Close
Faqja 3 prej 9 FillimFillim 12345 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 41 deri 60 prej 161
  1. #41
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,792
    Faleminderit
    1
    13 falenderime nė 13 postime
    Citim Postuar mė parė nga angmokio Lexo Postimin
    Alejkum Selam vella.

    Kush e thote kete me siper? Dijetaret wehabiste?

    Nese ti ne dy shkrime shkruan dy gjera te ndryshme , une duhet ta pranoj vetem se ti quhesh dijetar?
    Kėtė e thonė edhe vetė dijetarėt qė nėse nji dijetar flet pa pėrmendur argument nga Kur'ani dhe Sunneti, fjala e tij nuk i mirret.

    A don me ti pru edhe argumentet pėr kėtė vėllai angmokio?

    Nėse ti mendon ndryshe na i sjell edhe ti argumentet se ēdokush mundet me i gjykuar dijetarėt!!!

    Selamun alejkum vėllai.
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  2. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar ramazan_it pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  3. #42
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    Citim Postuar mė parė nga ramazan_it Lexo Postimin
    Alejkum selam vėllai im angmokio, kėshtu ėshtė mė mirė qė tė bisedohet me qetėsi dhe tė kuptohen gjėrat ma mirė dhe me ma pak gabime trashanike.

    Mbasi ndjek vetėm Kur'anin dhe Sunnetin, pse atėherė sjell material pa autor dhe pa me qenė i sigurtė se a ėshtė e vėrtetė ajo qė ėshtė shkruar ose jo???!!!

    Atė qė bėjnė tė tjerat nuk duhet qė ti mveshen ēdonjėrit, veēanėrisht mua qė nė kėtė rast isha ai i kritikuari. Ti vėllai nėse ke diēka me mua personalisht ma thue se ku po gaboj dhe kaq. Edhe mė sipėrm ta kam kėrkuar nji gjė tė tillė. unė tė dua pėr kėtė tė kėshilloj qė tė mos mirremi me gjėrat qė janė tė pakuptueshme qė mundemi tė futemi nė atė pus dhe nuk e dim se a mundemi t'ja gjejmė fundin!!!

    Sikur tė thashė edhe nė postimin e parė nė kėtė temė se, nuk ka qenė nevoja tė sjellėsh materiale mbasi kemi hapur shumė tema tė njėjta qė kanė mbaruar vetėm se nė ofendime dhe azgjė tjetėr, sepse ne nuk m'varemi nga Abdul Vehabi ( All-llahu e mėshiroftė ), por m'varemi nga ajo qė ka thanė All-llahu, Pejgamberi dhe sahabėt.


    Selamun alejkum.

    Alejkum Selam,

    Ku ka autor me te mire se argumenti i nderuar Ramazan, postimet e mesiperme jane tere argumenta historike qe eshte fare e thjeshte te ballafaqohen pasi egzistojne emrat e librave dhe faqet biles .
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  4. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar angmokio pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  5. #43
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    Citim Postuar mė parė nga ramazan_it Lexo Postimin
    Kėtė e thonė edhe vetė dijetarėt qė nėse nji dijetar flet pa pėrmendur argument nga Kur'ani dhe Sunneti, fjala e tij nuk i mirret.

    A don me ti pru edhe argumentet pėr kėtė vėllai angmokio?

    Nėse ti mendon ndryshe na i sjell edhe ti argumentet se ēdokush mundet me i gjykuar dijetarėt!!!

    Selamun alejkum vėllai.
    Alejkum Selam ,

    Ok hajde fillojme dhe argumentojme.

    Transmeton Albani nė 'El-Muhtesar El-Uluvv' ( - مختصر العلو - ), faqe 98, hadithi numėr 38, hadithi i Katade Bin En-Numan se ka dėgjuar Pejgamberin a.s. duke thėnė: 'Pasi i ka krijuar All-llahu xh.sh. gjėrat ėshtė ngritur nė Arsh..', kėtė hadith e ka konsideruar Sahih ndėrsa nė njė vend tjetėr po vetė ky njeri nė librin e tij 'Silsiletu Eddaifetu', vėllimi 2, faqe 177, hadithi 775, e konsideron kėtė hadith shumė tė dobėt
    Shiko me siper, me thuaj tani ti mua , une jam nje nxenes qe kam deshire te mesoj hadithin. Ke duhet te marr te mireqene?

    Nuk po e gjykoj Albanin thjeshte kerkoj te gjej te verteten?
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  6. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar angmokio pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  7. #44
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,792
    Faleminderit
    1
    13 falenderime nė 13 postime
    Citim Postuar mė parė nga angmokio Lexo Postimin
    Alejkum Selam,

    Ku ka autor me te mire se argumenti i nderuar Ramazan, postimet e mesiperme jane tere argumenta historike qe eshte fare e thjeshte te ballafaqohen pasi egzistojne emrat e librave dhe faqet biles .
    Po pėr cilat argumente e ki fjalėn i nderuar vėllau im, pėr ata qė nė fillim tė postomit janė tė shkruara si me i shkruajtur nji papagall duke i pėrsėritė gjėrat nga dhjetė herė duke mos pru asnji argument?

    Po shihe njiherė nga postimi i parė atė qė ke sjellė dhe tė flasim pastaj.

    Pyetja tjetėr pėr ty vėllau ėshtė: A i ke lexuar argumentet qė i ke sjellė dhe i ke vėrtetuar ato, apo tė ka mjaftuar argumenti i autorit fantazmė?

    Kaq kisha vėllau angmokio, selam nga unė Ramazani.
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  8. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar ramazan_it pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  9. #45
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,792
    Faleminderit
    1
    13 falenderime nė 13 postime
    Citim Postuar mė parė nga angmokio Lexo Postimin
    Alejkum Selam ,

    Ok hajde fillojme dhe argumentojme.



    Shiko me siper, me thuaj tani ti mua , une jam nje nxenes qe kam deshire te mesoj hadithin. Ke duhet te marr te mireqene?

    Nuk po e gjykoj Albanin thjeshte kerkoj te gjej te verteten?
    Shumė bukur kėshtu bisedohet dhe jo si ti nė fillim me ashpėrsi dhe bindje se ti vetėm e ke tė drejtėn kurse ne jemi ata qė na djegė Xhehenemi ( All-llahu na ruajt dhe na largoftė nga Xhehenemi ), mbasi sipas teje ne jemi nė gabim dhe nuk e duam tė vėrtetėn. Ajda ta shohim se ku na qenka e vėrteta e kėsaj qė ke sjellė ti:

    Por i dashtun do tė fillojmė prej nė postimin e parė dhe jo prej atje ku tė kujtohet ty, se pėrndryshe do tė thonė tė tjerėt se atėherė nuk ka qenė e nevojshme qė tė sillet krejt ky material i padobishėm, do tė mjaftonte vetėm se pikat kryesore.

    A ke dėshirė tė vazhdojmė vėllau im qė ta lexojmė me vėmendje kėtė qė ti ke sjellė kėtu ( pa asnjė autor, apo ndoshta je ti autori i kėtij ēarshafi, apo ke frikė mos e njohim ne autorin dhe tė kundėrshtojmė nė akiden e tij? )

    Mė fal se nuk ta marr pėr bazė kėtė qė ke sjell mė sipėrm pėr gjykimin e Shejk Albanit, por mos mbėrzitemi se sė shpejti do tė vijmė edhe tek kjo ( Nė dashtė All-llahu ).

    Selamun alejkum.
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  10. #46
    Fol mire ose hesht Maska e Linė
    Anėtarėsuar
    26-04-2012
    Vendndodhja
    Kosovė
    Mosha
    29
    Postime
    205
    Faleminderit
    6
    13 falenderime nė 10 postime

    Angmokio kėto gjykime apo shenime qe ke sjell njihen edhe si ide konspiracioni qė mbjellin frikė, dyshime dhe paragjykime tė tmerrshme te popullata e thjeshtė. Sido qė tė jetė, kėto qe ke paraqitur dhe ata qė qėndrojnė prapa tyre dhe autorėt e vėrtetė tė kėtyre do t’i zbulojė e ardhmja; nėse jo nė kėtė jetė, pa dyshim nė Ditėn e Kiametit.

    Por shihet qarte qe urrejtja kundėr ketij Dijetari dhe shume tjereve po e ushqehet cdohere e me shume nėpėr vende tė ndryshme nga muslimanet.


    Por realiteti ėshtė larg ketyre gjerave tė tilla. Pėrderisa ujku ishte i pastėr nga gjaku i Profetit Jusuf, paqja dhe bekimet e Zotit qofshin mbi tė, njashtu edhe kta Diejtare jane edhe mė te pastėr nga shpifjet dhe ofendimet qė po iu atribuohen. Ideologjia binladeniane nėpėr disa libra, media dhe filma dokumentarė etiketohet edhe si vehabizėm dhe ky term sipas tyre pėrfaqėson rrugėn dhe mėsimet e dijetarit islam tė shekullit 18, k Muhamed ibėn Abdulvehabit. Nė realitet, dijetari Muhamed ibėn Abdulvehab, Zoti i madhėrishėm e mėshiroftė, ka qenė pasues i drejtė i mėsimeve dhe parimeve autentike tė fesė islame dhe nuk ka bėrė thirrje pėr ide dhe mendime qė dėrgojnė nė radikalizėm tė ēoroditur. Kėtė e dėshmon trashėgimia e tij intelektuale e reflektuar nė librat e tij tė mrekullueshėm


    Me shume te diskutohet, thjeshte humbje kohe dhe dobesim zemrash do ishte.
    Tė pyesin ty pėr shpirtin. Thuaju: Shpirti ėshtė ēėshtje qė i pėrket vetėm Zotit

  11. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Linė pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  12. #47
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    Citim Postuar mė parė nga ramazan_it Lexo Postimin
    Shumė bukur kėshtu bisedohet dhe jo si ti nė fillim me ashpėrsi dhe bindje se ti vetėm e ke tė drejtėn kurse ne jemi ata qė na djegė Xhehenemi ( All-llahu na ruajt dhe na largoftė nga Xhehenemi ), mbasi sipas teje ne jemi nė gabim dhe nuk e duam tė vėrtetėn. Ajda ta shohim se ku na qenka e vėrteta e kėsaj qė ke sjellė ti:

    Por i dashtun do tė fillojmė prej nė postimin e parė dhe jo prej atje ku tė kujtohet ty, se pėrndryshe do tė thonė tė tjerėt se atėherė nuk ka qenė e nevojshme qė tė sillet krejt ky material i padobishėm, do tė mjaftonte vetėm se pikat kryesore.

    A ke dėshirė tė vazhdojmė vėllau im qė ta lexojmė me vėmendje kėtė qė ti ke sjellė kėtu ( pa asnjė autor, apo ndoshta je ti autori i kėtij ēarshafi, apo ke frikė mos e njohim ne autorin dhe tė kundėrshtojmė nė akiden e tij? )

    Mė fal se nuk ta marr pėr bazė kėtė qė ke sjell mė sipėrm pėr gjykimin e Shejk Albanit, por mos mbėrzitemi se sė shpejti do tė vijmė edhe tek kjo ( Nė dashtė All-llahu ).

    Selamun alejkum.
    Alejkum Selam,

    I nderuar vella Ramazan , ti je si ngjala qe rreshqet.E kam shume veshtire te te ndjek. Me thua pse gjykon dijetaret , une te them kam argumenta , ti sjell argumentat , me pas ti me thua pse me sjell kete e jo ne fillim te temes?

    Sidoqofte vella , une te kuptoj , e kuptoj shume mire cdo te thote Albani per ty dhe shume te tjere si ty.

    Albani per ju eshte i paprekshem cfare do te kete thene ai duhet te merret si e vertete. Cilido flet dicka jo te mire rreth tij nuk eshte besimtar i mire.

    Nuk eshte ky Islami Ramazan, Islami thote ndriqe dicka qe mendon se nuk eshte e sakte me dore, nese nuk ke mundesi me dore beje me fjale e nese jo me fjale me zemer , e ky eshte besimi me i dobet. Fatkeqsisht Muslimanet e sotem as me zemer nuk e bejne.
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  13. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar angmokio pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  14. #48
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    Citim Postuar mė parė nga LinaNur Lexo Postimin

    Angmokio kėto gjykime apo shenime qe ke sjell njihen edhe si ide konspiracioni qė mbjellin frikė, dyshime dhe paragjykime tė tmerrshme te popullata e thjeshtė. Sido qė tė jetė, kėto qe ke paraqitur dhe ata qė qėndrojnė prapa tyre dhe autorėt e vėrtetė tė kėtyre do t’i zbulojė e ardhmja; nėse jo nė kėtė jetė, pa dyshim nė Ditėn e Kiametit.

    Por shihet qarte qe urrejtja kundėr ketij Dijetari dhe shume tjereve po e ushqehet cdohere e me shume nėpėr vende tė ndryshme nga muslimanet.


    Por realiteti ėshtė larg ketyre gjerave tė tilla. Pėrderisa ujku ishte i pastėr nga gjaku i Profetit Jusuf, paqja dhe bekimet e Zotit qofshin mbi tė, njashtu edhe kta Diejtare jane edhe mė te pastėr nga shpifjet dhe ofendimet qė po iu atribuohen. Ideologjia binladeniane nėpėr disa libra, media dhe filma dokumentarė etiketohet edhe si vehabizėm dhe ky term sipas tyre pėrfaqėson rrugėn dhe mėsimet e dijetarit islam tė shekullit 18, k Muhamed ibėn Abdulvehabit. Nė realitet, dijetari Muhamed ibėn Abdulvehab, Zoti i madhėrishėm e mėshiroftė, ka qenė pasues i drejtė i mėsimeve dhe parimeve autentike tė fesė islame dhe nuk ka bėrė thirrje pėr ide dhe mendime qė dėrgojnė nė radikalizėm tė ēoroditur. Kėtė e dėshmon trashėgimia e tij intelektuale e reflektuar nė librat e tij tė mrekullueshėm


    Me shume te diskutohet, thjeshte humbje kohe dhe dobesim zemrash do ishte.
    Selam Alejkum moter,

    Feja islame te meson te lexosh , si do ta mesoje islamin nese nuk do lexoje Kuranin , si do mesoje Kuranin nese nuk do mesoje hadithin ?

    Per sa me siper nuk pretendohet te besohet 100 % , e sigurisht ushtaret e sektit wehabizem do i kundershtojne ( eshte e pritshme).

    Une te keshilloj ti lexosh ato qe shkruhen me siper , pasi shumica jane te argumentuara edhe me faqet e librave ku jane te shkruar , nese ne fund mendon se eshte mashtrim hajde bujrum na ndrico dhe ne injoranteve.
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  15. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar angmokio pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  16. #49
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime

    100 dijetarė Islam qė iu kundėrvuan ibn Abdulvehabit dhe Vehabizmit

    100 dijetarė Islam qė iu kundėrvuan ibn Abdulvehabit dhe Vehabizmit
    (Emrat dhe veprat e tyre)


    Duke u mbėshtetur nė hadithin e Pejgamberit s.a.v.s. ku ka thėnė: "Ai qė heshtė nga e vėrteta, ėshtė djalli qė nuk flet" si dhe nga shumė argumente tjera autentike, dijetarėt islam pėrfituan parimin islam me tė cilin parim dijetarėt obligohen fetarisht dhe moralisht, ėshtė: reagimi i tyre nė momentet kur duhet reaguar. Cilėsia qė e dallon dijetarin nga njerėzit e rėndomtė ėshtė se ai heshtė kur duhet heshtur, dhe reagon kur duhet reaguar, ngase kjo cilėsi ėshtė argument i vetėdijes sė lartė intelektuale, kulturore, fetare dhe shkencore.

    Me kėtė cilėsi vėrtetohet se njeriu mbanė nėn kontroll tė plotė veten e tij, dhe nuk flet kot pėr tė humbur kohėn sepse tė folurit e tepėrt e shpien njeriun nė gabime tė shumta, e nė anėn tjetėr edhe heshtja nuk ėshtė zgjidhje, por konsiderohet gabim dhe mėkat, atėherė kur duhet tė flitet. Pra nga kjo nėnkuptohet se edhe tė folurit - reagimi edhe heshtja nė momentet e duhura konsiderohen veprime qė shpėrblehen apo ndėshkohen.

    Andaj mė mirė ėshtė tė flasėsh tė vėrtetėn nė momentin kur duhet folur, pra tė reagosh dhe tė shpėrblehesh pėr kėtė veprim nga Allahu xh.sh., edhe nėse dėnohesh apo sanksionohesh nga njerėzit nė kėtė botė, sesa tė dėnohesh nga Allahu xh.sh. e tė shpėrblehesh nga njerėzit.

    Edhe heshtja ėshtė e njėjtė atėherė kur heshtja trajtohet si formė adhurimi, nė mėnyrė qė tė shpėrblehesh te Allahu xh.sh. edhe nėse dėnohesh nga njerėzit. Ky rregull ishte i qartė pėr dijetarėt e devotshėm islam tė cilėt predikimin e islamit e trajtonin si amanet hyjnor, e jo si profesion pėr tė realizuar qėllime nė jetėn e kėsaj bote. Ky ishte edhe motivi qė ata tė posedonin edhe trimėrinė intelektuale, ngase konfirmimi i sė vėrtetės e kėrkon kėtė lloj trimėrie.

    Duke u mbėshtetur nė kėtė parim dijetarėt e Ehli Sunetit, asnjėherė nuk heshtėn kur paraqitej nevoja e reagimit, bile as atėherė kur reagimi i tyre zemėronte mbretėrit dhe pushtetarėt, edhe nėse rrezikohej jeta e tyre, sepse ata tė ndikuar nga besimi i thellė nė Allahun xh.sh. ishin tė vetėdijshėm se hidhėrimi i Allahut ėshtė mė i tmerrshėm me pasoja mė tė mėdha, se sa hidhėrimi qė i shkaktonin eventualisht pushtetarit apo mbretit.

    Kohėve tė fundit edhe nė mesin e popullatės sonė nėpėr forma tė ndryshme parashtrohen dilema se ekziston apo nuk ekziston fenomeni Vehabizėm, dhe shpesh herė parashtrohen pyetje se nėse ekziston ky fenomen i quajtur vehabizėm, dhe nese po, ateherė pse heshtin dijetarėt islam.

    Me kėtė punim tė shkurtė vetėm pėrkujtojmė se dijetarėt islam tė Ehli Sunetit, pavarėsisht nga doktrina juridike (medhhebi) nuk kanė heshtur asnjėherė para kėtij fenomeni ashtu si nuk kanė heshtur as para fenomeneve tė tjera qė e dėmtonin Islamin, andaj nė vazhdim do tė paraqesim vetėm emrat e 100 dijetarėve eminent tė Ehli Sunetit nga tė gjitha medhhebet, duke i theksuar edhe emrat e veprave tė tyre. Themi vetėm 100 ngase ka edhe dijetar tė tjerė qė reaguan kundėr fenomenit Vehabizėm dhe ibn Abdulvehabit, andaj nė vazhdim po paraqesim emrat e dijetarėve islam dhe veprat e tyre ku shprehėn reagimet kundėr ibn Abdulvehabit dhe vehabizmit.


    - 01. Shejh Sulejman b. Abdulvehab, "Faslul hitab fi er-redi ala Muhamed b. Abdulvehab". Autori ėshtė vėllai i Muhamed ibn Abdulvehabit qė ėshtė themelues i vehabizmit. Ajo qė ėshtė mjaft interesante dhe me vlerė qė duhet patjetėr theksuar ėshtė se ky ėshtė libri i parė qė i kundėrvihet ibn Abdulvehabit dhe vehabizmit.

    - 02. Shejh Sulejman b. Abdulvehab, "Es-savaiku el ilahijetu fi er-redi alel vehabijeti" Autori ėshtė vėllai i Muhamed ibn Abdulvehabit. Vepra ėshtė e botuar.

    - 03. Shejh Ajdarusi, "Exhvibetu fi zijaretil kuburi". Vepra ėshtė dorėshkrim nė arkėn e pėrgjithshme nė Ribat regjistruar me nr. 2577/4 .

    - 04. Ebul Avn Shemsudin Muhamed . Ahmed b. Salim, "El exhvibetu en-nexhdije anil esileti en-nexhdije". Dijetar nga shkolla juridike e Hanbelive i njohur me emrin En-Nabulsi. Ka vdekur nė vitin 1117 h.

    - 05. Nu'man b. Mahmud Hajrudin, "El exhvibetu En-Nu'manije anil es'iletil hindijeti fil akaid". Autor ėshtė i njohur me emrin Ibni Alus el Bagdadi. Dijetar nga shkolla juridike hanefite, i cili ka vdekur nė vitin 1317 h.

    - 06. Hafidh Ahmed Es-Sidik el Gamari, "Ihjaul makburi min edil-leti istihbabi binail mesaxhidi vel kubab alel kuburi". Autori ka vdekur nė vitin 1380 h.

    - 07. Shejh Hamdi Xhuvejxhati Ed-Dimeshkij, "El Isabetu fi nasretil hulefai err-rrashidine".

    - 08. Muhamed HasanE-Serhendij, "El usulul erbeati fi terdidil vehabijeti", Autor, ka vdekur nė vitin 1346., vepra ėshtė e botuar.

    - 09. Shejh El mashrifij el malikij el Xhezairij, "Idhharul ukuki mimen menea et-tevesule bin-nebij-ji vel velij-ji es-saduk.

    - 10. "El ekvalu es-sunijeti fi er-red-di ala mud-dei nasreti es-sunetil muhamedijeti" qė e ka tubuar dhe pėrpiluar bIbrahim Shehata Es-Sidiki nga fjalėt e Muhadithit Abdullah el Gamari. Vepra ėshtė e botuar.

    - 11. Ata el Kismij Ed-dimeshkij, "El ekvalul merdijetu fi er-red-d alel el vehabijeti", autori ėshtė fikhisti i njohur hanefij. Vepra ėshtė e botuar.
    - 12. Muhadithi Tahir Sunbuli, "El intisar lil evlijail erari", autori ėshtė nga skolla juridike hanefite.

    - 13. Shejh Ibrahim Er-Ravi el Bagdadi Er-Rifai, "El evrakul el bagdadijetu fil xhevabati en-nexhdijeti". Vepra ėshtė e botuar.

    - 14. Shejh Alij Zejnul abidin Es-Sudani, "El beraetu minel ihtilafi fi er-red-di ala ehli esh-shikaki ven-nifaki ve er-red-du ala el firkatil vehabijeti ed-daleti", Vepra ėshtė e botuar.

    - 15. Shejh Selametul Az-zami, "El berahinu es-satiatu fi red-di ba'dul bidai esh-shaiatu", Autori ka vdekur nė vitin 1379 h.

    - 16. Hamidullah Ed-Daxheviju, "El besairu li Munkiri et-teves-suli bi ehlil mekabiri", Dijetar ėshtė nga shkolla juridike hanefite nga India.

    - 17. Ejub Sabdi Pasha Er-Rumi, "Tarihul Vehabijeti", autori i veprės Meraetul haremejn.

    - 18. Muhamed Tahir, Abdulkader el Kurdij, "Teberuku es-sahabeti bi athari resulil-lahi".

    - 19. Shejh Abdullah b. Abdulatif, "Texhridu sejfil xhihadi li mud-deil ixhtihadi". Autori ėshtė dijetar nga shkolla juridike hanefite i cili ishte edhe mėsuesi i Muhamed ibn Abdulvehabit, e qė nuk u pajtua me idet e tij dhe iu pėrgjigj pėrmes kėsaj vepre.

    - 20. Shejh Muhamed Zahid el Kevtherij, "Tahdhirul halefi minel mehazi ed'ijai es-selefi".

    - 21. Muhamed En-Nafilati, "Tahriratu er-raikatu" Autori ėshtė dijetar hanefij i cili ishte edhe muftij i Kudsit. Ishte i gjallė deri nė vitin 1315.

    - 22. Shejh Abdullah b. Ibrahim el Mirganij, "Tahridul egbijai alel istigatheti bil enbijai vel evlijai" Autori ėshtė dijetar hanefij i cili ka jetuar nė Taif.

    - 23. Shejh Davud b. Sulejman el Bagdadi, "Et-tuhfetu el vehbijetu fi er-red-di ala el vehabijeti" dijetar nga shkolla juridike hanefite i cili ka vdekur nė vitin 1299 h.

    - 24. Shejh Muhamed Behit el Mutiij, "Tat-hirul fuadi min denesil i'tikadi", dijetar nga shkolla hanefite dhe nga dijetarėt e Az'harit.

    - 25. Ibni Kejrani, "Takjidu havle et-tealuki ve et-teves-suli bil enbijai ves-salihine", Vepra ėshtė nė dorėshkrim qė ruhet nė arkivėn "el Xhelavi nė Ribat", regjistruar me nr. 153.

    - 26. Ibni Kejrani, "Takjidu havle zijaretil evlijai vet-tevesuli bihim".

    - 27. Muhamed b,. Abdurrahman el Hanbelij, "Tehekumul mukal-lidine bi men id-dea texhdidu ed-dini" Pėrmes kėsaj vepre autori i pėrgjigjet Ibn Abdulvehabit pėr tė gjitha ēėshtjet qė Abdulvehabi i ka ēpikur.

    - 28. Muftiu Muhamed Abdulkajum el Kadirij el Hezarevij, "Et-tevesul". Vepra ėshtė e botuar.

    - 29. Ebu Hamid Merzuk Ed-dimeshkij esh-shamij, "Et-tevesul bin-nebiji ves-salihine". Vepra ėshtė e botuar.

    - 30. Abdullah efendi Er-Ravi, "Tevdih an Tevhidil Hal-lak fi xhevabi ehlil iraki, ala Muhamed b. Abdulvehab" Vepra ėshtė dorėshkrim nė Universitetin e Kembrixhit nė Londėr me emrin "red-dul vehabijetu" kurse njė kopje e saj gjendet nė librarin el Evkaf nė Bagdad.

    - 31. Shejh Ibrahim Hilmi el Kadiri el Iskenderij, "Xhelaul Hak-ki fi keshfi ehvali eshraril halki". Vepra ėshtė e botuar.

    - 32. Ibni Abdurrezak el Hanbelij, "El xhevabat fi ezijareti". Dijetari i famshėm Ulvij b. Hadadi ka thėnė: I kam parė - lexuar pėrgjigjet e dijetarėve tė mėdhenj nga tė gjitha medhhebet qė pėrfaqėsohen nė tė gjitha vendet islame si nė Meke, Medine, Basra, Bagdad, Halep, Jemen dhe vendeve tjera qė i kanė dhėnė vehabizmit.

    - 33. Shejh Ahmed Es-savi el Malikij, "Hashijetu es-savi alel xhelalejni".

    - 34. Malik b. Shejh Mahmud, "El hakaiku el Islamijetu fi er-red-di alel mezaimi el vehabijeti bi edil-letil kitabi ves-suneti en-nebevijeti". Autori ishte drejtor i Medresesė el Irfan nė qytetin Kutabali nė Mali tė afrikės. Vepra ėshtė e botuar.

    - 35. Ahmed Seid el Farukij, "El hak-kul mubin fi er-red-di alel vehabij-jin" Autori ka vdekur nė vitin 1277.

    - 36. Abdullah el Ganij b. Salih Hamade, "El hakikatul islamijetu fi er-red-di alel vehabij-jeti". Vepra ėshtė e botuar.

    - 37. Sejid Ahmed b. Zejnij Dahlani, muftij i Mekes i cili ka vdekur vitin 1304 h "Ed-durer es-sunij-jeti fi er-red-di alel vehabijeti".

    - 38. Shejh Misbah b. Ahmed Shibkalevij el Bejruti, "Ed-delilul kafi fi er-redi alel vehabij". Vepra ėshtė e botuar.

    - 39. Shejh Jusuf En-Nebhami el Bejrutij, "Er-raijetu es-sugra fi dhimi el bid'ati ve med'hu sunetil gura". Vepra ėshtė e botuar.

    - 40. Muhamed Emin, i njohur me emrin Ibni Abidin "Redul Muhtar ala durim Muhtar", Dijetar me famė nga medhhebi hanefij. Vepra ėshtė e botuar.

    - 41. Shejhul Islami nga Tunisi Ismail Et-Temimi el Malikij, "Er-red-da ala ibni Abdulvehab", i cili ka vdekur nė vitin 1248 h. Vepra ėshtė e botuar nė Tunis.

    - 42. Shej Ahmed el Masrij el Ehsaij, "Red-du ala ibni Abdulvehab".

    - 43. Berekat Esh-Shaiij el Ahmedij el Mekij, dijetari i famshėm "Red-du ala ibni Abdulvehab".

    - 44. Shejhi dhe Muhadithi Salih el Felani el Magribij, "Er-rududu ala Muhamed b. Abdulvehab" Dijetari i famshėm ibni Hadadi thotė: Ky libėr ėshtė madhėshtor dhe nė vete pėrmban tė gjitha shkresat dhe pėrgjigjet qė dijetarėt islam nga tė gjitha medhhebet Hanefij, Shafij, Hanbelij dhe Malikij qė ia kanė bėrė Muhamed b. Abdulvehabit.

    - 45. Shejh Salih el Kevashi Et-Tunisij, "Er-red-du alel Vehabije". Vepėr e botuar.
    - 46. Muhamed Salih Ez-Zemzemij Eshafiij, "Er-redu alel Vehabijeti". Autori ishte imam i mekami Ibrahimit nė Meke.

    - 47. Ibrahim b. Abdulkader E-Tarablusij Er-rijahi Etunisij, "Er-redu alel Vehabijeti", dijetar nga shkolla juridike Malikite, i cili ka vdekur nė vitin 1266.

    - 48. Er-redu ala el vehabijeti, nga Abdulmuhsin el Ushejkarij, dijetar nga medhhebi Hanbelij, Mufti i qytetit Zubejr nė Basra.

    - 49. Shejh el Mahdum el Mehdij, Muftij i Fasit, vepra "Er-redu alel Vehabijeti"

    - 50. Muhamed b. Sulejman el Kerdij, "Er-redu ala Muhamed ibn Abdulvehab", dijetar nga shkolla juridike e Shafive, i cili ishte mėsuesi i ibn Abdulveabit dhe i mėsuesit tė tij. Dijetari Ibni Merzuki thotė se nė kėtė vepėr mėsuesi i tij citon tė ketė thėnė se ibn Adbulvehabi ėshtė humbės dhe i humbur. Tė njėjtėn e ka thėnė edhe mėsuesi i tij, Muhamed Hajat Es-Sindij, si dhe prindi i ibn Abdulvehabit.

    - 51. Ebu Hafs Omer el Mahxhubi, "Er-redu alel vehabijeti". Vepra ėshtė dorėshkrim dhe gjendet nė Darul Kutup nė Tunis e regjsitruar me nr. 2513, kurse kopja e saj gjendet nė institutin e dorėshkrimeve arabe nė Kajro. Gjithashtu njė kopje gjendet edhe nė Ribat.

    - 52. Ibni Kejzani, "Er-redu alel Vehabijeti". Vepra ėshtė dorėshkrim qė gjendet nė Ribat e regjistruar me nr. 1325.

    - 53. Shejh Abdullah el Kudumi el Hanbelij, "Er-redu ala Muhamed b. Abdulvehab". Dijetar i famshėm nga shkolla juridike e Hanbelive nė toka e Hixhazit dhe tė Shmait, i cili ka vdekur nė vitin 1331. Kishte polemizuar shumė me vehabit dhe kishte dhėnė pėrgjigje tė shumta.

    - 54. Shej Selame el Azami, "Risaletu fi te'dibi medhhebi es-sufijeti ver-redu alel Mu'teredine alejhim", autori ka vdekur nė vitin 1379.

    - 55. Shej Jusuf Ed-dexhevij, "Risaletu fi tesarufil evlijai".

    - 56. Shejh Mehdi el Vazinani, dijetari i famshėm dhe Muftiu i Fasit kurse vepra e tij ėshtė: "Risaletu fi xhevazi et-tevesuli fi er-redi ala Muhamed b. Abdulvehab".

    - 57. Sejid Jusuf el Betahi Ez-Zubejdij i cili ka jetuar nė Meke. Vepra: "Risaletu fi xhevazil istigatheti vet-tevesuli". Nė veprėn e tij kishte pėrfshirė fjalėt e dijetarėve eminent nga tė katėr medhhebet dhe nė fund kishte thėnė: Nuk merren parasysh ekstremet e errėta tė atyre qė nuk pajtohen me shumicėn dėrmuese tė dijetarėve islam dhe tė atyre qė largohen nga uniteti sepse ata janė bidatxhinjėt.

    - 58. Shejh Muhamed Hasenejn Mahluf e Adevij, "Risaletu fi hukmi et-tevesuli bil enbijai vel evlijai", dijetar i Az'harit, kurse vepra ėshtė e botuar.

    - 59. Shejh Kasim ebul Fadl el Mahxhubi, "Risaletu fi er-redi alel vehabijeti", dijetar nga medhhebi Malikij.

    - 60. Muhamed Ataullah i njohur me emrin Ataurr-rrumi nga Turqia, "Er-risaletu er-redijeti ala taifetil vehabijeti".

    - 61. Shejh Muhamed b. Nasir el Hazimij el Jemenij, "Risaletu fi mushaxhereti bejne ehli Meke ve ehli nexhdi fil Akideti", i cili ka vdekur nė vitin 1283. Kjo vepėr ėshtė dorėshkrim dhe gjendet nė Ribat nė biblotekėn "el Kitanije" e regjistruar me nr. 30/1.

    - 62. Muhamed es-Sa'di el Malikij, "Er-risaletu el merdijetu fi er-redi ala men jenkiru ez-zijaretu el Muhamedije".

    - 63. Shejh Abdurrahman el Hindij Ed-Delhij, "Revdul mexhal fi er-redi ala ehli ed-dalali", dijetar nga medhhebi hanefij. Vepra ėshtė e botuar nė Xhede mė 1327.

    - 64. Abdurrahman Kuutij, "Sebilu en-nexhat min bid'ati ehli ez-zejgi ved-dalaleti".

    - 65. Ibrahim b. Othman b. Muhamed Es-Semnudi el Misrij, "Seadetu ed-darejni fi er-redi alel firkatejni, el Vehabijetu ve Mukalidetu edh-dhahirijeti". Vepra ėshtė e botuar nė Egjipt nė vitin 1320 nė dy vėllime.

    - 66. Ismail b. Ahmed E-Zubejdi, "Sinaul islam fi ealamiil enami bi akaidi ehlil bejtil kirami red-den ala Abdulazia En-nexhdi fima irtekebehu minel evhami".

    - 67. Sejid Ulvij b. Ahmed el Hadadi, "Es-sejful batir li unukil munkiri ala ekabiri", autor ka vdekur nė vitin 1222 h.

    - 68. "Es-sjuufu es-sikali fi eanaki men enkere alel evlijai ba'del intikali", nga njė dijetar nga Kudsi.

    - 69. Alij b. Muhamedel Mejlij el Xhemalijdijetar nga Tunisi nga medhhebi Malikij. "Es-sujuful mashrikijetu li kat'i eanaklil kaailine bil xhiheti vel xhismijeti".

    - 70. Shejh Muhamed Ataullah b. Muhamed b. Is'hak, shejhul islami nga Rrumelia i cili ka vdekur nė vitin 1226. "Sherhu er-risaleti er-redijeti ala taaifetil vehabijeti.".

    - 71. Shej Ataul Malikij"Es-saarimul hindij fi unuki en-nexhdij".

    - 72. Sherif Abdullah b. Hasan Pasha b. Fadil pasha el Hixhazi, "Sidkul haberi fi havarixhil karni eth-thani asher fi ithbati en-nel vehabijete minel havarixh", Vepra ėshtė botuar nė Lazikije -Siri.

    - 73. Shejh Davud b. Sulejman el Bagdadi, "Sulhul ihvan fi er-redi ala men kale alel muslimine bi esh-shirki vel kufran fi er-redi ala el vehabijeti li tekfirihim el muslimine". Dijetar nga shkolla juridike hanefite i cili ka vdekur nė vitin 1299.

    - 74. Ahmed b. Ebu E-Dajafi, "Itihafu ehli ez-zemani bi ahbari muluk Tunis ve ahdul eman".

    - 75. Shejh Afifudin Abdullah b. Davud el Hanbelij, "Es-saviku verr-rruud".

    - 76. Dhahir Shah b. Abduladhim, "Dijau es-suduri li munkiri et-teves-suli bi ehlil kuburi".

    - 77. Shejh Ahmed b. Abdulehad el Farukij, "El akaidu et-tisii", dijetar nga medhhebi hanefij. Vepra ėshtė e botuar.

    - 78. "Akaidu es-sahiha fi terdidi el vehabijeti en-nexhdijeti", nga autor Hafidh Muhamed Hasan Es-Sirhindi. Vepra ėshtė e botuar.

    - 79. Ismail ebul Fida Et-Temimi Et-Tunisi, "Akdun tefisun fi red-di shubuhat el vehabij et-teiisi". Autori ishte fekih dhe historian i njohur.

    - 80. Shejh Mustafa el Hamaami el Misrij, "Gavthul Ibad bi bejani er-reshad". Vepra ėshtė e botuar.

    - 81. Shejh Ahmed b. Zejnij Dahlani, "Fitnetul vehabijetu" i cili ka vdekur vitin 1304h. Autori ishte muftij i medhhebit Shafij nė dy haremet (Meke-Medine). Gjithashtu ishte edhe ligjėrues nė Qabe - Bejtullah. Vepra ėshtė e botuar nė Egjipt nė vitin 1354.

    - 82. Shejh Selame el Azmi, "Furkanul Kur'ani", dijetar i medhhebit Shafij nga Egjipti. Nė kėtė vepėr i pėrgjigjet atyre qė bėnė personifikimin e Allahut, e nė mesin e tyre ishte Ibni Tejmije dhe vehabitėt. Vepra ėshtė e botuar.

    - 83. Shejh Muhamed Esh-shedji vepra "Xhevazu et-teves-suli vel istigatheti bil enbijaail kiraam. Vepra ėshtė dorėshkrim dhe ruhet nė arkėn el Kitaije nė Ribat me nr. 1143.

    - 84. Ahmed b. Alij el Basrij, "Faslul hitab fi er-redi ed-dalalat ibni Abdulvehab". Autori ėshtė i njohur me emrin el Kab-bani nga shkolla juridike Shafiite.

    - 85. Ibni Abas Ahmed b. Abduselam el Lubnani el Magribij, "El fujudat el vehabijetu fi er-redi ala taifetil vehabijeti".

    - 86. Ibni Galbun el-Libiij, "Kasidetun f er-redi ala es-sin'ani fi med'hi ibni Abdulvehab", qė ėshtė poezi prej 40 strofave.

    - 87. Es-Sejid Mustafa el Misrij el Bulaakij, "Kasidetun fi er-redi ala es-Sin'ani l-ledhi medeha ibni Abdulvehab". Kjo pėrmbledhje vjershash pėrfshinė 126 strofė.

    - 88. Shejh Abdulaziz el Kureshij el Ahsaij, "Kasidetun fi er-redi alel Vehabijeti". Vepra ėshtė pėrmbledhje e poezive pėrfshinė 85 strofė.

    - 89. Muhamed el Hadar esh-Shenkiti, "Kum'u ehli ez-zejgi vel ilhadi ani et-tani fi taklidi eimetil ixhtihadi". Autori ishte Muftiu i Medinės sė ndritshme dhe muhadithi i njohur, i cili ka vdekur nė vitin 1335 h.

    - 90. Shej Muhamed Zahid el Kevtherij. "Muhik-ku et-tekav-vuli fi mes'eleti et-tevesuli".

    - 91. Shejh Amir el Kadirij, "El medarixhu es-sunijetu fi red-dil vehabijeti". Profesor nė akademinė e Karaēit - Pakistan. Vepra ėshtė e botuar.

    - 92. Sejid Ulvij b. Ahmed el Hadadi, "Misbahul enamive xhelau edh-dhalami fi red-di shubhil bideii en-nexhdi el-leti edal-le biha el avamu", i cili ka vdekur mė 1222 h. Vepra ėshtė botuar nė Egjipt nė vitin 1325.

    - 93. Jusuf Ahmed Ed-Dexhevij, "El mekalaat" njėri nga dijetarėt eminenent dhe rektorėve tė Azharit i cili ka vdekur nė vitin 1365.

    - 94. Shejh Hasan Kazbek, "El Mekalatul vefijetu fi er-redi alel vehabijeti". Vepra ėshtė e botuar.

    - 95. Ismail Et-Temimi et-Tunisij (gjykatės), "el mineh el ilahijetu fi tamsi ed-dalaleti el vehabijeti", i cili ka vdekur vitin 1248 h. Vepra ėshtė dotrėshkrim nė biblotekėn "Darul kutub el batanije" nė Tunis e regjistruar me nr. 2785 kurse kopja tjetėr gjendet nė institutin e dorėshkrimeve arabe nė Kajro.

    - 96. Shejh Davud b. Sulejman el Bagdadi, "nhatul vehbijetu fi er-redi ala el vehabijeti" i cili ka vdekur mė 1299., kurse vepra ėshtė botuar nė Bombaj nė vitin 1305.

    - 97. Sejid Mustafa el Misrij el Bulakij, "El minhel es-sijal fil harami vel halli".

    - 98. Sejid Muhamed Tahir Ala Mula el Kejali, "Nasihatun xheliletun lil vehabijeti".

    - 99. Shejh Mustafa b. Ahmed Esh-Shatij ed-Dimeshkij, "En-nukulu esh-sherijetu fi er-redi ala el vehabijeti". Vepra ėshtė botuar nė Stamboll nė vitin 1406 h.

    - 100. Shejh el Ahmedij Edh-Dhevahirij, "Jehuden la hanabile", nga kryeplaku dhe rektori i Az'harit.
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  17. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar angmokio pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  18. #50
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,792
    Faleminderit
    1
    13 falenderime nė 13 postime
    Citim Postuar mė parė nga angmokio Lexo Postimin
    Alejkum Selam,

    I nderuar vella Ramazan , ti je si ngjala qe rreshqet.E kam shume veshtire te te ndjek. Me thua pse gjykon dijetaret , une te them kam argumenta , ti sjell argumentat , me pas ti me thua pse me sjell kete e jo ne fillim te temes?

    Sidoqofte vella , une te kuptoj , e kuptoj shume mire cdo te thote Albani per ty dhe shume te tjere si ty.

    Albani per ju eshte i paprekshem cfare do te kete thene ai duhet te merret si e vertete. Cilido flet dicka jo te mire rreth tij nuk eshte besimtar i mire.

    Nuk eshte ky Islami Ramazan, Islami thote ndriqe dicka qe mendon se nuk eshte e sakte me dore, nese nuk ke mundesi me dore beje me fjale e nese jo me fjale me zemer , e ky eshte besimi me i dobet. Fatkeqsisht Muslimanet e sotem as me zemer nuk e bejne.
    Selam alejkum vėllai, ai qė rrėshqet si njala je ti, se lexoje me kujdes atė qė ta kam shkruajtur mė sipėrm. unė dėshiroj qė ti sqarojmė ēėshtjet ashtu siē duhet dhe jo ashtu siē tė pėrshtaten ti i dashur.

    Sa i pėrket asja qė ke thėnė se Albani pėr mua ėshtė i paprekshėm edhe kėtu je gabim dhe atė shumė gabim. Pse ? Sepse unė Shejk Albanin e respektoj si Dijetar, por kurrė nuk kam thanė se ėshtė i pagabueshėm, bile nė nji ēėshtje ku e jep fetvanė prė tė falurit nė nji xhami ku ka varreza, unė nuk ja marr edhe pse jam kundėrshtuar nga disa vėllezėr, por pėr mua ėshtė se frika ndaj Shirkut nuk mund qė tė mė bėn tė verbėr qė ti shkoj pėr ēdo fjale Shejkh Albanit, a e kupton ti kėtė angmokio?

    Mbas kėsaj tė them edhe njiherė qė a e ndjesh vehten tė gatshėm tė vazhdojmė prej fillimit tė temės, ose don tė lozėsh vetėm se me fjalė tė kota?

    Selamun alejkum.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ramazan_it : 15-09-2012 mė 13:52
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  19. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar ramazan_it pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  20. #51
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime

    Lėvizja vehabite

    Levizja Vehabite


    Para se tė fillojmė me njoftimet rreth personalitetit tė themeluesit tė kėsaj lėvizjeje dhe tė dėftojmė nė pasojat i shkaktoi kjo lėvizje, e konsideroj tė dobishme qė t'i shqyrtojmė idetė themelore tė lėvizjes dhe ndikimit tė saj nė shoqėrinė e atėhershme islame. Ideja bazore e lėvizjes ėshtė apeli qė tė adhurohet vetėm Allahu xh.sh. dhe mos t'i bėhet ibadet askujt tjetėr, pos Allahut xh.sh. Pa dallim se a ka tė bėjė me gurin, drurin apo njerėzit. Ndikimi i kėsaj lėvizjeje ėshtė harmonizuar me arsimimin e Muhammed ibn Abdulvehhabit, i cili, me idenė dhe veprėn e tij reformiste, nuk ka dalur jashta suazave tė mjedisit dhe tė doktrinės qė e ka pėrvetėsuar nga babai dhe bashkėkohasit tjerė. Kėta kryesisht ishin dijetarė qė mbėshteteshin nė medhhebin hanbelit dhe nė mendimet dhe idetė e shejh Ibn Tejmijjes dhe nxėnėsit tė tij Ibn Kajjim el-Xhevziut.

    Me shfaqjen e lėvizjes vehabite filloi koha kur lehtė shkatėrroheshin jetat e njerėzve, sulmoheshin vendbanimet, lejohej lehtė ajo qė ishte e ndaluar me fe, digjeshin drunjt dhe rrėnoheshin shtėpitė. Kjo ėshtė aplikuar ndaj muslimanėve, tė gjitha me qėllim tė kthimit tė njerėzve pastėrtisė sė besimit islam, tė cilėt nė bazė i pėrkisnin atij besimi (akides). Kjo ėshtė koha kur ishin shtrirė fallet dhe magjitė tė cilat disa njerėz i shtynė t'i mendojnė se janė tė shenjtė gurėt dhe drunjt. E kjo nga shkaku se zona e Hixhazit qe shpėrfillė totalisht nga ana e pushtetit, veēan zonat shkretinore dhe vendbanimet beduine. Askush nuk kishte kujdes se ē'po ndodh atje. Hixhazit nuk i kushtohej kurrfarė kujdesi i rėndėsishėm.

    Nė atė kohė nė Evropė ishin aktuale lėvizjet reformiste, tė cilat rrėnjėsisht patėn ndryshuar rrjedhėn e historisė. Nga bota e vjetėr hynė nė botėn moderne, dhe duke iu falėnderuar moskujdesit, mediokritetit dhe letargjisė sė muslimanėve arritėn qė muslimanėt tė bėhen pre e lehtė dhe lodėr nė duar tė botės sė fuqishme industriale, tė Lindjes apo tė Perėndimit.

    Suksesi qė e arriti misionarizmi vehabist [2] nuk e kishte jehonėn e kėrkuar qė u nevojitej muslimanėve tė kėtij shekulli. Pėr arsye se reforma qė e rekomandonte vehabizmi ishte e kufizuar dhe tepėr lokale dhe se ishte me karakter tė pastėr fetar. Reforma e suksesshme qė u nevojitej muslimanėve nuk ka mundur tė jetė me karakter ekskluziv fetar, por reformė e karakterit fetar, politik, sociologjik dhe shkencor, e cila muslimanėt do t'i sillte atje ku kanė arritur Evropa nė kėtė shekull.

    Po, duhej reforma qė muslimanėt do t'i sillte atje ku patė arritur Evropa me renesansėn e vet. Nuk mjaftonte rrėnimi i kubeve mbi varre, ndalesa e tevessulit me pejgamberėt dhe evlijatė qė t'i nxjerrė muslimanėt nė renesansėn e nevojshme.

    Nė vehabizėm mė sė shumti ideisht ka ndikuar Ibn Tejmije, i cili kishte qėndrim negativ ndaj filozofisė, e injoronte atė dhe shkencat e saj. Ky ishte minus i madh nė lėvizjen vehabiste, i cili i bėri dėm tė madh. Filozofia nė kohėn e Ibn Tejmijes ishte filozofia e vjetėr e cila nuk kishte ndonjė vlerė tė veēantė shkencore nė jetėn praktike. Sa i pėrket filozofisė nė kohėn e veprimit tė levizjes vehabite, ajo tashmė kishte dimension dhe barrė tjetėrfare. Ishte ngushtė e lidhur me shkencėn dhe kishte dobi dhe ndikim evident nė jetėn praktike. Nuk ėshtė e mirė pėr njė lėvizje reformatore ta mohojė dobinė praktike tė filozofisė apo ta konsiderojė tė parėndėsishme.

    Duke e marrė parasysh se vehabizmi lindi ndėr beduinėt dhe nė njė mjedis primitiv, atėherė u arsyetohej se reformėn e kanė kryer nė atė shkallė duke i kėnaqur nevojat e kushteve beduine - shkretinore tė jetesės. Mirėpo, kjo nuk ishte as pėrafėrsisht e mjaftueshme as e pranueshme pėr pjesėn tjetėr shumė mė tė madhe tė ummetit pėrparimtar islam. Qėndrimi i pjesės pėrparimtare dhe civilizuese tė ummetit islam, ndaj vehabijve ishte qė mos t'u jipej pėrkrahja. Ata kėrkonin dozė mė tė madhe tė reformės (islahit). Madje edhe mė shumė se kjo, morėn qėndrim ndaj tij si personalitet jo fort bujar, e kontestuan dhe iu kundėrvunė me tė gjitha mjetet nė dispozicion. Dhe si rezultat i gjithė kėsaj erdhi deri te luftėrat qė e rritėn jazin dhe ndasinė ndėr muslimanėt.

    Po ashtu, lėvizjes vehabite i pėrshkruhet pjesėmarrja nė kėto luftėra qė filluan ndėrmjet muslimanėve pėr shkak tė tij. Sepse, lėvizja vehabite nuk ishte thirrje e qetė misionariste qė i drejtohej bartėsit tė mendimit tė kundėrt me kėshillėn e bukur (mew'idhatun hasenetun) dhe me thirrjen e njerėzve nė lėvizjen e tyre nė mėnyrėn mė tė mirė (bil-leti hije ahsen).

    Ata shpallėn luftė tė shenjtė me synim mbėshtetje kėsaj lėvizjeje, nė mėnyrė qė me forcė t'i detyrojnė kundėrshtarėt tė hyjnė nė te, dhe kush besonte ishte i shpėtuar, ndėrsa kush u kundėrvihej dhe rebelohej e shpallnin renegjat dhe derdhjen e gjakut tė tij dhe konfiskimin e pasurisė sė tij e lejonin. Kėshtu vepruan vehabijt nė vendet ku depėrtuan, duke filluar nga Jemeni, Hixhazi, skajet e Shamit dhe Irakut. E kishin tė lejuar qė nė ēdo shtet qė hynin tė shpallnin luftėn kundėr banorėve tė tij.

    Nėse kishin fuqi tė mbesin nė ato vende ato ia bashkonin krahinave tė veta ku tashmė kishin pushtet, e nėse nuk mund tė mbetnin aty kėnaqeshin me shkretėrimin, rrėnimin dhe plaēkitjen e presė.

    Nuk ka fare dyshim se lėvizja vehabite me kėtė akt ka dalė nga suazat e tolerancės islame. Sepse misionarizmi islam ėshtė ekskluzivisht me karakter paqėdashės dhe nuk mbėshtetet nė luftė pėrveē nė situata tė veēanta, siē ėshtė mbrojtja. Islami nuk lejon qė i pari tė sulmohet nė armikun, sepse nuk lejohet qė askush me forcė tė futet nė islam. Ky ėshtė prej karakteristikave elementare islame qė i janė tė njohura ēdokujt. Por vehabijt atė kohė nuk mendonin ashtu. Konsideronin se Islami ka filluar me shpatė dhe thanė: "Edhe thirrja nė tė le tė jetė me shpatė".

    Sipas mėsimit islam, muslimanėt duhet edhe me kundėrshtarėt e vet qė janė jobesimtarė tė sillen me tolerancė. Ndėrkaq, vehabijt mė me ashpėrsi kanė qėruar hesapet me kundėrshtarėt ideor tė tyre se sa qė muslimanėt vepronin me kundėrshtarėt e tyre jobesimtarė. Mė sė paku ėshtė dashur tė sillen vehabijt me kundėrshtarėt ideor tė tyre siē veprojnė muslimanėt me kundėrshtarėt jobesimtarė. Me kėtė dallim qė kundėrshtarėt ideorė tė vehabijve nuk ishin jobesimtarė. Kėta ishin shumica e popullatės muslimane qė kanė besuar nė All-llahun dhe nė tė Dėrguarin e Tij, por nuk janė pajtuar me mėsimin vehabit. Por, edhe nėse disa prej tyre edhe i ftonin tė vdekurit dhe kėrkonin ndihmėn e tyre dhe iu luteshin pėr arritjen e nevojave dhe kėrkonin dalje nga vėshtirėsitė, sikur edhe tė pajtoheshim me faktin se kėta janė elemente shirku, megjithatė nuk mund tė bėj shirk kush beson nė All-llahun. Kėta njerėz ėshtė dashur mėsuar e kėshilluar, e jo mbytur.

    Mbėshtetjen qė Ali Saudėt ia dhanė vehabijve ishte e mjaftueshme qė ata tė mund tė shpallin xhihad pėr kundėrshtarėt ideor tė tyre. Edhe pse metoda paqėdashėse, sipas nesh, do tė ishte garancė mė e madhe pėr sukses dhe pėr pėrhapjen e da'ves nga metoda e dhunės. Pėrdorimi i tyre i argumentit tė dhunės rezultoi qė edhe kundėrshtarėt e tyre ideorė tė pėrdorin po kėtė metodė. Kjo rezultoi qė pėr kėtė lėvizje tė shtrembėrohet fotografia nė sytė e shumė njerėzve kėshtu qė mbetėn larg edhe mendimit qė t'i bashkangjiten kėsaj lėvizjeje.

    Numėr shumė i vogėl arabėsh iu bashkangjitėn kėsaj lėvizjeje, sepse nuk u njoftuan me formėn burimore tė saj, por nėpėrmjet fotografisė sė shtrembėruar. E sikur vehabijt tė kishin pėrdorur metoda paqėdashėse, sigurisht do t'u besonte numėr mė i madh njerėzish, sidomos pas rritjes rapide tė shkallės sė arsimimit dhe interesimit pėr arsimim.

    Edhe tash pengesa kryesore pėr hyrjen nė kėtė lėvizje janė thirrėsit primitivė dhe mendjelehtė tė cilėt nuk heqin dorė nga metoda e dhunės dhe ashpėrsisė qė ishte e pranishme edhe nė fillim tė lėvizjes vehabite.

    Po ashtu, ajo qė i zihet pėr tė madhe vehabijve ėshtė fakti se vetėm deklarativisht ftonin pėr hapjen e dyerve tė ixhtihadit kurse vetė kanė mbetur duke iu pėrmbajtur medhhebit hanbelit. Nga mėsimi i Ibn Tejmijes kanė marrė vetėm mėsimin mbi besimin (akaidin), kurse asgjė nuk kanė pranuar nga ixhtihadi i tij nė dispozita (ahkam), siē ėshtė pėr shembull: "ēėshtja e talakut (divorcit) e tė ngjashme".

    Madje edhe nga vetė Ibn Abdu'l-vehhabi nuk theksohen ixhtihadet e reja pos nė disa ēėshtje qė nuk janė me rėndėsi tė veēantė. Pėr shembull: "U paraqit me mendimin se shpagesa e gjakut pėr muslimanin ėshtė 800 rijalė, nė vend tė vlerės me 1000 deve, qė ėshtė konstatuar me hadith tė Pejgamberit tė All-llahut".

    Ndonėse muslimanėt tash por edhe atėherė kishin nevojė tė madhe pėr ixhtihad, ixhtihadi i mirėfilltė as me kėtė lėvizje nuk rifilloi. Nuk mjaftonte qė tė ndalet atje ku ishte ndalur Ibn Tejmije. Kishte nevojė pėr ixhtihad qė do t'i mėnjanonte gjurmat e mediokritetit dhe shtangimit tė mendimit islam, evidente nė shekujt qė kanė kaluar. Pėr shkak tė mungesės sė ixhtihadit tė mirėfilltė dhe efektivė muslimanėt janė sjellė nė gjendjen e dekadencės dhe nevojėn e mbėshtetjes nė tė tjerėt dhe huazimit tė ligjeve tė tyre.

    Autor: Dr. Muhammed Husejn Shendub
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  21. #52
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    Citim Postuar mė parė nga ramazan_it Lexo Postimin
    Selam alejkum vėllai, ai qė rrėshqet si njala je ti, se lexoje me kujdes atė qė ta kam shkruajtur mė sipėrm. unė dėshiroj qė ti sqarojmė ēėshtjet ashtu siē duhet dhe jo ashtu siē tė pėrshtaten ti i dashur.

    Sa i pėrket asja qė ke thėnė se Albani pėr mua ėshtė i paprekshėm edhe kėtu je gabim dhe atė shumė gabim. Pse ? Sepse unė Shejk Albanin e respektoj si Dijetar, por kurrė nuk kam thanė se ėshtė i pagabueshėm, bile nė nji ēėshtje ku e jep fetvanė prė tė falurit nė nji xhami ku ka varreza, unė nuk ja marr edhe pse jam kundėrshtuar nga disa vėllezėr, por pėr mua ėshtė se frika ndaj Shirkut nuk mund qė tė mė bėn tė verbėr qė ti shkoj pėr ēdo fjale Shejkh Albanit, a e kupton ti kėtė angmokio?

    Mbas kėsaj tė them edhe njiherė qė a e ndjesh vehten tė gatshėm tė vazhdojmė prej fillimit tė temės, ose don tė lozėsh vetėm se me fjalė tė kota?

    Selamun alejkum.
    Dakort , me pelqeve me kete, e shikon pra qe dhe dijetaret kundershtohen kur shikon qe ata bien ne kundershtim me parimet me Kuranit dhe Sunitit.

    Ke deshire ta fillojme nga fillimi , dakort .

    Me thuaj , per cfare nuk je dakort me ate qe eshte shkruajtur ne kete teme?
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  22. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar angmokio pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  23. #53
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,792
    Faleminderit
    1
    13 falenderime nė 13 postime
    Citim Postuar mė parė nga angmokio Lexo Postimin
    100 dijetarė Islam qė iu kundėrvuan ibn Abdulvehabit dhe Vehabizmit
    (Emrat dhe veprat e tyre)


    Duke u mbėshtetur nė hadithin e Pejgamberit s.a.v.s. ku ka thėnė: "Ai qė heshtė nga e vėrteta, ėshtė djalli qė nuk flet" si dhe nga shumė argumente tjera autentike, dijetarėt islam pėrfituan parimin islam me tė cilin parim dijetarėt obligohen fetarisht dhe moralisht, ėshtė: reagimi i tyre nė momentet kur duhet reaguar. Cilėsia qė e dallon dijetarin nga njerėzit e rėndomtė ėshtė se ai heshtė kur duhet heshtur, dhe reagon kur duhet reaguar, ngase kjo cilėsi ėshtė argument i vetėdijes sė lartė intelektuale, kulturore, fetare dhe shkencore.

    Me kėtė cilėsi vėrtetohet se njeriu mbanė nėn kontroll tė plotė veten e tij, dhe nuk flet kot pėr tė humbur kohėn sepse tė folurit e tepėrt e shpien njeriun nė gabime tė shumta, e nė anėn tjetėr edhe heshtja nuk ėshtė zgjidhje, por konsiderohet gabim dhe mėkat, atėherė kur duhet tė flitet. Pra nga kjo nėnkuptohet se edhe tė folurit - reagimi edhe heshtja nė momentet e duhura konsiderohen veprime qė shpėrblehen apo ndėshkohen.

    Andaj mė mirė ėshtė tė flasėsh tė vėrtetėn nė momentin kur duhet folur, pra tė reagosh dhe tė shpėrblehesh pėr kėtė veprim nga Allahu xh.sh., edhe nėse dėnohesh apo sanksionohesh nga njerėzit nė kėtė botė, sesa tė dėnohesh nga Allahu xh.sh. e tė shpėrblehesh nga njerėzit.

    Edhe heshtja ėshtė e njėjtė atėherė kur heshtja trajtohet si formė adhurimi, nė mėnyrė qė tė shpėrblehesh te Allahu xh.sh. edhe nėse dėnohesh nga njerėzit. Ky rregull ishte i qartė pėr dijetarėt e devotshėm islam tė cilėt predikimin e islamit e trajtonin si amanet hyjnor, e jo si profesion pėr tė realizuar qėllime nė jetėn e kėsaj bote. Ky ishte edhe motivi qė ata tė posedonin edhe trimėrinė intelektuale, ngase konfirmimi i sė vėrtetės e kėrkon kėtė lloj trimėrie.

    Duke u mbėshtetur nė kėtė parim dijetarėt e Ehli Sunetit, asnjėherė nuk heshtėn kur paraqitej nevoja e reagimit, bile as atėherė kur reagimi i tyre zemėronte mbretėrit dhe pushtetarėt, edhe nėse rrezikohej jeta e tyre, sepse ata tė ndikuar nga besimi i thellė nė Allahun xh.sh. ishin tė vetėdijshėm se hidhėrimi i Allahut ėshtė mė i tmerrshėm me pasoja mė tė mėdha, se sa hidhėrimi qė i shkaktonin eventualisht pushtetarit apo mbretit.

    Kohėve tė fundit edhe nė mesin e popullatės sonė nėpėr forma tė ndryshme parashtrohen dilema se ekziston apo nuk ekziston fenomeni Vehabizėm, dhe shpesh herė parashtrohen pyetje se nėse ekziston ky fenomen i quajtur vehabizėm, dhe nese po, ateherė pse heshtin dijetarėt islam.

    Me kėtė punim tė shkurtė vetėm pėrkujtojmė se dijetarėt islam tė Ehli Sunetit, pavarėsisht nga doktrina juridike (medhhebi) nuk kanė heshtur asnjėherė para kėtij fenomeni ashtu si nuk kanė heshtur as para fenomeneve tė tjera qė e dėmtonin Islamin, andaj nė vazhdim do tė paraqesim vetėm emrat e 100 dijetarėve eminent tė Ehli Sunetit nga tė gjitha medhhebet, duke i theksuar edhe emrat e veprave tė tyre. Themi vetėm 100 ngase ka edhe dijetar tė tjerė qė reaguan kundėr fenomenit Vehabizėm dhe ibn Abdulvehabit, andaj nė vazhdim po paraqesim emrat e dijetarėve islam dhe veprat e tyre ku shprehėn reagimet kundėr ibn Abdulvehabit dhe vehabizmit.


    - 01. Shejh Sulejman b. Abdulvehab, "Faslul hitab fi er-redi ala Muhamed b. Abdulvehab". Autori ėshtė vėllai i Muhamed ibn Abdulvehabit qė ėshtė themelues i vehabizmit. Ajo qė ėshtė mjaft interesante dhe me vlerė qė duhet patjetėr theksuar ėshtė se ky ėshtė libri i parė qė i kundėrvihet ibn Abdulvehabit dhe vehabizmit.

    - 02. Shejh Sulejman b. Abdulvehab, "Es-savaiku el ilahijetu fi er-redi alel vehabijeti" Autori ėshtė vėllai i Muhamed ibn Abdulvehabit. Vepra ėshtė e botuar.

    - 03. Shejh Ajdarusi, "Exhvibetu fi zijaretil kuburi". Vepra ėshtė dorėshkrim nė arkėn e pėrgjithshme nė Ribat regjistruar me nr. 2577/4 .

    - 04. Ebul Avn Shemsudin Muhamed . Ahmed b. Salim, "El exhvibetu en-nexhdije anil esileti en-nexhdije". Dijetar nga shkolla juridike e Hanbelive i njohur me emrin En-Nabulsi. Ka vdekur nė vitin 1117 h.

    - 05. Nu'man b. Mahmud Hajrudin, "El exhvibetu En-Nu'manije anil es'iletil hindijeti fil akaid". Autor ėshtė i njohur me emrin Ibni Alus el Bagdadi. Dijetar nga shkolla juridike hanefite, i cili ka vdekur nė vitin 1317 h.

    - 06. Hafidh Ahmed Es-Sidik el Gamari, "Ihjaul makburi min edil-leti istihbabi binail mesaxhidi vel kubab alel kuburi". Autori ka vdekur nė vitin 1380 h.

    - 07. Shejh Hamdi Xhuvejxhati Ed-Dimeshkij, "El Isabetu fi nasretil hulefai err-rrashidine".

    - 08. Muhamed HasanE-Serhendij, "El usulul erbeati fi terdidil vehabijeti", Autor, ka vdekur nė vitin 1346., vepra ėshtė e botuar.

    - 09. Shejh El mashrifij el malikij el Xhezairij, "Idhharul ukuki mimen menea et-tevesule bin-nebij-ji vel velij-ji es-saduk.

    - 10. "El ekvalu es-sunijeti fi er-red-di ala mud-dei nasreti es-sunetil muhamedijeti" qė e ka tubuar dhe pėrpiluar bIbrahim Shehata Es-Sidiki nga fjalėt e Muhadithit Abdullah el Gamari. Vepra ėshtė e botuar.

    - 11. Ata el Kismij Ed-dimeshkij, "El ekvalul merdijetu fi er-red-d alel el vehabijeti", autori ėshtė fikhisti i njohur hanefij. Vepra ėshtė e botuar.
    - 12. Muhadithi Tahir Sunbuli, "El intisar lil evlijail erari", autori ėshtė nga skolla juridike hanefite.

    - 13. Shejh Ibrahim Er-Ravi el Bagdadi Er-Rifai, "El evrakul el bagdadijetu fil xhevabati en-nexhdijeti". Vepra ėshtė e botuar.

    - 14. Shejh Alij Zejnul abidin Es-Sudani, "El beraetu minel ihtilafi fi er-red-di ala ehli esh-shikaki ven-nifaki ve er-red-du ala el firkatil vehabijeti ed-daleti", Vepra ėshtė e botuar.

    - 15. Shejh Selametul Az-zami, "El berahinu es-satiatu fi red-di ba'dul bidai esh-shaiatu", Autori ka vdekur nė vitin 1379 h.

    - 16. Hamidullah Ed-Daxheviju, "El besairu li Munkiri et-teves-suli bi ehlil mekabiri", Dijetar ėshtė nga shkolla juridike hanefite nga India.

    - 17. Ejub Sabdi Pasha Er-Rumi, "Tarihul Vehabijeti", autori i veprės Meraetul haremejn.

    - 18. Muhamed Tahir, Abdulkader el Kurdij, "Teberuku es-sahabeti bi athari resulil-lahi".

    - 19. Shejh Abdullah b. Abdulatif, "Texhridu sejfil xhihadi li mud-deil ixhtihadi". Autori ėshtė dijetar nga shkolla juridike hanefite i cili ishte edhe mėsuesi i Muhamed ibn Abdulvehabit, e qė nuk u pajtua me idet e tij dhe iu pėrgjigj pėrmes kėsaj vepre.

    - 20. Shejh Muhamed Zahid el Kevtherij, "Tahdhirul halefi minel mehazi ed'ijai es-selefi".

    - 21. Muhamed En-Nafilati, "Tahriratu er-raikatu" Autori ėshtė dijetar hanefij i cili ishte edhe muftij i Kudsit. Ishte i gjallė deri nė vitin 1315.

    - 22. Shejh Abdullah b. Ibrahim el Mirganij, "Tahridul egbijai alel istigatheti bil enbijai vel evlijai" Autori ėshtė dijetar hanefij i cili ka jetuar nė Taif.

    - 23. Shejh Davud b. Sulejman el Bagdadi, "Et-tuhfetu el vehbijetu fi er-red-di ala el vehabijeti" dijetar nga shkolla juridike hanefite i cili ka vdekur nė vitin 1299 h.

    - 24. Shejh Muhamed Behit el Mutiij, "Tat-hirul fuadi min denesil i'tikadi", dijetar nga shkolla hanefite dhe nga dijetarėt e Az'harit.

    - 25. Ibni Kejrani, "Takjidu havle et-tealuki ve et-teves-suli bil enbijai ves-salihine", Vepra ėshtė nė dorėshkrim qė ruhet nė arkivėn "el Xhelavi nė Ribat", regjistruar me nr. 153.

    - 26. Ibni Kejrani, "Takjidu havle zijaretil evlijai vet-tevesuli bihim".

    - 27. Muhamed b,. Abdurrahman el Hanbelij, "Tehekumul mukal-lidine bi men id-dea texhdidu ed-dini" Pėrmes kėsaj vepre autori i pėrgjigjet Ibn Abdulvehabit pėr tė gjitha ēėshtjet qė Abdulvehabi i ka ēpikur.

    - 28. Muftiu Muhamed Abdulkajum el Kadirij el Hezarevij, "Et-tevesul". Vepra ėshtė e botuar.

    - 29. Ebu Hamid Merzuk Ed-dimeshkij esh-shamij, "Et-tevesul bin-nebiji ves-salihine". Vepra ėshtė e botuar.

    - 30. Abdullah efendi Er-Ravi, "Tevdih an Tevhidil Hal-lak fi xhevabi ehlil iraki, ala Muhamed b. Abdulvehab" Vepra ėshtė dorėshkrim nė Universitetin e Kembrixhit nė Londėr me emrin "red-dul vehabijetu" kurse njė kopje e saj gjendet nė librarin el Evkaf nė Bagdad.

    - 31. Shejh Ibrahim Hilmi el Kadiri el Iskenderij, "Xhelaul Hak-ki fi keshfi ehvali eshraril halki". Vepra ėshtė e botuar.

    - 32. Ibni Abdurrezak el Hanbelij, "El xhevabat fi ezijareti". Dijetari i famshėm Ulvij b. Hadadi ka thėnė: I kam parė - lexuar pėrgjigjet e dijetarėve tė mėdhenj nga tė gjitha medhhebet qė pėrfaqėsohen nė tė gjitha vendet islame si nė Meke, Medine, Basra, Bagdad, Halep, Jemen dhe vendeve tjera qė i kanė dhėnė vehabizmit.

    - 33. Shejh Ahmed Es-savi el Malikij, "Hashijetu es-savi alel xhelalejni".

    - 34. Malik b. Shejh Mahmud, "El hakaiku el Islamijetu fi er-red-di alel mezaimi el vehabijeti bi edil-letil kitabi ves-suneti en-nebevijeti". Autori ishte drejtor i Medresesė el Irfan nė qytetin Kutabali nė Mali tė afrikės. Vepra ėshtė e botuar.

    - 35. Ahmed Seid el Farukij, "El hak-kul mubin fi er-red-di alel vehabij-jin" Autori ka vdekur nė vitin 1277.

    - 36. Abdullah el Ganij b. Salih Hamade, "El hakikatul islamijetu fi er-red-di alel vehabij-jeti". Vepra ėshtė e botuar.

    - 37. Sejid Ahmed b. Zejnij Dahlani, muftij i Mekes i cili ka vdekur vitin 1304 h "Ed-durer es-sunij-jeti fi er-red-di alel vehabijeti".

    - 38. Shejh Misbah b. Ahmed Shibkalevij el Bejruti, "Ed-delilul kafi fi er-redi alel vehabij". Vepra ėshtė e botuar.

    - 39. Shejh Jusuf En-Nebhami el Bejrutij, "Er-raijetu es-sugra fi dhimi el bid'ati ve med'hu sunetil gura". Vepra ėshtė e botuar.

    - 40. Muhamed Emin, i njohur me emrin Ibni Abidin "Redul Muhtar ala durim Muhtar", Dijetar me famė nga medhhebi hanefij. Vepra ėshtė e botuar.

    - 41. Shejhul Islami nga Tunisi Ismail Et-Temimi el Malikij, "Er-red-da ala ibni Abdulvehab", i cili ka vdekur nė vitin 1248 h. Vepra ėshtė e botuar nė Tunis.

    - 42. Shej Ahmed el Masrij el Ehsaij, "Red-du ala ibni Abdulvehab".

    - 43. Berekat Esh-Shaiij el Ahmedij el Mekij, dijetari i famshėm "Red-du ala ibni Abdulvehab".

    - 44. Shejhi dhe Muhadithi Salih el Felani el Magribij, "Er-rududu ala Muhamed b. Abdulvehab" Dijetari i famshėm ibni Hadadi thotė: Ky libėr ėshtė madhėshtor dhe nė vete pėrmban tė gjitha shkresat dhe pėrgjigjet qė dijetarėt islam nga tė gjitha medhhebet Hanefij, Shafij, Hanbelij dhe Malikij qė ia kanė bėrė Muhamed b. Abdulvehabit.

    - 45. Shejh Salih el Kevashi Et-Tunisij, "Er-red-du alel Vehabije". Vepėr e botuar.
    - 46. Muhamed Salih Ez-Zemzemij Eshafiij, "Er-redu alel Vehabijeti". Autori ishte imam i mekami Ibrahimit nė Meke.

    - 47. Ibrahim b. Abdulkader E-Tarablusij Er-rijahi Etunisij, "Er-redu alel Vehabijeti", dijetar nga shkolla juridike Malikite, i cili ka vdekur nė vitin 1266.

    - 48. Er-redu ala el vehabijeti, nga Abdulmuhsin el Ushejkarij, dijetar nga medhhebi Hanbelij, Mufti i qytetit Zubejr nė Basra.

    - 49. Shejh el Mahdum el Mehdij, Muftij i Fasit, vepra "Er-redu alel Vehabijeti"

    - 50. Muhamed b. Sulejman el Kerdij, "Er-redu ala Muhamed ibn Abdulvehab", dijetar nga shkolla juridike e Shafive, i cili ishte mėsuesi i ibn Abdulveabit dhe i mėsuesit tė tij. Dijetari Ibni Merzuki thotė se nė kėtė vepėr mėsuesi i tij citon tė ketė thėnė se ibn Adbulvehabi ėshtė humbės dhe i humbur. Tė njėjtėn e ka thėnė edhe mėsuesi i tij, Muhamed Hajat Es-Sindij, si dhe prindi i ibn Abdulvehabit.

    - 51. Ebu Hafs Omer el Mahxhubi, "Er-redu alel vehabijeti". Vepra ėshtė dorėshkrim dhe gjendet nė Darul Kutup nė Tunis e regjsitruar me nr. 2513, kurse kopja e saj gjendet nė institutin e dorėshkrimeve arabe nė Kajro. Gjithashtu njė kopje gjendet edhe nė Ribat.

    - 52. Ibni Kejzani, "Er-redu alel Vehabijeti". Vepra ėshtė dorėshkrim qė gjendet nė Ribat e regjistruar me nr. 1325.

    - 53. Shejh Abdullah el Kudumi el Hanbelij, "Er-redu ala Muhamed b. Abdulvehab". Dijetar i famshėm nga shkolla juridike e Hanbelive nė toka e Hixhazit dhe tė Shmait, i cili ka vdekur nė vitin 1331. Kishte polemizuar shumė me vehabit dhe kishte dhėnė pėrgjigje tė shumta.

    - 54. Shej Selame el Azami, "Risaletu fi te'dibi medhhebi es-sufijeti ver-redu alel Mu'teredine alejhim", autori ka vdekur nė vitin 1379.

    - 55. Shej Jusuf Ed-dexhevij, "Risaletu fi tesarufil evlijai".

    - 56. Shejh Mehdi el Vazinani, dijetari i famshėm dhe Muftiu i Fasit kurse vepra e tij ėshtė: "Risaletu fi xhevazi et-tevesuli fi er-redi ala Muhamed b. Abdulvehab".

    - 57. Sejid Jusuf el Betahi Ez-Zubejdij i cili ka jetuar nė Meke. Vepra: "Risaletu fi xhevazil istigatheti vet-tevesuli". Nė veprėn e tij kishte pėrfshirė fjalėt e dijetarėve eminent nga tė katėr medhhebet dhe nė fund kishte thėnė: Nuk merren parasysh ekstremet e errėta tė atyre qė nuk pajtohen me shumicėn dėrmuese tė dijetarėve islam dhe tė atyre qė largohen nga uniteti sepse ata janė bidatxhinjėt.

    - 58. Shejh Muhamed Hasenejn Mahluf e Adevij, "Risaletu fi hukmi et-tevesuli bil enbijai vel evlijai", dijetar i Az'harit, kurse vepra ėshtė e botuar.

    - 59. Shejh Kasim ebul Fadl el Mahxhubi, "Risaletu fi er-redi alel vehabijeti", dijetar nga medhhebi Malikij.

    - 60. Muhamed Ataullah i njohur me emrin Ataurr-rrumi nga Turqia, "Er-risaletu er-redijeti ala taifetil vehabijeti".

    - 61. Shejh Muhamed b. Nasir el Hazimij el Jemenij, "Risaletu fi mushaxhereti bejne ehli Meke ve ehli nexhdi fil Akideti", i cili ka vdekur nė vitin 1283. Kjo vepėr ėshtė dorėshkrim dhe gjendet nė Ribat nė biblotekėn "el Kitanije" e regjistruar me nr. 30/1.

    - 62. Muhamed es-Sa'di el Malikij, "Er-risaletu el merdijetu fi er-redi ala men jenkiru ez-zijaretu el Muhamedije".

    - 63. Shejh Abdurrahman el Hindij Ed-Delhij, "Revdul mexhal fi er-redi ala ehli ed-dalali", dijetar nga medhhebi hanefij. Vepra ėshtė e botuar nė Xhede mė 1327.

    - 64. Abdurrahman Kuutij, "Sebilu en-nexhat min bid'ati ehli ez-zejgi ved-dalaleti".

    - 65. Ibrahim b. Othman b. Muhamed Es-Semnudi el Misrij, "Seadetu ed-darejni fi er-redi alel firkatejni, el Vehabijetu ve Mukalidetu edh-dhahirijeti". Vepra ėshtė e botuar nė Egjipt nė vitin 1320 nė dy vėllime.

    - 66. Ismail b. Ahmed E-Zubejdi, "Sinaul islam fi ealamiil enami bi akaidi ehlil bejtil kirami red-den ala Abdulazia En-nexhdi fima irtekebehu minel evhami".

    - 67. Sejid Ulvij b. Ahmed el Hadadi, "Es-sejful batir li unukil munkiri ala ekabiri", autor ka vdekur nė vitin 1222 h.

    - 68. "Es-sjuufu es-sikali fi eanaki men enkere alel evlijai ba'del intikali", nga njė dijetar nga Kudsi.

    - 69. Alij b. Muhamedel Mejlij el Xhemalijdijetar nga Tunisi nga medhhebi Malikij. "Es-sujuful mashrikijetu li kat'i eanaklil kaailine bil xhiheti vel xhismijeti".

    - 70. Shejh Muhamed Ataullah b. Muhamed b. Is'hak, shejhul islami nga Rrumelia i cili ka vdekur nė vitin 1226. "Sherhu er-risaleti er-redijeti ala taaifetil vehabijeti.".

    - 71. Shej Ataul Malikij"Es-saarimul hindij fi unuki en-nexhdij".

    - 72. Sherif Abdullah b. Hasan Pasha b. Fadil pasha el Hixhazi, "Sidkul haberi fi havarixhil karni eth-thani asher fi ithbati en-nel vehabijete minel havarixh", Vepra ėshtė botuar nė Lazikije -Siri.

    - 73. Shejh Davud b. Sulejman el Bagdadi, "Sulhul ihvan fi er-redi ala men kale alel muslimine bi esh-shirki vel kufran fi er-redi ala el vehabijeti li tekfirihim el muslimine". Dijetar nga shkolla juridike hanefite i cili ka vdekur nė vitin 1299.

    - 74. Ahmed b. Ebu E-Dajafi, "Itihafu ehli ez-zemani bi ahbari muluk Tunis ve ahdul eman".

    - 75. Shejh Afifudin Abdullah b. Davud el Hanbelij, "Es-saviku verr-rruud".

    - 76. Dhahir Shah b. Abduladhim, "Dijau es-suduri li munkiri et-teves-suli bi ehlil kuburi".

    - 77. Shejh Ahmed b. Abdulehad el Farukij, "El akaidu et-tisii", dijetar nga medhhebi hanefij. Vepra ėshtė e botuar.

    - 78. "Akaidu es-sahiha fi terdidi el vehabijeti en-nexhdijeti", nga autor Hafidh Muhamed Hasan Es-Sirhindi. Vepra ėshtė e botuar.

    - 79. Ismail ebul Fida Et-Temimi Et-Tunisi, "Akdun tefisun fi red-di shubuhat el vehabij et-teiisi". Autori ishte fekih dhe historian i njohur.

    - 80. Shejh Mustafa el Hamaami el Misrij, "Gavthul Ibad bi bejani er-reshad". Vepra ėshtė e botuar.

    - 81. Shejh Ahmed b. Zejnij Dahlani, "Fitnetul vehabijetu" i cili ka vdekur vitin 1304h. Autori ishte muftij i medhhebit Shafij nė dy haremet (Meke-Medine). Gjithashtu ishte edhe ligjėrues nė Qabe - Bejtullah. Vepra ėshtė e botuar nė Egjipt nė vitin 1354.

    - 82. Shejh Selame el Azmi, "Furkanul Kur'ani", dijetar i medhhebit Shafij nga Egjipti. Nė kėtė vepėr i pėrgjigjet atyre qė bėnė personifikimin e Allahut, e nė mesin e tyre ishte Ibni Tejmije dhe vehabitėt. Vepra ėshtė e botuar.

    - 83. Shejh Muhamed Esh-shedji vepra "Xhevazu et-teves-suli vel istigatheti bil enbijaail kiraam. Vepra ėshtė dorėshkrim dhe ruhet nė arkėn el Kitaije nė Ribat me nr. 1143.

    - 84. Ahmed b. Alij el Basrij, "Faslul hitab fi er-redi ed-dalalat ibni Abdulvehab". Autori ėshtė i njohur me emrin el Kab-bani nga shkolla juridike Shafiite.

    - 85. Ibni Abas Ahmed b. Abduselam el Lubnani el Magribij, "El fujudat el vehabijetu fi er-redi ala taifetil vehabijeti".

    - 86. Ibni Galbun el-Libiij, "Kasidetun f er-redi ala es-sin'ani fi med'hi ibni Abdulvehab", qė ėshtė poezi prej 40 strofave.

    - 87. Es-Sejid Mustafa el Misrij el Bulaakij, "Kasidetun fi er-redi ala es-Sin'ani l-ledhi medeha ibni Abdulvehab". Kjo pėrmbledhje vjershash pėrfshinė 126 strofė.

    - 88. Shejh Abdulaziz el Kureshij el Ahsaij, "Kasidetun fi er-redi alel Vehabijeti". Vepra ėshtė pėrmbledhje e poezive pėrfshinė 85 strofė.

    - 89. Muhamed el Hadar esh-Shenkiti, "Kum'u ehli ez-zejgi vel ilhadi ani et-tani fi taklidi eimetil ixhtihadi". Autori ishte Muftiu i Medinės sė ndritshme dhe muhadithi i njohur, i cili ka vdekur nė vitin 1335 h.

    - 90. Shej Muhamed Zahid el Kevtherij. "Muhik-ku et-tekav-vuli fi mes'eleti et-tevesuli".

    - 91. Shejh Amir el Kadirij, "El medarixhu es-sunijetu fi red-dil vehabijeti". Profesor nė akademinė e Karaēit - Pakistan. Vepra ėshtė e botuar.

    - 92. Sejid Ulvij b. Ahmed el Hadadi, "Misbahul enamive xhelau edh-dhalami fi red-di shubhil bideii en-nexhdi el-leti edal-le biha el avamu", i cili ka vdekur mė 1222 h. Vepra ėshtė botuar nė Egjipt nė vitin 1325.

    - 93. Jusuf Ahmed Ed-Dexhevij, "El mekalaat" njėri nga dijetarėt eminenent dhe rektorėve tė Azharit i cili ka vdekur nė vitin 1365.

    - 94. Shejh Hasan Kazbek, "El Mekalatul vefijetu fi er-redi alel vehabijeti". Vepra ėshtė e botuar.

    - 95. Ismail Et-Temimi et-Tunisij (gjykatės), "el mineh el ilahijetu fi tamsi ed-dalaleti el vehabijeti", i cili ka vdekur vitin 1248 h. Vepra ėshtė dotrėshkrim nė biblotekėn "Darul kutub el batanije" nė Tunis e regjistruar me nr. 2785 kurse kopja tjetėr gjendet nė institutin e dorėshkrimeve arabe nė Kajro.

    - 96. Shejh Davud b. Sulejman el Bagdadi, "nhatul vehbijetu fi er-redi ala el vehabijeti" i cili ka vdekur mė 1299., kurse vepra ėshtė botuar nė Bombaj nė vitin 1305.

    - 97. Sejid Mustafa el Misrij el Bulakij, "El minhel es-sijal fil harami vel halli".

    - 98. Sejid Muhamed Tahir Ala Mula el Kejali, "Nasihatun xheliletun lil vehabijeti".

    - 99. Shejh Mustafa b. Ahmed Esh-Shatij ed-Dimeshkij, "En-nukulu esh-sherijetu fi er-redi ala el vehabijeti". Vepra ėshtė botuar nė Stamboll nė vitin 1406 h.

    - 100. Shejh el Ahmedij Edh-Dhevahirij, "Jehuden la hanabile", nga kryeplaku dhe rektori i Az'harit.
    Mbasi nuk kurajė ti sjell vėllau angmokio autorin e kėtij artikulli, ja po jua sjell unė dhe shihni se si dhe nga kush mėson islamin ky vėllau:

    Autori i kėtij artikulli ėshtė gazetari Xhelal Neziri!!!



    Emri: Xhelal
    Mbiemri: Neziri
    Lindi mė: 3 korrik, 1977
    Vendlindja: Tearcė, Tetovė
    Profesioni: gazetar


    Xhelal Neziri lindi nė fshatin Tearcė tė Tetovės, Maqedoni mė 3 korrik tė vitit 1977, ėshtė gazetar shqiptar. Shkollėn fillore dhe tė tė mesme i kreu nė Tetovė derisa nė Shkup diplomoi nė Fakultetin Filologjik.

    Menjehere pas diplomimit, nė vitin 1999 ai inkuadrohet si gazetar nė tė pėrditshmen nė gjuhėn shqipe Fakti. Nė vitin 2002 Neziri kalon si redaktor nė tė pėrditshmen Global, kurse njėkohėsisht punon edhe si bashkėpunėtor i javores Lobi. Nė vitin 2003 angazhohet si korrespondent nga Maqedonia i gazetės Koha Ditore, ndėrkohė qė ka punuar edhe nė javoren Java. Nė vitin 2005, me ftesė te ministrit, pėr tre muaj radhazi luan rolin e zėdhėnėsit tė Ministrisė sė Ekonomisė, qė mė pastaj tė angazhohet si redaktor nė gazeten Lajm Ekskluzive. Nė vitin 2006 themelon javoren e tij Nacionale.

    Xhelal Neziri ka botuar tekste, analiza dhe komente nė shumė media tė vendit dhe tė huaja si: Gazeta Tema, Scoop (rrjeti i gazetarėve hulumtues danez), Java, Politika (Bullgari), Koha Ditore, Kosova Sot. Xhelal Neziri ėshtė kryetar i Shoqatės pėr Mbrojtjen e Gazetarėve shqiptar ne Maqedoni, me seli nė Tetovė.

    A na tregon ti angmokio se a ėshtė dijetari yt ky?

    Kėta edhe kundėr Selefizmit po folin, a nuk e din ti vėllau se ėshtė e vėrtetė kjo? Apo e ke ndėrmend ta sjellish nji ēarshaf tjetėr kundėr Selefizmin?
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ramazan_it : 15-09-2012 mė 14:03
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  24. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar ramazan_it pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  25. #54
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-12-2009
    Postime
    121
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Nje shkrim postuar me pare nga referi_1

    -Ju mendoni se pse na thirrim nė teuhid,qė tė adhurohet vetėm Allahu,duke mos i pėrshkruar partner,na qenka nė kontradiktė me Kur’anin dhe sunnetin?Dhe pėr kėtė un jam vehabi?
    -Ju mendoni se na qė thirrim qė tė mos bėhet adhurimi i varreve,evlijave,tyrbeve,zakoneve njerėzore ose ndonji sistemi laik na qenka kontra Kur’anit dhe sunnetit?Pėr kėtė jam vehabi?
    -Ju mendoni se na qė ndalojmė njerėzit qė tė mos bėjnė sakrifica pėr evliajtė dhe tė mos u luten tyrbeve pėr shėrim,na qenka nė kontradiktė me kur’anin dhe sunnetin?
    -Nėse na nxisim muslimanėt tė veprojnė sipas kur’anit dhe sunnetit a jemi vehabi?
    -Nėse pastrojmė teuhidin jemi vehabi?
    -Nėse mundoehmi ti pėrmbahemi sunnetit jemi vehabi?
    -Nėse lishojmė mjekrrat jemi vehabi?
    -Nėse mbulojmė gratė jemi vehabi?
    -Nėse shkurtojmė pantolonat jemi vehabi?
    -Nėse jemi pakicė jemi vehabi?
    -Nėse besojm se Kur’ani ėshtė fjalė e Allahut dhe nuk ėshtė e krijuar a jemi vehabi?
    -Nėse pėrmendim Ibn Tejmijjen a jemi vehabi dhe antropomorfist (ata qė Allahut i pėrshkruajnė trup-xhism).
    -Nėse besojmė se Allahu u ngrit mbi Arsh ashtu si thotė Ai nė shum versete Kur’anore,a jemi vehabi?
    -Nėse besojmė se Allahu ėshtė mbi krijesat e tij dhe i ndarė nga ata,a jemi vehabi?
    -Nėse pėrmendim Abduluehhabin jemi vehabi?
    -Nėse pėrmend emrin bidat si shpesh a jemi vehabi?
    -Nėse besojmė se nė ēėshtjet themelore tė fesė nuk ka diferenca mes ulemave tė sunnetit,a jemi vehabi?
    -Nėse implementojmė sherijatin nė tė gjitha sferat jetėsore,a jemi vehabi?
    -Nėse i kritikon sufistėt dhe shirkijatet e tyre,a jemi vehabi?
    -Nėse bėjmė tekfir mbi personat mbi tė cilėt ka urdhėruar Allahu,profeti dhe ixhmaja,a jemi vehabi?
    -Nėse thėrrasim nė bashkim vetėm nė teuhid,a jemi vehabi?
    -Nėse nuk bashkohemi sebeb bashkimit,a jemi vehabi?
    -Nėse nuk jemi MODERAT (liberal) a jemi vehabi?
    -Nėse me fanatizėm i pėrmbahemi fesė a jemi fanatikė dhe vehabi?
    -Nėse besojmė se imani ėshtė besim (me zemėr)-fjalė (shprehje me goj)-vepra (me gjymtyrė),a jemi vehabi?
    -Nėse themi se veprat janė pjesė pėrbėrėse (shart siha) dhe jo plotėsuese (shart kemal) tė imanit,a jemi vehabi?
    -Nėse tėrhjekim vėrejtjen nga sektet e devijuara sikur janė murxhiet dhe nėnseketet e tyre,nga khavarixhėt,rrafidat,..etj,a jemi vehabi?
    -Nėse themi se ehli sunneti qendron nė mes sekteve tė khavarixhėve dhe murxhive,a jemi vehabi?
    -Nėse nuk ndjekim strikt dhe qorrazi vetėm nji mezheb,a jemi vehabi?
    Shjehul islami Ibn Tejmijje r.a ka thėnė :
    ‘’Kundėrshtimi i ehlu bidatit (inovatorėt,risimtarėt) ĖSHTĖ XHIHAD.Jahja Ibn jahja ka thėnė : ‘’Mbrojtja e sunnetit ėshtė vepėr ma e madhe sesa xhihadi nė rrugė tė Allahut (xhihadi i madh).’’ (Nakdul-matak uel-Kelaam).

    Thotė Sheikh Muhammed b. Abdul-Vehhab:

    ''Pasha Allahun O vllazni, pėrmbajuni themelit tė fesė (Aslu-Dinit), fillimit tė saj deri nė mbarim - bishtit dhe kokės, e ajo ėshtė shehadeti 'La ilahe il-la Allah' (Askush nuk meriton, nuk ka tė drejtė e nuk duhet tė adhurohet pėrveē Allahut!) Mėsojani domethėnien e saj, duani ata qė i pėrkasin asaj, konsideroni ata vėllezėr tė juaj nėse edhe janė shum larg jush. Taghutėt shpallni kafira, urreni ata qė i duan taghutėt dhe qė polemizojnė ose i mbrojnė ata, ose ata qė nuk duan ti shpallin kafira ose thotė pėr ta: ‚Allahu nuk mė ka ngarkuar qė tė merrem me ta.‛ Ai ka shpifurr njė rrenė tė madhe ndaj Allahut. Pėrkundrazi, Allahu e ka ngarkuar dhe e ka detyruar qė tė mirret me ta duke e urdhėruar qė tė bėnė mosbesim mbi ta, tė distancuarit prej tyre po sikur qofshin ata vėllezėrit e tij nga gjaku ose fėmijėt e tij. Pėr Allahun, pėrmbajuni themelit tė fesė suaj qė tė takoheni me Sunduesin tuaj duke mos i pėrshkruar atij shokė nė adhurim. O Allah, na merr shpirtin si musliman nė Islam dhe na bashko me tė mirėt.

    Ed Durerus- Senijjeh, V. 2/119-120


    Allahu na udhezoft ne rrugen e drejt dhe na ruajt nga shpifjet e munafikeve dhe kafirav. Amin.

  26. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar .IQ pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  27. #55
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    Citim Postuar mė parė nga ramazan_it Lexo Postimin
    Mbasi nuk kurajė ti sjell vėllau angmokio autorin e kėtij artikulli, ja po jua sjell unė dhe shihni se si dhe nga kush mėson islamin ky vėllau:

    Autori i kėtij artikulli ėshtė gazetari Xhelal Neziri!!!



    Emri: Xhelal
    Mbiemri: Neziri
    Lindi mė: 3 korrik, 1977
    Vendlindja: Tearcė, Tetovė
    Profesioni: gazetar


    Xhelal Neziri lindi nė fshatin Tearcė tė Tetovės, Maqedoni mė 3 korrik tė vitit 1977, ėshtė gazetar shqiptar. Shkollėn fillore dhe tė tė mesme i kreu nė Tetovė derisa nė Shkup diplomoi nė Fakultetin Filologjik.

    Menjehere pas diplomimit, nė vitin 1999 ai inkuadrohet si gazetar nė tė pėrditshmen nė gjuhėn shqipe Fakti. Nė vitin 2002 Neziri kalon si redaktor nė tė pėrditshmen Global, kurse njėkohėsisht punon edhe si bashkėpunėtor i javores Lobi. Nė vitin 2003 angazhohet si korrespondent nga Maqedonia i gazetės Koha Ditore, ndėrkohė qė ka punuar edhe nė javoren Java. Nė vitin 2005, me ftesė te ministrit, pėr tre muaj radhazi luan rolin e zėdhėnėsit tė Ministrisė sė Ekonomisė, qė mė pastaj tė angazhohet si redaktor nė gazeten Lajm Ekskluzive. Nė vitin 2006 themelon javoren e tij Nacionale.

    Xhelal Neziri ka botuar tekste, analiza dhe komente nė shumė media tė vendit dhe tė huaja si: Gazeta Tema, Scoop (rrjeti i gazetarėve hulumtues danez), Java, Politika (Bullgari), Koha Ditore, Kosova Sot. Xhelal Neziri ėshtė kryetar i Shoqatės pėr Mbrojtjen e Gazetarėve shqiptar ne Maqedoni, me seli nė Tetovė.

    A na tregon ti angmokio se a ėshtė dijetari yt ky?

    Kėta edhe kundėr Selefizmit po folin, a nuk e din ti vėllau se ėshtė e vėrtetė kjo? Apo e ke ndėrmend ta sjellish nji ēarshaf tjetėr kundėr Selefizmin?

    Dijetaret e mi jane Kurani dhe Hadithi i nderuar .

    Dijatari juaj eshte Abdul Wehabi , u desh te vinte ai qe ju te mesonit Islamin.

    Problemi me ju wehabistet eshte qe ju kapeni pas gjerave pa lidhje dhe nuk shikoni subjektin. Kushdoqofte autori , elhamdulilah autori eshte musliman qe praktikon fene Islame por edhe sikur prej nje te krishteri te me kish ardhur nje artikull qe e mendoj si te drejte do ta merrja per baze.
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  28. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar angmokio pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  29. #56
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    Citim Postuar mė parė nga .IQ Lexo Postimin
    Nje shkrim postuar me pare nga referi_1

    -Ju mendoni se pse na thirrim nė teuhid,qė tė adhurohet vetėm Allahu,duke mos i pėrshkruar partner,na qenka nė kontradiktė me Kur’anin dhe sunnetin?Dhe pėr kėtė un jam vehabi?
    -Ju mendoni se na qė thirrim qė tė mos bėhet adhurimi i varreve,evlijave,tyrbeve,zakoneve njerėzore ose ndonji sistemi laik na qenka kontra Kur’anit dhe sunnetit?Pėr kėtė jam vehabi?
    -Ju mendoni se na qė ndalojmė njerėzit qė tė mos bėjnė sakrifica pėr evliajtė dhe tė mos u luten tyrbeve pėr shėrim,na qenka nė kontradiktė me kur’anin dhe sunnetin?
    -Nėse na nxisim muslimanėt tė veprojnė sipas kur’anit dhe sunnetit a jemi vehabi?
    -Nėse pastrojmė teuhidin jemi vehabi?
    -Nėse mundoehmi ti pėrmbahemi sunnetit jemi vehabi?
    -Nėse lishojmė mjekrrat jemi vehabi?
    -Nėse mbulojmė gratė jemi vehabi?
    -Nėse shkurtojmė pantolonat jemi vehabi?
    -Nėse jemi pakicė jemi vehabi?
    -Nėse besojm se Kur’ani ėshtė fjalė e Allahut dhe nuk ėshtė e krijuar a jemi vehabi?
    -Nėse pėrmendim Ibn Tejmijjen a jemi vehabi dhe antropomorfist (ata qė Allahut i pėrshkruajnė trup-xhism).
    -Nėse besojmė se Allahu u ngrit mbi Arsh ashtu si thotė Ai nė shum versete Kur’anore,a jemi vehabi?
    -Nėse besojmė se Allahu ėshtė mbi krijesat e tij dhe i ndarė nga ata,a jemi vehabi?
    -Nėse pėrmendim Abduluehhabin jemi vehabi?
    -Nėse pėrmend emrin bidat si shpesh a jemi vehabi?
    -Nėse besojmė se nė ēėshtjet themelore tė fesė nuk ka diferenca mes ulemave tė sunnetit,a jemi vehabi?
    -Nėse implementojmė sherijatin nė tė gjitha sferat jetėsore,a jemi vehabi?
    -Nėse i kritikon sufistėt dhe shirkijatet e tyre,a jemi vehabi?
    -Nėse bėjmė tekfir mbi personat mbi tė cilėt ka urdhėruar Allahu,profeti dhe ixhmaja,a jemi vehabi?
    -Nėse thėrrasim nė bashkim vetėm nė teuhid,a jemi vehabi?
    -Nėse nuk bashkohemi sebeb bashkimit,a jemi vehabi?
    -Nėse nuk jemi MODERAT (liberal) a jemi vehabi?
    -Nėse me fanatizėm i pėrmbahemi fesė a jemi fanatikė dhe vehabi?
    -Nėse besojmė se imani ėshtė besim (me zemėr)-fjalė (shprehje me goj)-vepra (me gjymtyrė),a jemi vehabi?
    -Nėse themi se veprat janė pjesė pėrbėrėse (shart siha) dhe jo plotėsuese (shart kemal) tė imanit,a jemi vehabi?
    -Nėse tėrhjekim vėrejtjen nga sektet e devijuara sikur janė murxhiet dhe nėnseketet e tyre,nga khavarixhėt,rrafidat,..etj,a jemi vehabi?
    -Nėse themi se ehli sunneti qendron nė mes sekteve tė khavarixhėve dhe murxhive,a jemi vehabi?
    -Nėse nuk ndjekim strikt dhe qorrazi vetėm nji mezheb,a jemi vehabi?
    Shjehul islami Ibn Tejmijje r.a ka thėnė :
    ‘’Kundėrshtimi i ehlu bidatit (inovatorėt,risimtarėt) ĖSHTĖ XHIHAD.Jahja Ibn jahja ka thėnė : ‘’Mbrojtja e sunnetit ėshtė vepėr ma e madhe sesa xhihadi nė rrugė tė Allahut (xhihadi i madh).’’ (Nakdul-matak uel-Kelaam).

    Thotė Sheikh Muhammed b. Abdul-Vehhab:

    ''Pasha Allahun O vllazni, pėrmbajuni themelit tė fesė (Aslu-Dinit), fillimit tė saj deri nė mbarim - bishtit dhe kokės, e ajo ėshtė shehadeti 'La ilahe il-la Allah' (Askush nuk meriton, nuk ka tė drejtė e nuk duhet tė adhurohet pėrveē Allahut!) Mėsojani domethėnien e saj, duani ata qė i pėrkasin asaj, konsideroni ata vėllezėr tė juaj nėse edhe janė shum larg jush. Taghutėt shpallni kafira, urreni ata qė i duan taghutėt dhe qė polemizojnė ose i mbrojnė ata, ose ata qė nuk duan ti shpallin kafira ose thotė pėr ta: ‚Allahu nuk mė ka ngarkuar qė tė merrem me ta.‛ Ai ka shpifurr njė rrenė tė madhe ndaj Allahut. Pėrkundrazi, Allahu e ka ngarkuar dhe e ka detyruar qė tė mirret me ta duke e urdhėruar qė tė bėnė mosbesim mbi ta, tė distancuarit prej tyre po sikur qofshin ata vėllezėrit e tij nga gjaku ose fėmijėt e tij. Pėr Allahun, pėrmbajuni themelit tė fesė suaj qė tė takoheni me Sunduesin tuaj duke mos i pėrshkruar atij shokė nė adhurim. O Allah, na merr shpirtin si musliman nė Islam dhe na bashko me tė mirėt.

    Ed Durerus- Senijjeh, V. 2/119-120


    Allahu na udhezoft ne rrugen e drejt dhe na ruajt nga shpifjet e munafikeve dhe kafirav. Amin.
    hahaha sa per te qeshur ky postim , flet e flet 30 rreshta qe mos na thoni wehabi e ne fund e mbyll me fjalet e abdul wehabit.

    A juve ju jane erresuar syte.
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  30. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar angmokio pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  31. #57
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,792
    Faleminderit
    1
    13 falenderime nė 13 postime
    Citim Postuar mė parė nga angmokio Lexo Postimin
    Dakort , me pelqeve me kete, e shikon pra qe dhe dijetaret kundershtohen kur shikon qe ata bien ne kundershtim me parimet me Kuranit dhe Sunitit.

    Ke deshire ta fillojme nga fillimi , dakort .

    Me thuaj , per cfare nuk je dakort me ate qe eshte shkruajtur ne kete teme?
    Selam alejkum, vėllai mė vjen mirė qė tė pėlqen ajo qė tė kam thėnė mė sipėrm, sepse ajo ėshtė realitet pėr mua dhe ne si Myslimanė duhet ta thomi atė qė ndjejmė nė zemrat dhe jo ta fshehim atė!

    Po do fillojmė nga fillimi, por me durim dhe jo me nxitim, sepse nuk bėn shumė tė nxitojmė pėr nji ēėshtje qė don sqarim.

    Tash nuk mendoj se do tė kem kohė mbasi jam i ftuar nė darkė, por mos harro se sa po kthehem do tė filloj ti sjell tė gjitha me rend nga fillimi dhe do ta kontrollojmė bashkė kėtė ēarshafin qė je duke e sjellė kėtu sa pėr tė futur huti tek besimtarėt mysliman. Lere qė ėshtė turp nga ty qė merresh me kėta punė, mbasi je duke i pėrzirė gjėrat, pa me ja pasė haberin fare. Vetėm se je futė nė faqe tė atyre qė edhe ndoshta nuk e praktikojnė Fenė Islame, por mirren vetėm se me kėsi gjėrash pėr tė pėrfituar karijerė. Por Lus All-llahun Subhanehu Te'ala qė ti demaskon kėta nxitėsa qė duan tė fusin pėrēarje nė me besimtarėve, pėr ta arritur ata atė qė dėshirojnė qė tė jemi edhe ne si ata.

    Dashtė All-llahu tė vazhdojmė sėrisht nė kėtė temė dhe ta kuptojmė se ku ėshtė e vėrteta dhe ku ėshtė e pavėrteta.

    Mbetsh mirė vėllau im dhe reflekto deri sa tė vij dhe mos mė harro se unė nuk tė harroj nė dua qė All-llahu na drejtoftė nė rrugėn e drejtė, nė rrugėn e atyre, tė cilėt i begatoi me tė mira, dhe jo nė tė atyre qė kundėr veti tėrhoqėn hidhėrimin, e as nė tė atyre qė e humbėn veten!

    Amiiin.

    Selam alejkum


    vėllau i yt nė Islam Ramazani
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  32. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar ramazan_it pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  33. #58
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,937
    Faleminderit
    142
    222 falenderime nė 186 postime
    Citim Postuar mė parė nga ramazan_it Lexo Postimin
    Selam alejkum, vėllai mė vjen mirė qė tė pėlqen ajo qė tė kam thėnė mė sipėrm, sepse ajo ėshtė realitet pėr mua dhe ne si Myslimanė duhet ta thomi atė qė ndjejmė nė zemrat dhe jo ta fshehim atė!

    Po do fillojmė nga fillimi, por me durim dhe jo me nxitim, sepse nuk bėn shumė tė nxitojmė pėr nji ēėshtje qė don sqarim.

    Tash nuk mendoj se do tė kem kohė mbasi jam i ftuar nė darkė, por mos harro se sa po kthehem do tė filloj ti sjell tė gjitha me rend nga fillimi dhe do ta kontrollojmė bashkė kėtė ēarshafin qė je duke e sjellė kėtu sa pėr tė futur huti tek besimtarėt mysliman. Lere qė ėshtė turp nga ty qė merresh me kėta punė, mbasi je duke i pėrzirė gjėrat, pa me ja pasė haberin fare. Vetėm se je futė nė faqe tė atyre qė edhe ndoshta nuk e praktikojnė Fenė Islame, por mirren vetėm se me kėsi gjėrash pėr tė pėrfituar karijerė. Por Lus All-llahun Subhanehu Te'ala qė ti demaskon kėta nxitėsa qė duan tė fusin pėrēarje nė me besimtarėve, pėr ta arritur ata atė qė dėshirojnė qė tė jemi edhe ne si ata.

    Dashtė All-llahu tė vazhdojmė sėrisht nė kėtė temė dhe ta kuptojmė se ku ėshtė e vėrteta dhe ku ėshtė e pavėrteta.

    Mbetsh mirė vėllau im dhe reflekto deri sa tė vij dhe mos mė harro se unė nuk tė harroj nė dua qė All-llahu na drejtoftė nė rrugėn e drejtė, nė rrugėn e atyre, tė cilėt i begatoi me tė mira, dhe jo nė tė atyre qė kundėr veti tėrhoqėn hidhėrimin, e as nė tė atyre qė e humbėn veten!

    Amiiin.

    Selam alejkum


    vėllau i yt nė Islam Ramazani
    Alejkum Selam vella Ramazan,

    Une jam gati per gjume tani sepse jam 5 ore diference me oren ne Shqiperi e ketu tani eshte 1:23 am.

    Sidoqofte ka kohe dhe neser, te gjithe inshallah jemi ketu per te mesuar. Nese e kemi gabim Allahu na falte e nese qellimi yne eshte per mire athere le te perfitojme prej saj.
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  34. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar angmokio pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  35. #59
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,792
    Faleminderit
    1
    13 falenderime nė 13 postime
    Citim Postuar mė parė nga angmokio Lexo Postimin
    Dijetaret e mi jane Kurani dhe Hadithi i nderuar .

    Dijatari juaj eshte Abdul Wehabi , u desh te vinte ai qe ju te mesonit Islamin.

    Problemi me ju wehabistet eshte qe ju kapeni pas gjerave pa lidhje dhe nuk shikoni subjektin. Kushdoqofte autori , elhamdulilah autori eshte musliman qe praktikon fene Islame por edhe sikur prej nje te krishteri te me kish ardhur nje artikull qe e mendoj si te drejte do ta merrja per baze.
    Angmokio, a e din se ēka po flet apo je krejt aut?

    Ti ose nuk kupton fare, ose nuk don me kuptuar, ose e kupton njiherė dhe pastaj e harron!!!

    Mė duket se duhet tė tė la tė pushosh pak se ndoshta edhe ma tutje do ti thuash edhe ato fjalė qė metėvėrtetė nuk dalin nga goja e nji besimtarit.

    Selamun alejkum
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  36. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar ramazan_it pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  37. #60
    Ragnald
    Anėtarėsuar
    19-06-2006
    Vendndodhja
    london
    Postime
    4,471
    Faleminderit
    0
    16 falenderime nė 13 postime
    Angmokio, te hedhesh copy paste ne vellime ne kete nenforum kur sulmohet nje "grup" i cili mbahet si grumbull i cili ka therrit ne rruge te drejte edhe te cilet e kane etikuar vehten si pjese e ehlul sunnah we xhamaat, quhet propogande, e cila nga mua si moderator i ketij forumi nuk mund te lejohet.
    Smund ti te kesh autoritetin te na thirresh te lexojme me 100 faqet e tua edhe te nxjerrim nje konkluzion prej ketyre palacolliqeve, nqs mund te quhen te tilla.

    E kupton sa poshte e ul veten duke ja mbyllur gojen pales akuzuese me faqet e panumerta copy-paste , pa ju u dhene kohen per te replikuar?
    Ku qendron etika e ketij debati, nqs e ke hap kete teme per debat?
    Kush ka nge ti pergjigjet fije e per pe cdo fjalie pacavurre qe ke sjell ti ketu?

    Nqs se ke hap temen per debat atehere, nuk kemi ngel ne ketu te na mesosh ti se kush eshte rruga e drejte.

    Per kete arsye e mbyll temen, edhe po te jap kohe te marresh fryme thelle, te mendohesh mire e te rikthehesh me ide me te qarta dhe nje etike te pranueshme diskutimi, jo aka bani & co qe shkruajne-llapa-llapa sa me shume per arsye qe pala tjeter mos te kete kohe per replikim.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Smth_Poetic : 15-09-2012 mė 16:10

  38. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Smth_Poetic pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

Faqja 3 prej 9 FillimFillim 12345 ... FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •