Close
Faqja 32 prej 34 FillimFillim ... 223031323334 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 621 deri 640 prej 668
  1. #621
    i/e regjistruar Maska e Fishtani1
    Anėtarėsuar
    09-12-2009
    Postime
    1,334

    Pėr: Kuriozitete Nga Shkenca Dhe Jeta

    Shkencėtarėt besojnė se kanė janė nė gjurmėt e njė prove ‘tė jashtėzakonshme’ qė pėrforcon akoma mė shumė teorinė e Big Bang-ut mbi origjinėn e Universit.
    17/03/2014

    Studiuesit besojnė se kanė gjetur sinjalin e lėshuar nė hapėsirė nga pėrhapja super e shpejtė e trupave qiellorė, vetėm disa fraksione sekondash pas ‘krijimit tė gjithckaje’.

    Sipas tyre, sinjali i lėshuar ėshtė i dallueshėm nga teleskopėt. Megjithatė, njėri prej pjesėmarrėsve nė studim, Marc Kamionkowski i Universitetit Johns Hopkins tregohet i pėrmbajtur, pavarėsisht se nuk e fsheh entuziazmin e zbulimit.

    “Ky zbulim ėshtė spektakolar. Jam njohur me punėn kėrkimore, argumentet janė bindėse dhe shkencėtarėt e pėrfshirė janė ndėr mė konservatorėt qė njoh, ndėr mė tė kujdesshmit nė punėn e tyre”, thotė Kamionkowski.

    Gjetja ėshtė bėrė nga njė grup studiuesish amerikanė, pjesė e projektit BICEP2, qė synon tė shpjegojė krijimin e universit, tė qė tani, pėr gjetjen nė fjalė flitet pėr cmim Nobel.
    / Top Channel



  2. #622
    i/e regjistruar Maska e Xhuxhumaku
    Anėtarėsuar
    19-11-2003
    Vendndodhja
    sopr'un'curva
    Postime
    13,380

    Pėr: Kuriozitete Nga Shkenca Dhe Jeta

    Mėnyra se si flini?! Shpjegimi vjen nga ADN-ja

    Mėnyra se si flini?! Shpjegimi vjen nga ADN-jaGjumi ka lidhje tė drejtpėrdrejtė me ADN-nė. Kėshtu, nėse flini shumė, apo e kundėrta, gjithēka e ka fillin nė gjenezė. Ky fakt, ėshtė bėrė me dije nga njė studim australian i kryer tek fėmijėt binjakė dhe zakonet e tyre tė gjumit.

    Studimi i kryerė nga Universiteti i Melburnit tregon se binjakėt identik, nė krahasim me ata jo identike, ka mė shumė gjasa qė tė ketė oraret e ngjashme, kohėzgjatjen dhe cilėsinė e gjumit. Kjo tregon se pėr tė pėrcaktuar cilėsinė e gjumit, nuk ka lidhje mėnyra se si ju zgjidhni tė jetoni dhe regjimi ditor.

    Hulumtimi i udhėhequr nga Fakulteti i Mjekėsisė dhe Shkencave tė Shėndetit, ka shqyrtuar modelet e gjumit tek 132 binjakeve nė 12 vjet, nga tė cilat 25 palė ishin identike, pra monozigotė dhe 41 heterozigotė.

    Studimi, i publikuar ne revisten “Sleep” tregon qė faktorėt gjenetik janė pėrgjegjės pėr 65% tė kohės totale tė gjumit, dhe 57% nė efikasitetin e gjumit. Ėshtė e qartė se faktorėt gjenetik kanė njė ndikim primar nė procesin e gjumit dhe cilėsisė sė tij.

    (e.m/BalkanWeb)

    http://www.balkanweb.com/teknologji/...ja-184720.html
    --- La Madre dei IMBECILI e sempre in cinta...

    ---voudou.. ---

  3. #623

    Pėr: Kuriozitete Nga Shkenca Dhe Jeta

    Nje infografik qe tregon numrin e njerezve qe vdesin cdo vit si shkak i sulmeve te kafsheve, insekteve, peshqve a njeriut.



    pra mushkonja vret me shume se cdo krijese tjeter.



    Sipas CDC (Center for Disease Control) dhe WHO (World Health Organization) malarja qe shkakohet nga pickimi i mushkonjave anofele eshte shfarosesi me i madh ne rradhet e krijesave te tjera ne glob.

    Sipas te njejtes organizate zonat me te goditura ne bote prej saj jane si me poshte


  4. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Darius pėr postimin:

    iliria e para (29-05-2014)

  5. #624
    Updating.... Maska e Wordless
    Anėtarėsuar
    19-06-2002
    Vendndodhja
    Undercover
    Postime
    3,154

    Pėr: Kuriozitete Nga Shkenca Dhe Jeta

    Darius te pershendes mik i vjeter dhe te falenderoj per postimet e tua plot vlera

  6. #625
    i/e regjistruar Maska e CRO
    Anėtarėsuar
    29-12-2013
    Vendndodhja
    Tiranė
    Postime
    305

    Lulja ‘Penis’, si nuk e keni parė kurrė nė lulėzimin e saj

    Lulja ‘Penis’ si nuk e keni parė kurrė nė lulėzimin e saj

    Lulja ‘Penis’ si nuk e keni parė kurrė nė lulėzimin e saj
    Emri:  90627.jpg

Shikime: 1863

Madhėsia:  51.1 KB
    Lulja ‘Penis’ si nuk e keni parė kurrė nė lulėzimin e saj- VIDEOTIRANE-Nė fund tė fundit nuk mund tė mos thuhet se kjo lule nuk ėshtė e bukur, edhe pse ka njė formė tė ēuditshme dhe njė erė tė tmerrshme.
    Lulja qė quhet ndryshe edhe ‘lulja penis’ ose ‘lulja kufomė’ ėshtė me origjinė nga Indonezia. Kjo qė shihni nė foto ka arritur njė gjatėsi prej 1.9 metrash dhe ndodhet nė Kopshtin Botanik tė Kopenhagenit. Kjo lule deri tani ka lulėzuar 2 herė brenda vitit.
    Ėshtė vėshtirė pėr tė parė lulėzimin e saj pėr shkak se ajo ēel nė momente tė paparashikueshme.
    Lulja njihet me emrin amorphophallus, qė nga greqishtja do tė thotė njė penis gjigand i deformuar.
    Kjo lule gjigande mban erė si mish i prishur. Lulja ka kėtė erė pėr shkak se thith kryesisht insektet mishngrėnėse.
    Edhe ngjyra ngjason me mishin.
    Kjo lule unike pėr rajonin nė perėndim tė Sumatras mund tė arrijė deri nė gjashtė metra lartėsi dhe diametėr pesė metra.

    Video:
    http://www.youtube.com/watch?v=XrIQ1wGy80Y

    BalkanWeb

  7. #626
    i/e regjistruar Maska e Vinjol
    Anėtarėsuar
    28-04-2002
    Vendndodhja
    Fier
    Postime
    1,540

    Post Raliteti - Mendjet e Bukura, Shkenca dhe Fantashkenca

    Disa vite mė parė, kėshilli i qytetit tė Monza-s, Itali, ndaloi pronarėt e llastuar nga mbajtja e peshkut tė kuq nė enė me sipėrfaqe tė harkuara. Sponsorėt e kėsaj mase administrative shpjeguan arsyen e masės duke thėnė se ėshtė mizore tė mbash njė peshk nė njė enė me anėt e lakuara, sepse duke vėshtruar jashtė, peshku do tė ketė njė pikėpamje tė shtrembėruar tė realitetit. Por si mund ta dimė ne nė tė vėrtetė, nėse fotoja qė shofim e realitetit ėshtė e vėrtetė? A mos ndoshta neve gjėndemi nė njė enė sferike dhe visioni ynė shtrembėrohet nga njė lente gjigande? Realitieti qė percepton peshku ėshtė i ndryshėm nga yni, por a mund tė jemi tė sigurt se ėshtė mė pak real?
    Realiteti qė percepton peshku nė tė vėrtetė nuk ėshtė njėlloj me realitetin tonė, por peshku ka ende mundėsi tė formulojė ligje shkencore qė qeverisin lėvizjen e objekteve qė ata vėshtrojnė jashta enės. Pėr shembull, pėr shkak tė shtrėmbėrimit, njė objekt nė levizje tė lirė qė ne do e vėshtronim se lėviz nė vijė tė drejtė, nga peshku do vėshtrohej sikur ai ndjek njė rrugė tė harkuar. Megjithatė, peshku i kuq mund tė formulojė ligje fizike nga kuadri i tij tė cilat gjithmonė do ishin tė sakta dhe tė cilat do iu mundėsonin atyre tė kryenin parashikime mbi lėvizjen e objekteve nė tė ardhmen, jashtė enės tyre.
    Ligjet e tyre, sigurisht do qenė mė tė komplikuara sesa ligjet nė kornizėn e realitetit tonė, por thjeshtėsia ėshtė ēėshtje preference dhe shijeje. Nėse peshku i kuq do formulonte njė teori parė nga kėndvėshtrimi tij, neve do duhej tė pranonim pikėpamjet e tij si nje pasqyrė reale e realitetit.

    Nje shembull tipik i pikėpamjes sė ndryshme tė realitetit ėshtė edhe modeli i shpallur rreth vitit 150 e.s nga Ptolomej qė pėrshkruan lėvizjen e objekteve qiellore. Ptolomej publikoi punėn e tij nė njė traktat me trembėdhjetė vėllime qė zakonisht njihen me emrin arab “Amalgest”. Amalgest fillon me sqarimin e fakteve duke pas parasysh qė bota ėshtė sferike, e palėvizshme, e pozicionuar nė qėndėr tė universit, dhe papėrfillėshmėrisht e vogėl nė raport me distancėn nga qiejt. Pavarsisht modelit heliocentric tė Aristarkut, modeli i Ptolomej-t mbahej si i vėrtetė nga njė masė e madhe Grekėsh tė edukuar tė paktėn qysh nė kohėn e Aristotelit, i cili, pėr ēėshtje mistike, besonte se toka ėshtė nė qendėr dhe se planetet e yjet leviznin rreth saj nė orbita tė komplikuara qė pėrfshinin epicikle tė tipit, rrotė mbi rrotė.

    Ky model ngjante natyrshėm si i vėrtetė sepse nėn kėmbėt tona ne nuk ndjejmė tokėn qė lėviz (hiq rastet e tėrmeteve ose momentet e pasionit). Mėsimet e mėvonshme evropiane u bazuan nė burimet Greke e qė dorė mė dorė bashkė me idetė e Ptolomej dhe Aristotelit, u bėnė baza e mendimeve tė Perėndimit. Modeli i kozmosit tė Ptolomej u adoptua nga Kisha Katolike dhe u mbajtė si doktrina zyrtare pėr 1400 vite. Do duhej jo mė pak se viti 1543 qė tė dilte njė model alternativ nga Kopernik, nė librin e tij “De revolutionibus orbium coelestium” (Mbi revolucionin e Trupave Qiellorė), publikuar vetėm nė vitin e vdekjes sė tij (edhe pse ai punoi mbi teorinė e tij pėr disa dekada tė tėra).

    Koperniku, ashtu si Aristarku shtatėmbėdhjetė shekuj mė pare, pėrshkruante njė botė nė tė cilėn Dielli ishte nė qendėr dhe planetet rrotulloheshin pėrqark nė orbita rrethore. Edhepse ideja nuk ishte e re, ringjallja e saj u prit me rezistencė tė flaktė. Modeli i Kopernikut u pa kontradiktor me Biblėn, e cila interpretohej me mėnyrėn tjetėr ku toka ishte qendra dhe planetet lėviznin rreth saj, pavarshisht faktit se Bibla asnjėherė nuk e shprehte qartė atė. Nė fakt, nė kohėn kur u shkrua Bibla njerzit besonin se toka ėshtė e rrafshėt. Modeli i Kopernikut ēoi nė njė debat tė ashpėr nė toka nė qendėr apo jo dhe kulminacioni mbėrriti me vitin 1633, me gjyqin kundra Galileo-s i cili pėrfundoi i akuzuar pėr herezi si mbrojtės i modelit Kopernikan, dhe pėr mendimet e tij se “jemi tė lirė tė mbrojmė si tė mundshme opinionet edhe pasi tė jetė deklaruar dhe definuar nė kundėrshtim me “shkrimet e shenjta”. Ai u shpall fajtor, dhe u dėnua pėrjetėsisht me Arrest Shtėpie dhe u detyrua te hedhė poshtė studimet e tij. Thuhet se gjatė procesit gjyqėsor ai psherėtiu “Eppur si muove” (prapė lėviz). Vetėm nė vitin 1992 Kisha Katolike Romane pėrfundimisht pranoi se qe e gabuar nė dėnimin e Galileos.

    Pra, cila ėshtė teoria reale, modeli i Ptolomejt a Modeli i Kopernikut? Edhepse nuk ėshtė e pazakontė qė njerzit tė thonė qė Koperniku provoi gabim Ptolomeun, kjo nuk ėshtė e vėrtetė. Ashtu si nė rastin e pikėpamjes tonė versus pikėpamjes sė Peshkut tė Kuq, sejcili mund tė parashikojė njė model universi tė saktė nga pikėpamja e tij, se universi ynė mund tė pėrshkruhet korrekt si nė rastin heliocentrik ashtu edhe nė rastin kur toka ėshtė nė qendėr, por avantazhi i sistemit Kopernikan ėshtė se ekuacionet e lėvizjeve janė shumė herė mė tė thjeshta nėn kornizėn reference ku dielli ėshtė nė qendėr.

    Njė realitet krejt tjetėr ngjan nė filmin fantastiko shkencor “Matrix” ku njerzit nė padituri jetojnė njė realitet tė simuluar tė krijuar nga kompjutera super-inteligjent me qėllim qė ti mbajnė ata tė qetė e ndėrsa kompjuterat thithin energjinė bio-elektrike tyren (ēfardo qoft ajo). Kjo ndoshta kjo nuk ėshtė dhe aq e trilluar, sepse shumė njerėz preferojnė tė kalojnė kohėn e tyre nė web me realitete tė simuluara tė tipit “Second Life”. E si mund ta dimė neve qė nuk jemi ca karaktere nė njė mish-mash tė gjeneruar nė mėnyrė kompjuterike? Nėse ne do jetonim nė njė botė sintetike imagjinare, ngjarjet s’do kishin kuptim dhe konsistencė ose nuk do iu pėrmbaheshin ligjeve nė tėrėsi. Alienėt nė kontroll mund ta shihnin mė interesante ose zbavitėse tė vrojtonin reaksionet tona, pėr shembull >>Hėna e plotė ndahet nė dysh<<, apo >>sejcilit, nė botė njė diete i zhvillohet njė neps i paparė dhe i pakontrollueshėm pėr “Pite Krem-Banane”. Por nė rast se Alienėt aplikonin system konsistent ligjesh, neve s’do kishim mundėsi tė dallonim nė ekziston apo jo njė realitet tjetėr prapa tė simuluarit. Do qe e lehtė tė pohonim qė bota e Alienėve ėshtė e vėrteta e ndėrsa kjo e jona e simuluar. Por ashtu si neve, nėse qėniet nė atė realitet s’do kishin mundėsinė e vrojtimit tė Universit nga “Jasht”, s’do kishte arsye pėr ata tė dyshonin nė realitetin e tyre. Ky ėshtė njė version modern i idesė se nje nuk jemi gjė tjetėr pos fragmente tė njė ėndrreje tė dikujt tjetri.
    Kėto shembuj na sjellin nė konkluzionin qė do jetė I rėndėsishėm pėr kėtė libėr: Nuk ka njė pikėpamje ose koncept realiteti teorikisht tė pavarur. Nė vend tė saj ne adoptojmė njė panoramė tė cilėn ne e quajmė realizėm-tip i varur: ideja e tė cilit ėshtė se teoritė fizike tė botės reale janė njė model (kryesisht tė natyrės matematike) dhe njė komplet rregullash e ligjesh qė lidhin elementet e modelit me vrojtimet. Kjo na jep kornizėn me tė cilėn ne interpretojmė shkencėn.
    Mos u mundo te behesh njeri i suksesshem por me mire te behesh i vlefshem..

  8. #627
    i/e regjistruar Maska e Vinjol
    Anėtarėsuar
    28-04-2002
    Vendndodhja
    Fier
    Postime
    1,540

    Post SiKur asgje te mos dime nga shkeca keto 10 gjera duhet ti dime

    Ky artikull do tė shpjegojė dhjetė konceptet bazė qė tė gjithė ne duhet ti njohim pėr most u ndjerė nė siklet kur flitet pėr shkencė dhe tė kuptojmė tė rejat pėr tė cilat flasin burimet e informacionit. Ėshtė njė listė pashmangshmėrisht arbitrare e cila bazohet nė tre shkencat bazė: biologjia, fizika dhe kimia. Jashtė kėsaj liste kanė mbetur disa teori qė janė tė famshme por kėtu shihet qartė se shkencėtarėt bihen mjaftė mirė dakortė me idetė e tyre nė krahasim me kritikėt letrarė. Nė faktė kjo listė me dhjetė teoritė bazė ėshtė formuluar mė kollaj se sa do tė formulohej pėrshėmbull lista e dhjetė romanėve mė tė mirė tė viteve 1900. Normalisht duhen bėrė shumė thjeshtėzime dhe shkurtime pėr tė pėrmbledhur koncepte pėr tė cilat janė derdhur lumenj boje. Duke lexuar kėtė artikull, lexuhesit dohet tė reagojnė me njė koment tė tipit: "Ah, kuptova, nė fund tė fundit nuk ėshtė aq e vėshtirė se sa e mendoja mė parė". Veē se ėshtė dhėnė njė pėrkufizim elementar i ēdo koncepti, ėshtė munduar tė shpjegohet rėndėsia e tij dhe se cilat janė prospektivat e ardhshme nė atė fushė.
    Mė e rėndėsishmja ėshtė qė shkencėn mos ta marrim tepėr seriozisht. Nė faktė ėshtė pretendohet se fėmijėt nuk interesohen mė pėr shkencėn nė momentin kur ajo nuk ėshtė mė zbavitėse. Shkenca nuk duhet parė si njė seri faktesh tė mėrzitėshme por si njė bashkėsi ideshė entuziazmante. Ato janė njė oqean i madh eksperiencash njerėzore. Nuk ėshtė e rėndėsishme qė tė gjithė tė dinė gjithēka pėr shkencėn por cilido prej nesh duhet tė jetė nė gjėndje tė bėjė pyetjen: "Si shpjegohet?". Pėrtej interest intelektual ka njė miljon motive praktike pėr tė cilat ēdo qytetar duhet tė ketė njė njohuri elementare tė paktėn pėr tre shkencat bazė.
    Evolucioni


    1Teoria e evolucionit ėshtė e vlefshme sot po aq sa ishte edhe 150 vite mė parė, kur Ēarls Darvin e ilustroi me njė elegancė tė madhe nė librin "Origjina e specieve". Mekanizmi i evolucionit varet nga fakti se nė tė gjithė organizmat, nga mikrobet te qėniet njerėzore janė vėnė re ndryshime tė vogla qė transmetohen nė mėnyrė trashėguese. Nė kėtė mėnyrė tė gjithė pjesėtarėt e njė gjenerate tė re janė paksa tė ndryshėm nga paraardhėsit e tyre. Pjesa mė e madhe e ndryshimeve ka njė efekt asnjanės ose negative nė kapacitetin e organizmit pėr tė mbijetuar dhe pėr tu riprodhuar por mbitėgjitha vihet re njė ndryshim qė rrit kapacitetin e tij pėr tė jetuar mė mirė nė ambjentin se ku ndodhet. Kėtp lloj ndryshimesh pozitive kanė tendencėn pėr tu pėrhapur ndėrmjet popujve tė ndryshėm. Njė karakteristikė e rėndėsishme e evolucionit darvinian ėshtė se fokusohet mbi individėt nė veēanti. Nuk egziston njė mekanizėm i pėrzgjedhjes natyrore nė gjėndje tė modifikojė njė specie nė kompleksitetin e saj, kjo mund tė ndodh ndėrmjet grumbullimit tė ndryshimeve qė sjellin si rrjedhojė mbijetesėn e individėve mė tė pėrshtatshėm.
    Ritmi i evolucionit varion ndėrmjet tipeve tė ndryshėm tė organizmave jetokė dhe ambjenteve tė ndryshme nė tė cilat ndodhen ato. Kur presioni ėshtėi madh evolucioni ėshtė akoma mė i shpejtė. Pėr shėmbull, kur bakteriet ekspozohen ndaj antibjotikėve, mutacionet qė do ti rezistojnė ilaēit mund tė lindin dhe tė pėrhapen nė njė reze tė gjerė me anė tė popullsisė, brėnda pak muajve. Gjithsesi biologėt duhet tė punojnė akoma shumė pėr tė ndėrtuar historinė e evolucionit. Pyetjet e mėdha qė akoma nuk kanė gjetur pėrgjigje janė: si lindi jeta, pse evolucioni ka hasur njė pėrshpejtim gjatė disa periudhave gjeologjike dhe cilėt faktorė i kanė dhėnė origjinė inteligjencės njerėzore?



    Gjenet dhe DNA


    2 Darvini nuk e njihte mekanizmin biokimik tė evolucionit, por gjenetika e viteve nėntėqind ka dėshmuar se njėsia bazė e trashėgimisė ėshtė gjeni i cili pėrbėhet nga DNA-ja. Kemi dy kopje secila nga njėri prind me rreth 20 mijė gjene njerėzor. Nėse njė nga tė dyja ėshtė e dėmtuar, tjetra mundohet tė kompensojė dėmin e shkaktuar. Falė Franciz Krik dhe Xhejms Uatson, qė nga viti 1953 dimė se Dna-ja ka njė strukturė e cila formohet nga dy spirale tė cilat lidhen me disa njėsi biokimike. Egzistojnė katėr tipe tė kėtyre njėsive tė njohura me shkronjėn e parė tė emrave tė tyre: G, A, C dhe T. Nė njė model molecular tė Dna-sė duken si njė shkallėz e pėrdredhur nė vetėvete.
    Kodi gjenetik ėshtė i njėjti pėr tė gjitha krijesat e gjalla. Sekuenca e njėsive biokimikė tė Dna-sė tė lartėpėrmėndur pėrkėthehet nė aminoacide, ato ēfarė formojnė proteinat (proteinat janė molekulat biologjike qė bėjnė pjesėn mė tė madhe tė punės brėnda njė trupi jetik). Mutacionet e rastėsishme tė Dna-sė, bashkė me pėrzierjen e gjeneve qė verifikohet ndėrmjet riprodhimit seksual, bėjnė tė mundur variacionet qė mundėsojnė evolucionin.



    Big Bang
    3Qė prej gjysėm shekulli big bang ėshtė modeli kozmologjik standart i university. Sipas kėsaj teorie i gjithė materiali dhe energjia kanė prejardhur nga njė "rrallėsi" fillestare dėndėsie dhe temperature infinite. Qė nga momenti i big bang, universi vazhdon tė shpėrndahet dhe tė ftohet.
    Provat qė mbėshtesin teorinė e big bang janė tre. Nė rradhė tė parė, galaksitė largohen prej nesh me njė shpejtėsi nė proporcion me distancėn e tyre, gjė qė bėn tė kuptosh se shpėrndarja ka nisur nga njė pikė e vetme. E dyta tregon se universi ėshtė i pushtuar nga njė "rezatim kozmik" qė pretendohet se ėshtė njė rezatim i dobėt i mbetur nga energjia e big bang. Dhe i treti provon se sasia e elementėve kimik mė tė zakonshėm qė janė vėzhguar nga astronomėt nė hapsirė, kanė njė ngjashmėri tė ngyshtė me eksplorimet e big bang. Ndėrsa se ēfarė ka pasur pėrpara big bangut, nė mėnyrė shkencore nuk mund tė shpjegohet por kjo nuk i ka penguar shkencėtarėt qė ta bėjnė njė pyetje tė tillė. Sipas njė hipoteze shumė popullore, mund tė egzistoj njė numėr i pafund universesh, ku secili prej tyre gėzon ligje fizike ndoshta pak tė ndryshme nga ajo e dikujt tjetėr. Gjithsesi sot, kozmologėt besojnė se universi ynė do tė vazhdoj tė shpėrndahet deri sa tė humbasė nė njė azgjė tė ftohtė dhe tė shkretė. Megjithatė kozmologjia ėshtė njė nga sektorėt mė pak tė parashikueshėm. Nė dhjetė vitet e ardhshėm, njė gjeneratė e re teleskopėsh qiellorė dhe tokėsorė do tė na lejojnė tė mbledhim mė shumė informacione tė cilat do tė na njohin mė shumė me universin tonė.


    Relativiteti
    4Nėse Ēarls Darvin dhe teoria e tij e evolucionit janė simbolet e mėdhaja tė shkencės nė vitet 1800, Albert Ajnshtain dhe relativiteti janė ato tė viteve 1900. Teoria e relativitetit u publikua nė dy pjesė tė cilat ndikuan shumė nė zhvillimet e mėtejshme tė fizikės dhe kozmologjisė.
    Teoria e relativitetit special, e publikuar nė vitin 1905, tregonte se koha dhe distanca nuk janė absolute por varen nga lėvizja e vėzhguesit. Nė bazė tė kėtij relativiteti special lind formula e famshme e=mc2, nė tė cilėn e-ja pėrfaqėson energjinė, m-ja masėn dhe c-ja shpejtėsinė e dritės. Formula tregon se masa dhe energjia janė tė barrazvlefshme, qė shpejtėsia e dritės nė hapsirė ėshtė e njėjtė pėr tė gjithė vėzhguesit nė ēfarėdolloj rrethane dhe se azgjė nuk mund tė udhėtojė mė shpejtė se shpejtėsia e dritės (300 mijė kilometra pėr sekond).
    Teoria e relativitetit tė pėrgjithshėm, e publikuar nė vitin 1915, shpjegonte edhe ēėshtjen e gravitetit duke treguar se objektet e rėnda shtrėmbėrojnė sipėrfaqen e hapsirės dhe tė kohės me fushat e tyre gravitacionale. Relativiteti i pėrgjithshėm u vėrtetua si teori pas testit tė parė nė vitin 1919 gjatė njė eklipsi tė diellit, ku teleskopėt treguan disa reze dritė qė vinin nga yje shumė tė largėt drita e tė cilėve hyhej" nga graviteti i diellit. Diēka tjetėr e vėrtetuar kohė mė vonė ėshtė egzistenca e vrimave tė zeza branda galaksive dhe qė prej tyre, pėr shkak tė gravitetit shumė tė madh, nuk del as dritė e as material. Pėrsa i pėrketė tė ardhmes, askush nuk mund ta parashikojė atė nė kėtė aspekt. Sfida e madhe qė teoria e fizikės nuk ka arrituar ta pėrfundojė akoma kombinimin e relativitetit me mekanikėn e kuanteve. Kėto dy teori kanė njė vėshtirėsi pėr tė bashkėjetuar pa njė bazė tė pėrbashkėt. Ndoshta njė ditė njė tjetėr Ajnshtain do tė gjejė teorinė e madhe qė do ti bashkojė.


    Mekanika e kuanteve
    5Mekanika e kuanteve ėshtė zhvilluar paralelisht me teorinė e relativitetit. Madje mekanika e kuanteve ėshtė njė fushė mė e gjėrė se sa relativiteti dhe ėshtė akoma mė e vėshtirė pėr tu shpjeguar. Kėtė kompleksitet e vėrtetojnė edhe dy citime kontradiktore nga dy fizikantė tė shquar.
    Biels Bohr: "Nėse mekanika e kuanteve nuk ju ka tronditur thellėsisht, atėherė nuk e keni kuptuar mirė".
    Riēard Finman: "Besoj se mund tė them pa asnjė druajtje se askush nuk e kupton mekanikėn e kuanteve".
    Nėse teoria e relativitetit shpjegon dhe merret me fenomene tė shkallės sė lartė tė syudjuar nga astronomė dhe kozmologė, mekanika e kuanteve bėhet e rėndėsishme sidomos nė rastet e objekteve tepėr tė vegjėl. Koncepti kyē i kėsaj teorie ėshtė qė, energjia dhe materiali nuk formojnė njė vazhdueshmėri por janė tė pėrbėrė nga paketa tė quajtura kuante. Ndėrsa koncepti i dytė i rėndėsishėm ėshtė ai i valė-grimcė: grimcat subatomike , pram und tė konsiderohen edhe si valė por edhe si grimca. E njėjta dritė ėshtė njė fluks grimcash, pra fotonesh dhe njė seri valėsh.
    Brėnda tridhjetė vjetėsh arritja mė e rėndėsishme e mekanikės sė kuanteve mund tė jetė njehsimi kuantistik pėr prodhimin e kompjuterave tepėr tė fuqishėm krahasuar me ata aktualė. Njė tjetėr prespektivė por shumė e largėt ėshtė ajo pėr tė transferuar materialin nga njė vėnd nė tjetrin pa pasur nėvojė tė udhėtosh nė hapsrirė apo nė kohė.


    Rezatimi
    6Shpesh njerėzit tremben kur dėgjojnė tė flitet pėr rezatim, sepse kėtė term e kemi personalizuar vetėm me ato materialet radioaktive, incidentet apo alarmed radioaktive. Edhe pse nė disa raste mund tė jenė vdekjeprurėse, rezatimet ndodhen kudo dhe madje janė tė domosdoshme pėr vetė jetėn. Tė gjitha llojet e rezatimeve janė tė pėrbėra nga energji qė udhėton nė hapsirė. Rezatimet elektromanjetike janė valė drite. Frekuenca e tyre mbulon njė specter qė arrin nga valėt e radios deri te rezet gama, duke kaluar pėrmesė dritės sė dukshme. Diferenza ndėrmjet tyre bazohet nė nivelin e tyre tė energjisė. Ato mė tė fortat quhen jonizues pasi mund tė prodhojnė jonium duke hequr elektrone nga atomet. Nė kėtė kategori bėjnė pjesė rrezet x, rrezzet gama dhe grimcat subatomike qė prodhohen nga izotopet radioaktivė. Rezzatimet jo jonizuese janė mė pak tė fuqishme. Por energjia nuk ėshtė faktori kryesor pėr tė caktuar nivelin e rrezikut. Edhe dėndėsia dhe ndriēimi janė tė rėndėsishėm. Njė burim rrezatues jo i jonizuar por i dėndur si njė dritė e fortė lazeri mund tė jetė shumė mė e rrezikshme se sa njė masė minerali radioaktiv qė lėshon grimca tė jonizuara.
    Nė vitet nė vazhdim do tė jetė mjekėsia ajo qė do tė pėrfitojė nga pėrparimi i kėsaj fushe pėr tė njohur mė mirė trupin njerėzor.



    Atomet dhe reaksionet nukleare
    7Atomi ėshtė pėrbėrėsi kryesor i kimikės. Emri vjen nga fjala greke atomos, qė do tė thotė e padukshme edhe pse tashmė e dimė se njė atom mund tė ndahen nė pjesė akoma mė tė vogla. Ai ka njė bėrthamė tė formuar nga protone tė ngarkuar pozitvisht dhe nga neutrone . Perreth ėshtė i rrethuar nga njė re elektronesh, pra grimca tė ngarkuara negativisht. Karakteri kimik i njė atomi mbitėgjitha varet nga numri i protoneve qė gjėnden nė bėrthamėn e tij, pra nga numri atomik.
    Energjia atomike ėshtė njė burim ku shumė vėnde mendojnė tė mbėshteten nė tė ardhmen. Njė projekt prej dhjetė milion dollarėsh po ndėrtohet nė Francė: Reaktori eksperimental termonuklear ndėrkombėtar (Iter).



    Molekulat dhe reaksionet kimike
    8Nė Tokė atomet nuk egzistojnė tė vfetėm gati asnjėherė por gjithmonė tė bashkuar nė formėn e njė molecule. Me flajė tė tjera pjesa mė e madhe e elementeve bashkohet pėr tė formuar objekte. Kimia studjon reaksionet qė krijojnė dhe modifikojnė lidhjet ndėrmjet atomeve. Kimika organike mė shumė interesohet pėr karbonin i cili ėshtė nė gjėndje tė formojė mė shumė pėrbėrje nga cilido tjetėr element. Molekulat mė tė rėndėsishme tė jetės, proteinat dhe Dna-ja, janė zinxhirė tė gjatė atomesh karboni tė lidhura me element tė tjerė, nė veēanti me hidrogjenin, oksigjenin dhe azotin. Tė gjitha reaksionet kimike leshojnė njė energji tė caktuar. Pjesa mė e madhe e kėtyre energjive shpesh vjen nė formė nxehtėsie: trupi ynė ngrohet nga reaksione organike tė cilat vijnė nga oksidimi i ushqimit qė hamė. Shumė reaksione kanė nevojė pėr njė shtytje kimike. Kjo shtytje bėhet me anė tė njė katalizatori. Enzimat janė katalizatorėt biologjik prej tė cilėve varet jeta.



    Dixhitali
    9Bota e llogaritjeve, e telekomunikacionit dhe e elektronikės tashmė po bėhet totalishtė dixhitale. Informacionet si pėr shėmbull zėri njerėzor, imazhet televizive ose programet informatike, magazinohen dhe pėrpunohen nė formėn e disa shifrave binare ose ndryshe bit (0 dhe 1). Bota reale nė faktė pėrdor sinjale analogjike. Pra ajo qė dėgjojmė ose shikojmė nuk ėshtė njė seri numrash por diēka qė varion nė mėnyrė tė vazhdueshme nė hapsirė dhe nė kohė. Kur transformohet nga ajo analogjike nė sinjale dixhitale verifikohet njė humbje informacioni, kjo sepse tė dixhitalizosh do tė thotė tė marrėsh njė kampion tė orignjinalit dhe jo ta transmetosh tė gjithė atė. Por kjo humbje ja vlen pasi tė dhėnat dixhitale janė mė tė thjeshta pėr tu trasmetuar, magazinuar dhe pėrpunuar nė mėnyrė elektronike.



    Tė dhėnat statistikore
    10Kėrkuesit kanė nevojė pėr njė metodė statistikore pėr tė stabilizuar nėse disa raporte janė reale apo tė rastėsishme. Qė nga vitet njėzetė egzistojnė disa metoda matematikore qė lejojnė tė llogarisėsh probabilitetet qė rezultati i njė eksperimenti ėshtė fryt i njė aksidenti statistikor apo ėshtė njė efekt real. Ky probabilitet identifikohet me shkronjėn p. Limiti brėnda tė cilit ėshtė e mundur tė konsiderosh njė rezultat real - pra statistikisht kuptimplotė - varion nga njė shkencė nė tjetrėn. pėrshėmbull nė studimet biomjekėsore vlera maksimale e p-sė ėshtė ndėrmjet 5 dhe 0,05 pėrqind. Me fjalė tė tjera probabiliteti qė rezultati tė jetė i rastesishėm duhet tė jetė mepak se njė nė 20.
    Disa mėndojnė se shkenca bashkohore i jep shumė rėndėsi tė dhėnave statistikore. Gjithsesi deri mė sot askush nuk ka gjetur njė alternativė tė thjeshtė pėr tė vlerėsuar rezultatet e eksperimenteve.
    Mos u mundo te behesh njeri i suksesshem por me mire te behesh i vlefshem..

  9. #628
    i/e regjistruar Maska e Vinjol
    Anėtarėsuar
    28-04-2002
    Vendndodhja
    Fier
    Postime
    1,540

    Post Model interaktiv virtual anatomik

    Shkencėtarėt nė Universitetin Gifu tė Japonisė janė duke zhvilluar njė model interaktiv virtual anatomik duke pėrdorur projektim harte dhe sensorė pėr tė ofruar njė vėshtrim tė paparė mė parė tė trupit tė njeriut – njė evolucion nė mjekėsi qė me siguri do jetė i mirėpritur nga studentėt e rinj.





    Gjithashtu ju kėshilloj tė shikoni kėtė dokumentar tė BBC ku shpjegohet e kaluara shkencore e Anatomisė Njerėzore deri nė kohėt moderne. E gjitha fillon me Galen dhe dėshirėn e tij pėr tė shpėtuar jetėn e gladiatorėve nė romėn antike, tek Leonardo Da Vinci nė kohėn e rilindjes…
    Mos u mundo te behesh njeri i suksesshem por me mire te behesh i vlefshem..

  10. #629
    i/e regjistruar Maska e Vinjol
    Anėtarėsuar
    28-04-2002
    Vendndodhja
    Fier
    Postime
    1,540

    Cfare eshte Biologjia Sintetike?

    Biologjia sintetike ėshtė njė fushė e re e kėrkimit biologjik dhe teknologjik e cila kombinon shkencėn dhe inxhinierinė sė bashku. Njė prezantim hyrės nė shqip mund ta lexoni tek blogu i shkencės.

    Kėtu mund tė shikoni njė video e cila pėrmbledh se ēfare ėshtė biologjia sintetike ku ndodhet momentalisht zhvillimi i saj dhe pėrdorimi i mundshėm nė tė ardhmen.











    Nėse dėshironi tė shikoni mė nė detaje se si ajo ėshtė pėrdorur dhe me shumė mundėsi se nė ēfare drejtimi do punohet nė tė ardhmen atėherė ju kėshilloj te shikoni kėtė dokumentarin e BBC nė YouTube.
    Mos u mundo te behesh njeri i suksesshem por me mire te behesh i vlefshem..

  11. #630
    i/e regjistruar Maska e Vinjol
    Anėtarėsuar
    28-04-2002
    Vendndodhja
    Fier
    Postime
    1,540

    Ja "top-10" i pyetjeve ende te pazgjidhura nga shkenca

    1.A jemi vetem ne Univers?


    Sipas shkencetareve, universi mund te permbaje shume sisteme planetare, ku forma te jetes inteligjente mund te evoluojne, por nuk jane zhvilluar ende mjetet teknologjike qe na lejojne te mbulojme miliona vite drit per t'u vene ne kontakt me ata.


    2.A do te gjendet nje kure per kancerin?


    Statistikat e mbijeteses ndaj disa formave te tumorit jane ne permiresim te vazhdueshem, me trajtime te reja ne horizont. E ndondese duket e pamundur qe te kete nje kure mrekulli ne nje te ardhme te afert, pacientet jane gjithsesi te destinuar te jetojne me gjate.


    3.A ekziston Zoti?


    Nuk ka asnje konfirmim empirik dhe shkencor per ekzistencen e Zotit


    4.Sa e madhe eshte hapesira?


    Disa astronome jane te bindur se nuk ka kufinj, ndersa te tjere mendojne se nga Big Bang eshte zgjeruar me nje diamter reth 150 miliard vite drite.


    5.Si dhe kur nisi jeta mbi Toke?


    Ka pasur disa teori: qe nga bakteret qe kane hyre ne raport simbiotik deri te korrentet konveltove qė kane kaluar permes kores se tokes.


    6.A ka mundesi te udhetohet ne kohe?


    Teorikisht duhet te jete e mundshme pėr shkak tė vrimave depėrtuese, por kėto janė tė paqėndrueshme dhe ta mbash nje te tille hapur do te kerkonte njė gravitet shtytės, ekzistenca e tė cilit duhet ende tė konfirmohet.


    7.A do ta kolonizojme hapesiren?


    Ndoshta. Disa pohojne se duhet te marrim ne konsiderate idene e krijimit te kolonive ne nje tjeter pjese te sistemit diellor, ne rast se Toka do te behej e pamundur per te mbajtur njerez.


    8.Me cfare eshte e mundshme te zevendesohet nafta dhe kur?


    Burime te energjise alternative jane te disponueshem, por duhen ekonomizuar kostot nese synohet zevendesimi i naftes. Gjithsesi jane bere progrese ne nanoteknologjite qe mund te perfaqesojne nje pergjigje te vlefshme.


    9.Kur do te mbaroje bota?


    Teorite thone se universi do te reshte se zgjedhuri dhe do te pesoje kolaps, apo qe do te ftohet deri ne zero absolte dhe se "energjia e erret" do te mposhte forcen e gravitetit


    10.Sa mund te zgjatet jeta njerezore?


    Eksperimentet e kryera mbi kavie kane bindur disa shkencetare se njeriu shume shpejt mund te jetoje me shume se 100 vjet.
    Mos u mundo te behesh njeri i suksesshem por me mire te behesh i vlefshem..

  12. #631
    i/e regjistruar Maska e Vinjol
    Anėtarėsuar
    28-04-2002
    Vendndodhja
    Fier
    Postime
    1,540

    Vjen portofoli inteligjent, kurrė nuk do ta humbisni

    Kemi parė makina inteligjente, telefona inteligjentė, dhe shtėpi inteligjente- ka ngelur ndonjė pajisje qė nuk pėrfundon me fjalėn “inteligjente”? Po, portofoli deri tani nuk ka qenė inteligjent, por qė nga tani e tutje do tė pėrdoret edhe togfjalėshi “portofoli inteligjent”. Portofoli inteligjent mund tė duket si njė pajisje e modės prej lėkure, por ai nė fakt ėshtė krijuar posaēėrisht pėr tė mos u humbur mė.

    Ky portofol inteligjent ka tė integruar Bluetooth BLE si dhe sistemin gjurmues GPS. Ai funksionon edhe si adaptues pėr telefonin tuaj inteligjent me baterinė me kapacitet 1,000mAh.

    Ja si funksionon: Nė momentin qė telefoni juaj lidhet me portofolin inteligjent, ata do tė vėzhgojnė gjithmonė njėri-tjetrin. Nėse e harroni portofolin tuaj nė restorant, telefoni juaj do t’ju njoftojė menjėherė. Ose para se tė shkatėrroni tė gjithė shtėpinė pėr tė gjetur portofolin, ju mund tė pėrdorni aplikacionin SmartWallet nė telefonin tuaj pėr tė aktivizuar zilen pėrkatėse tek portofoli. Falė kėtij portofoli inteligjent, jeta juaj do tė bėhet mė e lehtė.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Mos u mundo te behesh njeri i suksesshem por me mire te behesh i vlefshem..

  13. #632

    Pėr: Kuriozitete Nga Shkenca Dhe Jeta

    E quajne "gjeneratori me i vogel ne bote". Shkenctaret kane zbuluar nje menyre per te kthyer energjine kinetike ne fuqi karrikuese duke perdorur material te holle sa nje shtrese atomesh. Studiuesit parashikojne se ky material elastik mund te nderthuret ne veshje dhe te jete burim ngarkese per sensoret e trupit, pajisjet mjeksore apo edhe nje telefoni qe mbahet ne xhep. Shkenctaret nga Universiteti i Inxhinjerise ne Columbia dhe Institutit Teknologjik te Georgia i botuan zbulimet e tyre ne revisten Nature.

    Ky shkembim energjie ndodh duke perdorur parimin e piezoelektricitetit ose shprehur ndryshe energji e perfituar nga leshimi dhe shtrydhja e substances. Eshte nje efekt qe njihet prej kohesh dhe eshte perdorur me pare psh ne shtrimin e dyshemese qe kur shkelet me kembe krijon elektricitet.

    Zbulimi kete here eshte qe efekti i piezoelektricitetit realizohet tani ne nje material kaq te holle. Perdorime te tjera te ketij zbulimi, thote nje nga autoret e studimit, perfshin elektroniken fleksibel dhe robotet.

    Ky studim nuk eshte i pari qe vjen me kete ide, qe ne vend ta kemi karrikuesin me vete te kthehemi ne te tille ose ta mbajme veshur ate.
    Cfare mendoni? Jeni gati te beheni burimi i energjise? - perfundon artikulli

    http://energyblog.nationalgeographic...nerator-study/

    http://www.nature.com/nature/journal...ture13792.html
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  14. #633

    Pėr: Kuriozitete Nga Shkenca Dhe Jeta

    Peshku me mburoje, "prezantuesit" e pare te seksit siē njihet ne ditet e sotme

    Ne revisten Nature, paleontologet raportojne se qindra miliona vjet me pare, perpara se te ishin zogjte dhe bletet, peshqit ishin "pioneret" e pare te formes me te hershme te njohur te marredhenieve seksuale te vertebroreve (kurrizoreve).

    Notaret e veshur me mburoje, te quajtur antiarchs, kane jetuar rreth 385 milione vite me pare. Ata ishin nder vertebroret e pare me nofulla dhe ne saje te zbulimeve te fundit, paleontologe tani dine se ata ishin gjithashtu te paret per te perdorur fekondimit e brendshem ne riprodhim.

    Paleontologu John Long i Universiteti Flinders dhe koleget e tij me zbulimet e fundit perforcuan te dhenat qe fekondimi i perket nje periudhe akoma me te hershme ne "pemen familjare" te vertebroreve. Ne 2008 ata kane pershkruar nje tjeter peshk me mburoje, te rreth 380 milion vite me pare, te cilin e mbiquajten Materpiscis (peshku nene). Ky peshk mbante embrione brenda trupit. Zbulime te metejshme treguan qe peshq te tjere - placoderms - qe i perkisnin te njejtit grup, kishin pjeset "e femres" (pllaken gjenitale femerore) dhe "mashkullit" (claspers) duke realizuar fekondimin e brendshem. Keto "kocka" te modifikuara (claspers) mundesonin per pozicionimin mberthyes te peshkut mashkull gjate kalimit te shpejte te spermes nga mashkullit tek femra.

    Akoma nuk dihet nese te gjithe vertebroret e hershem perdornin fertilizim te brendshem. Placoderms me clasper mund te kene qene forma e zakonshme e fekondimit ose ata kane qene nje grup i vecant qe per arsye te ketij lloj fekondimi arriten te mbijetonin mbi grupet e tjera.

    Zbulimi ne kete rast nuk eshte vetem per menyren se si kryhej "marredhenia", por edhe zbulimi i dimorfizmit seksual - dallimet me te hershme te organeve gjenitale sipas gjinive - te gjetura deri tani nga fosilet. Per me teper, shume nga karakteristikat e trupit te njeriut - si nofullat, dhembet, ekzistenca nga dy e gjymtyreve dhe fekondimi i brendshem - i kane fillesat tek peshqit me mburoje.

    Keto zbulime shtojne nje tjeter kapitull te rendesishem ne historine e evolucionit te vertebroreve.

    National Geographic
    http://news.nationalgeographic.com/n...fertilization/
    Nature
    http://www.nature.com/nature/journal...ture13825.html
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  15. #634
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    04-04-2006
    Vendndodhja
    Tirone
    Postime
    8,398

    Pėr: Kuriozitete Nga Shkenca Dhe Jeta

    Citim Postuar mė parė nga shigjeta Lexo Postimin
    Peshku me mburoje, "prezantuesit" e pare te seksit siē njihet ne ditet e sotme

    Ne revisten Nature, paleontologet raportojne se qindra miliona vjet me pare, perpara se te ishin zogjte dhe bletet, peshqit ishin "pioneret" e pare te formes me te hershme te njohur te marredhenieve seksuale te vertebroreve (kurrizoreve).

    Notaret e veshur me mburoje, te quajtur antiarchs, kane jetuar rreth 385 milione vite me pare. Ata ishin nder vertebroret e pare me nofulla dhe ne saje te zbulimeve te fundit, paleontologe tani dine se ata ishin gjithashtu te paret per te perdorur fekondimit e brendshem ne riprodhim.

    Paleontologu John Long i Universiteti Flinders dhe koleget e tij me zbulimet e fundit perforcuan te dhenat qe fekondimi i perket nje periudhe akoma me te hershme ne "pemen familjare" te vertebroreve. Ne 2008 ata kane pershkruar nje tjeter peshk me mburoje, te rreth 380 milion vite me pare, te cilin e mbiquajten Materpiscis (peshku nene). Ky peshk mbante embrione brenda trupit. Zbulime te metejshme treguan qe peshq te tjere - placoderms - qe i perkisnin te njejtit grup, kishin pjeset "e femres" (pllaken gjenitale femerore) dhe "mashkullit" (claspers) duke realizuar fekondimin e brendshem. Keto "kocka" te modifikuara (claspers) mundesonin per pozicionimin mberthyes te peshkut mashkull gjate kalimit te shpejte te spermes nga mashkullit tek femra.

    Akoma nuk dihet nese te gjithe vertebroret e hershem perdornin fertilizim te brendshem. Placoderms me clasper mund te kene qene forma e zakonshme e fekondimit ose ata kane qene nje grup i vecant qe per arsye te ketij lloj fekondimi arriten te mbijetonin mbi grupet e tjera.

    Zbulimi ne kete rast nuk eshte vetem per menyren se si kryhej "marredhenia", por edhe zbulimi i dimorfizmit seksual - dallimet me te hershme te organeve gjenitale sipas gjinive - te gjetura deri tani nga fosilet. Per me teper, shume nga karakteristikat e trupit te njeriut - si nofullat, dhembet, ekzistenca nga dy e gjymtyreve dhe fekondimi i brendshem - i kane fillesat tek peshqit me mburoje.

    Keto zbulime shtojne nje tjeter kapitull te rendesishem ne historine e evolucionit te vertebroreve.

    National Geographic
    http://news.nationalgeographic.com/n...fertilization/
    Nature
    http://www.nature.com/nature/journal...ture13825.html
    edhe shajne pastaj : "o trupeshk" !
    peshku ndoshta nuk di shume gjera,
    por te ligat i dikerka te tera
    Unė jam njeri i thjeshtė.
    Kėnaqem me pak.
    Mė mjafton mė e mira.

  16. #635

    Pėr: Kuriozitete Nga Shkenca Dhe Jeta

    Citim Postuar mė parė nga 2043 Lexo Postimin
    edhe shajne pastaj : "o trupeshk" !
    peshku ndoshta nuk di shume gjera,
    por te ligat i dikerka te tera
    qe ishte i shijshem e dija, por te luante nje rol kaq te rendesishem ne ekzistencen e jetes...ndaj s'eshte aq e lehte puna e peshkatarit lol
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  17. #636

    Pėr: Kuriozitete Nga Shkenca Dhe Jeta

    "Teli" i ADN-se perēon korrent elektrik

    Mundesite e shumta te elektronikes molekulare shume here zene faqet e para te mediave, por zbulimi i fundit i nje grupi shkenctaresh, mendohet si nje nga arritjet me te rendesishme ne kete fushe ne 10 vite e fundit.

    Ne studimin e publikuar ne revisten shkencore Nature Nanoteknologji, shkenctaret kane demonstruar qe korrenti elektrik mund te trasmetohet permes molekulave te gjata te ADN-se. Ky zbulim i shtyn te besojne qe mund te arrihet ne zhvillimin e nje qarku elektronik me baze ADN-je. Demonstrimi i ndriēimit sinjalizues ne bakterie tregon qe ato mund te "komunikojne" me njera tjetren. Shume kerkime jane fokusuar per te krijuar qarqet elektrike me ADN. ADN-ja mendohet si diēka premtuese ne realizimin e qarqeve me baze molekulare, per shkak te aftesive te saj per te vete-krijuar/formuar struktura te ndryshme.

    Por nje pengese e madhe ka qene mundesia per te testuar qendrueshmerine dhe sasine e rrjedhjes se korrentit permes molekules.

    Ndersa grupe te ndryshme shkenctaresh jane munduar te tregojne te dhena per korrentin permes ADN-se, rezultatet kane qene kontradiktore per shkak te ndryshimeve te situatave eksperimentale te paraqitura dhe molekulave te matura. Ndersa ne kete studim, u bene te mundura matje te besueshme dhe riprodhueshmeri korrenti qe varion nga 10 ne me shume se 100 picoampers (pA), ne nje distance nga 10 ne me shume se 100 nanometer.

    Ky studim shtron rrugen per vendosjen ne zbatim te programeve me baze ADN-je per elektroniken molekulare, nje gjenerate e re qarqesh kompjuterike qe mund te jete me e sofistikuar, me mė pak kosto dhe me e thjeshte per t'u realizuar. Pa dyshim qe ky eshte nje hap i madh ne kete fushe dhe duhen diskutuar menyrat se si mund te mbahet qendrueshmeria e molekules nen kushtet e procesoreve te qarqeve te integruara - ne veēanti, prirja e depozitimit te drejtperdrejte te avullit te elektrodave metalike ne molekula qe mund te rezultoje ne qarqe te shkurter.

    Autoret thone se jane te bindur qe ky studim do kete ndikim ne qendrueshmerine e prodhimit dhe problematikave te tjera qe mund te dalin.

    http://news.discovery.com/tech/nanot...ent-141028.htm
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  18. #637

    Pėr: Kuriozitete Nga Shkenca Dhe Jeta

    Grimcat e pluhurit kozmik mund te jene ēelesi i krijimit te sistemit tone diellor

    Shkenctaret mendojne qe kane identifikuar grimca pluhuri kozmike, qe mgjs mund te duken te vogla, mbajne ēelsin e pergjigjes per pyetjet e universit.
    Deklarata per shtyp bere me heret kete vit, identifikon nje histori akoma ne zhvillim, e cila ka fillimin me dergimin anijes kozmike Stardust pa pjesmarrje njerezore. Ne udhetimin e saj nje vjecar, Stardust arriti ne destinacion, pertej orbites se Marsit, ku zgjati krahet e saj dhe grumbulloi pluhurin nderqiellor kozmik. Nuk ishte aq e thjeshte sa duket tani. Se pari sepse keto grimca levizin me shpejtesi shume te medha 12 milje/sek dhe diēka qe leviz kaq shpejt godet diēka tjeter, mund te shperbehej/zhdukej ne kontakt.

    NASA  nderkohe zhvilloi nje substance me teknologji te sofistikuar "aerogel" per te lehtesuar kapjen e tyre, e cila funksionoi ne ngadalsimin e levizjes dhe mbajtjen e ketyre grimcave. 

    Pas kthimit ne Toke, veshtiresia per shkenctaret qendronte ne veēimin e ketyre grimcave nga xheli. Problemi u trajtua nga kendveshtrime te ndryshme. Shkenctaret vendosen te perdornin nje mikroskop per t'u fokusuar dhe fotografuar xhelin nga te gjitha kendet. Nje grup, i quajtur "Dusters", skenoi me vemendje e durim per ore te tera, te gjitha fotot e bera dhe pati rezultate. Ata zbuluan pluhur kozmik te vertete ne xhel. Ai permban mineralin olivine (ose ndryshe njohur si guri i cmuar peridot) si edhe me perberje squfuri.

    Mund te duhet disa kohe per te konfirmuar origjinen e tyre, por nese provohet,  perdorimi i ketyre kampioneve mund te jete nje zhvillim i jashtezakonshem per astronomet te interesuar ne hapesiren nderqiellore.
    "Synimi yne eshte qe nepermjet studimit mund te kuptojme plotesisht ate ēfare ato jane - thote Bruce Draine, nje nga astrofizikantet e studimit - sepse ky pluhur kozmik eshte pjese kyēe ne funksionimin e nje galaksie"
    Nese shkenctaret arrijne te zbulojne kete, ata do bejne nje hap para ne gjetjen e pergjigjeve te pyetjeve me te veshtira, te tipit si u formua sistemi yne diellor.

    http://www.newsworks.org/index.php/t...r-solar-system
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  19. #638

    Pėr: Kuriozitete Nga Shkenca Dhe Jeta

    Shkenctaret rikrijojne shperthimet kozmike dhe mbulesat planetare me ane te lazerit, ne Toke

    Shkenctaret po mesojne cdo dite e me shume per misteret e hapsires, nepermjet rikjrijimit te ketyre nderthurrjeve interesante ne laborator.

    Duke perdorur lazer me intensitet te larte, shkenctaret i jane perafruar shperthimeve kozmike qe ndodhin ne thellesi te hapesires. Perdorimi i lazerit te fuqishem krijon fillesat e zjarrit diellor dhe shperthimeve yjore, duke krijuar keshtu dicka si nje cunami gjigand plazme. Shume cfare ndodh ne keto momente ka te beje me terheqjet e ndersjellta magnetike, qe i shtyjne copezat ne me shume energji dhe eshte forca e cila udheheq flaket diellore drejt tokes.

    Keto cuname, te quajtura gjithashtu vale shokuse, jane zona te holla qe gjenden ne kufirin midis nje Supernove dhe dhe nje materiali me te ftohte perreth saj. Tek ky kufi eshte nje mur plazme me nje fushe magnetike turbulente, qe perfshin plazmen per te krijuar cunamin.
    Ne nje nga ekpserimentet, shkenctaret fokusuan lazerin ne nje sfere te vogel, per te krijuar vale tronditese me intensitet te larte, duke krijuar keshtu disa nga presionet me te larta te matura ndonjehere, matur ne 1 miliard atmosfere. Kjo tregoi se si sillet lenda nen densitet te larte.
    Ne eksperimente te tjera, shkenctaret perdoren disa shtresa per te krijuar versione te ndryshme te "cunameve" me te vegjel.
    Gjetjet e reja hedhin drite pak me shume per proceset qe ndodhin ne hapesire dhe kjo per me teper behet baze per studime ne te ardhmen.

    http://www.scienceworldreport.com/ar...sers-earth.htm
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  20. #639
    Updating.... Maska e Wordless
    Anėtarėsuar
    19-06-2002
    Vendndodhja
    Undercover
    Postime
    3,154

    Pėr: Kuriozitete Nga Shkenca Dhe Jeta

    Ky shtet ėshtė ky qė ėshtė sepse qytetarėt tanė janė kėta qė janė !

  21. #640
    Moderator Maska e benseven11
    Anėtarėsuar
    10-09-2002
    Vendndodhja
    new jersey-usa
    Postime
    13,748

    Kuriozitete nga fusha e Shkences dhe Teknologjise.

    Mjete transporti gjigande
    Antonov an-225,avion rus ndertuar ne vitet 80'
    Ka 32 rrota dhe gjeresia e kraheve,nga cepi i krahut majtas te cepi i krahut djathtas(wingspan) eshte 292 feet(73 metra)

    ≈♥♠♣♦≈ovguide.com/movies

Fjalėt Kyēe pėr Temėn

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •