Close
Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 35
  1. #1
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime

    Ilmihali ne gjuhen Shqipe ( Themelet e fese Islame)

    ILMIAL ( Themelet e fese Islame)

    HYRJE

    Rabbi jessir. Ve la tuassir. Rabbi temmim bil-hajr. Amin!

    Ē’ĖSHTĖ ISLAMI

    Islami ėshtė feja tė cilėn All-llahu ia shpalli tėrė njerėzimit nėpėrmjet Tė Dėrguarit tė vet, Muhammedit (a.s.). Islam do tė thotė pėrkushtim ndaj All-llahut. Ky pėrkushtim arrihet: duke besuar, duke i zbatuar detyrat fetare dhe duke bėrė sjellje tė mira. Me shqiptimin e Kelimei - Shehadetit shfaqet pėrkatėsia e besimit islam. Kelimei Shehadeti shprehet: “Eshhedu en la ilahe il-lell-llah Ve eshhedu enne Muhammeden Abduhu ve resuluhu” e kjo do tė thotė: “Besoj dhe deklaroj qė vetėm All-llahu ėshtė Zot dhe besoj e deklaroj qė Muhammedi ėshtė rob i Zotit dhe I Dėrguari i Zotit”.

    Ata qė i takojnė besimit islam, quhen muslimanė. Na me fe jemi muslimanė. Dini ynė ėshtė Islami.

    EL-FATIHA

    Sureja (kaptina) e parė nė Kur’an quhet - Fatiha. Shkurtimisht ajo pėrmban Besimin Islam, kryerjen e detyrave fetare dhe sjelljet e mira. Fatihan ėshtė i detyruar ta mbajė mend secili musliman. Nė Fatiha thuhet: “Bismil-lahirr-rrahmanirr-rrahim” Elhamdu lil-Lahi rabbil-alemin, err - Rrahmanirr - Rrahim, Maliki jevmid-din. Ijjake na’budu ve ijjake nestein. Ihdines-siratal-mustekim. Siratal-ledhine en’amte alejhim. Gajril-magdubi Alejhim ve led-dal-lin!” Amin.

    qė ka kuptimin: “Nė emėr tė All-llahut, Bamirėsit tė pėrgjithshėm, Mėshiruesit!” “Falėnderimi All-llahut, Krijuesit tė botėrave - Bėmirėsit tė pėrgjithshėm, Mėshiruesit, Sunduesit tė Ditės sė Gjykimit, Vetėm Ty tė adhurojmė dhe vetėm prej Teje ndihmė kėrkojmė. Na udhėzo ne nė rrugė tė drejtė! Nė rrugėn e atyre, tė cilėve u ke dhuruar bekimin tėnd, e jo nė rrugė tė atyre ndaj tė cilėve je i zemėruar dhe tė cilėt kanė humbur!” Amin
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga angmokio : 25-10-2012 mė 11:15
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  2. #2
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    SHARTET E IMANIT

    (kushtet pėr tė qenė musliman ose muslimane).

    SHARTI (KUSHTI) I PARĖ I IMANIT (BESIMIT) DUHET BESUAR NĖ ALL-LLAHUN xh.sh

    Qenia mė e pėrsosur nė natyrė ėshtė njeriu. Ėshtė i krijuar prej trupit dhe shpirtit e i shpėrblyer me tė menduarit dhe besimin. Ėshtė i lidhur me natyrėn nėpėrmjet pesė shqisave. Njeriu dallohet nga qeniet tjera tė gjalla nė kėto pikėpamje: mendon dhe gjykon, arrin dituri dhe flet. Gjithēka qė na rrethon nė tokė e nė qiell, shohim se ėshtė rregulluar shumė bukur. Gjithēka lėviz dhe zhvillohet nė njė rregull dhe harmoni tė plotė dhe saktėsisht tė pėrsosur. Rastėsisht kurrgjė nuk ka.

    Duke menduar mbi kėtė rregull nė natyrė, jemi tė shtyrė qė tė bindemi se ekziston dikush qė e sundon tėrė botėn. Ai pra ėshtė Zoti i Madhėrueshėm. Gjithēka qė jeton, e ka tė lindur aftėsinė pėr tė kryer detyrėn e vet, pėr t’i shėrbyer njė qėllimi tė caktuar dhe pėr tė vepruar pėr ekzistencėn e vet. Zogu, i cili posa ka dalė nga veja, menjėherė fillon ta ushqejė veten me kokrra drithėrash, zogjtė e shpendėve hapin sqepin e tyre qė t’ua hedh e ėma ushqimin, edhe kėlyshėt e maces me sy tė mbyllur e gjejnė dhe i thithin qumėshtin e nėnės.

    Secila krijesė ka shenja dhe veti me tė cilat dallohet nga tė tjerat. Asnjė gjethe, asnjė lule nuk ėshtė plotėsisht e ngjashme me tjetrėn. Tė gjitha fytyrat e njerėzimit duken tė ngjashme, por nė kurrgjė s’janė krejtėsisht tė njėjta. Studimi i natyrės dhe i dukurive tė saj na jep pėr tė kuptuar se ka Krijues, i cili gjithēka di dhe gjithēka mundet. Ai Krijues ėshtė All-llahu xhel-le-shanuhu. Pėr tė kuptuar Qenien e tė Lartit Zot (dhatuhu teala), mendja e njeriut ėshtė e kufizuar. Ne e besojmė dhe e njohim All-llahun me anė tė cilėsive tė Tij (sifateve).
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  3. #3
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    CILĖSITĖ E ZOTIT

    Cilėsitė e Zotit janė: sifati dhatijje dhe sifati thubutijje. Sifati dhatijje janė kėto:

    1. Zot ka, ekziston (Vuxhūd)

    2. I pėrhershėm - pa fillim (Kidem)

    3. I pėrhershėm - pa mbarim (Bekā)

    4. Njė ėshtė (Vahdānijjet)

    5. Nuk i pėrngjan askujt as asgjėsė (Muhālefetun lil-havādithi)

    6. Ekziston vetvetiu (Kijemun-binefsihi);

    Cilėsitė e Zotit tė cilat quhen sifati thubutijje janė:

    1) Zoti jeton (Hajāt)

    2) Di gjithēka (Ilm)

    3) Dėgjon gjithēka (Sem’i)

    4) Sheh gjithēka (Besar)

    5) Me vullnetin e vet bėn gjithēka (Irādet)

    6) Ėshtė i plotfuqishėm (Kudret)

    7) Flet me tė folurit e vet hyjnor (Kelām)

    8) Gjithēka shpik, pėrmban dhe zhduk (Tekvīn)

    Kur e pėrmendim emrin e All-llahut, duhet tė themi: Xhel-le shanuhu (-i Lartėsuari).E kjo shkurtimisht shkruhet: “xh. sh.” Emri origjinal i Zotit ėshtė All-llah. Kjo fjalė ėshtė nė gjuhėn arabe. Kur e shqiptojmė Bismil-lahin, All-llahut tė madhėrueshėm i kėrkojmė ndihmė e mėshirė. Bismil- lahi shqiptohet kėshtu: “Bismil-lahirr-rrahmanirr-rrahim” - qė do tė thotė: “Nė emėr tė All-llahut, Bamirėsit tė pėrgjithshėm, Mėshiruesit”.
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  4. #4
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    KUSHTI I DYTĖ I BESIMIT DUHET BESUAR NĖ ENGJĖJT E ZOTIT

    Toka nė tė cilėn jetojmė, ėshtė e mbėshtjellė me ajėr deri nė njė lartėsi tė caktuar. Kėtė ajėr ne nuk e shohim, por e thithim dhe e nxjerrim jashtė. Mbi njė lartėsi tė caktuar ėshtė njė hapėsirė pa ajėr. Pėr kėtė hapėsirė pa ajėr, njerėzit tash pėr tash, shumė pak dinė. Feja ne na mėson se nė hapėsirė dhe rreth nesh jetojnė engjėjt. Engjėjt janė krijesa tė All-llahut xh.sh. qė nuk duken. Ata kurrė nuk gabojnė, por me bindje dhe kėnaqėsi i kryejnė detyrat e veta, tė cilat ua caktoi All-llahu xh.sh.. Engjėjt e pėrcjellin njeriun, i sjellin mendime tė mira dhe i shenojnė veprat e tij. Engjėj ka shumė, por mė tė njohur janė: Xhebraili, Azraili, Israfili, Mikaili, Kirāmen - Kātibin, Munkiri dhe Nekiri.
    Aparati i radios dhe ai televiziv na dėshmojnė se ēdo fjalė dhe ēdo vepėr jona mund tė incizohet, pa e parė ne dhe pa e ndier. Tė gjitha kėto vėrtetojnė besimin tonė nė engjėjt e Zotit. Engjėjt, Kirāmen Kātibin shkruajnė veprat tona pėr tė cilat nė Ditėn e Gjykimit kemi pėr tė dhėnė llogari. Qeniet e padukshme tė cilat sjellin mendime tė kėqija quhen shejtanė (djaj). Ata janė armiqtė tanė. Kur e shprehim “Eudhubil-lahin”, lusim All-llahun xh.sh. qė tė na ruajė nga djalli i mallkuar. “Eudhu bil-lahi minesh-shejtanirr-rraxhim”, - “I mbėshtetem All-llahut nga djalli i mallkuar”.
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  5. #5
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    KUSHTI I TRETĖ I BESIMIT DUHET BESUAR NĖ LIBRAT E ZOTIT (KITABET)

    Librat (Kitabet) e Zotit janė shpalljet e Zotit tė cilat ua treguan njerėzimit tė dėrguarit e Zotit. Kėto shpallje i solli prej Zotit engjėlli, Xhebraili. Shpalljet e Zotit pėrmbajnė udhėzime, kėshilla, lutje dhe rregulla e dispozita mbi jetėn e njerėzimit. Neve na janė tė njohura katėr kitabe tė mė- dha: Tevrati, Zeburi, Inxhili e Kur’ani si edhe suhufet (pėrmbledhje me tė vogla udhėzimesh).

    KUR’ANI

    Kur’ani ėshtė libri i shenjtė, tė cilin All-llahu i lartėmadhėruar me anė tė Xhebrailit ia shpalli Tė Dėrguarit tė vet, Muhammedit alejhisselam. Kur’ani ėshtė shpallur nė gjuhėn arabe. Pėrbėhet prej 114 sureve (kaptinave) dhe 6.666 ajeteve (versete). Shpallja e Kur’anit ka zgjatur njėzet e tre, vjet dhe ato: trembėdhjetė vjet nė qytetin Mekke, e dhjetė vjet nė qytetin Medine. Kur’ani ėshtė tubuar nė njė koleksion i cili quhet Mus’haf. Kur’ani ėshtė ligji dhe prijėsi mė i mirė nė jetė. Ai ne na mėson se ē’duhet tė bėjmė dhe si tė sillemi ndaj njėri-tjetrit. Muslimanėt duhet ta lexojnė (mėsojnė), studiojnė dhe shqyrtojnė Kur’anin. Secili musliman duhet tė dijė pėrmendsh kaptinėn e parė (Fatihan) e tė paktėn edhe dy kaptina mė tė shkurtra (Inna ea’tajna dhe Kul huvall-llahu-n).Personi, i cili e di tėrė Kur’anin pėrmendsh, quhet hafiz.


    KAPTINA - “INNA EA’TAJNA” (KEVTHER)

    “Inna ea’tajnakel-kevther. Fesal-li lirabbike venhar Inne shanieke huvel-ebter”.

    Kevther

    1. Ne, vėrtet, tė dhamė ty shumė mira.
    2. Andaj, ti falu dhe prej kurban pėr hirė tė Zotit tėnd!
    3. E s'ka dyshim se urrejtėsi yt ėshtė farėsosur.

    KAPTINA - “KUL HUVALL-LLAHU” (IHLAS)

    “Kul huvall-llahu ehad All-llahus-samed Lem jelid ve lem juled Ve lem jekun lehu kufuven ehad”.

    Ihlas

    1. Thuaj: Ai, All-llahu ėshtė Njė!
    2. All-llahu ėshtė Ai qė ēdo krijesė i drejtohet (i mbėshtetet) pėr ēdo nevojė.
    3. As s'ka lindur kė, as nuk ėshtė i lindur.
    4. Dhe Atij askush nuk i ėshtė i barabartė.
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  6. #6
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    KUSHTI I KATĖRT I BESIMIT DUHET BESUAR NĖ TĖ DĖRGUARIT E ZOTIT

    Tė Dėrguarit e Zotit janė njerėz tė zgjedhur - pejgamberė, tė cilėve u ēoi shpalljen e vet All-llahu xh.sh., pėr t’ua transmetuar e shpjeguar ata njerėzimit. Tė Dėrguar tė All-llahut ka pasur shumė, e nė Kur’an janė tė pėrmendur njėzet e tetė. Ndėr pejgamberėt mė tė njohur janė:Ademi, Nuhi, Ibrahimi, Musa, Isa dhe Muhammedi alejhimusselam. Tė gjithė tė dėrguarit kanė patur kėto cilėsi (sifate): gjithnjė e kanė thėnė tė vėrtetėn (sidk), kanė qenė me pėrpikėri tė besueshėm (emanet), Shpalljen e All-llahut xh.sh. e kanė transmetuar dhe shpjeguar saktėsisht dhe nė tėrėsi (teblig), kanė qenė shumė tė zgjuar e tė menēur (fetanet) dhe kurrė s’kanė gabuar (ismet). I dėrguari i parė ėshtė Ademi a.s. Ai ėshtė edhe njeriu i parė nė tokė. All-llahu xh.sh. e krijoi Ademin dhe bashkėshorten e tij, Havėn dhe prej tyre ka zanafillėn origjina e njerėzimit. Nuk ėshtė e njohur se kur ėshtė krijuar njeriu i parė. I dėrguari i fundit ėshtė Muhammedi a.s. Kur tė pėrmendet emri i njohur I Dėrguari i Zotit, duhet thėnė: “alejhisselam”. (- Paqja e All- llahut qoftė mbi tė). E kjo shkurtimisht shkruhet: “a.s.”
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  7. #7
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    KUSHTI I PESTĖ I BESIMIT DUHET BESUAR NĖ DITĖN E GJYKIMIT

    Bota nė tė cilėn jemi duke jetuar tash, quhet Dunja. Kjo s’ka qenė gjithmonė, por ėshtė krijuar, prandaj e ka edhe skajin e vet tė mbarimit. All-llahu i gjithfuqishėm pėrveē kėsaj bote kalimtare ka krijuar edhe njė botė tjetėr, e cila quhet Ahiret. Nė Ahiret do tė jetojmė pas mbarimit tė jetės nė kėtė botė. Vdekja s’ėshtė mbarim i jetės, por ndryshim i mėnyrės sė tė jetuarit, ashtu qė shpirti e vazhdon jetėn nėn kushte tjera. Kur nuk do tė ekzistojė njerėzimi dhe nuk do tė ketė mė jetė nė kėtė botė, All-llahu fuqiplotė njė ditė do tė ringjallė gjithēka dhe tėrė njerėzimi do tė tubohen para Tij nė Ditėn e Gjykimit. Tė gjitha veprat e bėra, tė cilat i kanė shkruar engjėjt, Kiramen Katibin, do t’i paraqiten secilit njeri dhe ai ka pėr tė dhėnė llogari pėr to (Sual dhe Hisab). Veprat e njerėzve do tė vihen nė njė peshojė - Mizan - tė saktė dhe tė pėrsosur. Te ai qė rėndojnė mė tepėr veprat e mira, do tė shpėrblehet me Xhennet (parajsė), e tek ai qė rėndojnė mė tepėr veprat e kėqija, do tė dėnohet me Xhehenem (ferr). Pejgamberėt dhe njerėzit tjerė tė mirė (evlija) do tė kenė tė drejtė ndėrmjetėsimi (shefaati), pėr t’u bėrė fjalėmirė pėr gabimtarėt. Xhenneti ėshtė njė vend nė Ahiret ku besimtarėt pėrgjithmonė gėzojnė kėnaqėsi, sipas shkallės sė shpėrblimit tė fituar. Xhehenemi ėshtė vend ku gabimtarėt do t’i vuajnė dėnimet e tyre sipas peshės sė gabimit tė bėrė.

    Se kur do tė jetė Dita e Gjykimit, nuk di tjetėrkush pėrveē All-llahut xh.sh.
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  8. #8
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    KUSHTI I GJASHTĖ I BESIMIT DUHET BESUAR NĖ CAKTIMIN E ZOTIT

    All-llahu xh.sh. ėshtė Sundues i pakufishėm nė tėrė botėn. Gjithēka qė ekziston, i nėnshtrohet vullnetit, diturisė dhe fuqisė sė Tij. Gjithēka qė ngjan, ndodh sipas caktimit tė Zotit. All-llahu xh.sh. ėshtė i kėnaqur me veprat tona tė mira, e nuk ėshtė i kėnaqur me veprat e kėqija. Vetėm me vepra tė mira mund tė mbėrrihet kėnaqėsia dhe dashuria e Zotit. Ēdo vepėr tė njeriut, para se tė ndodhė ajo, All-llahu xh.sh. e di kėtė. Njeriu kryen vepra me vullnetin e vet tė lirė, por vullneti i lirė i tij ėshtė i kufizuar, sepse nuk mund tė dalė jashtė rregullės qė All-llahu xh.sh. e ka ditur pėrpara. Nė jetėn e vet njeriu duhet tė ndjekė rrugėn e fesė dhe tė arsyes e tė mendjes. Nėse neve na ndodh diēka e pakėndshme ose fatkeqėsi, duhet tė pėrpiqemi qė ta evitojmė atė, e nėse nuk mund ta bėjmė, atėherė duhet tė kemi durim dhe nė asnjė moment tė mos e humbasim shpresėn se ajo pakėnaqėsi do tė pushojė njė ditė. Vetėm All-llahu xh.sh. e di se ē’ėshtė mirė pėr dikė, nė ēka ėshtė e mira dhe kur ėshtė mė e dobishme ndonjė e mirė.

    Shpeshherė ndodh qė njeriu s’e do atė qė ėshtė e mirė pėr tė. Ose anasjelltas: e do atė qė nuk ėshtė e mirė pėr tė, ngase dituria e tij ėshtė e kufizuar. Ai nuk e di rrjedhimin pėrfundimtar tė asaj gjėje nė pėrgjithėsi. Angazhimi i vetėdijshėm nė realizimin e detyrave jetėsore brenda kufijve tė dispozitave tė fesė, ėshtė kada dhe kader (besim nė caktimin e All-llahut). Momenti i vdekjes ėshtė i caktuar, por ai pėr ne ėshtė i panjohur. Prandaj ne jemi tė detyruar qė ta ruajmė dhe ta mbrojmė jetėn dhe fenė dhe pėr to gjithnjė tė kujdesemi. Tė punojmė sikur qė kemi pėr tė jetuar pėrgjithmonė, e t’i lutemi All-llahut xh.sh. sikur nesėr kemi pėr tė vdekur.
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  9. #9
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    DISA PARIME NGA BESIMI ISLAM

    Janė tė shumta parimet e Besimit Islam, e ne do t’i numėrojmė vetėm disa prej tyre:

    Tė besosh nė All-llahun xh.sh. , tė mbėshtetesh nė Tė dhe tė ruhesh prej besimeve tė kota dhe prej iluzioneve.

    Tė kesh mėshirė ndaj tė gjitha gjallesave, sepse tė gjitha ato i ka krijuar Sunduesi i Gjithėsisė - All-llahu i Madhėrueshėm.

    Tė besosh se vetėm All-llahu fuqiplotė duhet tė adhurohet dhe se vetėm prej tij tė kėrkohet ndihmė.

    Tė besosh se tė gjithė pejgamberėt e All-llahut kanė mėsuar se ka vetėm njė Zot - All-llahu xh.sh. - dhe se tė gjithė ata shpjeguan dhe transmetuan njė fe - besim (Din).

    Tė besosh nė jetėn e ardhshme pas vdekjes (Ahiret), nė tė cilėn ēdo vepėr e mirė do tė shpėrblehet, e ēdo vepėr e keqe do tė dėnohet, pėr ēka kurrfarė vuajtjeje e fatkeqėsie nuk guxon tė na shtyjė qė vetvetes t’ia marrim jetėn.

    Tė besosh se tė gjitha pakėnaqėsitė dhe fatkeqėsitė, tė cilat na godasin nė jetėn tonė, janė tė parapara dhe janė kaluese.

    Gjithnjė tė kujtosh All-llahun dhe nė ēdo moment ta pėrmendėsh Atė, e nė sjellje dhe vepra ta marrėsh shembull Muhammedin-Pejgamberin (a.s.), t’i kryesh obligimet fetare dhe tė sillesh nė pėrputhshmėri me rregullat e fesė. Duke iu pėrmbajtur kėtyre parimeve, do tė arrijmė fitim tė shumėfishtė.
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  10. #10
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    SHERIATI

    Pėrmbledhja e dispozitave fetare, sipas tė cilave veprojnė muslimanėt, quhet sheriat. Sheriati ėshtė ligji fetar i muslimanėve. Dispozitat e sheriatit pėrfshijnė tė gjitha veprat e personave tė rritur dhe tė menēur - tė arsyeshėm (Ef’ali mukel-lefin) dhe pėr kėto vepra parasheh rregullat e veta. Obligimet, ndalimet e njerėzve sipas sheriatit ndahen nė kėto tetė lloje:



    FARZ - ėshtė ēdo punė qė All-llahu rreptėsisht urdhėroi tė punohet.

    VAXHIB - ėshtė ajo qė All-llahu urdhėroi tė punohet.

    SUNNET - ėshtė ajo qė vetė Muhammedi - I Dėrguari e punoi, e porositi ose lejoi tė punohet.

    MUSTEHAB - ėshtė gjithēka qė ėshtė e lavdishme pėr tė punuar.

    MUBAH - ėshtė ajo qė as s’ėshtė urdhėruar, as s’ėshtė ndaluar (halal).

    HARAM - ėshtė gjithēka qė rreptė e ndaloi All-llahu tė punohet.

    MEKRUH - ėshtė ajo pėr ēka qortohet njeriu po ta punojė.

    MUFSID - janė ato vepra tė cilat prishin aktet fetare. Nga All-llahu i madhėrueshėm do tė fitojmė shpėrblim (thevab) pėr zbatimin e urdhrave tė Tij dhe porosive tė Tė Dėrguarit. Pėr moskryerjen e urdhrave tė All-llahut dhe pėr bėrjen e veprave tė kėqija, do tė meritojmė dėnimin (ikab). Pėr kryerjen e veprave qė janė mekruh, mund tė kemi qortim, e pėr disa mekruhe mund tė pėsojmė edhe dėnim tė lehtė. Kryerja dhe zbatimi i urdhrave tė All-llahut xh.sh. njerėzimit i sjell dobi, e veprat e ndaluara i sjellin dėme e fatkeqėsi si nė kėtė jetė ashtu edhe nė jetėn tjetėr.
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  11. #11
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    PJESA E DYTĖ IBADAT

    Islami themelohet nė pesė kushte kryesore. Kėto kushte janė:

    1. Shqiptimi i formulės me tė cilėn shprehet pėrkatėsia islame (Kelimei – shehadet),

    2. falja e namazeve farze,

    3. agjėrimi i Ramazanit,

    4. dhėnia e zekatit,

    5. kryerja e haxhxhit
    (kush ka mundėsi).

    Pesė kushtet kryesore quhen shartet e Islamit. Shartet e Islamit janė tė lidhura me shartet e Imanit, sikurse trupi me shpirtin, e pėr zemėr kanė Kelimei shehadetin. Pėr kėtė arsye Kelimei shehadeti ėshtė bazė e Islamit.
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  12. #12
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    KUSHTI I PARĖ I ISLAMIT KELIMEI SHEHADETI

    Kelimei shehadeti ėshtė shprehja me tė cilėn shfaqet pėrkatėsia islame. Kjo shprehje ėshtė e caktuar, e nė gjuhėn arabe thuhet: “Eshhedu en la ilahe il-lell-llah ve eshhedu enne Muhammeden abduhu ve resuluhu”. Kjo do tė thotė: “Besoj dhe deklaroj qė vetėm All-llahu ėshtė Zot dhe besoj e deklaroj qė Muhammedi ėshtė rob i Zotit dhe I Dėrguari Tij”. Fjala Shehadet dmth.: tė vėrtetohet ajo qė e besojmė, edhe atė, duke deklaruar (shqiptuar) pranė njerėzve tė tjerė. Me Kelimei shehadet vėrtetohet dhe dėshmohet se i takon Islamit. Ky shqiptim ėshtė detyra e parė fetare. Kelimei shehadeti ka dy pjesė; shqiptimi i besimit nė njėshmėrinė e All-llahut dhe shqiptimi i besimit nė pejgamberinė e Muhammedit. Njėsinė e All-llahut dhe pejgamberinė e Muhammedit e pėrmban shprehja: - “La ilahe il-lell-llahu Muhammedun Resulull-llah”. - “Vetėm All-llahu ėshtė Zot, e Muhammedi ėshtė I Dėrguar i Zotit”. Kjo shprehje quhet Kelimei tevhid.

    Pėr njėsinė e All-llahut shkurtimisht flet kaptina Ihlas (kulhu-vall-llahu). Pėrkthimi i kaptinės Ihlas ka kėtė kuptim: “Thuaj: All-llahu ėshtė njė. All-llahu ėshtė Ai tė cilit gjithkush i drejtohet pėr ndihmė e mėshirė. S’e ka lindur kėnd dhe s’ėshtė i lindur prej dikujt. Dhe kurrkush s’ėshtė akran i Tij”. Muhammedi (a.s.) ėshtė njeri, sikurse edhe njerėzit tjerė. All-llahu i Madhėrueshėm i ka krijuar tė gjithė njerėzit. Pėr kėtė ne s’e adhurojmė Muhammedin, sepse ai ėshtė njeri, rob i All-llahut. Muhammedin e zgjodhi All-llahu i Madhėrueshėm pėr Tė Dėrguarin e vet, qė shpalljen e Tij t’ia transmetojnė dhe t’ia shpjegojė njerėzimit dhe t’i shėrbejė si shembull se si duhet tė sillen gjatė tėrė jetės. Prandaj, ne i ndjekim gjurmėt e Tij, pse ėshtė I Dėrguar i All-llahut dhe e duam shumė. Kaptina e Kevtherit na udhėzon ne pėr kėtė (Inna ea’tajna). Pėrkthimi i kėsaj kaptine ka kėtė kuptim: “Ne t’i kemi dhėnė ty (O Muhammed) tė gjitha tė mirat. Andaj, fale namazin dhe preje - there - Kurbanin. Me tė vėrtetė ai qė ty tė ka mėri, do tė zhduket dhe do tė mbetet pa gjurmė”. Secili prind e ka pėr detyrė qė t’ua mėsojė fėmijėve tė vet Kelimei shehadetin. Secili musliman duhet ta ketė dėshirė tė pėrhershme qė mbarimin e jetės nė kėtė botė, ta pėrfundojė me Kelimei shehadet.
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  13. #13
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    KUSHTI I DYTĖ I ISLAMIT NAMAZI (SALAT)

    Namazi ėshtė ibadet islam qė kryhet duke u falur dhe duke lexuar. Namaze janė pesė: Sabahu, Dreka, Ikindia, Akshami dhe Jacija. Secili namaz falet nė kohėn e vet (tė mėngjesit, mesditės, pasditės, mbrėmjes dhe natės). Namazi pėrbėhet prej gjashtė pjesėve. Ato pjesė janė: tekbiri fillestar, qėndrimi nė kėmbė, leximi i Kur’anit, pėrkulja, lėshimi i fytyrės nė tokė (sexhdeja) dhe ulja. Kėto gjashtė pjesė pėrbėjnė formėn e namazit. Tė qėndruarit nė kėmbė, pėrkulja, rėnia nė sexhde dhe tė ndenjurit ulur janė punė trupore dhe duhet tė mėsohen duke ushtruar (me ushtrime). Njė qėndrim nė kėmbė, njė pėrkulje dhe dy sexhde pėrbėjnė njė rekaate tė namazit.

    SI QĖNDROJMĖ NĖ KĖMBĖ NĖ NAMAZ?

    Nė namaz qėndrojmė gatitu dhe shikojmė para. Kėmbėt duhet tė ndahen njėra nga tjetra pėr tre gishta, e duart duhet vėnė tė djathtėn mbi tė majtėn. Gishti tregues, gishti i mesėm dhe gishti i unazės janė tė shtrirė, e me gishtin e madh dhe me gishtin e vogėl e mbėshtjellim dorėn e majtė. Meshkujt i vėnė duart nė mesin e trupit, kurse femrat i vėnė nė gjoks.

    Duke ndenjur nė kėmbė, nė namaz lexojmė Kur’an.

    NĖ NAMAZ SI PĖRKULEMI (RUKU’)?

    Nė namaz pėrkulemi me mjedisin e trupit, me duar mbėshtetemi mbi gjunjė, shikojmė nė gishta tė kėmbėve. Pėrkulja nė namaz quhet “ruku”.

    SI E BĖJMĖ SEXHDEN NĖ NAMAZ?


    Duke rėnė nė sexhde, pėrkulemi dhe me duar i kapim gjunjėt, i lakojmė kėmbėt dhe lėshohemi nė gjunjė, mandej i shtrijmė duart me gishtėrinj tė shtrirė dhe nė mes tyre e vemė hundėn, e mandej ballin. Nė sexhde shikojmė teposhtė hundės. Ngremė kokėn nga sexhdeja dhe ulemi, e mandej edhe njė herė e vėmė kokėn nė tokė (sexhdeja e dytė). Prej sexhdes sė dytė ngrihemi nė kėmbė nė rekaatin e dytė, po me atė rregull sikurse jemi lėshuar.



    SI RRIMĖ ULUR NĖ NAMAZ?

    Nė namaz rrimė ulur nė gjunjė.Mashkulli mė tepėr mbėshtetet nė kėmbėn e majtė, kėmbėn e djathtė e mban me shputė tė drejtuar lart, e gishtat e kėmbės tė lakuar. Femra, tė dy kėmbėt i lakon nė anėn e djathtė. Duart mbahen mbi gjunjė, por gishtėrinjtė nuk guxojnė tė kalojnė pėrtej gjunjėve e as s’duhet tė jenė tė zgjėruar shumė. Shikohet pranė vetes, nė prehėr.

    KUSHTET (SHARTET) E NAMAZIT

    Para se tė hyhet nė namaz duhet tė bėhet pėrgatitja dhe tė plotėsohen gjashtė kushtet e namazit. Kushtet e namazit janė:

    Trupi, petku dhe vendi ku do tė falemi duhet tė jenė tė pastėr.

    Tė marrėsh abdest, ose tė lahesh, e nėse ėshtė nevoja duhet marrė tejemmum,

    Tė jesh i veshur sipas rregullit,

    Tė falesh nė kohėn e duhur,

    Tė kthehesh nga kibla,

    Tė vendosėsh pėr t’u falur (tė bėsh nijjet).

    Gjashtė kushtet e namazit quhen shartet e namazit. Njė prej kėtyre kushteve po tė mungonte, s’do tė mund tė faleshim.

    KUSHTI I PARĖ PĖR NAMAZ PASTĖRTIA E PĖRGJITHSHME

    Muslimanėt gjithnjė duhet ta kenė tė pastėr; trupin, petkun dhe banesėn. Me trup tė papastėr dhe me petkun e ndyrė, nuk mund tė falet. Nė pastėrti bėjnė pjesė: tė lamurit, larja pas kryerjes sė nevojės (tahareti), tė rruajturit qė tė mos pikojė urina ose ndonjė ndyrėsi tjetėr nė petk, tė hequrit e qimeve nėn sqetulla dhe nga vendet e turpshme, tė lamurit e dhėmbėve, tė shkurtuarit e thonjve dhe tė lamurit e duarve para dhe pas ngrėnies.

    KUSHTI I DYTĖ PĖR NAMAZ

    Pastrime tė veēanta:

    ABDESTI

    Abdest ėshtė larje e posaēme me ujė tė pastėr e me qėllim tė tė falurit namaz ose tė lexuarit Kur’an nė Mus’haf. Abdesti merret kėshtu:

    Lexojmė Bismil-lahin,

    i lajmė duart deri pėrtej shuplakės tri herė,

    i lajmė dhėmbėt dhe shpėrlajmė gojėn dhe hundėn, tri herė. Me dorė tė djathtė shpėrlajmė gojėn, e me tė majtėn hundėn.

    e lajmė fytyrėn, prej ku kanė dalė flokėt e deri nėn mjekėr dhe prej veshit nė vesh, tri herė,

    e lajmė sė pari dorėn e djathtė, e mandej tė majtėn deri pas bėrryli, tri herė,

    me dorė tė lagėt e prekim pjesėn e pėrparshme tė kokės (Mes’h), njė herė,

    me duar tė lagėta i prekim veshėt dhe qafėn, njė herė, Gishtin tregues e vėmė nė vesh, gishtin e madh pas veshit, e me tre gishtat tjerė, me anėn e jashtme tė tyre e fėrkojmė qafėn,

    e lajmė sė pari kėmbėn e djathtė, e mandej tė majtėn deri pėrtej nyjeve, Duke marrė abdest e lexojmė Kelimei shehadetin. Kur tė marrim abdestin, fytyrėn dhe duart i thajmė me peshqir.

    Nėse nuk kemi ujė tė mjaftueshėm, atėherė fytyrėn, duart dhe kėmbėt i lajmė vetėm nga njė herė dhe e fėrkojmė kokėn. Kėto katėr punė pėrbėjnė farzet e abdestit. Nė kėtė rast gojėn dhe hundėn s’i shpėrlajmė, e as veshėt dhe qafėn s’i fėrkojmė. Me njė abdest mund tė falim shumė namaze.

    ĒKA E PRISH ABDESTIN

    Abdesti ėshtė i prishur nė qoftė se kryejmė ndonjė nevojė, nė qoftė se na rrjedh prej trupit gjak, ose qelb, ose limfė, nė qoftė se flemė, nė qoftė se na bie tė fikėt dhe nė qoftė se kthejmė prap plot gojėn-vjellim. MES’H MBI MBATHJE Kur marrim abdestin dhe i mbathim mestet (kėpucėt) tė cilat i mbulojnė nyjet e kėmbėve, atėherė me rastin e marrjes sė abdestit tė ri s’ka nevojė qė t’i zbathim kėpucėt dhe t’i lajmė kėmbėt, por vetėm me dorė tė lagėt i prekim kėpucėt, (e bėjmė Mes’hin). Me gishta tė dorės sė djathtė e fėr- kojmė mesten e djathtė duke filluar prej gishtave drejt nyjeve, e me gishtat e dorės sė majtė e

    fėrkojmė mesten e majtė po nė atė mėnyrė. Nėse jemi nė shtėpi mesteve mund t’u japim Mes’h vetėm gjatė njė dite (24 orė), e nė qoftė se jemi udhėtar (Musafir), Mes’hi zgjat tri ditė (72 orė). Mes’hi nuk vlen nė qoftė se kėpuca ėshtė e papastėr ose ėshtė e shqyer shumė.

    MES’HI MBI LIDHĖZ (FASHĖ)

    Nė qoftė se kemi varrė - plagė ose dregzė, tė cilėn nuk guxojmė ta lagim, atėherė kur tė marrim abdest, vetėm me dorė tė lagėt e prekim fashėn (bėjmė Mes’hin). Nė qoftė se plaga gjithnjė rrjedh (pikon), atėherė pėr ēdo kohė tė namazit duhet marrė abdest tė ri. Gjatė kohės sė atij namazi mund tė falen shumė namaze tjera, edhe pse plaga rrjedh, vetėm nėse ėshtė prishur abdesti me ndonjė mėnyrė tjetėr. GUSUL Gusli ėshtė larje e veēantė fetare e paraparė pas hedhjes sė farės (kur ėshtė xhunub) dhe pas spastrimit femėror (hajz dhe nifas). Gusli merret nė kėtė mėnyrė:

    Goja dhe fyti tė shpėrlahen me ujė (gargara),

    hunda tė shpėrlahet me ujė (istinshak),

    dhe tėrė trupi tė lahet, ashtu qė tė mos mbetet asnjė vend i thatė.



    TEJEMMUMI

    Tejemmum ėshtė spastrim me dhe nė raste kur nuk ka ujė. Kur gjendet muslimani nė njė gjendje qė duhet tė marrė abdest ose duhet tė lahet, e ujė s’ka, nuk mund tė vijė deri te uji, ose s’guxon tė pėrdorė ujin, atėherė, nė vend tė abdestit ose guslit me ujė, merr tejemmum me dhe. Prandaj tejemmumi ėshtė spastrim simbolik. Tejemmumi merret kėshtu:

    1. Duhet vendosur me zemėr se pėr ēka po merr tejemmum, nė vend tė abdestit, apo nė vend tė guslit.

    2. Me shuplaka ta prekėsh dheun e pastėr dhe tė thatė ose ndonjė objekt prej dheu, pak i shkund dhe i fėrkon pėr fytyre, njė herė.

    3. Pėrsėri prek me shuplakat pėrtokė dhe, me dorėn e majtė e fėrkon tė djathtėn deri mbi bėrryl, e me tė djathtėn e fėrkon tė majtėn deri mbi bėrryl, njė herė. Mėngėt duhet tė jenė tė pėrvjelur sikurse edhe kur marrim abdest.

    Si dhe llogariten edhe: rėra, guri, tjegulla, qerpiēi e tė ngjashme. Nė qoftė se kemi tejemmum nė vend tė guslit, e kemi ujė vetėm pėr abdest, mund tė marrim edhe abdest. Gjėrat qė e prishin abdestin, e prishin edhe tejemmumin. Si tė na bėhet i mundshėm pėrdorimi i ujit, vlera e tejemmumit bie. Mes’hi mbi kėpucė, Mes’hi mbi lidhėz (fashė) dhe tejemmumi janė lehtėsime fetare pėr namaz - tė falurit.

    KUSHTI I TRETĖ PĖR NAMAZ MBULIMI I TRUPIT

    Kur duam tė hyjmė nė namaz, duhet tė jemi tė veshur si ka hije. Te femrat duhet tė jetė i mbuluar tėrė trupi e edhe flokėt, pėrveē fytyrės, duarve deri pėrtej shuplakave dhe kėmbėve deri pėrtej nyjeve. Te meshkujt, nė rast tė mungesės sė petkave, trupi duhet tė jetė i mbuluar prej beli deri nėn gjunjė. Meshkujt, tė cilėt shkojnė kryeshtruar, ose qė bartin aso lloj kapele, me tė cilėn nuk mund ta vėnė ballin nė tokė, mund tė falen pa kapelė - kryeshtruar.

    KUSHTI I KATĖRT PĖR NAMAZ KOHA E NAMAZIT

    Tė falurit e tė gjitha pesė namazeve ėshtė e lidhur me kohė, varėsisht me lėvizjen e diellit. Sipas numrit tė namazeve, dita dhe nata janė ndarė nė pesė pjesė tė kohės. Secili namaz falet nė kohėn e vet, gjegjėsisht ka kohėn e vet. Fillimi i secilės kohė tė namazit caktohet sipas pozitės sė diellit nė qiell. Koha e namazit tė Sabahut fillon prej agimi e vazhdon deri nė lindjen e diellit. Koha e namazit tė mesditės - drekės fillon kur dielli pak largohet nga mesi i qiellit e vazhdon deri nė Ikindi. Koha e namazit tė Ikindisė fillon kur hija e njė objekti rritet pėr njė deri nė dy gjatėsi dhe vazhdon deri nė Aksham. Koha e namazit tė Akshamit fillon me tė perėnduar tė diellit e vazhdon deri nė Jaci. Koha e namazit tė Jacisė fillon kur nė perėndim s’mbetet mė shkėlqimi i diellit dhe vazhdon deri para agimit. Ėshtė e ndaluar qė tė falet nė momentin kur dielli ėshtė duke lindur dhe gjysmė ore pasi tė lindė; kur dielli kalon pėrmes qiellit dhe kur perėndon, pėrveē Ikindisė qė ėshtė filluar. Fillimi i kohėve tė namazit ėshtė shėnuar pėr tėrė vjetin nė takvim (kalendarin e muslimanėve). Fillimin e kohėve tė namazit e lajmėrojnė muezzinėt duke thėrritur ezanin.

    EZANI

    “All-llahu ekber, All-llahu ekber, All-llahu ekber, All-llahu ekber, Eshhedu en la ilahe il-llell-llah, Eshhedu en la ilahe il-llell-llah, Eshhedu enne Muhammeden Resulull-llah, Eshhedu enne Muhammeden Resulull-llah. Hajje ‘ales-salah, Hajje ‘ales-salah, Hajje ‘alel-felah, Hajje ‘alel-felah, All-llahu ekber, All-llahu ekber, La ilahe il-lell-llah”. Nė ezanin e Sabahut pas “Hajje ‘alel-felah” shhtohet edhe: “Essalatu hajrun minen-nevm,

    Essalatu hajrun minen-nevm”. Ezanin e thėrrasin vetėm meshkujt. Ezani thirret nė minare, e mundet edhe nė ndonjė vend tjetėr. Ezanin duhet thirrur ngadalė dhe me zė tė lartė.

    KUSHTI I PESTĖ PĖR NAMAZ KIBLA


    Vendi nga i cili kthehemi me rastin e hyrjes nė namaz, ėshtė Kibla. Atėherė kthehemi nga shtėpia e shenjtė (mubarek) Kabe, e cila gjendet nė qytetin Mekke nė Arabi. Mekkeja ėshtė nė juglindje prej vendit tonė. Nė qoftė se nuk e dimė se nga ėshtė Kibla, e nuk kemi kė tė pyesim, atėherė duhet tė kthehemi nė atė anė, nga na mbushet mendja se ėshtė Kibla. Nuk ėshtė mirė tė falemi pranė fotografisė ku ėshtė i fotografuar njeri ose ndonjė gjallesė tjetėr.

    KUSHTI I GJASHTĖ PĖR NAMAZ NIJJETI (VENDOSJA)

    Para se tė hyjmė nė namaz duhet me zemėr tė vendosim se cilin namaz duam tė falim: Sabahun, Drekėn, Ikindinė, Akshamin apo Jacinė. Ky vendim i prurė me zemėr quhet nijjet. Nijjeti mund tė shprehet me fjalė tė veēanta nė gjuhėn tonė ose nė gjuhėn arabe. Secili namaz ka nijjetin e vet. Duke shqiptuar nijjetin, duhet t’i koncentrojmė edhe mendimet dhe me respekt tė plotė tė hyjmė nė namaz. Nijjeti pėr tė gjitha namazet nė gjuhėn arabe kėshtu do tė ishte: “Nevejtu en usal-lije lil-lahi teala salatel-vakti edaen mustakbilel kibleti - All-llahu ekber”.

    IKAMETI

    Meshkujt para nijjetit e thonė ikametin. Ikameti thuhet kėshtu: “All-llahu ekber, All-llahu ekber, All-llahu ekber, All-llahu ekber. Eshhedu en la ilahe il-lell-llah, Eshhedu en la ilahe il-lell-llah.

    Eshhedu enne Muhammeden Resulull-llah, Eshhedu enne Muhammeden Resulull-llah. Hajje’ales-salah, Hajje’ales-salah. Hajje’alel-felah, Hajje’alel-felah. Kad kametis-salatu. Kad kametis-salah. All-llahu ekber, All-llahu ekber. La ilahe il-lel-llah”.

    PJESĖT PRĖBĖRĖSE TĖ NAMAZIT (RUKNET E NAMAZIT)


    Namazi ka gjashtė pjesė pėrbėrėse, e ato janė:

    1. Tekbiri fillestar (tekbiri iftitah)

    Ndejtja nė kėmbė (kijam)

    Leximi i Kur’anit (kiraet)

    Pėrkulja (ruku’)

    Vėnia e fytyrės nė tokė (sexhde)

    Ulja nė mbarim tė namazit (kadei ehire).
    Pjesėt pėrbėrėse tė namazit quhen ruknet e namazit. Tė ndenjurit nė kėmbė, leximi, pėrkulja, dhe sexhdja pėrbėjnė njė rekaat. Namazi mund t’i ketė dy, tri edhe katėr rekaate.

    TEKBIRI FILLESTAR

    Nė namaz hyjmė duke i ngritur duart. Shuplakat i kthejmė nga Kibla e shqiptojmė: “All-llahu ekber”. Meshkujt i ngrenė duart deri nė lartėsi tė veshėve, duke prekur tė butit e veshėve me gishta tė mėdhenj. Femrat i ngrenė duart baras me lartėsinė e supeve - krahėve. Gishtat duhet tė jenė tė shtrirė. Me tekbirin fillestar (iftitah tekbir) hyhet nė namaz.

    QĖNDRIMI NĖ KĖMBĖ NĖ NAMAZ


    Pasi tė shqiptojmė tekbirin fillestar, i bashkojmė duart e rrimė gatitu, duke shikuar vendin ku do tė bėjmė sexhden edhe lexojmė Kur’an. Tė ndenjurit nė kėmbė nė namaz quhet kijam. Kush nuk mund tė rrijė nė kėmbė nga sėmurja ose pleqėria, falet ulur. – Si rrimė nė kėmbė nė namaz? – Si do tė falet ai qė nuk mund tė qėndrojė nė kėmbė?

    LEXIMI I KUR’ANIT NĖ NAMAZ

    Duke qėndruar nė kėmbė nė namaz, lexojmė Kur’an. Ky lexim quhet kiraet. Nė rekaatin e parė tė secilit namaz lexohet: Subhaneke, Eudhubil-lahi, Bismil-lahi, Fatiha dhe njė kaptinė (sure). Nė rekaatin e dytė tė secilit namaz lexohet: Bismil-lahi, Fatiha, dhe njė sure apo njė ajet i gjatė apo tri tė shkurtra. Nė rekaatin e tretė dhe tė katėrt tė namazeve farze lexohet: Bismil-lahi dhe Fatiha. Nė namaz lexojmė ngadalė dhe qetė aq sa e dėgjojmė veten. Kur mbarojmė leximin, pėrkulemi duke thėnė: “All-llahu ekber”. Fjala - “All-llahu ekber” - quhet tekbir.

    SUBHANEKE

    Subhanekall-llahumme, ve bihamdike, ve tebarekesmuke, ve teala xhedduke, ve la ilahe gajruke.

    PĖRKULJA NĖ NAMAZ


    Pėrkulja me gjysmėn e trupit quhet ruku: Duke bėrė rukun shqiptojmė: “Subhane rabbijeladhim” - tri herė. Duke u ngritur nga rukuja shqiptojmė: “Semiall-llahu limen hamideh”, mandej ndalemi pak e themi: “Rabbena lekel-hamd”, tanimė duke thėnė “All-llahu ekber” bejmė sexhde. Kur jemi duke kryer rukun, shikojmė kėmbėt.

    RĖNIA ME FYTYRĖ NĖ TOKĖ (SEXHDE)


    Prej ruku’it bėjmė sexhden. Sė pari i ulim gjunjėt, mandej shuplakat e atėherė hundėn dhe ballin. Nė sexhde shqiptojmė: “Subhane rabbijel e’la” - tri herė. Duke thėnė tekbirin e ngremė kokėn nga sexhdeja dhe ulemi pak, e atėherė nė tė njėjtėn mėnyrė e bėjmė sexhden e dytė. Prej sexhdes, duke thėnė “All-llahu ekber”, ngrihemi nė rekaatin e dytė. Nė sexhde shikojmė poshtė fytyrės. Nė sexhde tokėn e prekim me gishta tė kėmbėve, me gjunjė, me shuplaka, me hundė dhe me ballė.

    TĖ NDENJURIT ULUR NĖ NAMAZ

    Pas ēdo rekaati tė dytė dhe nė fund tė namazit ulemi. Namazi prej dy rekaatesh, ka vetėm njė ulje - Kadei ehire. Namazet prej tri ose katėr rekaatesh kanė nga dy ulje: Uljen e parė pas dy rekaateve dhe Kadei ehiren nė mbarim tė namazit. Nė uljen e parė e lexojmė Ettehijjatu. Nė uljen e fundit e lexojmė Ettehijjatu, Salavatet dhe Duatė, mandej japim (shprehim) selam. Ja, si thuhen Ettehijjatu, Salavatet dhe Duatė - lutjet:

    ETTEHIJJATU

    “Ettehijjatu lil-lahi ves-salavatu ve-tajjibatu, esselamu alejke ejjuhen-nebijju ve rahmetull-llahi ve berekatuhu, Esselamu alejna ve ala ibadil-lahis-salihin. Eshhedu en la ilahe il-lell-llah. Ve eshhedu enne Muhammeden abduhu ve resuluhu.”

    SALAVATET

    “All-llahume sal-li ala Muhammedin ve ala ali Muhammed. Kema sal-lejte ala Ibrahime ve ala ali Ibrahim. Inneke hamidun mexhid. All-llahumme barik ala Muhammedin ve ala ali Muhammed. Kema barekte ala Ibrahime ve ala ali Ibrahime, Inneke hamidun mexhid”.

    DUATĖ (LUTJET)

    “Rabbena atina fid-dun-ja haseneten ve fil-ahireti haseneten ve kina adhaben-nar. Rabbenag-firli ve li validejje ve lil-mu’minine jevme jekumul-hisab”.

    DALJA NGA NAMAZI

    Duke dhėnė selam dalim nga namazi. Selami jepet kėshtu: duke kthyer kokėn nė anėn e djathtė shqiptojmė. “Esselamu alejkum ve rahmetull-llah”. Mandej e kthejmė kokėn nė anėn e majtė dhe i themi tė njėjtat fjalė. Duke shqiptuar selamin shikojmė majėn e supeve. Pasi tė japim selam, lexojmė: “All-llahumme entes-selamu ve minkes-selam. Tebarekte ja dhel-xhelali vel-ikram”. Mė parė kemi mėsuar se si rrimė ulur nė namaz.

    LLOJET E NAMAZIT PESĖ NAMAZET FARZE

    Namazet ndahen nė dy lloje: farze dhe sunnete. Faljen e namazave farz e ka urdhėruar All-llahu i madhėrueshėm, e faljen e namazeve sunnete e ka porositur Muhammedi - I Dėrguari. Edhe farzi edhe sunneti falen nė tė njėjtėn mėnyrė, me pėrjashtim tė njė ndryshimi tė vogėl, i cili qėndron nė ate se ēka lexojmė nė kėmbė e ēka ulur. Sė pari duhet mėsuar pėr t’i falė namazet farze. Mė parė kemi pėrmendur se namazet mund t’i kenė dy, tri ose katėr rekaate. Edhe kėtu do t’i mėsojmė me kėtė radhė.

    NAMAZI I SABAHUT

    Namazi farz i sabahut ka dy rekaate. Pas rekaatit tė dytė bėhet ulja. Nijjeti bėhet kėshtu: “Unė vendosa nė emėr tė All-llahut, pėr tė falė farzin e sabahut”. Pasi tė shprehim tekbirin fillestar, i lidhim duart, qėndrojmė gatitu dhe lexojmė: Subhaneke, Eudhubil-lahin, Bismil-lahin, Fatihan dhe njė sure. Kur e mbarojmė leximin, bėjmė ruku’un dhe dy sexhde, mandej ngrihemi nė rekaatin e dytė. Nė rekaatin e dytė lexojmė: Bissmil-lahin, Fatihan dhe njė sure. Pas kėsaj e bėjmė ruku’un dhe dy sexhde dhe ulemi nė gjunjė.

    Nė uljen e fundit lexojmė: “Ettehijjatu, Salavatet dhe Duatė e tani japim selam. Me kėtė ėshtė kryer namazi i farzit tė Sabahut.

    NAMAZI I DREKĖS


    Namazi farzi i drekės ka katėr rekaate. Ulja bėhet pas rekaatit tė dytė dhe nė mbarim tė namazit. Nijjeti bėhet kėshtu: “Unė vendosa nė emėr tė All-llahut, pėr tė falė farzin e drekės”.

    Tre rekaatet e para falen njėsoj sikur tė akshamit. Pas rekaatit tė tretė ngrihemi nė kėmbė nė rekaatin e katėrt. Edhe nė rekaatin e katėrt lexojmė: Bismil-lahin dhe Fatihan. Pastaj e bėjmė ruku’un dy sexhdet dhe uljen e fundit e dhe japim selam. Me kėtė kryhet namazi farz i drekės.

    NAMAZI I IKINDISĖ


    Namazi farz i ikindisė ka katėr rekaate. Falet njėsoj sikur farzi i drekės? Nijjeti bėhet kėshtu: “Unė vendosa, nė emėr tė All-llahut, pėr tė falė farzin e ikindisė”.

    NAMAZI I AKSHAMIT

    Namazi farz i akshamit ka tri rekaate. Rrihet ulur pas rekaatit tė dytė dhe nė mbarim tė namazit. Nijjeti bėhet kėshtu: “Unė vendosa nė emėr tė All-llahut, pėr te falė farzin e akshamit”. Dy rekaatet e para falen sikurse edhe farzi i sabahut. Nė uljen e parė lexojmė Ettehijjatu dhe shehadetin pastaj ngrihemi nė rekaatin e tretė. Nė rekaatin e tretė lexojmė: Bismil-lahin dhe Fatihan. Mandej e bėjmė ruku’un dhe dy sexhdet tani ulemi nė uljen e fundit. Nė uljen e fundit lexojmė: Ettehijjatu, Salavatet dhe Duatė e mandej japim selam. Me kėtė kryhet namazi farz i akshamit.

    NAMAZI I JACISĖ

    Namazi farz i jacisė ka katėr rekaate. Falet njėsoj sikur namazi i drekės dhe i ikindisė. Nijjeti bėhet kėshtu: “Unė vendosa, nė emėr tė All-llahut, pėr tė falė farzin e jacisė”.



    ĒKA E PRISH NAMAZIN


    Namazi prishet: Nėse mbetemi pa abdest, nėse flasim, qeshim, qajmė me zė, vajtojmė, kollitemi pa nevojė ose bėjmė diēka qė nuk pėrngjan pėr tė qenė nė namaz.

    KĖSHILLA MBI NAMAZET FARZE

    Vėrtetuam qė falja e namazit farz ėshtė shumė e thjeshtė. Obligimi i faljes sė namazeve farze fillon prej kur njeriu arrin moshėn madhore (pubertet) e vazhdon deri nė vdekje. Prindėrit e kanė pėr detyrė qė t’i mėsojnė fėmijėt e tyre tė falen qė nė moshėn shtatėvjeēare, e prej dhjetė vjetėsh ata duhet tė frymėzohen dhe ta bėjnė shprehi tė falurit. Namazi farz mund tė mbetet pa u kryer vetėm nė rast pengese, tė cilėn e pranon feja. Nė qoftė se namazi farz mbetet pa u falur, duhet qė sa mė shpejt tė falurit e tij tė kryhet. Tė falurit pas kohe - Kaza - bėhet ashtu sikurse kur falet (nė kohėn e vet) me rregull, e nė nijjet duhet theksuar se cili namaz ėshtė p.sh.: i sabahut, i drekės, i ikindisė, akshamit ose i jacisė dhe kėshtu bėhet nijjet: “Unė vendosa, nė emėr tė All-llahut, pėr tė falė farzin e sabahut qė mė ka kaluar”. Femra nuk mund tė falet gjatė ditėve tė larjes (menstruacionit), dhe ato namaze nuk i falė pastaj. Nė momentin kur i pushon menstruacioni, duhet tė lahet dhe obligohet qė tė falė me kohė namazin, e mund tė falė edhe kada.

    Namazet qė kanė kaluar pa falė nė kohėn e vet, mund tė falen nė ēdo kohė qė ėshtė pėr t’u falur. Nė qoftė se duke falur namazin e sabahut na zė lindja e diellit, ai namaz nuk vlen, prandaj duhet tė falet mė vonė. E nė qoftė se duke falur namazin e ikindisė na zė dielli nė tė perėnduar, ai na- maz ėshtė i vlefshėm. Kur jemi nė rrugė namazet farze prej katėr rekaatesh i shkurtojmė dhe i falim nė dy rekaate. Namazet e shkurtuara falen sikur namazi i sabahut. Tė sėmurit dhe pleqtė mund tė falen ulur ose shtrirė.

    NAMAZET SUNNETE

    Pranė namazeve farze, si namaze kryesore, I Dėrguari i All-llahut, Muhammedi a.s. ka falur edhe namazet sunnete pėr hir tė dashurisė sė madhe qė ka pasur ndaj All-llahut tė Madhėrueshėm. Ne namazet sunnete i falim nga dashuria e madhe qė kemi ndaj Tė Dėrguarit tė All-llahut. Namazet sunnete falen, para, prapa ose para dhe prapa farzeve. Namazet sunnete mund t’i kenė dy ose katėr rekaate. Edhe namazet sunnete falen sikurse ato farze, e ndryshimi qėndron nė tė lexuarit nė rekaatin e tretė, tė katėrt dhe nė uljen e parė. Qė tė mund tė falen namaze sunnete, duhet mėsuar pėrmendėsh edhe dy kaptina - sure.

    KAPTINA “FELEK”

    Kul eudhu bi - rabbil-felek,

    Min sherr-rri ma halek,

    Ve min sherr-rri gasikin idha vekab,

    Ve min sherr-rrin-neffathati fil - ukad,

    Ve min sherr-rri hasidin idha hased”.

    KAPTINA “NAS”

    Kul eudhu bi rabbin-nas,

    Melikin-nas,

    Ilahin-nas,

    Min sherr-rril vesvasil - hannas,

    El-ledhi juvesvisu fi sudurin-nas,

    Minel-xhin-neti ven-nas”.

    SUNNETET DHE FARZET NĖ PESĖ NAMAZET E DITĖS

    Sunetet dhe farzet nė pesė namazet e ditės falen me kėtė radhė:

    Namazi i sabahut: dy rekaate sunnet dhe dy farz; gjithsej katėr rekaate.

    Namazi i drekės: katėr rekaate sunnet, katėr rekaate farz dhe dy rekaate sunnet i fundit, gjithsej dhjetė rekaate.

    Namazi i ikindisė: katėr rekaate sunnet dhe katėr farz gjithsej tetė rekaate.

    Namazi i akshamit: tri rekaate farz dhe dy sunnet, gjithsej pesė rekaate.

    Namazi i jacisė: katėr rekaate sunnet, katėr rekaate farz, dy rekaate sunnet i fundit dhe tri rekaate viter, gjithsej trembėdhjetė rekaate. Pėr tė gjitha namazet sunnet dhe viter duhet bėrė nijjet. Suneti i drekės dhe i jacisė prej dy rekaatesh ėshtė quajtur edhe sonsunnet.

    SI FALEN SUNETET

    Namazet sunnete prej dy rekaatesh, falen ashtu sikurse farzi i sabahut. Sunneti i drekės prej katėr rekaatesh, falet sikurse edhe farzi i drekės, por nė rekaatin e tretė e tė katėrt pėrveē Fatihas lexohet edhe njė kaptinė.

    Sunneti i ikindisė prej katėr rekaatesh, ndryshon nga sunneti i drekės nė atė se nė sunnetin e ikindisė, nė rekaatin e tretė lexohet sikurse nė rekaatin e parė. Nė uljen e parė tė kėtij sunneti lexohen Ettehijjatu, Salavatet dhe Duatė.

    KĖSHILLA MBI SUNNETET

    Sunnetet prej katėr rekaatesh - i ikindisė dhe i jacisė mund t’i falim tė shkurtuar nė dy rekaate, e mund t’i lėmė pa i falur fare. Dy sunnetet e drekės, sunnetin e akshamit dhe sunnetin e fundit tė jacisė, mund t’i lėmė pa i falur nėse jemi shumė tė zėnė ose tė paaftė. Sunnetin e sabahut, kurrė nuk duhet lėnė pa e falur. Kur e falim farzin e sabahut vonė, pasi tė ketė lindur dielli, duhet tė falim edhe sunnetin e sabahut. Sunneti pas kohe, kurrė nuk falet, pėrveē kėtij rasti.

    NAMAZI I VITRIT

    Namazi i vitrit ėshtė namaz i veēantė, i cili falet pas sunnetit tė fundit tė jacisė. Namazi i vitrit ka tri rekaate, e falet sikurse farzi i akshamit, por ndryshon nė lexim nė rekaatin e tretė.

    Rekaati i tretė falet nė kėtė mėnyrė: Pasi tė lexohet Bismil-lahi, Fatiha dhe njė kaptinė, i ngrenė duart duke thėnė: “All-llahu ekber”. Atėherė i lidhim duart dhe mandej lexojmė duanė e Kunutit. Pasi tė kryejmė duanė e Kunutit, e bėjmė ruku-un, dy sexhdet, uljen e fundit dhe japim selam.

    DUAJA E KUNUTIT

    “All-llahumme inna nesteinuke, ve nestagfiruke, ve nestehdike, ve nu’minu bike, ve netubu ilejke, ve netevekkelu alejke, ve nuthni alejkel-hajre kul-lehu, neshkuruke, ve la nekfuruke, ve nahleu ve netruku men jefxhuruke”. “All-llahumme ijjake na’budu, ve leke nusal-li ve nesxhudu. Ve ilejke nes’a ve nahfidu. Nerxhu rahmeteke ve nahsha adhabeke. Inne adhabeke bil-kuffari mulhik”.

    KAPTINA “VEL-ASRI”

    Ja edhe njė kaptinė, e cila zakonisht lexohet nė rekaatin e parė tė namazit vitėr, pas Fatihas. “Vel-asri, Innel-insane le fi husr, Il-lel-ledhine amenu ve amilus-salihati, ve tevasav bil-hakki ve tevasav bis-sabr.”

    DHIKRI (MADHĖRIMI I EMRAVE TĖ ALL-LLAHUT) PAS NAMAZIT


    Kur e kryejmė plotėsisht ndonjė namaz, ėshtė mirė tė lexohet Salati temxhid, Ajetul-kursijja, tesbih, dhe bėjmė dua - lutje.

    SALATU-T-TEMXHID

    “Ala resulil-lahi salavat”.

    “All-llahumme sal-li ala Muhammedin ve ala ali Muhammed”.

    “Subhanall-llahi vel-hamdulil-lahi ve la ilahe il-lell-llahu vall-llahu ekber.

    ve la havle ve la kuvvete il-la bil-lahil-alijjil-adhim”.

    AJET-UL-KURSIJJ

    “Eudhu bil-lahi minesh-shejtanirr-rraxhim.

    Bismil-lahirr-rrahmanirr-rrahim.

    “All-llahu la ilahe il-la Hu,

    El-hajjul-kajjum.

    La te’hudhuhu sinetun ve la nevm,

    Lehu ma fis-semavati ve ma fil-erd.

    Men dhel-ledhi jeshfeu indehu il-la bi idhnihi.

    Ja’lemu ma bejne ejdihim ve ma halfehum,

    ve la juhitune bi shej in min ilmihi il-la bi ma shae.

    Vesia kursijjuhus-semavati vel erda,

    ve la jeuduhu hifdhuhuma ve huvel-alijjul-adhim”.

    Kur tė mbarojmė ajetul kursijjen, atėherė e lexojmė kėtė:

    TESBIH

    “Ja Rabbi, Dhel-Xhelali, subhanall-llah”. Atėherė themi

    33 herė “Subbanall-llah”,

    mandej lexojmė: “Subhanel-baki daimenilhamdu lil-lah”, dhe themi

    33 herė “El-hamdulil-lah”.

    Mė nė fund lexojmė: “Rabbil-alemine teala shanuhu All-llahu ekber” dhe shqiptojmė

    33 herė “All-llahu ekber”.

    Numėrorėt, kokrrat e tespive i marrim me qėllim qė tė mundemi mė lehtė tė numėrojmė atė qė e shqiptojmė, e nė mungesė tė tyre mund tė numėrojmė me anė tė gishtave ose pėrmendsh. Pas kėsaj lexojmė:

    “La ilahe il-lell-llahhu vahdehu,

    la sherike leh.

    Lehul-mulku ve lehul-hamdu

    ve huve ala kul-li shej-in kadir”.

    “Ve ma erselnake il-la rahmeten lil-alemin”.

    tanimė ngrihen duart me shuplaka tė kthyera nga qielli dhe lexohet nga duaja.

    DUAJA E NAMAZIT

    “Eudhu bil-lahi minesh-shejtanirr-rraxhim.

    Bismil-lahirr-rrahmanirr-rrahim.

    Elhamdu lil-lahi rabbil-alemin.

    ves-salatu ves-selamu ala sejjidina Muhammedin ve ala alihi ve sahbihi exhmein.

    All-llahumme, rabbena tekabbel minna inneke Entes-semiul Alim.

    Ve tub alejna, ja mevlana, inneke Entet-Tevva burr-rrahim.

    All-llahumme sel-limna ve sel-lim-dinena, ve lateslub vakten-nez’i imanena.

    ve la tusel-lit alejna men la jehafuke ve la jerhamuna. Verzukna hajrejid-dunja vel-ahireti, inneke ala kul-li shej-in kadir. All-llahumme habbib ilejnel-imane vel-islame vel-ihsan.

    Ve ker-rih ilejnel-kufre vel-fusuka vel-isjan,

    bi rahmetike, ja Erhamerr-Rrahimin.

    Rabbena atina fid-dunja haseneten ve fil-ahireti heseneten ve kina adhaben-nar! Rabbenagfirli ve li validejje ve lil mu’minine jevme jekumul-hisab! Amin, amin, amin, ja Erhamerr-Rrahimin. Subhane rabbike rabbil-izzeti amma jesifun. Ve selamun alel murselin. Vel-hamdulil-lahi Rabbil-alemin”. Mė nė fund me shuplakat dhe gishtat e duarve e fėrkon fytyrėn dhe e lexon fatihan. Nė vend tė duasė mund tė lexohet edhe vetėm Fatiha.

    XHEMA’ATI (TĖ FALURIT BASHKĖRISHT)

    Namazet farze mund tė falen bashkėrisht me tė tjerėt (xhema’at), ndėrsa namazet sunnet falen vetmas. Tė falurit e namazit bashkė me imamin quhet xhema’at. Secili xhema’at ka imamin e vet qė i udhėheq dhe muezzinin.

    Gjatė tė falurit me xhema’at imami qėndron pėrpara, e xhema’ati radhitet pas tij nė rreshta (safe), krah pėr krah. Nė safe nuk guxon tė ketė zbrazėtira, po duhet tė shpeshtohen. Kur qėndrojmė nė kėmbė duke u falur bashkėrisht, vetėm imami lexon e tė tjerėt heshtin. Nė rekaatin e parė tė gjithė e lexojnė Subhaneken. Namazi me xhema’at falet nė xhami, e mund tė falet edhe nė dhomė, kopsht, arė dhe nė vendet tjera. Kur tė falurit bėhet nė grup, nė nijjet duhet tė shtohet: “Pėlqej ndaj kėtij imami” (iktedejtu bi hadhel-imami). Personi qė falet me imam quhet - Muktedi. Nė namazin e akshamit, jacisė dhe tė sabahut, imami e lexon Kur’anin me zė, e nė drekė dhe ikindi pa zė. Muktedija nuk e thotė: “Semiall-llahu limen hamideh” kur ngrihemi nga rukuja, po e thotė: “Rabbena lekel-hamd”.

    XHAMIA

    Kur I Dėrguari i All-llahut, Muhammedi (a.s.) u shpėrngul prej Mekkes nė Medine (hixhret), menjėherė e ndėrtoi xhaminė dhe vendosi themelet e Ummetit islam. Xhamia ėshtė faltore dhe shkollė e muslimanėve. Secili musliman duhet tė kujdeset qė ta ruajė xhaminė e vet. Xhamia e ka imamin, muezzinin dhe mutevel-lin-kujdestarin. Imami e udhėheq xhema’atin nė namaz dhe nė mėsimet fetare, muezzini e shpall kohėn e namazit, ndėrsa mutevel-liu kujdeset pėr mirėmbajtjen e xhamisė dhe pėr pasurinė (vakuf). Xhamia pa minare quhet mesxhid.

    NAMAZET TJERA

    Pėrveē pesė namazeve tė rregullta, falen edhe disa namaze tjera siē janė: Namazi i xhumasė, namazi i Bajramit, namazi i xhenazes, namazi i teravihve etj.

    NAMAZI I XHUMASĖ


    Ditėn e premte, nė vend tė drekės meshkujt e falin xhumanė. Para kėtij namazi farz, lexohet hutbeja, e mandej, me xhema’at, falen dy rekaate farz tė namazit tė xhumasė. Pėrveē farzit tė xhumasė falim edhe sunnete. Namazi i xhumasė falet sipas kėtij rendi: Sė pari gjithkush vetmas i falė katėr rekaate sunnet tė xhumasė. Mandej lexohet hutbe pas tė cilės falen me xhema’at dy rekaate farz tė xhumasė. Pasi tė falet farzi duhet t’i falė secili vetmas nga katėr rekaate tjera sunnet tė xhumasė. Pas sunnetit tė dytė tė xhumasė mund t’i falim edhe katėr rekaate ahiri dhuhri dhe dy sunnet ul- vakti. Sunneti i xhumasė para dhe pas farzit falet sikurse edhe sunneti i drekės. Ahiri dhuhri falet sikurse farzi i drekės, e sunnetul vakti sikurse sunneti i fundit i drekės.

    Hutba ėshtė fjalim instruktiv i imamit i cili mbahet nė lavdi tė All-llahut, falėnderim Tė Dėrguarit dhe si kėshillim i muslimanėve, nga vendi i shenjtė i quajtur minber, hutba duhet tė dėgjohet me respekt dhe kujdes. Njė pjesė e hutbes shprehet nė gjuhėn tonė e njė pjesė nė gjuhėn arabe. Farzi i xhumasė bėhet nijjet kėshtu: “Unė vendosa, nė emėr tė All-llahut, tė fali farzin e xhumasė pas kėtij imami”. Sunneti bėhet nijjet kėshtu: “Unė vendosa, nė emėr tė All-llahut tė fali sunnetin e xhumasė”. Nė qoftė se duam tė falim ahiri dhuhrin dhe synnet ul-vaktin, atėherė duhet t’i theksojmė nė nijjet. Atij qė i kalon xhumaja, e fal drekėn. Nė vendet ku falet xhumaja, dreka nuk falet nė xhema’at. Xhumanė mė sė miri ėshtė pėr ta falur nė xhaminė kryesore. Xhema’ati mė i vogėl - minimum nė xhuma ėshtė: imami dhe tre meshkuj tė moshės sė rritur.

    NAMAZI I BAJRAMIT


    Nė ditėn e Bajramit, nė mėngjes, falen dy rekaate me xhema’at - namaz i Bajramit. Koha pėr faljen e namazit tė Bajramit fillon gjysmė ore pas lindjes sė diellit e vazhdon deri para dreke. Nijjeti i namazit tė Bajramit bėhet kėshtu: “Unė vendosa, nė emėr tė All-llahut, tė fali namazin e Bajramit me kėtė imam”. Namaze tė Bajramit janė dy: i Ramazanit dhe i Kur’banit.

    Namazi i Bajramit falet sikurse edhe farzi i xhumasė, duke i shtuar nga tri tekbire nė tė dy rekaatet dhe duke i ngritur duart te veshėt. Nė rekaatin e parė tekbiret merren para leximit, e nė tė dytin pas leximit. Hutba mbahet pas namazit. Nė qoftė se pėr ndonjė arsye s’mund tė falet namazi i Bajramit ditėn e parė, namazi i Bajramit tė Ramazanit mund tė falet nė ditėn e dytė, e namazi i Bajramit tė Kurbanit mund tė falet edhe nė tė tretėn, por nė kohėn kur e ka Bajrami pėr t’u falur. Tekbiret nė rekaatin e parė merren pasi tė lexohet Subhaneke. Namazi i Bajramit ėshtė vaxhib.

    NAMAZI I XHENAZES

    Kufomės sė tė vdekurit i falet namazi i xhenazes me xhema’at, duke qėndruar gjithė kohės nė kėmbė. Namazi i xhenazes ėshtė farz i pėrbashkėt (farzi kifaje) pėr tė gjithė muslimanėt e atij vendi ku vdes ose varroset muslimani i vdekur, e nė qoftė se atė namaz e kryejnė disa njerėz, nga obligimi lirohen edhe muslimanėt tjerė. Po qe se muslimanit tė vdekur askush s’ia falė namazin e xhenazes, tė gjithė muslimanėt e atij vendi janė mėkatarė. Namazi i xhenazes duhet t’i falet secilit musliman e muslimane, tė madhit e tė voglit, pėrveē fėmijė qė lind i vdekur. Namazi i xhenazes ėshtė njė lloj lutjeje e posaēme e muslimanėve pėr tė vdekurin. Namazi i xhenazes falet kėshtu:

    I vdekuri, i pastruar, i mbėshtjellė nė qefin (bez i bardhė), i erėsuar me erė tė kėndshme dhe i vėnė nė tabut (arkivol), vihet para xhema’atit nė atė mėnyrė qė, ana e djathtė e tij tė jetė e kthyer nga Kibla. Imami qėndron drejt gjoksit tė tė vdekurit e xhema’ati pas tij tė radhitur nė rreshta (safe). Nijjeti bėhet kėshtu: “Unė vendosa tė fali namazin e xhenazes, duke lavdėruar All-llahun, duke bekuar Tė Dėrguarin, duke u lutur pėr tė vdekurin, pajtohem ndaj kėtij imami”. Pas tekbirit fillestar lexohet Subhaneka, duke ia shtuar fjalėn - “Ve xhel-lethenauke”, para fjalės “Ve, la ilahe gajruke”. Mandej imami dhe xhema’ati e thonė pėr tė dytėn herė “All-llahu ekber”, por duart nuk i ngrenė te veshėt. Pas kėsaj e lexojnė salavatin, e pėr tė tretėn herė thonė: “All- llahu ekber”, dhe e lexojnė duanė. Pas duasė pėr tė katėrtėn herė thonė “All-llahu ekber” dhe japin selam. Edhe nė namazin e xhenazes, gjatė qėndrimit nė kėmbė, duart mbahen lidhur. Duatė mund tė jenė sikurse ato qė lexohen nė namaz kur jemi ulur. Pasi tė falet namazi, pėr shpirtin e tė vdekurit lexohet Fatiha, e kufoma dėrgohet nė varreza pėr varrim. Vetėm meshkujt e falin namazin e xhenazes dhe e pėrcjellin kufomėn. Varri duhet tė jetė i thellė sa gjysma e shtatit tė njeriut, pėr meshkuj, e pėr femra deri nė lartėsinė e gjoksit tė shtatit. Ana e djathtė e kufomės nė varr ėshtė e kthyer nga Kibla. Muslimani e ka pėr detyrė t’i pėrkujtojė tė vdekurit e vet. Veēanėrisht duhet t’i pėrkujtojė prindėrit e vdekur. Kur i vizitojmė varrezat e tė vdekurve tė afėrm, duhet tė lexohet Fatiha. Kaptinat qė i kemi mėsuar deri mė tash, edhe ato mund tė lexohen me rastin e pėrkujtimit tė tė vdekurit.

    NAMAZI I TERAVIHVE

    Namazi i teravihve falet gjatė muajit tė Ramazanit pas sunnetit tė dytė tė jacisė. namazi i teravihve i ka njėzetė rekaate, pas ēdo dy rekaatesh bėhet ulja. Nijjeti bėhet kėshtu: “Unė vendosa, nė emėr tė All-llahut, tė fali namazin e teravihve”. Ky namaz zakonisht falet me xhema’at. Namazi i teravihve falet sikurse sunneti i ikindisė. Edhe namazi i teravihve ėshtė sunnet.

    TEHIJJET-UL-MESXHID (NAMAZI NĖ SHENJĖ NDERIMI)

    Nė qoftė se nė ndonjė rast vizitojmė ndonjė xhami, atėherė, si nder ndaj asaj xhamie duhet tė falen dy rekaate namaz. Ai namaz quhet - Tehijjetul mesxhid, dhe falet sikurse farzi i sabahut.

    ARRITJA NĖ XHEMA’ATE DHE KRYERJA E TĖ FALURIT

    Personi qė arrinė tė falet me xhema’at, bile njė rekaat, quhet mesbuk. Kur imami jep selam nė anėn e djathtė, mesbuku ngrihet dhe e fal atė qė i ka kaluar. Nė qoftė se e arrin imamin nė ruku, llogaritet se e ka arritur rekaatin.

    Nė qoftė se mesbuku arrin nė rekaatin e dytė, e fal rekaatin e parė qė i ka kaluar, kryen uljen e fundit e mandej jep selam. Mesbuku nė ulje e lexon Ettehijjatu dhe e pret imamin derisa tė japė selam e mandej ngrihet dhe fal atė qė i ka kaluar. Nėse e lexon salavatin dhe duatė, s’bėn ndonjė dėm, por mė mirė ėshtė pas Ettehijjatu, tė heshtė. Nė qoftė se mesbuku ėshtė vonuar nė ato namaze nė tė cilat imami lexon me zė (aksham, jaci dhe sabah), ai e thotė tekbirin fillestar dhe hesht, e Subhaneke-n e lexon kur tė ngrihet qė tė falė atė qė i ka kaluar. Mirėpo, nė qoftė se ėshtė vonuar nė namaz ku imami lexon pa zė (drekė, ikindi), Subhaneke-n e lexon edhe nė tė hyrė nė namaz, edhe kur tė ngrihet tė falė ēka i ka kaluar. Nė qoftė se mesbuku e arrin imamin nė rekaatin e tretė tė farzit tė akshamit, e fal mė vonė njė rekaate, bėn uljen e parė e mandej ngrihet, e fal rekaatin e dytė dhe bėn uljen e fundit. Nė rekaatin e parė qė i ka kaluar kur e fal lexon: Subhaneke-n, Eudhu bismile-n, Fatihan dhe njė sure, e nė tė dytėn: Bismile-n, Fatihan dhe njė sure. Nė qoftė se mesbuku e arrin imamin nė rekaatin e tretė tė atyre namazeve qė kanė nga katėr rekaate, (drekė, ikindi e jaci), rekaatet e kaluara i fal tė parėn dhe tė dytėn njė pas njė, e mandej bėn uljen dhe jep selam. Nėse e arrin imamin nė rekaatin e katėrt, rekaatet e kaluara i fal; tė parėn dhe rri nė uljen e parė, mandej tė dytėn dhe tė tretėn dhe bėn uljen e fundit.

    Nė qoftė se mesbuku e arrin imamin nė uljen e fundit, ai pret derisa imami tė japė selamin e parė, mandej ngrihet dhe i fal rekaatet e kaluara nė atė mėnyrė sikurse edhe falen. Edhe nė uljen e fundit, nėse e arrin imamin, llogaritet se ėshtė falur me xhema’at. Gjatė faljes sė rekaateve tė kaluara, duhet pasur kujdes qė ulja tė bėhet gjithnjė pas dy rekaateve. Pėr kėtė arsye, nė qoftė se e arrijmė imamin nė rekaatin e tretė tė akshamit, ose nė tė katėrtėn tė drekės, ikindisė dhe tė jacisė, e falim rekaatin e parė qė na ka kaluar e tani rrimė nė uljen e parė, pse atėherė ne i kemi falur dy rekaate, e mandej i falim rekaatet qė na kanė mbetur. Kur i falim rekaatet e kaluara, nė tė parėn, kur jemi nė kėmbė lexojmė: Subhaneke-n, Eudhu- bismile-n, Fatihan dhe njė sure, e kur tė falim tė dytėn lexojmė, Bismilen, Fatihan dhe njė sure. Kur falim tė tretin ose tė katėrtin rekaate, atėherė nė kėmbė lexojmė vetėm Bismile-n dhe Fatihan. Nė qoftė se jemi vonuar nė namazin e teravihve, atėherė duhet sė pari tė falim farzin e jacisė dhe sunnetin e fundit, e mandej i bashkohemi imamit nė teravhiv. Kur imami tė japė selamin e parė nė mbarim tė namazit tė teravhihve, mesbuku ngrihet dhe i fal ato rekaate qė i kanė kaluar. Kur tė kryhet tė falurit e rekaateve tė kaluara nė teravih, atėherė fal vitėr namazin. Mesbuku nė namazin e teravihve mund tė falė vetėm ato rekaate qė i kanė kaluar nė atė selam, e tė gjitha tjerat mund t’i lė. Pjesa e namazit tė xhumasė qė ka kaluar, falet sikurse nė namazin e sabahut. Ashtu edhe namazi i Bajramit, por kėtu duhet pasur kujdes pėr tekbire.



    HARRESA DHE LĖSHIMI NĖ NAMAZ - SEHVI SEXHDE

    Kur padashtas njeriu bėn nė namaz diēka tjetėr, qė s’ėshtė paraparė me dispozita (mosleximi i Fatihas, sures, apo lėnia e uljes sė parė), duhet bėrė sehvi sexhde. Sehvi sexhdeja bėhet kėshtu: Pasi tė jepet selam nė anėn e djathtė, bėhet dy sexhde, e mandej lexohet Ettehijjatu, salavatet dhe duatė, tani jepet selam. Nė qoftė se gabimin e bėjmė me dashje, atėherė duhet pėrsėritur namazin.

    QĖLLIMI I NAMAZIT

    Namazi ėshtė mėnyra mė e pėrsosur e nderimit qė i bėhet All-llahut xh.sh. Ngritja e duarve, qėndrimi nė kėmbė gatitu, pėrkulja, rėnia nė sexhde dhe tė ndenjurit ulur, janė lėvizje trupore, me tė cilat shfaqet respektimi ndaj All-llahut Krijues xh.sh., duke i shprehur madhėri e nderim, respekt e lavdėrim, adhurim e lutje. Kjo ėshtė mėnyra mė e pėrshtatshme e edukimit shpirtėror dhe rruga mė e mirė e afrimit te All-llahu. Adhurimin (ibadetin) nė kėtė mėnyrė e kanė praktikuar tė gjithė pejgamberėt e All-llahut prej Ademit e deri nė Muhammedin a.s. Qėllimi i namazit ėshtė pėrkujtim dhe afrim ndaj All-llahut xh.sh. Nėpėrmjet gjashtė kushteve tė tij, namazi na lidh me jetėn dhe kėrkon angazhimin tonė pėr jetė. Qė tė mund tė falemi, duhet tė jemi tė pastėr dhe tė veshur mirė, e pėr tė arritur kėte, duhet

    njohur rregullat pėr pastrim dhe veshmbathje. Namazi, detyrė e domosdoshme, ėshtė shumė i dobishėm si pėr pastėrti ashtu edhe pėr shėndet, pėr individ dhe pėr tėrė bashkėsinė.

    ELĪF, LĀM, MĪM

    Pėrveē sureve qė i kemi mėsuar deri mė tash, ėshtė mirė tė mėsojmė edhe suren Elīf, Lām, Mīm. Kjo sure thuhet: Bismil-lahirr-rrahmanirr-rrahim. Elīf, Lām, Mīm, Dhadikel-kitabu la rejbe fih. Huden lil muttekin. El-ledhine ju’minune bil-gajbi ve jukimunes-salate ve mimma rezeknahum junfikun. Vel-ledhine ju’minune bima unzile ilejke ve ma unzile min kablike, ve bil-ahireti hum jukinun. Ulaike ala huden min rabbihim ve ulaike humul-muflihun.


    PĖRKTHIMI I TEKSTEVE TĖ ARABISHTES NĖ GJUHĖN SHQIPE


    Pėr tė ditur pėrkthimin e teksteve arabishte, tė cilat lexohen nė namaz, ėshtė gjė e porositur dhe e dobishme. Mė parė mėsuam pėrkthimin e Fatihas, dhe sureve Kevther e Ihlas, e tash do tė mėsojmė edhe pėrkthimin e teksteve tė arabishtes.

    PĖRKTHIMI I EZANIT:

    “All-llahu ėshtė mė i madhi! Deklaroj qė vetėm All-llahu ėshtė Zot! deklaroj qė Muhammedi ėshtė I Dėrguar i All-llahut”! “Eja nė namaz! Eja nė shpėtim! All-llahu ėshtė mė i madh! Vetėm All-llahu ėshtė Zot!” Shprehja e parė thuhet katėr herė, pesė tė tjerat nga dy herė, e fundit njė herė.

    Pas shprehjes “Eja nė shpėtim” nė ezanin e sabahut i shtohet “Mė i mirė ėshtė tė falurit (namazi) se gjumi”. Edhe kjo thuhet dy herė.

    PĖRKTHIMI I “SUBHANEKES”

    “I Famshėm je vetėm Ti, O All-llahu im! Dhe Lavdia tė qoftė Ty. I Lartė ėshtė emri Yt dhe Madhėria jote ėshtė shumė e madhe. Nuk ka Zot tjetėr pėrveē Teje”.

    PĖRKTHIMI I KAPTINĖS “FELEK”

    “Thuaj: I drejtohem All-llahut tė agimit (tė mė ruajė). Nga e keqja qė krijoi. Dhe nga e keqja e errėsirės sė natės kur ajo bie. Dhe nga e keqja e atyre qė fryjnė nė nyja. Dhe nga e keqja e ziliqarit kur bėn zili”.

    PĖRKTHIMI I KAPTINĖS “NAS”

    “Thuaj: I drejtohem All-llahut tė njerėzimit. Sunduesit tė njerėzimit. All-llahut tė njerėzimit (tė mė ruajė) nga e keqja e asaj qenie qė bėn pėr tė dyshuar dhe pėr tė menduar keq, e mandej largohet. E cila hedh dyshimin dhe mendimet e kėqija nė gjoksin e njerėzimit. Qoftė ajo nga xhinnet apo nga njerėzit”.

    PĖRKTHIMI I KAPTINĖS“ASR”


    “Pasha kohėn! Me tė vėrtetė njerėzit janė nė humbje pėrveē atyre qė besojnė, bėjnė vepra tė mira njėri tjetrin e kėshillojnė pėr drejtėsi dhe durim”.

    PĖRKTHIMI I “ETTEHIJATIT”


    “Nderimet tona All-llahut. Atij tė falurit tonė dhe tė gjitha veprat e mira. Tė pėrshėndesim Ty, o I Dėrguar i All-llahut dhe bekimi e mėshira e All-llahut qofshin mbi Ty. Paēim shpėtim ne dhe tė gjithė robėt e mirė tė All-llahut.

    Deklaroj qė vetėm All-llahu ėshtė Zot dhe deklaroj qė Muhammedi ėshtė rob i Zotit dhe i dėrguar i Zotit”.

    PĖRKTHIMI I “SALAVATIT”

    “O Zot, shfaqi mėshirėn Tėnde Muhammedit dhe familjes sė Muhammedit, sikur qė ia shfaqe Ibrahimit dhe familjes sė Ibrahimit. Vėrtet Ti je i lavdishėm dhe i famshėm.

    PĖRKTHIMI I DUASĖ

    “O Zot yni, na jep mirėsi nė kėtė jetė, dhe mirėsi nė botėn tjetėr, dhe na ruaj nga dėnimet e Xhehennemit (Ferrit)! O Zot yni, mė fal mua, prindėrit e mi dhe gjithė besimtarėt nė atė ditė kur fillojnė llogaritė”.

    PĖRKTHIMI I DUAVE TĖ KUNUTIT


    “O Zot, ne prej Teje kėrkojmė ndihmė, prej Teje kėrkojmė falje dhe prej Teje kėrkojmė udhėzime. Ne Ty tė besojmė, Ty tė drejtohemi me pendime, nė Ty shpresojmė edhe Ty tė jemi mirėnjohės nė ēdo tė mirė. Ty tė falėnderojmė dhe t’i fshehim mirėsitė tua. Refuzojmė dhe i shmangemi atij qė gabon ndaj Teje. O Zot, vetėm Ty tė adhurojmė, pėr hir Tėndin falemi dhe pėrulemi nė tokė, vetėm nga Ti anojmė dhe pėrpiqemi duke shpresuar nė mėshirėn Tėnde, e duke iu frikėsuar dėnimit Tėnd. Dėnimi Yt, vėrtet, do t’i arrijė jobesimtarėt”.

    PĖRKTHIMI I “AJET-UL-KURSIJJES”


    “All-llahu ėshtė ajo qenie e Madhėrueshme, pėrveē tė cilit tjetėr Zot nuk ka. Ai jeton dhe Ai vetvetiu pėrqėndron. S’e kapė tė koturit as gjumi. E Tij ėshtė gjithēka qė ėshtė nė qiej dhe nė tokė. Kush ėshtė ai qė pranė Tij mund tė ndėrmarrė diē pa lejen e Tij?! Ai di ē’ėshtė para tyre dhe ē’ėshtė prapa tyre, e ata s’mund tė pėrfshijnė kurrgjė nga dija e Tij pėrveē atė ēka do Ai. Dituria e Tij pėrfshin qiejt dhe tokėn dhe s’i vie rėndė pse i mban ato. Ai ėshtė i madh dhe i madhėrueshėm”.

    PĖRKTHIMI I DUASĖ PAS NAMAZIT

    “Falėnderimi i qoftė All-llahut, Zotėruesit tė botėrave. Mėshira dhe bekimi i qoftė Muhammedit a.s., familjes dhe shokėve tė tij. O Zot, zotėrues, na prano lutjet tona (ibadetet). Me tė vėrtetė Ti i dėgjon dhe i di tė gjitha. Na e prano pendimin tonė. Ti bėn falje dhe Ti je i butė. O Zot, mbrona ne dhe fenė tonė, dhe nė momentet e vdekjes na e mbro besimin tonė. Mos na lėsho ne nė dorė tė atij qė nga Ti nuk frikėsohet, e ndaj nesh nuk ka mėshirė. Na gėzo ne me tė mirat e kėsaj jete dhe tė jetės tjetėr. Me tė vėrtetė, Ti mund tė bėsh gjithēka. O Zot, na e bėn tė dashur neve besimin, bindshmėrinė ndaj Teje dhe bamirėsinė, e na e bėn tė pakėndshme pabesueshmėrinė, gabimet dhe pabindshmėrinė. Pėr hir tė mėshirės Sate, o mė i Madhi mėshirues! O Zot yni, na pajis me mirėsi tė kėsaj dhe botės tjetėr dhe na mbro nga dėnimet e Xhehennemit”.
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  14. #14
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    KUSHTI I TRETĖ I ISLAMIT AGJĖRIMI I RAMAZANIT (SAVM)

    Muaji nė tė cilin agjėrohet ėshtė Ramazani. Tė agjėrosh Ramazanin do tė thotė tė ruhesh nga tė ngrėnit, pirja, thithja e duhanit dhe marrėdhėniet seksuale dhe kėtė duke filluar prej para agimit e

    derisa tė perėndojė dielli. Qėllimi i agjėrimit ėshtė pėr tė treguar besnikėrinė dhe pėrkushtimin ndaj All-llahut xh.sh. Ēdo i rritur e i shėndoshė, musliman e muslimane ėshtė i obliguar tė agjėrojė. Para se tė fillohet agjėrimi duhet bėrė nijjet (vendosja) pėr tė agjėruar. Mjafton tė vendoset me zemėr, por mundet edhe me fjalė, duke u shprehur kėshtu: “Unė vendosa, nė emėr tė All-llahut, tė agjėroj nesėr Ramazanin”. Nėse kemi agjėruar, vendosja - nijjeti - mund tė bėhet deri paradreke. Ramazani ėshtė muaj lutjesh, mirėbėriesh dhe ringjallje feje. Nėpėr xhami lexohet dhe shpjegohet Kur’ani, e nėpėr shtėpi ndihmohen tė varfrit, vizitohen dhe u bėhet pritje farefisit, fqinjve, dashamirėve dhe miqve. Gjatė muajit tė Ramazanit falen teravihtė natėn. Sahur - syfyr - ėshtė koha para fillimit tė agjėrimit dhe nė kėtė kohė zakonisht hahet. Imsak quhet momenti i fillimit tė agjėrimit, e iftar ėshtė momenti kur duhet tė ndėrpritet agjėrimi. Fillimi i agjėrimit bėhet duke larė gojėn dhe duke pirė ujė, andaj, duke shprehur vendosjen pėr agjėrim, kurse mbarimi - iftari me Bismil-lah tė pihet ujė. Nė iftar s’duhet tė hahet shumė, e nė syfyr po. Agjėrimi ėshtė shumė i dobishėm si pėr shpirt ashtu edhe pėr trup. Me agjėrim forcohet dėshira dhe disiplina, e zbatohet edhe vepra e obligueshme vjetore. Gjatė agjėrimit duhet tė ruhemi nga tė gjitha veprat e kėqija, e aq mė tepėr edhe nga tė folurit e panevojshėm.

    I sėmuri, udhėtari, ushtari, punėtori nė punė jashtėzakonisht tė rėndė, nėna gjidhėnėse, etj. mund tė mos agjėrojnė Ramazanin, nė qoftė se agjėrimi u dėmton shėndetin, por janė tė detyruar t’i agjėrojnė tė gjitha ditėt e lėshuara, posa t’u vijė rasti e t’u jepet mundėsia. Plaku, plaka e mbetur, i sėmuri, pėr tė cilėt s’ka shpresė pėrmirėsimi tė shėndetit, s’janė tė detyruar tė agjėrojnė, por pėr ēdo ditė duhet tė japin fidje (sadaka e blerė) nė sasi tė sadakai fitrit, nė qoftė se kanė pasuri. Agjėrimi ėshtė i prishur nėse diēka hamė, pimė, ndezim duhan etj. Agjėrimi s’ėshtė i prishur nėse kėto bėhen me harresė. Nė qoftė se me dashje e prishim agjėrimin, duhet pasandej tė agjėrohet ajo ditė dhe pėrveē saj edhe gjashtėdhjetė ditė rresht duhet agjėruar (kefaret). Njeriu i cili nuk agjėron gjatė Ramazanit, ėshtė gabimtar dhe duhet tė gjitha ato ditė mė vonė t’i agjėrojė.

    ITIKAF

    Njė ose dy veta tė devotshėm dhe tė ditur tė qytetit, para iftarit tė ditės sė njėzetė tė Ramazanit e deri nė ditėn e fundit tė tij, e kalojnė tėrė kėtė kohė nė xhami duke u lutur (ibadet) dhe duke e menduar madhėrinė e All-llahut. Vetėm pėr ndėrrimin e abdesit dhe kryerjen e nevojės dalin prej xhamisė. Kjo tėrheqje nga jeta e pėrditshme quhet itikaf. Edhe vetė Muhammedi a.s. ka bėrė itikaf.

    “LEJLET-UL-KADRI”

    E njėzeteshtata natė e Ramazanit quhet “Lejlet-ul-kadri”. Kjo ėshtė nata mė e shenjtė e vitit. Kėtė natė sa mė tepėr duhet kaluar nė ibadet dhe nė punė tė dobishme.

    SADAKAI FITRI

    Nga fundi i muajit tė Ramazanit sadakai fitri u jepet tė varfėrve ose fondit tė caktuar nga institucioni mė i lartė fetar nė vend. Lartėsinė e kėtij sadakai e cakton institucioni mė i lartė fetar, sipas kritereve tė Sheriatit. Muslimanėt dhe muslimanet qė nuk janė tė varfėr, e japin sadakai fitrin pėr vete dhe pėr fėmijėt e tyre qė janė tė mitur. Afati i fundit pėr dhėnien e sadakai fitrit-ėshtė koha para se tė falet Bajrami. Qėllimi i dhėnies sė sadakai fitrit ėshtė qė tė bėhet e mundshme edhe mbajtja e institucioneve fetaro-arsimore islame.

    BAJRAMI I RAMAZANIT (ID-UL-FITR)

    Si gėzim i kryerjes sė detyrave fetare, nė mbarim tė muajit tė Ramazanit, festohet Bajrami i Ramazanit. Nė mėngjes, ditėn e Bajramit, falet namazi i kėsaj feste. Pėr kėtė festė duhet: tė pastrohesh, tė veshėsh petkat mė tė mira, tė tė vijė erė e mirė, duhet ngrėnė diēka para se tė shkohet nė xhami, tė shkohet herėt nė xhami dhe gjatė rrugės tė kėndohen tekbire, por pa zė, tė jesh i gėzuar, tė japėsh sadaka. Prindėrve dhe tė vjetėrve nė shenjė respekti duhet t’ua puthim dorėn, po ashtu edhe fqinjve, dashamirėve dhe njerėzve intelektualė, duhet tė shtrihet dora e pajtimit me ata qė ke qenė i hidhėruar.
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  15. #15
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    KUSHTI I KATĖRT I ISLAMIT ZEKATI

    Zekati ėshtė taksė e detyrueshme fetare. Kur mbėrrin pasuria e njė muslimani a muslimane sasinė e njė vlere (nisab) ari ose argjendi, ėshtė i detyruar qė tė japė kėtė taksė - zekatin - nė fondin tė cilin e aktualizon Bashkėsia Islame. Vlera e nisabit kap shumėn prej 91 gramė ari ose 641 gramė argjendi. Orenditė shtėpiake (havaixhi aslije) nuk bėjnė pjesė nė vlerėn e sasisė sė nisabit dhe kėto janė: shtėpia dhe mobiliet, veshja, mbathja, veglat dhe mjetet pėr punė (makinat, librat etj.). Zekati jepet pėr atė pasuri tė caktuar nėse ajo ka qenė nė pronėn tonė njė vjet. Taksa - zekati -

    jepet ari, argjendi ose mall tregtie. Njė e katėrdhjeta e asaj pasurie jepet zekat (2,5%) nė tė holla ose mall. Zakonisht zekati jepet nė muajin e Ramazanit. Zekati nuk mund t’i jepet bashkėshortit, as fėmijėve ose prindėrve, pėr arsye se kėta janė tė detyruar qė tė ndihmojnė njėri tjetrin nė momentet e pakėndshme ose tė varfėrisė. Me dhėnien e kėsaj takse - zekatit, ndihmojmė tjetrin dhe ngjallim dashuri e bujari ndėr njerėz.
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  16. #16
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    KUSHTI I PESTĖ I ISLAMIT HAXHXHI

    Kongresi i muslimanėve (haxhilerėve) tė gjithė botės ėshtė haxhxhi. Secili musliman a muslimane duhet tė anojė me zemėr, tė pėrpiqet e tė angazhohet qė nė jetėn e vet ta bėjė haxhxhin njė herė. Para se tė nisemi pėr haxhxh duhet: 1. Tė pendohemi nga gabimet e bėra dhe tė vendosim qė nė tė ardhmen tė jemi tė drejtė ndaj All- llahut xh.sh. dhe ndaj njerėzimit, duke bėrė njė jetė tė rregullt dhe tė njerėzishme. 2. T’i lajmė borxhet dhe te pėrmirėsohemi nga ato fyerje qė ua kemi bėrė njerėzve tjerė (secilit duke i kėrkuar falje - hallall). 3. Materialisht tė sigurojmė familjen derisa tė kthehemi prej haxhxhit.

    Haxhxhi ka rregulla dhe dispozita tė posaēme, tė cilat mė sė miri mund tė mėsohen gjatė vetė kryerjes sė haxhxhit. Farzat e haxhxhit janė: - Tė vishet ihrami (veshje e posaēme), - banimi i pėrbashkėt, falja e namazit dhe dėgjimi i hutbes nė vendin Arefat afėr Mekkes, dhe - tė bėhet vizita e nderit rreth e pėrqark Qabes (tavaf).

    BAJRAMI I KURBANIT (ID-UL-AD’HA)

    Bajrami i Kurbanit bie nė ditėn e dhjetė tė Dhilhixhes. Kjo ėshtė festa e dytė e madhe e muslimanėve nė vit. Nė mėngjes tė kėsaj dite falet namazi i Bajramit. Edhe namazi i kėtij bajrami falet sikurse namazi i Bajramit tė Ramazanit. Prej sabahut, natėn e Kurban Bajramit e deri nė ikindi tė ditės sė katėrt tė Bajramit, pas ēdo namazi farz, lexohen tekbiret. Kėto tekbire quhen tekbiri teshrik. Tekbiret e teshrikut thuhen kėshtu: “All-llahu ekberull-llahu ekber La ilahe il-lell-llahu vall-llahu ekber,

    All-llahu ekber ve lil-lahil-hamd”. Nė qoftė se harrojmė ta themi kėtė tekbir, duhet tė thuhet kur tė na kujtohet. Edhe namazet qė kanė mbetur pa u falur gjatė ditėve tė Bajramit, kur t’i falim duhet bėrė edhe tekbirin pas tyre.

    KURBANI

    Secili musliman dhe muslimane qė ka pasuri nė sasi tė nisabit (tė sasisė sė argjendit), dhe, ajo pasuri ėshtė mė tepėr nga nevojat shtėpiake, ėshtė i obliguar tė prejė-therė kurban nė festėn e Kurbanit. Kurbani pritet pasi tė falet namazi i Bajramit, e mund tė pritet deri nė ikindi tė ditės sė tretė tė Bajramit. Kurbani qė theret natėn e Bajramit, nuk konsiderohet kurban, por njė lloj sadakai (zakonisht pėr shpirt tė tė vdekurit). Pėr kurban mund tė priten deshtė e shėndoshė dhe tė rritur (dele, dash, cap, dhi) dhe bagėti tė mėdha. Njė bagėti e madhe mund tė vlejė kurbanė pėr shtatė persona. Njė pjesė e mishit tė kurbanit duhet t’u shpėrndahet tė varfėrve, fqinjve dhe dashamirėve dhe pėr nxėnėsit e Medresesė. Lėkura e kurbanit ėshtė porosi qė t’i jepet Bashkėsisė Islame pėr nevojat e saj. Dispozitat mbi mėnyrėn e prerjes sė kurbanit, mė sė miri mund tė mėsohen nga kėshillimet qė mbahen me rastin e Bajramit nė xhami.
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  17. #17
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    KALENDARI I HIXHRETIT (I MUSLIMANĖVE)

    Ēdo detyrė ose akt fetar e ka kohėn e vet tė caktuar se kur duhet pėr ta kryer. Koha e namazit ėshtė e lidhur me qarkullimin e diellit, kurse koha e agjėrimit, e zekatit dhe e haxhxhit, me qarkullimin e hėnės. Prandaj ėshtė e nevojshme pėr t’i ditur emrat e muajve sipas kalendarit tė hixhretit. Kaledari i hixhretit llogaritet prej asaj dite, kur I Dėrguari i All-llahut xh.sh., Muhammedi u shpėrngul prej Mekkes nė Medine (bėri hixhret). Emrat e muajve sipas kalendarit tė hixhretit janė: Muharrem, Safer, Rebiul-evvel, Rebiul-ahir, Xhumadel-ula, Xhumadel-uhra, Rexheb, Shaban, Ramazan, Shevval, Dhulkade dhe Dhulhixhxhe. Dita e premte konsiderohet si dita e parė e javės (xhuma).

    DITĖT MĖ ME RĖNDĖSI JANĖ:

    Dita e parė - 1 Muharremi - Vit i Ri i hixhretit. E dymbėdhjeta ditė e Rebiul-evvelit - Mevludi i Ndershėm (lindja e Muhammedit a.s.). Dita e parė e Ramazanit-fillimi i muajit tė agjėrimit. Dita e parė, e dytė dhe e tretė e shevvalit - Bajrami i Ramazanit.

    Dita e dhjetė, njėmbėdhjetė, dymbėdhjetė dhe trembėdhjetė e Dhilhixhes - Bajrami i Kurbanit. Pėrveē kėtyre janė edhe katėr net tė bekuara.

    DOBITĖ PREJ DETYRAVE FETARE

    Ashtu siē janė tė dobishme pesė shqisat e njeriut pėr jetėn trupore, ashtu janė tė dobishme pesė detyrat fetare pėr jetėn trupore dhe shpirtėrore. Pesė shqisat janė pesė organe tė ndryshme nėpėrmjet tė tė cilave pasqyrohet jeta trupore, e pesė detyrat kryesore tė fesė janė pesė veprime tė ndryshme nėpėrmjet tė tė cilave shprehet dhe shfaqet pėrkatėsia islame. Kelimei shehadeti ėshtė sikurse shqisa e tė prekurit, kurse namazi, zekati, agjėrimi dhe haxhxhi, sikurse shqisa e tė dėgjuarit, shikimit, tė shijuarit dhe tė nuhaturit. Mbi dobitė e detyrave fetare, flet shkenca e veēantė Islame.
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  18. #18
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    PJESA E TRETĖ MORALI ISLAM (AHLAKU)

    Pėrmbledhja e rregullave mbi sjelljet e mira ėshtė morali. Tė jesh i moralshėm domethėnė t’u pėrmbahesh atyre rregullave dhe normave morale, e i pamoralshėm domethėnė t’i shkelėsh ato rregulla. Burimet e moralit islam janė Kur’ani, Hadithi dhe sjelljet e burrave tė mėdhenj islamė. Dispozitat mbi moralin islam ndahen nė tri grupe:

    Detyrat ndaj All-llahut Fuqiplotė,

    detyrat ndaj vetvetes,

    detyrat ndaj njerėzve tjerė.

    DETYRAT NDAJ ALL-LLAHUT XH.SH.

    Ndaj All-llahut jemi tė detyruar:

    1. T’u besojmė paluhatshėm gjashtė tė vėrtetave kryesore tė fesė.

    2. Detyrat fetare t’i kryejmė rregullisht dhe me kėnaqėsi,

    3. Gjithnjė ta kemi ndėr mend se gjithēka qė ka urdhėruar All-llahu fuqiplotė, ėshtė e dobishme, e gjithēka qė Ai ka ndaluar, ėshtė e keqe.



    DETYRAT NDAJ VETVETES



    Ndaj vetvetes jemi tė detyruar:

    1. Tė ruajmė shėndetin dhe jetėn,

    2. Tė fisnikėrojmė zemrėn me besim dhe dituri,

    3. Tė aftėsohemi pėr punė e pėr fitim,

    4. Ta bėjmė shprehi sjelljen e mirė.



    DETYRAT NDAJ NJERĖZVE TJERĖ

    Ndaj njerėzve tjerė jemi tė detyruar tė jemi tė mirė, tė drejtė, tė sinqertė dhe tė dobishėm.

    DETYRA TĖ VEĒANTA

    Detyrat e moralit mund tė jenė tė veēanta dhe tė pėrbashkėta.

    JETA DHE SHĖNDETI

    Jetėn dhe shėndetin na i dhuroi All-llahu i Madhėrueshėm, prandaj ne duhet qė t’i ruajmė. Pėr tė ruajtur jetėn dhe shėndetin duhet: pastrimi, ushqimi, veshmbathja dhe maturia nė jetė. Veēanėrisht duhet pasur kujdes ndaj pastrimit personal.

    USHQIMI DHE VESHMBATHJA

    All-llahu xh.sh. na ka dhėnė neve artikuj tė llojllojshėm me tė cilėt ushqehemi. Ai na ka mėsuar e udhėzuar qė tė ushqehemi me ushqime tė dobishme dhe tė lejueshme dhe tė jemi tė matur. Ėshtė e ndaluar pėr tė ngrėnė: mishi dhe yndyra e derrit, mishi i shtazėve tė ngordhura, mishi i shtazėve qė nuk janė therė-prerė sipas dispozitave tė caktuara dhe gjaku. Po ashtu janė tė ndaluara tė gjitha pijet alkoolike.

    Muslimani dhe muslimanja duhet tė vishen si u ka hije dhe nuk duhet qė ta teprojnė nė stoli e luks. Meshkujt nuk guxojnė tė bartin mėndafshin dhe arin, e femrat nuk guxojnė tė bartin petk tė shkurtėr, tė ngushtė dhe tė tejdukshėm. Ushqimi, veshmbathja dhe ēdo gjė tjetėr duhet tė jenė fituar nė mėnyrė tė ndershme (hallall).

    DITURIA DHE EDUKIMI

    Dituria dhe edukimi na fisnikėrojnė zemrėn dhe mendimet tona dhe na zbrapsin nga veprat, fjalėt, mendimet dhe shprehitė e kėqija. Nuk mjafton vetėm tė kemi dituri, por sipas diturisė duhet edhe tė sillemi. Sjellja sipas diturisė na i pėrsos vetitė natyrore. Qė tė mund tė arrijmė njė edukim tė mirė, duhet tė jemi tė njerėzishėm, tė kemi turp, tė kemi vėmendje dhe tė jemi tė durueshėm. Nuk guxojmė tė jemi me paramendime tė kėqija, kryelartė, dinak dhe tė ashpėr.

    PUNA DHE EKZISTENCA


    Njeriu duhet tė punojė dhe nė mėnyrė tė ndershme t’ia sigurojė jetėn vetes dhe familjes, tė jetė nė gjendje qė t’i ndihmojė tė varfrit dhe tė paaftit dhe tė jetė nė gjendje qė tė kontribuojė diēka pėr fe dhe pėr atdhe. Duhet tė lusim All-llahun e Madhėrueshėm qė tė kemi sukses dhe fat nė punė (hajr).

    PRIRJET E MIRA


    Prirje tė mira arrijmė nė shkollė, nė shtėpi dhe nė shoqėri tė mirė. Nėpėr rrugė dhe nė shoqėri tė keqe fitojmė prirje dhe vese tė kėqija. Nė prirjet e mira bėjnė pjesė: herėt tė biem dhe herėt tė ngrihemi, tė jemi tė rregullt, tė besueshėm, tė vėrtetė, tė sinqertė, tė respektueshėm ndaj tė tjerėve, tė butė ndaj tė vegjėlve, tė pėrshėndesim me selam. T’ua lejojmė vendin tė tjerėve, ēdo punė tė mirė ta fillojmė me Bismilah etj.

    MIRĖSIA

    Detyrat parėsore tė moralit ndaj njerėzve tjerė janė: mirėsia, saktėsia dhe drejtėsia. Mirėsinė e karakterizojnė: mendimi i mirė ndaj tė tjerėve, nėse atė e meritojnė, ndjesa (falja) dhe afrimi i ndihmės tė tjerėve, nė vepra tė mira etj. Kundėr mirėsisė janė: urrejtja, zilia dhe shpifja.

    SAKTĖSIA

    Saktėsia qėndron: nė tė folurit e saktė, tė vėrtetė, tė mos bėsh hipokrizi dhe premtimet e dhėna t’i zbatosh. Kundėr saktėsisė janė rrena, dyfytyrėsia dhe hipokrizia. Njeriu gėnjen atėherė kur me qėllim e thotė tė pavėrtetėn, ose kur fjalėt dhe veprat e tij nuk pėrputhen me qėndrimin dhe shprehjet e tij. Janė disa gjėra qė nuk duhet paraqitur haptazi edhe pse janė tė vėrteta e tė sakta sikurse: bartja e fjalėve tė tjetrit, zbulimi i ndonjė turpi tė tjetrit, tė metave, sekreti dhe tė tjera.

    DREJTĖSIA

    Drejtėsia ėshtė qė secili individ tė gėzojė atė qė ėshtė e tij dhe atė qė i takon atij, e tė tjerėve t’ua lejojė atė tė drejtė qė u takon atyre. Drejtėsia ėshtė kundėr padrejtėsisė. Mbi detyrat e moralit islam mė gjėrėsisht flet shkenca mbi moralin (ahlaku). Mbi kėtė lėmė janė shkruar shumė libra. Si shembull nė moral na shėrben Muhammedi a.s.

    DETYRAT NDAJ NJĖRI-TJETRIT


    Njeriu ėshtė qenie qė priret pėr jetė tė pėrbashkėt. Forma mė e parė e jetės sė pėrbashkėt ėshtė familja, e shteti ėshtė forma mė e lartė e jetės sė tillė. Detyrat e pėrbashkėta sillen kryesisht nė kėto marrėdhėnie: burri dhe gruaja, bashkėshorti dhe bashkėshortja, prindėrit dhe fėmijėt, farefisi, fqinjėt, Ummeti islam dhe atdheu.
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  19. #19
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    BASHKĖSHORTI DHE BASHKĖSHORTJA (BURRI DHE GRUAJA)

    Muslimani qė ėshtė i aftė pėr kėtė duhet tė martohet dhe tė lidhė kurorė. Kontrata mbi jetesėn e pėrbashkėt tė burrit dhe tė gruas, quhet kurorė ose nikah. Pėr tė qenė i vlefshėm kurorėzimi duhet t’i ketė kėto kushte:

    tė dy palėt duhet tė jenė tė rritur, tė menēur dhe tė pranojnė lidhjen e kurorės,

    tė mos ketė pengime fetare pėr kurorėzim,

    kurora tė lidhet nė prezencėn e dėshmitarėve. Me tė lidhur tė kurorės themelohet familja martesore dhe merren pėrsipėr obligimet e kurorės. Burri ėshtė i detyruar tė sillet mirė ndaj gruas dhe ta furnizojė me krejt ēka duhet. Gruaja ėshtė e detyruar tė dėgjojė burrin e vet nė gjithēka qė s’ėshtė gabim dhe tė ruajė nderin dhe pasurinė e burrit. Kurora mund tė prishet nė raste tė arsyeshme.



    PRINDĖRIT DHE FĖMIJA

    All-llahu fuqiplotė ka mbėltuar nė zemrat e prindėrve dhe tė fėmijėve dashuri ndaj njeri-tjetrit. Po tė mos ishte dashuria prindore, fėmijėt s’do tė kishin mund tė mbeten gjallė, e po tė mos ishte dashuria e fėmijėve, prindėrit do tė mund tė mbeteshin pa ndihmė dhe pa afėrsi. Prindėrit janė tė detyruar:

    tė kudjesen pėr jetėn dhe shėndetin e fėmijėve tė tyre,

    tė kujdesen pėr edukimin e mirė tė tyre,

    tė kujdesen nė dhėnien e diturisė dhe shkollimit, ose tė ndonjė mjeshtrie dhe t’i aftėsojnė pėr jetė. Sunnet ėshtė qė fėmijėt tanė t’i pagėzojmė me emėr tė mirė, e meshkujt t’i bėjmė synet. Babai ėshtė i detyruar t’i mbajė fėmijėt e vet, meshkujt derisa tė bėhen tė aftė pėr jetesė, e femrat derisa tė martohen. Fėmijėt kanė kėto obligimeve ndaj prindėrve: tė jenė mirėnjohės dhe tė dėgjueshėm, t’i respektojnė, t’i duan dhe t’u ndihmojnė. Fėmijėt janė tė obliguar tė kujdesen dhe t’i mbajnė prindėrit, nė qoftė se ata janė tė sėmurė, ose tė paaftė, e nė qoftė se prindėrit janė tė varfėr, e fėmijėt janė tė pasur ose tė aftė pėr fitim, atėherė fėmijėt janė tė detyruar qė t’i furnizojnė prindėrit nė ēdo pikėpamje. Parimet e moralit Islam prej fėmijėve kėrkojnė njė qėndrim tė kėtillė ndaj prindėrve:

    Gjithnjė me vėmendje dhe tė gatshėm t’i dėgjojnė fjalėt e prindėrve, e edhe nė raste kur ato janė qortuese.

    ēdo thirrjeje tė prindėrve, menjėherė t’i pėrgjigjen,

    nė bashkėbisedė me prindėrit kurrė mos e ngrenė zėrin lart,

    pėr prindėrit duhet tė ngrihen nė kėmbė dhe mos kalojnė para tyre,

    tė pėrpiqen qė gjithnjė dhe nė ēdo rast tė arsyeshėm prindėrit t’i kėnaqin,

    t’i kujtojnė dhe t’i pėrmendin me lutje prindėrit e vdekur dhe nė emėr tė tyre t’u japin sadaka e ndihmė tė varfėrve,

    t’i nderojnė dhe t’i respektojnė miqtė e prindėrve tė vdekur.

    FAREFISI (AKRABAJA)

    Edhe ndaj tė afėrmve tjerė duhet pasur kujdes dhe sjellje tė mirė. Pas prindėrve, mė tė afėrmit nga farefisi janė: vėllezėrit, motrat dhe fėmijėt e tyre, mandej axha, daja, halla, tezja dhe fėmijėt e tyre. Edhe tė afėrmit tjerė duhet tė shikohen, tė ndihmohen, tė vizitohen dhe gjithnjė tė ruajmė lidhmėrinė e farefisit (sillai rrahm). Ndihma ndaj tė afėrmve nuk guxon tė jetė nė dėm tė njerėzve tjerė.

    FQINJĖT

    Banorėt e disa banesave, tė njė lagjeje, tė njė fshati quhen fqinjė. Detyrat ndaj fqinjit janė: 1. tė pėrshėndetesh dhe tė kesh takim tė mirė,

    tė mos bėhet asnjė e keqe ndaj njėri-tjetrit,

    tė angazhohesh qė sa mė shpejt tė shuhen mosmarrėveshjet,

    tė ruhet nderi dhe pasuria e njėri-tjetrit,

    ta ndihmojė njėri-tjetrin

    nė gėzime dhe nė ngushėllime tė vizitojė njėri-tjetrin,

    tė kihet kujdes ndaj njėri-tjetrit.
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  20. #20
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    BASHKĖSIA ISLAME (UMMETI ISLAM)

    Tė gjithė muslimanėt janė vėllezėr me fe. Shumė muslimanė bėjnė njė grumbull, shumė grumbuj bėjnė njė grumbull tė madh (xhema’at) e shumė grumbuj tė mėdhenj bėjnė Bashkėsinė. Ndaj kėtyre grumbujve e bashkėsive, muslimanėt kanė disa detyra tė caktuara sikurse janė:

    1. tė falen bashkė nė xhamitė e tyre nėpėr lagje,

    2. Bajramin dhe xhumanė t’i falin nė grumbuj tė mėdhenj,

    3.tė kujdesen mbi ēėshtjet fetare, t’i mbajnė xhamitė dhe entet tjera fetare. Tė gjithė muslimanėt e botės quhen Ummeti Muhammed (populli i Muhammedit).

    ATDHEU

    Atdhe quhet vendi ku kemi lindur dhe ku jetojmė. Sipas Islamit, muslimanėt duhet ta duan atdheun e vet dhe tė kujdesen pėr tė. Detyrat ndaj atdheut janė:

    1. tė respektosh ligjet e atdheut dhe t’i plotėsosh obligimet tuaja ndaj bashkėsisė,

    2. tė ndihmosh nė ngritjen dhe pėrparimin e atdheut tėnd,

    3. tė mbrosh atdheun kur i kėrcėnohet rreziku,

    4. tė mbjellėsh dhe tė pėrhapėsh dashurinė e tij ndėr bijtė.
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •