Close
Faqja 0 prej 7 FillimFillim 12 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 124
  1. #1

    Xhafer Ibrahim Deva (1904-1978)

    Mexhid YVEJSI, Gjakovė

    ING. XHAFER IBRAHIM DEVA
    (1904-1978)


    Xhafer Deva ėshtė njė personalitet i rrallė shqiptar, qė aq shumė admirohet, por aq shumė edhe mallkohet... !
    Admirohet si mė i madhi atdhetar, por mallkohet edhe si mė i madhi tradhtar...!
    Admirohet aq shumė nga atdhetarėt, nacionalistėt, por qė mallkohet aq rėndė nga serbėt, shovenistėt, titistėt, enveristėt, pra, nga ēetnikėt e komunistėt...

    Kush ishte Xhafer Deva?

    Xhafer Deva lindi me 21 Shkurt 1904 nė Mitrovicė. Ėshtė djali i pestė me radhė i Ibrahim Devės, njė tregtar i njohur nga Mitrovica.
    Ibrahim Deva, babai i Xhaferit, i lindur nė Mitrovicė, por me prejardhje nga Gjakova, ishte pronar i njė punishte druri, njė pasanik i njohur, burrė i heshtur, punėtor, atdhetar, besimtar, arsimdashės, tė gjithė djemtė i kishte shkollue, sepse siē thoshte, “vetėm shkolla nga terri ka me na pshtue...”
    Xhafer Deva mėsimet fillestare i kreu nė Mitrovicė, ndėrsa tė mesmet nė Selanik. Studimet e vazhdoi nė Stamboll, nė “Robet Kolege”, shkolla mė e vjetėr amerikane jashtė territorit tė Shteteve tė Bashkuara, qė nė gjuhėn turke quhet: İstanbul Amerikan Robert Lisesi.
    “Robert Kolexhi” ėshtė themeluar me 1863, nė Amerikė, nga Christopher Robert, njė amerikan i pasur, filantropist dhe Cyrus Hamlin, njė misionar i pėrkushtuar edukimit...
    Ky kolexh, nė Stamboll, nė Perandorinė Osmane, u themelue nė vitin 1869, me lejėn e Sulltanit, qė nė kompleksin e tij kishte: shkollimin fillor, tė mesėm dhe atė universitar...
    Pas “Robert Kolexhit” nė Stamboll, Xhafer Deva vazhdojė studimet nė Aleksandri, Pragė dhe Zagreb, Kroaci, ku kreu edhe studimet pos diplomike nė inxhinieri...
    Me shkatėrrimin e Mbretėrisė sė Jugosllavisė, nga trupat e Hitlerit dhe Musolinit, tė Gjermanisė naziste dhe Italisė fashiste, nė prill tė vitit 1941, Xhafer Deva doli nė skenė...
    Me 17 prill 1941, kur Mbretėria e Jugosllavisė u dorėzue, u pushtue, u coptue, atėherė, Xhafer Deva menjėherė e themeloi administratėn e Mitrovicės me nėpunės, kryesisht, shqiptarė, ēeli shkollat nė gjuhėn shqipe, themeloi xhandarmėrinė, gjyqėsinė...
    Me kėrkesėn kėmbėngulėse tė Ing. Xhafer Devės dhe tė Dr. Rexhep Krasniqit, drejtuar Ministrit tė Arsimit nė Tiranė, Prof. Ernest Koliqit, u ēelėn shkollat shqipe nė trojet shqiptare tė ish-Jugosllavisė..
    Ēelja e shkollave shqipe, ardhja e arsmimtarėve nga Shqipnija, organizimi e zhvillimi i arsimit shqip nė “Kohėn e Shqipnisė”, gjatė viteve1941-1944, u bė njė pishtar ndriēues nė trojet shqiptare tė ish-Jugosllavisė...
    Gjatė vitit 1943-1944, Xhafer Deva ishte Ministėr i Punėve tė Brendėshme nė Tiranė, nė “Kohėn e Gjermanisė”, kurse shqiptarėt e Kosovė ende thonė:”Nė kohėn e Shqipnisė”...
    Nė “Kohėn e Shqipnisė”, Xhafer Deva, me bashkėpuntorė, organizojė “Lidhjen e Dytė” tė Prizrenit....
    “Lidhja e Dytė e Prizrenit”, organizatė politike-ushtarake, themelue nė Prizren, gjatė Kuvendit themelues, qė zhvilloi punimet prej 16-20 shtator 1943…
    Sipas gazetes “Kombi” tė Tiranės, gazetari i sė cilės ishte pjesėmarrės nė Kuvendin Themelues, informonte lexuesit me kėto fjalė:
    “Pika e parė e programit tė bisedimeve pėrmban kėrkesėn e bashkimit tė pėrhershėm dhe tė pazgjidhshėm tė tė gjithė krahinave tė banueme qysh prej mija vjetsh prej popullsinash shqiptare”.
    Pika e dytė e Programit “pėrmban bashkimin me Shqipni tė krahinave tė Mitrovicės, Vuēiternės, tė Pazarit tė Ri dhe tė Senicės – toka shqiptare tė kėrcėnueme nga shumė anė nga bota slave…”
    Kurse, gazeta “Kosova” e Tetorit 1943, e informonte kėshtu:
    “Dita e lumnueshme e 16 Shtatorit 1943 gėdhinė tue gjetun Prizrendin tė zbukuruem nė nji mėnyrė tė jashtėzakonshme me flamurė kombėtarė, me harqe ngadhėnjimi, mbi tė cilėt zotnojnė figurat e tė gjithė martirėvet dhe luftėtarvet ma tė shquem tė pėrpjekjevet kombėtare tė popullit shqiptar…”
    Kur nė fund tė vitit 1944, komunistėt e morėn pushtetin nė Shqipni dhe Jugosllavi, forcat partizane-ēetnike nė Kosovė vranė mbi 50.000 shqiptarė, midis tyre ishin edhe disa nga drejtuesit e “Lidhjes sė Dytė tė Prizrenit” si Musa Shehu, Aqif Blyta, Asllan Boletini, Qerim Begolli etj., ndėrsa me qindra, mijėra tė tjerė u burgosėn....
    Nė fillim tė muajit dhjetor 1944, Xhafer Deva me njė grup atdhetarėsh nga Kosova si Tahir Zajmi, Rexhep Mitrovica, dr.Rexhep Krasniqi dhe Xhelal Mitrovica u vendosėn nė Austri... Nga Austria, nė vitin 1947 doli nė Itali, nga Italia nė Egjipt, nga Egjipti nė Damask, Siri....
    Nė Damask, Siri, filloi veprimtaria politike e tij, si zėdhėnės i nacionalizmit shqiptar-anti-komunist, pėrmes gazetės “Bashkimi i Kombit”....
    Nė vitin 1956, Xhafer Deva shkoi nė Amerikė... Nė fillim jetoi e punoi nė New York, mė vonė nė Boston, kurse nė vitin 1960 shkoi nė Kaliforni, ku vendoset nė Calavera Coubty, ku punoi si puntor i thjeshtė nė njė punishte sharrash pėr lėndė druri, sikur qė e kishte babai i tij, Ibrahimi, nė Mitrovicė...
    Prej punishtes nė Calavera Coubty, ku punoi pėr disa vjetė, Xhafer Deva u punėsue nė Universitetin e Stanfordit, nė Palo Alto tė Kalifornisė, si nėpunės administrate, ku punoi me nder deri sa doli nė pension nė vitin 1972
    Universiteti i Stanfordit apo Stanford University, ku punoi Xhafer Deva, ku ishte shumė i nderuem, ėshtė themeluar nė vitin 1885 nga Senatori dhe Governatori Leland Stanford dhe bashkortja e tij zonja Jane Lathrop Stanford, ėshtė nga universitetet mė tė njohura nė Amerikė...
    Xhafer Deva ka qenė njė burrė i formuem, i kulturuem, fliste e shkruente bukur, pėrveē gjuhės shqipe, serbe, kroate, turke, arabe, perse, njihte me themel edhe gjuhėn italiane, gjermane, frenge, angleze, spanjolle...
    Gjithė kėto gjuhė, gjithė kėtė aftėsi, tėrė jetėn e tij , e vue nė shėrbim tė Kosovės, pėr t’u bashkuar me Nanėn Shqipni...
    Nė kohėn kur Mbreti, Zogu i Parė, i ftoi nė Egjipt, tė gjithė pėrfaqėsuesit e partive politike nė mėrgim, ishte Xhafer Deva ai qė u zgjodh kryetar i Kuvendit tė Aleksandrisė...
    Nė vitin 1962, kur nė New York u themelue Organizata “Lidhja e Prizrenit” e degėt e saj u formuan nėpėr Amerikė, Evropė..., ishte Xhafer Deva ai qė u zgjodh nė krye tė saj, duke mbajtur gjallė idealet e “Lidhjes sė Prizrenit” tė viteve 1878 dhe 1943...
    Pėrse ishte nė shėnjestėr Xhafer Deva, pėr gjysmė shekulli, nga propaganda komuniste e Beogradit, Tiranės e Prishtinės? Sepse ata e dinin se Xhafer Deva ishte shqiptari mė i madh i kohės, ose siē thoshte Ago Agaj,. shqiptari mė i shkėlqyer i gjeneratės sė tij.....
    Pėr kėtė atdhetar, kryeministri serb ka thėnė:
    “Deva nuk blehet me pare sepse ai ėshtė i pasur, Deva ėshtė armiku ynė i pėrbetuar, Deva duhet vrarė...”
    Xhafer I.Deva ndrroi jetė me 25 Maj 1978, nė moshėn 74 vjeēare, nė Palo Alto, Kaliforni, tue na lanė amanet: Bashkimin e Kosovės me Shqipni.....

    Mexhid YVEJSI, Gjakovė

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e noel*
    Anėtarėsuar
    10-09-2009
    Postime
    120
    Po na nxjerr zorret e barkut jashte duke lexu kete pacavure !!

    Bashkepunimin e Xhafer Deves me SS (e theksoj me SS ), e ke lene

    menjane zotrote ?!

    Na i kushtoke dhe teme te vecante ne forum, pale
    !

    Ubi solitudinem faciunt, pacem apellant

  3. #3
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    02-04-2009
    Postime
    5,601
    Citim Postuar mė parė nga noel* Lexo Postimin
    Po na nxjerr zorret e barkut jashte duke lexu kete pacavure !!

    Bashkepunimin e Xhafer Deves me SS (e theksoj me SS ), e ke lene

    menjane zotrote ?!

    Na i kushtoke dhe teme te vecante ne forum, pale
    !
    Fashistat jane ne demokracine shqiptare Heronj.
    phhhhhhh

  4. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar martini1984 pėr postimin:

    bsdev (01-03-2017)

  5. #4
    Citim Postuar mė parė nga noel* Lexo Postimin
    Po na nxjerr zorret e barkut jashte duke lexu kete pacavure !!

    Bashkepunimin e Xhafer Deves me SS (e theksoj me SS ), e ke lene

    menjane zotrote ?!

    Na i kushtoke dhe teme te vecante ne forum, pale
    !
    Jo duhet ti kushtohet ne fakt nje teme te vecante ne forum Gramoz Rucit!

    Figura e Xhafer Deves, eshte nje figure komplekse dhe duhet gjykuar ne kohen kur ai ka jetuar dhe vepruar.

    Gjykimi qe shpreh ti dhe ai tjetri ne kete teme, eshte ne fakt gjykimi qe i eshte bere atij nga qeverite komuniste te ish-Jugosllavise dhe te Shqiperise dhe asesi nuk eshte nje gjykim i pavarur i historianeve dhe me pak nje gjykim i kombit shqiptar.

    Dosjet e nacionalisteve shqiptare, i hartoi ish-Jugosllavia dhe u mbarten ne arkivat shqiptare ne kohen e dashurise jugosllavo-shqiptare.

    Xhafer Deva ka qene dhe mbetet nje nder pishtaret e bashkimit kombetar, nje personalitet kombetar qe ja kushtoi tere jeten e tij nacionalizmit shqiptar.

  6. #5
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,768
    Baba i Xhafer Deves Ka lindur ne Nish sjon prej Gjakove.

  7. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar fegi pėr postimin:

    bsdev (01-03-2017)

  8. #6
    Prap e fshehur pas Teje Maska e e panjohura
    Anėtarėsuar
    24-02-2007
    Vendndodhja
    Aty mė gjen, nėn hijen tėnde qė mė le amanet!Nėse tė duket qė kam humb,mė kerko atje ku fryn uragani i kohės,atje do mė gjeshė,duke tė kėrkua Ty!
    Postime
    7,754
    Citim Postuar mė parė nga fegi Lexo Postimin
    Baba i Xhafer Deves Ka lindur ne Nish sjon prej Gjakove.
    Ndoshta para-ardhesit e babait te Xhafer Deves vijn nga Nishi,apo me mire te thuhet nga Kurshumlija,pasi shumica e Shqiptarve vijn si ,,Muhagjer''nga ajo toke dikur Shqipetare,dhe u vendosen ne shum qytete te Kosoves,por nje pjese e tyre emigruan ne Turqi,dhe vende tjera!
    Rėndesia e njė personi nuk vlerėsohet nga hapėsira qė zė, por nga boshlleku qė le kur nuk ėshtė mė.

  9. #7
    i/e regjistruar Maska e ajzberg
    Anėtarėsuar
    22-09-2004
    Postime
    2,214
    Xhaferr Deva......................
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Dija eshte injorance e mesuar.....

  10. #8
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    19-02-2007
    Postime
    1,274
    kosta Peēanac - Google Bilder.jpg

    20 tetor tė vitit 1941 Takimi i Xhafer Devės me kriminelin ēetnik Kosta Peēancin


    Xhafer Deva nė vitin 1944 vetėm nė Tiranė pushkatoi 117 djem tė rinjė!
    Ky ishte tradhtar dhe mbetet si i tillė!

  11. #9
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    19-02-2007
    Postime
    1,274
    E njejta foto por e zmadhuar!


    http://www.ushmm.org/photos/46/46716.jpg

    kliko mbi foton!

  12. #10
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,768
    Shqiptaret gjithmon jane tradhtu nga te hujte,me romaket,pastaj bizantet,turqit,evropjanet,gjermanet dhe komunistat.

  13. #11
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    06-06-2008
    Vendndodhja
    Shkup
    Postime
    84
    Xhafer Deva krenaria Shqiptaris

  14. #12
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    06-06-2008
    Vendndodhja
    Shkup
    Postime
    84
    Citim Postuar mė parė nga fegi Lexo Postimin
    Baba i Xhafer Deves Ka lindur ne Nish sjon prej Gjakove.

    Bravo Shoki,jan Muhaxher...

  15. #13
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,768
    Paj muhagjeret ikan msu vendasit j.se paten mu asimilu krejt,vllazerim bashkim.

  16. #14
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    19-02-2007
    Postime
    1,274
    Citim Postuar mė parė nga texas Lexo Postimin
    Xhafer Deva krenaria Shqiptaris
    http://www.ushmm.org/photos/46/46716.jpg

  17. #15
    viva voce
    Anėtarėsuar
    05-09-2005
    Vendndodhja
    NY
    Postime
    758
    Gjatė vitit 1943-1944, Xhafer Deva ishte Ministėr i Punėve tė Brendėshme nė Tiranė, nė “Kohėn e Gjermanisė”, kurse shqiptarėt e Kosovė ende thonė:”Nė kohėn e Shqipnisė”...


    Ky ka qene kolaboracionist dhe si i tille nuk ka se si te mos jete tradhetar. Ne fakt propaganda fashisto-naziste ka qene shume e fikase ne Kosove.

    Kjo beri qe Kosova te rreshtohet ne anen e gabuar gjate luftes se Dyte boterore, me pasja katastrofike per te mbas thyerjes se koalicionit fashist.

    Sikur kosova te ishte rreshtuar ne anen e angloamerokano-ruseve e ardhmja e saj do te ishte krejt ndryshe. Shqiptaret e Kosoves do te flisnin si fitimtare dhe e ardhmja e tyre do te ishte e perkrahur nga forcat fituese. Kjo ndoshta do te conte ne formimin e shtetit te vertete shqiptar.

    Ore po edhe Musolini ka kerkuar bashkimin e Kosoves me Shqiperine, pse nuk hapni edhe per te nje teme glorifikuese?
    sereno

  18. #16
    Afer Baba Fajes Maska e Marinari
    Anėtarėsuar
    04-02-2005
    Vendndodhja
    Martanesh
    Postime
    1,015
    Per Xhafer Devistet:

    Po mirė, pėr t’i bėrė gjėrat mė tė kuptueshme, le tė provojmė pėr njė ēast ta shkruajmė historinė “nga ana tjetėr”. Qė t’iu bėjmė qejfin legalistėve sot, le tė themi, pėr shembull, se Ahmet Zogu nuk tradhėtoi dhe nuk e braktisi popullin e vet mė 6 prill 1939, por iku pėr tė krijuar njė qeveri shqiptare nė mėrgim dhe, prej andej, tė drejtonte luftėn e rezistencėn antifashiste. Qė tė mos na zemėrohen sot Balli Kombėtar dhe Dosti e Butka, tė themi se Ali Kėlcyra, Mustafa Merlika e Shefqet Vėrlaci, rastėsisht, krej rastėsisht erdhėn nė Shqipėri tok me pushtuesit italianė, se ata nuk ishin hiē dakord me pushtimin, po s’kishin ē’i bėnin Duēes dhe po punonin t’ia shkonin ujėt nėn rrogoz. Se qeveritė kuislinge qė drejtuan kėta zotėrinj nuk bashkėpunuan pėr asnjė ēast me fashizmin, po qanė natė e ditė hallet e popullit. Se lėvizjen kundėr fashistėve italianė nė fshatra e qytete nuk e ndezi Partia Komuniste Shqiptare, po Balli Kombėtar. Se udhėheqėsi i luftės ēlirimtare dhe i rezistencės antifashiste nuk ishte Enver Hoxha, po Mitat Frashėri. Madje, ky i fundit, ishte aq i madh e aq i zgjuar, sa t’iu jepte ujė nė bisht tė lugės edhe vetė italianėve e gjermanėve. Ai e drejtonte lėvizjen qė nga Tirana, ditėn pinte kafe e konjak dhe bėlbėzonte gjithė pėrzemėrsi nė tėrė ato gjuhė tė huaja me hierarkėt mė tė lartė tė fashizmit, pėr t’iu hedhur hi syve atyre, ndėrsa natėn lodhej e telendisej i gjori, se bėnte planet e mėdha tė luftės dhe jepte urdhėra qė luftėtarėt e pamposhtur balliste tė hidheshin nga njė betejė fitimtare, nė tjetrėn. Tė themi se, nė Pezė, nuk luftoi Myslim Peza, po Abaz Kupi, se batalioni ballist i Safet Butkės nuk dogji asnjė shtėpi, nuk grabiti asgjė nė popull dhe nuk vrau asnjė partizan, po pėrkundrazi, ishin partizanėt qė iu ranė mė qafė ballistėve tė gjorė, aq sa Safeti u mėrzit shumė nga kjo dhe nuk e deshi fare veten e i dha fund jetės nė atė vendin qė ėshtė turp tė thuhet. Se Gjirokastrėn nuk e ēliruan partizanėt, po martiri i madh Hysni Lepenica. Se nė krye tė demonstratave nuk ishin komunistėt, se spiunėt e fashizmit nuk i vrau Kajo Karafili, apo Myslim Keta po vetė Qazim Mulleti, me Xhafer Devėn e Hysni Demėn, se rezistencėn antifashiste nė Korēė nuk e drejtonte as mė shumė e as mė pak, po vetė Filip Toma babai shumė atdhetar i Pjeter Arbnorit qe ishte kryetar parlamenti, siē thonė, se kėtij Filip Tomės ia donin punėt e vėshtira te luftės tė bėhej oficer e spiun i fashizmit dhe se komunistėt u zilepsėn nga bėmat e trimėritė e tij dhe e hoqėn qafe nga frika e rivalitetit, se djemtė dhe vajzat e popullit nuk i burgosėn e i vranė prapa shpinė dhe nuk i dėnuan me plumb e me litar italianėt e gjermanėt dhe bashkėpunėtorėt e tyre tė stėrnjohur, po vetė Enver Hoxha, qė pas luftės tė kishte njė arsye mė tepėr pėr t’i akuzuar kėta bashkėpunėtorė nga halli si tradhėtarė. Tė themi se luftėn pėr ēlirimin e Tiranės dhe betejat legjendare nė Jug e nė Veri nuk i bėnė partizanėt, se Shkodrėn nuk e ēliruan kėta mė 29 Nėntor 1944, por e liruan gjermanėt, ballistėt e legalistėt mė 28 Nėntor 1944, se ishin kėta tė fundit qė e ndoqėn kėmba - kėmbės gjermanin gjer thellė nė Jugosllavi...Ose tė themi, nė fund tė fundit, se Mitat Frashėrii dhe Hasan Dosti nuk bashkėpunuan hiē me zbulimet e huaja pėr tė dėrguar banda diversantėsh nė Shqipėri, se kėta diversantėt qė iu digjej shpirti pėr mėmėdheun e skallavėruar nga komunizmi nuk erdhėn kėtu nga toka, deti e ajėri tė armatosur deri nė dhėmbė, por me tufa lulesh nėpėr duar dhe se ėshtė bėrė gabim, shumė gabim, qė nuk janė pritur gjithashtu me tufa lulesh...

    Kėshtu ua do oreksi disa forcave politike, kėshtu le ta shkruajnė ato sot historinė. S’ka gjė se fitimtarė ishin tė tjerėt, ani pse pėr kėtė histori tė lavdishme janė derdhur aq lumenj gjaku e djerse. Le ta shkruajnė dhe t’i pijnė lėngun! Po mirė, a e ha kush kėtė ēorbė tė prishur, a e beson ndonjė njeri me dy pare mend nė kokė kėtė farsė politike, qė duan tė na i shesin si histori tė kulluar? A i beson mė njeri ata renegatė pseudohistorianė e pseudoatdhetarė tė dalė nga radhėt tona, qė ndryshe shkruanin dje dhe ndryshe flasin e betohen sot, sepse dikush i detyron ta thonė mėsimin pėrmendėsh?!... Duhet tė jesh i marrė gjer nė fund, ose armik i betuar i popullit tėnd deri nė marrėzi, sa tė besosh se mund t’ia ndėrrosh faqen historisė me njė tė rėnė tė kalemit!

  19. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Marinari pėr postimin:

    bsdev (01-03-2017)

  20. #17
    Afer Baba Fajes Maska e Marinari
    Anėtarėsuar
    04-02-2005
    Vendndodhja
    Martanesh
    Postime
    1,015
    http://2.bp.blogspot.com/_P6GPEHXo6UY/SrpNh-YqjTI/AAAAAAAABU4/J5Q7fUPPA3s/s1600-h/Kuislinget.jpg








    Per Xhafer Devistet: Historia shkruhet me fakte!


    Po mirė, pėr t’i bėrė gjėrat mė tė kuptueshme, le tė provojmė pėr njė ēast ta shkruajmė historinė “nga ana tjetėr”. Qė t’iu bėjmė qejfin legalistėve sot, le tė themi, pėr shembull, se Ahmet Zogu nuk tradhėtoi dhe nuk e braktisi popullin e vet mė 6 prill 1939, por iku pėr tė krijuar njė qeveri shqiptare nė mėrgim dhe, prej andej, tė drejtonte luftėn e rezistencėn antifashiste. Qė tė mos na zemėrohen sot Balli Kombėtar dhe Dosti e Butka, tė themi se Ali Kėlcyra, Mustafa Merlika e Shefqet Vėrlaci, rastėsisht, krej rastėsisht erdhėn nė Shqipėri tok me pushtuesit italianė, se ata nuk ishin hiē dakord me pushtimin, po s’kishin ē’i bėnin Duēes dhe po punonin t’ia shkonin ujėt nėn rrogoz. Se qeveritė kuislinge qė drejtuan kėta zotėrinj nuk bashkėpunuan pėr asnjė ēast me fashizmin, po qanė natė e ditė hallet e popullit. Se lėvizjen kundėr fashistėve italianė nė fshatra e qytete nuk e ndezi Partia Komuniste Shqiptare, po Balli Kombėtar. Se udhėheqėsi i luftės ēlirimtare dhe i rezistencės antifashiste nuk ishte Enver Hoxha, po Mitat Frashėri. Madje, ky i fundit, ishte aq i madh e aq i zgjuar, sa t’iu jepte ujė nė bisht tė lugės edhe vetė italianėve e gjermanėve. Ai e drejtonte lėvizjen qė nga Tirana, ditėn pinte kafe e konjak dhe bėlbėzonte gjithė pėrzemėrsi nė tėrė ato gjuhė tė huaja me hierarkėt mė tė lartė tė fashizmit, pėr t’iu hedhur hi syve atyre, ndėrsa natėn lodhej e telendisej i gjori, se bėnte planet e mėdha tė luftės dhe jepte urdhėra qė luftėtarėt e pamposhtur balliste tė hidheshin nga njė betejė fitimtare, nė tjetrėn. Tė themi se, nė Pezė, nuk luftoi Myslim Peza, po Abaz Kupi, se batalioni ballist i Safet Butkės nuk dogji asnjė shtėpi, nuk grabiti asgjė nė popull dhe nuk vrau asnjė partizan, po pėrkundrazi, ishin partizanėt qė iu ranė mė qafė ballistėve tė gjorė, aq sa Safeti u mėrzit shumė nga kjo dhe nuk e deshi fare veten e i dha fund jetės nė atė vendin qė ėshtė turp tė thuhet. Se Gjirokastrėn nuk e ēliruan partizanėt, po martiri i madh Hysni Lepenica. Se nė krye tė demonstratave nuk ishin komunistėt, se spiunėt e fashizmit nuk i vrau Kajo Karafili, apo Myslim Keta po vetė Qazim Mulleti, me Xhafer Devėn e Hysni Demėn, se rezistencėn antifashiste nė Korēė nuk e drejtonte as mė shumė e as mė pak, po vetė Filip Toma babai shumė atdhetar i Pjeter Arbnorit qe ishte kryetar parlamenti, siē thonė, se kėtij Filip Tomės ia donin punėt e vėshtira te luftės tė bėhej oficer e spiun i fashizmit dhe se komunistėt u zilepsėn nga bėmat e trimėritė e tij dhe e hoqėn qafe nga frika e rivalitetit, se djemtė dhe vajzat e popullit nuk i burgosėn e i vranė prapa shpinė dhe nuk i dėnuan me plumb e me litar italianėt e gjermanėt dhe bashkėpunėtorėt e tyre tė stėrnjohur, po vetė Enver Hoxha, qė pas luftės tė kishte njė arsye mė tepėr pėr t’i akuzuar kėta bashkėpunėtorė nga halli si tradhėtarė. Tė themi se luftėn pėr ēlirimin e Tiranės dhe betejat legjendare nė Jug e nė Veri nuk i bėnė partizanėt, se Shkodrėn nuk e ēliruan kėta mė 29 Nėntor 1944, por e liruan gjermanėt, ballistėt e legalistėt mė 28 Nėntor 1944, se ishin kėta tė fundit qė e ndoqėn kėmba - kėmbės gjermanin gjer thellė nė Jugosllavi...Ose tė themi, nė fund tė fundit, se Mitat Frashėrii dhe Hasan Dosti nuk bashkėpunuan hiē me zbulimet e huaja pėr tė dėrguar banda diversantėsh nė Shqipėri, se kėta diversantėt qė iu digjej shpirti pėr mėmėdheun e skallavėruar nga komunizmi nuk erdhėn kėtu nga toka, deti e ajėri tė armatosur deri nė dhėmbė, por me tufa lulesh nėpėr duar dhe se ėshtė bėrė gabim, shumė gabim, qė nuk janė pritur gjithashtu me tufa lulesh...

    Kėshtu ua do oreksi disa forcave politike, kėshtu le ta shkruajnė ato sot historinė. S’ka gjė se fitimtarė ishin tė tjerėt, ani pse pėr kėtė histori tė lavdishme janė derdhur aq lumenj gjaku e djerse. Le ta shkruajnė dhe t’i pijnė lėngun! Po mirė, a e ha kush kėtė ēorbė tė prishur, a e beson ndonjė njeri me dy pare mend nė kokė kėtė farsė politike, qė duan tė na i shesin si histori tė kulluar? A i beson mė njeri ata renegatė pseudohistorianė e pseudoatdhetarė tė dalė nga radhėt tona, qė ndryshe shkruanin dje dhe ndryshe flasin e betohen sot, sepse dikush i detyron ta thonė mėsimin pėrmendėsh?!... Duhet tė jesh i marrė gjer nė fund, ose armik i betuar i popullit tėnd deri nė marrėzi, sa tė besosh se mund t’ia ndėrrosh faqen historisė me njė tė rėnė tė kalemit!
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Marinari : 23-09-2009 mė 12:49

  21. #18
    Afer Baba Fajes Maska e Marinari
    Anėtarėsuar
    04-02-2005
    Vendndodhja
    Martanesh
    Postime
    1,015
    Per Xhafer Devistet: keta jane "heronjet" e turpit! Hapeni nyjet me poshte


    http://2.bp.blogspot.com/_P6GPEHXo6U...t+shqiptar.jpg





    http://2.bp.blogspot.com/_P6GPEHXo6U...Kuislinget.jpg
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Marinari : 23-09-2009 mė 16:46

  22. #19
    i/e regjistruar Maska e Daja-GONI
    Anėtarėsuar
    21-03-2006
    Postime
    1,546
    Duhet nisur nga " formula " : Armiku i armikut tim , eshte miku im .

    Dhe Xhafer Deva si i tille , eshte pa dyshim nje shqiptar dhe atdhetar i shquar . Biles nga me te shquarit . Gjithmone duhet pase rrethanat parasyshe . Sepse pa to do te gabohet cdonjeri .

    Si do qe te jete , mendimin per te duhet ta japin historianet , kurse ne mund te diskutojme ,secili nga kendeveshtrimi i vet , pa pase nevoje ta ofendojme njeri tjetrin .

  23. #20
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,768
    Gjithmon shqiptaret, Jon shku nga ajo,kan bashkpunu me nji armik tjeter,kunder armikut qka e rrethojn per rreth (sllavet).
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fegi : 24-09-2009 mė 03:21

  24. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar fegi pėr postimin:

    bsdev (01-03-2017)

Faqja 0 prej 7 FillimFillim 12 ... FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •