjet ushtrimit te dhunes ( forces) njeriu mund te : parandalohet te flasi, te grabitet nga te mirat e tija materiale ose te vritet.
    Vetem nepermjet ushtrimit te forces mund te privohen te drejtat e dikujt. Vetem ushtrimi i forces mund ta beje nje njeri te ndaloje se menduari , duke e bere mendjen te pavlefshme si mjet mbijetese.
    Eshte per kete arsye - sepse dhuna e ben mendjen e dikujt te pavlefshme- cdo njeri ka te drejten e vetembrojtjes, te drejten tu kunderpergjigjet atyre qe e filluan te paret ushtrimin e dhunes. Por njeriu MORAL vete kurre nuk mund te ushtroje moralisht i pari dhune.
    Perdorimi i forces ne vetvete nuk ka te keqe, por ta ushtrosh ate i pari eshte e keqe. Te perdoresh force ne kunderpergjigje, ne vetembrojtje kundra atyre qe e filluan te paret nuk eshte thjesht nje opsion moral, por eshte nje detyre morale. Nje njeri i moralshem nuk ka asgje per te fituar kur nje tjeter perpiqet ta vrasi, por ka shume per te humbur nese nuk e mbron veten e vet. Per kete arsye, eshte i drejte perdorimi i forces per tu kunderpergjigjur dhe per tu vetembrojtur. Ne kontradikte me doktrinat e pacifisteve, perdorimi i forces per vetembrojtje eshte nje gjerat qe i perkasin te mires

    DETYRA E QEVERISE ESHTE QE TE MBROJE TE DREJTAT
    Gjendja e njeriut ne natyre ku te gjithe njerezit e perdornin forcen pa rezervime, sipas ligjit te xhungles , nuk eshte vecse nje gjendje anarkie, lufte civile dhe lufte bandash. Per te vendosur per perdorimin e forces si kunderpergjigje nen objektivin e kontrollit ligjor, nepermjet ligjeve te percaktuara qarte dhe qe jane logjikisht te bazuar ne principin e te drejtave, nje shoqeri njerezore zgjedh qeverine, duke i dhene asaj te drejten e kunderpergjigjes kunder atyre qe nisin perdorimin e forces.
    Qeveria ka monopol ne perdorimin e forces fizike.
    Qeveria eshte nje institucion qe ka monopol ne perdorimin e forces fizike. Ky pushtet ligjor - i perdorimit te forces-mund te perdoret vetem per nje qellim: tu kundra pergjigjet atyre qe filluan ushtrimin e dhunes sipas ligjeve te caktuara me paanshmeri.
    Asnjehere ky pushtet nuk mund te perdoret per te filluar ushtrimin e forces, por qeveria eshte e lejuar VETEM te kunderpergjigjet dhe te mbroje njerezit kundra atyre qe e fillojne te paret ushtrimin e forces.
    Pushteti shteteror nuk mund te perdoret kurre per te filluar ushtrimin e forces.
    Meqe asnje individ ne kapacitetin e tij privat-si qytetar i thjeshte- moralisht nuk mund te filloje te ushtroje force kundra te tjereve, as ne kapacitetin e tij publik - si zyrtar shteteror- nuk mund te filloje te ushtroje force.
    Moralisht, askush nuk mund te filloje te ushtroje force kundra nje tjetri per cilendo arsye, qofte dhe nese arsyeja presupozohet te jete per "te miren e perbashket". ( Mos valle a nuk eshte dhe individi , te drejtat e te cilit privohen per "te miren e perbashket" , nje pjestar i "bashkesise" ( publikut) gjithashtu?)

    Nga se perbehet atehere nje qeveri?
    Per te mbrojtur te drejtat njerezore, nje qeveri duhet te kete tre gjera: nje ushtri - per te mbrojtur kundra agresoreve te huaj, nje trupe policie - per te mbrojtur nga kriminelet vendas dhe nje sistem gjyqesor - per te zgjidhur ceshtje te ndryshme, permbushjen e kontratave dhe per te denuar kriminelet sipas ligjeve te paracaktuara me objektivitet.

    Shteti i ligjeve objektive, jo i vullnetit te diktatoreve
    Per tu siguruar se asnje despot -qofte ky nje diktator i vetem, nje grup i caktuar politik qe ben presion apo nje shumice "demokratike" e nje levizjeje - nuk mund te uzurpojne pushtetin qeveritar dhe ta kthejne ne nje makine qe vepron kundra qytetareve te vet, cdo aspekt i qeverise eshte kodifikuar dhe i percaktuar sipas ligjeve te paracaktuara me objektivitet.
    Nje nje shoqeri te lire cdo njeri pa perjashtim jeton nen rregullin e ligjit, ne opozite me diktaturat ku jetojne nen vullnetin e njerezve te tjere. Rregulli ligjor ka vetem nje qellim te vetem: TE MBROJE TE DREJTAT E MINORITETIT ME TE VOGEL QE KA EKZISTUAR NDONJIHERE - INDIVIDIT.
    Nje trup i tere ligjesh te kodifikuara ,te integruara dhe jo-kontradiktore formon nje legjislacion, i cili e konsideron nje njeri te pafajshem perderisa ai te provohet se eshte i fajshem, ne opozite me rregullat e legjislatures iracionale qe e konsiderojne nje njeri te fajshem derisa ai te provoje ne nje fare menyre se eshte i pafajshem, sipas deshirave te cdo mizantropi qe ka mundur te futen ne poste publike.
    Dokumenti suprem legal i nje shoqerie te tille eshte Kushtetuta - nje mburoje legale e qytetareve kundra krimineleve private dhe zyrtareve publike qe perpiqen ti imitojne metodat e tyre kriminale.
    Qellimi i Kushtetutes nuk eshte ti japi pushtet te pakufizuar qeverise, as te kufizoje te drejtat e individit, por te kufizoje pushtetin e qeverise ne ate per te cilen eshte qellimi i ekzistences se saj: mbrojtjen e te drejtave te individit. Me fjale te tjera, nje qytetar eshte i lire te beje cfare te doje mjafton te mos jete e ndaluar ( nen nje sistem te drejte ligjor i vetmi veprim i ndaluar eshte dhunimi i te drejtave te te tjerave), kurse nje zyrtar shteteror e ka te kufizuar se cfare eshte i lejuar te beje.

    Imagjinoni
    A mund te imagjinoni se cili do te ishte rezultati i nje shoqerie ku iniciativa e ushtrimit te forces do te ishte e ndaluar ne te gjitha relacionet? Sigurisht nuk do ta bente cdo njeri te moralshem, as do te parandalonte cdo padrejtesi. Por a e mendoni se cfare mund te bente? Do te rezultonte ne :
    Nje shoqeri te deshires se mire dhe te miresise, ku cdo njeri do ta shihte fqinjin e vet jo si pjese te nje bande te gatshme per ta grabitur, por si nje potencial te mundshem per te shkembyer eksperienca dhe te mira materiale, nga i cili do te perfitonte vlera te pacmueshme.
    Nje shoqeri ku cdo njeri do te ishte i pergatitur te gjykoje dhe te gjykohet- jo nga ngjyra e lekures , por nga permbajtja e karakterit dhe personalitetit te tij.
    Nje shoqeri ku cdo njeri mund ti falet Zotit te vet, ne menyren e tij unike - qofte dhe nese ky zot do te ishte me i madhi i te gjithe zoterve: "Uni!"
    Nje shoqeri te mendimit te lire dhe te veprimit te lire te individeve dhe jo nje shoqeri te nje kolektivi pa ngjyre te udhehequr nga nje despot qe ka monopolizuar titullin e "zerit te popullit".
    Nje shoqeri ku cdo njeri eshte i lire te arrije lumturine e tij, sipas cdo menyre qe i pelqen.

    Nje shoqeri ku....
    Nje shoqeri ku fitimi i nje njeriu nuk eshte kurre ne kurriz te sakrifices se nje tjetri, por ne perfitim reciprok te te dyve.
    Nje shoqeri ku arti nuk eshte nje pirg i corganizuar zhgarravinash te vizatuara nga nje hippie i droguar me symbyllur, por nje kryeveper e shkelqyeshme, qe tregon njeriun se si mund te jete dhe si duhet te jete : hero.
    Nje shoqeri ku e qenit "individ" nuk eshte dicka siperfaqesore si psh veshja e pantallonave se prapthi apo e patura e 5 vatheve ne hunde, por i referohet dickaje te rendesishme: te qenit prodhues, krijues, mendimtar - moralist.
    Nje shoqeri ku e keqja nuk shperblehet , por denohet dhe e mira admirohet dhe lavderohet. Nje shoqeri ku virtyti nuk eshte dobesi, por fuqi.
    Nje shoqeri ku jeta e pasurive te imagjinueshme eshte nje mundesi - per cilindo qe ka deshire te mendoje.
    Nje shoqeri ku cdo njeri mund te ngrihet aq lart sa deshiron dhe mundet.
    Nje shoqeri ku ajri , uji dhe pasuria e cdo njeriu jane aq te pastra sa ai deshiron ti beje ato.
    Nje shoqeri ku arsimi nuk eshte nje "lavazh truri" i detyruar, por ne te vertete nje eksperience e zgjerimit te mendimit.
    Nje shoqeri ku njerezit do te kene pak nevoje per droga te ti shpetojne realitetit, sepse nuk do te kete arsye per perdorimin e droges.
    Nje shoqeri ku kostoja e jeteses bie vazhdimisht dhe ku te ardhurat rriten gradualisht.
    Nje shoqeri te paqes , prosperitetit dhe lumturise - ku te gjithe njerezit kane marredhenie jo si padron dhe sherbetor por si tregtare qe shkembejne vleren per vlere me deshiren e tyre te lire, per te pasur perfitim reciprok.
    Nje shoqeri ku njerezit jetojne ne harmoni me realitetin , te udhehequr nga procesi i arsyes.
    Kapitalizmi eshte i vetmi ideal perparimtar, sepse eshte i vetmi sistem shoqeror qe e le njeriun te lire te ndjeki - dhe te arrije- lumturine e vet.
    Kapitalizmi eshte nje ideal moral sepse eshte i vetmi sistem shoqeror qe e lejon njeriun te jete i lire te jete moral - te jetoje nga perdorimi i mendjes se tij.
    Kapitalizmi eshte ideali objektiv -sepse eshte i vetmi sistem qe eshte i vertete, si ne teorine filozofike ashtu dhe ne praktiken ekonomike.

    * * *

    [Materiali i mesiperm eshte marre nga nje postim i anetarit Toro, tek kjo teme. Eshte nje permbledhje tepet e mire e permbajtjes se vepres "Kapitalizmi, Ideali i panjohur", sic edhe e thote titulli. Nuk di te jete perkthyer ne shqip.]
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Do Not Tread On : 09-08-2014 mė 15:22
    'Who is John Galt?'
    To say 'I love you' one must first be able to say the 'I' - Ayn Rand

  16. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Do Not Tread On pėr postimin:


  17. #11
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    17-01-2013
    Postime
    16
    Faleminderit
    1
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    Pėr: Ayn Rand

    Citim Postuar mė parė nga Do Not Tread On Lexo Postimin
    @Eligers: Kjo teme eshte per shkrimtaren Ayn Rand, dhe une personalisht do te beje te pamunduren qe ketu te diskutohet vetem per vepren letrare te Ayn Rand. Nese ke deshire te flasesh per homoseksualizmin apo pederastine, shko ne ndonje forum homoseksualesh, apo tek tema perkatese po tek ky forum.

    Ta perseris: Ketu do te flitet dhe postohet vetem per shkrimtaren Ayn Rand. Nese do te diskutosh per homoseksualizmin hap nje teme tjeter tek nenforumi perkates. Ky eshte nenforumi i letersise se huaj. Isha mjaftueshem i qarte?

    Tani, per sa i perket genjestrave qe ke sjelle, madje edhe pa reference:

    Sa pėr referencat, me njė select text dhe google search i gjen thjeshtė, pa njė pa dy.

    Pastaj njė nga pikėpamjet e saj ėshtė ajo qė kam shkruar. Madje e ke dhėnė vetė me referencė:

    I do not approve of such practices or regard them as necessarily moral, but it is improper for the law to interfere with a relationship between consenting adults.

    Kėtu ajo mė duket se nuk shfajėsohet nga thagma qė ka thėnė mė parė. Thjesht thotė qė shteti s'ka punė me ta.

  18. #12
    i/e regjistruar Maska e Rajmond Muēo 72
    Anėtarėsuar
    10-08-2014
    Vendndodhja
    Shqiperi
    Postime
    6
    Faleminderit
    2
    4 falenderime nė 2 postime

    Ayn Rand / “Revolta e Atlasit” homazh pėr ajkėn qė burgosi diktatura

    “Revolta e Atlasit” homazh pėr ajkėn qė burgosi diktatura


    Nė njė sondazh tė vitit 1991, “Revolta e Atlasit” rezultoi si libri i dytė mė influencues pas Biblės. Libri ka shitur mbi 30 milionė kopje gjatė gjithė historisė sė tij dhe ėshtė botuar nė 23 gjuhė tė ndryshme. Ai ka shitur 3 milionė kopje vetėm nė tre vite, nga 2008-a deri mė 2010-n, periudhė kur libri u “rikthye nė modė”. Qė nga viti i botimit tė tij, “Revolta e Atlasit” ka qenė nė mėnyrė tė vazhdueshme njė nga librat mė popullorė nė ShBA. Libri u rendit nė vendin e gjashtė nė listėn e librave mė tė shitur tė “Neė York Times”-it, tri ditė mbas botimit. Ai mbeti nė listė pėr 21 javė dhe arriti nė vendin e katėrt. “Revolta e Atlasit” ėshtė romani i katėrt dhe i fundit i Ayn Rand-it. I botuar pėr herė tė parė nė vitin 1957 nė ShBA, ai konsiderohet si kryevepra e saj. Historia zhvillohet nė njė shtet tė identifikuar si Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Nė kėtė shtet, politikat sociale dhe ndėrhyrjet shtetėrore, gjithmonė e nė rritje, kthehen gradualisht nė pengesė pėr aktivitetin e njerėzve “tė ndritur”. Pyetja qė rrėshqet nė ēdo faqe tė librit fillon tė bėhet gjithmonė e mė e qartė: “Parazitėt” do tė ngadhėnjejnė apo do tė vetėshkatėrrohen? Tema e romanit “Revolta e Atlasit”, siē e ka pėrshkruar vetė autorja, ėshtė “roli i mendjes sė njeriut tė lirė”. Libri eksploron disa tema, si mbrojtja e arsyes, e individualizmit, e kapitalizmit dhe falimentimet e veprimeve shtetėrore. Libri ka 1160 faqe dhe, pėr kėtė arsye, nė shqip ai botohet me tre vėllime, qė do tė ndjekin ndarjen origjinale nė tri pjesė. Pėrkthyesi i librit ėshtė Amik Kasoruho, i cili ka nė dorė tashmė vėllimin e tretė dhe tė fundit “Revola e Atlasit”



    Z. Kasoruho, ju po pėrktheni pas dy tė parėve, vėllimin e tretė tė njė romani tė Ayn Rand “Revolta e Atlasit”. Atėherė, si mendoni, bisedojmė pėr pėrkthimin, apo pėr vlerat e kėtij libri, qė e thėnė mes nesh na ka goditur shumė.

    Pas kaq shumė pune si pėrkthyes, mendoj se ėshtė hera e parė qė po pėrkthej njė roman qė mbush edhe shumė “pengje”qė i ndiejmė si barrė pėr t’ua pėrcjellė brezave mė tej. E kam fjalėn te filozofia e kėsaj shkrimtareje filozofe. Libėr i vėshtirė pėr t’u pėrkthyer, por ėshtė njė rrjedhė qė tė rrėmben si ujėrat e turbullta, shirat e bollshme qė mė pas lėnė shkėlqimin e ylberit. Romani tė bėn mė tė menēur, tė shton mė shumė respektin pėr mendjen dhe vlerat. Ta jep diktaturėn nė pėllėmbė tė dorės, por nė njė formė qė nuk e kam parė nė letėrsi. E dija qė romani “Ne tė gjallėt” ishte i pari roman antikomunist qė u botua nė Amerikė, kur shkrimtarja u arratis. Ne e lexonim nėn dorė, fshehurazi, por ky takim me kėtė libėr tė kėsaj autoreje ėshtė pėr mua njė eksperiencė e rrallė. Quajeni fat apo ironi, por mes gjithė vendeve tė tokės, kam lindur nė atė mė pak tė denjin pėr njė mbrojtėse tė flaktė tė individualizmit, shkruan Ayn Rand, e cila u lind dhe u rrit nė Rusi, nė njė familje tė pasur. Pas revolucionit tė tetorit njohu shkatėrrimin qė solli bolshevizmi, e mė pas i kushtoi jetėn dhe veprėn e saj luftės kundėr gjithė diktaturave qė shkatėrrojnė njeriun, pronėn, vlerat mė tė larta qė i vijnė njerėzimit nga inteligjenca dhe mendja. Dhe besoj se ajo ia ka dalė, pas romanit “Ne tė gjallėt”, “The Fountainhead” qe vėrtet njė shtysė e mirė pėr tė arritur kulmin me “Revoltėn e Atlasit”.

    Pėrse e zgjodhėt pikėrisht ju kėtė roman, pasi keni sjellė brishtėsinė e “Mosha e pafajėsisė” sė fundit, kjo ėshtė njė hulli tjetėrlloj si eksperiencė pėrkthimi?

    Tani qė po pėrfundoj vėllimin e tretė, jam krenar si rrallė herė qė e kam pėrkthyer, sepse ėshtė si njė shprehje respekti pėr gjithė klasėn tonė, tė njerėzve qė u shkatėrruan mbas vitit 1944. Kur pėrkthej faqe qė flasin pėr marrjen e fabrikės, pėr shtetėzime, pėr boshatisje dyqanesh, pėr varfėri dhe eksperimente me farėn e sojės pėr t’ua dhėnė njerėzve si ushqim, mė kujtohet pikėrisht ky vend, Shqipėria, mė krijohet ideja sikur Ayn Rand ka jetuar nė Shqipėri dhe e ka shkruar pėr ne kėtė libėr. E pėrkthej kėtė roman edhe si njė homazh pėr ajkėn e njerėzve mendjendritur qė u burgosėn gjatė diktaturės. Ndoshta ata qė erdhėn nė pushtet e kuptonin se rreziku mė i madh i pushtetit tė tyre ishte mendja e njeriut. Dija, shkenca, pėrparimi. E dinin se sundohet mė lehtė njė popull i paditur, sesa i ditur. Mendoj shpesh qė ky libėr u duhet shumė tė gjithė njerėzve qė kanė respekt pėr veten e tyre, pėr pronėn, pėr punėn krijuese, pėr zhvillimin.

    Kujtojmė se nė libėr kemi shpesh pėrshkrime tė rrokaqiejve, tė njė kalendari madhėshtor qė ndjek hap pas hapi ngjarjet nė datat e tyre, jetėn e njė vendi qė shkon drejt kolapsit ekonomik. Poshtė tyre gėlojnė personazhe tė pėrshkruar mjeshtėrisht, si Edi Uillers, Lilian Riarden, Ēerril Tagart, Henk Riarden. E mbi tė gjitha: Kush ėshtė Xhon Gallti?

    Xhon Gallti nė mėnyrė figurative ėshtė njė krizė ekonomike, njė kolaps politik, njerėzor, njė varfėri dhe njė alarm pėr njė diktaturė qė troket. Xhon Gallti ėshtė njė personazh qė njihet shumė pėr fjalimin e tij historik. Xhon Gallti ėshtė ēdonjėri qė ka respekt pėr individin, pėr paranė, pėr punėn, pėr fitimin me djersėn e ballit. Misteri i tij zbulohet pak e nga pak nė vėllimin e tretė. Por nė jetėn reale, ka vend gjithmonė pėr njė parullė “Kush ėshtė Xhon Gallt?”, kur pushteti i shtrin tentakulat mbi tė drejtat dhe liritė e tjetrit, kur zhvat, vjedh, mashtron dhe mbahet nė kėmbė duke pėrvetėsuar punėn e tjetrit.

    Autorja i ndan personazhet nė tė mirė dhe tė kėqij. Libri ėshtė i mirė si filozofi, po si letėrsi?

    Ėshtė roman qė tė intrigon. Libri lėviz nė kohė, nė pėrshkrim. Veē atyre personazheve “tė kėqij” dhe “tė mirė”, ka perla nė libėr. Edi Uillers dhe meditimet e tij janė tė mrekullueshėm. Syri i punėtorit qė punon ndershmėrisht, dashuron nė heshtje dhe e lufton tė keqen me punėn e tij. Por jo si skllav. Po kėshtu Liliana, megjithėse del e urryer, por tė mbetet nė mendje pėr vėrtetėsinė nė pėrshkrimin qė i bėn autorja. Megjithatė… ndonjėherė mos dalin personazhe … qė janė mė tė menēur se autorja… Besoj se janė tė gjitha nė funksion tė filozofisė sė saj, ndoshta pėr kėtė ka shkruar romanin. E dimė qė kur botoi romanin “The Fountainhead”, nė tė cilin shpėrthyen shkėndija tė egoizmit, individualizmit, objektivizmit, u shty shumė tė botonte njė platformė tė plotė tė filozofisė sė saj. Por mbi tė gjitha romani ka etikė, njė kulturė tė plotė dhe fjali qė tė habisin pėr ndėrthurjen e tyre. Ka detaje qė bien nė sy kur kapėrcen kohėt. Pėr shembull flitet pėr hekurudha si mjete transporti, radio si mjet komunikimi, rrokaqiej dhe pėrshkrime qė nė tė shumtėn e herės vėshtrojnė -…jashtė dritares…

    Botuesja ka goditur nė shenjė duke kėrkuar ta pėrkthenit ju. Mendoni se ia vlen kjo punė?

    Ėshtė libėr i mirė. Ndėr pak raste tė librave qė pėrkthej, qė mendoj se duhet ta lexojnė sa mė shumė njerėz, mbi tė gjitha: juristėt, politikanėt, ekonomistėt, studentėt. Sot, kur fjala e intelektualėve ėshtė kaq shumė e zhvlerėsuar sa tė kujton njė shprehje tė Ayn Randit kur thotė se njė gram pushtet ka vlerėn e njė kilogrami intelekt. Ėshtė njė raport qė duhet tė ndryshojė nė funksion tė inteligjencės dhe tė mendjes sė ditur. Mė vjen keq qė po mbaron kjo trilogji. Po mė trazohet mendja tė pėrkthej edhe romanin tjetėr tė Ayn Rand, “Burimi”, qė ėshtė frymėzuar nga arkitekti i famshėm amerikan Frank Lloyd Ėright.


    Burimi: Gazeta MAPO

  19. 3 antarėt mė poshtė falenderuan Rajmond Muēo 72 pėr mendimin e shprehur nė kėtė postim:

    Do Not Tread On (10-08-2014),Wonder Woman (11-08-2014)

  20. #13
    i/e regjistruar Maska e Rajmond Muēo 72
    Anėtarėsuar
    10-08-2014
    Vendndodhja
    Shqiperi
    Postime
    6
    Faleminderit
    2
    4 falenderime nė 2 postime

    Ayn Rand / Libri 'Revolta e Atlasit'

    Libri "Revolta e Atlasit"

    Revolta e Atlasit.
    Author(s): Ayn Rand
    Translator: Amik Kasoruho
    Publication date: Nėntor 2012



    Informacion i pėrgjithshėm rreth librit

    “Revolta e Atlasit” ėshtė romani i katėrt dhe i fundit i Ayn Rand-it. I botuar pėr herė tė parė nė vitin 1957 nė SHBA, ai konsiderohet si kryevepra e saj.
    Historia zhvillohet nė njė shtet tė identifikuar si Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Nė kėtė shtet, politikat sociale dhe ndėrhyrjet shtetėrore, gjithmonė e nė rritje, kthehen gradualisht nė pengesė pėr aktivitetin e njerėzve “tė ndritur”. Protagonistja, Denji Tagart, mundohet tė luftojė shkatėrrimin e ngadaltė tė sistemit, duke iu kundėrvėnė ndryshimeve e duke angazhuar edhe disa aktorė tė tjerė. Jeta e saj private do tė pėrzihet me funksionin e saj publik tė pavetėdijshėm.
    Pyetja qė rrėshqet nė ēdo faqe tė librit, fillon tė bėhet gjithmonė e mė e qartė: “Parazitėt” do tė ngadhėnjejnė apo do tė vetėshkatėrrohen? Tema e romanit “Revolta e Atlasit”, siē e ka pėrshkruar vetė autorja, ėshtė “roli i mendjes sė njeriut tė lirė”. Libri eksploron disa tema si mbrojtja e arsyes, e individualizmit, e kapitalizmit dhe falimentimet e veprimeve shtetėrore. Libri ka 1160 faqe dhe pėr kėtė arsye, nė shqip, do tė botohet me tri vėllime qė do tė ndjekin ndarjen origjinale nė tri pjesė.



    Kritika

    “Revolta e Atlasit” u botua nė vitin 1957 dhe qė atėherė ka qenė nė mėnyrė tė vazhdueshme njė nga librat mė popullorė nė SHBA. Libri u rendit nė vendin e gjashtė nė listėn e librave mė tė shitur tė “New York Times”-it, tri ditė mbas botimit. Ai mbeti nė listė pėr 21 javė dhe arriti nė vendin e katėrt.

    Nė njė sondazh tė vitit 1991, “Revolta e Atlasit” rezultoi si libri i dytė mė influencues pas Biblės.

    Libri ka shitur mbi 30 milion kopje gjatė gjithė historisė sė tij dhe ėshtė botuar nė 23 gjuhė tė ndryshme. Ai ka shitur 3 milion kopje vetėm nė tri vite, nga 2008-a deri nė 2010-n, periudhė kur libri u “rikthye nė modė”. Sipas “The Economist”, shitjet e librit duket se pėrkojnė me publikimin e tė dhėnave ekonomike. Sa herė qė nė ekonominė botėrore dhe amerikane ndihen efektet e njė krize, lexuesit i rikthehen Atlasit.

    «‘Revolta e Atlasit’ ėshtė njė celebrim i jetės dhe i lumturisė. ...Individėt krijues, qėllimet e pastra dhe racionaliteti arrijnė gėzimin dhe pėrmbushjen. Parazitėt, qė vazhdimisht shmangin qėllimshmėrinė dhe arsyen, shkatėrrohen me tė drejtė.»
    - Alan Greenspan (Kryetar i Rezervės Federale tė SHBA-sė, 1987–2006)

    «Sa herė qė qeveritė ndėrhyjnė nė treg, lexuesit nxitojnė tė blejnė “Revoltėn e Atlasit”. Pse? Arsyeja kuptohet, nga emri i njė grupi tė krijuar sė fundmi nė Facebook: “I lexuat lajmet sot? Duket sikur ‘Revolta e Atlasit’ po ndodh nė jetėn e vėrtetė.”»
    - The Economist, 2009


    Ayn Rand, shkrimtare dhe filozofe

    Ayn Rand (1905, Shėn Pjetėrburg –1982, Nju Jork) ishte njė shkrimtare e filozofe amerikane. Ajo ėshtė shkrimtarja e parė qė ka mbrojtur nė mėnyrė tė flaktė njė ideologji tė bazuar nė lirinė individuale, egoizmin racional, etik dhe kapitalizmin ekstrem “laissez-faire”. Ajo iu kundėrvu fesė, luftės dhe ēdo forme tė ndėrhyrjes sė shtetit nė ekonomi. Librat dhe mendimi i saj kanė qenė shumė influencues nė kulturėn dhe shoqėrinė e SHBA-sė.



    Burimi: BotimePEGI.al
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Rajmond Muēo 72 : 10-08-2014 mė 07:45

  21. #14
    i/e regjistruar Maska e Rajmond Muēo 72
    Anėtarėsuar
    10-08-2014
    Vendndodhja
    Shqiperi
    Postime
    6
    Faleminderit
    2
    4 falenderime nė 2 postime

    Ayn Rand / Fragment nga libri "Revolta e Atlasit"

    Fragmente nga libri "Revolta e Atlasit"

    – Oh, e dashur, po, ti ishe mė e rėnda nga tė gjitha! – Ishte njė britmė e dėshpėruar e ndėrprerė nga njė gaz lehtėsimi qė rrėfente tėrė agoninė qė donte tė harronte. I mori dorėn, ia puthi, pastaj fytyrėn, qė ajo tė mos shikonte refleksin e asaj qė kishin qenė vitet e kaluara. – Nė qoftė se ekziston, qoftė edhe njė formė shlyerjeje e fajit pėr tėrė atė vuajtje qė tė kam shkaktuar, unė e kam paguar kėshtu... duke e ditur atė qė po tė bėja dhe duke e ditur se duhej ta bėja... dhe tė prisja, tė prisja pėr tė... por ka mbaruar!

    ...

    ....Henk... unė... unė do tė kisha hequr dorė nga ēdo gjė qė kam pasur nė jetė, me pėrjashtim qė tė jem... njė send luksi pėr argėtimin tėnd. Riardeni kishte dalluar dorėn e saj qė po dridhej, ndėrsa mbante gotėn. – E di, e dashur, – kishte murmuritur. Ajo kishte mbetur pa lėvizur dhe e prekur: nuk e kishte pėrdorur kurrė mė parė atė fjalė. Riardeni kishte hedhur kokėn mbrapa dhe kishte buzėqeshur me atė buzagazin mė tė ndritur qė ajo i kishte parė ndonjėherė nė fytyrė. – Ēasti i parė i dobėsisė tėnde, Denji, – kishte thirrur. Ajo kishte qeshur, duke shkundur kokėn. Riardeni kishte shtrirė dorėn mbi tryezė dhe i kishte shtrėnguar supin e saj tė zhveshur, si tė donte t’i jepte njė ēast inkurajimi. Duke qeshur ėmbėl dhe si rastėsisht, ai kishte afruar buzėt te gishtat e saj, duke i ēikur disa herė rresht; nė kėtė mėnyrė, e kishte mbajtur fytyrėn poshtė, qė ajo tė mos i shihte ndriēimin e syve tė tij tė pėrlotur.

  22. #15
    i/e regjistruar Maska e Rajmond Muēo 72
    Anėtarėsuar
    10-08-2014
    Vendndodhja
    Shqiperi
    Postime
    6
    Faleminderit
    2
    4 falenderime nė 2 postime

    Ayn Rand / Recension i librit 'Revolta e Atlasit'

    Revolta e Atlasit
    Recension nga Eleni Laperi


    Kush e ka vizituar Nju Jorkun dhe nuk ka provuar shijen e energjisė? Qyteti gjigant tė rrėmben nė vorbullėn e tij dhe e ke tė pamundur t’i shmangesh rrymės qė tė gllabėron e tė bėn tė ecėsh thuajse me vrap, e tė marrėsh frymė thellė, e tė ndjesh respekt pėr veten.

    E rrethuar me aureolė energjie isha duke shkuar pėr nė redaksinė e revistės Harper’s pėr tė marrė disa tė dhėna mbi krijimtarinė e Roz Uajlldėr Lejn; mė duheshin pėr librin tim. Kėmbėt mė ndalėn para skulpturės aq tė bukur tė Atlasit, njė nga veprat mė tė njohura nė stilin Art Deko e skulptorit Li Oskar Lori. Skulptura ngrihet nė ballė tė godinės sė Qendrės Rokfeler, nė Avenynė e 5-tė. Figura e heroit, e titanit Atlas – qė u detyrua nga Zeusi tė mbante mbi supe kupėn e qiellit, se u ngrit kundėr zotave tė Olimpit -, rri nė ballė tė godinės qė prej vitit 1937, madhėshtore, e rreptė, emocionuese. Kur e vėshtron nga afėr, skulptura tė zbulon njė varg domethėniesh tė tjera. Aksi i sferės mbi supet e tij tregon Yllin e Veriut. Mbi njė gjysmėhark, qė mbėshtetet mbi shpatullat e krahėt e hapura tė heroit janė gdhendur simbolet e Mėrkurit, Venerės, Tokės, Marsit, Jupiterit, Saturnit, Uranit dhe Neptunit. Ngjitur me simbolin e Tokės ėshtė edhe simboli i Hėnės. Ndėrsa nė njė prej unazave tė sferės janė simbolet e dymbėdhjetė konstelacioneve, nėpėr tė cilat dielli kalon gjatė njė viti. Po Qendra Rokfeler e Artit nuk ka vetėm kėtė vepėr arti. Ajo ėshtė e stolisur ngado me skulptura, relieve, afreske, thėnie, qė njeriun e thjeshtė e kėnaqin dhe i mėsojnė gjėra tė menēura, mendimtarin e vėnė nė mendime, polemistit i japin shkak pėr reagim. Qėllimi i gjithė atyre heronjve, titanė mitikė apo vdektarė, tė koleksionit tė Qendrės Rokfeler bazohet mbi tė njėjtėn temė: respekti pėr forcėn e punės dhe pėrpjekjeve tė Njeriut, himnizimi i fuqisė sė Urtėsisė e Diturisė, triumfi i Njeriut mbi Zotin nėpėrmjet Dijes. Qendra Rokfeler ėshtė shembull se si pėrdoren me sukses energjitė dhe paratė e njeriut.

    Isha fokusuar nė kėrkimet mbi veprėn e Roz Uajlldėr Lejn, po titani Atlas mė solli ndėr mėnd jo vetėm veprat e saj po edhe vepra tė Izabel Paterson dhe Ein Rand. Tė tria mendimtaret amerikane mbahen si themelueset e lėvizjes sė re liberale nė SHBA-nė e viteve ‘40. Ato i kanė thurur lavd lirisė sė individit dhe superioritetit, qė tė siguron menēuria, dija dhe puna. Nė librat e tyre tregohet se titanė qė ngrihen kundėr zotave gjen edhe sot mes njerėzve nė Tokė. Janė ata qė pėrdorin drejt energjitė natyrore tė njeriut e sjellin pėrparimin. Xhim Pauell, publicist i Nju Jork Tajms, Uoll Strit Xhurnėll etj., thotė se ‘nė kohėn mė tė keqe ato tri gra dėbuan frikėn. Ato guxuan tė deklarojnė tė keqen e kolektivizimit dhe u ngritėn pėr tė drejtat natyrore tė njeriut, e vetmja filozofi qė siguron njė bazė morale pėr t’iu kundėrvėnė tiranive kudo…’
    Ndėrkohė qė shumica e historianėve fokusohej te udhėheqėsit, Roz Uajlldėr Lejn me librin e saj ‘Zbulimi i Lirisė, Lufta e Njeriut kundėr Autoritetit’ fokusohet te betejat mijėravjeēare tė individit tė thjeshtė, qė sfidoi prijėsit dhe prodhoi begati. Shembull mė i mirė pėr kėtė ishte revolucioni amerikan, i cili arriti nė pak shekuj atė qė Evropa e arriti pas mijėvjeēarėsh.
    Isabel Paterson, te libri i saj ‘Zoti i Makinės’, thotė se ishin ndėrmarrjet private ato qė nxorėn hekurin, e shkrinė, farkėtuan ēelikun, shpikėn makinėn me avull, ndėrtuan aparatura, prodhuan dhe akumuluan kapitalin, duke ditur t’i organizonin pėrpjekjet e tyre. ‘Ajo qė njerėzit urrejnė’, thotė Paterson, ‘janė monopolet, i vetmi kontribut i dhėnė nga politika nė kėtė proces’.

    Ayn Rand, te romani ‘Revolta e Atlasit’, pėr tė cilin punoi pėr gati katėrmbėdhjetė vite, me anė tė personazheve shpalos filozofinė e saj pėr lirinė, paranė dhe seksin. Gjatė leximit tė librit, si refren del figura misterioze e gjeniut Xhon Galt, qė e mban lexuesin me frymėn peshė. Libri tė nxit tė kuptosh se ēfarė do tė ndodhte, nė se gjithė njerėzit mė prodhimtarė tė botės do tė ngriheshin nė grevė kundėr taksambledhėsve e mėnyrave tė tjera tė shfrytėzimit nga autoritetet. Apo, nė se shprehemi me fjalėt e Francisko d’Ankonias, ēfarė do tė ndodhte nė se Atlasi do shkundte kupolėn e qiellit nga supet e tij.

    Libri ‘Revolta e Atlasit’ ėshtė shitur nė dhjetėra miliona kopje. Nė revistėn ‘The Economist’, mė 26 shkurt 2009 shkruhej pėr ‘Revoltėn e Atlasit’: ‘Sa herė qė qeveritė ndėrhyjnė nė tregjet, lexuesit rendin ta blenė librin e Rand. Pse? Arsyeja shpjegohet me emrin e njė grupi nė Facebook, rrjeti social mė i madh nė botė, i quajtur: “Read the news today? It’s like ‘Atlas Shrugged’ is happening in real life”. Grupi dhe njė kor i madh blogerash zemėrakė pohojnė se jeta po imiton artin.’

    Fatmirėsisht nga shtėpia botuese ‘Pegi’ nė Tiranė ėshtė sjellė nė shqip ‘Revolta e Atlasit’ e Ein Rand, me pėrkthimin e bukur tė Amik Kasoruhos. Tani edhe lexuesi shqiptar mund tė mėsojė nga ‘Revolta e Atlasit’. Se ndoshta ėshtė koha qė shqiptarėt tė vrapojė ta blejė librin e Rand.


    Marre nga: FRYMA.info

  23. #16
    i/e regjistruar Maska e Do Not Tread On
    Anėtarėsuar
    14-08-2013
    Postime
    497
    Faleminderit
    44
    88 falenderime nė 61 postime

    Post Ayn Rand / Objektivizmi: Filozofia e Ayn Rand

    Objektivizmi: Filozofia e Ayn Rand

    Ayn Rand (ain reand), Alisa Zinov'yevna Rosenbaum; 1905 –1982) filozofe, shkrimtare, dramaturge ruso - amerikane,

    Nga pikėpamja filozofike teoritė arsimore ndjekin linjėn objektive dhe subjektive.
    Termat objektiv dhe subjektiv janė koncepte qendrore tė filozofisė, tė cilat janė nė bazė tė teorive arsimore
    Ndėrsa objektivėt fokusohen tek realiteti, e vėrteta objektive, subjektivėt tek pėrvoja subjektive.


    Aristoteli vs Platonit(arsya vs misticizmit)
    Idealizmi, mistika e Platonit(bota qiellore, ideale)
    Realizmi i Aristotelit(bota reale)

    Ayn Rand
    Filozofia ime, nė thelb, ėshtė: koncepti i njeriut si njė qenie vepruese (heroike), me lumturinė e tij si qėllimin moral i jetės sė tij, me arritje produktive nė veprimtarinė e tij fisnike, me arsyen, qė ėshtė atribut i tij dhe qė absolutisht i pėrket vetėm atij.


    Ayn Rand: shqyrtimi i realitetit
    Realiteteti nga pikėpamja filozofike mund tė shqyrtohet nga disa kėndvėshtrime. Mė poshtė po I referohemi analizės qė bėn Ayn Rand (mos e ngatėrroni me politologen dhe filozofen gjermano-amerikane, Hannah Arendt)
    Metafizika, shtron pyetjen: Ēfarė lloj bote ėshtė kjo?
    Epistemologjia: Si mund ta njoh?
    Etika: Ballafaqimi (marrėdhėnia, ndėrveprimi) me tė tjerėt
    Politika: ka si objekt tė jetuarit nė shoqėri


    Metafizika objektiviste:
    Realiteti - bota e jashtme ka ekzistencė reale
    Ligji i Identitetit. (sipas Aristotelit) A ėshtė A.
    Realiteti ekziston si njė vlerė absolute, objektive
    Faktet janė fakte, tė pavarura nga ndjenjat e njeriut, dėshirat, shpresat apo frika.
    Realiteti ėshtė i pavarur prej ndėrgjegjes, dėshirave
    Shkaku dhe pasoja - gjėrat veprojnė nė pėrputhje me natyrėn e tyre
    Objektivizmi kundėrshton ēdo besim nė tė mbinatyrshmen. Nuk ka mrekulli.


    Epistemologjia objektiviste
    Ndėrsa metafizika shtron pyetjen se ē’ lloj bote ėshtė kjo? Epistemologjia: si mund ta njohim atė?
    Arsyeja ėshtė instrumenti i njeriut pėr tė pėrvetėsuar njohuri, pėr ti identifikuar dhe pėr ti integruar (konsistenca e njohurive nėpėrmjet arsyes)
    Materiali pėrthyhet (pasqyrohet, projektohet) nė mendje nėpėrmjet shqisave (empiristėt)
    Arsyeja ėshtė mjeti i vetėm qė ka njeriu nė perceptimin e realitetit, burimi i vetėm i dijes, qė e udhėzon pėr veprim dhe mjeti bazė i mbijetesės.


    Ndėrgjegjegja objektiviste
    Funksioni i ndėrgjegjes sė njeriut ėshtė perceptimi i realitetit, jo krijimi apo shpikja e tij. Ndėrgjegja, nga pikėpamja metafizike ėshtė pasive. Ndėrsa nga pikėpamja epistemologjike ėshtė aktive


    Objektivizmi kundėrshton misticizmin
    Misticizmi: Pranimi i ndonjė besimi apo ndjenje si njė mjet pėr njohje. Zeusi qė lėshon rufe.
    Objektivizmi atakon skepticizmin


    Etika objektiviste
    Metafizika shtron pyetjen se ē’ lloj bote ėshtė kjo? Epistemologjia: si mund ta njohim atė?
    Etika ballafaqimi me tė tjerėt
    Ēdo njeri nė analizė tė fundit fokusohet tek vetvetja, ai nuk mund tė jetė nė skaj tė tė tjerėve. Ai vepron pėr hir tė tij. As duhet tė sakrifikohet pėr tė tjerėt dhe as tė sakrifikojė tė tjerėt pėr veten e tij. Ai ndjek interesin vetjak racional. Lumturimi i tij ėshtė qėllimi i lartė moral i jetės sė tij. Por, nuk bazohet nė teka


    Principe objektiviste
    Ēfarė e bėn Etikėn tė nevojshme? Pėrgjigja objektiviste ėshtė: Jeta e njeriut

    Objektivizmi atakon altruizmin.
    Altruizmi ėshtė koncepti se moraliteti konsiston nė tė jetuarit pėr tė tjerėt ose pėr shoqėrinė.
    Pėrse njeriu duhet tė jetojė pėr hir tė tė tjerėve?
    Pse sakrifica ėshtė njė gjė e mirė?
    Parimi themelor social i etikės objektiviste ėshtė: Asnjė njeri apo grup nuk ka tė drejtė pėrdorimin e forcės fizike ndaj tjetrit

    Dhuna fizike, detyrimi janė tė papranueshme

    Morali objektivist…
    Njerėzit kanė tė drejtė ta pėrdorin forcėn vetėm nė rast vetėmbrojtje
    Vlera shkėmbehet me vlerėn, nė mėnyrė tė ndėrsjellė me pėlqimin e lirė, me pėrfitim tė pėrbashkėt.
    Parimi i shkėmbimit tė lirė ėshtė vetėm racional, dhe pėrbėn parim etik pėr tė gjitha marrėdhėniet njerėzore.
    Sipas parimit tė drejtėsisė seicili merr atė qė meriton.

    Morali objektivist
    Virtyti objektivist ndėrtohet mbi bazėn e racionalizmit. Arsya mundėson nė identifikimin e realitetit.
    Ndershmėria: si refuzim pėr tė pranuar realitete tė reme .
    Prodhimtaria: veprimtaria nė krijimin e vlerave.
    Pavarėsia: ruajta nė mėnyrė konseguente, objektiviste e mendimit, bindjeve tė tua.
    Krenaria: Ndjekja e pėrsosmėrisė morale, vetėbesimi nė aftėsitė pėr fitimin e vlerave.
    Drejtėsia: Parimi i aplikimit tė arsyeshėm nė gjykimin e veprimeve tė njerėzve tė tjerė, duke u dhėnė atė qė ata meritojnė.

    Politika
    Politika: tė jetuarit nė shoqėri.
    Demokracia liberale kapitaliste ėshtė njė sistem i bazuar nė njohjen e tė drejtave individuale, duke pėrfshirė tė drejtat pronėsore.
    I vetmi funksion i qeverrisė ėshtė mbrojtja e tė drejtave individuale

    Demokracia
    Demokracia realizohet nėpėrmjet nėpėrmjet organeve tė shtetit: policisė, pėr tė ju mbrojtur nga kriminelėt; ushtrisė, pėr mbrojtjen nga pushtuesit e huaj; gjykatave, pėr tė mbrojtur pronėn tuaj dhe kontratat nga shkelje apo mashtrimet qė mund tė vijnė nga tė tjerėt, pėr tė zgjidhur mosmarrėveshjet me rregulla racionale, sipas ligjeve objektive.

    Objektivizmi kundėrshton ēdo formė tė kolektivizmit, si: fashizmin, komunizmin, absolutizmin

    Objektivizmi ėshtė kundėr komunizmit

    Ayn Rand: E konsiderojmė tė nevojshme pėrkrahjen vetėm ndaj atyre qė janė viktima tė pafajshme, por jo ndaj atyre qė janė tė fajshėm moralisht. Nėse dikush ndjen dhembshuri pėr viktimat e njė kampi pėrqendrimi, askush nuk mund tė ndjej atė pėr torturuesit e tyre. Nėse shpreh afeksion pėr torturuesit, kjo pėrbėn njė akt tė tradhtisė morale ndaj viktimave.



    * * *
    'Who is John Galt?'
    To say 'I love you' one must first be able to say the 'I' - Ayn Rand

  24. 2 antarėt mė poshtė falenderuan Do Not Tread On pėr mendimin e shprehur nė kėtė postim:

    Wonder Woman (11-08-2014)

Fjalėt Kyēe pėr Temėn

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •