Close
Faqja 2 prej 2 FillimFillim 12
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 29 prej 29

Tema: Leximi

  1. #21
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    13,987

    Pėr: Leximi

    Nė njė botė plot teknologji, ja pse nuk duhet t’ju ndaheni librave

    Mund tė duket mjaft sfiduese tė motivojmė veten pėr tė lexuar njė libėr 382 faqesh kur mund tė shikojmė filmin, tė dėgjojmė librin audio ose tė shikojmė njė pėrmbledhje nė YouTube. Megjithatė, nėse pjesa mė e madhe e leximit tuaj pėrbėhet nga postime nė mediat sociale, mesazhe me tekst dhe tituj lajmesh, ju po humbisni. Nėse jeni tė interesuar tė lexoni mė shumė libra, por keni nevojė pėr njė motivim, ja disa pėrfitime qė mund tė merrni nga librat!

    Njė nga pėrfitimet mė tė dukshme tė leximit ēdo ditė ėshtė tė mėsuarit. Dhe ndryshe nga njė video ose podcast, librat ofrojnė qasje nė njohuri tė thelluara. Me fjalė tė tjera, nėse doni tė bėheni mė produktivė, mendoni se do tė mėsoni mė shumė nga njė libėr nga dikush qė ka studiuar pėr 20 vjet, apo njė video 10-minutėshe nė YouTube nga dikush i interesuar pėr kėtė temė? Plus, ju mund tė mėsoni fjalė pėr fjalė ēdo gjė nga librat. Pėr shembull, sa herė qė dikush pyet Elon Musk, themeluesin e “SpaceX”, se si mėsoi tė ndėrtonte raketa, ai thotė: “Unė lexoj libra”.

    Pse ėshtė i rėndėsishėm leximi? Siē shkroi dikur shkrimtari anglez i shekullit tė 17-tė, Joseph Addison, “Leximi ėshtė pėr mendjen ajo qė ėshtė ushtrimi pėr trupin”. Hulumtimet kanė konfirmuar se leximi stimulon njė rrjet kompleks qarqesh dhe sinjalesh nė tru. Ndėrsa pėrmirėsoni aftėsinė tuaj pėr tė lexuar, kėto rrjete bėhen mė tė forta dhe mė tė sofistikuara. Skanimet treguan se lidhja e trurit u rrit gjatė leximit dhe pėr ditė mė pas, duke demonstruar pėrfitimet e mėdha tė leximit tė librave ēdo ditė.

    Nė fund tė fundit, truri ynė ka njė politikė “pėrdoreni ose humbni”, ashtu si muskujt tanė. Me fjalė tė tjera, nėse nuk e ushtrojmė mendjen rregullisht, aftėsitė tona njohėse mund tė bien. Megjithatė, kur lexojmė ēdo ditė, mund t’i mbajmė tė fortė dhe tė shėndetshėm.

    Tė qenit nė gjendje tė pėrqendrohemi dhe tė fokusohemi pėr periudha tė gjata ėshtė thelbėsore pėr suksesin dhe mirėqenien tonė. Aftėsis pėr tu pėrqendruar po bėhet gjithnjė e mė e rrallė pėr shkak tė shumė detyrave tė vazhdueshme, njoftimeve dhe aplikacioneve tė mediave sociale. Njė studim nga Microsoft zbuloi se njerėzit nė pėrgjithėsi humbasin vėmendjen pas vetėm tetė sekondash. Fatmirėsisht, njė nga pėrfitimet kryesore tė leximit ėshtė se ju ndihmon tė praktikoni tė pėrqendroheni vetėm nė njė gjė nė njė kohė. Pėr shembull, njė roman kėrkon gjithė vėmendjen tuaj qė t’ju largojė nė njė botė tjetėr. Me pak fjalė, nėse doni tė keni sukses, duhet tė pėrqendroheni. Dhe nėse doni tė pėrqendroheni mė shumė, mund tė praktikoni duke lexuar libra.

    A i harroni gjithmonė gjėrat? Njė nga avantazhet e leximit tė librave ėshtė se mund tė pėrmirėsojė kujtesėn tuaj. Kur lexoni njė libėr jo-fiction, ju gjithashtu konsumoni njė sasi tė madhe informacioni mbi temėn pėr tė cilėn po lexoni. Nė mėnyrė tė ngjashme, sa herė qė lexoni njė roman, duhet tė mbani mend shumė informacione nė lidhje me komplotin e tregimit, personazhet dhe marrėdhėniet e tyre dhe mjedisin nė tė cilin zhvillohet historia.

    Ky ėshtė shumė informacion dhe i gjithė ky informacion i ri krijon kujtime tė reja. Dhe ēdo kujtim i ri krijon sinapse ose forcon tė vjetrat.

    Librat ofrojnė disa nga argėtimet mė tėrheqėse nė planet. A keni lexuar ndonjėherė njė libėr qė nuk keni mundur ta hiqni nga dora? Pėr tė pėrsėritur atė ndjenjė, ose pėr ta pėrjetuar atė pėr herė tė parė, gjithēka qė duhet tė bėni ėshtė tė gjeni librat e duhur pėr tė lexuar. Ka miliona libra tė jashtėzakonshėm atje dhe ka njė zhanėr tė pėrsosur leximi pėr tė gjithė – nga romanet fantazi dhe letėrsia klasike tek librat e biznesit.

    Pėrmirėsoni aftėsinė tuaj pėr tė qenė mė empatikė

    Njė studim zbuloi se kur lexojmė histori qė eksplorojnė jetėn e brendshme dhe emocionet e personazheve, aftėsia jonė pėr tė kuptuar ndjenjat dhe pikėpamjet e tė tjerėve pėrmirėsohet. Pėr shembull, pėrjetimi i botės pėrmes syve tė Harry Potter ose Jane Eyre mund tė na ndihmojė tė mėsojmė ta shohim botėn nga kėndvėshtrimi i familjeve, miqve dhe kolegėve tanė. Autori John Green e ka thėnė mė sė miri: “Librat e mėdhenj tė ndihmojnė tė kuptosh dhe tė ndihmojnė tė ndihesh i kuptuar”.

    Pėrmirėsoni aftėsitė tuaja tė komunikimit

    Aftėsia pėr tė komunikuar nė mėnyrė efektive ėshtė njė aftėsi jetėsore. Njė nga pėrfitimet kryesore tė leximit ėshtė se na ndihmon tė komunikojmė mė mirė. Kur lexojmė njė vepėr tė shkruar mirė, natyrshėm vėzhgojmė stilin e shkrimit dhe pėrbėrjen e saj. Kėto karakteristika depėrtojnė nė mėnyrė tė pashmangshme nė shkrimin tonė, nė tė njėjtėn mėnyrė qė muzikantėt ndikohen nga njėri-tjetri. Pėr mė tepėr, studimet tregojnė se ata qė lexojnė rregullisht priren tė zhvillojnė fjalorin.

    Njė tjetėr nga efektet e leximit ėshtė se mund tė reduktojė stresin. Hulumtimet kanė vėrtetuar se vetėm 30 minuta leximi mund tė ulė presionin e gjakut, rrahjet e zemrės dhe ndjenjat e shqetėsimit psikologjik. Njė tjetėr studim zbuloi se leximi ėshtė mėnyra mė e mirė pėr tė reduktuar stresin – krahasuar me shėtitjen, pirjen e njė filxhani ēaj ose kafe dhe lojėrat video. Studimi zbuloi se edhe gjashtė minuta lexim mund tė jenė tė mjaftueshme pėr tė reduktuar nivelet e stresit.

    Pėrmirėsoni shėndetin tuaj mendor

    Tė mirat e leximit shtrihen edhe nė shėndetin mendor. Studiuesit panė efektet e librave dhe zbuluan se shumė prej tyre kanė njė ndikim tė matshėm nė depresion ose ērregullime tė tjera tė humorit. Si rezultat, Shėrbimi Shėndetėsor Kombėtar i Mbretėrisė sė Bashkuar (NHS) filloi njė program pėr recetė librash tė quajtur “Reading Well”. Ky shėrbim pėrshkruan libra pėr “ndihmė” nga ekspertė mjekėsorė pėr kushte tė caktuara. Akti i pėrdorimit tė librave si terapi quhet “biblioterapi”.


    Gazeta Tema

    https://www.gazetatema.net/lifestyle...ibrave-i343978

  2. #22
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    13,987

    Pėr: Leximi

    Pesė libra tė rinj nė shqip nga letėrsia bashkėkohore evropiane


    1. “Kometa nė luginėn Mumin” e autorit Tove Jansson, pėrkthyer nga Virgjil Muēi

    Tė gjithė banorėt e luginės sė Muminėve janė tė emocionuar ngaqė kanė marrė vesh se pranė tyre do tė kalojė njė kometė. Por ata alarmohen shumė kur mėsojnė se ka mundėsi qė kometa tė bjerė e tė shkatėrrojė gjithēka nė luginėn e tyre. Atėherė Mumintrolli sė bashku me mikun e tij Snifin, vendosin tė ngjiten te Observatori, qė ndodhet tek Malet e Vetmuara, pėr tė biseduar e marrė vesh mė shumė nga profesorėt qė gjenden atje. Gjatė rrugės ata kalojnė aventura tė shumta, tė mrekullueshme, me shpella tė fshehta, shtėpi tė ngritura majė pemėve, e kėshtu me radhė. Por nė fund gjithēka zgjidhet mė sė miri dhe dielli vazhdon tė ndriēojė luginėn e tyre njėlloj si mė parė.

    Tove Jansson, shkrimtare finlandeze, qė shkruan nė suedisht, duke qenė pjesė e pakicės suedeze qė jeton nė Finlandė. Nė Finlandė ajo konsiderohet ‘monument kombėtar’. Fituese e ēmimeve mė tė mėdha kushtuar letėrsisė pėr fėmijė, Tove Jansson njihet nė mbarė botėn pėr librat e saj, sidomos pėr serinė e Muminėve, e cila konsiderohet sot pjesė e fondit tė artė tė letėrsisė mė tė mirė botėrore pėr fėmijė. Botimet IDK ka nė plan botimin e gjithė serisė sė Muminėve.

    “Tove Jansson ėshtė padyshim njė nga shkrimtaret mė tė mėdhaja tė letėrsisė pėr fėmijė tė tė gjitha kohėrave. Ajo ka aftėsinė e rrallė tė shkruajė libra qė iu pėlqejnė fėmijėve, por qė ke qejf t’i lexosh me ėndje tė madhe dhe kur i ke kaluar tė gjashtėdhjetat, si unė.” – Sir Terry Pratchett.

    2. “Fundi i tė gjitha ditėve” i autorit Jenny Erpenbeck, pėrkthyer nga Irena Nasi

    Fitues i Ēmimit “Independent Foreign Fiction” dhe “Hans Fallada”, romani “Fundi i tė gjitha ditėve”, i shkrimtares sė mirėnjohur gjermane Jenny Erpenbeck, pėrbėhet nė thelb nga pesė “libra”, ku secili ēon nė njė vdekje tė ndryshme tė sė njėjtės protagoniste femėr tė paidentifikuar. Por si mund tė kishte shkuar gjithēka ndryshe? – pyet rrėfimtari. Kapitulli i parė fillon me vdekjen e njė foshnjeje nė Perandorinė Habsburge tė fillimit tė shekullit tė njėzet. Nė kapitullin tjetėr, e njėjta vajzė rritet nė Vjenė pas Luftės sė Parė Botėrore, por njė pakt qė ajo bėn me njė djalė tė ri ēon nė njė vdekje tė dytė. Nė skenarin tjetėr, ajo i mbijeton adoleshencės dhe shkon nė Rusi me burrin e saj. Tė dy janė komunistė tė pėrkushtuar, megjithatė heroina jonė pėrfundon nė njė kamp pune. Por fati i saj nuk mbaron me kaq…

    “Fundi i tė gjitha ditėve” ofron njė pasqyrė unike tė shekullit tė njėzet.

    “I mrekullueshėm, elegant dhe emocionues… i egėr po aq sa edhe virtuoz.” -Deborah Eisenberg, The New York Review of Books

    3. “Jelgava 94” i autorit Jānis Joņevs, pėrkthyer nga Diana Ēuli

    Protagonist i romanit ėshtė katėrmbėdhjetėvjeēari Jānis, njė djalė nga Jelgava me rezultate mjaft tė mira nė shkollė, i cili mundohet tė jetojė pa u vėnė re. Megjithatė, duke rėnė nė dashuri me shoqen e tij tė klasės Kristine dhe duke bėrė aksidentalisht miq tė rinj me nofkėn Vdekja dhe Zombie, ai befas i kthehet stilit alternativ tė jetesės. Fillon tė kujdeset pėr veten, tė luajė nė njė grup muzikor, tė dėgjojė muzikė metal, tė veshė rrobat e duhura.

    Historia e librit ėshtė vendosur nė sfondin e ngjarjeve tė vitit 1994, me momente kyēe si vdekja e Kurt Cobain, liderit tė grupit “Nirvana”, vdekje e cila ndikoi nė jetėn e tė rinjve tė Jelgavės, tė fillojnė tė dėgjojnė muzikė heavy metal, lulėzimi i tregut ilegal tė disqeve muzikore dhe rifitimi sė fundmi i pavarėsinė sė Letonisė nga Bashkimi Sovjetik ēka solli trazira ekonomike dhe sociale. Libri flet pėr adoleshentėt e viteve ‘90. Nė kėrkimin e tyre pėr veten dhe tė ndryshmen, ata i drejtohen tė ashtuquajturės kulturė alternative. Libri ka tė bėjė me rininė e asaj periudhe kur secili pėrpiqet t’i rezistojė botės, tė mos jetė si gjithė tė tjerėt. Po a funksionon kjo vallė?

    Jānis Joņevs (lindur mė 1980 nė Jelgava) ėshtė njė shkrimtar letonez. Pas studimeve nė gjimnazin lokal tė Jelgavės, ai shkoi nė Riga ku mori njė diplomė master nga Akademia Letoneze e Kulturės. Romani “Jelgava ‘94” ėshtė libri i parė i autorit, roman i cili ka marrė disa ēmime, mė i rėndėsishmi ėshtė Ēmimi i Bashkimit Evropian pėr Letėrsinė nė vitin 2014. I vlerėsuar nga kritika si “njė biografi e zgjuar dhe e gjallė e brezit tė autorit”, pas publikimit tė tij, libri shpejt fitoi popullaritet nė Letoni.

    4. “Biseda mes miqsh”, i autores Sally Rooney, pėrkthyer nga Ines Ekonomi

    Dublin nė ditėt tona. Fransis and Bobi, dikur tė dashura, tashmė janė thjesht shoqe tė ngushta, studente qė aspirojnė tė bėhen shkrimtare, tė bėra tė njohura pėr shfaqjet, nė tė cilat lexojnė poezitė e tyre. Nė njė prej kėtyre shfaqjeve ato njihen me Melisėn, njė fotografe profesioniste mė e madhe nė moshė, e martuar me Nikun, njė aktor. Nė takimet mes tyre ato diskutojnė pėr botėn, pėr jetėn e tyre, kritikojnė kapitalizmin e fenė, njėlloj siē bėnin dikur personazhet e Xhojsit. E kėshtu nis njė histori miqėsie, por nė tė njėjtėn kohė, dhe njė histori dashurie, qė nė njė farė mėnyre ua pėrshtjellon jetėn tė katėrve, kur Fransis bie marrėzisht nė dashuri me Nikun, duke rrezikuar befas tė gjithė ekuilibrin e miqėsisė sė tyre. Por romani “Biseda mes miqsh” nuk ėshtė thjesht njė histori e lehtė dashurie e tradhtie bashkėshortore: ai ėshtė para sė gjithash portreti i njė brezi tė tėrė tė tė rinjve nė ditėt tona, qė nuk arrin tė gjejė vendin nė botėn e sotme. Zėri i Fransisit, njėherėsh poetik, spontan, herė-herė naiv, por gjithnjė aq i freskėt, nė tė vėrtetė ėshtė zėri i gjithė njė brezi.

    Sally Rooney ėshtė njė autore irlandeze, e cila sot konsiderohet nga kritika si “Salingeri i ditėve tona”, “romancierja mė e madhe e viteve 2000”. E lindur nė vitin 1991, ajo ėshtė autore e tre romaneve, tė cilėt kanė patur njė sukses tė jashtėzakonshėm nė mbarė botėn, si nga kritika ashtu dhe nga lexuesit. Romani i saj “Njerėz normalė” u kthye nė film prej BBC, me 12 seri, fitues i ēmimit Emmy nė 2020. Po ashtu romani “Biseda mes miqsh” ėshtė duke u bėrė film po nga BBC, po me 12 seri, qė do tė dalė gjatė vitit 2022.

    5. “Peshqit nuk kanė kėmbė” i autorit Jón Kalman Stefįnsson, pėrkthyer nga Agim Doksani

    Jón Kalman Stefįnsson, lindur mė 17 dhjetor, 1963 ėshtė njė shkrimtar islande. Romani i tij “Peshqit nuk kanė kėmbė”nė vitin 2017 u nominua pėr Man Booker International Prize. Ai ka qenė gjithashtu, katėr herė i nominuar pėr Ēmimin Letrar tė Kėshillit Nordik.

    “Peshqit nuk kanė kėmbė” ėshtė nė tė njėjtėn kohė historia e njė familjeje tė vetme si dhe njė ep i historisė dhe kulturės islandeze. Ajo paraqet njė panoramė tė veēantė tė Islandės moderne dhe tė mėnyrės se si ajo ėshtė formėsuar nga ndikimet e jashtme. Keflaviku ėshtė njė qytet qė njihet si mė i errėti i Islandės, jetesa e tė cilit varet tėrėsisht nga njė bazė ushtarake e ShBA-sė, analogji me idikimin e Amerikės nė kulturėn dhe etikėn islandike nga vitet ’50, deri nė mijėvjeēarin e ri. Aty Ari, shkrimtar dhe botues, i larguar qysh para dy vitesh bashkė me familjen, kthehet nga Kopenhageni pasi i ati po i vdiste. Papritur, gjendet i rrethuar nga kujtimet e rinisė sė kaluar duke dėgjuar Pink Floyd dhe Beatles. Mes gjithė tyre, ėshtė njė vajzė qė s’mund ta harronte, fati i saj e shoqėroi pėrgjithnjė. I humbur nė dhimbje e nostalgji, ai kapet gjithashtu edhe nga historia se si gjyshėrit i ishin dashuruar nė Nordfjordur. Dashuria e tyre tragjike zbėrthehet pėrballė sfondit tė natyrės sė dhunshme dhe tipareve tė pafalshme islandeze.


    / ExLibris / KultPlus.com

    https://www.kultplus.com/libri/pese-...ore-evropiane/

  3. #23
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    13,987

    Pėr: Leximi

    https://www.youtube.com/watch?v=B7ILR9Zb6SM

    Rudina - Librat qė na ndryshojnė jetėn/ Rrėfime nga tė apasionuarit pas letėrsisė


    https://www.youtube.com/watch?v=9GBV0EkYmZI

    Rudina - “Libri i jetės sime, titulli qė na ka lėnė gjurmė”


    https://www.youtube.com/watch?v=DfL_HZ8K4IQ

    Rudina - Sugjerime/ Librat, qė duhet t’i lexojmė njėherė nė jetė

  4. #24
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    13,987

    Pėr: Leximi

    Kėto 10 gjėra do t’ju ndodhin, kur filloni tė lexoni mė shumė

    1. Do tė gjeni njė shteg tė sigurt pėr tė shpėtuar

    Kur jeta bėhet e vėshtirė, dėrrmuese, ose thjeshtė e mėrzitshme, nuk ėshtė nevoja tė gjeni prehje tek droga dhe alkooli. Kursejini paratė… Merrni njė kartė biblioteke, ose filloni tė shkarkoni disa prej atyre mijėra librave qė ofrohen falas. Humbisni nė njė tregim. Humbisni nė njė botė tjetėr. Ėshtė e mbartshme: ėshtė shtegu juaj personal i shpėtimit, kur duket se gjėrat janė vėrtetė shumė tė ngarkuara.

    2. Do tė kuptoni se keni njė familje

    Dakord, keni prindėr dhe ndoshta motra e vėllezėr, dhe njė mori hallash e xhaxhallarėsh, tezesh e dajash, si dhe kushėrinj, gjyshėr e kėshtu me radhė. Ose ndoshta jo. Ndoshta ndiheni i vetmuar nė botė, i braktisur. Nėse jeni jetim nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės, ose ndiheni si i tillė, nėse nuk pėrputheni fare me familjen qė keni, duke u bėrė njė lexuesi rregullt, ju gjeni njė mėnyrė pėr tė gjetur familjen me tė cilėn mund tė pėrputheni. Ėshtė njė familje mbarėbotėrore, totalisht e hapur dhe me tė vėrtetė e jashtėzakonshme. Ėshtė familja e lexuesve. E tė apasionuarve pas librave. E atyre qė ndihen tė varur nga letėrsia. Bibliofilėt. Bėhuni njė prej tyre, dhe do keni njė familje tė zgjeruar e tė kudondodhur.

    3. Bėheni pjesė e njė bisede globale, tė pėrjetshme

    Librat janė rruga me tė cilėn e shkuara komunikon me ne. Dhe librat janė rruga qė ne komunikojmė, pėrmes kulturave dhe kufijve kombėtarė, pėrmes linjave shoqėrore dhe ndarjeve klasore. Librat na lejojnė tė hyjmė nė jetėt dhe botėn e secilit, nė njė mėnyrė krejt tė rezervuar, por tre dimensionale.

    4. Do tė mėsoni tė flisni bukur

    Leximi ėshtė rruga mė pa mundime pėr tė pėrmirėsuar fjalorin tuaj, shqiptimin dhe aftėsitė gramatikore. Lexoni mė shumė, dhe do tė keni mundėsi tė qeshni nėn zė, kur shokėt tuaj postojnė statuse tė pėrditėsuara nė Facebook, me gabime skandaloze. Ju mund tė korrigjoni pėrdorimin e gabuar qė u bėjnė ata fjalėve tė zakonshme. Mund tė jeni “tirani” gramatikor, qė keni ėndėrruar gjithmonė tė jeni.

    5. Mezi do tė presėsh radhėt, pushimet, sallat e pritjes

    Kjo mund tė jetė, nė fakt, pika mė e madhe e kthesės nė jetėn tuaj. Nė vend qė tė trokasėsh kėmbėn me padurim, duke bėrė uf e puf apo tė tregosh inatin dhe zemėrimin nė njė mėnyrė tė papranueshme shoqėrore, ti mundet thjesht… tė lexosh. Kujtdo libri qė i je futur momentalisht, duhet ta marrėsh me vete, nė xhepin ose nė portofolin tėnd. Nxirre dhe ke gjetur zbavitjen, shoqėrinė, dhe stimulin intelektual. Tė gjitha nė njė “paketė tė lėvizshme”. Leximi tė krijon mundėsinė tė jesh i lumtur nė ēdo kohė, kudo. Ėshtė superfuqi pėr tė cilėn gjithsecili ka nevojė.

    6. Do tė bėhesh njė njeri mė i kėndshėm

    Ti ndoshta nuk do t’ia dish qė tė bėhesh njeri mė i kėndshėm, por njerėzit nė jetėn tėnde duan. Leximi tė lejon tė provosh emocionet e dikujt tjetėr, gjė qė tė bėn automatikisht tė ndjeshėm ndaj atyre qė tė rrethojnė. Ndoshta nuk keni qenė asnjėherė viktimė e racizmit, abuzimit, ose varfėrisė. Ndoshta ti nuk e di sesi ndihet dikush qė ofron dashuri dhe nuk e merr mbrapsht. Ndoshta ty tė duket mė e lehtė tė kritikosh, sesa tė simpatizosh. Leximi nuk do tė t’i shuajė krejt paragjykimet, por do tė tė ndihmojė shumė qė t’i reduktosh. Dhe nxito, pėr tė qenė mė i ndjeshėm ndaj tė tjerėve. Sepse kur ti jeton jetėn e tė tjerėve pėrmes librave, fillon tė shohėsh jetėt e atyre qė tė rrethojnė. Jetė pėr tė cilat nuk di asgjė, shkruan bota.al

    7. Do tė mėsosh gjėra tė reja

    Edhe nėse gjithēka qė ti lexon ėshtė trillim, mund tė mėsosh shumė rreth influencave kulturore, marrėdhėnieve, historisė, frikės, psikologjisė njerėzore, shprehjeve tė ndryshme tė shpirtėrores, efektet e luftės, mėnyrat sesi robotėt tė pushtojnė botėn, dhe se si superheronjtė ia dalin t’i mbajnė tė pastra pelerinat e tyre. I gjithi informacion shumė i dobishėm. Do mė shumė? Futu artit tė bazuar nė realen, biografive, historisė. Shmang librat pėr ngjarjet e momentit. Lexo histori nė vend tė kėsaj; ti do tė mėsosh mė shumė rreth ngjarjeve aktuale, duke lexuar pėr ato historike. Rend pas librave qė fillojnė me: “Si tė…”. Kujtime. Shkencė. Eksplorim.

    8. Do tė zbulosh se ishe mė “budalla” se sa e kishe menduar

    Pėrpara se tė nisje leximin, ti mendoje se kishe njė mėndje mjaft tė hapur, apo jo? Mendoje se dije shumė, se ti kishe njė perspektivė tė zgjeruar pėr jetėn, dhe njė ide shumė tė saktė pėr botėn dhe mėnyrėn si funksiononin gjėrat. Dhe pastaj ti fillove tė lexosh. Ndoshta ata pak libra tė parė nuk ishin ndonjė gjė e madhe. Ata ndoshta tė mbajtėn ty tė sigurt nė zonėn tėnde tė rehatisė. Por sapo njė tjetėr pjesėtar i familjes sė madhe tė lexuesve tė dha njė rekomandim, ndjeve se skajet e mendjes tėnde filluan tė ēahen e hapen paksa. Njė dritėz tė vogėl nisi tė depėrtonte brenda dhe fillove tė shihje pjesėn e brendshme tė mendjes tėnde ashtu siē ishte nė tė vėrtetė: e errėt, me pluhur, dhe e mbushur plot hamendėsime. Ti vazhdove tė lexosh, dhe sa mė shumė lexoje, aq mė shumė ato tė ēarat filluan tė hapen. Njė nga njė, ato hamendėsime rrėshqitėn dhe shkanė jashtė tė ēarave. Drita rritej. Ajri pastrohej. Fillove tė populloje mendjen me gjėra tė ndryshme: imazhe, biseda, perceptime, kuptime, tė dhėna. Poezi. Fragmente jetėsh tė cilat nuk i ke jetuar, por qė i provove pėrmes njė libri. Emocione qė nuk tė pėrkisnin ty, por qė i ndjeve po aq fuqishėm. Gjėra tė vėrteta, nga bota reale, nė vend tė atij rafti tė vjetėr tė hamendėsimeve dhe shpresave tė kota.

    9. Do tė jesh mė shumė krijues

    Ndėrsa e mbush mendjen tėnde me material tė freskėt nga tė gjithė kėta libra, diēka e mrekullueshme fillon tė ndodhė. Mendja jote zgjohet. Krijimtaria ka tė bėjė me gjetjen e lidhjeve. Njerėzit krijues nė jetė, ata qė ne i admirojmė pėr zotėsinė e tyre, janė ata tė cilėt mund t’i bėjnė ato lidhje me tė vėrtetė mirė. Ata kanė njė fond tė gjerė njohurish. Ata e lėnė poezinė tė depėrtojė nė shkencė, lėnė besimin dhe historinė tė ecin bashkė. Leximi tė ndihmon tė mbushėsh mendjen tėnde nga sa mė shumė burime qė dėshiron, dhe pastaj ta lėsh tė gjithė atė gjė tė bukur tė trazohet e tė pėrzihet, nė mėnyrėn qė ti vetė dėshiron, shkruan bota.al

    10. Do tė bėhesh mė shumė imagjinues dhe mė pak i frikėsuar nga tė qenurit i ēuditshėm

    Kur lexon libra tė cilat janė produkt i imagjinatės sė dikujt tjetėr, ti fillon t’i besosh vetė imagjinatės tėnde, dhe ta pėrdorėsh atė. Ēfarė ideje madhėshtore! Ta pėrdorėsh atė copė tru, nė tė gjithė potencialin e vet “tė ēmendur”. Leximi do tė ndihmojė ta bėsh atė. Nėse ti e ndien se mendja jote ėshtė e ēuditshme, fillo tė lexosh. Pas disa rendjeve pėrmes botės sė surealizmit ose trillit shkencor, ti do tė ndihesh si njeriu mė normal nė botė. Kush janė kėta njerėz tė ēmendur, tė cilėt dalin me kėto ide fantastike tė ēuditshme? Sigurisht, ti do tė duash tė lexosh mė shumė. Dhe atėherė vetė imagjinata jote do tė fillojė tė bluajė ēfarė ti ke lexuar, nė jetėn reale, do t’i shtosh nė koleksionin tėnd unik tė informacionit, eksperiencė, edukim, dhe personalitet.


    /portalb

    https://www.kultplus.com/libri/keto-...-lexoni-shume/
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga sirena_adria : 17-09-2022 mė 14:34

  5. #25
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    13,987

    Pėr: Leximi

    Sot ėshtė Dita Ndėrkombėtare e Shkrim-Leximit

    Sot ėshtė Dita Ndėrkombėtare e Shkrim-Leximit, e cila ka pėr qėllim tė nxjerrė nė pah rėndėsinė e leximit pėr individėt, komunitetet dhe shoqėritė.

    Dita Ndėrkombtare pėr avancim tė shkrim-leximit e cila shėnohet ēdo vit mė 8 shtator ka pėr qėllim qė tė ngritė vėmendjen e opinionit ndėrkombėtar nė lidhje me problemin e analfabetizmit i cili fatkeqėsisht si proces ėshtė prezent nė shumė shoqėri.

    Iniciativa e shėnimit tė Ditės Ndėrkombėtare pėr avancimin e shkrim-leximit rrjedh nga Konferenca botėrore e ministrave tė arsimit e organizuar nė muajin shtator tė vitit 1965 nė Teheran e cila temė si bazė e kishte zhdukjen e analfabetizmit, ndėrsa UNESCO si ditė ndėrkombėtare e shėnon nga viti 1966 me qėllim tė promovimit tė rėndėsisė sė arsimimit tė fėmijėve dhe tė rriturve.

    Sipas tė dhėnave tė UNESCO, rreth 775 milionė persona tė rritur nė planet nuk kanė as minimumin e nivelit tė shkollimit, 1 nė 5 persona tė rritur janė analfabet nga tė cilėt 2/3 janė femra. Rreth 75 milionė fėmijė nuk vijojnė shkollimin, nuk ndjekin rregullisht shkollimin ose e kanė braktisur tėrėsisht atė.


    / KultPlus.com

    https://www.kultplus.com/lajme/sot-e...hkrim-leximit/

  6. #26
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    13,987

    Pėr: Leximi

    22 libra qė nuk duhen lėnė pa lexuar, nga ata qė tė ndryshojnė jetėn


    “Pėr kė bien kėmbanat” – Ernest Hemingueji
    Njė nga veprat mė tė mira Heminguejit, “Pėr kė bien kėmbanat” ėshtė njė roman i botuar nė vitin 1940. Libri tregon historinė e Robert Jordan, njė specialist shpėrthimesh amerikan nė Brigadat Ndėrkombėtare, i vendosur nė njė njėsi guerilasish republikanė gjatė Luftės Civile nė Spanjė (1939 – 1939 ). Ai eksploron njė numėr temash tė tilla si vdekja, dashuria, dhe fanatizmi.

    “Zoti i mizave” – Uilliam Golding
    Kryevepra e Golding, Zoti i mizave flet pėr njė grup djemsh tė mirė britanikė, qė kanė ngecur nė njė ishull tė pabanuar, tė cilėt pėrpiqen tė vetėqeverisen, por me rezultate shkatėrrimtare. Nė libėr, Golding trajton temat shumė tė debatueshme tė natyrės njerėzore dhe mirėqenies individuale, pėrkundrejt tė mirės sė pėrbashkėt.

    “Ana Karenina” – Leon Tolstoi
    Ana Karenina ėshtė njė roman i botuar nė seri nga viti 1875 deri nė 1877. Duke rrėfyer historinė e aristokrates nga Shėn Petėrsburgu, Ana Karenina, libri eksploron nė mėnyrė mjeshtėrore njė sėrė temash, nėpėr pothuaj njė mijė faqet e tij. Njė sondazh i vitit 2007 me 125 shkrimtarė bashkėkohorė, e shpalli Ana Kareninėn “librin mė tė bukur qė ėshtė shkruajtur ndonjėherė”.

    “Princi i vogėl” – Antoine de Saint-Exupery
    I shkruajtur nga aristokrati, shkrimtari, poeti dhe aviatori francez Antoine de Saint-Exupery, Princi i vogėl ėshtė njė novelė shumė popullore e vitit 1943 dhe libri i katėrt mė i pėrkthyer nė botė. Libri pėrshkruan me shumė dhembshuri vetminė, miqėsinė, dashurinė, dhe humbjen, tė pėrjetuara nga naj princ i vogėl qė ka rėnė nė Tokė.

    “Manifesti komunist” – Karl Marks dhe Frederik Engels
    Njė pamflet politik i vitit 1848 nga filozofėt gjermanė Marks dhe Engels, Manifesti Komunist pranohet sot si njė prej dorėshkrimeve politikė mė me ndikim. Ai paraqet njė qasje analitike unike ndaj luftės sė klasave, problemeve tė kapitalizmit, dhe natyrės sė shoqėrisė e politikės.

    “Mbi origjinėn e specieve” – Ēarls Darvin
    I shkruajtur nga shkencėtari anglez Ēarls Darvin dhe i botuar nė 1859, “Mbi origjinėn e specieve” ėshtė njė vepėr letėrsie shkencore qė konsiderohet edhe themeli i biologjisė evolucionare. I shkruajtur pėr lexues jo specialistė, ai paraqet njė trupė provash se diversiteti i jetės ka ardhur nga linja e zakonshme e trashėgimisė pėrmes njė modeli tė degėzuar tė evolucionit.

    “Zgjedhja e Sofisė” – Uilliam Stajron
    “Zgjedhja e Sofisė” ėshtė njė roman i vitit 1979 nga shkrimtari amerikan Uilliam Stajron. Ai pėrqėndrohet nė vendimin tragjik qė Sofia, njė katolike polake e mbijetuar e kampeve tė pėrqėndrimit nė Gjermani, u detyrua tė bėjė pas futjes bashkė me dy fėmijėt nė kamp. Sofisė iu desh tė zgjedhė se cili prej fėmijėve do tė jetonte dhe cili do tė vdiste.

    “Nė rrugė” – Nga Xhek Keruak
    Libri pėrcaktuas i brezave tė kundėrkulturės, sė pasluftės. “Nė rrugė” ėshtė njė roman i vitit 1957 nga shkrimtari amerikan Xhek Keruak. Bazuar nė udhėtimet e Keruak dhe miqve tė tij nėpėr Amerikė, libri flet pėr jetėn e lirė, xhazin, poezinė dhe drogat. Ai ėshtė zgjedhur nga revista TIME si njė prej 100 romaneve mė tė mirė nė gjuhėn angleze, nga viti 1923 deri nė 2005.

    “Tė vrasėsh zogun pėrqeshės” – Harpėr Li
    Romani fitues i Cmimit Pulitzer me autore Harper Li ėshtė shndėrruar nė njė klasik tė letėrsisė moderne amerikane. Me linjėn e tregimit dhe personazhet qė janė bazuar kryesisht nė vėzhgimet qė vetė autorja i ka bėrė familjes sė saj dhe fqinjėve, romani ėshtė i njohur pėr ngrohtėsinė dhe humorin, pavarėsisht se trajton problemet serioze tė pėrdhunimit dhe pabarazisė racore.

    “1984” – Xhorxh Oruell
    “1984” ėshtė njė roman distopik i shkruajtur nga shkrimtari anglez Xhorxh Oruell. Romani i ka tė vendosura ngjarjet nė njė botė tė zymtė me luftė tė pėrjetshme, me mbikėqyrje tė kudondodhur nga ana e qeverisė dhe manipulim publik, ku individualizmi dhe mendimi i pavarur persekutohen dhe mendohen si “krime”.

    “Konti i Monte Kristos” – Aleksandėr Dyma
    I pėrfunduar nė vitin 1844, Konti i Monte Kristos ėshtė njė roman aventurė qė merret me tema tė shpresės, drejtėsisė, hakmarrjes, mėshirės dhe faljes. Ai pėrqėndrohet tek njė burrė i cili burgoset pa tė drejtė, arratiset nga burgu, fiton njė pasuri dhe mė pas i hyn rrugės sė hakmarrjes pėr ata qė ishin pėrgjegjės pėr burgosjen e tij.

    “Getsbi i madh” – Skot Fitzxherald
    I konsideruar vepra mė e madhe e Fitzxheraldit, Getsbi i Madh eksploron temėn e dekadencės, idealizmit, rezistencės ndaj ndryshimit, rebelimit social, dhe teprimeve, duke krijuar njė portret tė Epoės sė Xhazit apo viteve Njėzetė, qė ėshtė pėrshkruar si njė rrėfim paralajmėrues pėr Endrrėn Amerikane.

    “Alkimisti” – Paolo Koelho
    Alkimisti ėshtė njė roman i autorit brazilian Paolo KOelho, i botuar fillimisht nė vitin 1988. Njė roman alegorik, ai ndjek njė bari andaluzian nė udhėtimin e tij nė Egjipt, pasi ka parė njė ėndėrr sikur ka gjetur njė thesar atje. Njė bestseller ndėrkombėtar, Alkimisti ėshtė njė prej librave mė popullorė nė histori.

    “Tė drejtat e njeriut” – Tomas Pein
    Botuar nė dy pjesė nė mars 1791 dhe shkurt 1792, Tė drejtat e Njeriut ėshtė njė prej librave mė tė rėndėsishėm tė shkruajtur nga Tomas Pein, njė aktivist politik anglo amerikan, filozof, teoricien i politikės dhe revolucionar. Libri merret me Revolucionin Francez dhe tė drejtat qė i duhen dhėnė tė gjithė qenieve nejrėzore.

    “Njė histori e shkurtėr e kohės” – Stiven Hoking
    Njė histori e shkurtėr e kohės ėshtė njė libėr i shkencės popullore i vitit 1988 nga fizikani britanik Stiven Hoking. Nė libėr, Hoking pėrpiqet tė shpjegojė njė sėrė temash si kozmologjia, duke pėrfshirė Big Bangun, vrimat e zeza, si dhe konet e dritės pėr lexuesit jo specialistė. Libri u bė menjėherė shumė i shitur dhe u pėrkthye nė 35 gjuhė, deri nė vitin 2001.

    “Nė egėrsinė e natyrės” – Xhon Krakauer
    I shkruajtur nga XHon Krakauer nė vitin 1996, ky libėr ėshtė njė bestseller ndėrkombėtar dhe ėshtė botuar nė 14 gjuhė. I pėrdorur gjerėsisht nė kurikulėn e shkollave dhe kolegjeve, libri merret me temat se si tė pranohesh nė shoqėri dhe se si, ndonjėherė, tė gjesh vetveten bie ndesh me tė qėnit njė pjesėtar aktiv i shoqėrisė.

    “Thertorja Pesė” – Kėrt Vonegat
    Thertorja-Pesė ėshtė njė roman satirik nga Kėrt Vonegat pėr Luftėn e DYtė Botėrore. I konsideruar gjysmė autobiografik, romani bazohet pjesėrisht nė pėrvojėn e vetė autorit nė luftė. Pėrgjithėsisht i pranuar si libri mė me ndikim i Vonegat, libri pėrqėndrohet tek ushtari amerikan Billi Pilgrim.

    “Liza nė botėn e ēudirave”
    Eshtė njė roman aventurash i shkruajtur nga matematicieni anglez Charles Dodgson nėn pseudonimin Luiz Karol. Libri luan mjeshtėrisht me logjikėn, duke i dhėnė njė popullaritet tė madh si tek tė rriturit, edhe tek fėmijėt.

    “Portreti i Dorian Greit” – Oskar Uajlld
    I vetmi roman i Oskar Uajlld, Portreti i Dorian Greit ėshtė njė roman gotik qė merret me temat e esteticizmit, dyfishtėsisė morale, dhe vetėllastimit. Nė vitin 1890 kur u botua fillimisht, ai fyeu ndjeshmėritė morale tė lexuesve dhe kritikėve, por sot konsiderohet njė prej veprave mė tė spikatura tė shekullit 19.

    “Kumbari” – Mario Puco
    Kumbari ėshtė njė roman i famshėm krimi, i shkruajtur nga shkrimtari italo-amerikan Mario Puco. Trajton historinė e njė familje mafioze nė Nju JOrk, e udhėhequr nga Don Vito Korleone, qė u bė sinonim me mafian italiane. Romani mbulon vitet 1945-1955 dhe ofron gjithashtu historinė e tė kaluarės sė Korleones.

    “Ferma e Kafshėve” – Xhorxh Oruell
    Njė tjetėr vepėr e madhe e Xhorxh Oruellit. Njė roman alegorik dhe distopik i botuar fillimisht nė Angli nė vitin 1945. Duke kritikuar nė mėnyrė alegorike komunizmin, libri u refuzua fillimisht nga njė numėr botuesish amerikanė, por sot konsiderohet njė prej librave mė me ndikim qė ėshtė shkruajtur ndonjėherė.

    “Asgjė e re nga fronti i perėndimit” – Ernest Hemingueji
    I shkruajtur nga Erih Maria Remark, njė veteran gjerman i Liftės sė Parė, “Asgjė e re nga fronti i perėndimit” ėshtė njė roman lufte i botuar nė vitin 1928. Libri pėrshkruan stresin ekstrem fizik dhe mendor tė ushtarėve gjermanė gjatė luftės, si dhe shkėputjen nga lufta civile e shumė prej kėtyre ushtarėve, pas kthimit nė shtėpi.

    “Njėqind vjet vetmi” – Gabriel Garsia Markez
    E konsideruar vepra mė e madhe e Markezit, Njėqind vjet vetmi ėshtė njė roman i realizmit magjik botuar nė vitin 1967, qė rrėfen historinė e familjes Buendia. I pėrkthyer nė 37 gjuhė dhe me mė shumė se 30 milionė kopje, romani njihet si njė prej veprave mė tė rėndėsishme nė letėrsinė e gjuhės spanjolle.


    / KultPlus.com

    https://www.kultplus.com/libri/22-li...hojne-jeten-2/
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga sirena_adria : 22-10-2022 mė 09:06

  7. #27
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    13,987

    Pėr: Leximi

    80% e shqiptarėve nuk kanė lexuar asnjė libėr kėtė vit. Po ti?

    Tė pyetur nga Barometri nė Euronews Albania se sa libra kanė lexuar gjatė vitit 2022, 74.8% e tyre janė pėrgjigjur, asnjė. Ndėrkohė, vetėm 7.6% kanė lexuar njė libėr, 11.8% e tyre kanė lexuar 2-3 libra, 2.7% kanė lexuar 4-5 libra dhe 2.3% mė shumė se 5 libra.

    Kjo shifėr rritet kur vjen puna pėr tė blerė libra, pasi 78.2% e shqiptarėve nuk kanė blerė asnjė libėr pėrgjatė vitit 2022.

    Ndėrkohė, 7.2% e shqiptarėve kanė blerė vetėm 1 libėr, 10% e tyre kanė blerė 2-3 libra, 1.9% kanė blerė 4-5 libra dhe 1.9% e tyre kanė blerė mė shumė se 5 libra.

    Sondazhi

    Shumica shqiptarėve jo vetėm qė nuk blejnė libra, por as nuk dhurojnė. 74.8% e tė pyeturve nuk kanė dhuruar njė libėr, ndėrkohė qė pozitivisht janė pėrgjigjur vetėm 25.2% e tyre. 74.1% e shqiptarėve nuk kanė marrė njė libėr dhuratė dhe vetėm 25.5% kanė marrė.

    Gjetjet janė tė Barometrit nė Euronews Albania, realizuar gjatė periudhės 28 tetor-7 nėntor 2022, kryer nga MRB dhe Data Centrum, nė nivel kombėtar me 1000 intervista ballė pėr ballė.



    Tiranapost.al

    https://tiranapost.al/sociale/80-e-s...-po-ti-i520100

  8. #28
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    13,987

    Pėr: Leximi

    Urrejtja pėr librin dhe njė histori me sharje nga libri i dhuruar


    Alba Malltezi / Nuk e di qė kur dhe si nisi urrejtja pėr librin, por kėtė e kam ndjerė shumė sa as nė rrjete sociale dhe as nė rubrikėn time, nuk preferoj mė tė flas. Ishte njė kohė qė edhe ngulja kėmbė, me postime, ide, shkrime. Nė fund tė fundit puna ime si gazetare nisi me librin. Mė pėlqente shumė edhe tė dhuroja libra, por edhe tė mos i kėrkoja mbrapsht kur i huazoja. Njė libėr i dhėnė, nėse pėrvetėsohet, mendoja, ėshtė dashuruar shumė. Deri kur njė ditė, njė e njohur, qė kishte planifikuar tė grindej me mua, mė shau edhe nga libri qė i kisha dhuruar. Kush mund tė tė shajė nga njė libėr?! E megjithatė, ndodhi. Nuk mora guximin ta pyesja se ē’i kishte bėrė librit? E kishte djegur? Flakur? Dhunuar? Torturuar?

    Njė libėr tė pėlqen ose nuk tė pėlqen, e kupton ose nuk e kupton, tė vlen ose nuk tė vlen, ėshtė pėr ty ose jo dhe mund tė qėndrojė pėrjetėsisht i paprekur nė njė bibliotekė tė bukur prej druri ahu, ulliri a arre. E megjithatė, ka libra dhe autorė qė marrin njė konsensus kombėtar, ndėrkombėtar ose Universal. Pėr shembull “Komedia Hyjnore” e Dante Alighierit, ėshtė nga ato krijime qė nuk resht sė ndriēuari dhe sė dhėni mesazhe fantastike qė nga i largėti 1321. Ka autorė qė tashmė janė tė pavdekshėm, dhe ne, normalėve e njerėzorėve, as nuk na mjafton njė jetė e tėrė tė pėrthithim kryeveprat qė ata na kanė lėnė.

    Ja, duke shkruar pėr urrejtjen, mė kap papritur dėshira tė shkruaj… pėr librin. Mjaft! Pakkush ndjek emisione pėr libra, pakkush lexon shkrimet mbi librat. Eshtė fakt. Siē ėshtė fakt qė vazhdojmė t’i shesim nėpėr trotuarė tė ftohtė e tė lagėsht, pa u vėnė poshtė asnjė shtrojė. Ashtu siē shisnim deri nė vdekje revistat e gazetat, pėrdhe’, pėrtokė. Pastaj lindėn librari luksi, apo u mbyllėn bare librari tė pėrsosura dhe panairet ku mund t’u tregojmė tė tjerėve se bėjmė dhe blejmė libra dhe kjo na mjafton.

    Tek ne, nuk duhet biseduar shumė pėr librat. Provojeni nė njė festė, takim mes miqsh, tė nisni bisedėn pėr librin mė tė fundit qė keni lexuar… do tė gjendet gjithnjė mė “i shkathėti” qė bisedėn e kalon nė tjetėr temė. Sepse, ndoshta, pėr librat nuk flitet, por nga librat mėsohet.

    Kush lexon njė libėr tė bukur, mbi tė bėn njė film, njė kėngė, njė pikturė, krijon njė sjellje tė ndryshme, tė hijshme, tė dallueshme, tė veēantė.

    Dhe nė fund tė fundit, kush lexon shumė libra, nga ata mė tė mirėt, mėson tė heshtė.


    Lexo.al

    https://www.lexo.al/2022/11/urrejtja...bri-i-dhuruar/

  9. #29
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    13,987

    Pėr: Leximi

    5 libra qė Bill Gates ju sugjeron qė t’i lexoni gjatė pushimeve tė fundvitit

    Miliarderi Bill Gates ka sugjeruar njė listė me pesė libra pėr tė lexuar gjatė festave tė fundvitit. Gates lexon tė paktėn 50 libra nė vit dhe publikon rregullisht listat e librave mė tė mirė qė ka lexuar.

    Lista e librave:

    'Stranger in a Strange Land' nga Robert Heinlein

    'Surrender' nga Bono

    'Team of Rivals' nga Doris Kearns Goodwin

    'The Inner Game of Tennis' nga Robert Gallwey

    'Mendeleyev's Dream' nga Paul Strathern


    Tiranapost.al

    https://tiranapost.al/stil-jete/5-li...e-fund-i520543

Faqja 2 prej 2 FillimFillim 12

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •