Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 1 prej 1
  1. #1
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,779
    Faleminderit
    108
    193 falenderime nė 168 postime

    Puthja e vdekjes - ndarja proze 2010

    “Puthja e vdekjes”

    Siandra u ul mbi barin e lagur nė majė tė kodrės. Qyteti dukej mė bukur nga aty, ndėrsa poshtė ndriēohej nga drita e hėnės sė plotė. Ky kishte qenė gjithmonė vendi i tyre. Ata u takuan kėtu, poshtė, ndėr secilin ndrim hėnėje, ēdo errėsireje, ēdo mundėsie. Sė bashku ata rrinin ulur, pėrshpėritur pėr ėndrrat e tyre dhe tė gjitha gjėrat qė do bėnin kur do plakeshin. Disa mendonin qė ėshtė e frikshme qė ata kishin zgjedhur mu kėtė vend, aq afėr varrezave, por ata e dinin se ishte vendi mė i pėrsosur.
    Sonte, ajo ishte ėm. Duke gėlltitur njė lotė tė humbur nga faqja e saj ajo bėrtiti ndėr lotė. “Kjo ėshtė e padrejtė”.
    Njė shtresė e mjegulltė bie nė perden e syve tė saj. Qėndronte e paralizuar pa e ditur se ēfarė po bėnte kėtu, kė po priste, dhe ku do prekte shpirti i saj ende pa’prehur nė kėtė rrėmujė mendore. Koha ndalon, ndėrsa ajo ndjen sesi diēka madhore filloj tė rritej brenda saj. Diēka si devijim. Edhe sa kohė e humbur do kalonte nga ajo rrugė e drejtė dhe e ngushtė drejtė errėsirės!. Devijimi nxiste njė rreze shprese. Ndoshta nė errėsirė ajo mund tė gjente njė copė drite dhe kėtu do pėrfundonte shėtitja e saj e pėrjetshme. Dhe ndoshta, nė , do mund tė pushonte njėherė e mirė zemrėn dhe shpirtin e lodhur.
    Por, a kishte Siandra kėtė guxim?
    A kishte guximin qė tė largohej nga gjurmėt e dhėmbjeve tė saja, ku ishte njė jetė e pa’jetė?
    A kishte guximin qė tė qėndronte nė tė panjohurėn ku fundi ishte vetėm mundėsi?
    “E dija qė do ishe kėtu”.
    Zėri ishte shumė i butė, njė pėrshpėritje nė erė. Tė dridhurat vėrshuan tėrė trupin e saj ndėrsa tundi kokėn. “Dhe unė e dija qė ti nuk do ishe.”
    “Por, unė jam.”
    Gjethet shushuriten pas saj me tė filluar era. Ajo u kthye, duke shiqur nė hijet, derisa lotėt vėrshuan sytė e saj. “Ti nuk je kėtu..Do dėshiroja…por”
    Era largoj flokėt e saj, pėrpara se t’i vendoste pėrsėri nė qafė,“Ti mė ke dashur, apo jo?”
    Ajo mbyti njė rėnkim dhe lėshojė fytyrėn e saj nė duart e njoma. “ Nuk munda tė ta them! Nuk e dija se si.”. Fjalėt e saja ishin tė buta, njė pėrgjigje qė ajo nuk e kuptojė qė do e ipte.
    Ajo ndjeu qė aty, njė ledhatim pėrgjatė fytyrės sė saj. Mjekrra e saj u ngrit, duke kėrkuar prekjen e aq shumė dėshiruar.
    “Siandra, Siandra ime e dashur. Sa shumė qė mė ke munguar”.
    ėt e saja u thanė dhe fryma u kėput diku nė fytė. Ajo mund t’a ndjente atė. Aromėn e freskėt tė lėkurės sė tij; aluzionin djegės tė kolonjės sė tij.
    “Tė ndjejė”. Gishtat e saj lundronin nė errėsirė, “, tė ndjejė!”
    “Jam kėtu.” Zėri i tij kėsaj here ishte mė i ė. Ajo mund tė ndjente peshėn e pėllėmbės sė tij nė fytyrėn e saj, frymėn e tij nė veshin e saj. “Nuk do tė tė lė kurr”.
    Ajo bėrtiti, me zėrin e saj tė lėkundur, “Por ti e bėre! Ti mė ke lėnė kėtu vetėm!”
    Njė korb thirri pas saj, krahėt e tė cilit lehtėsisht rrihnin derisa binte poshtė. Ajo nuk kishte nevojė tė dinte se ku u ulė, ajo mund tė ndjente vėshtrimin edhe pas shpinės sė saj.
    “Hapi sytė, Siandra. Hapi sytė dhe shiqo qė unė nuk tė kam lėnė”.
    Frika e pėrfshiu tė tėrėn. Ajo e dinte qė ai kishte ikur; ajo kishte qėndruar aty derisa lopata e fundit plotė dhe kishte rėnė mbi arkivolin e tij. Ajo kishte qėndruar nė shi, me lotėt e saj pėrzier me pikat e ftohta tė lagėshtisė qė binte nga retė. Por sonte ishte njė natė magjike, ēdogjė mund tė ndodhte!. Qetėsisht dhe ngadalė hapi sytė e saja.
    Nė fillim nuk pa asgjė, vetėm disa lėvizje mashtruese poshtė saj. Pastaj njė dredhje tymi nga e majta kapi vėmendjen e saj. Dukej e ndritur nė dritė tė hėnės, njė e dredhė e butė qė vinte nga toka.
    “Eja tek unė, Siandra”
    Me tė rrahura tė llahtarshme, Siandra ndoqi gjurmėt e tymit, duke u kthyer ngadalė. Ajo e dinte nga tė shkonte, ishte instinkti ajo qė pėrcillte.
    Pema ishte nė tė majtė tė saj, pėrtej portave tė varrezave. Ajo vėshtronte nė tė, duke kėrkuar korbin qė ajo e dinte se do ta gjente aty.
    Krakėllitja e korbit fuqizohej ndėrsa ajo afrohej, “Po vijė, Dior”.
    Era filloj tė furfullitej mė fortė se herėn e parė ndėrsa ajo ndjeu pikėn e parė tė shiut nė fytyrėn e saj. Mori hapa tė ngadalshėm, tė pasigurtė por pa frikė. Ra nė gjunjė mu pėrpara pemės dhe shtriu dorėn e saj pėr tė prekur gdhendjen aty. Siandra dhe Diori ishin ende aty, ende thellė skalitur, dhe zemra qė rrethonte emrat e tyre ende lakuar nė mėnyrė tė pėrkryer.
    “Mė shiko, Siandra. Unė jam kėtu, por ti duhesh tė vish tek unė.”
    Duke ngritur kokėn, ajo shikoi pėrreth. Atje. Tek hijet. Ai ishte aty. Siandra buzėqeshi dhe u ngrit ngadalė nga gjunjėt. Hezitoj vetėm pėr njė ēast tė vetmin, e mė pas mori hapin drejtė figurės nė errėsirė. “Dior?”
    “Siandra, eja te unė”. Ajo mund tė shihte zgjatjen e krahėve tė tij, duart e tija tė hapura vetėm pėr tė, “Do doje tė jesh me mua?”
    Ajo ndaloj. Gjaku i saj pulsonte pa kontroll, duke e tėrhequr drejt tij. Ajo e donte zėrin e tij. Gjithmonė e kishte dashur. Ishte qetėsues, i ėmbėl, ngjirur. Ripėrtrirė, ajo lėvizi shpejtė tek hijet.
    Krahėt e tij rrethuan atė nė hapin e saj drejtė tij. Siandra ndjeu atė, nė mishė, nė palc, ndėrsa ai kishte varrosur fytyrėn e tij nė qafėn e saj. “Tė kam pritur aq gjatė, Siandra.”.
    Por diēka nuk ishte nė rregullė. Ai shijonte diē ndryshe. Ishte i tėri i ftohtė, shumė ftohtė. Por prap, ajo u ngjit nė tė, edhepse shqisat e saja britnin qė ajo tė ikte. “Mė mungon aq shumė!” Ajo qau fjalėt e saja nė gjoksin e tij, duke mbėrthyer krahėt e saja pėrreth tij. “Mos mė le mė kurr, tė lutėm, mos mė le.”
    Siandra ndjeu dremitjen e tij, ndjeu buzėt e tij, tė akullta, por ende tė plota dhe tė buta pėrderisa puthte mbi buzėt e saj. “Mė pranon, dashuri?”
    “Po, oh Dior, Tė dua aq shumė! Ndėrsa dridhej u largua pėr pak sa pėr t’a shikuar njėherė mirė.
    tij pėrshkoi flokėt e saj, duke e shtrėnguar ēmendurisht, ndėrsa s’pushonte sė rreshturi duke shikuar nė sy pėrlotur. Sytė e tij ndrisnin, tė kuqe dhe tė verdhė nė errėsirė. “Pėrjetsisht, dashuri! Ne kurr s’do ndahemi mė”.
    Siandra mbylli sytė, duke pėrcjellur ritmin e afėrsis dhe ndjesisė sė brishtė qė ndjente ēdo atom i saj. Njė ēast. Njė frymė. Hiē mė shumė. Dhe ja ku qėndronte, prap, vetėm, pėrqafuar me erėn e asaj nate qė kishte marr ēmendinė kudo pėrreth. Derisa lotėt rridhnin faqeve tė saj, dhe digjnin edhe dheun ku binin, ajo pėrshpėritit, “Pėrjetsisht, dashuri!. Deri nė amshim!.”
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga shigjeta : 14-10-2010 mė 17:55
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •