Close
Faqja 0 prej 3 FillimFillim 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 56
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Shėn Albani
    Anėtarėsuar
    27-07-2002
    Postime
    899

    Onomastikė - Etniku dardan dhe horonimi Dardania

    Onomastikė

    Etniku dardan dhe horonimi Dardania
    nga Abdullah Konushevci

    1. Mendime tė ndryshme pėr kuptimin e fjalės Dardani

    Nė studimet alabanistike hasen mendime tė ndryshme rreth dardanėve, tė cilėt heqin origjinėn e tyre qė nga kohėt mitologjike, duke u dėshmuar, krahas peonėve, njė fis fqinjė i tyre, siē mėsojmė nga “Iliada” e Homerit, edhe nė luftėn e Trojės. Prandaj, zbėrthimin dhe kuptimi i etimonit dard mund t’i ēojė shumė larg studimet jo vetėm gjuhėsore.

    1.1 Hani pėr Dardaninė

    Lidhur me kuptimin e kėtij emri, Ēabej vė re se ėshtė J. G. von Hani nga tė parėt qė nė Albanische Studien, I (1854) emrin e dardanėve e lidhi me apelativin e shqipes dardhė, duke shėnuar nė atė mes qė nė Shqipėri janė tė shpeshta emrat e viseve tė formuara nga emra drurėsh, ku ai pėrmend bash edhe njė emėr katundi e mali nė Shqipėri tė Mesme tė quajtur Dardhė. Ky dijetar, nė veprėn e tij Udhėtimi prej Beogradi nė Selanik (Reise von Belgrad nach Salonik), botimi i dytė (1868), i risillet edhe njė herė kuptimit tė emrit tė dardanėve dhe tė Dardanisė: “Poroshtica na dha njė vėrtetim tė papritur tė shpjegimit qė jemi pėrpjekur tė japim pėr emrin Dardania nė veprėn ‘Studime shqiptare’; sepse ne, pėrsa mundim tė shohim, pamė se sidomos shpati i saj lindor ishte i veshur plot me dardha tė egra, qė ne i kishim ndeshur edhe mė parė, tė pėrziera me pemė tė tjera, por qė kėshtu grumbull gjer mė sot nuk i kishim gjetur me njė shumicė kaq tė madhe. Dardha e egėr ėshtė e pėrhapur nė mbarė Gadishullin Ballkanik, dhe, nga sa dimė ne, ėshtė e vetmja pemė frutore me farė qė rritet nė ato anė, dhe sikurse dihet, ajo i ka dhėnė emrin njė malėsie tė tėrė qė gjendet nė kėndin veriperėndimore tė Gadishullit; kėshtu pra rrjedhimi i emrit Dardania prej shq. dardhė… na duket shumė afėr mendsh dhe kuptimi i kryehershėm gjan tė jetė ‘vend dardhash’” (f. 389). Kėtė mendim, sipas Ēabejt, e pėrkrah nga pikėpamja botanike edhe mendimi i A. Baldecit se kjo trevė ėshtė shumė e pasur me pemėt e egra Pirus amygdaliformis”.

    1.2 Durham pėr Dardaninė

    Lidhur me horonimin a emrin e krahinės Dardania, nga tė parėt, qė u mor shumė seriozisht me etimonin ‘kuptimin e vėrtetė’ tė saj, qe studiusja e dėgjuar angleze, Edith Durham, e njohur edhe si mbretėreshė e pakurorėzuar e Shqipėrisė.

    Nė veprėn e saj “Prejardhja e disa fiseve dhe disa kanune e zakone tė Ballkanit” (mė pas PFKZB), ajo, lidhur me dardanėt dhe Dardaninė, thotė: “Mė pas Dardaninė e gjejmė nė hartat e Ptolomeut (140 e.r.). Skica nga botimi i Manxhinit mė 1621, pavarėsisht nga shtrembėrimet, na jep njė ide mjaft tė mirė pėr pozicionin e saj, duke treguar se shtrihej nė veri tė Nishit. Nėn Dioklecianin e gjejmė Dardaninė si provincė me kryeqytet Nishin. Vetė Diokleciani ishte nga gjak ilir, fakt i cili mund ta ketė bėrė ta mbante emrin ilir. Perandori Justinian ka lindur atje dhe thuhet se ka qenė gjak vendas. I ungji (e ka fjalėn pėr perandorin Justin, v.j.), fshatar, shkoi nė Bizant dhe u regjistrua nė Gardėn perandorake, ku, si mjaft tė tjerė tė rangut tė ulėt, shpejt u ngrit nė postin e lartė dhe pati trashėgimtar nipin e tij tė ndritur.

    Vetėm kohėt e fundit, emri i Dardanisė ėshtė fshirė nga hartat tona. Nė njė qė kam vetė, nga Xhon Spid i vitit 1610, e hasim kėtė emėr. Nė njė botim nė Nuremburgut, mė 1770, mbi njė rrip toke nė qendėr tė gadishullit shkruhet ‘Dardania deserta’. Mendoj se emri i saj nuk ėshtė shkruar nė hartat e shekullit tė nėntėmbėdhjetė. Kėta Dardanė, qė luftuan kundėr Maqedonisė dhe Romės dhe nga gjaku i tė cilėve ishte Justiniani, a kanė lėn ndonjė gjurmė nė trojet e sotme?” (f. 497-498).

    Pasi shtron kėtė pyetje retorike, ajo shton: “Nė qoftė se fjalėn ‘Dardani’ e nxjerrim me prejardhje nga fjala ilire qė do tė thotė ‘dardhė’ dhe qė ėshtė e njėjtė me fjalėn e sotme shqipe ‘dardhė’, atėherė sigurisht qė kanė lėnė gjurmė. Pranė Drinit ka tre vende, nė Shqipėri, qė quhen Dardhė. Kėtu vende ėshtė tej mase malor dhe sipas tė gjitha gjasave, nė vazhdimėsi ka qenė banuar prej njė popullsie pak a shumė nga gjak ilir (shqiptar). Pėrtej Drinit, tokat fushore u serbizuan nė fillim tė mesjetės, por emri nuk humbi. Atė e gjejmė edhe nė trajtat e serbishtes Krushevo, Krushevas dhe Krushenica. Njė fshat, ku ka kaluar afėr Prizrenit, mė 1908, kishte emėr tė pėrzier: Krusha (serbisht) dhe e vogėl (shqip). Ndoshta tani qė u ėshtė dhėnė serbėve, quhet Krusha mala (dardha e vogėl).

    Njė tjetėr shenjė qė Dardania do tė thotė ‘dardhishte’ gjendet nė hartėn e P. B. Bertius, hartograf i Luigjit III tė Frnacės. Ai i shėnon ‘Pirustėt’ lart, mbi Drin dhe thekson se ata janė ‘shqiptarė’. ‘Pirusi’ gjithashtu gjendet nė njė botim tė Ptolomeut qė ka dalė mė 1462. Duke pranuar shtrembėrimet e kėtyre hartave, kėto vende janė tė gjitha nė po atė krahinė, ku janė edhe sot nė Shqipėrinė e sotme ato vende qė quhen ‘Dardhė’. ‘Pirustė’ mund tė jetė veē forma latine e emrit dardhė” (f. 498).

    Dhe, nė fund, me njė zhbirim tė habitshėm, shton: “Sė fundi, emri i dardhės na vjen nė njė tjetėr formė. Emri i familjes sė tė madhit Papė Sikstit (Sixtius, 1585-9) ka qenė Pereti. Ai ishte fėmijė i refugjatėve, siē thuhet, tė cilėt ikėn ‘nga njė vend nė Schiavonia i quajtur Krushevo’. Njė njoftim e identifikon kėtė me Krushevicėn nė Grykat e Kotorrit. Ata u vendosėn si fshatarė nė Itali dhe e italianizuan emrin e mėparshėm tė vendit tė tyre. Do tė ishte e dėshirueshme ta dinim nėse fėmija fshatar qė u bė papė, ka pasur ndonjė lidhje me gjakun ilir, ashtu siē pati Justiniani, i cili u end qė nga Dardania deri nė fronin e Bizantit. Papa ndėrtoi kolonadėn madhėshtore tė Shėn Pjetrit, Justiniani ndėrtoi Shėn Sofinė” (f. 498).

    3.1 Ēabej pėr Dardaninė

    Njė analizė tė thellė pėr dardanėt, fiset dardane dhe Dardaninė na sjell edhe gjuhėtari ynė i madh, Eqrem Ēabej, sidomos nė punimin “Emri i Dardanisė dhe izoglosat shqiptaro-kelte”. Njė rėndėsi tė veēantė ky gjuhėtar i jep fisit dardan Galabroi, qė pėrkon me atė tė mesapėve Calabri, si dhe dy emėrvendeve Dardapara, tė cilat shfaqen te Prokopi i Cezaresė, e tė cilėt, sipas Kreēmerit, shpiejnė nė trevėn gjuhėsore tė trakasve. Emrin e fisit tjetėr dardan Thunatae gjuhėtarėt e kanė afruar me atė tė tinėve dhe bitinėve, ndonėse, siē vē re Ēabej, nė punė tė sufiksit ai shkon me emrat fisnorė e etnikė ilirė mė –at, -ates, si: Autariates, Delmatae, Docleates, Asseriates, si dhe me emrin e dardanėve vetė, pėr tė cilėt te Straboni, pėrveē trajtės Dardanoi gjejmė edhe Dardaniatai (f. 387).

    Pasi njė vėshtrimi tė shkrutėr historik, duke bėrė fjalė konkretisht pėr pėrdorimin e dendur tė kėtij emėrvendi nė onomastikė nė bazė tė kėrkimeve tė O. Hofmanit, H. Krahes, F. Ribexos dhe tė A. Majerit, Ēabej thekson: “Duke kaluar tani tek emri Dardania, do shėnuar se tema Dard- nė onomastikėn e kohės antike ka qenė e pėrhapur pėrtej caqeve tė trevės dardane dhe tė trevės dardane-trojane. Ajo na del mė njė anė te Dardas, emri i njė ‘praetor Epiroatarum’, te Derdenis, emėr i shpeshtė princash makedonė-elimiotė, bashkė me Derdia, emri i njė qyteti nė trevėn elimiote, me Derdaia nė Tesali, Derdenis nė ishullin Lesbos, mė anė tjetėr nė truallin italik, nė Apuli, si emėr i njė populli Dardi tė daunėve, si emėr krahine Dardensis dhe si emėr i njė qyteti Dardanon” (f. 388-389).

    Pasi cek kontributin e E. Durhamit rreth kėsaj ēėshtjeje, ai pėrmend edhe mendimin e V. Georgievit se Krushevaci gjendet bash nė territorin e Dardanisė sė vjetėr.

    Nė vijim, Ēabej rrok e trajton shtrirjen e kėtij toponimi nė hapėsirat shqiptare, si dhe nė kolonitė e ndryshme shqiptare. Kėshtu, ai konstanton se nė Shqipėri, Dardhė si emėr visesh ėshtė i shpeshtė dhe i pėrhapur nė tė gjitha anėt e vendit. Pastaj, ai thekson se ky emėr shfaqet pėr herė tė parė nė Kadastrėn e Shkodrės tė vitit 1416-17, si villa clamada Darda. “Ky emėr”, vijon ai “del ndėr tė tjera nė Veri nė anėt e Iballės e tė Mirditės, nė krahinėn e Lezhės, nė Shqipėri tė Mesme, sikundėr u tha mė lart, nė anėt e Elbasanit, nė Skrapar, nė rrethin e Korēės e tė Leskovikut, si emėr krahine Reē-e-Dardhė nė Shqipėri Verilindore, si kompozitė Dardhėzeza nė Mollas afėr Gramshit. Ka edhe rrjedhoja tė kėtij emri, si Dardhės nė Fand tė Mirditės dhe nė anėt e Pėrmetit nė Jug, ku ka gjasė tė hyjė edhe Darsi (nga njė *Dardhėsi, *Dardhsi), si dhe emri i krahinės Darsia nė Shqipėri tė Mesme, nė qoftė se ai rrjedh nga njė *Dardhsia. Pėrhapje tė madhe kanė edhe emrat topikė Maj’ e Dardhės e Qaf’ e Dardhės edhe Zall i Dardhės (nė Dibėr), Kunora e Dardhės, emri i njė kullose malore tė verės nė Kryezi tė Mirditės. Dardha ėshtė emėr katundesh i shpeshtė edhe nė Greqi, veēanėrisht nė trajtėn deminutive-kolektive Dardhėza (Ntardiza) nė More Jugperėndimore, nė Atikė e nė Elidė, si dhe Dardhishtja nė krahinėn Trifilja, emra qė i ka vėnė elementi shqiptar qė nguli nė ato anė. Prej Italie hyn aty Dardhės, emri i njė familjeje tashmė tė shuar nė katundin Kiénti tė Molizės”.

    4. 1 Ajeti pėr Dardaninė

    Nė artikullin me titull “Zhvillimi i gjuhėsisė shqiptare nė Jugosllavi”, akademik Idriz Ajeti, midis tė tjerash, thotė: “… Edhe Qafa e Prushit nė Shqipėrinė Veriake duket tė jetė njė vazhdim i emrit tė Pirustėve (Pirustae, Perustae) me njė zhvillim tė grupit st nė sh, sikundėr te fjala teshė prej lat. testa – ‘guaskė, gurracė, rrashtė, kokė’”(Ajeti, f. 148). Ky mendim i Ajetit, sikur pėrligj mendimin e F. Nopēės dhe tė E. Durhamit se emri pirus (lat. dardhė) gjan tė jetė njė kalk latin i fjalės shqipe dardhė, sikundėr qė e provon dhe zhvillimi i tij nga forma antike nė formėn e tij tė sotme, qė u krye me mjetet gjuhėsore tė shqipes.

    2. Etimologjia e fjalės Dardani

    2.1 Sipas Hanit

    Sipas Ēabejt, me shpjegimin e emrit dardan qė dha Hahni, shpjegim qė – si besojmė tė ketė dalė nga shtjellimet e deritashme qė u bėn me sipėr, - ėshtė i mbėshtetur mirė si materialisht, si gjuhėsisht, nuk mund tė maten tė tjerat pėrpjekje qė janė bėrė pėr interpretimin e tij.

    2.2 Shpjegimi i A. Fickut

    Nuk munguan pėrpjekjet qė etimologjia e fjalės Dardani tė lidhet me shpjegimin e Strabonit se dardanėt ishin shumė tė papastėr. Njė pėrpjekje tė tillė bėri A. Fick, duke u munduar ta lidhė kuptimin e saj me dardanei molunei ‘ndyn’ qė ka Heziku, etimologji kjo pėr hir tė etimologjisė, siē e pėrcakton Ēabej. Kuptimi i saj nuk mund tė ēohet as te rrėnja indoevropiane *dhereghi ‘mbaj’, lidhje kjo qė e pėrsėrit edhe Russu.

    2.3 Deēevi dhe Russu

    Me shpjegimin e Hanit nuk mund tė shkojnė as pėrpjekjet e D. Deēevit dhe tė I. Russut pėr ta lidhur emrin dardan me gr. darda ‘bletė’, duke i cilėsuar dardanėt si njerėz tė bletės ose si burra tė heshtės, siē vepron A. J. Van Windekens. Kjo pse nuk mund tė shpjegohet, sipas Ēabet, me apelativa tė greqishtes, njė emėr jogrek. Megjithatė, dukuria e emėrtimit tė njė populli nga njė popull fqinjė, nuk ėshtė e rrallė nė onomastikė. Pėr mė tepėr, nė “Iliadėn” e Hometir peonėt, njė fis fqinjė i dardanėve, bashkė me tė cilėt marrin pjesė nė luftėn kundėr Trojės, qė kufizojnė me popullin maqedon, pėrshkruhen si harklakuar dhe heshtėgjatė.

    2.4 Etimologjia e S. Bugges

    S. Bugge, sipas Ēabejt, lidhur me burimin e shq. dardhė mendon qė kjo fjalė, si refleks i njė forme bazė *g’hard-, ėshtė e afėrt me gr. acras ‘dardhė e egėr, gorricė, dardhė’ e acerdos ’dardhė e egėr, gorricė, murriz’, d-ja e shqipes duke iu pėrgjegjur rregullisht -c-sė sė greqishtes, ashtu si nė dimėn: gr. ceima, ceimon ‘dimėr’ tė greqishtes. Ky mendim i S. Bugges ka pasur miratimin e G. Majerit, Holger Pedersenit, Norber Joklit, si dhe kundėrshtimin ose qėndrimin skeptik tė Boisacq, Walde-Pokorny, Friskut, F. Ribexos, etj.

    2.5 Etimologjia e Karl Oshtirit

    Ēabej, ndonėse me njė pėrēmim, nuk lė pa pėrmendur edhe pėrpjekjet e Karl Oshtirit pėr t’i gjetur njė kuptim fjalės Dardani te fjalėt e fondit paraindoevropian tė gjuhėve alarodike me fjalėn mad-ari, udare ‘dardhė’ tė baskishtes dhe gr. acras me lit. kriauše e sll. kruša, pėrkrahur edhe nga Grga Novak, i cili bėn ēmos tė hedhė poshtė argumentet e Kreēmerit se dardanėt, sikundėr tregojnė edhe emrat: Bato, Longari, Monuni, qenė ilirė, duke gjetur jo pak shembuj, sidomos pėr Baton, por jo dhe pėr Longarin dhe Monunin. Po nė kėtė frymė mundohet ta rrėzojė edhe etimologjinė e Majerit se fjala Dardani rrjedh nga apelativi i shqipes dardhė.

    2.6 Mendimi i Ēabejt

    Sipas Ēabejt, shq. dardhė mund tė jetė e afėrt me fjalėn kelte irland. draigen “kullumbri, dardhė e egėr, gorricė (kjo prej njė baze *drageno), kor. e vj. drani, breton. drean, njė fjalė, shpjegimi etimologjik i sė cilės nga ana e Pedersenit dhe nė formė tė zgjeruar nga ana e J. Vendryesit, nuk ka gjetur miratim tė pėrgjithshėm. Krahasimi shqiptaro-kelt qė po japim kėtu nga ana objektive-materiale pėrligjet pėr kėtė arsye, se me njė anė ‘drurėt e njomė tė dardhės sė egėr, tė gorricės janė plot me gjemba, nė tė cilat janė ndruar majat e degėve drunake’, mė anė tjetėr kullumbria, emri botanik i sė cilės ėshtė bash ‘Prunus spinosa’: ‘gjembaēe’, ‘ėshtė mbėshtjellė mirė me degėza gjembaēe e tė shkurtėra’.

    Pas trajtimit tė njė vargut tė tėrė izoglosash kelto-shqiptare, sidomos nė emrat e drurėve dhe tė bimėve, qė janė mjaft tė numėrta, sikur i japin tė drejtė Ēabejt nė punė tė etimologjisė sė fjalės Dardani.

    Etimologjikisht, barazimi *drageno>dardhė shtron disa probleme. Sė pari, po e morėm si tė saktė, atėherė duhet tė pajtohemi se ka ekzistuar qė moti nė ilirishten metateza r – a > a- r, kurse evoluimi /g/>/dh/ ėshtė i provuar pėr numrin mė tė madh tė fondit indoevropian tė shqipes. Megjithatė, fonetikisht ėshtė i qėndrueshėm edhe mendimi i Bugges, meqenėse evoluimin e grupit /rd/ > /rdh/ e gjejmė te njė varg fjalėsh tė fondit indoevropian, si dhe te njė numėr latinizmash: khs. gr. skorda, shq. hurdhė/hudhrė, gardh (khs. sll. grad < gard), lat. surdus > shq. i shurdh, lat. veridis > ver(i)dis, khs. it. verde, shq. i verdhė. Ky zhvillim ndoqi edhe disa orientalizma mjaft tė vjetėr (sigurisht para depėrtimit tė sllavizmave dhe vencianizmave nė gjuhėn shqipe), si, p.sh. hordhi < ordü. Mbase nėn ndikimin rrafshues tė analogjisė, edhe neogreqizmi korde pėrjetoi evolumin /rd/ > /rdh/, siē tregon fjala kordhė. Megjithatė, shumė orientalizma, si kėrdi, aor. i foljes kėrmak; batėrdi, aor. i foljes batėrmak, nuk iu shtruan kėtij evoluimi. Kėtij evoluimi nuk iu shtrua edhe folja kavėrdis ‘fėrgoj’, etj. Po kjo mund tė thuhet pėr fjalėn levėrdi, e cila mendojmė se ėshtė po ashtu njė turqizėm mjaft i vjetėr (me siguri shumė shekuj para se ėshtė bėrė zakon tė mendohet se kanė filluar tė hyjnė turqizmat nė gjuhėn shqipe nė shek. XV), sajuar nga parashtesa shqipe lė- (khs. lėbardh, lėmek, lėbyr) dhe aoristi verdi i foljes vermek ‘me dhanė’, si dhe romanizmi bastard, e cila fitoi statusin e pėrdorimit standard, sado qė autorėt tanė tė vjetėr e shkruajnė, ndoshta nėn ndikimin rrafshues tė analogjisė, si bastardh. Kur bėjmė fjalė pėr depėrtimin e orientalizmave, nė tė vėrtetė turcizmave, duhet tė kihet parasysh fakti historik se shumė kohė para depėrtimit osman, nė Ballkan ka pasur dyndje tė shumta tė fiseve turke, sikundėr janė: hunėt, avarėt, qė nė shek. VI krijuan edhe perandorinė e tyre me kryqytet Beogradin, peēenegėt, bugarėt, qė u sllavizuan mė vonė, fisi arab i saracenėve dhe shumė fise tė tjera.

    Prapėseprapė, mendimit tė Ēabjet i vjen nė ndihmė hidronimi i lashtė Margus (sot Morava), tė cilin ne e gjejmė tė dalė nga apelativi i shqipes mardhė ‘i ftohtė, i ngrirė’, siē e dėshmon edhe kėnga popullore serbe: Oj Moravo, hladna vodo…Pėr evoluimin /g/ > /dh/ nuk ėshtė nevoja tė japim shpjegime mė tė hollėsishme, meqenėse ėshtė njė dukuri e ditur tashmė e fonetikės historike tė shqipes.



    B u r i m e t k r y e s o r e:

    Edith Durham, Preardhja e disa fiseve dhe disa kanune e zakone tė Ballkanit nė Brenga e Ballkanit dhe vepra tė tjera pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt, ribotim, Tiranė, 1998.

    Eqrem Ēabej, Emri i Dardanisė dhe izoglosat shqiptaro-kelte nė Studime gjuhėsore, IV, Rilindja, Prishtinė, 1977.

    Grga Novak, La nazionalita dei Dardani in Arhiv za Arbanasku starinu, jezik i etnologiju, knj. IV, sv. 1, Prishtinė, 1969.

    Idriz Ajeti, Studime gjuhėsore nė fushėt tė shqipes, I, Rilndja, Prishtinė, 1982.

  2. #2
    Perjashtuar Maska e illiriani
    Anėtarėsuar
    06-05-2002
    Postime
    655
    "oj Moravo hladna voda" konushevci neper poda... pa keto i quani ju studime linguistike? Medet, dikush ende cmallet me ata te huaj qe as qe e kane njohur shqipen (vetem duke mbledhur disa fjale si vizitore, e duke i rahasuar me latinishten e greqishten, se metutje as qe dijten gje... pune e madhe qenka te vertetohet emri Dardania, nga fjala dardhe, kur kete e dijne edhe gjyshet tona... Po metej me heret, pse eshte emri gjeografik Gryka e Dardanelleve? Pse ne mythologji thohet se biri i Zojsit (Zeusit), ishte Dardhanusi? Ne te gjitha shkrimet qe na dha ETHYMOLOGJIA (Etimologjia-etimologia sll., ku fjaloro linguistik shqiptar, duhet te dallohet nga ai sllav), na doli se Ballkani ishte toke dardhash... vetem shikoni e logjikoni cfare hamendjesh te ulta kishin disa te huaj per dardanet... nga shembujt e tyre dihet se cfare ngritje diturie kishin... Po bile jane marre me studime albanistike (malesorike, sipas linguistikes tone)...

    post skript: krejt ate qe bene linguistet e huaj dhe tanet derisot, u pane e dihen, po me thelle ne historikune Shqipes se Vjeter eshte e verteta se ishte nje gjuhe e nje burim linguistik i.e e PIE! kjo nuk dyshohet vetemse priten studime te mirefillta shqiptare, ku studjuesi i shqipes duhet te jete ORIGJINAL SHQIPTAR, sepse pa e njohur fonetiken historike dhe morfologjine historike shqiptare, e pa njohjen e dialekteve e nendialekteve te SHQIPES - as qe behet fjale per ndonje studim te mirefillte shkencor, ku as authori (autor, sll.) nuk posedon zotesi te tille, e mos te flasim per trumbetaret... ! Vetem lexoni me vemendje shkrimin dhe e kuptoni te verteten e qesharaken, intrigen e mashtrimin e huaj dhe paaftesine tone!!!

  3. #3
    Perjashtuar Maska e illiriani
    Anėtarėsuar
    06-05-2002
    Postime
    655
    lexoni studimin mbi etninomin Dardan, ne Ketu (INTERVENTI CULTURALI, tek kultura) dhe do te shihni ndryshimet
    per emrin Dardania, si etninom (etnonim, sll.) dhe toponom (toponim, sll.) ne dy pjese studimi...

  4. #4
    Gezuar Kosoven e Pavarur Maska e dodoni
    Anėtarėsuar
    07-11-2002
    Mosha
    46
    Postime
    3,394
    Nezir Myrta / EMRI SHQIP - DARDHANIA


    ETNONOMI DARDHANIA



    Pse nuk ėshtė sot toponomi – Dardhania nė hartėn ballkanike?


    Studimet e derisotme nė fushat shkencore arkeologjike, linguistike e fillologjike lidhur me emrin – Dardhania hedhin dritė vetėm nė disa anė historike, tė cilat janė tė pakta apo edhe tė njėanshme, pėr shkak tė politizimeve ballkanike, e qė nuk sajojnė njė spjegim tė sinqertė e besnik nė lidhje me shtrirjen e toponomit – Dardhania, pasiqė ky topnom, shtrihet sot nė disa vende ballkanike, respektivisht nė zonat e fiseve illire tė sllavizuara, sikurse janė: delmatėt, liburnėt, dakėt, arianitėt, adrianėt, skordistėt etj.

    Meqenėse, toponomi – Dardhania shtrihet sot nė gjithė pjesėn veriore ballkanike, deri mė 513 e.r. me ardhjėn pushtuese tė rashėve (lexo: rusve) pėrmes Karpateve, territori dardhan i pushtuar barbarisht, deri nė kėtė kohė ishte topografia e plotė hartografike dardhane illire.

    E gjithė Antroponomia e Toponomastike dardhane, pas pushtimeve sllave, filloi tė ndryshohet, tė sllavizohet deri tek ky deformimi i sotėm historiografik, qė reflekton kėtė hartėn ballkanike e cila njihet sot. Pėr t’i mbuluar pushtimet kryesisht ato sllave nė Ballkan, sot emri – Dardhania njihet vetėm si emėr hartografik i cili dikur ka ekzistuar – Dardania e dardanėve, ku kemi edhe vet deformimin nė shqip, ashtu si thohet e shkruhet nė sllavishtet.
    Ky emėr – Dardhania zhvendosė me argumente historiografike tė gjithė Antroponominė dhe Toponomastikėn sllave nė Ballkan dhe nė pėrgjithėsi Onomasiologjinė ballkanike, ngase territoret e pushtuara ishin dardhane illire. Mu pėr kėtė shkak tė kėsaj zhvendosjeje historiografike sllave, emri – Dardhania sot nuk ėshtė nė Hartografinė ballkanike e qė ekziston vetėm si emėr historik, me tė cilin etnonom origjinalisht, pėrcaktohen shqiptarėt e sotėm tė Kosovės, qė vet territori kosovar i sotėm ėshtė vetėm njė pjesė e pestė e territorit dardhan, tė mbretėrive dardhane tė kohės sė tyre.
    Toponomi Dardhania prek dhe zhvendosė Onomasiologjinė ballkanike. Pasiqė sot janė formuar disa shtete sllave, si popuj nė vete, tė sllavizuar nga fiset dardhane illire, pėrveē shqiptarėve dardhan tė sotėm, tė paasimiluar tė kėsaj treve autoktone.
    Toponomi Dardhania, i qet nė shesh deformimet historiografike ballkanike, mu pėr kėtė shkak sot nuk ekziston nė hartėn ballkanike.

    Toponomi – Dardhania gjatė pushtimeve na paraqitet nė forma tė ndryshme hartografike, gjatė pushtimeve tė pjesėshme, duke u zvogėluar deri tek toponomi qė pėrcakton mbretėrinė dardhane tė Bardhillit, Agronit, Theutės e Gentsit, si mbretėri tė njohura historikisht.
    Dihet historikisht, se ka ekzistuar me dokumente Mbretėria dardhane e Bardhillit (393 – 359 p.e.r.), me kryeqytet mbretėror – Bardhilli (Beogradi i sotėm, Singinduna), - Mbretėria e Agronit (250 – 231 p.e.r.), me kryeqytet – Agrami ( Zagrebi i sotėm), - Mbretėria e Theutės ( 230 – 228 p.e.r.), Mbretėria e Gentsit ( 181 – 168 p.e.r.) – me tė gjithė materialin epigrafig tė Dardhanisė, i cili material ka lidhje gjenerale jovetėm me pjesėn jugore illire, por ndėr tjera ėshtė dėshmuar edhe nga formula e tre studjuesve (Duje-Rendiq-Mioēeviq), qė vėrteton si formulė tripjesėshe onomastike e konstatuar nė Dalmaci, e dėshmuar me materialin epigrafik tė Dardhanisė. Studjuesi, R. Katiēiqi, thekson se: “materiali linguistik i Dalmacisė sė mesme me territorin e Dardhanisė, shihet edhe nė ngjashmėrinė e antroponomisė sė sunduesve dardhan sikurse janė: Longarus, Bato, Monunius dhe Etuta.” Sipas, F Papazoglut “i gjithė materiali i gjetur nė territorin dardhan mund tė ndahet nė dy grupe emrash:1. grupi lindor, nė tė cilin ekziston edhe elementi onomastik thrrakas dhe i cili pėrfshinė territorin ndėrmjet – Shkupit, Kumanovės dhe Nishit dhe grupi perėndimor, nė tė cilin pėrfshihet territori i Kosovės dhe ēka ėshtė mė karakteristike, nė tė ėshtė dėshmuar onomastika e pastėr dardhane illire.”

    Onomastika ballkanike i pėrket krejtėsisht materialit linguistik dardhan, nė pėrmasa tė thella historio-linguistike, ku e vėrteton edhe sot antroponomia e toponomastika dardhane, e cila spjegohet krejtėsisht pėrmes Shqipes sė Vjetėr, apo Illirishtes sė Re. Ashtu, sikurse edhe sot toponomet si hidronome, tė ndryshuara nga pushtuesit dihen me origjinė dardhane, tė cilat i pėrcakton shqipja, nga zona qendrore dardhane, pėrmes lumenjve: Marga (Morava), Angri (Ibri), qė mund tė pėrcaktohet nga emėrtimi dardhan – Ibardh (Ibar) – Ibardhi (Ibari, qė thohet nė sllavishtet), Drilloni (Drini i Bardhė), Narona (Neretva), Zenta (Zeta), Aksi – Vardari dardhan (Vazhdari qė vazhdon), e deri tek emėrtimet e lumenjve deri tek mė tė vegjėlit. Dardhania ishte e hapur kah bota egjeane e mediterrane – mesdhetare (spjegim nga koha neolite).

    Si pėrgjegje e disa linguistėve, tė cilėt dardhanėve ua mohojnė prejardhjen illire, pėr qendrimet e tyre jo tė realta pseudo-shkencore, e qė disa sish mundohen edhe sot ta deformojnė edhe mė shumė Onomasiologjinė dardhane ballkanike, ėshtė edhe konstatimi i R Katiēiqit, ku pėrmes analizave tė shumėta methodologjike tė sotme tė Linguistikės Komparative tė materialit linguistik, ai thekson: “Pamarrė parasyshė faktin sa ėshtė i kushtėzuar zhvillimi relativ i shoqėrisė, tė cilės i shėrben ajo gjuhė, jovetėm qė ėshtė e nėvojshme pėr shkak tė tė dhėnave tė gjithmbarshme, por edhe duhet qė nė parim tė jetė e mundshme, tė pėrcaktohen marrėdhėniet e pėrbashkėta tė kohės historike dhe linguistike(...) Methodat e hulumtimeve tė tilla ende nuk janė pėrpunuar sa duhet e saktė, kėshtuqė orvajtjet kėrkimore, kanė mbetur nė trajta shumė primitive, e nė saje tė njė situate tė tillė, u janė hapur dyert e koncepteve aprioristike tė ndryshme, sikurse janė – nordizmi dhe mediterranizmi, tė inspiruara me aktualitetin e tepėrt tė mentalitetit politik.” Kjo tregon kjartė, sesa shumė kanė ndikuar negativisht nė shkencėn reale politizimet ballkanike tė pushtuesve tė ndryshėm shekullor.

    Toponomi Dardhania si pėrcaktim linguistiko-histoprik mė i madh territorial ballkanik edhe si mbretėria mė e madhe illire ballkanike, ėshtė filli kryesor i ēdo nisme studjuese tė gjurmimeve shkencore, si element linguistik, poashtu edhe si gjuhė, del e kjartė se dardhanėt janė bartėsit e genit e guhės (gjuhės) illire, si “bartėsit e kėsaj gjuhe illire nė kėtė territor ishin illirėt dhe gjuha e tyre mund tė quhet – gjuhė illire. Veē kėsaj bartėsit e kėsaj gjuhe illire ishin bashkėkohėsit e qytetėrimeve kreto-mykenase qe na mijėvjeēari II-tė (Dytė) para erės sė re” ashtu sikur dokumenton mjaftė bindshėm, Millan Budimiri. Poashtu, M.V.Grashanini, i cili bazohet nė analizat e materialit linguistik dardhan (Shqipja e Vjetėr, tė gjitha konkluzionet e veta linguistike shkencore , i nxierrė nė pėrputhje tė plotė me rezultatet e pėrmendura linguistike. Mandej, edhe “nga hapėsira ky element linguistik illirian, shtrihet nė njė terrtor tė gjėrė gjeografik” rezulton Zef Mirdita, “siē provon B. Hronzy, duke i dėshifruar tabelat e argjillit nga Knososi. Kėtė konstatim tė B. Hronzy-t, e provon edhe prania toponomisė identike nė territorin anatolo-ballkano-egjean – kėshtu siē verifikon Paul Kretchmer-i. F. Shahermajeri (Schachermeyer) konstaton se ky substrat ballkano-egjean ėshtė shum mė i pranishėm nė trevėn illire, sesa nė atė thrrakase” nė tė cilėn trevė janė ballsamuar antroponomet e toponomet dardhane illire fuqimisht dhe tė mbuluara me shtresin e substratit pseudo-shkencor, tė cilėn onomasiologji duhet nxirrė nė shesh bote , si onomasiologji dardhane ballkanike.

    Studjuesi, H. Krahe, duke folur pėr faktin i cili flet kjartė pėr rolin e rėndėsinė e elementit paleo-ballkanik nė formimin e etnisė illire, e posaērisht kėsaj dardhane, ai shkruan: “Qė ky substrat paragrek ėshtė i karakterit indoeuropian e tregon edhe fakti se koha e formimit dhe e diferencimit etnik illirian, i cili tashmė ėshtė i vendosur nė Gadishullin Ballkanik, bie rreth vitit 2000 p.e.r. Kėshtu edhe jetojnė fatin e tyre historik. Rrezistenca e tyre kundėr romakėve ishte e pashoqe, sepse kėta illirė nuk u asimiluan. Pėr njė shtrirje kaq tė lashtė tė illirėve nė Ballkan, flasin edhe emrat tė cilėt mbarojnė me sufiksat – issa – issos sikurse janė: Lissus, Cissus, Gissus, Naissus, Idassa, Issa, Assos, Mollossos, Orgessos, Panayassos etj. Prania dardhane ballkanike pėrmes kėtyre emrave si toponome tė cilat spjegohen pėrmes Shqipes dhe duhet tė pėrsėriten disa herė nė studime linguistike, pasiqė kjo pėrsėritje onomasiologjike ėshtė mė se e nevojshme - kur kemi parasyshė aqė pėrsėritje tė historisė mbi shqiptarėt dardhan tė Illirisė sė lashtė.

    Burimet arkeologjike dhe dėshmitė historike tė derisotme edhe ato (para)historike argumentojnė se dardhanėt tė cilėt kishin formuar shtetin e tyre , qe nga koha e bronzit dhe e hekurit, me atė kulturė materiale e shpirtėrore tė Dardhanisė, ishte dhe ėshtė edhe sot e kėsaj dite, po kjo kulturė e shqiptarėve ballkanik, me rrjedhė gjenealogjike nga njė trung e rrėnjė illire. Gjithė ajo kulturė mendore, materiale e shpirtėrore e dardhanėve, si dhe esencialja e tė dhėnave linguistike historike dėshmojnė vazhdimėsinė illire-dardhane-shqiptare, nė tė gjitha trevat e banuara sot edhe ato tė pushtuara – prej popullėsisė kompakte dhe njė nga vatrat e formimit nacional tė shqiptarėve – djepi i kombėtarizmit dhe djepi i Shqipes – ishte pikėrishtė – Dardhania.

    Studimet arkeologjike dhe dėshmitė historiografike (anipse tė zhdukura nė masė tė madhe pėr shkak tė pushtimeve barbare shekullore) dėshmojnė pėr katėr zona territoriale tė Dardhanisė: Zona e Adriatikut, Zona Alpike, Zona Qendrore dhe Zona Jugore, tė cilat pėrbėjnė sot vet zemrėn e Ballkanit (Sėrbia, Kosova, Mali i Zi, Pjesa Lindore e Bosnjės, Shqipėria Veriore nga lumi Shkumbin dhe Maqedonia Veriore. Kėto zona dardhane: adriatike, alpike, qendrore, jugore dhe kalimtare, tė dėshmuara nė shfaqjet e hershme , nga gjurmimet nė shtresat etno-kulturore tė neolitit tė heshėm, janė pėrcaktuar si zona antropo-gjeografike.

    Sipas studimeve konfiguracioni i relievit ballkanik na dėshmon se vet zona qendrore e Ballkanit ėshtė Dardhania, e zemra dardhane ėshtė Kosova e sotme e shkėputur barbarisht nga trungu illir i sotėm – Shqipėria edhe me ndikimin e fuqive tė mėdha qė miratuan copėtimin e trojeve shqiptare tė sotme...
    Nga studime tė mirėfillta tė historianit kosovar, Zef Mirdita, grupet etnokulturore tė lokaliteteve tipike dardhane nė gjurmimet pjesėrisht tė bėra nė: Stena e Kuqe nė Trebishnik (Trebishnicė), nė Kodrinėn Kushnjakova, (Kushnjakovo), nė Krapinė (Kroaci), nė Risonaēa nė Arangjellofc, Gradac nė Kragujefc, e deri tek ato nė Thesali, Rumani e Bullgari etj. dėshmojnė gjetjet e zbulimet e hershme akeologjike, nga Koha e Vjetėr e Gurit, se treva e Dardhanisė ishte e banuar – nė kohėn e paleolitit.
    Nė pjesėn qendrore tė territorit tė Dardhanisė, - grupi etnokulturor i Vinēės (afėr Beogradit tė sotėm), paraqet njė variant tė posaēėm e tė veēantė, i cili ėshtė i njohur si variantė kosovaro-moravian jugor. Si lokalitete tė njohura tė kėtij varianti janė nė Kosovė: Tjerrėtorja (afėr Prishtinės), Vallaēi, Fafosi, Zhitkofci, nė territorin e Karragaēit, nė Mitrovicėn e Kosovės (Mitrixi), - kurse nė territorin e Moravės Jugore (Marga dardhane), janė lokalitetet e njohura arkeologjike, qė na japin dėshmi historike shkencore sikurse janė: Pavllofci (afėr Vranjės), Plloēniku (afėr Gurshumit) Korshumlia, Mallēa (afėr Naissės) Nishit, etj. tė cilat flasin me argumente. Figurėzat plastike – altari i vogėl prej dheut tė pjekur, qeramikės, elementi i gjarpėrit si motiv plastik i pikturuar, - vendbanimet etnike tė cilat do tė bartshin strukturat kulturore tė neolitit e paraneolitit. Ku tė gjitha kėto studime arkeologjike ishin tė karakterit paleo-mesdhetar (paleo-mediterran), e paleo-kontinental – qė spjegojnė gjurmimet pėr shtresėn paraindo-europiane (Khs. M. Grashanini, E. Ēershkovi, N. Tasiqi, J. Glishiqi, A. Benaci, R. Galloviqi, etj.
    Mirėpo, edhepse disa mundohen ta shtrėmbėrojnė origjinalitetin historiografik tė gjurmimeve tė faktuara dhe mundohen tė dalin jasht burimeve arkeologjike tė sakta – origjinaliteti tregon Etnikėn e Dardhanisė.
    Pėrkundrejt mundėsisė sė ndarjes sė materialit onomastik tė territorit dardhan, nė zonat e cekura gjeografike dhe i gjithė materiali onomastik i deformuar sot gjithėsesi kėto fakte nuk mund tė mohojnė pėrkatėsinė illire tė etnosit dardhan..



    MBRETĖRIA E BARDHYLLIT

    (393 – 359 p.e.r.)



    Bardhilli (Bardhyli) mbreti dardhan illir, i cili njihet nė Historinė e Vjetėr para epokės sė re, si antroponom ėshtė i lidhur edhe me vet kryeqytetin e mbretėrisė sė tij si toponom me tė njejtėn karakteristikė tė bardhėsisė dardhane illire, qė ishte Beogradi i sotėm. Vet emri Bardhill - Bardhyll pėrbėhet nga dy fjalė emėrtuese, qė kanė kuptimin – illi i bardhė – bardh + ill = Bardhill (Bardhyl), ylli i bardhė.

    Themeluesi i mbretėrisė dardhane illire – Bardhilli – mbretėrinė e mori nė vitin 393 para erės sė re, deri mė 359 para erės sė re dhe njihet si themeluesi i kulturės dardhane me selinė e fronit mbretėror nė brigjet e Donaos (Danubit), pikėrisht Beogradi, qė ruan edhe si toponom i sotėm variantin e emėrtimit tė hershėm, si vazhdimėsi topografike e pandryshuar logjikisht, vetėm se nė gjuhėt sllave sot quhet – beo = bardh dhe nė vend tė fjalės – hill – ill - yll dardhane illire, ėshtė fjala – qytet – citet – grad - Bardhill – Beograd.

    Bardhylli rrjedhė nga njė familje e shtresės mė tė ultė shoqėrore tė kohės, nga njė familje thėngjill-punuese e thėngjill-bartėse – qymyrtar, qymyrxhi, qė tėvona dituria, drejtėsia e guximi i tij, triumfuan me zgjedhjen e tij si mbret i Dardhanisė.
    Anipse me prejardhje nga njė familje e varfėr nga shtresat mė tė vuajtura dardhane – Bardhylli si djalosh i ri, plot energji, vrull pune, si njeri i sakrificės e njohės shpirtėror i shtresave tė varfėra popullore, ai gėzon sympatinė e luftėtarėve tė lirisė – ku si i ri dha shėnja tė njė njeriu tė madh, qė do ta shpėtonte Dardhaninė illire nga krizat e thella sociale, ekonomike e politike tė kohės.

    Shtypjet e paskrupullta diktatoriale, si shtypje tė egra politike tė mbretit paraardhės tė Bardhyllit, qė ishte mbreti Syra, poashtu edhe rreziqet tjera qė i ishin katandisur atdheut dardhan nga pushtuesit e Lindjes me luftėra tė pandėrpreme, ndikuan nė shpirtin e mendjėn e trimit tė ardhshėm – pėr ta krijuar njė mbretėri tė fuqishme dardhane tė kohės.

    Duke ndikuar nė forcat progresive tė kohės qė ishin tė shtypura nga mbreti Syra – pėrmes njė grushtshteti tė fuqishėm – Bardhylli mori kryesinė e kryengritėsve dardhan dhe fitoi besimin e njeriut udhėheqės nė front dhe e rrėxoi mbretin Syra nga froni mbretėror – pėr tu kurorėzuar si njė nga mbretėrit mė tė zotėt tė Dardhanisė.

    Bardhylli duke e pėrjetuar jetėn e vuajtur tė shtresave tė shfrytėzuara nga hierarkia e mbretit Syra, duke i kuptuar e ndjerė shpirtėrisht interesat e tė gjitha shtresave shoqėrore, ishte i kalitur me njė ideologji tė shėndoshė progresive tė kohės dhe shumė shpejt hyri nė veprime politike, pėr ngritjen e njerėzve tė shtypur dhe pėr formimin e njė administrate tė re shtetėrore, nė tė cilėn merrnin pjesė tė gjitha shtresat shoqėrore.
    Bardhylli mori fronin mbretėror dhe u kurorėzua, mbret i Dadhanisė illire, mė 393 p.e.r. ku shėnon fillimin e njė kariere tė frytshme politike e ushtarake, gjatė katėr decenieve mbretėrie. Nė vitin e parė tė udhėheqjes sė tij mbretėrore, mė 393 p.e.r. bėri disa luftėra me mbretėritė e Lindjes dhe me makedhonėt, pėr zotėrimin e Lynkestisė – e mundi mbretin Amyntha II dhe e detyroi tė paguante tribut vjetor.
    Me 369 p.e.r. theu Aleksandrin II makedhon, kurse nė vitin 360 p.e.r. nė njė luftė tė pėrgjakshme theu Perdiken III, nė tė cilėn betejė u vra edhe vet mbreti Perdika III bashkė me katėrmijė ushtarėt e tij. Kjo ishte njė ndėr uftėrat mė tė rrebėta tė Bardhyllit “ngadhėnjyes Bardhyllin e Perdiken thye” siē shkruan poeti ynė N. Mjeda, duke vlerėsuar lartė figurėn madhore ushtarake e mbretėrore tė tij.

    Bardhylli, qė ta dobėsonte , ndikimin spartian e makedhon mbi Epirin, mė 385 p.e.r. u lidh me mbetin e Syrakuzės, Dionisin, nė marrėdhėnie politike e ushtarake tė kohės. Mbretėria e Bardhyllit nė kėtė kohė ishte nė lulėzimin mė tė madh ekonomik, politik e kulturor, me njė rregullim tė mirėfilltė shtetėror, me njė ekonomi tė zhvilluar, me monedhė mbretėrore dardhane dhe me njė forcė tė fuqishme ushtarake.

    Bardhylli nė njė luftė tė ashpėr u mund nga Filipi II i Makedhonisė (i ati i Lekės sė Madh – Aleksandrit III tė ardhshėm) mė 359 p.e.r.
    Burimet historike antike na njoftojnė se mbreti dardhan Bardhylli gjatė pėrshkrimit tė luftės nga authorė tė kohės, nė betejė luftoi mbreti plak 90 vjeēar mbi kalė deri nė momentin e fundit tė jetės sė tij.

    Mbretėrinė e Bardhyllit, ia mori mbreti – Grabo mė 356 p.e.r. i cili vazhdoi mbretėrinė dardhane...

    Sipas emrit – Bardhylli dhe hyjnizimit tė emėrtimit nė fjalė – nga emri – ylli i bardhė, qė ishte vazhdimėsia historike qe nga mbreti i parė i Illirisė – Hilli – si emėrtim i pėrcaktuar nga fjala – yll, trup qiellor, yll drite, nga mbretėria e Hillionit – Hylli Jonė, qė ėshtė vet Troja e ardhshme, Troja e Hillionit, mendojmė se vet symboli stematik dhe si symbol kombėtar illirian, duhet tė ketė qenė Ylli i Bardhė, i cili symbolizon bardhėsinė e dritės sė lirisė kombėtare, paqjen pėr tė gjithė njerėzit, bukurinė e jetės mbi tokė – lirinė e njeriut.

    Nezir Myrta / ETHYMOLOGJIA E EMRIT – DARDANIA



    DARDHANIA


    Erdhėn me zjarr barbarėt dhe na quajtėn barbarė!
    Erdhėn pushtuesit e egjėr barbarė nga tė gjitha anėt e horizontit nė trojet dardhane illire, qė as nuk dinin t’I spjegonin kultėt e kulturės illire-pellgaze, formuan gjuhė e kultura tė tyre nga gjeo-historia dardhane illire dhe pushtuan, barbarizuan, copėtuan ndanė e pėrēanė barbarisht, deformuan Historiografinė e Vėrtetė, nė mėnyrat mė tė egra dhe ēuditėrisht, shkruajtėn dhe I quajtėn vendasit autoktonė – barbarė dhe gjuhėn shqipe illire, Gjuhėn e Perėndive tė antikuitetit e quajtėn gjuhė barbare!
    Erdhėn barbarėt egėrsisht dhe na quajtėn barbarė!
    authori


    (NJĖ VĖSHTRIM HISTORIK GJEO-LINGUISTIK)


    SOT KUR THUA EMRIN – KOSOVA
    – KE THĖNE EMRIN - DARDHANIA

    KOSOVA
    ZEMRA E DARDHANISĖ

    DARDHANIA
    GJAKU I ILLIRISĖ

    ILLIRIA

    DOMETHĖNIA E BALLKANIT

    RRJEDHA PELLGAZGJIKE


    Emėrtimi – dardhan, dardhanėt ėshtė emri I paraardhėsve mė tė afėrt tė shqiptarėve tė Kosovės sė sotme dhe vet Kosova njihet zemra e Dardhanisė illire, qė mė sė bukuri e plotėson toponomi stėrgjyshor historiografik – Dardhania!

    Nuk ka si mos tė ndihet krenar historiani, kur shkruan pėr Historinė e Ballkanit illirik, kushdoqoftė ai – por, krenaria mė e madhe ėshtė e shqiparit, kur shkruan me lot nė sy e me plagė nė zemėr - Historinė e vet tė drejtė dhe reale!

    Por, nuk ka si mos tė ndihet I zhgėnjyer dhe I nevrikosur secili historian, e sidomos shqiptari vet, kur shkruan pėr Ballkanin Nyjen europiane, qė I lidhė Dy Anėt e Udhės Diellore, I shkatėrruar nė aqė pėrmasa historiografike katastrofale! Nuk ka si mos tė ndihet I prekur dhe I lėnduar, I plagosur shpirtėrisht, sidomos shqiptari, me njė Historiografi aqė tė deformuar ballkanike! Pse mos tė dihet Historia e Vėrtetė?Pėrgjegjėsinė, pėr politizimin ballkanik e mbanė mė sė shumėti Historiografia E Deformuar me deformuesit e saj!
    Ėshtė koha tė shkruhet Historiografia Reale!

    Pse Ballkanit I kullojnė plagėt gjak luftėrash?

    “Nganjė fije nėpėr dhėmbė ” –

    E Popullit.


    ETHYMOLOGJIA E EMRIT - KOSOVA

    Tė marrim si fillim, prej tė afėrmes kah e largėta, vet emrin – Kosova, I cili emėr ėshtė deformuar, politizuar, pėrshtatur sllavizimit, I cili emėr pretendon tė shqyrtohet nga dy anė ethymologjike: njė anė studimi, prejardhja e emrit nga fjala – koso, qė ka domethėnie – sorra tė zeza, me sufiksin thrrak – va , si emėrtimi I pėrshtatur gjatė periudhave historike pushtuese mbi dardhanėt illirian.

    Ky emėrtim – Kosova, mė tepėr ėshtė bėrė pėr shkaqe politike, pėr ta zhdukur nga historiografia ballkanike vet emrin real – Dardhania, pas pėrhapjeve pushtuese – invazioneve sllave nė Ballkan, pėr tu vendosur krejtėsisht mbi tokat dardhane-illire. Emri Dardhania fuqizon prezencėn shqiptare dhe lėkundė prezencėn e ardhėsve nė Ballkan, sepse, kjo shėmangie e kėtij emri, iu lejon toponome tė reja deformuese nė hapsirėn gjeo-politike, duke e ndryshuar hartografinė ballkanike. Kjo ēvendosje apo zhdukje e emėrtimit real kur dihet ekzistenca e shtetit dardhan me fakte tė pakontesueshme, ėshtė edhe ērregullim historiografik, ku pushtuesit formuan njė hartografi fallse, duke iu shėmangur fakteve historike pėr etnogjenezėn e vėrtetė tė Ballkanit.
    Deformimi onomasiologjik i Ballkanit ėshtė pėrgjegjėsi e pushtuesve mbi territoret shqiptare me harta tė dhunshme topografike, me politizime tė antroponomeve, toponomeve, hidronomeve dhe vet etnonomeve tė vėrteta dardhane arbėrore illire. Pushtuesit, jovetėm qė lanė gjurmė kulturore e fetare, tė emėrtimeve tė njerėzve, qė nuk janė me spjegim shqip, por e zhduken topografinė reale ballkanike, qė mos tė dijnė brezat e rinj ethymologjinė e vėrtetė ballkanke!

    Me zhvedosjen politike tė termit – Dardhania, - sllavėve iu dha mundėsia nga fuqitė e kohės, tė shtrihen me pushtime barbare mbi tokat shqiptare dardhane. Duke mos u pėrmendė Dardhania, nė gjuhėn politike tė sotme, u bė deformimi e falsifikimi mė I tmerrshėm nė hartografinė ballkanike dhe nė historiografinė e kėtij Djepi tė diturisė e kulturės botėrore pėrgjithėsisht!

    Deri nė shek.XVII-XVIII, dihen vendasit dardhan tė kėtyre territoreve autoktone shqiptare me njė sipėrfaqe prej 110.000 km. katrore, nga kėto vende shqiptare: Naissa (Nishi), Piroti, Pėrkupi (Prokupla), Leskoviku (Leskovci), Zharra (Pozharevci), Dardha (Krushevci), Gurshumi (Korshumlia), Tauruna (Zemuni), Singiduna (Beogradi), Samaranda (Smedereva), tė rretheve tė Kreshtabardhės (Kopaoniku), Albaniku (Jabllanica), Topliku (Toplica), Lugina e Margės (Morava), Bujana (Bujanovci), Pllaja (Plava), Ngucia (Gucia), Nikēi (Nikshiqi), Podguri (Podgorica), Berana (Ivangradi), Treguri (Novipazari), Skupi (Shkupi), Linkestidi-Manastiri (Bitoli), Bylazora (Velesi), Lihnidi (Ohri), Astibi (Shtipi), Korkyra (Korfuzi), qė u pėrmenden vetėm disa toponome ndėr mė kryesoret…

    Nga shkėputja e dhunshme e mbi 81.000 km.katrore nga atdheu arbėror (shih: Enciklopedia, Zagreb, 1973). vetėm nga shek.XVII e deri nė vitėt 20 tė shek.XX. tė gjitha kėto territore, ishin tė Dardhanisė illire mė tė vonėshme, si vetėm disa nga shumė vendbanime tjera shqiptare tė shfarosura me masakra massive e spastrime etnike, siē dihen territore shqiptare (arbanase)…

    Tash, - athua, emėrtimi I Dardhanisė, paska mbetur tė zėvendėsohet me njė emėr – sorrash tė zeza – apo tė njė fushe, si fushėbetejė fusha e kosave, fushė e shtruar nė kosa (shpata), gjatė Luftės sė Kosovės (1389)?
    Ky emėr aqė I dashur pėr rashėt (lexo: sėrbėt), emėr aqė I dhėmbshėm luftėrash, paska mbetur vėrtet, nga fjala – sorra e zezė, me ato epitete krenarie – vajza kosovare – kosovarja, duke ia fshirė plagėt e luftės dėshmorit tė vet nė fushėbetejė? Ky emėr aqė I dashur paska mbetur si idol artistik e symbol arti lutarak edhe historiografie, me prejardhje linguistike nga – sorra e zezė?! A Kosovarja e bukur nė fushė lufte me kokėn e luftėtarit nė prehėr, ajo kosovare qenka njė sorrė e zezė?!

    Kjo ethymologji deformuese u bė vetėm pėr shkak tė injorimit indirekt, si mjet psikoze, duke e nėnvleftėsuar emėrtimin, qė nė fund tė fundit tė tė gjithave atyre pėrpjekjeve histerike, tė mbetet, pėrsėri tokė sllave, si ato tjerat tė lartėpėrmendura... Kėtu ėshtė nė pyetje nėnvleftėsimi si mjeshtri politike: nėnvleftėso e merrja vlerėn me nga krejt qėllimet nė prapavijė kohore.
    Vet spjegimi sllav pėr emrin gjeografik – Kosova, bie ndesh nė kundėrshtim me vet veprimin ēlirimtar dhe me vet etikėn historiografike tė asaj lufte ēlirimtare nga turqit, qė fatkeqėsisht kjo hipothezė pėrkrahet edhe nga studjues tė mirėfilltė…

    Emri – Kosova – si emėr gjeo-historik si njė emėrtim I ngushtė topografik, qė pėrkufizohet nė mėnyrė tė thjeshtė linguistike, rreth emrit tė njė fushe, tė cilėn fushė e emėrtoi lufta, respektivisht realiteti historik I njė fushe tė shtruar nė kosa, nė shpata, kosa a shpata tė ngrehura nė fushėbetejė, ndėrmjet ballkanasve dhe turqve mė 28. Qėrshor, 1389. Ajo luftė u thirrė Lufta e Kosovės, si luftė e pėrbashkėt me tė gjitha mjetėt e luftės edhe me kosa, nė vend shpatash, qė ka kuptimin e shprehjes – ballkanasit nė kosa me turqit, tė ngritur kosaz, kosaz mbi turqit. Shprehja shqipe – kosaz ėshtė jo e rėndomtė, kur dy veta apo dy grupe njerėzish janė nė kryengritje, nė konflikt ndėrmjet vetit, thohet shqip – po shkojnė kosaz, ēka po shkoni kosaz – me kuptimin kundėr njeritjetrit nė hasmėri…

    Fjala shqipe-illire – kosa ėshtė fjalė skipe-illire parasllave, qė e morėn dhe e pėrehtėsuan si huazim linguistik vet gjuhėt sllave, me tė njejtin kuptim, ēka ėshtė njė veprim I ndėrsjelltė I tė gjitha gjuhėve tė afėrta e tė largėta. Vlen tė theksohet se pikėrisht sėrbėt nė Luftėn e Kosovės (1389), nuk ishin as tė njohur si komb e popull – sėrb, por emri I tyre ishte – rashė (rus), qe nga shteti I parė sėrb – Rashka, si banorė tė principatės sė Stefan Nemanjės tė Rashkės (njė princ shqiptar I sllavizuar pėrmes martese – Stefani I Nemuni).
    Nė Luftėn e Kosovės, morėn pjesė disa popuj ballkanik: shqiptarė, sėrb, bullgarė, boshnjakė, rumunė, hungarez, kroat etj. edhe me ndihmėn e vet rusėve.


    HEROI I LUFTĖS SĖ KOSOVĖS – SHQIPTARI MILLESH KOPLIKU


    Heroi I Luftės sė Kosovės ishte shqiptari – Millesh Kopliku, princi ushtarak gjeneral, I cili e therri nė thembėr me shpatė a kosė tė helmet, mbretin e suprfuqisė sė kohės – sultan Muratin nė ēadėr ushtarake, kur ai ia dha kėmbėn nė shėnjė pėrshėndetjeje, mu nė sy tė shtabit suprem tė ushtrisė turke - kur Milleshi shkoi nė bisedė me atė gjatė luftės, pėr tė kėrkuar armėpushim! Ai hero ballkanik, ishte Millesh Kopliku, sipas tė dhėnave historiografike shqiptare edhe nga vet gojėdhėnat, kėngėt lirike popullore, tė pėrciellura brezpasbrezi, qė sot populli shqiptar dokumenton - shqiptari, tė cilin e pėrvehtėsuan sėrbėt, gjoja si Millosh Obiliqi, sėrb!
    Vet kėnga “Lufta e Kosovės” (1389), e cila u kėndua derisot me lahutė nga shqiptarėt, jep spjegime interesante qe nga bestytnia e deri tek faktet reale historike. Ėndrra e Muratit, se do ta pushtonte Ballkanin, por “Hana e Dielli n’det ishin ra”, qė difton vdekjen e tij nė Kosovė, para nisjes pėr luftė – difton drojen e e pushtuesit, se pikėrisht Kosova ishte gjithmonė fund I perandorive pushtuese:

    Sulltan Murati andėrr kish pa:
    “Dy orrla mue n’krahė m’kanė ra,
    Tanė yjzit pej qielli n’tokė janė ra
    Tanė me tokėn na ishin bashkue –
    Hana e Dielli n’deti ishin ra !”
    ………………………………….
    E Milleshi te mreti asht shkue –
    Ēojke kamėn mreti me ia dhanė,
    Ky hanxhar mretin e kish shpue
    Dekun mretin e kish pa lanė!
    Qaty Milleshi ish konė dalė –
    Mirė atkisė n’shpinė I ka ra
    Po munohen turqit m’I pre
    ………………………………
    Ni shkinė plakė e kishin gjetė
    Qaty shkina turqve u ka thanė:
    Ju tha shpatat pėr me I shtrue

    E atkisė n’guj pėr me I mshue

    “Lufta e Kosovės” kėngė “Pėrparimi” Prishtinė, 2/1978

    Kėnga rrėfen, sesi vet: “Qaty shkina turqve u ka thanė / Kurr Milleshin ju s’mundi m’I pre / Se I veshun nė hekur pancir asht / Edhe atkinė e ka veshun n’hekur / Ju si n’mujshi Milleshin m’I nxanė / Kqyrni ēilsat ai n’musteqe I ka….” Dhe vet vdekjėn e Millesh Koplikut ua tregon ajo shkina plakė, qė merret nė kėngė si spijune turke, pėr ta pre, me e vra heroin e Luftės sė Kosovės!

    Pas vrasjes sė Sulltan Muratit, u thye ushtria turke pėrkohėsisht, me aktin heroik tė shqiptarit – Millesh Koplikut, qė e falsifikuan sipas historiografisė sėrbe, si gjoja Millosh Obiliqi. Sipas falsifikatorėve sėrb e para tyre – atyreve grek: tė gjithė trimat e heronjtė ballkanik tė luftėrave ēlirimtare, tė gjithė strategėt e dijetarėt na qenkan vetėm tė tyre! Ashtu ndodhi me Konstantinin e Madh, me Lekėn e Madh (Aleksandrin e Madh tė Makedhonisė illire), gati edhe me vet Skendėrbeun, qė nuk e falsifikuan, po mos tė ishin dokumentet historigrafike, letrare e shkencore perėndimore tė kohės…


    EMRI KOSOVA NGA FJALA – KOSA


    Emėrtimi – Kosova – origjinėn e vet linguistike e ka nė emrin – kosė, kosa, qė ėshtė vegėl pune pėr kositjen e barit, apo premjen e barit, kosa qė kositė barin. Kosa ėshtė fjalė qė pėrcakton njė cope tė gjatė e tė tėholluar metalike, me pėrbėrje ēeliku e hekuri, me gjatėsi thuaja sa e shpatės, e tėhholuar me maje pak tė kthyer harkore, me njė teh shumė tė mprehtė – teh anze, si anza qė tė sosė, pret si anza si rrfeja synonome kėto tė shprehjeve shqipe. Gjėrėsia e kosės ėshtė pothuaj sa e shuplakės sė dorės, ngjitet pėr njė bisht druri tė gjatė pėrmes ēykės sė kosės e me dorėz, si mjet kositjeje.

    Kosa ėshtė pėrdorė edhe si mjet lufte, nė mbrojtje e nė sulme, duke e lidhur tehun tek ēyka e kosės me njė rub, harrėn, pėr ta pėrdorė si dorėz shpate, dorėz kose. Ēka do tė thotė se kosa ėshtė pėrdorė edhe si mjet kositjeje tė barit edhe si mjet lufte nė raste eventuale…

    Nė Luftėn e Kosovės (1389), si luftė e pėrbashkėt e ballkanasve kundėr turqve, shumica e ballkanasve, luftėtarė nė atė fushėbetejė – Fusha e Kosovės – as nuk kishin armė tė duhura lufte dhe nė mbrojtje tė Ballkanit, ata pėrdorėn edhe kosėt, kosat, si armė nė vend tė shpatave. Dhe si luftė gjithballkanike, ajo fushė lufte u shtrua nė kosa, fushė e shtruar nė kosa si emėrtim me kuptimin me tė gjitha mjetet e luftės sė pėrgjithshme gjithpopullore ballkanike – kosa – kosava – kosavė dhe nga aty I mbeti edhe vet emėrtimi – Kosova.

    Rrėnja kryesore e fjalės ėshtė rrokja – k o s – si deminutiv morfologjik e fonetiko-historik – qė formoi shumė emėrtime e kompozita i.e. dhe PIE. Rrėnja kos kuptohet nė shqip, sipas mendimit tim mund tė zbėrthehet nė njė analizė fono-morfologjike – kėshtu:


    K=ecja, veprimi I njeriut,

    O=dielli,

    S=onomatopeja e lėvizjes, fishkėllima e kosės gjatė premjes sė barit, si premje harkore sss, nė kuptimin e emrit – kos (kosė, kosa) – premja gjarpėrore, harkore, si fuqizim I dyfishtė fonetik e morfologjik – onomatopeja e veprimit tė premjes, apo lėvizjes sė trupit nė hark, nė sferė, nė rreth, pėr tu krijuar energjia fizike apo edhe ajo energjia shpirtėrore.

    Rrėnja e fjalės – k o s – ka kuptimin e lėvizjes harkore, lėvizjes sė trupave nė natyrė e deri tek lėvizja e trupave qiellorė, qė formoi emrin – kosmos. Kjo rrėnjė k o s – formoi kompozitat i.e. koseria, kosmetik-ė, kosmik, kosmodrom, kosmografi-a, kosmonaut-I, kosmopolit, kosmopolit-izėm, kosmovizion, etj.

    Fjalėformimet i.e. e ballkanike: kosavė, kosava, kosavina, kosmaj, Kosturi, Kosmaqi, kosto-ja, kanė spjegim shqip nė fjalėn – premje, premje nė lėvizje, diēka qė prehet si me teh nė lėvizje, e deri tek premja e ēmimit – kos- kosto-kushtim, kusht, qė duhet prerė, caktuar, ēmuar sipas vlerės materiale apo shpirtėrore, kur njeriu prehet nė vend nga befasia, ēudia, tmerri, frika, gėzimi I madh I papritur etj.
    Kuptimi I emrit – Kosovė, Kosova ėshtė vend premjeje, fushė premjeje, kositje trupash, sikur kositė barin nė livadh, vendpremjeje me shpata e kosa. Shprehja artistike popullore shqiptare ka ra kali me not n’gjak ėshtė shprehja mė e fuqishme shpirtėrore, e cila difton fushė gjaku, premje trupash si pret kosa barin…fushė e mbushur me gjak – Fushė-Gjaku – Fushė-Kosova – Kosova!
    Armiku nė Kosovė ėshtė pritė e pree edhe me teha kosash e shpatash nė mbrojtje!


    DARDHANIA

    Origjina lingustike e emrit – Dardania – lidhet etnogjenetikisht, me paraardhėsit e shqiptarėve tė Kosovės, deri me shkatėrrimin e Illirisė sė Vonė, me rėnien e Mbretėrisė Dardane tė Gencit, mė 168 p.e.r. kur u lind kalendari I ri, me ditėn e muajit tė parė kalendor me fillin e epokės e cila quhet sot epoka e re. Ndėrsa ethymologjikisht emri - Dardania solli dhe formoi emėrtimin shkencor – botanomin – dardhė, dardha (Pyrrus communis L.) dru frytor gjetherėnės, I gjinisė sė dardhės I familjes sė trėndafilorėve (Rosacea). Vet emri shkencor botanik, lidhet me fjalėn skipe-illire tė stėrlashtė, nga Botanika illire edhe para kohės sė Dardhanusit e Theucerit.

    Ethymologjia e vet emrit botanik – Pyrrus – lidhet me emrin e dardhanėve tė shumėhershėm paraballkanik, paragrek e paraeuropian – para emėrtimit tė Grykės sė Dardhanelleve dardhane, para emėrtimit tė Dardhanisė afėr Hillionit e Abidhosit, atėbotė, kur shkenca shqipe- illire (skenca skipe) ishte nė kulmin e lulėzimit tė saj – qė ne sot e quajmė – Antikuiteti botėror, nė rrafshin trekontinental azio-afriko-europian historiografik dhe nė pėrmasa shkencore gjenerale.

    Dardhania – njihet historikisht nga babai I Historisė Herodoti dhe nga tjerėt authorė antik – Dardhania – si emėr gjeografik dhe mbretėri e lashtė prej Mijvjeēarit tė VI p.e.r. qė do tė thotė, tash e mbi tetėmijė vjet mė parė, qė ruan dėshmi e monumente arkeologjike nga Koha e Gurit, Bronxit dhe nga fillimet e neolitit. Prej atėbotė Dardhania (para)historike ishte e banuar nga dardhanėt illirian tė cilėt bėjnė pjesė nė dyndjet egjeane disa here nė histori, nga Azia nė Europė, nga Europa nė Azi dhe anasjelltas.
    Gryka e Dardhanelleve, Dardhania afėr Hillionit e Abidhosit, e deri tek mbretėria dardhane e Hillit, Bardhillit, Agronit, Theutes e Gencit edhe deri tek shqiptarėt e sotėm tė Kosovės – janė hallka tė kėputura historike tė cilat I pėrkasin njė tėrėsie gjeo-historike e historiografike illire-pellgazgjike.

    Herodoti, shkroi mjaftė pėr jetėn e dardhanėve nė Ballkan edhe tej e kėndej Egjeut, por, edhepse ai ishte analizuesi I Homerit nė veprėn e parė europiane “Hilliadha e Odhisea” edhepse aqė shumė shkroi pėr heronjtė dardhanė tė Hilliadhės (Iliada) – shkrimet pėr dardhanėt u deformuan nga politizimet e shumėta tė pushteteve gjatė periudhave historike mbi trojet trojane dardhane edhe vet nga authorėt antik, si historianė anti-illirian tė korruptuar oborresh mbretėrore tė mėvonshme greko-bizantine e romake.

    Sipas shumė rezultateve arkeologjike “tė cilat nė Egjee dhe nė Azi tė Vogėl, supozojnė praninė e njė elementi para-indoeuropian dhe paragrek, duke pėrcaktuar me njė lashtėsi tė hershme nė Mijėvjeēarin e III-tė p.e.r.” Tė dhėnat historiografike edhepse me disa ndryshime pėr shkaqe tė politizimeve kohore, pėrsėri janė hallka hartografike tė shkėputura, tė cilat mund tė lidhen, por me njė mjeshtėri tė forte, duke I gjetur tė shtrėmbėruara tek disa authorė antik dhe mė reale tek disa linguistė e historian tė kohės sė re.

    R. Malteni thekson “lėvizjet dardhane, I provojnė edhe ngjashmėritė e emrave Trojan me ata illir. Ky fakt nuk dėshmon vetėm lėvizjet prej Azisė pėr nė Europė, por edhe anasjelltas. Shtegėtimet nga Azia nė Europė, do tė spjegonin me njė anė bredhjet e Eneut dhe tė heronjve tjerė Trojan, siē janė: Paridi, Hektori, Priami, Anhisi, Asaraku etj. tė cilėt kishin prejardhje ballkanike dhe dardhane”, si heronj tė Hilliadhės homerike.

    Emri – Dardania qė ka origjinė linguistike nga botanomi – dardhė, dardha – dhe qė duhet tė thohet drejtė shqip – Dardhania - ėshtė dirigjuar nga sllavistika, qė nuk ua qet goja disonin dh, nė mungesė tė kėtij dytingullorit – dh – ėshtė njė deformim fonetik edhe vet nė Shqipen e sotme, poashtu edhe nė Linguistikėn Shqiptare, nė Albanistikė – kurse nė Shqipen e Vjetėr, si botanom, ėshtė ruajtur edhe si antroponom, zoonom dhe toponom – Dardhan, Dardhanė, Dardhana – Dardhania.

    Toponomi – Dardhania – shtrihet nė rrafshin gjeo-historik dhe historiko-linguistik aqė tė madh euro-aziatik, saqė vetėm duke pėrkujtuar realtetin kohor njė histori illire tė humbur nė toponomet – Dradhania e Trojės (Dardania e Troades, nė jug tė Hellespontit), qė edhe sipas Apollodorit “dihet se nė territorin e Trojes (Troades) shtrihej njė krahinė me emrin Dardhania”, duke vazhduar Straboni “Dardhania, quhej sipas emrit tė qytetit dardhan, qė shtrihej afėr Hillionit e Abidhosit”. Poashtu toponomi i sotėm - Dardhanellet lidhet direkt me emrin dardhan Gryka e Dardhanelleve (Gryka e Dardaneleve), e deri nė veri tė Ballkanit, me shtrimje nė onomastikėn ballkanike, deri mbi trevat e Delmatisė e tė Dakisė, respektivisht, edhe deri tek kulti i kulturės mythologjike – Dardhanusi i Biri i Zeusit (Dadhanusi Biri i Zojsit) – Tė gjitha kėto tė dhėna onomasiologjike antike, na japin njė pasqyrė reale, por nė hallka tė kėputura historike, tė cilat dikur ishin tė lidhura nė njė zinxhir gjeo-linguistik epokal.

    Dardhanėt – fisi illirian nga mbretėria e Hillit tė Hillionit, si trojan nga Hillioni (Hilli Jonė – Hilli joni) formuar si mbretėri nė vete, kishin bėrė lėvizje nė dy drejtime: nė Ballkan dhe nė Apenine. Historikisht pėr lėvizjėn dardhane nė Veri e nė Jug , flasin me fakte historiografike sjegimet e toponomeve tė ngjajshme nė Azi tė Vogėl, nė Illiri dhe nė Apenine, nė Pelloponez e nė Sicilii.
    Straboni shkruan se nė Dardhani janė dy fise dardhane: galabrėt e thunakėt analogjia e tė cilėve gjindet nė Jugun e Italisė – galabrėt (Galabria – galanėt, tė zeshktit, zeshkanėt, sipas fjalės shqipe galė, gala, Galani, galanėt, galabrėt – galabrezėt (kalabrezėt e Kalabrisė), ku sipas tyre sot quhet edhe vet krahina – Kalabria, kalabrezėt e Italisė sė sotme. Me lėvizjen e galabrėve kah Veriu Apenin u formua edhe etnonomi - Galia, galėt – Frankėt – Franca e sotme.
    “Galabrėt dhe Daunėt nė Apulli, qė nuk ėshtė vėshtirė tė spjegohet kjo analogji, jo e rastėsishme, kur dihet se territoret e Kalabrisė ishin tė banuara nga fiset illire: mesapėt e japygėt qė ishin vendosur atje nga Ballkani. Nė kėtė dyndje egjeane tė elementit kulturor nė siujdhesėn Apenine – sigurisht kjo ėshtė pjesa e elementit etnokulturor tė dardhanėve. Historiani Plini Plak shkruan pėr fisin dardhan, tė cilin e ka shkatėrruar Diomedi nė Apenine.

    Fjala mesap ėshtė krejtėsisht fjalė shqipe-illire, e cila ka spjegimin si dyshim i njeriut dhe shprehet pėrmes ndafoljes ndoshta, (Ndashta, ndashti) mesapė, mesapit = me dukėt, ndoshta mund tė jetė... kur njeriu ėshtė dyshues nė diēka, e qė nuk ėshtė i sigurtė nė veprimet qė e rrethojnė gjatė ekzistencės sė tij – mesapė – mesapit (po, jo), mesapėt – Mesapia.
    Lidhja gjenetike e mesapėve dhe e japygėve me illirėt ballkanik – spjegohet me emrat illirė, nė mbishkrimet e epitafet – issase e filalet e tyre: emri Drossus nė mbishkrimet – issa e Tragurioni (gur troje) ėshtė edhe nė mbishkrimet mesape nė trajtė – drossihi , Blatios (Isa) – emri i njė princi ushtarak nga Apullia. Nė mbishkrimet mesape u dėshmua emri Blatves – Blaves (Bllatva), emri Sallas tek Issa e Tragurioni, si edhe tek katundi Lumbarda.

    Emri Lumbarda, qė nė shqipen spjegohet – Lumbardha, lumi i bardhė, spjegon edhe vet ethymologjinė e emrit – Lombardia, krahina e Lombardisė, me kuptimin – Lumbardhia, nga dy fjalėt: lum + bardh, Lumi i Bardhė, qė shtrihet nė luginėn e lumit Po nė Italinė veriore – Lombardia.

    Nė Korēulla qė tek mesapėt njihet – Salaihi, Salahiai, Sallonas, Sallontum etj, Tremeri, thekson: “njė pjesė e kėtyre fiseve dardhane ėshtė ndarė edhe ka kaluar nė Azi tė Vogėl tek Frigėt”. Dyndjet e dorikėve si dyndje egjeane (dorikėt – dor ik, ik dorė, largohu me spjegim shqip) sipas disa historianėve, kėtė lėvizje dardhane e lidhin me dorikėt qė u bėnė nė fund tė shek. XIII p.e.r. dhe nė fillim tė shek. XII p.e.r. sipas Dabinoviqit. Kurse sipas B. Ēoviqit dhe A. Benacit, (AR IV-V – JAZU 329) “lėvizjet dadhane i janė shėmangur pjesės qendrore tė Illirisė (Shqipėrisė Veriore, Malit tė Zi, Dalmatisė(Delmatia) jugore e qendrore, Hercegovinės, Bosnjės Jugore, Rrafshit tė Dukagjinit e Sanxhakut, atėherė do tė thotė se, drejtimi i kėtyre lėvizjeve dardhane, u bė nėpėr pjesėt lindore tė Ballkanit”. Nė kundėrshtim me kėtė mendim, M.V.Grashanini, thotė se: “lėvizjet e dardhanėve, si lėvizje egjeo-dorike kanė shkuar kah pjesa Perėndimore e Dardhanisė, ose nė territorin e sotėm tė Kosovės” duke mos e pėrmendė pjesėn tjetėr jasht Kosove, nė gjithė Sėrbinė, Malin e Zi, Bosnjen Lindore, Maqedoninė Veriore, vetėm pėr shkaqe politizimi tė territoreve tė pushtuara shqiptare-dardhane, anipse deridikund thejnė theorinė e Dabinoviqit, pėrsėri shihen lojėrat politike nė vend tė fakteve historike.

    Nė dyndjet e mėdha egjeane nė pjesėn e saj tė drejtuar kah Jugu, rol vendimtar kishte Ballkani Perėndimor dhe treva e sotme e Kosovės. Nxirren konkludime tė shumėta jo vetėm nė forma hipothetike, se njė pjesė e madhe e formave tipike tė punimeve nga guri e qeramika, qė janė karakteristike mė vonė pėr paijonėt sėbashku me trajtat e caktuara metalike si forma tė nxierrjės sė fakteve nga punimet me dorė manifakturale – kjo formė ka depėrtuar nėpėr Kosovėn e sotme kah Jugu, por sipas Grashaninit: “duke e lėnė me siguri anash rrugėn e Moravės” qė ishte Marga dardhane, lumi mė jetėdhėnės i dardhanėve pėr ekzistencėn e tyre deri nė shek. XVIII, kur pas spastrimeve etnike mbi dardhanėt, u bė vendosja barbare e sllavėve nė Dardhani. Mu pėr kėtė shkak edhe heziton Grashanini ta vėjė “rrugėn e Moravės” nė kontekstin dardhan.
    Nga ky spjegim faktesh perifrastike duket edhe mendimi hipothetik, qė kėto hipotheza i forcon materiali arkeologjik i periudhės kalimtare nga bronzi, nė periudhėn e hekurit, qė vie nga Kosova – nga territori qendror i Dardhanisė.

    G. Novaku thekson: “...dadhanėt ishin popull nė vete, qė kishin qendruar (me tė njejtin emėrtim etnonomi e toponomi) deri nė kohėn e Justinianit I (527-565 e.r.) kur nė atdheun e tyre – vet Justiniani ishte edhe i lindur aty, themelon qytetin – Justiniana Prima” duke i lidhur dardhanėt e Trojes (Troadės) me dardhanėt ballkanik, pasi edhe kanė tė njejtėn etnogjenezė trashigmie tė rodit tė tyre apologjetik ndaj lėvizjeve tė madha nė tė tri drejtimet e tyre veriore, lindore e perėndiore tė Ballanit dhe nė Apenine.

    Hapėsira linguistike dardhane shtrihej nė gjithė territorin ballkanik, si hapsirė linguistike illire. Madje edhe nga kjo hapėsirė elementi gjuhėsor illirian, shtrihet nė kėtė territor tė gjėrė gjeo-linguistik, siē provon B. Hronzy, duke i dėshifruar tabelat e argjillit nga Knosusi. Kėtė konstatim tė Hronzy-t “...e provon edhe prania e toponomisė identike nė territorin anatolo-ballkano-egjean. Ky substrat paragrek ėshtė i karakterit para-indoeuropian, e tregon edhe fakti se koha e formimit dhe e diferencimit illirian, i cili ėshtė vendosur nė gjithė Ballkanin, bie shumė para vitit 3.000 p.e.r. kėtu edhe jetojnė illirėt me fatin e tyre historik”.

    Gjithė territori dardhan i pėrket zonės illire etnogjenetikisht, pėr nga karakteri linguistik dhe formula onomastike trepjesėshe tė cilėn Duje-Randiqi-Mioēeviqi, e konstatojnė nė Dalmaci ėshtė dėshmuar edhe me materialin epigrafik tė Dardhanisė (Studime Onomastike illire). Ndėr tjera kjo lidhje e pėrgjithshme, jovetėm jugore illire, por edhe me vet materialin linguistik tė Dalmacisė sė mesme nė territorin dardhan, shihet edhe nė analogjinė e spjegimit tė antroponomisė, tė atyre mbretėrve dardhan sikurse janė: Longarusi, Batoa dhe Monuniusi (Monuni) e Etuta*) pėrfundon studimi. F. Papazoglu, nė veprėn Onomastika dardhane ZFF VIII – 1, thotė: “i gjithė materiali i gjetur onomastik nė territorin dardhan, mund tė ndahet nė dy grupe emrash: 1. grupi lindor nė tė cilin ekziston elementi onomastik thrrakas dhe i cili pėrfshinė pjesėn lindore – territorin ndėrmjet Skupit (Shkupit),Kumanovės e Naisses (Nishit) dhe 2. grupi perėndimor, nė tė cilin pėrfshihet territori i Kosovės dhe ēka ėshtė mė karakteristike – nė Kosovė ėshtė dėshmuar onomastika e pastėr dardhane, e rrjedhimisht ajo illire, ku nuk mund tė mohohet pėratėsia illire e etnonomit dardhan qė jeton nė tokėn e vet.
    Dardhanėt jetojnė nė tokėn e tyre. Edhe emrat specifik , analogjia e tė cilėve nuk mund tė provohet as tė dėshmohet jasht territorit tė Dardhanisė, tregojnė pėr praninė e elementit paraillir (pellgazgjik)- i cili ėshtė faktori mė mė rėndėsi nė ndikimin dhe nė formimin etnik, e sidomos nė formimi e Onomastikonit dardhan. Ky element kohėve tė fundit po identifikohet si substrat pellgazo-anatolian, idiomat e tė cilit, sipas Karl Oshtirit, janė ruajtura nė tė folmen e gjuhės paraballkanike – nė Illirishten e stėrlashtė.

    Dardhania duhet tė konsiderohet si zonė onomastike e veēantė. Fakti se emrat illirian gjinden nė gjithė territorin e Dardhanisė dhe se numri i tyre ėshtė shumė i madh edhe tė dėshmuar vetėm nė Dardhani, tregon se Onomastika illire nė Dardhani, ka qenė gjithmonė autoktone dhe jo e marrun nga jashtė” pėrfundon me tė drejtė historike – Fanulla Papazoglu.

    Logografi Hekateu nga Mileti, shek VI p.e.r. ekzakt shkruan kėshtu: “Kėtė po e shkruaj siē mendoj se ėshtė e vėrteta. Se ēka e tregojnė grekėt, e shumėta e tyre ėshtė qesharake. Madje – edhe atėherė kur grekėt flasin pėr illirėt, pėr fiset e tyre e sidomos pėrmarrėdhėniet e tyre me botėn, - gjithmonė flitet nė kontekstin e politikės maqedone, apo romake...” Ky mendim real i Hekateut ėshtė vetėm njė nga shumė dėshmi tė gjalla pėr falsifikatorėt grek, sesa e kanė injoruar gjuhėn e kulturėn dhe shkencėn illire duke e pėrvehtėsuar tejmase dhe njėkohėsisht, kėtu shihet haptazi droja greke nga ringjallja illire!

    Tėvona, Hekateu nuk ngurron tė shkruaj edhe kėshtu: “Hekateios Milesios hode mynthetai tade grafo, hos moi dokei alethea eimai gar Hellenon logoi poloi to kai geloioi, hosemoi fainontai eisin”.


    Kur Apiani i Aleksandrisė jep spjegimin e tij gjenealogjik mbi fiset illire: “Kai tode moi malista, polla mytheunton hetera pollon, areskei. Illyro de paidas Enhellea, kai Autarie, kai Dardanon, - kai Miadon, kai Thaullanta, kai Perraibon genesthai kai thugateras, Parthokai Daortho kai Dassaro, kai heteras. Hothen eisi Taulantioi te kai Peraiboi kai Enhellees, kai Autarieis kai Parthenoi, - kai Dassaretioi kai Darssoi”. (Apiani: Illyria IV).


    Interesante ėshtė paraqitja e fiseve illire nė gjuhėt i.e. greke, sllave e romane. Krejt ashtu sikurse e kanė marrė tjerėt kuptimin e etnonomeve tė fiseve illire edhe ashtu ka mbetė edhe jasht kontekstit tė gjuhėve tė tyre, nė disa variante gjoja gjenerale globalisht nė pikėpamje linguistike. Si pikėpamje fonetike e morfologjike – fjalėn – emėr illire, me pamundėsi theksimi nė disa gjuhė tė tyre edhe pėr shkak politizimesh edhe me vet shkencėn linguistike derisot, iu kanė imponuar popullit, me pamundėsi theksimi tė tingujve dhėmbėzorė (th, dh), disa grykore qiellzore (kh*, g-j, gh, gl, kl, kh, hr) sidomos kur ka mungesa tė theksimit tė grupeve (nd, ng, o-shkurtzėshe) janė probleme tė hapura pėr diskutim.

    LATRONĖT E DARDHANISĖ. – njihen nė histori si kryengritėsit dardhan kundėr pushtimeve tė huaja e robėrisė, nga fuqitė e tė dy anėve tė udhės diellore – deri tek njohja historike e dardhanėve tė sotėm tė fundshekullit XX-tė kundėr masakrave masive e pastrimeve etnike sllavo-ruse mbi territorin e ngushtė dardhan tė Kosovės. Nė burimet antike tė shkruara, dardhanėt njihen si fis i fortė i pėrmendur, luftėtar tė fortė e tė qendrueshėm nė ēfarėdo ekstazash tmerri luftėrash eventuale - qė pėrballuan tė gjitha rreziqet shkullore e mijėvjeēare prej tė huajve. Njihen mbretėritė dardhane nga Bardhilli, Agroni, Theuta e Genci. Kėshtu nga shek.III p.e.r. dardhanėt kishin njė shtet tė fortė e tė fuqishėm politik, ushtarak e administratinv nė Ballkanin illirik. Krijuan mbretėrinė me dinastinė e Llongarit dhe si fuqi e madhe politike ballkanike. Nė atė kohė tė Illirisė sė vonė pas shumė mbretėrive para epokės sė re, njė nga qytetet me rėndėsi e qendėr e madhe tregėtare xehtare e Dardhanisė ishte Damastioni, i cili ka krijuar edhe monedha te veta origjinale tė mbretėrisė dardhane, si dhe qytetet tjera kryesore: Skupi, Municipi, Upiana, Justiniana Prima, Naissa, Ulkinioni, Skardi, Skodra.

    Skupi-Skardi-Skodra pėrbėjnė tretoponomshin linguistik qė tregon njė tėrėsi territoriale kompakte dardhane, njėsi e pandashme antroponomike, toponomike dhe si onomasiologji unikate e njė populli ashtu sikur edhe ėshtė populli i sotėm shqiptar. Shihet gjeneza e njejtė e kėtyre tre toponomeve nė fjalė, linguistikisht si gjenezė e pėrbashkėt e kėtyre tre emėrtimeve si emra gjeografik, tė cilat pėrbėhen nga rrėnja e njejtė e fjalės me dytingullorin – SK (SC) sku – ska – sko si njė tėrėsi gjeo-historike dhe gjeo-politike, e cila nuk mund tė ndahet arbitrarisht, ashtu sikundėr nuk mund tė mbetet e ndarė gjeo-politikisht pėr shkaqe politizimesh ballkanike.
    Shkupi ishte kryeqyteti i dytė i Dardhanisė pas rrudhjes gjeo-politike nga invazionet sllavo-bizantine e romake, deri me rrudhjen gjeo-politike tė fundit deri tek Shkodra e Theutės dardhane illire, buzė Adriatikut (Hadriatikut illirian) si qendresa jo e fundit e genit illirian dhe Gencit si mbreti i fundit i Dardhanisė (168 p.e.r) kur ra nėn pushtimin romak.

    Tė gjitha fiset illire: dardhanėt, makedhonėt, epirotėt, ardianėt, skordistėt, delmatėt, liburnėt, dakėt, paijonėt, e deri tek fiset e hershme Thaullantėt dhe Henhellejtė (Enkellejtė), me formimin e mbretėrive tė tyre tė veēanta, disa herė historikisht u rrėnuan nga luftėrat ndėrmjet tyre e deri tek luftėrat me pushtuesit e invazionet e huaja – u rrėnuan dhe u ribashkuan disa herė nė histori – popullėzuan Ballkanin dhe Europėn e mė gjėrė, duke krijuar gjuhė e kultura europiane e botėrore.

    Onomasiologjia europiane fillon me illirėt, e nuk mund tė spjegohet as vet emėrtimi i saj si shkencė linguistike, pa rrėnjet e Shqipes sė Vjetėr, sepse tė gjitha gjuhėt i.e. e kanė si burim tė pėrbashkėt Illirishten e Lashtė e cila sot ėshtė gjuhė e gjallė, me bijėn e saj tė drejtpėrdrejtė – Shqipen ballkanike.

    Illiriani ju falenderoj pėr punėn qė keni bėrė dhe ju uroj shumė suksese nė tė ardhmen.
    Pėrshėndetje dhe
    Rrofshin Shqiptarėt (Arbėreshėt, Ilirėt) e Bashkuar dhe
    Shqipėria (Arbėria, Iliria) e Bashkuar
    Leje mos m'trano, pashe zotin!!!!

    Rrofte Shqiperia Etnike

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e Shėn Albani
    Anėtarėsuar
    27-07-2002
    Postime
    899
    Iliriani nuk e ka shkruar kete shkrim!

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Shėn Albani
    Anėtarėsuar
    27-07-2002
    Postime
    899
    Lexoni kete cmenduri :

    Kosa ėshtė pėrdorė edhe si mjet lufte....
    Rrėnja e fjalės – k o s – ka kuptimin e lėvizjes harkore, lėvizjes sė trupave nė natyrė e deri tek lėvizja e trupave qiellorė, qė formoi emrin – kosmos. Kjo rrėnjė k o s – formoi kompozitat i.e. koseria, kosmetik-ė, kosmik, kosmodrom, kosmografi-a, kosmonaut-I, kosmopolit, kosmopolit-izėm, kosmovizion, etj.


    Myrta mendon se emri i Kosoves vjen nga " Kosa", nuk di se a e din ky njeri origjinen e "KOSES"!.
    Nga Kosa sipas tij nuk vjen vetem emri i Kosoves, por edhe kosmetika, kosmosi e
    shume emra tjere qe i ka numruar. Une nuk po i numroj sepse nuk dua te humbe kohe, per shkrime te tilla !!!

    Pse ben ky gabime te tilla ?
    Ky ben gabime te tilla se nuk njeh asnje gjuhe te huaj.Shenimet e rastesishme latine jane citime te huaja.

    Shkrimi i Konushevcit eshte botuar para nje publiku kompetent per etimologji te fajleve. Shkrimet e Myrtes jane perralla interneti dhe askush nuk i ka pranuar per botim.

    Pse jane ato perralla ?

    Ja vetem dy shembuj, sepse shkrimi nuk meriton perkushtim me te gjate se eshte demagogji infantile!

    Kosmetike: < kosmetikos< qe i perket zbukurimit, nga kosmein: zbukuroj.
    Nderkaq ai e nxjerr fjalne kosmetike nga kosa . Cfare ka te beje kosa me zbukurimin ???? E cfare ka te beje zbukurimi me kosmetiken. Ketu nuk duhet shume mend, por pak konsultime dhe mendje analitike!!!!

    Po emri kosmos ? Emrin kosmos Myrta e nxjerr nga kosa, sepse atij i tingellon si kosė, kjo analogji fonetike do t“i mjaftonte nje femije, por jo nje shkencetari. Po cka domethene fjala KOSMOS. Kosmos ne greqishte dmth. Rregull, gjithesi!!! Mirepo Myrta mendon se vjen nga kosa e kositja!!!


    Do t“ishte mire sikur Myrta te mirrte guxim personalisht dhe te deklarohej per keto shkrime e jo te nderseje femijet ketu!
    Po them femijet se Iliriani tha se eshet djale i tij pasi nuk dinte se cka eshte toponimi, sinonimi dhe pasiqe homonomin e konsideroi fjale latine dhe me kuptimin "NJERI"!!!!

    Une nuk do te replikoje me ne keto naivitetite se paku derisa te mos vije autori i ketyre shkrimeve. Kur ai te tregoje gaditshmeri per bisdede me nivel, atehere mund te bisedohet dhe te nxirren perrallat ne shesh. Ka plot gabime tjera ne ate shkrim, gabime ne perdorimin e nocioneve lingustike qe nuk do t“i bente as nje gjimnazist. Pra nuk do te replikoje ne shkrimet e myrtave, por do te sjelle shkrime nga lingusit shqiptar qe kane dije dhe merite ne gjurmimet albanologjike!

    Mos pritni se ai i argmuenton ato fjale ( kosmetiken dhe kosmosin ), jo, ai per kete nuk ka fuqi inelektuale, por do te ofendoje si herave tjera, per kete ka ky shume tituj dhe dituri!!!!
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Shėn Albani : 31-03-2003 mė 14:24

  7. #7
    Perjashtuar Maska e illiriani
    Anėtarėsuar
    06-05-2002
    Postime
    655
    dodoni

    nderime!

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e Pelasgian
    Anėtarėsuar
    16-06-2002
    Vendndodhja
    Londer
    Mosha
    54
    Postime
    391

    Etnonomi Dardania

    Illiriani,

    Se pari te pershendese dhe te uroj qe ke filluar nje metode tjeter ne lidhje me provokuesit e tipit te Shen Albanit. Kjo metode injoruese si duket eshte me e mira, dhe e cila nuk qone ne ngaterrime te panevojshme.

    Nese Shen Albani mendon se ka aftesi te jashtzakonshme le te mirret me zhvillimin e gjuhes, e jo me poshtersimin e qfaredo tentative per zhvillim, ndryshim, perparim te gjuhes.

    Shkrimet e babait tend i kam lexuar dhe me pelqejne pamase. Arsyeja eshte se ato shkrime nuk jane te rregullta, jane shkrime qe nuk mund te gjenden neper librarit e Kosoves, apo Shqiperise. Sikur te kishte shkrime te tilla me siguri une do ti gjeja derime tash.

    E kuptoj shume mire kur nje njeri diku ne anen tjeter te botes e fyen babain tend, dhe punen e tij shumevjeqare e hedde ne mbeturina, por mos u shqeteso se puna e babait tend nje dite do te dale ne sheshe, e te kuptohet nga secili njeri i rendomte.

    Interesi im eshte ne histori. Jam duke u koncentruar ne kohet me te lashta (Pellazge), dhe po mundohem te gjeje sa me shume materiale. Vetem ata qe i kuptojne elemtaret e kesaj kohe mund te kuptojne shkrimet e Nezir Myrtes. Ngjarjet historike dhe ndryshimet gjuhesore jane zhvilluar krahas njera tjetres gjate historise.

    Thjeshte, pa ndihmen e studjuesve te tipit te Nezir Myrtes, kurr ne nuk do ta kuptojme per prejardhjen e popullit Shqiptar, dhe natyrishte historia mbetet e cunguar.

    Te lutem beri te fala babait tend ne emer timin.

  9. #9
    Perjashtuar Maska e illiriani
    Anėtarėsuar
    06-05-2002
    Postime
    655
    Nderime Pelasgian!

    Shtyllet e mbajtjes se nderit e krenarise kombetare, nga cdo fushe diturie ekzistojne, e njera ngo ato jeni edhe Ju, me sa kam pare ne shkrimet e Juaja. Nuk eshte ndonje befasi, pse ka edhe shkaterrues te atyre shtyllave, qe paraqiten nen masken 'shen', e brenda kane shpirtin e djalllit, qe nje dite do te ia merr koken vet shkaterruesit!

    Ne po perpiqemi, te hedhim drite diturie ne mendjen e re shqiptare, e duke e korrigjuar te vjetren tone, duke e plotesuar
    zbrastiren tone historike, ku edhe lexuesi me i thjeshte mund te mesoje dicka te re. Per dikend interneti eshte vetemnje loje fjalesh per disa ''shen-a'' ne forme te djajve, por per shqiptaret e vertete dhe te sinqerte - interneti eshte nje Fuqi e pakompenzueshme, qe nuk mund te vleresohet sa e v;lershme eshte ne te vertete, ku sa hapembyll syte, kontakton me nje bote...! Te pasinqertit, hipokritet, djajte, trungujt pa krena, llafazanet e hajvanet...ekzistojne e gjoja veprojne dicka - e te gjithe energjite e tyre shihen ne dem te kombit e ceshtjes sone!

    Megjithate, duke e vleresuar drejte nje veprim dinjitoz kulturpor e shkencor dhe kombetar - perfiton jovetem shqiptari - por edhe historia e botes, qe derisot eshte shkruar me prralla degjenerike dhe eshte thjeshte nje histori e politizuar, qe sa nderrohen regjimet - bijne si dushku ne vjeshte kohe pertoke...e jovetem kaq, por edhe infektojne brezat e ardhshem me politizimet e bartura nga shen-djajte!

    Ai qe ben nje veper te mire, e sjelle ceshtjen deri ku mundet, e tjeret duhet ta vazhdojne udhes historike shqiptare e me gjere... E shohim haptazi, se edhe ketu jane te infektuar politikisht nga rrenjet e kalbura me te hershme politike dhe pergjegjesine e bartin vet ata personat qe e kane mbi shpinde e mendje... do te mbesin kryevarun pertoke udhes se re historike shqiptare!

    Po shihet: kush ben drite, e kush ende ben terr! Po edhe ai qe ben terr, vetemsa ndez nje qiri ne diell - a ndricon qiriu neper diell? Ata qe hedhen drite ne terr, si Kristoforidhi i madh, qe shkroi me dekada Fjalorin e tij pre 50.000 fjalesh dhe kur pa se po vdiste pa e botuar, ia dergoi Majerit, pas nje semundje qe po i kercnohej dhe Majeri u be dr.shkence - e Kristoforidhi i Madh vdiq
    si nje shqiptar - apo si nje gezhoje e nje fare te bimes se cmueshme, qe vet shkaterrohet e Bima e Re del mbi toke e rritet!
    Megjithate, ne kemi dertyra te medha, edhe t'i nxierrim ne drite dietaret tane qe mbeten si nen pluhur kohe, pa guxuar as pa dijte te hujme ne thelbin e vepres se tyre dhe aty ku e lane thesin e thesarit - ta cojme metutje deri ne nje realizim historik!

    Lexuesi yne ende nuk din, amanetin e dietareve tane qe vdiqen rrugeve te botes pa pare drite jeye me syte e tyre!

    Porosia jote perciellet ne vendin e duhur!
    Edhe njehere - nderime, Pelasgiani!

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e Shėn Albani
    Anėtarėsuar
    27-07-2002
    Postime
    899
    Une e pata hapur kete teme per shkrime serioze dhe jo per spekulime. Pata menduar se sjellin njerzit edhe shkrime tjera, te studjuesve shqiptare.
    Nuk ka pasur nevoje te sillen e risillen shkrimet e njohura qe bejne potere ne internet, por qe askund nuk botohen. Historia dhe gjuhesia shqiptare ngritet dhe rritet neper insitute albanologjike, neper akademi dhe nga studjues profesional dhe serioz. Nga ata qe dijne gjuhe te huaja dhe nga ata qe njohin gjuhe te vjetra!!! Nga ata qe jane autoritet i gjuhesise shqiptare, e jo nga ata qe kosen, kosmosin, kosmetiken dhe Kosoven i nxjerrin me origjine te perbashket, sepse ashtu ua kap veshi....

    Albanologet shqiptare keto shkrime as nuk i lexojne e as nuk i marrin parasysh, rruga e vetme ka mbetur forumi, edhe ate te perplasen edhe aty ku nuk e kane vendin.

    Propaganda eshte dicka tjeter, shkenca dicka tjeter. Ky eshte i pari qe i ka nxjerre serbet autokton ne Ballkan dhe i pari qe perpiqet te deshmoje lidhje gjaku ne mes serbeve dhe shqiptareve.

    une nuk jan kuder ketyre perrallave, e as per to nuk jam, por qellimi i kesaj teme ishte te mirret me studime nga njerez qe dijne , e jo per shkarravina te tipit se kosmetika e kosmos vjen nga kosa, e shkiet e shqiptaret jane me origjine te perbashket...

    Sqarim,
    pra po ripersierise se e drejte e juaja eshte te besoni se Myrtes i duhet permendorja para Istitutit Albanologjik, e drejte e imja eshte ta besoje te verteten se ne ate Institut kete njeri nuk e njeh askush!!!
    Pra, shkruani aty ku mendoni se ju lexojne, por ju lutem te mos hudhni perralla te tilla ketu, se qellimi eshte shkencor, e jo propagandistike...


    Pellasg , kete ke mundur ta kursesh:

    "Thjeshte, pa ndihmen e studjuesve te tipit te Nezir Myrtes, kurr ne nuk do ta kuptojme per prejardhjen e popullit Shqiptar, dhe natyrishte historia mbetet e cunguar. "

    Historia e kombit shqiptar nuk din per ekzistencen e Myrtes. Keq apo jo ?

    I pushtuar nga zjarmia ky mendon se po i ben jo shqiptareve mire, por edhe Planetes!

    Citat:

    Megjithate, duke e vleresuar drejte nje veprim dinjitoz kulturpor e shkencor dhe kombetar -: perfiton jovetem shqiptari - por edhe historia e botes, qe derisot eshte shkruar me prralla degjenerike

    Dhe tani Nezir Myrta korrigjon historine dhe gjuhesine boterore!!!!

    Ky beson se eshte duke ndryshuar historine e botes! e si mund te bisedohet me nje njeri ne gjendje te tille!!!

    Tani nuk kuptova, ishte Myrta personalisht apo i biri!!!

    Duhet te jemi serioz, se shkenca nuk behet me tendence, por me dituri! E Myrta do te bente mire sikur te kthehej prej Amerike, ku ka shkuar jo me deshire dhe si patriot qe eshte t“i dergoje shkrimet e veta ne Isntitutin Albanologjik ne Prishtine! Dhe le ta provoje fuqine e vet. Forumi nuk eshte vend i pershtatshem per studime lingustike sepse i drejtohet nje mase qe nuk ka parapergaditje te te tille, dnoshta pikerishte per kete arsye ai parapelqen kete vend....
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Shėn Albani : 01-04-2003 mė 16:51

  11. #11
    i/e regjistruar Maska e Pelasgian
    Anėtarėsuar
    16-06-2002
    Vendndodhja
    Londer
    Mosha
    54
    Postime
    391

    Onomastike,

    Shen Alban,

    Qdo ndryshim, zhvillim, perparim ne fillim eshte e pazakonshme, e panjohur, prandaj e pabesueshme. Mu kjo me pelqene tek shkrimet e Nezir Myrtes. Se sa jane te sakta nuk mund te them sepse nuk jam gjuhetar.

    "Historia e kombit shqiptar nuk din per ekzistencen e Myrtes. Keq apo jo ?"

    Kjo nuk eshte me rendesi per tash. Ajo qe eshte me rendesi eshte te shkohet perpara. Sipas mendimit tim eshte shume heret qe te kuptohen shkrimet e Nezir Myrtes, ndoshta pas disa dekadave. Kur shkrimet e tij te kuptohen vetem atehere Nezir Myrta do ta ze vendin e tij ne histori.

    Nuk di se a ke mund te veresh nje fenomen. Ata shkencetar te vertete nuk kane kohe per fame, prandaj edhe nuk jane te famshem. Shembull konkrete eshte Dr Skender Rizaj, siq thua ti "Deri me tani ishte i pafamshem, nga doli ai". Ai kurr nuk kishte kohe per fame, sepse e di qe ka shume pune per te bere per ta ndriquar qeshtjen Shqiptare.

    "Dhe tani Nezir Myrta korrigjon historine dhe gjuhesine boterore!!!!"

    Te lutem Shen Alban lexo vetem pak per Pellazget ne internet, nuk ka nevoj per nje studim te thelle qe te kuptohen genjeshtrat e Grekeve. Shfrytezoje kete aftesine tende te jashtzakonshme kunder atyre qe e meritojne.

    Nese e bene kete do te fillosh ti kuptosh shume gjera, por me e rendesishmja eshte do te fillosh te mburresh me te kaluaren tone.

    Meritat me te medha te Nezir Myrtes jane sepse ka frymezuar shume te ri, njeri nga ta jam une. Permese meje do te frymezohen me mijera tjere, sepse une kam mjetin per tu fole ne te njejten kohe miliona Shqiptareve. Qeshtja Shqiptare nuk mund te zgjedhet nga disa Shqiptar. Ajo mund te zgjedhet nga disa mijera Shqiptar.

    Per kete arsye Nezir Myrta do ta ze vendin ne piadestalen me te larte te historise se Shqiptarise. Eshte nderi dhe fati im qe jam frymezuar nga Ai.

  12. #12
    Gezuar Kosoven e Pavarur Maska e dodoni
    Anėtarėsuar
    07-11-2002
    Mosha
    46
    Postime
    3,394
    Shėn Albani, pamvarėsisht divergjencave dhe konflikteve qė mund tė keni pasur ju me illirianin, dhe pamvarėsisht se Nezir Myrta ende ska arritur ta fus emrin e tij aty ku i takon nė njė tė ardhme shumė tė afėrt ai do tė jetė njė nga kryesorėt nga studimet albanologjike pa asnjė dyshim, as atė mė tė voglin, vetėm urojmė qė Nezir Myrta tė mos ndaloj punėn e vet nė kėtė drejtim si dhe shumė suksese nė kėtė drejtim, ashtu siē ėshtė duke pasur deri tani.
    Nga kjo, pėrfitojmė edhe unė e edhe ju Shėn Albani, e edhe gjithė shqiptarėt e edhe gjithė bota me garanci tė plotė, prandaj edhe puna e tij duhet vlerėsuar dhe ēmuar nga tė gjithė.
    Ne duhet tė reagojmė ndaj shkrimeve tė tipit tė atij tė ēmenduri Kapllan Resulit dhe disa antishqiptarėve tjerė qė janė tė bazuara krejtėsisht nė rrena po citoj Dobrica Qosiqin (Qosjen e asimiluar) kryetar i akademisė sė shkencave shkie pėr shumė vite duke thėnė se ne shkitė gėnjeshtrėn e kemi gjak dhe e bėjmė kėtė nė mėnyrė kreative, pra tipat e kėtij janė qė kanė fallsifikuar historinė botėrore dhe kėta duhet nėnvlerėsuar dhe nėnēmuar por jo studiues serioz dhe mbi tė gjitha shqiptar si Myrta, prandaj ai meriton shumė respekt dhe njohje nga tė gjithė ata qė i pėrmenda mė lartė pėr punėn dhe kontributin e tij tė deritanishėm nė gjuhėsinė dhe historinė shqiptare qė nė tė njėjtėn kohė ėshtė gjuhėsi dhe histori botėrore gjė me tė cilėn na bjen qė tė mburremi dhe krenohemi tė gjithė ne shqiptarėt, si dhe ti urojmė Myrtės suksese nė tė ardhmen dhe gjithė studiuesve serioz, shqiptar por edhe botėror si tipi i Myrtės qė kanė punuar nė kėtė drejtim dhe do tė punojnė nė tė ardhmen.

    Pėrshėndetje
    Rrofshin Shqiptarėt (Arbėreshėt, Ilirėt) e Bashkuar dhe
    Shqipėria (Arbėria, Iliria) e Bashkuar
    Leje mos m'trano, pashe zotin!!!!

    Rrofte Shqiperia Etnike

  13. #13
    yells `aziz! light!` Maska e AsgjėSikurDielli
    Anėtarėsuar
    12-09-2002
    Vendndodhja
    the black light
    Postime
    1,787
    Njė gjė do jua them: Lėrini Myrtėn, tė birin e tij apo kėdoqoftė dhe fokusoheni pak nė temė se pėr grindje e thumbime nuk ka vend nė kėtė forum.

    Unė i mbes besnik mendimit tim: Kosova dmth Fusha e Mėllenjave nga turqishtja Kos=Mėllenjė, Ova=Fushė, lėndinė.

    Ky ėshtė mendimi im personal, dhe nuk ngul kėmbė se kam tė drejtė.

    Edhe njėherė ju lus qė fjalorin destruktiv dhe aspak tė kėndshėm ta harroni ne publik. Nė mesazhe private keni mundėsinė tė shkruani ēfarė tė doni.

    Ju falemnderoj qėtash

    ASD

  14. #14
    i/e regjistruar Maska e Shėn Albani
    Anėtarėsuar
    27-07-2002
    Postime
    899
    Dodoni,

    nuk di apo gabon qellimisht apo nuk po i lexon shkrimet. Une nuk kam konflikte me Myrten. Ai ka me mua. Ai ka shkruar dhe une kam gjetur gabime si te Sinonimi, Homonimi, Homonomi etj. Dhe keto gabime nuk i kam imagjinuar une...mirepo si reagoi ai kur lexoi lajthitjet e veta : shau dhe me kerkoi adresen duke thene se do te me vije koha edhe mua.
    Kur vura ne dyshim origjinen e fjaleve ne vend se te argumentoje dhe te replikoje burrerisht, e din cka tha : " Do te ze dhe do t“i fuse dy kembet ne nje cizme."

    Kur nje njeri reagon keshtu ai nuk ka vend as ne shkence e as ne forum. Nese dikush nuk pajtohet me mendimin tim, as nuk bie ndermend te ofendoje apo t“i kercnohem. Ky nuk eshte sjellur vetem me mua keshtu, por edhe me Toron, edhe me Bel ami. Ky i perkdhel dhe i perqafon vetem ata qe besojne " se ky po ndrron histporine boterore"!

    edhe pse me ka ofenduar , me ka share ne cdo pergjigje, une nuk iu kam pergjigjur ashtu si ai e meritonte, nuk e kam bere kete sepse kam dashur t“i beje nje terapi edukative, njerzore. Sepse une besoj se njeriu mund te behet edhe kosmonaut, por ndonjehere nuk behet njeri!

    Per te qene i mire per te , une duhet te besoje se KOSA ka dhene fjalen kosmetike, kosmos, Kosove etj. dhe kur une i sjell atij origjinen e rrenjeve te fjaleve greke ( si zbukurimi te kosmetika, apo gjithesi te ksozmos) ai struket dhe behet truē ne nje qoshe. Para se te deshmohet origjina e nje fjale duhet analizuar ate ne shume gjuhe dhe per te pare se te cila ndalet sematika e asaj fjale , morfologjia e fjales dhe ne funde fonetika.

    Krenaria boshe qe ai po krijon eshte e njejte me ate qe Miloshevici krijonte te serbet dhe masa e pa tru i besonte se citim : "Populli serb eshte popull qiellor ". Per te thene se greqishtja e latinishtja ( gati asgje nuk kane te perbashket ) vijne nga shqipja duhet pasur shkrime, dokumente dhe deshmi te medha, ndryshe njeriu behet qesharak. Ky ka arritur te bind dikend, pro ne te njetin cast i ka bindur se albanologet shqiptare jane prosllav e progrek dhe se vetem ai eshte i mire. Ky per ta ngritur veten, nuk ka lene pa share asnje albanolog. E ata albanolog i kane kushtuar jeten shkences shqiptare, ndrsa ky nuk be gje tjeter pos se parafrazon, kritikon ...edhe ate ne dobi te vetes....Ai qe beson se Myrta nej dite behet i madh, ne nje ane tregon dashurine e sinqerte ndaj shkences shqiptare, dhe ne anen tjeter mosnjohjen e ligjeve linguistike...Myrta kurre nuk mund te behet faktor gjuhesor. Asnje shkrim i tij nuk eshte i botueshem, as per nje redaksi normale, ato shkrime prej fjalie ne fjali tregojne se jane shkrime te dalldisura, shkrime te angazhuara, qe kane per qellim nje patriotizem fallso, por jo shkence, madje as pseduoshkence jo!!!

    Keto i thash duke u bazuar ne ate se forumi eshte vend ku shprehet mendimi lire, e jo vend ku ndertohen vetem permendore virtuale! Nese dikush mendon se mirekuptim eshte vetem perkulja e kokes, atehere gabohet, forumi eshte vend ku shprehet mendimi personal...dhe une perpiqem te shprehem sinqerisht, qofte per, qofte kunder...mirepo nuk dua te flase sic i pelqejne dikujt, por si mendoj une. Dhe une di te mendoj ashtu sic shkrova me larte. Ky per mua nuk eshte konflik, por bashkebisedim!

    /Edituar per shkak te nje pjese parelevance/ASD
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Shėn Albani : 03-04-2003 mė 03:49

  15. #15
    Lazaratas Maska e Bel ami
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Vendndodhja
    Lazarat
    Mosha
    43
    Postime
    1,184
    Shen Albani!
    Kur dikush te shan dhe te etiketon epitete qe nuk jane per ty duhet te krenohesh,sepse ai ste ka thene ndonje te vertete.Keshtu qe ste ka gjetur gabime.E po te shikojme aftesite e personit qe ty te quan pro-sllav e mua pro-grek duhet te fleme te qete.

    ASD,arsyetimi juaj eshte me vend.Hipoteza se fjala KOSOVE vjen nga Turqishtja eshte shume here i bindshem sesa nga fjala KOSE (kositese bari).Pikerisht ne fushen e mellenjave ushtrite Ballkanese u munden nga ushtrite Osmane.Kjo fushe e mbetur ne kujtesen e kronikaneve Turq dhe e shkruar ne hartat e Osmaneve ka bere qe ky emer te behet emertues i te gjithe rafshit te Dardanise.Ketu ne perhapjen e ketij toponimi ka ndikur shume pushtimi Osman qe zgjati 500 vjet duke shkatruar cdo gje dhe duke i zene frymen gjithckaje qe flitej dhe emertohej ne gjuhen Shqipe.Si kjo fjale nga Turqishtja kemi dhjetra fjale.
    Shaban Demiraj thote se edhe fjala Ballkan eshte fjale turke dhe do te thote Malesi.
    Te gjitha keto nuk e zbehin aspak vjetersine e Gjuhes Shqipe qe eshte gjuha pasardhese e Ilireve dhe qe eshte folur ne Ballkan qe para 4000 vjetesh.Pra duke pohuar se emri KOSOVE nuk rjedh nga Shqipja ne nuk mohojme qe keto troje jane banuar nga Shqiptaret.Por ne nuk mund te arsyetojme se Shqiptaret jane banues te ketyre trevave se fjala KOSOVE rjedh nga nje fjale e Shqipes /kos-ė/.


    -----
    Perse nuk eshte i bindshem hipoteza se emri Kosove ka ardhur nga fjala Kose.Ja disa pyetje qe duan shpjegime:
    Fillimisht duhet te sqarohet se ne cilat kushte u desh te nderohet emri nga Dardani ne Kos-ovė?
    Sa prodhimtare eshte prapashtesa /ov/ dhe a eshte kjo nje prapashtese fjale formuese apo jo si psh prapashtesa /tar/?
    Nese fjala shqipe Dardani duhet deomos te zhdukej nga hartat prej pushtuesve(dhe qe fatkeqesisht u zhduk),si ka mundesi qe ky emertim u nderua perseri me fjalen Shqipe /kose/?
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Bel ami : 03-04-2003 mė 18:43
    ... E ku thuhene ne karte
    Fjalet e Gjuhes se Zjarrte!

  16. #16
    _____________ Maska e ornament
    Anėtarėsuar
    27-04-2002
    Postime
    872
    Shen Albani, sipas fjalorit freng fjala Cosmétique = KOSMETIKOS (grek) = KOSMOS (grek) = parure = -Ensemble des vźtements, des bijoux, des ornements que porte une personne en grande toilette. -Ensemble de menus objets, de bijoux destinés ą orner un vźtement. -Ensemble de bijoux destinés ą źtre portés ensemble. Parure de diamant.

    Pra jo fare siē e shpjegove ti, sipas te njejtit fjalor fjala greke KOSMOS eshte rrenja e KOSMETIK (parure, paraqitje) dhe e njejta me KOSMOS (univers).

    Sidoqofte ngelet te provohet lidhja me KOS (qumesht) si dhe KOSE (prerese e barit), sa per KOSOVE = Fusha e Mellenjave, s'eshte per tu marre me 100%, ngaqe s'besoj se mellenja ka me shume ne kosove nga tjeter vend.
    Ne nje fjalor turk verifikova nje here per fjalen AT ngaqe Ataturk = Ati i Turqve. Atje gjeta dy fjale pa shume lidhje; AT = Kale si dhe AT = baba. Kjo e dyta mendoj eshte shtuar vone, kur Ataturku u be president.

  17. #17
    i/e regjistruar Maska e Shėn Albani
    Anėtarėsuar
    27-07-2002
    Postime
    899
    Ornament
    shpjegimin qe kam dhene per kosmetike e kosmos, e kam marre nga fjalori etimologjik i gjermanishtes.....

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e Shėn Albani
    Anėtarėsuar
    27-07-2002
    Postime
    899
    Toponimi Kosove nuk mund te jete shqip, sepse po te jete i tille, atehere duhet shpjeguar se pse e ndryshuam ne nga Dardani, ne Kosove!!!

    Ne dokumentet e Vatikanit njihej si Dardani, dhe vendasi nuk i ndryshon emrin vendit te vete, nese nuk i imponohet me dhune prej dikujt.
    Mendimi se vjen prej fjales Kosė, eshte perrall abetaresh, sepse fjala kosė, eshte me origjine sllave. Gabimet po behen duke mos njohur gjuhe...ketu qendron problemi...

  19. #19
    Revolucioni ėshtė afėr Maska e Nuh Musa
    Anėtarėsuar
    02-05-2002
    Vendndodhja
    vjenė, austri
    Mosha
    45
    Postime
    4,467
    mrdt!

    Alban, historikisht dihet qe rajoni jone ka qene vend tranziti dhe nje rajon i ndikuar nga shume kultura. Sllavet jane te ardhet.

    Llogjiko tash, si mundet nje popull ardhacak te na emeroj nje vegel AQ TE LASHT, ndoshta sa vet hekuri???

    Pse nuk te shkon menjda se SLLAVET e kane huazuar nga neve?

    Eshte natyrisht nje ceshtje studimi te thelle, por shume gjera tregojn se este fjale shqipe.

    Flm

    PS: ilirian, une mendoj se per diellin qendron shkronja "R", e jo shkronja "O". O eshte shkronje izoluese, KUFIZON!!!

    Pra, ne fjalen KOS, O do te qendronte per nje PUNE te kufizuar. Gjithashtu edhe te fjala KORR.
    albanish by nature

  20. #20
    i/e regjistruar Maska e Shėn Albani
    Anėtarėsuar
    27-07-2002
    Postime
    899
    Nuhe se
    kosa eshte fjale sllave e kam lexuar nga albanolog qe mirren me kete pune...nuk eshte zbulim i imi...shqipja ka ndikuar me pak te ata sepse ne kemi qene te pushtuar prej tyre, e jo ata prej neve. E din sa fjale perdoren edhe sot qe i kane marre njerzit nga pushtuesi! Medno pak: Izvod, licna karta, guzva eshume te tjera. Kudo ne bote pushtuesi ka lene gjurem ne gjuhe, e jo i pushtuari.....

Faqja 0 prej 3 FillimFillim 12 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Shqipėria etnike dhe Dardania antike
    Nga Davius nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 28-03-2007, 19:36
  2. Emri ynė Dardan dhe krahina jonė Dardani
    Nga dodoni nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 13
    Postimi i Fundit: 16-08-2004, 19:29

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •