Close
Faqja 2 prej 2 FillimFillim 12
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 30 prej 30
  1. #21
    . Maska e Dritė
    Anėtarėsuar
    16-03-2009
    Postime
    397
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Atdheu qė tė ekzekuton
    16 May, 2010 12:25:00






    Sikur BDI-ja tė ishte parti serioze, sikur pushtetarėt shqiptarė ta dinin si mbrohet interesi i popullit, sikur ata ta kishin kuptuar se nuk bėhesh bashkėqeverisės pa pasur kontroll mbi tė gjitha institucionet e shtetit, ata qė moti do ta kuptonin se atdheu tė dėnon pėr krimet e bėra, por nuk tė ekzekuton. Pastaj, sikur ata ta njihnin peshėn e vėrtetė tė pėrgjegjėsisė sė politikanit, atyre do t’u mjaftonin 10 protestues tė rinj dhe vetėm 10 shqiptarė qė mė shumė i besojnė armės se sa institucioneve tė shtetit, qė tė uleshin e tė analizonin se cilat janė shkaqet qė i ēojnė shqiptarėt e kėtushėm tė ndjehen tė rrezikuar nga institucionet e shtetit.

    Shkruan: Kim MEHMETI






    Shqiptarėt e Maqedonisė mė 10 maj, edhe njė herė dolėn nė rrugė dhe protestuan. Kėsaj radhe ata kėrkonin drejtėsi, hapjen e dyerve tė burgut pėr shqiptarėt e dėnuar nė procese tė montuara gjyqėsore dhe treguan se ē’ėshtė ajo qė e ēon kėtė popull tė ndjehet i rrezikuar nga institucionet e shtetit. Ende pa kaluar as njė orė nga pėrfundimi i protestave, pushtetarėt shqiptarė dolėn e thanė se numri i vogėl i protestuesve (rreth 5000 veta) tregon se populli e pėrkrah veprimin institucional tė BDI-sė. Qė do tė thotė, deri sa tė mos dalė i gjithė populli nė rrugė, Ali Ahmeti dhe shokėt e tij besojnė se janė duke shkuar rrugės sė duhur. Pra, pushtetarėt e BDI-sė, tė entuziazmuar nga numri i “pakėt” i protestuesve, u zotuan se edhe mė tej do bėjnė ēmos qė t’u dėshmojnė skeptikėve shqiptarė si shkohet nė NATO dhe BE, thuajse skepticizmi ka tė bėjė me naivitetin qė tė ēon tė besosh se vlerat dhe aftėsitė e njė politikani janė proporcionale me modelin dhe ngjyrat e kollares.
    Dy ditė pas protestave, nė afėrsi tė fshatit Radushė, pra nė hyrje tė Shkupit, policia maqedonase kapi nė pritė katėr shqiptarė tė dyshuar pėr kontrabandė armėsh dhe i ekzekutoi nė vendin e ngjarjes. Apo, mbase edhe i solli tė vrarė aty ku ishte paracaktuar vendi i ekzekutimit?! E nė mesin e tyre ishte edhe Harun Aliu, ish-komandant i njohur i UĒK-sė, drejtues i Partisė Alternativa Kombėtare. Sipas asaj qė tha ministrja e Policisė, aksioni ishte ndėrmarrė nė bazė tė informatave tė sigurta, andaj shtrohet pyetja e logjikshme: pse policėt maqedonas nuk i pėrcollėn tė dyshuarit deri nė vendin ku duhej ta dorėzonin armatimin, e kėshtu ta mbyllte tėrė zinxhirin e tė inkriminuarve, por u organizoi pritė si nė kohėt e mesjetės. Dhe kaluan ditė tė tėra nga kjo ngjarje, e pushtetarėt e BDI-sė nuk dhanė asnjė shpjegim. Nuk treguan se a kanė qenė tė informuar pėr kėto aksione policore dhe nėse po, atėherė vallė pajtohen me kėtė veprim tė policisė qė ka pasur informata tė sakta pėr rrugėtimin e “shitblerėsve” tė armėve? Ku ta dish, mbase edhe nuk ka nevojė tė shpjegohet ajo qė e dinė tė gjithė shqiptarėt e Maqedonisė: nga viti 2001 e kėndej, asnjė aksion policor nuk ndėrmerret pa u informuar krerėt e partisė shqiptare nė qeveri.

    Sikur BDI-ja tė ishte parti serioze, sikur pushtetarėt shqiptarė ta dinin si mbrohet interesi i popullit, sikur ata ta kishin kuptuar se nuk bėhesh bashkėqeverisės pa pasur kontroll mbi tė gjitha institucionet e shtetit, ata qė moti do ta kuptonin se atdheu tė dėnon pėr krimet e bėra, por nuk tė ekzekuton. Pastaj, sikur ata ta njihnin peshėn e vėrtetė tė pėrgjegjėsisė sė politikanit, atyre do t’u mjaftonin 10 protestues tė rinj dhe vetėm 10 shqiptarė qė mė shumė i besojnė armės se sa institucioneve tė shtetit, qė tė uleshin e tė analizonin se cilat janė shkaqet qė i ēojnė shqiptarėt e kėtushėm tė ndjehen tė rrezikuar nga institucionet e shtetit. Pra, sikur BDI-ja ta kuptonte me kohė se Gruevskit i nevojitet vetėm si mbulesė pėr tė realizuar programin e partisė sė tij prej “100 hapave” drejt urrejtjes ndaj Perėndimit dhe shqiptarėve, partiakėt e Ali Ahmetit nuk do ta mbronin Gruevskin nga kritikat e shqiptarėve, por do t’i mbronin shqiptarėt nga urrejtja e Gruevskit. Aq mė shumė, sikur Ali Ahmeti tė mos e harronte aq shpejt se zgjedhjet e 2008-s i fitoi duke kritikuar antishqiptarizmin e Gruevskit, ai s’kishte si tė mos ta kuptonte se u radhit nė mesin e varrtarėve tė Marrėveshjes sė Ohrit. Me ēka edhe do ta zbėrthente sa tė poshtra dhe perverse janė deklaratat e shokėve tė tij partiakė kur thonė se ai qė e shpall Marrėveshjen e Ohrit tė vdekur, na qenka mohues i njė vlerė tė shenjtė tė realizuar me gjakun shqiptarė, e ata qė nuk ia dolėn ta jetėsojnė atė, na qenkan politikanė tė urtė, e jo shkelės mbi kufomat e tė rinjve shqiptarė qė flijuan vetveten gjatė konfliktit tė 2001.

    Shumė nga ata qė ishin fėmijė 10-vjeēarė nė kohėn e nėnshkrimit tė Marrėveshjes sė Ohrit, mė 10 maj protestuan dhe pyetėn pushtetarėt pse populli i tyre ende ėshtė thuajse jashtinstitucional dhe i jashtėligjshėm. Katėr veta nga ata qė nė 2001 i thanė lamtumirė armės, mė 12 maj u ekzekutuan nga policia maqedonase si tė dyshuar se pėrsėri u janė rikthyer armėve. Pushtetarėt shqiptarė treguan se numri i protestuesve nuk i brengos fare, por pėrderisa autori e shkruan kėtė tekst, kryesuesit e BDI-sė nuk kanė thėnė asgjė se vallė ishte i pashmangshėm ky ekzekutim i katėr shqiptarėve. Me ēka mbase dėshmojnė vetėm njė gjė: se populli i kėtushėm shqiptar ėshtė nė duart e politikanėve qė nuk e kanė kuptuar se atėherė kur dėshton politika, se atėherė kur dėshtojnė politikanėt, populli del nė rrugė apo shkon nė male. Pra, sjellja e pushtetarėve tė BDI-sė dėshmon se ata janė politikanė qė nuk e kanė kuptuar se politikani i keq ėshtė ai qė popullin e mban nė rrugė, se politikani qė i bėn hyzmet kolltukut, por jo edhe votuesit tė vet, herdo-kurdo pėrballet me forcėn e frustrimit tė popullit. Apo, kėto ngjarje tė dhembshme, vetėm dėshmojnė se Maqedoninė e drejtojnė politikanė qė nuk e kuptojnė se pronarė tė vėrtetė tė situatave konfliktuoze nuk janė ata qė e duan konfliktin, por politikanėt qė nuk dinė t’i zgjidhin problemet qė e frustrojnė popullin. Gjė tė cilėn mė sė miri e dėshmoi konflikti i vitit 2001, i cili erdhi si pasojė e politikave tė gabuara gjatė njė dekade, gjė tė cilėn e dėshmon edhe frustrimi i sotėm i shqiptarėve tė Maqedonisė, i cili ėshtė rezultat i bashkėpunimit tė mirė mes “sunduesit” dhe “vasalit”, por jo edhe i shqiptarėve me institucionet e shtetit.

    Ėshtė shumė trishtuese kur sheh tė rinjtė shqiptarė tė protestojnė dhe policinė maqedonase t’i ekzekutojė shqiptarėt e dyshuar pėr veprimtari tė jashtėligjshme. Nga ky trishtim tė lindin edhe mendime nga mė tė pamundshmit, si pėr shembull ai se mos vallė Maqedonia e sotme nuk do tė bėjė harxhime shtesė e t’i ngarkojė burgjet me shqiptarė tė shpallur tė fajshėm, andaj ata i ekzekuton aty ku i vjen mė mbarė. Si dhe pyetja mos vallė Maqedonia i ruan qelitė e burgjeve vetėm pėr shqiptarėt e pafajshėm, si ata tė Sopotit. Ēka nuk tė shkon ndėr mend kur e sheh se si shqiptarėve tė Maqedonisė pėr ēdo vit u ndodh ndonjė Sopot, Brodec, apo Radushė. Dhe pas kaq shumė ngjarjeve tė pėrgjakura, s’ka si mos e pyesėsh veten: si ta shpėtojmė gjakun tonė? Autori i kėtij teksti i ka dhėnė njė pėrgjigje tė mundshme kėsaj pyetjeje menjėherė pas zgjedhjeve parlamentare tė vitit 2008, kur publikisht ka thėnė se BDI-ja duhej tė themelojė parlamentin shqiptar te Komuna e Ēairit nė Shkup, e jo tė shkojė t’i pėrkulet Gruevskit qė ai ta pėrfshijė nė koalicionin qeverisės. Me ēka Ali Ahmeti do t’ia ndėrlikonte punėn vetvetes, por do t’i kursente shqiptarėt nga dalja nė protesta dhe nga veprimet dėshpėruese qė i ēon drejt e nė pritat e policisė sė Gruevskit.
    Por, ku ta dish, ndoshta shqiptarėt e Maqedonisė edhe gjatė kohės do mbeten nė duart e politikanėve qė nuk e kanė kuptuar se vota e marrė nga populli tė bėn tė fortė, por jo edhe tė menēur. E me ēka, shqiptarėt e kėtushėm do paguajnė haraē tė lartė pėr ata njė grusht shqiptarė qė e ndihmojnė Gruevskin, e qė duan ta ndjejnė veten se janė atė qė nuk kanė qenė kurrė – pushtetarė. Ku ta dish, mbase shqiptarėt e Maqedonisė edhe mė tej do pėrjetojnė skena tronditėse, si rasti i fundit i ekzekutimit tė katėr shqiptarėve dhe do jenė dėshmitarė se si shteti i vret, e pastaj edhe e pėrbuz inteligjencėn e tyre, duke u treguar nė ekranet televizive armatimin e gjetur nė njė furgon, e tė cilin nuk mund ta bartė as njė maune. Shqiptarėt e Maqedonisė do jetojnė nė mes tmerrit tė varrimeve tė atyre qė ua ekzekuton policia dhe frikės se ky shtet mund ta shpallė kriminel cilindo shqiptar edhe nga shkaku se shqiptaria ka politikanė qė bėjnė grevė urie pėr t’i hapur kutitė e votimit, por jo edhe deputetė qė do bėnin grevė urie pėr t’u zbardhur rastet e ekzekutimit tė shqiptarėve nga policia maqedonase, jo edhe pėr ēlirimin e tė burgosurve tė pafajshėm shqiptarė, tė cilėt e pėsojnė vetėm pse aq shumė e duan dhe i besojnė shqiptarisė. Pra, shqiptarėt e Maqedonisė do t’i numėrojnė kufomat qė ua ekzekuton policia maqedonase, edhe pėr shkak se Tirana dhe Prishtina zyrtare janė tė angazhuara pėr “stabilitetin e rajonit”, duke mos parė se Shkupi zyrtar nuk e do atė stabilitet, duke mos e parė se qarqet politike maqedonase ekzekutojnė shqiptarė qė ta mbulojnė atė qė e bėjnė vetė – largimin e Maqedonisė nga NATO-ja dhe BE-ja. Dhe kėtė e bėjnė sepse ata e dinė se me hyrjen e Maqedonisė nė strukturat euroatlantike, do fillojė edhe zhbėrja e popullit qė veten pėrkohėsisht sot e quan maqedonas. Andaj, ata qė nuk e kuptojnė kėtė lojė tė qarqeve antishqiptare maqedonase, kot qė veten e quajnė politikanė dhe bėjnė mėkat kur popullit tė kėtushėm shqiptar ia mbajnė gjallė iluzionin se dikush brengoset pėr kufomat qė ai i varros. Pra, bėjnė mėkat edhe zyrtarėt e Tiranės dhe Prishtinės kur vizojnė burrėshtetasit maqedonas, sepse kėshtu ata pa dashje legjitimojnė ekzekutimin e shqiptarėve tė kėtushėm dhe pranojnė se “rreziku shqiptar”, e jo antishqiptarizmi dhe koncepti antiperėndimor i Gruevskit, ėshtė ai qė e rrezikon stabilitetin e Maqedonisė dhe atė e largon nga vlerat perėndimore.


    http://kmehmeti.com/analiza/289.html

  2. #22
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Meritokracia


    22/06/2010
    Naser ALIU


    Njė plak kishte dėrguar dy qe pėr t' i shitur nė treg. I afrohet njė blerės dhe e pyet pėr veset e tyre. Plaku i thotė: Ky i trashi ėshtė i fortė, mund tė lėrojė shumė, por nuk i pėlqen aspak puna. Ky i holli, i dobėti, ka shumė dėshirė, por nuk mundet, nuk ka fuqi fare. Nė rastin e parė pėrtacia kronike, nė tė dytin, ambicia e madhe dhe pamundėsia e madhe. Vetėm dėshirė. Asgjė mė shumė. Duket se nė skenėn politike shqiptare kemi demin e hollė. Ēudia mirėpo ėshtė se politikanėve shqiptarė qetė u pjellin viēa... Nė shtypin perėndimor nuk ka lajme tė mira, me pėrjashtim tė ndonjė libri tė pėrkthyer, ndonjė sportisti apo kėngėtari. Para disa viteve mbushte faqet e gazetave kriminaliteti shqiptar jashtė. Viteve tė fundit mbushin faqet qeveritė tona; me korrupsion, me vjedhjen e buxhetit dhe moskryerjen e detyrave, qė u cakton BE pėr pezullimin e vizave, respektivisht pėr integrim. Mė shumė lajme tė dėmshme prodhojnė Shqipėria dhe Kosova se sa krejt vendet e Europės veriperėndimore apo Kina. Imazhi shqiptar tani dėmtohet edhe nga Qeveritė shqiptare. Te qetė tona nuk ėshtė vetėm problemi i pafuqisė, por edhe i paaftėsisė brengosėse, mosdijes, me njė gravurė diletantizmi dhe pėrkulje tė pashoqe nė Ballkan. Kėto dukuri kanė nxjerrė opozitėn nga Kuvendi nė Shqipėri. Kėto dukuri bėnė tė domosdoshme daljen e Albin Kurtit nė skenė. Kėto dukuri po nxjerrin nė mal shqiptarė tė armatosur nė Maqedoni. Meritokracia nė falimentim e sipėr. Situata e re kėrkon personazhe tjera, vizionarė tjerė, sepse nė politikė mosdija e Qeverisė krijon hapėsirė, mundėsi dhe domosdoshmėri pėr liderė tė rinj, qė dinė tė ndėrtojnė rend demokratik dhe tė drejtė.

    Shqipėria

    Sali Berisha ka shpallur veten tribun dhe vetja, qė solli demokracinė nė Shqipėri. Meritat i ka sekuestruar, ashtu si Enveri dikur. Bėrtet dhe ēirret thua se nuk ka qenė kurrė stalinist. Shanė opozitėn, ashtu si shante Partia e Punės revizionistėt. I kanoset opozitės, ashtu si kėrcėnonte Enveri mikroborgjezėt. Mendon, gjykon dhe flet si baza e dikurshme dhe pėrdor tė gjitha makinacionet, tė gjitha mekanizmat nė dispozicion pėr ta ngulfatur demokracinė. Krejt kjo me njė qėllim: Shpėrkoqjen e popullit dhe zaptimin e pushtetit. Pėr tė fituar simpatinė e Kosovės, autostradėn, qė i kushtoi mė shumė se nė RFGJ e pagėzoi "Rruga e Kombit". Thua se komb ka vetėm drejt Kosovės, e jo edhe drejt Greqisė, drejt Malit tė Zi dhe drejt Maqedonisė. Akoma pa mbaruar festa dhe mburrja me Kryeministrin nė Kosovė, u dhuroi serbeve tė Kosovės 400.000 €. Shkrimtarėt e rinj shqiptarė nuk kanė mjete pėr t' i publikuar veprat e veta.

    Kosova

    Kryeministri Thaēi pranon gabimet dhe betohet se do tė punojė mė mirė. Pse deri tash nuk u punua mirė, nuk dihet, mirėpo ata janė paguar edhe pėr punėn e keqe. Pėr punė tė keqe paguheshin komunistėt, nė demokraci pėr punė tė keqe rrėzohen Qeveritė. Nė Europė ku dėshiron integrimin, nuk mund tė merret me mend njė ministėr nėn hetime dhe tė mbetet nė pozitė gjatė procedimit penal. Sė paku jo gjatė hetimeve, sepse nė demokraci nuk ka hetime pa prova. Nuk mund tė merret me mend njė gazetar nė televizionin publik, si ai nė Kosovė, qė ofendoi gazetaret, dy zonja, nė mėnyrė aq tė ulėt dhe tė mbetet moderator nė njė televizion publik. Nė shprehjet e tija nuk shihej gjurmė se moderatori i RTK-sė ka mbaruar shkollėn fillore. Fliste protoshqipen, madje tingėllonte edhe si Pal Engjėlli dhe "Formula e Pagėzimit". E kush ėshtė drejtoreshė e teatrit nė Prishtinė? Zonja, qė deklaroi se nuk dinte kush ishte Bekim Fehmiu. Elita e viteve tė 90 po shfronėson veten. Albin Kurti ėshtė institucion, qė nuk mund tė manipulohet, nuk mund t' i bėhet presion, nuk mund tė korruptohet! Tė tjerėt duket se kanė pėrfunduar misionin e tyre. Radhėn e kanė ata qė nuk lejojnė t' u imponohen ndjenja inferioriteti. Albin Kurti ka njė vizion, elita e tashme ka histori, dikur punoi pėr vendin, tani punon pėr veten dhe sa herė zihen me presh nė dorė, deliktin e pėrligjin me meritat e kaluara, thua se populli jeton dje, e jo sot! Thua se merita e djeshme tė njehė apriori tė drejtėn e kleptomanisė sot! Nėse Kryeministri e ka seriozisht, ai pėr njė javė mund tė tregojė rezultate tė mėdha. Nėse jo, nė zgjedhjet e ardhshme do ta shfuqizojė veten...

    Maqedonia

    Marrėveshja e Ohrit u harrua, nuk zbatohet. Nė Maqedoni nuk dihet akoma sa shqiptarė janė e sa maqedon. Shumica duhet tė jenė shqiptarė, rreth 35 e ca maqedon, pastaj bullgarė e pakica tjera. Ne, mirėpo, nuk dimė numrin tonė tė saktė, edhe pse jemi nė Kuvend, por dihet se nė Maqedoninė Lindore qytet janė vogla dhe nuk ka aq banorė sa nė atė perėndimore, ku jetojnė shqiptarėt. Mirėpo, edhe kėtu kemi meritokraci, qė ka blerė pozitat me kompromis nė kurriz tė popullit. Belgjika ėshtė nė ndarje e sipėr pas zgjedhjeve tė fundit. Shqiptarėt edhe pse tė diskriminuar nė Maqedoni, luftojnė pėr ta mbajtur gjallė kėtė shtet dhe nuk mėsojnė nga serbet e Bosnjės dhe tė Kosovės.

    Ata edhe pse tė diskriminuar deri nė palcė, edhe pse dhjetėra mijėra qytetarė shqiptarė janė pa shtetėsi, dmth. pa tė drejta qytetare, por me obligime, ata pėrsėri luajnė "demokracish" me maqedonėt dhe marrin pjesė edhe nė Kuvend, gjersa ata na e shkruajnė historinė sipas dėshirave politike tė tyre. A thua pranuan diskriminimin e ri pėr rehatinė e vetjake?

    Sa pėr krahasim: Afrika e Jugut ka njėmbėdhjetė gjuhė zyrtare dhe shteti ka njėmbėdhjetė emra.

    Epilog

    Pas Luftės sė Dytė Botėrore, meritokracia rrėmbeu pushtetin dhe e mbajti me gjak deri sa gati i doli shpirti popullit dhe shtetit. Meritokracia e sotme shqiptare nuk mund tė mbijetojė aq shumė, por ka shpresa. Ajo po dėmton vetveten dhe shtetin.
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  3. #23
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Dilema : duhet apo jo ne shqiptarėt tė pėrbėjmė qeverinė e Maqedonisė ?!

    Tė katandisur dhe pa rezultate fare, shqiptarėt qė pėrbėnin qeveritė e Maqedonisė deri tani (20 vjet me radhė) u treguan tė denjė duke mbrojtur interesat e shtetit kurse merrnin votat e shqiptarėve me premtime « kombėtare dhe shqip » !

    Alisetar Ramadani
    09.12.2010

    Tani mė 20 vjet me radhė, shqiptarėt qė pėrbėnin qeveritė e Maqedonisė u treguan shumė luajal nė mbrojtje tė interesave tė shtetit, dhe nuk morrėn si shpėrblim asgjė nga partneri i tyre maqedonas, pėrveē se qė i sollėn nė pozitė qė tė urrehen nga shqiptarėt duke ju dhėnė premtime boshe di partner demek « do bėhet sot, do bėhet nesėr » !

    Zėrat gjithnjė e mė tepėr po rriten qė thonė se MO ėshtė e tejkaluar dhe si e tillė mė nuk ka asnjė vleftė dhe peshė, sepse afati tani mė ka 5 vjet qė ka kaluar pa u implementuar ajo ! Prandaj detyrimisht rrjedh ideja tjetėr se me maqedonasit duhet njė marrėveshje e re, dhe kėsaj ideje i bashka ngjitem, edhe pse si ide rrjedh kah moti nė njė nga shkresat e mija tė arkivės sime, ku titulli ishte OHRI 2 e shkruar mė 16.08.2006 ! Nė mes tjerash, nė atė analizė thuhet :… « Mandatari i ri nė Maqedoni Gruevski qė nė fillim tė fitores sė tij nė kampin sllav bėri gabim fatal, nuk i respektoji shenjat e komunikacionit edhe pse shenja shihej prej sė largu (nė TV) se ajo tregon drejtim tė detyrueshėm nė tė djathtė, shoferi i Gruevskit sė bashku me Gruevskin nė veturė ia mbajtėn nė tė majtė ! Nuk kuptuam vallė kanė marrė gjobė pėr kėtė gabim komunikacioni ?!

    Si nė komunikacion, ashtu edhe nė politikė z.Gruevski bėri gabim fatal duke bėrė zgjedhje me vetėdije pėr partnerėt e koalicionit. Nė Qeveri kyēi disa parti politike sllave dhe njė shqiptare, pėr deri sa kjo shqiptare nė kampin e shqiptarėve humbi nga koalicioni BDI-PPD, ato sllave u grumbulluan njėra pas tjetrės dhe « u morėn vesh » ! Kjo marrėveshje pėr kabinetin e ri qeveritar zgjati besa pak tek sllavėt, ndėrsa partia humbėse tek shqiptarėt ajo e PDSH-ės u mor vesh shumė shpejt me Gruevskin dhe u « qetėsuan gjakrat » ! Me kėtė rast u bėnė gabim nė hapa, ngase mandatari i ri nuk i respektoji as shenjat e komunikacionit (qė tregon se edhe vetė ėshtė habitur si i mori gjithė ato vota, bile nė rivotim (njėsia zgjedhore 6) i ndihmuan edhe disa shqiptar tė PDSH-ės me urdhėr « nga lartė ») por as pjesėn dėrmuese tė shqiptarėve tė cilėt u pėrcaktuan pėr tjetėr parti qė t’i pėrfaqėson, respektivisht koalicioni BDI-PPD. » …

    Nga kjo shohim se maqedonasit asnjėherė nuk I respektuan shqiptarėt si partner tė mirėfilltė nė qeveri edhe pse ndodhi lufta mė 2001 ! Ky konflikt nė fakt ishte bėre qė tė ndodhin ndryshimet e jo tė vazhdohet me tė njėjtin avaz politik ! Pėr zgjedhje tė problemeve me mjete politike, ju lutem, nuk duhet askund tė bėhet luftė, kėtė tani mė edhe adoleshentėt e kanė tė qartė, ndėrsa nė Maqedoni ndodhi kjo ! Dhe sot partnerėt shqiptarė nuk pėrfillen ! Mjetet financiare pėrdoren pėr interesa tė identitet sllav, apo antik, pak ėshtė e rėndėsishme kjo, kur e shohim se varfėria dita ditės rritet, sidomos nė ato vende ku pjesa dėrmuese jetojnė shqiptarė, ndėrsa largimet masive pėr njė jetė mė tė mirė ne Evropė duke kėrkuar azil vetėm se e konfirmojnė kėtė qė ne tani e themi !

    Pra ! Kur e kthejmė lentėn prapa, dhe analizojmė me kujdes rrjedhat politike nė Maqedoni sot e 20 vjet mė parė, shohim se shqiptarėt qeverinė dhe parlamentin e Maqedonisė kryesisht e kanė dekoruar duke figuruar si numra nė tė por prej tyre asgjė nuk ėshtė pranuar si partner i mirėfilltė qeveritar, pėrkundrazi, pas shpine gjithnjė i kanė degraduar duke marrė aksione tė ndryshme shtetėrore kundėr shqiptarėve kur ėshtė dashur t’ju tregohet elektoratit sllav se cilat nė tė vėrtetė janė objektivat e tyre ! Aksionet ishin prej bastisjeve nė shtėpitė shqiptare deri te vrasjet e shqiptarėve, ndėrsa burgosjet ishin natyrisht pjesė e kėtij plani, dhe si rregull tani mė, gjithnjė nė shėnjestėr ishin ish ushtarėt e UCK-ės ! Dhe partneri shqiptar nga kėto aksione spektaklesh sllave dilte me deklarata debile se kinse kėto aksione janė tė suksesshme, tė duhura, patjetėr, e ku ta di unė ēka ende, vetėm e vetėm qė tė tregohet nė njė linjė me partnerin sllav ! Nuk e shihnin se sllavėt donin t’i shtrinin pėr toke tek elektorati shqiptarė , kjo tani ndodhi dhe nuk mund tė riparohet asnjėherė.

    Dilema se a duhet me kėtė avaz tė vazhdohet qėndrimi nė qeveri me sllavėt tani mė po merr pėrmasa serioze, ngase partneri sllav nuk e pėrfill fare partnerin shqiptarė ( e pėrsėrisim, kishte luftė, sa pėr informatė ! ) dhe gjithnjė mundohet qė shqiptarėt t’i degradon dhe t’i paraqes si njerėz qė nuk kanė peshė nė qeveri dhe parlament por qė pa ato edhe nuk mundet, por ama kėshtu si themi ne do bėhet, ato i kemi vetėm dekor para bashkėsisė ndėrkombėtare ! Me kėto premisa sllavėt tani e 20 vjet udhėheqin me shtetin qė ende quhet Maqedoni, me kėto premisa shqiptarėt janė vegėl nė duart e tyre tani e 20 vjet duke u munduar tė tregohen tė kulturuar, tė sjellshėm, tė kenė mirėkuptim pėr problemin « maqedonas », pėr identitetin e tyre, pėr gjuhėn e tyre etj. Ndėrsa vetė mbetėn nė margjina, tė pa pėrfillur dhe pa realizuar asnjė projekt madhor financiar nė pjesėn ku shumicė jetojnė shqiptarė ! Njėri pas tjetrit degradohen shqiptarėt gjatė tėrė kohės nė qeveritė maqedonase, dhe natyrshėm shtrohet pyetja : e bėjnė kėtė se nuk dinė, apo e bėjnė me qėllim ngase kanė interes personal aty ?

    Sidoqoftė, kaluan 20 vjet mjerim pėr shqiptarėt me sllavėt aktual, qoftė me Crvenkovskin, qoftė me Gruevskin respektivisht Goerigiveskin, ishim tė bastisur, tė toruturar, tė shokuar, psikikisht tė tmerruar, tė burgosur, tė vrarė dhe ende nuk u mbushėn mend disa njerėz se kėshtu nuk mund tė shkohet deri nė pakufi, patjetėr kjo tė ketė fundin e saj. Konsideroj se fundi mundet tė ndodhė vetėm duke qenė kėmbėngulės nė interesat e shqiptarėve e jo ato shtetėrore, sepse interesat shtetėrore kryesisht janė interesat sllave ! Personalisht mendoj, nėse nuk pėrfillen interesat e mia si shqiptarė, nuk mė interesojnė interesat shtetėrore fare.
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  4. #24
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    14-01-2009
    Postime
    3,348
    Faleminderit
    5
    19 falenderime nė 19 postime
    Dashuria e Lejlės dhe Mexhnunit

    Simbolika e rrėfimit pėrmes titullit dhe asaj qė do tė pason mė poshtė nė vetė artikullin, paraqet njė dashuri tė jashtėzakonshme nė tė njejtėn kohė edhe tė pakuptueshme pėr tė tjerėt. Kjo ngjarje ka ndodhur nė kohėrat mė tė herėshme, nė lindjen e mesme mė konkretisht nė Bagdad, nė njė shtet me regjim mbretėrorė tė mos themi diktatorial. Tė themi diēka reth personazhėve kryesorė tė kėsaj pėralle, qė akoma janė dhe do mbeten sinonim i njė dashurie jo tė rėndomtė. Meqė personazhė kryesorė janė dy; Lejla dhe Mexhnuni, nuk mund tė anashkalohet edhe roli i Mbretit, i cili pasi dėgjoi se Mexhnuni kishte braktisur shoqėrinė dhe ishte zhvendosur nė shkretėtirė, urdhėroi ta sillnin atė, nė oborin mbretėrorė. Pėr tė mos e zgjatur mė shumė, brenga e Mexhnunit dhe preokupim parėsorė ishte bukuria e Lejlės, qė gjithnjė sipas rrėfimit tė tij, e detyroi mbretin qė tė urdhėrojė ushtarėt qė edhe atė ta sillnin para tij. Nė befasi tė mbretit Lejla s’ishte aspak e bukur, madje atė e nėnvlerėsoi duke e krahasuar me shėrbetoret e tij. Mexhnuni ia lexoi mendimin mbretit dhe i tha; O mbret duhesh qė bukurinė dhe shkėlqimin e Lejlės ta shohėsh me sytė e mi. Duhesh tė keshė sytė e Mexhnunit qė fshehtėsia e bukurisė sė Lejlės tė shpaloset. Rasti Maqedonia dhe rrethanat politico-shoqėrore, qė mbizotėrojnė aktualisht, kėsaj pėralle i japin jetė dhe e bėjnė atė tė frymojė nė mesin tonė. Tė gjitha elementet shoqėruese tė kėtij rrėfimi e pėrbėjnė spektrin tonė gjithpėrfshirės. Pa humbur kohė tė theksojmė se roli i mbretit tek rrėfimi, nė realitetin tonė paraqet vetė popullin, kurse dy personazhėt tjerė kryesorė Lejla dhe Mexhnuni, paraqesin vetė pushtetin, me saktėsisht dy palėt qė pėrbėjnė kėtė pushtet. Poashtu interesante dhe qė vlen tė pėrmendet janė rrethanat ku kjo ngjarje edhe luhet, me saktėsisht ngjajshmėritė e rregullimeve shtetėrore si nė rastin e parė poashtu edhe nė atė tė dytė, pėr nga forma nuk dallojnė shumė. Ky element e bėn fare tė padukshėm faktin se kjo shfaqje luhet nė Bagdad apo nė Shkup. Mė pastaj, pėrskaj syrit shumė realist tė mbretit gjegjėsisht tė popullit dhe masės kritike nė pėrgjithėsi, Mexhnuni akoma vazhdon me fiksimin e tij kundrejt bukurisė sė Lejlės. Politikat qeverisėse nė tė gjitha rafshet e mundėshme janė tė papranueshme, madje nė disa raste mund tė cilėsohen edhe si tė dėmshme pėr tė gjithė, pėrveē personazhėve kryesorė, bartės tė pushtetit. Si dashuri e pakuptimtė njėkohėsisht si opsesion i ekzekutivit paraqitet periudha e antikuitetit dhe investimet qė bėhen nė kėtė drejtim. Kjo dashuri e zjarrtė pas gjurmėve tė tė parėve, si duket shėndrohet nė front pėr tė rrėnuar tė ardhmen e brezave qė vijnė, e qė pasojat nga ky rrėnim total i ndjejmė edhe ne bashkarisht, pasi jetojmė nė kuadėr tė njė pėrkufizimi juridik qė quhet shtet. Pyetja ime besoj dhe e masės mė tė gjėrė, do tė ishte identike me atė tė mbretit, se vallė ēka sheh Mexhnuni nė gjithė kėtė situatė, ēka ėshtė ajo qė tejmase e impresionon atė. Nė lidhėshmėri me atė ėshtė edhe projekti ,,Shkupi 2014,, projekt i cili nė tė gjitha anketat paraqitet si projekt jo i qėlluar, i padėshiruar, dhe se realizohet vetėm sipas tekeve tė porositėsit. Edhe kėtė vit, pėrskaj njė viti tejet tė vėshtirė qė lamė pas, e qė pasojat i ndiejmė tė gjithė, politika buxhetore nė funksion tė realizimit tė kėtij projekti akoma fiton nė intenzitet, me ērast shuma tė majme derdhen nė bronzė dhe gips. Si situatė nė tė cilėn poashtu vėrehet dashuria kontraverze, paraqitet dshuria mes pėrfaqėsuesve qeveritarė, pėrskaj faktit qė kjo dashuri, pėr tė gjithė ėshtė e papranueshme dhe e pakuptimtė, pėrpos pėr Mexhnunin, i cili sheh bukuritė e Lejlės, e qė askush tjetėr pos tij, se ka kėtė mundėsi. Madje edhe rrugėve tė Bagdadit pėrshpėritnin njerėzit, se vallė a ia vlen njeri tė ēmendet pas Lejlės…Krejtėsisht pėr fund, dashuria e Lejlės dhe Mexhnunit dhe tė tilla si ajo, fundin nuk e kanė tė lumtur, madje as dhe pėr vetė protagonistėt kryesorė. Porosia pėr popullin ėshtė, as mos tentoni tė shpalosni bukuritė e Lejlės pasi pėr atė nevojiten sytė e Mexhnunit.
    Jetė e rėndė.......!!!

  5. #25
    i/e regjistruar Maska e jeton_struga
    Anėtarėsuar
    17-06-2008
    Vendndodhja
    struge
    Postime
    59
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shpėtim POLLOZHANI

    Njeriu duhet ta ketė mendjen sy veshė, dhe nga ēfarė na shohin sytė e na dėgjojnė veshėt, duhet tė sjellim njė pėrfundim. Pėrfundimi ėshtė ky: Gruja me Kuqalin (Cervenkovskin) takohen rregullisht. Takohen dhe merren vesh shumė mirė. Ato tė dy e kuptojnė bukur njėri-tjetrin, pasi mėsuesin e kanė tė fortė. Mėsuesi i Grujos dhe Kuqalit ėshtė Akademia e Shkencave dhe e Arteve tė Maqedonisė. Vetėm shkurtpamėsit mendojnė se Kuqalit nuk i pėlqen puna qė Gruja ua bėn shqiptarėve. Vetėm ato qė nuk duan ta kuptojnė, nuk e kuptojnė, se edhe Kuqalit i pėlqen projekti “Shkupi 2014”, i pėlqen kryqi mbi malin Vodno. I pėlqen edhe kisha nė Kalanė e Shkupit. I pėlqejnė edhe qindra punė qė nuk u pėlqejnė shqiptarėve. E vetmja arsye pėrse kuqalėve nuk u pėlqejnė kėto punė ėshtė vetėm njė fakt, ata mendojnė se me realizimin e kėtyre projekteve, gruevistėt do tė fitojnė mė shumė vota dha autoritet te elektorati i tyre. Gruja me Kuqalin rregullisht takohen, natyrisht me ndėrmjetėsim tė Akademisė sė Arteve dhe Shkencave. Pėrse gjithnjė shqiptarėt eliminohen nga takimet e rėndėsishme nė vend. Pėrse maqedonasit mundeshkan tė takohen e neve jo. Mos vallė ato janė mė fisnik se neve, jo besa, nuk ėshtė kjo arėsyeja. Popujt arabė kaluan pothuajse tre gjenerata qė tė fillojnė tė bėjnė diēka pėr veten. Mos vallė edhe neve shqiptarėve nė Maqedoni do tė na duhet tė sakrifikojmė tre gjenerata pėr ta gjetur udhėn e vėrtetė.

    Nė zgjedhjet e fundit parlamentare, ato tė vitit 2008, pati njė marrėveshje ndėrmjet tė gjitha partive maqedonase, serbe dhe vllahe, qė Gruevistėve tu jepen mbi 50% tė votave, me qėllim qė Gruja tė na e punojė ne shqiptarėve sikurse qė ėshtė duke na e punuar. Si rezultat i asaj marrėveshjeje ėshtė fakti se tė gjitha pakicat, pėrveē ne shqiptarėve janė tė pėrfaqėsuara shumė mė tepėr se sa numri i tyre real. Do tė ketė bile shumė takime ndėrmjet Gruevistėve dh Kuqalėvė pėr tė ndarė kulaēin. Ky kulaē janė ato 250.000 deri 300.000 vota fiktive, pėr tė cilat pas zgjedhjeve tė fundit parlamentare tė vitit 2008, ODIHR edhe OSBE thanė se duhet tė hiqen nga listat zgjedhore. Kėta vota janė molla e sherrit ndėrmjet partive politike maqedonase, dhe nė asnjė mėnyrė platformat ose programet e tyre partiake. Nė zgjedhjet e fundit parlamentare, deputetėt qė dolėn nga votat fiktive iu dhanė Grujos, kurse tashti ato vota i kėrkon Kuqali. Unė me plotė tė drejtė mund tė them se, Gruja na bėri pikė e pesė me ato vota, por ne shqiptarėt duhet ta dimė se kocka e thatė nuk lėpihet mė, dhe politikės tanė tė deritanishme i ka ardhur fundi. Shqiptarėt duhet tė dalin me platforma tė reja, pasi kėto tė vjetrat janė me afat tė skaduar. Kuqalėt dhe Gruevistėt merren vesh nė mėnyrė tė pėrkryer, ato komunikojnė me gjuhėn e Akademisė sė arteve dhe tė shkencave tė maqedonasve. Sipas njė logjike tė shėndoshė, nė kohėn qė vjen pas, Gruja me Kuqalin do tė merren vesh pėr dy gjėra kryesore. Puna e parė ėshtė se si t’i ndajnė votat fiktive, dhe e dyta ėshtė se cilės parti shqiptare do t’i japin pakės nga ato vota, me qėllim qė tė sigurojnė njė partner shqiptar pėr tė qeverisur. Se nga kulaēi i votave fiktive, do tė ketė pakės thėrrime edhe pėr shqiptarėt, mua mė bind edhe njė fakt. Kam njohuri tė plotė se si zhvillohen zgjedhjet nė vend, dhe kam ardhur nė njė pėrfundim tė saktė. Maqedonasit, as me gabim nuk hedhin votėn e tyre pėr ndonjė kandidat shqiptar, kurse nga ana tjetėr pyes veten, se si ėshtė e mundur qė nė zgjedhjet e fundit presidenciale, njė kandidat shqiptar tė ketė shumė vota edhe nga maqedonasit? Qė nuk shkon, nuk shkon. Secili e din se si ka kėnduar gjeli plak, do tė kėndojė edhe gjeli i ri. Edhe ashtu po na derdhet vaji, por kėsaj radhe le tė na derdhet nė petėn tonė. Mjaftė mė kolovitemi me karrocėn e shpresė, ajo ėshtė duke na ēuar drejt asimilimit dhe shpėrnguljes. Edhe nė kėto zgjedhje do tė shohim reprizėn e filmit, qė tė gjithė e dimė shumė mirė. Edhe kėsaj radhe jemi duke u turrur pas zgjedhjeve, (ku janė zgjidhjet)si dhentė pas kripės. Ne duhet tė ngulim kėmbė qė t’i ndėrrojmė rregullat e lojės, e jo tė futemi nė lojė me rregullat e vjetra, duke e mashtruar veten se do t’i ndėrrojmė rregullat gjatė lojės. Ku ėshtė ajo ditė e madhe, kur shqiptarėt do ta kuptojnė se me kėshtu lloj zgjedhjesh nuk ka zgjidhje.

    Cili shqiptar mund tė garantojė se janė hequr votat fiktive. Sa mund tė kenė qasje shqiptarėt pranė Entit republikan tė statistikave, dhe sa ne si shqiptarė mundemi ta kontrollojmė bazėn e tė dhanėve. Unė jam i sigurt, shumė pakės i kemi nė kontroll gjėrat. Ende nuk ka njė regjistėr qendror zgjedhor, ku kompjuteri me automatizėm do ta shlyente emrin qė pėrsėritet. Problem i madh ėshtė edhe Kodi zgjedhor, Ligji zgjedhor, njėsitė zgjedhore....Enti republikan statistikor ėshtė institucion ku nevojitet profesionalizėm i lartė. Rregullat kėrkojnė qė nė vendet mė delikate udhėheqės tė jenė profesionistė. Shqiptarėve u pamundėsohet tė specializohen pėr lėmitė e statistikave, pasi numri i atyre nė kėtė institucion ėshtė shumė i vogėl. Ne patjetėr duhet tė ngulim kėmbė qė tė ndėrrojė struktura e tė punėsuarve nė kėtė institucion, nė tė mirė tė shqiptarėve. Sa shqiptarė janė nė sektorin pėr pėrpunim tė tė dhėnave. Sa ėshtė pėrqindja e shqiptarėve tė punėsuar nė KQZ, aq do tė duhej tė jetė edhe besimi i shqiptarėve ndaj rezultateve tė kėtij institucioni. Tė jesh i pėrfaqėsuar nė njė institucion me 5% dhe tė presėsh rezultate korrekte, kjo ėshtė njėlloj sikurse t`ia japėsh ujkut tė ti numėrojė dhentė. Kėsaj pune i thonė, me dorėn e huaj as b....thėn mos e kruaj. Tė besosh se janė hequr nja 10-15.000 persona nga listat si tė vdekur, ose si joekzistues, do tė thotė tė besosh se jeton nė Danimarkė ose nė Finlandė. Nė kėtė vend nuk janė problem vetėm tė vdekurit, por edhe tė gjallėt. Neve na akuzojnė se i mbushim kutitė, por kush i kontrollon maqedonasit sa herė votojnė nė Strumicė, Manastir, Gjevgjeli...? Ato i kanė kutitė e mbushura. Ne jetojmė nė njė vend ku majmunin e kanė detyruar tė luajė nė majė tė ostenit (nė Prilep). Ēfarė do tė ndodhė me ato disa dhjetėra mijėra gurbetēinj shqiptarė, tė cilėt qė tė marrin pasaportat biometrikė sa mė shpejtė, rekomandoheshin qė nė adresat e pasaportave tė tyre ta shkruajnė adresėn e vendbanimit tė shtetit ku punojnė jashtė. Tė gjithė ato shqiptarė qė nė dokumentin e vetė tė udhėtimit e kanė shkruar adresėn e jashtme, me automatizėm kompjuteri do t’i regjistrojė si jorezidentė dhe nuk do tė hyjnė nė numrin e pėrgjithshėm tė votuesve shqiptarė. Kjo ėshtė njė ndėr kurthet, qė Gruevistėt dhe Kuqalėt na e pėrgatisin ne shqiptarėve, prandaj unė do tu kisha rekomanduar shqiptarėve mė shumė ti besojnė Grujos, se ai e bėn atė qė thotė, nuk ėshtė si kuqalėt qė tė vrasin natėn dhe tė qajnė gjithė ditėn. Shqiptarėt as qė duhet tė mendojnė pėr zgjedhje pa i ndryshuar rregullat e lojės. Pa u ndėrmarrė kėto hapa, ne shqiptarėt edhe mė tutje do tė luajmė rrolin e kėmborės nė qafė tė dashit. Ne duhet njėherė e pėrgjithmonė ta kuptojmė se, derisa jemi si gozhda, e jo si dora e ēekiēi, gjithnjė kėshtu do tė na shkojnė punėt. Partitė shqiptare duhet patjetėr tė merren vesh ndėrmjet veti. Ne duhet ta dimė, ku e kemi nėnėn dhe ku e kemi folenė, e jo si mizat qė nuk njohin as nėnėn e as folenė. (Mizat-Halil Matoshė)

    Ėshtė koha e fundit qė truri i kombit tė vihet nė lėvizje. Nuk thotė populli kotė, njėherė gji bari, (ne na duhen barinj) e mandej mendo pėr dhen e livadh. Bariu e bėn tufėn, e jo tufa bariun. Ne duhet ta kuptojnė njėherė e pėrgjithmonė se ēdo mizė nuk bėn mjaltė. Ka ardhur koha kur shqiptarėt duhet tė bėjnė njė kthesė, si ajo qė bėri Koperniku pėr sistemin Heliocentrik nė dėm tė atij Gjeocentrik. Akademitė tona tė shkencave-janė dy dhe fytyrat tona mė eminente kombėtare, tė mos defilojnė nėpėr manifestime dhe promovime si manekenė, por ti ulin dhe t’i detyrojnė pėrfaqėsuesit politik shqiptarė tė “dėrzhavės” tė mendojnė dhe tė veprojnė shqip. Tė mos vihen nė shėrbim as tė Gruevistėve as tė Kuqalėve, por nė shėrbim tė atyre qė i kanė bėrė personalitete. Le ta dinė shqiptarėt e mi tė dashur, se gjatė luftės nė Bosnjė, nė fillim tė viteve tė 90-ta tė shekullit qė lamė pas, kasapėt serbė nuk i pyesnin boshnjakėt se cilės parti i takojnė, mjaftonte qė ishte boshnjak, dhe tė likuidohet mizorisht. Kuqalėve nuk duhet besuar aspak, pasi ato janė si ajo lima e butė, qė nė qetėsi tė ha trutė. Mos e harroni Ladorishtin, Bit-Pazarin, Gostivarin, por as Brodecin e as Sopotin, pasi ai qė e harron tė kaluarėn ajo i pėrsėritet, njėherė si tragjedi dhe njėherė si farsė. Nė rast se njė kafshė e egėr, njėherė i shpėton njė kurthe prej metali, ajo kurrė mė nuk i afrohet metalit, dhe kurrė nuk do tė mund tė kapej nga njė kurth. Nuk thotė kotė fjala e urtė popullore, nė rast se tė kafshon gjarpri nga ndonjė gur, thyeja kokėn, por nė rast se nga i njėjti gur gjarpri tė kafshon pėr sė dyti, atėherė thyeje kokėn tėnde (eeee sa herė ne gjarpri na ka kafshuar nga i njėjti gur). Duhet ta kuptojmė njėherė e pėrgjithmonė se guna e huaj kurrė nuk tė ngrohė. Ne shqiptarėt e kėtyre trojeve tona jashtė atdheut, kemi nevojė pėr ndihmėn e institucioneve shqiptare kudo qė janė. Neni 8 i Kushtetutės tė Shqipėrisė e detyron shtetin shqiptar tė kujdeset pėr shqiptarėt jashtė shtetit amė. Ato duhet tė ndėrhyjnė pėr dekontaminim tė hapėsirės politike shqiptare. Ėshtė e vėrtetė e pamohueshme thėnia i z. Sabri Godo se nė Shqipėri po zhvillohet lufta e Bajlozėve, por ne nuk kemi vetėm dy Baljozė, ne kemi shumė bajlozė, ky ėshtė problemi mė i madh.

    Ėshtė koha e fundit qė Baca Adem tė zbresė pakės kėndej nga ne, se jemi duke shkuar pėr dhjamė qeni. Ne kemi edhe burrin e urtė, z. Sabri Godo. Ne kemi aq shumė vlera saqė ėshtė turp qė jemi nė kėtė gjendje qė jemi. “Ne nuk kemi ardhur nė kėtė botė pėr tė ndarė dhe pėr tė copėtuar, pėr kemi ardhur pėr tė bashkuar tė ndarėt dhe pėr tė meremetuar tė thyerat”, thotė filozofi arab Mevlana.

    KOHA

  6. #26
    i/e regjistruar Maska e jeton_struga
    Anėtarėsuar
    17-06-2008
    Vendndodhja
    struge
    Postime
    59
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Une do kisha bashkangjitur edhe kete analize te thjeshte ketij shkrimi.....
    Duke u bashkangjitur mendimit te z.Shpetim Pollozhani ,ne lidhje me listat zgjedhore, edhe vet ligji qe thot se mund te kete plus minus 5% tolerance eshte diskriminues,nese behet nje perllogaritje thelbesore del qe shqipetaret ne nje zone te tille te humbasin 30 mij vota,qe do te thot se ne raport me te tjerat njesi zgjedhore ,humb nje numer te konsiderushem deputetesh...
    Mesatarja themi se eshte 300 000 mij votues nje njesi plus minus tolerance do te thot qe njesite me dominim shqiptar te jene rreth 315000 votues ndersa ato maqedone ,me 285 000 votues....plus edhe votuesit fiktiv qe permenden nga i nderuari z.Shpetim pollozhani,kjo do te thote qe ne shqiptaret humbim me numra fiktiv shumicen qe posedojme ne kete vend......

  7. #27
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Tetova qytet kampionėsh

    Tė gjithė e njohin simbolin e krenarisė sė Tetovės, emrin qė dėgjohet ēdokund, qė pėrsėritet ēdo ditė, ēdo orė – emrin e skalitur nė zemrėn e Tetovarėve si “tattoo” e pashlyeshme.

    Vigan SULEJMANI – FANDA

    Lexoni:

    http://www.editorial.mk/2011/05/teto...et-kampionesh/
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  8. #28
    Mire ėshte puna mire Maska e PLAKU
    Anėtarėsuar
    19-05-2002
    Postime
    2,463
    Faleminderit
    0
    8 falenderime nė 8 postime
    Fajin fillimisht kėrkoje nė vetvete, pastaj fajėso tjetrin!
    27/05/2011 10:17:00 KOHA

    Qenan HASANI

    E pabesueshme, por e vėrtetė: shqiptarėt e vendlindjes sė Alfabetit-Manastirit, nuk duan tė arsimohen nė gjuhėn shqipe!

    Njė e thėnė popullore thotė: "Njeriut me forcė nuk i jepet, por vetėm i merret", e kjo e thėnė vlenė edhe pėr manastirasit, pėr ata shqiptarė qė vite me radhė ngrinin pluhur lartė nė qiell, nxjerrnin maqedonasit nėpėr rrugėt e qytetit pėr tė protestuar kundėr realizimit tė kėrkesave tė tyre pėr hapjen e paraleleve tė arsimit tė mesėm me mėsim nė gjuhėn shqipe. Ishin kėto momente tė papėrshkrueshme me fjalė. Tensionet ndėretnike nė tė shumtėn e rasteve ishin eksplozive. Shqiptarėt rrezikonin edhe ekzistimin e tyre fizik, vetėm t'ia dalin tė hapin sikur edhe njė paralele tė vetme nė gjuhėn shqipe, me qėllim qė tė thuhet se edhe nė qytetin e Alfabetit mėsohet gjuha dhe shkrim-leximi i gjuhės shqipe. Sa mė shumė qė maqedonasit ndalonin hapjen e paraleleve, aq mė shumė shtohej intensiteti i kėrkesave tė shqiptarėve, tė cilėt, nė mungesė tė lokaleve, pėr njė moment simbolikisht u vendosėn edhe nė ambientet e Shtėpisė sė Kongresit. Ishte kjo vetėm njė eufori, mė shumė e nxitur nga maqedonasit, se sa nga shqiptarėt. Para katėr vitesh, maqedonasit krejtėsisht ndryshuan qėndrimet e tyre ndaj paraleleve shqipe. Me pajtimin e tyre qė tė hapen paralelet e kontestuara vite me radhė, shqiptarėve ua imponuan politikėn e vetėmohimit, apo mė mirė thėnė, vetėdiskriminimit. Asaj kohe kudo flitej dhe shkruhej pėr diskriminimin tė skajshėm tė shqiptarėve tė Manastirit nė sferėn e arsimit nė gjuhėn shqipe. Maqedonasit duke u nisur nga fakti se sa mė shumė e shtyp njė popull, aq mė shumė e zgjon nga gjumi, pėrfundimisht ndryshuan qasjen. Ministria e Arsimit dhe Shkencės shpalli konkurs pėr nevojat e filloristėve shqiptarė, jo pėr njė, por pėr tri paralele. Nėse pėr vitin e parė mosinteresimi i manastirasve mund tė arsyetohet, nė njė mėnyrė me mosngritjen e tensioneve ndėretnike, ky arsyetim nuk mbanė aspak pėr vitet e ardhshme. Lexues tė nderuar, ndoshta nuk do tė kisha reaguar nė kėtė mėnyrė, nėse nuk do tė ishin krejt tė arsyeshme konstatimet e kryeshefes sė departamnetit tė arsimit nė Komunėn e Manastirit, zonjės Snezhana Petrevska, e cila me plotė tė drejtė gjatė takimeve tė shpeshta, por edhe nė kėtė tė fundit, shprehet: "Ju shqiptarėt jeni njė popull i ēuditshėm qė askush s'ua gjen dot anėn. Zhurmaxhi kur shteti nuk lejonte hapjen e paraleleve, ishit tė gatshėm edhe luftė tė shpallni, kurse sot, ndodh e kundėrta, shteti ju jep, ju nuk doni. O Zot, si mund tė merremi vesh me ju?" Ėshtė kjo njė zonjė gojėmbėl, komunikative, e sinqertė, dhe mbi ēdo gjė tjetėr, mjaft transparente. Sa herė qė kemi pasur nevojė pėr tė marrė tė dhėna, ka qenė e disponuar pėr tė dhėnė deklarata, por edhe pėr tė ofruar edhe argumente tė shkruara, me qėllim qė edhe informacionet e publikuara tė jenė tė sakta, por edhe ajo dhe unė pa ndonjė pasojė nga ngjarja. Ajo, zonja Snezhanė edhe vitin e kaluar, por edhe sivjet, lidhur me regjistrimin tė gjysmėmaturantėve shqiptarė, shprehet: "Gjithēka varet nga ju shqiptarėt. Nėse paraqiten pėr paralelet shqipe, jemi tė obliguar ti sigurojmė kushtet tjera, duke pėrfshirė kėtu edhe kuadrin arsimor. Tė shpallim konkurs dhe ata kandidatė qė i plotėsojnė kushtet, do tė angazhohen, kurse pėr lėndėt pėr tė cilat nuk do tė paraqiten mėsimdhėnės shqiptarė, me pajtimin tuaj, mėsimi do tė zhvillohet nė gjuhėn maqedonase. Ėshtė me rėndėsi tė sigurohet arsimim kualitativ, e jo kuantitativ". Duam apo jo, me kėtė konstatim tė saj, duhet tė pajtohemi tė gjithė. Duke hetuar disponimin tė gjysmėmaturantėve shqiptarė, erdhėm nė pėrfundim se, edhe sivjet do tė ndodhė qė mbi 90 pėr qind e tyre tė regjistrohen nėpėr qendrat e arsimit tė mesėm me mėsim nė gjuhėn maqedonase. Kėtė me njė dėshpėrim tė madh na e konfirmoi edhe kujdestarja e njėrės nga dy klasat e teta tė shkollės fillore, e cila shton: "Gjatė tėrė vitit shkollor kemi folur rreth pėrcaktimit tė tyre pėr tu regjistruar nė paralelet shqipe, por ka qenė vėshtirė tė binden, nga se deri nė momentin tė fundit premtojnė, e kur afrohet afati i regjistrimit, ata krejtėsisht ndryshojnė qėndrimet e tyre. Ėshtė e kotė tė punohet nė kėtė drejtim". Edhe arsimtarėt tjerė e tė dy tetėvjeēareve me paralele me mėsim nė gjuhėn shqipe nuk e kanė tė qartė se ēfarė po ndodh me qytetin nga ku para njėqindvjetėsh filloi lufta pėr ta ruajtur pasurinė tonė mė tė madhe, nga ku dy motrat dhe dy vėllezėrit e familjes Qiriazi, edhe pėrkundėr sakrificave tė mėdha, me mish e shpirt futėn gjuhėn shqipe nėpėr shkolla, xhami e kisha, duke mos lejuar kėshtu asimilimin gjuhėsor tė shqiptarėve. Sipas tė gjitha gjasave, manastirasit janė tė kėnaqur me atė qė vetėm flasin gjuhėn shqipe, por jo edhe ta njohin gjuhėn e shkruar, ta njohin zhvillimin historik tė saj, ta njohin historinė e letėrsisė dhe historinė kombėtare nė pėrgjithėsi. Dikur manastirasit pėr tė kryer shkollėn e mesme nė gjuhėn shqipe, regjistroheshin nėpėr shkollat e mesme nė Strugė, Dibėr, Gostivar e Tetovė, kurse sot injorojnė kėto shkolla nė Manastir! Absurd mė tė madh se ky s'ka! Me kohė kemi akuzuar pėr diskriminim, por tani kėnd duhet tė akuzojmė pėr mosinteresim? Kush ėshtė fajtor? Njė urtėsi popullore thotė: "Fajin fillimisht kėrkoje nė vetvete, pastaj fajėso tjetrin". Vetėfajėsimi ėshtė pendimi mė i madh!
    Pa Kosovė e Ēamėri nuk ka Shqipėri

  9. #29
    i/e regjistruar Maska e Dar_di
    Anėtarėsuar
    16-08-2008
    Vendndodhja
    Dardani e lashtė (Oeneum), aty ku ajri i freskėt mė bėn tė ndihem i relaksuar.
    Postime
    1,972
    Faleminderit
    1
    13 falenderime nė 12 postime
    SAMITI I ĒIKAGOS LA JASHTĖ NATO-s MAQEDONINĖ!

    Koment politik nga Dr. Sulejman ABAZI (NESHAJ)

    Maqedonia edhe kėtė radhė mbeti jashtė anėtarėsimit nė NATO. Partia shqiptare nė pushtet nė Shkup, BDI, ka marrė pėrsipėr rolin e “shpėtimit” tė Maqedonisė nga gjėmė e madhe qė e ka zėnė. Problemeve qė shtrohen nė prononcimin pėr opinionin tė BDI-sė po ju bie shumė shkurt. Mesazhet le t’i kuptojnė kush tė jetė i interesuar mes rreshtash. Njė deshtim i paramenduar i politikės evropiane pėr kėtė ēėshtje serioze, nė lidhje me sigurinė dhe stabilitetin nė rajon.

    Prononcimi spektakolar i BDI-sė!

    Zėdhėnėsi i saj vetėvlerėson “kontributet” qė ka dhėnė BDI “nė proceset e integrimit tė vendit nė NATO” dhe me siguri edhe pėr t’u anėtarėsuar nė BE. Sipa megafonit BDI, vlėrėsohet se “ajo do tė vazhdoj tė jep kontribut maksimal pėr realizimin e qėllimit tonė mė tė rėndsishėm pėr momentin, integrimin e vendit nė NATO dhe BE”. Mė tė rėndėsishmet partiakėt e BDI-sė vlerėsojnė: Marrja e pėrgjegjėsisė pėr t’i udhėhequr mė shumė se 2/3 e ministrive qe janė mė tė rėndėsishme pėr pėrgatitjen e vendit pėr integrime nė NATO dhe BE dhe vlersimin e ktyre organizatave se, Maqedonia i ka plotėsuar gjitha kushtet dhe standarded qė i mbulojnė kėto ministri”.

    Shpjegimi ynė ėshtė: Po mirė, po deri tani ēfarė ka bėrė BDI dhe pse, meqė janė “plotėsuar standardet”, Maqedonia nuk pranohet nė NATO?! Kujt i interesojnė pallavrat politke pėrballė realitetit kokėfortė tė mospranimit?! Tė gjithė ata qė nuk e pranuan Maqedoninė nė NATO janė mė budallenjtė e botės dhe kėta tė BDI-sė qenkan mė tė zgjuarit?! Po pse vėrtet ne do tė besojmė se pėr hėrė tė dytė Greqia jep “veton” e saj kundėr dhe nuk na paska arėsye tė tjera?! Pėr kėtė shkak, sipas liderve shqiptarė, BDI po merr pėrsipėr “me politikėn proaktive nė drejtim tė komunikojė drejtėpėrdrejt, formalisht dhe jo formalisht me pėrfaqėsuesit e saj me palėn greke pėr tė krijuar parakushte pėr integrim”.

    E pabesuaeshme! BDI merr pėrsipėr tė zgjidh problemet e Maqedonisė me Greqinė, kur opozita maqedone pėr ēėshtje pushteti reagon kundėr(!). Edhe kjo e bukur ėshtė! BDI merr pėrsipėr qė “me presionin e vazhdueshėm brenda vendit tė arrijė konsenzus politiko-shoqėror pėr kompromis politik”. Po tė kishte kaq fuqi politike BDI, pse deri tani i ka lėnė nė errėsirė tė gjitha problemet qė ka popullsia shqiptare brenda kėtij shteti, duke shfaqur njė kompromis tė paprecedentė dhe njė shitje tė interesave shqiptare, duke u bėrė “lėkurė mbrojtėse” e njė pushteti tė kalbėzuar, tė korruptuar politikisht dhe me natyrė moniste e policore?

    Gjithashtu, BDI “vlerėson kėrkesat e partive opozitare maqedone”, tė cilat “kryesisht nėpėrmjet tė disa individėve shqiptar tė angazhuar prej tyre qė luajn rolin e megafonit dhe marionetave tė tyre, me kėrkesat qė BDI ta lėshojė qeverinė”, kjo e fundit i akuzon ata pėr “tejkalim tė kontestit...si pjesė e strategjisė politike pėr pushtet, duke i shfrytėzuar shqiptarėt pėr qėllimet e veta”. Edhe kjo ėshtė shumė e bukur! Frika e funksionarėve tė BDI–sė pėr tė mos lėshuar karriget e pushtetit, duke synuar “shpėtimtarin e situatės nė tė cilėn ndodhet shteti maqedon sot” nuk ėshtė vėshtirė tė konstatohet!

    Nuk po shtrihemi mė tej, pėr t’i kujtuar BDI-sė dhe kasnecėve tė saj se, nė periudhėn e pasluftės ėshtė heshtur pėr njė Kod Zgjedhor demokratik, ėshtė heshtur pėr ē’rregjistrimin nga gjendjet civile e mbi 300 mijė shqiptarėve tė emigruar, tė cilėt sot janė rrefugjatė pa atdhe nė Planet, kur Marrėveshja e Ohrit ka dėshtuar totalisht, kur nė shtetin maqedon ka mijėra raste tė shkeljes sė lirive dhe tė drejtave njerėzore mbi popullsinė shqiptare dhe pakicat e tjera, ku na paraqitet njė klasė politike shqiptare tepėr konfliktuale, e pėrēarė, “opozitė brenda opozitės”, kur dhuna, terrori psikologjik e policor, kur vrasjet dhe pėrplasjet etniko fetare janė njė fakt tragjik, kur varfėria dhe shkatėrrimi i bizneseve shqiptare ėshtė njė fakt, kur korrupsioni dhe akuzat pėr pėrfshirje nė veprime kriminale po thuhen ēdo ditė e mė shumė fare hapur, nė mėnyrė tė pėrgjithėshme dhe nė emra tė veēantė, kur fyerjet e shtetarėve maqedonas kundėr vlerave tė identitetit kombėtar shqiptar janė nė kulmin e injorancės dhe fare hapur nė sytė e botės sė qytetėruar dhe nėn heshtjen e pushtetarėve servilė e frikacakė shqiptarė, etj. etj. Edhe pse pak tė thėna, bindemi se kėto mjaftojnė qė populli shqiptar t’i zėrė me dru kėta politikanė tė dėshtuar, tė shitur pėr njė copė karrige dhe pėr interesat e klaneve dhe strukturave qė pėrfaqėsojnė.

    BDI, pret “platformė me propozime konkrete” pėr t’i zbatuar!

    Tė shohim edhe njė aspekt tjetėr tė kėtyre pretendimeve: Kasnėci i BDI-sė pretendon se, “Kėtė qėndrim e bazon nė faktin se, deri mė tani, nuk kanė marrė dhe nuk kanė parė ndonjė platformė tė qartė alternative, tė ofruar nga “ata”, me garanci dhe afate pėr tejkalimin e kontestit dhe tė zhbllokimit tė integrimeve”. Ju bėjmė me dije se, trajtimi i problemeve qė kalon sot shteti maqedon, dhe veēanėrisht gjendjen e vėshtirė tė politikės shqiptare nė kėtė shtet, ėshtė njė alternativė e plotė pėr tė dalė nga kaosi dhe pėr ta ndihmuar stabilitetin nė shtetin e sėmurė tė Ballkanit.

    Natyrisht, kjo mėnyrė nuk i pėlqen liderėve tė BDI-sė, pasi ato janė tė hidhura, tė mbrutjtura me kėrkesat pėr drejtėsi, me kėrkesa themelore qė vihėn nė bazėn e funksionimit tė njė shoqėrie tė vėrtetė demokratike, janė kėrkesa qė tentojnė t’u presin krahėt dhe frymėmarrjen korrupsionit politik, moral dhe ekonomik nė Maqedoni, janė kėrkesa qė rekomandojnė rrugėn mė tė drejtė tė bashkėjetesės sė tė dy kombėsive shtetformuese nė shtetin maqedon, janė nė fund tė fundit, kėrkesa tė karakterit popullor dhe atdhetar, ku pėrfshihet synimi pėr respektimin e tė drejtave tė popullsisė shqiptare nė kėtė shtet, duke kėrkuar barazi, bashkėjetesė, respektim tė tė drejtave njerėzore dhe funksionimin e njė demokracie reale. Tė gjitha kėto dhe tė tjera kėrkesa, janė ato qė sjellin paqen dhe stabilitetin, janė ato qė garantojnė njė rrugė tė hapur tė Maqedonisė pėr tu anėtarėsuar denjėsisht nė NATO dhe nė BE.

    Po pse ndodh e kundėrta dhe nė kėtė situatė, BDI tenton tė dalė si shpėtimtare e situatės pas mosanėtarėsimit tė Maqedonisė nė NATO?!

    Gjykojmė se ky ėshtė problemi. Atėherė, mė pak arsyetim, informojmė opinionin shqiptar se ku qėndron e vėrteta e delirit politik tė partisė nė pushtet, BDI.

    BDI, ėshtė shumė e vockėl tė marrė pėrsipėr pėrgjegjėsi tė tilla kaq tė mėdha dhe mė kaq peshė pėr sigurinė rajonale. Do tė duhej tė merrej nė shqyrtim thirrja qė i ėshtė bėrė BDI-sė qė tė largohet nga pushteti politik. Rasti mė fatlum pėr ta bėrė kėtė ėshtė pikėrisht shuplaka e fortė politike qė mori qeverisja Gruevski nga vendimet e Samitit tė Ēikagos. Zgjedhja e kėsaj rruge, ėshtė vazhdimi i aventurės politike tė njė klani tė caktuar politik shqiptar nė Maqedoni, i cili nuk mund tė justifikohet mė nė asnjė rast pėr mbrojtjen e interesave tė shqiptarėve, pėrballė detyrimit pėr tė vepruar sipas “paketave politike” tė hedhura para syve tė saj nė tavolinė.

    Opinioni shqiptar nuk mund tė mashtrohet mė. Po i bėjmė me dije se BDI-sė sa pėr kulturė politike se, momantalisht nė Ballkan, tri janė kombet qė kanė peshėn kryesore dhe qė luftojnė tė arrijnė synimet e tyre. Janė shqiptarėt, serbėt dhe grekėt. Ballkani rezulton nė krizė tė thellė politike, me motive etniko - fetare. Kriza shqiparo - maqedone, kriza greko – maqedone, kriza shqiptaro – serbe, kriza e fshehur pėrkohėsisht brenda Bosnje Hercegovinės, kriza greko – bullgare, kriza greko – turke. Besojmė se janė tė mjaftueshme pėr tė kuptuar situatėn nė kėtė rajon jetik Lindje – Perėndim.
    “Detonatori” kryesor i gatshėm tė shpėrthejė nė ēdo kohė mbetet brenda shtetit tė Maqedonisė, dukė pasur edhe njė “detonator” rezervė nė Bosnjė Hercegovinė. Tė dy kėto shtete me natyrė komplekse integraliste fetare, multietnike, jashtė organizmave ndėrkombėtar politikė dhe tė sigurisė, janė tė ekspozuar pėrballė rrezikut tė shpėrthimit tė dhunės etniko - fetare dhe ta destabilizojnė Ballkanin drejt njė lufte tė re. Ka dhe arėsye tė tjera tė interesave ekonomike, tė cilat nuk jemi tė predispozuar t’i parashtrojmė nė kėtė komėnt politik.

    Kush vendosi kėtė radhė pėrsėri qė Maqedonia tė mos anėtarėsohet nė NATO? Vėrtet “vetua” greke?! Ky “arėsyetim”, brenda tė cilit ėshtė peshkuar edhe BDI, meriton njė tė qeshur deri nė kupė tė qiellit. Sa keq! Fati na i ra BDI-sė tė marrė pėrsipėr pėrgjegjėsi kaq tė mėdha dhe tė rėnda nė gadishullin e trazuar, ende “fuēi baroti”. Pėrsėri po ju rikujtoj njė thėnie tė njė kleriku tė lartė, dikur nė njė bisedė tė pėrbashkėt me tė: “Do tė vijė shumė shpejtė koha qė nė Ballkan gjaku do tė vejė nė barkun e kalit”. Atėherė vėrtet nuk e besova, por sot pas kaq kohėsh, kjo thėnie tė vė nė mėndime tė trishtueshme dhe kobzeza.

    Tiranė, mė 24 maj 2012.
    "Fet` e besėtė t`i kemi, po tė ndarė tė mos jemi." Naim Frashėri

  10. #30
    i/e regjistruar Maska e Sovrani
    Anėtarėsuar
    17-05-2008
    Vendndodhja
    V
    Postime
    196
    Faleminderit
    1
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Analiza/Opinone

    Flakaresh
    Presidencialet
    Meqė tema e ditės janė zgjedhjet, tė kthehemi pas e tė shohim ēfarė pėrvojash kemi nga e kaluara. Kaluan disa cikle zgjedhore ku garuan kandidatė e kandidatė por dihet kush fitoi, ishte koha e fundit kur duhej tė hidhet topi nė taborin tjetėr, taborin fitues qė posedon numrat e nevojshėm, por ēfarė ndodh me numrat tonė pse ata digjen e ne nuk arrijmė ti faktorizojmė thjeshtė sepse ne garonim mes nesh pėr fundin e njohur. Z.Aliu bėri hapin qė do tė duhej ta bėnte opozita, mirwpo ajo vazhdoi agoninė shumėvjeēare.
    Kujtoj kohėn kur Branko Cėrvenkovski kandidoi pėr President dhe mendova se duhej votuar, do tė ishte mė mirė qė nga Kryeminister i fuqishėm tė kalojė nė President tė izoluar, dhe ashtu ndodhi. Ishte ai momenti kur LSDM humbi toruan dhe mund tė themi se ishin ato vite qė Shqiptarėt pėrfituan.
    E keqja erdhi me Gruevskin, kėtė diktator tė vogėl koprac, qė po mban pushtetin, qė fiton zgjedhjet pikėrisht shkaku qė po luan mirė me Shqiptarėt edhe kėsaj rradhe ai vendosi tė shfrytėzoj kartėn nacionaliste dhe kandidoi Ivanovin, pikėrisht duke pėrbuzur idenė e njė Presidenti konsensual.
    Vota e Shqiptarėve mund tė jetė vota vendimtare pėr zgjedhjen e Presidentit, egziston vullnet i madh ndėr Shqiptarė qė tė dalin kundėr Gruevskit duke pėrkrahur njė kandidat siē ėshtė Pendarovski vetėm e vetėm qė ti tregohet Gruevskit se vota Shqiptare nuk ėshtė e pa pėrfillshme, vota shqiptare mund tė vendos tė rrėzoj Presidentin ose ta bėj atė qė dėshiron. Pritshmėria ėshtė se nė raundin e parė dy kandidatėt mund tė jenė baraz. Ėshtė koha kur duhet ti japim njw flakaresh.

    Reformimi i opozitės
    Jo thjeshtė kėrkesa e Gruevskit pėr 63 deputėtė por nevoja e reformimit tė opozitės Shqiptare mė bėn tė mendoj se nė kėto zgjedhje duhet tė ndihmojmė opozitėn Shqiptare duke mos i dhėnė asnjė votė qė domosdo tė filloj reformimin e saj. Njė opozitė e dobet i bėn keq pozitės, e bėn atė parazit, i krijon komoditetin e tė mos bėrit asgjė duke ditur se pėr kundėrshtar ka humbėsit e pėrhershėm, pra njė humbje sa mė e thellė aq mė e favorshme do jetė pėr vet opozitėn.
    Ėshtė koha kur populli opozitar tė rebelohet kundėr udhėheqjes sė keqe opozitare pėr tė ndryshuar atė qė tė mund ti kundėrvihet pozitės duke qenė njė opozitė e mirėfilltė, konstruktive e cila do tė bashkėpunoj me pozitėn pėr interesat e pėrbashkėta jo me afate kohore por pėrgjithmonė, me programe dhe ide kualitative vetėm atėherė do tė fitoj shumicėn e elektoratit, me gjuhėn e mirėkuptimit, pa ofendime, por vetėm me argumenta.
    Vetėm ne Shqiptarėt kemi liderė tė pėrjetshėm humbin a fitojnė.
    te kam dhjere, s'me kuptove asnjehere

Faqja 2 prej 2 FillimFillim 12

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •