Close
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 13
  1. #1
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    22-08-2009
    Postime
    389

    Historiani Lambert: Europa sabotoi historine shqiptare

    Historiani zviceran Aleksandre Lambert -intervistė pėr “Panorama”


    Evropa sabotoi historinė tuaj nė shekullin XIX, kur Ilirinė e quajti Ballkan”
    30/11/2007 - Panorama
    Diku andej nga fundi, pranė Ruandės mbase. Dhe pėrderisa ne nuk e njohim vetveten mirė, pėrderisa ngremė zėrin, nxijmė gazetat e ēajmė mikrofonat duke pėrbotėruar sa monstruozė jemi, harruar vlerat, kėshtu ka pėr tė ndodhur. Tė huajt, shumica absolute e tyre, ata qė pėrbėjnė mėhallėn e madhe rrotull shtėpisė, nuk do tė na japin vendin qė na takon kurrė nėse njė ditė ne nuk do tė mėsojmė tė duam para sė gjithash vetveten. Dhe qė tė kesh respekt pėr vetveten, sė pari duhet tė fiksosh nė memorie vlerat, pozitivitetin. Kombe tė tjera, mė agresivė, mė tė fuqishėm, duket veēse na kanė marrė me pėrdhunė nė ēdo kohė pasurinė dhe vetė jetėn, kanė punuar me kujdes pėr tė na vdekur nė shpirt edhe atė pjesė e cila na bėnte krenarė: - Historinė. Tė vrarė, tė vjedhur, tė kafshuar dhe sė fundmi tė izoluar, mbase vėrtet ne nuk dukemi mė shumė se tregojmė. Porse ėshtė turp gjithsesi qė tė huajt tė na mėsojnė tė jemi mė shumė krenarė. Dhe ndėrsa grekėt, pėr shembull, na vendosin kufirin, jo vetėm imagjinar, nė Shkumbin, dhe kėtė ua trashėgojnė brezave, pavarėsisht se shifrat tregojnė 2007, sa nacionalistė mbetet tė jemi? Sa dimė ne se Aleksandri i Madh ishte ilir, apo edhe vetė Pirrua i Epirit. Dhe nėse ata mė pas folėn njė tjetėr gjuhė, pse nuk tentojmė tė pėrvetėsojmė atė pjesė qė na takon? Por ky le tė mbetet njė ilustrim. Vonė nuk ėshtė kurrė. Kėtė filozofi sjell edhe historiani zviceran Aleksandre Lambert nė intervistėn pėr “Panorama”. Fe. De.


    INTERVISTA

    Dr. Aleksandre Lambert, me qė ju i njihni problemet e vendeve tė Evropės Juglindore, sidomos shqiptarėt, a mund t'u flitni lexuesve tanė, por edhe botės, nė kėtė 95-vjetor tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė se si i njihni ju shqiptarėt?

    Pėrballė tendencės sė pėrgjithshme tė shtypit dhe mediave tė tjera ndėrkombėtare, pjesėrisht tė ndikuara nga propaganda serbe dhe greke, si dhe nga gjithė ata qė i mbėshtesin, duke folur keq pėr shqiptarėt - dhe duke qenė se bashkėsia ndėrkombėtare bėn pyetjen pėr tė ardhmen e kėtij populli nė Evropėn Juglindore, unė mendoj se ėshtė koha qė tė paraqitet ky popull nė njė mėnyrė objektive, konstruktive, dhe pse jo edhe tė drejtė.
    Mė lejoni t'ju them qė nė fillim se unė nuk mendoj se shqiptarėt janė engjėj dhe popuj tė tjerė duke pėrfshirė edhe serbėt tė jenė tė tillė. Unė do t'ju flas pėr faktin se me pėrhapjen e klisheve, kėtyre ideve tė rreme shumė herė tė pėrsėritura me fyerje kundėr shqiptarėve, askush nuk do mund t'u ndėrrojė bindjen shqiptarėve pėr dinjitetin e tyre tė shquar, as edhe pėr identitetin e tyre kombėtar, pėr tė cilin ata kanė tė drejtė tė jenė krenar. Me fjalė tė tjera, tė flasėsh qėllimisht keq pėr dikė dhe pa argumente tregon se kemi tė bėjmė me njė vogėlsi shpirtėrore qė mbulon me turp atė qė shpif, sidomos kur nuk ia njeh, por edhe mė keq kur ia mohon vlerat njė populli.

    Ēfarė mund tė na thoni pėr zhvillimin e ngjarjeve nė vendet e Ballkanit pas pėrmbysjes sė regjimeve komuniste, sidomos pėr ato lidhur me shqiptarėt?

    Pas Luftės sė Ftohtė, Evropa dy herė nuk ka qenė nė gjendje tė ndalojė genocidet dhe "spastrimet etnike" nė kontinentin e vet. Po tė mos kishin ndėrhyrė mė nė fund Shtetet e Bashkuara pėr tė ndaluar masakrat nė Bosnje dhe nė Kosovė, asgjė nuk do ta kishte ndaluar regjimin e Milosheviēit tė ēonte deri nė fund genocidin e tij tė bėrė kundėr popullsive myslimane nė Ballkan. Duhet pranuar se Evropa ka disa vėshtirėsi nė punėn pėr tė integruar nė mėnyrė tė drejtė komunitetet e veta myslimane. Gjithashtu mund tė supozojmė se po tė kishin qenė tė krishterė 8 mijė burrat dhe djemtė qė u masakruan nė Srebrenicė, Mladiēi dhe Karaxhiēi nuk do t'i kishin shpėtuar proceseve tė tyre pėr njė kohė kaq tė gjatė. Nga ana tjetėr duhet tė jemi tė ndėrgjegjshėm se afiliacionet fetare dhe konfesionale tė shqiptarėve nuk kanė qenė shumė tė rėndėsishme pėr ta, as edhe qenėsore nė pėrcaktimin e identitetin tė tyre kombėtar. Nė fakt, Gjergj Kastrioti Skėnderbeu, Hero i tyre kombėtar, ishte katolik kur ai luftonte kundėr otomanėve pėr 25 vjet rresht, duke mbrojtur lirinė e Shqipėrisė dhe duke penguar ushtritė otomane tė mbėrrinin deri nė Vatikan. Nuk ėshtė njė gjė e rastit qė shumė Papė atė e kanė nderuar me emrin "Kampion i Kristianizmit". Kurse Volteri ka shkruar pėr tė: "Po tė kishte qenė nė krye tė Perandorisė Bizantine, Gjergj Kastrioti Skėnderbeu, Konstandinopoli nuk do tė kishte rėnė nė duart e Otomanėve", qė nė atė kohė pėrfaqėsonin Perandorinė mė tė fuqishme tė botės. Edhe Napoleon Bonaparti e ka vlerėsuar Skėnderbeun si njė nga katėr "Gjeneralėt" mė tė mėdhenj tė historisė. E vėrteta ėshtė se shqiptarėt po ta kishin konsideruar fenė islame dhe ēdo fe tjetėr mė tė rėndėsishme se identitetin kombėtar, nuk do ta kishin bėrė Skėnderbeun hero tė tyre kombėtar.

    Si e shpjegoni ju ēėshtjen e kthimit tė shumicės sė shqiptarėve nė fenė myslimane dhe mendimin e ndokujt qė e konsideron kėtė fakt si negacion pėr hyrjen e shqiptarėve nė Evropė?

    Unė mendoj se Evropa duhet tė jetė krenare qė tė ketė nė gjirin e saj kombin shqiptar, i cili duhet vlerėsuar si shumė tolerant. Pėr shqiptarėt ēfarėdo qė tė jesh mysliman, ortodoks, katolik, por edhe atė, je po aq shqiptar dhe po aq i respektuar sa gjithė tė tjerėt. Eshtė e vėrtetė se gjatė pushtimit otoman shumė shqiptarė u kthyen nė myslimanė. Por e vėrteta ėshtė se kryengritjet mė tė shumta kundra Perandorisė Otomane janė bėrė mė tepėr nga shqiptarėt se sa nga popujt e tjerė tė krishterė. Pėrkundrazi, ndėrrimi i fesė pėr shqiptarėt ka qenė njė mjet pėr tė ruajtur identitetin e tyre kombėtar, dhe ata e kanė ruajtur kėtė identitet pėr njė kohė shumė tė gjatė. Shumė kohė pėrpara ardhjes sė qytetėrimit sllav nė Evropėn Perėndimore dhe shumė pėrpara ardhjes sė serbėve nė Ballkan (ata erdhėn nė shekullin e VII-tė pas Krishtit). Shqiptarėt kishin njė qytetėrim tė tyre nė juglindje tė Evropės dhe e kanė ruajtur kulturėn e tyre gjatė shekujve, edhe pse janė ndodhur midis dy kulturave mė tė rėndėsishme tė Evropės tė asaj kohe, greke dhe romake. Dhe kjo ėshtė njė provė qė flet nė tė mirė tė shqiptarėve, po tė kemi parasysh se nė tė njėjtėn kohė shumė popuj tė tjerė tė Evropės u romanizuan, u gjermanizuan dhe u sllavizuan. Te shqiptarėt ky fenomen asimilimi ndodhi vetėm te popullsia ortodokse e atyre krahinave kufitare qė jetonin afėr serbėve dhe grekėve. Ata nuk i qėndruan presionit fetar tė drejtuar nga kisha ortodokse, qė ėshtė e njohur shumė mirė nė histori pėr ēėshtje asimilimi. Ata e humbėn identitetin e tyre kombėtar pėr t'u bėrė grekė, serbė e malazezė vetėm pėr tė ruajtur fenė ortodokse. Shqiptarėt katolikė e kanė patur mė tė lehtė ta ruajnė identitetin e tyre shqiptar, sigurisht nga mbėshtetja e fuqishme e Vatikanit. Shqiptarėt qė u konvertuan nė myslimanė e patėn mė tė lehtė ruajtjen e identitetit kombėtar shqiptar, se feja myslimane ishte feja zyrtare e pushtuesit. Njė meritė e tyre ėshtė fakti se ata morėn vetėm kulturėn osmane, dhe nuk u asimiluan prej tyre siē mund tė ketė ndodhur me popuj tė tjerė nė Perandorinė Otomane, tė cilėt humbėn edhe gjuhėn. E vėrteta ėshtė se shqiptarėt e konvertuar nė fenė islame, u sollėn gjithmonė si vėllezėr me shqiptarėt ortodoksė e katolikė, duke ndihmuar kėta tė fundit nė zgjidhjen e drejtė tė shumė problemeve me administratėn turke.

    Pasi sqaruam ēėshtjen e konvertimit fetar tė shqiptarėve nė Mesjetė, ēfarė mund tė na thoni ju pėr ilirėt, paraardhėsit e shqiptarėve tė sotėm, ose mė mirė si i njihni ju shqiptarėt e Lashtėsisė?

    Ilirėt, paraardhės dhe stėrgjyshėr tė shqiptarėve janė regjistruar nga historia nė Evropėn Juglindore tė paktėn po aq herėt sa edhe grekėt. Ata janė unikė nė Evropė, sepse prania e tyre nė kėtė zonė ngjitet tė paktėn deri nė periudhėn neolitike, siē e dėshmojnė arkeologjia, antropologjia dhe vazhdimėsia kulturore dhe etnolinguistike. Grekėt dhe shqiptarėt kanė tė pėrbashkėt faktin se kanė gjuhė indoevropiane qė dallohen nga gjuhėt e tjera indoevropiane, ashtu sikurse edhe armenishtja. Studimet e gjysmės sė dytė tė shekullit XX, provojnė se shqipja ėshtė gjuha mė e vjetėr indoevropiane. Gjuha shqipe ndryshe nga greqishtja dhe armenishtja e sanskritishtja nė shkrimin e saj pėrdor alfabetin latin, dhe shqiptohet ashtu sikurse shkruhet. Po tė hyjmė nė historinė e lashtėsisė, ne mund tė gjejmė se Aleksandri i Madh, i biri i Olimpias, epirote - ilire, kishte si gjuhė amtare ilirishten. Greqishten atij ia mėsoi Aristoteli. Shumė e pėrhapur ėshtė nė botėn e sotme shprehja "Njė fitore si e Pirros". Dhe kjo shprehje tė kujton fitoren e famshme qė Pirroja pati kur mundi romakėt nė Askulum nė vitin 279, para Krishtit. Plutarku e ka vlerėsuar Pirron si strategun mė tė madh tė lashtėsisė. Kjo betejė qė humbėn romakėt mbeti nė histori edhe si beteja qė karakterizon fillimin e ngjitjes sė tyre, kurse pėr Epirotėt dhe pėr Pirron kjo betejė u shėnua si pika e dekadencės sė tyre. Bota e ka konsideruar Pirron si grek, edhe pse ai e mėsoi greqishten nė moshėn 12-vjeēare nė Aleksandri, ku vazhdonte edukatėn e tij princore. Eshtė e vėrtetė se romakėt i mundėn ilirėt pas luftėrash dhe kryengritjesh qė zgjatėn me shekuj. Konsulli romak Paul Emili nuk mundi tė nėnshtrojė ilirianėt edhe pasi ai rrafshoi pėr tokė mė se 70 qytete tė tyre dhe dėrgoi nė Romė si skllevėr 150.000 epirotė - ilirė, me nė krye mbretin e tyre Genc. Sipas historianit romak Suetona, kryengritja e ilirėve nė vitet 6 dhe 9 pas Krishtit ishte mė e tmerrshmja nga tė gjitha luftėrat qė Roma ka bėrė nė botėn e jashtme pas luftėrave Punike. Roma nuk arriti t'i asimilojė ilirėt. Pėrkundrazi, janė me dhjetėra perandorėt qė Iliria i dha Romės, sidomos kur Perandoria romake filloi tė bjerė. Midis perandorėve mė tė famshėm le tė pėrmendim Konstantinin e Madh, qė lindi nė Kosovė. Qe Konstantini i Madh ai qė u rreshtua vendosmėrisht nė anėn e kishės Kristiane me Ediktin e Milanos tė vitit 313, i cili u garantoi tė krishterėve njė tolerancė qė ishte e barabartė me njohjen e kristianizmit si fe e shtetit. Sundimi i Konstantinit tė I-rė shkėlqeu me ndėrtimin e monumenteve kristiane, prej tė cilėve po pėrmend Vatikanin. Edhe Perandori Justiniani i I-rė ishte ilir. Ai la si trashėgimi tė lavdishme veprėn e tij legjislative Kodi i Justinianit, qė ka mbetur edhe sot e kėsaj dite themeli i tė drejtės civile moderne. Pėrkthyesi i parė i Biblės nė gjuhėn latine ka qenė iliriani Shėn Hieronim. Kompozitori dhe himni kristian "Laudamus …" me pėrdorim edhe sot e kėsaj dite ėshtė vepėr e kompozitorit Niket Dardani, edhe ai ilirian nga Kosova. Duhet tė pranojmė se ilirėt nė Evropė kanė qenė njė nga popujt e parė qė u kristianizuan, kjo vėrtetohet edhe nga Bibla. Kur Shėn Pavli shkoi nė Iliri pėr tė kristianizuar ilirėt, ai gjeti nė Durrės njė kishė kristiane.

    A mund tė na thoni diēka lidhur me shqiptarėt qė lanė gjurmė nė historinė e Evropės gjatė Mesjetės, duke na e konkretizuar kėtė dhe me emra?

    Nė Mesjetė shqiptarėt i kanė dhėnė udhėheqės botės, udhėheqės laikė ose fetarė dhe personalitete kulturore qė i kalojnė kufijtė e Evropės. Disa Papė kanė qenė shqiptarė, pėr shembull, - Klementi i XI-tė mė i dalluari prej tyre. Por shqiptarėt kanė qenė nė krye tė feve me rėndėsi botėrore, si nė krye tė fesė ortodokse, ashtu edhe tė asaj myslimane. Nė histori gjejmė udhėheqės tė shquar shqiptarė nė shumė vende tė Evropės, madje edhe prej atyre qė ngandonjėherė kanė pėrcaktuar fatin e shumė betejave historike (nė vitin 1515 qe Merkur Bua me kalorėsinė e lehtė tė Venedikut, e pėrbėrė e gjithė nga shqiptarė qė pėrcaktoi fitoren e betejės sė Marinjanit, qė historia e emėroi beteja e gjigandėve dhe jo Franēesku i I-rė i Francės, 19 vjeē, qė ato dy ditė beteje mėsoi se si luftohet). Shqiptarėt i kanė dhėnė shumė kryeministra dhe gjeneralė tė shquar Perandorisė Otomane (vetėm familja Qyprili i dha 5 kryeministra Perandorisė). Shqiptarėt i kanė dhėnė shumė heronj tė pavarėsisė greke, prej tė cilėve po pėrmend Kundurjotis, Marco Boēari, Kanaris, Kolokotroni, Karaiskaqis, Bubulina. Qė ishin nė udhėheqje tė revolucionit grek, prej tė cilėve edhe disa kryeministra tė shtetit tė ri tė pavarur grek. Rumania gjithashtu ka pasur njė familje princore me origjinė shqiptare (Aleksandėr dhe Vladimir Gjika si dhe princesha Eleonora e njohur me emrin Dora Distria). Franēesko Crispi, shok i Garibaldit, Kavurit e Macinit qė ka qenė njė kryeministėr i madh Italisė, ishte me origjinė shqiptare. Piktorė si Carpacci, Albani etj., humanisti Leonic Tome, profesori i Kopernikut dhe shumė personalitete shqiptare, janė nderuar nga historia e Italisė. Muhamet Aliu, reformatori i Egjiptit Modern, qė historia franceze e ka quajtur "Napoleon i Lindjes sė Afėrt" qe shqiptari qė themeloi dinastinė mbretėrore tė Egjiptit qė mbretėroi gati 150 vjet.
    Arkitekti i "Taxhmahallit" nė Agra tė Indisė, kryevepra e arkitekturės islamike, ishte vepėr e njė shqiptari ashtu sikurse edhe "Xhamia Blu" e shumė xhami tė rėndėsishme tė Stambollit. Dhe mė nė fund Heroi Kombėtar i shqiptarėve, Gjergj Kastrioti Skėnderbeu, njė shembull gati universal i luftėtarit tė lirisė, i nderuar nė botėn mbarė me pėrmendore jo vetėm nė Tiranė, Prishtinė e Shkup, po gjithashtu nė Romė, Bruksel, Gjenevė, Detroit, Buenos Aires. Tė tjera pėrmendore pėr Skėnderbeun janė projektuar tė ngrihen nė Londėr, Varshavė, Melburn, Manila etj. Kur shqiptarėt kanė kontribuar kaq shumė pėr qytetėrimin e njerėzimit, pėrse pak njerėz nė botė janė tė ndėrgjegjshėm pėr kėtė, pėrkundrazi shumė as nuk kanė dashur ta pranojnė kėtė realitet? Duhet thėnė se njė gjė e tillė shpjegohet edhe nga izolimi relativ jo pa qėllim i shqiptarėve nga komuniteti ndėrkombėtar, dhe nė mėnyrė tė veēantė nga ai evropian, qė nga Kongresi i Berlinit e kėtej (1878). Nė tė vėrtetė pas mundjes sė turqve nė luftėn ruso-turke, shtypi ndėrkombėtar filloi punėn pėr tė injoruar shqiptarėt duke i ndėrruar emrin gadishullit tė dikurshėm tė Ilirisė tė banuar qė nga kohėt parahistorike dhe deri nė ditėt e sotme nga ilirianėt - shqiptarėt. Atė e pagėzuan me emrin e ri qė ka edhe sot, Gadishulli i Ballkanit, vetėm duke u nisur nga vargu i maleve Ballkan. Pėrse iu vėrsulėn shqiptarėve? Pjesa mė e madhe e diplomacisė konservatore evropiane ka pėrdorur termin pexhoratif "turq" pėr t'i cilėsuar si turq tė gjitha komunitetet myslimane nė Ballkan, edhe pse shumica prej tyre nuk janė aspak turq. Evropa ka mbėshtetur dhe ka zmadhuar tokat e Greqisė, tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi, nė kurriz tė shqiptarėve. Asnjėra nga fuqitė e mėdha evropiane nuk e ka mbėshtetur ēėshtjen shqiptare, kur shqiptarėt krijuan Lidhjen e Prizrenit pėr tė mbrojtur ēėshtjen e tyre tė drejtė kundėr vendimeve tė Kongresit tė Berlinit. Ata u lanė nė baltė nga tė gjithė.

    A mund tė na flitini pėr shqiptarėt pas Kongresit tė Berlinit dhe Lidhjes sė Prizrenit deri nė Pavarėsi?

    Duhet pranuar se krijimi i shtetit shqiptar ėshtė relativisht i vonshėm. Qė nga dalja nė arenėn ndėrkombėtare tė ēėshtjes shqiptare nė saj tė Lidhjes sė Prizrenit, shqiptarėt nuk kanė pushuar sė luftuari pėr autonominė e tyre politike. Vetėm nė vitin 1912 gjatė luftės sė I-rė ballkanike, shqiptarėt arritėn tė shpallin pavarėsinė e tyre. Nė vitin 1913 Konferenca Ndėrkombėtare e Ambasadorėve nė Londėr e ka njohur pavarėsinė e Shqipėrisė dhe nė njė farė mėnyre kufijtė e saj. Sigurisht duke paguar shumė shtrenjtė kėtė pavarėsi, shqiptarėt me gjysmėn e territoreve tė populluara nga shqiptarė qė diplomacia botėrore ia dhuroi serbėve, grekėve dhe malazezėve. Dhe qė nga kjo kohė bota filloi tė pėrdorė shprehjen "Shqipėri e Madhe", duke i paraqitur keq shqiptarėt dhe duke dekurajuar ēdo dėshirė tė tyre qė tė formojnė nė mėnyrė tė ligjshme shtetin komb shqiptar. Ja qė dhe padrejtėsia historike ndaj shqiptarėve qė pėrgatiti njė pėrmbysje tė vėrtetė nė Ballkan, duke e cilėsuar kėtė tė fundit "depo baruti").

    Si e njihni ju Shqipėrinė dhe shqiptarėt pas shpalljes sė Pavarėsisė Kombėtare dhe ēfarė ndodhi me ta deri nė mbarimin e Luftės sė Parė botėrore?

    Nė vitin 1912, Shqipėria e pavarur shpallet shtet asnjanės. E vėrteta ėshtė se qė nga pavarėsia dhe nė vitet qė erdhėn dhe gjatė gjithė shekullit tė XX-tė, Shqipėria, shteti mė i vogėl i Evropės ka vuajtur agresione dhe pushtime tė huaja mė shumė se ēdo shtet tjetėr evropian. Pėr shqiptarė shekulli i XX-tė filloi me ekspeditat ushtarake dėnuese tė Turqisė qė shkatėrruar vendin pėr t'i nėnshtruar shqiptarėt kryengritės kundėr pushtimit turk, nė emėr tė vendosjes sė rendit perandorak. Pastaj gjatė Luftės sė I-rė Ballkanike, tė gjitha palėt ndėrluftuese tė kėtij konflikti, Serbia, Mali i Zi, Bullgaria dhe Greqia, nė emėr tė luftės kundėr Turqisė pushtuan toka shqiptare dhe luftėn e bėnė po nė territore tė banuara nga shqiptarė, duke dhunuar nė kėtė mėnyrė asnjanėsinė e Shqipėrisė. Gjatė Luftės sė II-tė Ballkanike (1913), kur Serbia dhe Greqia u lidhėn pėr tė luftuar kundėr Bullgarisė, shtetet ndėrluftuese zhvilluan luftime edhe nė toka tė banuara nga shqiptarė. Edhe para shpėrthimit tė Luftės sė I Botėrore, Greqia pushtoi Shqipėrinė e Jugut, ku bėri njė genocid tė vėrtetė duke djegur 400 fshatra me popullsi shqiptare - myslimane. Nė shembullin e genocidit qė kishin bėnė serbėt kundėr shqiptarėve nė vitin 1912 e 1213. Serbia pushtoi pėrsėri Shqipėrinė e Veriut (1915) kur serbėt ishin nė luftė kundėr ushtrisė austro - hungareze. Merrni me mend Shqipėrinė e Veriut qė u bė prapė fushė lufte. Dhe sikur kjo tė mos mjaftonte, italianėt filluan pushtimin e tokave tė Shqipėrisė Jugperėndimore (1915). Edhe francezėt dėrguan ushtritė e tyre pėr tė pushtuar Shqipėrinė Juglindore nė vitin 1915. Ja se si evropianėt e kanė trajtuar njė shtet sovran dhe asnjanės tė vetė Evropės.

    Kush ėshtė Aleksandre Lambert
    Dr. Aleksandre Lambert, historian, qė ka si gjuhė amtare gjermanishten dhe ėshtė doktoruar nė Relacione Ndėrkombėtare nė Institutin Universitar tė Studimeve tė larta Ndėrkombėtare nė Gjenevė ėshtė Drejtor akademik i "School of International Training" nė Gjenevė. Ai ėshtė autor i disa librave dhe artikujve nė fushėn e relacioneve ndėrkombėtare tė filozofisė politike, tė politikės sė sigurisė dhe lidhjeve civile-ushtarake. Eshtė ekspert i OSBE dhe i kontrollit demokratik tė reformės sė Forcave tė armatosura. Ai ka dhėnė kontributin e vet nė shumė takime ndėrkombėtare nė Amerikė, nė Evropė, nė Kaukaz, nė Azinė Qendrore dhe nė veēanti nė Evropėn Juglindore si nė Slloveni, Kroaci, Serbi, Bosnjė, Mal tė Zi, e nė shumė forume ndėrkombėtare si atė tė Kran Montanės, ku ka njohur delegacionet e Shqipėrisė, tė Kosovės etj. Ai e ka vizituar Shqipėrinė dhe ka filluar tė njohė ēėshtjen shqiptare qė nė rini tė tij me kėrkimet e bėra nė Arkivin e Lidhjes sė Kombeve Gjenevė, kur njohu mirė edhe ēėshtjen ēame.


    “Aleatėt ia lanė Lindjes Shqipėrinė, edhe pse e dinim se s’ishit sllavė”
    01/12/2007 - gazeta Panorama

    • Nė pjesėn e sotme tė intervistės pėr “Panorama”, historiani zviceran Dr. Aleksandre Lambert, flet pėr Shqipėrinė pas Luftės sė Dytė Botėrore.
    Nė pjesėn e sotme tė intervistės pėr “Panorama”, historiani zviceran Dr. Aleksandre Lambert, flet pėr Shqipėrinė pas Luftės sė Dytė Botėrore. Kėmbėngul se nuk ėshtė e rastit qė shqiptarėt nė asnjė moment tė historisė nuk njihen si komb qė ka sulmuar kombet e tjerė dhe se shumė shqiptarė kanė shkėlqyer duke drejtuar qoftė perandori, qoftė shtete tė tjera. Po kėshtu, sipas tij, tė tjerė shqiptarė kanė lėnė emrin e tyre nė fusha tė ndryshme tė shkencave nė shtete tė ndryshme tė botės. Mė tej historiani ndalet nė zhvillimet pas Luftės sė Dytė Botėrore, duke shprehur bindjen se ajo qė ndodhi me Shqipėrinė, me lėnien e saj nė Bllokun e Lindjes ishte njė llogari e bėrė nga aleatėt qė fituan luftėn. Nė fund edhe disa kėshilla se si duhet tė veprojnė shqiptarėt pėr t’u ngjitur pranė shumicės, aty ku ata tentojnė.

    Sipas jush, cili ėshtė qėndrimi i Shqipėrisė dhe shqiptarėve kundėr agresionit fashist italian dhe gjatė Luftės sė Dytė Botėrore?

    Nė prill tė vitit 1939 re tė zeza i afrohen pėrsėri Shqipėrisė, kur ky shtet qė nuk ka sulmuar kurrė njė vend tjetėr, u sulmua dhe u pushtua nga Italia fashiste, por jo pa i bėrė njė qėndresė tė armatosur asaj fuqie tė madhe. U derdh gjak nė Shqipėri pėr mbrojtjen e pavarėsisė, nė vigjiljen e shpalljes sė Luftės sė II-tė Botėrore, pasi dy shtete me emėr tė mirė evropian i’u dorėzuan Gjermanisė naziste pa shkrepur asnjė pushkė. Nė shtator tė vitit 1939, kur shpėrtheu Lufta e II Botėrore, Shqipėria asnjanėse, por e pushtuar shėrbeu sėrish si fushė lufte kur ajo nuk i kishte deklaruar luftė asnjė shteti tjetėr. Nė vitin 1940 pas agresionit tė ushtrisė fashiste italiane kundėr Greqisė, historia e deshi qė grekėt qė mbrojtėn vendin e tyre kundėr italianėve zhvilluan luftimet mė tė shumta nė tokėn e Shqipėrisė sė Jugut. Pas gjithė sa na thatė del se mbi shqiptarėt kanė rėnė tė gjitha pasojat e konflikteve ushtarake qė kanė ndodhur nė Evropė gjatė shekullit XX-tė. Nuk ka asnjė dyshim. Le tė dalė njė historian pėr tė kundėrshtuar tė vėrtetėn tragjike shqiptare, duke na treguar njė popull a shtet tjetėr nė Evropė, qė tė ketė pėsuar mė shumė pushtime dhe mė shumė luftėra tė zhvilluara nė territorin e tij se shqiptarėt asnjanės, e pėr mė tepėr qė nga ēdo konflikt tė kenė dale jo vetėm pa asnjė pėrfitim, por me humbjet qė bota u ka shkaktuar atyre.

    Po vetė shqiptarėt, qė kanė vuajtur kaq shumė nga luftėrat qė shtetet e tjerė kanė zhvilluar padrejtėsisht nė territoret e tyre, a kanė bėrė ata vetė luftėra gjatė shekullit XX-tė? Dhe pėrse?

    Po, shqiptarėt kanė bėrė vetėm luftėra pėr ēlirim kombėtar dhe pėr mbrojtjen e pavarėsisė sė tyre, sigurisht nė njė masė qė i pėrgjigjet atyre si shteti mė i vogėl i Evropės edhe pse i provuar historikisht si mė i vjetri. Ata vetė kanė organizuar vetėm luftėra pėr ēlirim dhe jo luftėra pėr tė pushtuar vende tė tjera. Kėshtu nė shembullin e luftės sė Vlorės ata organizuan luftėn e ēlirimit kombėtar pa pasur asnjė ndihmė tė huaj. Shqiptarėt bėnė luftėn e tyre pėr mbrojtjen e integritetit tokėsor nga sulmi i Italisė fashiste. Dhe gjatė Luftės sė Dytė Botėrore edhe pse pati nė Shqipėri njė rezistencė popullore nacionaliste kundėr pushtuesit italian e gjerman, atje u bė njė luftė e organizuar kundėr pushtuesit pėr ēlirim kombėtar nga zgjedha nazifashite.

    Shqipėria u ēlirua. Lufta e Dytė Botėrore mori fund. Po ēfarė u bė me Shqipėrinė dhe shqiptarėt?

    Nė mbarim tė Luftės sė Dytė Botėrore aleatėt e perėndimit u kujdesėn shumė pėr tė mos lejuar qė nė Greqi tė fitonin komunistėt dhe ajo tė mbetej nė kampin komunist. Greqia mbeti me perėndimin. Por Shqipėrinė aleatėt ia lanė bllokut tė lindjes edhe pse e dinin mirė se shqiptarėt, si edhe grekėt nuk bėnin pjesė nė popujt “sllavė”, dhe ē’ėshtė mė e keqja ata e dinin se njė pjesė e mirė e popullit shqiptar nuk ishin me komunistėt. Ata e njihnin mirė kėtė realitet. Dhe ja fati i popullit shqiptar kur ai iu la bllokut tė lindjes pėr tė provuar kėshtu tė gjitha tmerret e sistemit komunist. Si fillim diktatura komuniste e Enver Hoxhės bėri njė politikė tė jashtme shumė tė keqe, duke u prishur nė mėnyrė tė prerė me aleatėt perėndimorė tė luftės, anglezėt dhe amerikanėt. Njė prishje tjetėr aleance ndodhi kur nė vitin 1948 u prenė marrėdhėniet diplomatike me Jugosllavinė e Titos. Pastaj i erdhi radha prishjes me Moskėn nė vitin 1961. Dhe mė nė fund me Kinėn komuniste nė vitin 1978. Sigurisht diktatori Enver Hoxha asgjėsoi dhe zhduku fizikisht pjesėn mė tė madhe tė shokėve tė afėrt tė luftės, duke vazhduar deri nė fund tė jetės sė tij luftėn e klasave tė ushtruar kundėr njė populli tė tėrė. Ai nuk kėrkoi tė bėnte aleanca strategjike, por preferoi tė ndėrtojė 700 000 bunkerė nė tė gjithė vendin. Enver Hoxha nuk pranoi asnjė ndihmė tė perėndimit “kapitalist”, madje as edhe ndihmėn e Kryqit tė Kuq ndėrkombėtar tė destinuar pėr tė dėmtuarit nga tėrmetet dhe fatkeqėsi tė tjera natyrore. Kjo ka ndodhur nė tė njėjtėn kohė qė drejt Jugosllavisė shkonin miliarda dollarė me vlerėn e asaj kohe, prej tė cilave vetėm njė pjesė shumė e vogėl caktohej pėr shqiptarėt e Kosovės. Qeveria jugosllave nė vend qė t’u jepte shqiptarėve tė Kosovės mundėsi pune dhe vende nė administratė e kulturė, ajo parapėlqente t’i punėsonte jashtė shtetit si emigrantė. Po t’ju japim si shembull Zvicrėn mund t’ju themi se nė Zvicėr kanė emigruar mė shumė shqiptarė nga ish- Jugosllavia se nė asnjė vend tjetėr tė botės po tė merret nė pėrpjesėtim me popullsinė dhe territorin qė ka ky shtet, relativisht i vogėl i Evropės. Me kėtė rast mė lejoni tė bėj konstatimin, se Titoja me anė tė emigracionit bėri njė spastrim etnik tė shqiptarėve tė Kosovės nga Jugosllavia.

    A kanė bėrė shqiptarėt nė historinė e re luftėra pushtuese qoftė nė aleanca, ose masakra kundėr popujve tė tjerė?

    Shqiptarėt nuk kanė sulmuar asnjė komb tjetėr dhe nuk kanė marrė pjesė nė masakra. Eshtė e njohur se shqiptarėt e kanė pėr turp tė vrasin njė armik qė dorėzohet. Edhe gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, pas kapitullimit tė Italisė fashiste (1943) shqiptarėt me traditėn e tyre tė mikpritjes strehuan ushtrinė italiane, edhe pse njė ushtri fashiste dikur pushtuese kishte vrarė, djegur e shkretuar vendin. Ata e prishėn realizimin e planit nazist gjerman pėr internimin nė Gjermani tė ushtrisė italiane. Shqiptarėt fill mbas Luftės sė II–tė Botėrore i riatdhesuan tė gjithė ushtarėt italianė. Pėr tė vlerėsuar fisnikėrinė dhe vlerėn e kėtij qėndrimi tepėr humanitar ndaj ushtrisė dhe popullit italian nė atė epokė historike, mjafton tė kujtojmė se mijėra ushtarakė italianė pas kapitullimi tė Italisė (1943) u masakruan nga nazistėt nė ishullin grek tė Qefalonisė. Pėr ironi tė fatit, gjysmė shekulli mė vonė nga shpėtimi i ushtrisė italiane nga shqiptarėt nė kohėn e luftės, qeveria italiane harroi gjestin fisnik tė tyre. Nė vitin 1991, i priti shumė keq 15 000 refugjatėt e eksodit shqiptar, duke i mbyllur pėr disa ditė nė stadiumin e Barit nė atė vapė gushti, duke u hedhur ushqimet dhe ujin me helikopter nga qielli. Ky qėndrim nuk i pėrgjigjej sjelljes plot mirėkuptim tė popullit Italian.

    A jeni optimist pėr shqiptarėt se njė ditė ata do tė ecin me tė njėjtin hap tė ndonjė vendi tė pėrparuar tė Lindjes komuniste?

    Unė kam besim tek e ardhmja e shqiptarėve tė Ballkanit. Eshtė njė nga popujt mė tė rinj tė Evropės, me njė moshė mesatare prej 27 vjeē. Shqiptarėt kanė mundėsi tė mėdha nė vendin e tyre pėr zhvillimin e bujqėsisė, shfrytėzimin racional tė pyjeve, rritjen e blegtorisė, peshkimin. Nė territoret e tyre ka rezerva kromi, bakri, boksiti, qymyri, rezerva hidro – energjie, etj. Nė Shqipėri mund tė zhvillohet shumė mirė turizmi nė zonat malore, por edhe nė 440 kilometra bregdet gati tė virgjėr tė detit Adriatik dhe tė detit Jon, deri diku nė qendėr tė Evropės, nė 41 gradė tė gjerėsisė veriore. Dhe shqiptarėt nuk kanė mbetur nė vend. Pas krizave qė ata pėsuan vihet re se brezi i ri i ėshtė futur ndėrtimit tė vendit, duke ndryshuar faqen e fshatrave dhe qyteteve kryesore me godina tė njė teknologjie, qė nuk ndryshon shumė nga ajo e vendeve tė tjera evropiane. Tė huajt i ēmojnė hotelet, restorantet dhe baret pse jo dhe shėrbimin e shqiptarėve, tė cilėt nuk qėndrojnė mė poshtė nga ēfarė ata gjejnė nė vendet e tjera, qofshin me tradita shekullore nė turizėm. Sigurisht nė Shqipėri vihen re edhe raste ndėrtimesh tė egra, fryt i mungesės apo zbatimit tė ligjshmėrisė. Por dhe kjo ka shpjegimin e vet. Ekonomia nuk mund tė presė, duhet tė shkojė pėrpara. U takon legjislatorėve tė nxjerrin ligjet dhe tė kėrkojnė qė ato tė zbatohen. Emigracioni i ri i shqiptarėve, pas shembjes sė regjimeve komuniste nė Ballkan, ėshtė njė dukuri krejt e re me specifikėn e vet nė kėtė etapė tė historisė sė tyre, le ta quajmė kėtė etapėn e demokratizimit a tė tranzicionit drejt sistemit ekonomik kapitalist me globalizim ose jo. Ajo qė ėshtė specifike dhe masive tek emigrantėt e rinj shqiptarė ėshtė patriotizmi, dashuria e madhe pėr vendin e tyre, dhe ēuditėrisht krenaria e tyre atavike. Dhe nuk e kanė pasur tė lehtė ta ruajnė dhe ta manifestojnė atė krenari shqiptare, kur mediat e tė gjitha vendeve kanė paraqitur si shqiptarė, gjithmonė te publiku i tyre, vetėm ata mijėra tė rinj shqiptarė tė hapėrdarė nėpėr Evropė qė merren me veprimtari tė jashtėligjshme. Studiuesit kanė nxjerrė se emigrantėt shqiptarė mė shumė se emigrantė tė popujve tė tjerė janė bėrė njė faktor me peshė jo vetėm pėr pėrmirėsimin e jetės, por edhe tė kulturės, e sidomos tė ekonomisė sė atdheut qė ata lanė pas nė kohėn e eksodeve biblike… Sot duhet theksuar, se brenda njė viti ata dėrgojnė nė atdhe vetėm nėpėrmjet institucioneve bankare njė miliard euro. Dhe kjo ėshtė pare me djersė qė i dėrgohet atdheut pėr ndihmė. Merreni me mend se sa mund tė investojnė emigrantėt kur shteti shqiptar tė sigurojė investimet!

    Me eksperiencėn qė keni fituar edhe nė studimet e vendeve tė sotme tė Ballkanit, ēfarė mund tė na thoni lidhur me zgjidhjen e drejtė qė duhet tė gjendet pėr ta paqėsur Ballkanin?

    Mendoj se virusi qė ka shkaktuar sėmundjen qė u bė njė epidemi qė ka brejtur dhe ka vėnė nė rrezik demokracitė e reja nė zhvillim e sipėr nė vendet e Juglindjes sė Evropės, ky virus mund tė mund tė asgjėsohet nė Ballkan po qe se ka njė vullnet tė mirė te qeveritarėt e atyre vendeve, si pėr tė kontrolluar nacionalizmin e egėr, ashtu edhe korrupsionin shtetėror. Kjo mund tė bėhet vetėm po qe se i jepet njė pavarėsi e vėrtetė popujve dhe kombeve, si edhe njė autonomi e paevitueshme minoriteteve kombėtare, kudo qofshin nė Ballkan.

    A keni ndonjė mesazh pėr popullin shqiptar nė kėtė muaj nėntori, muaj festash tė kombit shqiptar?

    Eshtė njė kėnaqėsi pėr mua t’u uroj nėpėrmjet jush tė gjithė shqiptarėve tė Ballkanit, si dhe shqiptarėve kudo qė ndodhen nė botė, festėn jubilare tė 95-vjetorit tė Shpalljes sė Pavarėsisė nė Vlorė. Njė pėrshėndetje u dėrgoj edhe delegacioneve shqiptare tė Shqipėrisė, Kosovės qė kam njohur nė takime nė OKB Gjenevė, nė forume ndėrkombėtare si ai i Kran Montanės e nė kolokiume e simpoziume tė tjera, ku ėshtė trajtuar ēėshtja shqiptare, tė cilėn unė e kam mbrojtur me bindje shkencore, por edhe do ta mbroj.

    Burimi: ARBERIAONLINE_________________

  2. #2

    Pėr: Historiani Lambert: Europa sabotoi historine shqiptare

    Citim Postuar mė parė nga Kermilli Lexo Postimin
    Historiani zviceran Aleksandre Lambert -intervistė pėr “Panorama”

    Shume interesante bravo Korca
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Darius : 15-07-2013 mė 06:19

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,616

    Pėr: Historiani Lambert: Europa sabotoi historine shqiptare

    Njė leksion i mirė pėr Akademinė e Shkencave

    ShareThis
    Nga Prof Dr Eshref Ymeri
    Nė gjurmėt e njė interviste


    Prof Dr Eshref Ymeri
    Para disa ditėsh dhe pikėrisht mė 30 prill, gazeta “Tribuna Shqiptare” ribotoi njė intervistė shumė interesante qė zoti Indrit Vokshi ia ka pas marrė historianit tė njohur gjerman, Dr. Aleksandėr Lambert, i cili ka shprehur vlerėsime tė shkėlqyera, tė jashtėzakonshme, pėr kombin shqiptar. Nė krye tė intervistės ėshtė vėnė njė thėnie fantastike e kėtij historiani tejet dashamirės ndaj kombit tonė:
    “Evropa sabotoi historinė tuaj nė shek. XIX kur Ilirinė e quajti Ballkan”.
    Kjo intervistė ėshtė marrė mė 10 nėntor 2007, me rastin e 95-vjetorit tė pavarėsisė sė vendit tonė. Ėshtė botuar fillimisht nė Borana-info dhe tre vjet mė vonė nė gazetėn “Panorama”. Nuk mė kishte qėlluar rasti tė mė binte nė dorė mė parė kjo intervistė e shkėlqyer. Por prof.dr. Vedat Shehu pati mirėsinė dhe ma dėrgoi ca ditė mė parė. Duke e vlerėsuar si tė jashtėzakonshme kėtė intervistė, e quajta tė arsyeshme t’ia rekomandoja zotit Ajet Nuro pėr ta ribotuar nė “Tribunėn Shqiptare”. Dhe ai, me korrektėsinė e admirueshme qė e karakterizon, e ribotoi menjėherė.
    Kur e mbarova sė lexuari, i shtrova vetes pyetjen: po si ėshtė e mundur vallė qė kėsaj interviste tė mos i jetė bėrė absolutisht kurrfarė jehone nė mjetet e informimit masiv as nė Tiranė e as nė Prishtinė, e le mė pastaj nė Shkup? Krejt intervistėn e pėrshkon si njė fill i kuq ideja e nacionalistėve shqiptarė, sipas tė cilėve kombi shqiptar shtrihet nė trojet e veta etnike, tė copėtuara me dhunė prej shovinizmit evropian, ēka ka bėrė qė Gadishulli Ilirik, i riemėrtuar nė Gadishull Ballkanik, tė mbetet njė vatėr e pėrheshme tensioni qė prej njė shekulli e ca.
    Dr. Lambert deklaron haptas se Evropa duhet tė jetė krenare me shqiptarėt pėr tė kaluarėn e tyre tė lavdishme, duke filluar qė prej periudhės iliriane. Por Evropa, duke filluar qė nga Perandoria Romake, etninė shqiptare vazhdimisht e ka pasur halė nė sy. Roma dėrgoi nė Iliri konsullin Paul Emile, i cili iu vėrsul trojeve tė saj me tėrė egėrsinė e njė barbari, pėr tė ērrėnjosur dhe zhdukur me themel kulturėn iliriane.
    Gaius Plinius Secundus, i njohur si Plini Plaku (23-79 e.r.), natyralist i famshėm romak, qė botoi nė vitin 77 e.r. serinė madhėshtore prej 37 vėllimesh pėr historinė natyrore, tė titulluar “Naturalis Historiae” (Historia e Natyrės) , nė vėllimin VII, shkruan : “Ilirėt (arbėrit) kanė krijuar tė parin alfabet dhe romakėt shkrimin e tyre e morėn nga ilirėt”.
    Ky fakt e zbulon lakuriq shkakun e xhelozisė sė papėrmbajtur dhe tė urrejtjes egėrsore tė perandorisė romake ndaj Ilirisė, urrejtje kjo qė erdhi duke u kultivuar shkall-shkallė nė mbarė Evropėn, derisa nė Kongresin e Berlinit, sipas dr. Lamberit, ajo erdhi e u konkretizua fare qartazi, deri nė pėrmasa tė frikshme.
    Si njė historian qė udhėhiqet kryekėput nga objektiviteti shkencor, dr. Lamberti deklaron fare shkoqur se po tė mos kishte qenė ndėrhyrja e Presidentit tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės Uillson nė Konferencėn e Paqes nė Paris, tragjedia qė Evropa i shkaktoi kombit shqiptar me Kongresin e Berlinit dhe me Konferencėn e Londrės, do tė qe mbyllur me fshirjen e Shqipėrisė pėrfundimisht nga harta e Evropės.
    [Personalisht pata shpresuar se me rastin e pėrgatitjeve pėr festimin e 100-vjetorit tė pavarėsisė, nė Tiranė do tė merrej ndonjė vendim historik pėr ngritjen e njė shtatoreje madhėshtore tė atij Presidenti tė lavdishėm, i cili, me vendosmėrinė e tij, nuk i lejoi kasapėt e Evropės qė shqiptarėt e asaj ngastre tė vogėl qė mbeti pas Konferencės sė Londrės, tė shndėrroheshin nė kurdė tė Ballkanit. Por rezulton se pata shpresuar mė kot. Askush s’ėshtė kujtuar pėr tė marrė njė vendim tė tillė.]
    Nacionalistėt shqiptarė e kanė theksuar vazhdimisht dhe kanė kėrkuar me kėmbėngulje qė Evropa shoviniste duhet ta korrigjojė gjėmėn qė i shkaktoi kombit shqiptar me copėtimin e trojeve tona etnike pėr interesat e grekosllavizmit. Dhe dr. Lamberti, qetėsimin e situatės nė Ballkan e shikon vetėm nė zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare shqiptare pėrmes bashkimit tė trojeve tona etnike.
    Profesori i Universitetit tė Oksfordit Xhejms Petifer, nė numrin e djeshėm tė gazetės “Telegraf”, ka deklaruar:
    “Shqipėria ka qėnė e paaftė tė ribashkojė pjesėt e copėtuara tė territorit tė saj”.
    Por duhet theksuar se kjo paaftėsi e ka burimin nė servilizmin dhe nė mercenarizmin e klasės politike shqiptare, e cila, pėr turpin e saj, gjithmonė ėshtė bėrė urė e vig para tė huajve dhe sidomos kėto njėzet vjetėt e fundit, kur ajo ka zbritur deri nė nivelet e tradhtisė kombėtare.
    Dr. Lamberti nxjerr nė pah kontributet e shquara qė kanė dhėnė shqiptarėt nė shumė fusha tė dijes, duke filluar nga politika e deri tek arkitektura. Kjo ia gėzon shpirtin dhe ia shton krenarinė pėr kombin tonė tė dashur ēdo bashkatdhetari kudo nė botė. Ėshtė pėr tė ardhur keq qė informacionin pėr krijuesin e njė vepre tė shquar tė arkitekturės botėrore, i cili, sipas dr. Lambertit, paska qenė arkitekt shqiptar, lexuesi shqiptar e merr nga njė historian i huaj dhe jo nga shkencėtarėt e Akademisė sė Shkencave tė Republikės sė Shqipėrisė. Ėshtė fjala pėr xhaminė-mauzole Taxh-Mahal, qė ndodhet nė Agra, nė Hindi, nė bregun e lumit Xhamna. Ėshtė ndėrtuar me urdhėr tė perandorit tė Mogolėve tė Mėdhenj Shah-Xhahan, nė kujtim tė sė shoqes Mumtaz Mahal, qė vdiq gjatė lindjes sė fėmijės. Mė vonė aty u varros edhe vetė Shah-Xhahani. Filloi tė ndėrtohej nė vitin 1632 dhe pėrfundoi nė vitin 1653. Taxh-Mahal-i vlerėsohet si shembulli mė i pėrkryer i arkitekturės sė stilit tė mogolėve qė ngėrthen nė vetvete elementet e stileve arkitekturore persiane, indiane dhe islame. Nė vitin 1983 Taxh-Mahal-i u quajt objekt i trashėgimisė mbarėbotėrore tė UNESKO-s: “Margaritar i artit mysliman nė Hindi, njėra nga kryeveprat e trashėgimisė kulturore, e pranuar nga tė gjithė, vepėr me tė cilėn njerėzit mahniten nė mbarė botėn”. Muret janė ndėrtuar prej mermeri tė lėmuar dhe gjysmė tė tejdukshėm. Mermeri ka njė veēori tė tillė qė, gjatė ditės me diell tė ndritshėm, duket i bardhė, nė mėngjes merr ngjyrėn e trėndafilit, kurse nė njė natė me hėnė merr ngjyrėn e argjendit. Sot Taxh-Mahal-i figuron nė listėn e shtatė mrekullive tė botės paskristiane, krahas shtatė mrekullive tė botės parakristiane.
    Nė intervistėn e vet dr. Lamberti prek edhe ngjarjet e pėrgjakshme qė u zhvilluan nė Evropėn Juglindore nė fundin e viteve ’90. Pėr krimet qė shovinizmi serbomadh kreu kundėr popullit boshnjak tė besimit mysliman, ai bėn fajtore pikėrisht Evropėn. Me qėndrimin e saj shpėrfillės ndaj barbarisė serbe, Evropa i dha zemėr Millosheviēit pėr shfarosjen e popujve tė besimit mysliman. Por edhe nė kėtė rast qe ndėrhyrja e vendosur e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe personalisht e Presidentit Klinton qė nuk lejoi njė krim tė tillė. Por, me shumė tė drejtė, dr. Lamberti thekson se nė qėndrimin e Evropės ndaj etnisė shqiptare zbulohet jo vetėm kompleksi i saj ndaj elementit mysliman nė radhėt e kombit shqiptar. Nė atė qėndrim, nė tė vėrtetė, zbulohet qėndrimi armiqėsor i saj qė asokohe kur shqiptarėt, nė shumicėn e tyre dėrrmuese, ishin tė besimit tė krishterė. Fakt ėshtė qėndrimi i pabesė i Evropės ndaj luftės ēerekshekullore tė Skėnderbeut kundėr perandorisė mė tė fuqishme tė mesjetės.
    Pėr tė gjitha ato fakte tronditėse qė dr. Lamberti radhit pėr qėndrimin armiqėsor tė Evropės kundėr etnisė shqiptare dhe pėr shumė e shumė tė vėrteta shkencore qė ai thotė pėr mjaft figura tė shquara tė kombit shqiptar, pėr tė cilat gjithė kontinenti duhej tė ishte krenar, Akademia e Shkencave e Republikės sė Shqipėrisė, pėr mendimin tim, atė duhej ta kishte shpallur Anėtar Nderi, kurse Presidenti i Republikės duhej tė dekretonte njė ēmim tė posaēėm pėr tė.
    Ēdokush qė lexon intervistėn e dr. Lambertit pėr qėndrimin tradicional shpėrfillės deri nė racizėm tė Evropės ndaj kombit shqiptar, ka tė drejtė tė hamendėsojė se juria e Nobelit prandaj edhe nuk ia jep Ēmimin Nobel zotit Kadare, vetėm e vetėm se ai i pėrket etnisė shqiptare.
    Ėshtė pėr tė vėnė duart nė kokė qė njė shkencėtar i huaj u tregon shqiptarėve se cilėt kanė qenė dhe cilėt duhet tė jenė dhe se Evropa duhet tė jetė krenare pėr kontributet e tyre tė shquara, kurse Akademia e Shkencave hesht. Por, ēuditėrisht, pėr intervistėn e dr. Lambertit kanė heshtur tėrėsisht mjetet e informimit masiv, tė cilat duhej t’i kishin bėrė njė jehonė tė fuqishme. Kjo heshtje paradoksale dėshmon pėr njė tė vėrtetė tė dhimbshme nė realitetin shqiptar: Akademia e Shkencave hesht pėr zgjithjen e ēėshtjes kombėtare shqiptare, ndėrkohė qė kėtė zgjidhje e kėrkon njė shkencėtar i huaj pėr qetėsimin e situatės nė gadishullin tonė. Heshtja e Akademisė sė Shkencave vėrteton se ajo zvarritet pas klasės politike shqiptare, e cila nuk dėshiron qė zgjidhjen e ēėshtjes kombėtare shqiptare ta ketė nė qendėr tė vėmendjes sė vet. Por, fatkeqėsisht, edhe mjetet e informimit masiv, ashtu si edhe Akademia e Shkencave, si mercenare tė bindura, i bėjnė temena klasės politike shqiptare, prandaj edhe nuk i kanė bėrė kurrfarė jehone intervistės sė shkencėtarit tė nderuar, dr. Aleksandėr Lambertit, meqenėse zgjidhja e ēėshtjes kombėtare shqiptare edhe pėr kėto mjete mbetet tabu.
    Po nė heshtje e kaluan Akademia e Shkencave dhe mjetet e informimit masiv librin mjaft interesant tė ish-ambasadorit tonė tė nderuar nė Moskė, zotit Shaqir Vukaj, me titull “Rusia dhe Kosova”, qė u botua nė vjeshtėn e vitit 2007. Nė atė libėr, ku ka gjetur njė pasqyrim tė shkėlqyer ditari qė ai ka mbajtur nė Moskė, gjatė zhvillimit tė ngjarjeve dramatike nė Kosovė, zbulohet lakuriq urrejtja e shovinizmit rusomadh kundėr kombit shqiptar dhe pėrkrahja e pėrmasave ēmendurake pėr krimet e Millosheviēit kundėr popullit shqiptar tė Kosovės. Nga faqet e atij libri befasues del fare qartė se mbarė Rusia, qė nga fėmijėt e djepit e deri te Presidenti i vendit, qė nga Vladivostoku e deri nė Shėn-Peterburg, mbarė mjetet e informimit masiv rus, patėn shpėrthyer nė njė urrejtje tė egėr kundėr kombit shqiptar. Puna kishte arritur deri atje, saqė nė adresėn elektronike tė ambasadės sonė nė Moskė, tė cilėn, normalisht, e dinė vetėm punonjės tė caktuar tė Ministrisė sė Punėve tė Jashtme tė Rusisė qė mbulojnė Shqipėrinė, vinin kėrcėnime agresive kundėr shqiptarėve, nė tė cilat kėrkohej qė shqiptarėt tė shporreshin pėr nė Amerikė.
    Kėto fakte tronditėse qė zoti Shqair Vukaj ka radhitur nė librin e vet, i cili e meriton plotėsisht tė titullohet “Enciklopedia e urrejtjes ruse”, nuk u kanė bėrė asnjė pėrshtypje Akademisė sė Shkencave dhe mjeteve tė informimit masiv nė Tiranė. Asokohe e meritonte tė falėnderohej gazeta “Telegraf”, e cila, e vetme, i pati marrė njė intevistė ish-ambasadorit Vukaj.
    Por sot, pėr kėtė Evropė, e cila kombin shqiptar vazhdimisht e ka parė me syrin e njerkės, klasės politike shqiptare i digjet zemra flakė dhe po bėn ē’ėshtė e mundur pėr tė hyrė nė Bashkimin Evropian. Besoj se tė rrallė duhet tė jenė ata shqiptarė qė janė kundėr hyrjes nė Bashkimin Evropian. Por ėshtė halli qė nė kėtė Bashkim Evropian duhet tė hyjmė ballėlartė, apo duke u zvarritur? Unė mendoj se klasa politike shqiptare, me servilizmin e saj karakteristik qė manifeston orė e ēast ndaj Evropės, kėrkon tė na futė atje duke u zvarritur. Harron kjo klasė politike se kur nuk respekton veten, nuk mund tė presėsh respekt nga tė tjerėt. Evropa pėrsėri ka pėr tė na trajtuar me syrin e njerkės. Madje ajo ka pėr ta shndėrruar vendin tonė nė njė parcelė eksperimentale dhe klasa jonė politike, pėr tė kundėrshtuar, nuk do ta ketė kurrė guximin e Hungarisė, e cila ia pėrplasi nė fytyrė pėr politikėn koloniale qė ka ndjekur ndaj saj.
    Mbarė kombi shqiptar dhe sidomos klasa politike shqiptare duhet tė ketė parasysh njė gjė. Nė katrahurėn qė shpėrtheu nė vendin tonė nė funddimrin dhe fillimpranverėn e vitit 1997, shovinizmi grekomadh kėrkonte tė ndėrhynte ushtarakisht nė Shqipėri, gjoja me pretekstin pėr tė mbrojtur minoritetin grek. Dhe kėtė kėrkesė Greqia ia parashtroi zonjės Ollbrajt. Ajo ndėrhyrje ushtarake do tė kishte qenė njė pushtim i parapėrgatitur dhe i studiuar mirė jo vetėm nė Athinė, por edhe nė kancelaritė evropianoperėndimore. Por zonja Ollbrajt i ktheu pėrgjigje kryeministrit shovinist grek se mos i dilte ndonjė problem me Turqinė. Dhe Greqia mblodhi bishtin ndėr shalė.
    Kėtė fakt e ka sqaruar edhe njė zonjė shumė e nderuar, me njė formim tė shkėlqyer nacionalist, e cila sot ka njė post me rėndėsi nė sferat e larta tė politikės shqiptare. Kjo ėshtė zonja Edit Harxhi. Nė njė analizė shkencore qė i ka bėrė asokohe situatės nė Shqipėri, ajo nxirrte nė pah planet e Greqisė kundėr Shqipėrisė, tė cilat, nė kėndvėshtrimin tim, kanė pas qenė hartuar jo pa bekimin e Evropės. Ajo shkruante:
    “…Kryepeshkopi Janullatos, pavarėsisht bujės sė madhe qė bėri, dhe kėrkesės pėr mospranim tė mijėra shqiptarėve brenda dhe jashtė vendit, u pranua tė drejtonte Kishėn Ortodokse Shqiptare, duke shkelur nė kėtė mėnyrė vendimin e marrė nga patriotėt shqiptarė dhe veēanėrisht Fan Noli dhe mbreti Zog, pėr ndarjen e kishės Autoqefale Ortodokse Shqiptare nga Patriarkana. Qė nė kohėn e pranimit tė tij nė Shqipėri dhe deri sot, kleri i huaj ortodoks nė Shqipėri, ka qenė armiku mė i madh i vendit dhe agjentura mė e fortė nė territorin shqiptar, qė ka punuar dhe luftuar pėr helenizimin e Jugut tė Shqipėrisė dhe rrėnjėsimin e politikės ekspansioniste greke nė vendin tonė, duke kanalizuar gjithēka nėn ombrellėn e Kishės Ortodokse Greke… Nė ditėt mė tė nxehta tė luftės nė Shqipėri, gjatė mesit tė marsit, ajo ē’ka solli edhe njė rėnie tė sulmit grek, ishte hyrja nė lojė e Turqisė. Sot analistė shqiptarė dhe tė huaj deri nė njėfarė mase, mposhtjen e sulmit tė armatosur grek nė Shqipėri gjatė marsit tė vitit 1997, ia dedikojnė nė veēanti ish-Kryeministres sė Turqisė, Znj. Tansu Ēiller, dhe ish-Shefit tė Shtabit tė Pėrgjithshėm te Turqisė, Ismail Haki Karadagi” (Citohet sipas: Edit Harxhi. “Komploti greko-komunist ndaj demokracisė shqiptare”. Marrė nga faqja e internetit tė sė Djathtės Shqiptare).
    Por, pėrkundėr kėtyre tė vėrtetave tragjike qė shtjellon zonja Harxhi, ish-Kryetari i Akademisė sė Shkencave, Profesor Ylli Popa, Janullatosin e kishte mik e shkuar mikut. Prandaj edhe Akademia e Shkencave ka heshtur dhe vazhdimisht vazhdon tė heshtė pėr misionin shovinist tė Janullatosit nė Shqipėri dhe pėr poshtėrimin e veprės sė Fan Nolit pėr shpėtimin e Kishės Ortodokse Shqiptare nga thonjtė e Patriarkanės dhe tė kishės shoviniste greke.
    Shqipėria mundet dhe duhet tė hyjė nė Bashkimin Evropian, por vetėm me mbarė trojet tona etnike, tė bashkuara nė njė shtet kombėtar, me njė stemė dhe njė flamur, si edhe me njė klasė politike qė duhet tė jetė dinjitoze, me autoritet dhe krenare pėr tė kaluarėn tonė, siē thotė dr. Aleksandėr Lamberti, intervista e tė cilit duhet tė shėrbejė si njė leksion i mirė pėr Akademinė e Shkencave.


    Ohajo, Sinsinati. 09 maj 2012
    - See more at: http://tribunashqiptare.net/?p=6808#....dMqo5KDn.dpuf
    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,616

    Pėr: Historiani Lambert: Europa sabotoi historine shqiptare

    Katastrofa nuk eshet ndryshe: "Kadares nuk ia japin ēmimin Nobes vetem se ai eshet shqiptar" . shifeni njeher se si degradohet dhe sulmohet Akademia jone e shkencave jo nga serbet por vete nga shqiptaret ? ..ku jetojne keta njerez, ne cilen planet ?
    Lambert ketu ka zier nje urrejtje (nee ekzistopn kjo intervist reale ) qez eshet ndoshta e sajuar, ku, internauitet e hsitorise alternative do knaqen dke marrur tani si referanc nga kjo intervist ku do infektohet i gjithe interneti, ketu e 20 viet do vijoje kjo tollovi e rrjshme apo e sajuar per deshiren e materve qe kane nevoje per urrejtje, ku ta di une se ēka pelqejne tek ky lamberti, eshet e tmerrshme, por kam dyshim se ne nuk dijmi ende te lexojmi mes rreshtave, ketu eshet problemi..
    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

  5. #5

    Pėr: Historiani Lambert: Europa sabotoi historine shqiptare

    Faik Konica:” Armiku i shqiptarit ėshtė vet shqiptari” . Kur ne vet e luftojme njeri tjetrin cka presim nga Lambert dhe lloji i tij qe si kemi pas fis as gjak !

  6. #6
    ti, une dhe melodia Maska e orhideja
    Anėtarėsuar
    02-10-2010
    Postime
    4,817

    Pėr: Historiani Lambert: Europa sabotoi historine shqiptare

    Citim Postuar mė parė nga Foleja_ Lexo Postimin
    Faik Konica:” Armiku i shqiptarit ėshtė vet shqiptari” . Kur ne vet e luftojme njeri tjetrin cka presim nga Lambert dhe lloji i tij qe si kemi pas fis as gjak !
    Mu ky eshte problemi.
    Carpe diem!!

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,616

    Pėr: Historiani Lambert: Europa sabotoi historine shqiptare

    July 21, 2013
    Evropa sabotoi historinė shqiptare nė shekullin XIX, kur Ilirinė e quajti Ballkan ?


    Komploti i Ri ndaj Europes shtrigė ?

    Dhe ndėrsa grekėt, pėr shembull, na vendosin kufirin, jo vetėm imagjinar, nė Shkumbin, dhe kėtė ua trashėgojnė brezave, pavarėsisht se shifrat tregojnė 2007, sa nacionalistė mbetet tė jemi?

    Sa dimė ne se Aleksandri i Madh ishte ilir , apo edhe vetė Pirrua i Epirit. Dhe nėse ata mė pas folėn njė tjetėr gjuhė, pse nuk tentojmė tė pėrvetėsojmė atė pjesė qė na takon?

    Por ky le tė mbetet njė ilustrim. Vonė nuk ėshtė kurrė.

    Kėtė filozofi sjell edhe historiani zviceran Aleksandre Lambert nė intervistėn pėr “Panorama”. Fe. De ?

    Lambert =Evropa sabotoi historinė tuaj nė shekullin XIX, kur Ilirinė e quajti Balkan !

    Lambert: Luftės sė Ftohtė, Evropa dy herė nuk ka qenė nė gjendje tė ndalojė genocidet dhe "spastrimet etnike" nė kontinentin e vet. Po tė mos kishin ndėrhyrė mė nė fund Shtetet e Bashkuara pėr tė ndaluar masakrat nė Bosnje dhe nė Kosovė, asgjė nuk do ta kishte ndaluar regjimin e Milosheviēit tė ēonte deri nė fund genocidin e tij tė bėrė kundėr popullsive myslimane nė Ballkan. Duhet pranuar se Evropa ka disa vėshtirėsi nė punėn pėr tė integruar nė mėnyrė tė drejtė komunitetet e veta myslimane.
    Genjeshtra numer 1;

    Si ka mundesi ti besohet nje artikullshkruesit si ky me nje titull bombastik kur dihet se ne kemi perplote hsitoriane tane qe e thone te verteten edhe me saket se ky gjoja historiani i cvicran ?

    Ku eshte thelbi i kesaj interviste cili ėshtė qellimi i gazetes Panorama ?

    Ku jane referancat, ku eshte libri, gazeta apo regjistrimi origjinal i kesaj interviste, cili eshte autori i gazetes Panorama ?
    Kush eshte autori qe e ka marrur ne pytje kete hsitoriane ?
    Une kerkova aty siper nga ky historiani kur thote se:
    a).Shqiptarėt qė u konvertuan nė myslimanė e patėn mė tė lehtė ruajtjen e identitetit kombėtar shqiptar, se feja myslimane ishte feja zyrtare e pushtuesit.

    b).Njė meritė e tyre ėshtė fakti se ata morėn vetėm kulturėn osmane, dhe nuk u asimiluan prej tyre siē mund tė ketė ndodhur me popuj tė tjerė nė Perandorinė Otomane, tė cilėt humbėn edhe gjuhėn

    Kreksi=Na thuani ju lutemi:

    Cilėt ishin ata popuj qė humben gjuhėn nėn perandorinė osmane, le te na i ceki emrat e atyre popujve qe jane zhdukur(qe une s'kam degjuar) si ikanė emrat sot ?
    "Dhe se, duke iu falemenderuar PRANIMIT te KULTURES islame, NE mbetem shqiptar ? (ky eshte definicioni nga ky historiani i shquar zvicrane) sespe, sipas tij, "shume e shume popuj qenkan asimilua e zhdukur" ne perandorine osmane, por une qenkam injorant dhe sot e mesova nga ky historiuane i huaj se, kjo qenka e vertete apo jo ?

    1.dhe vetem ne patem FATIN qe morem KULTUREN ORIENTALE shpetuam, nuk u zhdukem ?

    2.kurse ata qe nuk e moren kulturen ISLAME u zhduken ?

    Kjo do thotė se:

    "FALE KULTURES ISLAME QE NE MOREM, SHPETUAM DHE NUK U ASIMILUAM SI TJERE POPUJ ?

    Na thuani ju lutemi:
    Cilėt ishin ata popuj qė humben gjuhėn nėn perandorinė osmane, le te na i ceki emrat e atyre popujve qe jane zhdukur(qe une s'kam degjuar) si ikanė emrat sot ?
    Pse nuk u zhduken katoliket e Mirdites, Dukagjinit qe nuk e pranuan kulturen osmane ?
    Pse nuk u zhduken ortodokest nź Shqiperi qe nuk e pranuan kulturen osmane ?
    Pse nuk u zhduken grejket qe nuk e pranuan kulturen osmane ?
    Pse nuk u zhduken Bullgaret qe nuk pranuan kulturen osmane ?
    Pse nuk u zhduken serbet qe nuk e pranuan kulturen osmane ?

    Pse nuk u zhduken ...tjere e tjere popuj, pse nuk e harruan gjuhen e tyre keta popuj qe nuk pranuan kulturen osmane ?

    Mbi cilat baza autori i ketij shkrimi mbeshtetet se:
    ata qe nuk pranuan kulturen isalme u zhduken, u asimiluan, ruajten gjuhen, kurse at qe pranuan kulturen e pushtuesve osman, vetem keta popuj ruajten gjuhen e tyre duke iu falemenderua pranimit te kulture osmane , te na i japi argumentet ky autori i ketij shkrimi te sajuar nga rrjeti i gazetes Panorama me dy gerrma inicale q. p; dhe asgjė tjeter, cilet jane keta artikuj shkrues, le te prezentohen me emra te vertete para opinionit, ose pse e mashtrojne lexuesin shqiptar me keto intervista te sajuara te rreme te maruyeme nga byroja e tyre e jo kurrsesi jo nga ndonje historiane apo specialist i njohur i qeshtjes shqiptare si ky zvicrani Aleksander Lambert, te cilin ne do e pysesim edhe njehere nese ai e ka dhene kete intervist apo jo, dhe do ta pyesim edhe njehere ne keto pytjet qe shtrova siper!

    Mirepo, kjo intervist pa dyshim eshte e perpliuar nga autore te gazetes Panorama dhe kete do vertetohet sė shpejti kjo genjeshter e pseudo autorve te larte permendur.

    Ju lus ta lexoni edhe njehere me vemendje kete Intervist, qe nuk e keni lexuar si duhet, pra te mos bėhemi viktima e ketij rrjeti mashtrues me kete shenim nga autori "Panorama" me inicialet Fe. De. cili ėshtė autori kėtij shkrimi te sajuar ?

    Dhe ne tani duhet patjeter t'iu besojmi ketyre artikull shkruesve ?

    Kush janė keta autor te fshehur me iniciale te fshehura Fe. De. qė fshihen tek gazeta "Panorama" ? cili ėshtė autori apo autorėt e kėtij shkrimi te sajuar qe perhapin genjeshtra duke u perpjekur se is ta mashtroje opinionin shqiptar me arsyetimet se; po te mos ishte turku populli shqiptar do ishte zhdukur ?
    Nė interes te kujt shkon ky artikull, kush janė kėta Ajatullaha te fshehur ?
    A mendoni me te vertete i nderuari z. Lambert se, Europa e sabotoi historinė e popullit shqiptar nė shekullin XIX-tė, kur Ilirinė e quajti Ballkan dhe mbi ē'farė argumentesh mbėshtesni ju kėtė teorin tuaj mbi sabotimin e historisź shqiptare nga Europa, a keni kėto dėshmit dhe ku gjėndėn ato burime, nė cilat arkiva mund ti gjėjmi?

    Pyetje pa pergjigjie:

    Historiani Aleksander Lambert: "Evropa sabotoi historinė e popullit shqiptar nė shekullin XIX, kur Ilirinė e quajti Ballkan".

    Kreksi= Ju lutemi zoti Lambert, kjo Iliria e shekullit XIX-tė, ku shtihej, a mund te na i pėrshkruani kėto territoret e Ilirisė mbi hartė ju lutemi ?

    Aleksander Lambert=Shqiptarėt qė u konvertuan nė myslimanė e patėn mė tė lehtė ruajtjen e identitetit kombėtar shqiptar, se feja myslimane ishte feja zyrtare e pushtuesit.

    Aleksander Lambert= Njė meritė e tyre ėshtė fakti se ata morėn vetėm kulturėn osmane!

    Aleksander Lambert:=Shqiptarėt nuk u asimiluan prej tyre siē mund tė ketė ndodhur me popuj tė tjerė nė Perandorinė Otomane, tė cilėt humbėn edhe gjuhėn.(u zhduken)

    Kreksi=I nderuari z. Lambert, a mund te na thuani se: cilėt ishin kėta popuj qė nuk e moren kulturen osmane dhe ata popuj humbėn gjuhėn e tyre dhe u zhduken, na i thuani emrat e atyre popujve qė u asimiluan, humben gjuhėn e tyre dhe nė fund u zhduken, ju lutemi, na i cekėni se paku dy popuj qė u zhdukėn pėr arsyje se, nuk e pranuan kulturen osmane, na i thuani emrat e tyre, cilėt ishin ata popuj qė u zhduken se, nuk pranuan kulturen osmane, dhe si u bė kjo qė vetem ne qe morem islamin e patem fatin te mbjetojmi, a duhet te na vie gjynaf pr ata popuj qe u zhduken, kuptohet me fajin e tyre sepse nuk e pranuan kulturen e pushtuesit, pra, ata u zhduken per arsyen e vetme se ishin kunder kultures osmane dhe per kete arsye u zhduken ?

    Mirė pra, nuk kam as unė asgjė pėr te shtuar mė tepėr, ju faleminderit te gjithve, kalofshi bukur nė forum, Ditėn e mirė !
    Lambert:Nė fakt, Gjergj Kastrioti Skėnderbeu, Hero i tyre kombėtar, ishte katolik kur ai luftonte kundėr otomanėve pėr 25 vjet rresht, duke mbrojtur lirinė e Shqipėrisė dhe duke penguar ushtritė otomane tė mbėrrinin deri nė Vatikan. Nuk ėshtė njė gjė e rastit qė shumė Papė atė e kanė nderuar me emrin "Kampion i Kristianizmit".

    Kreksi:=Edhe kėtė e di ky historiani Lambetrt se, ne e shpetuam Vatikanin se mos te ishim ne ai do binte ne duar te truqve ?
    Si ka mundesi kjo, nź shekullin XXI t'iu besojmi propagandave te tilla ?
    kreksi: Sa vite paska zgjatur perandoria osmane, vetėm 25 vite apo 500 vite ?
    kreksiirė pra, pse osmanet nuk e pushtuan Vatikanin pas vdekjes se Skenderbeut, kur e pushtuan Bizantin, atėherė Skenderbeu ishte gjallė, pse se ndaloj ramjen e Bizantit siē e paska ndaluar ramjen e Vatikanit ? Historia e popullit shqiptar nuk e tregon kėshtu Skenderbeun, e tėrė bota e di kėtė se Skenderbeu luftoi 23 vite kundėr turqve por jo se Skenderbeu e shpetoi Vatikanin, apo duhet ti besojmi historianit Lambert dhe kėtij komploti te ri anti shqiptar nė Internet ?

    Kreksi= Me njė fjalė shkurt: kush janė kėta tipa qė perhapin huti ne opinionin shqiptar duke e shtrembruar historine dhe demtur rinin tonė dhe infektuar gjithė opinionin shqiptar me gėnjźshtra nė Internet ?

    Lambert=Grekėt dhe shqiptarėt "kanė tė pėrbashkėt faktin se kanė gjuhė indoevropiane qė dallohen nga gjuhėt e tjera indoevropiane", ashtu sikurse edhe armenishtja".
    Kreksirekėt dhe shqiptarėt "kanė tė pėrbashkėt faktin se kanė gjuhė indoevropiane" qė dallohen nga gjuhėt e tjera indoevropiane ? E di ky se ē'fletė ?

    Ky i ashtuquajturi historiani Lamberit na del kėtu edhe si gjuhėtar, si ka mundźsi kjo ?

    Lambert="Studimet e gjysmės sė dytė tė shekullit XX, provojnė se shqipja ėshtė gjuha mė e vjetėr indoevropiane".

    Lambert="Gjuha shqipe ndryshe nga greqishtja dhe armenishtja e sanskritishtja nė shkrimin e saj pėrdor alfabetin latin, "dhe shqiptohet ashtu sikurse shkruhet".
    Lambert="Po tė hyjmė nė historinė e lashtėsisė, ne mund tė gjejmė se Aleksandri i Madh, i biri i Olimpias, epirote - ilire, kishte si gjuhė amtare ilirishten. Greqishten atij ia mėsoi Aristoteli".
    Genjeshtra Numer 2:

    Historiani zvicrran thotė se:
    "shtypi ndėrkombėtar filloi punėn pėr tė injoruar shqiptarėt duke i ndėrruar emrin gadishullit tė dikurshėm tė Ilirisė"

    A mendoni me te vertete se, Europa e sabotoi historinė tonė nė shekullin XIX-tė, kur Ilirinė e quajti Ballkan ?
    Pra sipas historianit te shquar Lambert,Iliria ka ekzistuar nė shekullin XIX-tė ?
    Pyetje pergjigjie:
    Historiani Lambertvropa sabotoi historinė tuaj nė shekullin XIX, kur Ilirinė e quajti Ballkan.
    Kreksi=Ju lutemi zoti Lambert, ku ishte kjo Iliria e shekullit XIX-tė, a mund te na i pėrshkruani kėto territore mbi hartė ?

    Absurditete marrrina boshe, kush mashtron opinionin shqiptar me kėto propaganda ?

    Kreksi=Nė vitin 1843, me urdherin e Perandorit Ferdinand, nga dyshimi e frika nga pansllavizmi se rusėt do tė krijonin njė "Iliri sllave" nė Gadishull, kancelleria austriake me dekret urdheroi fshirjen e emrit; Ilirien, ilirisme, illyrie etj. nė letrat publike si dhe tekste tjera"
    Origjinali:
    "L'évocation du spectre russe, du panslavisme, troublait la chancellerie autrichienne; si bien qu'au début de 1843, l'Empereur Ferdinand avait ordonné la suppression des mots : illyrien, illyrisme, Illyrie, dans les feuilles publiques", ...

    Si e shihni, emri "Iliria" u fshi pėr shkaqe tjera, nuk kishte kurrfare lidhje me ne shqiptarėt fare, e as qė u fshi pėr shkakun tonė, ky historiani fletė genjeshta ketu dhe dhe ne duhet ti besoni atij ?

    P.S: neve na i coptuan tokat tona kjo eshte e vertee, por ēfare roli paska luajtur kjo qe "Europa ia ndrroj emrin Ilirise dhe e quajti Ballkan" nė shekullin XIX, a nuk ju duken aburditete keto mashtime ?

    Ne duhet t'iu themi;
    Lavdi atyre Burrave qe u mblodhen ne Prizeren dhe qe nga ky moment Europa e kuptoj se patjeter, heret a vone populli shqiptar duihet ta kete te drejten e tij dhe shtetin e tij dhe i tregoi Europes se, nuk deshiron populli shqiptar te ishte pjese e turrqve por komb shqiptar dhe i pavarun !

    Kurse ky historiani i sajuar, thotė: Jo "juve nga ky moment qe jua mohuan emrin Iliria juve mbaruat ...po ē'lidhje ka kjo pse genjeni Evropa sabotoi historinė tuaj nė shekullin XIX, kur Ilirinė e quajti Ballkan.
    ?

    Lambert="Bota e ka konsideruar Pirron si grek, edhe pse ai e mėsoi greqishten nė moshėn 12-vjeēare nė Aleksandri, ku vazhdonte edukatėn e tij princore".

    Lambert=Nė Mesjetė shqiptarėt i kanė dhėnė udhėheqės botės, udhėheqės laikė ose fetarė dhe personalitete kulturore qė i kalojnė kufijtė e Evropės.
    Lambertisa Papė kanė qenė shqiptarė, pėr shembull, - Klementi i XI-tė mė i dalluari prej tyre.

    Lambert=Por shqiptarėt kanė qenė nė krye tė feve me rėndėsi botėrore, si nė krye tė fesė ortodokse, ashtu edhe tė asaj myslimane.

    Lambert = Shqiptarėt i kanė dhėnė shumė kryeministra dhe gjeneralė tė shquar Perandorisė Otomane (vetėm familja Qyprili i dha 5 kryeministra Perandorisė). Shqiptarėt i kanė dhėnė shumė heronj tė pavarėsisė greke, prej tė cilėve po pėrmend Kundurjotis, Marco Boēari, Kanaris, Kolokotroni, Karaiskaqis, Bubulina.

    Kreksi=Histroriani Lambert na paska mesuar edhe per Bubulinen, Qypriliu qe na qenka shqiptare ? ..kush ia mesoi kėtė, gazetari i Panorames apo..?

    Lambert=Rumania gjithashtu ka pasur njė familje princore me origjinė shqiptare (Aleksandėr dhe Vladimir Gjika si dhe princesha Eleonora e njohur me emrin Dora Distria). Franēesko Crispi, shok i Garibaldit, Kavurit e Macinit qė ka qenė njė kryeministėr i madh Italisė, ishte me origjinė shqiptare.

    Lambert =Piktorė si Carpacci, Albani etj., humanisti Leonic Tome, profesori i Kopernikut dhe shumė personalitete shqiptare, janė nderuar nga historia e Italisė. Muhamet Aliu, reformatori i Egjiptit Modern, qė historia franceze e ka quajtur "Napoleon i Lindjes sė Afėrt" qe shqiptari qė themeloi dinastinė mbretėrore tė Egjiptit qė mbretėroi gati 150 vjet.

    Kreksi=Athau mos na ka lindur diku nė qendėr tė Tiranes ky i ashtuquajturi historiani Alaksander Lamberti apo mos ndoshta ky ėshtė Komploti mė i madh ndaj shqiptarėve i krijuar aty diku nė Tiranė kėto vitėt e fundit.?

    Lambert=Arkitekti i "Taxhmahallit" nė Agra tė Indisė, kryevepra e arkitekturės islamike, ishte vepėr e njė shqiptari ashtu sikurse edhe "Xhamia Blu" e shumė xhami tė rėndėsishme tė Stambollit.

    Kreksi=Shtrohet pyetja: Nga kush e mėsoi ky drejtor i shkencave humane se "Taxhmahalli" e "Xhamia Blue" jane te ndertuara nga arkitekti shqiptar Qelebiu, apo ndoshta ky gazetari i Panoram-es ia kanė hapur fjalorin enciklopedik te disa Internautve shqiptar ?

    Lambert =Skenderbeu I nderuar nė botėn mbarė me pėrmendore jo vetėm nė Tiranė, Prishtinė e Shkup, po gjithashtu nė Romė, Bruksel, Gjenevė, Detroit, Buenos Aires. Tė tjera pėrmendore pėr Skėnderbeun janė projektuar tė ngrihen nė Londėr, Varshavė, Melburn, Manila etj
    Kreksi; si e shihni, Historiani zvicrrane eshte nje Enciklopedi e gjallė shqiptare, te gjithyat i di, edhe ato qė i ėndrrojmi i di, si ka mundėsi ?..... ky pra e meritojka njė permendore, a t'ia ngritim diuku ?
    Lambert= "Tė tjera pėrmendore pėr Skėnderbeun janė projektuar tė ngrihen nė Londėr, Varshavė, Melburn, Manila etj.."

    Kreksi= Jo vetem se e din pėrmendėsh historinė shqiptare ky historiani i shquar zvicrran por edhe nuk e merrė gjumi atje nź Zvicėrr pėr projektet qe duhet ti ngriten permendore Skenderbeut ne te ardhmen, deri edhe nė Manila, Brezil Londer etj.. ? ...o zot, duhet te lutemi pėr kėtė Lambertin tonė ..dhe tani nuk e zė gjumi Lambertin tonė nga Tirana apo tek Panorama se ai brengoset shumė si t'ia ngritim njė permendore Skenderbeut edhe atje nė Filipine ?

    Nuk ka dyshim:

    Kreksi=Mesazhi i kėsaj gjoja se: Intervista me... vetėveten, ėshtė me njė permbajtje djallėzore; patjetėr ta nxjerri kėtu kulturen orientale si shpetimtare e identitetit shqiptar kurse, kulturen perendimore europiane ta etiketoje djallėszishtė e marrėzishtė si komplotiste e nxitėse se gjoja Europa na qenka ndaj ēdo gjėje shqiptare me termat si; "Europa juve j'ua sabotoi historinė" ?

    Burmet e njėjta nga siti Albania Nacionale por nuk eshte emri i atij historianit Lambert, ose Komploti mė i madh ndaj shqiptarėve, si ka mundesi kjo ?

    A nuk janė kėto shenja se, ky shkrim nga kjo Intervist ėshtė njė komplot qė ka pėr qellime te largoje popullin shqiptar nga kultura europiane dhe te na armiqesoje me Europėn se sa te na bashkoje me Europen, a nuk ėshtė ky thelbi i kėtij Komploti qellim keqė ndaj shqiptarve sot ndaj Europes, qe ta urrejmi si njė shtrigė e pastaj do i themi, pse Europa nuk na don ?

    Kėta organizatorė tė njohur nė rrjetė interneti qė pergatitin Komplot ndaj vetė shqiptarve e jo se Europa pėrgatit kundėt popullit shqiptar, prandaj ne duhėt ti hapim sytė e mos tė bėhėmi viktima e kėtyre mashtruesve qė janė thikė pas shpine pėr ardhmerien e popullit shqiptar te cilėt veprojnė sot brenda vendit pėr rrrjetet e huaja, shihet se kėta janė armiq te popullit shqiptar me synime vėllazrim turko-shqiptar, qė shqiptaret te infektohen, t'iu bźhźt larje truri duke fajsuar europen per t egjitha te kėqijat qź na ndodhen gjatė historisė sonė, vetem se europa qenka fajtore e jo pushtuesi osmanli, autori i i kėtij tekstit synon ta bindi edhe njė here se ky pushtues erdhi tek ne per qellime te mira; te na shpetoje e jo te na pushtoje, shife njehere se ēfarź loje djallezore luhet sot me ne..dhe ne duhet t'iu besojmi kėtyre mashtruesve?
    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,616

    Pėr: Historiani Lambert: Europa sabotoi historine shqiptare

    Dr.Alexander Lambert: Europe undermined the history of the Albanian people in the nineteenth century, when the Balkans called Illyria.
    Dr. Alexandre Lambert: Europe undermined Albanian history !
    Historian Alexander Lamberturope undermined your history in the nineteenth century, when the Balkans called Illyria.


    Alexandre Lambert, PhD, Academic Director

    ==========================================

    A mendoni me te vertete i nderuari z. Lambert se, Europa e sabotoi historinė e popullit shqiptar nė shekullin XIX-tė, kur Ilirinė e quajti Ballkan dhe mbi ē'farė argumentesh mbėshtesni ju kėtė teorin tuaj mbi sabotimin e historisź shqiptare nga Europa, a i keni kėto dėshmit dhe ku gjėndźn ato, nė cilat arkiva ?

    Pyetje pergjigjie:

    Historiani Aleksander Lambert: Evropa sabotoi historinė e popullit shqiptar nė shekullin XIX, kur Ilirinė e quajti Ballkan.

    Kreksiu lutemi zoti Lambert, ku ishte kjo Iliria e shekullit XIX-tė, a mund te na i pėrshkruani kėto territoret e Ilirisė mbi hartė ku gjindėshin ato ?

    Aleksandre Lambert: Shqiptarėt qė u konvertuan nė myslimanė e patėn mė tė lehtė ruajtjen e identitetit kombėtar shqiptar, se feja myslimane ishte feja zyrtare e pushtuesit.

    Aleksandre Lambert: Njė meritė e tyre ėshtė fakti se ata morėn vetėm kulturėn osmane!

    Aleksandre Lambert: Shqiptarėt nuk u asimiluan prej tyre siē mund tė ketė ndodhur me popuj tė tjerė nė Perandorinė Otomane, tė cilėt humbėn edhe gjuhėn.(u zhduken)

    Kreksi nderuari z. Lambert, a mund te na thuani se: cilėt ishin ata popuj qė nuk e moren kulturen osmane ku pastaj, kėta popuj humbėn gjuhėn e tyre dhe u zhduken, na i thuani emrat e atyre popujve qė u asimiluan dhe humben gjuhėn e tyre, ju lutemi, na i cekėni se paku dy popuj qė u zhdukėn pźr arsyje se, nuk e pranuan kulturen osmane, na i thuani emrat e tyre ?
    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,616

    Pėr: Historiani Lambert: Europa sabotoi historine shqiptare

    Ata popuj qe nuk e perqafuan islamin u zhduken ?
    Evropa sabotoi historinė shqiptare nė shekullin XIX, kur Ilirinė e quajti Ballkan”


    Nė vitin 1808 gjeografi Johann August Zeune e quajti kėtė zonėn lindore te europes me emrin Balkanhalbinse qe do thotė "shkrepat e maleve, nga indo-europiane "balca" dhe balkr gjermane ose =bhelg= me prejardhje proto indo-europiane.=shkrepat, vargmalet..
    Mirėpo, duhet te skjarohemi, nź kohen e Aurelianit, shek. III pas K; jetonin ne keto male Balket=Walkes, Blaches, Valki, Blaki, Vlahi, Ilaki, dhe malet Hoemus nga keta blegtor quhshin Belle, te bardha, Bellus, Balus, Balushkani, balushani=malet me lara-lara te bardha nga bora !
    Mirepo nuk njihen keto hipoteza se nuk jane te shkruara !
    I vetmi version mbetet i ketij gjeografit gjerman, i vitit 18O8 siē e permendem siper...sepse, me hipoteza, ne mund te themi tere diten se; para Kristofor Kolombos ishte e zbuluar Amerika, kontinenti i ri por nuk njihet nga historia, njihen vetem deshmit e shkruara...faleminderit !

    Mirėpo jam nė pritje te atyre tjerve, qė tė na i sjellin emrat e atyre popujve qė u zhduken, pėr arsyen se, nuk e moren KULTUREN ISLAME !

    Cilėt ishin ata popuj, qė sipas kėtij historianit tė huaj, ata qe nuk pranuan kulturen islame u zhduken, i dini emrat e tyre ?
    Unė kėrkoj nga ky historiani i shquar njė gjė, thjeshtė; te na tregoje se, cilėt ishin kėta popuj qė u zhduken me fajin e tyre sepse nuk e pranuan kulturen islame nga pushtuesit osmanli ?
    Faleminderit !

    Ata qe hengen bakllaven nuk i zhduken, ata qe nuk e hengren bakllaven u zhduken ...lol !
    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,616

    Pėr: Historiani Lambert: Europa sabotoi historine shqiptare

    "shtypi ndėrkombėtar filloi punėn pėr tė injoruar shqiptarėt duke i ndėrruar emrin gadishullit tė dikurshėm tė Ilirisė"

    Ju flisni Absurditete e marrrina boshe, Dr; Lambert, kush mashtron opinionin shqiptar me keto propaganda ?

    "L'évocation du spectre russe, du panslavisme, troublait la chancellerie autrichienne; si bien qu'au début de 1843, l'Empereur Ferdinand avait ordonné la suppression des mots : illyrien, illyrisme, Illyrie, dans les feuilles publiques", ...

    "Nga dyshimi se rusėt do tė krijonin njė Iliri sllave nė Gadishull, kancelleria austriake ndaloi me urdherin e Perandorit Ferdinand fshirejen e emrit Ilirien, ilirisme, illyrie etj.. nė letrat publike si dhe tekste tjera"
    P.S: neve na i ndajten tokat tona e na coptuan kjo eshte e vertee, por ēfare roli paska luajtur kjo qe "europa ia ndrroj emrin ilirise e e quajti Ballkan
    " ?

    Ne duhet t'iu themi; Lavdi atyre Burrave qe u mblodhen ne Prizeren dhe qe nga kuy moment Europa e kuptoj se patjeter, heret a vone populli shqiptar duihet ta kete te drejten e tij dhe shtetin e tij ! Lavdi !
    Kurse ky historiani i sajuar, thote jo, "juve nga ketu jua mohuan emrin Iliria ?
    Ky fleyt enderr ndoshta, lidhje s'paska me realitetin..
    Ju lutemi, mos iu besoni ketyre pamfletave propagandistike, ne kemi historine tone dhe Akademiket tonź, nuk kemi nevoj sot qe te huajt te na mesojne historin, dijmi te lexojmi edhe ne ...shendet !


    Historiani zvicrran thotė se:
    "shtypi ndėrkombėtar filloi punėn pėr tė injoruar shqiptarėt duke i ndėrruar emrin gadishullit tė dikurshėm tė Ilirisė"


    A mendoni me te vertete se, Europa e sabotoi historinė tonė nė shekullin XIX-tė, kur Ilirinė e quajti Ballkan ?
    Pra sipas historianit te shquar Lambert,Iliria ka ekzistuar nė shekullin XIX-tė ?
    Pyetje pergjigjie:
    Historiani Lambertvropa sabotoi historinė tuaj nė shekullin XIX, kur Ilirinė e quajti Ballkan.
    Kreksi:-Ju lutemi zoti Lambert, ku ishte kjo Iliria e shekullit XIX-tė, a mund te na i pėrshkruani kėto territore mbi hartė ?

    Aleksandre Lambert= "shqiptarėt qė u konvertuan nė myslimanė e patėn mė tė lehtė ruajtjen e identitetit kombėtar shqiptar, se feja myslimane ishte feja zyrtare e pushtuesit".

    Aleksandre Lambert="Njė meritė e tyre ėshtė fakti se ata morėn vetėm kulturėn osmane". ēfare mpedalje e meritojmi pra, t'argjendiut, bronxit apo ,

    Aleksandre Lambert:"Shqiptarėt nuk u asimiluan prej tyre siē mund tė ketė ndodhur me popuj tė tjerė nė Perandorinė Otomane, tė cilėt humbėn edhe gjuhėn".

    Kreksi nderuari z. Lambert, a mund te na thoni se: cilėt ishin ata popuj qė nuk e moren kulturen osmane ku pastaj kėta popuj humben gjuhėn e tyre, na i thuani emrat e tyre popujve qė u asimiluan dhe humben gjuhėn e tyre, ju lutemi ?

    Absurditete marrrina boshe, kush mashtron opinionin shqiptar me kėto propaganda ?

    Kreksi: Nė vitin 1843, me urdherin e Perandorit Ferdinand, nga dyshimi e frika pansllavizmit se rusėt do tė krijonin njė "Iliri sllave" nė Gadishull, kancelleria austriake me dekret urdheroi fshirjen e emrit; Ilirien, ilirisme, illyrie etj. nė letrat publike si dhe tekste tjera"

    "L'évocation du spectre russe, du panslavisme, troublait la chancellerie autrichienne; si bien qu'au début de 1843, l'Empereur Ferdinand avait ordonné la suppression des mots : illyrien, illyrisme, Illyrie, dans les feuilles publiques", ...


    Si e shihni, emri "iliria" u fshi pėr shkaqe tjera, nuk kishte kurrfare lidhje me ne shqiptarėt fare, e as qė u fshi pėr shkakun tonė, ky historiani fletė marrina si duket koder mas bregu.... dhe i besoni ?
    P.S: neve na i ndajten tokat tona e na coptuan kjo eshte e vertee, por ēfare roli paska luajtur kjo qe "europa ia ndrroj emrin ilirise e e quajti Ballkan" ?


    Ne duhet t'iu themi;
    Lavdi atyre Burrave qe u mblodhen ne Prizeren dhe qe nga kuy moment Europa e kuptoj se patjeter, heret a vone populli shqiptar duihet ta kete te drejten e tij dhe shtetin e tij ! Lavdi !

    Kurse ky historiani i sajuar, thotė: "juve nga ketu jua mohuan emrin Iliria ?

    Ju lutemi, mos iu besoni kėtyre pamfletave propagandistike, ne kemi historine tone dhe Akademiket tonź, nuk kemi nevoj sot qe te huajt te na mesojne historin, dijmi te lexojmi edhe ne !


    Mė duket se nuk jemi duke u kuptuar kėtu;
    Mė thuani, ē'ka mėsove diēka te Re nga kjo intervista e historianit te huaj zvicranė e qe nuk e keni ditur deri sot ?

    Si ka mundesi ti besohet nje artikullshkruesit si ky me nje titull bombastik gjoja, kurse ne kemi perplote hsitoriane tane qe e thone te verteten edhe me saket se ky i huaji ?
    Ku eshte thelbi i kesaj interviste ?

    Ku jane referancat, ku eshte libri, gazeta apo regjistrimi origjinal i kesaj interviste, cili eshte autori ? Kush eshte autori qe e ka marrur ne pytje kete hsitoriane ?
    Une kerkova aty siper nga ky historiani kur thote se:
    a).Shqiptarėt qė u konvertuan nė myslimanė e patėn mė tė lehtė ruajtjen e identitetit kombėtar shqiptar, se feja myslimane ishte feja zyrtare e pushtuesit.

    b).Njė meritė e tyre ėshtė fakti se ata morėn vetėm kulturėn osmane, dhe nuk u asimiluan prej tyre siē mund tė ketė ndodhur me popuj tė tjerė nė Perandorinė Otomane, tė cilėt humbėn edhe gjuhėn

    Na thuani ju lutemi:

    Cilėt ishin ata popuj qė humben gjuhėn nėn perandorinė osmane, le te na i ceki emrat e atyre popujve qe jane zhdukur(qe une s'kam degjuar) si ikanė emrat sot ?
    "Dhe se, duke iu falemenderuar PRANIMIT te KULTURES islame, NE mbetem shqiptar ? (ky eshte definicioni nga ky historiani i shquar zvicrane) sespe, sipas tij, "shume e shume popuj qenkan asimilua e zhdukur" ne perandorine osmane, por une qenkam injorant dhe sot e mesova nga ky historiuane i huaj se, kjo qenka e vertete apo jo ?
    1.dhe vetem ne patem FATIN qe morem KULTUREN ORIENTALE shpetuam, nuk u zhdukem ?

    2.kurse ata qe nuk e moren kulturen ISLAME u zhduken ?

    Kjo do thotė se:

    "FALE KULTURES ISLAME QE NE MOREM, SHPETUAM DHE NUK U ASIMILUAM SI TJERE POPUJ ?


    Na thuani ju lutemi:
    Cilėt ishin ata popuj qė humben gjuhėn nėn perandorinė osmane, le te na i ceki emrat e atyre popujve qe jane zhdukur(qe une s'kam degjuar) si ikanė emrat sot ?

    Pse nuk u zhduken katoliket e Mirdites, Dukagjinit qe nuk e pranuan kulturen osmane ?
    Pse nuk u zhduken ortodokest nź Shqiperi qe nuk e pranuan kulturen osmane ?
    Pse nuk u zhduken grejket qe nuk e pranuan kulturen osmane ?
    Pse nuk u zhduken Bullgaret qe nuk pranuan kulturen osmane ?
    Pse nuk u zhduken serbet qe nuk e pranuan kulturen osmane ?
    Pse nuk u zhduken ...tjere e tjere popuj, pse nuk e harruan gjuhen e tyre keta popuj qe nuk pranuan kulturen osmane ?


    Me falni Dr. Lambert diplomati e jo histroiani, na tregoni ju lutemi; se nag cila fabrik e shpket kete udhezim te ri, kishim deri sot plote tjera, per te krijuar urejtje ndaj kujt, ndaj Europes, perkatsiose europiane qe ju i perkisni dhe duke i drejtuar shqiptaret kah orienti me mire qenka pre ju, metod e vyeshme kjo, Bravo, me ne fund keni gjetur qelsin e pandores se si ti largoni shqiptaret nga Europa.. duke i rekomanduar ta qe ta urrejne Europen,, perme kesaj pseudo intervistes suja te sajuar ku ta di une ne cilen kafene te tiranes.. keshtu qe ju atje ne europe do ndjeheni rtehat se ia arrijte qellimit se si ti larghe shqipatert nga gjiri familjes europiane ndryshe me mjeshtri.; duke mbjellur urejtje.; e cila sipas jush, do zgjasi.. tani kjo intervistae juaj z. Lambert, shrytzohet edhe si birim referanca per ti infektuar edhe ata qe nuk jae infektuar ende..Euroa pa shqiptar, beso, ia keni arrijtur qellimit, Bravo !
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Kreksi : 30-07-2013 mė 19:54
    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

  11. #11
    i/e regjistruar Maska e fegi II
    Anėtarėsuar
    19-10-2012
    Postime
    524

    Pėr: Historiani Lambert: Europa sabotoi historine shqiptare

    Arben Puto: Copėtimi i Shqipėrisė? Nuk shfuqizohen kufijtė e 1913
    Plot 100 vite mė parė, Shqipėria u copėtua nė Konferencėn e Ambasadorėve nė Londėr. Sot, njė shekull nga koha kur vendi ynė u bė tortė shpėrblyese pėr fqinjėt pas Luftės ballkanike, gjithnjė e mė shumė janė shtuar zėrat qė kėrkojnė ribashkimin e trojeve etnike.

    Zėrat janė bėrė edhe mė tė fortė ndėrsa krahas tyre ka pasur edhe protesta, pėr tė cilat, mediat e huaja kanė kushtuar vėmendje jo thjesht prej kėrshėrisė, por edhe pėr shkak tė shqetėsimit, me tė cilin i kanė pritur vetė fqinjėt idetė pėr "Shqipėrinė e madhe".
    Prof. Arben Puto ėshtė njė prej ekspertėve mė tė njohur tė sė drejtės ndėrkombėtare. Studiues e historian, profesori ėshtė marrė gjatė me periudhėn historike tė fillimit tė 1900-ės.

    I pyetur nėse ėshtė e mundur qė Shqipėria tė ribashkohet, ai shprehet, "kam dėgjuar shumė pėr kėtė ēėshtje. Madje, ka edhe mendime qė vendimi i 1913-ės tė hidhet nė gjyq ndėrkombėtar. Ėshtė absurde!". Sipas tij, problemi mund tė denoncohet nga historianėt, por nuk mund tė shfuqizohet si vendim. "Fundi i fundit, ata qė e kanė kėtė ide, le ta ēojnė ēėshtjen nė gjyq, le tė provojnė t'i drejtohen gjykatės", thotė Puto.

    Vendimi

    Profesori risjell nė kujtesė se Fuqitė e Mėdha me vendimin qė dhanė mė 1913, praktikisht copėtuan Shqipėrinė duke i ndarė trevat e saj nė disa shtete. "Dihet se me kėto kufij tė caktuar prej Konferencės sė Ambasadorėve nė Londėr, gjysma e trojeve mbeti jashtė e shtetit shqiptar. Kjo ka qenė padrejtėsi e madhe, qė ua dha gjysmėn e kombit tė huajve", vėren profesori. Ai nėnvizon se, kėtė padrejtėsi nuk e kemi denoncuar vetėm ne si historianė shqiptarė, por e ka pranuar edhe Kryetari i Konferencės sė Ambasadorėve, Eduard Grey. "Nė maj 1913, ai bėri njė deklaratė nė Dhomėn e Komuneve dhe tha: po tė gjykohet ēėshtja nga njė pikėpamje e thjeshtė lokale, do tė ketė vėrejtje shumė serioze, ēfarė u bė aty. Po tė shikohet nga rasti i veēantė ka padrejtėsi dhe do tė ketė shumė vėrejtje, por ky vendim qe i detyrueshėm pėr tė ruajtur harmoninė mes Fuqive tė Mėdha, pėr tė ruajtur paqen nė Europė", kujton Puto.

    Apelim?
    Por, pavarėsisht sfondit historik nė tė cilin u mor vendimi, apo faktit se kemi tė bėjmė me njė padrejtėsi, pėr Puton, ai nuk mund tė shfuqizohet. "Nė fund tė fundit ata qė mendojnė ta shfuqizojnė, le tė bėjnė njė pėrpjekje. Kujtoj kėtu se, konferenca e Fuqive tė Mėdha ėshtė e njė niveli tė lartė. Kjo ėshtė vėrtetuar nė kohė krizash tė mėdha. Vendimet e marra prej tyre janė tė paapelueshme", thotė eksperti i sė drejtės ndėrkombėtare. Ai shton se Koncerti Europian mori goditje nė Konferencėn e Paqes mė 1919 nga presidenti amerikan Wilson, i cili denoncoi diplomacinė e fshehtė, edhe traktatin e fshehtė tė Londrės mė 1915, ndaj edhe ngriti Lidhjen e Kombeve.

    I pyetur nėse Gjykata Ndėrkombėtare mundet tė shqyrtojė vendimet e Konferencės sė Londrės, Puto sqaron: "Gjykata Ndėrkombėtare ėshtė krijuar pas luftės. Ajo nuk ka pasur kompetencė tė shqyrtojė apo tė gjykojė vendimet e Konferencės sė Ambasadorėve. Ata qė besojnė se e ka kėtė kompetencė, le t'i drejtohen asaj, po ėshtė krejt pa vend".
    Sipas Putos, padrejtėsitė e sė kaluarės ndreqen nė situata tė reja. "Pėr kėtė flet shumė rasti i Kosovės. Nė situata tė reja, rishqyrtohen ēėshtjet problematike dhe vendimet e marra dikur. Ėshtė e pamundur qė tė arrihet ndreqja e tyre njėherėsh.
    Kosova u rregullua dhe nė sajė tė integrimit europian, do vijė koha 'tė fshihen kufijtė' dhe tė realizohet njė uninet mė i madh se sa ėshtė sot", shprehet Puto.
    Por, a nuk tregon ēėshtja ēame se sa aktual ėshtė problemi? Pėr Puton, ēėshtja ēame mund tė shtrohet sot vetėm nė kontekstin e respektimit tė tė drejtave tė njeriut, por jo nė atė tė kufijve.
    http://www.botasot.info/shqiperia/23...ufijte-e-1913/

  12. #12
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,616

    Pėr: Historiani Lambert: Europa sabotoi historine shqiptare

    njeher e miu kalon kah mustaqet: e patem rastin e mire me 1999, kur keta burrat e huaj na e lidhen armikun per shtylle, e ēarmatosen, dhe e larguan 20 kilometra large shtepive shqiptare, me duket se keta na dhan shenje; os e sot ose kurrė, qe, bejeni punen tuaj, merreni ate qe ishte e juaja por ne .;jo, dojmi te pasurohemi ...dhe ky ishte gabimi yni fatal ! duhet pritur tani rastin tjeter..
    Ne mud edhe te qhemi, te ankohemi por edhe ata do mbrohen; do thonė; "ne ua mundesuam ta realizoni ate qe ju takonte, ate qe e kerkuat prej dekadash..pse nuk e kryet detyren, a mos pritnit se ne do ua realizojmi te gjithat mbi tavoline ? ..pra, nuk ishim te zotet ne vitin 1999, ku fuqit emedhaja pritnin me shume nga ne...se kerkonim te drejtat tona por:ku e lam e ku na mbeti...?
    E tani, pse ti fajsojmi te huajt ?
    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

  13. #13
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,616

    Pėr: Historiani Lambert: Europa sabotoi historine shqiptare

    a).Shqiptarėt qė u konvertuan nė myslimanė e patėn mė tė lehtė ruajtjen e identitetit kombėtar shqiptar, se feja myslimane ishte feja zyrtare e pushtuesit.

    b).Njė meritė e tyre ėshtė fakti se ata morėn vetėm kulturėn osmane, dhe nuk u asimiluan prej tyre siē mund tė ketė ndodhur me popuj tė tjerė nė Perandorinė Otomane, tė cilėt humbėn edhe gjuhėn

    Kreksi=Na thuani ju lutemi:

    -Cilėt ishin ata popuj qė humben gjuhėn nėn perandorinė osmane, le te na i ceki emrat e atyre popujve qe jane zhdukur si i paten emrat ?
    "Dhe se, duke iu falemenderuar PRANIMIT te KULTURES islame, NE mbetem shqiptar ? (ky eshte definicioni nga ky historiani i shquar zvicrane Lambert) sespe, sipas tij, "shume e shume popuj qenkan asimilua e zhdukur" ne perandorine osmane ?

    kreksi=Mirė zoti Lambert !

    Pse nuk u zhduken katoliket e Mirdites, Dukagjinit qe nuk e pranuan kulturen osmane ?
    Pse nuk u zhduken ortodokest nź Shqiperi qe nuk e pranuan kulturen osmane ?
    Pse nuk u zhduken Greket qe nuk e pranuan kulturen osmane ?
    Pse nuk u zhduken Bullgaret qe nuk pranuan kulturen osmane ?
    Pse nuk u zhduken serbet qe nuk e pranuan kulturen osmane ?
    Pse nuk u zhduken ...tjere e tjere popuj, pse nuk e harruan gjuhen e tyre keta popuj qe nuk pranuan kulturen osmane ?
    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •