Close
Faqja 0 prej 2 FillimFillim 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 23
  1. #1
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,774

    ZEKATI - pastrimi i njeriut

    Kapitulli I:

    Hyrje nė temat e Zekatit

    Definicioni i Zekatit

    Fjala “zekat”, nė Gjuhėn Arabe, dmth: shtim dhe rritje.
    Nė terminologjinė e Sheriatit, zekati ėshtė: E drejtė obliguese nė pasuri e cila ka arritur njė kufi tė caktuar, me kushte tė caktuara, qė i takon grupit tė caktuar tė njerėzve. Zekati ėshtė pastrim dhe dėlirje pėr shpirtin e njeriut. All-llahu thotė:

    “Merr nga pasuria e tyre lėmoshė me tė cilėn do t’i pastrosh ata dhe do t’ua rrisėsh veprat e mira!” (et-Teube: 103)

    Zekati ėshtė njė ndėr shkaqet e pėrhapjes sė afrimit, dashurisė dhe solidaritetit mes individėve tė shoqėrisė muslimane.

    Dispozita e zekatit dhe argumenti pėr tė Zekati ėshtė njėri ndėr obligimet e Islamit dhe njėra prej pesė shtyllave tė tij. Zekati ėshtė shtylla mė e rėndėsishme pas namazit. All-llahu thotė:

    “Faleni namazin, jepeni zekatin ...” (el-Bekare: 43);

    “Merr nga pasuria e tyre lėmoshė me tė cilėn do t’i pastrosh ata dhe do t’ua rrisėsh veprat e mira!” (etTeube: 103)

    Pejgamberi sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem ka thėnė:

    “Islami ndėrtohet mbi pesė shtylla: dėshmia se nuk ka tė adhuruar tė drejtė pos All-llahut dhe se Muhamedi ėshtė i Dėrguari i All-llahut, falja e namazit, dhėnia e zekatit, vizita e Qabesė – haxhxhi, dhe agjėrimi i Ramazanit.”1

    Kur Pejgamberi sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem, e dėrgoi Muadh ibėn Xhebelin radijAll-llahu anhu nė Jemen, e porositi:

    “Ftoi qė tė dėshmojnė se nuk ka tė adhuruar tė drejtė pėrveē All-llahut dhe se unė jam i Dėrguar i All-llahut! Nėse ata tė binden nė kėtė, atėherė lajmėroi se All-llahu ua ka bėrė obligim pesė namaze gjatė secilės ditė dhe natė! Nėse ata tė binden pėr kėtė, atėherė mėsoi se All-llahu ua ka bėrė obligim njė lėmoshė nga pasuria e tyre, e cila u merret tė pasurve dhe u jepet tė varfėrve nė mesin e tyre.”2

    Tė gjithė muslimanėt, nė secilin kėnd tė botės janė tė njėzėshėm se zekati ėshtė obligim dhe sahabet kanė qenė tė njėzėshėm pėr luftimin e atyre qė nuk e japin zekatin.

    __________________________________________________ _____________________
    1 Buhariu nr. 8 dhe Muslimi nr. 16 i transmetuar nga Ibėn Omeri radijAll-llahu anhuma.
    2 Buhariu nr. 1359 dhe Muslimi nr. 19 i transmetuar nga Ibėn Abbasi radijAll-llahu anhuma.Sipas kėsaj, fakti se zekati ėshtė obligim, vėrtetohet me Kur'an, Sunnet dhe Ixhma – konsensus.
    __________________________________________________ _____________________


    Gjykimi pėr atė qė e mohon zekatin

    Kush e mohon obligueshmėrinė e zekatit, pėr shkak tė padijes sė tij dhe ėshtė njeri qė ka mundėsi tė mos e dijė kėtė gjė, si p.sh. ėshtė njeri i sapo konvertuar nė Islam, ose ėshtė rritur nė shkretėtirė larg vendbanimeve ku dihet pėr obligueshmėrinė e zekatit, i tilli mėsohet se zekati ėshtė obligim dhe nuk gjykohet se ėshtė kafir, sepse ai ėshtė i arsyetuar.

    Nėse mohuesi ėshtė musliman i rritur nė vend islam, mes dijetarėve, i tilli ėshtė renegat (murted) i dalė prej Islamit dhe pėr tė vlejnė normat e riddes3: tri herė i kėrkohet tė pendohet dhe nėse pendohet lihet, nėse jo vritet. Kjo sepse argumentet qė vėrtetojnė obligueshmėrinė e zekatit janė tė qarta nė Kur'an, Sunnet dhe nė Ixhmain e tėrė Ummetit.

    Prandaj, ai qė e ka kėtė gjendje, nuk ka mundėsi tė mos e dijė kėtė dhe nėse e mohon ai e pėrgėnjeshtron Kur'anin dhe Sunnetin dhe nuk u beson atyre.

    Gjykimi pėr atė qė nuk e jep zekatin pėr shkak tė koprracisė

    Kush nuk e jep zekatin pėr shkak tė koprracisė, duke qenė i bindur se ai ėshtė obligim, i tilli ėshtė mėkatar, por kjo nuk e nxjerr prej Islamit, ngase zekati ėshtė njė prej degėve tė Fesė dhe lėnėsi i saj nuk del prej Islamit vetėm pėr shkak tė lėnies. Pejgamberi sal-lAllllahu alejhi ue sel-lem, pėr lėnėsit e dhėnies sė zekatit ka thėnė: “... Pastaj ai e sheh rrugėn e tij, ose pėr nė Xhenet ose pėr nė Zjarr.”4

    Nėse ky ishte kafir, atėherė nuk do tė kishte pėr tė rrugė pėr nė Xhenet. Njeriut tė kėtillė pushteti duhet t’ia marrė zekatin me detyrim dhe duhet ta disiplinojė duke e ndėshkuar. Nėse lufton pėr ta mbrojtur atė pjesė tė pasurisė, atėherė duhet tė luftohet deri sa t’i nėnshtrohet urdhrit tė All-llahut dhe ta japė zekatin.

    All-llahu thotė:

    “Por, nėse pendohen, falin namazin dhe japin zekatin, atėherė i lini tė qetė!” (et-Teube: 5)

    Pejgamberi sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem ka thėnė: “Jam urdhėruar t’i luftoj njerėzit, derisa tė dėshmojnė se nuk ka tė adhuruar tė drejtė pėrveē All-llahut dhe se Muhamedi ėshtė i Dėrguar i All-llahut, ta falin namazin dhe ta japin zekatin. Nėse ata e bėjnė kėtė, atėherė prej meje e kanė tė siguruar gjakun dhe pasurinė e vet, pėrveē me hak tė Islamit, kurse llogaritja e tyre ėshtė tek All-llahu.”5

    __________________________________________________ ______________
    3 Ridde ėshtė heqje dorė nga Islami. Murtedd – njė musliman qė ka hequr dorė nga Islami – renegat. (sh.p.)
    4 Muslimi nr. 987. Kjo ėshtė pjesė e hadithit tė gjatė qė flet pėr mėkatin e mos-dhėnėsit tė zekatit, nė tė cilin mes tjerash thuhet se: ai qė nuk e jep zekatin e arit dhe tė argjendit, me to do tė dėnohet nė zjarrin e Xhehenemit, pastaj do ta shohė rrugėn e tij, pėr nė Xhenet ose pėr nė Xhehenem. 5 Buhariu nr. 2946 dhe Muslimi nr. 21.
    __________________________________________________ ______________

    Ebu Bekr esSiddiku radijAll-llahu anhu ka thėnė:

    “Nėse nuk ma japin edhe njė kece tė cilėn ia jepnin tė Dėrguarit tė All-llahut, unė do t’i luftoj.”6 Kece ėshtė e vogla femėr e dhisė, deri sa tė mbushė njė vjet.

    Kėtė mendim e kanė ndarė edhe tre halifėt e tjerė, si dhe tė gjithė sahabet. Kjo ishte konsensus pėr luftimin kundėr atyre qė e patėn ndalė zekatin. Edhe ai qė nuk e jep zekatin pėr shkak tė koprracisė, gjithashtu bėn pjesė nė kėto tekste.

    Pasuritė pėr tė cilat obligohet dhėnia e zekatit

    Zekati ėshtė obligim tė jepet prej pesė llojeve tė pasurive:

    1) Bagėtitė: devetė, lopėt dhe dhentė e dhitė. Pejgamberi sal-lAll-llahu alejhi ue sellem thotė:

    “Secili pronar i deveve, lopėve dhe dhenve qė nuk e ka dhėnė zekatin e tyre, do
    tė dalė Ditėn e Gjykimit dhe do t’i vinė ato mė tė mėdha e mė tė majme sesa kanė qenė dhe do ta godasin me brinjėt e do ta shkelin me kėmbėt e tyre. Sa herė qė kalon e fundit, kthehet e para dhe kėshtu vazhdon deri sa tė mbarojė gjykimi mes njerėzve.”7

    2) Ari dhe argjendi, si dhe ēdo gjė qė e zė vendin e tyre, siē janė valutat nė letėr qė pėrdoren nė kohėn e sodit.

    All-llahu thotė:

    “Ata qė grumbullojnė ar dhe argjend dhe nuk e shpenzojnė pėr hir tė Allahut, paralajmėroji me dėnim tė dhembshėm.” (et-Teube: 34)

    Pejgamberi sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem ka thėnė: “Secili pronar i arit dhe argjendit qė nuk e jep hakun e tyre, kur tė vijė nė Ditėn e Gjykimit atij do t’i bėhen pllaka prej zjarri tė cilat do tė nxehen nė zjarrin e Xhehenemit dhe me to do t’i fėrgohen balli, shpina dhe krahėt. Sa herė qė ftohen nxehen pėrsėri. Kjo i
    ndodh nė njė ditė qė ėshtė sa pesėdhjetėmijė vite.”8

    3) Malli i tregtisė: ai ėshtė secili send qė ėshtė bėrė gati pėr shitblerje me qėllim
    pėrfitimi.

    All-llahu thotė:

    “O besimtarė! Jepni pa u kursyer nga tė mirat qė keni fituar ...” (el-Bekare: 267)

    Shumica e dijetarėve thonė se qėllimi ėshtė pėr zekatin e mallit tė tregtisė.

    4) Drithėrat dhe frutat. Drithėrat janė tė gjitha farat qė hahen dhe deponohen, si gruri, elbi etj. Me fruta ėshtė qėllimi pėr hurmat dhe stafidhet.

    All-llahu thotė:

    “...dhe nga ato qė jua kemi nxjerrė Ne nga toka!” (el-Bekare: 267);

    “Jepni atė qė ėshtė detyrė (zekatin) nė ditėn e vjeljes sė tyre!” (el-En’am: 141)

    Pejgamberi sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem thotė:

    “Pėr prodhimet qė ujiten nga shiu, lumenjtė ose nga vetvetiu9 jepet njė e dhjeta, kurse nėse uji pėr ujitje bartet, atėherė jepet gjysma e njė tė dhjetės.”10

    __________________________________________________ ____________________________
    6 Buhariu nr. 1400 dhe Muslimi nr. 20.
    7 Muslimi nr. 987 nga Ebu Hurejra radijAll-llahu anhu.
    8 Muslimi nr. 987 nga Ebu Hurejra radijAll-llahu anhu.
    9 Nėse aty mblidhet uji i shiut, ose pi prej damarėve tė ujit, si p.sh. nėse ėshtė afėr ndonjė lumi etj.
    10 Buhariu nr. 1483 nga Ibėn Omeri radijAll-llahu anhuma.
    __________________________________________________ ____________________________

    5) Mineralet xeherore dhe thesaret e fshehura. Minerale xeherore janė ēdo gjė qė del prej toke, qė ėshtė e krijuar nė tė, pa e vėnė aty dikush, e qė ka vlerė, si: ari, argjendi, bakri etj.

    Thesare janė pasuritė qė gjenden nė tokė, tė cilat i ka fshehur aty dikush mė parė.
    Argument pėr dhėnien e zekatit prej xeheve dhe thesareve ėshtė kuptimi i pėrgjithshėm i ajetit:

    “Jepni pa u kursyer nga tė mirat qė keni fituar dhe nga ato qė jua kemi nxjerrė Ne nga toka!” (el-Bekare: 267)

    Kurtubiu nė tefsirin e tij ka thėnė: “Dmth: bimėt, xehet dhe thesaret.” Pejgamberi sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem ka thėnė: “Pėr thesaret jepet njė e pesta.”11

    Pėr obligueshmėrinė e zekatit prej xeheve, ka konsensus nė Ummet.

    Urtėsia e obligimit tė zekatit dhe kush e ka obligim (kushtet pėr tė qenė zekati obligim)

    a) Urtėsia e obligimit tė zekatit:

    Zekati ėshtė bėrė i ligjshėm pėr urtėsi tė larta dhe ideale fisnike tė cilat nuk mund tė numėrohen. Ja disa prej tyre:

    1) Pastrimi dhe shtimi i pasurisė, zbritja e bekimit nė tė, largimi i dėmit dhe mynxyrave tė saja, si dhe mbrojtja e saj prej dėmtimeve dhe shkatėrrimit.

    2) Pastrimi i dhėnėsit tė zekatit prej koprracisė, fėlliqėsive tė mėkateve dhe gabimeve, si dhe stėrvitja e tij pėr tė shpenzuar nė rrugėn e All-llahut.

    3) Solidarizimi me tė varfrin dhe plotėsimi i nevojave tė tė mjerėve, tė vobektėve dhe tė skamėsve.

    4) Pėrforcimi i solidaritetit, bashkėpunimit dhe dashurisė mes individėve tė shoqėrisė.

    Kur i pasuri t’ia japė vėllait tė vet tė varfėr zekatin e pasurisė, ndoshta ajo bėhet shkak qė tė fshihet prej zemrės sė tij urrejtja qė e ka pasur pėr tė pasurin dhe dėshira qė t’i humbė ajo e mirė qė e ka i pasuri. Me kėtė largohen mėritė dhe kaplon siguria.

    5) Dhėnia e zekatit pėrmban falėnderim ndaj All-llahut pėr dhuntinė e pasurisė qė ia ka dhuruar muslimanit dhe pėrmban bindje ndaj urdhrave All-llahut.

    6) Dhėnia e zekatit ėshtė argument pėr sinqeritetin e besimit tė atij qė e jep zekatin, sepse pasuria ėshtė e dashur, kurse njeriu nuk e jep gjėnė e dashur, pėrveē nėse atė e jep pėr njė mė tė dashur.


    __________________________________________________ ___________
    11 Buhariu nr. 1499 dhe Muslimi nr. 1710 nga Ebu Hurejra radijAll-llahu anhu.
    __________________________________________________ ___________


    7) Zekati ėshtė shkak pėr kėnaqėsinė e All-llahut, zbritjen e mirėsive, faljen e
    mėkateve dhe shumė tė mira tė tjera.

    b) Kush e ka obligim dhėnien e zekatit (kushtet qė zekati tė jetė obligim): Zekati ėshtė obligim pėr atė qė i plotėson kėto kushte:

    1) Islami. Zekati nuk ėshtė obligim pėr mosbesimtarėt, sepse ėshtė ibadet me pasuri, me tė cilin muslimani i afrohet All-llahut. Kafirit nuk i pranohen ibadetet, pėr sa kohė ai nuk hy nė Islam.

    All-llahu thotė:

    “Ndihmesat e tyre nuk do tė pranohen, ngase ata janė njerėz qė nuk besojnė nė Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij” (etT-eube: 54)

    Pasi qė nuk u pranohen, atėherė nuk ka pse tė detyrohen ta japin. Tė njėjtėn e vėrteton kuptimi i fjalėve tė Ebu Bekrit radijAll-llahu anhu:

    “Kjo ėshtė lėmosha e detyrueshme tė cilėn i Dėrguari i All-llahut ua ka bėrė obligim muslimanėve.”12 Megjithėkėtė, kafiri do tė llogaritet nė Ditėn e Gjykimit pėr mosdhėnien e zekatit, sepse, sipas mendimit tė vėrtetė, ata janė tė obliguar edhe me degėt e Fesė.

    2) Liria. Zekati nuk ėshtė obligim pėr skllavin dhe pėr mukatebin13, sepse skllavi nuk posedon pasuri, kurse posedimi i mukatebit ėshtė i dobėt. Ēdo pasuri e skllavit i pėrket pronarit tė tij, prandaj pronari e ka obligim ta japė zekatin.

    3) Posedimi i plotė dhe i qėndrueshėm14 i nisabit15, i cili ėshtė jashtė nevojave tė patjetėrsueshme tė njeriut, tė cilat nuk mundet t’i lėrė anash, siē janė: ushqimi, veshmbathja dhe banimi. Zekati ėshtė solidarizim me tė varfrit, prandaj duhet tė kihet parasysh, nė posedimin e nisabit, pavarėsia e njeriut prej tij. Pejgamberi sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem thotė:

    “Nėn pesė barrė16 nuk ka zekat, nėn pesė deve nuk ka zekat dhe nėn pesė okė17 nuk ka zekat.”18

    4) Tė kalojė njė vit. Kjo dmth qė duhet nisabit t’i kalojnė dymbėdhjetė muaj hėnor nė pronėsinė e pronarit. Pejgamberi sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem ka thėnė: “Nuk jepet zekat pėr pasuri, deri sa t’i kalojė asaj njė vit.”19 Ky kusht vlen pėr bagėtitė, arin e argjendin dhe mallin e tregtisė, kurse pėr tė vjelat e frutat dhe xehet e thesaret, ky kusht nuk vlen.

    All-llahu thotė:

    “Jepni atė qė ėshtė detyrė (zekatin) nė ditėn e vjeljes sė tyre!” (el-En’am: 141)

    Xehet dhe thesaret janė pasuri e cila fitohet prej tokės dhe pėr shkak tė kėsaj nuk duhet konsideruar kalimin e njė viti pėr t’u bėrė obligim zekati, por zekati i tyre jepet nė ditėn e posedimit, sikur pėr tė korrurat dhe tė vjelat.

    __________________________________________________ ____________
    12 Buhariu nr. 1454. Kėtė e ka thėnė Ebu Bekri radijAll-llahu anhu nė letrėn tė cilėn ia ka shkruar Enes ibėn Malikut radijAll-llahu anhu kur e ka dėrguar nė Bahrejn.
    13 Ai qė ka marrėveshje me zotėrinė e vet pėr ta liruar veten, qė ka aktlirim. Pėr mė tepėr shih temat nė Librin mbi Trashėgiminė, Testamentet dhe Lirimin e skllevėrve! (sh.p.)
    14 I qėndrueshėm dmth: qė nuk ėshtė i kanosur me shkatėrrim. Nėse pasuria ėshtė e nėnshtruar ose e ekspozuar pėr shkatėrrim, atėherė nuk jepet zekati.
    15 Nisab = sasi e caktuar, prej sė cilės fillon dhėnia e zekatit.
    16 Njėsi matėse arabe pėr sasi, qė me peshė mund tė krahasohet me rreth njėqind e pesėdhjetė kilogramė. Kėtu bėhet fjalė pėr nisabin frutave tė tokės. (sh.p.)
    17 Njėsi e vjetėr peshe rreth njė kilogram e njė ēerek deri njė kilogram e gjysmė (sipas krahinave tė ndryshme), kurse nė Gadishullin Arabik ka qenė e barabartė me 118,824 gramė. Kėtu bėhet fjalė pėr ar dhe argjend. (sh.p.)
    18 Buhariu nr. 1447 dhe Muslimi nr. 979 nga Ebu Seid elHudriu radijAll-llahu anhu.
    19 Transmeton Ibėn Maxhe dhe tė tjerė. Albani e bėn sahih nė Irvaul Galil 3\254 nėn numrin 787.
    __________________________________________________ _____________________________


    Llojet e zekatit

    Zekati ėshtė dy lloje:

    1) Zekati i pasurisė: ai ėshtė zekati qė ka tė bėjė me pasuritė e ndryshme;
    2) Zekati i trupit: ai ėshtė zekat qė ka tė bėjė me njerėzit. Ky ėshtė zekatul fitr (qė te ne njihet si: sadakatul fitr ose vitra – sh.p.).


    Zekati i borxhit

    Nėse njeriut i ka borxh dikush qė nuk mund t’ia kthejė, atėherė pronari duhet ta japė zekatin e tij pėr njė vit, pasi qė ta marrė atė borxh. Kurse, nėse njeriu ka borxh te dikush qė ka dhe mund ta kthejė borxhin, atėherė ai jep zekat pėr tė secilin vit, ngase kjo pasuri ėshtė njėsoj sikur tė ishte e pranishme nė posedimin e tij.

    Esselamun alejkum
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ramazan_it : 29-12-2011 mė 16:43
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  2. #2
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,774

    Kapitulli II

    Kapitulli II


    Zekati i arit dhe argjendit


    Dispozita e zekatit tė arit dhe argjendit

    Dhėnia e zekatit pėr ar dhe argjend ėshtė obligim.

    All-llahu thotė:

    “Ata qė grumbullojnė ar dhe argjend dhe nuk e shpenzojnė pėr hir tė Allahut, paralajmėroji me dėnim tė dhembshėm.” (et-Teube: 34)

    Ky kėrcėnim, pėr dėnim tė tillė, bėhet vetėm pėr lėnien e obligimit. Pejgamberi sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem ka thėnė:

    “Secili pronar i arit dhe argjendit qė nuk e jep hakun e tyre, kur tė vijė nė Ditėn e Gjykimit atij do t’i bėhen pllaka prej zjarri tė cilat do tė nxehen nė zjarrin e Xhehenemit dhe me to do t’i fėrgohen balli, shpina dhe krahėt. Sa herė qė ftohen, nxehen pėrsėri. Kjo i ndodh nė njė ditė qė ėshtė sa pesėdhjetėmijė vite, deri sa All-llahu tė gjykojė mes robėrve.”
    20

    Tė gjithė dijetarėt janė tė njė mendimi se pėr dyqind dėrhemė21 jepen zekat prej pesė dėrhemė, kurse ari, nėse ėshtė njėzet mithkalė22, ose nėse e ka vlerėn dyqind dėrhemė atėherė obligohet zekati.

    Sasia

    Sasia e obliguar e zekatit tė arit dhe tė argjendit ėshtė njė e katėrta e njė tė dhjetės qė dmth nė njėzet dinarė tė arta jepet gjysmė dinar23. Pėrmbi njėzet dinarė, pa marrė parasysh a ėshtė shumė a pak mė tepėr, llogaritet me kėtė pėrqindje. Nė dyqind dėrhemė jepen pesė dėrhemė dhe ē’ka mė tepėr llogaritet me kėtė pėrqindje. Pejgamberi sal-lAllllahu alejhi ue sel-lem ka thėnė:

    “Pėr argjend, nė ēdo dyqind dėrhemė jepet njė e katėrta e njė tė dhjetės.”24, kurse nė hadithin tjetėr qėndron: “... Nuk ke obligim gjė deri kur tė bėhen njėzet dinarė. Kur tė jenė njėzet dinarė dhe t’u kalojė njė vit, atėherė jepet gjysmė mithkal.”25
    __________________________________________________ ____
    20 Muslimi nr. 987 nga Ebu Hurejra radijAll-llahu anhu. U pėrmend edhe mė herėt.
    21 Monedhė e vjetėr Bizantine, qė mė vonė ėshtė pėrvetėsuar nga shoqėria muslimane. Njėsi e vjetėrpeshe, e barabartė me njė tė dyzetėn e okės ose 2,97 gramė. (sh.p.)
    22 Njėsi peshe qė ėshtė e barabartė me 4,243 gramė. (sh.p.)
    23 Monedhė e vjetėr romake, pesha e tė cilės ka ndryshuar nėpėr kohė, prej 3 deri nė 4,5 gramė. Dinari Islam ėshtė farkėtuar prej ari nė fillimin e halifatit tė Aliut radijAll-llahu anhu dhe ka vazhduar deri nė fund tė shtetit Osman. Ai peshon rreth 4,25 gramė. (sh.p.)
    24 Buhariu nr. 1454 nga Enes ibėn Maliku radijAll-llahu anhu.
    25 Ebu Davudi nr. 1573 dhe tė tjerė nga Aliu radijAll-llahu anhu me sened hasen ose sahih, siē pohon imam Neveviu.
    __________________________________________________ ______



    Gjithashtu, transmetohet se Pejgamberi sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem “Nė ēdo njėzet mithkalė merrte njė mithkal.”26

    Kushtet

    Qė zekati nė ar dhe argjend tė bėhet obligim, duhet plotėsuar kėto kushte:

    1) Arritja e nisabit, i cili pėr ar ėshtė njėzet mithkalė, nė bazė tė hadithi tė Aliut
    radijAll-llahu anhu: “... Nuk ke obligim gjė deri kur tė bėhen njėzet dinarė. Kur tė jenė njėzet dinarė dhe t’u kalojė njė vit, atėherė jepet gjysmė mithkal.” Kjo ėshtė e barabartė me 85 gramė.

    Nisabi i argjendit ėshtė dyqind dėrhemė tė argjendtė, nė bazė tė hadithit: “Nėn pesė okė nuk ka zekat.” Oka ėshtė e barabartė me dyzet dėrhemė, pra pesė okė bėjnė dyqind dėrhemė. Pejgamberi sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem thotė: “Nė argjend jepet njė e katėrta e njė tė dhjetės. Nėse janė njėqind e nėntėdhjetė dėrhemė, atėherė nuk duhet tė jepet zekat, pėrveē nėse do vetė i zoti qė tė japė.”27

    Dijetarėt kanė ixhma pėr atė se nisabi i argjendit ėshtė pesė okė, ndėrsa nisabi i arit ėshtė njėzet mithkalė.

    2) Kushtet e tjera janė ato tė pėrgjithshmet tė cilat u pėrmendėn mė lart: Islami, liria, posedimi i plotė dhe kalimi i njė viti, kushte pėr tė cilat u bė fjalė mė herėt.

    Bashkimi i njėrit – arit ose argjendit – me tjetrin

    Sipas mendimit mė tė vėrtetė tė dijetarėve, ari dhe argjendi nuk e plotėsojnė njėri-tjetrin qė tė arrihet nisabi, sepse ato janė lloje tė ndryshme dhe nuk mund tė bėhen njė, siē nuk mund tė bashkohen devetė me lopėt, ose gruri me elbin, edhe pse qėllimi pėr ligjshmėrinė e dhėnies sė zekatit nė to ėshtė njė, e ajo ėshtė: pėr devetė dhe lopėt ėshtė fakti se ato shtohen, kurse te gruri dhe elbi se tė dyja janė ushqim. Pejgamberi sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem thotė: “Nėn pesė okė nuk ka zekat.”, kurse sipas mendimit qė thotė se ari dhe argjendi e plotėsojnė njėri-tjetrin pėr arritjen e nisabit, edhe njeriu qė ka nėn pesė okė argjend obligohet tė japė zekat, nė rast se ka pak ar qė mund ta plotėsojė argjendin. Kurse, hadithi i lartpėrmendur e mohon kėtė dhe kuptimi i tij e pėrfshin edhe njeriun qė ka ar i cili do tė kish plotėsuar pesė okė. Dmth: nėse njė njeri ka dhjetė dinarė dhe njėqind e nėntėdhjetė dėrhemė, ai nuk ka obligim tė japė zekat, sepse zekati i arit llogaritet veē dhe ai i argjendit veē.
    __________________________________________________ _
    26 Ibėn Maxhe nr. 1791; Darektuniu nr. 199. Hadithi ėshtė sahih. Shih Irvaul Galil 3\289.
    27 Buhariu nr. 1454 nga Enesi i cili transmeton nga Ebu Bekri radijAll-llahu anhuma.
    __________________________________________________ __




    Zekati i stolive


    Nuk ka kundėrshtime mes dijetarėve se ėshtė obligim tė jepet zekat pėr stolitė tė cilat janė pėrgatitur pėr t’u deponuar ose pėr t’u dhėnė me rentė dhe pėr stolitė e ndaluara, si p.sh: nėse njė burrė mban unazė tė artė, gruaja nėse mban stoli nė formė tė ndonjė kafshe, apo qė ka gravura nė formė tė kafshėve etj. Kurse, sa u pėrket stolive qė janė pėr shfrytėzim, ose tė marra me qira, ka dy mendime, por mendimi mė i vėrtetė ėshtė se edhe pėr to obligohet dhėnia e zekatit. Kjo rrjedh nė bazė tė kėtyre argumenteve:

    1) Pėrgjithėsimi i teksteve qė tregojnė obligueshmėrinė e zekatit pėr ar dhe argjend. Nė kėtė pėrgjithėsim hyjnė edhe stolitė si edhe gjėrat e tjera.

    2) Hadithi tė cilin e transmetojnė Sunenet, nga Amr ibėn Shuajb, i cili transmeton nga i ati, e ky nga gjyshi: “Njė grua erdhi te Pejgamberi sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem me njė vajzė tė vogėl. Vajza e saj nė dorė kishte dy byzylykė tė trashė prej ari. Pejgamberi sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem i tha: “A e jep zekatin pėr kėto?” Ajo tha: “Jo.” Ai tha: “A dėshiron qė All-llahu tė tė vėrė dy byzylykė tė zjarrtė?!” Atėherė ajo i hoqi dhe ia hodhi Pejgamberit sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem.”28
    Ky hadith shprehimisht e shtjellon kėtė temė, kurse kuptimin e tij e pėrmbajnė edhe hadithe tjera qė transmetohen nė Sahiha dhe nė libra tjerė.

    3) Ky mendim ėshtė mė i sigurt dhe ėshtė qė mė mirė e pastron ndėrgjegjen.
    Pejgamberi sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem thotė: “Lėre atė pėr tė cilėn ke dyshim dhe bėje atė nė tė cilėn nuk ke dyshim!”


    Zekati i mallit tė tregtisė


    Malli i tregtisė ėshtė secila gjė tė cilėn njeriu e bėn gati pėr shitblerje, pa marrė
    parasysh se ēfarė lloji ėshtė. Malli i tregtisė ėshtė pasuria mė e gjerė prej tė cilės jepet zekati. Quhet kėshtu, sepse nuk ėshtė pasuri e pėrhershme, por ndryshon dhe largohet, pasi qė tregtari nuk e ka qėllim atė mall, por e ka qėllim pėrfitimin prej tij, qė ėshtė ar dhe argjend.

    Zekati i mallit tė tregtisė ėshtė obligim, nė bazė tė kuptimit tė pėrgjithshėm tė ajetit:

    “Nė pasuritė e tyre ka pasur pjesė pėr lypėsit dhe nevojtarėt.” (edh-Dharijat: 19)

    dhe ajetit:

    “O besimtarė! Jepni pa u kursyer nga tė mirat qė keni fituar ...” (el-Bekare:
    267), si dhe nė bazė tė hadithit, ku Pejgamberi sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem i thotė Muadh ibėn Xhebelit radijAll-llahu anhu:

    “Mėsoi se All-llahu ua ka bėrė obligim njė lėmoshė nga pasuria e tyre, e cila u merret tė pasurve dhe u jepet tė varfėrve nė mesin e tyre.”

    Nuk ka dyshim se malli i tregtisė ėshtė pasuri.

    Kushtet pėr tė qenė ky zekat obligim

    1) Ta posedojė atė mall pėrmes veprės sė tij vetė, si: me blerje, pranim tė dhuratės etj.

    Nė kėtė nuk bėn pjesė malli i trashėguar ose diēka qė ėshtė futur me forcė.

    2) Ta posedojė me qėllim tė tregtisė.

    3) Vlera e saj ta arrijė vlerėn e nisabit; duke ia shtuar kėsaj pesė kushtet qė u
    pėrmendėn nė fillim tė temės sė zekatit.

    Kur t’i kalojė kėsaj pasurie njė vit, ajo duhet tė vlerėsohet me vlerėn e arit ose tė
    argjendit dhe nėse nė atė kohė e arrin vlerėn e nisabit, ėshtė obligim tė jepet njė e katėrta e njė tė dhjetės. Gjatė vlerėsimit, nuk merret parasysh ēmimi me tė cilin ai mall ėshtė blerė, sepse ēmimi dallon, por ajo qė merret nė konsideratė ėshtė ēmimi i kohės kur ka kaluar njė vit.

    Esselamun alejkum.
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  3. #3
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,774
    Kapitulli III:



    Zekati i asaj qė del prej toke

    Kur ėshtė obligim tė jepet dhe argumenti pėr kėtė?

    Argument pėr atė se kjo pjesė e zekatit ėshtė obligim, ėshtė ajeti:

    “Jepni pa u kursyer nga tė mirat qė keni fituar dhe nga ato qė jua kemi nxjerrė Ne nga toka!” (el-Bekare: 267)

    Pėr drithėra zekati bėhet obligim kur tė arrihen kokrrat dhe tė bėhen tė forta, kurse te frutat, atėherė kur tė duket se janė bėrė tė mira qė mund tė hahen dhe nuk ėshtė kusht qė tė kalojė njė vit.

    All-llahu thotė: “Jepni atė qė ėshtė detyrė (zekatin) nė ditėn e vjeljes sė tyre!” (el-En’am: 141)

    Zekati ėshtė obligim tė jepet pėr secilin prodhim tė tokės qė mund tė matet me sasi dhe qė mund tė deponohet, qofshin drithėra, qofshin fruta, siē janė: gruri, elbi, misri, orizi, hurmat dhe stafidhet. Zekati nuk jepet pėr pemėt dhe perimet.
    Kushtėzohet qė tė jetė prej llojeve qė mund tė maten me sasi, ngase Pejgamberi sallAll-llahu alejhi ue sel-lem nisabin e tyre e ka llogaritur me barrė, e cila ėshtė njė
    ngarkesė e kafshės. Kurse, mundėsia e deponimit ėshtė kusht, sepse vetėm kėshtu vjen nė shprehje domethėnia e obligueshmėrisė sė zekatit.
    Nė bazė tė kėsaj, pėr ato fara dhe fruta tė cilat nuk maten me sasi ose qė nuk janė pėr deponim, nuk jepet zekat.

    Kushtet

    Pėr tė qenė obligim zekati i drithėrave dhe frutave, kushtėzohen dy kushte:

    1) Ta kenė arritur nisabin, i cili ėshtė pesė barrė, nė bazė tė hadithit: “Nėn pesė barrė nuk ka zekat.”29

    Barrė dmth njė ngarkesė deveje, e cila ėshtė e barabartė me gjashtėdhjetė tasa30.

    Pra, pesė barrė bėjnė treqind tasa, qė dmth se pesha e nisabit, nėse peshohet njė drithė i mirė, ėshtė shtatėqind e njėzet kilogramė, nėse e marrim parasysh se pesha e njė tasi ėshtė 2,4 kg.2) Ky nisab tė jetė nė pronėn e njeriut atėherė kur ėshtė obligim zekati.

    ____________________________________
    29 Buhariu nr. 1484 dhe Muslimi nr. 979.
    30 Arabisht “Saė’ ėshtė njėsi matėse pėr sasi.
    ____________________________________


    Sasia qė duhet dhėnė

    Sasia qė ėshtė obligim tė jepet prej drithėrave dhe frutave ėshtė njė e dhjeta, nėse ato nuk kanė pasur nevojė tė ujiten – janė ujitur vetvetiu, ose janė ujitur prej ujit tė lumenjve dhe burimeve. Kurse, gjysma e njė tė dhjetės, nėse janė ujitur me ujė tė bartur, si p.sh: duke bartur ujė me kova prej pusit, ose duke shpėnė ujė atje me kafshė a me mjet tjetėr.

    Pejgamberi sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem ka thėnė:

    “Prej asaj qė e ujit shiu, lumenjtė dhe burimet, ose qė pi vetė, jepet njė e dhjeta, kurse prej asaj qė ujitet me kova ose me spėrkatje, gjysma e njė tė dhjetės.”31

    Zekati i mjaltit

    Ibėn AbdulBerri thotė se shumica e dijetarėve janė tė mendimit se pėr mjaltė nuk jepet zekat. Ky duhet tė jetė mendimi mė i vėrtetė, ngase nė Kur'an dhe nė Sunnet nuk ka argument tė vėrtetė dhe tė qartė qė obligon dhėnie tė zekatit pėr mjaltė. Nė esencė – sipas rregullave tė Sheriatit – asgjė nuk ėshtė obligim, pėrderisa ndonjė argument nuk bėn njė gjė obligim.

    Imam Shafiu, All-llahu e mėshiroftė, thotė:

    “Hadithi qė thotė se pėr mjaltė jepet njė e dhjeta ėshtė i dobėt. Edhe hadithi qė thotė se prej mjaltit nuk jepet zekat ėshtė i dobėt, por e vėrteta ėshtė se kėtė e ka thėnė Omer ibėn AbdulAzizi. Unė mendoj se prej mjaltit nuk jepet zekat, ngase hadithet dhe etheret qė i tregojnė pasuritė prej tė cilave jepet zekati janė tė vėrtetuara dhe nuk ka gjė tė vėrtetuar pėr mjaltin, qė dmth se All-llahu e ka falur atė.”

    Ibnul Mundhiri thotė:

    “Nuk ka hadith tė vėrtetė qė argumenton obligueshmėrinė e zekatit pėr mjaltė.”


    Thesaret

    Thesar ėshtė secila pasuri qė ėshtė gjetur e qė ka qenė e groposur nė Xhahilijet, qoftė ar, qoftė argjend, apo diēka tjetėr qė ka shenja tė kufrit dhe qė nuk ėshtė kėrkuar duke dhėnė pasuri, ose duke derdhur mund dhe punė tė madhe. Nėse kėrkohet me pasuri ose me mund dhe punim tė madh, atėherė ajo nuk hyn nė kėtė temė.

    __________________________________________________ __________
    31 Buhariu nr. 1483 nga Ibėn Omeri radijAll-llahu anhuma. Transmeton edhe Ebu Davudi nr. 1596 dhe teksti ėshtė prej tij.
    __________________________________________________ __________

    Pėr thesar jepet njė e pesta, qoftė pak qoftė shumė dhe nuk ėshtė kusht qė t’i kalojė njė vit, as qė kushtėzohet tė arrijė nisab, nė bazė tė hadithit: “Pėr thesaret jepet njė e pesta.”32

    Kjo pjesė qė jepet llogaritet sikur trofeu i luftės dhe shpenzohet pėr mirėqenien e pėrgjithshme tė muslimanėve. Nuk ėshtė kusht qė thesari i gjetur tė jetė prej njė lloji tė caktuar tė pasurisė dhe zekati duhet tė jepet pa marrė parasysh a ėshtė ar, argjend apo diē tjetėr.

    Vallė ka qenė e groposur prej njerėzve tė Xhahilijetit, njihet nėse nė tė ka shenja tė kufrit, siē janė: nėse janė emrat e tyre tė shkruara nė tė, nėse ka tė gdhendura piktura tė tyre, si dhe shenja tė tjera.

    Minerale xeherore janė tė gjitha gjėrat qė i formon toka, pėrveē bimėve. Ato mund tė jenė tė lėngshme, siē ėshtė nafta, ose tė ngurta, si: hekuri, bakri, ari, argjendi, zhiva etj.

    Pėr tė gjitha kėto ėshtė obligim zekati edhe atė me ixhma, siē u sqarua mė herėt, sepse argumentet qė flasin pėr obligueshmėrinė e zekatit pėr ato qė dalin nga toka, kanė kuptim gjithėpėrfshirės, siē ėshtė ajeti:

    “Jepni pa u kursyer nga tė mirat qė keni fituar dhe nga ato qė jua kemi nxjerrė Ne nga toka!” (elBekare: 267)

    __________________________________________________ __________
    32 Buhariu nr. 1499 dhe Muslimi nr. 1710 nga Ebu Hurejra radijAll-llahu anhu.

    Esselamun alejkum.
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  4. #4
    Shqiperia eshte Evrope Maska e iliria e para
    Anėtarėsuar
    24-04-2002
    Vendndodhja
    Cunami ne Indonezi zgjati per disa minuta, kurse ne trojet tona 500 vjet.
    Postime
    4,919
    A e kryen ti vet kete "obligim" ?
    Lumi ka ujin e paster ne burim


    Kombi mbi te gjitha

  5. #5
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,774
    Citim Postuar mė parė nga iliria e para Lexo Postimin
    A e kryen ti vet kete "obligim" ?
    Iliria e dyta, a aq shumė tė interesonte ti qė bėre kėtė pyetje?

    A mos valė obligimi i Zekatit m'varet nga nji personi?

    Duhet me e ditė nji gjė, se nė Islam nji person para se tė jep kėshilla tė tjerėve, duhet me i praktikuar vetė. Ne nuk jemi si ju qė i anashkalloni fjalėt e juaja. Pra, shih vehten tėnde dhe leri tė tjerėt, sepse tė garantoj qė nuk ka pėr me tė mjaftuar koha tė miresh vetėm me vehten.

    Nė rastėse ke diēka tė thuash nė lidhje me temėn urdhėro, nė rastėse futesh vetėm pėr tė shitur mend, atėherė e paske gabuar Komunitetin.

    Nuk e dij se si munden mos me ndejt pa thanė diēka, vetėm se ta devijojnė temėn.

    Merre dhe lexoje temėn nė pėrgjithėsi dhe atėherė nuk do tė kesh kohė pėr tė pyetur, por un jam i sigurtė qė ti as sytė nuk ja ke lishuar, por vetėm ajde ti bėj nji pyetje Ramazanit se un e njoh nirė Ramazanin se ai nuk e praktikon kėtė qė ka shkruar, apo?

    Shumė bre e keni qejf me u pėrzitė nė gjėra qė nuk ju pėrkasin.
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  6. #6
    Shqiperia eshte Evrope Maska e iliria e para
    Anėtarėsuar
    24-04-2002
    Vendndodhja
    Cunami ne Indonezi zgjati per disa minuta, kurse ne trojet tona 500 vjet.
    Postime
    4,919
    Pse ky reagim me kete ze?!
    Thjeshte pyeta se kam me dhjetra shoke dhe shoqe muslimane dhe asnje nga keta qe i njoh nuk paguan zeqat.Netevertete nuk njoh asnje njeri qe ben kete pune. Ti qenke nga ata te rrallet.
    Lumi ka ujin e paster ne burim


    Kombi mbi te gjitha

  7. #7
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    01-07-2008
    Postime
    1,323
    Citim Postuar mė parė nga iliria e para Lexo Postimin
    A e kryen ti vet kete "obligim" ?
    Zekatin dhe rregullat e tij i rregullon shteti ( shteti islamik).Pra ai vendos mbi kėto regulla dhe ZBATIMIN E TIJ NĖ PRAKTIK.
    Kurse sot pasi nuk kemi shtet sheriajtik ose ndonji grup ku zbatohet sheriati atėhe ky obligim ėshtė individual pra kjo don tė thotė zbato vetė rregullat e zekatit aq sa ke mundėsi dhe dituri..
    Pėr fat tė keq na sot kemi bashkėsirat (jo) islamike tė cilėt nuk kujdesen pėr implementimin e ligjeve dhe normave fetare (sheriatit) nė mesin e njerėzve.Pėrkundrazi kėto bashkėsiar tė kufrit janė parazitė dhe shaktėrruesit e fesė islame duke trembur njerėzit nga Zoti vetėm pėr interesat e tyre.Ska dyshim se ata janė njerė[zit ma tė kėqinj sot nė rruzulllin tokėsor qė udhėheqin me njerėzit.Kurse profeti jonė i dashur na ka paralajmėruar prej tyre pra prej tyre qėrrojnė nga feja (leximi i jasinave,talkinave,mevlydeve,kelimeve atė e kėtė..)
    Pėr kėtė shkak o njeri mendo mirė se kujt do tja japish zekatin?Bashkėsis sė kufrit qė janė armiqt e kėtij dini dhe armiqt e popullit tė tyre?

  8. #8
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    09-08-2011
    Vendndodhja
    Ne token e Allahut!
    Postime
    1,457
    Citim Postuar mė parė nga iliria e para Lexo Postimin
    Pse ky reagim me kete ze?!
    Thjeshte pyeta se kam me dhjetra shoke dhe shoqe muslimane dhe asnje nga keta qe i njoh nuk paguan zeqat.Netevertete nuk njoh asnje njeri qe ben kete pune. Ti qenke nga ata te rrallet.
    Shume ke deshire mor burr vetem te tallesh dhe te ironizosh cdo teme qe ka te beje me Zotin dhe Islamin!

    C'eshte me ty dhe me ju ateistet ne pergjithesi qe nuk mundeni te rini rehat...

    Nese s'keni dicka per te treguar dhe s'keni asnje vlere apo miresi per te kontribuar, ateher bejini te gjitheve nje ndere dhe mbylleni gojen nje here e pergjithmone, sepse jeni bere si QENT te cilet i lehin secilit udhetare qe kalon pran tyre.

  9. #9
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,774

    Kaoitulli i IV

    Kapitulli IV


    Zekati i bagėtive

    Bagėti janė: devetė, lopėt dhe dhentė. Nėn lopė hyjnė edhe buajt, kurse nėn dhen hyjnė edhe delet edhe dhitė.

    Kushtet qė tė jetė obligim dhėnia e zekatit pėr to

    Qė tė jetė obligim dhėnia e zekatit pėr bagėti, kushtėzohen kėto kushte:

    1) Kafshėt ta arrijnė numrin e caktuar sipas nisabit tė ligjshėm, i cili: pėr deve ėshtė pesė, pėr lopė – tridhjetė dhe pėr dhen – dyzet. Pejgamberi sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem ka thėnė:

    “Nėn pesė deve nuk ka zekat.”33 Muadhi radijAll-llahu anhu tregon: “I Dėrguari i All-llahut mė dėrgoi qė ta mbledh zekatin nė Jemen dhe mė urdhėroi qė nė ēdo tridhjetė lopė tė marr njė viē tė moshės njėvjeēare, kurse nė ēdo dyzet njė viē dyvjeēar.”34 Argument pėr nisabin e dhenve ėshtė hadithi: “Nėse kopeja e dikujt ka nėn dyzet dele, atėherė ai nuk e ka obligim tė japė zekat ...”35

    2) Kėtij numri tė kafshėve t’i kalojė njė vjet nėn pronėn e pronarit, sepse Pejgamberi sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem ka thėnė:

    “Nuk jepet zekat pėr njė pasuri deri sa t’i kalojė asaj njė vjet.”36

    3) Kafshėt tė jenė kullotėsore, qė dmth tė kullosin nėpėr kullota hallall tė cilat i ka
    mbirė All-llahu i Lartėsuar dhe nuk i ka mbjellė askush edhe atė pėr njė vjet ose mė tepėr. Pejgamberi sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem ka thėnė:

    “Pėr dhentė kullotėsore, nėse janė prej dyzet deri nė njėqind e njėzet, jepet njė dele.”37 Nė tjetėr hadith thotė: “Nė dyzet deve kullotėsore jepet njė deve prej dy vite.” Nėse pjesėn mė tė vogėl tė vitit kullosin, kurse pjesėn mė tė madhe pronari i ushqen me bar, atėherė nuk llogariten se janė kullotėsore dhe nuk jepet zekat pėr to.

    4) Tė mos jenė kafshė qė punojnė, tė cilat pėrdoren pėr lėvrim, ose pėr bartjen e
    mallrave. Kafshėt e tilla janė pjesė e nevojave bazike tė njeriut sikur teshat. Nėse jepen me rentė, atėherė jepet zekat pėr pėrfitimin prej qirasė sė tyre, pasi qė asaj t’i kalojė njė vjet.

    _____________________________________
    33 Buhariu nr. 1447 dhe Muslimi nr. 979.
    34 Hadith sahih tė cilin e transmetojnė: Ahmedi 5\240; Ebu Davudi nr.1576; Tirmidhiu nr. 623 dhe tė tjerė. Albani e bėn sahih nė Irva nr. 795.
    35 Buhariu nr. 1454.
    36 Tirmidhiu nr. 631; Ibėn Maxhe nr. 1792. Albani e bėn sahih nė Irva nr. 787.
    37 Buhariu nr. 1454.
    _____________________________________

    Sasia qė obligohet tė jepet

    1) Sasia e obligueshme pėr deve

    Pėr pesė deve jepet njė dele e re qė ka mbushur njė vjet dhe posa ka hyrė nė vitin e dytė, ose njė dhi dyvjeēare qė posa ka hyrė nė vitin e tretė. Pėr dhjetė deve jepen dy dele, nė pesėmbėdhjetė – tri dele dhe nė njėzet – katėr dele. Prej njėzetepesė deri nė tridhjetepesė deve jepet njė deve njėvjeēare qė ka hyrė nė vitin e dytė. Nėse nuk ka deve tė tillė, atėherė lejohet tė japė njė deve mashkull dyvjeēar.

    Prej tridhjetegjashtė deri nė dyzetepesė deve jepet njė deve dyvjeēare.
    Prej dyzetegjashtė deri nė gjashtėdhjetė deve jepet njė deve trevjeēare qė ka hyrė nė vitin e katėrt. Prej gjashtėdhjetė e njė deri nė shtatėdhjetė e pesė deve jepet njė deve qė ka mbushur katėr vite dhe ka hyrė nė vitin e pestė. Prej shtatėdhjetė e gjashtė deri nė nėntėdhjetė jepen dy deve dyvjeēare. Prej nėntėdhjetė e njė deri nė njėqind e njėzet jepen dy deve trevjeēare.

    Nėse njeriu ka mbi njėqind e njėzet deve atėherė nė ēdo dyzet llogaritet njė deve
    dyvjeēare, kurse nė ēdo pesėdhjetė nga njė deve trevjeēare. E tėrė kjo bazohet nė hadithin e transmetuar nga Enesi radijAll-llahu anhu, nė tė cilin qėndron:

    “Nė njėzetekatėr e mė pak deve, pėr ēdo pesė jepet nga njė dele. Qė prej njėzetepesė deri nė tridhjetė jepet njė deve njėvjeēare ...”38

    Po e japim njė sqarim pėr mėnyrėn e dhėnies sė zekatit pėr deve:


    Prej 5 Deri 9 Sasia qė obligohet tė jepet ėshtė: Njė dele
    10 - 14 Dy dele
    15 - 19 Tri dele
    20 - 24 Katėr dele
    25 - 35 Njė deve njėvjeēare
    36 - 45 Njė deve dyvjeēare
    46 - 60 Njė deve trevjeēare
    61 - 75 Njė deve katėrvjeēare
    76 - 90 Dy deve dyvjeēare
    91 - 120 Dy deve trevjeēare

    Mbi njėqind e njėzet deve llogaritet, pėr ēdo dyzet deve njė deve dyvjeēare, kurse pėr ēdo pesėdhjetė njė deve trevjeēare.
    _________________________________
    38 Buhariu nr. 1454.
    _________________________________


    2) Sasia qė duhet dhėnė pėr lopė

    Prej tridhjetė deri nė tridhjetė e nėntė lopė jepet njė viē njėvjeēar. Prej dyzet deri nė pesėdhjetė e nėntė lopė jepet njė viē dyvjeēar. Prej gjashtėdhjetė deri nė gjashtėdhjetė e nėntė jepen dy viēa njėvjeēarė.
    Pas kėsaj, nė ēdo tridhjetė llogaritet njė viē njėvjeēar, nė ēdo dyzet llogaritet njė viē dyvjeēar dhe kėshtu vazhdon sado qė tė arrijė numri.
    Kjo ėshtė nė bazė tė hadithit tė transmetuar nga Muadhi radijAll-llahu anhu:
    “... dhe mė urdhėroi qė nė ēdo tridhjetė lopė tė marr njė viē tė moshės njėvjeēare, kurse nė ēdo dyzet njė viē dyvjeēar.”

    Nė vijim po japim njė sqarim mėnyrėn e llogaritjes sė zekatit nė lopė



    Prej 30 Deri 39 Sasia qė obligohet tė jepet ėshtė: Njė viē njėvjeēar
    40 - 59 Njė viē dyvjeēar
    60 - 69 Dy viēa njėvjeēarė
    70 - 79 Njė viē njėvjeēar dhe njė dyvjeēar

    Mbi kėtė, nė ēdo tridhjetė lopė llogaritet njė viē njėvjeēar dhe nė ēdo dyzet njė viē
    dyvjeēar.

    3) Sasia e obliguar nė dhen

    Prej dyzet deri nė njėqind e njėzet krerė dhen jepet njė dele. Prej njėqind e njėzetenjė deri nė dyqind jepen dy dele. Prej dyqind e njė deri nė treqind jepen tri dele. Mbi kėtė numėr, llogaritja e zekatit vazhdon nė ēdo njėqind krerė.
    Kjo ėshtė nė bazė tė hadithit tė transmetuar nga Enesi radijAll-llahu anhu nė tė cilin qėndron:

    “Pėr dhentė kullotėsore, nėse janė prej dyzet deri nė njėqind e njėzet, jepet njė dele. Nėse janė mbi njėqind e njėzet e deri nė dyqind jepen dy dele. Mbi dyqind e deri nė treqind jepen tri dele. Mbi treqind, nė ēdo njėqind llogaritet nga njė dele.”39
    _____________________
    39 Buhariu nr. 1454.
    _____________________

    Ja edhe sarimin e zekatit nė dhen:

    Prej 40 Deri 120 Sasia qė obligohet tė jepet ėshtė: Njė dele
    121 - 200 Dy dele
    201 - 300 Tri dele

    Mbi kėtė numėr, nė ēdo njėqind shtohet njė dele.

    Cilėsitė qė duhet t’i kenė kafshėt qė jepen pėr zekat Islami, pėrmes Sheriatit tė tij tė drejtė, mban baraspeshė mes interesave tė tė varfėrve dhe interesave tė tė pasurve. Islami nxit qė i varfėri ta marrė tė drejtėn e tij tė plotė dhe pa mungesė, por nxit qė tė ruhet e drejta e tė pasurit nė pasurinė e tij. Pėr kėtė shkak ka
    caktuar qė ajo qė jepet pėr zekat tė jetė mesatarja e pasurisė sė dhėnėsit: as mos jetė mė e mira, as mė e keqja. Mbledhėsi i zekatit duhet tė ketė kujdes qė mosha tė jetė ajo qė ėshtė caktuar nė Sheriat, sepse mė pak se ajo moshė nuk mjafton pėr plotėsimin e obligimit dhe kjo ėshtė shkelje e tė drejtave tė tė varfėrve, kurse nėse i merr kafshė mbi moshėn e caktuar ėshtė dėmtim pėr tė pasurin.

    Nuk lejohet tė merret kafsha e sėmurė, ajo me tė meta, kafsha e plakur dhe e dobėsuar, sepse kafsha e tillė nuk i bėn dobi tė varfėrve. Nuk lejohet, gjithashtu as tė merret kafshė e majme qė ėshtė bėrė gati tė theret pėr ushqim, kafsha qė ėshtė duke rritur tė vogla, kafsha mbarsė, mashkulli qė ruhet pėr ndėrzim.
    Gjithashtu nuk lejohet tė merret pasuria mė e shtrenjtė tė cilėn njeriu mundohet ta ruajė, sepse ajo ėshtė pasuria qė mė sė shumti e do dhe marrja e saj e dėmton tė pasurin. Pejgamberi sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem ka thėnė:

    “... tė qortoj tė largohesh prej pasurive mė tė vlefshme tė tyre! ...”.40

    Transmetohet se Omeri radijAll-llahu anhu, nėpunėsit tė tij Sufjanit, i ka thėnė:
    “Thuaji popullit tėnd: ‘Ne nuk jua marrim atė qė rrit tė vogėl, atė qė ėshtė mbarsė, atė qė ka mish shumė, deshėt e dhenve, por i marrim kafshėt e rritura tė reja dhe tė shėndosha. Kjo ėshtė kompromisi mes nesh dhe jush pėr pasurinė.”

    __________________________________________________ _________
    40 Buhariu nr. 1395 dhe Muslimi nr. 19 nga Ibėn Abbasi radijAll-llahu anhuma.
    __________________________________________________ _________

    Pėrzierja e bagėtisė

    Pėrzierja ėshtė dy llojesh:

    Lloji i parė: pėrzierje e pronarėve. Ajo ėshtė kur pasuria ėshtė e pėrbashkėt mes dy ose mė tepėr pronarėsh dhe nuk dallohet pjesa e njėrit prej tjetrit. Ky lloj i pėrzierjes ndodh prej trashėgimisė ose prej blerjes sė pėrbashkėt.

    Lloji i dytė: pėrzierje e pasurive. Ajo ėshtė kur pjesa e secilit ėshtė e njohur dhe e
    dalluar, por janė bashkė. Nė tė dy kėto raste pasuritė llogariten si njė, nėse ato sė bashku e arrijnė nisabin e zekatit dhe pronarėt janė prej atyre qė e kanė obligim dhėnien e zekatit. Nėse njėri prej tyre ėshtė kafir, atėherė pėrzierja nuk merret parasysh dhe nuk ndikon nė llogaritjen e zekatit. Kushte tjera janė: qė ato ta kenė ahurin e pėrbashkėt, mejdanin e pėrbashkėt – kullosat, mjeljen, shkuarjen dhe ardhjen; si dhe ta kenė mashkullin qė ruhet pėr ndėrzim tė pėrbashkėt.

    Nėse realizohen kėto kushte, atėherė tė dy pasuritė bėhen sikur njė. Pejgamberi sallAll- llahu alejhi ue sel-lem thotė:

    “Nuk bėn tė bashkohen tė ndarat, ose tė ndahen tėvbashk arat prej frikės sė zekatit. Ajo qė ėshtė e bashkuar kthehet barabartė.”41

    Pėrzierja ndikon nė detyrimin ose heqjen e obligimit tė dhėnies sė zekatit. Kjo vlen pėr bagėtitė dhe nuk vlen pėr pasuritė tjera.

    Shembull pėr bashkimin e pasurive tė ndara: Tre veta kanė nga dyzet krerė dhen. Sė bashku ato bėjnė njėqind e njėzet. Nėse i llogariten secilit veē e veē, atėherė duhet tė japin tri dele. Mirėpo, nėse llogariten si njė pasuri, atėherė duhet tė jepet vetėm njė dele. Dmth: nė kėtė rast ata i bėjnė bashkė pasuritė e ndara, me qėllim qė mos japin tri, por vetėm njė dele.

    Shembulli pėr ndarjen e tė bashkuarės: Njė njeri ka dyzet krerė dhen dhe kur ta marrė vesh se po vjen nėpunėsi i zekatit, i ndan dhe nė njė vend lė njėzet, e nė njė vend tjetėr njėzet. Nė kėtė rast nuk i merret zekat pėr shkak tė mosarritjes sė nisabit.

    ________________________________________
    41 Transmeton Tirmidhiu nr. 621 dhe tė tjerė. Tirmidhiu e bėn hasen. Kjo ėshtė pjesė e njė hadithi tė gjatė qė bėn fjalė pėr zekatin. Albani e bėn sahih nė Irva nr. 792.
    ________________________________________
    Esselamun alejkum.
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  10. #10
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,774

    Kaoitulli i IV

    ................................................
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  11. #11
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,774

    Kaoitulli i IV

    Kapitulli V


    Zekatul Fitr, qė ndryshe quhet Sadakatul Fitr42 (vitrat)

    Ky zekat quhet kėshtu, sepse obligueshmėria e tij lidhet me prishjen e agjėrimit tė
    Ramazanit. Ai nuk ka lidhje me ndonjė pasuri, por ka lidhje me ndėrgjegjen. Ky pra ėshtė zekat i shpirtit dhe i trupit.

    Dispozita e tij dhe argumenti pėr tė Zekatul Fitr ėshtė obligim pėr secilin musliman, siē transmetohet nga Ibėn Omeri radijAll-llahu anhuma tė ketė thėnė:

    “I Dėrguari i All-llahut e bėri obligim sadakatul fitrin nė Ramazan, njė tas43 me hurma, ose njė tas me grurė, pėr secilin musliman; skllav, tė lirė, mashkull, femėr, tė rritur dhe fėmijė.”44

    Kushtet e tij dhe kush e ka obligim

    Zekatul fitri ėshtė obligim pėr secilin musliman tė rritur ose tė vogėl, mashkull ose
    femėr, qoftė i lirė qoftė skllav, nė bazė tė hadithit tė lartpėrmendur tė Ibėn Omerit
    radijAll-llahu anhuma.

    Ėshtė e preferuar qė tė jepet edhe pėr embrionin tė cilit i ėshtė dhėnė shpirti, e ai ėshtė qė ka mbushur katėr muaj. Selefėt kanė dhėnė zekatul fitr edhe pėr foshnjat nė bark, siē ėshtė transmetuar nga Othmani radijAll-llahu anhu dhe tė tjerė.

    Njeriu e ka obligim ta japė kėtė zekat pėr vete dhe pėr ata, pėr tė cilėt ai e ka obligim tė shpenzojė dhe t’i mbajė, si gruaja dhe familja, si dhe skllavi, sepse sadakatul fitri pėr skllavin ėshtė obligim mbi zotėrinė e tij. Pejgamberi sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem thotė:

    “Pėr skllavin nuk jepet zekat, me pėrjashtim tė zekatul fitrit.”45

    __________________________________________________ ____
    42 Fjala “fitr”, nė Gjuhėn Arabe dmth prishje e agjėrimit ose ngrėnia pas tė qenit esėll. Prej kėsaj fjale e ka prejardhjen fjala “iftar” sepse iftari hahet pas agjėrimit tėrė ditėn. Nė Gjuhėn Arabe, iftar quhet edhe ngrėnia e mėngjesit. (sh.p.)
    43 Njėsi matėse pėr sasi. Arabisht “saė”, qė me peshė, pėrafėrsisht ėshtė rreth dy kilogramė e gjysmė, por varet prej asaj se ēka matet me tė. (sh.p)
    44 Buhariu nr. 1503 dhe Muslimi nr. 984.
    45 Muslimi nr. 982.
    __________________________________________________ ____


    Obligim e ka vetėm ai njeri, tė cilit i tepron pasuria e tij ndaj asaj qė i nevojitet pėr ta ushqyer veten dhe familjen e tij nė ditėn dhe natėn e Bajramit dhe pėr t’i kryer nevojat elementare, siē kėrkohet zakonisht dhe natyrisht.

    Pra, zekatul fitri bėhet obligim me dy kushte:

    1) Islami. Nuk ėshtė obligim tė jepet pėr kafir; dhe
    2) Prania e pasurisė qė tepron mbi nevojat elementare dhe harxhimet e ushqimit tė vetes dhe familjes, nė ditėn dhe natėn e Bajramit.


    Urtėsia e obligueshmėrisė sė tij


    Kėto janė disa prej urtėsive tė obligueshmėrisė sė zekatul fitrit:

    1) Pastrimi i njeriut qė ka agjėruar prej gjėrave qė ndoshta i kanė ndodhur gjatė
    agjėrimit, si fjalėt e kota dhe tė fėlliqura.

    2) Moslėnia e tė mjerėve dhe tė varfėrve qė tė kenė nevojė tė lypin nė ditėn e Bajramit dhe futja e lumturisė nė zemrat e tyre, me qėllim qė Bajrami tė jetė ditė e gėzimit dhe lumturisė pėr tė gjitha shtresat e shoqėrisė. Ibėn Abbasi radijAll-llahu anhuma transmeton:

    “I Dėrguari i All-llahut e bėri obligim zekatul fitrin si pastrim pėr agjėruesin nga fjalėt e kota dhe tė fėlliqura dhe ushqim pėr tė varfrit.”46

    3) Shfaqje e falėnderimit ndaj tė mirave tė All-llahut tė cilat ia ka dhuruar robit, siē
    janė: agjėrimi dhe falja e namazit gjatė Ramazanit, si dhe bėrja e veprave tė mira gjatė kėtij muaji tė bekuar.

    Sasia e obliguar dhe ē’jepet

    Ajo qė ėshtė obligim tė jepet pėr zekatul fitr, ėshtė njė tas me atė qė kryesisht pėrdoret pėr ushqim nė atė vend ku jepet, siē janė: gruri, elbi, hurmat, stafidhet, gjiza, orizi, misri, ose tė tjera. Kjo ėshtė vėrtetuar prej Pejgamberit sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem nė hadithe sahiha, njėri prej tė cilave ėshtė hadithi i lartpėrmendur i Ibėn Omerit radijAllllahu anhuma.

    Lejohet qė njė grup t’ia japin zekatul fitrin njė njeriu, si dhe njė njeri lejohet qė t’ia japė zekatul fitrin e vet disa njerėzve.

    __________________________________________
    46 Ebu Davudi nr. 1609, Ibėn Maxhe nr. 1827; Hakimi 1\409, i cili e bėn sahih. Neveviu e ka bėrė hasen nė elMexhmu’. Hasen e ka bėrė edhe Albani nė Sahih Ibni Maxhe nr. 1492.
    __________________________________________

    Nuk lejohet tė jepet vlera e ushqimit nė para, sepse kjo ėshtė nė kundėrshtim me atė qė ka urdhėruar i Dėrguari i All-llahut sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem dhe nė kundėrshtim me veprėn e sahabeve, tė cilėt pėr zekatul fitr jepnin njė tas me ushqim.

    Zekatul fitri ėshtė ibadet dhe ėshtė e caktuar se ē’duhet dhėnė, e ajo ėshtė ushqimi dhe nuk mjafton tė jepet njė lloj tjetėr nga ai qė ėshtė caktuar.

    Koha kur obligohet dhėnia e tij

    Zekatul fitri bėhet obligim me perėndimin e Diellit nė natėn e Bajramit, sepse ajo ėshtė koha kur ndėrpritet agjėrimi i Ramazanit. Dhėnia e tij ka dy kohė: kohė qė ėshtė mė e vlefshme dhe kohė kur lejohet dhėnia e zekatul fitrit.

    Koha mė e vlefshme ėshtė koha prej faljes sė namazit tė sabahut tė ditės sė Bajramit e deri pak para faljes sė namazit tė Bajramit. Ibėn Omeri radijAll-llahu anhuma tregon:

    “Pejgamberi sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem ka urdhėruar tė jepet zekatul fitri para se tė mblidhen njerėzit pėr namazin e Bajramit.”47

    Koha kur lejohet dhėnia e kėtij zekati ėshtė njė ose dy ditė para Bajramit. Kėshtu kanė vepruar Ibėn Omeri dhe sahabe tė tjerė.

    Nuk lejohet qė dhėnia e tij tė vonohet deri pas namazit tė Bajramit, e nėse dikush e vonon dhe e jep pas namazit, atėherė ajo llogaritet thjeshtė si njė lėmoshė dhe njeriu ėshtė mėkatar pėr vonesėn. Pejgamberi sal-lAll-llahu alejhi ue sel-lem thotė:

    “Kush e jep para namazit tė Bajramit, ai ėshtė zekat i pranuar, kurse kush e jep pas namazit, atėherė ajo ėshtė vetėm njė lėmoshė e thjeshtė.”48

    ________________________________
    47 Buhariu nr. 1503 dhe Muslimi nr. 984.
    48 Ebu Davudi nr. 1609; Ibėn Maxhe nr. 1827 nga Ibėn Abbasi radijAll-llahu anhuma. Albani e bėn hasen nė Irva nr. 843.

    Esselamun alejkum.
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  12. #12
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,774
    S'ka zekat nė makineri, por ka zekat, nėse ke borxh

    Pyetje: Vėllai im ka nevojė pėr ndihmė nė llogaritjen e zekatit... ai s'ėshtė i sigurt se sa do tė jetė zekati i tij, meqė ai ka hua (borxh) dhe depozitimet e tij janė vetėm tre muaj tė vjetra... dhe ai ka makineri nė fabrikėn e tij; a duhet tė paguajė zekat pėr kėtė.


    Pėrgjigje:

    Shejh ibn Baz tha:

    "Sa i pėrket borxhit, kjo nuk e pėrjashton dhėnien e zekatit, sipas mendimit mė tė saktė tė dijetarėve". (Mexhmu Fetćwa el-Shejh ibn Baz 14/189)

    Shejh ibn Uthejmin tha:

    "Ajo ēfarė unė mendoj tė jetė mė e saktė ėshtė se zekati ėshtė obligim edhe nėse ke borxh, madje edhe nėse personi ka borxh qė e zvogėlon nisabin (sasi pasurie qė e bėn tė detyrueshme zekatin), pėrveē borxhit qė duhet dhėnė para kohės qė jepet zekati, nė tė cilin rast duhet paguar (borxhin) e pastaj tė japė zekatin nė atė qė mbetet pas kėsaj". (esh-Sherh el-Mumti 6/39)

    Shejh bin Baz tha:

    "Zekati ėshtė obligim pėr pronarėt e shtypshkronjave apo
    fabrikave vetėm nė gjėrat qė janė pėrgatitur pėr shitje. Sa u pėrket
    gjėrave qė janė pėr pėrdorim, pėr to s'ka zekat. E njėjta gjė vlen
    pėr veturat, orenditė, dhe enėt qė pėrgatiten pėr pėrdorim. Pra,
    s'ka zekat pėr kėto, pėr shkak tė transmetimit qė e shėnon Ebu
    Daud nė Sunenin e tij me isnad hasen nga Semureh ibn Xhundub,
    i cili tha:'I Dėrguari i Allahut ( صلى الله عليه و سلم ) na urdhėroi tė jepnim
    zekatin nė atė qė kishim pėrgatitur pėr ta shitur'".
    (Mexhmu Fetawa el-
    Shejh ibn Baz 14/186)
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  13. #13
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,774
    Edhe e jep zekatin, edhe bėn pjesė nė ata qė pranojnė zekatin


    Shejh Ibn Uthejmin, esh-Sherh el-Mumti 2/562

    Pyetje: Nėse dikush thotė: Si bėhet qė personi tė japė zekatin ndėrsa ėshtė nga ata qė e merr zekatin?

    Pėrgjigje: S'ka gjė tė ēuditshme kėtu. Nėse personi ka njė nisab (sasi pasurie qė e bėn tė detyrueshme zekatin) apo dy nisabe qė s'i mjaftojnė si mjet jetese, por qė mbeten tek ai pėr njė vit, kėtu themi se atij i japim harxhimet e jetesės dhe e urdhėrojmė ta japė zekatin, dhe nė kėtė s'ka kurrfarė kontradikte".
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  14. #14
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,774
    Dhėnia e zekatit nė formė tė mallit nė vend tė parave


    Shejhul-Islam Ibn Tejmije tha nė Mexhmu Fetćwa (25/82):

    "Sa i pėrket dhėnies sė vlerės nė para tė zekatit, kefaretit e tė ngjashmeve me kėto, dihet qė qėndrimi i Malikut dhe i Shafiut ėshtė qė kjo s'ėshtė e lejueshme, kurse tek Ebu Hanifja ėshtė e lejueshme. Ahmedi nė disa vende ka ndaluar nga dhėnia e vlerės nė para, ndėrsa e ka lejuar nė vende tjetra... Mė e sakta nga ėshtė se nuk lejohet tė jepet nė vlerė tė parave pa ndonjė nevojė dhe pa ndonjė dobi mbizotėruese ...

    deri ku ai thotė:

    Sa i pėrket dhėnies sė zekatit nė vlerė tė parasė pėr ndonjė nevojė apo pėr ndonjė dobi a drejtėsi, s'ka problem nė kėtė. Pėr shembull, mjafton qė personi tė shesė frutat dhe drithėrat e kopshti tė tij me para dhe tė nxjerrė njė tė dhjetėn nga paratė, dhe ai s'ka nevojė tė ngarkohet me blerjen e frutave apo grurit, kur t'u ketė dhėnė fukarenjve vlerėn e barabartė. Ahmedi ka thėnė se kjo ėshtė e lejueshme... pėr shembull, nėse ata qė janė tė pėrshtatshėm pėr pranimin e zekatit kėrkojnė t'u jepet para, mund t'u jepet atyre".


    Shejh bin Baz tha:

    "Po ashtu, ėshtė e lejueshme qė nė vend tė parave tė jepet pėlhurė (stof), ushqim e tjera veē kėtyre, nėse sheh se nė kėtė ka dobi pėr ata qė e pranojnė zekatin, duke pasur konsideratė vlerėn qė ato kanė (nė para). Pėr shembull, nėse pranuesi i zekatit ėshtė fukara i ēmendur, me mendje tė dobėt, mendjelehtė apo i papjekur, dhe ekziston frika qė ai tė shpėrdorojė paranė ndėrsa ka dobi nė dhėnien e ushqimit apo ndonjė teshe tė vlerės pėrkatėse tė obligueshme nė vend tė zekatit nė formė parash. Krejt kjo qė u pėrmend ėshtė mė e sakta nga thėniet e dijetarėve". (Mexhmu Fetćwć ue Mekćlćt Shejh Ibn Baz 14/253)
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  15. #15
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,774
    Nuk paguhet zekati pėr kurset e dijes


    Mexhmu Fetćwa Mekćlćt Mutenewiat li-shejh Ibn Baz, vėll.14, f.298

    Pyetje: Disa institucione islamike tė besueshme mbajnė kurse islamike nė Evropė, nė vende tė cilat kanė shumė nevojė pėr edukim dhe pėr mėsim tė dijes islamike dhe akides sė saktė. Kėto institucione po kėrkojnė mbėshtetje (financiare) pėr kėto programe tė dawetit. A ėshtė e lejueshme kjo mbėshtetje, pėr shkak tė fjalėve tė Allahut:"es-Sadakā (kėtu mendohet nė zekatin) ėshtė vetėm ... nė rrugėn e Allahut (pėr ata qė luftojnė)" (et-Teube, 60)?


    Pėrgjigje: Kurset e pėrmendura dhe tė ngjashmet me to nuk pėrfshihen nė thėnien e Allahut tė lartėsuar "... nė rrugė tė Allahut", nė kategoritė e pranuesve tė zekatin, sepse me kėtė mendohet nė muxhahidėt qė luftojnė nė rrugė tė Allahut. Mirėpo, kushdo nga mėsimdhėnėsit apo nxėnėsit qė ėshtė i varfėr, atij mund t'i jepet zekati pėr varfėrinė qė ka, pėr shkak tė fjalėve tė mė tė Lartit:”es-Sadakā (kėtu mendohet nė zekatin) ėshtė vetėm pėr fukarenjtė, pėr tė ngratėt..." (et-Teube, 60)
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  16. #16
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,774
    Vonimi i zekatit nga mosdija


    Qe pyetur shejh Bin Baz lidhur me atė qė e lė dhėnien e zekatin pėr pesė vjet nga mosdija dhe ai u pėrgjigj:

    “Ti duhet ta japėsh zekatin pėr tė gjitha vitet e kaluara. Mosdija nuk e pezullon kėtė (obligim) prej teje, sepse obligimi i zekatit ėshtė njė ēėshtje e mirėnjohur dhe e domosdoshme fetare, vendimi i tė cilit s’ėshtė i fshehur nga muslimanėt. Dhe zekati ėshtė shtylla e tretė e Islamit. Ti e ke obligim tė ndėrmarrėsh dhėnien e zekatin pėr tė gjitha vitet qė kanė kaluar, krahas pendimit qė duhet t’i bėsh Allahut tė lartėsuar pėr vonimin. Allahu na faltė neve dhe juve dhe ēdo musliman. Dhe Allahu ėshtė Rregullues i ēėshtjeve”. (Mexhmu Fetāwa Shejh bin Baz 14/239)
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  17. #17
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,774
    Dhėnia e zekatit motrės sė varfėr


    Komisioni i Pėrhershėm pėr Fetwa


    Pyetje: Nėse njė person ka njė motėr e cila ėshtė e martuar pėr njė varfanjak, a ėshtė e lejueshme qė ajo tė marrė zekatin nga vėllezėrit e saj?


    Pėrgjigje: Mbėshtetja financiare e njė gruaje ėshtė pėrgjegjėsi e burrit tė saj. Nėse ai (burri) ėshtė i varfėr, vėllezėrit e gruas sė tij mund t’i japin hise nga zekatin pėr ta harxhuar atė pėr veten e tij, pėr gruan e tij dhe pėr vartėsit tjerė. Vėllezėrit e kėsaj gruaje mund t’ia japin asaj njė pjesė tė zekatit pėr ta harxhuar atė pėr vetveten, pėr burrin e saj dhe pėr fėmijėt e saj. Pėr mė shumė, nėse kjo grua ka para pėr tė cilat duhet dhėnė zekatin, ajo mund t’ia japė atė burrit tė saj pėr ta harxhuar atė nė vartėsit e tij.
    Allahu na dhėntė sukses. Paqja dhe bekimet qofshin mbi pejgamberin tonė Muhamed, mbi familjen e tij dhe mbi shokėt e tij.
    Kryetar: AbdulAziz ibn Abdullah bin Baz
    Zėvendėskryetar: Abdur-Rezak Afifij
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  18. #18
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,774
    Dhėnia e zekatit pėr riparimin e udhės


    Komisioni i Pėrhershėm pėr Fetwa


    Pyetje: Mblodha zekatin dhe e dhashė tė gjithin pėr konstruktimin e njė udhe nė maje tė malit, ku gjendet fshati im. Fshati im s’ka udhė tjetėr pos kėsaj qė ndėrtova unė, dhe shumica e banorėve tė tij janė tė varfėr. Ju lutem, mė tregoni se a ėshtė i mjaftueshėm dhe i lejueshėm pagimi pėr qėllimin e sipėrpėrmendur, apo jo? Vlen tė pėrmendet se unė jam ndėr ata qė kanė nevojė pėr kėtė udhė.


    Pėrgjigje: Zekatin qė ti ke dhėnė pėr udhėn nuk mjafton pėr t’u shkarkuar nga
    pėrgjegjėsia e dhėnies sė zekatit. Kjo njehet si njė sadaka (lėmoshė e vullnetshme) qė u ke dhėnė banorėve tė fshatit tėnd. Ti hala ke obligim tė japėsh zekatin kategorive tė zekatit, tė cilat pėrmenden nė thėnien e Allahut fuqimadh:
    ”es-Sadakā (kėtu mendohet nė zekatin) ėshtė vetėm pėr fukarenjtė, pėr tė ngratėt, pėr ata qė e mbledhin atė (zekatin), pėr tė joshur zemrat e atyre qė anojnė nga Islami, pėr lirimin e tė zėnėve robėr, pėr ata qė kanė borxhe, pėr kauzėn e Allahut (atyre qė luftojnė, muxhahidėve), dhe pėr udhėtarin (i cili ėshtė larg ēdo gjėje)”. (et-Teube, 60)



    Allahu na dhėntė sukses. Paqja dhe bekimet qofshin mbi pejgamberin tonė Muhamed, mbi familjen e tij dhe mbi shokėt e tij.
    Kryetar: AbdulAziz bin Abdullah bin Baz
    Zėvendėskryetar: Abdur-Rezak Afifij
    Anėtar: Abdullah Gudejan
    Anėtar: Abdullah ibn Ke’ud
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  19. #19
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,774
    Zekati pėr paratė e depozituara nė bankė



    Pyetje: A duhet paguar zekatin pėr paratė e depozituara nė bankė, duke ditur qė njė pjesė e parave nuk e ka kompletuar njė vit hėnor, meqė unė ēdo muaj shtoj njė sasi parash.

    Pėrgjigje: Ėshtė obligim qė tė paguhet zekati pėr paratė e depozituara nė bankė, kur ato tė mbėrrijnė nisabin (sasia qė detyron zekatin) dhe tė ketė kaluar njė vit hėnor. Dhe ti duhet tė paguash zekatin pėr sasinė e re (tė parave), kur tė ketė kaluar njė vit hėnor nga depozitimi i tyre, si dhe tė paguash zekatin nė shumėn totale si tė shumės fillestare, ashtu dhe tė shumės sė resė. Nėse s’mund ta kalkulosh kėtė saktėsisht, atėherė, pėr tė qenė i sigurt, zekati duhet tė paguhet nė krejt paratė qė ke depozituar nė bankė, qoftė herėt apo vonė, me qėllim qė tė shkarkosh pėrgjegjėsinė. Ti, po ashtu, duhet tė caktosh njė kohė pėr nxjerrjen e zekatit, siē ėshtė muaji i ramazanit, qė tė mos ngatėrrohesh lidhur me kompletimin e vitit hėnor tė depozituar nė kohė tė ndryshme.

    Komisioni i pėrhershėm pėr Hulumtim dhe Fetwa


    Kryetar: Abdul-Aziz ibn Abdullah bin Baz
    Zėvendės-kryetar: Abdul-Aziz Al-Shejh
    Anėtar: Salih el-Feuzan
    Anėtar: Bekr ebu Zejd
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

  20. #20
    Robi i All-llahut
    Anėtarėsuar
    09-01-2008
    Vendndodhja
    Nė Itali
    Postime
    1,774
    Zekati nė mjaltė



    Pyetje: Kam njė numėr tė madh bletėsh, tė cilat i kam blerė dhe zhvilluar... A duhet tė paguaj zekatin pėr bletėt qė i shesė apo pėr atė ēka mbetet pėr t’u zhvilluar dhe shitur prodhimin e tyre vitin e ardhshėm? Dhe a ka zekat pėr sasinė e mjaltit tė mbledhur? Nėse po, si tė kalkulohet kjo? Ju lutem, kini parasysh qė unė e caktoj njė afat vjetor pėr tė gjitha tė ardhurat e mia qė tė paguaj zekatin pėr tėrė pronėn time, edhe nėse nuk kalon njė vit hėnor.


    Pėrgjigje: Nėse rasti ėshtė siē e pėrshkruat, pėr mjaltin nuk duhet tė paguash zekat. Zekati paguhet vetėm pėr vlerėn (ēmimin) e mjaltit. Sasia e zekatit ėshtė 2.5% e vlerės. Sa u pėrket bletėve, ajo qė pėrgatitet pėr shitje, konsiderohet si artikull komercial (mall) dhe llogaritja e tij fillon nga momenti qė bėhet nijeti pėr ta shitur. Kėshtu, kur tė ketė kaluar njė vit i plotė hėnor, pronari duhet ta llogarisė atė sipas vlerės sė kohės (datės) kur paguhet zekati dhe tė paguajė 2.5% tė vlerės si zekat. Llogaritja e kohės pėr bletėt e shitura fillon nė kohėn kur tė bėjė nijetin pėr shitje. Pasi tė ketė kaluar njė vit i plotė hėnor nga koha e nijetit tė shitjes, pronari duhet tė paguajė 2.5% tė ēmimit tė bletėve tė shitura.


    Komisioni i pėrhershėm pėr Hulumtim dhe Fetwa

    Kryetar: Abdul-Aziz ibn Abdullah bin Baz
    Zėvendės-kryetar: Abdul-Aziz Al-Shejh
    Anėtar: Abdullah ibn Gudejjan
    Anėtar: Bekr ebu Zejd
    Kush nuk ėshtė robi i All-llahut, ai ėshtė robi i shejtanit.

Faqja 0 prej 2 FillimFillim 12 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •