Close
Faqja 3 prej 34 FillimFillim 1234513 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 41 deri 60 prej 666
  1. #41
    Perjashtuar Maska e besi84
    Anėtarėsuar
    29-12-2003
    Vendndodhja
    n'toke t'Zotit!!
    Mosha
    35
    Postime
    440
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    edhe nje kuriozitet

    e dini ju se sa hargjon kohe njeriu per te numeruar nga 1 deri ne 1 miliard...?(merrni dhe llogaritni sa kohe ju duhet )


    pergjegjeja (12 vjet..)
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga besi84 : 11-01-2004 mė 22:47

  2. #42
    Njeri Maska e BluPower_blu
    Anėtarėsuar
    27-05-2002
    Vendndodhja
    Atje-Ketu.Diku
    Mosha
    40
    Postime
    671
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Nė 1750 nė botė jetonin rreth 800 milionė njerėz, nė 1850 nje miliardė mė tepėr dhe nė njė 1950 edhe njė tjetėr miliard mė tepėr. Mastaj u deshėn vetėm 50 vjet pėr tu dyfishuar dmth. 6 miliardė.

    Gjysma e popullsisė sė botės fiton vetėm rreth 5% tė pasurisė nė botė.

    Megjithėsenė botė ka mė shumė se 600 milionė telefona, gjysma e botės ende nuk ka bėrėasnjė telefonatė.

    Nė Ditėn e Nėnave nė SHBA bėhen mė tepėr telefonata personale se nė ēdo ditėtjetėr nė ēdo shtet tjetėr.

    1 nė 10 persona nė botė jetojnė nė ishull.

    Nė 1870 nė Londėr jetonin mė shumė Irlandezė sesa nė Dublin.

    Mundėsia pėr tė tė rėnė rrufeja ėshtė 1 nė 600,000

    Rreth 27% e ushqimit nė vendet e zhvilluara pėrfundon nė koshat e plerave.

    Gjysma e popullisė sė botės ėshtė nėn moshėn 25 vjeē.

    Nė Perėndim njerėzit ndėrrojnė shtepi mesatarisht 1 herė nė 7 vjet.

    Sherbimi Postar i SHBA dėrgon rreth 43% tė postės botėrore, ndjekėsi mė i afėrt ėshtė Japonima me 6 %.

    Nė vendet e zhvilluara % e te rritureve qe martohen ra nga 72% ne 1970 nė 60 % ne 1996. Mundėsia pėr divorcim nė martesėn e parė u rrit nga 50% nė 67%. Mundėsia pėr divorcim nė martesėn e dytė ėshtė rreth 10 % me e lartė se nė martesėn e parė.

    Mesatarishtnė botė shkohet nė shkollė 200 ditė, nė SHBA 180 ditė, nė Suedi 170 ditė,nė Japoni 243 ditė.

    Qėnga viti 1972 janė prodhuar rreth 64 milionė tonė kanoēe alumin(rreth 3 trilion kanoēe). Nėse kėto do tė vendoseshin njėra pas tjetrės, mund tė arrinin deri nė hėnė rreth 1000 herė. Kanoēet e alumint pėrbėjnė 1% tė materialeve mbeturina.

    Mėshumė se 1 miliard tranzistorė prodhohen....ēdo sekondė.

    Sipas Byrosė sė mirėnjohur ne SHBA Census, 19% e fėmijėve nė Amerikė jetojnė nė varfėri.

    Nė Australi ka mė shumė se 150 milionė dele dhe njė popullsi prej rreth 17 milionėsh.

    Nė Zelandėn e Re ka 4 milionė njerėz dhe 70 milionė dele.

    Nė krahun e njė majmuni ka rreth 25 milionė qime.

    DNA ka njė madhėsi prej 1 tė mijtat e milimetrit, pėrbehet prej rreth 200 miliard atomesh dhe pėrmban 1 milion faqe njohuri.

    Njė njeri harxhon mesatarisht 3 vjetė tė jetės ne banjo.

    Peshqit e harrojnė ēdo gjė qė ndodhen vetėm pas 10 min.

    Njė njeri i rritur merr frymė afėrsisht 25 000 herė nė ditė

    Kompjuterat modern janė ndėrtuar duke u bazuar nė sistemin nervor, por edhe kompjuteri modern nuk i afrohet as nivelit tė nje zvarritėsi.

    Mjalti mund tė qėndrojė pa u prishur 3000 vjet dhe pėr kėtė arsye dylli i mjaltit pėrdoret pėr procesin e mumjazimit.

    Njeriu mė i gjatė ėshtė 2.75 cm

    Milingonat e ndjejnė tėrmetin qė mė parė dhe dalin menjėherė nga foletė.

    Nė fytyrėn e njė maceje ndodhen 146 muskuj.

    Peshkaqenėt nuk sėmuren.

    Breshka mund tė ecė me 10 km nė orė.

    Nėse do tė mund tė pėrdornim 13% tė trurit, do tė mund tė shfaqeshim nga njė vend nė njė tjetėr.

    Strucat i kanė sytė mė tė mėdhenj se truri.

    Hyrja e folesė sė milingonės drejtohet pėrherė nga Veriu.,

    Nėse damarėt e njeriut do tė vendoseshin njeri pas tjetrit do tė mund tė pėrshkronin Ekuatorin 2 herė.

    Formuesi i Ēmimit Nobel, Alfred Nobel nė fakt ishte nje fabrikator dinamiti.

    Ivani i IV. i cili erdhi nė pushtet nė vitin 1533 nė Rusi, vrau djalin e vet me pretendimin se synonte ti merrte fronin.

    Njė njeriu i duhen 12 vjet pėr tė numėruar nga 1 deri nė 1 miliard. merrte fronin.

    Minjtė nuk mund tė vjellin.

    Syri i nje struci eshte me i madh se truri i tij.

    Ne trurin e maceve ka 32 muskuj.

    Seul (kryeqyteti i Korese se Jugut) ne gjuhen vendase do te thote kryeqytet.

    Ne SHBA 1/3 e zezakeve mes 20-29 vjeē jane ne burg ose nen hetim.

    Nje mashkull harxhon mesatarisht 3350 ore duke u rruajtur e qethur.

    Kur thyhet nje xham disa copeza shperndahen me shpejtesi 3000 milje ne ore.

    Bethoveni para se te kompozonte fuste koken ne uje te ftohte.

    Planeti Uran mund te shihet me sy te lire.

    Ajsbergu me i madh i matur deri me sot ka qene me gjatesi 200 milje dhe gjeresi 60 milje, ai ka pasur nje siperfaqe me te madhe se Belgjika.

    Dallga me e madhe e regjistruar deri me sot ka qene ne vitin 1971 ne Ishullin Ishigaki, Japoni, me lartesi 85 m.

    Ne nje nate te kthjellet mund te shihen rreth 2000 yje me sy te lire.

    Vetem mushkonjat femra piskojne.

    Lindjet vjetore ne Indi, e kalojne popullsine e Australise.
    96% e sallatorit, eshte uje.

    Ne 1 kg limon ka me teper sheqer se ne 1 kg luleshtrydhe.

    Shteti me me teper rruge te asfaltuara eshte Franca.

    Ajnshtajni deri ne moshen 9-vjeēare nuk fliste normalisht.

    Nje shqiponje mund ta shohe prejen e saj qe 3000 metra larg.

    Kuajt mund te qendrojne deri ne 1 muaj ne kembe.

    Eshte e Nuk mund te teshtish pa i mbyllur syte.

    Fluturat shijojne me ane te kembeve.

    Delfinet flene me nje sy hapur.

    Nje njeri qesh mesatarisht 13 here ne dite.

    Minjte mund te durojne pa uje me teper se devete.

    Ne trupin e nejriut muskuli me i forte eshte gjuha.

    Pavaresiht nga madhesia dhe trashesia nje flete nuk mund te paloset me teper se 9 here.

    Femrat i perpelitin syte 2 here me shume se meshkujt.

    Nje ari i rritur mund te vrapoje po aq shpejt sa nje kale.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga BluPower_blu : 11-01-2004 mė 22:35
    Shendeti ne trupin e shendoshe

  3. #43
    Authentic Maska e DeuS
    Anėtarėsuar
    08-06-2003
    Postime
    2,321
    Faleminderit
    0
    17 falenderime nė 15 postime
    Ja dhe disa postime te shkurtra nga une , sa per te pasuar shoket me lart.


    1 - Deri ne nje fare kohe besohej qe ariu polar duronte ftohtin me shume se cdo kafshe tjeter . Me vone u vertetua qe rosat dhe patat ( jane shpende dhe jo kafshe ) durojne ftohtin 3 here me shume se ariu. E gjithe kjo si veti e ndertimit te pendeve te tyre njera pas tjetres duke formuar pothuajse nje shtrese hermetike.

    2 - Merimanga eshte gjallesa qe konsumon me teper ushqim se gjithe gjallesat e tjera egzistuese. Nese nje njeri do krahasohej me merimangen , atehere ai duhet te haje 3 lope , 30 kg brumra , 1 kuintal uje ne dite.

    3 - Nese gurin me te lemuar te biliardos do ta zmadhonim ne siperfaqen e Tokes , atehere do shikonim nje reliev teper te c'rregullt te gurit , biles duke humbur edhe formen rrumbullake te tij ne shume vende. Kjo provon rrumbullakesine dhe siperfaqen teper te lemuar te Tokes.

    4 - Nese te gjithe njerezit e botes do te teshtitnin ne te njejten kohe , pernjeheresh , ne Toke do ndodhte permbysja me e hatashme dhe qe nuk eshte pare asnjehere duke rrezikuar dhe daljen e saj nga boshti.

    5 - Forca qe prodhohet nga zhurma e tifozave te stadiumit , nese do kthehej ne energji , arrin te zieje ujin ne nje kohe prej 15 sec.

    6 - Shqiponja jeton me shume se 100 e ca vjet. Nese sqepi i saj nuk do harkohej duke bere qe pjesa e siperme te mbulonte teresisht te poshmen ( duke e bllokuar te hapet ) ajo do arrinte te jetonte deri ne 400 vjet.

    7 - Njerezve qe qeshin shume , u shtohet jeta. ( eshte e vertete )


    ..Lexo.... e fundit fare dhe me e rendesishmja : Pinoku , i biri i baba Karlos , nese do lexonte keto postimet tona dhe nese shikonte qe asnjerit nga ne nuk i eshte rritur hunda --- do ndjehej i diskriminuar jashte mase

    ...DeuS...
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga DeuS : 11-01-2004 mė 22:59

  4. #44
    antar
    Anėtarėsuar
    19-01-2004
    Vendndodhja
    rrotull Dajtit
    Mosha
    38
    Postime
    58
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Per te vene ne levizje qepallat tona nevojiten me mijra neurone
    te cilat u perkasin 30 grupeve te ndryshme,duhen kaq shume neurone,pasi qepallat nuk mbyllen gjithmone ne te njejten menyre ose per te njejten arsye.Funksionet e qepalles perfshijn hapjen dhe mbylljen automatike e cila ndodh 15 here ne min,me qellim qe ta mbaje kornene e lagesht:hapjen e mbylljen per refleks,qe ndodh kur dicka vjen me shpejtesi drejt syrit.
    [size]Ashtu kuptova se ne te vertet
    kisha arritur ne SHQIPERI
    nje vend me nje mije bukurira
    por i shkelur nga nje turme,e cila
    ushqen nje fare urrejtje kunder bukuris
    keshyu n.q.s ne SHQIPERI bukuria eshte e perbuzur dhe shkelmuar ska dyshim se fisnikeria nje nga
    virtytet e vjetra te kombit shqiptar
    eshte ende gjalle......
    FAIK KONICA[/size]

  5. #45
    i/e regjistruar Maska e ALBA
    Anėtarėsuar
    21-05-2002
    Vendndodhja
    Gjermani (Dortmund)
    Postime
    2,610
    Faleminderit
    0
    7 falenderime nė 7 postime
    • Shume mbreter jane konsideruar te cmendur. Caligula vrau babane, nenen dhe dy vellezer qe te behej mbret, ndersa Neroni nenen dhe gruan e pare. Disa nga mbreterit e Britanise ishin te cmendur si rezultat i martesave brenda familjes. Me famozi ishte George III Matufi, i cili mbreteroi ne shekullin e 18. Vdiq i cmendur, shurdh dhe i verbuar ne 1820. Charles VI i Frances, i thirrur nga te gjithe Charles Budallai, mbante shufra hekuri ne trup sepse i ishte fiksuar se ishte prej qelqi dhe kishte frike mos thyhej.




    • Napoleon Bonaparti mund te kete vdekur nga arseniku. Ne dhomen e tij qendronte e varur nje Gravure e lyer me nje pigment ngjyroses Scheele's Green (quajtur per nder te kimistit suedez qe e zbuloi) qe kishte permbajtje bakri arsenit. Ne vitin 1893 Biokimisti Italian Gosio zbuloi se nqs. ky pigment merrte lageshti, leshonte avuj helmues arseniku. Duke thithur vetem avullin ndoshta nuk do ishte vdekjeprurese per "korporalin e vogel" por ai ishte i semure edhe me ulcer.....
    "Jeten duhet ta paguash me cmimin e vuajtjes."
    .

  6. #46
    i/e regjistruar Maska e friendlyboy1
    Anėtarėsuar
    25-06-2002
    Postime
    773
    Faleminderit
    0
    7 falenderime nė 7 postime

    Arseniku

    Ketu do te gjeni disa kuriozitete mbi arsenikun.
    Ne mesine viteve 1800 ne angli ne nje punishte embelsirash dikush e ngatroi ilacin e minjve( arsenic oxide) me sheqer. Embelsirat helmuan me shum se 300 njeres dhe reth 30 vdiqen.
    Madam Toffana nga Sicilia ne shekullin e 17 krijoi nje perzjerje arseniku me palce derri. Perzjerja blihej nga femrat si kure per lekuren ( arseniku i jep fytyres nje kompleks te zbardhum qe ishte ne mod ne ate koh). Shum shpejt grat filluan ta perdornin kete per te vrare burrat. Me shum se 600 burra u vran ne kete menyr nga grat e tyre.
    Papa clement i 7 ne vitin 1534 u vra nga arseniku qe ishte perzier ne qiririn qe ai mbante. Djegja e parafines e redukton arsenic oxide ne arsin qe esht shum her me vdekjeprurse.
    Nga ana tjeter arseniku luajti nje rrol kryesor ne nderprerjen e "plague" qe ra ne europ ne shekullin e 17. Semundja shperndahej nga minjt dhe shkaktoi vdekjen e 1/3 se popullsis se kontinentit. Viktimat do ishin shum me tper po te mos ishte per arsenc oxide qe u perdor per te vrar minjt. Sapo minierat gjermane prodhuan arsenic oxide semundja pothuajse u pushoi.

  7. #47
    i/e regjistruar Maska e ALBA
    Anėtarėsuar
    21-05-2002
    Vendndodhja
    Gjermani (Dortmund)
    Postime
    2,610
    Faleminderit
    0
    7 falenderime nė 7 postime
    Pse ora ėshtė e ndarė nė 60 minuta dhe pse minutat janė tė ndarė nė 60 sekonda?




    Tė parėt qė e organizuan kohėn nė kėtė mėnyrė qė ėshtė dhe sot kanė qenė babilonasit. Falė tyre viti ishte ndarė nė 12 muaj sipas 12 fazave hėnore dhe ishte logjike qė dita dhe nata tė ndaheshin secila nė 12 orė duke korresponduar me tė 12 fazat e vitit. Presupozohet se kanė qenė po babilonasit ata qė e kanė ndarė orėn nė 60 minuta dhe minutat nė 60 sekonda sepse 60 ishte numri mė i madh tė cilit babilonasit i kishin dhėnė njė emėr.(sistemi gjashtėdhjetor). Ora dhjetore. Nė 1793 u bė njė tentativė pėr tė pėrdorur sistemin dhjetor dhe pėr orėn dhe minutat. Kėshilli i Republikės francese vendosi qė ditnata tė ndahej nė 20 orė me nga dhjetė orė secila. Ēdo orė tė ndahej nė 100 minuta dhe ēdo minutė nė 100 sekonda. Ky sistem filloi nė pėrvjetorin e themelimit tė republikės. Viti ishte i pėrbėrė nga 12 muaj me nga 30 ditė dhe 5 ditė shtesė qė nuk bėnin pjesė tek asnjė muaj nė veēanti. Reforma ndikoi dhe nė organizimin e javės po nė favor tė dekadės, tre dekada (tre javė me nga dhjetė ditė secila) bėnin njė muaj. U prodhuan dhe ora me ndarje dhjetore por pas 13 vjetėsh nė 31dhjetor 1805 Napoleoni e hodhi poshtė reformėn duke e kthyer gjithēka nė normalitet. Ora dhjetore u propozua pėrsėri nė 1998 nga Sėatch qė e quajti Beat pėr tė matur kohėn nė internet. Dhe ky eksperiment nuk ka funksionuar.
    "Jeten duhet ta paguash me cmimin e vuajtjes."
    .

  8. #48
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    03-10-2003
    Vendndodhja
    Big Apple
    Postime
    1,257
    Faleminderit
    0
    9 falenderime nė 9 postime
    Well on her way to becoming the woman with the longest hair is the American Diane Witt from Worcester (Mass.). For 15 years her splendid hair has not been cut. It is now 259 cm (8 feet, 6 inches) long.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  9. #49
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    3,720
    Faleminderit
    41
    96 falenderime nė 84 postime
    1 nė 10 persona nė botė jetojnė nė ishull.



    Nė 1870 nė Londėr jetonin mė shumė Irlandezė sesa nė Dublin.



    Mundėsia pėr tė tė rėnė rrufeja ėshtė 1 nė 600,000



    Rreth 27% e ushqimit nė vendet e zhvilluara pėrfundon nė koshat e plerave.

    Gjysma e popullisė sė botės ėshtė nėn moshėn 25 vjeē.



    Nė Perėndim njerėzit ndėrrojnė shtepi mesatarisht 1 herė nė 7 vjet.



    Sherbimi Postar i SHBA dėrgon rreth 43% tė postės botėrore, ndjekėsi mė i afėrt ėshtė Japonima me 6 %.



    Nė vendet e zhvilluara % e te rritureve qe martohen ra nga 72% ne 1970 nė 60 % ne 1996. Mundėsia pėr divorcim nė martesėn e parė u rrit nga 50% nė 67%. Mundėsia pėr divorcim nė martesėn e dytė ėshtė rreth 10 % me e lartė se nė martesėn e parė.



    Mesatarisht nė botė shkohet nė shkollė 200 ditė, nė SHBA 180 ditė, nė Suedi 170 ditė, nė Japoni 243 ditė.

  10. #50
    i/e regjistruar Maska e Lexuesja
    Anėtarėsuar
    11-11-2003
    Postime
    185
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    hapesira

    Shkencėtarėt vazhdojnė studimet pėr qiellin, origjinėn e njeriut dhe sėmundjen e shekullit XX


    Fakte tė reja mbi njeriun e hapėsirėn

    Ngjarjet mė interesante tė vitit 2004 nė shkencė



    Shkencėtarėt gjithmonė janė joshur nga misteret e planetit tonė, duke zgjidhur kohė pa kohe shumė prej tyre.

    Por nuk janė kufizur kėtu. Prej qindra vjetėsh studiohet hapėsira dhe trupat qiellorė qė akoma tėrheqin vėmendjen dhe krijojnė debate mbi njė jetė tjetėr pėrveē humanėve, alienėt. Ngjarjet mė interesante tė vitit 2004 nė shkencė kanė tė bėjnė mė shumė me hapėsirėn. Nė kėrkim tė inteligjencės jashtėtokėsore zbulohen gjurmė tė ēuditshme nė radiomarrėsen e posaēme pėr tė tilla sinjale. Hipotezat janė nga mė tė ndryshmet, por mė kryesorja ėshtė sinjalizimi i alienėve nga njė largėsi prej rreth 1000 vjet-dritė. Lindin paradokse mbi vrimėn e zezė. Teoria e menduar deri tani, qė ajo shkatėrron ēdo gjė, mund tė jetė e gabuar. Studiuesit presin tė nxjerrin informacione nga brendėsia e saj. Hidhen teori tė reja mbi shpejtėsinė e dritės. Mendohet se ajo nuk ka qenė gjithmonė konstante, por para biliona vjetėsh drita ka qenė edhe mė e shpejtė. Nėse teoria vėrtetohet, shumė ligje fizike do tė hidhen poshtė, pėrfshirė edhe teorinė e relativitetit tė Ajnshtajnit. Studiuesit ndezin njė debat tė ashpėr mbi kėtė temė. Po nė hapėsirė, nė sistemin tonė planetar, zgjidhet njė tjetėr mister. Kėtė herė i pėrket planetit Saturn, ku shpjegohet materiali i ēuditshėm i vėnė re nga imazhet e marra nė satelit, tė parat qė i kanė fokusuar nga afėr. Mendohet se materiali ėshtė i njėjtė me pluhurin dhe akullin qė dikur rrethonte diellin. Studimet vazhdojnė, tė reja tė tjera pritet tė zbulohen. Ēuditė e botės nuk do tė reshtin sė tėrhequri vėmendjen e njerėzimit.



    Sinjale misterioze nga largėsi vitesh-drite

    Kur astronomėt e pėrfshirė nė studimin e inteligjencės jashtėtokėsore (SETI) vendosėn njė teleskop tė madh radio nė Porto Riko, nė qiell ai kapi njė sinjal enigmatik tė veēantė qė ėshtė marrė disa herė nga njė kėnd i hapėsirės. Duket se tani sinjalet janė zhdukur, pėrveē njėrit, qė ėshtė forcuar mė tepėr. Ky sinjal nė kėtė radio, i parė nė 3 raste tė ndryshme, ėshtė njė enigmė. Ai mund tė jetė edhe njė produkt i teleskopit. Por deri tani ėshtė kandidati mė i mirė pėr kontaktin e sinjaleve inteligjente aliene nė 6 vjet histori tė "SETI@home project".
    I quajtur "SHGb02+14a", sinjali ka njė frekuencė rreth 1420 megaherc. Kjo ėshtė njė nga frekuencat kryesore nė tė cilėn hidrogjeni, elementi mė i zakonshėm nė univers, pėrvetėson dhe rrezaton energji pa vėshtirėsi. Disa astronomė mendojnė se alienėt qė duan tė na lajmėrojnė pėr prezencėn e tyre, po pėrdorin kėtė frekuencė. "SHGb02+14a" duket se vjen nga njė pikė nga yjėsia e Peshqve dhe e Dashit, ku nuk ka yje apo sisteme planetare deri nė 1000 vjet-dritė. Frekuenca e sinjalit duket se lėkundet nga 8 deri nė 37 herc nė sekondė. Fakti qė sinjali vazhdon tė ketė lėkundje edhe pas korrigjimeve, ėshtė i ēuditshėm. Njė planeti i duhet tė rrotullohet rreth 40 herė mė shpejt se Toka qė tė prodhojė frekuenca tė tilla.



    Misteri nė unazat e Saturnit

    Imazhet e fundit tė marra nga sonda hapėsinore "Cassini" zgjidhėn njė mister pėr unazat misterioze tė Saturnit. Imazhet e vetme tė marra nga afėr tregojnė njė material masiv brenda unazave, qė mund t'i ndihmojė shkencėtarėt pėr tė kuptuar se si ėshtė ndėrtuar planeti Saturn. Njė nga imazhet interesante ėshtė ai i "Encke gap", njė boshllėk 325 km nė unazėn mė tė madhe tė Saturnit, e njohur si unaza A. Fistonėt nė anėn e brendshme tė boshllėkut mendohet se janė krijuar nga graviteti i hėnės sė vogėl Pan, qė rrotullohet brenda boshllėkut. "Ky ėshtė njė libėr mėsimi pėr fizikantėt", tha Karolin Porko, kryetari i skuadrės. Nė njė imazh tjetėr tregohen akoma mė shumė dallgėzime tė unazės A, tė shkaktuara nga graviteti i tri hėnave: Janus, Pandora dhe Prometeu. Kėto "dallgė tė dendura" janė prodhuar kur akulli i hapėsirės thėrrmohet nė unaza dhe pėrballohet me orbitat e hėnave, kėshtu funksionon graviteti i tyre. Por ka disa grimca nė imazhin e marrė qė nuk mund tė shpjegohen. "Gati duken si kashtė. Unė nuk e di se ē'mund tė jetė kjo. Nuk kam asnjė tė dhėnė", thotė shkencėtari Porko, qė ėshtė njė ekspert nė studimin e unazave tė Saturnit. "Ėshtė diēka krejt e re. askush nuk e ka vėnė re mė parė. Mund tė jenė materialet fillestare tė "kashtės". Nėse ėshtė kėshtu, do tė kishte kuptim. Unazat e Saturnit mendohet se janė version i materialit tė akullit dhe pluhurit qė dikur rrethonin Diellin, materiali me tė cilin mendohet se u formuan planetėt.



    Shpejtėsia e dritės mund tė ketė ndryshuar

    Shpejtėsia e dritės, njė nga konstantet e shenjta tė fizikės universale, mund tė jetė mė e ulėt se 2 bilionė vjet mė parė, dhe jo nė njė skaj tė largėt tė universit, por kėtu, nė Tokė.
    Zbulimi ka ngjallur njė debat tė ashpėr, sepse bazohet nė rishqyrtimin e tė dhėnave tė njohura qė janė pėrdorur pėr njė kohė tė gjatė pėr tė argumentuar tė kundėrtėn: konstanten e shpejtėsisė sė dritės dhe konstante tė tjera. Kjo do tė kundėrshtonte teorinė e relativitetit tė Ajshtajnit, dhe do tė hidhte poshtė shumė ligje fizike. Por disa fizikanė thonė se ajo do tė shpjegonte me elegancė disa enigma kozmologjike, si fjala vjen, atė tė temperaturės afėrsisht uniforme tė universit. Kėrcėnimi i idesė pėr njė shpejtėsi tė ndryshueshme drite vjen nga matjet e njė parametri tjetėr tė quajtur alfa, qė tregon forcėn elektromagnetike. Shpejtėsia e dritės ėshtė e anasjellta e alfės dhe ndryshimi i saj interpretohet edhe si ndryshim i shpejtėsisė sė dritės. Por analizat e fundit, tė bėra nė reaktorin e vetėm bėrthamor Oklo nė Gabon, Afrika e Jugut, tregojnė se alfa nuk ndryshon. Por teoritė, sipas tė cilave alfa ndryshon ose jo ende nuk i kanė hapur rrugė njėra-tjetrės. Analizat e Oklos nuk mbrojnė asnjė nga teoritė, sipas Xhon Barrout, nė universitetin e Kembrixhit, ndryshimet e saj do t'i kėrkonim 5-6 bilionė vjet mė parė.



    Paradokset e vrimės sė ozonit

    Pas rreth 30 vjetėsh debati mbi vrimėn e ozonit qė shkatėrron ēdo gjė qė bie nė tė, Stefan Hauking tha se ky pėrfundim ėshtė i gabuar. Ai arsyeton se kjo vrimė mund tė lejojė daljen e informacionit. Kjo mund tė zgjidhė enigmat e fizikės moderne pėr vrimėn e ozonit, qė njihet si paradoks. Hauking tha se do ta zgjidhte misterin e vrimės sė ozonit nė konferencėn ndėrkombėtare mbi relativitetin e pėrgjithshėm dhe gravitetin nė Dublin. Nė esencė, vrima e ozonit sipas tij, nuk pėrfaqėson diēka qė i gllabėron tė gjitha.



    Paradokset e vrimės sė zezė

    Nga ana tjetėr ajo vazhdon tė rrezatojė si pėr tė na treguar informacionin qė ka brenda. "Ėshtė e mundur qė ai ta gjejė zgjidhjen, por kjo nuk mund tė thuhet akoma", tha Gibons, nė lidhje me deklaratėn e kolegut. Informacioni mbi vrimėn e ozonit mund tė mbetet pėrgjithmonė mister, por teoria e Haukingut ėshtė interesante pėr shumė nga kolegėt e tij, tė cilėt deri tani mendonin se vrima e ozonit shkatėrronte, ndėrsa sot janė tė gatshėm pėr tė pranuar "bastin".

    Gazeta Panorama
    Pėrmbi za, qė lėshon bylbyli,
    Gjuha shqipe m'shungullon,

  11. #51
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    3,720
    Faleminderit
    41
    96 falenderime nė 84 postime
    Turisti i dytė nė gjithėsi
    Pas Denis Titos, amerianit i cili ishte turisti i parė nė gjithėsi, mė 25 Prill 2002 u nis edhe 28 vjeqari nga Afrika e Jugut, Mark Shuttleworth i cili ėshtė

    njė ndėrmarrės Interneti, ekonimist me profesion. Milioneri nga Afrika ka udhėtuar se bashku me dy kosmonautė rusė nė drejtim tė stacionit kozmik “Alpha”. Ēmimi qė duhet tė paguajė ėshtė i njejtė me atė tė Titos, 20 milion dollarė amerikan.
    Kėsaj radhe ky turist nuk kishte fluturuar vetėm pėr tė shetitur, por ai atje do tė bėjė disa eksperimente nė gjendjen pa gravitacion me disa embrione tė qelizave tė kafshėve dhe se ky zbulim do te ndihmoj nė gjetjen e ilaēit pėr semundjen e Parkinsonit dhe Alcheimerit. Pėr kėtė arsye ekuipazhin treantarėsh e kanė trajnuar biologėt rusė dhe ata afrikan, tė cilėt u dhanė kėshilla se si duhet tė kryhet eksperimenti.

    Pilotja mė re nė Botė
    Shtatembėdhjetėvjeqarja Nicola Richardson nga qzteti Esek i Anglisė ėshtė ferma mė e re nė Botė e cila fitoi licencėn pėr pilote, me tė cilėn mund tė fluturojė anembanė Evropės me aeroplanė tė vegjėl. Ajo filloi leksionet e para nė pilotim qysh nė moshėn 14-tė vjeqare, dhe tani ėshtė duke punuar pėr t’a fituar licencėn pėr tė pilotuar edhe aeroplanė komercial civil, nė linja tė rregullta ajrore. I ati i saj posedon njė aeroplanė tė vogėl tė tipit “Piper Cherokee”, me tė cilin Richardson ka fluturuar shumė herė.

    Xhakarta fundoset vazhdimisht
    Tė dhėnat mė tė reja gjeologjike tė vitit 2002 treguan se Xhakarta ėshtė duke u fundosur gjithnjė e mė shpejtė nė det. Ėshtė treguar se gjashtė vitet e fundit kryeqyteti i pėrmendur i Indonezisė ėshtė fundosur pėr 91 cm nėn ujė. Si shkaktarė pėr njė rreshqitje tė tillė tė tokės mirret rritja rapide e ndėrtimeve si dhe shfrytėzimi i tepruar i ujėrave nėntokėsore.

    Kanaqeja mė e madhe
    Taivani ka prodhuar kanaqen mė tė madhe nė Botė. Kanaqeja ėshtė e lartė
    4.7 metra dhe e gjerė 2.2 metra, ajo peshon 4.4 tonelata dhe nė vete pėrmban 8.460 litra pije freskuese pėr tė plotėsuar nevojat e mė shumė se 23.000 personave. Deri nė kėtė rekord tė vitit 2002, australianėt e mbanin me kanaqen qė e kishin prodhuar nė vitin 1998.

    Skulptura mė e shtrenjtė
    “Koka e Bronztė e Danaidės”, vepėr e skulptorit rumun Konstandin Brankuzi, ėshtė skulprura mė e shtrenjtė nė Botė. Kjo ėshtė blerė pėr 19.9 milionė euro nė shtėpinė e ankandeve “Christie`s” nė New York, nga njė person milionerė anonim. Deri atėherė skulptura mė e shtrenjtė nė Botė ka qenė kompozicioni i shtatė figurave tė femrave po ashtu nga bronzi, e njohur si “La Foret”, e cila ishte shitur 9 milionė euro.

    Kamioni mė i shpejtė
    Kamioni i vjetėr i zjarrfikėsve amerikanė, i prodhuar nė vitin 1940 nga kompania “Ford”, vihet nė lėvizje nga dy motorė aeroplanėsh tė llojit “Rolls Royce 601 Viper” dhe kjo e bėnė atė kamionin mė tė shpejtė tė zjarrfikėsve nė Botė. Ky avio-kamion ka thyer tė gjitha rekordet e mundshme tė shpejtėsisė. Ai u shėnua nė Librin e Rekordeve tė Ginisit me shpejtėsinė e shėnuar prej 655 km/h, dhe me motorin e fuqishėm 12.000 kualfuqi.

    Topi mė i shpejtė
    Topi i quajtur “Fevernova” nga prodhuesi i njohur Adidas, ėshtė topi me preciz dhe mė i shpejtė nė Botė. Ky top ėshtė prezentuar pėr herė tė parė pėr Kampionatin Botėrorė tė Futbollit nė Kore dhe Japoni mė 31 Maj 2002.
    Testet e bėra me kėtė top treguan se nė distancėn prej 20 e 25 metrash, topi mund tė arrijė shpejtėsinė rekorde prej 130 km/h dhe ai mund tė godasė me tė madhe edhe caqet mė diameter prej 20 cm Mundėsi tė tilla tė topit tė futbollit janė pasojė e kombinimit tė materialeve speciale tė cilat pėrmirsojnė transmetimin mė tė mirė tė forcės nga kėmba e futbollistit dhe ruanė pėr njė kohė tė gjatė formėn e njejtė.
    Topi “Fevernova” nė mes tjerash pėrmbanė edhe shtresė tė shkumės qė edhe e ndihmon nė elasticitetin e tij.

    Zbulimi i njeriut tė Neandertalit
    Nė vitin 1856 nė Neandertal, pranė qytetit Dyseldorf tė Gjermanisė, u zbuluan eshtra njerzish qė kishin jetuar 100 mijė vjet mė parė. Sipas shkencėtarėve, njerėzit e kėsaj kohe kishin pėrballuar ndryshimet e mėdha tė klimės dhe kishin mundur tu pėrshtateshin atyre.
    Truri i njeriut tė Neandertalit ishte 1.600 gram, gati sa truri ynė.
    Njerėzit e kėsaj kohe jetonin nė grupe pranė lumenjve dhe ushqeheshin me mishin e ariut e tė panterės, qė i gjuanin me dy shkopinjė tė kalitur nė zjarr. Ata ishin tė parėt qė zbuluan rregullin e varrosjės sė njerėzve tė tyre. Njeriu i Neandertalit u zhduk rreth 50 mijė vjet mė parė.

    Zbulimi i njeriut tė Kro-Manjonit
    Nė vitin 1868 nė shpellėn e Kro-Manjonit nė Dordonjė tė Francės, u zbuluan eshtrat e tre burrave, tė njė gruaje dhe tė njė femije. Rreth tyre gjendeshin mbeturina eshtrash tė kafshėve tė egra dhe vegla tė ndryshme pune. Kėto elemente u shėrbyen shkencėtarėve tė hedhin dritė mbi jetėn e kėtyre njerėzve.
    Njerėzit e Kro-Manjanit jetuan 40 mijė vjet mė parė. Ata ishin tė organizuar nė grupe dhe endeshin nga njeri vend nė tjetrin. Pėr t`u mbrojtur nga tė ftohtėt ata kėrkonin strehė nėpėr shpella, tė cilat i rregullonin dhe i zbukuronin. Mė pas ata filluan t`i ndėrtonin vet vendet e mbrojtura, tė futura gjysmė nė tokė dhe aty ngrenin ēadra me lėkurė kafshėsh. Kėta njerėz vazhdonin ta punonin drurin pėr tė prodhuar vegla pune. Ata bėnin dhe armė me kockė, me dru dhe me brirė. Ndonėse jo tė shumtė nė numėr, ata ushqeheshin me mish kuajsh tė egėr dhe me disa kafshė tė tjera.

    Letersia, aritektura dhe skulptura
    Zbulimi i shkrimit ndihmoi nė hartimin e veprave letrare. Letėrsia e Egjiptit dhe e Mesopotamisė, pėrbėheshin nga mite fetare, himne kushtuar perėndive, shkrime historike dhe novela. Libri “Epi i Gilgameshit” i shkruar nė Babiloni rreth vitit 2000 p.l.k., e qė pėrbėhej nga 12 pllakadeltine, ėshtė vepra mė e vjetėr letrare e shkruar dhe e gjetur deri mė tani nė Botė.

    Mė sė shumti qėndroi ulur
    Antonio Gomeshi nga Portugalia, duke qenė pa punė , iu kujtua tė konkurojė nė rekortet e Ginisit me njė mėnyrė origjinale tė veprimit-duke qėndruar ulur. Ai kėtė rekord e arriti pa lėvizur nga vendi plot pesėmbėdhjetė orė e dy minuta. Kėshtu, Antonio vazhdon tė fitojė edhe tė ardhura. Kudo qė shkon, si njeri i rekordeve tė Ginisit, ai rri ulur sa mė gjatė tė jetė e mundur dhe, nė bazė tė kėsaj, merr edhe shpėrblime.

  12. #52
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    3,720
    Faleminderit
    41
    96 falenderime nė 84 postime
    Fėmija amerikan Michael Kirni nga Pensakola e Floridės ėshtė mė intelegjenti nė rruzullin tokėsor. Si gjashtėvjeqar mbaroi shkollimin e lartė, kurse si dhjetevjeqar mbrojti tezėn e doktoraturės.

    Lumi Sitnica ėshtė mė i gjati nė Kosovė me 90 kilometra.

    Mjeti mė i gjatė i udhetimit i prodhuar deri mė tani nė mbarė Botėn, ėshtė treni “Arktik”. Ai ėshtė i gjatė 174 metra dhe ka 54 rrota.

    “Little Boy” (Djaloshi I Vogėl) ėshtė emri I bombės qė u hodh nė Hiroshimė.
    Bomba ishte e gjatė 3.04 m dhe e rėndė 4.080 kg. Fuqia e saj shpėrdhyese ishte e barabartė me 20.000 ton trinitrotoluene (TNT).

    Akullnajat zėnė sipėrfaqe prej16.2 mil/km² ose 10.9% tė sipėrfaqės tokėsore.

    Zjarri u zbulua 70 mije vjet mė parė duke I fėrkuar drunjtė. Pastaj nisėn ta piqnin mishin, qė ndihmoi nė zhvillimin e trupit. Nė kėtė mėnyrė njeriu primitiv ndryshoi, duke iu afruar njeriut tė sotėm. Pas kėsaj njerėzit primitiv u forcuan pėr tė bėrė vegla pune me tė cilat punonin. Dhe kėshtu erdhėn deri te zhvillimi mė I mirė I jetės sė tyre.

    Sa vjet i ka peshku mund tė llogaritet duke ia numėruar unazat nė verėzat e tij njėsoj si ē`pėrcaktohet vjetėrsia e drurit sipas rrathėve qė i ka brenda trungut tė tij.

    Kryetari I njėzet amerikan, James Garfeald, ia dilte qė njėkohėsisht me njėrėn dorė tė shkruante me alfabet latin kurse me tjetrėn nė gjuhėn e vjetėr greke.

    Pėr nga rezervat e kromit, Shqipėria radhitet ndėr vendet e para nė Botė.

    Holanda ėshtė shteti me dendėsinė mė tė madhe tė banorėve nė Evropė dhe e dyta nė Botė pas Bangladeshit.

    Kryeqyteti i Italisė sė sotme, Roma, u themelua nė vitin 754 p.e.s. Mė parė njifej me emrin Albalonga.

    Nė Siberi gjatė dimrit arrin temperatura deri –60ŗc, ndėrsa gjatė verės nuk perėndon dielli. Siberianėt pėrgatiten gjatė tėrė verės dhe kėshtu nė dimmer vetem pushojnė dhe pėrkujdesen qė ta kenė vendin sa mė tė nxehtė nė mėnyrė qė fėmijėt e tyre tė mbijetojnė nė kėta dimra katastrofal.

    Gjatė njė viti nė Botė ndodhin 100.000 dridhje tė tokės ose ēdo pesė minuta.

    Nė Kalabri nė vitin 1784 ėshtė krijuar njė qarje e gjatė 30 km.

    Ajri ėshtė pėrzierje kimike e gazrave qė pėrbehet nga: 78.08% Azot, 20.95% Oksigjen, 0.93% Argon, 0.03% Karbon dhe elementet tjera: Metan, Neon, Kripton, Hidrogjen, Helium dhe Ozon.

    Nė Greqi mė 1894 njė qarje ka arritur nė 65 km.
    Nė Atalanta (USA) mė 1911 qarja ka arritur nė 112 km.
    Nė San Francisko nė vitin 1858 qarja e tokės ka arritur gjatėsi 1.000 km dhe gjerėsi 20 km.
    Nė Kaliforni nė vitin 1906 ėshtė krijuar njė qarje me gjatėsi prej 432 km e gjerė 20 km dhe e thellė 6 metra.

    Vendėsit nga ujdhesa Fixhi marrin pjesė nė garat me peshk qė organizohen nė krye tė ēdo dy viteve. Ata nė kėto gara qė quhen “Vara Vam”, kanė pėr detyrė t`i kapin me duar peshkaqenėt qė kanė rėnė nė rrjeta, t`i kthejnė nė anėn tjetėr dhe t`i pudhin.

    Gruaja mė e pasur nė Botė konsiderohet se ėshtė princesha Juliana, mbretėresha e dikurshme e Holandės. Pasuria e saj vlerėsohet nė 200 milion funta angleze (£).

    Lugina e lumit Rini nė mes maleve Vogeze dhe Shvarcvard, ka gjatėsi 300 km, gjerėsi 25-40 km dhe thellėsi 1000 m.

    Pėr njohjen e historisė sė zhvillimit tė tokės si “shkronja” themelore janė shkembinjtė.

    Humnera mė e njohur nė Botė ėshtė “Jean Brener” nė Pirineje me thellėsi
    1.535 m.

    Rrezatimi diellor duke kaluar nėpėr atmosferė 15% absorbohet, 37% reflektohet dhe 48% arrin nė sipėrfaqe tė tokės ku shndėrrohet nė energji tė nxehtėsisė.

    Brazilianėt janė dashamirėt mė tė mėdhenjė tė futbollit dhe tifozėt mė tė zjarrtė nė Botė. Prandaj nuk ėshtė e ēuditshme qė stadiumi mė I madh I futbollit nė Botė gjendet pikėrisht nė vendin e tyre, nė Rio De Janeiro, ai quhet “Marakana”.
    Ky stadium mund tė pranoj pa problem 180.000 shikues. Brazilianėt pohojne se britmat qė leshojnė shikuesit (tifozėt) dėgjohen njėzetė kilometra larg.
    “Marakana” u ndėrtua nė vitin 1950 dhe ėshtė I planifikuar aq mirė saqė shikuesi nga ēdo pikė mund ta shohė tėrė fushėn, kurse dyert e tij janė aq tė pėrshtatėtshme, sa tė gjitė kėta njerėz mund tė dalin pėrjashta pėr pesėmbėdhjetė minuta.

    Ngjyra e bardhė 95% reflekton rrezet e Diellit dhe vetėm 5% absorbon (akumulon), ngjyra e zezė 95% absorbon, ndėrsa vetem 5% reflekton.

    Sasia e ujit nė atmosferė vlerėsohet se ėshtė 14.000 km³, nė tri gjendje
    agregate: tė lėngėt, tė gazėt dhe tė ngurtė.

    Po tė mos ishin bakteriet, fletat e pyjeve dhe pemėve, pėr 10-15 vite do ta mbulonin sipėrfaqen ku jeton njeriu dhe nuk do tė kishte mė jetė nė tokė.

    Bima mė e lartė qė njifet deri mė tani ėshtė njė lloj I algėve tė murme qė quhet “Macrocistis”, qė sė bashku me degėt dhe trupin arrin gjatėsinė 400 metra.

    Piktura mė e hershme e Gadishullit Ballkanik ėshtė ajo e Lepencės nė rrethin e Vlorės (Shqipėri). Kjo tregon lashtėsinė e popullit shqiptar.

    Onufri ėshtė piktori mė I madh shqiptar I shek.XVI-tė, dhe ndėr mė tė mėdhenjtė nė artin Bizantin. Ndėr veprat e tij mė kryesore janė: “Grupi I virgjeneshave”, “Portreti I Davidit”, “Figura e Bariut”, e shumė tė tjera.

    Deri vonė ėshtė menduar se njė lloj luleje rritėt deri 180 m, nė thellėsi tė detit, gjė qė ėshtė kufiri mė I pabesueshėm pėr ekzistencė. Megjithatė, nė Arqipelagun Bahamag ėshtė gjetur njė lule tjetėr nė thellėsi 270 m. Deri atėherė ka qenė e panjohur.

    Nė New York me ligj ėshtė e ndaluar larja e dritareve tė larta. Kur dritaret bėhen tė papastėrta, shtėpiakja thėrret ekipet e lartėsive tė dritareve, tė cilat pajisen me mjete tė posaēme.

    Nė programin e disa cirkuzantave nė Francė, nė SHBA, nė Angli dhe gjetkė janė futurė edhe bretkosa tė dresuara. Ato bėjnė kėrcime tė komplikuara dhe akrobacione nė trapez.

    Struci ėshtė shpendi mė I rėnė nė botė. Ky lloj shpendi mund tė jetė I lartė deri nė dy metra e gjysmė dhe I rėndė deri 135 kg. Hapat e strucit janė tė gjatė deri nė tetė metra. Shpejtėsia 90 km nė orė. Struci ha ushqim tė llojllojshėm, madje ha edhe sende qė nuk janė per tu ngrėnė.

    Prefesori japonez Fumio Hera ka konstruktuar njė tip tė robotit nė forme tė njeriut I cili ėshtė nė gjendje tė veprojė si njeri I gjallė. Kėta robotė lirisht I levizin duart dhe kėmbėt, i hapin dhe I mbyllin sytė, qeshin dhe e hapin gojėn normalisht. Profesori Fumio ka arritur ta krijojė edhe programin kompjuterik tė sistemit nervor.Roboti mund tė jetė I pikėlluar, I frikėsuar, I heshtur sikurse njeriu.

    Mbretėresha Elizabeta e Parė ėshtė e vetmja mbretėreshė qė nga viti 1966 e deri nė fillim tė shekullit XXI, qė nuk ka pasur asnjė pasuri jashtė Britanisė sė Madhe.

    Syzet e Diellit I kanė futurė nė modė yjet e filmit tė Hollivudit, duke I ruajtur sytė nga dritat e studios.

    Nė Kanada dimri I vitit 1925 ishte aq I madh, saqe u ngri edhe ujvara e Niagarės.

    Humanistėt mė tė shquar shqiptarė kanė qenė: Marin Barleti (autor I veprės historike tė pare mbi Skenderbeun), Vėllezėrit Gazulli, Marin Beēikemi nga Shkodra, Leonik Tomeo e Andrea Aleksi nga Durrėsi, Mihail Artioti nga Arta, Viktor Kaspaēi nga Korēa, Onufri dhe I biri I tij nga Elbasani, Pal Hasi, Andrea, Pjetėr e Lukė Bogdani nga Hasi, Pjetėr Mazreku nga Prizreni, Gjon Kazazi nga Gjakova e shumė tė tjerė.

    Balena e kaltėr (“Balaenoptera Muscus”), ėshtė kafsha mė e madhe nė Botė.
    Ajo ka njė madhėsi prej 33.6 metrash. Balenat, delfinėt si dhe derrat e detit qė me njė emėr quhen Cetacea, janė zhvilluar para 50 milion vjetėsh.

    Pablo Piccaso ėshtė piktori mė produktiv i tė gjitha kohėrave. Bėri gjithėsej 13.500 piktura, 10.000 vizatime e grafika, 34.000 ilustrime pėr libra dhe 300 skulptura dhe gjėsende prej qeramike.

    Thellėsia mė e madhe detare gjendet nė ishujt e Marianit Paqesor. Aty ėshtė matur thellėsia prej 11.520 metrash. Matjen e ka bėrė batiskani Italian Trieste nė vitin 1960.

    Nė njė familje amerikane e cila kishte pesė fėmije, tė gjithė kremtonin ditėlindjen nė tė njetėn ditė. Katarina (1952), Keroli (1953), Klaudia (1956), Sisilia (1961) dhe vėllai i tyre i vogėl, qė edhe ky kishte lindur nė tė njejtėn datė (1966), me 20 shkurt.

    Disa shkencėtarė suedezė vendosėn tė pėrcaktonin se cili ėshtė libri mė popullor nė Botė nė fushėn e letėrsisė artistike. Pas llogaritjeve tė gjata u sqarua se gjatė 350 vjeteve libri mė popullor qė ka numrin mė tė madh tė ribotimeve, ėshtė libri I shkrimtarit tė njohur anglez Daniel Defo me titull “Robinson Cruso”. Ky libėr pėr herė tė parė u botua nė vitin 1719.

    Bletėt merren vesh njėra me tjetrėn me gjuhėn e valleve. Ēdo lėvizje sado e lehtė, tregon njė sinjalizim pėr lulet, ujin apo armikun qė ka zbuluar.

    Vaji I ullirit ėshtė njė Lubrifikant (pastrues)i shkėlqyer i zemrės dhe i arterieve.

    Vera e kuqe mund tė ndihmoj pėr parandalimin e dhembjeve tė zemrės.

    Konsumimi I tepruar I kafesė mund tė ēojė nė rritjen e kolesterolit nė gjak.

    Njerėzit qė pijnė ēaj mė shumė se kafe, janė mė tė mbrojtur nga disa lloj kanceresh, si i zorrėve, i stomakut, i melēisė etj.

    Mjalti I gėshtenjės ēmohet si mė i pasuri nė vitamina nga mjaltet tjerė.

    Kaktusi- ėshtė bima qė rritet mė ngadalė se bimėt tjera. Gjatė vitit rritet
    1-2 cm. Kurse bima qė rritet mė sė shpejti ėshtė Bambuja. Ajo gjatė 24 orėve rritet 5-6 centimetra.

    Kozmosi- ėshtė gjithe ajo qė na rrethon: hapėsira qiellore, yjet, planetet, ėshtė gjithė Bota. Kufijtė e kozmosit I kemi tė panjohur. Kozmosi pėr ne nuk ka fund.

    Gjithėsia- ėshtė njė zbrazėtirė nė tė cilėn planetėt, yjet dhe trupat tjerė lėvizin. Kur shikoni nė qiell ne shihim gjithėsinė. Gjatė natės mund tė shihni yjet dhe planetet si dhe hapėsirat e mėdha boshe nė mes tyre.
    Zbrazėtira nė mes planeteve quhet Zbraztirė Ndėrplanetare, kurse ajo nė mes tė yjeve quhet Zbraztirė Ndėryjore.

    Univerzumi- ėshtė gjithėēka qė ekziston prej grimcave mė tė imėta tė pjesėve tė atomit deri nė Galaksitė mė tė mėdha. Univerzumi poashtu pėrfshinė edhe zbrazėtirat. Planeti jonė ėshtė vetėm njė pikėz e vogėl nė univerzumin e pafund. Pas Diellit, ylli mė I afėrt ėshtė “Proksima Kentauri” 40 bilion kilometra larg nesh. Pėr shkak tė largėsive kaq tė mėdha astronomėt nė vend tė kilometrave pėrdorin njė njėsi tjetėr matėse, “Vitin e dritės”.
    Shpejtėsia e dritės ėshtė 300.000 km/sec., dhe njėsia e vitit tė dritės ėshtė e barabartė me largėsinė qė drita kalon pėr njė vit. Drita nga ylli “Proksima Kentaur” vjen deri te ne pėr 4.2 vite, kėshtu qė themi se ai ėshtė larg nesh pėr 4.2 vite drite. Galaksia mė e afėrt ėshtė 2 milion vjet dritė nga toka

    Po tė kishit mundėsi qė t`i numėroni tė gjitha yjet e galaktikave me madhėsi mesatare numėrimi nga 3 yje nė sekond, atėherė do t`u duheshin 1000 vjet pėr t`i numėruar tė gjitha. Objekti mė i largėt qė mund tė shifet me sy ėshtė Galaksia e largėt 2.4 mil/vjet drite.

    Fjala Kuazar rrjedh nga fjala “Quasi” qė nėnkupton objektet e rrejshme yjore. Ato duken si yje tė zbehta, por nė tė vėrtetė ato janė qendra tė galaksive tė largėta. Ato janė aq larg prej nesh saqė dritės dhe rrezatimeve tjera elektromagnetike u duhen mbi 10 milion vjet drite pėr tė arritur deri nė tokė. Kuazarėt janė mė tė largėtat dhe kjo d.m.th se janė objektet mė tė vjetra qė i veshtron njeriu. Ato janė zbuluar mė 1963 me ane tė radio teleskopit. Kuazarėt janė aq tė mbushur me energji saqė pėr tre minuta lirojnė energji aq sa Diellit i duhen 340 vjet pėr tė liruar tė njejtėn sasi tė energjisė.

    John Wisner nga Elbeni (SHBA), nė njė gjilpėrė futi 230 fije tė holla tė mėndafshit tė cilat mezi shihen me sy.

    Pija freskuese qė shitet mė sė shumti nė Botė ėshtė “Coca Cola”. Ajo shitet nė mbi 135 vende tė Botės dhe brenda ditės konsumohen mė shumė se 250 milion shishe.

    Qeni mė i vogėl nė Botė quhet “Kikiriki”. Ai ėshtė 25 cm i gjatė, 630 gr i rėndė, pronė e Floyd dhe Greys Parker-it nga SHBA- tė.

    Libri i parė i shtypur nė Botė ėshtė paraqitur mė 11 maj 1868. Ka qenė njė shkrim Indian me titull “E nesėrmja e Diamantit” i pėrkthyer nė gjuhėn kineze. Botimi pėrmban gjashtė fleta tė tekstit dhe tė gravurave me figurėn e Budės.

    Nė Luvėr (Francė) ruhet njė libėr unikat: shkronjat e tij janė gdhendur nė letėr, ashtu qė mund tė lexohet vetėm kur tė mbahet drejt dritės apo tė vendoset mbi njė letėr tė zezė. Libri ėshtė shkruar nė shek. XV ose XVI-tė nė njė manastir francez, dhe ėshtė mjaft i rėndė.

    Shtėpia botuese italiane “Mursia” botoi njė seri tė librave pėr fėmijė qė kishin aromė kėshtu “Libri pėr gjungllėn” kundėrmonte aromė tė bananas, “Kėsulėkuqja”
    aromė tė dredhėzės etj. Kjo praktikė u pėrhap shpejt anemban Botės edhe nė libra pėr tė rritur, kėshtu qė ka libra qė u vjen era e parfumeve tė ndryshme. Nė kėtė vazhdė nė Japoni ėshtė botuar njė libėr i gjellėrave, fletėt e tė cilės kanė mjaftuar qė tė ferkohen pak pėr ta ndier aromėn e gjellės pėrkatėse.

    Qyteti peruan Sero de Pasko gjendet nė maje tė maleve Ande dhe ėshtė vendbanimi mė i lartė nė Botė (nė lartėsi mė tė madhe mbidetare). Gjendet nė lartesi 4.359 m mbi nivelin e detit.

    Pas hulumtimeve tė gjata, kimisti gjerman Mark Graf nė pranverė tė vitit
    1747 e zbuloi se nė rrepė kishte sasi tė madhe tė sheqerit, qė mund tė pėrdorej nė industri. Atėbotė rrepa nuk quhej “rrepė e sheqerit”, dhe e hanin kryesisht tė varferit dhe bagėtia. Deri nė kėtė kohė sheqeri ėshtė pėrftuar nga kallami I sheqerit dhe ka qenė tepėr I shtrenjtė. Nga shėnimet qė kanė mbetur nga shek.XVII-tė nė Londėr pėr dy kg sheqer ėshtė paguar sa pėr njė viē tė majmur.

    Bota pėr ēdo vit shtohet pėr 80-90 milion njerėz, kurse dyfishohet nė ēdo 30-tė vite.

    Libri mė i vogėl nė Botė ėshtė njė tregim pėr fėmijė I titulluar “Breti Plak”, i botuar nė vitin 1985 nė Skoci. Pėrmasat e kėtij libri janė 1x1 cm.
    Kėshillohet qė pėr ta shfletuar tė pėrdoret gjilpėra.

  13. #53
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    3,720
    Faleminderit
    41
    96 falenderime nė 84 postime
    Nė tokė ekzistojnė 4 oqeane dhe 56 detėra qė sė bashku e formojnė “Detin Botėror” I cili pėrfshin 71% tė sipėrfaqės sė pėrgjithshme tė tokės (316 mil.km2)

    Pėr nga sasia e kripės mė sė shumti ka deti I Kuq ndėsa mė sė paku deti Baltik

    Oqeani mė i madh ėshtė oqeani i Qetė, pastaj oqeani Atlantik, oqeani Indian dhe oqeani i Ngrirė i Veriut.

    Lumi Amazona ėshtė i vetmi lum qė nuk ka tė ndėrtuar asnjė urė mbi tė.

    Njė grek maratonist ka vrapuar 42 km pa u ndalur. Mė sė shumti nė bote ka vrapuar pėr tė dytėn herė qė mban rekordin 42 km e 195 m,

    Nė Evropė patataja ėshtė sjellė nga Amerika nė vitin 1536. Nė fillim e mbillnin pėr shkak tė lulės sė bukėr qė ka, kurse mė vonė filluan ta pėrdorin pėr ushqim.

    Peshku “Pegava” ėshtė lloj ngjallash qė mund tė qėndrojė vėrtikalisht. Kur peshkon, ajo ngritet, kurse me bishtin pėrforcohet mbi shkėmb ose ndonjė trup tjetėr.

    Gjethet mė tė mėdha i ka njė lloj pallme e quajtur “Rafia”, rritet nė brigjet e lumit Amazon. Gjethet e saj tė blerta arrin gjatėsi deri 22 metra dhe gjereėsi afėr 12 metra, kurse bishtin e gjethės e ka 5 metra tė gjatė.
    Njė gjethė e tillė mund tė shtrehoj 10 njerėz.

    Nė Brazil gjatė shek. XX-tė ėshtė vrarė gjarpėri mė i madh nė botė, Anakonda, gjatėsia e tė cilit arrinte ne 35 metra. Pėr ta vrarė kėtė gjigant u desh qė tė goditej me 500 plumba.

    Druri i cili e mban rekordin e trshėsisė nė botė ėshtė “Baobabi”, i cili gjendet nė Tan- ganike me moshė rreth 30 shekuj. Ky dru perimetrin e trungut e ka 47 m, lartesinė 22 metra, ndėrsa perimetrin e kurorės 145 metra.

    Mė 1560 kirurgu francez Ambruaz Pare i pari bėri gjymtyrė artificiale tė njeriut.

    Mė 1590 holandezi Zaharijaz Jansen qė merrej me optikė, konstruktoi mikroskopin.

    Nė vitin 1790 nė Amerikė ėshtė shpikur turleja e parė pėr shpuarjen e dhėmbėve.

    Lumi mė i gjatė nė botė ėshtė Nili me gjatėsi 6.671 km. qė gjendet nė Afrikė.

    Kina ėshtė shteti mė i madh nė botė me 1.221,692,000 banorė. Nė Mesjetė quhej Katai.

    Gjarpėri i ujit qė jeton nė veriperėndim tė Australisė rreth shkėmbinjėve tė ujit, ėshtė shtaza mė helmuese nė botė. Helmi i tij ėshtė 100 herė mė i fortė se helmi i gjarpėrit Australian nė tokė i quajtur “Tapana e Shkretėtirės” e qė konsiderohet gjarpėri mė helmues tokėsor.

    Rusia ėshtė shteti mė i madh pėr nga sipėrfaqja me 17.075,000 km².

    Peshkun trashanik “Siluris Glanis”- shkencėtarėt erdhėn nė pėrfundim se pėrkundėr kokės sė madhe, ėshtė peshku mė budalla nė Botė, sepse nė pranverė ku bėnė nxehtė, nė breg tė lumit rriten shelgjet dhe nė ujė bien thuprat e kėtij druri sė bashku me gjethet, peshku trashanik me ngutėsi i pėrbin duke menduar se bie ushqimi I tyre i preferuar. Nė lukth kėto fije tė shelgjes lėshojnė alkool qė e bėn peshkun tė humbur.

    Malet mė tė larta nė Ballkan janė Alpet Shqiptare dhe kanė 13 maje me mbi 2.500 metra lartėsi dhe sipėrfaqe 2.240 km².

    Rruga mė e vjetėr nė Ballkan ka qenė “Vija Egnatia” (Vija Egnacia).

    Njeriu mė i gjatė nė botė ka qenė 2.72 metra.

    Nė trupin e njeriut ka rreth 656 muskuj. Disa prej tyre jane 38 cm, e disa mezi arrijne nje milimetėr.

    Maja me e larte ne bote eshte Mont Everest me 8882 m, gjendet ne Nepal.

    Flutura mė e madhe nė Botė ėshtė 270 centimetra katror.

    Qelizėn i pari e zbuloi shkencėtari anglez Robert Hooke me 1665 i cili edhe ia dha emrin. Ky ėshtė zbulimi mė i madh nė mjekėsi, sepse qeliza ėshtė njėsia themelore kryesore e ēdo organizmi tė gjallė.

    Novobėrda ėshtė quajtur Mali I Argjentit e mė vonė Kodra e Re e cila ra nėn sundimin osman mė 1455.

    Maja e Korabit ėshtė maja mė e lartė nė Shqipėri.

    Romani I parė shqiptar ėshtė “Marcja” I Ndoc Nikajt I botuar nė vitin 1899.

    Nė vitin 1530 Prishtina kishte 12 lagje, prej tyre 9 tė krishtera katolike shqiptare dhe vetem 3 muslimane. Sot ėshtė qyteti mė I madh nė Kosovė, pėrkatėsisht kryeqytet.

    Piktori venecian Marco Basaiti qė pikturoi rreth viteve 1500-1530, ka qenė me prejardhje shqiptare.

    Nė qytetin e Amalfit nė Kampani nė kishėn kryesore tė kėtij qyteti, nė vitin
    1506 ngritet pėrmendorja e varrit tė perbashkėt tė familjės sė Skėnderbeut me njė shqiponjė dykrenare shqiptare.

    Katund quhen disa fshatėra nė Dalmaci. Gati nė tė gjithė qytetet e Dalmacisė nga njė rruge mban emrin “Rruga Ilire”.

    Armata e shtetit tė Vatikanit ėshtė armata mė e vjetėr nė botė. Zyrtarisht ėshtė themeluar mė 21 janar 1506, por fillimet e saj shėnohen qė nė vitin 1400. Pėrveē se ėshtė armata mė e vjetėr nė Botė, ajo ėshtė edhe ndėr mė tė voglat, me vetėm 83 ushtarė. Uniformat e tyre kanė qenė tė dizajnuara nga artisti gjenial Mikelanxhelo.
    Libri I parė I shruar shqip ėshtė “Meshari” I Gjon Buzukut. Nė parathėnje tė veprės dėshmon se veprėn e kreu nga 20 marsi 1554 deri me 5 janar 1555.
    Libri ėshtė botuar nė kohėn e humanizmit dhe tė kundėrreformės, kur u krijuan kushtet qė feja katolike tė mėsohej e tė predikohej nė gjuhėt kombėtare. Mesharin e gjeti Gjon Nikollė Kazazi nga Gjakova mė 1740. Ky libėr pėrmban: Librin e Orėve dhe Librin e Meshės. Me kėtė vepėr filloi Letėrsia Shqiptare e Rilindjės.

    Ujėdhesa mė e madhė ėshtė nė Atlantikun Verior me 2.6 milion km².

    Gjaku nė organizmin e njeriut udhėton shumė shpejte: prej zemrės deri te gishtėrinjtė e kėmbės arrin pėr 16 sekonda, deri nė tru pėr 8s, deri nė mushkėri vetėm pėr 6 s.

    M 1592 Galileu Galileo zbuloi termometrin e parė, mirpo termometri me I pėrshtatshėm u punua nė Itali mė 1654.

    Mė 1628 shkencėtari V. Harvej nga Anglia I pari dha shpjegimin mbi qarkullimin e gjakut nė trupin e njeriut.



    Nė Turqi gjendet njė skulpturė, vepėr e natyrės, qė paraqitet njė grua duke qarė. Lotėt e saj rrjedhin me shekuj, por nga burimet e fshehta tė ujit qė ndodhen nėn shkėmb.

    Ujėvara mė e madhe nė Botė ėshtė “Engjėl” e lumit Karao (Venezuelė). Lartėsia nga e cila bie uji ėshtė 1.000 m. Kjo ujėvarė ėshtė vetėm njė nga shumė ujėvarat e larta nė kėto anė te Venezuelės. Emrin e ka marrė sipas pilotit amerikan Xhimi Engjėl i cili nė vitin 1933 e ka vizituar dhe vendosur nė ditarin e tij.
    Ujėvara e dytė ėshtė nė Republikėn Jugafrikane me lartėsi 414 m.
    Ujėvara e tretė ėshtė “Kukenani” nė Venezuelė me 610 m, lartėsi.

    Mali mė I lartė nė Kosovė ėshtė Gjeravica me 2.656 m, lartėsi.

    Xhejson Pitri nga Mexburgu (SHBA), plot 13 vite nuk bėri asnjė mungesė nė shkollė.

    Helmi i Meduzės mund ta mbys njeriun nėse ėshtė nė sasi tė mėdha, ndėrsa shkencėtarėt prej tij po perpiqen tė nxjerrin ilaqin pėr sherimin e sėmundjes sė zemrės.

    Tomas Jang, fizikan nga shekulli XVIII-tė fliste dymbėdhjetė gjuhė kur i kishte vetėm tetė vjet moshė.

    Gjatė ndėrtimit tė kanalit tė Panamasė kanė humbur jetėn mė tepėr se 25 mijė njerėz.

    Masa e virusit ndaj masės sė njeriut mesatar ėshtė proporcionale me masėn e njeriut ndaj masės sė Tokės.

    Gjirafa ėshtė e vetmja kafshė e cila mund tė dalloje ngjyrat, sepse syri i saj ėshtė pėrafėrsisht i njejtė me syrin e njeriut.

  14. #54
    !Welcome! Maska e StormAngel
    Anėtarėsuar
    05-02-2003
    Vendndodhja
    Zurich, Switzerland
    Mosha
    36
    Postime
    6,849
    Faleminderit
    0
    24 falenderime nė 24 postime
    Korea e Veriut

    Ēudia e fundit: Peshk me fytyrė njeriu


    Shekulli

    Njė peshk me fytyrė njeriu. Kjo ėshtė ēudia e fundit qė ėshtė zbuluar nė Korenė e Jugut. Mediat korenae kanė shpėrndarė nė gjithė botėn njė video tė njė peshku 19-vjeēar, pamje qė kanė habitur gjithė shikuesit e televizionve dhe pėrdoruesit e internetit. Peshku hibrid ka lindur nga njė peshk normal krap dhe njė krap leshtor, dhe ėshtė gati 80 cm i gjatė. Pronari i rezervatit thotė se fytyrat e tyre, dalėngadalė vitet e fundit po i ngjajnė gjithnjė e mė shumė njeriut. Aq e ēuditshme ėshtė ajo pamje, saqė shumė vetė kanė menduar se ėshtė njė montazh artistik nė photoshop, ose ndonjė ide artistike e organizatės pėr mbrojtjen e kafshėve PETA. Tiparet mė njerėzore janė hunda dhe forma e syve, dhe pamja disi e qeshur e peshqve. Banorėt kanė nisur ta quajnė si njė sinjal tė veēantė lindjen e njė peshku tė tillė, megjithėse nuk mund tė thonė nėse ėshtė njė sinjal i mirė apo i keq. Vetė rritėsit nuk janė nė gjendje tė thonė nėse ia vlen tė rrisėsh kėta lloj peshqish tė frikshėm por njėkohėsisht “shumė njerėzorė” nė rezervate. Ky ėshtė peshku i dytė me fytyrė tė veēantė qė ėshtė zbuluar sė fundi. Njė peshk tjetėr ka qenė me kokė gjarpri i zbuluar po nė kėtė vend.
    We didn't land on Plymouth Rock, Plymouth Rock landed on us.

  15. #55
    !Welcome! Maska e StormAngel
    Anėtarėsuar
    05-02-2003
    Vendndodhja
    Zurich, Switzerland
    Mosha
    36
    Postime
    6,849
    Faleminderit
    0
    24 falenderime nė 24 postime
    Demi i reklamave

    Bombardimi tejmase i psikes femijerore me reklama eshte i demshem.
    Reklamat e tepruara tek femijet formon nje varesi nga e cila nuk largohen lehte.Deri tek kjo konkluze ka aritur profesori i katedres per psikologji i Institutit Medicinial te Sibirise Vladimir Zavjalov, pas kerkimeve te shumta dhe eksperimenteve qe ka be me femijet sibiran te moshave te ndryshme.
    Eshte e njohur se reklama ndikon mbi psiken e njeriut.Keto reklame me se shpejti ndikojne tek femijet deri ne moshen 3 vjecare, te cilet bukvalisht e pijne dhe e vulosin kete tip reklamimi ne trurin e tyre.
    Kur u eshte leshuar simfonia e Betovenit ca femijeve 12 vjecar e cila eshte e perdorur per reklame, profesori ka zbuluar se femijet ate muzike e lidhin vetem me dicka te embel- ne kete rast, me bonbonat e reklames.

    Pergatiti: Mirsad Asani
    We didn't land on Plymouth Rock, Plymouth Rock landed on us.

  16. #56
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    13,942
    Faleminderit
    0
    673 falenderime nė 479 postime
    Citim Postuar mė parė nga friendlyboy1
    Atentati i fundit terrorist ne Tirane eshte kryer ose me eksploziv C4 ose me nej form te re eksplozivi Petn i prodhuar ne ceki. Keto lloj eksplozive quhen plastike sepse pervec lendes shperthese ato permbajne edhe lend plastike qe i japin stabilitet dhe e bejn eksplozivin te mundshem per tu vendosur ne cdo vend. Keta eksploziv perdoren nga ishtrit ne shum vende te botes si dhe nga sida grupe terroriste. Materiali aktiv ne C4 eshte cyclotrimethylene-trinitramine shum i ngjashem me tnt (trinitrotoluene) por ne vend te 3 karbonve ne unazene e benzines jan 3 atome azoti qe i japin kesa lende nje fuqi te madhe shperthyese. detonimi i C4 behet me nje kapsolle te thjesht qe shperthen lehtesisht nga rryma elektrike e ziles se nje celulari. Nuk eshte dhe kaq e veshtir te gjesh autoret e ketij atentati sepse ne shqiperi nuk ka mijra veta qe po dalin rruges me C4. jan shum pak njerzit qe kan akses ne eksploziva te kesaj natyre.
    Ky shkrim nuk eshte per kete forum. Ju lutem mos ngaterroni forumet. Kjo i perket aktualitetit dhe ngjarjeve nga Shqiperia.

  17. #57
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,779
    Faleminderit
    108
    193 falenderime nė 168 postime

    Galaksite fantazem

    Duket si nje pjese hapesire bosh, por astronomet besojne qe eshte nje lloj galaksie e re, qe nuk ka yje. Nese Robert Minchin i Universitetit Cardiff (Wales) dhe disa kolege te tij kane te drejte, atehere ata kane zbuluar nje nga galaksite qe i perket ketij lloj grupi, per te cilin ka disa teori, por qe deri tani nuk jane provuar.

    Ne 2000, grupi I Minchin vuri re dy re te izoluara hidrogjeni, gjate nje vezhgimi me teleskop te Kostelacionit te galaksive Virgjeresha. Vrojtimet e mevonshme treguan se nje nga keto re shoqerohej nga nje drite e zbehte e nje galaksie. Suprize ishte fakti qe reja e dyte nuk kishte nje galaksi te tille shoqeruese. “Eshte interesant fakti qe kjo re hidrogjeni, nuk ka yje brenda saj” thote Ellis (California Institute of Technology) “Megjithate, mund te jene edhe grupe te njepasnjeshme reje gazi, qe bien ne nje vije gjate vrojtimit me teleskop, dhe si te tilla te japin imazhin e nje reje shume me te madhe” – shton Ellis. Por mungesa prane e galaksive qe mund te krijojne re te tilla te vogla nje pas nje, e shtyn grupin e Minchin te shkojne me tutje me studimin e tij.

    Sasia e hidrogjenit (e konsideruar e gjitha ne nje re), madhesia e rese dhe levizja e saj sugjerojne ekzistencen e nje objekti me nje madhesi sa nje galaksi me 100 miliard diej. Por ne te njejten kohe, ky objekt nuk eshte i dukshem. "Te shikosh nje galaksi pa yje, eshte si te shikosh nje qytet pa njerez. Ne duam te dime, pse ndodh dicka e tille” – thote Minchin
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  18. #58
    !Welcome! Maska e StormAngel
    Anėtarėsuar
    05-02-2003
    Vendndodhja
    Zurich, Switzerland
    Mosha
    36
    Postime
    6,849
    Faleminderit
    0
    24 falenderime nė 24 postime
    Ēfarė ndryshimi ka midis ciklonit, uraganit dhe tornados ?


    Olsi Kolami

    Cikloni mendohet tė jetė njė lėvizje e fortė e masave ajrore, e kombinuar me mot tė keq, presion tė fortė, qė lėviz nė drejtimin e kundėrt tė akrepave tė orės, i pėrqendruar nė hemisferėn veriore dhe nė drejtim tė njėjtėve me atė tė krepave tė orės nė jug, kjo ndodh pėr shkak tė rrymave tė kundėrta qė qarkullojnė nė tokė. Cikloni shkaktohet nga njė sėrė dukurish atmosferike qė lindin pėr shkak tė temperaturave tė larta ekuatoriale, qė nė disa zona krijojnė qendra me presion tė ulėt dhe bėhen shkak edhe pėr shkatėrrime tė mėdha. Fjala Uragan e ka origjinėn nga karaibet dhe shkaktohet nėn ndikimin e cikloneve qė ndodhin nė detet e Indisė. Metereologėt quajnė uragane tė gjitha erėrat me intensitet maksimal 12 sipas shkallės sė Beaufortit, qė i korrespodojnė njė shpejtėsie prej 120 km/h. Me termin tornado kuptohen erėrat e forta me njė paqėndrueshmėri atsmoferike ajrore, e cila pėrqendrohet nė zona tė caktuara tė globit. Kjo dukuri ėshtė mė e dukshme nė Meksikė. Karakteristikė e tornandove amerikane ėshtė se pėrveē njė shpejtėsie ekstreme tė erės, ato shoqėrohen edhe me masa ajrore qė arrijnė nė qindra metra kuadrantesh, duke lėvizur me shpejtėsi deri nė 50 km/h.



    dhe kurioziteti tjeter:

    Faraoni Tutankhamon nuk ėshtė vrarė


    Olsi Kolami

    Faraoni me i njohur i Egjiptit Tutankhamon, mbi tė cilin jane hedhur njė lumė hipotezash pėr vdekjen e tij tė mistershme nuk ėshtė vrarė. Faraoni hipi nė fron qysh kur ishte 9 vjeē dhe vdiq 10 vjet mė pas nė mėnyrė te mistershme 3300 vjet mė parė. Lajmi qė konfirmon se faraoni nuk ėshtė vrare doli pas analizave laboratorike qė i janė bėrė trupit tė mumufikuar nga njė grup shkencėtarėsh tė cilėt kanė arritur tė skanojne 1700 imazhe tė trupit tė faraonit, duke vėrtetuar se nuk gjeten asnjė shenje e cila tregon se Tutankhamon ėshtė vrarė apo helmuar. Shkėncėtarėt kanė vėrtetuar se gjymtyrėt e mumjes dhe fytyra prej ari janė tė padėmtuara fakt ky qė tregon se Tutankhamon nuk ėshtė vrarė, por mund tė ketė pėsuar njė vdekje natyrale. Zbuluesi i varrit tė faraonit tė njohur ėshtė Howard Carter, i cili ka financuar parreshtur projekte pėr tė zbuluar shkaqet e vdekjes sė mistershme tė Tutankhamon. Nė varrin e faraonit ėshtė gjetur njė pasuri jashtėzakonisht e e cila shoqėronte kufomėn pėr nder tė tij. Sipas shkrimeve tė gjetura nė varr thuhej se personi qė do tė hapte kėtė varr do tė vdiste njė javė mė pas. Pas sė njėjtės periudhė qė ishte thėnė nė shkrime vdiqėn disa prej zbuluesve, por siē u vėrtetua mė pas, shkak nuk ishte kjo profeci, por njė virus i cili shkaktoi vdekjen pas rihapjes sė varrit.

    (marre nga gazeta Shekulli)
    We didn't land on Plymouth Rock, Plymouth Rock landed on us.

  19. #59
    !Welcome! Maska e StormAngel
    Anėtarėsuar
    05-02-2003
    Vendndodhja
    Zurich, Switzerland
    Mosha
    36
    Postime
    6,849
    Faleminderit
    0
    24 falenderime nė 24 postime
    Kilimanxharo, mali me i larte ne Afrike, me majen e saj te bardhe eshte njera nga pamjet me spektakolare ne bote.
    Mirepo, kupa e bardhe e bores qe mbulon kete maje, qe eshte edhe "trademark" i ketij mali(5,895 metra lartesi mbidetare) gati se nuk ekziston me- 15 vjet perpara se shkencetaret thane qe do humbet per shkak te efektit te ngrohjes globale.

    Ne gjuhen Svahiliane Kilima Nxharo don te thote mal i ndritshem, por gleceret dhe kupa e bores ne maje, te cilet afer 11.000 vjet mbanin majen te bardhe dhe te ndritshem, edhe se jane vetem 350 kilometra larg Ekuatorit, dale ngadale po zhduken.


    Ja edhe dy fotografi nga Kilimanxharo:

    Pergatiti Mirsad Asani (StormAngel)
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   
    We didn't land on Plymouth Rock, Plymouth Rock landed on us.

  20. #60
    !Welcome! Maska e StormAngel
    Anėtarėsuar
    05-02-2003
    Vendndodhja
    Zurich, Switzerland
    Mosha
    36
    Postime
    6,849
    Faleminderit
    0
    24 falenderime nė 24 postime
    Machu Pichu gjendet ne pjesen me te eger te Andeve ne lartesi mbidetare 2000 metra, afer lumit Urubamba.
    Eshte i gjetur ne fillim te shekullit 20 dhe gjindet afer Kuskos, kryeqytetit te Inkeve te lashte. Machu Pichu eshte i zbuluar nga arkeologu amerikan Hiram Binkham aksidentalisht, duke kerkuar pjese tjera te mbetura te civilizimit te Inkeve te cilet me decenie me radhe kane dhene rezistene konkuistadoreve spanjoll.Gjate okupimit spanjoll, dy ndertimet me kryesore kane qene "Tempulli i Diellit" dhe "Manastiri i virgjereshave te Diellit". Virgjereshat te cilat kane qene te ruajtura ketu kane qene te konsideruara si personat me te shenjte pas mbretit.
    Ata jane kujdesur per ngrenen, pijen dhe veshjen e zotit te diellit. Kane qene te quajtura si grate e tij, te cilat kane qene derguar ne Toke dhe detyrimisht eshte dashur te jene "te purifikuara". Denimi per keqperdorim te ketij puritanizmi ka qene shume e rrepte.
    Virgjeresha-gabimtare eshte varrosur e gjalle dhe ajo ka sjell fatkeqesi ne gjithe klanin e saj. Virgjereshat e diellit kane patur pozite te larte, per ate shkak se jo gjithe femrat e Inkeve kane mundur te marrin vend prifteror.
    Ata i ka zgjedhur keshilli mbreteror sipas kriteriumeve te repta sic jane prejardhja dhe vjetersia. Pas zgjedhjes, vajza e zgjedhur eshte dashur qe te kaloj tre vjet periudhe e mbushur me sfida te ndryshme
    Ky qytet interesant eshte atrakcioni kryesor turistik Peruan. Sipas progarmit turistik i quajtur "Ne rrugen e Inkeve" rruga fillon ne qytetin Kusko, dhe deri ne Machu Pichu shkohet ne kembe dhe udhetimi zgjat afer kater dite.
    Ne hyrje te Machu Pichu gjendet parku me hotelin ne te cilen mund te qendrohet, por eshte i mundshem edhe kampingu.
    Bileti hyres per vizite te Machu Pichu kushton 30 dollare.

    Ne foto keni nje pamje nga Machu Pichu:

    Pergatiti: Mirsad Asani
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    We didn't land on Plymouth Rock, Plymouth Rock landed on us.

Faqja 3 prej 34 FillimFillim 1234513 ... FunditFundit

Fjalėt Kyēe pėr Temėn

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •