Close
Faqja 6 prej 7 FillimFillim ... 4567 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 101 deri 120 prej 126

Tema: Agim Dedej

  1. #101
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-12-2009
    Postime
    153
    Faleminderit
    2
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Agim Dedej

    SHPRESA QE NUK MOHOHEN

    Tre fėmijė,tre vajza tė kėndshme,tė tria me pretendime pėr arsim tė lartė.Tė atit Sokolit i ishte prishur qetėsia.Deri tani e kishte kaluar jetėn duke punuar nė punė tė rėndomėta ,ai e quante veten me fat qė kishte njė pension invalidi prej sėmundjes qė e bėnte tė vuante .Ai e kishte parashikuar edhe mė parė vėshtirėsinė pėr ti shkolluar vajzat me arsim tė lartė ,por kamzhiku i shqetėsimit tani filloj tė godiste, sepse e para vėshtirėsi kishte mbėrritur ,vajzat duhet tė kryenin kurs pėr anglishten ,pėr tu pregatitur pė tė ardhmen e arsimimit tė tyre ,mirėpo kėto kurse kėrkonin para pėr tė tria vajzat sa pėr njė rrog e gjysėm e tija si roje nate.Sokoli edhe pa kėto shpenzime kishte zgjatur dorėn tek tė tijėt pė tė pėrballuar hallet e jetės familjare,tė cilėt ja kishin falur ngandonjėherė ndihmėn e dhėnė,por qė i kishin dhėnė ndihmė edhe me tė drejtė kthimi interesash nga pasuria e tij,e cila ishte akoma e padokumentuar pėr tė drejta veprimi,por edhe si ndihma tė falura.Sokolit me kohė ja dinin hallet ,dhe e ndihmonin tregtarėt pa prishur interesat e tyre,duke e pritur pėr lekujdimin e shpenzimeve,kishte nga ata tė cilėt kishin kundėrshtuar kėrkesėn e tij pėr ndihmė e ai nuk i mbante mėri,veē se i mbillnin pėrshtypje tė kėqia .Dy rrogat e tija dhe paga e katėr orėve tė punė sė gruas sė tij si pastruese nė njė lokal tė cilėn ai e shpenzonte pėr tė lekujduar gazin pėr ngrohje dhe gatim nuk mjaftonin pėr ti dhėnė arsim fėmijėve tė tij.Kjo vėshtirsi ishte pėr ēdo familje puntore nė vėndin ku jetonte Sokoli.Rėndesa e mjegullnajės sė mendimeve me kohė kishte zėnė tė peshonte mbi shpatullat e Sokolit duke krijuar njė mentalitet tė errėt pėr realitetin e jetės.Ai kuptonte fare mirė se starti i garės pėr mirqėnie nė jetėn e qytetarėve nuk ishte i njėjtė pamvarsisht meritave ,ai i ndante nė kategori kėto starte ,mundėsitė mė tė pakta i kishin ato familje tė cilat kufizonin nevojat jetike duke u robėruar nė punė me paga tė ulėta. Starti i privilegjuar ishin ato familje tė cilat ngarkoheshin me mėkate nga mė tė ndryshme qė nga pesha e kandarit, matja dhe llogaria e lapsit tė tregtarėve deri tek ekstremet e zeza e tė dėmshme mbi shoqėrinė.Kėto ekstreme ishin rrjedhoja tė imponimit tė personave tė ndryshėm ,dhe prirjes individuale tė tė tjerėve pėr tu pajtuar me ta pėr tė pasur pėrfitime.Kėto tė kėqia qė i vinin nga poshtė njerėzve tė ndershėm ishin gėrshetuar me tė kėqiat qė vinin nga lart, nga persona me imunitet dhe autoritet politik plot trysni .Pamvarsisht kėtyre mendimeve Sokoli ishte optimist dhe kurajoz pėr jetėn ,sepse ishte njeri me besim tė fortė nė Zot .Vetiu mendoj qė vajzave tu jepte edukatė dhe kulturė fetare tė besimit Islam nėpėmjet Kuranit tė shenjtė, qė vajzat tė mos e ndjenin veten mė pak tė rėndėsishme gjatė bisedave karshi termave tė ndryshme tė jetės gjatė komunikimeve me njerėzit nė jetėn e pėrditėshme.Kishte parė se nė Kuran gjendesh udhėzim, shpresė e besim ,gjendesh analiza,filozofia,shkenca dhe gjithshka qė i rrethonte njerėzit.Sokoli mendonte se duke u pėrpjekur qė vajzat e tija tė merrnin dije nė edukatėn familjare nė kėtė drejtim ,ato nuk do ti shpėrfillte askush ,madje nėse do tė ndiqnin kėtė rrugė do tė fitonin respektin e njerėzve qė do tu afroheshin sejcilės prej tyre.Padiskutim qė realizimi pėr tė ecur nė kėtė rrugė mvarej nga fati i sejcilės vajze nė lidhje me kurorėn pė tė cilat ai do tė matej mirė pėr tu vėnė sejcilės vajze.e nėse do tė ndodhte kundra dėshirės sė tij ai do tė nėshtrohej pa shkuar nė asnjė ekstrem tė dėmshėm personal apo familjar.Kėto mendime e qetėsonin atė dhe tė shoqen kur diskutonin pėr tė ardhmen e vajzave.Shpeshherė ai mendonte se mė mirė qė i kishte dhuruar Zoti vajza sepse ato me mend e fat e kishin mė tė lehtė jetėn se djemt,tė cilėt gjatė jetės duhet tė mernin pėrgjegjsira me pesha tė rėnda mbi shpatulla nėse do tė donin tė jetonin me devotshmėri pėrpara Zotit ,sepse Zoti i sprovonte mė shumė meshkujt se femrat ,tė cilat ai i merrte mė shumė nė mbrojtje si qenie tė brishta ndaj realitetit jetik.Nė pėrgjithsi sprovat mbi njerėzit e vendit tė tij mvareshin nga intelektualė tė cilėve su mungonte zgjuarsia ,por i mungonte pastėrtia e ndėrgjegjes e infektuar nga interesa personale e familjare tė zhdrejta duke shkelur ligjet ,tė cilat ishin rregullatore tė jetės . Standarti ekonomik nė jetėn e kėtij vėndi ishte nė nivel tė ulėt pėr shum njerėz vetėm pėr kėtė arsye kaq tė thjeshtė por me aq domethėnie pėr realitetin e njerėzve tė varfėr.Sokoli zgjodhi kėtė rrugė pėr familjen e tij me qėllim tė mir pėr vajzat e tija sepse jo gjithshka ishte nė dorė tė njerėzve tė korruptuar ,por gjithshka ishte nė dorė tė Zotit i cili tė krijonte mundėsi pėr tė jetuar padyshim nėn sprova tė tilla.Vajzat e tija shpeshherė nė arsyetimet e para tė moshės sė pubertitetit shprehnin dėshira por edhe nėnshtrim nė bisedat me prindėrit nė lidhje me formimin e tyre.Kjo rrymė jetike e pėlqyer nga Sokoli ishte e vėshtirė pėr tu ndjekur ,sepse faktorėt shoqėrorė e mediativ e spontonin rrymėn Islame sepse njerėzit i tėrhiqte mė shumė harami.Megjithate kjo ishte jeta ku ēdo kush qė ndiqte ēfrdolloj rruge kishte tė drejtė tė jetonte ashtu siē dėshironte duke i’u nėnshtuar ēfardolloj lufte me tė drejtė pėr tė luftuar si individ ,si familje apo si shoqėri.Kėto rugė qė nė tėrsi ishin pėzierje tė jetės ,brymosnin ēdo njeri sipas shpirtit, intelektit dhe dėshirave pėr tė qėnė tė pregatitur pė edukimin e brezave pasardhės tė cilėt pėrvetsonin duke humbur ose fituar sipas zotsis ose dobėsis.Ndikimet e institucioneve ndėrkombėtare duke pasur mentalitet demokratik u lejonin tė drejtė jetike ēdo lloj rrugeje parimore qė nuk cėnonte shoqėrit ,mirpo kėtij vėndi tė lire nuk po ia jepnin lirine, sepse atė ai duhet ta fitonte pasi shoqėria e tij tė pėrvetsonte vlera e virtyte,duke mos u pajtuar me veset e djallit i cili po shkelte mbi kėtė popull si nė baltė biologjike.Lirinė se fitonin jo se njerėzit e kėtij vėndi ishin mė pak tė denj se popujt e tjer, por se plotėsimi i kushteve tė vendosura nga ndėrkombtarėt pėr tė fituar lirine mvaresh nga njerėz me ndėrgjegje jo tė shėndoshė tė cilėt ishin veshur me pushtet dhe imunitet politik nė kėtė vėd, tė cilin pamvarsisht se politika nuk po e zhvillonte ai zhvillohesh nė saj tė djersės dijes e gjakut tė tij tė derdhur jasht kufijve tė Shqipėris, por qė vėndet e tjera ua kthenin me mondha e vlersime tė cilat ato i investonin pėr vėndin e tyre,.Ajo masė e shoqėrisė ku ishte angazhuar Sokoli mbante peshė tė rėndė mbi shpatulla pa kurrfar tė drejte .Diktatura dhe pluralizmi nuk kishin asnjė ndryshim ndėrmjet tyre nė kėtė vėd,pėr kėtė shoqėri veēse ishte mbyllur njė derė me mjaft tė kėqia dhe u ishte hapur njėjetėr po me aq tė kėqia .Ndoshta pėrballja nė fonte pėr mirqėnie materiale pėr kėta njerėz me botkuptim tė papastėrt ishte mė shumė e vėshtirė se pėballja nė ato fronte pėr tė mbajtur zemrėn ndėrgjegjen dhe shpirtin tė pastėrta dhe tė shėndosha.Kėta njerėz vuanin pėr mirqėnie maeriale ashtu siē dėshironin pėr ta fituar atė nė jetėn e kėsaj bote qė padyshim kishte mbi ēdo krijes tė saja njė gjykatės me vlera drejtėsie tė pėrsosur ,duke ndėshkuar ose shpėrblyer nė saj tė punės dhe kėrkesės sė ēdo kujt nėn pėrcaktimin e tij Hyjnor.Ndėshkimi ose shpėrblimi nė saj tė kėsaj drejtėsie qė nė emėr tė kontrdiktave tė elementėve tė gjithsis dhe ndėmjet krijesave tė dukshme ose tė padukshme nė kėtė jetė dhe pėrtej saj duhej besuar sepse ne si njerėz kėrkojm tė vendosim drejtėsi nė kėtė jet pėr jetėn e gjitjsejcilit prej nesh me mendjet tona tėcilat nuk janė tė pėrsosura por nė tė njėjtėn koh kemi ekzistencėn e njė fuqie tė pėsosur qė gjykon mbi ne por pėr hir tė besimit qė ne kemi mbi tė ai e realizon gjykimin e plotė nė jetėn tjetėr pėr gjithsejcilin nga ne,ndaj dhe Sokoli zgjodhi pėr vajzat e tija ti nėnshtroheshin rrugės qė ai mendonte qė ata tė ndiqnin,sepse vetėm kėshtu ata nuk do tė ishin tė humbur nė limitet e jetės.Ndėrsa gjykimi qė mvarej prej njerėzve prej tė cilit mvarej shkollimi ishte shpresėvakėt ,por edhe nėse fati do ti ndihmonte ai sdo ti refuzonte mundėsitė pėr ti shkolluar,pa i shkėputur nga ajo mėnyrė jetike besimi qė dėshironte.Qė ti plotėsonin nevojat e minimuit jetik qė pretendonin njerėzite ndershėm,puntorėt dhe fshatarėt qė punonin brėnda kufijve tė Shqipėrisė duhej qė tė ngrihej njerėzia e kėtij kombi nė protesta tė herpashershme ,mirėpo kėto njerėz kishin zgjedhur rrugė tė mbrapshta pėr tė arritur mirqėnien e tyre duke u tėrhequr ose shtyrė nga njerėzit me pushtet me ndėrgjegje tė papastėrt me autoritet tė padiskutueshėm nė popull.Sokoli mundėsitė e arsimimit i rreshtonte nė grupime ,grupimi i parė pėrbėhesh nga familje me imunitetin e pushtetit dhe autoritetit politik,i dyti nga familje tė ligjeve tė zeza,i treti nga tregtarėt e bizneseve,dhe i katėrti i atyre familjeve puntore e fshatare qė kursenin nga shpenzimet e nevojave personale e familjare duke u shfrytėzuar nė paga tė vogla dhe interesa tė vogla,njėkohėsisht duke shtrirė dorėn her pas’here.Ndoshta deri tani kėtij populli nuk i ishte pėrshtatur asnjė platformė politike, nga qė brėnda kėtij populli ishin pėrplasur egėrsisht mentalitetet e kulturave tė lashtėsis Greke,Bizante e Latine,Romake,Turke,e nė fund Komuniste tė cilat mes shum tė kėqiave i kishin imponuar kėtij populli tė ardhme tė padėshiruar mbi tė cilin ky popull kishte ruajtur identitetin e tij me luft pėr simbolin ,me pend pėr gjuhėn dhe me dije pėr intelektin i cili tashmė nuk ishte i stabilizuar pėr tė ekuilibruar jetėt e qytetarėve,por i nėnshtrohesh traumave tė ndėrgjegjes si intelektualė por edhe tėrėsisht si popull.Sprova e ndėrgjegjes ishte aq e fortė sa sdihej nėse ky popull do tė fitonte apo jo.Tė gjithė kėtė analizė Sokoli e bėnte pėr hir tė fėmijėve tė tij tė cilėt kishin moshatarėt e tyre kudo ku ishte e ardhmja e vėndit tė tyre.Tė tjerė e kishin gjetur prespektivėn jasht kufijve tė vėndit tė tyre duke u bėrė jorrallėherė yje tė artit apo fushave tė tjera tė jetės.Gjatė kėtij tranzicioni vėndi ua kishte mbyllur dyert mundėsive tė formimit tė vlerave brėnda institucioneve ligjore tė cilat akoma sishin bėrė rregullatore ashtu siē duhet tė kishin qenė mbi jetėt e qytetarėve ,tė cilėt i nėnshtroheshin pėrcaktimeve qė mvareshin nga drejtuesit e tillė,tė cilėt kishin dalė nga mesi i kėtij populli i cili kishte akoma mbetje tė mentalitetit komunist.

    VITI 2010

  2. #102
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-12-2009
    Postime
    153
    Faleminderit
    2
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Agim Dedej

    NGJARJA VRASTARE E E NJE MBREMJEJE

    Pas shumė ndėshkimesh nga drejtuesit e pushtetit tė komunitetit,tė cilėt kishin ndikuar qė tė ndeshkohesha ne jeten time aktive ne punė,por edhe nė detyra tė tjera jasht vendbanimit me relaciont e dėrguara prej tyre,ato dite vjeshte tė vitit 1990 isha i dėrrmuar e i sfilitur trup e shpirt,dhe mezi e mbaja veten,vetėm me ngushllimin e shpresės pėr tė gjetur fatin tim,pėr t’u qetėsuar dhe pėr tė rimarrė fuqinė dhe freskinė normale nė jetėn e pėrditshme.Kisha pak javė qė i kisha propozuar njė vajze tė kėndshme e tė freskėt qė mė flladiste jetėn me shikime e nderime respekti.Ajo mė ishte pėrgjigjur se e kėrkonte fatin e saj nė vendet e qyteteve,dhe se pėr tė jeta nuk bėhesh nė fshatra apo nė fermėn ku banonim ne.Unė i thashė nė atė takim se kudo qė tė jetoje mjafton tė kishe dashuri se tė tjerave nuk i dihej.Rami mė foli shkurt se me mua nuk do tė ndodhte bashkimi.Unė menjėherė pasi e nxora merakun tim nga pėrgjigja e marė e mblodha mėdjen pėr tė mos diskutuar mė me tė,pasi pashė se ajo s’kishte menduar seriozisht pėr lidhjen tonė.I dėrrmuar e i lodhur qėndroja brenda shtėpisė ato ditė.Nė njėrėn nga kėto ditė mė thėrret qė jashtė gardhit me gjemba Niu,njė moshatari im, tė cilit unė i rrija para e mbrapa,sepse vetmia s’mė pėlqente dhe se ai ishte mjaft i shoqėruar si djalė i njėrit prej funksionarėve tė vendbanimit tonė, ai sipėrfaqėsisht tregohesh i butė e i sjellshėm me mua ,por nė mungesė tė prezencės sime pas shpine ai ishte e kundėrta e sipėrfaqėsisė.Unė iu pėrgjigja kėrkesės sė tij pė tė shkuar nė njė mbrėmje tradicionale,se do ta shoqėroja atė nė atė festė e cila bėhesh afėr shtėpisė sė Ramit dhe Rami ishte komshi me njė kushėri tė burrit tė kushėrirės sė saj,dhe unė shpresoja ta shikoja atė mbrėmje thjesht pėr flirt, nė tė njėjtėn kohė tė shikoja realitetin e dyshimeve tė mia.Kisha dėgjuar se ajo dėshironte t’i jepej kushėririt tė burrit tė kushėrirės sė saj. Shikoja se ajo shfrytėzonte premisa favorizuese pėr t’i mbushur mėndjen atij , komunikimet qė kishte pasur me mua i kishte fryrė sipas qejfit bashkė me kushėrirėn e saj dhe burrin e skushėrirės sė saj nė komunikimet me atė djalė,duke vėnė nė lojė personalitetin tim.Kėta njerėz,por edhe rrethet e tyre familjare e shoqėrore,tė cilėt nė atė kohė ishin funksionarė qė fshihnin kėmbėt mes njėri-tjetrit ndaj njėri tjetrit, prej tė cilėve ishte edhe Niu,kishin ngritur kurth pėr mua atė mbrėmje tradicionale dasmore .I dėrrmuar dhe i sfilitur pa dėshirė pėr tė shkuar,u tėrhoqa zvarr zvarr,vetėm pėr tė mos u ndarė nga shoqėria, pėr tė cilėn ushqeja ėndrra pėr tė qenė prezent mes saj.Por ē’ndodhi,kur shkuam pėr tė marė qerasjen.Askush nuk mė qerasi,dhe ne u ulėm nė stolin e vėnė pėr ne.E ndjeva se asgjė s’po shkonte mirė nga sytė plot urrejtje tė njė gruaje qė mė urrente bashkė me familjen e saj, tė cilėt si familje ishin ateistė me bindje ekstreme.I gjithė rrethi i tyre miqėsor e shoqėror qė me sa duket e kishin bashkuar Ramin me atė djalė qė ishte nė shkollė tė lartė,filluan tė hidhnin romuze mbi mua.Mė pas mė ftuan tė kėrcenim shoqėrisht ,pėrveē se i dėrrmuar dhe i sfilitur tani edhe i ēoroditur dola pėr valle pa dėshirė.Menjėherė i gjithė grupi i vendosur pėballė, i drejtuar nga kushėriri i dhėndrrit tė sapo bashkuar, filluan tė talleshin me mua pa asnjė arsye pėr ta bėrė atė.Menjėherė e lashė vallen dhe shkova nė shtėpi i vrarė dhe i dėrrmuar nga kjo shoqėri e paqytetruar me kulturė qytetare .Sot kujtoj atė ngjarje vazhdė e ngjarjeve tė tjera tė mėvonshme tė jetės sė kėtyre pėrbindėshave tė pamoralshėm,tė cilėt qė atherė e deri sot janė ndėshkuar duke vuajtur nga punėt e kėqia tė vetvetes, e cila u binte si ndėshkim nė mėnyra tė ndryshme.Tė gjitha kėto sjellje bėheshin pėr tė fituar kėnaqėsitė e kėsaj jete me vese injorante,e jo nėn ligje tė moralshme.

  3. #103
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-12-2009
    Postime
    153
    Faleminderit
    2
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Agim Dedej

    RREFIMI I FILLIMIT TE RENDIMIT TE MEKATEVE

    Ēdo lloj rrethi shoqėror nė lagje nė shkoll nė punė apo edhe ndėr tė njohurit e panjohur mė pare,tė popullit me ligje ateiste,nė edukatėn dhe nė kulturėn e tyre,dashuria qė ushqehesh me ėndrra seroze ishte e rrallė tek tė rinjt.Endrrat pėr aventura ushqenin krenarinė e njerėzve nė pėgjithsime mburrjeje nėn dėshira tė shthurura pa pėrfillur arsyetime tė moralshme.Tek unė dallohej dashuria me motiv aventure ndaj ėndrrave tė moralshme nė mėnyrė tė habitshme ,unė kisha personalitet qė luhatej mes dy udhėve.Nė darkė nė filmat televizivė dhe nė librat artistik ushqehesha me vlera,dhe dėshiroja ti realizoja kėto vlera duke kėrkuar modele tė tilla vlerash nė vajza qė nė paraqitje dhe sjellje madje edhe nė motive qė tė ngjasonin,pėr tė cilat kisha njė etje tė jashtzakonshme pėr tė realizuar kuror,pamvarsisht moshės sė vogėl.Tjetėr gjė ndodhte momenteve tė tjera,nevoja organike kishte instikte pėr dashuri aventuriere,disa herė kisha tentuar tė realizoja kete dashuri pamvarsisht se gjithnjė kisha pasur kundėrshti tė cilat mė vonė nė fillimet e moshės sė formimit logjik pėrkujtimi i tyre mė impononte maturi pėr tė mos u ndjer keq.Ato ēaste mė kishin krijuar gjithnjė ndjenjė mjaft tė ndėrlikuar e tė hidhėt,i kisha parė dhe i kisha dėgjuar tek tjerė ato ēaste tė cilat nuk dėshiroja tė ndodhnin mė tek unė.Nė fillimet e moshės pėr nevojėn e dashurisė unė isha i paorientuar,dhe tek unė ndikonin pėr kėto dy lloje ndjenjash dy vajza krejt tė ndryshme me njėra tjetrėn tė cilat pėr pozitėn time klasore u shkonin qėllimeve tė mia .Pėr Xhenin e cila rridhte nga njė familje e krahinės sė jugut me edukate e kulture tė pasur,tė cilėn ia tregonte paraqitja e jashtme dhe intelekti qė pėrfaqsonte,unė ushqeja mė shumė se respekt ndjenjė qė mė bėnte tė ndihesha i lumtur ,kjo ndjenjė sa vinte e bėhej mė delikate nė saj tė pretendimit tim pėr tė .Ky pretendim mė rriste moralin pėr tė pretenduar pėr jetė nė shkall tė lartė klasore se ajo qė aktualisht jetoja.Ndėrsa pėr Renėn vajzėn e varfėr ekonomikisht dėshira nuk ushqehej nga parime tė ndershme ,gjithnjė kėrkoja tė realizoja dėshira mardhėnieje intime me tė duke e joshur pėr ato pėr tė cilat ajo kishte nevojė por qė asnjėherė si realizova nė saj tė zgjuarsisė sė saj pėr tu mbrojtur.Zanafilla e kėtyre dy lloj ndjenjave kishte filluar pas moshės 13-14 vjeēare pasi praktikova ndjenjėn e pare pė seks.Nė atė ndjenjė mu imponua nevoja e pavetėdijshme e shijes mashkullore,e cila mu duk aq e ėmbėl sa qė pėr shkak tė dėshirės pėr tė pėrsėritur tė njėjtėn moment intim e vetmitar qė bėjm ne meshkujt,ndėrgjegja mu infektua me vese tė imponuara nga dėshira tė brėndshme njerėzore,tė cilat filluan tė mė rėndojn me stres pikėrisht pas kėtyre momenteve tė para mėkatare,tė cilat bėnin qė gjat zhvillimit nė moshė tė avancoja tek tė dyja kėto vajza dalėngadalė.Pėrgjatė kėsaj rruge unė rendja duke u joshur nga dy lloje ndjenjash pėr tė cilat dėshiroja ti realizoja.Rena mė joshte me qėnien e saj femrore pė tė realizuar nevojat e saja jetike fare tė parėndėsishme pėr mua ,dhe unė isha bujar pėr to,me qėllim qė qė tė realizoja dėshirėn time pa mė vrarė ndėgjegja,Rena feminitetin e saj e pėdorte vetėm si joshje pa u dhėnė tek unė pė tė marr atė qė dėshironte,ndėrsa Xheni me natyrėn e saj prej indiferenteje forconte ndjenjėn time nė mėnyrė pozitive duke mė pasuruar shpirtėrisht dhe duke mė dhėnė edukatėn e njė morali tė shėndoshė,mirpo distanca qė mbante ajo ndaj meje dhe ndrojtja ime pėr tju afruar mė bėnte tė vuaja,pa pasur kurajo qė tė merja hapa tė guximshėm pėr shkak tė ndrojtjes reciproke.Vitet kalonin dhe dalngadalė morali i udhėzuar nga ligjet e fese qė tashmė kishin zbritur me lejimin e besimit pėr kėtė popull mori pėrmasa pozitive,duke formuar botkuptimmin tim, i cili mori nga rrethanat dhe kushtet qė mė imponoheshin nga besimtarėt positivitet me gjykim e arsyetim tė shėndoshė. Duke ju shmangur asaj lloj ndjenjeje dhe atyre lloj mendimeve qė kėrkoja ti realizoja mbi Renėn morali tek unė e mundi epshin nė saj tė udhzimit tė Zotit,sepse unė kisha bėrė kthesėn e Zoti mė pėmirėsoj .Kontradikta e arsyetimeve pėrball dėshirave, kishte sjellė shpeshherė ndėshkim nga sforcimi llogjik,por edhe shpėrblim si rrjedhoj e zgjidhjes sė duhur ,ndaj pėrmirėsimi i sjelljes sė rretheve njerėzore sjell zhvillim qytetar tė edukur e me kultur tė moralshme pėr ēdo popull,kėtė mendoj sot nė kėtė moshė tė jetės sime tė kompletuar me familje,besoj se do tė mė jepni tė drejtė nėse keni provuar ndjenja dhe mendime tė tilla pėrgjatė rrugtimit tė jetės suaj.

  4. #104
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-12-2009
    Postime
    153
    Faleminderit
    2
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Agim Dedej

    TUĒI

    Tuēi ishte komshi me Fatin,dhe kishte filluar mėsues nė profesionin e tij nė shkollė qe kur kishte mėsuar Fati ,qė atėherė Fati s’kishte parė nga ai favorizime,por ai sipėrfaqėsisht pėr syefaqėsi pėr tu dukur tek kolegėt e tij manifestonte rrallė se ishte tek e mira pėr Fatin.Pėr fatin nuk kishte pasur ndryshim rrjedha e shkollimit tė tij,madje komunikimet me shoqėrinė u vėshtirėsuan pas ardhjes sė Tuēit.Atėherė pas mbarimit tė tetėvjeēares Fatit nuk ia kishin dhėnė dėftesėn e mbarimit tė tetvjeēres nė dorė ,dhe Fati se kishte atė dėftesė tė atėhershme edhe tani qė fėmijėt e tij mėsonin nė shkollėn qė jepte mėsim Tuēi.Fati shikonte se fėmijėt e tij kishin po ato ndikime qė kishte pasur ai nga Tuēi, ndaj dhe Fati gjithmonė u qėndronte afėr fmijėve tė tij, duke u interesuar dhe shkuar shpeshher nė shkollė.Prirjet e fėmijėve tė tij nė letėrsi Fati i shikonte mjaft mir tek ato,por ato nuk aktivizoheshin nė recitimet e festave tė shkollės ,bile ato as qė ishin nė grupin letrar tė shkollės .Fati kishte mėdyshje pėrshtypjesh pėr Tuēin qė ishte tashmė edhe organizator i grupit artistik tė shkollės ,mirėpo nė 100 vjetorin e Shtetit Shqiptar ai vuri re tek Tuēi se ēnjeri ishte .Fati shikonte se fėjėt e tij si recitueset mė tė mira as qė pėrfilleshin nga Tuēi .Vajzave tė tija nė vitin 101 kalendarik djellor tė pamvarsis u binte sejcilės datėlindja nė netėt e mira tė fesė islame,ndėrsa nė 100 vjetor tė pavarsis tė kėtij kalendari njė djali tė asaj shkolle i binte datlindja me paradėn e ….dhe atij djali Tuēi i kishte cakuar vjersh dhe e kishte caktuar gjithashtu tė fikte qirinjt e tortės sė festės sė 100 vjetorit.Fatin ky veprim i tij e mėrziti dhe filloj tė shkoj nė shkollė me shpesh me qėllim pėr tė vėzhguar Tuēin .Fatit i shkoj nė mėndje se kur kishte qenė me shėrbim nė njėrin prej viteve tė shėrbimit ai kishte filluar shkollė nė njėrin prej fshatrave qė ndodhesh aty pranė aty ai kishte gjetur njė artixhan invalid me dhomė mė vete nė atė shkollė, i cili riparonte gjėrat e prishura ,dhe atėherė pėr tė fshatarėt thonin se zbulonte fatet e rrjedhave tė njerėzve .Fatit i shkoj nė mėndje se mos vallė tė gjitha shkollat kishin akoma njerėz tė tillė tė trashėguar nga sistemi diktatorial i kapitulluar,tė cilėt luanin me datat ,identitetet,dhe me ushtrim dashakeq tė profesioneve tė tyre mbi njerėzit qytetar tė Shtetit tė tyre Shqiptar.Fati mendonte se kėta nėnpunės tė tillė u’a jepte pėrgjigjen e duhur nė institucione vetėm futja e besimit dhe fesė nė ēdo qeveri tė shtetit tė vėndit tė tyre duke futur e lėndėn fetare nė arsimimin e fėmijėve nė shkolla ,pėr ti dhėnė moral tė shėndoshė fėmijėve dhe mėsuesve,mendonte gjithashtu se gjith vėshtirėsitė deri nė ekstreme qė kishte pasur ai dhe familja e tij me prindėr motra e vėlla e familjet e tyre ishin rrjedhojė e veprave tė tilla tė njerėzve tė tillė qė gjendeshin kudo.

  5. #105
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-12-2009
    Postime
    153
    Faleminderit
    2
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Agim Dedej

    SHPRESA E KURAJO

    U ndesha nė njė prej dikastereve tė administratės sė komunės sė komunitetit tonė me pronarin e biznesit ku unė punoja,pronari pas pėrshėndetjes me nėnpunėsin u drejtua nga unė me zė tė ashpėr e inatēor.ē’kėrkon brėnda orarit tė punės kėtu.Dua tė mar njė dokument tė rėndėsishėm tė jetės sime ,i thash unė.Ai,pa e zbutur tonacionin foli pėrsėri ashpėr duhet tė shkosh nė punė menjėherė.Unė heshta pamvarsisht se kisha arsye se pėrse ndodhesha nė atė orė aty.Arsyeja ishte se puna qė bėja unė tek pronari ishte gjithnjė i njėjtė me orarin e nėnpunėsve shtetrorė dhe unė skisha asnjėherė mundėsi pėr tė kryer punėt me dokumentave familjar e personal nė administratat shtetėrore.E dija se ishte e kotė tia sqaroja ,se ai e dinte shum mir kėtė, i thash se po mbaroja punė dhe se do tė shkoja menjėherė nė punė.Nė njė punė ku paga ditore ishte sa tė merje njė kilogram makarona,njė kilogam oriz dhe dy bukė.Pronari doli i nervozuar duke replikuar me nėnpunėsin.Pasi doli pronari nė dikaster hyri kryetari i komunės me njė qytetar tjetėr .Kryetari i dha urdhėr nėpunėsit ti mbaronte punė qytetarit sa mė shpejt.Nėnpunėsi iu bind kryetarit duke lėnė punėn time.Mė mėrzite mu drejtua nėnpunėsi,me pa tė drejtė nė lidhje me mua.Pas nja njė ērek ore mbarova punė me nėnpunėsin i cili mė kishte kryer si duhet punė vetėm ather kur i kishte dashur qejfi.Jashtė binte njė shi pikėmadh i rrallė e i ftohtė ,por unė spyeta pė ftohtėsinė e tij shpejtova hapat me dokumentin poshtė xhupit .Pasi kalova pėrmes parkun e vogėl duke pėrshkuar rreth njė kilometėr rrugė pas parkut i cili i jepte njė hijeshi tė kėndshme qytezės sonė u gjenda nė vėndin e punės me frymėmarrje tė shpeshtė.Ky kontakt komunikues me kėta bashkqytetarė mė la ndjesi tė ēuditėshme ,jo se skishin ndodhur ndonjėherė kėto sjellje nė jetėn time por se kėtė radhė ndjesitė e mia ishin tepėr tė prekshme .Ishte pranverė dhe gjėndja emocionale pėrshkak tė kėtyre kontradiktave mė mbushi me trishtim tė verbėrt ndaj tė cilit unė kėkoja kurajo pėr tu qetėsuar moralisht,ndaj fillova tė analizoja kėto sjellje qė mė ērregullonin herpas’here mendimet ,mirpo kjo nuk mė mjaftoi qė tė dilja nė njė konkluzion ngushllues.Vetvetiu hapat po mė ēonin tek kolegia e punės,e cila ishte njė grua e zgjuar me konēizitetin e saj disiplinor tė pėrvetsuar qė kur ajo kishte qėnė njė nėpunse e rėdėsishme,por qė nė sjelljet e saja tė nxituara,linte gjithnjė dyshime tė natyrave tė ndryshme nė lidhje me punėn tek unė.Shpeshherė shkoja tek ajo kur isha i lirė pėr tė diskutuar rreth problematikave tė ndryshme shoqėrore .Sot pronari nuk qenka mirė i thash unė dhe i tregova asaj se si ai kishte komunikuar me mua.Ajo sfoli .Heshtja e saj smė mė pėlqeu.Pėmbajtja e mentalitetit tė botkuptimit tė saj nė kontaktet me mua mė shqetėsonte shpeshherė.Ē rregullimet tona ndodhnin ndoshta nga ky mentalitet i botėkuptimi tė tyre qė po tretesh,por qė ndodhesh kudo,dhe qė ishte nė kundėrshtim me mentalitetin e ri demokratik qė merrte formė fisnike dita ditės e qė pėrfaqsohesh nga ne tė cilėt nuk e kishim mėsuar mentalitetin dhe botkuptimin komunist,i cili nuk po ushqehesh mė nga burimet e tija,ushqim tė cilin ne na e kishin mohuar pėr tė pasur vet ata privilegje,dhe qė tani ishte penges me ndikim ēregullues tek unė tek pronari e shum tė tjerė ,pamvarsisht se ē’rrugtime ndiqnim secili nga ne.Ne nuk e kishim pasur atė ushqim kur ata ushqeheshin, por qė tani ushqeheshim me mentalitetin demokratik duke pasur tė tjera prioritete.Ky realitet ishte kudo nė Shqipėri qė nga shoqėria mė e lartė e deri tek punėtorėt e fshatarėt.Ky konkluzion mė qetėsoj dhe nė tė njėtėn kohė mė paisi me durim e shpresė.

  6. #106
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-12-2009
    Postime
    153
    Faleminderit
    2
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Agim Dedej

    Ēdo kush gjykon {paragjykon} sipas eksperiencės se vet,por askush nuk e ka eksperiencen e njėjtė si ēdo kush.

  7. #107
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-12-2009
    Postime
    153
    Faleminderit
    2
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Agim Dedej

    NDJENJE DASHURIE


    E doja e kisha dashur,qė kur e pash pėr herė tė parė,pėrpara sheshit tė lagjes,aty ku banesat e romėve ishin nė qendėr tė qytezės sonė.E kisha ėndėrruar mes yjesh tė shndritshėm nė qiellin e kthjellėt nė vetmin time gjatė kryerjes sė shėrbimit ushtarak,ėndėrroja ēasteve tė tilla sikur tresja karamele nė gojėn time tė dhuruara nga dora e Fjollės tė postuara nga ajo nėpėrmjet yjeve pėr urin time tė justifikueshme(nga raportet e kėqia komunikuese me guzhinierin e repartit ,me tė cilin nuk folėm me njėri-tjetrin qė nga fillimi I shėrbimit e deri nė fund tė shėrbimit).Dalngadal mėndjes sime i imponohesh qenia e saj ashtu siē e kisha parė atėherė para se tė shkoja me shėrbim.Me ėnderrimet e ushqyera pėr dashuri me tė,me dėshirė pėr tė lidhur kuror,u lirova nga shėrbimi ushtarak.Pėr disa dit nuk dola nga shtėpia nga malli pėr familjen e shtėpin ,mė pas dola pėr tė takuar shokėt dhe pėr tė parė qėnien e saj se ē’bukuri ishte formuar nė brumin e saj prej femre.Duke pretenduar pėr tė punuar nė sektorin e ndėrtimit meqė kisha fituar nė komision njė kategori muratori ( e cila s’ishte shėuar nė asnjė dokument pune)shkova tek shokėt qė kisha punuar para shėrbimit,ata po punonin pėr ndėrtimin e njė stalle minitufėzash lopėsh,u takova me to dhe po bisedoja me ta me mall,ndėrkoh hodha vėshtrimin drejt trotuarit buz rrugės kryesore,nė ēast syt mu tėrhoqėn nga Fjolla me njė magnitudė tė fuqishme,lehtėsia e ēapeve tė saj ,ėmbėlsia e fytyrės, tingujt melodioz tė zėrit mė mrekulluan duke i dhanė qėnies sime njė gjėndje tė mrekullueshme atė ēast tė rrall .Ēasti kaloj me tė shpejtė tek unė, por ajo qė mbeti ishte mjaft e fuqishme pėr ta dėshiruar Fjollėn .Pas disa ditėsh fillova punė atje ku pretendoja pamvarsisht se drejtori i ndėrmarrjes mė kishte sinjalizuar qė tė kisha kujdes se kishte qė sdėshironin qė unė tė kthehesha nė atė sektor qė kisha punuar mė parė.Nė vazhdimin e jetės portreti i saj nė pėrfytyrimet e mia shtonte dėshirat e mia pėr tė, sepse skisha ndjer asnjėherė gjendje tė tillė.Kaloj dimri ,nė pranverė bashkė me lehtėsimin e knaqshėm fizik filluan vallet e dasmave, ku ne tė rinjt flirtonim me vajzat .Nė vallet e njė dasme nė lagjen e saj,i kėrkova sytė e saj i etur pėr dashuri,vėshtrova se prezenca ime si bėnte pėrshtypje,vura re se ajo ishte e joshur nga njė rom i pashėm i veshur sportiv e turbullues me hijeshinė e paraqitjes sė tij.Pavarsisht kėtij ēasti ndjenja ime ishte mjaft e fort ndaj saj ,kisha pėrthithur atėher nga jeta artistike televizive dhe letrare edukat qė falte momente e sipėrfaqshme, pa i vėnė re shpifjeve dhe pėrgoimeve nė realitetin e pėrditshėm tė jetės nė rrethana kudo ku jetonim.Disa muaj e kėrkoja me sy duke shijuar bukurin e saj tė brisht, duke mar si pėrgjigje indiferentizmin e saj tė veshur me ėmbėlsi.Pas kėtij realiteti bisedova pėr ndjenjėn time ndaj saj me njė vajz me tė cilėn isha rritur qė fėmijė,gjatė bisedės ajo vajzė linte tė kuptoja se nuk dėshironte qė unė tė kisha ēdo gjė qė pretendoja duke mė treguar pėr kėtė rast se Fjolla ishte dashuruar nė pushmet e verės sė kaluar me njė student,dhe shprehu mendimin e saj se nuk besonte se studenti e kishte seriozisht me tė.Njė ditė tjetėr diskutova pėrsėri me tė, me qėllim pėr tė mė ndihmuar me qė sipas saj studenti se kishte seriozisht me tė,ajo refuzoj pėr tė mė ndihmuar dhe mė pas kėrkoj qė tė vinim bast se kush do tė fejohesh mė parė ajo apo unė ,s’dėshiroja tė vija bast dhe i thash se kisha bindje se do ta gjeja shoqen para se tė gjente ajo shokun e saj.Nga kėto komunikime nxitova tė afrohesha me Fjollėn ,por shqetėsimet e mia sa vinin e rriteshin.Fjolla lėkundej e lėkundej ashtu siē dinte ajo,ndėrsa unė pėrvėlohesha nga dėshira dhe nevoja e moshės.Nga ky realitet pa ligje dhe rregulla tė moralshme vuanin njerėz tė ndershėm,shtrėnguar nga darėt e pėrbindėshave tė pamoralshėm.Sot pas 26 vjetėsh mė qartėsohen prapaskenat e problematikave tė qėllimit tė asaj ndjenje dhe tė mjaft pretendimeve tė tjera nga unė tė cilat bėnė qė tė vuaja tmerrėsisht.

  8. #108
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-12-2009
    Postime
    153
    Faleminderit
    2
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Agim Dedej

    HISTORI E VERTETE

    Fundin e agonishėm tė diktaturės komuniste nė vėndin tim pasi i shpėtova mrekullisht vdekjes me shehedet nė gojė,e pėrjetova me stres tė thellė deri nė depresion,vetėm me njė fije shpresė nėpėr dhėmbė pėr tė hyrė pėrsėri nė jetė normal e aktiv.Familja ime u shqetėsua shumė dhe mundohesh pė tė mė gjetur shpėtim nėpėr njerėz qė praktikonin metoda tė ndryshme besimi,jo sipas traditės sė profetit Muhamed alejhi selam por sipas besimeve tė kota.Kėto praktika besimi tė kota pėr rrugzgjidhje tė halleve dhe shėrimit tė sėmundjeve tė njerėzve ishin bėrė metoda tė theksuara nė tėrė shoqėrinė shqiptare,sepse besimin nė Zotin e Lartėsuar nėpėrmjet fesė Islame si fe tė zgjedhur nga Zoti i Mėshirshėm me anė tė profetit tė fundit Muhamedit alejhi selam pėr njerėzit e kishin ndaluar nė Shqipėri.Familja ime nuk kishte praktikuar kėto metoda besimi dhe as nuk i kishte kėrkuar tek tė tjerė, sepse nuk kishte pasur nevojė pėr to, sepse gjyshi dhe gjyshja sa ishin gjallė kishin praktikuar nė heshtje dhe fshehtas fenė Islame ,dhe Zoti i Mėshirshėm e kishte mėshiruar familjen e babait tim duke e mbajtur larg njerėzve qė praktikonin metoda tė tilla besimi tė kota .Mrėpo gjyshi dhe gjyshja ndėrruan jetė dhe familja jonė u harrakat pa ditur tė merte pėrgjigjen pė tė gjetur shpėtim pėr mua ,ndaj dhe u rreshtua me familjet e tjera duke e kėrkuar shpėtimin pėr mua nė rrugė tė gabuara ,dhe unė ashtu si gjithė moshatarėt e mi tė paditur pėr tė ndjekur rrugėn e drejtė bindesha duke shkuar pas prindėrve nė dyer ku praktikoheshin metoda tė gabuara ,unė spo gjeja shpėtim dhe po zhytesha dita ditės nė llumin e injorantėve, duke u ēorientuar mė shumė nė intelekt, i cili mė vuri pėrballė dilemave qė kėkonin pėrgjigje pėr tu zgjidhur .Si njeri qė arsyen se kisha humbur ,dhe nė saj tė njė delli poetik qė e shfrytėzova doke pėshkruar dhe analizuar problematikat nė mėnyrė poetike dhe prozaike rezistoja me vėshtirėsi .Pavarsisht kėtij angazhimi shėndeti im nuk po pėrmirėsohej,por rezistonte me shpresė pėr pėrmirsim,duke u zhgėnjyer nė pėrmirėsime boshe, tė cilat nuk zgjasnin shumė dhe unė zhytesha pėrsėri nė bataqe .Nė kėto pėrjetime ekzistonte nė kujtesėn time ende ushtrimi i praktikimit tė fesė Islame nga gjyshi dhe gjyshja,paralel me kėto pėrjetime nė Shqipėri ishte lejuar besimi ,dhe xhamit po ndėrtoheshin kudo,mirėpo njerėzit qė praktikoni besim tė pėrzier me paganizėm tė cilat pėrziheshin me idhujtari qė janė tė ndaluara nė Kur’an ,nė vėnd qė tė praktikonin fenė Islame dhe tė ftonin njerėzit nė tė i ēorientonin njerėzit. Me kėto pėrjetime unė punoja me stėrmundime tė mėdha duke shpresuar se puna mė bėnte mirė sipas kėshillave tė mjekėve .Ilaēet puna dhe praktikimi aktiv i artit nuk po mė pėrmirsonin plotėsisht,shpėtimin e gjeta kur kėtyre aktivizimeve u shtova besimin,atėherė kur xhaxhai im mė ftoi tė praktikoja fenė Islame duke mė mėsuar se si tė praktikoja abdesin se si tė mėsoja suret dhe se si tė falesha duke kėnduar suret,dhe se si tė lutesha duke i kėrkuar Zotit tė Mėshirshėm realizimin e lutjeve me falenderim.Vonė por e nisa rrugėn e drejtė tė fesė duke mbledhur e lexuar librat e fesė tė cilėt mi jepnin djemt e lagjes tė cilėt vazhdonin shkollėn pėr Hafiza ,nė tė njėjtėn kohė isha afruar me njė mikun e familjes, besimtar musliman i cili mu duk shembull i mirė pėr mua .Shpresat e mia filluan tė rriteshin dita ditės paralel me pėrmirėsimin.Dhe unė rob i Zotit tė Mėshirshėm qė pėrjetova vėshtirėsi, por qė reflektova pėr tė pranuar Islamin si besimtar musliman,hyra nė jetė i plotė si i lindur pėrsė dyti,por kėtė rradhė me besėn e lidhur me Allahun Mėshirėplotė.Shėndetin dhe paqen qė kėrkoja e gjeta me besim tė patundur nė Allahun e Lartėsuar nėpėrmjet fesė Islame si fe tė caktuar dhe tė zgjedhur nga Allahu i Mėshirshėm me anė tė profetit tė fundit Muhamedit alejhi selam.Nė tė vėrtetė Allahu i Lartėsuar thotė nė Kur’an: “E kush do tė pėrqafojė ndonjė fe tjetėr pėrveē Islamit ajo nuk do tė pranohet prej tij nė ditėn e gjykimit ai do tė jetė prej tė humburve”

  9. #109
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-12-2009
    Postime
    153
    Faleminderit
    2
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Agim Dedej

    REPUBLIKA E SHQIPĖRISĖ
    KOMUNA GOSĖ
    Rruga nacionale Plepa – Rrogozhine. Tel/Fax 0570 20221 E-Mail komunagose@hotmail.com

    AUTOR : HEKURAN (AGIM) DEDEJ


    100 VJETORI I HISTORIKUT ADMINISTRATIV TE PUSHTETIT VENDOR TE KOMUNĖS GOSĖ.


    ME 28 NETOR 1443 GJERGJ KASTRIOTI SKENDERBEU NGRITI FLAMURIN E KOMBIT SHQIPTAR NE KRUJE.

    SKENDERBEU


    Ballė lartė
    Mėndje kthjellėt

    Sy patrembur
    Zemėr e besės

    Krah shqiponjė
    Kėmbė atletėsh

    I lindur
    pėr atdhetari

    Prijės ilir
    Pėr shqiptarin.

    Gojėdhėnė

    Shumė kohė mė parė nė vendin ku ndodhet tani fshati Gosė e madhe kishte ardhur njė familje e rangut tė bejlerėve. Pas disa vitesh banimi ne kete vend, kjo familje u bė shkak i emertimit te fshatrave Gosė e madhe e Gosė e vogėl. Edhe sot e kėsaj dite tregohet nga gojėt e tė moshuarve se si kishte ndodhur njė histori e dhimshme, e cila u bė zanafillė e emertimit tė kėtyre dy fshatrave me kėto emra. Beu i tė vetmeve saraje kishte qenė nė konflikt me njė bej tjetėr nga Elbasani, i cili e vrau beun e kėtyre sarajeve prej rrjedhojės sė konflikteve dhe kontradiktave me qėllim pėr tė abuzuar me pasurin dhe gocat e tija. Hanėmi pas vdekjes sė beut kishte rėnė nė hall tė madh, sepse traditat e shqiptarit e kishin krejtėsisht tė pamundur tė bėje miqėsi me hasmin. Nė tė njėjtėn kohė dy djem tė rinj nga fshati prezė i Tiranės tė ikur nga vendi i tyre pėr hasmėri u bėnė shkaktarė tė zgjidhjes sė kėtij konflikti. Kėta dy djem kishin tri dit pa ngrėnė e pa pirė. Rruga i qėlloi tė trokisnin nė sarajet e hanėmit. Hanėmi i pyeti se ēfarė kėrkonin, ata iu qanė hanėmit se kishin tre ditė pa ngrėnė e pa pirė, hanėmi i pranoi nė saraje dhe u shėrbeu me ujė e bukė, ata hėngrėn e pinė tė ndrojtur sepse nuk po komunikonin me te zotninė e shtėpis. Hanėmi e kuptoi dhe u tregoi hallin qė kishte rėnė mbi kokėn e saj dhe tė biajve. Dy djemt sedėr vrarė nga veprimi i beut nga Elbasani folėn me urrejtje pėr tė. Hanėmi duke parė krenarinė e dy djemve, u kėrkoi atyre tė vendosnin nė vėnd nderin e sarajeve duke i premtuar se gjithshka do tė ishte e tyre bashkė me gocat me tė cilat do tu vinte kurorė. Djemtė me besė shqiptari e pranuan kėtė detyrė e cila iu imponua sipas zakonit ne shtepite pa burra, dhe me qehajain nė krye i cili i dinte udhėt se ku shkonte gjaksi u nisėn pėr pritė. Nė ēermė ciflig beu nga Elbasani Ishte i pranishėm me tre ushtarė turq. Qehajai u tregoi se cili ishte ai. Atėherė njėri nga djemt e qėlloi duke i shpuar zemrėn. Tre ushtarėt mbetėn tė befasuar, tjetri vėlla u foli se sa e kishin rrogė. Pasi ata iu pėrgjigjėn i paguan dhe i lanė tė lirė. Pėr dėshmi para hanėmit si morėn kokėn viktimės por xhamadanin dhe qystekun e orės, tė cilat hanėmi I njihte. Kur hanėmi u bind se gjaku ishte marrė, pėr besė tė djemve paraqiti gocat e saja duke I thėnė djemve tė bėnin ē’tė donin me ēifligun vetėm tė martoheshin me gocat e saja.
    Sipas moshės u dha edhe gocat, gocės sė madhe tė madhin djal, gocės sė vogėl tė voglin djalė. Nė doni ti mbysni nė shkumbin, mbytini, nė doni ti vrisni vritini u tha se nė tė kundėrt ato ishin tė humbura. Ēiftet u shkrehėn nė vaj nga mallėngjimi dhe u trashėguan tė ndarė nė dy zona. Goca e madhe nė sarajet e kėtij fshati dhe goca e vogėl nė stanet e ēifligut, ku ndodhet tashmė Gosa e vogėl. Lajmi pėr kėtė histori mori dhenė nė tėrė krahinėn, nė kalimtarė e udhėtarė tė zonave tė tjera. Mbėshtetur nga sjelljet me cilėsi pėr mikpritje bujare tė kėtyre gocave mbeti emėrtimi i kėtyre fshatrave gojė mė gojė, Gosė e madhe dhe Gosė e vogėl ku secilės familje sipas virtyteve u mbeti mbiemri sipas mentalitetit gjuhėsor tė Turqisė e cila praktikonte reform nė vendosjen e emrave dhe mbiemrave nė gjuhėn Turke, kėshtu qė vėllai i madh mori pėr mbiemėr emrin e njė peme qė rritesh nė Turqi e quajtur Saraē me tė cilėn punoheshin samarėt e kafshėve,me tė njėjtin emėr quhesh ai zanat, zanat tė cilin ai e kishte pėr punė.Ndėrsa vėllai i vogėl qė u vendos nė stanet e ēiflikut e mori mbiemrin Deliu,kėta mbiemra ekzistojnė nė tė dy fshatrat edhe sot.Kjo histori tregohesh dhe tregohet nga pleqt e fshatit gojė mė gojė me krenari.


    -Nė trojet e kėtij komuniteti nė Ballaj Vendas janė gjendur gjurmė arkeologjike tė lashtėsisė si vegla pune, materiale ndėrtimi dhe enė, mes tyre njė ēekiē guri 4500 vjeēar,ndėrsa janė gjetur enė,vegla pune dhe materiale ndėrtimi nė njė kordon gjatėsie tė shtirė qė nga vendi i quajtur gjėgege nė kufi me fshatin Lekaj deri nė kufi me qytetin e Rrogozhinės nė vendin e quajtur gjoshje, ky kordon me kėto gjurme shtrihet poshtė autostradės dhe fshatrave Gosė e madhe dhe Gosė e vogėl,po ashtu ne Vil-Bashtove ne lagjen e gjonajve ne koder dhe ne afersi te shkolles jan gjetur ene ,vegla pune dhe materiale ndertimi.

    -Kalaja e Bashtovės ėshtė ndėrtuar pėrafėrsisht nė fund tė shekullit 15.Nė portat e kėsaj kalaje nė udhėtimin e Ismail Qemalit pėr ngritjen e flamurit nė Vlorė ėshtė takuar Ismail Qemal Vlora me shqiptarėt qė shėrbenin nė atė kala,ata iashin burra tė fisit Demir tė cilėt e pėrcollėn me urime Ismail Qemalin pėr nė Vlorė.

    -Fisi mė i vjetėr nė fshatin Vilė-Bashtovė, fisi Demir.
    -Fisi mė i vjetr nė fshatin Gosė e madhe ,fisi Saraē, i degės Malicėve.
    -Fisi mė i vjetėr nė fshatin Gosė vogėl, fisi Deli.
    -Fisi mė i vjetėr nė fshatin Kalush,Osma.
    - Nė Gosė tė madhe ekzistojn dy kulla 100 vjeēare,njėra e fisit Xhaahmet degė e Saraēve,dhe tjetra e fisit Pushtarakėve degė e Saraēėve.


    -Kėtu nė kėtė historik janė identifikuar njerėzit qė kanė qenė drejtues te veshur me pushtet ligjor administativ nga shteti i qeverive shqiptare qė nga drejtuesi e parė legjitim i kėtij komuniteti pas ngritjes se flamurit shqiptar mė 1912 deri tek ditet e sotme tė vitit 2012 bashk me protogonistėt e tjerė tė kėtij historiku tė cilėt kanė pasur dhe kanė ndikim ne jetėn e komunitetit tone me veprimtaritė e tyre nė tė pesė fshatrat tonė.
    1-Gosė e Madhe,2-ish Fermė Gosė.3-Vilė-Bashtovė,4-Ballaj Emigrant
    5-Gosė e Vogėl.6-Kalush.

    -Pėr grumbullimin e informacionit tė kėtij historiku falenderoj babain tim
    Xhavit(Taip) Dedej, Isuf Saraēin, Ramiz Ajdinin, Shyqyri Demirin, Banush Gjonin, Shaban Saraēin, Demir Sheshin, Vasip Saraēin, Qemal Saraēin, Luan Ilmi Saraēin, Ismail Sheshin, Arif Huqin, Hekuran Demirin, Namir Canin, Mustafa Sheshin Petrit Aliuetj.

    -Nėnpunėsi i parė banor i kėtij komuniteti, por nė komunitet tjetėr, me gradėn e oficerit tė lartė para vitit 1900 Ali Goseni.

    -ME 28 NENTOR TE VITIT 1912 ISMAIL QEMALI NGRITI FLAMURIN E KOMBIT SHQIPTAR NE QYTETIN E VLORES PAS PES SHEKUJSH TE ADMINISTRUAR NGA PERANDORIA TURKE.

    -Ismail Sheshi shoqėrues i Ismail Qemalit deri nė Vlorė pėr ngritjen e flamurit mė 1912.


    -Prezent nė sheshin e Lushnjes nė janar te vitit 1920 ditėn e kongresit tė lushnjes
    Ismail sheshi,Hasan Seferi.


    -Institucioni i parė i veshur me pushtet ligjor nė komunėn GOS pas 1912 ka qenė posta e policis e emėrtuar atėherė karakoll,e cila ndodhesh afėr urės sė kanalit kullues pranė ish sektorit tė bujqėsisė sė ish fermės sė Gosės.Ajo mvaresh atėherė nga komuna e tė gjithė fshatrave tė zonės sonė, qėndra e ksaj komune ishte nė Harizaj,mė vonė nė Lekaj tė rrethit Kavajė.



    -Mė1913 nė luftėn e shkodrės ėshtė vrar Abaz Ismail Sheshi, Isa Saraēi dhe Vesel Saraēi.

    -Avdulla Sheshi, Muhamet Saraēi, Hamza Saraēi kan qenė pjesmarrės nė luftėn e Shkodrės mė 1913.

    -Mė 1916 ėshtė bėrė pėrpjekje pėr hapjen e shkollės sė parė shqipe por ajo inisiativė dėshtoi..


    -Nga Esat Toptani u var nė Kavaj Mehmet Sheshi.




















    RENDI I QEVERISĖ SĖ MRETIT AHMET ZOG.



    -Pas1926 u ngritėn nga fshatrat e komunės sė Harizajt me shėrbim, ushtarėt e ushtris shqiptare te qeveris sė Mbretit Ahmet Zog. Kėta ushtar u ngritėn tė rregjistruar me mbiemra(Llagap). Ne Gosė tė Madhe u ngritėn me sherbim Abdyl Dedej, me mbiemrin e tij, dhe si (bedel) nė vėnd tė Haziz Sheshit,Rexhep Sheshi,Dalip Saraēi,Haxhi Qepa,Demir Saraēi, Mustafa Saraēi,Hazbi Shehi,Izet Shehi,Ali Shehi,Hysni Shehi,Sabri Sheshi,Reshit Sula,Sherbet Shehi,e shumė tė tjerė nga komuniteti jonė.


    -Pas 1924 nga Qeveria e Mbretit Ahmet Zog u internua nė Itali Ismail Sheshi dhe Ibrahim Sheshi.

    -Nė viti 1928 u dhurua trualli i Xhamis nė Gosė tė Madhe ku ėshtė bėrė ndėrtimi i saj.

    -Nėnpunėsit e parė qeveritar tė fshatrave tė komunitetit tonė kanė qenė kryepleqt e qeverisė sė Mbretit Ahmet Zog,me qendėr tė pėrmbledhur nė komunėn Harizaj njė periudh dhe nė Lekaj periudhėn tjetėr.

    -Kryepleq pėr Gosėn e Madhe dhe pėr Gosėn e Vogėl.

    Zėnun Saraēi
    Murat Saraēi
    Sefedin Saraēi
    Myslym Saraēi
    Zylyf Delihasani
    Hasan Saraēi
    Shaqir Sheshi.

    -Kryepleq pėr Vilė-Bashtovėn.

    Nexhip Demiri
    Mitėr Bardhi
    Bajram Gjoni.

    -Kryepleq pėr Kalushin

    Meēe Vogli
    Tafil Pepa
    Sali Veleshta

    -Mė 1926 u realizua funksionimi i shkollės sė parė shqipe edhe me lėndė fetare atėherė e quajtur mejtep,njė nga mėsuesit e parė tė kėsaj shkolle ishte me origjinė nga kosova.



    RENDI I QEVERIS KOMUNISTE NĖN DREJTIMIN E ENVER HOXHĖS NE VITET 1941-1985 DHE RAMIZ ALIS NE VITET 1985-1990.



    -Mė1942-1949 Kryetar kėshilli Haxhi Saraēi
    Sekretar,Kamer Sheshi,Daut Saraēi

    -Mė 1949-1955 kryetar kėshilli Qamil Sheshi.

    -Mė 1952 Hekuran Dlip Saraēi u pėrlesh me dy kosovar tė jashtligjshėm nga Kosova,tė ardhur nė shqipėri nė mėnyrė ilegale,njėri prej tė cilėve nė atė ngjarje u vra.

    -Kryetar kshilli 1941-1989 nė Kalush Sulejman Proshka,Sali Veleshta,Selman Sheshi,Rexhep Oktisi,Kadri Sheshi,Xheladin Ēullhai,Ramazan Vogli,Enver Stafa,Hatie Osma,Zyra Bisku,Sofie Korteshi,Adem Dervishi,Tahir Osma.


    -Kryetar kshilli 1942-1947 nė Gosė Vogėl Sulejman Delihasoni, mė 1947-1958 Ymer Kullolli


    -Kryetar kshilli pėr Kėrēukajn Murat Krasnaj,Njazi Mediu.


    -Anėtare e organizatės sė gruas pėr Kalushin pas ēlirimit deri nė vitin 1962 Hava Dedej.
    -Laje Saraēi pėr Gosėn e Madhe.
    -Kryetare e bashkimit tė grave tė Shqipėris pėr ish fermėn e Gosės Luēie Bega.


    -Pas vitit 1945 kryetar fronti Ramazon Saraēi,sekretar Daut Saraēi,Rifat Saraēi.

    -Komisioni i formimit tė koperatives sė Gosės sė Madhe Hekuran Dalip Saraēi,Qamil Sheshi,Vath Shehi,Kadri Shehi.

    -Komisioni i formimit tė koperativės sė kalushit Hava Dedej (pak pas fillimit tė punės sė mledhjes sė pasurive tė fshatarėve dha dorėheqjen nė mėnyrė protestuese),Hamdi Alia,Hekuran Vogli,Feim Hona,Ramazan Guri,Jonuz Sheshi,Sherbet Leēini.






    -Antar tė reformės agrare nė 1946 nė Gosė Madhe dhe Gos Vogėl.
    Isa Malaj
    Hamdi Seferi
    Hasan Saraēi
    Osman Beqir Saraēi.


    -Kyetar i reformės agrare nė Kalush mė 1946 Hariz Liēini.


    -Kryetar koperative pėr Gosėn e Madhe 1955-1960,Hekuran Dalip Saraēi.


    -Sekretar i pratis komuniste nė Gos tė Madhe 1957 Myftar Thartori.


    -Kryetar koperative nė Gosė tė Vogėl 1955-1960 Tafil Balliu,Hysen Seferi.


    -Sekretar i partis komuniste nė Gos tė Vogėl 1957 Shyqyri Balliu.


    -Kryetar koperative 1955-1960 nė Kalush Kadri Sheshi,Hamdi Alia,Selman Sheshi..


    -Sekretar i partis komuniste 1956-1960 nė Kalush Xheladin Ēullhai.

    -Kryetar kopertive kur u bashkua Kalushi me Gosėn e Vogėl Bardhyl Hoti,Fadil Thartor Hysen Seferi Imer Avdia,Xhaferr Myftiu.

    -Sekretar i partisė sė organizatave tė partisė komuniste tė Gosės sė Madhe ,Gosės sė Vogėl dhe Kalushit pa u bashkuar me Rrogozhinėn 1960-1970.
    Hekuran Dalip Saraēi
    Avdyl(Dyl) Cara
    Xheladin Ēullhai.



    -Kryetar tė koperativės sė Gosės sė Madhe, Gosės sė sė Vogėl dhe Kalushit kur u bashkuan me koperativėn e Rrogozhinės pas 1970 me qendėr nė Rrogozhinė.
    Kopi Niko
    Xhaferr Myftiu
    Halit Meka
    Qamil Deda


    -Kur u bashkuan koperativat e Gosės sė Madhe Gosės sė Vogėl dhe Kalushit
    me Rrogozhinėn pas 1970 sekretar partie tė organizatave tė partis komuniste.
    Imer Avdia
    Fadil Thartori
    Besnik Rudi
    Isa Seferi
    Hekuran Sula

    .
    -Mė 1951-1953 ka pasur mungese drithrash ne kumunitetin tone.


    -Mė 1963-1964 filloj tė sperkatesh pėr herė tė parė me pesticide bimėsia.


    -Kryetar tė komitetit ekzekutiv tė fshatrave tė fermės sė Gosės dhe nė disa fshatra pėrreth saj.
    Sefedin Sefa
    Veli Hoxha
    Hekuran Dalip Saraēi
    Myfit Myrtezai.


    -Ardhėsi i pare pas 1912 mė 1914 Abdyl Dedej.

    -Si popullsi vėndalit pritėn ardhėsit e parė nga Kosova nė 1926 tė parėt ishin Kastratėt, Berisht dhe Krasnajt.


    -Mė 1945 pritėn ardhėsit e dytė Ēamėt tė ardhurit e parė ishin Kalajt dhe Shamot.


    -Mė1949-1952 u formua ferma e Gosės me tė ardhur nga zona pėrreth, banorėt e parė tė qėndrės sė sotme dhe tė formimit tė ish fermės Jakup Ajdini,Sinan Ajdini,Kadri Ajdini,Tahir Ajdini,Hidėr Ajdini,Faje Ajdini nga luzi i vogėl,Rizvon Ceka,nga Ēekėt e luzit tė Vogėl,Faje Haska,Tafil Lusha nga luzi ivogėl, Zylfie Veza nga zhabjaku,Abdyl Dedej nga Kalushi.


    -Mė 1955-1956 filluan tė vijnė banorėt nga krahina e jugut Begajt, Sheht,Dollukt, Velcant mė pas Amik Kasaruho si i internuar politik nga Tirana,po ashtu i internuar politik edhe Abdulla Rama i cili ka qene me arsim te larte ne shkollat perendimore.


    -Mė 1949 filluan tė vijn ardhėsit e parė nga malėsia pėr’rreth ardhėsi i par mė 1949 Miftar Thartori nga Thartort,mė 1967 Shaqir Ēeka,mė 1968 Murrojt.

    -Mė 1969 erdhėn romėt.
    -Mė 1989 filluan tė vijnė nga Juglindja ardhėsit e parė Fevri Barolli, Iljaz Hasa, Fuat Ēela.


    -Mė 1965-1966 u ndėrtua shkolla tetėvjeēare e cila funksionoj pėr herė tė parė nė vitin 1972-1973 edhe si shkollė e mesme pa shkėputje nga puna.


    -Mė 1987 filloj funksionimi i shkollės sė mesme me progam ditor me shkėputje nga puna.

    -Mė 1987-1989 u ndėrtua shkolla e mesme si ndėrtesė e vaēant pėr program ditor e emėrtur Shkolla e Mesme e Bashkuar Gosė me kushte tė plota tė programit ditor.

    Drejtorėt e shkollės
    Ymer Gugashi
    Xhavit Manoli
    Josif Sollaku
    Vasil Gjordeni
    Maksim Begovi
    Polizoj Rajdho
    Sotir Katro
    Uran Sabria
    Iljaz Karaboja
    Veli Sheshi
    Idriz Thartori
    Kujtim Balliu.


    -Ambulanca e parė shėndetsore mė 1954 tek pallati i parė dy katėsh me mjek
    Halit Meēe.
    Mjekėt e tjerė
    Skėnder Hyka
    Esat Kalaja
    Beqir Plaku
    Nusret Dubali
    Ruzhdi Buletini
    Xhevdet Thartori
    Bledar Ajdini.
    Lirim Agalliu
    Matilda Mėrhori
    Ardian Klliēi
    Shėndet Aliu
    Jonida Curaj
    Juliana Feiziu
    Qemal Coni
    Agron Karaj.

    -Ēerdhja e parė pėr banorėt e fermės gosė 1955-1956.

    -Kopėshti i parė mė 1959.

    -Dyqani i parė me shitės Hysen Korbin mė 1956.

    -Operativat e policisė sė zonės,
    Isa Zeneli
    Skėnder Gjata
    Gėzim Isufi
    Nikoll Moēi
    Besnik Ymeri
    Koēi Gjini
    Lutfi Izeiri
    Ahmet Bala.


    -Polic tė zonės

    Dino Bido
    Pėllumb Tosku
    Bajram Nasufi.


    -Pjesėmarrėsit nė luftėn ēlirimtare nga partizanėt.
    Hamit Shehi
    Izet Shehi
    Azbi Shehi
    Hysni Shehi
    Ali Shehi
    Rukie Shehi
    Sabire Shehi
    Hava Dedej
    Pėllumb Seferi
    Meto Isufi
    Hajro Resuli
    Isuf Troka.
    Xheladin Vrapi
    Xhemal Ymeri
    Reshit Bega
    Ali Xhelo
    Etem Lusha
    Nexhip Zon’ja (Osma).
    Mahmud Dervishi
    Gani Kashari
    Rmazan Balliu.

    -Mė 1944 buzė rrugės nacionale nė drejtim tė Gosės sė Vogėl, aty ku ndodhet memoriali i tyre, u vran nga pushtuesi nazist, Kristaq Tutulani e Margarita Tutulani.

    -Pjesmarrės nga ballistat nė luftėn e 1941-1944,(por qė nuk kan qėlluar asnjėherė me armė kundra Partizanėve).

    Ramiz Xhelili
    Vesel Bega
    Abaz Bega
    Sinan Ajdini
    Demir Ēeka
    Rizvon Ēeka
    Tahir Ajdini
    Jakup Ajdini
    Mustafa Saraēi
    Isa Manastiri
    Barom Merxhon
    Shefqet Saraēi
    Qazim Sula
    Veiz Shaba
    Demir Skuqi
    Barom Sheshi
    Murat Saraēi
    Latif Saraēi
    Haziz Sheshi
    Demir Saraēi.



    -Tė dėnuarit politik.

    Hysen Sheshi
    Hamdi Alia
    Hajdar Saraēi
    Ramazan Saraēi
    Maksut Sheshi
    Hekuran Rrapush Saraēi
    Murat Saraēi
    Latif Saraēi
    Karafil Manēi
    Eqerem Kuli
    Ferid Cani
    Emin Cara
    Behar Shaho
    Shefki Ēela
    Luan Baēi
    Hysen Dobjani
    Shazivar Saraēi
    Mustafa Demiri
    Shuaip Baruti
    Halit Gjoni
    Sulejman Demiri
    Bib Brahja
    Besnik Veterniku.

    -Nė Shkurt tė 1948 sigurimi i Qeveris rrethoj shtėpinė e Rrapush Saraēit per te kapur Rom Habilin i cili i shpėtoj atij rrethimi por aty nė atė rrethim nga sigurimi u vra Shefqet Saraēi.


    -Pėr shumė vite nė Vilė-Bashtovė ka ekzistuar njė kamp tė internuarish tė mbledhur nga vėnde tė ndryshme tė Shqipėrisė.



    -Drejtorėt e ndėrmarrjes sė ish fermės sė Gosės.
    Dervish Bulltica
    Ymer Shyti
    Xhelal Leshneka
    Fadil Thartori
    Taqo Kadiu
    Pandeli Vorezi
    Isa Malaj
    Bero Spahiu
    Adem Balla
    Shefqet Ēakerri
    Ylli Keēi
    Ylli Dupi, edhe deputet i kuvendit popullor 1988-1991
    Avdyl(Dyl) Cara
    Yll Dupi
    Bajram Saraēi.


    -Sekretarėt e organizatave tė parties komuniste te ish fermes Gosė.
    Kadri Shehu
    Xhemal Tafaj
    Ali Hysa
    Avdyl Aliu
    Myfit Myrtezai
    Galip Saraēi
    Naun Kajana
    Sadik Malaj.
    -Punėtorėt e parė qė formuan ish fermėn .

    Izet Shehi
    Zylfie Veza
    Rizvon Ēeka
    Jakup Ajdini
    Sinan Ajdini
    Kadri Ajdini
    Tahir Ajdini
    Hidėr Ajdini
    Abdyl Dedej
    Faje Haska
    Tafil Lusha
    Faje Ajdini etj.



    -Kryetar tė gjykatės popullore tė fshatrave tė ish fermės Gosė.

    Hadi Balliu
    Myfit Myrtezai
    Kujtim Halili
    Nazmi Sinan Ajdini.


    -Sekretarėt e rinisė pėr ish fermėn Gosė .
    Haxhi Sheshi
    Sefer Baboēi
    Sabri Minga
    Nazime Ymeri
    Galip Saraēi
    Izet Haska


    -Pėgjegjės tė kulturės.

    Hysen Dobioni
    Kujtim Turku
    Veli Minga
    Niko Millo.
    Me 1948-1950 ka pasur kamp te burgosurish buze Qendres Gose per hapjen e kanalit kullues ne afersi te Gose Qender.


    Me 1952-1955 ka pasur kamp te burgosurish ne Gos Vogel per hapjen e kanalit vadites Peqin- Kavaje.
    RENDI I QEVERIVE TĖ PLURALIZMIT POLITIK DEMOKRATIK TE VITEVE 1991-2012.

    -Deputetėt qė pėrfaqsuan Komunėn Gosė qė nga viti 1991 deri nė vitin 2013
    Agron Fishta i zonės,1991-1992 PS
    Luan Skuqi i zonės,1992-1996 PD
    Ariana Nati e zonės, 1996-1997 PD
    Myslim Murrizi i zonės, 1997-2001 PD
    Mustafa Xhani i zonės, 2001-2005 PS
    Luan Skuqi i zonės, 2005-2009 PD
    Luan Skuqi i qarkut, 2009-2013 PD
    Ilir Meta i qarkut, 2009-2013 LSI
    Dashnor Peza i qarkut, 2009-2013 PS


    -Aktivistėt e parė tė parties Demokratike.


    Ish fermė e Gosės
    Arben Kastrati
    Selman Sheshi
    Ramazan Sulejman Saraēi
    Selim Krasnaj
    Isuf Krasnaj
    Qerim Sheshi
    Isa Sheshi
    Luan Ilmi Saraēi
    Tahir Shamo
    Besnik Shamo
    Rustem Shamo
    Mehmet Hysa
    Rifat Krasnaj
    Esat Krasnaj
    Kujtim Kalo
    Maksut Saraēi
    Ismet Kosova
    Xhevit Islami
    Fatmir Shahaj
    Shyqyri Shahaj
    Kadri Bega
    Avdyl Ymeri
    Kujtim Shehu
    Agim Shamo
    Ismail Lika
    Xhevdet islami
    Mustafa Sheshi etj.
    Kalush

    Beqir sheshi
    Ilmi Huqi
    Arif Huqi
    Nevruz Stafa
    Zeqir Balla
    Namir Balla
    Kimet Korteshi,etj.



    Gosė e Madhe

    Ismail Sheshi
    Agim Sheshi
    Nazmi Saraēi
    Shaqir Saraēi
    Isuf Saraēi
    Beqir Saraēi
    Vath Saraēi
    Limon Saraēi
    Ylli Saraēi
    Hajri Saraēi
    Atlet Saraēi
    Sali Saraēi etj.




    Gosė e Vogėl

    Telha Deliu
    Eqerem Deliu
    Haziz Deliu
    Enver Deliu
    Xheladin Balliu
    Jashar Balliu etj.








    Vilė-Bashtov

    Bashkim Demiri
    Durim Demiri
    Bilal Brahja
    Ilmi Baruti
    Qamil Gjoni
    Ali Gjoni
    Banush Gjoni
    Veli Demiri
    Hasan Demiri
    Sherbet Demiri
    Maksim Baruti
    Stavri Bardhi etj.



    -Gazetėn e parė tė pluralizmit politik, Rilindja Demokratike,e solli pėr herė tė parė nė komunitetin tonė Luan Ilmi Saraēi.


    -Kompania e parė private ALB ITALIA mė 1992-1994 nė Vilė –Bashtovė
    Me drejtues nga dy pale, me pėrfaqsues tė shtetit Shqiptar Ismail Begėn, dhe me pėrfaqsues privat Italian, sipas ligjeve tė Shqipėris.


    -Kompania dytė private e perbashkėt me pėrfaqsues tė shtetit Shqiptar Bajram Sraēin dhe firmat e banorėve tė ish fermės Gosė, dhe pėrfaqsues privat Italian tė ndėrmarrjes private AGRI GOSA nė janar tė 1993 deri nė maj tė 1994 sipas ligjeve tė Shqipėrisė.


    -Kryetarėt e Komunės.
    Selman Sheshi
    Riza Saraēi
    Sinan Shala
    Eqerem Deliu.

    -Kryetarėt e Kshillit tė Komunės.
    Agim Shamo
    Milazim Maksuti
    Pėllumb Gjoni
    Telha Deliu
    Durim Sheshi
    Agron Dema
    Adriatik Saraēi
    Jemin Pepa
    -Kryetare te organizates se gruas.
    Sofie Thaēi
    Mimoza Helshani.

    -Nė vitin 1996 u ndėrtua xhami e dytė dhe Konvikti Djemve-Qendra e Hafizave nė qendėr tė Komunės GOSĖ.
    Organizata EL DAAVE EL ISLAMIA.
    Projekti XHAMIA EL FURKAN.
    Sponsor dhurues ABUBEKR BEZERAA nga JEMENI.
    Projekti zbatues ORG.EL DAAVE EL ISLAMIA-SHQIPĖRI.


    -Mė 2009 u ndėrtua minarja e xhamis sė Ballaj-Emigrant me kontributin e banorėve tė fshatit dhe tė tjerve dashamirės.

    -Nė vitet 1991 u ndėrtua minarja dhe u rikostrukturua xhamia e parė lart nė Gosė tė Madhe nga Muslimanėt Arab.

    -Mė 2011 u ndėrtua Xhamia e Gosės Vogėl nga muslimanėt Arab.

    -Komisioni i reformės sė shpėrndarjes sė sipėrfaqes sė tokės prodhuese familjarėve me ligjin 7501 u realizua nė 1994 nė ish fermėn e Gosės.
    Agronom i kėtij komisioni Myzafer Xhelili
    Kryetar, Esat Krasnaj
    anetar
    Latif Saraēi
    Flamur Saraēi
    Hajdar Abazi



    -Kryetar i komisionit tė pronėsis sė tokės me ligjin 7501 i Gosės sė Madhe
    Ruzhdi Saraēi
    anėtėar
    Osman Saraēi
    Beqir Saraēi
    Qazim Saraēi



    -Kryetar i komisionit tė pronsis sė tokės me ligjin 7501 nė Gos Vogėl Izet Greca.
    anėtar
    Llazar Kondakēiu
    Kujtim Gosa
    Mustafa Proshka
    Jakup Seferi
    -Kryetar i komisionit tė pronėsis sė sipėrfaqes sė tokės me ligjin 7501 nė Vil-Bashtov-Ballaj emigrant.
    Kryetar Halil Maksuti.
    anetar
    Bardhyl Demiri.
    Tahir Thaēi
    Naun Kajana
    Llambi Spiro.


    -Kryetar i komisionit tė pronėsis sė sipėrfaqes sė tokės me ligjin 7501 nė Kalush
    Adem Kashari.
    Anėtar
    Xhevdet Skuqi
    Maksut Balla
    Caush Vogli
    Selim Sheshi


    -Myzafer Ramiz Xhelili, ish funksionar si agronom dhe pergjegjes sektoresh prodhuese i veshur me pushtet ligjor ne te dy sistemet, banor i komunitetit tė Komunės GOSĖ bashkė me kryetaret e Komunes Selman Sheshi, Riza Saraēi dhe Sinan Shala ndanė sipėrfaqet e tokės sė bregdetit dhe tė kodrave, nėpėrmjet ligjeve tė Shqipėris.


    -Kryepleqt e Komunės Gosė nė qendėr.
    Esat Krasnaj
    Tajar Dema
    Rxhep Dedej
    Hizėr Isufi
    Artan Saraēi.

    -Kryepleqt e fshatit Kalush.
    Rifon Pepa
    Zeqir Balla
    Ferhat Beqiri
    Lutfi Stafa
    Shaban Skuqi
    Beqir Sheshi
    Arif Huqi.






    -Kryepleqt e lagjes sė sipėrme Gosė e Madhe .
    Isuf Saraēi
    Lem Saraēi.
    Florant Saraēi.


    -Kryepleqt e Vilė-Bashtovės dhe Ballaj Emigrant.
    Pullum Gjoni
    Limon Shala
    Idriz Thaēi.


    -Punonjės nėnpunės tė kulturės,nė vitet 1990-1996

    Idriz Liēini
    Agim Vrapi.


    -Mė 1999 u mikpritėn nga banorėt e Komuės Gosė tė dėbuarit nga Kosova.


    -Sipėrfaqa e tokės prodhuese. - 394 ha.Gosė e vogėl,518 ha.Gosė e madhe,316 ha. Kalush,590 ha.Kerēukaj,(ferm gos)1524 ha.Vil Bashov.Gjithsej 3342 ha.


    -Numri i banorėve rreth 8700 banor.


    -Humorist amator, Endrin Ajdini.


    -Sportist, futbollist profesionist tė kategorisė sė dytė, Luan Merkaj,Lefter Resulaj.
    -Sportist futbollist dhe dhe me profesion trajnier i kategoris sė dytė nė futboll,Eduart Thartori.







    -Intelektualė me shkolla tė larta perėndimore, kanė banuar ne kėtė komunitet Ismail Gremi,Abdulla Rama.
    -Intelektual ka banuar nė kėtė komunitet, perkthyes,shkrimtar,intelektual, qytetar nderi i Komunes GOSE, Amik Kasaruho.
    -Poet,shkrimtar,intelektual ka lindur dhe banon nė kėtė komunitet, Hekuran(Agim) Dedej.
    -Intelektual ka lindur dhe ka banuar nė kėtė komunitet Besim Islami.
    -Intelektual ka lindur dhe ka banuar nė kėtė komunitet Bajram (Hekuran) Begaj.



    -Kėta drejtues dhe protagonist, kanė ndikuar nė jetėn e komunitetit tė Komunes Gosė,ndikuar nga rendet e politikave tė ndryshme,tė cilat praktikonin dhe praktikojnė praktika ligjore,tė cilat ekzistuan dhe ekzistojnė me tė mirat dhe tė kėqiat e tyre nė jetėn e komunitetit tė Komunės Gosė.Natyrisht kėta drejtues dhe protagonistė,kanė treguar dhe praktikuar formimin e tyre intelektual si njerėz me vlera apo antivlera, me ndikim nė komunitetin e emėrtuar kėtė fundshekull tė formimit tė Shtetit Shqiptar, si KOMUNA GOSE.





    PAVARSI

    Mė 28 nentor te vitit 1912
    Ismail Qemali i vėrtetė,
    Me firmat dhe vulat e historisė
    Ngriti flamurin e historisė,
    Stafetė vazhdimėsie
    Tė gjuhės shqipe start lirie,
    Tė gėzojmė e vigjėlojmė
    Ditėn e ngjarjes nė pėrvjetor.
    Kėto arritje ,kėto suksese
    Me gjak lufte,me punė djerse,
    Me sakrifica e mundime
    U vunė vulat e qeverive.
    Qė nga Kruja deri nė Vlorė
    Shekuj vitesh me heronj.
    Qė nga Kruja deri nė Vlorė
    Shekuj vitesh me rrugė shqipesh.
    Qė nga Kruja deri nė Vlorė
    Sot nė Tiranė rruga jonė
    Se ne jemi njė komb,
    Njė komb
    Me njė gjuhė nė histori
    Mal mė mal e shtėpi mė shtėpi
    Ku ėshtė thirrur Iliri,
    Ku gjuh e kombit flitet shqip,
    Me dėshmorė e heronj
    Martirizuar koh mė koh.








    Shkaqet pėr vuajtjet e ndonjė brezi tė ndonjė populli,gjenden tek mėnyra jetike qė nė fillesat e kėsaj jete ,qė sprovohet nga vartėsia e percaktimit tė Zotit tė Lartėsuar,ku bagazhi intelektual i ēdo populli tė tillė, i ndėrthurur me bagazhin intelektual tė popujve tė tjerė,i jep kėtyre popujve, mirėqėnie e privilegje, nėse kėta popuj, pendohen ndaj gabimeve tė mėparshme, pėrballė ligjeve tė Kuranit tė Madhėrueshėm.

    Hekuran(Agim) Dedej

  10. #110
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-12-2009
    Postime
    153
    Faleminderit
    2
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Agim Dedej

    KRIJIMIT PER NE APOKALIPS


    Te presin krahet
    perteritja e pashmangshme.

    Te shkulin krahet
    bifkimi i pandalshem.

    je
    si dje
    si sot
    si neser.

    Rruges se caktimeve te Zotit
    qe dine ate qe sdim,
    ne jetet
    pa lindur
    pas vdekjes.

    Krijimit per ne apokalips.

    Qofshim pellumba
    simbole te paqes.

  11. #111
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-12-2009
    Postime
    153
    Faleminderit
    2
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Agim Dedej

    JETA


    Qe kur Eva e Adami
    linden jete te tjera,
    jeta eshte
    grumbull transformimesh
    ku rriten lule ne te,
    ajo te genjehet
    per te mos u prishur mendsh.



    E DUA


    Do vajtoj
    ne ēastet e drites se dashurise,
    kur te vajtoj
    me lini ne vetmi,
    ne degezat e vetmise
    bukuria e saj eshte.


    YLBER


    Pellumbesha te bardha pentagramesh
    njomeshin ne vesen e shiut te loteve,
    dashuria si dielli i vishte me ngjyra ylberi.



    GJYKIM


    Flladi pranveror perkedhel lekuren,
    perhap kudo nuanca ylberi ,
    engjejt i marrin ne duar,
    gjuajn per te vleresuar
    me yje dhe shigjeta ylberesh.



    POROSI


    Dallendyshes i'u keput fluturimi
    ne gjurin tim
    para te largetit shtegtim.
    Porosi me la
    folene t'ia ruaj,
    jehonat e cicerimit
    te mos i humbisnin dimrit.

  12. #112
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-12-2009
    Postime
    153
    Faleminderit
    2
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Agim Dedej

    ...


    Hene e argjendet
    nate e qet
    urtesia tretet menēur.


    ...

    Vetetima godet
    shejtani vritet
    jeta me kujdestar.


    ...

    Hene e plote
    nete te bardha
    magjistaret po fshihen.

  13. #113
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-12-2009
    Postime
    153
    Faleminderit
    2
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Agim Dedej

    ...

    Qielli plot me drit
    ret tempuj engjejsh
    menēuria tretet urte.


    ...


    Dielli shigjeton rreze
    ret lotojn
    ylberi nderlidh zemra.


    ...


    Dielli nxen
    lakuriqsia ngjitese
    njerez te pakujdesshem.


    ...


    Hene e argjende
    ujra te qeta
    shije pasqyrimesh.

  14. #114
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-12-2009
    Postime
    153
    Faleminderit
    2
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Agim Dedej

    Djalli e ka folene atje ku gjuha eshte si e gjarperit.


    Hekuran-agim dedej

  15. #115
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-12-2009
    Postime
    153
    Faleminderit
    2
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Agim Dedej

    FATKEQET


    Kur shendetin
    ta mer pushteti.

    Kur dijen ta veshin me te zeza
    ditet jane te tmerreta.

    Fatkeq jeton ne shoqeri
    jashtekohor ne vetmi.

    Tek tuk te tille kudo
    te humbur shume pak mencur mendojn.

    Te humburit shkojne rrugeve marrezisht
    shpeton kush kerkon rrezet e dituris.

    Diturine me vlera
    qe te jep drite e sukses
    larg te kotes qe te humb
    e ne zjarr te djeg.



    PAJA E NUSERIS



    Cfar mer vajza prej vajzeris
    per dere te burrit per pasuri.

    Edukaten qe i ka dhene
    nene e saj edhe babe.

    Lumturi a shkaterrim
    petk per burrin detyrim.


    Qe edhe ai petk per te
    o eshte gezim o peshe e rende.

    Nese petku do tu vije sipas shtatit
    sipas shtatit sipas fatit
    petku njerit apo tjetrit
    o pstrohet ne bardhesi
    ose nxihet felliqesisht.

    O qendron prej meshires se Zotit
    o shkaterrohet mot pas motit.


    (AGIM) HEKURAN DEDEJ

  16. #116
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-12-2009
    Postime
    153
    Faleminderit
    2
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Agim Dedej

    HISTORI


    Greket
    Romaket
    Bizantet
    shkaterronin vatane
    vlera per ne slane.

    Osmanet
    na pushtuan na roberuan
    por shpirtrat tane pasuruan,
    me besim e fe te plote
    qe sot perhapet neper Bote.

    Ne 100 vjet pavarsi
    mbar e mbrapsh vendosem identitet,
    modeli yne Komit i dhemb,
    me sprova e udhezim
    Kuranin e bekuar perkthyem
    kurorezuam rrugen e pelqyer.

    Sic deshi Gjergj Kastrioti Skenderbeu
    dretuesit e tij te kishte memedheu.
    Sic deshi Zoti yne per ne
    te kishim besim e fe te drejte mbi dhe.

    Te mirat u qemtuan mbare
    per ne cka mbetur me pas,
    te kemi dije, ndergjegje e moral
    te kemi paqe e jete te begate.


    (AGIM) HEKURAN DEDEJ

  17. #117
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-12-2009
    Postime
    153
    Faleminderit
    2
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Agim Dedej

    KUR SULMOHET SUKSESI



    Kur suksesi sulmohet
    me zili e idhnim
    te vertetat dalin sheshazi
    njihen armiqt.

    Armiqt qe jane miq
    dy fytyresha ne poshtersi
    ne te njejten buke hanin
    ne te njejtin uj pinin
    me te sinqertet besnik.


    Kur maskat u cirren
    nga te vertetat fshihen,
    larg qendrojne
    ne bashkesi nuk mund te jetojne.

    Vecohen ne grupime
    si populli i Musait
    i ndare ne dymbedhjet fise,
    ku cdo fis e dinte burimin e tij
    caktim nga Zoti per drejtesi.


    me aleate kudo
    te sinqertet solmojn
    smira dhe idhnimi
    zemrat ua sundon.

    Cdo grupim
    vecmas mer punen e tij
    me edukatat e nenave
    te mara sipas vendeve.

    Dikush me turp e dikush me nder
    rralle jane te sinqert.

    Te sinqertet qe dije me durim mesojne
    me qellim qe ne kete jete
    e pertej saj te shpetojne.

  18. #118
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-12-2009
    Postime
    153
    Faleminderit
    2
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Agim Dedej

    DRITA QE NDEZ DRITE



    Drita e djerses se ballit
    ne driten e bujaris se dores,
    si drita qe ndez driten
    erresirat largohen.

    Zoti gezon
    moralin larteson
    larteson dhe veprat
    bardhesisht pastron zemrat.

    drita e djerses
    drita bujaris
    veprat sipas ligjit
    ne robin vepermir.

    nderin dhe pjedestalin
    te tjeret sta falin,
    puna dhe mencuria
    te japin rezultatin.



    GUHA



    Gjunah i gjuhes se gabuar
    kala te ndertuar prish,
    me gjynah te vepruar
    rendon barazisht.

    E mira e gjuhes se zgjuar
    kala te forte nderton
    ne barazi me te miren e vepruar
    ne peshore flori peshon.

    Ezopi me mencuri
    komedi per gjuhen shkroi
    ne shekuj prej tij bota mesoi.

    Prap gjuha njerezimin
    prish e rregullon
    mbi themelet e shkaterrimit
    bote te re nderton.

  19. #119
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-12-2009
    Postime
    153
    Faleminderit
    2
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Agim Dedej

    KUR PASRETIA GJEN PASTERTI


    Krijimi i Zotit per rigjallerim
    rreze per drite e shi per ushqim.

    Cme zgjohet nje ndjenj
    ndrine nje mendim
    per fjalet e njerezve
    shtrire perditeshmerisht.

    Hyjnorja qiellore e pastert prej lart
    jeta njerezore me mekate ne faj.

    Por kur pasertia gjene pasterti
    pranohen lutjet e njerezve te dlir.

    Jeta mbushet plot begati
    prej rahmetit te Zotit
    qe zbret Hyjnisht.

  20. #120
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-12-2009
    Postime
    153
    Faleminderit
    2
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Agim Dedej

    KUDOHERE


    Ne moshen e endrrave
    dashuroja fuqishem,
    me urtesine e se mires.

    Egoizmi epshor
    plag e moralit shoqeror.

    Ka nje fund
    vetvetja e perbuz.

    Humbasin ndjenjat
    ne lume te kote shpresash.

    Mbytet nderi
    me ndjenja sikleti
    ne kurora partneriteti.

    Tradhetisht perbuzshem
    ne pergoime zhurmshem.

    Gjurme ne krijesat njerezore
    ne nivele te uleta cnjerezore.

    Ne tufat e trendafilave te kuq
    kur ka nga nje trendafil te zi
    sme duhet asnje dashuri.

    Kudoher,kurdohere.

Faqja 6 prej 7 FillimFillim ... 4567 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •