Close
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 12
  1. #1
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    08-12-2002
    Vendndodhja
    Gostivar
    Postime
    61

    Islami Sot Dhe Nesėr

    DEKLARATA ISLAME

    * * *

    ISLAMI SOT DHE NESĖR


    Nė emėr tė All-llahut, tė Gjithmėshirmit, Mėshirplotit!
    Dekleratėn tė cilėn sot po ia dorėzojmė opinionit nuk ėshtė kurrfarė lektyre, e cila tė huajve ose atyre tė cilėt dyshojnė duhet dėshmuar superioritetin e Islamit ndaj kėtij apo atij sistemi, kėsaj apo asaj grupe tė ideve.

    Ajo iu ėshtė drejtuar muslimanėve tė cilėt dinė ku bėjnė pjesė dhe tė cilėt nė zemrėn e tyre qartė ndiejnė nė cilėn anė qėndrojnė. Pėr tė kėtillėt kjo deklaratė paraqet thirrje t'i nxjerrin konsekuencat e domosdoshme mbi atė nė ēka ajo dashuri dhe pėrkatėsi i obligon.

    Tėrė bota muslimane gjendet nė situatėn e vlimeve dhe ndryshimeve. Si do qė tė duket kjo botė pasi kėto ndryshime ta bėjnė xhiron e parė ngjitėse, njė ėshtė e sigurt: ajo mė nuk do tė jetė bota nga gjysma e parė e kėtij shekulli. Epoka e pasivitetit dhe qetėsisė kaloi pėrgjithmonė.

    Kėtė ēast tė ndėrrimit dhe lėvizjes po pėrpiqen ta shfrytėzojnė tė gjithė e sidomos tė huat e fuqishėm nga Lindja dhe Perėndimi. Nė vend tė ushtrive tė tyre ata tash i fusin idetė e tyre dhe kapitalin e tyre, dhe me kėtė formė tė re tė ndikimit orvaten sėrish ta arrijnė qėllimin e njėjtė: ta sigurojnė praninė e tyre dhe qė popujt muslimanė t'i mbajnė edhe mė tej nė gjendjen e dobėsisė shpirtėrore dhe varshmėrisė materiale dhe politike.

    Kina, Rusia dhe vendet perėndimore grinden rreth asaj se cilėn prej tyre dhe mbi cilėn pjesė tė botės muslimane u takon patronati. Grindja e tyre ėshtė e pakuptimtė. Bota Islamike nuk u pėrket atyre, por popujve muslimanė.

    Sepse, njė botė me njė miliardė njerėz dhe me burime tė mėdha natyrale dhe nė rendin e parė tė pozitės gjeografike, e cila ėshtė trashėgimtare e traditave kolosale kulturore dhe politike dhe e cila ėshtė bartėse e mendimit tė gjallė islamik, kjo botė nuk mundet shumė kohė tė mbetet nė pozitėn e qiradhėnėsit. Nuk ekziston fuqi e cila do tė mund ta pengonte gjeneratėn e re muslimane qė ta ndėrprejė kėtė gjendje jonormale.

    Me kėtė bindje ne u shpallim miqėve dhe armiqėve se muslimanėt kanė vendosur qė fatin e botės muslimane ta marrin nė duart e vetadhe kėtė botė ta rregullojnė sipas botėkuptimeve tė tyre.

    Nė kėtė pikėpamje deklerata nuk pėrmban ide tė cilat do tė mund tė konsideroheshin plotėsisht tė reja. Ajo mė parė ėshtė sintezė e ideve tė cilat gjithnjė e mė shpesh po dėgjohen nė vendet e ndryshme dhe tė cilat kanė pėrafėrsisht rėndėsinė e pėrgjithshme nė tė gjitha pjesėt e botės muslimane. Megjithatė, risia e saj ėshtė nė atė qė kėrkon qė nga idetė dhe planet tė kalohet nė aksion tė organizuar pėr sendėrtimin e tyre.

    Lufta pėr qėllimet e reja nuk fillon sot. Pėrkundrazi historia e kėsaj lufte tashmė i njeh shehidėt e vet dhe faqet e shkruara mbi vuajtjet dhe sakrificat. Megjithatė, ky ėshtė flijim vetjak i individėve tė pikasur ose i grupeve tė vogla guximtare nė ballafaqim me fuqitė e fuqishme tė xhahilietit. Madhėsia e problemit dhe e vuajtjeve, ndėrkaq kėrkon aksion tė organizuar tė milionave.

    Porosinė tonė ia pėrkushtojmė kujtimit tė shokėve tonė tė cilėt kanė rėnė pėr Islamin.

    -A duam qė popujt muslimanė tė dalin nga tė lėvizurit nė rreth, nga varshmėria, prapambeturia dhe varfėria.

    -A duam qė sėrish me hapa tė sigurtė tė ecin nė shtigjet e denjėsisė dhe arsimit dhe tė bėhen zotėri tė fatit tė tyre;

    -A duam qė sėrish me tėrė forcėn tė gufojnė burimet e trimėrisė, gjenive dhe tė virtytėve;

    Atėherė qart tė tregojmė nė rrugėn e cila shpie deri tė ai synim;
    Sendėrtimi i Islamit nė tė gjitha fushat nė jetėn vetjake tė individėve, nė familje dhe shoqėri, nėpėrmjet pėrtėrtjes sė mendimit fetar Islam dhe krijimit tė bashkėsisė unike Islame prej Marokus deri nė Indonezi.

    Ky synim mund tė duket edhe i pamundur edhe i largėt, por ai ėshtė real, sepse vetėm ai gjendet nė suazat e sė mundshmes. Pėrkundrazi. Ēdo program joislamik nė sy mund tė duket i afėrt dhe nė prag tė cakut, por ai pėr botėn islame ėshtė utopi e pastėrt, sepse qėndron nė suazat e sė pamundshmes.

    Historia tregon faktin e qartė: Islami ėshtė mėndimi i vetėm i cili ka mund ta mallėngjejė imagjinatėn e popujve muslimanė dhe tė arrijė te ata masėn e domosdoshme tė disiplinės, frymėzimit dhe energjisė. Asnjė ideal tjetėr, i huaj pėr Islamin, kurrė nuk ka arritur tė realizojė ēfarėdo efekti me rėndėsi as nė fushėn e kulturės e as nė fushėn e shtetit. Nė tė vėrtetė, ēdo gjė qė nė historinė e popujve muslimanė ėshtė e madhe dhe me vlerė tė pėrmendet, ėshtė krijuar nėn shenjėn e Islamit. Vetėm disa mijėra luftėtarė tė mirėfilltė islamik e kanė detyruar Anglinė qė viteve tė pėsėdhjeta tė kėtij shekulli tė tėrhiqet nga Suezi, kurse ushtritė e bashkuara tė regjimeve nacionaliste arabe tash pėr herė tė tretė po e humbin betejėn kundėr Izraelit. Turqia si vend islam e ka sunduar botėn. Turqia si plagjiat evropjan paraqet vend tė dorės sė tretė, ēfarė nė botė ka me qindra.

    Populkli sikur edhe individi, i cili e ka pranuar Islamin ėshtė i paaftė qė pas kėsaj tė jetojė dhe vdesė pėr ēfarėdo ideali tjetėr. S’ėshtė e marrur me mend qė muslimani tė sakrifikohet pėr ndonjė mbret ose sundues, si do qė tė quhet ai, ose pėr lavdi tė ndonjė kombi, partie ose diē tė ngjajshme, sepse sipas instinktit mė tė fortė islam ai nė kėtė e njehė njė lloj tė jobesimit dhe idhujtarisė. Muslimani mund tė vdesė vetėm me emrin e All-llahut dhe pėr lavdi tė Islamit ose – tė ik nga fushėbeteja.

    Sandejmi, periodatat e pasivitetit dhe stagnimit nė tė vėrtetė dmth. Mungesa e alternativės Islame ose papėrgatitshmėrisė sė mjedisit muslimanė qė tė drejtohet kah ky shteg i pėrjetshėm. Ato janė shprehje negative e monopolit shpirtėrorė tė cilin Islami e ka mbi botėn muslimane.

    Duke e pranuar kėtė gjendje si shprehje tė vullnetit tė Allahut, ne pohojmė qartė se bota Islame nuk mund tė rimėkėmbėt pa dhe kundėr Islamit. Islami dhe parimet e tij mbi vendin e njeriut nė botė, qėllimit tė jetės sė njeriut dhe raporteve ndėrmjet njeriut njeriut dhe Zotit dhe njeriut dhe njeriut vmbesin fundament i pėrhershėm dhe i pa zėvėndėsueshėm etik, fillozofik, ideor dhe politik i ēdo aksioni tė mirėfilltė nė drejtim tė rimėkėmbjes dhe pėrmirėsimit tė gjendjes sė popujve muslimnė.

    Alternativa ėshtė e qartė:

    ose lėvizja nė drejtim tė rimėkėmbjes Islame
    ose pasiviteti dhe stagnimi

    Pėr popujt musllimanė mundėsi e tretė nuk ekziston.

    PRAPAMBETURIA E POPUJVE MUSLIMANĖ

    KONSERVATORĖT DHE MODERNISTĖT

    Ideja e rimėkėmbjes islame, me botėkuptimin e saj mbi aftėsitė e Islamit qė jo vetėm ta edukojė njeriun por edhe ta rregullojė botėn, do tė ketė giithnjė armiqė nė dy grupe njerėzish: konservatorėt dėshirojnė modelet e vjetra, modernistėt dėshirojnė modelet e huaja. Tė parėt Islamin e tėrheqin nė tė kaluarėn, tė dytėt ia pėrgatisin ardhmėrinė e huaj.

    Pa marrė parasysh nė dallimet mjaft tė mėdha reciproke, kėto dy kategori njerėzish kanė diē tė pėrbashkėt: edhe tė parėt edhe tė dytėt nė Islam shohin vetėm religjionin, duke e kuptuar kėtė shprehje nė kuptimin evropian tė kėsaj fjale. Mungesa e caktuar e prirjes pėr hollėsitė e gjuhės dhe logjikės, kurse mė shumė tė moskuptuarit e thelbit tė Islamit dhe rolit tė tij nė histori dhe botė, i shpie qė dinin islam ta pėrkthejnė me religion ēka pėr shkak tė njė arsyeje tė veēant ėshtė krcjtėsisht e gabueshme.

    Edhe pse paraqet pėrsėritje dhe konrirmim tė tė vėrtetave fondamentale mt)i prejardhjen dhe misionin e njeriut, tė hyrėt Islamit nė njė gjė ėshtė plotėsisht e re: nė kėrkesėn qė tė bashkohet feja dhe shkenca, morali dhe politika, ideali dhe interesi. Duke i pranuar tė ekzistuarit e dy botėrave, natyrale dhe tė brendshme, Islami mėson se pikėrisht njeriu paraqet kalim tė humnerės ndėrmiet kėtyre dy botėrave. Jashtė kėtij uniteti rcligiioni fillon tė tėrhcq nė prapambeturi (rcfuzimi i ēdo jete vcprucse), kurse shkenca nė ateizėm.

    Duke u nisur nga qėndrimi se Islami ėshtė vctėm religion, konservatorėt vijnė nė pėrfundim se Islami nuk duhet, kurse progrcsistėt se Islami nuk mundet ta rregullojė botėn e jashtme. Rezultati praktik ėshtė i njėjtė.

    Bartėsi kryesor, ndonėse jo edhc i vetmi, i botėkuptimit konservativ nė botėn muslimane sot ėshtė klasa e hoxhėve dhe shejhėve, tė cilėt pėrkundėr qėndrimcve tė qarta mbi mosekzistimin e klerit (priftėrisė) nė Islam, janė organizuar si klasė e veēant, i cili pėr vcte e ka monopolizuar tė komentuarit e Islamit dhe ėshtė vėnė si ndėrmjetėsues ndėrmjct Kur'anit dhc njerėzve. Si priftėrinj ata janė teologė, si tcologė ata janė pashmangshėm dogmatikė dhe, pasi qė fcja pėrgjithmonė edhe ėshtė komentuar, dhe mė sė miri ėshtė tė lihr-t tėrėsisht si ėshtė dhėnė dhe definuar dhe para njėmijė c mė shumė viteve. Sipas kėsaj logjike tė pashmangshme tė dogmatikėve, tcologėt bėhen armiqė tė rreptė kundėr ēdo gjėje tė re. Ndėrtimi i mėtejshėm i sheriatit si ligj nė kuptim tė aplikimit tė parimeve tė Kur'anit pėr situatat gjithnjė e mė tė reja tė cilat i sjell zhvillimi i botės barazohct nie atakun nė integritetin e fcsė. Mbase nė kėtė ka cdhe dashuri patologjike e njerėzve shpirtngusht dhe tė prapainbetur, pėrqarimi i vdekjes i sė cilit pothuaj e ka asriksuar mendimin edhe mė tė gjallė islam.

    Do tė ishte ndėrkaq gabim tė mendohet qė nė duart e tcologėve Islami ka mbetur liber i mbyllur. Gjithnjė ēdo herė e mė shumė e mbyllur ndaj shkencės dhe gjithnjė ēdo herė e mė shumė e hapur ndaj mistikės, teologiia ka lejuar qė nė kėtė libėr tė regjistrohen gjera irracionale, pėr mėsimin islam plotėsisht tė huaja e madje edhe bestytni tė qarta. Kush e njeh natyrėn e teologjisė do t'i bėhct e qartė pse ajo nuk ka mund t'i kundėrvihet sprovės sė mitologiisė dhe pėrse madje nė kėtė ka shikuar nė tė pasuruarit e caktuar tė mendimit fetar. Monoteizmi i Kur'anit, mė i pastėrti dhe mė i pėrkryeri nė historinė c mėsimeve fetaie, ka qenė shkallėrisht i komprometuar, kurse nė praktikė ėshtė paraqitur tregtia neveritėse me fenė. Ata tė cilėt veten e kanė quajtur komentues dhe mbrojtės tė fcsė, nga ajo kanė bėrė profesion, pėrndryshe mjaft i kėndshėm dhe i leverdishėm, dhe pa shumė brcjtje tė ndėrgjegjes kanė pranuar gjendjen nė tė cilėn porositė e sai fare nuk janė aplikuar.

    Teologėt kėshtu janė bėrė njcrėz tė gabueshėm nė vendin e gabueshėm. Edhe tash kur bota muslimanc po tregon tė gjitha shenjat e zgjimit, kjo shtresė po bėhet shprehje e ēdo gjėje tė kobshme dhe sklerotike nė atė botė. Ajo ėshtė treguar plotėsisht e paaftė ta errė ēfarėdo hapi konstruktiv qė bota islame tė ballafaqohet me vėshtirėsitė tė cilat po e shtrėngojnė.

    Sa u pėrket ta ashtuquajturėve progresistėve, perėndimorėve, modernistėve dhe si mė nuk quhen, ata kudo nė botėn muslimane paraqesin mjerim tė vėrtetė, sepse janė mjaft tė numėrt dhe me ndikim, sidomos nė pushtet, arsim dhe jetėn publike pėrgjithėsisht. Duke shikuar Islamin te hoxhėt dhe konservatorėt dhe duke i bindur tė tjerėt nė kėtė, modernistėt frontalisht ngriten kundėr ēdo Čjėje ēka e prezenton kėtė mendim. Kėta reformatorė tė vctėthirrur nė vendet e sotme muslimane do t'i njihni sipas asaj qė rėndom mburren me atė prej sė cilės do tė duhej tė turpėroheshin dhe turpėrohen prej asaj me tė cilėn do tė duhej tė mburreshin. Nė rastct e shumta kėta janė "bijtė e babajvc", tė cilėt shkollohen nė Evropė dhe nga aty kthehen me ndjenjėn e inferioritetit tė thellė ndaj Perėndimit tė pasur dhe superioritetit tė veēant ndaj mjedisit tė varfėr e tė prapambetur nga i cili kanė lindur. Pa edukatė islame dhe pa lidhjen shpirtėrore dhe morale me popullin, ata shpejt i humbin kriteret elementare, dhe imaginons se me rrėnimin e botėkuptimeve, traditave dhe bindjeve tė vendit, kurse me futjen e tė huajave, nė kėtė vend gjatė natės do ta krijojnė Amerikėn, sė cilės pėrndryshe pėr sė tepėrnł i admirohen. Nė vend tė standardit ata sjellin kultin e standardit, nė vend tė zhvillimit tė mundėsive tė asaj bote, ata i zhvihojnė dėshirat dhe kėshtu ia hapin rrugėn korrupcionit, primitivizmit dhe kaosit moral. Atyre s'u ėshtė e qartė qė fuqia e botės perėndimore nuk ėshtė nė atė si jeton ai, por nė atė si e punon ai, qė ajo fuqi nuk ėshtė nė modė, jobesim, klubet e natės, brezin e ri tė shkapėrderdhur, por nė aktivitetin, zellshmėrinė, diturinė dhe pėrgiegjėsinė e jashtėzakonshme tė njerėzve tė tij.

    Nuk ėshtė, pra, fatkeqėsia kryesore nė atė qė perėndiinorėt tonė i kanė shfrytėzuar moduset e huaja, por nė atė qė nuk kanė ditur t'i shfrytėzojnė ose - thėnė mė mirė - qė giatė kėsaj nuk e kanė zhvilluar sa duhet ndjenjėn e fuqishme pėr atė ēka lvlenė. Ata nuk e kanė marrė prodhimin e dobishėm, por mosproduktin e dėmshėm, asfiksues tė njė procesi tė civilizimit.

    Ndėr rekuizitet e vlerės sė dyshimtė tė cilat pcrėndimori ynė i futė nė shtėpi, gjenden rėndom edhe idetė e ndryshme "revolucionare", programet e reformės dhe "doktrina shpėtuese" tė ngiashme tė cilat i "zgjidhin tė gjitha problemet". Ndėr kėto reformat ka shembuj te shkurtpamėsisė dhe improvizimit tė pabesueshėm. Kėshtu, pėr shembull, Mustafa Kemali, i cili qartė ka qenė komandant lufte mė i madh se sa reformator kulturor dhe meritat e tė cilit pėr Turqinė duhet shpjerė nė masėn e duhur, me njė nga reformat e tij ndalon bajtjen e fesit. U tregua shumė shpejtė se me ndėrrimin e formės sė kapelės nuk mund tė ndėrrohet ajo qė ėshtė nė kokat ose shprchitė e njerėzve, e edhe mė pak ajo ēka e pėrbėnė pozitėn e tyre tė vėrtetė, prandaj tė giitha problemct e Turqėve, tė djeshme nė les dhe tė sotme nė sheshir, kanė mbetur plotėsisht tė njėjta.

    Tashmė mė shumė se njė shekull para shumė popuive jashtė sferės sė civilizimit pcrėndimor, shtrohet problemi i marėdhėnieve ndaj kėtij civilizimi. A tė merret nė kėtė ballafaqim qėndrimi i refuzimit tė plotė, pėrshtatjes duke pasur kujdes apo tė pranuarit e tė gjitha aspekteve tė kėtij civilizimi pa zgjidhje?- Tragjedia apo triumfi i shumė popujve ka qenė varėsisht nga ajo se si janė pėrgjigjur ata nė kėtė pyetje vendimtare.

    Ekzistojnė reforma nga tė cilat shkėlqcu urtėsia e njė populli dhe ato tė cilat dtth. tradhėti tė vctėvetes. Shembulli i Japonisė dhe Turqisė nė kėtė aspekt mbetet klasik nė historinė bashkėkohore.

    Kah fundi i shekullit tė shkuar dhe fillimi i kėtij shekulli kėto dy vende kanė ofruar fotografinė e vendeve mjaft tė ngiashme "tė krahasueshme". Te dyja kanė qenė mbretėri tė vjetra, me fizionomi vetjake dhe me vendin e tyre nė histori. Tė dyja janė gjendur nė afėrsisht shkallėn e njėjtė tė zhvillimit edhe me tė kaluarėti e lavdishme e cila ka mund tė ketė domethėnien edhe privilegi i madh edhe barrė e madhe. Me njė fjalė, ato pėr ardhmėrinė kanė pasur pothuaj gjasa tė barabarta.

    Pastaj kanė pasuar reformat e njohu ,a nė tė dy vendet. Qė tė vazhdojė tajetojė jetėn e vet, ejo tė huaj. Japonia ka tentuar t'i unjėsojė traditat dhe progresin. Pėr Turqinė modernistėt e saj e kanė zgjedhur rrugėn e kundėrt. Sot Turqia ėshtė vend i dorės sė tretė, ndėrsa Japonia ka hipur m'u nė kulm tė popujve tė botės.

    Dallimi nė filozorinė e reformatorėve j aponezė dhe turqė mbase nuk ka qenė askund aq i qartė dhe karakteristik sikur nė pyetjen e alfabetit.

    Deri sa Turqia e ka alfabetin arab, i cili pėr shkak tė thjeshtėsisė sė tij dhe vėtėm me 28 shenja, bėnė pjesė nė alfabetet mė tė pėrkryera dhe mė tė zgjeruara botėrore, Japonia refuzon kėrkesėn e "romajėve" tė vet ta fusė alfabetin latin. Ajo mbajti alfabetin e vet tė komplikuar i cifi pas reformės ėrve 46 she 'ave pėrmbanė edhe 880 ideograme kineze. Nė Japoni sot nuk ka analfabetė, kurse nė Turqi - dyzet vjet pas futjes sė latinisātes - analfabetė janė mė shumė se giysma e popullėsisė, njė rezultat nga i cili, pra, edhe tė verbėrit do tė duhej tė shikonin.

    Dhe jo vetėm kjo. Sė shpejti u bė e qartė se nuk ka qenė nė pyetje vetėm alfabeti si mjet i thatė i regjistrimit. Shkaqet e vėrteta, e pastaj edhe pasojat, janė shumė mė tė thella dhe mė tė rėndėsishme. Esenca e tėrė civilizimit dhe progresit njerėzor ėshtė nė vazhdimin, e jo nė shkatėrrim dhe mohim. Alfabeti ėshtė mėnyrė nė tė cilin populli "mbanė mend" dhe jeton nė histori. Me heqjen e alfabetit arab tėrė pasuria e tė katuarės, e ruajtur me fjalėn e shkruar pėr Turqinė ka qenė kryesisht e humbur dhe ajo me kėtė njė tė vetmin potez ėshtė nėnēmuar deri te kufinjt e barbaritetit. Pranė njė sėrė reformash tjera "paralele", gjenerata e re turke u gjetė , pa mbėshtetje shpirtėrore dhe nė njė Iloj vakumi shpirtėror - Turqia i ka humbur "kujtimet" e saja, tė kaluarėn e saj. Kujt i ėshtė nevojitur kjo?

    Ithtarėt e modernizmit nė botėn islame nuk, kanė qenė, pra, ai Hoj i njerėzve tė urtė popullor, tė cilėt kanė ditur nė rrethanat e ndėrruara dhe nė mėnyrė tė re t'i realizojnė idealet dhe vlerat e %jetra. Ata janė ngritur kundėr vetė vlerave dhe shpesh me cinizmin e ftohtė dhe shkurtėpamėsinė e tmerrshme i kanė shkelur shenjtėritė popullore dhe e kanė shkatėrruar jetėn reale, qė nė vend tė saj ta transplantojnė imitimin ejetės. Si pasojė e kėtij egėrsimi nė Turqi dhe riė vende tė tjera janė krijuar, ose janė nė rrugė tė krijohen, popujtrplagjiate: vendet shpirtėrisht tė tollovitura pa fizionomi vetjake dhe pa ndjenjė pėr jetėn e vet vetjake. Nė ta ēdo gjė ėshtė joautentike dhė artificialisht pa entuziazėm dhe fuqi tė vėrtetė, sipas shembullit tė shkėlqimit tė rrejshėm tė qyteteve tė tyre tė evropeizuara.

    A mundet vendi i cili nuk di ē'ėshtė dhe prej kah i tėrheq rrėnjėt, ta ketė pasqyrėn e pastėrt mbi atė ku po shkonė dhe kah duhet tė synojė?

    Shembulli i disa reformave tė Kemalit mund tė duket drastik, por sidoqoftė kėto reforma paraqesin model pėr ēdo hyrje tė perėndimorit problemeve tė botės islame dhe mėnyrės nė tė cilėn ata mendojnė ta "riparojnė" kėtė botė. Kjo gjithnjė ėshtė tjetėrsim, ikje nga problemet e vėrteta, prej punės sė mundimshme nė ngritjen e vėrtetė morale dhe arsimore tė popullit dhe orientimi nė gjėrat e jashtme, sipėrfaqėsore. Ē'kuptim ka pasur pavarėsia e njė vendi musliman nė tė cilėn udhėheqja e punėve publike ka ardhur nė duart e kėtij Iloji tė njerėzve? Si e kanė pėrdorė ata kėtė liri?

    Me tė pranuarit e shembujve tė huaj ideor dhe me tė kėrkuarit e mbėshtetjes politike tek tė huajt, atyre nė Perėndim ose atyre nė Lindje - njėjtė, ēdonjėra nga kėto vendet vullnetarisht nė gojėn e sunduesve tė vet tė rinj, ka pranuar nė robėrimin e sėrishėm. Ėshtė krijuar njė lloj i varshmėrisė shpirtėrore dhe materiale, pėrmbajtja e sė cilės ėshtė: filozofia e huaj, mėnyra e huaj e jetės, ndihma e huaj, kapitali i huaj, mbėshtetja e huaj. Kėto vende kanė arritur pavarėsinė formale, por nuk e kanė arritur lirinė e vėrtetė, sepse ēdo liri pikė sė pari ėshtė liri shpirtėrore. Pavarėsia e popujve i cili sė pari nuk e ka arritur kėtė liri shpirtėrore, sė shpejti do tė shpjeret nė himnė dhe flamur, kurse kėto dy gjera janė shumė pak pėr pavarėsinė e vėrtetė.

    Lufta pėr pavarėsinė e vėrtetė tė popujve muslimanė duhet pa tjetėr pėr kėtė shkak ēdokund tė fillojė sėrish.

    SHKAQET E DOBĖSISĖ

    Kėto dy Ilojet e njerėzve - konservatorėt dhe modernistėt, paraqesin ēelės pėr tė kuptuarit e gjendjes sė tashme tė popujve muslimanė. Megjithatė, ata nuk janė shkaku i vėrtetė dhe i fundit i kėsaj gjendjeje. Nė analizėn e mėtejme, edhe ajo edhe kjo giendje tregohen vetėm si shprehje dhe manifestim i njė shkaku mė tė thellė: degradimit apo refuzimit tė mendimit islam.

    Historia e Islamit nuk ėshtė, e madje as nė pjesėn e vet mė tė madhe, vetėm histori e realizimit progresiv tė Islamit nė jetėn e njėmendėt. Ajo po aq ėshtė edhe kallėzim mbi tė moskuptuarit, mospėrrillurit, mashtrimit dhe tė keqpėrdorurit tė kėtij mendimi. Sandeimi edhe historia e ēdo populli muslimanė njėkohėsisht ėshtė edhe kronologiia e tė arriturave dhe fitoreve tė shėndritshme, sa edhe e lajthitjeve dhe humbjeve pikėlluese. Tė gjitha sukseset dhe mosukseset tona, politike sikur edhe morale, nė tė vėrtetėjanė vetėm shprehje e pranimit tonė tė Islamit dhe aplikimit tė tij nė jetė. Dobėsimi i ndikimit tė Islamit nė jetėn praktike tė popullit, gjithmonė ka qenė i pėrcjellur me degradimin e njeriut dhe institucioneve shoqėrore dhe politike.

    Tėrė historia e Islamit, prejm fillimeve tė para deri nė ditėt tona, ėshtė zhvilluar nėn ndikimin -e paepur tė kėsaj koincidence. Nė kėtė "paraielizėm" gjendet diē nga fati i pandryshueshėm i popujve muslimanė dhe njė nga ligjet e historisė islame.

    Dy ēastet karakteristike nga historia e Islamit - njėri nga perioda e ngritjes, tjetri nga perioda e dekadencės - munden mjaft qartė ta ilustrojnė veprimin e kėtij ligji.

    Muhammedi a.s. vdiq nė vitin 632, kurse jo plotė 100 pas kėsaj pushteti shpirtėror dhe politik i Islamit ka pėrfshirė territor tė madh prej Oqeanit Atlantik deri te lumi Ind dhe Kina, dhe prej liqenit Aral deri te ujėvaret e poshtme tė Nilit. Siria ėshtė pushtuar mė 634, Damasku ka rėnė mė 635, Ktesifoni mė 637, India dhe Egjipti mė 641, Kartagiena mė 647, Samerkandi mė 676, Spanja mė 710. Para Carigradit muslimanėt kanė qenė mė 717, kurse mė 720 nė Francėn Jugore. Duke filluar nga viti 700 nė Shantung tashmė ekzistojnė xhamitė, kurse rreth vitit 830 Islami arriti nė Javė.

    ... Ky ekspansion unik, me tė cilin nuk mund tė krahasohet asnje, as mė herėt as mė vonė, ka krijuar pastaj hapėsirė pėr zhvillimin e civilizimit islam nga tri qarqe kulturore: nė Spanjė, nė Lindien e Mesme dhe nė Indi, tė cilat nė histori mbulojnė epokėn prej gati njėmijė vjet.

    Ē' rėndėsi kanė sot nė botė muslimanėt?

    Pyetja do tė mund tė shtrohej edhe nė mėnyrė tjetėr: Sa jemi ne muslimanė?

    Pėrgjigjjet nė kėto pyetje janė tė lidhura reciprokisht.
    Ne jemi robėruar: nė njė ēast tė vitit 1919 nuk ka ekzistuar asnje vend i pavarur muslimanė, gjendje e cilą nuk ėshtė shėnuar asnjėherė as mė herėt as pas kėsaj.

    Ne jemi tė paarsimuar: nė asnjė vend muslimanė arsimimi ndėrmjet dy luftėrave tė mėdha botėrore nuk ka qenė mė shumė se 50%. Pakistani e ka pritur pavarėsinė me 75% analfabetė, Algieria me 80%, kurse Nigjeria me plotė 90%. (Pėrkundėr kėsaj, nė Spanjėn muslimane tė shekullit X dhe XI - sipas Dreperit - nuk ka pasur analfabetė).

    Ne jemi tė varfėr: tė ardhurat nationale pėr banorė janė: nė Iran 220 dollarė, nė Turqi 240, nė Malajzi 250, nė Pakistan 90, nė Afganistan 85, nė Indonezi 70, kundruall 3000- nė USA (gjendja mė 1966). Pjesa e sektorit industriel nė tė ardhurat nationale tė shumicės sė vendeve muslimane ėshtė ndėrmjet 10 e 20%. Numri i kalorive nė ushqimin e pėrditshėm mesatarisht ėshtė 2000 kundruall 3000-3500 nė vendet e Evropės Perėndimore.

    Ne jemi bashkėsi e ndarė: nė vend qė tė jetė shoqėri pa mjerim dhe pa luks, shoqėria muslimane ėshtė shndėrruar nė kundėrshtinė e vet. Kundėr urdhėrit kur'anor: "... qė kjo pasuri (e mirė) mos tė mbetet nė rrethin e tė pasurve midis jush" (Kur'an, 39,7) pasuritė shkallėrisht janė akumuluar nė duart e pakicės nga ata. Para reformės agrare nė Irak nė vitin 1958, prej milionė dynymė tė tokės sė ' punueshme, rreth 18 milionė dynymė ose 82% e kanė mbajtur pronarėt e mėdhenj. Njėkohėsisht 1.4 milionė fshatarė kanė qenė krejtėsisht pa tokė.

    Kjo ėshtė ajo gjendje tė cilėn disa me tė gjitha shkaqet e kanė quajtur "nata e Islamit". Nė tė vėrtetė, ajo natė ka filluar si muzgė nė zemrat tona. Tėrė ajo qė na ka ndodhur ose sot po na ndodh, ėshtė vetėm jehonė dhe pėrsėritje e asaj qė para kėsaj ka ndodhur nė vetė ne. (Kur'anī, 13, 12).

    Sepse, ne si muslimanė nuk mund tė jemi nėn zgjedhė, tė paarsimuar tė ngatėrruar. Ne kėtė mund tė jemi vetėm si heretikė nga Islami. Tė gjitha humbjet tona, prej asaj tė parės nė Uhud e derī te ky i fundit nė Sinaj, barabartė e konfirmojnė kėtė qėndrim.

    Fenomeni i lėshimit tė Islamit, mė sė shpeshti i shprehur nė tė shtėmėngurit e mendimit islam nga sfera e jetės vepruese dhe tė zgjuar nė sferėn e ēastit dhe pasivitetit, mė sė qarti mund tė pėrcillet pikėrisht nė shembullin e Kur'anit, si faktin qendror tė ideologjisė dhe praktikės islame.

    Duhet vėrejtur, se si ēdo ngritje e popujve islam, ēdo periodė e dinjitetit, ka filluar me afirmimin e Kur'anit. Ekspansioni i islamit tė hershėm, zhvillimin e ēuditshėm tė tė cilit kėtu e kemi pėrmendur dhe i cili giatė dy brezeve Islamin e solli deri te brigjet e oqeanit Ailantik nė perėndim dhe derī te Kina nė lindje, nuk, paraqet shembullin e vetėm, por vetėm mė tė lavdishėm. Tė gjitha lėvizjet e mėdha nė rrjedhėn e historisė islame e konfirmojnė kėtė ligj tė paralclizmit.

    Ēfarė ka qenė pozita e Kur'anit nė kohėn e cila i ka paraprirė periodės sė Ėtagnimit dhe tėrheqjes?

    Lojaliteti ndaj kėtij libri nuk ėshtė ndėrprerė, por e ka humbur karakterin aktiv, kurse e ka mbajtur atė irracional, mistik. Kur'ani e ka humb autorļtetin e ligj it, kurse e ka pranuar "shenjtshmėrinė" e lėndės. Nė tė hulumtuarit dhe tė komentuarit e tij urtėsia ia ka lėshuar vendin tė kėrkuarit halė nė pėrpeq, esenca formės, kurse mendimet e mėdha shkathtėsisė sė tė recituarit. Nėn ndikimin e pėrhershėm tė formalizimit teologjik Kur'ani gjithnjė e mė pak lexohej, kurse gjithnjė e mė shumė kėndohej (recitohej), kurse urdhėrat mbi luftėn, korrektėsinė dhe mbi sakrifikimin personal dhe material, tė vathta dhe jo tė kėndshme pėr inercionin tonė, janė tretur dhe janė zhdukur nė zėrin e kėndshėm tė tekstit tė lexuar tė Kur'anit. Kjo gjendjejo e natyrshme shkallėrisht ėshtė pranuar si normale, sepse i pėrgiigiei atii grupit giithnjė e mė tė numėrt tė muslimanėve, i cili as qė ka mundur tė ndahet me Kur'anin, as qė ka pasur fuqi qė jetėn e tij ta rregullojė sipas kėrkesave tė tij.

    Nė kėtė fakt duhet kėrkuar shpjegim psikologjik pėr shfaqien e tė recituarit tė tepruar tė Kur'anit. Kur'anin e recitojnė, e komentojnė dhe e recitojnė, e studiojnė dhe sėrish e recitojnė. E pėrsėrisin nga njėmyė herė njė rjal ' i tė tij, qė mos tė munden as njė tė vetmen berė ta aplikojnė. Kanė krijuar dituri tė gierė e pedante mbi atė se si shqiptohet Kur'ani, qė tė shmangen nga pyetja se si ta aplikojnė nė jetė. Nė fund, Kur'anin e kanė shndėrruar nė zė tė zhveshurr pa domethėnie dhe pėrmbajtje tė kuptueshme.

    Tėrė njėmendėsia e botės muslimane me mospajtimin e vet ndėrmjet fjalės dhe veprės- me ēorodinė, ndytėsinė, padrejtėsinė dhe polltronerinė e vet, me xhamitė e veta monumentale, por tė zbrazėta: me ahmeditė e veta tė mėdha pa ideal dhe guxim; me frazėn hipokrite islame dhe me pozėn fetare; me kėtė le pa le, ėshtė vetėm shprehje e jashtme e kėsaj kundėrthėnie bazore nė tė cilėn ėshtė gjetur Kur'ani dhe nė tė cilėn lojaliteti i flaktė ndaj kėtīj libri shkallėrisht ėshtė kombinuar me tė mohuarit absolut tė pariineve tė tij nė praktikė.

    Ja, nė kėtė situatė me Kur'anin gjendet shkaku i parė dhe mė i rėndėsishėm i mirėfiutė i zbrapjes dhe paaftėsisė se popujve muslimanė. Shkaku i dytė i kėtillė, i cili ka rėndėsi univerzale, ėshtė shkollimi, respektivisht sistemi edukativ nė kuptimin mė tė gjerė.

    Me shekuj popujt tonė edhe nuk kanė njerėz tė shkofluar. Nė vend tė tyre i kanė dy kategori tjera, barabartė tė padėshirueshme: tė pashkolluar dhe gabimisht tė shkolluar. Nė asnjė vend muslimanė ne nuk kemi shkollim i cili do tė jetė mjaft i zhvilluar dhe i cili gjatė kėsaj i pėrgjigjej botėkuptimeve morale tė Islamit dhe nevojave tė popujve. Kėtė institucion mė tė ndijshėm tė ēdo shoqėrie pushtetmbajtėsit tonė ose nuk e kanė mospėrfdlur, ose ia kanė lėnė tė huajve. Shkollave tė cilave tė huajt u kanė dhėnė para dhe kuadėr, e me kėtė edhe program edhe ideologji, nuk kanė arsimuar muslitnanė, e madje as nacionalistė. Nė to intelektualėve tonė tė ardhshėm ua kanė injektuar "virtytet" e dėgjueshmėrisė, nėnshtrueshmėrisė dhe admirimit ndaj fuqisė dhe pasurisė sė tė huajve; nė to edukatorėt e huaj krijojnė kėtė inteligjencėn me mentalitet vazalist, e cita nesėr mrekullueshėm do t'i ndėrrojė, sepse edhe do tė ndibet edhe do tė sillet si i huaj i vėrtetė nė vendin e tij vetjak. Do tė isbte mjaft instruktive tė konfirmohet sa ėshtė numri i shkollave dhe kolegjeve tė cilat, drejtpėrdrejt apo tėrthorazi, i mbajnė tė huajt, dhe tė kujtohemi mbi shkaqet e kėsaj bujarie tė jashtėzakonshme. Do tė duhej thelluar nė programet e kėtyre institucioneve, nė atė qė ata e pėrmbajnė e edhe mė shumė nė atė qė ata nuk e pėrmbajnė. Do tė bėhej e qartė qė pyetja e mirėfilltė edhe nuk ėshtė nė atė se a don dhe a ka dėshirė inteligjencia ynė ta gjejė rrugėn deri te populli i vet, deri te synimet dhe intereset e tij tė mirėfillta, por, ashtu ēfarė ėshtė, a mundet ajo assesi ta gjejė atė rrugė. Ka tė bėjė me shkauėn e vlerave dhe idealeve, e cita ėshtė imponuar dhe mbi jazin psikologjik i cili ėshtė krijuar. Nuk nevojiten mė zingjirėt e hekurt qė popujt tonė tė mbahen tė pėrkulur. Fuqinė e njėjtė e kanė edhe pejėzat e mėndafshtė tė kėtij "arsimimi" tė huaj, i cili e paralizon vufinetin dhe vtėdijen e pjesės sė arsimuar tė njė populli. Deri sa ėshtė njė shkohim i tihė pushtetmbajtėsit e huaj dhe vazalėt e tyre nė vendet e tyre nuk duhet frikėsuar pėr pozicionet e tyre. Nė vend qė tė jetė burim i kryengritjes dhe rezistencės kundėr tyre, sistemi i tihė shkollor ėshtė aleati i tyre mė i mirė.

    Ky jaz tragjik ndėrmjet inteligjencės dhe popullit, i cili paraqet njė ndėr karakteristikat mė tė zymta tė pozitės sonė tė rgjithshme, thellohet edhe nga ana tjetėr. Duke e ndier karakterin e huaj dhe joislam tė shkollės e cita u ofrohet, populli instinktivisht e refuzon, kurse largimi bėhet i dyanshėm. Konstruktohet akuza absurde mbi antipatinė e mjedisit muslimanė kundruall shkollės dhe arsimit. Nė tė vėrtetė, ėshtė e qartė se nuk ka tė bėjė me refuzimin e shkollės si tė tillė, por me tė refuzuarit e shkollės sė huaj, e cita me Islamin dhe popullin e ka humb ēdo lidhje shpirtėrore.

    INDIFERENDITETI I MASĖS MUSLIMANE

    Kthesėn tė cilėn modernistėt e kanė kryer nė njė varg vendesh muslimane pothuaj ka qenė, sipas rregullit, antifetarisht e orientuar dhe ėshtė udhėhequr nėn parollat e laicizmit tė jetės politike dhe shoqėrore. Nė kėtė pikėpamje ai ka pėrkujtuar nė luftėn ndėrmjet shtetit tė zgjuar nacional dhe kishės nė Evropė nė prag tė shekullit tė Ri.

    Por ajo qė pėr Perėndimin ka mundur tė thotė ligjėsi dhe pėrparim nė botėn muslimane ka paraqitur proces jo tė natyrshėm, i cili nuk ka mund tė sendėrtojė kurrėfarė ndėrrimesh konstruktive. Laicizmi dhe nacionalizmi kėtu nuk kanė pasur kurrfarė pėrmbajtje pozitive dhe nė tė vėrtetė kanė qenė vetėm negacion i diēkahit. Tė huaj sipas prejardhjes dhe pėrmbajtjes, ata kanė qenė shprehje e plotė e mjerimit shpirtėror e cila dominante. Me ata praktikisht ka filluar akti i fundit i dramės sė botės muslimane. Sipas situatės e cila ėshtė krijuar, kėtė akt do tė mund ta quajmė "absurd dual". Pėr ēka ėshtė fjala?
    Ēdo rilindje krijohet si rezultat i kontaktit kreativ, simpatisė dhe pajtueshmėrisė sė brendshme ndėrmjet elementeve tė vetėdijshme, udhėheqėse tė njė shoqėrie dhe shtresave tė gjera tė popullit. Grupa udhėheqėse ėshtė vullneti dhe mendimi, kurse populli zemra dhe giaku i ēdo lėvizjeje tė thellė. Pa pjesėmarrjen ose sė paku pa pranimin e njeriut tė rėndomtė ēdo aksion mbahet nė sipėrfaqč dhe pa forcėn e vėrtetė goditėse. Ngathtėsia e masave ėshtė e mundur tė ngadhnjehet nėse ajo ėshtė pasojė vetėm e rezistencės natyrale kundėr pėrpjekjes, rrezikut dhe luftės. Kjo ngathtėsi ėshtė e pamundur tė ngadhnjehet nėse ajo paraqet refuzim tė vet idealit tė luftės pėr shkak se ky ideal ėshtė i kundėrt me vullnetin mė intim dhe ndjenjat e masave.
    Pikėrisht kėtė rastin e dytė, nė formėn mė pak apo mė shumė tė shprehur, e shohim nė tė giitha vendet muslimane nė tė cilat modernistėt pėrpiqen t'i sendėrtojnė programet e tyre. Ata lajkatojnė dhe kėrcėnoben, lusin dhe detyrojnė, organizojnė dhe riorganizojnė, i ndėrrojnė emėrtirnet dhe personalitetet, por hasin nė rezistencėn dhe indiferenditetin e fuqishėm tė njeriut tė rėndomtė, tė cilėt e pėrbėjnė pjesėn mė tė madhe tė popullit. Habib Burgiba - kurse ky kėtu pėrmendet vetėm si shembuli dhe reprezentues i njė tendence tė zgjeruar - mbanė rroba evropiane, nė shtėpi fletė frengjisht, e izolon Tunisin jo vetėm nga bota islame, por edhe nga bota arabe, e kufizon mėsimin fetar, apelon qė tė lėhet anash agjėrimi gjatė ramazanit "sepse agjėrimi e zvoglon produktivitetin e punės, edhe vetė nė vend publik pi lėng portokalli qė tė ofrojė shembull pėrkatės, e pastaj pas gjithė kėsaj habitet nga pasiviteti dhe mungesa e pėrkrahjes nga ana e masave tunisiane nė reformat e tij "tė ditura". Modernistėt nuk do tė ishin ata ēfarėjanė sikur mos ta tregonin kėtė lloj verbėrie. Popujt muslimanė kurrė nuk do tė pranojnė asgjė ēka ėshtė shprehimisht kundėr Islamit, sepse Islami nuk ėshtė kėtu vetėm idqdhe ligi, Islami ėshtė bėrė dashuri dhe ndjenjė. Kush ngritet kundėr Islamit, nuk do tė korrė asgjė pėrveē urrejtje dhe rezistencė.

    Me aksionin e tyre modernistėt kanė krijuar gjendjen e pėrleshjeve tė brendshme dhe konfuzionit nė tė cilėn bėhet i pamundshėm ēdo program, barabart ai islam sikur edhe ai i buaj. Masat dėshirojnė aksion islam, por pa inteligiencėn e vet nuk mund ta bartė. Inteligienca e jetėsuar e imponon programin e vet, por nuk gjenė mjaft tė atillė tė cilėt do tė jenė tė gatshėm tė japin giak, djersė dhe entuziazėm pėr atė idealin e letrės. Vie deri te dėrmimi reciprok i fuqive, deri te gjendja e vfflnt e pafuqisė dhe paralizės.

    Ekziston njė rend, njė dinamik, njė begati, njė pėrparim i cili mund tė ndėrtohet nė kėtė vend dhe nė kėtė nėnqien, por kjo s'ėshtė rend, progres dhe prosperitet i Evropės dhe Amerikės Indiferenditeti i masave muslimane nuk ėshtė indiferenditet nė pėrgiithėsi. Kjo ėshtė mėnyrė nė tė cilėn Islami popullor ėshtė mbrojtur nga sulmet e jashtme, tė huaja. Kudo qė ėshtė treguar perspektiva edhe mė e vogėl e luftės islame, njeriu i rėndomtė ka ofruar dėshmi mbi gatishmėrisė e tij qė tė luftojė, durojė dhe pėsojė. Kėtė e ka treguar shembudi i Turqisė nė fazėn e luftės ēlirimtare kundėr Grekėve pas humbjes nė Luftėn e parė botėrore, rezistencės trimėrore nė Libi kundėr okupatorit italian dhe shembujt e paradokohshėm tė luftės kundėr Anglezėve nė zonėn e Suezit, luftėn pėr ēlirimin e Algjerisė, pėr ruajtjen e Indonezisė dhe pėr ndikimin islam nė Pakistan. Kurėdo qė nevojitej tė vėhen nė lėvizje masat janė shfrytėzuar, qoft edhe pėrkohėsisht, dhe josinqerisht, parollat islame. Ku ka islam nuk ka indiferenditet.
    Ndjenjave tė qarta tė masave muslimane u nevojitet mendimi i cili do t'i vėnte nė lėvizje dhe do t'i orientonte. Por ky nuk mund tė jetė asfarė mendimi. Ky duhet domosdo tė jetė mendimi i cili i pėrgjigjet kėtyre ndjenjave tė thella. Ky, pra, mund tė jetė vetėm mendimi islam.
    Nuk ka kurrfarė gjasa qė masat muslimane dhe udhėheqėsia e tyre e sotme intelektuale dhe politike tė mund tė merren vesh qė dikush nga ata ta reftizojė idealin e tij, pa marrė parasysh nė atė sa gjatė kjo gjendje e jovendosshmėrisė dhe pritjes'do tė mund tė zgiaste. Nė perspektivė shihet'vetėm njė dalje: krijimi dhe tubimi i inteligjencės sė re e cila m ' endon dhe ndien nė mėnyrė islame. Kjo intelegjenci me pastaj do ta ngrėnte flamurin e rregullimit islam dhe sė bashku me masat muslimane ėshtė nisur nė aksion pėr sendėrtimin e tij.

    II. RREGULLIMI ISLAM

    FEJA DHE LIGJI

    Rregullimi (rendi) islam - ē'do tė thotė kjo fjalė e pėrkthyer nė gjuhėn me tė cilėn mendon, fletė dhe ndien gjenerata jonė?

    Pėrkufizimi mė i shkurtėr i rregullimit islam e pėrkufizon si unitet tė fesė dhe ligiit, edukimit dhe fuqisė, idealit dhe interesit, bashkėsisė shpirtėrore dhe shtetit, vullnetaritetit dhe detyrimit.

    Si sintezė e kėtyre komponenteve, rregullimi islam ka dy parashtrime themelore: shoqėrinė islame dhe pushtetin islam. E para ėshtė pėrmbajtje kurse e dyta formė e rregullimit islam. Shoqėria islame pa pushtetin islam ėshtė e papėrkryer dhe e dobėt; pushteti islam pa shoqėrinė islame ėshtė ose utopi ose dhunė.

    Muslimani kryesisht nuk ekziston si vehte. Nėse dėshiron tė jetojė dhe tė ekzistojė si musliman, ai duhet ta krijojė mjedisin, bashkėsinė, rregullimin. Ai medoemos duhet ta ndėrrojė botėn ose vetė do tė jetė i ndėrruar. Historia nuk njeh asnjė lėvizje tė mirėfilltė islame e cila njėkohėsisht nuk ka qenė edhe lėvizje politike. Kjo ėshtė pėr atė arye se Islami ėshtė fe, por njėkohėsisht ėshtė edhe njė filozofi, njė moral, njė rregullim i gjėrave, njė stil, njė atmosferė - me njė fjalė, njė mėnyrė integrale e jetės. Nuk mundet nė mėnyrė islame tė besohet, kurse nė mėnyrė joislame tė punohet, fitohet argėtohet, sundohet. Kjo gjendje e joharmonisė do tė krijojė ose hipokrizi (ata nė xhami e lavdojnė Zotin, jashtė e mashtrojnė), ose njerėz tė pafatshėm dhe plotė konflikte (ata as qė mund ta shkėpusin me Kur'anin, as qė mund tė gjejnė forca tė luftojnė pėr ndėrrimin e rrethanave reaie nė tė cilat jetojnė), ose njė Iloj kallogjerėsh dhe vetjakėsh (ata tėrhiqen nga bota sepse ajo botė nuk ėshtė islame), ose, mė nė fund, ata tė cilėt nė dilemėn e atillė e shkėpusin me islamin, dhe e pranojnėjetėn dhe botėn te ashtuj siē ėshtė, respektivisht ēfarė e kanė bėrė tė tjerėt.

    Rregullimi islam ėshtė giendje e shoqėrisė pa kėtė konflikt dhe sistem i raporteve nė tė cilat muslimani giendet nė harmoni tė plotė me mjedisin e vet.

    Nė pyetjen: ē'ėshtė shoqėria muslimane, ne pėrgjigiemi: kjo ėshtė bashkėsi e hartuar nga muslimanėt, dhe konsiderojmė se me kėtė ėshtė thėnė krejtė apo pothuaj krejtė.

    Domethėnia e kėtij pėrkufizimi ėshtė se nuk ekziston sistem institucionesh, marrėdhėniesh dhe ligiesh, tė cilėt do tė mund tė veēoheshn nga njerėzit tė cilėtjanė subjekt i tyre dhe pėr tė cilėt do tė mund tė thuhej: ky ėshtė sistem islam. Asnjė sistem nuk ėshtė islam apojoislam vetėvetiu. Ai ėshtė kyvetėm sipas njerėzve tė cilėt e pėrbėjnė.

    Evropiani beson se shoqėria rregullohet me ndihmen e ligjeve. Oysh nga "Shteti i Platonit", e nėpėrmjet utopive tė njohura mbi rregullimin ideal tė shtetit, deri te mė e reja nga kėto utopitė, marksizmi, shpirti evropian gjurmon pėr njė projekt, njė skemė nė tė cilėn me ndėrrimin e thjeshtė tė raporteve ndėrmjet njerėzve ose grupeve tė njerėzve, do tė konstruohej shoqėria ideale.

    Sandejmi nė Kur'an gjenden relativīsht pakė "ligie" tė vėrteta, kurse shumė mė tepėr "fe" dhe kėrkesa pėr veprim praktik nė harmoni me kėtė fe.

    Shumėsia e ligjeve dhe ndėrtikueshmėria e legjislaturės rėndom ėshtė shenjė e sigurt se nė shoqėri "diē ėshtė e kalbur" dhe se duhet pushuar tė sillen ligje kurse tė fillohet tė edukohen njerėzit. Kur ēoroditja e mjedisit e kalon njėfarė kufiri, ligjet bėhen tė paafta. Ata ose vijnė nė duar tė ekzekutorėve tė ēoroditur tė drejtėsisė, ose, bėhen objekt i shkeljes sė hapur apo tė fshehur nga mjedisi i ēoroditur.

    Vera, bixhozi dhe falli - tri tė kėqia mjaft tė shtrira dhe tė rrėnjosura nė tėrė territorin e Lindjes sė Mesme dhe tė Afėrt, janė shmangur pėr njė periodė tė gjatė dhe nė teritor tė madh vėtėm me njė tė vetmin shpjegim: se kėtė e ka ndaluar Zoti. Posa kjo fe u dobėsua, dehja dhe supersticioni janė kthyer me fuqinė e njėjtė, kurse shkalla pakrahasueshėm mė e lartė kulturore e mjedisit nuk u paraqiste kurrfarė pėngese. Prohibition Law (Ligji mbi ndalimin e alkohilit) Amerikan, i shpallur nė emėr tė shkencės sė shekullit dhe i sendėrtuar me fuqinė e njeres nga bashkėsisė mė tė organizuara nė botė, nė dekadėn e katėrt u dasht pėrfundimisht tė tėrhiqet, pas pėrpjekjeve tė kota 13 vjeēare, tė pėrmbushura me dhunė dhe krime. Orvatja e futjes sė prohibicionit nė vendet Skandinave, mori fund me mossuksesin e njėjtė.

    Ky dhe shumė shembuj tė ngjashėm flasin qartė se shoqėria mund tė pėrmirėsohet vetėm nė emėr tė Zotit dhe me edukimin e njeriut edhe ne duhet shkuar pas asaj rruge tė vetme e cila sigurisht shpie deri nė cak.

    Duke e konfirmuar parimin e hyrjes shpirtėrore, tė brendshme nė ēdo manifestim tė vetin, Islami megjithatė nuk ka mbetur nė kėtė. Ai ka bėrė pėrpjekje qė nga duart e djallit t'i grabisė mjetet e tij. Sikur Islami nė relacionin njeriu - bota mos tė nisej nga njeriu, ai do tė ishte vetėm religion dhe do tė paraqiste pėrsėritjen e thjeshtė tė rnėsimit tė Isusit mbi idealin dhe veprėn e amshueshme tė qenics njerėzore. Nėpėrmjet Muhammedit a.s. dhe Kur'anit Islami i ėshtė kthyer njeriut tė i,,rlltė, botės sė jashtme, natyrės, qė tė bėhet mėsim pėr njeriun e plotė dhe jetėn totale. Fcsė i ėshtė bashkuar ligji, edukatės fuqia. Islami ėshtė bėrė rregullim.

    ISLAMI NUK ĖSHTĖ VETĖM RELIGJION

    Nė kėtlė pikė, e cila shėnon kthesėn e mirėrilltė nė evoluimin e mėsimeve fetare, Islami ndryshon nga tė gjitha religiionet, doktrinat dhe filozofitė e jetės. Nė pyetje ėshtė njė pikė e re e kundrimit dhe njė hyrje e veēant nė tė cilėn pasqyrohet aspekti i filozolisė krejtėsisht originale islame. Boshti i kėsaj filozorie ėshtė kėrkesa qė njėkohėsisht tė jetohet jeta e brendshme dhe e jashtme, morale dhe shoqėrore, shpirtėrore dhe fizike, Ose, thėnė mė saktė, qė vetėdijshėm dhe vullnetarisht tė pranohen kėto dy aspekte tė jetės si pėrcaktim i njeriut nė tokė (Kur'ani 28,77). Duke e pėrkthyer kėtė kėrkesė nė gjuhėn e jetės sė pėrditshme, do tė mund tė themi: ai kush beson se jetėn duhet rregulluar jo vetėrn me fe dhe lutje, por edhe me punė dhe shkencė; fotografia e botės e tė cilitjo vetėm qė lejon, por edhe kėrkon, qė njėra pranė tjetrės tė qėndrojnė edhe faltorja edhe fabrika; kush konsideron se duhet jo vetėm edukuar njerėzit, por edhe tė lehtėsohet dhe pėrparohet jeta e tyre nė tokė, dhe se nuk ekzistojnė kurrfarė shkaqesh qė kėto dy caqe tė flijohen njėri pas tjetrit, - ky i pėrket Islamit.

    Pėrveē besimit nė Zotin nė kėtė ėshtė pėrmbajtur porosia kryesore e Kur'anit dhe nė tė ėshtė tėrė Islami. Ēdo gjė tjetėr ėshtė vetėm pėrpunimi dhe shpjegimi i tij. Ky aspekt i Islamit, pėrveē asaj qė e pėrmbanė vetė parimin e rregullimit islam, si unitet tė fesė dhe politikės, shpie edhe deri te pėrfundimet tiera tė rėndėsishme, rėndėsia parimore dhe praktike e tė cilėve ėshtė shumė e madhe.
    Pėrfundimi i parė dhe mė i rėndėsishėm i kėtillė ėshtė pėrfundimi mbi papajtueshmėrinė e Islainit dhe sistemeve joislame. Nuk ka paqė as koekzistencė ndėrmjet "fesė islame" dhe institucioneve joislame shoqėrore dhe politike. Mosfunksionimi i kėtyre dy institucioneve dhe jostabiliteti i regjimit nė vendet muslimane, i cili shprehet nė ndėrrimet e shpeshta dhe grushtshtetet shtetėrore, mė sė shpeshti ėshtė pasoja e opozicionit tė tyre a prior kundruall Islamit, si ndjnjėn fundamentale dhe udhėheqėse tė popullit nė kėto vende. Duke marre pėr tė drejtė qė vetė ta rregullojė botėn e vet, Islami qartė e pėrjashton tė drejtėn dhe mundėsinė e veprimit tė cilės do ideologii tė huaj nė territorin e tij. Nuk ka, pra, parim laik, kurse shteti duhet tė jetė shprehje dhe t'i pėrmbajė konceptet morale tė religjionit.

    Ky ėshtė pėrfundimi i parė dhe, mė i rėndėsishmi nga hyrja e Islamit si rregullim integral. Tri pėrfundimet tjera po ashtu tė rėndėsishme - por mė pak pėrjashtuese - janė:

    I pari - me vetė atė qė ėshtė pėrcaktuar pėr kėtė botė, Islami ėshtė pėrcaktuar pėr botėn mė mirė tė rregulluar. Asgjė ēka bėnė qė bota tė jetė mė e mirė, nuk mund tė refuzohet apriori si joislame.

    I dyti - ēiltėria ndaj natyrės do tė thotė ēiltėria ndaj shkencės. Ēdo zgjidhje qė tė jetė islame duhet pa tjetėr t'i plotėsojė dy kushte: duhet tė jetė maksimalisht efikasq dhe maksimalisht humane. Ajo duhet, pra, tė jetė shprehje mė e lartė e qėndrimeve tė barmonizuara tė fesė dhe shkencės, dhe

    I treti - duke treguar nė njė formė tė lidhshmėrisė ndėrmjet fesė dhe shkencės, moralit dhe politikės, individuales dhe kolektivės, shpirtėrores dhe materiales, nė tė cilat pyetje shpirtėrisht ėshtė ndarė bota e sotme, Islami sėrish fiton rolin e mendimit ndėrmjetėsues kurse bota muslimane rolin e kombit ndėrmjetėsues nė botėn e ndarė. Duke e paraqitur premtimin e "religjionit pa mistikė dhe shkencės pa ateizėm", Islanii barabartė mund t'i bėjė tė interesuar tė gjithė njerėzit pa dallim.

    RREGULLIMI ISLAM I KOHĖS SONĖ - TEZAT

    Ekzistojnė parimet e pandryshueshme islame tė cilėt i pėrcaktojnė raportet ndėrmjet njeriut dhe njeriut dhe njeriut dhe bashkėsisė, por nuk ekziston kurrfarė sistemi i pandryshueshėm islam ekonomik, shoqėror ose politik, i cih do tėjipej qysh mė parė pėr tė gjitha kohėt. Burimet islame nuk e pėrmbajnė pėrshkrimin e sistemit tė atillė. Mėnyra nė tė cilėn muslimanėt do tė zhvillojnė aktivitetin ekonomik, do ta organizojnė shoqėrinė dhe do tė sundojnė nė ardhmėri, do tė ndrysbojė, pra, nga mėnyra nė tė cilėn ata kanė zhvilluar aktivitet ekonomik, e kanė organizuar shoqėrinė dhe kanė sunduar nė tė kaluarėn. Para ēdo kobe dhe para ēdo gjencrate qėndron detyra tė gjejė forma dhe mjete tė reja qė porositė themelore tė Islamit, tė cilat janė tė amshueshme dhe tė pandryshueshme t'i sendėrtojė nė njė botė, e cila nuk ėshtė e amshueshme dhe e cila i ėshtė e nėnshtruar ndėrrłnit tė pėrhershėm.

    Edhe gienerata jonė pa tjetėr duhet ta pranojė rrezikun dhe ta bėjė kėtė pėrpjekje.

    Tė vetėdijshėm pėr papėrkryershmėrinė giithnjė, mė tė pashmangshme tė pėrkufizimeve tė kėtij Iloji dhe duke u kufizuar nė parimet pėr tė citat na duket se nė kėtė ēast kanė rėndėsi mė tė madhe, ne po i ekspozojmė me kėtė radhė:

    (NJERIU DHE BASHKĖSIA)

    Shoqėria islame ėshtė bashkėsi e organizuar e besimtarėve. Nuk ka shpėtirn tė pastėr shkencor, revolucionar, socialiste ose ēfarėdo shpėtimi tjetėr, ekskluzivisht tė jashtėm pėr njeriun dhe shoqėrinė. Shpėtimi i cili nuk do tė thotė edhe kthim i brendshėm, ndėrrimin e njeriut, pėrtėritjen e tij tė brendshme - kurse kėso nuk ka pa Zot - ėshtė i rrejshėm.

    Shoqėria islame nuk mund tė themelohet vetėm nė interesin social ose ekonomik, ose nė cilin do faktor tjetėr tė jashtėm, teknik tė lidhshmėrisė. Si bashkėsi e besimtarėve, ajo nė bazėn e saj pėrmbanė njė moment religion emocional tė pėrkatėsisė. Ky element mė sė qarti ėshtė i dukshėrn dhe ėshtė i pėrfshirė nė xhemaat, si njėsisė themelore tė shoqėrisė islame.

    Pėr dallitn nga shoqėria e cila ėshtė bashkėsi abstrakte me raportet e jashtme tė anėtarėve, xhemaati ėshtė bashkėsi e brendshme, konkrete, e cila themelohet nė pėrkatėsinė shpirtėrore dhe ku lidhja ndėrmjet njerėzve mbahet me tė kontaktuarit e drejtpėrdrejtė, personal dhe me tė njohurit. Nė tė gjendet njeriu kundruall njeriut, e jo anėtari anonim i shoqėrisė kundruall anėtarit po tė atillė tė shoqėrisė. Si faktor i njoftimit dhe afrimit tė njerėzve, xhemaati i kontribuon solidaritetit dhe harmonisė sė brendshme tė shoqėrisė dhe i ndihmon dėbimit tė shpirtit tė vetmisė dhe tjetėrsimit, tė cilin na sjell teknika dhe urbanizimi nė rritje.

    Pėrveē kėsaj, xhemaati i kėtillė krijon njė lloj tė mendimit publik i cili vepron pa dhunė, por megjithatė nė mėnyrė mjaft efikase, kundėr kundėrvajtėsve potencial tė turmave shoqėrore dhe morale. Nė xhemaat askush s'ėshtė vetėm dhe atė nė kuptim tė dyfishtė: nuk ėshtė vetėm qė tė mund tė punojė ē'tė dojė, as ėshtė vetėm, i lėnė vetėvetes, qė t'i mungojė pėrkrahja morale dhe materiale. Nėse muslimani nuk ndien praninė e tė tjerėve, shoqėria muslimane s'ėshtė e suksesshme.

    Islami dėshiron qė njeriu njeriut drejtpėrdrejt t'ia shtrijė dorėn. Asgiė nė kuptim - tė vėrtetė nuk ėshtė bėrė deri sa kjo nuk arrihet. Islami nuk pranon qė gjendja tė pėrjetėsohet nė tė cilėn shteti do tė detyrohet qė me forcė tė ndėrmjetėsojė dhe t'i mbrojė njerėzit nga njėri tjetri. Kėtė gjendje Islami mund ta pranojė vetėm kushtimisht dhe pėrkohėsisht. Forca dhe ligji janė vetėm mjete tė drejtėsisė. Vetė drejtėsia gjendet nė zemrat e njerėzve, ose, ajo nuk ekziston.

    (BARABARĖSIA E NJERĖZVE)

    Dy fakte tė rėndėsisė magistrale - uniteti i Zotit dhe barabarėsia e tė gjithė njerėzve - janė tė konfirmuara me Kur'an nė mėnyrėn aq tė qartė dhe shprehimore, qė lejojnė vetėm njė tė vetmin komentim tekstual: nuk ka hyjni pėrveē njė Zoti; nuk ka popull tė zgjedhur, racė tė zgjedhur ose klasė tė zgjedhur - tė giithė njerėzit janė tė barabartė.

    Islami nuk mund ta pranojė ndarjen ose grupimin e njerėzve sipas kriterit tė jashtėm, objektiv ēfarė ėshtė ai klasor. Pėr tė si lėvizje fetaro-morale ėshtė e papranueshme ēdo dallim i njerėzve i cili nuk i inkuadron kriteret morale. Njerėzit duhet pa tjetėr tė dallohen - nėse tashmė dallohen - para sė gjithash sipas asaj qė ata vėrtet janė, ēka do tė thotė sipas vlerės sė tyre shpirtėrore dhe etike (Kur'ani, 49,13). Tė giithė njerėzit korrekt, pa marrė parasysh se si gjatė ditės e fitojnė bukėn e tyre, i pėrkasin bashkėsisė sė tyre, sikur qė horrėt dhe tė ēoroditurit e tė gjitha llojeve, i pėrkasin "klasės" sė njėjtė, pa marrė parasysh nė pėrcaktimin e tyre politik dhe vendin nė procesin e punės. Ndarja klasore ėshtė barabartė e padrejtė, morale dhe njerėzisht e papranueshme, sikur edhe ndarja nacionale dhe tė ndryshme dhe dallimi i njerėzve.

    (VĖLLAZĖRIMI I MUSLIMANĖVE)

    "Muslimanėt janė vėllezėr" (Kur'ani, 49,10). Me kėtė porosi Kur'ani e ka shėnuar synimin, i cili pėr shkak tė largėsisė sė tij mund tė jetė burim i frymėzimit pėr tė lėvizurit e pėrhershėm pėrpara. Ndryshimet e mėdha tek njerėzit dhe jashtė tyre dubet tė sendėrtohen, qė tė zvogėlohet largėsia nė rrugėn derite vėllazėrimi i proklamuar.

    Nė kėtė parim ne shohim autorizimin dhe obligimin pėr bashkėsinė islame qė tė themelojė institucione pėrkatėse dhe tė aplikojė masa konkrete qė marrėdhėniet ndėrmjet muslimaneve nė jetėn e njėmendėt tė kenė giithnjė e mė shumė elemente dhe karakteristika tė vėllazėrimit. Numri dhe lloji i masave, iniciativave dhe ligjeve, tė cilat pushteti i mirėfilltė islam do tė mund t'i nxirrte duke u thirrur nė parimin e vėllazėrimit tė tė gjithė muslimanėve, praktikisht ėshtė i pakufizuar.

    T'i pėrmendim kėtu ndryshimet e mėdha pasurore dhe shoqėrore dhe feudalizmin si rastin rnė drastik. Raporti ndėrmjet bujkrobit dhe feudalistit nuk ėshtė rapot vėllazėrimi, por raport i nėnshtrueshmėrisė dhe varshmėrisė dhe, si i tillė, ėshtė nė kundėshtim tė drejtpėrdrejtė me Kur'anin dhe kėtė parim.

    (UNITETI I MUSLIMANĖVE)

    Islami pėrmbanė parimin e ummetit, dmth. synimin pėr bashkimin e tė gjithė muslimanėve nė bashkėsi unike - fetare, kulturore dhe politike. Islami nuk ėshtė nacionalitet, por ėshtė mbinacionalitet i kėsaj bashkėsie.

    Ēdo gjė qė i ndanė njerėzit nė kėtė bashkėsi, qoftė ka tė bėjė me gjerat ideore (sektet, madhhebet, partitė politike e tjera), ose materiale (ndryshimet e mėdha pasurore, rangjet shoqėrore e tė ngjashme), ėshtė e kundėrt me kėtė parim tė unitetit dhe si e tillė duhet pa tjetėr tė jetė e kufizuar dhe e shmangur.

    Islami ėshtė pika e parė, kurse panislamizmi pika e dytė, me tė cilėn pėrkufizohet linja kulitare ndėrmjet tendencave islame dhe joislame nė botėn e sotme muslimane. Njė bashkėsi ėshtė po aq islame, sa mė tepėr Islami i pėrcakton raportet e saj tė brendshme, kurse panislamizmi raportet e saj tė jashtme. Islami ėshtė ideologjia e saj, kurse panislamizmi politika e saj.

    (PRONĖSIA)

    Edhe pse Islami e pranon pronėsinė private, shoqėria e re islame do tė nevojitet qartė tė deklarojė se tė giitha burimet e mėdha tė pasurisė shoqėrore, e sidomos burimet natyrore, do tė duhet pa tjetėr tė jenė nė pronėsi tė bashkėsisė dhe do t'ju shėrbej tė mirave tė tė gjithė anėtarėve tė saj. Mbikqyrja shoqėrore mbi burimet e pasurisė ėshtė e domosdoshme qė, nga njė anė, tė pengojė pasurimin e pabazė dhe fuqinė e individėve, kurse nga ana tjetėr, qė tė sigurohet baza materiale pėr sendėrtimin e programit tė zhvillimit nė sferat e ndryshme tė jetės, tė cilat do t'i ndėrmerrė bashkėsia nė pajtim me rolin gjithnjė e mė tė madh tė shoqėrisė sė organizuar nė jetėn e popujve. Ndonėse ndryshėm ėshtė shtruar dhe zbatuar, pjesėmarrja e shoqėrisė nė zgjidhjen e numrit giithnjė e mė tė madh tė punėve tė pėrbashkėta, ėshtė barabartė e madhe nė SHBA, Bashki min Sovjetik ose nė Suedi, ēka tregon se nuk ka tė bėjė me pyetjen e hyrjes ideore ose politike, por me domosdoshmėrinė, e cila buron nga kushtet e jetės tė bashkėsive njerėzore nė kohėn bashkėkohore.

    Pronėsia private i ėshtė nėnshtruar edhe njė herė kufizimit nė bazė tė urdhėrit shprehimor tė Kur'anit - pėrdorimit tė saj tė detyrueshėm pėr qėllime tė pėrgjithshme tė dobishme (Kur'ani, 49,34). Nė Islam, pra, nuk ka pronėsi private nė kuptim tė koncepteve tė tė drejtės romake. Nė krahasim me atė romake, pronėsia private e sheriatit ka njė autorizim mė pak (iusabutendi - e drejta e pėrdorimit) dhe njė obligim mė tepėr (obligimin e pėrdorimit pėr tė mirėn e pėrgjithshme). Pėr pushtetin e mirėfilltė islam, pasojat praktike tė kėtij dallimi janė largpamėse. Nė bazė tė saj dhe urdhėrit tė cituar tė Kur'anit, legale janė tė gjitha masat ligjore dhe praktike kundėr formave tė ndryshme tė mospėrdorimit dhe keqpėrdorimit tė pronės private. Eliminimi i padrejtėsisė, jobarabarėsisė e sidomos luksit dhe shkapėrderdhjes gjatė kohės sė mjerimit, si fenomene tė cilat e shkatėrrojnė bashkėsinė dhe i ndajnė njerėzit, do tė shtrohet nė njė ēast para rregullimit islam si pyetje e tė ekzistuarit tė tij dhe siguri provues i vlerės sė mirėfilltė tė qėndrimeve etike dhe shoqėrore tė cilat ai i paraqet.

    (ZEKATI DHE KAMATA)

    Ndėr dispozitat Islame tė cilat kanė peshė tė shprehur sociale, vend tė veēant zė njė urdhėresė dhe njė ndalesė: urdhėresa e zekatit dhe ndalesa e kamatės.

    Nė zekat ne shohim parimin e konfirmuar tė pėrgjegjėsisė reciproke dhe kujdesit tė njerėzve pėr latin e nieri tjetrit. Ky parim, njėherė i proklamuar, mund tė bėhet bazė pėr forma tė reja tė ndryshme tė kujdesit nė pajtim me zhvillimin, nevojat dhe mundėsitė e shoqėrisė.

    Nė botėn e sotme muslimane zekati ėshtė ēėshtje private e ēdo individi dhe nė gjendjen ekzistuese tė vetėdijes shoqėrore dhe fetare, ai ėshtė plotėsisht jashtė funksionit. Mosprania e zekatit ėshtė e dukshme nė ēdo hap. Zekati ėshtė institucion publiko-juridik i rregultimit islam, funksionimi i tė cilit duhet medoemos tė sigurohet nė ēdo mėnyrė, duke e inkuadruar pėrdorimin e fuqisė.

    Me ndalimin e kamatės (Kur'ani, 11, 275-279) ėshtė vendosur norma e pėrhershme e rregullimit publik tė shoqėrisė islame, e cila do tė thotė ndalesėn dhe heqjen jashtė ligjit ēdo lloj tė rentės dhe tė giitha format e tė fituarit parazitor, dtth. tė pėrvetėsuarit e tė mirave nė bazė tė tė poseduarit tė thatė, si fenomen i kundėrt me botėkuptimet morale dhe me bazat nė tė cilat mbėshtetet rregullimi publik islam.

    (PARIMI REPUBLIKAN)

    Pėrveē nė gjerat pasurore, Islami nuk njeh kurrfarė parimi tė trashėgimisė, as ēfarėdo pushteti me prerogativa absolute. Pranimi i pushtetit absolut All-Ilahut, do tė thotė mospranimi absolut i ēfarėdo pushteti tjetėr tė gjithmundshėm. (Kur'ani, 7,3; 12,40). "Nuk ėshtė i lejueshėm kurrfarė nėnshtrimi krijesės, i cili inkuadron mosnėnshtrim Krijuesit" (Muhammedi a.s.). Nė historinė e rregullimit tė parė autentik islam e mbase deri tash edhe tė fundit - perioda e katėr halifėve tė parė, ne qartė shohim tri aspekte thelbėsore tė parimit republikan tė pushtetit: 1) Rizgiedhja e sherit tė shtetit; 2) Pėrgjegjėsia e sherit tė shtetit para popullit; 3) Obligimin e zgjedhjes sė pėrbashkėt tė punėve tė pėrgjithshme dhe shoqėrore. Kėtė tė fundit shprehimisht e urdhėron edhe Kur'ani (3,159;42,38). Katėr sunduesit e parė nė historinė islame nuk kanė qenė kurrėfarė mbretėr. Ata kanė qenė tė zgjedhur nga ana e popullit. Halifati trashėgues paraqet lėshimin e principit tė zgjedhjes i cili ėshtė atirmuar si institucion i qartė politik islam.

    (NUK KA HYJNI TJERA PERVEĒ ALL-LLAHUT)

    Nė pėrmasėn nė tė cilėn konsiderojmė se sendėrtimi i rregullimit islam ėshtė synim i pacenueshėm, i cili nuk mund tė jetė objekt i kurrfarė mbivotimi, aq mė qartė e refuzojnė pacenueshmėrinė e personalitetit, pa marrė parasysh nė meritat e tij dhe pozitėn tė cilėn e zė. Nė kėtė kuptim, rregullimi islam ėshtė sintezė e autoritetit absolut (nė krahasim me programin) dhe demokracinė absolute (nė krahasim me personalitetin).

    Nė Islam nuk ka tė gjithmenēur, tė gjithdijshėm, tė pagabueshėm dhe tė pavdekshėm. Vetėm Muhammedi ka qenė i gabueshėm dhe si i tillė ėshtė qortuar (Kur'ani, 80,1-12). Nė kėtė pikėpamje, Kur'ani ėshtė liber realist, pothuaj antiheroik. Fenomeni i lavdimit tė personalitetit, mjaft i shpeshtė nė Lindje sikur edhe nė Perėndim, sot sikur edhe nė tė kaluarėn, shprehimisht ėshtė i huaj pėr Islamin edhe pėr atė sepse paraqet njė Iloj idhujtarie (Kur'ani, 9,31). Kriter i vlerės sė vėrtetė tė ēdo njeriu ėshtė jeta e tij personale dhe raportet ndėrmjet asaj ēka ijep bashkėsisė dhe ēka nga ajo merrė. Tėrė lavdia dhe falėnderimi i pėrket vctėm Zotit, kurse meritat e vėrteta tė njerėzve vetėm Zoti mund t'i vlerėsojė.
    Cka eshte ne Tok eshte vetem Tok

  2. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar llokumi pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  3. #2
    Vetvendosje Maska e INDRITI
    Anėtarėsuar
    14-11-2002
    Vendndodhja
    I ulur ne zemren e njeres.
    Postime
    2,170
    Allahu ju nderofte dhe ju ndihmofte kudo qe te keni nevoje.
    indriti.
    Injoranca nuk zhduket me top

  4. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar INDRITI pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  5. #3
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    23-07-2004
    Postime
    5
    Bash teme interesante,te dhena interesante gjithashtu.anuk e di se si eshte ne nje vend ku funksionon sheriati edhe te dheme te drejten nuk kisha dashur te jeme as,bile jo deri ne kete shekull,ndoshta dikur do te vij koha kur ne nje shtet musliman ku funksionojne ligjet e Sheriatit do te jete vend ku te gjithe muslimanet do te kene qefe te jetojne se sot per sot nuk eshte qashtu,fatkeqesisht.
    Nuk dua te kritikoj as te analizoj per ato vende pse eshte keshtu,dua te flas per popullin tim muslimanizmin tek populli im.Ato se cka shkruhen ne Librin e Zotit per njeriun si qenje shoqerore dhe shoqerin nuk zbatohen po tentohet te veqohen dhe te zbatohen vetem ato pjese te cilat iu konvenojne grupeve te vecanta ose njerezve te vecant.
    Une i takoj nje populli qe eshte i ndare ne tri besime fetare e i cili kurre nuk eshte i pa okupuar nga te tjeret,e tash si mendoni duhet une te qaj koken per palestinen ose ndonje vend tjeter atje si musliman e kombin e vendin tim duhet ti le anash apo si?Une mendoj se Zoti i Madherishem me ka falur si shqipetare, se pari,ne kete bote e pastaj si musliman.
    Ajo cka eshte me tragjikja eshte se njerezit kur nuk jane vet askund me veten ndaj obligimeve ndaj Zotite familjes dhe shoqerise,akuzojne te tjeret dhe mundohen ti arrijne meshiren e te Madhit Zot me veprime qe nuk iu takojne atyre,po une nuk kame te drejt ti kritikoj ata se edhe populli im vuan nga e njejta semundje te ndare e te perqare te gjithe te marrin neper kembe .
    Te shpresojme se Zoti do te kete meshire per ne edhe per te gjithe njerezit e mire ne kete bote!

  6. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar arl pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  7. #4
    i/e regjistruar Maska e troptit
    Anėtarėsuar
    04-07-2002
    Vendndodhja
    Ne ate pjese te tokes qe me takon
    Postime
    109
    Tung!
    Gamor ti, gamor kush t'vuni,
    fol sot, se neser valo huni!

  8. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar troptit pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  9. #5
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,928
    Citim Postuar mė parė nga llokumi Lexo Postimin
    DEKLARATA ISLAME

    * * *

    ISLAMI SOT DHE NESĖR


    Nė emėr tė All-llahut, tė Gjithmėshirmit, Mėshirplotit!
    Dekleratėn tė cilėn sot po ia dorėzojmė opinionit nuk ėshtė kurrfarė lektyre, e cila tė huajve ose atyre tė cilėt dyshojnė duhet dėshmuar superioritetin e Islamit ndaj kėtij apo atij sistemi, kėsaj apo asaj grupe tė ideve.

    Ajo iu ėshtė drejtuar muslimanėve tė cilėt dinė ku bėjnė pjesė dhe tė cilėt nė zemrėn e tyre qartė ndiejnė nė cilėn anė qėndrojnė. Pėr tė kėtillėt kjo deklaratė paraqet thirrje t'i nxjerrin konsekuencat e domosdoshme mbi atė nė ēka ajo dashuri dhe pėrkatėsi i obligon.

    Tėrė bota muslimane gjendet nė situatėn e vlimeve dhe ndryshimeve. Si do qė tė duket kjo botė pasi kėto ndryshime ta bėjnė xhiron e parė ngjitėse, njė ėshtė e sigurt: ajo mė nuk do tė jetė bota nga gjysma e parė e kėtij shekulli. Epoka e pasivitetit dhe qetėsisė kaloi pėrgjithmonė.

    Kėtė ēast tė ndėrrimit dhe lėvizjes po pėrpiqen ta shfrytėzojnė tė gjithė e sidomos tė huat e fuqishėm nga Lindja dhe Perėndimi. Nė vend tė ushtrive tė tyre ata tash i fusin idetė e tyre dhe kapitalin e tyre, dhe me kėtė formė tė re tė ndikimit orvaten sėrish ta arrijnė qėllimin e njėjtė: ta sigurojnė praninė e tyre dhe qė popujt muslimanė t'i mbajnė edhe mė tej nė gjendjen e dobėsisė shpirtėrore dhe varshmėrisė materiale dhe politike.

    Kina, Rusia dhe vendet perėndimore grinden rreth asaj se cilėn prej tyre dhe mbi cilėn pjesė tė botės muslimane u takon patronati. Grindja e tyre ėshtė e pakuptimtė. Bota Islamike nuk u pėrket atyre, por popujve muslimanė.

    Sepse, njė botė me njė miliardė njerėz dhe me burime tė mėdha natyrale dhe nė rendin e parė tė pozitės gjeografike, e cila ėshtė trashėgimtare e traditave kolosale kulturore dhe politike dhe e cila ėshtė bartėse e mendimit tė gjallė islamik, kjo botė nuk mundet shumė kohė tė mbetet nė pozitėn e qiradhėnėsit. Nuk ekziston fuqi e cila do tė mund ta pengonte gjeneratėn e re muslimane qė ta ndėrprejė kėtė gjendje jonormale.

    Me kėtė bindje ne u shpallim miqėve dhe armiqėve se muslimanėt kanė vendosur qė fatin e botės muslimane ta marrin nė duart e vetadhe kėtė botė ta rregullojnė sipas botėkuptimeve tė tyre.

    Nė kėtė pikėpamje deklerata nuk pėrmban ide tė cilat do tė mund tė konsideroheshin plotėsisht tė reja. Ajo mė parė ėshtė sintezė e ideve tė cilat gjithnjė e mė shpesh po dėgjohen nė vendet e ndryshme dhe tė cilat kanė pėrafėrsisht rėndėsinė e pėrgjithshme nė tė gjitha pjesėt e botės muslimane. Megjithatė, risia e saj ėshtė nė atė qė kėrkon qė nga idetė dhe planet tė kalohet nė aksion tė organizuar pėr sendėrtimin e tyre.

    Lufta pėr qėllimet e reja nuk fillon sot. Pėrkundrazi historia e kėsaj lufte tashmė i njeh shehidėt e vet dhe faqet e shkruara mbi vuajtjet dhe sakrificat. Megjithatė, ky ėshtė flijim vetjak i individėve tė pikasur ose i grupeve tė vogla guximtare nė ballafaqim me fuqitė e fuqishme tė xhahilietit. Madhėsia e problemit dhe e vuajtjeve, ndėrkaq kėrkon aksion tė organizuar tė milionave.

    Porosinė tonė ia pėrkushtojmė kujtimit tė shokėve tonė tė cilėt kanė rėnė pėr Islamin.

    -A duam qė popujt muslimanė tė dalin nga tė lėvizurit nė rreth, nga varshmėria, prapambeturia dhe varfėria.

    -A duam qė sėrish me hapa tė sigurtė tė ecin nė shtigjet e denjėsisė dhe arsimit dhe tė bėhen zotėri tė fatit tė tyre;

    -A duam qė sėrish me tėrė forcėn tė gufojnė burimet e trimėrisė, gjenive dhe tė virtytėve;

    Atėherė qart tė tregojmė nė rrugėn e cila shpie deri tė ai synim;
    Sendėrtimi i Islamit nė tė gjitha fushat nė jetėn vetjake tė individėve, nė familje dhe shoqėri, nėpėrmjet pėrtėrtjes sė mendimit fetar Islam dhe krijimit tė bashkėsisė unike Islame prej Marokus deri nė Indonezi.

    Ky synim mund tė duket edhe i pamundur edhe i largėt, por ai ėshtė real, sepse vetėm ai gjendet nė suazat e sė mundshmes. Pėrkundrazi. Ēdo program joislamik nė sy mund tė duket i afėrt dhe nė prag tė cakut, por ai pėr botėn islame ėshtė utopi e pastėrt, sepse qėndron nė suazat e sė pamundshmes.

    Historia tregon faktin e qartė: Islami ėshtė mėndimi i vetėm i cili ka mund ta mallėngjejė imagjinatėn e popujve muslimanė dhe tė arrijė te ata masėn e domosdoshme tė disiplinės, frymėzimit dhe energjisė. Asnjė ideal tjetėr, i huaj pėr Islamin, kurrė nuk ka arritur tė realizojė ēfarėdo efekti me rėndėsi as nė fushėn e kulturės e as nė fushėn e shtetit. Nė tė vėrtetė, ēdo gjė qė nė historinė e popujve muslimanė ėshtė e madhe dhe me vlerė tė pėrmendet, ėshtė krijuar nėn shenjėn e Islamit. Vetėm disa mijėra luftėtarė tė mirėfilltė islamik e kanė detyruar Anglinė qė viteve tė pėsėdhjeta tė kėtij shekulli tė tėrhiqet nga Suezi, kurse ushtritė e bashkuara tė regjimeve nacionaliste arabe tash pėr herė tė tretė po e humbin betejėn kundėr Izraelit. Turqia si vend islam e ka sunduar botėn. Turqia si plagjiat evropjan paraqet vend tė dorės sė tretė, ēfarė nė botė ka me qindra.

    Populkli sikur edhe individi, i cili e ka pranuar Islamin ėshtė i paaftė qė pas kėsaj tė jetojė dhe vdesė pėr ēfarėdo ideali tjetėr. S’ėshtė e marrur me mend qė muslimani tė sakrifikohet pėr ndonjė mbret ose sundues, si do qė tė quhet ai, ose pėr lavdi tė ndonjė kombi, partie ose diē tė ngjajshme, sepse sipas instinktit mė tė fortė islam ai nė kėtė e njehė njė lloj tė jobesimit dhe idhujtarisė. Muslimani mund tė vdesė vetėm me emrin e All-llahut dhe pėr lavdi tė Islamit ose – tė ik nga fushėbeteja.

    Sandejmi, periodatat e pasivitetit dhe stagnimit nė tė vėrtetė dmth. Mungesa e alternativės Islame ose papėrgatitshmėrisė sė mjedisit muslimanė qė tė drejtohet kah ky shteg i pėrjetshėm. Ato janė shprehje negative e monopolit shpirtėrorė tė cilin Islami e ka mbi botėn muslimane.

    Duke e pranuar kėtė gjendje si shprehje tė vullnetit tė Allahut, ne pohojmė qartė se bota Islame nuk mund tė rimėkėmbėt pa dhe kundėr Islamit. Islami dhe parimet e tij mbi vendin e njeriut nė botė, qėllimit tė jetės sė njeriut dhe raporteve ndėrmjet njeriut njeriut dhe Zotit dhe njeriut dhe njeriut vmbesin fundament i pėrhershėm dhe i pa zėvėndėsueshėm etik, fillozofik, ideor dhe politik i ēdo aksioni tė mirėfilltė nė drejtim tė rimėkėmbjes dhe pėrmirėsimit tė gjendjes sė popujve muslimnė.

    Alternativa ėshtė e qartė:

    ose lėvizja nė drejtim tė rimėkėmbjes Islame
    ose pasiviteti dhe stagnimi

    Pėr popujt musllimanė mundėsi e tretė nuk ekziston.

    PRAPAMBETURIA E POPUJVE MUSLIMANĖ

    KONSERVATORĖT DHE MODERNISTĖT

    Ideja e rimėkėmbjes islame, me botėkuptimin e saj mbi aftėsitė e Islamit qė jo vetėm ta edukojė njeriun por edhe ta rregullojė botėn, do tė ketė giithnjė armiqė nė dy grupe njerėzish: konservatorėt dėshirojnė modelet e vjetra, modernistėt dėshirojnė modelet e huaja. Tė parėt Islamin e tėrheqin nė tė kaluarėn, tė dytėt ia pėrgatisin ardhmėrinė e huaj.

    Pa marrė parasysh nė dallimet mjaft tė mėdha reciproke, kėto dy kategori njerėzish kanė diē tė pėrbashkėt: edhe tė parėt edhe tė dytėt nė Islam shohin vetėm religjionin, duke e kuptuar kėtė shprehje nė kuptimin evropian tė kėsaj fjale. Mungesa e caktuar e prirjes pėr hollėsitė e gjuhės dhe logjikės, kurse mė shumė tė moskuptuarit e thelbit tė Islamit dhe rolit tė tij nė histori dhe botė, i shpie qė dinin islam ta pėrkthejnė me religion ēka pėr shkak tė njė arsyeje tė veēant ėshtė krcjtėsisht e gabueshme.

    Edhe pse paraqet pėrsėritje dhe konrirmim tė tė vėrtetave fondamentale mt)i prejardhjen dhe misionin e njeriut, tė hyrėt Islamit nė njė gjė ėshtė plotėsisht e re: nė kėrkesėn qė tė bashkohet feja dhe shkenca, morali dhe politika, ideali dhe interesi. Duke i pranuar tė ekzistuarit e dy botėrave, natyrale dhe tė brendshme, Islami mėson se pikėrisht njeriu paraqet kalim tė humnerės ndėrmiet kėtyre dy botėrave. Jashtė kėtij uniteti rcligiioni fillon tė tėrhcq nė prapambeturi (rcfuzimi i ēdo jete vcprucse), kurse shkenca nė ateizėm.

    Duke u nisur nga qėndrimi se Islami ėshtė vctėm religion, konservatorėt vijnė nė pėrfundim se Islami nuk duhet, kurse progrcsistėt se Islami nuk mundet ta rregullojė botėn e jashtme. Rezultati praktik ėshtė i njėjtė.

    Bartėsi kryesor, ndonėse jo edhc i vetmi, i botėkuptimit konservativ nė botėn muslimane sot ėshtė klasa e hoxhėve dhe shejhėve, tė cilėt pėrkundėr qėndrimcve tė qarta mbi mosekzistimin e klerit (priftėrisė) nė Islam, janė organizuar si klasė e veēant, i cili pėr vcte e ka monopolizuar tė komentuarit e Islamit dhe ėshtė vėnė si ndėrmjetėsues ndėrmjct Kur'anit dhc njerėzve. Si priftėrinj ata janė teologė, si tcologė ata janė pashmangshėm dogmatikė dhe, pasi qė fcja pėrgjithmonė edhe ėshtė komentuar, dhe mė sė miri ėshtė tė lihr-t tėrėsisht si ėshtė dhėnė dhe definuar dhe para njėmijė c mė shumė viteve. Sipas kėsaj logjike tė pashmangshme tė dogmatikėve, tcologėt bėhen armiqė tė rreptė kundėr ēdo gjėje tė re. Ndėrtimi i mėtejshėm i sheriatit si ligj nė kuptim tė aplikimit tė parimeve tė Kur'anit pėr situatat gjithnjė e mė tė reja tė cilat i sjell zhvillimi i botės barazohct nie atakun nė integritetin e fcsė. Mbase nė kėtė ka cdhe dashuri patologjike e njerėzve shpirtngusht dhe tė prapainbetur, pėrqarimi i vdekjes i sė cilit pothuaj e ka asriksuar mendimin edhe mė tė gjallė islam.

    Do tė ishte ndėrkaq gabim tė mendohet qė nė duart e tcologėve Islami ka mbetur liber i mbyllur. Gjithnjė ēdo herė e mė shumė e mbyllur ndaj shkencės dhe gjithnjė ēdo herė e mė shumė e hapur ndaj mistikės, teologiia ka lejuar qė nė kėtė libėr tė regjistrohen gjera irracionale, pėr mėsimin islam plotėsisht tė huaja e madje edhe bestytni tė qarta. Kush e njeh natyrėn e teologjisė do t'i bėhct e qartė pse ajo nuk ka mund t'i kundėrvihet sprovės sė mitologiisė dhe pėrse madje nė kėtė ka shikuar nė tė pasuruarit e caktuar tė mendimit fetar. Monoteizmi i Kur'anit, mė i pastėrti dhe mė i pėrkryeri nė historinė c mėsimeve fetaie, ka qenė shkallėrisht i komprometuar, kurse nė praktikė ėshtė paraqitur tregtia neveritėse me fenė. Ata tė cilėt veten e kanė quajtur komentues dhe mbrojtės tė fcsė, nga ajo kanė bėrė profesion, pėrndryshe mjaft i kėndshėm dhe i leverdishėm, dhe pa shumė brcjtje tė ndėrgjegjes kanė pranuar gjendjen nė tė cilėn porositė e sai fare nuk janė aplikuar.

    Teologėt kėshtu janė bėrė njcrėz tė gabueshėm nė vendin e gabueshėm. Edhe tash kur bota muslimanc po tregon tė gjitha shenjat e zgjimit, kjo shtresė po bėhet shprehje e ēdo gjėje tė kobshme dhe sklerotike nė atė botė. Ajo ėshtė treguar plotėsisht e paaftė ta errė ēfarėdo hapi konstruktiv qė bota islame tė ballafaqohet me vėshtirėsitė tė cilat po e shtrėngojnė.

    Sa u pėrket ta ashtuquajturėve progresistėve, perėndimorėve, modernistėve dhe si mė nuk quhen, ata kudo nė botėn muslimane paraqesin mjerim tė vėrtetė, sepse janė mjaft tė numėrt dhe me ndikim, sidomos nė pushtet, arsim dhe jetėn publike pėrgjithėsisht. Duke shikuar Islamin te hoxhėt dhe konservatorėt dhe duke i bindur tė tjerėt nė kėtė, modernistėt frontalisht ngriten kundėr ēdo Čjėje ēka e prezenton kėtė mendim. Kėta reformatorė tė vctėthirrur nė vendet e sotme muslimane do t'i njihni sipas asaj qė rėndom mburren me atė prej sė cilės do tė duhej tė turpėroheshin dhe turpėrohen prej asaj me tė cilėn do tė duhej tė mburreshin. Nė rastct e shumta kėta janė "bijtė e babajvc", tė cilėt shkollohen nė Evropė dhe nga aty kthehen me ndjenjėn e inferioritetit tė thellė ndaj Perėndimit tė pasur dhe superioritetit tė veēant ndaj mjedisit tė varfėr e tė prapambetur nga i cili kanė lindur. Pa edukatė islame dhe pa lidhjen shpirtėrore dhe morale me popullin, ata shpejt i humbin kriteret elementare, dhe imaginons se me rrėnimin e botėkuptimeve, traditave dhe bindjeve tė vendit, kurse me futjen e tė huajave, nė kėtė vend gjatė natės do ta krijojnė Amerikėn, sė cilės pėrndryshe pėr sė tepėrnł i admirohen. Nė vend tė standardit ata sjellin kultin e standardit, nė vend tė zhvillimit tė mundėsive tė asaj bote, ata i zhvihojnė dėshirat dhe kėshtu ia hapin rrugėn korrupcionit, primitivizmit dhe kaosit moral. Atyre s'u ėshtė e qartė qė fuqia e botės perėndimore nuk ėshtė nė atė si jeton ai, por nė atė si e punon ai, qė ajo fuqi nuk ėshtė nė modė, jobesim, klubet e natės, brezin e ri tė shkapėrderdhur, por nė aktivitetin, zellshmėrinė, diturinė dhe pėrgiegjėsinė e jashtėzakonshme tė njerėzve tė tij.

    Nuk ėshtė, pra, fatkeqėsia kryesore nė atė qė perėndiinorėt tonė i kanė shfrytėzuar moduset e huaja, por nė atė qė nuk kanė ditur t'i shfrytėzojnė ose - thėnė mė mirė - qė giatė kėsaj nuk e kanė zhvilluar sa duhet ndjenjėn e fuqishme pėr atė ēka lvlenė. Ata nuk e kanė marrė prodhimin e dobishėm, por mosproduktin e dėmshėm, asfiksues tė njė procesi tė civilizimit.

    Ndėr rekuizitet e vlerės sė dyshimtė tė cilat pcrėndimori ynė i futė nė shtėpi, gjenden rėndom edhe idetė e ndryshme "revolucionare", programet e reformės dhe "doktrina shpėtuese" tė ngiashme tė cilat i "zgjidhin tė gjitha problemet". Ndėr kėto reformat ka shembuj te shkurtpamėsisė dhe improvizimit tė pabesueshėm. Kėshtu, pėr shembull, Mustafa Kemali, i cili qartė ka qenė komandant lufte mė i madh se sa reformator kulturor dhe meritat e tė cilit pėr Turqinė duhet shpjerė nė masėn e duhur, me njė nga reformat e tij ndalon bajtjen e fesit. U tregua shumė shpejtė se me ndėrrimin e formės sė kapelės nuk mund tė ndėrrohet ajo qė ėshtė nė kokat ose shprchitė e njerėzve, e edhe mė pak ajo ēka e pėrbėnė pozitėn e tyre tė vėrtetė, prandaj tė giitha problemct e Turqėve, tė djeshme nė les dhe tė sotme nė sheshir, kanė mbetur plotėsisht tė njėjta.

    Tashmė mė shumė se njė shekull para shumė popuive jashtė sferės sė civilizimit pcrėndimor, shtrohet problemi i marėdhėnieve ndaj kėtij civilizimi. A tė merret nė kėtė ballafaqim qėndrimi i refuzimit tė plotė, pėrshtatjes duke pasur kujdes apo tė pranuarit e tė gjitha aspekteve tė kėtij civilizimi pa zgjidhje?- Tragjedia apo triumfi i shumė popujve ka qenė varėsisht nga ajo se si janė pėrgjigjur ata nė kėtė pyetje vendimtare.

    Ekzistojnė reforma nga tė cilat shkėlqcu urtėsia e njė populli dhe ato tė cilat dtth. tradhėti tė vctėvetes. Shembulli i Japonisė dhe Turqisė nė kėtė aspekt mbetet klasik nė historinė bashkėkohore.

    Kah fundi i shekullit tė shkuar dhe fillimi i kėtij shekulli kėto dy vende kanė ofruar fotografinė e vendeve mjaft tė ngiashme "tė krahasueshme". Te dyja kanė qenė mbretėri tė vjetra, me fizionomi vetjake dhe me vendin e tyre nė histori. Tė dyja janė gjendur nė afėrsisht shkallėn e njėjtė tė zhvillimit edhe me tė kaluarėti e lavdishme e cila ka mund tė ketė domethėnien edhe privilegi i madh edhe barrė e madhe. Me njė fjalė, ato pėr ardhmėrinė kanė pasur pothuaj gjasa tė barabarta.

    Pastaj kanė pasuar reformat e njohu ,a nė tė dy vendet. Qė tė vazhdojė tajetojė jetėn e vet, ejo tė huaj. Japonia ka tentuar t'i unjėsojė traditat dhe progresin. Pėr Turqinė modernistėt e saj e kanė zgjedhur rrugėn e kundėrt. Sot Turqia ėshtė vend i dorės sė tretė, ndėrsa Japonia ka hipur m'u nė kulm tė popujve tė botės.

    Dallimi nė filozorinė e reformatorėve j aponezė dhe turqė mbase nuk ka qenė askund aq i qartė dhe karakteristik sikur nė pyetjen e alfabetit.

    Deri sa Turqia e ka alfabetin arab, i cili pėr shkak tė thjeshtėsisė sė tij dhe vėtėm me 28 shenja, bėnė pjesė nė alfabetet mė tė pėrkryera dhe mė tė zgjeruara botėrore, Japonia refuzon kėrkesėn e "romajėve" tė vet ta fusė alfabetin latin. Ajo mbajti alfabetin e vet tė komplikuar i cifi pas reformės ėrve 46 she 'ave pėrmbanė edhe 880 ideograme kineze. Nė Japoni sot nuk ka analfabetė, kurse nė Turqi - dyzet vjet pas futjes sė latinisātes - analfabetė janė mė shumė se giysma e popullėsisė, njė rezultat nga i cili, pra, edhe tė verbėrit do tė duhej tė shikonin.

    Dhe jo vetėm kjo. Sė shpejti u bė e qartė se nuk ka qenė nė pyetje vetėm alfabeti si mjet i thatė i regjistrimit. Shkaqet e vėrteta, e pastaj edhe pasojat, janė shumė mė tė thella dhe mė tė rėndėsishme. Esenca e tėrė civilizimit dhe progresit njerėzor ėshtė nė vazhdimin, e jo nė shkatėrrim dhe mohim. Alfabeti ėshtė mėnyrė nė tė cilin populli "mbanė mend" dhe jeton nė histori. Me heqjen e alfabetit arab tėrė pasuria e tė katuarės, e ruajtur me fjalėn e shkruar pėr Turqinė ka qenė kryesisht e humbur dhe ajo me kėtė njė tė vetmin potez ėshtė nėnēmuar deri te kufinjt e barbaritetit. Pranė njė sėrė reformash tjera "paralele", gjenerata e re turke u gjetė , pa mbėshtetje shpirtėrore dhe nė njė Iloj vakumi shpirtėror - Turqia i ka humbur "kujtimet" e saja, tė kaluarėn e saj. Kujt i ėshtė nevojitur kjo?

    Ithtarėt e modernizmit nė botėn islame nuk, kanė qenė, pra, ai Hoj i njerėzve tė urtė popullor, tė cilėt kanė ditur nė rrethanat e ndėrruara dhe nė mėnyrė tė re t'i realizojnė idealet dhe vlerat e %jetra. Ata janė ngritur kundėr vetė vlerave dhe shpesh me cinizmin e ftohtė dhe shkurtėpamėsinė e tmerrshme i kanė shkelur shenjtėritė popullore dhe e kanė shkatėrruar jetėn reale, qė nė vend tė saj ta transplantojnė imitimin ejetės. Si pasojė e kėtij egėrsimi nė Turqi dhe riė vende tė tjera janė krijuar, ose janė nė rrugė tė krijohen, popujtrplagjiate: vendet shpirtėrisht tė tollovitura pa fizionomi vetjake dhe pa ndjenjė pėr jetėn e vet vetjake. Nė ta ēdo gjė ėshtė joautentike dhė artificialisht pa entuziazėm dhe fuqi tė vėrtetė, sipas shembullit tė shkėlqimit tė rrejshėm tė qyteteve tė tyre tė evropeizuara.

    A mundet vendi i cili nuk di ē'ėshtė dhe prej kah i tėrheq rrėnjėt, ta ketė pasqyrėn e pastėrt mbi atė ku po shkonė dhe kah duhet tė synojė?

    Shembulli i disa reformave tė Kemalit mund tė duket drastik, por sidoqoftė kėto reforma paraqesin model pėr ēdo hyrje tė perėndimorit problemeve tė botės islame dhe mėnyrės nė tė cilėn ata mendojnė ta "riparojnė" kėtė botė. Kjo gjithnjė ėshtė tjetėrsim, ikje nga problemet e vėrteta, prej punės sė mundimshme nė ngritjen e vėrtetė morale dhe arsimore tė popullit dhe orientimi nė gjėrat e jashtme, sipėrfaqėsore. Ē'kuptim ka pasur pavarėsia e njė vendi musliman nė tė cilėn udhėheqja e punėve publike ka ardhur nė duart e kėtij Iloji tė njerėzve? Si e kanė pėrdorė ata kėtė liri?

    Me tė pranuarit e shembujve tė huaj ideor dhe me tė kėrkuarit e mbėshtetjes politike tek tė huajt, atyre nė Perėndim ose atyre nė Lindje - njėjtė, ēdonjėra nga kėto vendet vullnetarisht nė gojėn e sunduesve tė vet tė rinj, ka pranuar nė robėrimin e sėrishėm. Ėshtė krijuar njė lloj i varshmėrisė shpirtėrore dhe materiale, pėrmbajtja e sė cilės ėshtė: filozofia e huaj, mėnyra e huaj e jetės, ndihma e huaj, kapitali i huaj, mbėshtetja e huaj. Kėto vende kanė arritur pavarėsinė formale, por nuk e kanė arritur lirinė e vėrtetė, sepse ēdo liri pikė sė pari ėshtė liri shpirtėrore. Pavarėsia e popujve i cili sė pari nuk e ka arritur kėtė liri shpirtėrore, sė shpejti do tė shpjeret nė himnė dhe flamur, kurse kėto dy gjera janė shumė pak pėr pavarėsinė e vėrtetė.

    Lufta pėr pavarėsinė e vėrtetė tė popujve muslimanė duhet pa tjetėr pėr kėtė shkak ēdokund tė fillojė sėrish.

    SHKAQET E DOBĖSISĖ

    Kėto dy Ilojet e njerėzve - konservatorėt dhe modernistėt, paraqesin ēelės pėr tė kuptuarit e gjendjes sė tashme tė popujve muslimanė. Megjithatė, ata nuk janė shkaku i vėrtetė dhe i fundit i kėsaj gjendjeje. Nė analizėn e mėtejme, edhe ajo edhe kjo giendje tregohen vetėm si shprehje dhe manifestim i njė shkaku mė tė thellė: degradimit apo refuzimit tė mendimit islam.

    Historia e Islamit nuk ėshtė, e madje as nė pjesėn e vet mė tė madhe, vetėm histori e realizimit progresiv tė Islamit nė jetėn e njėmendėt. Ajo po aq ėshtė edhe kallėzim mbi tė moskuptuarit, mospėrrillurit, mashtrimit dhe tė keqpėrdorurit tė kėtij mendimi. Sandeimi edhe historia e ēdo populli muslimanė njėkohėsisht ėshtė edhe kronologiia e tė arriturave dhe fitoreve tė shėndritshme, sa edhe e lajthitjeve dhe humbjeve pikėlluese. Tė gjitha sukseset dhe mosukseset tona, politike sikur edhe morale, nė tė vėrtetėjanė vetėm shprehje e pranimit tonė tė Islamit dhe aplikimit tė tij nė jetė. Dobėsimi i ndikimit tė Islamit nė jetėn praktike tė popullit, gjithmonė ka qenė i pėrcjellur me degradimin e njeriut dhe institucioneve shoqėrore dhe politike.

    Tėrė historia e Islamit, prejm fillimeve tė para deri nė ditėt tona, ėshtė zhvilluar nėn ndikimin -e paepur tė kėsaj koincidence. Nė kėtė "paraielizėm" gjendet diē nga fati i pandryshueshėm i popujve muslimanė dhe njė nga ligjet e historisė islame.

    Dy ēastet karakteristike nga historia e Islamit - njėri nga perioda e ngritjes, tjetri nga perioda e dekadencės - munden mjaft qartė ta ilustrojnė veprimin e kėtij ligji.

    Muhammedi a.s. vdiq nė vitin 632, kurse jo plotė 100 pas kėsaj pushteti shpirtėror dhe politik i Islamit ka pėrfshirė territor tė madh prej Oqeanit Atlantik deri te lumi Ind dhe Kina, dhe prej liqenit Aral deri te ujėvaret e poshtme tė Nilit. Siria ėshtė pushtuar mė 634, Damasku ka rėnė mė 635, Ktesifoni mė 637, India dhe Egjipti mė 641, Kartagiena mė 647, Samerkandi mė 676, Spanja mė 710. Para Carigradit muslimanėt kanė qenė mė 717, kurse mė 720 nė Francėn Jugore. Duke filluar nga viti 700 nė Shantung tashmė ekzistojnė xhamitė, kurse rreth vitit 830 Islami arriti nė Javė.

    ... Ky ekspansion unik, me tė cilin nuk mund tė krahasohet asnje, as mė herėt as mė vonė, ka krijuar pastaj hapėsirė pėr zhvillimin e civilizimit islam nga tri qarqe kulturore: nė Spanjė, nė Lindien e Mesme dhe nė Indi, tė cilat nė histori mbulojnė epokėn prej gati njėmijė vjet.

    Ē' rėndėsi kanė sot nė botė muslimanėt?

    Pyetja do tė mund tė shtrohej edhe nė mėnyrė tjetėr: Sa jemi ne muslimanė?

    Pėrgjigjjet nė kėto pyetje janė tė lidhura reciprokisht.
    Ne jemi robėruar: nė njė ēast tė vitit 1919 nuk ka ekzistuar asnje vend i pavarur muslimanė, gjendje e cilą nuk ėshtė shėnuar asnjėherė as mė herėt as pas kėsaj.

    Ne jemi tė paarsimuar: nė asnjė vend muslimanė arsimimi ndėrmjet dy luftėrave tė mėdha botėrore nuk ka qenė mė shumė se 50%. Pakistani e ka pritur pavarėsinė me 75% analfabetė, Algieria me 80%, kurse Nigjeria me plotė 90%. (Pėrkundėr kėsaj, nė Spanjėn muslimane tė shekullit X dhe XI - sipas Dreperit - nuk ka pasur analfabetė).

    Ne jemi tė varfėr: tė ardhurat nationale pėr banorė janė: nė Iran 220 dollarė, nė Turqi 240, nė Malajzi 250, nė Pakistan 90, nė Afganistan 85, nė Indonezi 70, kundruall 3000- nė USA (gjendja mė 1966). Pjesa e sektorit industriel nė tė ardhurat nationale tė shumicės sė vendeve muslimane ėshtė ndėrmjet 10 e 20%. Numri i kalorive nė ushqimin e pėrditshėm mesatarisht ėshtė 2000 kundruall 3000-3500 nė vendet e Evropės Perėndimore.

    Ne jemi bashkėsi e ndarė: nė vend qė tė jetė shoqėri pa mjerim dhe pa luks, shoqėria muslimane ėshtė shndėrruar nė kundėrshtinė e vet. Kundėr urdhėrit kur'anor: "... qė kjo pasuri (e mirė) mos tė mbetet nė rrethin e tė pasurve midis jush" (Kur'an, 39,7) pasuritė shkallėrisht janė akumuluar nė duart e pakicės nga ata. Para reformės agrare nė Irak nė vitin 1958, prej milionė dynymė tė tokės sė ' punueshme, rreth 18 milionė dynymė ose 82% e kanė mbajtur pronarėt e mėdhenj. Njėkohėsisht 1.4 milionė fshatarė kanė qenė krejtėsisht pa tokė.

    Kjo ėshtė ajo gjendje tė cilėn disa me tė gjitha shkaqet e kanė quajtur "nata e Islamit". Nė tė vėrtetė, ajo natė ka filluar si muzgė nė zemrat tona. Tėrė ajo qė na ka ndodhur ose sot po na ndodh, ėshtė vetėm jehonė dhe pėrsėritje e asaj qė para kėsaj ka ndodhur nė vetė ne. (Kur'anī, 13, 12).

    Sepse, ne si muslimanė nuk mund tė jemi nėn zgjedhė, tė paarsimuar tė ngatėrruar. Ne kėtė mund tė jemi vetėm si heretikė nga Islami. Tė gjitha humbjet tona, prej asaj tė parės nė Uhud e derī te ky i fundit nė Sinaj, barabartė e konfirmojnė kėtė qėndrim.

    Fenomeni i lėshimit tė Islamit, mė sė shpeshti i shprehur nė tė shtėmėngurit e mendimit islam nga sfera e jetės vepruese dhe tė zgjuar nė sferėn e ēastit dhe pasivitetit, mė sė qarti mund tė pėrcillet pikėrisht nė shembullin e Kur'anit, si faktin qendror tė ideologjisė dhe praktikės islame.

    Duhet vėrejtur, se si ēdo ngritje e popujve islam, ēdo periodė e dinjitetit, ka filluar me afirmimin e Kur'anit. Ekspansioni i islamit tė hershėm, zhvillimin e ēuditshėm tė tė cilit kėtu e kemi pėrmendur dhe i cili giatė dy brezeve Islamin e solli deri te brigjet e oqeanit Ailantik nė perėndim dhe derī te Kina nė lindje, nuk, paraqet shembullin e vetėm, por vetėm mė tė lavdishėm. Tė gjitha lėvizjet e mėdha nė rrjedhėn e historisė islame e konfirmojnė kėtė ligj tė paralclizmit.

    Ēfarė ka qenė pozita e Kur'anit nė kohėn e cila i ka paraprirė periodės sė Ėtagnimit dhe tėrheqjes?

    Lojaliteti ndaj kėtij libri nuk ėshtė ndėrprerė, por e ka humbur karakterin aktiv, kurse e ka mbajtur atė irracional, mistik. Kur'ani e ka humb autorļtetin e ligj it, kurse e ka pranuar "shenjtshmėrinė" e lėndės. Nė tė hulumtuarit dhe tė komentuarit e tij urtėsia ia ka lėshuar vendin tė kėrkuarit halė nė pėrpeq, esenca formės, kurse mendimet e mėdha shkathtėsisė sė tė recituarit. Nėn ndikimin e pėrhershėm tė formalizimit teologjik Kur'ani gjithnjė e mė pak lexohej, kurse gjithnjė e mė shumė kėndohej (recitohej), kurse urdhėrat mbi luftėn, korrektėsinė dhe mbi sakrifikimin personal dhe material, tė vathta dhe jo tė kėndshme pėr inercionin tonė, janė tretur dhe janė zhdukur nė zėrin e kėndshėm tė tekstit tė lexuar tė Kur'anit. Kjo gjendjejo e natyrshme shkallėrisht ėshtė pranuar si normale, sepse i pėrgiigiei atii grupit giithnjė e mė tė numėrt tė muslimanėve, i cili as qė ka mundur tė ndahet me Kur'anin, as qė ka pasur fuqi qė jetėn e tij ta rregullojė sipas kėrkesave tė tij.

    Nė kėtė fakt duhet kėrkuar shpjegim psikologjik pėr shfaqien e tė recituarit tė tepruar tė Kur'anit. Kur'anin e recitojnė, e komentojnė dhe e recitojnė, e studiojnė dhe sėrish e recitojnė. E pėrsėrisin nga njėmyė herė njė rjal ' i tė tij, qė mos tė munden as njė tė vetmen berė ta aplikojnė. Kanė krijuar dituri tė gierė e pedante mbi atė se si shqiptohet Kur'ani, qė tė shmangen nga pyetja se si ta aplikojnė nė jetė. Nė fund, Kur'anin e kanė shndėrruar nė zė tė zhveshurr pa domethėnie dhe pėrmbajtje tė kuptueshme.

    Tėrė njėmendėsia e botės muslimane me mospajtimin e vet ndėrmjet fjalės dhe veprės- me ēorodinė, ndytėsinė, padrejtėsinė dhe polltronerinė e vet, me xhamitė e veta monumentale, por tė zbrazėta: me ahmeditė e veta tė mėdha pa ideal dhe guxim; me frazėn hipokrite islame dhe me pozėn fetare; me kėtė le pa le, ėshtė vetėm shprehje e jashtme e kėsaj kundėrthėnie bazore nė tė cilėn ėshtė gjetur Kur'ani dhe nė tė cilėn lojaliteti i flaktė ndaj kėtīj libri shkallėrisht ėshtė kombinuar me tė mohuarit absolut tė pariineve tė tij nė praktikė.

    Ja, nė kėtė situatė me Kur'anin gjendet shkaku i parė dhe mė i rėndėsishėm i mirėfiutė i zbrapjes dhe paaftėsisė se popujve muslimanė. Shkaku i dytė i kėtillė, i cili ka rėndėsi univerzale, ėshtė shkollimi, respektivisht sistemi edukativ nė kuptimin mė tė gjerė.

    Me shekuj popujt tonė edhe nuk kanė njerėz tė shkofluar. Nė vend tė tyre i kanė dy kategori tjera, barabartė tė padėshirueshme: tė pashkolluar dhe gabimisht tė shkolluar. Nė asnjė vend muslimanė ne nuk kemi shkollim i cili do tė jetė mjaft i zhvilluar dhe i cili gjatė kėsaj i pėrgjigjej botėkuptimeve morale tė Islamit dhe nevojave tė popujve. Kėtė institucion mė tė ndijshėm tė ēdo shoqėrie pushtetmbajtėsit tonė ose nuk e kanė mospėrfdlur, ose ia kanė lėnė tė huajve. Shkollave tė cilave tė huajt u kanė dhėnė para dhe kuadėr, e me kėtė edhe program edhe ideologji, nuk kanė arsimuar muslitnanė, e madje as nacionalistė. Nė to intelektualėve tonė tė ardhshėm ua kanė injektuar "virtytet" e dėgjueshmėrisė, nėnshtrueshmėrisė dhe admirimit ndaj fuqisė dhe pasurisė sė tė huajve; nė to edukatorėt e huaj krijojnė kėtė inteligjencėn me mentalitet vazalist, e cita nesėr mrekullueshėm do t'i ndėrrojė, sepse edhe do tė ndibet edhe do tė sillet si i huaj i vėrtetė nė vendin e tij vetjak. Do tė isbte mjaft instruktive tė konfirmohet sa ėshtė numri i shkollave dhe kolegjeve tė cilat, drejtpėrdrejt apo tėrthorazi, i mbajnė tė huajt, dhe tė kujtohemi mbi shkaqet e kėsaj bujarie tė jashtėzakonshme. Do tė duhej thelluar nė programet e kėtyre institucioneve, nė atė qė ata e pėrmbajnė e edhe mė shumė nė atė qė ata nuk e pėrmbajnė. Do tė bėhej e qartė qė pyetja e mirėfilltė edhe nuk ėshtė nė atė se a don dhe a ka dėshirė inteligjencia ynė ta gjejė rrugėn deri te populli i vet, deri te synimet dhe intereset e tij tė mirėfillta, por, ashtu ēfarė ėshtė, a mundet ajo assesi ta gjejė atė rrugė. Ka tė bėjė me shkauėn e vlerave dhe idealeve, e cita ėshtė imponuar dhe mbi jazin psikologjik i cili ėshtė krijuar. Nuk nevojiten mė zingjirėt e hekurt qė popujt tonė tė mbahen tė pėrkulur. Fuqinė e njėjtė e kanė edhe pejėzat e mėndafshtė tė kėtij "arsimimi" tė huaj, i cili e paralizon vufinetin dhe vtėdijen e pjesės sė arsimuar tė njė populli. Deri sa ėshtė njė shkohim i tihė pushtetmbajtėsit e huaj dhe vazalėt e tyre nė vendet e tyre nuk duhet frikėsuar pėr pozicionet e tyre. Nė vend qė tė jetė burim i kryengritjes dhe rezistencės kundėr tyre, sistemi i tihė shkollor ėshtė aleati i tyre mė i mirė.

    Ky jaz tragjik ndėrmjet inteligjencės dhe popullit, i cili paraqet njė ndėr karakteristikat mė tė zymta tė pozitės sonė tė rgjithshme, thellohet edhe nga ana tjetėr. Duke e ndier karakterin e huaj dhe joislam tė shkollės e cita u ofrohet, populli instinktivisht e refuzon, kurse largimi bėhet i dyanshėm. Konstruktohet akuza absurde mbi antipatinė e mjedisit muslimanė kundruall shkollės dhe arsimit. Nė tė vėrtetė, ėshtė e qartė se nuk ka tė bėjė me refuzimin e shkollės si tė tillė, por me tė refuzuarit e shkollės sė huaj, e cita me Islamin dhe popullin e ka humb ēdo lidhje shpirtėrore.

    INDIFERENDITETI I MASĖS MUSLIMANE

    Kthesėn tė cilėn modernistėt e kanė kryer nė njė varg vendesh muslimane pothuaj ka qenė, sipas rregullit, antifetarisht e orientuar dhe ėshtė udhėhequr nėn parollat e laicizmit tė jetės politike dhe shoqėrore. Nė kėtė pikėpamje ai ka pėrkujtuar nė luftėn ndėrmjet shtetit tė zgjuar nacional dhe kishės nė Evropė nė prag tė shekullit tė Ri.

    Por ajo qė pėr Perėndimin ka mundur tė thotė ligjėsi dhe pėrparim nė botėn muslimane ka paraqitur proces jo tė natyrshėm, i cili nuk ka mund tė sendėrtojė kurrėfarė ndėrrimesh konstruktive. Laicizmi dhe nacionalizmi kėtu nuk kanė pasur kurrfarė pėrmbajtje pozitive dhe nė tė vėrtetė kanė qenė vetėm negacion i diēkahit. Tė huaj sipas prejardhjes dhe pėrmbajtjes, ata kanė qenė shprehje e plotė e mjerimit shpirtėror e cila dominante. Me ata praktikisht ka filluar akti i fundit i dramės sė botės muslimane. Sipas situatės e cila ėshtė krijuar, kėtė akt do tė mund ta quajmė "absurd dual". Pėr ēka ėshtė fjala?
    Ēdo rilindje krijohet si rezultat i kontaktit kreativ, simpatisė dhe pajtueshmėrisė sė brendshme ndėrmjet elementeve tė vetėdijshme, udhėheqėse tė njė shoqėrie dhe shtresave tė gjera tė popullit. Grupa udhėheqėse ėshtė vullneti dhe mendimi, kurse populli zemra dhe giaku i ēdo lėvizjeje tė thellė. Pa pjesėmarrjen ose sė paku pa pranimin e njeriut tė rėndomtė ēdo aksion mbahet nė sipėrfaqč dhe pa forcėn e vėrtetė goditėse. Ngathtėsia e masave ėshtė e mundur tė ngadhnjehet nėse ajo ėshtė pasojė vetėm e rezistencės natyrale kundėr pėrpjekjes, rrezikut dhe luftės. Kjo ngathtėsi ėshtė e pamundur tė ngadhnjehet nėse ajo paraqet refuzim tė vet idealit tė luftės pėr shkak se ky ideal ėshtė i kundėrt me vullnetin mė intim dhe ndjenjat e masave.
    Pikėrisht kėtė rastin e dytė, nė formėn mė pak apo mė shumė tė shprehur, e shohim nė tė giitha vendet muslimane nė tė cilat modernistėt pėrpiqen t'i sendėrtojnė programet e tyre. Ata lajkatojnė dhe kėrcėnoben, lusin dhe detyrojnė, organizojnė dhe riorganizojnė, i ndėrrojnė emėrtirnet dhe personalitetet, por hasin nė rezistencėn dhe indiferenditetin e fuqishėm tė njeriut tė rėndomtė, tė cilėt e pėrbėjnė pjesėn mė tė madhe tė popullit. Habib Burgiba - kurse ky kėtu pėrmendet vetėm si shembuli dhe reprezentues i njė tendence tė zgjeruar - mbanė rroba evropiane, nė shtėpi fletė frengjisht, e izolon Tunisin jo vetėm nga bota islame, por edhe nga bota arabe, e kufizon mėsimin fetar, apelon qė tė lėhet anash agjėrimi gjatė ramazanit "sepse agjėrimi e zvoglon produktivitetin e punės, edhe vetė nė vend publik pi lėng portokalli qė tė ofrojė shembull pėrkatės, e pastaj pas gjithė kėsaj habitet nga pasiviteti dhe mungesa e pėrkrahjes nga ana e masave tunisiane nė reformat e tij "tė ditura". Modernistėt nuk do tė ishin ata ēfarėjanė sikur mos ta tregonin kėtė lloj verbėrie. Popujt muslimanė kurrė nuk do tė pranojnė asgjė ēka ėshtė shprehimisht kundėr Islamit, sepse Islami nuk ėshtė kėtu vetėm idqdhe ligi, Islami ėshtė bėrė dashuri dhe ndjenjė. Kush ngritet kundėr Islamit, nuk do tė korrė asgjė pėrveē urrejtje dhe rezistencė.

    Me aksionin e tyre modernistėt kanė krijuar gjendjen e pėrleshjeve tė brendshme dhe konfuzionit nė tė cilėn bėhet i pamundshėm ēdo program, barabart ai islam sikur edhe ai i buaj. Masat dėshirojnė aksion islam, por pa inteligiencėn e vet nuk mund ta bartė. Inteligienca e jetėsuar e imponon programin e vet, por nuk gjenė mjaft tė atillė tė cilėt do tė jenė tė gatshėm tė japin giak, djersė dhe entuziazėm pėr atė idealin e letrės. Vie deri te dėrmimi reciprok i fuqive, deri te gjendja e vfflnt e pafuqisė dhe paralizės.

    Ekziston njė rend, njė dinamik, njė begati, njė pėrparim i cili mund tė ndėrtohet nė kėtė vend dhe nė kėtė nėnqien, por kjo s'ėshtė rend, progres dhe prosperitet i Evropės dhe Amerikės Indiferenditeti i masave muslimane nuk ėshtė indiferenditet nė pėrgiithėsi. Kjo ėshtė mėnyrė nė tė cilėn Islami popullor ėshtė mbrojtur nga sulmet e jashtme, tė huaja. Kudo qė ėshtė treguar perspektiva edhe mė e vogėl e luftės islame, njeriu i rėndomtė ka ofruar dėshmi mbi gatishmėrisė e tij qė tė luftojė, durojė dhe pėsojė. Kėtė e ka treguar shembudi i Turqisė nė fazėn e luftės ēlirimtare kundėr Grekėve pas humbjes nė Luftėn e parė botėrore, rezistencės trimėrore nė Libi kundėr okupatorit italian dhe shembujt e paradokohshėm tė luftės kundėr Anglezėve nė zonėn e Suezit, luftėn pėr ēlirimin e Algjerisė, pėr ruajtjen e Indonezisė dhe pėr ndikimin islam nė Pakistan. Kurėdo qė nevojitej tė vėhen nė lėvizje masat janė shfrytėzuar, qoft edhe pėrkohėsisht, dhe josinqerisht, parollat islame. Ku ka islam nuk ka indiferenditet.
    Ndjenjave tė qarta tė masave muslimane u nevojitet mendimi i cili do t'i vėnte nė lėvizje dhe do t'i orientonte. Por ky nuk mund tė jetė asfarė mendimi. Ky duhet domosdo tė jetė mendimi i cili i pėrgjigjet kėtyre ndjenjave tė thella. Ky, pra, mund tė jetė vetėm mendimi islam.
    Nuk ka kurrfarė gjasa qė masat muslimane dhe udhėheqėsia e tyre e sotme intelektuale dhe politike tė mund tė merren vesh qė dikush nga ata ta reftizojė idealin e tij, pa marrė parasysh nė atė sa gjatė kjo gjendje e jovendosshmėrisė dhe pritjes'do tė mund tė zgiaste. Nė perspektivė shihet'vetėm njė dalje: krijimi dhe tubimi i inteligjencės sė re e cila m ' endon dhe ndien nė mėnyrė islame. Kjo intelegjenci me pastaj do ta ngrėnte flamurin e rregullimit islam dhe sė bashku me masat muslimane ėshtė nisur nė aksion pėr sendėrtimin e tij.

    II. RREGULLIMI ISLAM

    FEJA DHE LIGJI

    Rregullimi (rendi) islam - ē'do tė thotė kjo fjalė e pėrkthyer nė gjuhėn me tė cilėn mendon, fletė dhe ndien gjenerata jonė?

    Pėrkufizimi mė i shkurtėr i rregullimit islam e pėrkufizon si unitet tė fesė dhe ligiit, edukimit dhe fuqisė, idealit dhe interesit, bashkėsisė shpirtėrore dhe shtetit, vullnetaritetit dhe detyrimit.

    Si sintezė e kėtyre komponenteve, rregullimi islam ka dy parashtrime themelore: shoqėrinė islame dhe pushtetin islam. E para ėshtė pėrmbajtje kurse e dyta formė e rregullimit islam. Shoqėria islame pa pushtetin islam ėshtė e papėrkryer dhe e dobėt; pushteti islam pa shoqėrinė islame ėshtė ose utopi ose dhunė.

    Muslimani kryesisht nuk ekziston si vehte. Nėse dėshiron tė jetojė dhe tė ekzistojė si musliman, ai duhet ta krijojė mjedisin, bashkėsinė, rregullimin. Ai medoemos duhet ta ndėrrojė botėn ose vetė do tė jetė i ndėrruar. Historia nuk njeh asnjė lėvizje tė mirėfilltė islame e cila njėkohėsisht nuk ka qenė edhe lėvizje politike. Kjo ėshtė pėr atė arye se Islami ėshtė fe, por njėkohėsisht ėshtė edhe njė filozofi, njė moral, njė rregullim i gjėrave, njė stil, njė atmosferė - me njė fjalė, njė mėnyrė integrale e jetės. Nuk mundet nė mėnyrė islame tė besohet, kurse nė mėnyrė joislame tė punohet, fitohet argėtohet, sundohet. Kjo gjendje e joharmonisė do tė krijojė ose hipokrizi (ata nė xhami e lavdojnė Zotin, jashtė e mashtrojnė), ose njerėz tė pafatshėm dhe plotė konflikte (ata as qė mund ta shkėpusin me Kur'anin, as qė mund tė gjejnė forca tė luftojnė pėr ndėrrimin e rrethanave reaie nė tė cilat jetojnė), ose njė Iloj kallogjerėsh dhe vetjakėsh (ata tėrhiqen nga bota sepse ajo botė nuk ėshtė islame), ose, mė nė fund, ata tė cilėt nė dilemėn e atillė e shkėpusin me islamin, dhe e pranojnėjetėn dhe botėn te ashtuj siē ėshtė, respektivisht ēfarė e kanė bėrė tė tjerėt.

    Rregullimi islam ėshtė giendje e shoqėrisė pa kėtė konflikt dhe sistem i raporteve nė tė cilat muslimani giendet nė harmoni tė plotė me mjedisin e vet.

    Nė pyetjen: ē'ėshtė shoqėria muslimane, ne pėrgjigiemi: kjo ėshtė bashkėsi e hartuar nga muslimanėt, dhe konsiderojmė se me kėtė ėshtė thėnė krejtė apo pothuaj krejtė.

    Domethėnia e kėtij pėrkufizimi ėshtė se nuk ekziston sistem institucionesh, marrėdhėniesh dhe ligiesh, tė cilėt do tė mund tė veēoheshn nga njerėzit tė cilėtjanė subjekt i tyre dhe pėr tė cilėt do tė mund tė thuhej: ky ėshtė sistem islam. Asnjė sistem nuk ėshtė islam apojoislam vetėvetiu. Ai ėshtė kyvetėm sipas njerėzve tė cilėt e pėrbėjnė.

    Evropiani beson se shoqėria rregullohet me ndihmen e ligjeve. Oysh nga "Shteti i Platonit", e nėpėrmjet utopive tė njohura mbi rregullimin ideal tė shtetit, deri te mė e reja nga kėto utopitė, marksizmi, shpirti evropian gjurmon pėr njė projekt, njė skemė nė tė cilėn me ndėrrimin e thjeshtė tė raporteve ndėrmjet njerėzve ose grupeve tė njerėzve, do tė konstruohej shoqėria ideale.

    Sandejmi nė Kur'an gjenden relativīsht pakė "ligie" tė vėrteta, kurse shumė mė tepėr "fe" dhe kėrkesa pėr veprim praktik nė harmoni me kėtė fe.

    Shumėsia e ligjeve dhe ndėrtikueshmėria e legjislaturės rėndom ėshtė shenjė e sigurt se nė shoqėri "diē ėshtė e kalbur" dhe se duhet pushuar tė sillen ligje kurse tė fillohet tė edukohen njerėzit. Kur ēoroditja e mjedisit e kalon njėfarė kufiri, ligjet bėhen tė paafta. Ata ose vijnė nė duar tė ekzekutorėve tė ēoroditur tė drejtėsisė, ose, bėhen objekt i shkeljes sė hapur apo tė fshehur nga mjedisi i ēoroditur.

    Vera, bixhozi dhe falli - tri tė kėqia mjaft tė shtrira dhe tė rrėnjosura nė tėrė territorin e Lindjes sė Mesme dhe tė Afėrt, janė shmangur pėr njė periodė tė gjatė dhe nė teritor tė madh vėtėm me njė tė vetmin shpjegim: se kėtė e ka ndaluar Zoti. Posa kjo fe u dobėsua, dehja dhe supersticioni janė kthyer me fuqinė e njėjtė, kurse shkalla pakrahasueshėm mė e lartė kulturore e mjedisit nuk u paraqiste kurrfarė pėngese. Prohibition Law (Ligji mbi ndalimin e alkohilit) Amerikan, i shpallur nė emėr tė shkencės sė shekullit dhe i sendėrtuar me fuqinė e njeres nga bashkėsisė mė tė organizuara nė botė, nė dekadėn e katėrt u dasht pėrfundimisht tė tėrhiqet, pas pėrpjekjeve tė kota 13 vjeēare, tė pėrmbushura me dhunė dhe krime. Orvatja e futjes sė prohibicionit nė vendet Skandinave, mori fund me mossuksesin e njėjtė.

    Ky dhe shumė shembuj tė ngjashėm flasin qartė se shoqėria mund tė pėrmirėsohet vetėm nė emėr tė Zotit dhe me edukimin e njeriut edhe ne duhet shkuar pas asaj rruge tė vetme e cila sigurisht shpie deri nė cak.

    Duke e konfirmuar parimin e hyrjes shpirtėrore, tė brendshme nė ēdo manifestim tė vetin, Islami megjithatė nuk ka mbetur nė kėtė. Ai ka bėrė pėrpjekje qė nga duart e djallit t'i grabisė mjetet e tij. Sikur Islami nė relacionin njeriu - bota mos tė nisej nga njeriu, ai do tė ishte vetėm religion dhe do tė paraqiste pėrsėritjen e thjeshtė tė rnėsimit tė Isusit mbi idealin dhe veprėn e amshueshme tė qenics njerėzore. Nėpėrmjet Muhammedit a.s. dhe Kur'anit Islami i ėshtė kthyer njeriut tė i,,rlltė, botės sė jashtme, natyrės, qė tė bėhet mėsim pėr njeriun e plotė dhe jetėn totale. Fcsė i ėshtė bashkuar ligji, edukatės fuqia. Islami ėshtė bėrė rregullim.

    ISLAMI NUK ĖSHTĖ VETĖM RELIGJION

    Nė kėtlė pikė, e cila shėnon kthesėn e mirėrilltė nė evoluimin e mėsimeve fetare, Islami ndryshon nga tė gjitha religiionet, doktrinat dhe filozofitė e jetės. Nė pyetje ėshtė njė pikė e re e kundrimit dhe njė hyrje e veēant nė tė cilėn pasqyrohet aspekti i filozolisė krejtėsisht originale islame. Boshti i kėsaj filozorie ėshtė kėrkesa qė njėkohėsisht tė jetohet jeta e brendshme dhe e jashtme, morale dhe shoqėrore, shpirtėrore dhe fizike, Ose, thėnė mė saktė, qė vetėdijshėm dhe vullnetarisht tė pranohen kėto dy aspekte tė jetės si pėrcaktim i njeriut nė tokė (Kur'ani 28,77). Duke e pėrkthyer kėtė kėrkesė nė gjuhėn e jetės sė pėrditshme, do tė mund tė themi: ai kush beson se jetėn duhet rregulluar jo vetėrn me fe dhe lutje, por edhe me punė dhe shkencė; fotografia e botės e tė cilitjo vetėm qė lejon, por edhe kėrkon, qė njėra pranė tjetrės tė qėndrojnė edhe faltorja edhe fabrika; kush konsideron se duhet jo vetėm edukuar njerėzit, por edhe tė lehtėsohet dhe pėrparohet jeta e tyre nė tokė, dhe se nuk ekzistojnė kurrfarė shkaqesh qė kėto dy caqe tė flijohen njėri pas tjetrit, - ky i pėrket Islamit.

    Pėrveē besimit nė Zotin nė kėtė ėshtė pėrmbajtur porosia kryesore e Kur'anit dhe nė tė ėshtė tėrė Islami. Ēdo gjė tjetėr ėshtė vetėm pėrpunimi dhe shpjegimi i tij. Ky aspekt i Islamit, pėrveē asaj qė e pėrmbanė vetė parimin e rregullimit islam, si unitet tė fesė dhe politikės, shpie edhe deri te pėrfundimet tiera tė rėndėsishme, rėndėsia parimore dhe praktike e tė cilėve ėshtė shumė e madhe.
    Pėrfundimi i parė dhe mė i rėndėsishėm i kėtillė ėshtė pėrfundimi mbi papajtueshmėrinė e Islainit dhe sistemeve joislame. Nuk ka paqė as koekzistencė ndėrmjet "fesė islame" dhe institucioneve joislame shoqėrore dhe politike. Mosfunksionimi i kėtyre dy institucioneve dhe jostabiliteti i regjimit nė vendet muslimane, i cili shprehet nė ndėrrimet e shpeshta dhe grushtshtetet shtetėrore, mė sė shpeshti ėshtė pasoja e opozicionit tė tyre a prior kundruall Islamit, si ndjnjėn fundamentale dhe udhėheqėse tė popullit nė kėto vende. Duke marre pėr tė drejtė qė vetė ta rregullojė botėn e vet, Islami qartė e pėrjashton tė drejtėn dhe mundėsinė e veprimit tė cilės do ideologii tė huaj nė territorin e tij. Nuk ka, pra, parim laik, kurse shteti duhet tė jetė shprehje dhe t'i pėrmbajė konceptet morale tė religjionit.

    Ky ėshtė pėrfundimi i parė dhe, mė i rėndėsishmi nga hyrja e Islamit si rregullim integral. Tri pėrfundimet tjera po ashtu tė rėndėsishme - por mė pak pėrjashtuese - janė:

    I pari - me vetė atė qė ėshtė pėrcaktuar pėr kėtė botė, Islami ėshtė pėrcaktuar pėr botėn mė mirė tė rregulluar. Asgjė ēka bėnė qė bota tė jetė mė e mirė, nuk mund tė refuzohet apriori si joislame.

    I dyti - ēiltėria ndaj natyrės do tė thotė ēiltėria ndaj shkencės. Ēdo zgjidhje qė tė jetė islame duhet pa tjetėr t'i plotėsojė dy kushte: duhet tė jetė maksimalisht efikasq dhe maksimalisht humane. Ajo duhet, pra, tė jetė shprehje mė e lartė e qėndrimeve tė barmonizuara tė fesė dhe shkencės, dhe

    I treti - duke treguar nė njė formė tė lidhshmėrisė ndėrmjet fesė dhe shkencės, moralit dhe politikės, individuales dhe kolektivės, shpirtėrores dhe materiales, nė tė cilat pyetje shpirtėrisht ėshtė ndarė bota e sotme, Islami sėrish fiton rolin e mendimit ndėrmjetėsues kurse bota muslimane rolin e kombit ndėrmjetėsues nė botėn e ndarė. Duke e paraqitur premtimin e "religjionit pa mistikė dhe shkencės pa ateizėm", Islanii barabartė mund t'i bėjė tė interesuar tė gjithė njerėzit pa dallim.

    RREGULLIMI ISLAM I KOHĖS SONĖ - TEZAT

    Ekzistojnė parimet e pandryshueshme islame tė cilėt i pėrcaktojnė raportet ndėrmjet njeriut dhe njeriut dhe njeriut dhe bashkėsisė, por nuk ekziston kurrfarė sistemi i pandryshueshėm islam ekonomik, shoqėror ose politik, i cih do tėjipej qysh mė parė pėr tė gjitha kohėt. Burimet islame nuk e pėrmbajnė pėrshkrimin e sistemit tė atillė. Mėnyra nė tė cilėn muslimanėt do tė zhvillojnė aktivitetin ekonomik, do ta organizojnė shoqėrinė dhe do tė sundojnė nė ardhmėri, do tė ndrysbojė, pra, nga mėnyra nė tė cilėn ata kanė zhvilluar aktivitet ekonomik, e kanė organizuar shoqėrinė dhe kanė sunduar nė tė kaluarėn. Para ēdo kobe dhe para ēdo gjencrate qėndron detyra tė gjejė forma dhe mjete tė reja qė porositė themelore tė Islamit, tė cilat janė tė amshueshme dhe tė pandryshueshme t'i sendėrtojė nė njė botė, e cila nuk ėshtė e amshueshme dhe e cila i ėshtė e nėnshtruar ndėrrłnit tė pėrhershėm.

    Edhe gienerata jonė pa tjetėr duhet ta pranojė rrezikun dhe ta bėjė kėtė pėrpjekje.

    Tė vetėdijshėm pėr papėrkryershmėrinė giithnjė, mė tė pashmangshme tė pėrkufizimeve tė kėtij Iloji dhe duke u kufizuar nė parimet pėr tė citat na duket se nė kėtė ēast kanė rėndėsi mė tė madhe, ne po i ekspozojmė me kėtė radhė:

    (NJERIU DHE BASHKĖSIA)

    Shoqėria islame ėshtė bashkėsi e organizuar e besimtarėve. Nuk ka shpėtirn tė pastėr shkencor, revolucionar, socialiste ose ēfarėdo shpėtimi tjetėr, ekskluzivisht tė jashtėm pėr njeriun dhe shoqėrinė. Shpėtimi i cili nuk do tė thotė edhe kthim i brendshėm, ndėrrimin e njeriut, pėrtėritjen e tij tė brendshme - kurse kėso nuk ka pa Zot - ėshtė i rrejshėm.

    Shoqėria islame nuk mund tė themelohet vetėm nė interesin social ose ekonomik, ose nė cilin do faktor tjetėr tė jashtėm, teknik tė lidhshmėrisė. Si bashkėsi e besimtarėve, ajo nė bazėn e saj pėrmbanė njė moment religion emocional tė pėrkatėsisė. Ky element mė sė qarti ėshtė i dukshėrn dhe ėshtė i pėrfshirė nė xhemaat, si njėsisė themelore tė shoqėrisė islame.

    Pėr dallitn nga shoqėria e cila ėshtė bashkėsi abstrakte me raportet e jashtme tė anėtarėve, xhemaati ėshtė bashkėsi e brendshme, konkrete, e cila themelohet nė pėrkatėsinė shpirtėrore dhe ku lidhja ndėrmjet njerėzve mbahet me tė kontaktuarit e drejtpėrdrejtė, personal dhe me tė njohurit. Nė tė gjendet njeriu kundruall njeriut, e jo anėtari anonim i shoqėrisė kundruall anėtarit po tė atillė tė shoqėrisė. Si faktor i njoftimit dhe afrimit tė njerėzve, xhemaati i kontribuon solidaritetit dhe harmonisė sė brendshme tė shoqėrisė dhe i ndihmon dėbimit tė shpirtit tė vetmisė dhe tjetėrsimit, tė cilin na sjell teknika dhe urbanizimi nė rritje.

    Pėrveē kėsaj, xhemaati i kėtillė krijon njė lloj tė mendimit publik i cili vepron pa dhunė, por megjithatė nė mėnyrė mjaft efikase, kundėr kundėrvajtėsve potencial tė turmave shoqėrore dhe morale. Nė xhemaat askush s'ėshtė vetėm dhe atė nė kuptim tė dyfishtė: nuk ėshtė vetėm qė tė mund tė punojė ē'tė dojė, as ėshtė vetėm, i lėnė vetėvetes, qė t'i mungojė pėrkrahja morale dhe materiale. Nėse muslimani nuk ndien praninė e tė tjerėve, shoqėria muslimane s'ėshtė e suksesshme.

    Islami dėshiron qė njeriu njeriut drejtpėrdrejt t'ia shtrijė dorėn. Asgiė nė kuptim - tė vėrtetė nuk ėshtė bėrė deri sa kjo nuk arrihet. Islami nuk pranon qė gjendja tė pėrjetėsohet nė tė cilėn shteti do tė detyrohet qė me forcė tė ndėrmjetėsojė dhe t'i mbrojė njerėzit nga njėri tjetri. Kėtė gjendje Islami mund ta pranojė vetėm kushtimisht dhe pėrkohėsisht. Forca dhe ligji janė vetėm mjete tė drejtėsisė. Vetė drejtėsia gjendet nė zemrat e njerėzve, ose, ajo nuk ekziston.

    (BARABARĖSIA E NJERĖZVE)

    Dy fakte tė rėndėsisė magistrale - uniteti i Zotit dhe barabarėsia e tė gjithė njerėzve - janė tė konfirmuara me Kur'an nė mėnyrėn aq tė qartė dhe shprehimore, qė lejojnė vetėm njė tė vetmin komentim tekstual: nuk ka hyjni pėrveē njė Zoti; nuk ka popull tė zgjedhur, racė tė zgjedhur ose klasė tė zgjedhur - tė giithė njerėzit janė tė barabartė.

    Islami nuk mund ta pranojė ndarjen ose grupimin e njerėzve sipas kriterit tė jashtėm, objektiv ēfarė ėshtė ai klasor. Pėr tė si lėvizje fetaro-morale ėshtė e papranueshme ēdo dallim i njerėzve i cili nuk i inkuadron kriteret morale. Njerėzit duhet pa tjetėr tė dallohen - nėse tashmė dallohen - para sė gjithash sipas asaj qė ata vėrtet janė, ēka do tė thotė sipas vlerės sė tyre shpirtėrore dhe etike (Kur'ani, 49,13). Tė giithė njerėzit korrekt, pa marrė parasysh se si gjatė ditės e fitojnė bukėn e tyre, i pėrkasin bashkėsisė sė tyre, sikur qė horrėt dhe tė ēoroditurit e tė gjitha llojeve, i pėrkasin "klasės" sė njėjtė, pa marrė parasysh nė pėrcaktimin e tyre politik dhe vendin nė procesin e punės. Ndarja klasore ėshtė barabartė e padrejtė, morale dhe njerėzisht e papranueshme, sikur edhe ndarja nacionale dhe tė ndryshme dhe dallimi i njerėzve.

    (VĖLLAZĖRIMI I MUSLIMANĖVE)

    "Muslimanėt janė vėllezėr" (Kur'ani, 49,10). Me kėtė porosi Kur'ani e ka shėnuar synimin, i cili pėr shkak tė largėsisė sė tij mund tė jetė burim i frymėzimit pėr tė lėvizurit e pėrhershėm pėrpara. Ndryshimet e mėdha tek njerėzit dhe jashtė tyre dubet tė sendėrtohen, qė tė zvogėlohet largėsia nė rrugėn derite vėllazėrimi i proklamuar.

    Nė kėtė parim ne shohim autorizimin dhe obligimin pėr bashkėsinė islame qė tė themelojė institucione pėrkatėse dhe tė aplikojė masa konkrete qė marrėdhėniet ndėrmjet muslimaneve nė jetėn e njėmendėt tė kenė giithnjė e mė shumė elemente dhe karakteristika tė vėllazėrimit. Numri dhe lloji i masave, iniciativave dhe ligjeve, tė cilat pushteti i mirėfilltė islam do tė mund t'i nxirrte duke u thirrur nė parimin e vėllazėrimit tė tė gjithė muslimanėve, praktikisht ėshtė i pakufizuar.

    T'i pėrmendim kėtu ndryshimet e mėdha pasurore dhe shoqėrore dhe feudalizmin si rastin rnė drastik. Raporti ndėrmjet bujkrobit dhe feudalistit nuk ėshtė rapot vėllazėrimi, por raport i nėnshtrueshmėrisė dhe varshmėrisė dhe, si i tillė, ėshtė nė kundėshtim tė drejtpėrdrejtė me Kur'anin dhe kėtė parim.

    (UNITETI I MUSLIMANĖVE)

    Islami pėrmbanė parimin e ummetit, dmth. synimin pėr bashkimin e tė gjithė muslimanėve nė bashkėsi unike - fetare, kulturore dhe politike. Islami nuk ėshtė nacionalitet, por ėshtė mbinacionalitet i kėsaj bashkėsie.

    Ēdo gjė qė i ndanė njerėzit nė kėtė bashkėsi, qoftė ka tė bėjė me gjerat ideore (sektet, madhhebet, partitė politike e tjera), ose materiale (ndryshimet e mėdha pasurore, rangjet shoqėrore e tė ngjashme), ėshtė e kundėrt me kėtė parim tė unitetit dhe si e tillė duhet pa tjetėr tė jetė e kufizuar dhe e shmangur.

    Islami ėshtė pika e parė, kurse panislamizmi pika e dytė, me tė cilėn pėrkufizohet linja kulitare ndėrmjet tendencave islame dhe joislame nė botėn e sotme muslimane. Njė bashkėsi ėshtė po aq islame, sa mė tepėr Islami i pėrcakton raportet e saj tė brendshme, kurse panislamizmi raportet e saj tė jashtme. Islami ėshtė ideologjia e saj, kurse panislamizmi politika e saj.

    (PRONĖSIA)

    Edhe pse Islami e pranon pronėsinė private, shoqėria e re islame do tė nevojitet qartė tė deklarojė se tė giitha burimet e mėdha tė pasurisė shoqėrore, e sidomos burimet natyrore, do tė duhet pa tjetėr tė jenė nė pronėsi tė bashkėsisė dhe do t'ju shėrbej tė mirave tė tė gjithė anėtarėve tė saj. Mbikqyrja shoqėrore mbi burimet e pasurisė ėshtė e domosdoshme qė, nga njė anė, tė pengojė pasurimin e pabazė dhe fuqinė e individėve, kurse nga ana tjetėr, qė tė sigurohet baza materiale pėr sendėrtimin e programit tė zhvillimit nė sferat e ndryshme tė jetės, tė cilat do t'i ndėrmerrė bashkėsia nė pajtim me rolin gjithnjė e mė tė madh tė shoqėrisė sė organizuar nė jetėn e popujve. Ndonėse ndryshėm ėshtė shtruar dhe zbatuar, pjesėmarrja e shoqėrisė nė zgjidhjen e numrit giithnjė e mė tė madh tė punėve tė pėrbashkėta, ėshtė barabartė e madhe nė SHBA, Bashki min Sovjetik ose nė Suedi, ēka tregon se nuk ka tė bėjė me pyetjen e hyrjes ideore ose politike, por me domosdoshmėrinė, e cila buron nga kushtet e jetės tė bashkėsive njerėzore nė kohėn bashkėkohore.

    Pronėsia private i ėshtė nėnshtruar edhe njė herė kufizimit nė bazė tė urdhėrit shprehimor tė Kur'anit - pėrdorimit tė saj tė detyrueshėm pėr qėllime tė pėrgjithshme tė dobishme (Kur'ani, 49,34). Nė Islam, pra, nuk ka pronėsi private nė kuptim tė koncepteve tė tė drejtės romake. Nė krahasim me atė romake, pronėsia private e sheriatit ka njė autorizim mė pak (iusabutendi - e drejta e pėrdorimit) dhe njė obligim mė tepėr (obligimin e pėrdorimit pėr tė mirėn e pėrgjithshme). Pėr pushtetin e mirėfilltė islam, pasojat praktike tė kėtij dallimi janė largpamėse. Nė bazė tė saj dhe urdhėrit tė cituar tė Kur'anit, legale janė tė gjitha masat ligjore dhe praktike kundėr formave tė ndryshme tė mospėrdorimit dhe keqpėrdorimit tė pronės private. Eliminimi i padrejtėsisė, jobarabarėsisė e sidomos luksit dhe shkapėrderdhjes gjatė kohės sė mjerimit, si fenomene tė cilat e shkatėrrojnė bashkėsinė dhe i ndajnė njerėzit, do tė shtrohet nė njė ēast para rregullimit islam si pyetje e tė ekzistuarit tė tij dhe siguri provues i vlerės sė mirėfilltė tė qėndrimeve etike dhe shoqėrore tė cilat ai i paraqet.

    (ZEKATI DHE KAMATA)

    Ndėr dispozitat Islame tė cilat kanė peshė tė shprehur sociale, vend tė veēant zė njė urdhėresė dhe njė ndalesė: urdhėresa e zekatit dhe ndalesa e kamatės.

    Nė zekat ne shohim parimin e konfirmuar tė pėrgjegjėsisė reciproke dhe kujdesit tė njerėzve pėr latin e nieri tjetrit. Ky parim, njėherė i proklamuar, mund tė bėhet bazė pėr forma tė reja tė ndryshme tė kujdesit nė pajtim me zhvillimin, nevojat dhe mundėsitė e shoqėrisė.

    Nė botėn e sotme muslimane zekati ėshtė ēėshtje private e ēdo individi dhe nė gjendjen ekzistuese tė vetėdijes shoqėrore dhe fetare, ai ėshtė plotėsisht jashtė funksionit. Mosprania e zekatit ėshtė e dukshme nė ēdo hap. Zekati ėshtė institucion publiko-juridik i rregultimit islam, funksionimi i tė cilit duhet medoemos tė sigurohet nė ēdo mėnyrė, duke e inkuadruar pėrdorimin e fuqisė.

    Me ndalimin e kamatės (Kur'ani, 11, 275-279) ėshtė vendosur norma e pėrhershme e rregullimit publik tė shoqėrisė islame, e cila do tė thotė ndalesėn dhe heqjen jashtė ligjit ēdo lloj tė rentės dhe tė giitha format e tė fituarit parazitor, dtth. tė pėrvetėsuarit e tė mirave nė bazė tė tė poseduarit tė thatė, si fenomen i kundėrt me botėkuptimet morale dhe me bazat nė tė cilat mbėshtetet rregullimi publik islam.

    (PARIMI REPUBLIKAN)

    Pėrveē nė gjerat pasurore, Islami nuk njeh kurrfarė parimi tė trashėgimisė, as ēfarėdo pushteti me prerogativa absolute. Pranimi i pushtetit absolut All-Ilahut, do tė thotė mospranimi absolut i ēfarėdo pushteti tjetėr tė gjithmundshėm. (Kur'ani, 7,3; 12,40). "Nuk ėshtė i lejueshėm kurrfarė nėnshtrimi krijesės, i cili inkuadron mosnėnshtrim Krijuesit" (Muhammedi a.s.). Nė historinė e rregullimit tė parė autentik islam e mbase deri tash edhe tė fundit - perioda e katėr halifėve tė parė, ne qartė shohim tri aspekte thelbėsore tė parimit republikan tė pushtetit: 1) Rizgiedhja e sherit tė shtetit; 2) Pėrgjegjėsia e sherit tė shtetit para popullit; 3) Obligimin e zgjedhjes sė pėrbashkėt tė punėve tė pėrgjithshme dhe shoqėrore. Kėtė tė fundit shprehimisht e urdhėron edhe Kur'ani (3,159;42,38). Katėr sunduesit e parė nė historinė islame nuk kanė qenė kurrėfarė mbretėr. Ata kanė qenė tė zgjedhur nga ana e popullit. Halifati trashėgues paraqet lėshimin e principit tė zgjedhjes i cili ėshtė atirmuar si institucion i qartė politik islam.

    (NUK KA HYJNI TJERA PERVEĒ ALL-LLAHUT)

    Nė pėrmasėn nė tė cilėn konsiderojmė se sendėrtimi i rregullimit islam ėshtė synim i pacenueshėm, i cili nuk mund tė jetė objekt i kurrfarė mbivotimi, aq mė qartė e refuzojnė pacenueshmėrinė e personalitetit, pa marrė parasysh nė meritat e tij dhe pozitėn tė cilėn e zė. Nė kėtė kuptim, rregullimi islam ėshtė sintezė e autoritetit absolut (nė krahasim me programin) dhe demokracinė absolute (nė krahasim me personalitetin).

    Nė Islam nuk ka tė gjithmenēur, tė gjithdijshėm, tė pagabueshėm dhe tė pavdekshėm. Vetėm Muhammedi ka qenė i gabueshėm dhe si i tillė ėshtė qortuar (Kur'ani, 80,1-12). Nė kėtė pikėpamje, Kur'ani ėshtė liber realist, pothuaj antiheroik. Fenomeni i lavdimit tė personalitetit, mjaft i shpeshtė nė Lindje sikur edhe nė Perėndim, sot sikur edhe nė tė kaluarėn, shprehimisht ėshtė i huaj pėr Islamin edhe pėr atė sepse paraqet njė Iloj idhujtarie (Kur'ani, 9,31). Kriter i vlerės sė vėrtetė tė ēdo njeriu ėshtė jeta e tij personale dhe raportet ndėrmjet asaj ēka ijep bashkėsisė dhe ēka nga ajo merrė. Tėrė lavdia dhe falėnderimi i pėrket vctėm Zotit, kurse meritat e vėrteta tė njerėzve vetėm Zoti mund t'i vlerėsojė.
    Teme e hapur qe para 9 vjetesh por me teper se kurre aktuale per realitetin Islam te diteve te sotme.
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  10. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar angmokio pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  11. #6
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-10-2002
    Vendndodhja
    pėrjashtuar
    Postime
    1,008
    *
    KONSERVATORĖT DHE MODERNISTĖT

    Ideja e rimėkėmbjes islame, me botėkuptimin e saj mbi aftėsitė e Islamit qė jo vetėm ta edukojė njeriun por edhe ta rregullojė botėn, do tė ketė giithnjė armiqė nė dy grupe njerėzish:

    konservatorėt dėshirojnė modelet e vjetra,
    modernistėt dėshirojnė modelet e huaja.
    Tė parėt Islamin e tėrheqin nė tė kaluarėn, tė dytėt ia pėrgatisin ardhmėrinė e huaj.
    Megjithese nuk kemi deshire, nuk na e ka endja apo, me thjeshte, nuk jemi te vetedijshem...


    ...thelbi i problemit te sotem, jo vetem ne religjionin Islam por edhe ne te gjitha religjionet si dhe fushat tjera (ekonomi, shkence, politike, art...)
    ...eshte se bota eshte e ndare ne dysh: Konzervativet dhe Progresistet.
    Autori apo autoret e ketij shkrimi i perkasin anes konzervative.
    Kjo vertetohet me citatin e melartecekur: "konzervativet i deshirojne modelet e vjetra"..."Islamin e terheqin ne te kaluaren", keshtuqe kete e mbrojne duke u justifikuar me "modernistet deshirojne modelet e huaja" apo "...ia pergadisin ardhmerine e huaj".


    ...

  12. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Norēa.li pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  13. #7
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    08-12-2003
    Vendndodhja
    Tiron
    Postime
    979
    Citim Postuar mė parė nga Norēa.li Lexo Postimin
    *


    Megjithese nuk kemi deshire, nuk na e ka endja apo, me thjeshte, nuk jemi te vetedijshem...


    ...thelbi i problemit te sotem, jo vetem ne religjionin Islam por edhe ne te gjitha religjionet si dhe fushat tjera (ekonomi, shkence, politike, art...)
    ...eshte se bota eshte e ndare ne dysh: Konzervativet dhe Progresistet.
    Autori apo autoret e ketij shkrimi i perkasin anes konzervative.
    Kjo vertetohet me citatin e melartecekur: "konzervativet i deshirojne modelet e vjetra"..."Islamin e terheqin ne te kaluaren", keshtuqe kete e mbrojne duke u justifikuar me "modernistet deshirojne modelet e huaja" apo "...ia pergadisin ardhmerine e huaj".


    ...
    Model i vjeter mund te nenkuptosh dhe qyteterimet homoseksuale te popujve te Lutit , faraoneve te Egjiptit , idhujtuaret e Mekes etj.
    Mendoj se shkrimi ne pergjithsi tenton ti jape Islamit kuptimin orgjinal te tij. Islami ka treguar qe eshte i afte te ngrej qyteterime me ane te Kuranit dhe sigurisht te perfitoj prej shkencave te shkruara dhe teknologjise moderne. Ajo qe Islami nuk eshte dakort eshte adoptimi me stilin pseudomodern ku njeriu eshte skllav i anes materialiste dhe aspak asaj shpirterore.

  14. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Sayan2003 pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  15. #8
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-10-2002
    Vendndodhja
    pėrjashtuar
    Postime
    1,008
    Citim Postuar mė parė nga Tori Lexo Postimin
    Model i vjeter mund te nenkuptosh dhe qyteterimet homoseksuale te popujve te Lutit , faraoneve te Egjiptit , idhujtuaret e Mekes etj.
    Mendoj se shkrimi ne pergjithsi tenton ti jape Islamit kuptimin orgjinal te tij. Islami ka treguar qe eshte i afte te ngrej qyteterime me ane te Kuranit dhe sigurisht te perfitoj prej shkencave te shkruara dhe teknologjise moderne. Ajo qe Islami nuk eshte dakort eshte adoptimi me stilin pseudomodern ku njeriu eshte skllav i anes materialiste dhe aspak asaj shpirterore.

    Tori,

    eshte dicka tjeter kur flitet per Islamin si fe, teori, ide(ologji)

    ...dhe krejt tjeter jane njerezit.

    Njerezit nuk jane Islami dhe anasjelltas.
    Une e kisha fjalen per njerezit, konkretisht konzervatoret dhe progresistet.


    *

  16. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Norēa.li pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  17. #9
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    08-12-2003
    Vendndodhja
    Tiron
    Postime
    979
    Citim Postuar mė parė nga Norēa.li Lexo Postimin

    Tori,

    eshte dicka tjeter kur flitet per Islamin si fe, teori, ide(ologji)

    ...dhe krejt tjeter jane njerezit.

    Njerezit nuk jane Islami dhe anasjelltas.
    Une e kisha fjalen per njerezit, konkretisht konzervatoret dhe progresistet.


    *
    Nese flet per njerezit jam dakort.
    E kisha fjalen per temen , tema eshte Islami sot dhe neser, e jo njerezit.
    Gjithsesi e kuptoj llogjiken tende dhe ajo eshte plotesisht e drejte.

  18. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Sayan2003 pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  19. #10
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-10-2002
    Vendndodhja
    pėrjashtuar
    Postime
    1,008
    Citim Postuar mė parė nga Tori Lexo Postimin
    Nese flet per njerezit jam dakort.
    E kisha fjalen per temen , tema eshte Islami sot dhe neser, e jo njerezit.
    Gjithsesi e kuptoj llogjiken tende dhe ajo eshte plotesisht e drejte.
    Ne realitet neve flasim gjithnje per njerezit, (pothuajse) sa here te jet ne pyetje Islami. Sikur ata qe e sulmojne, ashtu edhe ata qe "mbrohen", faktikisht cdo here flasin per njerezit.
    I gjithe forumi eshte i mbushur me gjera te tilla. Dikush e sjell ne forum nje shembull te keq nga ndonje njeri (a grup) musliman dhe thot: "Ja ky eshte Islami", megjithese eshte ne pyetje nje njeri apo grup...
    Prandaj dhe e potencova njeriun, ne vend te Islamit si subjekt. Megjithese keto jane te nderlidhura...

    ...e gjitha varet prej njeriut (njerezve) se sa ka Islam sot, sa Islam do te ket neser apo sa ka pasur ne te kaluaren.

    Faji, si gjithnje, qendron tek ne.

    *

  20. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Norēa.li pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  21. #11
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,928
    Citim Postuar mė parė nga Cen Durimmadhi Lexo Postimin
    baba musa lakuriq

    Ke thėnė se nė atė jetė
    tė liqtė do t’i mundosh!
    Po, kur i ke bėrė vetė,
    o zot, qysh do t’i gjykosh?
    Bėrės e gjykatės, s’vjen
    dhe s’ka gjyq mė tė vėshtirė
    njė njeri qė s’tė pėlqen
    pse nuk e bėn mė tė mirė?

    Ai qė bėn dhe gjykon
    nuk gjykon me tė drejtė:
    vetė flet, vet dėgjon
    pas fjalės qė thonė pleqtė.

    Nė mos tė pėlqen kjo botė
    je fajtor vetė mė parė
    kur je vetė fuqiplotė
    pse nuk e bėn tė vejė mbarė?

    Andon Zako Ēajupi
    Ceno nuk eshte tema ''Shqiperia ka talente''
    Shko atje se ka fillu audicioni.
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  22. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar angmokio pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  23. #12
    Love all, but trust a few Maska e angmokio
    Anėtarėsuar
    02-09-2011
    Vendndodhja
    AngMoKio
    Postime
    3,928
    Citim Postuar mė parė nga Cen Durimmadhi Lexo Postimin
    ....and were it not that Christianity is sheltered in the strong arms of science—the science against which it had vainly struggled—the civilization of modern Europe might fall, as fell the civilization of ancient Rome. "

    The River War (1899) - Winston Churchill
    ahahaha Ceno nuk mbahet shtepia me miell borxh, dialogu nuk behet me mendimet e botes por me te tuat.

    E din si se kur Muslimanet benin filozofi te Krishteret jetonin me ujqerit e derrat e eger pyjeve te Evropes?

    Mos te flasim me pas se c'beri kisha me turret e druve ndaj heretikve.
    "And speak kindly to mankind '' Quran - 2:83"

  24. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar angmokio pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

Tema tė Ngjashme

  1. Civilizimi nė Islam
    Nga AsgjėSikurDielli nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 81
    Postimi i Fundit: 01-11-2013, 09:18
  2. Sheikh Muhamed Nasuridin Albani
    Nga forum126 nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 20
    Postimi i Fundit: 19-08-2009, 11:01
  3. A ėshtė pėrhapur islami me shpatė?
    Nga altruisti_ek84 nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 63
    Postimi i Fundit: 30-04-2009, 09:17
  4. Kerkese muslimaneve
    Nga Bleti002 nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 11
    Postimi i Fundit: 21-07-2006, 03:33
  5. Islami NdĖrmjet Lindjes E PerĖndimit
    Nga ORIONI nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 01-05-2005, 04:51

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •