Eh sme vjen ne mend tani.Postuar mė parė nga BlueBaron
Athere kur u perhap libri ketej e kemi diskutuar dhe ma than emrin e tij po per momentin sme vjen ne mend.
Di dhe qe familja e tij ndodhet ne New York dhe ata skan pasur deshire ta publikojne me emer kobren ne liber.
Po e gjeta kund emrin e tij do ta coj me pm.
Albania Uber Alles
Mesa mbaj mend ne liber Kobra eshte arratisur mbas 'vetvrasjes' se Mehmetit dhe ne popull me demek i eshte bere gjyqi si dhe ekzekutimi (sozia e tij). Plus qe konsiderohet njeri shume i pushtetshem (sa per shef te DJS ai ishte Iliri). Pra i bie te kete ikur ne 81 ose fillim te 82-shit.
Absence Of Evidence Does Not Correlate To Evidence Of Absence... © Deny Ignorance © Autochthonox
Gjurmet e Civilizimeve te zhdukura Dodona pjese e trashegimise se vjedhur Fshehje te Zbulimeve Arkeologjike Shtetet Ilire Antropologjia e Ballkanit
Mesjeta Shqiptare dhe periudha e pushtimit Osman Rilindja Kombetare Illuminati ! Kulti i syrit qe sheh cdo gje Lufta Dulces Mistere Histori e Letersise Shqiptare
Ke shume te drejte po jam i dobet ne data une.
Kobra ka ikur fiks ne 82 se e ripash ne liber.
Shume kriminel ka qene dhe besoj prandaj nuk e nxjerrin publikisht me emer qe mos kete familja ndonje reperkusion te mundshem nga viktimat.
Po te kujtohet ne liber qe i kerkonte vartesve te tij qe te hidhnin nje bombe ne Bruksel ku festohej pervjetori pavaresise.
Aq krim terrorist do ishte sa edhe oficeret e dsj qe ishin killera profesioniste nuk pranuan ta benin.
Imagjino ckriminel ka qene kobra.
Albania Uber Alles
faleminderit per komentin. jame edhe une shume dakord me ato qe thuat ti
fatkeqesisht AI qe thote kete: po te citoj ty...
"Mua me ka ber shum pershtypje nje shprehje e R. Alia, "per te patur pushtetin politik ne duhet te kemi pushtetin ekonomik".
... ka qene dhe eshte nji nga arkitektet dhe organizatoret e prapaskenave te politikes shqipetare qe kur "ngordhi i zoiti i tij". Dhe "gjaku" i ish-zotit te tij jane ato qe kontrollojn ATE. "shpellari" qe eshte ne fuqi sote eshte nje kukull e tyre qe edhe sikur ai te kishte nje damar te vetem demokratik, nuk do ta linin te bente punen e vet. Jo vetem ai por te gjithe qe pretendojn se jane "demokrat" dhe "socialist" shumica e te "moshuarve" te tyre qe ishin zyrtarisht bashkpunues te regjimit diktatorial me te eger the me te gjate qe ka pare bota moderrne, jane te lyer me gjakun e popullit deri ne bryl. dosjet e tyre ndodhen diku, dhe ata qe i kan ato ne dor kane edhe pushtetin e sotem ne dor. besoj se ka ndo nji "Naive" ne te "dy" antet e politikes se shqiperise qe besojn se jane demokrat te vertet. Ky element "Naive" qe u pranuan ne fushen e lojes se politikes absurde lejohen te veprojn brenda kufijve te caktuar, sepse ne fund te fundit koha ka ndryshuar, ashtu me te edhe "diktatura"!
Kjo eshte e verteta "absolute". Prapaskenistet jane njerez jashtezakonisht inteligjent dhe kane shume vite ne "profesionin" e tyre. Kane aq experience dhe aftesite e duhure, saqe ata jane ne gjendje edhe te "kontrollojn" mendimet dhe levizjet e shoqerise, duke i futur ata ne nje labirint te vertet. keshtu ata vezhgojn situaten nga nje "lartesi", nje kendveshtrim ideal ne rethana te tilla, dhe arrijn te parashikojn cdo levizje te popullit te gjore. Eshte nje mekanizem PERFEKT!
Sa i perket Temes se kesaj faqe kam vetem nje gje te shkurtet per te then:
ARSYEJA eshte dicka rrelative, ajo ndikohet nga rrethanat, koha dhe hapesira ne te cilat rrethanat zhvillohen. prandaj ajo qe eshte e arsyeshme per "ty" mund most te jete arsyeshme pe mua. Pra njeriu i 'zakonshem' kontrollohet nga instinktet dhe shume pak nga arsyeja. arsyeja e tij eshte nje produkt i shoqerise se tij. Dhe kjo shoqeri kontrollohet nga ligjet dhe rregullat qe vehen nga ate ne fuqi. Pro cdo gje behet nga prapaskena dhe gjenia e tij eshte se ky element "nuk egziston" kurre.
Si eshte e mundur qe Anlia dhe Amerika, keta "gjigand" te luftes per Liri, te ken vendosur diktaturen me te eger dhe ndihmuan ate per kaq kohe te gjat? si eshte e mundur qe nje gje e till te ndodhi, kjo nuk eshte e arsyeshme?
Pergjigja eshte shume e thjesht! "peshku i madh gjithmone ha peshkun e vogel"
Keto jane ligjet e natyres. Njeriu eshte produkt i kesaj natyre. Dhe sa do qe te "perparoj" ai nuk i shmanget dot instinktitit me primitive ne rrethana normale jo me kur ndihet ne rrezik. z.Cercilli ishte instrumenti me i rendesishem ne "vendosjen" e Stalinit ne fuqi. Cercilli dhe politika angleze qe vijoj jane pergjegjesit e drejt per drejt te mijera krimeve qe u ben ne eruopen lindore nga komunizmi dhe ne vecaneri ne shqiperi.
Keto fuqi vepruan dhe veprojn ne kete menyre sepse ata "munden" te bejn kete gje. Akoma me thjesht kane fuqin ne dor. Pra prapa skenaret bejne thjesht nje loj shahu. Me ushtri te verteta. Ashtu sic kan luajtur njehere e nje kohe gjeneralet ne fushat e betejs se dikurt. edhe sot e njejta ndodh. Perparimi i vertet i njeriut fatekeqsisht ka qe vetem zhvillimi i MANIPULIMIT. Kjo e fundit eshte zhvilluar aq shume saqe te jep pershtypjen se guret e shahut me te vertet levizin vet>
Kam shume kohe qe jetoj jashte vendlinjes. dhe kam rene ne kontakt me disa shoqeri te ndryshme. Ne siperfaqe njerezit jane te qet dhe duan paqen. Keto jane njerezit ne pergjithesi ne rrethana "nomale". Jam pothuajse i bindur qe keta njerez qe perbejn keto shoqeri kaq te "civilizuara" po te ndodheshin ne rrethanat qe shqipetaret u ndodhen per aqe kohe te gjate, jo qe do te ishin bere te gjithe "spiuna" por ndoshta edhe kanibal. fatekeqsisht ne te vertet i ashtuquajtur civilizim i perendimit ka kaluar ne degjenerim. Gjerat qe shkruajta ne "artikullin" e par per ate pjes te shoqerise shqipetare qe u shtyp kaq shume. E them perseri me plot gojen qe jane HERONJ te vertet te njerezimit. jane busulla me te cilin njerezit duhet te udhetojn drejt civilizimit te vertet. Por edhe ajo pjes e shqipetareve qe u ben spiuna dhe bashkpunuan, per mendimin tim, u manipuluan. Dhe besoj se ne thellesi zemra e tyre eshte e bardh, dhe shqirti dashamires.
Shqieria eshte nje Lule e vertet e katandisur ne nje shkretetire te Vertet> ne kete kontekst ajo qe e para qe pati cilesite dhe aftesine e saj per te lulezuar ne rrethana plotesisht "absurde". Gjate gjithe historise se saj. Shoqeria e shqiperise eshte largpamese. ajo i ka te gjitha cilesite per te lulezuar te gjithe shkretetiren qe e rrethon. Fatekeqsisht rrethanat ne te cilat ajo ndodhet sote ende nuk jan te pershtatshme. evoluimi i ambjentit ku ajo gjendet eshte akoma ne gjendje "foshnje". Por nje dite kjo shkretetire do te kthehet ne nje lendine te mrekullueshme. Dhe fatekeqesirat e se kaluares do te duken si nje enderr e keqe qe sapo hap syte clirohesh.
SHPRESOJ QE KJO GJE TE NDODHI SA TE JEMI GJALL, QE EDHE NE TA SHIJOJM VENDLINDJEN ASHTU SI GJITHE "BOTA" TJETER. EDHE PSE LINDEM NE SHQIPERINE ER ROBERUAR PRAP E DUAM DHE DESHIROJM TE JEMI PJES E SAJ. FRYMA E PAR QE MOREM ISHTE AJRI I SHQIPERISE, QUMESHTIN E PAR QE PIM ISHTE NGA GJIRI I NENES SHQIPE, FJALA E PAR QE DEGJUAM ISHTE SHQIP, HAPAT E PARA QE MOREM ISHIN NE TOKEN DHE PLUHURIN E PERZIER ME ESHTRAT E TE PAREVE TANE QE DERDHEN KAQ SHUME GJAK PER TA RUAJTUR. SHPRESOJ QE EDHE FRYMA E FUNDIT QE TE MARRIM TE JET AJRI I LIRE I SHQIPERISE. KESHTU EDHE NE SI TE PARET TANE TE BEHEMI PERFUNDIMISHT PJESE E ASAJ TOKE QE KA PJELLE NJEREZ ME CILESI TE VERTETA "HYJNORE"!
"diku, jashte hapesires dhe kohes dhe cdo dimensioni te njehour nga njeriu egzistojn organet e drejtesise se vertet te pavarur qe sote apo neser vershojn fuqin e saj te pameshirshme mbi keqeberesit ne te gjithe boten"
faleminderit per komentin. jame edhe une shume dakord me ato qe thuat ti
fatkeqesisht AI qe thote kete: po te citoj ty...
"Mua me ka ber shum pershtypje nje shprehje e R. Alia, "per te patur pushtetin politik ne duhet te kemi pushtetin ekonomik".
... ka qene dhe eshte nji nga arkitektet dhe organizatoret e prapaskenave te politikes shqipetare qe kur "ngordhi i zoiti i tij". Dhe "gjaku" i ish-zotit te tij jane ato qe kontrollojn ATE. "shpellari" qe eshte ne fuqi sote eshte nje kukull e tyre qe edhe sikur ai te kishte nje damar te vetem demokratik, nuk do ta linin te bente punen e vet. Jo vetem ai por te gjithe qe pretendojn se jane "demokrat" dhe "socialist" shumica e te "moshuarve" te tyre qe ishin zyrtarisht bashkpunues te regjimit diktatorial me te eger the me te gjate qe ka pare bota moderrne, jane te lyer me gjakun e popullit deri ne bryl. dosjet e tyre ndodhen diku, dhe ata qe i kan ato ne dor kane edhe pushtetin e sotem ne dor. besoj se ka ndo nji "Naive" ne te "dy" antet e politikes se shqiperise qe besojn se jane demokrat te vertet. Ky element "Naive" qe u pranuan ne fushen e lojes se politikes absurde lejohen te veprojn brenda kufijve te caktuar, sepse ne fund te fundit koha ka ndryshuar, ashtu me te edhe "diktatura"!
Kjo eshte e verteta "absolute". Prapaskenistet jane njerez jashtezakonisht inteligjent dhe kane shume vite ne "profesionin" e tyre. Kane aq experience dhe aftesite e duhure, saqe ata jane ne gjendje edhe te "kontrollojn" mendimet dhe levizjet e shoqerise, duke i futur ata ne nje labirint te vertet. keshtu ata vezhgojn situaten nga nje "lartesi", nje kendveshtrim ideal ne rethana te tilla, dhe arrijn te parashikojn cdo levizje te popullit te gjore. Eshte nje mekanizem PERFEKT!
Sa i perket Temes se kesaj faqe kam vetem nje gje te shkurtet per te then:
ARSYEJA eshte dicka rrelative, ajo ndikohet nga rrethanat, koha dhe hapesira ne te cilat rrethanat zhvillohen. prandaj ajo qe eshte e arsyeshme per "ty" mund most te jete arsyeshme pe mua. Pra njeriu i 'zakonshem' kontrollohet nga instinktet dhe shume pak nga arsyeja. arsyeja e tij eshte nje produkt i shoqerise se tij. Dhe kjo shoqeri kontrollohet nga ligjet dhe rregullat qe vehen nga ate ne fuqi. Pro cdo gje behet nga prapaskena dhe gjenia e tij eshte se ky element "nuk egziston" kurre.
Si eshte e mundur qe Anlia dhe Amerika, keta "gjigand" te luftes per Liri, te ken vendosur diktaturen me te eger dhe ndihmuan ate per kaq kohe te gjat? si eshte e mundur qe nje gje e till te ndodhi, kjo nuk eshte e arsyeshme?
Pergjigja eshte shume e thjesht! "peshku i madh gjithmone ha peshkun e vogel"
Keto jane ligjet e natyres. Njeriu eshte produkt i kesaj natyre. Dhe sa do qe te "perparoj" ai nuk i shmanget dot instinktitit me primitive ne rrethana normale jo me kur ndihet ne rrezik. z.Cercilli ishte instrumenti me i rendesishem ne "vendosjen" e Stalinit ne fuqi. Cercilli dhe politika angleze qe vijoj jane pergjegjesit e drejt per drejt te mijera krimeve qe u ben ne eruopen lindore nga komunizmi dhe ne vecaneri ne shqiperi.
Keto fuqi vepruan dhe veprojn ne kete menyre sepse ata "munden" te bejn kete gje. Akoma me thjesht kane fuqin ne dor. Pra prapa skenaret bejne thjesht nje loj shahu. Me ushtri te verteta. Ashtu sic kan luajtur njehere e nje kohe gjeneralet ne fushat e betejs se dikurt. edhe sot e njejta ndodh. Perparimi i vertet i njeriut fatekeqsisht ka qe vetem zhvillimi i MANIPULIMIT. Kjo e fundit eshte zhvilluar aq shume saqe te jep pershtypjen se guret e shahut me te vertet levizin vet>
Kam shume kohe qe jetoj jashte vendlinjes. dhe kam rene ne kontakt me disa shoqeri te ndryshme. Ne siperfaqe njerezit jane te qet dhe duan paqen. Keto jane njerezit ne pergjithesi ne rrethana "nomale". Jam pothuajse i bindur qe keta njerez qe perbejn keto shoqeri kaq te "civilizuara" po te ndodheshin ne rrethanat qe shqipetaret u ndodhen per aqe kohe te gjate, jo qe do te ishin bere te gjithe "spiuna" por ndoshta edhe kanibal. fatekeqsisht ne te vertet i ashtuquajtur civilizim i perendimit ka kaluar ne degjenerim. Gjerat qe shkruajta ne "artikullin" e par per ate pjes te shoqerise shqipetare qe u shtyp kaq shume. E them perseri me plot gojen qe jane HERONJ te vertet te njerezimit. jane busulla me te cilin njerezit duhet te udhetojn drejt civilizimit te vertet. Por edhe ajo pjes e shqipetareve qe u ben spiuna dhe bashkpunuan, per mendimin tim, u manipuluan. Dhe besoj se ne thellesi zemra e tyre eshte e bardh, dhe shqirti dashamires.
Shqieria eshte nje Lule e vertet e katandisur ne nje shkretetire te Vertet> ne kete kontekst ajo qe e para qe pati cilesite dhe aftesine e saj per te lulezuar ne rrethana plotesisht "absurde". Gjate gjithe historise se saj. Shoqeria e shqiperise eshte largpamese. ajo i ka te gjitha cilesite per te lulezuar te gjithe shkretetiren qe e rrethon. Fatekeqsisht rrethanat ne te cilat ajo ndodhet sote ende nuk jan te pershtatshme. evoluimi i ambjentit ku ajo gjendet eshte akoma ne gjendje "foshnje". Por nje dite kjo shkretetire do te kthehet ne nje lendine te mrekullueshme. Dhe fatekeqesirat e se kaluares do te duken si nje enderr e keqe qe sapo hap syte clirohesh.
SHPRESOJ QE KJO GJE TE NDODHI SA TE JEMI GJALL, QE EDHE NE TA SHIJOJM VENDLINDJEN ASHTU SI GJITHE "BOTA" TJETER. EDHE PSE LINDEM NE SHQIPERINE ER ROBERUAR PRAP E DUAM DHE DESHIROJM TE JEMI PJES E SAJ. FRYMA E PAR QE MOREM ISHTE AJRI I SHQIPERISE, QUMESHTIN E PAR QE PIM ISHTE NGA GJIRI I NENES SHQIPE, FJALA E PAR QE DEGJUAM ISHTE SHQIP, HAPAT E PARA QE MOREM ISHIN NE TOKEN DHE PLUHURIN E PERZIER ME ESHTRAT E TE PAREVE TANE QE DERDHEN KAQ SHUME GJAK PER TA RUAJTUR. SHPRESOJ QE EDHE FRYMA E FUNDIT QE TE MARRIM TE JET AJRI I LIRE I SHQIPERISE. KESHTU EDHE NE SI TE PARET TANE TE BEHEMI PERFUNDIMISHT PJESE E ASAJ TOKE QE KA PJELLE NJEREZ ME CILESI TE VERTETA "HYJNORE"!
"diku, jashte hapesires dhe kohes dhe cdo dimensioni te njehour nga njeriu egzistojn organet e drejtesise se vertet te pavarur qe sote apo neser vershojn fuqin e saj te pameshirshme mbi keqeberesit ne te gjithe boten"
Djal Dimali...
Eshte Pjesa E Dyte E Emerit Tende Toponimi 'dimali' I Cameriese?
Kisha kohe pa e pare kete teme, dhe po shoh se paska shkruar dhe autori.
Pamvaresisht indinjimit te thelle qe autori shpreh para marrjes me rezerva te permbajtjes se librit nga forumistat, dhe aq me teper kur lexoj kembenguljen e autorit mbi faktet qe pretendon se paraqet libri (sidomos ajo pjesa ku autori kembengul se keta persona te librit jane heronj dhe ky eshte nje fakt - prej kur na qenka kthyer ne 'fakt' te qenit hero? kush e vendos kete? hero per ke dhe cfare, meqe ra fjala? ), vazhdoj te mbaj te njejtin mendim si dhe heren e pare qe e lexova. Dmth aleancat e fshehta te diktatorit nuk jane dhe aq habitese se ka kohe qe flitet per to, por heroizmi dhe aventurat e ketyre cunave te rinj personalisht i marr me shume shume rezerve.
Per me teper, jam dakord me dicka qe shkroi BlueBaron kohe me pare: keto persona ishin, per fatin e tyre te keq, vrases, qe per me teper lulezuan nen ate diktature.
Nuk kam per ta lexuar librin e dyte. tung
ps: s'e di a eshte e 'koditur' qe ky liber te postohet tek nenforumi 'histori', kur 'histori' pergjithesisht nenkupton fakte (por dhe interpretime, kuptohet)....sdq eshte zgjedhja e moderuesit/hapesit te temes dhe nuk ka ndonje problem per mua
Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Sofi _ : 26-06-2011 mė 23:21
Nga Genc K. Hoti
Marrė nga Albanoaonline
http://albanovaonline.unishk-history...=890&Itemid=62
Si armiqėsohet populli brėnda vehtes!
(refleksione mbi njė libėr tė fshehtė)
Kohėt e fundit ka filluar shpėrndarja e njė libri nė Shqipėri, nėpėrmjet internetit, me autor Agim Hamiti mbi rrugėn tepėr tė vėshtirė tė njė kategorie tė veēantė tė punonjėsve tė sigurimit tė shtetit shqiptar (konkretisht tė njė grupi punonjėsisht nė Drejtorinė e Sigurimit tė Jashtėm, DSJ, tė emėrtuar si dedektivė) me titull: Odiseja e njė dedektivi nė thelb tė tė cilit qėndron ideja qė Enver Hoxha ishte njeri i anglezėve. Deri kėtu nuk ka asgjė tė jashtėzakonshme dhe tė re nė kėtė ide, pasi ajo ėshtė e shprehur shumė mė qartė deri nė rrugėformimin e figurės sė Enver Hoxhės nga ana e propagandės komuniste (pėr kėtė shih artikullin: Kush e masakroi historinė e popullit shqiptar gazeta Republika, 12 maj 1991 dhe artikullin Enver Hoxha nė internet albanovaonline.com, logoreci.com e www.hotig.info). E ndryshmja fillon tek elementėt pėrbėrės jo vetėm tė figurės sė Enver Hoxhės, por tė tė gjithė pėrmbajtes filozofiko-historike tė librit pėr tė cilin, me sa kam kuptuar, ėshtė shkruar dhe tentohet tė publikohet kinse me vėshtirėsi tė jashtėzakonshme, i cili ka njė qėllim tė fshehtė propagandistik tė lidhur me shume fusha tė albanologjisė mbi ēbazė ka lindur klubi i tė Marrėve tė madhėshtisė shqiptare dhe me ēpo kuptoj kjo sėmundje po shtrihet edhe nė letėrsinė politike.
Libri karakterizohet nga tre pėrshkrime hapsinore tė jetės sociale, nė adresė tė politikės qė sundonte mbi popullin shqiptar duke i bashkuar tė tre vektorėt shoqėrorė nė njė pikė tė konēentruar dhe tė aftė pėr tė drejtuar politikėn shqiptare sot (2011) pėr paaftėsi tė klasės politike shqiptare tė tė gjithė spektrit politik dhe tė lidhur me elementėt antidiktatorialė tė njė segmenti tė DSJ. Nuk e di a e ka seriozisht apo me shaka autori kėtė pretendim, por, duke e ditur se kush ėshtė, e ndjej pėr detyrė tja tjetėrsoj pėrmbajtjen, pasi, duke qenė nip e stėrnip i atyre qė kanė vuajtur nė mėnyrė tė skajshme nė burgjet politike tė regjimit tė Enver Hoxhės, baraz me gjakun e tij, konstatoj se nuk mund tė vihet kurrsesi shėnja e barazisė midis njė tė burgosuri politik tė viteve 1945-1991 tė dėnuar dhe pushkatuar pėr shkaqe thellėsisht antishqiptare me ato tė viteve 1973 -1991 tė dėnuar pėr shkaqe thjeshtė politike, apo ordinere, duke pasė qenė pjesė e makinės shtypėse shtetėrore komuniste shqiptare. Kėtu qėndron dėnimi pėr herė tė dytė me vdekje tė atyre qė u pushkatuan me emrin e Shqipnis nė gojė pėrpara se tė jepnin shpirt. Nuk mund tė pajtohet kurrsesi figura e Klerikėve Katolikė Shqiptarė dhe tė atyre Burrave tė shtetit shqiptar, ku pėrfshihet edhe babai i autorit, qė ndėrtuan e drejtuan shtetin e parė shqiptar nė historinė e tij nė gjysmėn e parė tė shekullit tė XX-tė, tė masakruar nga politika komuniste antishqiptare e Enver Hoxhės, me tė gjithė figurat komuniste tė kthyera tė antienverizėm tė marrė sė bashku; tė parėt pėrbėjnė armatėn gjigande tė edukatorėve shumėpėrmasor tė popullit shqiptar duke e transformuar nė popull europian, kur tė dytėt pėrbėjnė armatėn monopėrmasore tė shpartallimit njerėzor tė popullit shqiptar dhe tė kthyer nė antipopull. Autori dashur pa dashur tenton tė manipulojė historinė dhe atė ēfarė ka ndodhur realisht pėrgjatė periudhės 1943-1991 nė Shqipėri dhe tė paraqesė njė segment tė sigurimit tė shtetit mė human se pjesa tjetėr (a e ka pyetur vallė Gjakun e babait kur u kujtua tė shkruajė kėto rreshta). Pikėrisht e kundėrta e kėsaj ėshtė e vėrteta e kulluar dhe ajo qė kėrkon tė ndryshojė Agim Hamiti, por dhe ta fshehė nga kujtesa e popullit shqiptar (autori kėrkon ti mbushė mėndjen popullit shqiptar se nė burgjet politike komuniste janė futur tė gjithė kundėrshtarėt e komunizmit dhe Enver Hoxhės, duke fshehur faktin se pas 1973, tė paktėn, nė burgjet politike u futėn edhe miqtė e Enver Hoxhės, dhe ata nuk kanė qenė pėr asnjė ēast kundėrshtarėt e tij politikė, por, mė sė paku, bashkėpunėtorėt e veprės sė tij antishqiptare).
Fillimisht i hodha njė sy tė shpejtė librit pėrgjatė formatimit dhe kalimit nga pdf nė word duke arritur nė pėrfundimin e parė dhe tė shpejtė se ky libėr ishte shkruar nga tre kategori njerėzish: i burgosur politik, pjesmarrės nė organet e sigurimit tė shtetit dhe njeri i letrave. Kjo mė detyroi ta rilexoj pėr sė dyti dhe me shumė kujdes duke nxjerrė nė pah pretendimet e mia. Gjėja e parė qė mė ra nė sy ishte mospėrputhja e citateve me brendinė e kapitujve, pastaj mė ra nė sy njė bosht filozofik tepėr jo konēiz dhe pa pėrmbajtje ku, sė fundi, ngjarjet nė brėndėsi nė DSJ mė konkludojnė tepėr artificiale dhe tepėr tė dyshimta. Pėrfundimisht arrita nė pėrfundimin se ky libėr ėshtė shkruar pėr tė tjera qėllime nga ato qė shkruan njė i revoltuar politik i dėnuar nėpėr burgjet e diktaturės komuniste.
Duhet pranuar se pėrshkrimi jetės nė burgjet politike komuniste shqiptare ėshtė realizuar nė mėnyrė perfekte dhe autori nuk ka shtuar asgjė nga realiteti. Prandaj pretendoj se tė gjithė kapitujt ku pėrfshihet jeta nė to ėshtė shkruajtur nga njė i burgosur real. Kam pasur fatin ti vizitoj me imtėsi tė gjithė burgjet e punės nėpėr miniera (Batėr, Bulqizė (zona D), Spaē dhe Qafė e Barit (nė atė kohė kjo minierė po pėrgatitej pėr tu kthyer nė burg)) pėrgjatė viteve 1977-1982 pasi punoja nė Repartin e Inspektim Shpėtim Miniera nė Tiranė dhe dy herė nė vit kontrollonim kėto miniera nė drejtim tė zbatimit tė rregullores sė sigurimit teknik. Unė mbuloja sektori energo-mekanik dhe gjithmonė jam habitur se si ma patėn besuar atė punė pasi unė, nė atė kohė, isha thjeshtė njė teknik elektronik qė merresha me mirėmbajtjen dhe kontrollin e aparaturave tė pėrdorura pėr mbarėvajtjen e punės nėpėr miniera duke pėrfshirė dhe kontrollin e kavove tė ēelikut tė tė gjithė ashensorėve tė minierave, por duke pasur njė moshe tepėr tė re pėr atė punė (jam i datėlindjes 1954). Pa dyshim qė kontrolli nė Spaē ishte mė i vėshtiri dhe shoqėroheshim gjithmonė, gjatė gjithė punės dhe ditės, nga policia e burgut; ndėrsa nė minierat e tjera kontrolli ishte shumė mė i lehtė dhe tė jepej mundėsia pėr tė biseduar me tė burgosurit ordinerė. Jam i detyruar ti them tė gjitha kėto pėr tė pėrgėzuar autorin pėr vėrtetėsinė qė e karakterizon nė tė gjithė librin e tij pėr kėtė temė; nė kėtė drejtim ai ka bėrė njė punė tė lavdėrueshme, tė cilėn nuk mund ta bėjė kushdo pa e hequr nė kurriz.
Por nė lidhje me platformėn filozofiko-historike tė librit kam shumė pretendime dhe nė kėtė drejtim autori paraqitet me defekte serioze dhe i paaftė pėr ti bėrė oponencėn asaj qė i kanė treguar tė tjerėt dhe qė e paraqet si njė tė vėrtetė absolute tė mbėshtetur nė dokumenta, kur nė realitet ato janė fund e krye mashtrime dhe tentojnė tė tjetėrsojnė tė vėrtetat qė pėrmbysin karakterin pozitiv tė komunizmit dhe Enver Hoxhės.
Analiza e librit nxjerr nė pah pikėrisht kėto defekte dhe unė po ja pėrcjell lexuesit sipas rradhės, nė funksion tė kapitujve:
Kapitullin e IX, tė pjesės sė parė, autori e ka mbyllur me pretendimin se: Ky ishte njė argument bindės se diktatura fuste skllevėr miniere nė atė kamp, mė shumė se kundėrshtarė politikė. Nuk e di a i ka vajtur ndėrmėnd autorit se pranimi i kėsaj teze, qė pa dyshim ėshtė e drejtė dhe e saktė, e hedh nė erė tė gjithė pretendimin se nė Shqipėri ka pasur luftė klasash duke e nxjerrė tė gjithė propagandėn pas 1991 mbi atė ēka ka ndodhur nė Shqipėri pėrgjatė periudhės 1943-1991 mashtruese, por dhe vetė autorin tė paaftė pėr tė evidentuar se gjithėshka e ndodhur ka qenė njė luftė klanesh nė nivelin mė tė lartė tė politikės, por dy shkallė poshtė karikes sė diktatorit. Kanė qenė kėto klane qė duke luftuar midis tyre, sidomos pas 1956, i dhanė pamjen e luftės sė klasave zhvillimit tė shoqėrisė shqiptare dhe kjo pėrbėn tė gjithė thelbin e diktaturės nė Shqipėri pėrgjatė viteve tė mėsipėrme. Ėshtė plotėsisht e vėrtetė qė diktatura tentoi dhe realizoi skllavėrimin modern tė popullit shqiptar me metoda dhe aplikime primitive tė denja pėr njė Neron, gjė plotėsisht e argumentuar me paraqitjen e jetės nėpėr burgjet e punės. Por i gjithė ky argument i autorit nuk mund ta mbyllė kaq thjeshtė kėtė problem dhe thjeshtimi i tij pėrbėn njė ndėr defektet kryesore, pėr tė mos thėnė mė kryesori, tė politikės postenveriste. Kapėrcimi i skllavėrimit tė popullit shqiptar, sipas njė piramide tė pėrmbysur, u kapėrcye me formulėn e bashkėfajėsisė dhe gjithėshka u kalua nė harresė. Kryesorja e tė gjithė proēesit social 45 vjeēar pėrmblidhet nė rezultanten ekonomike dhe nė vėndin se ku shkoi i gjithė ai produkt shoqėror. Kjo pėrbėn anėn praktike tė veprimtarisė antienveriste dhe deri mė sot kėrkush nuk e ka marrė pėrgjegjėsinė. Pėrsėri autori hesht pėr kėtė problem edhe pse ajo qė ka pėrshkruar pėr pėrmbajtjen e burgjeve tė punės e pėrligjte kėtė kostatim.
Kapitulli XVII, i pjesės sė parė, fillon me njė deduksion tė Xh. Eduards: Asgjė nuk ndodh kurrė pa shkak. Nė fakt kėtu fshihet njė ndėr defektet mė kryesore tė mendimit filozofik helen dhe gabimet e njėpasnjėshme tė mendimit shkencor botėror prej 2400 vjetėsh, kėshtu qė nuk pres ndonjė kundėrshtim oponent nga ana e autorit. Por nė kėtė pikė fshihet thelbi i asaj qė ka ndodhur nė Shqipėri pas 1943, pasi e kundėrta e kėtij deduksioni tregon se Enver Hoxha ishte njėra anė e tragjedisė shqiptare dhe jo mė kryesorja. Akoma mė tej diktatori shqiptar ishte produkti mė karakteristik i njė shkolle politike qė sundonte njerėzimin prej 200 vjetėsh duke arritur majėn e zhvillimit kapitalist e para. Dualiteti shkakėsor i ngjarjes, sidomos tė atyre shqiptare, tregon se mbi popullin shqiptar politika ka vepruar sipas dy vektorėve, por qė nuk mund tė zbėrthehen dot jashtė figurės sė Enver Hoxhės. Karakteri shtazarak i atyre qė zbatuan diktaturėn komuniste pėrgjatė periudhės 1943 1992 pėrbėn anėn e dukshme tė shkakut thelbėsor, nė pamje tė parė, hapėsirė e cila nuk ėshtė tentuar tė zbėrthehet kurrė saktė, sidomos pas 1992-shit dhe kjo pėrbėn fajin kryesor tė demokracisė shqiptare. Duke mos u zbėrthyer saktė aplikimi i diktaturės nuk ka se si tė zbėrthehet terėsia e asaj qė ēoi nė vendosjen e komunizmit shtazarak nė drejtimin e vėndit. Xh. Eduards nuk ka pasur se si ta dijė se ēdo ngjarje ka si fillesė minimumi dy shkaqe fillestare. Nuk ėshtė i mjafueshėm pranimi i shkakut nė proēesin e aplikimit tė diktaturės komuniste, pasi nė kėtė rast formula mbi bashkėfajėsinė mbarėkombėtare rezulton e drejtė. Pikėrisht pse ėshtė e kundėrta, rezulton se vuajtjet e popullit shqiptar janė tė lidhura me shumė shkaqe sociale ku DSJ dhe njerėzit e saj pėrbėjnė njėrin segment tė aplikimit tė diktaturės. Nuk ka asnjė mundėsi, qoftė dhe teorike, qė pjesmarrėsit e diktaturės tė jenė tė kundėrt me thelbin e saj. Pranimi i tė kundėrtės ėshtė thjeshtė njė mashtrim politik i pėrdorur pėr tė fshehur njė krim dhe pėr tė evidentuar njė fajtor pa faj si arėsyen e krimit tė ndodhur. Riaktivizimi i dedektivit nuk ka lidhje me tė ardhmen politike shqiptare, por me tė kaluarėn dhe kjo pėrbėn dyshkakėsinė e ngjarjes. Autori ėshtė munduar ta paraqesė kėtė tė kaluar sa mė humane nė adresė tė dedektivit duke harruar se ai ishte thjeshtė njė vegėl i kėsaj diktature jo vetėm si veprim i saj, por dhe nė aspektin krijues tė krimit kundra shqiptarėve. Pėr tė qenė tė saktė punonjėsit e sigurimit tė shtetit, pa asnjė dallim, pėrbėnin anėn mė tė keqe tė diktaturės komuniste duke fshehur anėn mė tė padukshme tė saj.
Nė kapitullin e XIX, tė pjesės sė parė, autori ka paraqitur Nexhmije Hoxhėn si njė figurė tė lidhur me sigurimin sekret. Unė e kuptoj qė autori kėrkon tė krijojė njė alibi pėr tė lidhur bashkėshorten e diktatorit me Inteligjens Servisin, por nuk ka asnjė mundėsi qė inteligjenca britanike tė binte pre e njė dedektivi shqiptar. Lidhja e Enver Hoxhės me anglezėt nė studimin tim mbi figurėn e diktatorit ėshtė zbuluar me anė tė pėrmbysjes tė tė gjithė filozofisė qė mbante emrin marksizėm leninizėm. Studimi i revolucionit bolshevik sipas veprės sė V.I. Leninit mė ēoi nė pėrfundimin se ai e kishte pėrmbysur marksizmin e proletarėve pėr hesape jashtė Rusisė sė asaj kohe dhe akti mė i parė i sulmit tė Leninit mbi teorinė e Marksit kishte ndodhur mė 1905 kur ai botoi artikullin: Mbi shtetet e bashkuara tė Europės nė njė gazetė tė botuar nė Zyrih me ndihmėn e anglezėve tė asaj kohe. Ai ka qenė filli drejtues i zbulimit tė njėpasnjėshėm tė hallkave tė revolucionit bolshevik mbi ēbazė kam qenė i detyruar ti hyj njė zbėrthimi tė thellė marksizmit tė proletarėve duke shkruar studimin: Marksizmi, leninizmi dhe revolucioni social. Pėrfundimi i atij studimi mė ēoi nė dy zbulime interesante: Sė pari, projektuesit e revolucionit bolshevik kishin qenė anglezėt dhe e gjitha kjo pėr ti rrėmbyer Carit pasuritė e ruajtura nė Bankat Britanike. Sė dyti, shkaku i fshehtė i shpėrthimit tė revolucionit bolshevik ishte krejt i barabartė me shkakun e fshehtė tė vendosjes sė komunizmit nė Shqipėri. Kjo do tė thonte se tė ashtėquajturit revolucione socialiste nė botė kishin njė madhėsi gjigande, Rusinė e Carit, dhe njė madhėsi minore, Shqipėrinė e Mbretit Zogu i I-rė, por qė tė dy ekstremet e revolucioneve socialiste kishin njė pikė tė pėrbashkėt: projektuesi i tyre ishte Britania e Madhe (pėrrallat mbi masonėt, templarėt apo iluminatorėt dhe sikur Enver Hoxha ishte pjestar i atyre sekteve eshte njė tentativė pėr tė fshehur thelbin e problemit dhe pėr tė nxjerrė jashtė lojės Mbretėrinė e Bashkuar nė drejtim tė pėrgjegjėsisė politike); por dhe njė subjekt moral: vjedhjen e kombeve dhe popujve (ne realitet ky ka qenė thelbi i revolucioneve socialiste kudo nė botė pėrgjatė shekullit tė XX-tė, tė tjerat janė pėrralla). Ėshtė banalizim i historisė zbulimi i lidhjes sė Enver Hoxhės me britanikėt nga ana e dedektivit shqiptar pėr shkaqe ordinere dhe kjo pėrbėn njė ndėr pikat mė tė dyshimta tė veprės qė po analizojmė. Faji i diktaturės komuniste shqiptare, nė lidhje me anglezėt, ėshtė varfėrimi i tejskajshėm i popullit shqiptar dhe kjo ėshtė realizuar pikėrisht me segmentet e diktaturės, ku DSJ ka qenė pjesė e saj. Atėhere ēfarė mund tė presėsh nga pjesmarrėsit e saj, pamvarėsisht nga morali, pėrgatitja dhe kapaciteti intelektual i tyre? Mė e pakta krimet e kryera nga ata do tė ishin mė tė sofistikuara, gjė qė ka ndodhur realisht nė vitet 1990-1991, por qė kanė pushtuar dhe drejtėsinė shqiptare sot (2011) nė tė gjithė segmentet duke tentuar asfiksinė e demokracisė sė re shqiptare nė emėr tė hakmarrjes komuniste. Dhe e gjitha kjo pėr tė fshehur krimin e kryer nga segmentet e diktaturės ku dhe DSJ nuk ka se si tė bėjė pėrjashtim nė asnjė pėrmasė.
Kapitulli XLVII, i pjesės sė parė, fillon me njė deduksion tė Viktor Hygoit, sipas tė cilit Dashuria qė kanė anglezėt pėr lirinė nuk i pengon ata tė pranojnė skllavėrinė e tė tjerėve. Nuk e di se ku e ka thėnė Hygoi kėtė, por, nė kėtė mėnyrė tė shprehur pėr rastin shqiptar, kjo ėshtė e pavlefshme, pasi anglezėt nuk na kanė skllavėruar kurrė nė mėnyrė tė drejtėpėrdrejtė. Dhe kjo pėrbėn kufizimin botėkuptimor tė autorit jo vetėm nė planin filozofik, por dhe nė atė historik. Anglezėt, nė planin politik, kanė njė veēori nė raport me vėndet e tjera kapitaliste bashkėkohore, pamvarėsisht nga diferenca hapsinore ekonomike: ėshtė i vetmi popull nė botė qė ka njė shtet qė ka grabitur njerėzimin me anė tė bankave duke realizuar mashtrime politike me pėrmasa botėrore. Kėshtu qė shprehja e Hygoit, pėr rastin shqiptar, duhet modifikuar: Dashuria qė kanė anglezėt pėr lirinė nuk i pengon ata tė pranojnė vjedhjen qė shteti i tyre realizon nė dėm tė njerėzimit. Nė kėtė formė ne gjejmė se ēfarė pėrfaqėson lidhja e Enver Hoxhės me anglezėt nė vitin 1932 e kėtej. Nė kėtė mėnyrė ne gjejmė se ēfarė pėrfaqėson politika e Enver Hoxhės nga viti 1943 deri mė 1992. Nuk ėshtė i mjaftueshėm pranimi i skllavėrimit tė popullit shqiptar pėrgjatė gjysmės sė dytė tė shekullit tė XX-tė nga ana e rendit tė Enver Hoxhės dhe lėnja nė heshtje e grabitjes gjigande tė thesareve tė popullit shqiptar (rreth 300 ton monedha floriri) dhe dhurimi i tyre urdhėruesve tė Enver Hoxhės. Kjo pėrbėn tė fshehtėn e madhe tė Enverit dhe aspak skllavėrimi i popullit shqiptar. A nuk tregon kjo se autori kėrkon tė fshehė gjėnė mė tė rėndėsishme tė rendit komunist shqiptar dhe evidentimin e gjėsė mė tė parėndėsishme si kryesoren e atij rendi edhe pse ai mund tė mos dijė asgjė nė kėtė drejtim?
Nė kapitullin VI, tė pjesės sė dytė, autori krijon njė replikė me temė mbi formimin e PKSh nga ana e Miladin Popoviēit dhe qėnien e sekretarit tė parė tė saj pėr mbi katėr dekada njė agjent i Inteligjent Servisit. Tentativa pėr tė banalizuar lindjen e PKSh ka qenė njė dėshirė e vjetėr e Enver Hoxhės pasi nė kėtė mėnyrė populli shqiptar nuk do ta merrte vesh tė vėrtetėn kurrė edhe pse nėn zė flitej prej kohėsh se anglezėt ishin ata qė e kishin vėnė Enverin nė krye tė shtetit shqiptar; por asnjėherė nuk ishte thėnė se anglezėt ishin krijuesit realė tė PKSh. Agim Hamiti ka dėgjuar pėrrallat mbi kėtė temė dhe nuk ka se si ta dijė qė formimi i PKSh ishte gjysma e punės dhe e gjithė kjo pėrbėn atė qė di sot populli shqiptar nė mėnyrė tė gėnjeshtėrt, ndėrsa gjysma e dytė qė ishte marrė vesh me kohė u harrua dhe kėrkon shumė punė tė zbulohet. Autori nuk ka qenė i aftė tė zbulojė gjysmėn e parė dhe mė tė fshehtėn e komunizmit shqiptar. Ishte kjo e fshehtė qė i hėngri kokėn Zef Malės (ėshtė qesharake dhe tallse pėrmbajtja e librit Vox Popull sikur autor ėshtė Zef Mala; ajo qė kam lexuar nė mbrojtjen e avokat Dr. Vasil Dilo nė gjyqin e shkurtit tė 1939 (pėr kėtė shih artikullin Sekreti Qemal Stafa, publikuar nė gazetėn 55, dt. 8-12 korrik 2008, dhe internet: albanovaonline.com dt 7 korrik 2008, logoreci.com nėndor 2008) tregon se Zef Mala kishte tjetėr kapacitet intelektual nga ajo qė pėrshkruhet nė atė libėr) dhe Tuk Jakovės. Masakrimi i anėtarėve tė Partisė Komuniste tė Shkodrės, me degė nė tė gjithė Shqipėrinė tė quajtura mė vonė si grupe komuniste, tradhėtisht, dhe tė bėrė Heronj tė Popullit Shqiptar, nga ana e dy jugosllavėve pėrbėn tė fshehtėn e madhe qė autori nuk ka qenė i aftė tė marrė vesh nė burgjet politike dhe e gjitha kjo pasi kėrkonte njė informacion jo vetėm mė tė kualifikuar, por dhe njė pėrmbysje totale tė mendimit filozofik marksist leninist, gjė e parealizueshme nė burgjet shqiptare. E vėrteta e themelimit tė PKSh nuk ka dalė akoma nė shesh qė tė pranohet sipas idesė tė artikullit: Mbi aktet e formimit tė PKSh tė publikuar nė gazetėn 55 (dt. 18-19 nėndor 2008) dhe internet: albanovaonline.com (16 nėndor 2008), logoreci.com (nėndor 2008), por unė pretendoj se autori i jep pamjen e talljes pėr tė zvogėluar rėndėsinė e madhe qė ka historia reale e PKSh dhe PPSh pėr tė marrė vesh se ēfarė ka ndodhur me popullin shqiptar. Fakti qė pas 1991-shit dualėn libra mbi historinė e komunizmit shqiptar (kam parasysh librin e Kristo Frashėrit: Historia e lėvizjes sė majtė nė Shqipėri dhe themelimi i PKSh, Tiranė 2006, apo librin e Agim Mustės: Libri i zi i komunizmit shqiptar, Tiranė 2007) me tė njėjtėn pėrmbajtje si ato tė botuara para 1991-shit, tregon jo tendencėn pėr tė zbuluar tė vėrtetėn, por pėr ta fshehur sa mė thellė. Dhe kur faktin e themelimit tė PKSh, sipas pėrmbajtjes sė vjetėr, e pėrmėnd autori ynė nė mėnyre krejt empirike tregon se ai nuk po nxjerr nė dritė ndonjė gjė tė re, por kėrkon ti imponojė lexuesit shqiptar mendimin e vjetėr tė Enver Hoxhės me metoda moderne. Problemi i themelimit dhe punės tė PKSh-PPSh ėshtė dhe i gjithė problemi i fshehtė i diktatorit shqiptar dhe nyja lidhėse midis antishqiptarizmit tė tij dhe politikės sė Mbretėrisė sė Bashkuar nė dėm tė popullit shqiptar (sė shpejti do ti jap lexuesit autorėsinė e fshehtė tė masakrave antishqiptare nė Ēamėri, Shqipėri, Maqedoni dhe Kosovė nė vitet 1944-1945, tė cilat fshihen pas Masakrės sė Tivarit). Prandaj dhe bastardimi i qėllimishėm i kėsaj historie tregon dhe qėllimin e fshehtė tė publikimit tė librit Odiseja e njė dedektivi. Autori ka rėnė viktimė e pasaktėsive propagandistike tė komunizmit shqiptar dhe mungesės sė parimeve njerėzore qė karakterizonte botėn e diktatorit, ku pėrfshihen dhe tė gjithė bashkėfshatarėt e tij qė i shėrbyen diktaturės me zell kulminant.
Nė kapitullin e XI, tė pjesės sė dytė, autori ka vėnė nė dukje njė zėnkė midis pronarit grek dhe punėtorit shqiptar pėr problemin e librave, duke i krijuar tė dytit njė aureolė intelekti dhe poshtėruar tė parin. Qė kjo ngjarje nuk ka asnjė vlerė nė pėrmbajtjen e librit as tė mos vihet nė dyshim, por tė tentosh tė krijosh antivlera pėr njė popull me anė tė veprimtarive tė individėve tė tij nuk ėshtė as letėrsi, as filozofi dhe as shprehje urrejtje, por mė sė paku nxjerrja krye e karakterit politik tė librit dhe njėra prej arėsyeve tė publikimit tė tij. Pėrgjatė 45 vjetėve tė zbatimit tė politikės komuniste nė Shqipėri ėshtė servirur njė propagandė antigreke e qėllimshme qė u mbyll me njė libėr tė Enver Hoxhės Dy popuj miq, si pėr ti kėrkuar falje popullit grek pėr urrejtjen e kultivuar nė Shqipėri pėrgjatė diktaturės sė tij. Por kjo nuk e pengoi popullin shqiptar ta ripushtonte pėr tė tretėn herė territorin e paraardhėsve tė largėt tė tij pas 1991-shit duke treguar jo vetėm mungesė karakteri, padije politike, por mbi tė gjitha mungesė dinjiteti njerėzor. Shqiptarėt asnjėherė nuk e kanė marrė vesh rezultanten e politikės greke ndaj popullit shqiptar, por janė mbėshtetur mbi dy mashtrime komuniste tė fshehura pas termave: Protokolli i Korfuzit dhe Provokacionet e gushtit 1949 (pėr termin e parė shih artikullin me tė njėjtin titull nė albanovaonline.com, logoreci.com dhe www.hotig.info). Populli shqiptar asnjėherė nuk e ka marrė vesh rezultanten e ndikimit tė popullit grek dhe paragrek mbi tė dhe paraardhėsve tė tij, por gjithmonė ėshtė tentuar tė paraqitej situata historike si e veēuar dhe pa ndikim grek edhe pse shqiptarėt e sotėm kanė njė dozė tė konsiderueshme tė trashėgimisė helene qė pėrcakton mirėfilli ekzistencėn e tyre nė histori pa tė cilėn ata do tė ishin akoma nėpėr pemė duke filluar nga gjuha e shkruar (pėrputhja e gjuhės sė shkruar me atė tė folur tek iliro-shqiptarėt ėshtė rezultat i botės sė relacioneve tė ilirėve me parahelenėt, dhe mė vonė me helenėt, mbi ēbazė tė parėt u transformuan nė epirotė, ēka pėrbėn prejardhjen me tė afėrt gjenetike tė shqiptarėve tė sotėm; mė hollėsisht pėr kėtė problem lexoni studimin: Interpretimi materialist i filozofisė sė gjuhės shqipe, publikuar nė albanovaonline.com, logoreci.com dhe www.hotig.info, pasi nė realitet kėrkush nuk e di se ēfarė gjuhe kanė folur paraardhėsit e largėt tė shqiptarėve pėrpara se ata tė binin nė kontakt me pellazgėt), ndarja e punės dhe mbrojtja nga otomanizimi absolut i tyre, sidomos i jugut tė Shqipėrisė. Ėshtė kjo e fundit qė ka krijuar keqdashjen e politikės greke ndaj banorėve tė jugut tė Shqipėrisė pas Protokollit tė Korfuzit dhe arėsyen pėrse propaganda greke e sotme e pėrmėnd vėnd e pa vėnd Vorio Epirin. Shtrėmbėrimi i historisė tė atyre anėve ėshtė njė vepėr e filluar nga tė ashtėquajturit rilindas dhe tė vazhduar me tendencė nga propaganda komuniste mbi ēbazė u krijua njė hendek nė marrėdhėniet greko-shqiptare. Kjo nuk e pengoi qeverinė greke tė pranonte me qindramijėra shqiptarė pas 1991-shit (flitet pėr njėmilion) dhe ta shpėtonte popullin tonė nga bataku ku ishte zhytur pėr faj tė njė politike thellėsisht antishqiptare. Kjo duhej marrė parasysh nga Agim Hamiti dhe jo tė vihej nė pah urrejtja patologjike e komunizmit pėr dijen njerėzore. Nuk i takon popullit shqiptar, dhe krijuesve tė tij, aq mė tepėr autorit dhe rrethit tė tij, tė paragjykojnė popullin grek tė sotėm nė drejtim tė nivelit kulturor tė tij pasi trajtesa politike qė Europa po i bėn sot popullit grek nuk ka ndonjė ndryshim tė madh nga trajtesa qė i ka bėrė popullit shqiptar pėrpara njė e mė shumė shekulli. Nuk ėshtė mirė tė nėpėrkėmbet historia nė mėnyrė tė paragjykuar politike, pasi kjo do tė manifestonte karakterin e keq tė popullit shqiptar, gjė tė cilėn autori i librit tonė nuk e ka marrė parasysh. Paraqitja e figurės tė njė pronari grek nė atė mėnyrė ėshtė shprehje e kėtij paragjykimi dhe aspak njė realitet. Koha kur dhe populli shqiptar do tė tranformohet nė njė pėrdorues formalist tė kulturės njerėzore po afron me shpejtėsi dhe pjesa mė e madhe e tij ėshtė futur me kohė nė dyert e padijes, proēes i cili e ka zanafillėn tek politika qė krijoi figurėn e Diksit dhe tė Melit.
Nė kapitujt XXX dhe XXXI, tė pjesės sė dytė, autori ngre nė lartėsinė maksimale Ilir Hoxhėn si drejtues tė DSJ duke i bashkangjitur thelbin e krimit tė realizuar nga kjo drejtori, duke pėrfshirė dhe ngjarjen nė ishujt Malvine nė Argjentinė. Se si mund tė jetė e vėrteta natyrisht unė nuk kam se si ta di, por e njėjta arėsye vlen dhe pėr autorin; dmth se ato ose janė tė sajuara, ose janė thashetheme burgu. Unė e njoh Ilir Hoxhėn nėpėrmjet shkrimeve dhe studimeve tė botuara duke mos e pranuar dot si drejtuesin e njė segmenti tė diktaturės. Tė paktėn librat e poshtėshėnuar mbajnė emrin e tij dhe do tė ishte mė e saktė qė mendimin pėr figurėn e Ilir Hoxhės ta jepnin pikėrisht bashėautorėt e atyre librave pasi nuk mund tė pėrputhet dot figura e njė studiesi me atė tė njė krimineli ēka do tė thotė se personazhi ynė ose ua ka grabitur, duke qene realisht drejtues i DSJ, ose, nė tė kundėrtėn, figura e krijuar nga Agim Hamiti ėshtė ireale. Mė 1987 Ilir Hoxha boton, me bashkėautorėsi tė J. Misjes librin: Mikroskopia elektronike me tufė rrėshqitėse dhe mikroanaliza me rreze X; mė1992 boton, me bashkėautorėsi tė B.Bahollit librin: Reduktimi i ngurtė i mineraleve Fe; mė 1998 boton librin: Babai im Enver Hoxha (tė paktėn kėto libra ndodhen nė bibliotekėn time). Nė qoftė se do tė bashkojmė pėrmbajtjen e kėtyre librave me veprimtarinė e realizuar nė DSJ sipas idesė sė Agim Hamitit rezulton qe Iliri Hoxha pėrbėn njė kapacitet intelektual pėrtej gjenisė njerėzore, gjė e cila e zvogėlon jashtė mase figurėn e Enver Hoxhės. Nė qoftė se kjo e fundit ka qenė qėllimi i autorit ėshtė tjetėr punė, por me kėto qė kam lexuar ėshtė pak si e pamundur qė Ilir Hoxha tė ketė qenė drejtuesi i DSJ, nė tė kundėrtėn ai ėshtė hajduti i autorėsisė sė atyre librave, por qė gjithsesi shėrbejnė pėr tė treguar dinamikėn e familjes Hoxha me tė kėqijat dhe tė mirat e saj.
Kapitulli XXXII, i pjesės sė dytė, ka njė pėrmbajtje interesante tė lidhur me fundin e jetės sė diktatorit, por qė shėrben pėr tė justifikuar pretendimin e Liliana Hoxhės, tė dhėnė nė njė emision televiziv mbi vrasjen e Enver Hoxhės nga ana e sė shoqes. Mospėputhja pikė pėr pikė e pretendimeve tė nuses sė Enver Hoxhės me idenė e hedhur nė kėtė kapitull ėshtė njė formalizėm qė ėshtė shpikur me njė keqligėsi tė dyanshme duke njohur karakterin e shqiptarėve tė sotėm. Nė qoftė se autori mendon se propagandimi i menyrės sė vdekjes sė diktatorit nė kėtė mėnyrė do ta ulė ndopak urrejtjen e popullit shqiptar ndaj tij e ka gabim pasi nė kėtė rast ngatėrron urrejtjen kolektive me atė individuale. Populli shqiptar mund tė jetė i vetmi popull nė Europė qė nuk e njeh urrejtjen kolektive pėr shkak tė shkallės sė ulėt tė zhvillimit social tė tij dhe kjo bėn qė ai tė mos ta urrejė kurrė Enver Hoxhėn dhe familjen e tij. Kalimi i ndikimit tė brezit tė gjysmės sė parė tė shekullit tė XX-tė nė veprimtarinė sociale tė popullit shqiptar do tė shėnojė dhe fundin e shprehjes sė urrejtjes individuale kundrejt figurės sė udhėheqėsit tė dikurshėm tė partisė. Tė paktėn kjo duket nga disa libra tė shkruar kundra apo pro diktatorit shqiptar ku e vėrteta ėshtė e vėshtirė tė dalė nė dritė sipas atyre pėrmbajtjeve; ēka tregon mungesėn e theksuar tė urrejtjes kolektive nė karakterin e popullit shqiptar. Kam parasysh librat e Shefqet Peēit: Komandant na dogji malli, Tiranė 1986; Ramiz Alia: Enveri yne, Tiranė 1988; Agim Musta, Mexhit Kokalari: Kush ishte Enver Hoxha, Tiranė 1996; Muharrem Xhafa: Udhėheqėsi qė bėri epokė, Tiranė 2008; Beqir Ajazi; Kush ishte Enver Hoxha, Tiranė 2007; Katriot Myftaraj: Jeta e fshehtė e Enver Hoxhės 1908-1944, Tiranė 2008, dhe Enigma e sundimit tė Enver Hoxhės 1944-1961, Tiranė 2009, Sami Gega: Enver Hoxha, heroi qė bėri epokė, Tiranė 2008; apo librin e Fahri Balliut: Zonja e zezė Nexhmije Hoxha, Tiranė 2005 bashkėsia e tė cilėve ėshtė tepėr-tepėr larg tė vėrtetave historike tė pėrjetuara nga diktatori. Autorėt e mėsipėrm vetėm tė vėrtetat mbi jetėn e Enver Hoxhės nuk kanė thėnė nė asnjė element. A nuk do tė thotė kjo se urrejtja individuale ėshtė thjeshtė formale dhe pa asnjė ndikim mbi popullin shqiptar?
Nė po kėtė kapitull autori ka vėnė nė gojėn e Nexhmije Hoxhės njė frazė tė mallkuar qė pėrbėn tė gjithė misterin e mendimit filozofik botėror pėr tė gjithė kohėrat: Ėshtė natyra qė ka vendosur shėnjėn e barazimit midis gjithė krijesave tė saj, - natyrisht dhe nivelin e botėkuptimit tė tij. Unė e kuptoj shumė mirė qė kjo frazė e ka burimin tek vitet e burgut qė ka pėrjetuar autori, gjė qė mė frenon jashtė mase pėr tė shprehur atė qė ndjej kur shoh albumin e Fahri Shaskės mbi krimin komunist nė rrethin e Vlorės me emėrtim: Tė quajtur armiq tė popullit ku lexoj qė familja Hamiti, nga Dukati, paska pasur tė pushkatuar mė 01.04.1950, tė arratisur mė 1949, dhe tė burgosur politikė ku pėrfshihet edhe autori ynė (f. 143), por pėrgjithėsimi i formulės sė mėsipėrme ėshtė gjėja mė e pamundur nė natyrė dhe ajo qė nuk ka asnjė mundėsi tė ekzistojė dot. Zbėrthimi i saj nuk bėhet nė funksion tė kritikės ndaj autorit, por tė kritikės sė mashtrimit komunist tė realizuar nė Shqipėri, tė cilėn gjė autori nuk e ka bėrė dot. Barazia ėshtė njė nocion relativ i shpikur nga njeriu, pasi ajo nuk ekziston nė natyrė nė asnjė pėrmasė jo mė nė botėn e njeriut (bota e njeriut ka edhe disa nocione tė tjera qė nuk ekzistojnė, por qė shėrbejnė pėr ilustrim, si psh: zero, pėrsėritje, boshllėk). Rėndėsia e pėrdorimit tė barazisė ka qenė tulla mė e parė e politikės sė Enver Hoxhės dhe ajo qė vendosi elementin e parė tė diktaturės komuniste. Kundrejt krimit politik tė diktatorit tė gjithė shqiptarėt kanė qenė tė barabartė, por kundrejt zhvillimit tė Shqipėrisė dhe shqiptarėve kėta tė fundit kanė pasur diferencime tė mėdha midis tyre dhe ėshtė ky diferencim qė pėrbėn shkallėn e lartė tė zhvillimit tė shoqėrisė shqiptare pėrpara 1945 dhe eleminimi i saj pėrgjatė viteve 1943-1961 pėrbėn llumin social ku u zhyt shoqėria shqiptare, qė u manifestua nė thelb tė saj me ngjarjet e 2 korrikut 1990 dhe tė atyre tė vitit 1997. Tė paktėn prejardhja sociale e familjes sė autorit e pėrligj kėtė diferencė tė jashtėzakonshme nga tė gjitha familjet komuniste vlonjate tė marra sė bashku, por qė nuk pėrligjet mė pėrmbajtjen e kėtij libri. Kėrkesa pėr tė pajtuar shqiptarėt me antishqiptarėt ėshtė krejt e barabartė me pajtimin e vuajtėsit me kriminelin, e njeriut me antinjeriun dhe nė kėtė drejtim ajo nuk vlen pasi nė tė kundėrtėn kėrkush nuk duhej dėnuar pėr krimet qė kryen. Unė e kuptoj shumė mirė qė nė situatėn qė jeton sot populli shqiptar dikush duhet tė falė pėr tė arritur unitetin kombėtar tė pėrēarė nė mėnyrė tė pariparueshme nga politika antishqiptare e regjimit tė Enver Hoxhės, por kurrsesi nga pozitat e bashkėfajtorėve dhe aq mė tepėr nga produkti intelektual i komunizmit shqiptar. Pikėrisht kjo pėrbėn tė pamundurėn e realizimit tė barazisė sociale nė Shqipėri, tė paktėn sot, dhe ideja qė pėrēon autori jo vetėm nuk realizon kėtė pajtim, por ajo kryesisht armiqėson popullin shqiptar brėnda vehtes. Ngjarjet e 1997 ishin treguesi me sinjifikativ se si nuk duhet drejtuar populli shqiptar dhe pse ai nuk mund tė pajtohet me produktin intelektual tė tė rinovuarve komunistė nė demokratė tė majtė apo tė kuq. Ja pėrse ėshtė e nevojshme tė zbulohen ligjet e zhvillimit social nė funksion tė pabarazisė sociale dhe tė diferencohen nga padrejtėsitė sociale qė mbretėrojnė sot nė Shqipėri ku dora kriminale e produktit komunist e ka kapur popullin shqiptar prej fyti duke tentuar mbytjen e tij. E keqja mė e madhe qėndron nė pajtimin inkoshient me tė pa e kuptuar pasojėn.
Nė kapitullin XLIV autori nxjerr nė pah njė tė fshehtė dhe kėtė kėrkon ta bėjė strumbullarin e tė gjithė veprės sė tij, sipas sė cilės (po e citoj fjalė pėr fjalė): Honi i harresės e pėrpiu veprimtarinė tonė antidiktatoriale nė Shqipėri. Sipas kėsaj ideje rezulton qė nė brėndėsi tė DSJ na paska ekzistuar nje segment i kundėrt me thelbin e veprimtarisė sė atij institucioni qė realisht pėrbėnte hallkėn lidhėse tė diktaturės enveriste me institucionet internacionale antishqiptare tė atyre kohėrave. Por autori e ka krijuar tė gjithė kėtė fasadė propagandistike nė mėnyrė artificiale duke pajtuar elementė kontradiktorė sipas kategorisė shkak-pasojė dhe kjo pėr shumė e shumė arėsye. Kryesorja qėndron nė faktin e mos njohjes tė tėrėsisė sė krimeve tė realizuar nė territorin shqiptar nga ana e politikės komuniste pėrgjatė viteve 1943-1991. Mungesa e kėtij informacioni mund ta ēojė autorin nė fantazira tė tilla, por vepra kriminale praktike e anėtarėve tė DSJ, pamvarėsisht se nė favor tė kujt ka qenė veprimtaria, tregon se ėshtė e pamundur qė nė brėndėsi tė saj ka pasur veprimtari tė tillė. Ajo lindi, formalisht, pas vrasjes sė Mehmet Shehut ku nostalgjikėt e tij u zbuluan dhe spastruan, dikush pretendon se jo plotėsisht (Ylli Polovina, Amerika, Mehmet Shehu dhe Ramiz Alia, f. 16). Nė fakt nė kėtė pikė qėndron e gjithė tragjedia e mėvonshme e popullit shqiptar tė cilėn autori i librit tonė e ka anashkaluar me paramendim dhe e gjitha kjo pėr tė mos bėrė tė nevojshme publikimin e krimeve tė kryera nga DSJ tė lidhur me veprimtarinė e ishkryeministrit. Ėshtė pika qė ka pėrcaktuar pėrmasėn e mungesės sė unitetit tė popullit shqiptar pėrgjatė viteve tė mėsipėrme dhe shkakun e armiqėsisė sė popullit shqiptar brėnda vehtes, por qė anashkalohet edhe nga autori i dytė pa na treguar se si ėshtė formuar bota e simpatizantėve krahinorė dhe bashkėpartizanėt e Mehmet Shehut ( po aty, f. 44) pėrgjatė periudhės mė gjakatare tė diktaturės. Pra ne duhet tė pranojmė se pamja antidiktatoriale e njė segmenti tė DSJ ka lindur pas 1981, atėhere kur u vra krahu i djathtė i diktatorit nė krimet e kryera dhe masha me kryesore e vrasjes sė 250 000 shqiptare pėrgjatė diktaturės. Mos kujtoni se vrasja e Mehmet Shehut ėshtė e lidhur thjeshtė me luftėn brėnda llojit nė brėndėsi tė PPSh; krimi i ndodhur mesnatėn e 17 dhjetorit 1981 ėshtė sinjali mė i parė se diktaturės komuniste nė Shqipėri po i vinte fundi. Mehmet Shehu u vra pėr tė mbuluar krimet gjigande tė realizuara pėrgjatė gjysmės sė dytė tė shekullit tė XX-tė tė realizuar nga partia gjakatare. Ėshtė e njėjta arėsye edhe vrasja e Kadri Hazbiut apo Feēor Shehut njė vit mė vonė dhe tė gjitha kėto nuk mund ta justifikojnė mundėsinė e ekzistencės sė njė segmenti nė brėndėsi tė organeve tė diktaturės tė kundėrt me tė. Ky ėshtė njė iluzion politik qė kėrkon te rihabilitojė baballarėt e krimit nė Shqipėri dhe ta paraqesė situatėn si luftė brėnda llojit nė brėndėsi tė PPSh. Tė gjithė komunistėt, pa asnjė pėrjashtim, janė pėrgjegjės pėrpara popullit shqiptar pėr tragjedinė e ndodhur. Ėshtė tjetėr punė qė populli shqiptar nuk e di pėrmasėn reale tė kėsaj tragjedie duke qėnė i detyruar tė pranojė pendesat hipokrite tė shėrbėtorėve tė komunizmit. E kundėrta e kėsaj duhet tė kishte ēuar nė njė luftė civile tė tmershme ku mė tepėr se gjysma e popullit shqiptar duhej tė ishte zhdukur. Mosndodhja e kėsaj tregon se dikush ka menduar ndryshe duke llogaritur edhe armiqėsinė nė brėndėsi tė popullit shqiptar qė nė vėnd tė shpėrthente mė 1991 tentoi tė realizohej mė 1997. Ngjarjet e vitit 97 patėn pėrmasėn e ndodhur vetėm pėr njė arėsye tė thjeshtė: nuk u lanė hesapet me komunizmin qė nė 1991. A i duhet dhėnė merita njeriut pėr tė dy ato vite nuk e di, por gjithsesi tė bėhen llogaritė 1991 ėshtė nė unitet me 1997 dhe tė lidhur si mishi me thoin.
Kufizimi i botėkuptimit tė autorit kuptohet kryesisht nga citimet qe ka realizuar nė krye tė kapitujve ku nė vazhdim vlen tė pėrmėndet njė ide e I. Krilovit: Kush i jep kohės, jep dy herė. Unė nuk e di se ēfarė mund tė mėsojė njeriu prej kėtij postulati, por problemi i kohės ėshtė problemi mė i rėndėsishėm pėr mendimin shkencor botėror dhe problemi mė i pazgjidhur. Asnjeri deri mė sot nuk ka dhėnė njė finicion nė kėtė drejtim dhe tė gjitha pėrfundimet mbi relativitetin e kohės kanė qenė dhe janė spekullime tė pafundme duke treguar pėrmasėn reale tė kapaciteteve intelektuale qė pretendojnė se merren me tė. Koha nuk merr, ajo vetėm jep; kėrkush nuk mund ti japė kohės jo dy herė, por as dhe njė herė tė vetme, sepse nė tė kundėrtėn ajo do tė kthehej mbrapsht. Ajo ēka ndodh me marrėdhėniet e njerėzve midis tyre nė funksion tė kohės ėshtė problemi themelor i shkencės sė historisė dhe kėrkush nuk ka qenė i aftė deri mė sot ta zgjidhė saktė atė. Shprehjet tendecioze me karakter filozofik tregojnė nivelin e dijeve njerėzore nė kėtė drejtim ku autori ynė bie pre e padijes njerėzore duke e idealizuar historinė e popullit shqiptar nga njė gjėndje reale nė funksion tė kategorisė domosdoshmėri-liri nė njė gjėndje ireale abstrakte nė fuksion tė kategorisė shkak-pasojė pa ditur asnjė pėrmasė. Koha e ekpserimenteve me popullin shqiptar ka marrė fund; tashmė shqiptarėt duhet tė jenė tė ndėrgjegjshėm se e vetmja lidhje qė ata mund tė krijojnė me Europėn politike ėshtė faktori kohė, por pa i dhėnė asgjė asaj; shqiptarėt mund dhe duhet tė ndryshojnė kohėn europiane si e vetmja mundėsi pėr tu pajtuar me tė nė favor tė tyre, nė tė kundėrtėn ata do tė jenė gjithmonė nje qelizė kanceroze me ndikim negativ mbi kontinent.
Nė kapitullin e XLVI autori vė nė dukje faktin se shqiptarėt ishin drejtuar nga njė njeri cinik me horizont kulturor tė kufizuar dhe me gjithė fatin e mbarė ai nuk arriti dot kurrė tė kishte njė diplomė nė jetė. Nuk ėshtė e vėshtirė tė kuptohet se fjala bėhet pėr Enver Hoxhėn, por mė habit kurajo e autorit pėr tė paraqitur si tė vėrteta thashethemet e pėrhapura nė popull nga vetė diktatori. Fakti qė nė kėtė drejtim ai asnjėherė nuk tha dy herė njėsoj tregon se nė kėtė pikė fshihet diēka mė tepėr dhe mė komplekse se mos pasja e diplomės, qė, nė kėtė rast, duhet tė ishte gjysma e sė keqes pėr mirė. Karakteri antishqiptar dhe antinjerėzor e politikės enveriste nuk ėshtė ēėshtje mosarsimimi dhe karakteri individual, ajo ėshtė shumė mė e thellė dhe duhet tė kesh informacion njė shekullor qė tė mund tė kuptosh se nė ēfarė shkolle studioi dhe ēfarė konkretisht Enver Hoxha pėr dy vjet nė Paris dhe dy vjet nė Bruksel (Monpeljeja dhe konsullata nė Bruksel janė shpikje tė Enverit pėr tė fshehur se ēfarė studioi ai realisht). Ėshtė e pamundur tė pranosh qėnien e diktatorit shqiptar njeri tė anglezėve dhe, nga ana tjetėr, tė pretendohet se ai ka qenė i paarsimuar. Mė sė paku Enver Hoxha ka mbaruar njė shkollė angleze pėr drejtim shteti nga viti 1932 deri mė 1936 adresėn e sė cilės kėrkush nuk mund ta thotė, sepse nė tė kundėrtėn ai nuk do tė ishte i askujt. Tė paktėn kėtė gjė autori i librit tonė nuk duhet ta kishte survejuar nė kėtė mėnyrė, sepse nė kėtė rast pėrmasa e fajit ėshtė vetėm e popullit shqiptar, por qė shėrben pėr tė treguar dhe pėrmasėn e zhvillimit tė tij social kur qėnka sunduar nga njė njeri i paarsimuar, injorant dhe kriminel. Ideja e lidhjes sė Enver Hoxhės me anglezėt e pėrjashton mosarsimimin e tė parit sipas njė shkolle mjeshtėrisht speciale.
Nė po tė njėjtin kapitull autori analizon goditjen e desidencės shqiptare dhe lindjen e inteligjencės sė re komuniste, por e gjitha kjo nė funksion tė vetėlavdėrimit tė veprės sė tij (kjo pėrbėn ēfaqjen e rishikimit tė domosdoshėm tė veprės sė tij me dylbi kritikė). Nė njė faqe A4 autori ndėrton pothuajse tė gjithė panoramėn e krimit komunist kundra popullit shqiptar nė planin propagandistik pa qenė i aftė tė tregojė shkaqet e persekutimit dhe asgjėsimit tė gjithseicilit, detyrė tė cilėt epoka postkomuniste as qė e ka filluar, por qė bijtė e tė pushkatuarve nuk dinė ta bėjnė edhe pse nė rrembat e tyre rrjedh gjak i pastėr qytetarie, civilizimi dhe atdhedashurie. Autori i librit tonė i ka rrėshqitur kėtyre karakteristikave dhe, dashur pa dashur, bėhet pre pikėrisht tė atyre qė i kanė pushkatuar babanė duke harruar detyrėn qė historia i ka caktuar botės qytetare. Pikėrisht difektin mė kryesor tė rendit komunist autori mundohet ta anashkalojė nė pasojėn e vet dhe ta paraqesė si virtytin e sė ardhmes. Ėshtė absolutisht e papranueshme qė nė njė frazė letrare tė pėrmėndet Poeti Kombėtar At Gjergj Fishta, Mitrush Kuteli, Padėr Anton Harapi, Martin Camaj, Lasgush Poradeci, Petro Marko dhe pėrballė Tyre tė vendoset veprimtaria aplikative e komunizmit enverist kur shqiptarėt e sotėm, tė ushqyer pėr 50 vjet me idiotizmin e njė bote inekzistente, nuk dinė se ēfarė tė mire i ka bėrė kombit shqiptar Poeti ynė Kombėtar At Gjergj Fishta; kur shqiptarėt e sotėm tė ushqyer me njė letėrsi antikombėtare pėr 50 vjet nuk dinė se cila ishte bota shqirtėrore e Mitrush Kutelit kur nisi dhe mblodhi tregimet e moēme shqiptare e pėrse populli shqiptar kishte nevojė pėr to (botimi i veprės sė tij mė 1991 nė pesė vėllime ishte njė falje hipokrite qė pushteti komunist i bėri emrit tė Mitrush Kutelit); kur shqiptarėt e sotėm tė ushqyer pėr 50 vjet me njė propagandė thellėsisht antinjerėzore as qė e njohin veprėn brilante tė Padėr Anton Harapit nė asnjė pėrmasė, por, akoma mė keq, shqiptarėt e sotėm as qė e dinė se plumbat qė i muarėn jetėn klerikut patriot tentuan tė mbulonin veprėn madhore pėr unitet kombėtar qė kleriku realizoi pėr sa kohė ishte anėtar i regjencės mė 1943-1944 duke qenė shumė mė gjurmėlėnėse se tė 50 vitet e regjimit antishqiptar tė Enver Hoxhės, ēka dhe i hėngri kokėn; kur shqiptarėt e sotėm tė ushqyer pėr 50 vjet me njė pseudoletėrsi as qė ja kanė haberin se kush ėshtė Martin Camaj, ēfarė pėrfaqėson ai nė lėmin e letėrsisė sė popullit shqiptar dhe pėrse vepra e tij ėshtė e lidhur me vėndlindjen vėnd tė cilin bandat komuniste e masakruan nė bashkėpunim me armiqtė e kombit shqiptar nė vitet 1944-1948; kur shqiptarėt e sotėm tė ushqyer pėr 50 vjet me pėrrallat e letėrsisė bolshevike nuk e dinė se Lasgush Poradeci ishte poeti lirik mė i madh europian i shekullit tė XX-tė dhe pėrbuzja qė rendi komunist e Enver Hoxhės i bėri veprės sė Tij ishte nė tė njėjtėn kohė pėrbuzja qė ai rend i bėri letėrsisė sė Kombit Shqiptar; kur shqiptarėt e sotėm tė ushqyer pėr 50 vjet me mashtrime e gėnjeshtra tė pafundme nuk e dinė se njė ndėr shkrimtarėt mė tė mėdhenj shqiptarė tė shekullit tė XX-tė Petro Marko mori me vete nė varr njė ndėr sekretet mė tė mėdha tė komunizmit shqiptar tė lidhur me luftėn nė Spanjė, tė cilin ja pati trasmetuar edhe tė birit, mbi ēbazė u persekutuan gjithė jetėn babė e bir (lidhjen e Luftės sė Spanjė mė 1936 me figurėn e Mehmet Shehut). Zbėrthimi i veprės sė kėtyre personaliteteve kombėtare kėrkon fakultete tė tėra dijesh, qė universitetet shqiptare nuk janė tė aftė ta realizojnė nė asnjė pėrmasė. Ja pėrse tė gjitha kėto probleme nuk mund tė anashkalohen me njė faqe dhe autori nuk ka tė drejtė tė vazhdojė pėrbuzjen e regjimit komunist me metoda tė tjera ndaj lavdisė sė Kombit Shqiptar.
Nė kapitullin e fundit, nė vėnd tė pasthėnies, autori ka evidentuar njė fakt tė shtrėmbėr, qė diktatori shqiptar e kishte mjaft pėr zemėr, tė cilin po e citoj tė plotė: Por ēndodh ne Shqipėrinė e shekullit XXI, e cila ka intelektualė aq sa kishte banorė monarkia?. Autori nuk ka kuptuar njė gjė nga e gjitha ajo qė ka shkruar: njė frazė e vogėl e pėrmbys tė gjithė veprėn sado e madhe qė tė jetė ajo. Nė kėtė pikė qėndron i gjithė mashtrimi qė Enver Hoxha realizoi me anė tė dialektikės ku ligji i kalimit tė sasisė nė cilėsi jo vetėm qė u keqinterpretua, por ai u bė promotori i tė gjithė politikės komuniste dhe ėshtė subjekti me tė cilin krenohen komunistėt e vjetėr dhe postkomunistėt e rinj. Tentativa pėr tė paraqitur si arritje nė zhvillimin social tė popullit shqiptar numurin e madh tė intelektualėve tė krijuar nga rregjimi komunist ėshtė e dėshtuar me ngjarjet e zhvillimit ekonomik nė brėndėsi tė popullit shqiptar pėrgjatė viteve 1992 1996 ku u dalluan mirėfilli dy tėrėsi ngjarjesh tė lidhur pikėrisht me botėn intelektuale post komuniste. Nga njėra anė dualėn nė pah forcat e vėrteta zhvilluese tė popullit shqiptar, tė cilėt me anė tė punės krijuan tė mira materiale sa kishte krijuar populli shqiptar pėr 45 vjet me anė tė diktaturės (ato vite kanė qenė vitet mė tė mrekullueshme tė jetės sociale tė popullit shqiptar pas 1945, aspak si refleksione dialektike tė diktaturės). Nga ana tjetėr ato vite treguan se ēfarė kapaciteti kishte intelektuali shqiptar i tė gjitha fushave ku klasa e tyre u zhyt e gjitha nė skamje pikėrisht pėr paaftėsi intelektuale. Ky fakt ka qenė njė ndėr shtytjet mė kryesore tė ngjarjeve tė 1997 ku mund tė dallojmė grabitjen shumė pėrmasore qė klasa e intelektualėve realizoi pėrgjatė atij viti e nė vazhdim. Tė paktėn kjo ka qenė gjėja mė e dukshme e veprės sė intelektualėve tė Enver Hoxhės nė ngjarjet e 1997 e nė vazhdim (pėr ta thėnė mė saktė kjo klasė vodhi pikėrisht atė qė krijuan njerėzit punėtorė (jo klasa punėtore) tė Shqipėrisė nė periudhėn 1992 1996). E nė qoftė se ne do tė analizojmė tėrėsinė e intelektualėve sipas ligjeve tė dialektikės do tė dallojmė se pikėrisht sasia tepėr e madhe e tyre ka ēuar nė cilėsinė tepėr tė keqe tė klasės sė intelektualėve tė epokės komuniste mbi tė cilėt bie i gjithė faji i tragjedisė sė popullit shqiptar nė 1997. Pėr kėtė problem ideja e autorit ėshtė e pasaktė dhe kjo vjen jo thjeshtė nga pėrgatitja e tij botėkuptimore, por nga qėllimi pėr ta vėnė nė dukje. Analiza e pėrmbajtjes njerėzore tė klasės sė intelektualėve tė epokės komuniste ėshtė e lidhur pikėrisht me krahinėn nga e ka prejardhjen autori ynė dhe ai me kėtė kėrkon tė krijojė njė aureolė lavdie tė asaj klase a thua se populli shqiptar nuk e di se ai segment i inteligjencės shqiptare ėshtė i lidhur me krimin kundra popullit shqiptar. Nuk ka qenė e rastit qė gjeneralėt e kolonelėt e luftės civile 1943-1948 e kishin prejardhjen e afėrt nga zona operative nr.1 dhe nga familjet e tyre lindėn intelektualėt e shumtė qė suprimuan, nga ana sasiore, inteligjencėn e para 1945-sės. Por autori nuk e thotė se kėta intelektualė, qė ishin mė tė shumtė se popullata shqiptare e kohės sė monarkisė, nuk ishin tė afte tė luanin as levėn e Arkimedit e jo mė tė krahasoheshin me intelektualėt e kohės mbreterore. Ėshtė njėsoj si tė krahasohet nata me ditėn, apo vdekja me lindjen. Njė Ismail Kadare nuk ėshtė i aftė ta pėrmbysė realitetin historik dhe kjo pėrbėn nė realitet tragjedinė reale tė popullit shqiptar nė fillimet e mijėvjeēarit tė tretė.
Por libri i autorit Agim Hamiti Odiseja e njė dedektivi ka shėrbyer si trampolin pėr tė krijuar njė libėr tjetėr me antihistorik se i pari me autor Ylli Polovina: Amerika, Mehmet Shehu dhe Ramiz Alia. Autori kėrkon ti mbushė mėndjen popullit shqiptar se vrasja e Mehmet Shehut e tė tjerėve, mė vonė, ishte luftė brėnda llojit dhe triumfi i Ramiz Alisė tregonte se ai kishte gisht nė aktin e 17 dhjetorit. Unė e kuptoj shumė mirė se Ylli Polovina kėrkon tė luajė rolin e tė paditurit duke kujtuar se historia e Popullit Shqiptar fillon me komunizmin e Enver Hoxhės dhe kėtė kėrkon tja imponojė lexuesit si njė tė vėrtetė absolute. Kush e ka studiuar historinė e partisė pėrgjatė periudhės 1943-1985 nuk e ka tė vėshtirė tė kuptojė se mbi popullin shqiptar kanė vepruar dy vektorė tė diktaturės njėri prej tė cilėve ka qenė i Enver Hoxhės dhe tjetri i Mehmet Shehut. I pari ka qenė mėndja e diktaturės, por i dyti ka qenė dora e saj dhe vrasja e tij mė 17 dhjetort 1981 ka qenė njė lehtėsim pėr familjarėt e 250 000 viktimave tė komunizmit. Nuk ka tė drejtė asnjė njeri nė Shqipėri tė flasė me entuziazėm pėr pjestarėt e komunizmit shqiptar, anėtarėt e sė cilės kanė qenė nga i pari deri tek i fundit keqdashėsit e popullit tonė. Nė kėtė pikė duhet parė pėrse kthesa politike e 1992 u bė pa gjak dhe e kaluara u harrua me kaq lehtėsi. Unė ndoshta dhe mund tė gaboj, por roli i Ramiz Alisė duhet konsideruar kryesor dhe me kėtė ai ka larė njė pjesė tė fajit si pjestar i piramidės komuniste, rol tė cilin nuk mund ta kryente asnjė prej nolastalgjikėve tė Mehmet Shehut dhe shokėve tė tij tė armėve. Libri i Ylli Polovinės kėrkon tė fshehė botėn e krimit komunist dhe ta paraqesė atė si pasojė e luftės sė klaneve brėnda partisė. Ėshtė njė pamje e gėnjeshtėrt, pasi Zeusi shqiptar i pėrkiste njė kapaciteti tė tillė intelektual sa nuk do tė lejonte asnjė klan tė drejtonte Shqipėrinė pėrveē atij dhe familjes sė tij. Enver Hoxha ka luajtur me tė gjithė vartėsit e vet si macja me miun dhe lexuesi duhet ta marrė me mėnd se sa minj duhen pėr tė mposhtur njė maēok.
Nga e gjithė pėrmbajtja e librave tė mėsipėrm unė konkludoj se libri i Agim Hamitit shėrben pėr tė argumentuar se si ėshtė armiqėsuar populli shqiptar brėnda vetes dhe ēfarė duhet tė bėjmė sot pėr tė riparuar antishqiptarizmin politik tė komunizmit. Ka ardhur koha tė shpaloset sentenca e Krishterimit doktrinar: Dikush duhet tė falė! Kėtė nuk mund ta bėjnė kurrsesi shpellarėt, por Qytetarėt e Vjetėr ndoshta po (jo qytetarėt e epokės komuniste), ėshtė detyra e tyre pėr tė ndrequr historinė.
26 qershor 2011
"Nė kapitullin e XI, tė pjesės sė dytė, autori ka vėnė nė dukje njė zėnkė midis pronarit grek dhe punėtorit shqiptar pėr problemin e librave, duke i krijuar tė dytit njė aureolė intelekti dhe poshtėruar tė parin. Qė kjo ngjarje nuk ka asnjė vlerė nė pėrmbajtjen e librit as tė mos vihet nė dyshim, por tė tentosh tė krijosh antivlera pėr njė popull me anė tė veprimtarive tė individėve tė tij nuk ėshtė as letėrsi, as filozofi dhe as shprehje urrejtje, por mė sė paku nxjerrja krye e karakterit politik tė librit dhe njėra prej arėsyeve tė publikimit tė tij. Pėrgjatė 45 vjetėve tė zbatimit tė politikės komuniste nė Shqipėri ėshtė servirur njė propagandė antigreke e qėllimshme qė u mbyll me njė libėr tė Enver Hoxhės “Dy popuj miq”, si pėr t’i kėrkuar falje popullit grek pėr urrejtjen e kultivuar nė Shqipėri pėrgjatė diktaturės sė tij. Por kjo nuk e pengoi popullin shqiptar ta ripushtonte pėr tė tretėn herė territorin e paraardhėsve tė largėt tė tij pas 1991-shit duke treguar jo vetėm mungesė karakteri, padije politike, por mbi tė gjitha mungesė dinjiteti njerėzor. Shqiptarėt asnjėherė nuk e kanė marrė vesh rezultanten e politikės greke ndaj popullit shqiptar, por janė mbėshtetur mbi dy mashtrime komuniste tė fshehura pas termave: “Protokolli i Korfuzit” dhe “Provokacionet e gushtit 1949” (pėr termin e parė shih artikullin me tė njėjtin titull nė albanovaonline.com, logoreci.com dhe www.hotig.info). Populli shqiptar asnjėherė nuk e ka marrė vesh rezultanten e ndikimit tė popullit grek dhe paragrek mbi tė dhe paraardhėsve tė tij, por gjithmonė ėshtė tentuar tė paraqitej situata historike si e veēuar dhe pa ndikim grek edhe pse shqiptarėt e sotėm kanė njė dozė tė konsiderueshme tė trashėgimisė helene qė pėrcakton mirėfilli ekzistencėn e tyre nė histori pa tė cilėn ata do tė ishin akoma nėpėr pemė duke filluar nga gjuha e shkruar (pėrputhja e gjuhės sė shkruar me atė tė folur tek iliro-shqiptarėt ėshtė rezultat i botės sė relacioneve tė ilirėve me parahelenėt, dhe mė vonė me helenėt, mbi ēbazė tė parėt u transformuan nė epirotė, ēka pėrbėn prejardhjen me tė afėrt gjenetike tė shqiptarėve tė sotėm; –mė hollėsisht pėr kėtė problem lexoni studimin: “Interpretimi materialist i filozofisė sė gjuhės shqipe”, publikuar nė albanovaonline.com, logoreci.com dhe www.hotig.info, pasi nė realitet kėrkush nuk e di se ēfarė gjuhe kanė folur paraardhėsit e largėt tė shqiptarėve pėrpara se ata tė binin nė kontakt me pellazgėt), ndarja e punės dhe mbrojtja nga otomanizimi absolut i tyre, sidomos i jugut tė Shqipėrisė. Ėshtė kjo e fundit qė ka krijuar keqdashjen e politikės greke ndaj banorėve tė jugut tė Shqipėrisė pas Protokollit tė Korfuzit dhe arėsyen pėrse propaganda greke e sotme e pėrmėnd vėnd e pa vėnd Vorio Epirin. Shtrėmbėrimi i historisė tė atyre anėve ėshtė njė vepėr e filluar nga tė ashtėquajturit rilindas dhe tė vazhduar me tendencė nga propaganda komuniste mbi ēbazė u krijua njė hendek nė marrėdhėniet greko-shqiptare. Kjo nuk e pengoi qeverinė greke tė pranonte me qindramijėra shqiptarė pas 1991-shit (flitet pėr njėmilion) dhe ta shpėtonte popullin tonė nga bataku ku ishte zhytur pėr faj tė njė politike thellėsisht antishqiptare. Kjo duhej marrė parasysh nga Agim Hamiti dhe jo tė vihej nė pah urrejtja patologjike e komunizmit pėr dijen njerėzore. Nuk i takon popullit shqiptar, dhe krijuesve tė tij, aq mė tepėr autorit dhe rrethit tė tij, tė paragjykojnė popullin grek tė sotėm nė drejtim tė nivelit kulturor tė tij pasi trajtesa politike qė Europa po i bėn sot popullit grek nuk ka ndonjė ndryshim tė madh nga trajtesa qė i ka bėrė popullit shqiptar pėrpara njė e mė shumė shekulli. Nuk ėshtė mirė tė nėpėrkėmbet historia nė mėnyrė tė paragjykuar politike, pasi kjo do tė manifestonte karakterin e keq tė popullit shqiptar, gjė tė cilėn autori i librit tonė nuk e ka marrė parasysh. Paraqitja e figurės tė njė pronari grek nė atė mėnyrė ėshtė shprehje e kėtij paragjykimi dhe aspak njė realitet. Koha kur dhe populli shqiptar do tė tranformohet nė njė pėrdorues formalist tė kulturės njerėzore po afron me shpejtėsi dhe pjesa mė e madhe e tij ėshtė futur me kohė nė dyert e padijes, proēes i cili e ka zanafillėn tek politika qė krijoi figurėn e Diksit dhe tė Melit."
Do te mjaftonte vetėm ky paragraf ēarēaf pėr tė kuptuar se ēfarė ēorbe tė ftohtė dhe tė trashė na shėrben autori.
Sė pari tė befason me ca ide tė tipit "pa grekėt shqiptarėt do ishin nėpėr pemė". Zoti mė faltė po genjeva, po vetė helenėt na dėshmojnė qė ilirėt hanin ulur kur helenėt hanin shtrirė. Nejse, pėrderisa nga antikiteti mbijetuan vetėm veprat dhe shkrimet qė u deshi trapi ca impotentėve dhe pederastėve tė Mesjetės nuk po e zgjas shumė kėtė "pemė-kacavirjen" e shqiptarėve.
E dyta, mė habiti ky anti-greqizmi i komunizmit. Jo vetėm qė minoriteti grek nuk ka qenė i persekutuar por ndoshta autori nuk e "mban mend" qė i vetmi Ministėr i Mbrojtjes i pashpallur armik dhe i padėnuar (as nga komunizmi as nga demokracia) ėshtė Kiēo Mustaqi. Minoritar.
E kundėrta ėshtė e vėrtetė. Ishin ēamėt ata qė ishin tė paragjykuar dhe tė diskriminiuar. Kėtė e mban mend kushdo qė ka patur tė paktėn njė komshi ēam.
E treta, Enveri ka qenė agjent anglez dhe....anti-grek?! Kjo duhet tė futet tek barsaletat e javės. Ēdo veprim terrorist ushtarak, paramilitar apo banditesk grek ka patur bekimin anglez. Ēdo deklaratė politike, ēdo kėrkesė zyrtare nėpėr konferenca ndėrkombėtare apo lokale pėr pretendime territoriale ndaj Shqipėrisė ka patur mbėshtetjen e fuqishme haptas apo nė heshtje tė Anglisė.
E katėrta, me hipokrizinė mė tė madhe akuzohen shqiptarėt pėr paragjykime ndaj "popullit grek". Mesa duket ujėrat e Vjosės nė Greqi i turbullojnė shqiptarėt nė Shqipėri.
Kurse "urrejtjen e klasės politike greke" na e justifikon me "mbrojtjen absolute tė otomanizmit". Ndoshta autori nuk do bėnte keq tė dinte qė nėqoftėse grekėt kanė urrejtje ndaj "favoritėve tė otomanizmit" do kishin djegur nga themelet Kishėn GrekoOrtodokse qė ishte e privilegjuara mė e madhe e Sulltanit, (saqė pėr qejfin e Patriakanės sė Stambollit u mbyllėn edhe patriarkanat e Ohrit dhe Bullgarisė) dhe jo tė masakronin njė popull qė ka vuajtur masakra ca mė tė mėdha se grekėt, qė jo vetėm iu mohua gjuha e tij po iu imponua gjuha greke, dhe qė i dha Greqisė 90% tė Heronjve tė Revolucionit "Grek".
E pesta, para se tė na hiqet mė shqiptari i shqiptarėve do bėnte mirė tė mos ndynte me gojėn e vet Rilindasit. Vetėm njė kėrmė mund tė shprehet: "tė ashtuquajturit rilindas".
Populli shqiptar mund tė jetė i vetmi popull nė Europė qė nuk e njeh urrejtjen kolektive pėr shkak tė shkallės sė ulėt tė zhvillimit social tė tij dhe kjo bėn qė ai tė mos ta urrejė kurrė Enver Hoxhėn dhe familjen e tij
Kėtu unė mundem vetėm tė nėnqesh me dhimbje. Nėnqesh sepse vetėm njė idiot mund ta konsiderojė mungesėn e urrejtjes kolektive si "shkallė e ulėt e zhvillimit social". Dhe me dhimbje sepse "lufta e klasave" nė Shqipėri ishte shembulli mė i keq i urrejtjes kolektive. Dhe qė fatkeqėsisht vazhdon edhe sot nė forma tė tjera.
Si pėrfundim, qėllimi i autorit ėshtė shprehur mė sė miri nė titull "armiqėsimi i popullit me veten e vet".
Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Kavir : 27-06-2011 mė 13:01
-
SOFIA...Kisha kohe pa e pare kete teme, dhe po shoh se paska shkruar dhe autori.
Pamvaresisht indinjimit te thelle qe autori shpreh para marrjes me rezerva te permbajtjes se librit nga forumistat, dhe aq me teper kur lexoj kembenguljen e autorit mbi faktet qe pretendon se paraqet libri (sidomos ajo pjesa ku autori kembengul se keta persona te librit jane heronj dhe ky eshte nje fakt - prej kur na qenka kthyer ne 'fakt' te qenit hero? kush e vendos kete? hero per ke dhe cfare, meqe ra fjala? ), vazhdoj te mbaj te njejtin mendim si dhe heren e pare qe e lexova. Dmth aleancat e fshehta te diktatorit nuk jane dhe aq habitese se ka kohe qe flitet per to, por heroizmi dhe aventurat e ketyre cunave te rinj personalisht i marr me shume shume rezerve.
Per me teper, jam dakord me dicka qe shkroi BlueBaron kohe me pare: keto persona ishin, per fatin e tyre te keq, vrases, qe per me teper lulezuan nen ate diktature.
Nuk kam per ta lexuar librin e dyte. tung
ps: s'e di a eshte e 'koditur' qe ky liber te postohet tek nenforumi 'histori', kur 'histori' pergjithesisht nenkupton fakte (por dhe interpretime, kuptohet)....sdq eshte zgjedhja e moderuesit/hapesit te temes dhe nuk ka ndonje problem per mua
Paske ca deklarata te "lezetshme ti". Kjo eshte nje teme serioze, dhe "humori" jote ka rendesine e vet, si kunder pesh. mund edhe te quhet "Satirizem" . sinqerisht me bere per te qeshur, sidomos pjesa "Post Script". nuk te ngacmoj jo, ase nuk po te akuzoj se ke ndonje "komplex inferioriteti". ta them me dashamiresi!.
Ps: shiko ate librin e dyte as mos e loxo fare. Me beso vetem do harxhosh kohen. Madje do te ishte mire qe tia jepje librin ndo nje tjeteri, qe mund te "genjente" veten me te! TUNG!
Ne kohe e rrethana kritike, si individi, ashtu edhe nji popull japin proven e forces morale te tyne
Sofi_,
Ke Perdorur Gje Ndonje Here Nofken "aspasia" Ti?.
Ne kohe e rrethana kritike, si individi, ashtu edhe nji popull japin proven e forces morale te tyne
U mendova mire perpara se te vendosja t'i pergjigjesha ketij shkrimi sepse sa me shume me revoltonte stisja e tij aq me shume humbisja qetesine dhe qartesine e gjykimit. Pa dashur te hyj ne replika 'armiqesore' me autorin e shkrimit dua te perpiqem te sqaroj pak amulline qe po krijon me kete shkrim jo vetem mbi librin por dhe mbi disa ngjarje historike e sidomos disa koncepte dialektike e aq me keq, ato filozofike te cilat i permendka me kaq qejf e energji. Agim Hamiti nuk eshte i burgosuri i vetem qe ka shkruar mbi terrin e burgjeve komuniste, vuajtjeve e trajtimeve cnjerezore aty. Edhe pa kete pershkrim te Hamitit, pamja eshte e qarte dhe tashme e njohur per popullin tone. Nuk e kuptoj qellimin e autorit te ketij shkrimi kur flet me 'revolte' mbi paralelet qe na hiqka Hamiti midis te denuareve nga 45-91 dhe atyre nga 73-91. E perseris, nuk eshte Hamiti ai qe ben as historine e burgjeve dhe as te denimeve politike e ato me vdekje te te gjithe atyre qe u perfshin ne mizorine komuniste. Qe ska vend te krahasohen zhdukjet masive te klases intelektuale shqiptare mbas 45 keto jane gjera qe dihen sic dihen dhe mbushjet e burgjeve me sherbetore te nomeklatures e ordinere mbas 73-shit por ndofta autori i ketij shkrimi ka dashur te shprehe tjeter gje dhe ska thene me dore ate qe ka patur ne mend. Per mua ai qe vritet e pritet, dergjet burgjeve e persekutohet sduhet te kete ndarje epoke para 73-shit apo mbas 73-shit. Nese mbas ketij viti qe autori i vika kaq shume piken, burgjet u mbushen dhe me pjestare te ish nomeklatures apo ordinere, ato u mbushen serisht dhe me te denuar te tjere per politike e 'krime' ndaj atdheut. Vuajtja, dhuna e pesuar, dhimbja njerezore eshte njesoj per ata qe i pesojne mbi koke, pavaresisht nga rroli qe kane patur ne shoqeri apo dhe vete sistemi. Te thuash qe njera pale meriton vuajtjen ndersa pala tjeter jo eshte jo vetem cinizem po dhe paragjykim qe e ben autorin emocional ne analizen e tij dhe me pak realist.
Qe libri eshte shkruar nga me shume se nje njeri kjo mund te kuptohet edhe nga lexuesi me medioker pasi ndryshe jane pershkrimet e ngjarjeve te burgut (ku sic e ka thene me poshte i permbahen shume realitetit,) ndryshe jane ngjarjet qe paraqesin anen e fshehte te sherbimit sekret ( pa marre parasysh kualifikimin e autorit te shkrimit per nje deklarate te tille) dhe ndryshe eshte ana letrare qe me formimin qe kam une, kulturen dhe pergatitjen intelektuale kam mendimin se le shume per te deshiruar.Fillimisht i hodha njė sy tė shpejtė librit pėrgjatė formatimit dhe kalimit nga pdf nė word duke arritur nė pėrfundimin e parė dhe tė shpejtė se ky libėr ishte shkruar nga tre kategori njerėzish: i burgosur politik, pjesmarrės nė organet e sigurimit tė shtetit dhe njeri i letrave. Kjo mė detyroi ta rilexoj pėr sė dyti dhe me shumė kujdes duke nxjerrė nė pah pretendimet e mia. Gjėja e parė qė mė ra nė sy ishte mospėrputhja e citateve me brendinė e kapitujve, pastaj mė ra nė sy njė bosht filozofik tepėr jo konēiz dhe pa pėrmbajtje ku, sė fundi, ngjarjet nė brėndėsi nė DSJ mė konkludojnė tepėr artificiale dhe tepėr tė dyshimta. Pėrfundimisht arrita nė pėrfundimin se ky libėr ėshtė shkruar pėr tė tjera qėllime nga ato qė shkruan njė i revoltuar politik i dėnuar nėpėr burgjet e diktaturės komuniste.
Karakteri pozitiv i komunizmit dhe Enver Hoxhes?Por nė lidhje me platformėn filozofiko-historike tė librit kam shumė pretendime dhe nė kėtė drejtim autori paraqitet me defekte serioze dhe i paaftė pėr t’i bėrė oponencėn asaj qė i kanė treguar tė tjerėt dhe qė e paraqet si njė tė vėrtetė absolute tė mbėshtetur nė dokumenta, kur nė realitet ato janė fund e krye mashtrime dhe tentojnė tė tjetėrsojnė tė vėrtetat qė pėrmbysin karakterin pozitiv tė komunizmit dhe Enver Hoxhės.
Per kete pjese komentova pak me pare po me vrau syte pjesa qe kam bere me bold. Kalimi i pergjegjesise per ate qe ndodhi ne 45 vjet ne Shqiperi klaneve te ndryshme brenda kupoles qeverisese eshte nje perpjekje mjerane per te shfajsuar rrolin kryesor e vendimtar te Enver Hoxhes dhe shperndare pergjegjesine ne shkallet me poshte tij te pushtetit. E njejta loje qe Enveri beri mbas denimit te Koci Xoxes duke ja faturuar atij vrasjet dhe krimet masive te viteve te para te pasluftes po perpiqet te beje dhe autori ne pergjigjen e tij 'analitike'. Lufta e klasave, dhuna masive e ushtruar ndaj gjithe popullit shqiptar, persekutimet, denimet me burg, vrasjet, torturat, percudnimi moral e shpirteror kane patur vetem nje arkitet e ideator. Ai ka qene Enver Hoxha. Dhe duke shmangur pergjegjesine kryesore komentuesi i librit sipas mendimit tim jo vetem perpiqet te laje ***** me shurre por dhe te krijoje pershtypjen se gjithe paaftesia e klases politike ne pushtet mbas 91-it deri sot eshte si rezultat i ketij percudnimi moral, shpirteror e mendor dhe aspak dicka e stisur me kujdes ne prapaskenat e atij pushteti per te mos e leshuar kurre kete te fundi, te kontrolluar e hartuar mbrapa kuintave duke patur para se gjithash pushtetin ekonomik.Analiza e librit nxjerr nė pah pikėrisht kėto defekte dhe unė po ja pėrcjell lexuesit sipas rradhės, nė funksion tė kapitujve:
Kapitullin e IX, tė pjesės sė parė, autori e ka mbyllur me pretendimin se: “Ky ishte njė argument bindės se diktatura fuste skllevėr miniere nė atė kamp, mė shumė se kundėrshtarė politikė”. Nuk e di a i ka vajtur ndėrmėnd autorit se pranimi i kėsaj teze, qė pa dyshim ėshtė e drejtė dhe e saktė, e hedh nė erė tė gjithė pretendimin se nė Shqipėri ka pasur luftė klasash duke e nxjerrė tė gjithė propagandėn pas 1991 mbi atė ēka ka ndodhur nė Shqipėri pėrgjatė periudhės 1943-1991 mashtruese, por dhe vetė autorin tė paaftė pėr tė evidentuar se gjithėshka e ndodhur ka qenė njė luftė klanesh nė nivelin mė tė lartė tė politikės, por dy shkallė poshtė karikes sė diktatorit. Kanė qenė kėto klane qė duke luftuar midis tyre, sidomos pas 1956, i dhanė pamjen e luftės sė klasave zhvillimit tė shoqėrisė shqiptare dhe kjo pėrbėn tė gjithė thelbin e diktaturės nė Shqipėri pėrgjatė viteve tė mėsipėrme. Ėshtė plotėsisht e vėrtetė qė diktatura tentoi dhe realizoi skllavėrimin modern tė popullit shqiptar me metoda dhe aplikime primitive tė denja pėr njė Neron, gjė plotėsisht e argumentuar me paraqitjen e jetės nėpėr burgjet e punės. Por i gjithė ky argument i autorit nuk mund ta mbyllė kaq thjeshtė kėtė problem dhe thjeshtimi i tij pėrbėn njė ndėr defektet kryesore, pėr tė mos thėnė mė kryesori, tė politikės postenveriste. Kapėrcimi i skllavėrimit tė popullit shqiptar, sipas njė piramide tė pėrmbysur, u kapėrcye me formulėn e bashkėfajėsisė dhe gjithėshka u kalua nė harresė. Kryesorja e tė gjithė proēesit social 45 vjeēar pėrmblidhet nė rezultanten ekonomike dhe nė vėndin se ku shkoi i gjithė ai produkt shoqėror. Kjo pėrbėn anėn praktike tė veprimtarisė antienveriste dhe deri mė sot kėrkush nuk e ka marrė pėrgjegjėsinė. Pėrsėri autori hesht pėr kėtė problem edhe pse ajo qė ka pėrshkruar pėr pėrmbajtjen e burgjeve tė punės e pėrligjte kėtė kostatim.
Cilin aplikim diktature do te zbertheje zoteria jote? Me fal po ku qendron ndryshimi midis diktaturave nese ka nje te tille? Nuk mund te dyzosh diktaturen duke e konsideruar teorike dhe te aplikueshme ne nje kohe qe paraqitet si e tere me gjithe egersine e saj pavaresisht nga shkaqet sociale qe cojne ose jo ne aplikimin me sukses te saj. Eshte filozofi e bazuar ne rregulla te qarta, te hartuara me mjeshtri por jo per grupe sociale ne vecanti. Eshte e njejte per cdo komb apo popullate. Afirmimi qe autori i ben teorise se mesiperme eshte fyerja me e madhe qe i drejtohet popullit tone duke e konsideruar te paafte per te ndryshuar nje sistem totalitar duke hedhur hije te rende keshtu dhe ndaj integritetit te tij intelektual e social. Ne asnje moment autori i librit nuk justifikon krimet e sigurimit te shtetit madje te kaluaren e Melit e paraqet sipas fjaleve te ketij te fundit, te mbushur me krime, mizori, akte jo njerezore dhe ndonese vegel e pushtetit, serisht sipas fjaleve te vete personazhit Meli, te pafalshme e te pajustifikueshme ne aspektin njerezor.Duke mos u zbėrthyer saktė aplikimi i diktaturės nuk ka se si tė zbėrthehet terėsia e asaj qė ēoi nė vendosjen e komunizmit shtazarak nė drejtimin e vėndit. Xh. Eduards nuk ka pasur se si ta dijė se ēdo ngjarje ka si fillesė minimumi dy shkaqe fillestare. Nuk ėshtė i mjafueshėm pranimi i shkakut nė proēesin e aplikimit tė diktaturės komuniste, pasi nė kėtė rast formula mbi bashkėfajėsinė mbarėkombėtare rezulton e drejtė. Pikėrisht pse ėshtė e kundėrta, rezulton se vuajtjet e popullit shqiptar janė tė lidhura me shumė shkaqe sociale ku DSJ dhe njerėzit e saj pėrbėjnė njėrin segment tė aplikimit tė diktaturės. Nuk ka asnjė mundėsi, qoftė dhe teorike, qė pjesmarrėsit e diktaturės tė jenė tė kundėrt me thelbin e saj. Pranimi i tė kundėrtės ėshtė thjeshtė njė mashtrim politik i pėrdorur pėr tė fshehur njė krim dhe pėr tė evidentuar njė fajtor pa faj si arėsyen e krimit tė ndodhur. Riaktivizimi i dedektivit nuk ka lidhje me tė ardhmen politike shqiptare, por me tė kaluarėn dhe kjo pėrbėn dyshkakėsinė e ngjarjes. Autori ėshtė munduar ta paraqesė kėtė tė kaluar sa mė humane nė adresė tė dedektivit duke harruar se ai ishte thjeshtė njė vegėl i kėsaj diktature jo vetėm si veprim i saj, por dhe nė aspektin krijues tė krimit kundra shqiptarėve. Pėr tė qenė tė saktė punonjėsit e sigurimit tė shtetit, pa asnjė dallim, pėrbėnin anėn mė tė keqe tė diktaturės komuniste duke fshehur anėn mė tė padukshme tė saj.
Cfare di zoteria juaj nga aftesite e nje zbuluesi, shkallen e suksesit te tij ne operacione te ndryshme te spiunazhit dhe sesa kane qene ose jo ne gjendje te luajne dhe me sherbimet me te medha te kohes? Sa literature te kesaj natyre ka shfletuar autori i shkrimit qe te jape nje konkluzion kaq kompetent, dicka qe do e thoshte me rezerve dhe ndonje kuader i larte i zbulimeve me te medha sot ne bote? Sa per ilustrim, dikur me nje tirazh shume te kufizuar, ne Tirane eshte botuar nje liber (emri i te cilit fatkeqesisht nuk me kujtohet) ku flitej per nje te ri shqiptar i cili u rekrutua ne zbulimi gjerman para luftes se dyte boterore dhe jo vetem u konsiderua si agjenti 1 me 500 (qe do te thote i barazvlefshem me 500 te tille) por luajti me sukses dhe fitoi lojra spektakolare agjenturore me zbulimet me te medha te asaj kohes, CIA-n (e cila akoma nuk quhej si e tille) dhe Inteligent Service. Perse quhet alibi perfshirja e Nexhmies me sherbimin sekret ne nje kohe qe familja Hoxha konsiderohet si klani qe ishte ne pushtet dhe si i tille eshte mese llogjike qe ata te perfshire ne te, pra familjaret qe jane dhe bashkepuntoret me te ngushte, te jene te perfshire ne cdo gje. Nga ana tjeter ēfare vlere do kishte per Inteligent Service rekrutimi i Nexhmies kur personi kryesor, burri i saj qe drejtonte nje shtet te tere ishte njeriu i tyre? Jo detyrimisht mos qenie e emrit te saj ne borderone e IS e ben ate me pak fajtore per perfshirjen e te shoqit ne aktivitet antikombetar e agjenturor. Ndenja e inferioritetit qe tregon autori ndaj nje sherbimi sekret me reputacion nderkombetar eshte nje shprehje jo vetem vasaliteti por dhe nje perpjekje e dobet per te minimizuar rrolin perfshires ne te. Zoteri dua te te kujtoj qe sherbimet sekrete jane krijuar nga njeriu dhe per aq kohe sa inteligjenca njerezore, mprehtesia dhe zgjuaresia e saj nuk kane shperndarje te caktuar gjeografike, cdo njeri ne cdo cep te globit mund te jete ne gjendje te luaje me cdo sherbim sekret, sado dinjitoz e me reputacion te jete ky.Nė kapitullin e XIX, tė pjesės sė parė, autori ka paraqitur Nexhmije Hoxhėn si njė figurė tė lidhur me sigurimin sekret. Unė e kuptoj qė autori kėrkon tė krijojė njė alibi pėr tė lidhur bashkėshorten e diktatorit me Inteligjens Servisin, por nuk ka asnjė mundėsi qė inteligjenca britanike tė binte pre e njė dedektivi shqiptar.
Po e bej me bold pjesen qe dua te komentoj me shume pasi eshte nje subjekt qe jo vetem me intereson shume por dhe qe fatmiresisht kam njohuri te bollshme. Zoteri me vjen keq te te them qe ke humbur kohen me studimin e filozofize marskiste-leniniste pasi jo vetem qe nuk u permbys nga Lenini por perkundarzi, u krijua si e tille pikerisht per tu vene ne jete nga njerez si Lenini e te tjere pas tij. Dhe eshte zbatuar me perpikmerine me te madhe. Vazhdojme me pjesen me bold, kete rradhe dhe te nenvizuar e bere italike: Zoteri po te kishe shpenzuar me shume kohe te mesoje se nga lindi gjithe Kapitali i Marksit do kishe patur konkluzion tjeter, ndryshe nga ai qe ke tani. Teoria qe na parashtron Marksi, e hartuar shume kohe me pare se sa te merrte emrin e tij, brenda mureve te Ingolstadit, e ve gishtin jo mbi britaniket (ne fakt deri diku duhet te bie dakort qe nenshtesia eshte angleze por aspak rroli Britanik si shtet apo qeveri) por i synimeve te atyre qe luajne fijet e marionetave te politikes nderkombetare me qellimin e krijimit te dy polarizimeve ne sisteme shoqerore. Lenini (fakt i dokumentuar ky) ka qene agjent i shoqerise Thule (paraardhesja e asaj Vril ne Gjermani), eshte paguar nga kjo e fundit madje eshte i dokumentuar dhe treni me flori qe erdhi nga Zvicra se bashku me Leninin per te organizuar revolucionin bolshevik. Pra arsyeja ska qene aspak rrembimi i pasurise se Carit. Ky pretendim eshte sa qesharak aq dhe infantil po te kihet parasysh qe dora e cila krijoi gjithe skenarin, ne fund te shekullit te 19-te dispononte nje kapital (personal ky) qe i kalonte 1 miliard dollaret. Nje shume kjo marramendese per ate kohe dhe ekuivalente me disa triliona dollar sot. (po aq marramendese).Lidhja e Enver Hoxhės me anglezėt nė studimin tim mbi figurėn e diktatorit ėshtė zbuluar me anė tė pėrmbysjes tė tė gjithė filozofisė qė mbante emrin marksizėm – leninizėm. Studimi i revolucionit bolshevik sipas veprės sė V.I. Leninit mė ēoi nė pėrfundimin se ai e kishte pėrmbysur marksizmin e proletarėve pėr hesape jashtė Rusisė sė asaj kohe dhe akti mė i parė i sulmit tė Leninit mbi teorinė e Marksit kishte ndodhur mė 1905 kur ai botoi artikullin: “Mbi shtetet e bashkuara tė Europės” nė njė gazetė tė botuar nė Zyrih me ndihmėn e anglezėve tė asaj kohe. Ai ka qenė filli drejtues i zbulimit tė njėpasnjėshėm tė hallkave tė revolucionit bolshevik mbi ē’bazė kam qenė i detyruar t’i hyj njė zbėrthimi tė thellė marksizmit tė proletarėve duke shkruar studimin: “Marksizmi, leninizmi dhe revolucioni social”. Pėrfundimi i atij studimi mė ēoi nė dy zbulime interesante: Sė pari, projektuesit e revolucionit bolshevik kishin qenė anglezėt dhe e gjitha kjo pėr t’i rrėmbyer Carit pasuritė e ruajtura nė Bankat Britanike.Sė dyti, shkaku i fshehtė i shpėrthimit tė revolucionit bolshevik ishte krejt i barabartė me shkakun e fshehtė tė vendosjes sė komunizmit nė Shqipėri. Kjo do tė thonte se tė ashtėquajturit revolucione socialiste nė botė kishin njė madhėsi gjigande, Rusinė e Carit, dhe njė madhėsi minore, Shqipėrinė e Mbretit Zogu i I-rė, por qė tė dy ekstremet e revolucioneve socialiste kishin njė pikė tė pėrbashkėt: projektuesi i tyre ishte Britania e Madhe (pėrrallat mbi masonėt, templarėt apo iluminatorėt dhe sikur Enver Hoxha ishte pjestar i atyre sekteve eshte njė tentativė pėr tė fshehur thelbin e problemit dhe pėr tė nxjerrė jashtė lojės Mbretėrinė e Bashkuar nė drejtim tė pėrgjegjėsisė politike); por dhe njė subjekt moral: vjedhjen e kombeve dhe popujve (ne realitet ky ka qenė thelbi i revolucioneve socialiste kudo nė botė pėrgjatė shekullit tė XX-tė, tė tjerat janė pėrralla). Ėshtė banalizim i historisė zbulimi i lidhjes sė Enver Hoxhės me britanikėt nga ana e dedektivit shqiptar pėr shkaqe ordinere dhe kjo pėrbėn njė ndėr pikat mė tė dyshimta tė veprės qė po analizojmė. Faji i diktaturės komuniste shqiptare, nė lidhje me anglezėt, ėshtė varfėrimi i tejskajshėm i popullit shqiptar dhe kjo ėshtė realizuar pikėrisht me segmentet e diktaturės, ku DSJ ka qenė pjesė e saj. Atėhere ēfarė mund tė presėsh nga pjesmarrėsit e saj, pamvarėsisht nga morali, pėrgatitja dhe kapaciteti intelektual i tyre? Mė e pakta krimet e kryera nga ata do tė ishin mė tė sofistikuara, gjė qė ka ndodhur realisht nė vitet 1990-1991, por qė kanė pushtuar dhe drejtėsinė shqiptare sot (2011) nė tė gjithė segmentet duke tentuar asfiksinė e demokracisė sė re shqiptare nė emėr tė hakmarrjes komuniste. Dhe e gjitha kjo pėr tė fshehur krimin e kryer nga segmentet e diktaturės ku dhe DSJ nuk ka se si tė bėjė pėrjashtim nė asnjė pėrmasė.
Per pjesen tjeter me bold: permendja e teorive konspirative, iluminati, masoneria, apo akoma me skandalisht, ajo e templareve eshte nje spekullim i ulet me qellimin e vetem mejgullimin e fakteve, corientimin e lexuesit dhe krijimin e amullise per te dominuar argumentin dhe perdredhur ate sipas interesit. Lapsusi Frojdian qe ben zoteria tregon paaftesine e tij (kete rradhe te paqellimshme) ne analizimin e situates dhe sidomos nje mungese totale njohurie te subjektit (pervec disa emrave e fakteve rrethanore). Qe mbreteria e bashkuar ka shekuj qe vjedh boten, e dominon ate ne cdo strukture politike e sociale direkt ose indirekt, si shtet ose nepermjet individeve te saj qe mbajne shtetesine britanike per qe ne fakt nuk jane aspak britanik ne origjine nuk ka nevoje si kundervenie permendjen e shoqerive sekrete apo konspiracise sepse kjo ne vetvehte dekonspiron gjithe argumentimin qe ben autori duke u perpjekur te ndaje njeren nga tjetra dhe kete e ben nepermjet nje mish mashi faktesh qe seriozisht ve ne pikepyejte cilesine intelektuale te ketij shkrimi.
Vazhdon per pjesen tjeter me bold: Pse u konsideroka banalizim i historise nxjerrja ne shesh e lidhjeve sekrete te Enver Hoxhes me anglezet? Dhe pse duhet ta gjykoj me pak te vlefshem kur ky dekonspirim vjen qofte dhe nga nje vegel sherbyese e Enverit dhe sistemit te tij? Po kerkon moral ne mes te te pamoralshmeve? A nuk eshte kontridaktore zoteri qe gjerat i mat me kutin komunist ne nje kohe qe perpiqesh te denosh kete te fundit si sistem qe ndrydhi nje popull te tere? Dhe jo zoteri, faji i diktatures komuniste ne lidhje me anglezet nuk eshte thjesht varferimi total i shoqerise shqiptare por tradhetia e madhe kombetare duke ja shitur vendin anglezeve jo vetem ekonomikisht por edhe intelektualisht e moralisht. Kesaj pergjegjesie si shpeton dot kurre Enver Hoxha. Vendi yne ka qene gjithmone i varfer por kur ka qene i lire ka ditur te kete dinjitetin e tij. Enveri e zhveshi dhe nga ky dinjitet dhe e perdori si monedhe shkembimi per interesat personale, sic perdori dhe tokat jashte Shqiperise, ne veri e ne jug.
Hygoi me duket se e ka thene ate tek Viti 93. (nuk jam i sigurt por turbullt mendoj se me kujtohet aty). Gabim fatal te konsiderosh qe bankat jane angleze. Tregon mosnjohje te subjektit ndaj autorit. Bankat qe sot vjedhin gjithe boten sjane aspak angleze por internacionale, nuk kane shtetesi e as kombesi. Per aq kohe sa autori te mos kete te qarte kete koncept 'akuza' eKapitulli XLVII, i pjesės sė parė, fillon me njė deduksion tė Viktor Hygoit, sipas tė cilit “Dashuria qė kanė anglezėt pėr lirinė nuk i pengon ata tė pranojnė skllavėrinė e tė tjerėve”. Nuk e di se ku e ka thėnė Hygoi kėtė, por, nė kėtė mėnyrė tė shprehur pėr rastin shqiptar, kjo ėshtė e pavlefshme, pasi anglezėt nuk na kanė skllavėruar kurrė nė mėnyrė tė drejtėpėrdrejtė. Dhe kjo pėrbėn kufizimin botėkuptimor tė autorit jo vetėm nė planin filozofik, por dhe nė atė historik. Anglezėt, nė planin politik, kanė njė veēori nė raport me vėndet e tjera kapitaliste bashkėkohore, pamvarėsisht nga diferenca hapsinore ekonomike: ėshtė i vetmi popull nė botė qė ka njė shtet qė ka grabitur njerėzimin me anė tė bankave duke realizuar mashtrime politike me pėrmasa botėrore. Kėshtu qė shprehja e Hygoit, pėr rastin shqiptar, duhet modifikuar: “Dashuria qė kanė anglezėt pėr lirinė nuk i pengon ata tė pranojnė vjedhjen qė shteti i tyre realizon nė dėm tė njerėzimit”. Nė kėtė formė ne gjejmė se ēfarė pėrfaqėson lidhja e Enver Hoxhės me anglezėt nė vitin 1932 e kėtej. Nė kėtė mėnyrė ne gjejmė se ēfarė pėrfaqėson politika e Enver Hoxhės nga viti 1943 deri mė 1992. Nuk ėshtė i mjaftueshėm pranimi i skllavėrimit tė popullit shqiptar pėrgjatė gjysmės sė dytė tė shekullit tė XX-tė nga ana e rendit tė Enver Hoxhės dhe lėnja nė heshtje e grabitjes gjigande tė thesareve tė popullit shqiptar (rreth 300 ton monedha floriri) dhe dhurimi i tyre urdhėruesve tė Enver Hoxhės. Kjo pėrbėn tė fshehtėn e madhe tė Enverit dhe aspak skllavėrimi i popullit shqiptar. A nuk tregon kjo se autori kėrkon tė fshehė gjėnė mė tė rėndėsishme tė rendit komunist shqiptar dhe evidentimin e gjėsė mė tė parėndėsishme si kryesoren e atij rendi edhe pse ai mund tė mos dijė asgjė nė kėtė drejtim?
tij ndaj Luanit Britanik () i ngjan percapjeve te Bibi Lypenit (eprorit nuk i jepet informacion i rreme per ta kenaqur).
Nje tjeter perpjekje per te shtuar amulline ne mendjen e lexuesit. Nese ne liber del qarte qe Anglia ka qene elementi kryesor jo vetem ne berjen e Enver Hoxhes drejtues te shtetit shqiptar por dhe ne mbajtjen e tij ne pushtet dhe rrjedhimisht autore dhe te krijmit te partise komuniste nepermjet njerezve te saj jugosllav (njeriu me i afert i Curcillit ka qene keshilltari personal i Titos gjate luftes), atehere cfare nevoje ka per tollovine e morine e fjaleve te shkruajtura aty mbi themelimin e PKSH dhe veshjen me mister te se ashtuquajtures arsye te vertete? Pse nuk e thote autori arsyen e vertete por vertitet me gjysme fakte e gjysme te verteta duke thene shume e ne te njejten kohe duke mos thene asgje?Nė kapitullin VI, tė pjesės sė dytė, autori krijon njė replikė me temė mbi formimin e PKSh nga ana e Miladin Popoviēit dhe qėnien e sekretarit tė parė tė saj pėr mbi katėr dekada njė agjent i Inteligjent Servisit. Tentativa pėr tė banalizuar lindjen e PKSh ka qenė njė dėshirė e vjetėr e Enver Hoxhės pasi nė kėtė mėnyrė populli shqiptar nuk do ta merrte vesh tė vėrtetėn kurrė edhe pse nėn zė flitej prej kohėsh se anglezėt ishin ata qė e kishin vėnė Enverin nė krye tė shtetit shqiptar; por asnjėherė nuk ishte thėnė se anglezėt ishin krijuesit realė tė PKSh. Agim Hamiti ka dėgjuar pėrrallat mbi kėtė temė dhe nuk ka se si ta dijė qė formimi i PKSh ishte gjysma e punės dhe e gjithė kjo pėrbėn atė qė di sot populli shqiptar nė mėnyrė tė gėnjeshtėrt, ndėrsa gjysma e dytė qė ishte marrė vesh me kohė u harrua dhe kėrkon shumė punė tė zbulohet. Autori nuk ka qenė i aftė tė zbulojė gjysmėn e parė dhe mė tė fshehtėn e komunizmit shqiptar. Ishte kjo e fshehtė qė i hėngri kokėn Zef Malės (ėshtė qesharake dhe tallse pėrmbajtja e librit “Vox Popull” sikur autor ėshtė Zef Mala; ajo qė kam lexuar nė mbrojtjen e avokat Dr. Vasil Dilo nė gjyqin e shkurtit tė 1939 (pėr kėtė shih artikullin “Sekreti Qemal Stafa”, publikuar nė gazetėn 55, dt. 8-12 korrik 2008, dhe internet: albanovaonline.com dt 7 korrik 2008, logoreci.com nėndor 2008) tregon se Zef Mala kishte tjetėr kapacitet intelektual nga ajo qė pėrshkruhet nė atė libėr) dhe Tuk Jakovės. Masakrimi i anėtarėve tė Partisė Komuniste tė Shkodrės, me degė nė tė gjithė Shqipėrinė tė quajtura mė vonė si grupe komuniste, tradhėtisht, dhe tė bėrė Heronj tė Popullit Shqiptar, nga ana e dy jugosllavėve pėrbėn tė fshehtėn e madhe qė autori nuk ka qenė i aftė tė marrė vesh nė burgjet politike dhe e gjitha kjo pasi kėrkonte njė informacion jo vetėm mė tė kualifikuar, por dhe njė pėrmbysje totale tė mendimit filozofik marksist – leninist, gjė e parealizueshme nė burgjet shqiptare. E vėrteta e themelimit tė PKSh nuk ka dalė akoma nė shesh qė tė pranohet sipas idesė tė artikullit: “Mbi aktet e formimit tė PKSh” tė publikuar nė gazetėn 55 (dt. 18-19 nėndor 2008) dhe internet: albanovaonline.com (16 nėndor 2008), logoreci.com (nėndor 2008), por unė pretendoj se autori i jep pamjen e talljes pėr tė zvogėluar rėndėsinė e madhe qė ka historia reale e PKSh dhe PPSh pėr tė marrė vesh se ēfarė ka ndodhur me popullin shqiptar. Fakti qė pas 1991-shit dualėn libra mbi historinė e komunizmit shqiptar (kam parasysh librin e Kristo Frashėrit: Historia e lėvizjes sė majtė nė Shqipėri dhe themelimi i PKSh, Tiranė 2006, apo librin e Agim Mustės: Libri i zi i komunizmit shqiptar, Tiranė 2007) me tė njėjtėn pėrmbajtje si ato tė botuara para 1991-shit, tregon jo tendencėn pėr tė zbuluar tė vėrtetėn, por pėr ta fshehur sa mė thellė. Dhe kur faktin e themelimit tė PKSh, sipas pėrmbajtjes sė vjetėr, e pėrmėnd autori ynė nė mėnyre krejt empirike tregon se ai nuk po nxjerr nė dritė ndonjė gjė tė re, por kėrkon t’i imponojė lexuesit shqiptar mendimin e vjetėr tė Enver Hoxhės me metoda moderne. Problemi i themelimit dhe punės tė PKSh-PPSh ėshtė dhe i gjithė problemi i fshehtė i diktatorit shqiptar dhe nyja lidhėse midis antishqiptarizmit tė tij dhe politikės sė Mbretėrisė sė Bashkuar nė dėm tė popullit shqiptar (sė shpejti do t’i jap lexuesit autorėsinė e fshehtė tė masakrave antishqiptare nė Ēamėri, Shqipėri, Maqedoni dhe Kosovė nė vitet 1944-1945, tė cilat fshihen pas “Masakrės sė Tivarit”). Prandaj dhe bastardimi i qėllimishėm i kėsaj historie tregon dhe qėllimin e fshehtė tė publikimit tė librit “Odiseja e njė dedektivi”. Autori ka rėnė viktimė e pasaktėsive propagandistike tė komunizmit shqiptar dhe mungesės sė parimeve njerėzore qė karakterizonte botėn e diktatorit, ku pėrfshihen dhe tė gjithė bashkėfshatarėt e tij qė i shėrbyen diktaturės me zell kulminant.
Pjesa e cituar qe po komentoj tani eshte dhe ajo qe me revoltoi me shume ne pergjigjen e ketij personi. Gjate 45-vjeteve te sistemit komunist (20 prej te cilave i jetova dhe vete) nuk ka patur kurrefare propagande antigreke ne Shqiperi e aq me shume keqtrajtim te miinoritetit grek. Per cfare urrejtje te ushqyer flet ky njeri? Per cfare propagande? Per trajtimin mizor te cameve ne fillim te shekullit e ne mes te tij per te cilat sistemi i Enver Hoxhes jo vetem qe se cau kurre koken por as qe i publikoi ndonjehere me detaje? Apo per tokat e usurpuara me firmen e asaj Anglie, e cila eshte e njejta ajo qe dhe krijoi emrin Greqi (qe ska ekzistuar ndonjehere)? Pse na u habiska ky njeri kaq internacional ne botekuptim (me kujton percartjet e Fatos Lubonjes me te cilin dhe ngjan shume ne komentim) madje dhe e quaka denigrim te nje populli te tere superioritetin intelektual te Diksit ndaj nje greku? Sa here mund t'i kete ndodhur shume shqiptareve te behen protagoniste te situatave te tilla kur kultura e tyre eshte perballur me nje injorance te frikshme te veshur me lluksin dhe komoditetin ekonomik? Po ja ta them une zoteri qe rasti i Diksit eshte njeri nga mijerat ne cdo vend te botes ku pergatitja intelektuale e shqiptareve eshte perballur me injorancen masive te qytetareve ne vendet ku kane emigruar. Permendja e ketij fakti nuk eshte aspak denigrimndaj nje kombi tjeter por respekt ndaj shqiptarit qe fati i keq e denoi te merrte rrugen e mergimit dhe te ulte koken ndaj mjerimit ne nje kohe qe mendjen e shpirtin e ka te larte e te pergatitur, shume me teper se ata te cileve i nenshtrohet per nje cope buke. Kjo tregon vlere, tregon qe jemi te afte e kemi deshire te nxeme, jemi te afte te barazohemi me cdo komb por qe fati i keq na ka hedhur majtas djathas pa meshire. Ke quan ti zoteri pushtim te trete? I paske harruar apo ben sikur i harron tokat shqiptare qe ende flasin shqip (mbase nen ze) nga Arta deri ne Preveze e me tej? Paraardhesit e shqiptareve jane vete shqiptaret, jo derivate gjenetike etiopiane e mongole e aziatike. Kush eshte rezultantja e politikes greke ndaj shqiptareve qe keta te fundit se paskan marre vesh ndonjehere (dhe e paske marre vesh ti)? Ligji i Luftes qe kane akoma? Apo masakrimi i popullsise se Shqiperise se Jugut? Apo trajtimi shtazarak i emigranteve? Apo presioni i pafund politik qe vazhdon ne cdo aspekt te jetes nderkombetare kur vjen puna tek Shqiperia? Si nuk hapet dheu e te te perpije more qe ke surrat e thua qe shqiptaret duhet ti jene mirenjohes grekeve sepse prej tyre na qenkan civiluar? Kush je ti more jaran qe flet ne emer te shqiptareve dhe thua qe ata se kane kuptuar? Dhe e paske kuptuar ti? Ti qe akoma njeheson grek me helen... Kush je ti qe hedh balte mbi rilindjen shqiptare dhe e akuzon ate si manipulatore te historise dhe percuese te shpelarjes se trurit te shqiptareve dhe pjelle e kujt je ti qe i konsideron shqiptaret primate qe jetonin neper peme dhe qe u bene njerez nga civilizimi helen? Na paska hapur dyert shteti grek ne 91-in dhe temena ne tani Greqise se na beri njerez? Shko more mbushu. Po morise se barkethateve grek ne mes te 42-it kush ja u hapi deren? Kur dynden Jugun e Shqiperise me torbat e barqet bosh nga uria, kush i mbajti, ushqeu, veshi e trajtoi me njerezillek dhe si pergjigje shkuan e ngriten flamurin grek ne mes te Korces? Vorio Epiri nuk permendet vetem sot more jaran. Ka 1 shekull qe permendet vend e pa vend dhe nuk eshte reagim apo pjelle greke ndaj propagandes komuniste ndaj Greqise. Ciles histori i referohesh zoterote, asaj te megaloidese apo asaj te hartuar ne zyrat e Lord Canning?Nė kapitullin e XI, tė pjesės sė dytė, autori ka vėnė nė dukje njė zėnkė midis pronarit grek dhe punėtorit shqiptar pėr problemin e librave, duke i krijuar tė dytit njė aureolė intelekti dhe poshtėruar tė parin. Qė kjo ngjarje nuk ka asnjė vlerė nė pėrmbajtjen e librit as tė mos vihet nė dyshim, por tė tentosh tė krijosh antivlera pėr njė popull me anė tė veprimtarive tė individėve tė tij nuk ėshtė as letėrsi, as filozofi dhe as shprehje urrejtje, por mė sė paku nxjerrja krye e karakterit politik tė librit dhe njėra prej arėsyeve tė publikimit tė tij. Pėrgjatė 45 vjetėve tė zbatimit tė politikės komuniste nė Shqipėri ėshtė servirur njė propagandė antigreke e qėllimshme qė u mbyll me njė libėr tė Enver Hoxhės “Dy popuj miq”, si pėr t’i kėrkuar falje popullit grek pėr urrejtjen e kultivuar nė Shqipėri pėrgjatė diktaturės sė tij. Por kjo nuk e pengoi popullin shqiptar ta ripushtonte pėr tė tretėn herė territorin e paraardhėsve tė largėt tė tij pas 1991-shit duke treguar jo vetėm mungesė karakteri, padije politike, por mbi tė gjitha mungesė dinjiteti njerėzor. Shqiptarėt asnjėherė nuk e kanė marrė vesh rezultanten e politikės greke ndaj popullit shqiptar, por janė mbėshtetur mbi dy mashtrime komuniste tė fshehura pas termave: “Protokolli i Korfuzit” dhe “Provokacionet e gushtit 1949” (pėr termin e parė shih artikullin me tė njėjtin titull nė albanovaonline.com, logoreci.com dhe www.hotig.info). Populli shqiptar asnjėherė nuk e ka marrė vesh rezultanten e ndikimit tė popullit grek dhe paragrek mbi tė dhe paraardhėsve tė tij, por gjithmonė ėshtė tentuar tė paraqitej situata historike si e veēuar dhe pa ndikim grek edhe pse shqiptarėt e sotėm kanė njė dozė tė konsiderueshme tė trashėgimisė helene qė pėrcakton mirėfilli ekzistencėn e tyre nė histori pa tė cilėn ata do tė ishin akoma nėpėr pemė duke filluar nga gjuha e shkruar (pėrputhja e gjuhės sė shkruar me atė tė folur tek iliro-shqiptarėt ėshtė rezultat i botės sė relacioneve tė ilirėve me parahelenėt, dhe mė vonė me helenėt, mbi ēbazė tė parėt u transformuan nė epirotė, ēka pėrbėn prejardhjen me tė afėrt gjenetike tė shqiptarėve tė sotėm; –mė hollėsisht pėr kėtė problem lexoni studimin: “Interpretimi materialist i filozofisė sė gjuhės shqipe”, publikuar nė albanovaonline.com, logoreci.com dhe www.hotig.info, pasi nė realitet kėrkush nuk e di se ēfarė gjuhe kanė folur paraardhėsit e largėt tė shqiptarėve pėrpara se ata tė binin nė kontakt me pellazgėt), ndarja e punės dhe mbrojtja nga otomanizimi absolut i tyre, sidomos i jugut tė Shqipėrisė. Ėshtė kjo e fundit qė ka krijuar keqdashjen e politikės greke ndaj banorėve tė jugut tė Shqipėrisė pas Protokollit tė Korfuzit dhe arėsyen pėrse propaganda greke e sotme e pėrmėnd vėnd e pa vėnd Vorio Epirin. Shtrėmbėrimi i historisė tė atyre anėve ėshtė njė vepėr e filluar nga tė ashtėquajturit rilindas dhe tė vazhduar me tendencė nga propaganda komuniste mbi ēbazė u krijua njė hendek nė marrėdhėniet greko-shqiptare. Kjo nuk e pengoi qeverinė greke tė pranonte me qindramijėra shqiptarė pas 1991-shit (flitet pėr njėmilion) dhe ta shpėtonte popullin tonė nga bataku ku ishte zhytur pėr faj tė njė politike thellėsisht antishqiptare. Kjo duhej marrė parasysh nga Agim Hamiti dhe jo tė vihej nė pah urrejtja patologjike e komunizmit pėr dijen njerėzore. Nuk i takon popullit shqiptar, dhe krijuesve tė tij, aq mė tepėr autorit dhe rrethit tė tij, tė paragjykojnė popullin grek tė sotėm nė drejtim tė nivelit kulturor tė tij pasi trajtesa politike qė Europa po i bėn sot popullit grek nuk ka ndonjė ndryshim tė madh nga trajtesa qė i ka bėrė popullit shqiptar pėrpara njė e mė shumė shekulli. Nuk ėshtė mirė tė nėpėrkėmbet historia nė mėnyrė tė paragjykuar politike, pasi kjo do tė manifestonte karakterin e keq tė popullit shqiptar, gjė tė cilėn autori i librit tonė nuk e ka marrė parasysh. Paraqitja e figurės tė njė pronari grek nė atė mėnyrė ėshtė shprehje e kėtij paragjykimi dhe aspak njė realitet. Koha kur dhe populli shqiptar do tė tranformohet nė njė pėrdorues formalist tė kulturės njerėzore po afron me shpejtėsi dhe pjesa mė e madhe e tij ėshtė futur me kohė nė dyert e padijes, proēes i cili e ka zanafillėn tek politika qė krijoi figurėn e Diksit dhe tė Melit.
Avokat te zote paska zgjedhur Ilir Hoxha. Werner von Braun ka qene shkenctar aplikant gjigand, prakticiteti i te cilit i solli shume te mira njerezimit. Mos valle e pengoi kjo te ishte nje kriminel dhe nje nga figurat naziste me te njohura? Apo Joseph Mengele i mbiquajtur dhe si Engjelli i Vdekjes per eksperimentet mizore dhe cnjerezore qe kreu ndaj te burgosureve pavaresisht se zbulimet dhe aplikimet e tij sollen nje revolucion te vertete ne njohjen e mendjes njerezore, gjenetikes dhe mjeksise ne pergjithesi? Sa shembuj te tille ka historia? Me dhjetra e qindra. Mos valle prirja shkencore dhe publikimet respektive eleminojne qenien kriminale te dikujt? A nuk ishte dhe eshte ai pjelle e babait kriminel? Pjelle e asaj strofke qe i solli Shqiperise 1001 te zeza? Cfare habie mund te shkaktoje perfshirja e tij ne mekanizmin e dhunes apo organeve te cilat edhe ti si 'studiues serioz' ske qene fare ne dijeni?Nė kapitujt XXX dhe XXXI, tė pjesės sė dytė, autori ngre nė lartėsinė maksimale Ilir Hoxhėn si drejtues tė DSJ duke i bashkangjitur thelbin e krimit tė realizuar nga kjo drejtori, duke pėrfshirė dhe ngjarjen nė ishujt Malvine nė Argjentinė. Se si mund tė jetė e vėrteta natyrisht unė nuk kam se si ta di, por e njėjta arėsye vlen dhe pėr autorin; dmth se ato ose janė tė sajuara, ose janė thashetheme burgu. Unė e njoh Ilir Hoxhėn nėpėrmjet shkrimeve dhe studimeve tė botuara duke mos e pranuar dot si drejtuesin e njė segmenti tė diktaturės. Tė paktėn librat e poshtėshėnuar mbajnė emrin e tij dhe do tė ishte mė e saktė qė mendimin pėr figurėn e Ilir Hoxhės ta jepnin pikėrisht bashėautorėt e atyre librave pasi nuk mund tė pėrputhet dot figura e njė studiesi me atė tė njė krimineli ēka do tė thotė se personazhi ynė ose ua ka grabitur, duke qene realisht drejtues i DSJ, ose, nė tė kundėrtėn, figura e krijuar nga Agim Hamiti ėshtė ireale. Mė 1987 Ilir Hoxha boton, me bashkėautorėsi tė J. Misjes librin: “Mikroskopia elektronike me tufė rrėshqitėse dhe mikroanaliza me rreze X”; mė1992 boton, me bashkėautorėsi tė B.Bahollit librin: “Reduktimi i ngurtė i mineraleve Fe”; mė 1998 boton librin: “Babai im Enver Hoxha” (tė paktėn kėto libra ndodhen nė bibliotekėn time). Nė qoftė se do tė bashkojmė pėrmbajtjen e kėtyre librave me veprimtarinė e realizuar nė DSJ sipas idesė sė Agim Hamitit rezulton qe Iliri Hoxha pėrbėn njė kapacitet intelektual pėrtej gjenisė njerėzore, gjė e cila e zvogėlon jashtė mase figurėn e Enver Hoxhės. Nė qoftė se kjo e fundit ka qenė qėllimi i autorit ėshtė tjetėr punė, por me kėto qė kam lexuar ėshtė pak si e pamundur qė Ilir Hoxha tė ketė qenė drejtuesi i DSJ, nė tė kundėrtėn ai ėshtė hajduti i autorėsisė sė atyre librave, por qė gjithsesi shėrbejnė pėr tė treguar dinamikėn e familjes Hoxha me tė kėqijat dhe tė mirat e saj.
Per te qene djallezor, kriminel e palaco nuk ka nevoje te arsimohesh. Arsimimi me e pakta te rrit ndergjegjesimin dhe respektin ndaj dijes. Monpeljeja dhe Brukseli duhet te jene patjeter shpikje te Hoxhes sic ma ha mendja duhet te jete shpikje dhe natyra e tij perverse (pershkruar nga te tjeret) pederastia apo urrejtja patollogjike ndaj intelektit e kultures.Karakteri antishqiptar dhe antinjerėzor e politikės enveriste nuk ėshtė ēėshtje mosarsimimi dhe karakteri individual, ajo ėshtė shumė mė e thellė dhe duhet tė kesh informacion njė shekullor qė tė mund tė kuptosh se nė ēfarė shkolle studioi dhe ēfarė konkretisht Enver Hoxha pėr dy vjet nė Paris dhe dy vjet nė Bruksel (Monpeljeja dhe konsullata nė Bruksel janė shpikje tė Enverit pėr tė fshehur se ēfarė studioi ai realisht). Ėshtė e pamundur tė pranosh qėnien e diktatorit shqiptar njeri tė anglezėve dhe, nga ana tjetėr, tė pretendohet se ai ka qenė i paarsimuar. Mė sė paku Enver Hoxha ka mbaruar njė shkollė angleze pėr drejtim shteti nga viti 1932 deri mė 1936 adresėn e sė cilės kėrkush nuk mund ta thotė, sepse nė tė kundėrtėn ai nuk do tė ishte i askujt. Tė paktėn kėtė gjė autori i librit tonė nuk duhet ta kishte survejuar nė kėtė mėnyrė, sepse nė kėtė rast pėrmasa e fajit ėshtė vetėm e popullit shqiptar, por qė shėrben pėr tė treguar dhe pėrmasėn e zhvillimit tė tij social kur qėnka sunduar nga njė njeri i paarsimuar, injorant dhe kriminel. Ideja e lidhjes sė Enver Hoxhės me anglezėt e pėrjashton mosarsimimin e tė parit sipas njė shkolle mjeshtėrisht speciale.
Nga e gjithė pėrmbajtja e librave tė mėsipėrm unė konkludoj se libri i Agim Hamitit shėrben pėr tė argumentuar se si ėshtė armiqėsuar populli shqiptar brėnda vetes dhe ēfarė duhet tė bėjmė sot pėr tė riparuar antishqiptarizmin politik tė komunizmit. Ka ardhur koha tė shpaloset sentenca e Krishterimit doktrinar: Dikush duhet tė falė! Kėtė nuk mund ta bėjnė kurrsesi shpellarėt, por Qytetarėt e Vjetėr ndoshta po (jo qytetarėt e epokės komuniste), ėshtė detyra e tyre pėr tė ndrequr historinė.
26 qershor 2011
Shkurtova shume pjese nga shkrimi jot per te cituar pasi nuk e gelltis dot me revolten qe me shkakton farsa intelektuale qe ke paraqitur ketu. Ke te drejte qe ne nje kohe qe kerkon evidentimin e krimeve dhe rrenjet e tyre, kerkon nderkohe dhe faljen njerezore qe dikush me fisnikeri duhet ta aplikoje perndryshe vendi nuk ecen perpara. Kerkon dhe ve gishtin tek sistemi, e quan Enverin ideator dhe percues por jo kryesor, e konsideron shoqerine shqiptare primitive si simbioze te sistemit qe vete pranoi dhe gjeneroi kriminele te shkalles qe pershkruhen ne liber dhe ne konkluzion denon luften brenda llojit dhe e mbyll shkrimin tend me nje mjegullnaje qe nuk ka qellim tjeter vecse te turbulloje me shume mendjen e nje populli shume te lodhur nga makinacionet politike, padrejtesite historike dhe nje klase udheheqese komplet te paafte dhe qe i konsideron interesat kombetare si nje leter higjenike. Per ta mbyllur dhe komentin tim, dua te bej nje pyetje: Ky liber eshte botuar me shume veshtiresi 10 vjet me pare dhe sic e dime te gjithe ne menyre krejt misterioze eshte zhdukur nga tregu shqiptar dhe nuk eshte pranuar te botohet serisht. Pse ky reagimi jot mbas kaq kohesh? Interesat e kujt ka prekur postimi i ketij libri ne Forumin Shqiptar dhe cfare frike ka ngjallur perhapja e tij ne rradhet e shqiptareve?
Absence Of Evidence Does Not Correlate To Evidence Of Absence... © Deny Ignorance © Autochthonox
Gjurmet e Civilizimeve te zhdukura Dodona pjese e trashegimise se vjedhur Fshehje te Zbulimeve Arkeologjike Shtetet Ilire Antropologjia e Ballkanit
Mesjeta Shqiptare dhe periudha e pushtimit Osman Rilindja Kombetare Illuminati ! Kulti i syrit qe sheh cdo gje Lufta Dulces Mistere Histori e Letersise Shqiptare
DARIUS,
Kam pothuajse VETEM disa dite qe jam bere pjestare i forumit. dhe gjeta kete teme me liberin rastesisht. te then te drejten u habita. Nuk isha ne dijeni qe eshte perhapur kaq shume. Mendova se isha nga ato pak te privilegjuarit qe i kishte rene kopja e ketij libri ne dore. Befasia me beri te futem ne dikutime te temes me nje here pa ndo nje paramendim dhe ndoshta pak i ckujdesur edhe pse kame degjuar qe ky liber nuk u la te perhapet jo vetem ne shqiperi por na snje vend te botes me sa kam dieni. Dua te pergezoj per kete pun kolosale qe ti ke bere. Mer mendimin time eshte jashzakonisht e rendesishme. Sigurisht libri do te ket skeptiket, kritika dhe kundershtime te "natyrshme" dhe nga ato me "bindeset". Me pelqeu jashtzakonisht pergjigja qe i bere shkrimit "si armiqesohet populli brenda vehtes" Nuk do ti hiqja anje pik dhe asnje presje. Bravo...
Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Maqellarjot : 27-06-2011 mė 20:56
Ne kohe e rrethana kritike, si individi, ashtu edhe nji popull japin proven e forces morale te tyne
Pjesė e shkėputur nga "Letėr e hapur" e z. Agim Hamiti
"Nė njė libėr tė botuar para njė viti nė Tiranė me titull Heronjtė e Kotėsisė, unė
kam publikuar njė listė me emrat e 26 Sigurimsave shqiptarė tė inkriminuar, tė cilėt
punojnė nė ambasadėn tuaj kundėr rregullave tė parashikuara nė pikėn 35 tė
formularit tė aplikimit pėr punėsim tė miratuar nga DASH, i cili ndalon punėsimin
nė atė ambasadė tė ish-komunistėve, ish-fashistėve dhe ish-dėshmitarėve nė hetuesi
ose gjyq tė tė burgosurve politikė nė kohėn e diktaturės. Shumica dėrrmuese e tė
punėsuarve shqiptarė nė ambasadėn tuaj i pėrkasin pikėrisht kategorisė tė tre «ishave
» tė lartpėrmendur, ndėrsa ata tė 26 kanė tė kaluar kriminale.
Pėr ilustrim po ju citoj vetėm emrin e njėrit prej atyre 26 keqbėrėsve tė popullit
shqiptar, qė ju vazhdoni t’i strehoni e t’i ushqeni nė ambasadė. E quajnė Rrapo
Hazizi, nga Skrapari. Ka qenė shef i kufirit tė Jugut nė Shqipėri deri mė 1991. Prej
datės 3 shkurt 1990 deri nė 23 gusht 1990 (pak mė shumė se 6 muaj) me urdhėr tė
mysafirit tuaj tė nderuar, Rrapo Hazizi, janė vrarė nė pika tė ndryshme tė kufirit tė
Jugut 23 djem shqiptarė me moshėn mesatare 27 vjeē, nė njė kohė qė me ligj
arratisja nė kėtė periudhė nuk cilėsohej mė “tradhti ndaj atdheut” dhe neni pėrkatės
i Kodit Penal parashikonte si dėnim maksimal pesė vjet burg. Nė faqen 269 tė librit
“Heronjtė e Kotėsisė” ėshtė botuar lista e plotė e 23 viktimave tė pafajshme tė
kryemikut tuaj, Rrapo Hazizi, me emėr, mbiemėr, rrethi ku ka lindur secili prej
tyre, mosha, posta kufitare ku ėshtė vrarė dhe data e saktė e vrasjes.
Biznesmeni i sukseshėm amerikano-shqiptar, Geri Kokalari, i ka shkruar dy herė
DASH-it pėr 26 kriminelėt e Sigurimit tė Shtetit diktatorial, qė ambasada
amerikane nė Tiranė po strehon prej dy dekadash, duke abuzuar me nenin 35 tė
formularit tė aplikimit pėr tu punėsuar atje. Mirėpo gjithēka bie nė vesh tė
shurdhėr…"
Ndėrsa kėto tė dhėna i gjeta nė faqen
http://www.gazetakritika.net/Forumi/...hp?itemid=3980
ku edhe aty kanė hapur njė temė me objekt librin "Odiseja e njė dedektivi"
/ / /
Kėta shok punojnė aktualisht nė Ambasadėn Amerikane.
1- Astrit Pullazi, nga Tirana.
Ka filluar punė nė ambasadėn amerikane sapo ajo hapi portat e saj nė Tiranė mė 1991. Ky privilegj i ėshtė rezervuar prej amerikanėve pėr merita tė veēanta: Pullazi ka qenė shofer i Enver Hoxhės.
Nė ēdo rast qė ndodhet vetėm, Astriti kėndon kėngėn e tij tė preferuar: «Enver Hoxha, o tungjatjeta!» Dhe jo pa tė drejtė.
2- Belul Cuka, nga Peshkopia.
Ish-shofer i Kadri Hazbiut.
Krenarinė pėr tė kaluarėn e tij e pėrmbledh nė kėto fjalė:
«Kudo qė e ēoja me veturėn luksoze “grushtin e hekurt tė diktaturės” dridhej foshnja nė bark tė nėnės.»
3- Besnik Malo Ēala, nga Vlora.
Ka filluar punė nė ambasadėn amerikane bashkė me Pullazin mė 1999.
Cilėsia e tij mė e preferuar prej amerikanėve: Ka qenė kuadėr i mirėnjohur i Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė diktaturės, ekspert i stėrvitjes sė grupeve terroriste marksiste-leniniste tė mbiquajtura «Brigadat e Kuqe», tė cilat stėrviteshin nė Shqipėrinė diktatoriale. E ka ushtruar aktivitetin nė kampet stėrvitore nė malet e Burrelit dhe nė Pishė Poro tė Vlorės.
Lidhur me tė kaluarėn e tij, Besniku i Partisė shprehet me krenari:
«Bin Laden do ta kishte pasur zili aftėsinė time stėrvitore tė terroristėve.»
4- Emri Baja, nga Kukėsi, survejues i ambasadės amerikane nė Tiranė.
Gjatė veprimtarisė 15 vjeēare nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme tė diktaturės ka qenė krahu i djathtė i Kadri Hazbiut. I mirėnjohur pėr egėrsinė e tij ndaj “armikut tė klasės”, Hazbiu e emėroi pėr disa vjet shef tė kampeve tė internimit nė rrethin e Lushnjės pėr tė mbjellė terror. Tė internuarit e rrethit tė Lushnjės tė asaj periudhe shpreheshin:
«Xhebraili nuk mund tė ketė pamje tjetėr veē asaj tė Emri Bajės.»
Lidhur me veprimtarinė e tij pėrkrah Kadri Hazbiut, Baja kujton me nostalgji:
«Ministri mė kishte thėnė disa herė: Kur ti mendon se lufta e klasave ėshtė zbutur, unė ia bėj tė njohur kėtė shokut Enver dhe pėr armikun e klasės bien kambanat e vdekjes».
I mbiquajtur me humor prej ambasadorit amerikan «Barometėr i luftės sė klasave», komunistit veteran Baja i ėshtė besuar survejimi i ambasadės sė «imperializmit amerikan».
5- Hasan Spahiu, nga Skrapari.
Kuadėr i sprovuar i Sigurimit tė Shtetit i rekomanduar pėr punėsim prej Sulo Gradecit, i cili ka shkruar dikur pėr tė:
«Sikur shoku Enver tė mė pyeste: “Pas teje, kush ėshtė personi qė mė do mua mė shumė?”, unė do t’i pėrgjigjesha pa u menduar: Hasani.»
Hasani ka qenė sekretar partie ne Farkė tė Tiranės, tek helikopterėt. Nė ēdo xhep tė tij mban njė fotografi tė Enver Hoxhės, ndėrsa nė shtėpi ruan me mall njė statujė tė vogėl fildishi tė diktatorit, tė cilėn e ledhaton nė mbrėmje deri sa e zė gjumi.
6- Selami Liēo, nga Peshkopia.
Ish-oficer zbulimi nė kohėn e diktaturės dhe oficer ushtrie deri mė 1997. I akuzuar pėr kontrabandė masive armėsh prej vitit 1997 e nė vazhdim, Liēon e mori nė mbrojtje ambasada amerikane nė Tiranė, ku edhe u punėsua nė vitin 2000. Atje vazhdon tė jetė edhe sot. I befasuar prej ngrirjes sė dosjes sė tij penale mjaft tė ngarkuar, nuk lodhet sė pėrsėrituri fjalėt:
«Mallkuar qoftė kush mendon se amerikanėt janė antikomunistė!»
Gruaja e tij ka punuar gjithmonė nė “Bllok”.
7- Agim Bllaci, nga Gjirokastra.
Ka filluar punė nė ambasadėn amerikane qysh mė 1991, me “ajkėn” e tė punėsuarve atje.
Deri mė 1973 – sa kishte gjallė babanė –, ka jetuar nė “Bllok”. Ėshtė dėgjuar tė pėrmendė shpesh kujtimin mė tė shtrenjtė qė ruan nga jeta nė «Bllokun e Udhėheqjes”:
«Sa herė qė vinte pėr vizitė tek ne, shoku Enver nuk harronte t’i thoshte babait: “Prokurorėt e vendosur si ti janė maja e shpatės sė diktaturės sė proletariatit, shoku Misto. I tmerrove klerikėt me pretencat e tua, qė s’njohin dėnim tjetėr veē atij me vdekje. Uroj qė edhe Agimi tė eci nė gjurmėt e tua.»
Pėr meritat e babait dhe tė tijat, Agimi dhe gruaja e tij ndodhen tė dy tė punėsuar nė ambasadėn amerikane.
8- Bashkim Male, nga Erseka.
Ish-oficer, pilot, aktualisht mbikėqyrės nė ambasadėn amerikane. Bashkėpunėtor aktiv i Sigurimit tė Shtetit. Shokėt e tij tė punės trembeshin mė shumė nga Bashkimi, se sa prej kryetarit tė Degės sė Brendshme.
«Pėrpiqem tė jem mė tolerant kur mė shajnė pėr familjen, se sa kur mė pėrgojojnė karrierėn time si anėtar besnik i Partisė sė Punės», pranon me ēiltėrsi Bashkimi.
9- Sadik Hasko, nga Skrapari.
Njė tjetėr rekomandim i goditur i Sulo Gradecit, i cili ėshtė shprehur me respekt tė thellė si pėr patriotin e tij edhe pėr ambasadorin amerikan nė Tiranė:
«I vetmi komisar qė i ka lexuar nga tri herė tė gjitha veprat e shokut Enver ėshtė pikėrisht Sadiku. Njė ditė Sadiku, i pėrhumbur nė kujtime, shkroi instinktivisht me bojė tė kuqe mbi njė mur tė ambasadės emrin e pavdekshėm “Enver”. Falėnderoj nga zemra ambasadorin amerikan i cili, nė vend qė ta pushonte nga puna mikun tim pėr pakujdesinė e treguar, e thirri nė zyrė dhe i dhuroi njė flakon parfumi Nostalgji. Vetėm tani po arrij ta kuptoj disi shprehjen e hollė qė mė kishte pėrsėritur disa herė shoku Enver gjatė viteve tė fundit tė jetės sė tij tė ndritur:
“Sillo, nė politikė gjėrat nuk janė ashtu si duken. I shikon ata anglo‑amerikanėt ti? Aq sa jam unė besimtar se kam mbiemrin Hoxhė, aq janė edhe ata antikomunistė”. »
10- Veli Varfri, nga Tepelena.
« Bashkėpunimi me Sigurimin e Shtetit pėr mua ka qenė po aq i domosdoshėm sa edhe frymėmarrja», thekson Veliu me modesti.
«Edhe sikur tė mos quhej “Lug i Zi”, ai vend atė emėr do tė kishte marrė prej nėnave tė shumta tropojane qė veshi me tė zeza Veli Varfri, duke iu vrarė djemtė nė kufi.»
Sa herė qė bie fjala pėr Enver Hoxhėn nė ambasadėn amerikane, Veliu pėrdor epitetin «I paharruari», duke psherėtirė dhe sytė e tij mbushen menjėherė me lot. Nėpėrmjet njė sajti privat shpėrndan stema tė ish-diktatorit.
11- Bardhyl Poda, nga Erseka.
Njė ndėr komunistėt fanatikė qė e ka vizituar mė shpesh shtėpinė muze tė diktatorit nė Gjirokastėr, duke pozuar ēdo vit para saj.
«Sigurimi i Shtetit pėr mua ka qenė Zoti nė tokė», shprehet Bardhyli nė konfidencė.
12- Qemal Bashkurti, nga Tropoja.
I pyetur nėse do tė dėshironte qė t’i ngjallej njeriu i tij mė i dashur qė nuk jetonte mė apo ish-diktatori, Qemali ėshtė pėrgjigjur pa ngurruar:
«Nuk kam pasur nė jetė njeri mė tė dashur nga Enver Hoxha.»
13- Kasėm Ymeri, nga Skrapari.
Dėshira e tij mė e madhe nė jetė:
«Tė kisha vdekur nė tė njėjtėn ditė dhe orė me Enver Hoxhėn!»
14- Albert Hasanballiu, nga Skrapari.
Ky ėshtė i rekomanduari i tretė i Sulo Gradecit, pėr tė cilin Sulua vetė shprehej dikur me modesti:
«Sikur shoku Enver tė kishte njohur Albertin para meje, historia shqiptare do tė kishte mbetur pa Sillo.»
15- Aleks Ndini, nga Korēa.
Shprehja e tij mė e spikatur:
«Njė ditė pėsova njė krizė kardiake pranė vendit ku ka qenė liceu francez nė Korēė, tė cilin e vizitoj shpesh. Nė ēast mendova: “Ē’vdekje tė lumtur paskam pasur fat! Duke u rrėzuar pėrtokė, do tė kem rastin tė vė kokėn atje ku ka vėnė kėmbėn dikur shoku Enver!”»
16- Peti Ēala, nga Fieri.
Ditėn qė u rrėzua monumenti i diktatorit nė Tiranė, duke u ngashėryer Peti deklaroi:
«Do tė kisha qenė i lumtur sikur tė vdisja duke mė rėnė pėrsipėr ai monument.»
17- Shkėlqim Xhagolli, nga Tirana.
«Po tė kisha vdekur duke qenė anėtar i Partisė sė Punės, me siguri vdekja do tė kishte qenė shumė mė e ėmbėl pėr mua nga ē’do tė jetė njė ditė nė tė ardhmen», ėshtė shprehur mes miqsh Xhagolli.
18- Hajri Mazaj, nga Vlora.
I paepur nė zhvillimin e luftės sė klasave edhe brenda fisit tė tij tė cilit i krijoi probleme serioze, Mazaj u kishte dhėnė urdhėr tė prerė postave tė kufirit nė Peshkopi:
«Ose asgjėsoni thyesit e kufirit, ose vrisni veten; rrugė tė mesme nuk ka.»
Idenė e tij pėr vlerėn e jetės, Hajriu e ka pėrmbledhur nė pak fjalė:
«Sa boshe do tė mė dukej jeta, sikur shoku Enver tė mos mė dilte ēdo javė nė ėndėrr!»
19- Fejzi Hoxholli, nga Korēa.
«Shumė herė u kam tėrhequr vėrejtjen prindėrve qė nuk mė kanė ēuar emrin Enver», ka thėnė Fejziu me keqardhje.
20- Mels Arapi, nga Vlora.
Tė afėrmve tė tij u ka lėnė kėtė amanet:
«Nuk duhet tė harroni tė ēoni mbi gjoksin tim nė arkivol teserėn e Partisė sė Punės.»
21- Isa Lumani, nga Erseka.
Ēdo i interesuar mund tė gjejė nė shtėpinė e Isait secilėn prej “veprave” tė ish‑diktatorit. «Veprėn 19» nė anglisht ia ka bėrė dhuratė ambasadori amerikan mė 16 tetor 2008, me rastin e 100 vjetorit tė ditėlindjes sė diktatorit.
22- Aleksander Shtepani, nga Tirana.
«Sikur shoku Enver tė kishte jetuar edhe 9 vjet, Shqipėria do tė kishte mbėrritur nė komunizėm», ka profetizuar Shtepani.
23- Muharrem Ibrahimi, nga Fieri.
«Po ratė nė vėshtirėsi, kujtoni shokun Enver; po ratė nė nevojė, kujtoni Partinė e Punės!», i ka kėshilluar tė afėrmit e tij Muharremi.
24- Halit Haliti, nga Erseka.
«Kur mora teserėn e Partisė sė Punės nuk mė ka zėnė gjumi dy net nga gėzimi», ėshtė shprehur i pėrlotur Haliti.
25- Jorgo Kaēi, nga Saranda.
Kur ishte komandant kufiri nė rrethin e tij, Jorgua nuk harronte t’iu thoshte nė ēdo mbledhje forcave tė mbrojtjes:
«Ēdo shqiptar qė arrin tė arratiset bėhet vegėl e imperialistėve, pėr tė luftuar kundėr popullit e vendit tė tij. Njė atdhetar i vėrtetė pranon mė parė tė vdesė, se sa tė vihet nė shėrbim tė amerikanėve.»
Kur “atdhetari i vėrtetė” Jorgo Kaēi pranoi tė vihej nė shėrbim tė amerikanėve nė ambasadė (sigurisht pa vdekur), atje mėsoi disa gjėra qė nuk i dinte mė parė dhe thirri i entuziazmuar:
«Nuk ma priste mendja kurrė qė karriera ime komuniste, e ideuar nė Komitetin e Partisė tė Sarandės, do tė realizohej nė selinė e ambasadės sė “imperialistėve amerikanė” nė Tiranė! I ftoj gjithė shokėt e mi tė idealit qė parullėn “Lavdi Marksizėm-Leninizmit!” ta zėvendėsojmė me “Lavdi prapaskenave tė politikės!”».
26- Rrapo Hazizi, nga Skrapari.
Shef i kufirit tė jugut deri mė 1991. Rrapo Hazizi mbahet mend pėr vrasjet e shumta nė kufirin e jugut tė shtetasve qė tentonin tė arratiseshin. Pėr kėtė “meritė tė spikatur”, Ramiz Alia e dekoroi posaēėrisht nė fund tė vitit 1990. Po pėr tė njėjtėn meritė, ambasada amerikane e punėsoi duarpėrgjakurin Rrapo pak kohė pas dekorimit.
Prej datės 03 shkurt 1990 deri nė datėn 23 gusht 1990 (pra, brenda njė periudhe mė pak se dyqind ditė) me urdhėr tė Rrapo Hazizit janė vrarė prej postave tė ndryshme tė kufirit tė Jugut 23 shqiptarė me moshėn mesatare 27 vjeē. Ky krim i pėrbindshėm ka ndodhur disa muaj pas pėrmbysjes sė komunizmit nė Evropėn Lindore dhe nė njė kohė qė nė Shqipėri ligji i vendosur rishtas parashikonte njė dėnim maksimal deri nė pesė vjet heqje lirie pėr shkelje kufiri.
Tė gjith personat e listės janė me testa partie,20 prej tyre marrin dhe pincion nga shteti janė mbi 60 vjeē.
/ / /
Tani mund tė them me plot gojėn qė ky Hamiti gėnjen.
Njė nga ata tė listės e njoh. Ėshtė njė k.... gomari qė nuk e ka shokun, po ėshtė komunist aq sa jam unė kinez.
Dhe mirė kjo. Po gėnjen edhe pėr origjinėn. Nuk ėshtė aspak andej nga deklaron Hamiti.
Pyetja shtrohet PERSE GENJEN ZOTI HAMITI?
Pėrse gjithė ky lum gėnjeshtrash tė trasha?
Ky lloj "katarsisi tė tė Vėrtetės" po tė ishte i sinqertė nuk bėhej sot kur ata qė janė fajtorėt kryesorė janė ose nė varr ose buzė varrit?
Unė di vetėm njė gjė: Metoda "sposto vėmendjen" ėshtė shumė e njohur. Kur ke publiku ka nė qendėr tė vėmendjes njė problem tė bezdisshėm pėr ty....sajo njė "problem" tjetėr pėr tė spostuar vėmendjen e publikut.
Rasti mė duket tipik.
-
Prit o Kavir prit se kollaj te dilet ne konkluzione. Mbase ka me shume se nje person me ate emer. Ne Shqiperi kjo ka ndodhur shpesh. Ku ka patur dhe me emer Enver Hoxha me shume se nje, mendo te tjere.
Absence Of Evidence Does Not Correlate To Evidence Of Absence... © Deny Ignorance © Autochthonox
Gjurmet e Civilizimeve te zhdukura Dodona pjese e trashegimise se vjedhur Fshehje te Zbulimeve Arkeologjike Shtetet Ilire Antropologjia e Ballkanit
Mesjeta Shqiptare dhe periudha e pushtimit Osman Rilindja Kombetare Illuminati ! Kulti i syrit qe sheh cdo gje Lufta Dulces Mistere Histori e Letersise Shqiptare
Darius, per kuriozitet, mos je duke ia bere edhe ti tani, si ajo anektoda qe e tregon shpesh ne tema te tilla, me ate mbretin qe e shohin te gjithe lakuriq, por qe ti e sheh te veshur?
Tani me thene te drejten, krejt pa rezeva e merr ti? Po mire, mban mend ndonjehere qe ne Shqiptareve na jane thene ndonjehere te verteta? Nuk po them qe eshte fars komplet libri (nuk jam shprehur ne asnje rast) , por cfare qellimi saktesisht kane ata qe e kane botuar? Per te na dhene pakez drite? Epo ja e morrem (se jemi mesu tani) dhe cfare zgjidhim? Ke gjithe aparatin shteteror deri ne palce, nga komunista te rregjur te asaj kohe, dhe neokomunista te neodiktatures se sotme...
E cfare te beje populli i mjere, i genjyer e shtypur prej shekujsh? Te ngrihet kunder sistemit nga nje liber qe lexon ne internet?
U lodhem...
Kush tha qe e marr pa rezerva? Kam dhe une te mijat po spara me pelqen te nxitohem e te dal ne konkluzione te parakoheshme. Pastaj mbretin mund ta shohesh lakuriq sepse koncepti ne tru eshte i tille dhe kur koncepti eshte i rrenjosur thelle, as syri nuk sheh dot ndryshe. Libri nuk ben thirrje per ngritje kunder sistemit po qe shqiptaret te zgjohen e te fillojne te bejne pyetje e te hapin syte. Midis letargjise qe ekziston dhe 'ngritjes ndaj sistemit', do preferoja kete te dyten.
Absence Of Evidence Does Not Correlate To Evidence Of Absence... © Deny Ignorance © Autochthonox
Gjurmet e Civilizimeve te zhdukura Dodona pjese e trashegimise se vjedhur Fshehje te Zbulimeve Arkeologjike Shtetet Ilire Antropologjia e Ballkanit
Mesjeta Shqiptare dhe periudha e pushtimit Osman Rilindja Kombetare Illuminati ! Kulti i syrit qe sheh cdo gje Lufta Dulces Mistere Histori e Letersise Shqiptare
E mbeten shqiptaret e gjore, qe te bejne pyetje dhe te hapin syte nga ky liber?
Dallohet qe nuk jeton ne Shqiperi....
E morem vesh tani se ai mizerja ia paska shitur vendin anglezeve, ok, ne rregull deri ketu. Tani me kete mizerjen tjeter, neokomuniston tone modern Berishen, te gjithe ishim deshmitar qe desh ia fali nje pjese te detit tone Greqise, dhe me buzeqeshje para kamerave, duke u zgerdhire si mortie si e ka zakon. Po sikur te mos kishte marre dhene ky lajm ne gjithe Shqiperine dhe te mos ngriheshin te gjithe kunder kesaj marreveshje, dhe GJ.K nuk kishte nga t'ia mbante dhe te shpallte marreveshjen antikushtuese? Ja pra keta shiptaret qe jane tallur te tjere me ne, ngriten koken dhe hapen syte se cfare po behej, e bene pa liber interneti, pa gjysem te verteta sic na jepen tek ky liber. Paskan mbetur shqiptaret, qe e vuajne cdo dite e me shume kete sistem, qe te na tregoje ky libri i famshem se cfare behet!
Ja e ke te fundit, e lexove c'po behet me rregjistrimin se cfare thote ai shpellari, qe "do t'a bejme edhe pse nuk na e kerkon BE".
Ne e shohim cdo dite cfare po behet ketu, dhe nuk kemi nevoje per nje liber qe te na zgjoje, sepse jemi zgjuar, por sa te fuqishem jemi perballe ketyre maskaradave qe na behen cdo dite para syve tane, dhe duke u zgerdhire me popullin tone?
Ke Gjykaten Kushteuese, qe ka ne rradhet e saj, gjytare te atij rregjimi, dhe nuk pranuan hapjen e dosjeve, cfare do me shume? Te dalim si don kishote?
Parimi i njohur; problem-reagim-zgjidhje!
Problemet i kemi para syve cdo dite, e di pse? Sepse i vuajme cdo dite, por si behet reagimi i ketij populli kur vete ata qe na udheheqin, jane me antishqiptare se armiqte tane te betuar?
E di cili eshte problemi: JEMI TE GJITHE TE LODHUR!
Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Fleur Blanche : 28-06-2011 mė 18:21
Po ja qe 99 % nuk e dinin punen e anglezeve. Ja qe i hapen syte per dicka nga ky liber. Sic i hapen dhe me faktin qe Berisha &co si dhe krahu tjeter i politikes jane thjeshte marionetat e vena nga ata qe ishin dikur ne pushtet dhe loja vazhdon njesoj. Mbase per kete te dyten mund te kete patur me shume dijeni po serisht masave ju hapen syte per se dyti me dicka tjeter. Gjerat keshtu behen, ose me veprime drastike ose pak e nga pak. Une skam nevoje te jetoj ne Shqiperi qe te gjykoj realitetin aty se aty jam lindur e rritur dhe ikja nga ai vend nuk me ben as indiferent e as te paafte per te gjykuar ngjarjet si sociale ashtu dhe politike. Nejse se nuk dua te diskutoj ne kete teme per gjera te tilla se nuk ka vend. Sa per trinomin, jemi akoma tek problemi. Si ka ardhur rradha ende reagimit, e lere pastaj zgjidhjes.
Absence Of Evidence Does Not Correlate To Evidence Of Absence... © Deny Ignorance © Autochthonox
Gjurmet e Civilizimeve te zhdukura Dodona pjese e trashegimise se vjedhur Fshehje te Zbulimeve Arkeologjike Shtetet Ilire Antropologjia e Ballkanit
Mesjeta Shqiptare dhe periudha e pushtimit Osman Rilindja Kombetare Illuminati ! Kulti i syrit qe sheh cdo gje Lufta Dulces Mistere Histori e Letersise Shqiptare
Regullat e Postimit
Pėrgjigju Duke Cituar
Krijoni Kontakt