Close
Faqja 3 prej 6 FillimFillim 12345 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 41 deri 60 prej 103
  1. #41
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,940
    ME URDHER TE KUJT U ARRESTUA MR.UKSHIN HOTI NE MAJ TE VITIT 1994?!



    Tashme,dihet mirfilli se ne cfare rrethanash eshte arrestuar Baci Uke me 17 maj 1994, nuk ka nevoj te perseritet nje gje e tille.
    Me 30 maj 1994 Prokuroria publike e gjyqit te qarkut ne Prizren leshon nje AKTPADI kunder Mr.Ukshin Hotit.

    Lexoni ne vijim kete Aktpadi:

    ----------

    REPUBLIKA E SERBISĖ
    APKM
    PROKURORIA PUBLIKE E QARKUT
    Kt. nr. 107/94
    Prizren, 30.05.1994

    GJYQIT TĖ QARKUT - PRIZREN

    Nė bazė tė nenit 45, al.2, pika 3 tė Ligjit mbi procedurėn penale, ngre kėtė

    A K T P A D I

    Kundėr:
    Ukshin Hotit, nga i ati Nazyf dhe e ėma Fatima, e lindur Thaqi, i lindur mė 17.VI.1943 nė fshatin Krushė e Madhe tė KK tė Rahovecit, me banim nė Rr. Ulpiana Nr. 29-5-7 nė Prishtinė, shqiptar, shtetas i RFJ, i shkolluar, magjistėr i shkencave politike, politolog, famlijar, baba i tre fėmijėve, me shėrbim ushtarak tė rregulluar, evidentohet nė VE SNO Rahovec, me gjendje tė varfėr ekonomike, i gjykuar tashmė pėr shkak tė veprės penale nga neni 133 tė LPJ me dėnim burgimi prej 3.5 vjetėsh, nė paraburgim prej 17.05.1994.

    Pėr shkak se:
    Nė gjysmėn e parė tė vitit 1994, si anėtar dhe si kandidat pėr kryetar i organizatės UNIKOMB ka pėrgaditur dhe ka ndėrmarrė veprime qė me pėrdorimin e dhunės shkėputej njė pjesė e territorit tė RFJ –territori i Kosovė e Metohisė, i banuar me pjesėtarė tė pakicės kombėtare shqiptare, ndėrkaq me qėllim tė formimit tė shtetit tė mėvetėsishėm, si kandidat pėr kryetar i kėsaj organizate, nė njė takim tė fshehtė tė kryesisė sė zgjeruar tė UNIKOMB-it, qė u mbajt nė Prishtinė, nė tė cilėn ai mori pjesė, i pėrvishet detyrės qė ta pėrpilojė programin dhe statutin e kėsaj organizate, dhe pas pranimit tė propozimit pėr kryetar tė UNIKOMB-it, e formulon deklaratėn politike nė tė cilėn proklamon krijimin e shtetit nacional tė tė gjithė shqiptarėve – opcioni i dhunės, pėrkatėsisht, marrja e dhunshme e pushtetit nė Kosovė e Metohi. Dhe shkėputja e kėtij territori nga Republika e Serbisė; veē kėsaj angazhohet pėr inicimin e kėtij qėllimi tė proklamuar nėpėr faza qė do tė ēonin drejt krijimit tė njė shteti kombėtar dhe qė si anėtar i organizatės armiqėsore ilegale “LPRK” (Lėvizja popullore pėr Republikėn e Kosovės) nga ana e qendrės sė saj qė nga viti 1990 e kėndej ka qenė i obliguar qė ta botojė revistėn “DeA”, nga e cila edhe ka marrė udhėzime pėr detyre konkrete dhe instruksione pėr veprimtari armiqėsore me qėllim tė krijimit tė “Kosovės Republikė” dhe tė shkėpujes sė kėsaj pjese tė territorit tė RFJ, ndėrsa veprimtaria e tij ka qenė mė e theksuar nė territorin e qarkut tė Prizrenit,

    -gjė me tė cilėn ka kryer veprėn penale tė rrezikimit tė tėrėsisė territoriale nga neni 116 al. 1 tė LPJ. E dėnueshme sipas neni 138 tė LPJ.

    Prandaj:
    PROPOZOJ

    Qė para kėtij gjyqi tė caktohet dhe tė mbahet shqyrtimi kryesor i hapur, nė tė cilin tė thirren:
    - Prokurori publik i qarkut nė Prizren,
    - I pandehuri Ukshin Hoti, i cili tė sillet nga paraburgimi.

    Qė nė shqyrtimin kryesor tė nxirren dėshmitė:
    - tė lexohet vėrtetimi mbi marrjen e pėrkohshme tė sendeve ...12/94 me datėn 17.V.1994

    Arsyetim:
    Mė dėshmitė e siguruara nė hetime provohet gjendja faktike e theksuar nė dispozitivin e kėsaj aktpadie.

    &

    Pas hetimeve te mundimshme ne hetuesi nga udbashet serb te ardhur nga Beogradi, ne shtator 1994 Baci Uke del para gjyqit te pushtuesit ne Prizren.

    Dhe ne vijim ju ftoje te lexoni nje pjese te fjales mbrojtese te Bacit Uke, te bere me 29 shtator 1994.

    Vini re se cfare deklaron Baci UKe, lidhur me arrestimin e tij.



    Pjesė nga mbrojtja e Mr.Ukshin Hotit,mė 29 shtator 1994 para gjyqit tė regjimit pushtues serb nė Prizren:


    "Mė ka arrestuar policia e Republikės sė Sėrbisė, ndoshta me kėrkesėn e njė pjese tė alternativės shqiptare tė Republikės sė Kosovės(LDK-sė).
    Shkaku i drejtėpėrdrejtė i kėtij arrestimi sigurisht ka qenė frika iracionale e kėsaj pjese tė alternativės shqiptare( LDK-sė) se me shkuarjen time nė Prishtinė nė krye tė UNIKOMB-it pas 9 vitesh tė ostracizmit dhe tė izolimit, do tė ērregullohej baraspesha e forcave politke dhe do tė krijohej njė gjendje e paparashikueshme dhe e pakontrollueshme.
    Ky edhe ėshtė shkaku i vėrtet i mbajtjes sė kėtij gjykimi, pėr tė cilin personalisht kam besuar se nuk do tė ndodhte. Besoj gjithashtu se gjykimi po mbahet me pajtimin e ndėrsjellė tė dy republikave ose tė organeve tė tyre pėrgjegjėse kompetente,..."





    Te nderuar lexues,
    nga mbrojtja e Mr.Ukshin Hotit rezulton se ai eshte arrestuar dhe burgosur edhe me izen te kreut te LDK-se Ibrahim Rugova, i cili ka qene maja e "pushtetit" nen pushtetin e regjimit pushtues serb.


    Ky argument flet shume.



    Sheradin Berisha
    ABE-a
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  2. #42
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,940
    Keshtu e ka kjo bote disa e burgosen dhe pasiqe e kreu burgun e zhduken (jugo-titistat (LDK-ja) e sodit) Disa mundohen edhe perse vdekuri ta nderoin Patriotin e madhe Shqiptar Ukshin Hotin
    ---------------------------------------


    Adem Demaēi

    Adem Demaēi I shkruan letėr anėtarėve tė Parlamentit Evropian pėr tė pėrkrahur kandidaturėn e Ukshin Hotit pėr Ēmimin Saharov



    30 Shtator 1998

    Tė nderuar anėtar tė Parlamentit Evropian,

    Tė dashur zonja e zotėrinj,

    Me rastin e nominimit tė z. Ukshin Hoti pėr ēmimin Saharov, unė u ndjeva I lirė qė tė ju paraqitem me pėrkrahjen time pėr kėtė nominim. Unė jam I bindur se jo vetėm qė ēmimi do tė shkoj nė duart e duhura, por gjithashtu dhėnia e Ēmimit Saharov njė tė burgosuri politik I cili ėshtė ende duke e mbajtur dėnimin Ju do tė ngitni domethėnien e kėtij ēmimi nga pozita e njohjes sė thjeshtė nė atė tė angazhimit politik.

    Ky angazhim ėshtė sot ėshtė shumė I domosdoshėm pėr krijimin e njė fotografie tė plotė pėr Evropėn, duke e theksuar kontrastin e madh qė ekziston, duke ju shpjeguar atyre dhe duke ju dhėnė njė vizion tė qartė se ēfarė do tė duhej tė ishte Evropa.

    Nė anėn tjetėr, z. Ukshin Hoti ėshtė avokat I devotshėm I demokracisė, tė drejtave tė njeriut dhe paqes. Ai e shfrytėzoi mendjen e tij brilante dhe dijen pėr tė shpjeguar se ēfarė do tė thotė paqja-dhe gjeti rrėnjėt e saj nė drejtėsi. Ai e kaloi jetėn e tij duke luftuar pėr paqen e drejtė qė tani I nevojitet Kosovės mė shumė se kurrė. Ēmimi Saharov ėshtė merituar nga z. Hoti dhe e meriton atė.

    Me respektin tim mė tė thellė,

    Adem Demaēi

    Fitues I Ēmimit Saharov 1991



    SAKHAROV PRIZE: ADEM DEMACI WRITES A LETTER TO THE MEMBERS OF THE EUROPEAN PARLIAMENT TO SUPPORT THE CANDIDACY OF UKSHIN HOTI.

    September 30, 1998

    Honorable members of European Parliament,
    Dear Ladies and Gentlemen,

    On the occasion of Mr. Ukshin Hoti's nomination for the Sakharov Prize, I feel free in addressing you with my support for his nomination. I am convinced not only that the prize is going in the right hands, but also that with giving the Sakharov Prize to a political prisoner still serving his sentence You will enhance the meaning of the prize itself from the position of mere acknowledgement into political engagement.

    This engagement is today so much needed in creation of the whole picture about Europe, in stressing the big contrasts that exist, in explaining them and in giving a clear vision about what Europe should be like.

    On the other hand, Mr. Hoti is a devoted advocate of democracy, human rights and peace. He used his brilliant mind and knowledge to explain what peace means and found its roots in justice. He spent his lifetime fighting for the just peace that Kosova now needs more than ever. Sakharov Prize is deserved by Mr. Hoti and deserves him.

    With my deepest regards,
    Adem DEMACI
    Sakharov Prize Winner 1991
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  3. #43
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,940
    LEXONE KĖTĖ PYETJE TĖ KADARESĖ TĖ BĖRĖ PĖR UKSHIN HOTIN...Konkludimet nxirreni vet.....



    Pyetja e pestė e Ismail kadaresė

    janė sė paku tre mbledhje botėrore ku fati i Shqiperisė dhe i shqiptarėve ėshtė vėnė nė balancė:
    Kongresi i berlinit mė 1878, mbledhja e ambasadorėve nė londėr mė 1913 dhe Dejtoni mė 1995. Nuk po pėrmend tė tjerat si ajoe jaltės, sepse shqiptarėt s'kanė ditur asgjė, pėr njė kohė tė gjatė, pėr vendimet e saj..

    Nė vitin 1995, nė kushte njėqind herė mė tė favorshme, kur Shqiperia shtetėrore ishte shtet i pavarur, pėr mė tepėr shtet i pavarur jo-komunist, mik i Evropės dhe i SHBA-sė, kur ēėshtja e Kosovės ishte bėrė e njohur mirė a keq nė botė, kur Jugosllavia komuniste ishte shpėrbėrė, kur sistemi informativ botėror kishte arrituar shkallėn mė tė lartė, shqiptarėt, e kėtu e kam parasysh nė radhė tė parė shqiptarėt e Kosovės, tė KĖSHILLUAR NGA LIDERĖT E TYRE MBAJTĖN NJĖ HESHTJE TĖPLOTĖ... Nuk u bė asnjė kėrkesė, asnjė demonstratė, me fjalė tė tjera nuk pipėtiu asgjė... Demonstratat nuk u bėnė jo vetėm nė Prishtinė e nė qytete tė tjera tė Kosovės, por u dhanė udhėzime tė prera qė tė mos bėhen as nė New -Jork e nė Evropė.
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  4. #44
    i/e regjistruar Maska e urtesia
    Anėtarėsuar
    22-08-2006
    Vendndodhja
    Ne Dardani -Iliride
    Postime
    430
    Myrvetes gjithmon i ka folur goja para mendjes.
    Gjithmon eshte munduar qe fjalen e fundit ta thote te paren.

    te permende emra qe nuk duhet te permenden.
    E dij kush ishte profesori, por jemi te vetedijshem se edhe sa na duhet Ai.

    - Kush e vrau Skender Hotin para shtepise se tij ?
    - Pse hesht Sebastiani?
    - Pse Skenderi te bente hulumtimin per fatin apo fatkeqesine e profesorit, ku ishin institucionet e Kosoves?
    - Pse qeveria e Kosoves e pengonin Skenderin?
    - Shume pseja lindin dhe vdesin para dhe prapa pyetjes: PSE?
    urtėsia

  5. #45
    e shtunė, dhjetor 10, 2005
    Flori - Press

    Letėr e hapur presidentit Tadiē dhe Qeverisė Serbosllave

    Ėshtė gjallė apo i vrarė Ukshin Hoti?


    Zoti president Tadiē,

    Ju shkruaj dhe ju drejtojė kėtė letėr time tė hapur juve,qė tė dij diē pėr fatin e intelektualit- martirit tonė shqiptar Mr.sc.prof.Ukshin Hoti,pėr tė cilin nuk dihet fare qė nga 16 maj 1999, kur kishte mbaruar afatin e vuajtjes sė dėnimit politik prej 5 vjetėsh.

    Tė burgosurit shqiptarė dėshmojnė se nė pėrcjellje tė tre zyrtarėve tė sigurimit serb atė ditė ai ėshtė nxjerrė nga burgu i Dubravės (Istog, Kosovė), ku ishin sjellė mė parė tė burgosurit shqiptarė nga burgu i Nishit (Serbi).

    Pas bombardimeve tė NATO-sė mė 19 maj 1999, nė burgun e Dubravės ka ndodhur masakra mė e pėrgjakshme: janė ekzekutuar e masakruar 173 tė burgosur shqiptarė nga forcat serbe.

    Ku ėshtė Ukshin Hoti ,biri, babai dhe vėllai ynė?- presin nė ankth fėmijėt dhe familja e tij. (Babanė dhe vėllanė e Ukshin Hotit i vrarė paramilitarėt serbė, bashkė me 30 familjarė tjerė tė tij si dhe 174 bashkėfshatarė tė Krushės sė Madhe tė Rahovecit.)…
    Ju pys juve zoti president Tadiē…

    Ėshtė gjallė apo i vrarė Ukshin Hoti? - dyshojnė me plot drojė ne shqiptarė e Kosovės sot.
    Shumė pyetje, shumė drojė e shumė dhembje pa pėrgjigje deri mė sot nga e Qeverisė Tuaj,president I Serbosllavisė!

    Ndėrkohė z.Tadiē ,shumė tė zhdukur janė gjetur tė vrarė. Disa janė indentifikuar nėpėr burgjet serbe, ndėrsa disa janė liruar. Flitet edhe pėr pengje tė luftės nė Serbi. Marrėveshja e Kumanovės nuk pėrfshin ēėshtjen e tė burgosurve dhe tė pengjeve tė luftės.

    Zoti Tadiē ,a mund tė na thoni diė na thoni diē para takimeve zyrtare pėr Pavarėsinė e Kosovės,se ē’farė u bė mė trupin e prof. Ukshin Hotin ,qė humbi pa nishan nga Burgu I Dubravės !!

    Hesht Kryqi i Kuq Ndėrkombėtar. Hesht Tribunali i Hagės. Heshtin UNMIK-u e KFOR-i. Heshtin asociacionet humanitare ndėrkombėtare edhe pas 6 vjetė ēlirimi tė Kosovės!Heshtni edhe ju zoti president Tadiē! Pse?...

    Zoti president Tadiē ,a dini se kush ėshtė Ukshin Hoti?

    Profesor Ukshin Hoti ka lindur mė 1943 nė Krushė tė Madhe tė Rahovecit. Ka mbaruar studimet pasuniversitare tė shkencave politike dhe ka specializuar marrėdhėniet ndėrkombėtare nė universitetet amerikane tė Ēikagos, Harvardit nė Kembrixh-Boston dhe nė Uashington D.C. , mė 1978-1979.

    Ukshin Hoti ishte profesor i Universitetit tė Prishtinės dhe publicist e politikolog i shquar shqiptar. Ai ishte autor i veprave "Lufta e ftohtė dhe detanti" ,1975 dhe "Filozofia politike e ēėshtjes shqiptare", 1995.

    Ukshin Hoti ishte veprimtar politik dhe kryetar i Partisė UNIKOMB-i tė Kosovės.

    Profesor Ukshin Hoti ishte ndėr intelektualėt mė tė guximshėm, mė tė vendosur dhe mė parimorė shqiptarė.

    Ai ishte ndėr intelektualėt mė tė pėrndjekur shqiptarė nga regjimi serb. Mė 1981 ėshtė burgosur, ndėrsa mė 1982 ėshtė dėnuar me 9 vjet burg ( ka vuajtur 3,5 vjet), pėr shkak se ka pėrkrahur publikisht kėrkesat studentore pėr Republikėn e Kosovės.

    Nė muajt mars e prill 1993 ka vuajtur burgim, pėr shkak tė organizimit tė homazhit pėr martirėt e rėnė.

    Nė maj 1993 ėshtė pėrgjakur publikisht nga policia serbe. Mė 15 maj 1994 ėshtė arrestuar, ndėrsa mė 28 shtator 1994 ėshtė dėnuar me 5 vjet burg, pėr shkak tė mendimit e veprimit tė lirė publik.

    Intelektualėt shqiptarė e kanė vlerėsuar lart figurėn dhe personalitetin e Ukshin Hotit.

    Besoj z.president Tadiē se keni dėgjuar pėr Akademikun tone tė madh Rexhep Qosja, i cili pėr z.Ukshin Hoti patė thėnė : "Ukshin Hoti- ky sot ėshtė smbol i vetėdijes historike, i ndėrgjegjes dhe i qėndresės sė pamposhtur shqiptare.

    Nuk ėshtė e ēuditshme pse ky ėshtė emri mė i kuptimshėm, mė domethėnės, mė frymėzues nė jetėn tonė politike sot. Dhe, kjo tregon se populli ynė e ēmon, ashtu siē duhet, njeriun e gatshėm pėr sakrifica.

    Dua tė besoj se Ukshin Hoti do tė dijė ta mbajė si duhet domethėnien gjithėkombėtare, qė rrezaton sot emri i tij."

    Ndėrsa shkrimtari i madh Ismail Kadare ,tha: "Kam frikė se pikėrisht ky nivel i lartė ka qenė edhe burim i fatkeqėsisė, qė e ka ndjekur hap pas hapi kėtė martir...Ėshtė e papranueshme qė njė personalitet i njė populli, pavarėsisht se ē'partie i pėrket, ose nuk i pėrket, tė mbahet nė zinxhirė.

    Ėshtė fyerje pėr krejt atė popull. Mė fort se kurrė, kombi shqiptar ka nevojė pėr njerėz tė aftė e me nivel tė lartė. Njerėzit e zotė janė princat e vėrtetė tė njė kombi. Pėr fat tė keq, princat goditen shpesh nė mėnyrė tė vdekshme."

    Zoti president Tadiē, a dini ju se fati i Ukshin Hotit sot ėshtė njė ēėshtje morale e popullit serb?....dhe e gjithė njerėzimit…

    Organizatat ndėrkombėtare duhet ta kėrkojnė profesor Ukshin Hotin te Qeveria e Serbisė, sepse nė momentin e fundit ai ishte nė duar tė ushtarakėve serbosllavė. …

    Unė si njė qytetarė I Kosovės, kėrkojė publikisht pėrgjigje nga ju, Qeveria e Juaj,sepse ai ishte i burgosur politik nė Dubravė tė Kosovės….
    Dua tė dijė nga ju zoti president,qė, mė nė fund, nga goja e juajė tė na tregosh : ėshtė gjallė apo i vrarė UKSHIN HOTI?!

    Nėse mbahet peng i Kosovės- zoti president trego. Nėse e keni vrarė- sėrish t trego se ku janė eshtrat e tij!

    Ka shumė konventa ndėrkombėtare qė obligojnė pėr kėtė,zoti president Tadiē!....

    Mr.sc.Flori Bruqi nga Prishtina


    Prishtinė,10 dhjetor 2005.

  6. #46
    Tė tjerėt pėr Ukshin Hotin

    Rexhep Qosja

    "Ukshin Hoti - ky sot ėshtė simbol i vetėdijes historike, i ndėrgjegjes dhe i qėndresės sė pamposhtur shqiptare. Nuk ėshtė e ēuditshme pse ky ėshtė emri mė i kuptimshėm, mė domethėnės, mė frymėzues nė jetėn tonė politike sot. Dhe, kjo tregon se populli ynė e ēmon, ashtu siē duhet, njeriun e gatshėm pėr sakrifica. Dua tė besoj se Ukshin Hoti do tė dijė ta mbajė si duhet domethėnien gjithėkombėtare, qė rrezaton sot emri i tij."


    Ismail Kadare

    “Kam frikė se pikėrisht ky nivel i lartė ka qenė edhe burim i fatkeqėsisė, qė e ka ndjekur hap pas hapi kėtė martir... Ėshtė e papranueshme qė njė personalitet i njė populli, pavarėsisht se ē'partie i pėrket, ose nuk i pėrket, tė mbahet nė zinxhirė. Ėshtė fyerje pėr krejt atė popull. Mė fort se kurrė, kombi shqiptar ka nevojė pėr njerėz tė aftė e me nivel tė lartė. Njerėzit e zotė janė princat e vėrtetė tė njė kombi. Pėr fat tė keq, princat goditen shpesh nė mėnyrė tė vdekshme."

    Marrė nga "http://sq.wikipedia.org/wiki/Ukshin_Hoti"
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ARIANI_TB : 31-08-2006 mė 22:31

  7. #47
    Sheradin Berisha

    -„A ėshtė gjallė apo i vrarė Ukshin Hoti?“ Kjo ėshtė pyetja, qė mė sė shumti ėshtė shtruar, nė kėto shtatė vitet e pas luftės nė Kosovė.

    -“Kėrkojmė lirimin e Ukshin Hotit!“ - ėshtė thirrur qindra herė, nėpėr protesta tė organizuara nga shoqatat e dalura nga lufta...

    ***
    Mė 16 maj 2006 u bėnė plotė shtatė vjet, qė kur nuk dihet fare pėr fatin e Mr.Ukshin Hotit,kėtij njeriu tė madh tė dijes politike shqiptare. Atė ditė maji 1999, atij i kishte mbaruar afati i vuajtjes sė dėnimit prej 5 vjetėsh, qė ia kishte shqiptuar gjykata serbe nė Prizren. Dhe bashkėvuajtėsit e tij thonė, se ishte ditė e diele (njė ditė e pazakonshme pėr lirim nga burgu), kur Baca Ukė (kėshtu e thirrnin ata) nė pėrcjellje tė tre punėtorėve tė sigurimit serb ėshtė nxjerrė nga ambientet e burgut tė Dubravės.

    Dhe, sot e atė ditė, nuk dihet asgjė..., pėr fatin e kėtij atdhetari tė shquar!

    ***
    Pėr shtatė vjet rresht, mijėra familje shqiptare kanė pritur nė ankth njė lajm tė mirė, pėr bijtė e tyre tė zhdukur, a tė marrė peng, nga forcat militare e paramilitare serbe. Dhe pėr fat tė keq, sot dihet se shumica e tė zhdukurve gjatė luftės, janė gjetur nėpėr varrezat masive nė Serbi, ndėrsa pėr qindra tė tjerė, qė mbaheshin peng nėpėr burgjet serbe, tashmė janė liruar.

    Dhe, edhe pas kėsaj gjėme tė rėndė kombėtare, akoma nuk dihet se ku ėshtė Ukshin Hoti.

    ***
    Familja e profesor Ukshinit,(motra Myrvetja dhe vėllai i tij Afrimi), pėr tė mėsuar tė vėrtetėn rreth fatit tė Ukshinit, kanė trokitur nė shumė dyer tė institucioneve, tė UNMIK-ut dhe ato tė Kosovės, mirėpo pėrveē fjalėve tė ėmbla e premtimeve tė dhėna, duket se nuk kanė bėrė asgjė nė kėtė drejtim.

    Pėr prof. Ukshin Hotin akoma asnjė gjurmė, ndonėse ka shumė spekulime pėr fatin e tij !

    ***
    Nė kėtė pėrvjetor asnjė tubim pėrkujtimor s“u mbajtė pėr kėtė simbol tė sakrificės shqiptare! Nė kėtė pėrvjetor asnjė fjalė s“u tha pėr vendndodhjen e tij!

    Nė kėtė pėrvjetor, mbretėroj heshtja!

    Heshti UNMIK-u ! Heshti KFOR-i ! Heshti policia ! Heshti gjyqėsia ! Heshtėn institucionet e Kosovės ! Heshti persidenca,qeveria,kuvendi i Kosovės,...por heshti edhe opozita !

    Pra, pėr Ukshin Hotin e madh, heshtėn tė gjithė! Kjo ėshtė e ēuditshme, shumė e ēuditshme !!!

    Mė 25.05.2006

  8. #48
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,940
    GURRA: Cili ėshtė shpjegimi juaj lidhur me dorėheqjen tuaj nga LDK-ja?

    HOTI: Do tė doja qė LDK-ja tė jap shpjegime tė duhura e jo unė. Meqenėse ata po e konsiderojnė tė arsyeshme qė tė mos jepen shpjegime, edhe unė do tė heshti deri nė momentin, kur do tė jetė e domosdoshme t“i sqarojmė gjėrat.

    E botuar nė: Revistėn “GURRA” - e pėrmuajshme kulturore - letrare dhe informative pėr regjionin e Vėrrinit / Nr. 2 viti I, Maj 1992, faqe 7 - 9.



    Faksimili i revistės „Gurra“ ku flet Mr.Ukshin Hoti.(faqja 8 e kėsaj reviste)
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  9. #49
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-02-2006
    Postime
    102

    Intervistė me Mr. Ukshin Hotin

    Intervistė me Mr. Ukshin Hotin *

    REPUBLIKĖN E KOSOVĖS E KONSIDEROJ TĖ FORMUAR, POR DUHET AKOMA SHUMĖ PĖR TĖ BĖRĖ, QĖ TĖ JETĖ I PRANUAR NGA TĖ TJERĖT


    Bisedoi: Sheradin BERISHA

    Krushė e Madhe, Maj 1992

    ----------------------

    Ukshin Hoti u lind nė vitin 1943 nė Krushė tė Madhe. Shkollėn fillore e kreu nė vendlindje, ndėrsa atė tė mesmen nė Prizren dhe nė Prishtinė. Fakultetin e Shkencave Politike e mbaroi nė Zagreb, ndėrkaq studimet posdiplomike – drejtimi i marrėdhėnieve ndėrkombėtare politike dhe ekonomike nė Beograd. Specializoi nė Universitetin e Ēikagos, Harvardit, Bostonit, Uashingtonit dhe tė Kembrixhit. Disa vite ka kryer detyrėn e sekretarit nė Sekretariatin pėr marrėdhėnie ndėrkombėtare nė KE tė KSA tė Kosovės si dhe ishte ligjėrues nė Fakultetin Juridik tė UP-sė. Mė 21.XI.1981 (pas njė aktiviteti politik legal e ilegal) nė Gjyqin e Qarkut nė Prishtinė dėnohet me 9 (nėntė) vjet burgim nė grupin e intelektualėve. Aktualisht punon nė Fakultetin Filozofik nė Prishtinė.

    ***

    GURRA: Nga historia e largėt dhe e afėrt, mėsojmė se lindja e shteteve tė reja kalon nėpėr sprova tė rėnda. Duke pas parasysh rivalitetet nė politikėn ndėrkombėtare, ku gjindet Kosova drejt synimit pėr shtetėsi?

    HOTI: Ndodhemi atje, ku pata thėnė edhe nė tryezėn e organizuar nė Billushė (nė shtator tė vitit 1991). Atėherė sa mė kujtohet, u shfaq mendimi i tillė qė tė formohet Qeveria, tė formohet policia, ushtria, mbrojtja territoriale, tė legalizohet lėvizja…dhe gjėra tė ngjashme. Qeveria ėshtė formuar, por akoma vepron nė ilegalitet e do tė duhej tė vepronte legalisht, qė tė njiheshim me autorėt e saj dhe ata tė qėndrojnė nė ballė tė proceseve, por nė vend, jo jashtė Kosovės. Me fjalė tė tjera, Republikėn e Kosovės e konsideroj tė formuar, por qė duhet akoma shumė punė pėr tė bėrė, qė tė shihet realisht nėse ėshtė e pranuar edhe prej tė tjerėve. Kjo punė do tė mund tė rezymohej si rezistencė aktive e jo pasive. Mendoi se faktori i jashtėm nuk ka ndonjė arsye reale, tė refuzojė obsekimin e Republikės dhe se faktori i brendshėm duhet tė tregojė po aq gatishmėri pėr rrezikimin e stabilitetit sa edhe kundėrshtari. Kėtė gatishmėri nuk ėshtė duke e treguar, por pritet ta tregojė.

    GURRA: Ndonėse jetojmė nė kohė tė modernizimit…, nė Evropė e gjetiu luhen akoma lojėra tė vjetra dhe ne shqiptarėt mund tė pėsojmė pėrsėri si nė tė kaluarėn historike. Ēka mendoni, a ekziston rreziku pėr marrjen e vendimeve tė gabuar nga BE-ja…dhe ē“duhet bėrė ne pėr t“u evituar kjo gjė?

    HOTI: Shtetet nuk vendosin nė mbėshtetje tė emocioneve, por tė interesave. Interesi primar i momentit pėr Evropėn ėshtė vėnia e themeleve tė reja dhe pėr kėtė shkak ajo nuk ėshtė duke i luajtur lojėrat e vjetra. Pėrkundrazi po pėrpiqet t“i evitoj konfliktet. Interesi ynė ėshtė pikėrisht i njėjtė - evitimi i konflikteve tė vjetra, por jo nė dėm tė kombit.



    Faksimili i revistės „Gurra“ ku flet Mr.Ukshin Hoti.(faqja 8 e kėsaj reviste)

    ----------------------------------------------

    GURRA: z. Hoti, dihet mirėfilli se Kėshilli Koordinues i Partive Politike tė Kosovės ka hartuar tri opsione pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės dhe kėtė projekt e kanė paraqitur nė Hagė. A janė formuluar drejtė kėto opsione, dhe cili ėshtė mendimi juaj pėr kėtė ēėshtje?

    HOTI: Nuk janė formuluar nė mėnyrė tė drejtė, pėr shkak se detyrė e forcave politike ka qenė tė pėrcaktuarit preciz tė opsioneve tė mundshme, e jo kalkulime me to. Megjithatė, tani mbeten vetėm dy opsione: ai i Republikės dhe i Bashkimit Kombėtar. Dhe, pėrsėri faktori i brendshėm do tė duhej tė vlerėsonte, se cili opsion ėshtė i mundshėm pėr momentin. Nė situatėn e krijuar rreth problemit tė ish-Jugosllavisė, na duket prioritare dhe i pashtyeshėm konstituimi i menjėhershėm i Republikės sė Kosovės dhe pastaj ajo le tė merret me ēėshtjet tjera.

    GURRA: Tashmė LDK-ja ka paralajmėruar se deri nė fund tė majit do tė organizohen zgjedhjet e lira nė Kosovė. A do tė jenė tė suksesshme kėto zgjedhje?

    HOTI: Varet nga pėrmbajtja e tyre, rezultati dhe nga ajo se ēka dėshirohet tė arrihet me to. Nė qoftė se synohet rregullimi i ēėshtjeve tė brendshme ende tė parregulluara nė favor tė Republikės, nė mėnyrė tė sinqertė, atėherė mund tė kenė sukses. Por, nėse synohet avancimi i interesave partikulare tė grupeve brenda partive apo partive nė llogari tė partive tjera, atėherė s“do tė arrihet asgjė.

    GURRA: Nė revistėn“Zėri“ Jonathan Eyal deklaroi, se:“…atė qė duhet evituar populli shqiptar ėshtė situata e kurdėve“. A ekziston njė rrezik i tillė?

    HOTI: Ndryshimi me kurdėt ėshtė, se ne ndodhemi nė Evropė dhe nuk mendoj se z.. J. Eyal i merr parasysh konsekuencat, qė do tė dilnin nga njė imponim i tillė i situatės sė kurdėve.

    GURRA: Pas fitores sė Partisė Demokratike nė Shqipėri, fitohet pėrshtypja sikur mė parė (nė tė kaluarėn) nė Shqipėri ėshtė ndjekur njė kurs i gabuar politik, qė pėr pasojė pati varfėrinė e theksuar dhe eksodin e shqiptarėve jashtė vendit. A ka mundur udhėheqja e atėhershme tė ndryshojė gjendjen e krijuar?

    HOTI: S“ka dashur, pėr hir tė interesit tė ndryshimeve tė brendshme nė favor tė demokracisė.

    GURRA: Pse BE-ja heziton ta pranojė Maqedoninė si shtet tė pavarur?

    HOTI: Kjo lidhet me faktorin e jashtėm dhe me reagimin eventual tė Serbisė ndaj njė akti tė tillė. Hezitohet nga komplikimi i mėtejmė i situatės nė Ballkan. Megjithatė kjo do tė tejkalohet. E shqiptarėt doemos do tė jenė nė nivelin e situatės, pėrndryshe nuk shoh se ka ndonjė rrugė tjetėr.

    GURRA: z. Hoti, janė hedhur hapat pėr mbajtjen e Kuvendit pėr Pajtim dhe Bashkim Kombėtar. Pėr kėtė qėllim janė organizuar edhe disa takime tė intelektualėve shqiptarė, nė tė cilat keni marrė pjesė edhe ju. Ta zėmė ēfarė pikėpamjesh keni paraqitur nė simpoziumin e mbajtur nė Shkup?

    HOTI: Nė fund tė vitit tė kaluar (1991) nė Shkup u mbajt njė simpozium mbi shqiptarėt nė Maqedoni, dhe nė punimin tim „Republika dhe lufta“, kam thėnė se janė krijuar kushtet pėr krijimin e njė filozofie politike, e cila do tė punonte nė shėrbim tė pajtimit dhe bashkimit kombėtar. Mendoj se kuvendi i tillė, do tė duhej tė ishte ndėr instrumentet e qenėsishme pėr realizimin e kėtij qėllimi, po nuk mund tė paraqitet (ky kuvend) nė ndonjė funksion, kompetencat e sė cilės – pastaj (pėr shkak tė kėsaj paraqitjeje) do tė tejkaloheshin. Ēėshtjet e kėtilla janė ēėshtje tė shtetit, dhe, prandaj kuvendet e tilla janė instrument i shtetit, por jo vet shteti.

    GURRA: Cili ėshtė shpjegimi juaj lidhur me dorėheqjen tuaj nga LDK-ja?

    HOTI: Do tė doja qė LDK-ja tė jap shpjegime tė duhura e jo unė. Meqenėse ata po e konsiderojnė tė arsyeshme qė tė mos jepen shpjegime, edhe unė do tė heshti deri nė momentin, kur do tė jetė e domosdoshme t“i sqarojmė gjėrat.

    GURRA: Nė zgjedhjet e fundit nė Shqipėri fitoi PD-ja, a besoni se kjo parti ėshtė e aftė ta nxjerrė vendin nga kriza e pėrgjithshme?

    HOTI: Stabiliteti i Shqipėrisė ėshtė i lidhur me stabilitetin e raporteve nė Ballkan, e ato raporte nuk mund tė stabilizohen pa Republikėn e Kosovės. Andaj, edhe suksesi i demokracisė nė Shqipėri varet nga shkalla e konsensusit tė arritur rreth zgjidhjes sė problemit shqiptarė. PD-sė mund t“i urojmė sukses nė pėrpjekjet e duhura.

    GURRA: Si e shikoni tė ardhmen e Evropės sė Bashkuar?

    HOTI: Evropėn e Bashkuar nuk e shoh si mbėshtetje tė diktatit tė njė apo dy fuqive, por nė mbėshtetje tė popujve tė saj. Evropa do tė duhej tė ishte nė funksion tė vetvetes, e jo nė funksion tė dominimit tė jashtėm.

    GURRA: Si ekspert i politikės, ēfarė do t“i kėshillonit politikanėt e rinj?

    HOTI: Tė jenė tė vetėdijshėm pėr interaksionin, ose lidhjen midis faktorit tė brendshėm dhe tė jashtėm. Dhe kur kėtė ta kenė tė qartė, atėherė nuk do tė ketė frikė pėr interesat e Kosovės dhe tė shqiptarėve…

    GURRA: Po ēfarė do t“i kėshillonit drejtuesit e revistės ”Gurra”?

    HOTI: Bashkimin e tė gjitha revistave lokale, pėr tė nxjerrė njė revistė tė nivelit republikan, pėrndryshe do e feudalizoni Kosovėn (qeshet) dhe feudalizimi i Kosovės gjithmonė ka qenė rrezik dhe pengesė reale pėr evropianizimin e saj. Puna ėshtė qė tė luftohet feudalizimi e jo tė avancohet.

    Poenta e evropizimit ėshtė qė Kosova tė ngritet nė nivelin e Evropės, e nuk mund tė jetė e tillė shpėrngulja prej saj e as imitmi i Evropės. Kosova ka resurse tė mjaftueshme dhe rini tė mrekullueshme, e cila do tė duhej tė martohej me Kosovėn nė Evropė, e jo me Evropėn nė Kosovė.

    GURRA: Ju faleminderit pėr kėtė bisedė!

    ...

    E botuar nė: Revistėn “GURRA” - e pėrmuajshme kulturore - letrare dhe informative pėr regjionin e Vėrrinit / Nr. 2 viti I, Maj 1992, faqe 7 - 9.

    *Intevista me Mr.Ukshin Hoti ėshtė zhvilluar nė Krushė tė Madhe, nė shtėpinė e tij tashmė tė djegur e tė shkrumuar nga njėsitė barbare serbe (nė fund tė marsit 1999).

    E huazuar te siti www.pashtriku.org

  10. #50
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-02-2006
    Postime
    102

    Ukshin Hoti

    Nė pėrkujtim tė kolosit tė madh tė lėvizjes sonė kombėtare Mr.Ukshin Hotit

    KU ĖSHTĖ UKSHIN HOTI? - AI NUK I PĖRKET HARRESĖS!

    Nė kėtė pėrvjetor 100% mbretėroi heshtja! Heshti UNMIK-u! Heshti KFOR-i! Heshti policia! Heshti gjyqėsia! Heshtėn lidershipi politik e institucional i Kosovės: Fatmir Sejdiu, Agim Ēeku, Kolė Berisha, Hashim Thaēi, Veton Surroi...!



    Shkruan: Sheradin BERISHA

    (www.pashtriku.org - 19.05.2007)

    “Kur mungon tigri, majmuni bėhet mbret”. Proverb kineze

    ***

    Mė 16 maj 2007 u mbushėn plot tetė vjet qė kur nuk dihej asgjė pėr fatin e Mr. Ukshin Hotit, tė kėtij burri tė madh tė mendimit politikė shqiptar. Nė kėtė datė tė vitit 1999, Mr. Ukshin Hoti, sipas vendimit nr. 24 – 2241– 05 tė nėnshkruar nga drejtori i burgut tė Dubravės, Aleksandar Rakoēeviq, lėshohet me kusht (nė origjinal theksohet me shkronja ēirilicė “UCLOBNI OTPUST” (shih mė poshtė dokumentin *), pas mbajtjes sė dėnimit prej pesė vjetėsh, qė ia kishte shqiptuar gjykata serbe nė Prizren.



    Burgu i Dubravės (Maj 1999)

    Pas pėrfundimit tė luftės, disa tė burgosur qė ishin ndarė pėr herė tė fundit me Mr. Ukshin Hotin, kanė thėnė se ishte ditė e diele (njė ditė e pazakonshme pėr lirim nga burgu) kur baca Ukė (kėshtu e thėrrisnin ata) ndėrmjet orės 10 – 11 tė paradites, i shoqėruar nga tre punėtorė tė sigurimit serb, ėshtė nxjerrė nga ambientet e brendshme tė burgut tė Dubravės. Dhe pas kėtij momenti, sot e atė ditė, nuk dihet asgjė pėr vendndodhjen e kėtij intelektuali, politologu e atdhetari tė shquar.

    ***

    “Ku ėshtė Ukshin Hoti?" - ėshtė thirrur qindra herė nėpėr protesta tė organizuara pas pėrfundimit tė luftės.

    “A ėshtė gjallė apo i vrarė Ukshin Hoti?” - ishte njėra nga pyetjet mė tė shpeshta qė ėshtė bėrė nė kėto tetė vite tė pasluftės nė Kosovė.

    Por, pėr fat tė keq, deri mė tani askush s’ka dhėnė pėrgjigje tė plotė nė kėto pyetje.



    Ku ėshtė Ukshin Hoti?

    ***

    Dihet mirėfilli se gjatė luftės nė Kosovė (1998-1999), forcat militare dhe paramilitare serbe kanė vrarė, ekzekutuar apo masakruar nė forma mė mizore, mbi 15 mijė shqiptarė, ku 90% prej tyre qenė civilė tė pa armatosur. Nė kėtė periudhė kohore mėsohet se janė rrėmbyer me dhunė mbi 3 mijė shqiptarė, ndėrsa janė pėrdhunuar afėr 20 mijė femra shqiptare. Pėr tetė vjet rresht, mijėra familje shqiptare kanė pritur dhe po presin akoma nė ankth njė lajm tė mirė pėr bijtė e tyre tė zhdukur (tė pagjetur), a tė marrė pengė nga forcat militare e paramilitare serbe. Dhe pėr fat tė keq, sot e kėsaj dite shumica e tė zhdukurve gjatė luftės, janė gjetur nėpėr varrezat masive nė Batajnicė e nė vende tjera tė Serbisė, ndėrsa akoma nuk dihet pėr fatin 2087 shqiptarėve tė tjerė.



    Mr.Ukshin Hoti nė mesin e popullit

    Pėrkundėr kėsaj gjėme kombėtare, kėto ditė nė Kosovė ka nisur njė iniciativė me moton: “Fillesa shqiptare pėr pajtim me popullin serb”, dhe ēuditėrisht kjo iniciativė ėshtė bėrė publike mė 16 maj 2007, pikėrisht atė ditė kur u mbushėn plot tetė vjet nga”zhdukja pa gjurmė e Mr.Ukshin Hotit”. Konsideroj se nismėtarėt e kėsaj “fillese pėr pajtim” (me ata qė nuk kėrkuan kurrė falje pėr krimet e kryera nė Kosovė) pikėrisht mė 16 maj, ėshtė njė veprim i keq dhe si i tillė skajshmėrisht i papėrgjegjshėm. Dora e zgjatur e z.Ibrahim Kelmendi (qė ka vu firmėn mbi kėtė nismė) dhe tė gjitha duartė e atyre qė qėndrojnė prapa tij jam i bindur se, do mbeten pezull nė ajėr, sepse dora e pėrgjakur e palės tjetėr, edhe pse kanė vrarė e prerė fqinjėt shqiptarė, nuk do tė afrohet pėr kėtė ”pajtim historik”!!!

    ***

    Nė qershor tė vitit 1999 intelektuali dhe studiuesi i njohur Moikom Zeqos, nėpėrmjet njė apeli pėr opinionin publik shqiptarė, si dhe atė ndėrkombėtar “pėr kancelaritė diplomatike tė botės”, kėrkoi zbardhjen e fatit tė Mr. Ukshin Hotit, qė - siē thotė ai: “tė mos e pėsojė dhe tė mos zhduket pa nam e nishan.”

    M. Zeqo nė kėtė apel, ndėr tė tjera ka shkruar (po citoj): “Politikisht shqiptarėt e Kosovės merren shpesh nė mėnyrė tė paprinciptė me njėri-tjetrin, grinden, shahen dhe pėrēahen, nė njė kohė qė duhet vetėm tė bashkohen. Kėta politikanė shėtisin nėpėr botė, japin intervista dhe i japin shumė rėndėsi kultit tė vetvetes dhe protagonizmit vetjak. Ēuditėrisht, kėta politikanė nuk flasin, ose harrojnė tė flasin, pėr Ukshin Hotin. Po Ukshin Hoti nuk i pėrket harresės. Ai ėshtė nė vetė thelbin e kujtesės sė kombit. Ukshin Hoti nuk mund tė vdesė dhe nė tė vėrtetė nuk ka pėr tė vdekur kurrė. Qenia e tij intelektuale ėshtė e pashlyeshme dhe ėshtė prezent kudo. Kosova dhe kombi shqiptar kanė nevojė urgjente pėr mendimin e Ukshin Hotit... Ukshin Hoti sakrifikoi gjithēka dhe askush nuk ka tė drejtė tė jetė mosmirėnjohės, tė mos ketė respekt apo tė mos pėrkulet me nderim pėrpara figurės sė tij.”



    Motra Myrvete dhe vėllau Afrim Hoti

    Qė nga qershori 1999, kur z. Zeqo e bėri kėtė apel, politikanėt e Kosovės nuk kanė ndryshuar asgjė nė mendėsinė e tyre politike. Ēuditėrisht, edhe pas tetė vjetėve, kjo kast politikanėsh skajshmėrisht tė papėrgjegjshėm nuk folėn (jo se harruan tė flasin) pėr Ukshin Hotin.

    Kjo heshtje e tarafit politik e institucional tė Kosovės ėshtė mė shumė se indiferentizėm. Moikom Zeqo nė apelin e tij pėr Ukshin Hotin, zėshėm thotė (po citoj):”Indiferenca ėshtė kriminale. Indiferenca nuk ėshtė gjė tjetėr veēse pajtim me torturuesit dhe ndoshta me vrasėsit e tij”.

    ***

    Pas pėrfundimit tė luftės, familja e Mr. Ukshin Hotit, veēanėrisht motra e tij Myrvetja - ka trokitur nė tė gjitha dyert e institucioneve ndėrkombėtare dhe ato tė Kosovės, ku ka kėrkuar me ngulm ndriēimin e fatit tė Mr. Ukshin Hotit. Dhe nga tė gjitha takimet qė ka pasur znj. Myrvete ka marrė premtime se kjo ēėshtje do tė zgjidhet sė shpejti, mirėpo, pėr fat tė keq, deri mė sot pėrveē fjalėve tė ėmbla dhe premtimeve boshe nga unmikasit dhe politikanėt tanė tė tredhur politikisht, asgjė nuk ėshtė bėrė nė kėtė drejtim. Dhe, kėshtu pėr vendndodhjen e Mr. Ukshin Hotit ende nuk dihet asgjė, ndonėse ka shumė spekulime pėr fatin e tij!

    ***

    Edhe kėtė 16 maj (si ēdo vit tjetėr) nuk u mbajt asnjė tubim pėrkujtimor pėr Mr. Ukshin Hotin – pėr kėtė simbol tė sakrificės shqiptare. Askush, asnjė fjalė tė vetme nuk e tha se ku ėshtė Baca Ukė!

    Nė kėtė pėrvjetor 100% mbretėroj heshtja!

    Heshti UNMIK-u! Heshti KFOR-i! Heshti policia! Heshti gjyqėsia! Heshtėn lidershipi politik e institucional i Kosovės: Fatmir Sejdiu, Agim Ēeku, Kolė Berisha, Hashim Thaēi, Veton Surroi...!

    Pra, pėr Ukshin Hotin e madh, heshtėn tė gjithė! Kjo ėshtė e ēuditshme, vėrtet shumė e ēuditshme !!!

    sheradini63@hotmail.com



    * Vendimi i drejtorit tė burgut tė Dubravės Aleksandar Rakoēeviq

  11. #51
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-02-2006
    Postime
    102

    Reagim ndaj anulimit te akademise per Ukshin Hotin

    Reagim

    PSE KLUBI POLITIK “AFRIM ZHITIA” NUK E MBAJTI AKADEMINĖ POLITIKE PĖR

    MR. UKSHIN HOTIN?!



    Shkruan: Sheradin BERISHA

    (www.pashtriku.org – 17.06. 2007)

    ***

    * Ky veprim skandaloz dhe si i tillė skajshmėrisht jonjerėzor, i ka lėnduar rėnd ndjenjat dhe zemrat e anėtarėve tė familjes Hoti si dhe tė gjithė miqve tė kėsaj familjeje atdhetare.

    - Kujt i ka penguar mbajtja e Akademisė Politike kushtuar Mr. Ukshin Hotit, kėtij kolosi tė madh tė mendimit politik shqiptar?!

    -----

    “Z/Znj – Ftoheni qė tė merrni pjesė nė Akademinė Politike kushtuar ideologut tė lėvizjes kombėtare Mr. Ukshin Hotit” - kėshtu thuhet nė njė ftesė tė pėrgatitur nė emėr tė Klubit Politik “Afrim Zhitia”. Nė kėtė ftesė theksohet se, Akademia Politike pėr Mr. Ukshin Hotin, mbahet mė datė 16 qershor 2007 nė “Teatrin Kombėtar”, duke filluar nė ora 17:00.

    Shih ftesėn e datės 16.06.2007





    Tashmė 16 qershori ka kaluar dhe kjo akademi nuk ėshtė mbajtur.

    Duke qenė thellėsisht i indinjuar lidhur me kėtė akt tė papėrgjegjshėm, jam interesuar tė mėsoj shkaqet e mosmbajtjes sė kėsaj akademie politike, nė tė cilėn ėshtė menduar tė shpėrfaqet gjithanshėm personaliteti shumėdimensionalė i kombit tonė siē ėshtė Mr. Ukshin Hoti. Sipas burimeve tė afėrta me organizatorėt e kėsaj akademie, kjo akademi ishte planifikuar tė mbahet qysh mė 16 maj 2007 (po nė “Teatrin Kombėtar” nė Prishtinė nė ora 17:00), pikėrisht nė tetėvjetorin e “lirimit” tė Mr. Ukshin Hotit nga burgu i Dubravės dhe tė zhdukjes sė tij pa nam e nishan.

    Shih ftesėn e datės 16.05.2007





    Ndonėse janė bėrė tė gjitha pėrgatitjet e nevojshme (ftesat, fjalimet, njė videofilm – fjalim i Mr. Ukshin Hotit mbajtur nė vitin 1992, njė monolog i pėrgatitur nga tre aktorė tė njohur nga Tirana, Tetova dhe Prishtina…) dhe pėr kėtė gjė madhore me kohė ėshtė njoftuar rrethi i ngushtė i miqve, kjo akademi thuhet se ėshtė anuluar nė momentin e fundit nga njėri prej pėrgjegjėsve tė organizimit tė akademisė, me arsyetimin se “Nuk ka mundur me sigurue kohėn e transmetimit tė kėsaj akademie nė RTK”. Meqė kjo datė ka dėshtuar, mbajtja e akademisė ėshtė shtyrė pėr njė muaj mė vonė, pėr datėn 16 qershor 2007, pikėrisht nė ditėlindjen e 64-tė tė Mr. Ukshin Hotit.

    Sot ėshtė data 17 qershor, ndėrsa akademia politike ka qenė dashtė tė mbahet dje mė 16 qershor 2007, por ēuditėrisht edhe kėsaj radhe akademia nuk u mbajt dhe po i njėjti person ka dhėnė tė njėjtin arsyetim pėr anulimin e saj!

    Ky veprim skandaloz dhe si i tillė skajshmėrisht jonjerėzor, i ka lėnduar rėnd ndjenjat dhe zemrat e anėtarėve tė familjes Hoti si dhe tė gjithė miqve tė kėsaj familjeje atdhetare.

    Prandaj, krejt nė fund shtrohet pyetja logjike:

    Kujt i ka penguar mbajtja e Akademisė Politike kushtuar Mr. Ukshin Hotit, kėtij kolosi tė madh tė mendimit politik shqiptar?!

  12. #52
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-02-2006
    Postime
    102

    KLUBI POLITIK”AFRIM ZHITIA” KĖRKON QĖ z.QANI MEHMEDI TĖ SQAROJĖ OPINIONIN SE: PSE NUK

    Q A R I M

    pėr mjetet e informimit





    KLUBI POLITIK”AFRIM ZHITIA” KĖRKON QĖ z.QANI MEHMEDI TĖ SQAROJĖ OPINIONIN SE: PSE NUK U MBAJT AKADEMIA POLITIKE KUSHTUAR MR. UKSHIN HOTIT

    06.07.2007, Prishtinė

    www.pashtriku.org ėshtė publikuar projekt Ftesa publike dhe projekt ftesa personale pėr Akademinė Politikė, qė do t’i kushtohej njėrit prej ideologėve tė ēėshtjes kombėtare shqiptare dhe kolosit tė madh tė mendimit politik Shqiptarė, politikanit dhe atdhetarit tė madh, diplomatit dhe ish-tė burgosurit politik, Mr. Ukshin Hoti.

    Personi me tė cilin ka kontaktuar Klubi Politik “Afrim Zhitia” pėr organizimin e Akademisė Politike qė do t“i kushtohej profesorit tė famshėm Mr. Ukshin Hoti, ishte gazetari dhe publicisti i mirėnjohur, njėri nga shokėt dhe miqtė mė tė afėrt tė Mr. Ukshin Hotit, z. Qani Mehmedi.



    Gazetari Qani Mehmedi



    Klubi Politik ”Afrim Zhitia” ka shprehur gatishmėrinė pėr tė marrė pėrgjegjėsinė pėr organizimin e Akademisė Politike nė nderim tė figurės sė shquar tė kombit tonė Mr. Ukshin Hotit, dhe do tė jetė i gatshėm nė ēdo kohė, qė pėrsėri tė vehet nė ballė tė organizimeve ku nderohet i madhi Mr.Ukshin Hoti.

    Shkaqet e mosmbajtjes sė Akademisė Politike pėr Mr. Ukshin Hotin, pėr Klubin Politik “Afrim Zhitia”, nuk janė tė njohura ashtu siē janė publikuar nė www.pashtriku.org. Por meqė personi kontaktues mes Klubit Politik”Afrim Zhitia” dhe familjes se Mr. Ukshin Hotit, ishte gazetari dhe publicisti i shquar z. Qani Mehmedi, atėherė Klubi Politik “Afrim Zhitia” kėrkon qė z. Qani Mehmedi tė sqarojė opinionin se: pse nuk u mbajt Akademia Politike kushtuar Mr. Ukshin Hotit.

    Me respekt!

    Klubi Politik “Afrim Zhitia”

  13. #53
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-02-2006
    Postime
    102
    Citim Postuar mė parė nga Nertili
    Q A R I M

    pėr mjetet e informimit





    KLUBI POLITIK”AFRIM ZHITIA” KĖRKON QĖ z.QANI MEHMEDI TĖ SQAROJĖ OPINIONIN SE: PSE NUK U MBAJT AKADEMIA POLITIKE KUSHTUAR MR. UKSHIN HOTIT

    06.07.2007, Prishtinė

    www.pashtriku.org ėshtė publikuar projekt Ftesa publike dhe projekt ftesa personale pėr Akademinė Politikė, qė do t’i kushtohej njėrit prej ideologėve tė ēėshtjes kombėtare shqiptare dhe kolosit tė madh tė mendimit politik Shqiptarė, politikanit dhe atdhetarit tė madh, diplomatit dhe ish-tė burgosurit politik, Mr. Ukshin Hoti.

    Personi me tė cilin ka kontaktuar Klubi Politik “Afrim Zhitia” pėr organizimin e Akademisė Politike qė do t“i kushtohej profesorit tė famshėm Mr. Ukshin Hoti, ishte gazetari dhe publicisti i mirėnjohur, njėri nga shokėt dhe miqtė mė tė afėrt tė Mr. Ukshin Hotit, z. Qani Mehmedi.



    Gazetari Qani Mehmedi



    Klubi Politik ”Afrim Zhitia” ka shprehur gatishmėrinė pėr tė marrė pėrgjegjėsinė pėr organizimin e Akademisė Politike nė nderim tė figurės sė shquar tė kombit tonė Mr. Ukshin Hotit, dhe do tė jetė i gatshėm nė ēdo kohė, qė pėrsėri tė vehet nė ballė tė organizimeve ku nderohet i madhi Mr.Ukshin Hoti.

    Shkaqet e mosmbajtjes sė Akademisė Politike pėr Mr. Ukshin Hotin, pėr Klubin Politik “Afrim Zhitia”, nuk janė tė njohura ashtu siē janė publikuar nė www.pashtriku.org. Por meqė personi kontaktues mes Klubit Politik”Afrim Zhitia” dhe familjes se Mr. Ukshin Hotit, ishte gazetari dhe publicisti i shquar z. Qani Mehmedi, atėherė Klubi Politik “Afrim Zhitia” kėrkon qė z. Qani Mehmedi tė sqarojė opinionin se: pse nuk u mbajt Akademia Politike kushtuar Mr. Ukshin Hotit.

    Me respekt!

    Klubi Politik “Afrim Zhitia”
    Pėrgjigje e gazetarit Qani Mehmedi nė sqarimin e Klubit politik “Afrim Zhitia“ lidhur me mosmbajtjen e Akademisė politike kushtuar Mr.Ukshin Hotit

    (www.pashtriku.org - 10.07.2007 / 18:45)

    Nuk e di pse dramatizohet njė iniciativė e vetvullnetshme

    DO TĖ ISHTE MIRĖ, SIDOMOS ATA QĖ PYESIN, TĖ BĖJNĖ SĖ PAKU AQ SA KAM BĖRĖ UNĖ



    Qani Mehmedi



    Nuk e di pse dramatizohet njė iniciativė e vetvullnetshme. Mirėpo meqė keni kėrkuar sqarim, atėherė po e jap atė.
    Nė bisedė me nėnkryetarin e Klubit Politik "Afrim Zhitia" Ismet Sylejmani, kemi konkluduar se do tė ishte mirė tė mbahet njė Akademi kushtuar profesor Ukshin Hotit, mirėpo me njė pėrmbajtje dhe formė qė do t'i ofrohej madhėshtisė sė personalitetit tė tij.

    Kemi bėrė disa hapa nė kėtė drejtim, kemi konsideruar qė Akademia tė mbahet nė ditėn e daljes sė tij nga burgu, mirėpo kur i kemi hyrė punės ka dalė se nuk mund t'i dalim nė krye njė organizimi tė tillė pėr njė muaj. Na duhej mjaft kohė nė dramatizimin e teksteve tė Z.Ukshin Hoti.

    Edhe aktorėve poashtu u duhej mjaft kohė, prandaj doli se ka nevojė pėr njė regjisor, kėshtu qė edhe ēėshtja e financimit tė projektit na doli jo pa vėshtirėsi. Shpresojmė se Akademia do tė mbahet tani mė nė vjeshtė, mirėpo askush nuk e ka tė ndaluar tė ndėrmarr diēka pėr personalitetitn e jashtėzakonshėm tė z.Ukshin Hoti. Do tė ishte mirė, sidomos ata qė pyesin, tė bėjnė sė paku aq sa kam bėrė unė.

    Pėrshėndetje,
    Qani Mehmedi - qanimehmedi@yahoo.com
    10 korrik 2007

  14. #54
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,216

    ...prej aty ku e la Ukshin HOTI ... drejt RIBASHKIMIT!

    ...prej aty ku e la Ukshin HOTI ... drejt RIBASHKIMIT!
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  15. #55
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,216

    Letėr drejtuar profesor Ukshin Hotit

    „FAJTORĖ“ JANĖ SHQIPTARĖT, I NDERUAR PROFESOR!




    Shkruan: Dritan GOXHAJ *

    Tiranė, 02. 10. 2007


    Profesor,

    po tė nis njė letėr, pasi njė letėr tė tillė nuk kam kujt t’ia nis tjetėr. Do tė flas pak pėr Kosovėn. Pėr Kosovėn “E lirė”. “Tė lirė”, por me njė litar rreth qafe. Ėshte litari i ankthit. Litari i pavarėsisė. E tash Kosova me litar pėr qafe po kėrkon njė degė ku tė varet. I ka provuar tė gjitha e po kėrkon degėn mė tė lartė. Pėr pavarėsinė. Eh, na u bė si njė pėrrallė kjo pavarėsia, ku ka tash 17 vjet qė kallėzohet. Kallėzohet e diskutohet nė salla, hotele e konferenca ndėrkombėtare. Por pėrpara se ta japin pavarėsinė, ta heqin litarin nga fyti. Duan ta mbjellin njė komb tė ri. Por harrojnė, ose nuk e dinė ta bėjnė punėn e “bujkut”. Dihet qė bujku para se tė mbjellė njė farė tė re, duhet t’i vėrė zjarrin fushės qė tė digjet fara e vjetėr.



    Do ta mbjellin profesor, kombin me tė ri nė rruzull, kombin kosovar. Sepse ndėrkombėtarėt e ca nga kėta vendorėt tanė me dokumente azilanti nė xhep (70 pėr qind e qeverisė dhe e parlamentarėve nė Kosovė janė me dokumente zvicerane e gjermane nė xhep, e vazhdojnė tė marrin pensionin e azilantit), po pėrpiqen tė na mbushin mendjen: pėr rrethanat e jashtėzakonshme, pėr shtetin e ēfarė ėshtė edhe mė e rėndėsishmja, ajo ēka kėta e quajnė standard e qė nuk ėshtė tjetėr, veēse liria nė robėri.



    Profesor,

    mos mė pyet se kush janė kėta azilantėt qė kanė tash e 8 vjet me pushime nė Kosovė. Ti i njeh mė mirė se unė. Janė po ata tė njejtėt qė sa ishe ndėr ne tė luftuan, tė burgosėn e u munduan tė tė harrojnė. E tash qė mendojnė se je i vdekur, prej teje po mundohen tė perfitojnė. Po, duan njė Kosovė me “kosovarė” e jo njė Kosovė me shqiptarė, pasi pėr ta e pėr shumė tė tjerė edhe kėtej nga nahija ime, Shqipėria, profesor i nderuar, ėshė nga presidenca e Bamir Topit e deri te kulla blu e Sali Berishės. Shqipėria pėr ta, i nderuar profesor, ėshtė vetėm ēka kap syri e ledhaton dora. Harrone se Kosova ėshtė gjaku i dėshmorėve qė nuk falet!


    E di profesor,

    qė tash po tė shkon nė mendje kryeministri serb nė 1912, Nikolla Pashiē, i cili pati thėnė: “S’ka komb shqiptar, ka vetėm fise shqiptare.” E unė e di se po tė ishit ju tash ndėr ne, do t’u thoshit kėtyre azilantėve me imunitet, se “sjelljet e kėtyre njerėzve sot nuk janė nė harmoni as me vetėdijen politike shqiptare e as me shpirtin kombėtar shqiptar”. Populli i ngratė shqiptar nė Kosovė ngushėllohet me faktin se e kanė nga euforia. E ndėrkohė, populli vazhdon edhe mė tutje tė jetė nė njė gjendje ankthi e me atė litarin nė fyt qė tė tregova nė fillim tė letrės, i nderuar profesor.



    Nė fillim tė letrės tė them se Kosova ėshtė e lirė. Po, ėshtė e lirė nga ushtria e policia serbe dhe e okupuar nga mafia e rrugės e ajo qeveritare e ndėrkombėtare nė pushtet. Mos u ēudit profesor, e gjithe dynjaja ka ardhur nė Kosovė. Erdhėn para 8 vitesh tė na ndihmojnė. Pasi ndenjėn pak, nisėn ta ndajnė Kosovėn mes veti. Por ata nuk u ngopėn me pak, e pabesisht, me ndihmėn e azilantėve nė qeveri, na e pėrmbysėn kupėn.



    Po si? - do pyesni juve?

    Po ja, njė ditė na thanė ndėrroni ngjyrėn e syve, e njė ditė na thanė ndėrroni emrin, njė ditė ndėrroni flamurin, ndėrsa tash na thonė tė ndėrrojmė edhe lėkurėn. Eh mor i nderuar profesor, nė bukėn e nė kripėn tonė, kėta tė huajt po pėshtyjnė e po shkelin rėndė. Ashtu si dikur mbretėr, sulltanė e gjeneralė qė kanė kaluar nė Kosovė, edhe kėta tė huajt ose UNMIK-asit si i quan populli, janė nis tash rishtazi me hap varre. Edhe kėta si gjithė pushtuesit e tjerė do ikin dikur, e si gjithė tė tjerėt, varre do lėnė pas. Nuk dua tė dukem mosmirėnjohės pėr ndihmėn qė na kanė dhėnė kur ishim nė ditė tė kėqija. Por ju e dini profesor, e jam i sigurt se jeni nė njė mendje po tė themi se: shqiptarėt gjithnjė kanė pasur konsideratė pėr ndihmėn e jashtme, por se nuk mund tė lejojmė humbjen e identitetit e tė dinjitetit pėr hatėr tė asaj ndihme.


    Po tė them profesor,

    se kjo shtėpia ime dhe e jotja sė bashku, qė quhet Kosovė, ka mbetur pa njė zot. Tė zotin e shtėpisė profesor, UĒK-nė (Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės) e vranė. Eh, lanė pa ēelė as edhe njė dritare. Shtėpia, profesor, ka mbetur edhe pa derė. Nė oxhak kanė bėrė fole sorrat, ndėrsa shqiptarėt presin me gisht nė gojė se kur do tymojė pėrsėri. Jam i bindur profesor se edhe ty, ashtu si unė pėr tė gjallėt, tė ka marrė malli. Se tė vdekurit i kemi pėr ēdo ditė nė televizor, duke na hedhur fall pėr ditėn e pavarėsisė. Qėkur tė vdekurit ia kanė nis me vendos pėr Kosovėn, shqiptarėt e kyēin derėn e shtėpisė dy herė profesor. Njė herė pėr ujkun e njė herė pėr gjahtarin. Ju ndoshta nuk mė besoni, por po tė vini tash nė Kosovė, do shihni se asgjė nuk ėshtė nė vendin e vet. Edhe varret profesor i kanė levizur. Po tė vinit tash nė Kosovė, i nderuar, do tė tė zihet fryma nga pallatet e zhgėrryera. Do tė tė zihet fryma nga tymi i makinave qeveritare me xhama tė zinj e nga tymi i makinave tė xhandarėve vendorė e tė huaj.



    - Po, profesor, xhandarė. E kanė mbushė Kosovėn me xhandarė. Ca flasin shqip e tė tjerėt njė dreq u bie nė fije. I kanė sjellė e i kanė veshur qė tė ruajnė demokracinė.



    A tė kujtohet, profesor, si pate thėnė dikur: “Demokracia nuk mund tė eksportohet, sepse me atė rast do tė duhej ta ruanin xhandarėt dhe asnjė ndryshim thelbėsor nuk do tė ndodhte”. Po, i nderuar, ke pasur tė drejtė, se as edhe njė ndryshim nuk ka nga atėherė qė e pate thėnė. Ashtu si atėherė, profesor, kėtu nė Kosovė tė zihet fryma nga intrigat e maskarenjve. Ashtu si atėherė, tė zihet fryma nga krekosja e pėshtirė e debilėve nėpėr poste qeveritare.



    Eh, i nderuar e i ndritur me dije e me nder.

    Kosova ėshtė sosur nė ditė tė kiametit. Aq sa nuk po merret vesh kush po shumohet ne apo vdekja. I dashur profesor, kėshtu nuk shkohet mė, kėshtu nuk mundet me ecė pėrpara. Kėshtu nuk arrihet asgjėkund.



    E di qė do tė mė pyesėsh: “Po ju, ē’beni”?

    Eh, ne profesor?!

    Do tė tregoj diēka i nderuar. Ėshtė njė njeri, profesor, i gjallė, njė Albin Kurti qė sillet kėtej pari. Ėshtė njė djalė i ri, qė kundėrshton gjithcka qė kėta UNMIK-asit flasin e bėjnė nė Kosovė. E gjithė bota profesor, e kontestojnė, e arrestojnė, pėr arsye se pėr ta ai thotė gjera skandaloze si: Vetėvendosje! Por tash ai nuk na dėgjon, se e kanė arrestuar pėrsėri e unė profesor, po tė them diēka nė vesh: Ai djali ka tė drejtė. Ka 100 herė tė drejtė. Ka 1000 herė tė drejtė.


    E veē njė gjė ėshtė e saktė kėtu nė Kosovė. Kėtu ligji ėshtė bėrė dhunė. E kur dhuna bėhet ligj, kjo do tė thotė se liria ėshtė afėr, i nderuar. Po pėr tė gjitha sa tė tregova me lartė, fajtorė na kanė bėrė ne. Thonė se fajtorė qenkemi ne shqiptarėt pėr tė gjitha. Edhe kur na vrasin nė demonstratė, fajtore jemi ne. Po profesor, akoma si atėherė shqiptarėt vriten nė demonstratė. Epo fundja poeti thotė: “Na vrasin qė tė na bėjnė tė pavdekshėm/Ku ta kesh atė fat/ Njėherė nė njėqind vjet /Ndodh tė krahasohesh me Zotat!”



    - E prapė fajtore janė Shqiptarėt.



    - Fajtorė sepse flasin shqip!



    - Fajtorė pse mendojnė shqip!



    - Fajtorė pse shajnė shqip!



    - Fajtorė pse dhjesin shqip!
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  16. #56
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,216

    Profesor, Republika E Kosovės ėshtė Ende Peng

    Letėr Ukshin Hotit



    PROFESOR, REPUBLIKA E KOSOVĖS ĖSHTĖ ENDE PENG



    Profesor i nderuar,

    Mė falė qė e zgjodha kėtė lloj komunikimi me ju. Nė fakt, nuk e di nėse ekziston apo edhe mė lejohet njė komunikim i kėtij lloji pėr faktin se ju i nderuari profesor Hoti po vazhdoni tė konsideroheni si i zhdukur.



    Shumė nga tė gjallėt e vdekur do tė habiten me kėtė letėr, do tė thonė: si ėshtė e mundur tė komunikohet me njė tė zhdukur apo siē e thonė pas shpinės, me njė tė vdekur qė nuk i dihet varri, edhe pse gjithēka mund tė ketė pėr ju i nderuar, por jo edhe vdekje. Nuk ka rėndėsi se ēfarė thonė sepse jeta dhe vdekja nė ditėt tona i kanė ndėrruar rolet, askush nga ne nuk e dimė se ku jemi. Sot jemi jeta, nesėr mund tė jemi vdekja, e pasnesėr kush e di ...?



    Ka shumė arsye qė mė shtynė ta bėj njė komunikim tė tillė me ju, ndoshta tė pazakontė por gjithsesi tė domosdoshėm pėr kohėn nė tė cilėn po jetojmė. Arsyeja kryesore e kėtij komunikimi ėshtė se: Republika e Kosovės po vazhdon tė mbahet peng, ashtu siē kishit shkruar ju shumė vite mė parė. Sa duket se ju kemi afruar cakut po aē duket se po e devijojmė kėtė cakė. Vllau i madh (Rusia) i ka dalė nė mbrojtje vllaut tė vogėl (Serbisė), bile kėto ditėt e fundit ka shkuar aē larg sa qė e ka pėrcaktuar edhe vijėn e kuqe tė cilėn nuk do ta kalojė pėr asnjė ēmim.



    Profesor i nderuar,

    Kosova ėshtė para njė sprove tė rėndė, ndoshta nga ato mė tė rėndat deri mė tani qė kur e ndanė nga trungu shqiptar. Ajo ėshtė nė hapat e fundit nė rrugėtimin e saj pėr ta mundur vdekjen njėherė e pėrgjithmonė, pėr tu ngjitur vertikalisht mbi kulmin e shtėpisė pa u vrarė, siē do tė shprehet poeti, por jemi edhe shumė afėr pėr t“ju rikthye vdekjes, ajo ende po sillet vėrdallė mbi kokat tona. Nėse dje kemi bėrė pėrpjekje pėr ta mundur vdekjen, sot jemi nė pritje tė shpėtimit nga ajo. Nėse donė ta dish se nė cilėn kohė jemi sot, lirisht mund tė them se jemi nė kohėn e pritjes. Gjithēka ėshtė nė pritje, mu sikur atėherė kur ju ishit kėndej pari.



    Sa herė pėrmendet Kosova fillon tė rrotullohet bota. Ata qė janė fajtorė pėr ndarjen e Kosovės nga trungu shqiptar fillon t'i kaplojė frika sepse sipas tyre vetėm duke mbetur peng shqiptarėt ruhen ekuilibrat politik brenda organizmave ndėrkombėtar. Ju e dini se edhe atėherė tė gjithė e donim shtetin e Kosovės, e dinim cakun pėr ku ishim nisur, por nuk e dinim rrugėn se si tė shkojmė deri aty. Juve, ju kujtohen lutjet e imamit tė atyre kohėrave qė i bėnte tė xhumajave nė Prishtinė pėr ta njohur edhe formalisht shtetin e Kosovės, por ato lutje nuk i dėgjoi askush. Edhe sot mu sikur atėherė prapė po lutemi pėr shtetin e Kosovės, e xhumaja po vazhdon tė jetė pjesė e rėndėsishme e politikės nė hapėsirėn tonė. Tani nuk e kemi imamin e vjetėr, e kemi njė gjeneral tė ri, ju do tė thoni gjeneralėt nuk luten, ata luftojnė nė beteja burrėrisht e trimėrisht dhe i fitojnė ato. Ndoshta nuk e di profesor, por ky gjenerali ynė e ka zhveshur uniformėn ushtarake pa e pėrfunduar betejėn dhe ka hyrė nė politik pėr t'u lutur dhe mund t“ju sigurojė se kėtė punė po e bėnė shumė mirė, por edhe lutjet e tij po bien mu si atėherė nė vesh tė shurdhėr.



    E more profesor, ėshtė shurdhuar bota kur pėrmendet Kosova. Nga respekti i shumtė pėr miqtė tanė ndėrkombėtarė e kemi harruar vetveten. I ftuam nė shtėpinė tonė pėr tė na ndihmuar dhe pėr ndihmėn qė na dhanė ju jemi mirėnjohės sa tė jetė jeta, por.... i pritėm si miq duke ju thėnė: Ndihuni si nė shtėpinė tuaj, por mos harroni se jeni mysafirė, ata kanė harruar, janė ulur nė vatrėn tonė sikurse nė shtėpinė e vetė, duke na sunduar nėpėrmes njė tė dėrguari special tė OKB-sė. Juve, patjetėr se ju kujtohet koha e princit Vid nė Shqipėri, diēka i njejtė ėshtė edhe ky, i dėrguari i OKB-sė.



    E more profesor, nuk kanė ndryshuar kohėrat hiq, nga atėherė ėshtė ndalur ora e Kosovės nė pritje. Mu sikur atėherė qė na bėnin thirrje pėr durim, po na bėjnė thirrje edhe sot, mu si atėherė qė flitej pėr ndarjen e Kosovės po flitet edhe sot, mu si atėherė qė na ndėrruan flamurin po donė tė na ndėrrojnė edhe sot, mu si atėherė qė na thoshin se ne nuk jemi shqiptar edhe sot po bėjnė eksperimente pėr ta krijuar njė komb tė ri. Plani qė e hartuan mė herėt si deshėn vetė, plan i cili Kosovėn e copėtonte brenda pėr brenda, nė ēdo pjesė tė Kosovės e bėnte nga njė Serbi tė vogėl, nuk kaloi nė Kėshillin e Sigurimit sepse nuk u pajtua Rusia, i kėrcėnojė evropianėt dhe amerikanėt dhe ata u tėrhoqėn shumė lehtė. Tash na kanė caktuar edhe njė fazė tė re bisedimesh, duke na ngushtuar litarin edhe mė fort nė fyt qė eventualisht tė mbetemi aty ku ishim, pra brenda Serbisė. Politikanėt tanė tė mjerė po bėrtasin me sa zė qė kanė se e duan planin e Ahtisarit, se ai plan ėshtė i pa prekshėm e dokrra tė tilla, strategji tjetėr pėr tė dalė nga ky udhėkryq nuk kanė.



    Elitės intelektuale nė vend i ka humbur udha nė oborr, e di se ju do tė thoni se tė humbur e kanė pasur. Antivlerat po na mbysin nė ēdo pore tė jetės. Sikur tė ishe sot kėndej pari do tė habitesh se sa universitete ka Kosova sot, e ndoshta ndonjėri do t'i hapte dyert pėr ju, se atėherė i Prishtinės t'i mbylli, edhe pse e di se ju nuk do ta pranonit njė gjė tė tillė, sepse ju ishit vlera e kėtij kombi dhe nuk do tė bėheshe pjesė e kėtyre krimeve qė po bėhen me arsimin nė Kosovė. Sa doktorė, sa magjistra kemi tė gjithė janė me grada por, ashtu siē patėt thėnė ju atėherė, ,,diplomat e tyre kanė aq vlerė sa pėr t“ja ngjitur maces pėr bishti''.



    Profesor, e di se ju nuk keni nevojė mė pėr ne, por mė besoni se ne kemi shumė nevojė pėr ju, pėr veprėn tėnde. Nė emrin tim, si pjestarė i brezit tė ri, i brezit qė ditė e mė shumė po mishėrohet me veprėn tėnde heroike po e kupton filozofinė tėnde politike, na fal pėr tė gjitha, na fal qė nuk tė kuptuam, atėherė kur ishte e domosdoshme tė kuptonim, na fal qė nuk bėmė pėrpjekje sa duhet pėr tė liruar nga pengmbajtja serbe, ndonėse kishte mundėsi, sidomos gjatė konferencės nė Rambuje. Po, ju e dini, i keni njohur ata politikanė qė morėn pjesė nė kėtė konferencė, tė paktėn njė pjesė tė tyre gjithsesi se i ke njoftuar. S“e bėnė njė hapė tė tillė sepse ju gėzuan tragjedisė tėnde, duke u krekosur se po hynė nė histori, po bėhen pjesė e saj. Turpi raft mbi ta.



    Njėsoj siē vepruan me ty po vazhdojnė tė veprojnė edhe me liderin e brezit tim, z Albin Kurti. E kanė izoluar sa herė kanė dashur, e kanė burgosur kur kanė dashur, shtėpinė ia kanė bėrė burg sepse i tmerron vizioni i ri politik, e ne prapė po heshtim. Asnjė pėrpjekje pėr lirimin e tij nuk po e bėjmė, mendimi ndryshe mund tė kushtojė sot mu si atėherė profesor. Nuk e kuptuam se Serbia duke tė mbajtur peng po e mbante edhe shtetin e Kosovės sepse ju ishit arkitekti i kėtij shteti. Nuk e kemi ditur se sa i rėndėsishėm paska qenė roli i individit respektivisht i juaji nė proceset politike. Kur ishe kėndej pari e dini ju si silleshin ndaj jush, e ke thėnė edhe vetė i ke bėrė pėrgjegjės pėr burgosjen tėnde. Edhe sot mu si atėherė asnjė fjalė pėr ju, edhe kur flasin, flasin ashtu sipėrfaqėsisht pa e prekur substancėn e punės tuaj, flasin kur ju duhet pėr fushata zgjedhore. Nuk e di se cili popull nė botė do tė heshtte pėr njė figurė si ju. Nuk e thonė tė vėrtetėn pėr ju sepse nė momentin kur e thonė kėtė tė vėrtetė, bėhen vetė tė vdekur, bėhen prapė majmun sepse nga mungesa jote u bėnė mbret.



    Kaq kėtė herė, do t“ju shkruaj prapė, varėsisht se si do tė ec ora e Kosovės. Ndonėse nuk janė bashkuar ende republikat e bashkuara shqiptare, ashtu siē na pėrshėndetėt ju nga gjykatorja e okupatorit, e as Prizreni ende nuk ėshtė bėrė kryeqytet, megjithatė unė po tė pėrshėndes nė tė njejtėn mėnyrė, mirė u pafshim nė republikat e bashkuara shqiptare edhe pse e di se nuk do tė shihemi kurr sepse ju po mbaheni peng sė bashku me shtetin e Kosovės.



    Besnik KRYEZIU, 10.09.2007
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  17. #57
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,216
    ...................
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  18. #58
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,216
    Kam ndjerė njė tronditje tė madhe, tė pazakontė, tėrėsisht njerėzore, kur mė sollėn dorėshkrimin e kompjuterizuar tė librit "Filozofia politike e ēėshtjes shqiptare" tė Ukshin Hotit.



    Kam ndjerė krenari tė vėrtetė duke e lexuar kėtė libėr. Kam pėrjetuar nė largėsi njė ndėrlidhje tė shumėfishtė, njė shqisim dhe pėrfytyrim universal dhe tė pashpėrbėrshėm me autorin, i cili ishte konvertuar fuqishėm dhe thellėsisht nė ēdo ind tė librit, nė kėtė pasaportė emblematike dhe tipike pėrfaqėsuese tė vetvetes dhe tė kombit qė e pėrfaqėson denjėsisht.



    Dhe kam besuar akoma mė shumė tek idetė e pavdekshme.



    Kam shpresuar te forca e pamposhtur e njeriut shqiptar.



    Kam parandjerė se historia nuk humb, nuk e asgjėson kurrė vetveten, nuk ėshtė vetėm njė vorbull e marrėzishme apo cikėl i pėrjetshėm humbjesh absurde, nuk ėshtė aspak njė "perpetuum mobile" ekzistencial i njė jete tė rreme, i njė kronologjie tė rreme, i njė statu kuoje fatale.



    Kam rigjallėruar vetėdijėn time.



    Kam luftuar dhe kam fituar mbi vetminė, mbi dėshpėrimin, mbi degradimin e neveritshėm, mbi kultet dhe mbi tabutė, mbi pėrēarjen e pėrbindshme, mbi mungesėn e stimuluar tė perspektivės, mbi vdekjen e programuar dinakėrisht dhe kafshėrisht tė kombit.



    Kam besuar jo vetėm tek idetė e pavdekshme, po akoma mė tepėr, tek interesat dhe tek tė drejtat e pavdekshme dhe tė patjetėrsueshme tė kombit.



    Kam kuptuar se humbjet janė tė pėrkohshme. Se disfatat potencialisht mund tė kthehen nė fitore.



    Kam analizuar edhe njė herė rrethanat antishqiptare pėr tė mėsuar se si mund tė kthehen nė shanse shqiptare.



    Se filozofia politike e ēėshtjes shqiptare buron nga filozofia e historisė shqiptare, e pashkėputur nga filozofia e historisė botėrore.



    Se kėnga funebre e mjellmės nuk mund tė jetė edhe kėnga e fluturimit tė lirė tė shqiponjės.



    Se vonesat historike mund tė jenė deri diku vonesa kalendarike po aspak edhe vonesa shpirtėrore e sidomos mendore.



    Se nė fundin e mijėvjeēarit tė dytė ne shqiptarėt nuk do tė kemi asnjė apokalips.



    Se mijėvjeēari i tretė ėshtė Shpresa e Madhe, me substancėn e shenjtė dhe ndjellandritėse tė realitetit.



    Libri i menēur dhe kurajoz i Ukshin Hotit ėshtė libri i njė tribuni popullor dhe kombėtar.



    Ukshin Hoti, intelektual dhe politolog i klasit tė parė, njeri i kompletuar fuqishėm pėr nga dijet, pėr mė tepėr njė trim i pafrikshėm, ka shpalosur nė kėtė libėr kryetemėn vigane tė ēėshtjes shqiptare.



    Hoti nuk qėndis ornamente fjalėsh. Nuk bėn stolira tė kota retorikash luksoze e krejt tė padobishme.



    Pėr Hotin ēėshtja shqiptare nuk ėshtė njė mit i rrugės. Po as edhe njė fantazi e kabinetit intelektual.



    Duke e lexuar kėtė libėr m'u kujtuan fjalėt e mrekullueshme tė dijetarit tė madh shqiptar Frang Bardhit, i cili qysh me 1636 shkruante: "Pėrkrahni lirinė e natyrshme tė njerėzve dhe diturinė e tyre me liberalitetin mė tė madh. Sepse vetėm kėshtu, - shton ai, - do ta paraqesin para syve tė tu tė vėrtetėn lakuriqe dhe tė panjollosur, sepse e vėrteta nuk ka nevojė tė lyhet dhe tė stoliset me fjalė tė bukura."



    350 vjet pas Frang Bardhit, Ukshin Hoti ecėn nė tė njėjtėn hulli tė filozofisė politike tė historisė.



    Ukshin Hoti e konsideron politikėn si njė modus operandi tė pashkėputur nga moraliteti historik dhe i perspektivės. Sipas Aristotelit, vėrtetė njeriu ėshtė "kafshė politike" po nė ato kushte dhe rrethana qė e realizojnė historinė, jo si njė zoologji instinktive, po si njė politikė mbikafshore dhe tėrėsisht njerėzore, pra tė kthimit tė kafshės nė njeri dhe jo tė njeriut nė kafshė, rrjedhimisht, tė politikės nė histori dhe jo tė historisė nė thjesht politikė.



    Politika si teori e njė pozitivizmi shkencor, si art, si funksionalitet, si tėrėsi kategorishė institucionale, ėshtė njė gjė jashtėzakonisht serioze dhe e rėndėsishme. Politika si operacionalizim i teorisė ėshtė e suksesshme nė raport tė drejtė me vėrtetėsinė racionale dhe vizionare tė vetė teorisė, nė pėrputhjen adekuate tė teorisė me realitetin. Sociologjia politike ka karakter progresiv, e kushtėzuar nga kėndshikimi, nga premisat dhe thelbi i socialitetit e i zhvillimit tė saj. Bota si politikė e njė hierarkie bizantine tė elitės nuk mund tė jetė edhe botė e njeriut kolektiv si popull, sepse homo politikus-i nuk mund t'i kundėrvihet e ta asgjėsojė homo homonis-in qė e parakupton edhe homo etnikus-in.



    Nocionet politike qė shpesh janė shumė relative dhe aspak tabu tė primitivitetit tė sė kaluarės, nuk mund tė jenė gjithmonė dhe in infinitus shtrat i Prokrustit.



    Nocionet politike burojnė nga historia e vėrtetė dhe jo nga historia e falsifikuar. Ato janė instrumente tė njeriut qė merret me politikė, pėr ta "asgjėsuar" njė ditė vetė politikėn, dmth., pėr ta bėrė atė tė panevojshme, mbasi kėshtu njeriu do ta realizojė vetveten si qenie e plotė njerėzore, pa qenė nevoja qė tė jetė vetėm qenie politike. Ky kuptim filozofik i politikės ėshtė i pėrjetshėm dhe i pakundėrshtueshėm.



    Ukshin Hoti e di mirė thelbin e politikės, duke e refuzuar politikanizmin e stilit barok, dogmatik, apo tė llojit folklorik e tė vulgarizuar.



    Ukshin Hoti nė analizat e tij tė guximshme dhe aspak konformiste i shikon realitetet politike nė optikėn shqiptare, por edhe nė atė globale-botėrore. Pėr tė bota evro-amerikane nuk duhet t'i kundėrvihet ēėshtjes shqiptare, pavarėsisht nga pengu tragjik i sė kaluarės, pavarėsisht nga luhatjet dhe marrėzitė e sotme tė politikave tė liderėve tė pėrkohshėm shqiptarė.



    Ukshin Hoti e shtjellon tezėn e njė demokracie autentike, si tezėn e njė integrimi universal, ku nuk zhduket dhe nuk humbet identiteti i kombit shqiptar, po afirmohet nė bazė tė njė tė drejte ndėrkombėtare tė pėrbashkėt pėr tė gjitha subjektet etnike tė botės, ashtu siē ka njė barazi funksionale pėr elementet e gjuhės tė garantuara pėrjetėsisht nga njė gramatikė e brendshme e padeformueshme. Demokracia autentike ėshtė njė gramatikė e lirisė dhe e dinjitetit, e kulturės, por edhe e kulturave, e sė veēantės, por edhe e sė tėrės. Nė njė Evropė, apo nė njė botė dialogjike, kombi shqiptar nuk ka pse tė jetė shurdhmemec, njė komb handikapat, ose njė manekin i skenės.



    Historia politike e fundit tė shekullit XX me bipolarizimin, me prishjen e Murit tė Berlinit, me projektin e Evropės sė Bashkuar etj., ėshtė nė fakt njė materie e gjallė pėrplot kontradikta. Naiviteti nė tė kuptuarit e kėtyre kontradiktave ėshtė i pafalshėm. Kėto kontradikta duhet tė na e mprehin vetėdijen akoma mė shumė ne shqiptarėve. Nuk mund tė jetė dhe nuk ka liri themelore tė njeriut pa lirinė e tij etnike. Tė drejtat civile nuk i mohojnė tė drejtat qė e strukturojnė kėtė liri etnike. Nė kėtė kuptim, demokracia e nėnkupton atdhetarizmin dhe atdhetarizmi ėshtė shprehje e demokracisė, nė atė masė qė lejon tė realizohet liria e lirive tė njeriut dhe tė kolektiviteteve etnike tė secilit njeri nė botė.



    Kombi shqiptar ėshtė i pjesėtuar padrejtėsisht nė struktura shtetėrore tė huaja dhe tė ndryshme, duke qenė de facto njė subjekt etnik i papjesėtueshėm dot.



    Ky komb po e pėrjeton nė imagjinatė atė qė kombet tjera e kanė realizuar prej kohėsh. Po duke qenė njė komb si tė gjitha kombet tjera, shqiptarėt nuk kanė pse tė pėrjetojnė gjithēka vetėm nė imagjinatė.



    Lufta e kombit shqiptar pėr liri nuk ka pse tė instrumentalizohet si njė luftė me terma fetarė midis kristianizmit ortodoks serb dhe muslimanizmit fundamentalist shqiptar. Kjo gjė ėshtė njė absurditet.



    Te shqiptarėt, ku ekziston njė pluralitet feshė, nuk ka ekzistuar ndonjėherė njė fetarizėm i lidhur me qenien etnike. Fundamentalizmi fetar pėr shqiptarėt ėshtė njė shpikje idiote dhe e kotė. Nga ana tjetėr, teoria e njė protektorati ndėrkombėtar mbi Kosovėn ėshtė e papranueshme nga Karta e OKB-sė, ku tė paktėn juridikisht nuk njihet asnjė formė e kolonializmit, sepse nuk pėrputhet me parimet universale tė tė drejtave tė njerėzve dhe tė kombeve.



    Njė Serbi qė e mban tė pushtuar Kosovėn nuk ėshtė as vetė e lirė. Liria e vėrtetė e Kosovės ėshtė njė premisė themelore edhe pėr lirinė e vėrtetė tė Serbisė. Kosova pėr Serbinė ėshtė kulti i robėrisė sė vetvetes, nėse nuk bėhet shans i lirisė dhe i evropeizimit tė saj tė ardhshėm.



    Politika shqiptare e njė rezistence pasive ėshtė njė degradim dhe falsifikim i vetė gandizmit, i cili ēoi nė pavarėsinė e Indisė. Rezistenca si afirmim ėshtė e ndryshme nga rezistenca nė heshtje e humbjes sė personalitetit.



    Pėr Ukshin Hotin kompleksi i inferioritetit tė kombit shqiptar ėshtė njė fatalitet qė duhet kapėrcyer. Nuk mund tė ketė histori tė shqiptarėve tė bėrė nga tė tjerėt, po ka histori tė shqiptarėve tė njohur mė nė fund nga tė tjerėt.



    Nga kompleksi i inferioritetit kombi shqiptar ka pėsuar disa herė disfata gjatė historisė dhe e ka viktimizuar vetveten.



    Nga kompleksi i inferioritetit humbet perspektiva dhe tabuizohet statukuoja.



    Nga kompleksi i inferioriteit nuk do tė ketė asnjėherė kapėrcim tė Rubikonit nė historinė tonė, qė ėshtė njė kapėrcim nga ferri nė purgatorin e njė tė ardhme mė shpresėndjellėse.



    Prandaj ky libėr me plot argumente ėshtė kundėr kompleksit tė inferioritetit.



    Prandaj ky libėr ėshtė njė pasqyrė morali pėr secilin nga ne, njė monument sigurie dhe vetėdieje.



    Ukshin Hotin kam pasur rastin ta njoh mė 23 nėntor tė vitit 1992 nė Tetovė gjatė njė tubimi mbarėkombėtar pėr ēėshtjen shqiptare. Ai ishte me trupin plot plagė nga tė rrahurat e policisė serbe. Po erdhi nė tubim, sepse nė tė shihte njė shprehje tė ideve tė tij politike dhe tė jetės.



    Sot Ukshin Hoti ėshtė i burgosur. Por qė nga burgu, ai na i dėrgon akoma mė i plotfuqishėm dhe madhėshtor mesazhet e tij tė urta dhe afatgjata.



    Ai ėshtė njė intelektual i martirizuar dhe kjo ka njė kuptim tė vėrtetė dhe tė madh. Ėshtė vetė kombi shqiptar njė komb i martirizuar. Pėr ēdo intelektual shqiptar, tė veshur me kėmishat ceremoniale tė konferencave tė shtypit, tė masmedias, tė mjediseve moderne tė aeroporteve dhe tė hoteleve luksoze, imazhi i kėtij tė burgosuri ėshtė njė thirrje pėr ballafaqim moral dhe shpirtėror.



    Vetėdija e tyre duhet tė bashkohet me vetėdijen e tij pėr tė mos u tjetėrsuar.



    Historia nuk e pranon asnjė lloj alibie, qoftė e formuluar mjeshtėrisht, si truket e prestidigjitatorėve tė paarritshėm. Historia ėshtė mbi individėt, dhe individėt bėhen tė saj nė atė kuptim kur ata shndėrrohen nė histori.



    Ukshin Hoti ėshtė shndėrruar tashmė nė histori.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  19. #59
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,216
    FILOZOFA POLITIKE E ĒĖSHTJES SHQIPTARE



    Mr. Ukshin HOTI



    KOSOVA DHE EVROPA



    ( II )



    2. PRAPAVIJA E QASJES



    -"Tė gjitha qeniet njerėzore lindin tė lira dhe tė barabarta nė dinjitet dhe nė tė drejta". Po shqiptarėt? "Janė tė shpėrblyera me arsye dhe me vetėdije". Po zyrtarėt? "Dhe ndaj njėri tjetrit duhet tė sillen nė frymėn vėllazėrore". Po raportet serbo-shqiptare, tė cilat qysh moti e kanė tejkaluar njė frymė tė tillė, si mund tė zhvillohen mė tutje? (Nga Neni 1 i Deklaratės sė Pėrgjithshme mbi tė Drejtat e Njeriut tė OKB, 1948. Ndėrhyrjet e autorit U.H.)



    Titulli "Kosova dhe Evropa", pa dyshim qė duket, dhe nė tė vėrtetė edhe ėshtė pretencioz, por jo me qėllim. Duket sikur me tė nėnkuptohet vajtja e drejtpėrdrejtė e Kosovės nė Evropė, pavarėsisht nga Jugosllavia dhe pavarėsisht nga Shqipėria. Po tė shqyrtoheshin gjėrat nga njė pikėvėshtrim i veēantė, i stėrholluar e ironik, dhe po tė ishte ēėshtja mė pak e ndjeshme, do tė lejohej njė komentim i veēantė, ndoshta tragjikomik, por nė esencė i vėrtetė: kėto dy shtete nuk qenė tė afta as t'a zgjidhnin problemin dhe as tė merrnin parasysh vullnetin e kosovarėve. Kosovarėt andaj qysh heret, po sidomos nė vitin 1981, vendosėn ta merrnin fatin e tyre nė duart e veta, dhe tė vetmuar, por tė vendosur, u nisėn drejt Evropės! Mirėpo, puna ėshtė tė arrinin atje. A do tė mund t'ia lejonin kėto dy shtete ecjen e saj tė vetmuar pėr nė Evropė? Dhe a do ta mirėpriste si tė tillė Evropa? Dhe, sė fundi, a ėshtė vallė i njėmendėt vullneti i tyre pėr tė ecur tė vetmuar pėr nė Evropė? Pėr kėto shkaqe, gjatė leximit tė kėsaj serie tė artikujve dhe tė autorėve kompetentė pėr ēėshtjet e Evropės, lexuesi me siguri do tė bindet se titulli i pėrbashkėt i tyre vetėm duket pretencioz, por nė realitet nuk ėshtė i tillė. Tema pėr tė cilėn ėshtė fjala ėshtė aq e vjetėr sa edhe vetė historia e vetėdijėsuar politike shqiptare, por gjithashtu sa edhe vetė vetėdijėsimi i proceseve integrative tė Evropės.

    Megjithatė kėta artikuj nuk merren me historinė e vetėdijėsuar politike shqiptare. Me tė do tė duhej tė merreshin institucionet adekuate tė shoqėrisė. Iniciativa e Institutit Albanologjik nė Prishtinė p.sh. qė tė organizojė njė simpozium shkencor mbi temėn "Shqiptarėt dhe Evropa, dje dhe sot" ėshtė pikėrisht ajo qė do tė ishte me interes pėr historinė e vetėdijėsuar politike shqiptare. Historia e vetėdijėsuar politike shqiptare i nėnkupton interesat kombėtare pėr tė cilat dihet nė tė kaluarėn, pėr tė cilat ėshtė shkruar dhe shkruhet nė mėnyrė analitike dhe pėr tė cilat ėshtė bėrė tashmė njė sintezė kompetente teorike, me qėllim tė vėnies sė tyre nė kontekstin aktual politik dhe nė kontekst tė zhvillimit tė proceseve politike nė tė ardhmen. Dhe kjo ėshtė aq mė parė e nevojshme dhe me rėndėsi kapitale, pėr shkak tė ndryshimit radikal tė kontekstit politik tė vetė aktorėve - bartės tė interesave tė tilla kombėtare (rėnia e pėrcaktimit ekskluziv komunist, akceptimi i pluralizmit politik) dhe pėr shkak tė ndryshimit tė ambientit ku kėta aktorė dhe ato interesa mund tė veprojnė (afirmimi i proceseve integrative tė Evropės). Kėto dy gjėra -aktorėt (shtetet, kombet), dhe ambienti i veprimit tė tyre, Evropa, bota, nė tė vėrtetė e pėrbėjnė atė qė quhet politikė e jashtme e shteteve, e cila gjithmonė niset nga interesi vital i kombit, dhe Marrėdhėniet Ndėrkombėtare politike, ku interesat e tilla vitale thyhen, realizohen ose mbeten si tė tilla.

    Konotacioni "Dje" dhe sidomos "Sot" nė titullin e simpoziumit tė menduar shkencor tė Institutit Albanologjik kėto gjėra sigurisht qė i nėnkupton. Tema e serisė sė artikujve qė ndodhet nė duart e lexuesit ka tė bėjė me atė qė nėnkuptohet me "Sot" dhe gjithsesi me atė qė nėnkuptohet me "nesėr". Mirėpo as "Sot" dhe as "Nesėr" nuk mund tė nėnkuptohen pa "Dje-nė". Pėr kėtė shkak, aktualizimet e sė kaluarės nė kėto tekste bėhen gjithmonė nė kontekst tė sė ardhmes.



    Qasja e problemit



    Mirėpo politika, pėr fat tė keq, ėshtė njė shkencė dhe njė veprimtari shoqėrore pėr tė cilėn shumė njerėz tė painformuar as pėr njėrėn dhe as pėr tjetrėn e konsiderojnė veten si kompetent. Nė kėtė pikė politika barazohet me poezinė. Sikurse qė nė poezi ēdo vjershėtar nuk bėhet automatikisht edhe poet, edhe nė politikė, ēdo njeri qė merret me tė nuk bėhet automatikisht edhe njohės i saj, dhe aq mė pak, njohės i shkencės mbi politikėn ose i shkencave politike. Dallimi konsiston nė faktin se si duket, pėr t'u marrė me politikė, nė rrethana tė caktuara ia mėsyejnė mė tepėr njerėz se sa nė poezi. Ndoshta pėr shkak se u duket mė lehtė ta provojnė "patriotizmin" e tyre, apo pėr shkak se ėshtė nė natyrėn e njeriut tė ngazėllehet me mendimet e veta edhe atėherė kur ato i shėrbejnė vetėm atij e jo edhe tė tjerėve, ose ndoshta edhe pėr shkak se politika u duket njė fushė aq e gjerė e veprimtarisė shoqėrore sa qė u duket e pamundshme tė mos gjejnė bashkėmendimtarė pėr njė mendim apo ide tė veten. Duket sikur njerėzit nė pėrgjithėsi nuk e njohin karakterin e shkencave politike dhe e bėjnė pėrzierjen e aspekteve tė ndryshme tė saj.

    Dhe ky nuk ėshtė vetėm njė gabim i rėndomtė i njerėzve nė pėrgjithėsi. Ai ėshtė njė gabim tipik qė e bėnte dikur, dhe akoma e bėn, edhe pjesa mė e madhe e inteligjencisė, e cila nuk ėshtė marrė ndonjėherė seriozisht me hulumtime politike. Mjafton vetėm njė vėshtrim sipėrfaqėsor i shtypit tė ditės, por edhe i shkrimeve dhe i deklaratave me pretendime ca mė serioze nga lėmi i politikės, pėr tė konstatuar se zakonisht nuk bėhet dallimi themelor midis politikės si veprimtari shoqėrore dhe politikės si shkencė, se nuk janė tė qarta definicionet mbi termat e ndryshme politike dhe mbi nocionet e saj, se mungojnė njohuritė themelore mbi dukuritė dhe proceset e ndryshme politike dhe se shpeshherė mungon plotėsisht vetėdija mbi konsekuencat e mundshme tė kėtyre gabimeve. Shumica e njerėzve, duke dashur artificialisht tė paraqiten si njohės tė mirė tė politikės, as qė japin pėr tė kuptuar me ndonjė fjalė apo fjali se shqyrtimit tė ndonjė problemi eventual politik i qasen nga aspekti i shkencės apo i profesionit tė vet me tė cilin merren. Ndėrkaq, ata tė cilėt dikur merreshin me shkrime politike, juridike, sociologjike, filozofike etj., tė cilėt shpeshherė nė mėnyrė artificiale nė qarqe tė caktuara i konsideronin si kompetentė tė kėtyre lėmenjve, ndonėse akoma u duhej edhe shumė punė pėr t'u bėrė vėrtetė kompetentė, nė qoftė se nuk kanė qenė tė heshtur me dhunė, tani sikur kanė heshtur vetė.

    Mund tė ketė ndodhur kjo ndoshta pėr shkak tė rrebeshit tė kritikės sė njė praktike dhe njė teorie tė thyer, tė cėnuar nė "pacėnueshmėrinė" e saj, dhe tė dėshtuar gati nė tėrėsi. Ndoshta pėr shkak se akoma nuk janė tė gatshėm qė postulatet e teorive tė dikurshme t'ia nėnshtrojnė rivalorizimit tė kritikės sė vetėdijėsuar politike dhe akoma presin ditė mė tė mira. Dhe ndoshta pėr shkak se akoma dėshirojnė ta ruajnė "pacėnueshmėrinė" e "teorive" tė tyre tė vogla pėr tė provuar "ringjalljen" nė ditėt e mėdha! Ato, dmth. "ditėt mė tė mira" dhe ato "mė tė mėdha", me siguri se do tė vijnė, por vetėm nė kontekst tė luftės sė ideve dhe jo nė kontekst tė absolutizimit tė tyre me dhunė, nė kontekst tė afirmimit tė vlerave tė njėmendėta dhe jo nė kontekst tė imponimit tė gjysmėvlerave dhe tė gjysmė-ideve, nė kontekst tė hulumtimit tė sė vėrtetės dhe jo nė kontekst tė hulumtimit tė mundėsive pėr tė afirmuar gėnjeshtrėn nė vend tė sė vėrtetės, nė kontekst tė luftės pėr progresin e njėmendėt tė shoqėrisė dhe jo nė kontekst tė ruajtjes sė pozitave tė pamerituara nė shoqėri. Demokracia kėtė tani do tė duhej ta bėnte tė mundshme, madje edhe tė domosdoshme.

    Ata nuk do tė duhej ta ndjenin veten tė prekur nga dėshtimi i njė praktike e cila edhe ashtu nė vete e pėrmbante dėshtimin. Fuqitė e veta intelektuale, pėrvojėn politike, vizionin e botėkuptimeve tė veta progresive do tė duhej t'i vinin nė shėrbim tė ndėrtimit tė raporteve tė reja demokratike. Ata do tė duhej ta dinin mė mirė se tė tjerėt se e vjetra nuk mund tė kthehet. Ēdo kohė i ka tė vėrtetat e veta, por ato tė vėrteta qė ngriten mbi mohimin e gjithēkafes edhe vetė do t'i mohojė e ardhmja. Ato nuk mund ta pretendojnė kurrsesi amshimin. Megjithatė askujt nuk duhet t'ia hajė mendja se brenda raporteve tė reja demokratike dhe brenda suazave mbi tė vėrtetėn e njė kohe do tė mundet qė pėr njė kohė tė gjatė, ashtu si pėrpara, ta pėrvjedhė praktikėn e vjetėr tė kanibalizmit intelektual, tė vrasjes qė nė start tė talenteve. Ajo "Der Geist" e Hegelit, tė cilėn e pretendoi tė amshuar dhe tė pėrjetshme, ajo sentenca e bukur e Goethes se "Intelekti e njeh intelektin" qė doli nga thellėsitė e gjeniut tė tij letrar, le tė lejohet tė interpretohet si -intelekti do tė duhej t'i shėrbente popullit dhe jo vetėm vetes, dhe gjithsesi mė pak egoizmit individual. Talenti le ta prodhojė talentin dhe jo ta ngulfasė atė.



    Nofkat dhe demokracia



    Nga ana tjetėr, me dashje ose pa dashje, shumė tė tjerė u pėrfshinė nė vorbullėn konvulzive tė historisė. Kėtyre nuk u ha mendja se e rrotulluan dynjanė. Kėta natyrisht e dijnė se fjala ėshtė pėr demokracinė dhe jo pėr imitimin e saj, se ndėrtimi i sė resė nuk mund tė fillojė nga hiēi, se nuk mund tė mbėshteten nė mohimin kuturu tė gjithēkafes, se nuk mund t'i mohojnė rezultatet e arritura tė njė periode tė tėrė tė zhvillimit nė emėr tė njė periode tjetėr. Kėta e dijnė se njė gjė e tillė nuk do t'i pėrngjante historisė por vetėm njė gjurulltie historike. Brenda sė vjetrės gjithmonė ka qenė e pranishme e reja. Ajo me tė cilėn nuk duhet pajtuar ėshtė praktika e vjetėr politike dhe jo rezultatet pozitive tė asaj praktike. Janė metodat e vjetra politike qė, duke ngecur prapa nevojave dhe kėrkesave, e frenuan edhe zhvillimin, jo vetėm nė njė moment tė caktuar, (nė momente tė caktuara mund tė shkaktohen pėrmbysjet, "rrotullimet" e pozitave, ndėrrimi i raporteve etj.), por gjatė gjithė kohės. Nė qoftė se nė fillim i ndihmuan paksa zhvillimit e kohės, koha pastaj i tejkaloi. Ky ishte njė fat, njė ligjshmėri e zhvillimit shoqėror gjatė historisė. Mirėpo kjo ligjshmėri nuk guzon tė shėrbejė si pretekst pėr t'i frenuar proceset pozitive, as pėr tė arsyetuar pasivitetin e dikurshėm apo aktual, indiferencėn, shmangien nga lufta. Nuk ishte faji i tė tjerėve qė praktika e vjetėr politike dhe arsyetimi i saj intelektual nė emėr tė komunizmit, me qėllim apo pa qėllim, nuk deshi ose nuk diti t'i prijė kohės. Pėr kėtė shkak, kėta do tė pajtohen me gjithēka tė ndershme (metodat e pandershme nuk mund tė tė ēojnė drejt realizimit tė qėllimeve fisnike) qė i ndihmojnė ndėrtimit tė sė resė, ngritjes sė popullit. Kėta nuk mund tė pajtohen as me intencat e vetėdijshme ose tė pavetėdijshme, as me synimet e qėllimta ose tė paqėllimta dhe as me metodat e menduara ose tė pamenduara qė e frenojne ecjen pėrpara. Dhe pėr shkak tė kėtij qėllimi tė tyre nuk mund tė pėrjashtohen nga jeta shoqėrore me metodėn e vjetėr tė etiketimit mė parė si irredentist e nacionalist, kurse tani si "tė kuqė", "komunistė" e "marksistė-leninistė". Disa, si duket, kujtojnė se demokracia ėshtė pronė e tyre private. A thua demokracia doemos duhet tė ngritet mbi mohimin total tė sė djeshmes, apo ėshtė fjala pėr tentimin qė tė vazhdohet e djeshmja nėn vellon e demokracisė?

    Kėto "nofka", nė kontekst tė faktit se kush kujt ia vė, nė kontekst tė kuptimit real tė pėrmbajtjes sė tyre dhe tė qėllimit tė kohės dhe tė rrethanave historike, janė punė tejet joserioze: komunistėt e dikurshėm tė sistemit i etiketojnė bartėsit e njėmendėt tė demokracisė, ata qė qė i kontribuan fuqimisht lindjes sė saj, dhe ua mohojnė tė drejtėn e pjesėmarrjes nė jetėn shoqėrore tė demokracisė, me pretekstin e "majtizmit" tė tyre. Nė emėr tė kujt dhe tė ēkafit e bėjnė njė gjė tė tillė? Nė momente serioze talljet nuk kanė vend. Demokracia u akceptua nė mėnyrė plebiscitare nga tė gjithė, andaj, ku mund tė ndodhet mbėshtetja dhe qėllimi i "nofkave" tė tilla? Kėta, si duket edhe Abraham Linkolnin, po tė ishte gjallė, dhe po tė deklaronte si qėmoti, se "demokracia ėshtė nė shėrbim tė popullit e pėr popullin" padyshim do ta merrnin pėr "tė majtė". Ndėrkaq, Jawaharlal Nehru-nė, mbase do ta merrnin edhe pėr njė "marksist-leninist", meqė kishte lindur nė njė vend tė pazhvilluar dhe meqė kishte pasur guxim qė nė autobiografinė e tij tė shkruante se "Politika ime i takon klasės sime, borgjezisė", pėr tė konkluduar mė vonė me pikėllim, pas njė pėrshkrimi tė kushteve tė llahtarshme tė kategorive tė ndryshme tė popullsisė indiane, se "e kuptova mė shumė se kurdoherė mė parė se sa kishim qenė tė ndarė nga populli ynė dhe sa kishim jetuar, punuar dhe agjituar nė botėn tonė tė vogėl dhe tė izoluar nga ai" (shih Jawaharlal Nehru, An Autobiography, Allied Publishers, 1961, New Delhi). A mos kishte bėrė ai ndonjė akt militant "prej komunisti" kur e kishte lėnė amanet qė afėr urnės me hirin e tij nė Nju Delhi tė shkruheshin fjalėt: "Isha nė shėrbim tė popullit tė Indisė"? Dhe sė fundi, a nuk ia vunė edhe Fan Nolit, demokratit tonė revolucionar, nofkėn "bolshevik"! Mė nė fund, a ėshtė real dhe i mundshėm anatemimi i njė sistemi tė tėrė mendor, ndalimi me ligj i sė majtės, dhe a thua nuk do tė rezultonte njė gjė e tillė nė riaktivizimin e tij, nė kushte tė ndryshuara, si njė vulgatė e fuqishme nė njė Evropė tė ardhshme, akoma tė palindur? Duket sikur nofkat dhe demokracia nuk mund tė ecin sė bashku.



    Korrektėsia e qasjes



    Nga ana tjetėr, nė qoftė se ėshtė e naryrshme dhe si dukuri e rėndomtė qė nė fazėn fillestare tė sė resė tė kritikohet e vjetra, kjo nuk mund tė shėrbejė si pretekst pėr ta arsyetuar mungesėn e korrektėsisė nė sjellje. Ata qė e bėjnė kėtė punė me ngazėllimin e konsiderueshėm prej fillestari do tė duhej ta kishin tė qartė programin e tyre, pėrmbajtjen e qėllimeve qė i synojnė dhe atė qė duan t'a arrijnė. Ndėr ne, p.sh., ėshtė e qartė se dėshirohet ndėrtimi i shoqėrisė pluraliste, por sikur nuk ėshtė plotėsisht e qartė se shoqėria pluraliste nuk mund t'ua mohojė tė tjerėve (qė nuk mendojnė njėsoj), tė drejtėn e pjesėmarrjes nė jetėn politike. Ėshtė e qartė se dėshirohen zgjedhjet e lira, por sikur nuk ėshtė plotėsisht e qartė se ato e nėnkuptojnė edhe tė drejtėn e tė tjerėve pėr tė votuar dhe pėr t'u zgjedhur nė votime. Sikur harrohet se lindjes sė demokracisė i kontribuan edhe punėtorėt, edhe fshatarėt, bile nė radhė tė parė ata. Ēfarė pluralizmi politik do t'ishte ai i cili pėrfaqėsuesve tė tyre nuk do t'ua mundėsonte shprehjen e lirė tė mendimit, luftėn sindikale pėr interesin e klasės punėtore?

    Nė Jugosllavi akoma mungojnė pėrgjigjet e plota pėr shumėēka. Fajėsimi i komunizmit edhe si ide edhe si praktikė e deformuar e realitetit shoqėror, in abstracto, pėr tė gjitha tė kėqiat, duket se ėshtė i ngutshėm, jo-frytdhėnės, jo-bindės dhe jo i plotė. Gjithsesi ėshtė fjala pėr njė qasje jokorrekte. Njė Jugosllavi qe ndėrtuar tashmė njė herė mbi themele tė rrejshme, ose, pėrkatėsisht, tė deformuara mė vonė. Do tė ishte njė tragjedi e vėrtetė, nė vargun e tragjedive tė kaluara tė popujve tė saj, nė qoftė se edhe ndėrtimi i njė Jugosllavie tė tretė, me republikėn e barabartė tė Kosovės brenda, do tė ngritej mbi themele poashtu tė rrejshme pėr tė ardhmen. Nė Jugosllavi gjithashtu ėshtė akceptuar pluralizmi politik nė frymėn e kohės. Andaj ėshtė iluzion tė ėndėrrohet kthimi i sistemit njėpartiak nė ēfarėdo forme dhe me ēfarėdo preteksti. Pėrcaktimi pėr demokraci ka qenė edhe rezultat i njohurive se monizmi politik nuk ka mundur ta zgjidhė ēėshtjen fundamentale tė tė drejtave tė njeriut, ose pse nuk ka pasur kohė, ose sepse ėshtė deformuar teoria. Tani kjo nuk ka mė rėndėsi. Nė anėn tjetėr, edhe studjues seriozė tė demokracisė nė Perėndim e kanė tė qartė tashmė se kuptimi i demokracisė ka nevojė tė zgjerohet. "...Kėrkesa pėr demokraci ishte dhe mbetet aq e thellė dhe kuptimplote sa qė e zgjeron kuptimin e vetė demokracisė. Duhet tė ecim jashtė demokracisė politike parlamentare dhe tė ekonomisė shtetėrore nė mėnyrė qė ta pėrfshijmė "demokracinė civile" nė shoqėrinė civile. Do tė thotė se pjesėmarrja demokratike dhe kėrkesat e pėrfshijnė, por edhe e zgjerojnė, kuptimin e saj pėrtej kufizimeve institucionale tė demokracisė politike parlamentare dhe tė demokracisė ekonomike...Kuptimi ynė i demokracisė andaj, kėrkon revidimin dhe zgjerimin e saj"(shih David Brown, Ethnic revival: perspectives on state and society, nė Third World Quaterly, Oct 1989). Dhe, kuptimi ynė i demokracisė, tani pėr tani, konsiston nga kėrkesa qė tė respektohet pluralizmi politik dhe institucionet tjera tė demokracisė.



    Uni dhe autorėsia



    E gjithė kjo qė u tha mė sipėr nuk ėshtė gjė tjetėr pos njė diskutim nė prapavijė pėr Europėn. Eshtė pak e besueshme se tė gjitha kėto, e gjithė kjo luftė politike, mbi edhe nėn rrogoz, ėshtė apo janė tė rastit, incidentale, tė paqėllimta. Edhe supozimet nė formė tė premisave se njerėzit nuk e duan, ose edhe se nuk e njohin politikėn, vetėm kushtimisht mund tė jenė tė vėrteta. Njerėzit mund tė tė duan ose edhe tė tė mos duan. Dhe mund ta njohin ose jo politikėn, por zakonisht ngjet edhe e para edhe e dyta, edhe tė duan edhe nuk tė duan. Tė duan atėherė kur kanė ndonjė dobi prej teje dhe kinse tė duan atėherė kur je nė pozitė tė nxjerrėsh gėshtenja nga prushi pėr ta. Ndėrkaq nuk tė duan fare atėherė kur u thua: "Mjaft mė! E tepruat!" Bile fillojnė edhe tė tė urrejnė nėse papritmas mbeten nė zall, pa marrė parasysh faktin se dikur mund t'i kesh dėgjuar nėpėr burgje duke pėshpėritur: "Hidhjani fajin atij se ėshtė komunist e nuk e dėnojnė!" Ndėrkaq ty mund tė tė kenė dėnuar nė ndėrkohė me 9 vjet burg, ndėrsa ata do tė kenė vazhduar tė sillen akoma gjer mė sot sipas shembullit tė Judės, apo nė stilin e vargjeve plot vrer tė Nolit tė Madh:

    "Vareni, se me botėn, me ne s'shėmbėllen,

    Se na ndreq shtrembėritė, edhe kurrė s'na rren,

    Se e do vegjėlinė, e tiran' e urren:

    Kryqėsoje Pilat, Nė Kalvar, Golgotha!"


    Njerėzit mund edhe tė tė urrejnė, sepse ashtu nė tė thatė, nuk mund tė notojnė mė tutje. Ndėrkaq ata do tė dėshironin tė notonin ashtu, hipur kaluar mbi ty, pa asnjė falenderim, ngase falėnderimi eventual do t'u dukej fyerje, pėrulje, varėsi e mėtejshme nga pėrparėsia jote dhe jo e tyrja. Dhe pastaj sėrish do tė kujtohen vargjet e Nolit, dhe sėrish, pikėrisht si atėherė gjatė atij dimri tė madh tė vitit 1978 mbi varrin e tij nė Boston, do ta pyesje veten: "Pėrse edhe kėtė nuk e pranuan tėrėsisht nė radhėt e veta? Pėrse e kishin lėnė tė vetmuar nė varrezat e Forest-hill-it? Dhe ishe pėrgjigjur vetė, po atė mbrėmje, nė atė disko-kafenė e Harvard-squerit, ku midis tingujve shurdhues tė njė muzike moderne, e kishe kėrkuar qetėsinė e shpirtit. Atė mbrėmje tė kishin munduar shumė pyetje, por Noli tė ishte pėrgjigjur vetėm pjesėrisht:

    "Vrajeni se pėrunj dhe pėrmbys pasurinė,

    Pasuron dhe ēliron, dhe forcon varfėrinė

    Se lėngatėn shėron, se ndriēon verbėrinė:

    Kryqėsoje Pilat, nė Kalvar, Golgotha!"

    Pastaj i shqetėsuar me intensitetin e mendimeve qė tė vėrshonin trurin, i mbėrthyer me mallin e vendjetesės sate Prishtinės dhe i mėrzitur me pėrfytyrimin e bisedės qė mund ta kishe pasur me priftin e atėhershėm tė Kishės, mezi konstatove se nuk e njihje Nolin, se po tė ishte ndryshe, qysh atėherė do t'i kishe ditur ato cytjet e brendshme, motivet e vėrteta, tė cilat njė prift si ai nga shkrepat e Ballkanit, e kishin detyruar ta zgjidhte Amerikėn, atė copė bishti tė Evropės qė e tentonte shndėrrimin nė kokė tė saj, pėr vendjetesė pėr pjesėn e jetės qė i kishte mbetur pėr ta jetuar? Ēfarė do tė ishte ai dhe ēfarė Shqipėria, po ta kishin pranuar ashtu siē ishte, politikan " tė shenjtėruar" me shpirt kryengritėsi?

    Shumica e njerėzve i di pėrgjigjet dhe di ta vlerėsojė korrektėsinė e sjelljeve tė veta, por nuk e preferon pranimin e jo-korrektėsisė. I duket virtut edhe atėherė kur nuk ėshtė veēse ligėsi. Ata vazhdimisht akuzojnė, nė vend se tė mendojnė. Disa akuzojnė sepse nė shkrimet e gjertanishme i kisha paraqitur tė padijshėm, kurse tė tjerėt akuzojnė se i "ke ngritur lart pa sens tė mjaftueshėm politik". Ndėrkaq e vėrteta ėshtė se nuk kishe polemizuar me ta. E kishe mbrojtur tezėn politike se tė rinjtė e moshės 18-24 vjeēare, qė i kishe takuar nėpėr burgje, por edhe jashtė tyre, nuk mund tė kishin qenė, edhe po tė kishin dėshiruar, njohės tė thelluar tė sistemeve komplekse tė mendimit dhe se andaj, politika e dėnimeve tė tyre tė rėnda nuk kishte qenė me vend. Pėr ēfarė sensi politik mund tė ishte fjala nė argumentimin e njė prototipi, qoftė edhe tė njė gjenerate? A nuk preferohet vallė pjekuria politike e ēdo gjenerate? Dhe si mund tė pritet integrimi nė Europė pa pjekurinė politike tė bartėsve tė kėtij integrimi?

    Pastaj filluan tė nxirrnin nė shesh gjėra tė parėndomta: veprimet e motivuara me njė politikė tė caktuar tė njė kohe deshėn t'i arsyetojnė dhe t'i relativizojnė me mistifikimin e shtetit nė kohėn tjetėr. Nė qoftė se me njė tezė tė tillė synohej bindja e tė tjerėve, atėherė ē'u duhej vallė tė thirreshin nė dėshminė e tė vdekurve pėr tė arsyetuar veprimet e tė gjallėve? Dhe po tė ishte ashtu siē thuhet, atėherė si shpjegohet fakti qė si redaksia e "Zėrit tė Rinisė" ashtu dhe redaksitė e gazetave tė tjera nė gjuhėn shqipe, si edhe ato tė vendit nė tėrėsi, asnjėherė nuk e panė tė arsyeshme gjatė mė tepėr se 9 vitesh tė plota, tė bisedonin edhe me palėn tjetėr, me atė tė dėmtuarėn? Pretekstet e ndryshme dhe tė llojllojshme sikur e kanė pėr qėllim tė shėnohen nė librin e Ginisit. Ato nuk mund tė shėrbejnė pėr tė ndriēuar tė vėrtetėn dhe nuk janė nė funksion tė saj. Ekziston apo nuk ekziston akoma cenzura e shtypit ndėr ne? Ndoshta njė ditė duhet tė jepen pėrgjigje nė kėto pyetje dhe ndoshta ato janė tė lidhura me vetė karakterin e demokracisė qė synohet tė ndėrtohet: demokraci qė do tė mbėshtetej ekskluzivisht nė formalizmin logjik apo demokraci qė do ta demokratizonte shoqėrinė nė tėrėsi? Pėrmbajtja e konceptit tė parė ėshtė e shtytur nga jashtė. Pėrmbajtja e tė dytit buron nga vendi. Ėshtė e drejtė e secilit tė zgjedhė rrugėn e tij, por jo nė kurriz tė tjetrit, dhe as nė kurriz tė sė vėrtetės. Asnjė superioritet teknologjik i armatimit tė huaj nuk do tė pėrdoret nė funksion tė bllokimit tė sė vėrtetave shoqėrore. Ata qė dikur njė gjė tė tillė e bėnin pa pėrtesė, pikėrisht ndeshja e logjikės formaliste me realitetin gjithnjė e mė tepėr po i detyron tė kuptojnė se vazhdimi i kėsaj politike do tė ishte nė dėm tė tė gjithėve, por mė parė nė dėm tė vetė atyre. Demokracia qė do t'i pėrsėriste pėrvojat jonjerėzore tė raporteve shoqėrore nuk ėshtė demokraci por neofashizėm. Shqiptarėt u pėrcaktuan pėr diē tjetėr dhe ajo do tė ndėrtohet, deshėn apo nuk deshėn tė tjerėt. Akceptimin e njė demokracie tė tillė do ta bėjė edhe Evropa, pavarėsisht nga dėshira e atyre qė deshėn tė imponojnė zgjidhje tė tjera.

    Mė nė fund akuzonin se nė shkrimet me tė cilat vazhdimisht synohej gjetja e pėrgjigjeve e jo thellimi i krizės, theksohej ca si tepėr uni autorial. Kėtė nuk e bėnin mė parė (atėherė kur kur mungonin pėrgjigjet, sepse nuk lejoheshin, nė mendime tė shtrembėruara) por e bėjnė tani me pretekstin e depersonalizimit tė sė vėrtetave shkencore. Megjithatė mund tė kenė tė drejtė, por duhet kuptuar se Politika Ndėrkombėtare ėshtė njė disiplinė e veēantė shkencore, me metodė tė theksuar tė kontributit personal tė atyre qė kanė njė pėrvojė tė tillė. Njė shfletim vetėm sipėrfaqėsor i shkrimeve nga kjo lėmi mjafton qė tė pėrfundohet se duke e bėrė sintetizimin e pėrvojės nė harmoni me ngritjen profesionale tė autorit synohet gjetja e rregullave tė caktuara tė sjelljes sė aktorėve ndėrkombėtarė dhe shquarja e ligjshmėrive qė i kushtėzojnė ato. Pėr kėtė shkak, njėri nga ekspertėt e njohur tė kėsaj disipline shkencore, duke u pėrgjigjur nė vėrejtje tė ngjashme shkruan: "Por nuk ekzistojnė shtigje njėmend tė shkurtra, nuk ka rrugė mbretėrore pėr tė arritur gjer ke njohuritė, dhe gjithmonė na duhet tė mėsojmė nga pėrvoja praktike dhe studimi i sė kaluarės ku vetėm disa mund tė kenė sukses; ėshtė njė shfaqje vėrtetė e rrallė njė njeri qė nė vetvete e bashkon njėherėsh pėrvojėn praktike me shkollarin kompetent" (shih Charles McClelland, International Relations: Wisdom or Science? nė James N.Rosenau, Internatinal Politics and Foreign Policy, The Free Press, Macmillan Publishing Co.In.New York,1969).

    II-...............

    Nė rrethanat e ndryshuara politike, vėshtrimi mbi "Kosovėn dhe Evropėn" nuk ėshtė pėrgjigje ndaj askujt, pėrveē ndaj atyre qė e preferojnė manipulimin me injorancėn; nuk e rrezikon askend, pėrveē ėndrrave tė pabazuara tė cilėsdo palė tė interesuar (ndoshta edhe tė vetvetes) dhe nuk e pretendon ekskluzivitetin e kompetencės, pėrveē nė relacion me inkompetencėn. Pėr kėtė shkak, porosia qė tė mos merrja pėrgjegjėsi mbi vete ishte e tepėrt dhe ambivalente: ata qė dikur nuk merrnin kurrfarė pėrgjegjėsie mbi vete, tani do tė dėshironin tė delnin me merita, por meritat nuk u takojnė atyre, sepse nuk i patėn. Ato thjesht i takojnė popullit, sepse ai e barti barrėn e luftės, tė vuajtjeve dhe tė gjakosjes. Populli e di kontributin e secilit veē e veē, sikurse edhe qėllimin e atij kontributi. Lėreni popullin tė vendosė vetė pėr besimin e tij, sepse historia askujt nuk i fal asgjė. Evropa e tij nuk ėshtė ajo e lugetėrve tė kohėve tė shkuara, por ėshtė Evropė e gjeneratave tė ardhshme qė do tė dijnė t'i lidhin fijet e holla, tė padukshme, tė krenarisė kombėtare, tė bujarisė dhe tė fisnikėrisė me rrezet e holla tė universit, tė kohės dhe tė perspektivės. Hapėsit eventualė tė mundėsive tė kėtilla le tė jenė mendjendritur dhe le tė kenė rrugė tė mbarė!
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga biligoa : 04-12-2007 mė 00:34
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  20. #60
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,216
    FILOZOFA POLITIKE E ĒĖSHTJES SHQIPTARE



    Mr. Ukshin HOTI



    4. SHTETI DHE INTERESAT VITALE TĖ KOMBIT -II



    B) Teoritė e proveniencės sė Lindjes



    Populli /kombi/-shtet Sovjetik



    Presidenti amerikan Bush nė njė fjalim tė ngazėllyer me tė cilin arsyetohej lufta me Irakun dha tė kuptohej se demokracia do tė duhej tė sundonte kudo. Ai theksoi se Amerika do t'i mbrojė shtetet e vogla, po qe se ato do ta akceptonin demokracinė, dhe se do t'i luftonte regjimet politike qė do t'i kanoseshin parimeve tė saj universale. Nė frymėn e teorive tashmė tė parashtruara nė DEA, presidenti Bush rolin e SHBA-ve e sheh nė funksion tė garantit tė raporteve ashtu tė universalizuara dhe tė shtrira nė tėrė globin tokėsor. S'ka dyshim se ky ėshtė njė ideal i pėrhershėm i politikės amerikane. Mirėpo presidenti Bush me atė rast nuk e shpjegoi natyrėn e vėrtetė tė raporteve me sovjetikėt. Ndėrkaq ata qė e pėrcillnin me vėmendje luftėn me Irakun, nuk mbetėn pa e vėnė re se pėrkundrejt dėshirės sė disa qarqeve politike (veēanėrisht tė lidhura me Izraelin) qė ta vazhdonin luftėn edhe nė territorin e Irakut, dhe jo vetėm nė atė tė Kuvajtit, gjer nė eliminimin pėrfundimtar tė faktorit ushtarak irakian dhe tė Sadam Huseinit, prapseprapė qenė tė shtrėnguar t'i ndėrprisnin operacionet luftarake me tė ēliruar Kuvajtin. Nuk mbetėn pa u vėnė re as insistimet e herėpasherėshme tė zyrtarėve sovjetikė qė SHBA-tė t'i pėrmbaheshin rezolutės sė KS tė OKB, e cila e kėrkonte ēlirimin e Kuvajtit por jo edhe nėnshtrimin e Irakut. Kėmbimi i vazhdueshėm i porosive midis zyrtarėve tė tė dy palėve duket se ndikoi nė pėrfundimin e luftės brenda suazave tė vėna tė rezolutės nė fjalė tė Kėshillit tė Sigurimit, ndonėse zhvillimi i ngjarjeve atje (nė Irak) akoma nuk ka pėrfunduar. Me fjalė tė tjera, s'ka dyshim se administratat amerikane gjatė tėrė periodės sė pas Luftės sė II Botėrore, por edhe tani, BRSS-nė e konsideronin si rival tė barabartė me veten; njė pol tjetėr tė drejtėpeshimit bipolar tė forcave; pjesėmarrės aktiv tė garave nė armatim dhe nė zhvillimin global tė shoqėrisė dhe rrezikues potencial tė interesave globale amerikane. Mirėpo tejkalimi i luftės (politikės) sė ftohtė; pėrfundimi me sukses si i detente-it nė marrėdhėniet midis dy superfuqive dhe veēanėrisht rėnia e komunizmit nė vetė Bashkimin Sovjetik dhe nė tėrė Evropėn Lindore, ka shtruar pyetje tė reja dhe ka nxitur shpresa tė mėdha te popujt qė ndodhen brenda Bashkimit Sovjetik, por edhe brenda sferės sė interesave globale sovjetike. Njė pjesė e vogėl e opinionit edhe ndėr ne nė Kosovė, e nxitur nga kėto procese, filloi menjėherė jo vetėm tė riorientohet, por edhe tė ri-rreshtohet: dikush nė funksion tė interesave egoiste individuale, dikush tjetėr nė funksion tė interesave tė sektorėve tė harruar shoqėrorė dhe politikė, tė tjerėt nė funksion tė drejtpėrdrejtė tė interesave tė qarqeve tė ndryshme politike nė Perėndim, tė cilėt kujtojnė se u ka ardhur koha e larjes pėrfundimtare tė hesapeve me komunizmin e dikurshėm, ndėrsa tė tjerėt ndershmėrisht e besonin hapjen e rrugės pėr ēlirim definitiv, por paqėsor, nga "pėrqafimi vėllazėror" i sllavėve tė jugut. E keqja ėshtė se ata rėnien e komunizmit nė tėrėsi e morėn si mundje tė tij nga ana e Perėndimit, si fitore definitive dhe tė pakontestueshme tė amerikanėve nė rivalitet me sovjetikėt dhe jo si dėshtim tė njė modeli zhvillimor. Dallimi midis dėshtimit dhe fitores ėshtė i vogėl, por tejet i rėndėsishėm. Fitorja e nėnkupton dorėzimin e kundėrshtarit pa ndonjė kusht tė veēantė. Ndėrkaq, dėshtimi e nėnkupton dorėzimin edhe tė vullnetshėm tė rivalit nė lojėn e rivalitetit. Andaj, nė qoftė se do tė mund tė flitej pėr mundjen e komunizmit, atėherė do tė duhej tė flitej pėr mundjen ekonomike dhe teknologjike, pėr mundjen e modelit zhvillimor, i cili pėr shkak tė faktorėve objektivė qė e pėrbėjnė fuqinė akoma nuk mund tė konsiderohet, (dhe vėshtirė qė ndonjėherė do tė mund tė konsiderohet, pa ndonjė luftė totale midis dy superfuqive) edhe mundje politike. Komponenta e tillė e pranishme nė proceset e tanishme politike nuk ishte e njohur pėr kėto forca, ose edhe ishte, po injorohej me qėllim prej tyre. Mirėpo injorimi i njė komponente tė tillė nė formulimin dhe nė zhvillimin e ndonjė politike tė caktuar vetanake mund tė tė ēojė vetėm nė aventurizėm, ndonėse mund tė jetė e kuptueshme vetėm pėr kėtė fazė tė tanishme tė zhvillimit tė proceseve politike. Megjithatė nuk mund tė jetė i kuptueshėm agresiviteti i bartėsve tė kėsaj tendence, tė cilėt luftėn e argumenteve e zėvendėsojnė me trillime, me shpifje e me intriga. Fjala ėshtė pėr njė shqyrtim dhe pėr njė qasje mė serioze ndaj problemeve tė rėnda dhe delikate dhe jo pėr luftėn pėr pushtet. Me tė le tė merren ata qė s'kanė ndonjė punė tjetėr, por le tė mos shpresojnė se kjo gjė do t'u sjellė lumturinė.

    Me supozimin se Bashkimi Sovjetik nuk do tė shthuret si shtet, ndonėse disa procese qė po zhvillohen atje tė japin njė pėrshtypje tė tillė, precizimi i interesave globale ruso-sovjetike shndėrrohet nė njė ēėshtje tė njė rėndėsie vitale pėr shqiptarėt dhe jo njė ēėshtje e pėrshtattshme vetėm pėr diskutime akademike. Diskutimi emocional mbi kėtė ēėshtje, nga ana tjetėr, sikundėr qė u theksua mė lart, dhe sikundėr qė vihet re nėpėr faqet e gazetave nė gjuhėn shqipe, por edhe nė bisedat verbale, ėshtė i mundshėm, por jo edhe frutdhėnės. Politikisht ėshtė steril, t'i shpenzon kot energjitė, i sfilit shpirtėrat, dhe gjithnjė i rezervon mundėsitė pėr paraqitjen e konsekuencave tė panjohura. Duke u nisur nga kėto premisa, shqyrtimi i kėsaj teme nė kėtė tekst ėshtė i zhveshur nga paragjykimet dhe nga ngarkesat emocionale. Gjėrat janė ditur, vetėm ėshtė i nevojshėm rivlerėsimi i tyre nga pozitat e kontekstit tė ndryshuar. Ndėrkaq, mbase edhe nuk janė ditur pėr aq sa ėshtė kujtuar.



    Nga biseda me amerikanin




    Literaturė politike mbi perceptimin e interesave vitale tė shtetit sovjetik, nė mėnyrėn si shqyrtohen ato nė botėn e Perėndimit, nė Lindje nuk ka, pėr shkak se kėtij problemi autorėt sovjetikė gjer mė tani i janė qasur nga aspekti i ideologjisė komuniste. I intriguar me aspektin teorik tė ēėshtjeve tė tilla, gjatė viteve 1977-78 vija re se shumica e autorėve perėndimorė, pothuajse tė gjitha institucionet hulumtuese sovjetologjike nė SHBA e gjetkė, si dhe shumė institucione tė tjera tė themeluara apo tė ndihmuara nga qeveritė, nė thelb tė interesimit tė tyre hulumtues-kėrkimor e kishin qoftė zgjidhjen (rregullimin) e ēėshtjes nacionale nė BRSS, qoftė armatimin nuklear dhe aftėsinė e bartjes interkontinentale tė ngarkesave nukleare dhe termonukleare. Nė esencė tė interesimit tė tyre, me fjalė tė tjera, ishin po ato premisa tė interesave vitale tė shtetit sovjetik, qė i kishin pėr shtetet e veta: sigurimi i shtetit dhe maksimalizimi i fuqisė sė shtetit sovjetik: "Interesat materiale dhe jo idetė, -do tė thoshte Maks Weber, -dominojnė nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė mbi veprimet e njerėzve." Pėrkthyer nė gjuhėn e politikės ndėrkombėtare, ky konstatim i Weberit do tė shpjegohej si vijon: fuqia materiale e shtetit ėshtė ajo qė duhet tė merret nė konsiderim dhe jo ideologjia e tij. Gjatė njė bisede me njė autor tejet kompetent amerikan tė studimeve politike, emrin e tė cilit nuk do ta pėrmendja pėr arsye private (d.m.th., jo shtetėrore), pyetjes sime se pėrse institucionet sovjetologjike nė Amerikė nė thelb tė interesimit tė tyre e kanė rregullimin e ēėshtjes nacionale nė Bashkimin Sovjetik, ai iu pėrgjigj: "Por ata po na shkaktojnė probleme brenda sferės sė interesave tona. Ėshtė e udhės t'ua kthejmė." "Profesor, -i pata thėnė unė, -Walter Lipmani dhe njė plejadė e tėrė autoritetesh amerikane nga kjo fushė pohojnė se interesat amerikane dhe ato ruse askund nuk konfrontohen drejtėpėrsėdrejti. Ndėrkaq kjo qė po mė thoni tani ėshtė ēėshtje e konfrontimit tė interesave nacionale apo ēėshtje e rivalitetit tė ineresave globale?"."Mirėpo djalosh, -mė tha ai (ishte shumė mė i vjetėr se unė), -sikur tė mos ekzistonin rusėt, me kė do tė mateshim ne?". "Mbase nuk do t'ju pėlqente roli i xhandarit tė vetėm", -pėrfundova unė. Profesori u qesh. Ndėrkaq, me vete mendoja se ēėshtja e Republikės eventuale tė Kosovės (atėherė akoma ishte eventuale) mund tė konsiderohej vetėm ēėshtje rivaliteti, pa cėnimin e paqes nė kėto troje. Natyrisht kėtė nuk ia thashė, por ika me bindjen se do tė kuptoheshim edhe po t'ia thoja. Rusėt do tė duhej tė pajtoheshin doemos me njė gjė tė tillė, ngase Republika e Kosovės esencialisht do tė ishte barazim i pozitave me anglosaksonėt nė sferėn e interesave globale tė tė dy palėve.



    Pėrbėrja nacionale e BRSS



    BRSS, siē dihet, ėshtė njė shtet multinacional me mbi 108 nacionalitete, pa e pėrfshirė popullsinė e cilėsuar si "tė tjerėt". Dhe kjo sipas regjistrimit tė vitit 1956, ngase ky pėrmbante tė dhėna mė tė sakta, (shih Anne Sheehy, "Population Trends in Central Asia and Khazakhstan", 1959-1965, Central Asian Rewiew, nr.4.1965). Ndėrkaq teorikėt sovjetikė nė shkrimet e tyre rėndom thirren nė numrin e mbi 100 nacionaliteteve (term me tė cilin pėrfshihen si kombet ashtu dhe kombėsitė). Thuhet se nė BRSS shkruhet nė 75 gjuhė tė ndryshme, 40 prej tė cilave e kanė fituar alfabetin dhe nivelin e shkrimit vetėm pas Revolucionit tė Tetorit tė vitit 1917 (shih "The Theory and Practice of Proletarian Internationalism" USSR Academy of Sciences, Progress Publishers, Moscow, 1976, f.158) kushtetuta sovjetike i njeh 58 njėsi politiko-administrative, 15 prej tė cilave e kanė statusin e republikave sovrane tė Unionit (republikat federale); 2 nga ato e gėzojnė statusin e republikave autonome; 8 janė krahina autonome dhe 10 tė tjera njihen si krahina apo regjione nacionale. Prej afro 300 milion banorėve (mė sakt 290 milion) rreth gjysma e tyre janė rusė, kurse gjysma tjetėr ėshtė e shpėrndarė nė 14 republikat tjera (145 milion rusė. 145 milion jo-rusė). Sipas autorėve amerikanė (dhe ata sigurisht qė janė tė mirė-informuar) rreth 25 milion njerėz tė pėrkatėsisė kombėtare ruse jetojnė nėpėr viset tjera tė pėrzier me kombet jo-ruse, dhe rreth 40 milion jo-rusė jetojnė jashtė territoreve tė tyre etnike. "Kėta tė huaj, - shkruan njė autor i impresionuar nga kjo gjendje, -tė cilėt tė kombinuar janė mbi 65 milion njerėz, paraqesin shkak potencial rrėnues, sikundėr qė mund tė jenė viktimė e ēdo lufte tė gjerė nacionale." Kėtė fakt ai e ilustron me tabelėn vijuese:



    PĖRBĖRJA NACIONALE E REPUBLIKAVE TĖ BASHKIMIT SOVJETIK

    __________________________________________________ _____

    Republika Popullsia vendas rusė tė tjerė

    nė milionė nė % nė % nė %

    -------------------------------------------------------------------------

    Rusia 137,6 83 83 17

    Ukraina 46,8 75 19 6

    Uzbekistani 15,4 66 13 22

    Bellorusia 9,6 81 10 9

    Azerbajxhani 6,0 74 10 16

    Gruzia/Xheorgjia 5,0 67 9 25

    Moldavia 3,9 65 12 24

    Taxhikistani 3,8 56 12 32

    Kirgizia 3,5 44 29 27

    Lituania 3,4 80 9 11

    Ermenia 3,0 89 3 9

    Turkmenia 2,8 57 15 29

    Letonia 2,5 57 30 13

    Estonia 1,5 68 25 7

    ---------------------------------------------------------------------------

    Tabela ėshtė e bazuar nė regjistrimin e vitit 1979 (shih Zbigniew Brzezinski, Post-Kommunist Nationalism, Foreign Affairs, Winter 1989/90). Pėrfundimi implicit dhe eksplicit i tabelės ėshtė se BRSS-ja duket sikur ėshtė e pamundur tė shthuret pa trazira tė mėdha qė do ta kanosnin paqen dhe stabilitetin nė botė. Kėtij pėrfundimi i bashkangjiten gati tė gjithė njohėsit e kėsaj problematike, por edhe Georg Kennan, babai i pakontestueshėm i politikės sė SHBA ndaj BRSS.



    Instruksionet e Kennanit




    Ambasador amerikan nė Moskė gjatė viteve 50, Georg F. Kennan (takimet me tė gjatė vitit 1976 nė Dubrovnik, pėr shkak tė humanizmit tė theksuar politik, mė impononin respekt), me artikujt e tij mbi shoqėrinė sovjetike dhe mbi determinantat fundamentale mbi tė cilat do tė duhej tė mbėshtetej politika amerikane ndaj sovjetikėve e shndėrruan atė nė analitik pėrmasash botėrore. Nė vitet e fundit tė pleqėrisė ishte profesor emeritus nė Shkollėn e Studimeve Historike tė Institutit pėr Studime tė Avancuara nė Princeton, New Jersey (Prinston, Nju Xhersi). Ajo qė ia dha atij statutin e gjeniut nė teorinė politike amerikane ėshtė artikulli i tij "America and the russian future" (Amerika dhe e ardhmja ruse), botuar pėr herė tė parė nė prill tė vitit 1951 nė revistėn "Foregn Affairs" me tė cilin i anticipoi gati nė tėrėsi ndryshimet e sotme nė BRSS kur edhe i dha drejtimet kryesore me tė cilat do tė duhej tė udhėhiqej politika amerikane ndaj rusėve nė kontekstin e ndryshuar politik. Pėr shkak tė rėndėsisė sė jashtėzakonshme tė kėtij artikulli, revista nė fjalė e ribotoi atė nė tėrėsi dhe pa asnjė ndryshim nė numrin e vet tė pranverės sė vitit 1990. Dhe pėr shkak se politika zyrtare amerikane ndaj BRSS akoma edhe sot i pėrmbahet instruksioneve tė Kennan-it, nė kėtė tekst do tė veēohen nga ky artikull disa pika tė shkurtra.

    Kennani niset nga njė konstatim i pranueshėm se 1) nė Rusinė cariste realisht kishte munguar tradita e pronės private nė industri "buisnessi i madh i brendshėm,- thotė ai,- ishte mė tepėr tregtia se sa industria. Ekzistonte njė klasė tradicionale tregtarėsh thellėsisht ruse, por nuk ishte nė pėrgjithėsi e njohur apo e respektuar pėr gjerėsi botėkuptimesh ose pėr ēfarėdo koncepti tė vetėdijshėm tė pėrgjegjėsisė sė vet ndaj shoqėrisė. Portretimi i saj nė literaturėn ruse ėshtė nė pėrgjithėsi negativ dhe depresiv". Ndėrkaq, pronarėt e tokave, shija dhe paragjykimet e tė cilėve ishin autoritative nė fushėn sociale, e drejtonin shikimin kah buissnessi, por i shmangeshin pjesėmarrjes nė tė. Andaj, "ēfarėdo qė tė ketė qenė prona private nė Rusi, ajo nuk arriti tė ketė asgjė qė do t'i ngjante respektit dhe rėndėsisė nė sytė e popullit tė vet, e cila u arrit nė vendet e tjera merkantile".

    Komunizmi qė e ndėrpreu traditėn e vjetėr ruse, nuk solli tradita tė reja. Megjithatė, meqė "ēfarėdo sistemi qė zgjat me dekada tė tėra nuk mund tė jetė tėrėsisht pa merita", amerikanėt nuk duhet tė presin qė "alternativa e kėrkuar e bolshevizmit tė jetė replikė e ėndrrės demokratike tė Perėndimit"; 2) se amerikanėt duhet ta braktisin tendencėn e vlerėsimit tė tė tjerėve sipas kutit tė vet, d.m.th. sipas asaj se sa tė tjerėt u pėrngjajnė amerikanėve. Kennani nė kėtė pikė thirret nė Alexis de Tocqueville (Aleksis dė Tokėvill) i cili qysh nė vitin 1831, duke shkruar nga SHBA, kishte vėnė re se: "Sa mė tepėr qė shoh nga ky vend aq mė shumė bindem nė tė vėrtetėn e cila mė pėrshkon tej e pėrtej, se nuk ka asgjė absolute nė vlerėsimet teorike tė institucioneve politike dhe efikasiteti i tyre varet gati gjithmonė nga rrethanat origjinale dhe nga kushtet sociale tė popullit te i cili ato zbatohen". (shih Alexis de Tocqueville, Demokracy in America, Doubleday and Company Inc. N.Y.1969). (Duke e ditur orientimin amerikan qė nga kjo kohė, autori i kėtyre rreshtave nuk e ka kuptuar ndonjėherė hidhėrimin e njerėzve qė mbajnė lidhje me Amerikėn pėr shkak tė insistimit tė tij nė demokracinė autentike). Nė pajtim me kėtė botkuptim, G. Kennan qysh nė v. 1951 kėrkon: "Jepuni atyre (mendon nė rusėt) kohė. Lėrini tė jenė rusė! Le t'i zgjidhin problemet e tyre tė brendshme nė mėnyrėn e vet! Rrugėt nėpėr tė cilat popujt avancojnė drejt dinjitetit dhe vetėdijėsimit nė qeverisje janė ato qė i pėrbėjnė proceset mė tė thella dhe mė intime tė jetės nacionale". Kennan-i ndėrkaq nuk ishte kurrfarė rusofili. Artikulli i tij i famshėm i nėnshkruar me «X», dhe depeshat e tij diplomatike drejtuar State Departament-it, sovjetikėve u kushtuan shumė shtrenjtė gjatė luftės sė ftohtė politike tė periodės sė mėvonshme, pavarėsisht nga fakti se atė e formoi Xhon Foster Dalls (John Foster Dulles). Fjalėt e cituara nuk e kanė kuptimin e mbrojtjes sė rusėve, por tė kujdesit qė tė mos shkaktohet konfuzion i cili do t'i rrezikonte interesat amerikane. Humanisti politik Kennan nuk mbetet nė sferat e romantizmit politik. Ai ėshtė realist dhe i kthehet praktikės politike: 3) Interesi nacional rus, mendon ai, nė rrethanat e ndryshuara, jo vetėm qė do tė vazhdojė tė ekzistojė, por edhe do tė riafirmohet me siguri mė fuqishėm. Kundėrvėnja e hapur e kėtij interesi ėshtė ēėshtje vigjiliteti, nė qoftė se do tė binte ndesh me interesat nacionale amerikane. Amerikanėt, pa frikė se do ta kalonin legjitimitetin e politikės sė tyre, do tė mund tė insistonin qė autoriteti i qeverisė sovjetike tė mos e kalojė vijėn pėrtej sė cilės do tė shndėrrrohej nė totalitarizėm; qė rusėt tė pėrmbahen nga imponimi i njė zgjidhjeje opresive mbi popujt tjerė, qė njėherė e pėrgjithmonė ta heqin murin e hekurt qė i ndan dy botėrat; qė tė pranojnė ca limite tė brendshme tė autoritetit tė qeverisė dhe qė ta braktisin si tė pavlefshme dhe shkatėrrimtare lojėn e vjetėr tė ekspanzionit dhe tė shtypjes imperialiste; 4) Kennan ėshtė i vetėdijshėm pėr ekzistencėn e shumė nacionalizmave tė tjerė, por vlerėson se ekzistenca e tyre ekonomike ėshtė e lidhur me atė tė Rusomėdhenjve. "E ardhmja do tė sjellė njė minimum tė ndėrprerjes sė kėtyre lidhjeve dhe kjo nė vete normalisht do tė garantonte njė lidhje mė tė afėrt politike, e cila seriozisht do tė varet nga shkalla e tolerancės sė ndėrsjellė dhe aftėsia e kultivimit tė lidhjeve tė kėtilla mes veti. (shih Georg Kennan, America and the Russian Future, Foreign Affairs, Spring 1990) . Humanisti Kennan (humanist pėr shkak se pavarėsisht nga bindjet e tij politike, qė mund tė diskutohen, u besonte thellėsisht parimeve demokratike) nuk i shpėton dot ndikimit tė mendjemadhėsisė sė njohur anglo-saxone lidhur me faktin se vetėm ata dijnė tė qeverisin, e jo edhe tė tjerėt, dhe se vetėm ata e njohin demokracinė, pėrderisa tė tjerėt akoma duhet ta mėsojnė. I ndikuar nga kjo ndjenjė, Kennan nė artikullin tjetėr tė titulluar «Komunizmi nė historinė ruse», tė cilin e botoi «Foreign Affairs» nė numrin e vet tė dimrit 1990/91, ripėrshtatjen e raporteve ndėrnacionale nė Rusi e konsideron si tė pashmangshme, por jo edhe pavarėsimin e popujve sovjetikė. Fakti se tė tri republikat Baltike, -thotė ai, -e meritojnė pavarėsinė e vet, dhe se eventualisht do ta kenė, ėshtė jashtė ēdo dyshimi. Ndėrkaq, ka tė tjerė qė e kėrkojnė statusin e sovranitetit, por tek tė cilėt eksperienca dhe maturia e nevojshme e udhėheqjes, si dhe burimet e tjera esenciale, duhet akoma tė demonstrohen. Ka edhe etnitete tė tjera jo-ruse ku kėrkesa pėr pavarėsi ende nuk ėshtė e shtruar seriozisht dhe tek tė cilat aftėsia pėr t'i bartur shtrėngimet dhe pėrgjegjėsitė e njė statusi tė pavarur ėshtė edhe mė tepėr nė pyetje. Duke u nisur nga kjo bindje, Kennan konstaton se "asnjė model i vetėm, dhe bile as prej botės sė jashtme, nuk do tė mund tė ishte pėrgjigje e dobishme pėr tė gjitha problemet qė do tė rezultonin nga njė ndryshim i tillė i situatės. Raportet qė kanė ekzistuar midis shumė pjesėve joruse, -shton ai, -tė kėsaj strukture tradicionale shumė-kombėshe dhe qendrės ruse, kanė rrėnjė tė thella historike. Tepėr pak njerėz do tė ishin tė pėrgaditur pėr situatėn e cila do tė paraqitej po qe se tė gjitha kėto lidhje do tė ndėrpriteshin menjėherė. Konfuzioni ekonomik do tė ishte enorm. Aq mė keq, sikurse e tregojnė faktet gjithnjė e mė evidente, sikur disa entitete jo-ruse tė lejohen befasisht vetėm, ato ose do tė bėnin luftė kundėr njėra-tjetrės, ose do tė shndėrroheshin nė subjekte tė konflikteve tė mėdha destruktive qytetare brenda kufijve tė vet. Mė nė fund, ėshtė edhe problemi serioz qė do tė krijohej me fragmentimin e pėrgjegjėsisė pėr armėt nukleare qė tani ndodhen nė duart e sovjetikėve. Duke mos e fshehur shqetėsimin e vet, Kennan pėrfundon me ankth: "…ajo qė tani ėshtė duke u paraqitur nė territorin tradicionalisht tė njohur si Rusi nuk do tė jetė dhe nuk mund tė jetė Rusi e carėve. Dhe as qė mund tė jetė Rusi e komunistėve. Mund tė jetė vetėm diēka esencialisht e re, konturat e sė cilės, pėr ne, dhe bile edhe pėr vetė rusėt, janė akoma tė errėta" (shiko, G.F. Kennan, Communism in Russian History, Foreign Affairs, Winter 1990/1991). Mirėpo atė qė Kennan-i nuk deshi ta thotė, duke e kėrkuar kujdesin e politikės amerikane ndaj rusėve, ėshtė fakti se BRSS nė kufijtė e tashėm, tė cilėt amerikanėt do tė dėshironin t'i rektifikonin nė favor tė republikave Baltike, i pėrgjigjet interesave globale tė politikės amerikane: Sovjetikėt nė kufijtė e tanishėm janė pengesė e depėrtimit aziatik nė Evropė. Bashkimi i shthurur Sovjetik do tė ishte territor transverzal i atij depėrtimi si nė kohėn e dyndjeve mongole, shek. i XII-tė. Nga ana tjetėr, shthurja e Bashkimit Sovjetik do tė ishte hyrje nė shthurjen e ndėrtesės sė tanishme ndėrkombėtare tė ngritur pasė Luftės sė II-tė Botėrore dhe kjo pastaj do tė ishte njė e panjohur e madhe pėr rolin e kombeve tė mėdha nė politiken botėrore. Mirėpo, ta ndėrpresim diskutimin me z. George F. Kennan, tashmė tė ndjerė (vdiq para ca kohe) dhe t'u kthehemi vetė rusėve.



    Kategorizimi i Leninit




    Nė qoftė se Brzezinski, Kennan e autoritete tė tjera amerikane mendojnė se nuk ėshtė i mundur dekompozimi i Bashkimit Sovjetik, kėsaj i kontribuan vetė sovjetikėt. Menjėherė, pas Revolucionit tė Tetorit tė v. 1917, nėn ndikimin e botėkuptimeve politike tė Vladimir Iliq Leninit, kėtij korifeu tė revulucionit tė popujve, meritat e tė cilit nė avancimin e mendimit politik nė pėrgjithėsi nuk guxuan t'ia mohonin as mendjet mė tė ndritura tė kundėrshtarėve mė tė mėdhėnj tė tij, por tani nė Prishtinė ia mohojnė ca gazetarucė-fodullė duke kujtuar se koha ecėn prapa e jo pėrpara, nacionalitetet sovjetike u klasifikuan nė kategoritė si vijojnė: 1) Kombet tė cilat para Revolucionit tė Tetorit e kishin arritur shkallėn kapitaliste tė zhvillimit dhe ishin zhvilluar si kombe tė plota borgjeze. Ato e kishin klasėn e vet punėtore, intelegjencien dhe njė kulturė relativisht tė zhvilluar nacionale. E pėrbėnin Rusėt, Bjellorusėt, Gruzianėt (Xhorxhianėt), Ermenėt, Azerbejxhanėt, Moldavėt, Tatarėt etj. Ndonėse kėta e pėrbėnin grupin mė tė madh tė shtetit sovjetik, prapseprapė, i cilėsonte njė shkallė e pabarabartė e zhvillimit; 2) Kombet tė cilat e kishin zhvilluar rrugėn e zhvillimit kapitalist, por qė nuk kishin arritur t'i zhvillonin plotėsisht raportet kapitaliste, dhe pėr kėtė arsye i karakterizonin mbeturina tė forta tė raporteve feudale. Kėtė e pėrbėnin Uzbekėt, Kazakėt, etj. 3) Popujt tė cilėt para Revolucionit tė Tetorit ndodheshin nė njė shkallė tė raporteve feudale ose feudalo-patriarkale. Sipas mendimit tė teorikėve sovjetikė, ato u zhvilluan nė kombe me ndihmėn e socializmit dhe duke iu falenderuar atij, dhe 4) grupin e fundit e pėrbėnin popujt nė shkallė tė raporteve feudo-klanore dhe feudo-patriarkale, tė cilėt banonin nė Veri, nė Lindjen e Largėt, Siberi, si edhe nė viset malore te Kaukazit dhe nė Azinė Qendrore (shih USSR Academy of Sciences, vep. cit. f. 147). Nga kjo pasqyrė e kategorizimit tė popujve nė Bashkimin Sovjetik ėshtė interesant avancimi i arsyetimit ideologjik: socializmi tani e zėvendėsonte krishterizimin dhe civilizimin e popujve tė pazhvilluar, tė cilėt dikur shtetet e mėdha imperialiste (duke e pėrfshirė nė radhė tė parė edhe Rusinė Cariste) i pėrdornin si pretekst pėr kolonizimin e tyre.



    Kur u braktis komunizmi?



    Duket se V.I.Lenini sinqerisht e besonte fitoren pėrfundimtare tė socializmit nė botė. Marrėveshjen e Brest-Litovskit tė v. 1918 qė shkonte ndesh me kėtė besim tė tij (sovjetikėt pėr herė tė parė qenė tė detyruar tė lėshonin pe nė favor tė ruajtjes sė Revulucionit tė Tetorit por nė dėm tė revolucionit proletar nė Gjermani), duket se e konsideronte lėshim taktik e jo edhe strategjik. Nė favor tė kėtij konstatimi shkon fakti se Lenini nuk i pati mbyllur kufijtė e federatės sovjetike: ato u lanė tė hapura pėr t'iu bashkuar vendet ku do tė fitonte revolucioni proletar dhe tė cilat do tė ndodheshin sukcesivisht, nė afėrsi tė federatės sovjetike. Kjo gjė nė Perėndim natyrisht u vlerėsua si fillim i formimit tė imperiumit proletar, andaj, edhe u kundėrshtua me tė gjitha mjetet nė disponim (intervenimi i forcave imperialiste). Mirėpo, ndonėse kah viti 1922 pėrfundon procesi i formimit tė BRSS, kėtė ide mbi zgjerimin suksesiv dhe mbi permanencėn e Revolucionit, Stalini ia pėrshtati jo vetėm rrethanave aktuale -tė nevojės pėr bashkėpunim ekonomik nė vend tė konfrontimit me po ato qeveri imperialiste, rrėzimin e tė cilave gjithsesi e preferonte, por edhe rrethanave tė brendshme tė forcimit me ēdo kusht tė shtetit sovjetik. Viti 1924, kur u vendosėn marrėdhėniet ekonomike me Britaninė e Madhe, nė Londėr komentohej si shitje e komunizmit pėr hir tė kapitalit, d.m.th. tė nevojės pėr shpėrthimin e bllokadės ekonomike. Mirėpo britanikėt u mashtruan. Stalini bashkėpunimin ekonomik me Perėndimin tani e vuri nė funksion tė forcimit me ēdo kusht tė shtetit Sovjetik dhe me qėllim tė mundjes sė po atij Perėndimi. Ai edhe do tė vdesė me bindje tė plotė mbi kėtė ide, por stalinistėt mė vonė, pas vitit 1953, do tė jenė tė detyruar tė jetojnė midis joshjes sė kėsaj ideje dhe realitetit nuklear dhe termonuklear qė pas vitit 1946 (Hiroshima dhe Nagasaki) i kishte pėrfshirė tė dy superfuqitė. Zhvillimi i raketave interkontinentale i godiste tė dy vendet njėsoj. Andaj, komunizmi, si ide e permanencės sė revolucionit, objektivisht u braktis pas vitit 1953 (vit i shpėrthimit tė ngarkesave nukleare sovjetike me qėllime eksperimentale), ndėrsa realisht me 1959 (udhėtimi i N.S. Hrushovit nė Camp David) dhe materialisht me vitin 1963 (vit i krizės sė Karaibeve rreth instalimit tė raketave sovjetike nė Kubė). Ndėrkaq definitivisht do tė pėrfundojė me inicimin e luftės sė yjeve nė SHBA, nė gjysmėn e viteve 80, e cila, po ta ndiqnin edhe sovjetikėt, BRSS-ja do tė pėrjetėsohej si fshat i madh atomik, pa zhvillim tė madh tė industrisė. Garat nė armatim, me fjalė tė tjera, e kushtėzuan realisht braktisjen e komunizmit Sovjetik (mbi kėtė ēėshtje tė paritetit nė armatim shiko : Mr Ukshin Hoti, Lufta e ftohtė dhe Detante-i, Qendra Krahinore pėr Arsimin Marksist, Prishtinė, 1976. si edhe botimin Serbokroatisht tė po kėtij viti).



    «Amalgamimi» nė funksion tė fuqisė sė shtetit



    Zgjidhja e ēėshtjes nacionale pėr tė cilėn Stalini konsiderohej se ishte autoriteti mė kompetent i proveniencės sė mendimit proletar, pėr tė esencialisht ishte nė funksion tė idesė mbi maksimalizimin e fuqisė sė shtetit sovjetik. Realisht u fillua nga premisa egoiste teorike: formimi i njė kombi sovjetik dhe forcimi i njė shteti sovjetik. Kombi-shtet ose shteti i tillė sovjetik, pastaj, siē e shpjegonin vetė sovjetėt, do tė ishte garancion pėr suksesin e lėvizjeve revolucionare kudo nė botė (principi i internacionalizmit). Mirėpo nuk ngjau ashtu. Qysh nė fillim fuqitė e tjera (imperialiste) ishin shumė mė tė forta, dhe, megjithė dėshtimin e intervenimit ushtarak nė favor tė kontrarevolucionit (kjo tani quhet ndėrprerje e zhvillimit tė natyrshėm tė proceseve atje), prapseprapė, fitorja e revolucionit u arrit vetėm brenda kufijve tė vjetėr tė Rusisė Cariste. Tė kėrkohej nga revolucioni i atėhershėm rus qė nė emėr tė teorisė (sikur bėnin ca liderė nga India) tė vazhdohej revolucioni, do tė thoshte tė vulgarizohej teoria. Pėr rusėt akceptimi i saj do tė ishte idiotizėm politik. Nė vend tė kėsaj ata e filluan forcimin e shtetit sovjetik, duke mos patur skrupulla as ndaj idiotizmit ideologjik tė masave tė veta, as ndaj tė tjerėve.

    Me fjalė tė tjera, tė gjitha kategoritė e pėrmendura tė popujve dhe tė kombeve tė ndryshme, siē e shpjegonte Stalini, por nga e cila nuk hoqėn dorė as tė tjerėt mė vonė, duhej tė "amallgamoheshin" mes vete. Nė nivelin e shtetit multincional:

    a) Principi i "amalgamimit" tė kombeve zbatohej (teorikisht) me "vullnetin" e tyre tė lirė dhe ishte shprehje e parimit tė vetėvendosjes, sipas tė cilit, ēdo komb ose popull, poashtu "vullnetarisht" mund tė "ndahet dhe tė krijojė shtetin e vet tė pavarur; tė mbetet pjesė e ndonjė shteti tjetėr ose tė lidhė raporte federale etj., me tė" (shih Stalin, Marksism and National Question, San Francisco, Proletarian Publishers, 1975). Duke e njohur mendimin dhe natyrėn e sistemit tė vendosur nga Stalini nuk ka dyshim se ai do ta preferonte opcionin e fundit (lidhjen me shtetin tjetėr), pasi qė njė gjė e tillė me siguri do tė reduktohej nė inkorporimin e atij shteti brenda kufijve tė shtetit Sovjetik. Ēdo popull qė "me dėshirėn e tij" vendoste "tė amalgamohej" me popujt tjerė brenda BRSS, nuk mund tė "ēamalgamohej" mė ndonjėherė, pikėrisht pėr shkak se kėrkohej fitorja e komunizmit dhe e revulucionit nė suaza planetare; b) Shteti multinacional Sovjetik duhej tė formohej edhe tė forcohej edhe duke u mbėshtetur mbi principin e barazisė sė plotė dhe tė tė drejtave tė barabarta tė tė gjitha republikave tė bashkuara sovjetike. Mirėpo kishte shumė sosh dhe ishin llojesh tė ndryshme. Njė numėr i njėsive federale (republikave) nė frymėn e principit mbi amalgamimin e popujve, ishin poashtu multinacionale: RSSA (Republika Socialiste Sovjetike Autonome) e Dagestanit, p.sh., pėrbėhej prej 10 nacionaliteteve, ndėrsa RSSA Haberdin Ballkare; Ēeēeno-Ingushe; Haraēejevo-Ēerkese dhe Krahina Nacionale Manti-Mansi, janė entitete shtetėrore me nga dy nacionalitete kryesore. Ndėrkaq, disa kombe e nacionalitete tė tjera janė ndarė nė nga dy formacione shtetėrore: RSSA e Oshensias Veriore ndodhet brenda RSFS Ruse, kurse Krahina Autonome e Oshensias Jugore ndodhet brenda RSS tė Gruzisė; brenda RSS tė Azerbejxhanit ndodhet RSSA e Nakēaunshanit; RSS e Ermenisė krahinėn autonome tė Nagorni Karabahut e ka brenda Azerbajxhanit; Gruzianėt e kanė RSSA tė Axharėve, ndėrsa Bajratėt i kanė edhe krahinat Autonome tė Ust-Urdėve dhe tė Aginėve, etj. (krahaso USSR Academy of Sciences... vep.cit.f 155). Ndarjet e tilla administrativo territoriale, pėrkundrejt qėllimeve tė proklamuara pėr barazi dhe tė drejta tė barabarta, nė tė vėrtetė i ndihmonin qėllimit tė parė -amalgamimit tė kombeve, dhe jo barazimit tė zhvillimit tė tyre. Teorikėt sovjetikė e ndjenin kėtė mungesė, prandaj e bėnin dallimin midis "barazisė shoqėrore" dhe asaj "nacionale". E para konsiderohej parakusht pėr realizimin e sė dytės. Megjithatė pėr realizimin e tė dy qėllimeve konsiderohej si me rėndėsi: "eliminimi i raporteve antagoniste klasore.. tė diferencave substanciale midis fshatit dhe qytetit, midis punės fizike dhe mendore..." Me fjalė tė tjera, "barazia e vėrtetė midis popujve nė socializėm ėshtė vetėm parakusht i domosdoshėm i barazisė sė plotė tė tė gjithė qytetarėve nė pikėpamje tė furnizimit tė tyre me vlera materiale e shpirtėrore" (vep.cit.f.161). Teoria dukej e drejtė, veēse realizimi i postulateve tė saj parashihej pėr kohė tė ardhme tė komunizmit. Gjer atėherė vlente vetėm nė nivelin formal-juridik, e jo edhe nė atė praktik-politik; c) Principi i tretė mbi tė cilin mbėshtetej forcimi i shtetit multinacional sovjetik ishte ai i sovranitetit tė tė gjitha kombeve e nacionaliteteve dhe i shtetėsisė sė republikave; d) veēse nė dritėn e principit tė IV-tė duhej tė kuptohej edhe pėrmbajtja e tė tretit (tė sovranitetit). Centralizmi demokratik e shprehte "principin internacionalist tė koordinimit tė detyrave internacionaliste dhe tė interesave nacionale". Shteti Sovjetik konsiderohej garant i sovranitetit tė republikave, ndėrsa kėto tė fundit e garantonin mvehtėsinė dhe liritė e realizuara pėrmes bashkimit "vullnetar" me shtetin multinacional sovjetik.



    Metodat e mėtejshme pėr njėsimin e kombit/shtet




    Formimi dhe forcimi i shtetit multinacional Sovjetik vetėm nė mbėshtetje tė katėr metodave tė pėrmendura pa mbėshtetjen e proceseve tė tjera integrative do tė ishte i pafrutshėm. Nė instancėn e fundit do tė rezultonte nė formimin e njė mekanizmi tė pashpirtė qė do t'i koordinonte pjesėt e saj tė ndryshme, por i cili gjithmonė do tė rrezikohej nga tejveprimi i njėrės ose pasiviteti i tjetrės. Pėr kėtė shkak, teoria dhe praktika politike sovjetike i ndihmonte proceset integrative tė cilat, nė instancėn e fundit, ėshtė dashur tė rezultonin nė formimin e njė kombi sovjetik qė do ta mbėshteste shtetin multinacional sovjetik. Kėto metoda tė tjera kanė tė bejnė me a) pėrkrahjen e proceseve integrative tė popullsisė dhe me pėrzierjen e pėrbėrjės nacionale tė republikave, tė regjioneve dhe tė krahinave nacionale. Ndonėse ėshtė i ngjashėm me parimin e amalgamimit tė kombeve nuk ėshtė identik me tė. Amalgamimi ėshtė parim mė i lartė dhe lidhet me vendimin e vullnetshėm pėr ta pranuar tjetrin nė njė komb tė bashkėformuar. Ndėrkaq, proceset e migracionit dhe tė pėrzierjes sė popullsisė janė derivative, praktike dhe sovjetėt i quanin "internalizim i shtetėsisė nacionale sovjetike". Me kėtė shprehje i nėnkuptonin "proceset objektive historike tė akumulimit nė rritje e sipėr tė karakteristikave tė pėrbashkėta tė formave dhe tė metodave tė operimit me shtetėsinė nacionale tė kombeve dhe tė nacionaliteteve sovjetike" (USSR Academy of Sciences. vep.cit.f.221). Andaj, ėshtė e qartė se me kėtė proces synohej formimi i njė kombi sovjetik. Ndėrkaq, me procesin tjetėr, -tė internacionalizimit, -qė pėrcaktohej me pėrmbajtjen e vet klasore, synohej nė plan tė brendshėm -pėrmbajtja e njėjtė klasore e kombit tė tillė sovjetik, dhe nė plan tė jashtėm -ambienti i pėrshtatshėm pėr ekzistimin politik tė kombit tė tillė/shtetit sovjetik, eventualisht, formimi i ndonjė imperiumi proletar nė krye me BRSS: b) principi i barazisė kombėtare i pėrmendur mė lartė duhej tė pėrcillej me pėrpjekje pėr nivelizimin e zhvillimit tė tyre ekonomik. Mirėpo, meqė kjo tregohej e pamundshme, sepse lufta pėr eliminimin e veprimit tė ligjit mbi zhvillimin e pabarabartė ekonomik (shkencėrisht e argumentoi Marksi) e nėnkuptonte stagnimin relativ tė vullnetshėm tė kombeve tė zhvilluara ("ndėrkaq tė fortit me qejf nuk heqin dorė nga forca" = Bertrand Russel), atėherė proceset integrative nė nivel ekonomik i ngjanin atyre qė e bėnin pėrzierjen e popujve: u formuan rreth 19 regjione ekonomike qė nuk ishin baras me njėsitė autonome. Njė regjion i tillė ekonomik ose i pėrfshinte disa sosh (njėsi autonome) ose njė njėsi autonome ndahej nė disa regjione ekonomike. Nė kėtė mėnyrė, regjionalizimi ekonomik nė tė vėrtetė ishte nė funksion tė proceseve integrative sovjetike, dhe jo aq nė funksion tė qėllimeve ekonomike. Kjo bėri qė Kennan-i tė konstatonte se ekonomia e popujve jo-rusė, e sidomos e atyre jo-sllavė, ishte e lidhur me rusomėdhenjtė.: c) Proceset e tilla integrative pėrkraheshin edhe me zhvillimin e lidhjeve reciproke kulturore tė kombeve dhe tė nacionaliteteve sovjetike. Lidhjet kulturore e "reflektonin unitetin e interesave tė njeriut punues tė tė gjitha nacionaliteteve", andaj, sipas Sovjetėve "nuk ėshtė thjesht e arsyeshme qė tė shquhen faktorėt etnikė dhe tė bėhen ēfarėdo ndryshimesh nė format e shtetėsisė nacionale Sovjetike" (vep.cit.f.190). Ndėrkaq, kundėrthėnien midis shtetėsisė nacionale (qė e presupuzon principin territorial-kombėtar dhe forcimin e elementeve nacionale nė federatėn Sovjetike) dhe tė kategorisė njė komb/njė shtet, duhej ta zbėrthente aplikimi i principit tė centralizmit demokratik me tė cilin rregulloheshin interesat e ndryshme nacionale dhe esenca klasore e shoqėrisė sovjetike nė ndėrtim e sipėr. Se si dukej nė praktikė zbatimi i kėtij principi (centralizmi demokratik) s'ka ndonjė nevojė tė komentohet. U pa nga vetė ndryshimet nė linjėn e pėrgjithshme politike gjatė zhvillimit socialist tė BRSS; d) Metodė tjetėr me rėndėsi pėr avancimin e proceseve integruese ishte dhe akoma ėshtė pėrdorimi i gjuhės ruse si lingua franca e nacionaliteteve sovjetike. Pėrdorimi i rusishtes nė rend tė parė zbatohet nė organet e shtetit: "Organet e shtetėsisė nacionale, -siē thonė sovjetikėt, -gjithnjė e mė tepėr e pėrdorin jo vetėm gjuhėn amtare tė nacionaliteteve indogjene, por gjithashtu edhe rusishten si mjet tė komunikimit. Ky funksion bi-lingual i organeve tė shtetėsisė nacionale ėshtė trend i rėndėsishėm pėr internalizimin e mėtejshėm tė formės nacionale tė shtetėsisė sė popujve tė BRSS". Fjala internalizim kėtu e ka kuptimin e akceptimit vullnetar tė rusishtes si lingua franca tė nacionaliteteve tė ndryshme, por edhe kuptimin e akceptimit tė natyrshėm, tė paimponuar, tė ngritur nė nivel gati tė gjuhės amtare, pėr nacionalitetet jo-ruse. Nė kėtė mėnyrė, zhvillimi i bi-linguizmit tė nacionaliteteve sovjetike shndėrrohet nė "proces tė natyrshėm tė zhvillimit linguistik tė popujve sovjetikė" (vep.cit.f.188). Kishte, natyrisht, edhe forma tė tjera qė u ndihmonin proceseve integruese nė Bashkimin Sovjetik, por kėto ishin mė tė rėndėsishmet dhe nga to nxirreshin edhe tė tjerat.

    Populli /kombi/-shtet Sovjetik



    Thelbin e proceseve tė kėtilla integrative e pėrbėnte ligji i "lulėzimit dhe i afrimit" tė popujve, tė cilin Sovjetikėt e cilėsonin si jashtėzakonisht pozitiv: "Procesi i zhvillimit tė shtetėsisė nacionale-thoshin ata -ėshtė nė rend tė parė i determinuar me interakcionin e dy ligjeve tė pėrgjithshme: e para, me lulėzimin e mėtejshėm dhe gradual tė kombeve Sovjetike, dhe e dyta, me zhvillimin e pėrgjithshėm dhe me pėrmirėsimin e demokracisė socialiste gjatė ndėrtimit tė komunizmit" (vep.cit.f.183). Veprimi i kėtij ligji i nėnshtrohej prioritetit tė klasores mbi nacionalen dhe tė internacionales mbi nacionalen. Sa i pėrkiste aspektit nacional tė ēėshtjes (principi i formacionit nacional-shtetėror), ai e nėnkuptonte vetėm faktin se "njė territor i caktuar integral duhet tė jetė i banuar nė mėnyrė kompakte me anėtarėt e ndonjė nacionaliteti tė caktuar (ndonjėherė me dy ose tri nacionalitete tė tilla), qė mund tė formojnė, qoftė shumicėn relative, qoftė atė absolute, ose pak a shumė, njė pjesė tė rėndėsishme tė popullatės". Mirėpo shteti, sipas teorikėve sovjetikė, nuk mund tė formohet, e as tė ekzistojė vetėm me kėtė kusht; principi nuk mund tė zbatohej nė mėnyrė tė njejtė, si nė socializėm ashtu edhe nė komunizėm, ku tani njė kohė tė gjatė "veproi procesi i natyrshėm progresiv i forcimit tė mobilitetit dhe i ngritjes sė natyrės multinacionale tė popullsisė nėpėr republika dhe ēarqe"(ibd.) Nė kėtė mėnyrė bėhej e qartė se shteti Sovjetik e synonte krijimin e njė kombi tė vetėm sovjetik. Sigurisht nėn presionin e shembullit amerikan, ku pohohej se tashmė ishte krijuar njė melting pot (kazan tretės) pėr pjesėtarėt e kombeve tė ndryshme qė jetonin atje, teoria dhe politika sovjetike bukur heret, qysh nė vitet 60, u ngut tė konstatojė se populli /kombi/ sovjetik tashmė ishte formuar. Ēfarė ishte populli sovjetik sipas kėtij konstatimi? "Populli Sovjetik -pohon Akademia e Shkencave tė BRSS -nė rend tė parė, ėshtė njė kolektivitet integral socialist (faqe 20 rreshti 5, -fjala e dytė e palexueshme) i cili i ka karakteristikat e pėrbashkėta tė jetės sė vet ekonomike, politike, ideologjike dhe shpirtėrore dhe e ka pėrbashkėsinė e interesave dhe unitetin e qėllimeve qė realizohen si rezultat i aktiviteteve tė pėrbashkėta tė anėtarėve tė barabartė tė kėtij fenomeni. Nė rend tė dytė ėshtė bashkėsi social-klasore qė karakterizohet me pėrbashkėsinė e jetės ekonomike, strukturės sociale, tė sistemit shoqėror-politik, ideologjisė marksiste-leniniste, me pėrmbajtjen socialiste tė kulturės, me mėnyrėn e jetesės dhe traditat, me psikologjinė nacionale, me lingua franca tė pėrbashkėt dhe me vetėdijėn e pėrbashkėt mbi pėrkatėsinė e vetėm njė atdheu unik dhe njė bashkėsie tė re historike. Nė rend tė tretė, populli sovjetik ėshtė njė etnitet unik i formuar prej llojllojshmėrisė nacionale dhe prej kombeve, nacionaliteteve dhe grupeve tė ndryshme nacionale" (vep.cit.f.219). Populli i tillė sovjetik i mbėshtetur nga shteti sovjetik nė tė vėrtetė e pėrbėn kombin/shtet sovjetik ose sė paku, synimet e qėllimit tė tillė nė realizim e sipėr. Nga ato nuk u hoq dorė as me ndryshimet demokratike nė Bashkimin Sovjetik. Aq mė tepėr, nė BRSS llogaritet se me to mund tė pritet forcimi i kėsaj tendence.



    Kritika e thelluar-aspekti teorik



    Parashtrimi i tillė i metodave dhe i instrumenteve pėr realizimin e zhvillimit kardinal tė politikės dhe tė teorisė politike -komb/shtet sovjetik, nuk ėshtė bėrė me qėllim qė tė quhet si utopik e as pėrpjekjet pėr zgjidhjen e ēėshtjes nacionale atje nuk do tė cilėsohen si kamuflim ideologjik. Tek e fundit, shumė teorikė jshtė BRSS megjithatė konstatojnė njėzėri se rusėt, duke e tentuar asimilimin e tė tjerėve, morėn nga ata, (d.m.th. nga nacionalitetet jo-ruse), shumė veti kulturore. Ndėrkaq, nė tendencat e tanishme pa dyshim ėshtė e pranishme edhe frika pėr tė ardhmen e largėt, kur shtimi demografik i popullsive jo-ruse eventualisht mund t'i "gėlltisė" rusėt, pikėrisht si nė Indi, ku pushtuesit eventualė, gati gjithmonė shndėrroheshin nė tė pushtuar dhe asimiluesit nė tė asimiluar. Mirėpo, tani pėr tani, kėto gjėra ndodhen larg realitetit tė mundshėm. Synimet e tilla pėr formimin e kombit/shtet sovjetik nuk cilėsohen si utopi e kamuflazhė, pėr shkak se proceset atje akoma nuk kanė pėrfunduar, ndonėse duken qartazi tė dėshtuara dhe pėr shkak se synimet pėr realizimin e qėllimeve tė tilla janė njėsoj prezente edhe tek pala tjetėr siē u pa nga teoritė e parashturara tė proveniencės pėrendimore dhe kudo nė botė. Ndryshimet e preferuara nė Evropė nuk e vėnė nė pyetje qėllimin, por vetėm metodat. Sa i pėrket qėllimit, komunistėt e besonin lindjen e ardhshme tė parajsės komuniste dhe pėr aq mbetėn tė mashtruar. Ndėrkaq tė tjerėt i besuan metodat, qėllimin e nėnkuptonin, dhe nuk e lodhnin mendjen me pėrmbajtjen e tyre (thelbėsisht tė njejtė). Moslodhja e mendjes pėr inteligjencien e kombeve tė vogla ėshtė njė luks qė kushton shtrenjtė. Pėr kėtė shkak, vėrejtjet nga aspekti i kritikės sė thelluar tė aspektit teorik tė ēėshtjes ndoshta do t'i ndihmojnė mendimit tė drejtė.

    Teza mbi prioritetin e klasores nė raport me nacionalen, e cila esencialisht do tė thoshte se zhvillimi i pėrgjithshėm i kombeve dhe i nacionaliteteve Sovjetike, nė pikėpamje tė formės ishte nacional dhe nė pikėpamje tė pėrmbajtjes -socialist, d.m.th. klasor, e gjente mbėshtetjen e vet nė teorinė marksiste. Mirėpo teoria marksiste kėtė teori e kishte vėnė nė kontekst tė qėllimit revolucionar: proletariati si subjekt -bartės i revulucionit, kudo ishte njėsoj dhe kudo e kishte qėllimin e njejtė-pėrmbysjen e borgjezisė. Proletariati, megjithatė, kėtė funksion mund t'a kryente vetėm si klasė e kombit tė vet. Konstituimi si klasė e kombit tė vet nuk e nėnkuptonte formalizimin e vetive kombėtare, relativizimin e interesave tė veta kombėtare dhe nėnshtrimin e tyre ndaj interesave tė tjera (internacionaliste), por arritjen dhe realizimin e atyre interesave me luftėn e pėrbashkėt tė klasave, nė suazat e kombeve individuale dhe nė ambientin e pėrbashkėt ndėrkombėtar. Nė frymėn e teorisė sė vet, sovjetikėt i ndihmonin lėvizjet revolucionare tė Botės sė III-tė, por gjithnjė nė kontekst tė kujdesit pėr reakcionin e palės tjetėr (amerikanėve), i favorizonin grupet e caktuara por ndihma e tyre rrellėherė ishte nė nivel tė nevojave reale. Ndėrkaq, nė plan tė brendshėm, nė kushtet kur proletariati e kishte marrė pushtetin, theksimi tej mase i klasores e kishte pėr qėllim shpejtimin e proceseve integruese nė kuptim tė asimilimit tė shpejtuar e jo tė tretjes sė vullnetshme tė tyre siē shpjegonin sovjetikėt. E presupozonte ekzistimin e njė qendre dhe tė njė administrate tė centralizuar, formimin e njė kombi/shtet me njė gjuhė tė vetme - rusishten, nė fillim si lingua franca, e mė vonė si gjuhė e vetme pėr tė gjithė pjesėtarėt e tė gjitha kombeve dhe nacionaliteteve sovjetike; e nėnkuptonte njė botė ku rusishtja do tė dominonte si gjuhė e vetme komunikimi ose sė paku do tė shtyhej baraz me anglishten; njė imperium proletar rus nė suaza tė planetit, qė ishte pikėrisht e kundėrta e ėndrrės anglosaksone: imperiumi borgjez anglosakson me sundimin e anglishtes. Rusėt, me fjalė tė tjera, nuk e luftonin imperializmin me qėllim tė ērrėnjosjes sė eksploatimit, por me qėllim tė barazimit me tė. Socializmi nuk u konsiderua qėllim nė vete, e as pėr dobi tė njerėzimit, por vetėm instrument i forcimit tė interesave vitale tė kombit rus tė shkrira nė interesat vitale tė shtetit sovjetik. Kjo gjė, sikurse dhe te pala tjetėr, e vėrteton tezėn se sistemet e mėdha tė mendimit gjithmonė janė globale, dhe nuk kufizohen nė suaza nacionale, e as regjionale. Mbeten humane pėr aq sa mund t'i shėrbejnė njerėzimit nė pėrgjithėsi, dhe jo vetėm kombeve tė veēanta, ose po qe se tregohen humane pėr kėto tė fundit, mund tė jenė tė dobishme edhe pėr njerėzimin, por jo duke e tretur individualitetin e popujve dhe tė kombeve.

    Nė ēastin kur marksizmi nė BRSS dhe nė vendet e real-socializmit dhe tė socializmit nė pėrgjithėsi, detyrimisht ishte shndėrruar nė teori sunduese tė shoqėrisė sė dhėnė, revulucionariteti i saj (i teorisė) doemos duhej tė reduktohej nė komponentėn e ndėrtimit socialist, d.m.th. nė tė kuptuarit e kėtij realitetit (politik) si vazhdimėsi e revulucionit. Pėrndryshe, po tė mbetej vetėm si teori e pushtetit, sikurse qė ndodhi, do tė shndėrrohej nė teori tė status-quo-sė politike. Do t'i ngjante, siē i ngjau, teorive tė tjera globale (krishterizmit, islamizimit), tė cilat e ndanė fatin e njejtė tė transformimit prej teorive revolucionare nė ato tė status quo-sė. Do tė dėshtonte nga domosdoshmėria e zhvillimit tė proceseve shoqėrore dhe duket se dėshtoi: Bota e mileniumit qė vjen nuk mund tė jetė botė e atij qė na braktis.

    Mirėpo, proceset shoqėrore askund nuk u zhvilluan nė mėnyrė lineare; askund nuk pėrfunduan nė mėnyrė kategorike, tė pastėr; askund nuk u zhdukėn pa gjurmė. Andaj, ato vazhdojnė tė koekzistojnė; tė thyhen ndėr vete; tė papėrfunduara dhe pa mundėsi qė tė pėrfundojnė pėrfundimisht. Menēuria konsiston nė faktin qė tė ndihmohen mendimet dominante qė e ēajnė rrugėn pėrpara dhe e zhvillojnė shoqėrinė nė tėrėsi.



    Rusėt dhe sindromi i sigurisė



    Nė plan tė politikės sė jashtme, insistimi mbi prioritetin e klasores pėrkundrejt nacionales doemos duhet vėshtruar nė kontekst tė mundėsive pėr realizimin e njė qėllimi tė tillė. Mundėsitė e njė shteti tė madh janė gjithashtu tė mėdha. Pėr kėtė shkak teza e kėtillė deomos paraqitet nė funksion revulucionar-ekspanzionist nė plan tė jashtėm (imperium proletar) dhe nė funksion tė forcimit tė Unionit Sovjetik, nė plan tė brendshėm;- tė ekzistimit tė njė qendre tė caktuar, tė njė force drejtuese-shtytėse. Teoria sovjetike, nė kontekst tė kėtij konstatimi, e theksoi rolin e veēantė tė kombit rus nė formimin, por edhe nė konsolidimin e Unionit Sovjetik. Ajo e bėnte kėtė sepse, sipas saj, Revolucioni i Tetorit kishte shpėrthyer mė parė nė Rusi, e pastaj ishte zgjeruar edhe tek tė tjerėt, sepse kombi rus, nė Rusinė Cariste, kishte qenė mė i zhvilluari dhe zhvillimi i tij i kishte ndihmuar edhe tė tjerėt, dhe sepse kishte pasur merita kolosale nė mundjen e fashizmit gjatė Luftės sė II-tė Botėrore. Tė gjitha kėto fakte, nga aspekti i qėllimit tė sotėm, mund tė kontestohen, por mjafton tė konstatohet se teoria sovjetike qė e pretendonte mbėshtetjen nė marksizėm, nė kėtė mėnyrė kishte rėnė nė pozitat e teorive mbi maksimalizimin e fuqisė: krijimi kombit/shtet sovjetik; proceset e pėrshkruara integruese; rusishtja si lingua franca etj. e kishin vetėm njė drejtim -atė tė rusifikimit tė nacionaliteteve tė tjera sovjetike dhe asimilimin e tyre e jo atė tė forcimit tė identitetit tė tyre dhe as tė zhvillimit. Shoqėria e pėrzier sovjetike rusėt i kishte bartės tė saj, pikėrisht si edhe tek amerikanėt: shoqėria e pėrzier amerikane -anglezėt i kishte bartės tė saj. Ideologjia komuniste dhe teoria marksiste nė kėtė mėnyrė ishin vėnė nė shėrbim tė aspiratave dhe interesave vitale tė kombit rus.

    Mirėpo nė nivel praktik-politik, formimi dhe forcimi i shtetit sovjetik filloi si formim dhe forcim i pushtetit tė klasės. Shteti konsiderohej aparat dhune nė duart e klasės (punėtore). Nė kėtė masė roli i ideologjisė dhe teorisė nuk mund tė reduktohej tėrėsisht nė kamuflim tė interesave ruso-mėdha. Mė vonė shteti u konsiderua si aparat gjithėpopullor "i cili i shprehte interesat dhe vullnetin e punėtorėve, fshatarėve dhe intelegjencies sė tė gjitha kombeve dhe nacionaliteteve (shih N. Pashiq, Uporedni Politicki Sistemi, Beograd, 1978, f.206), por tė cilin e karakterizonte nėnshtrimi rigoroz i tė gjitha republikave ndaj principit tė centralizmit demokratik edhe nė ekonomi dhe nė tė gjitha aktivitetet tjera"(ibd.). Shteti i tillė Sovjetik nuk do tė mund tė funksiononte pa pėrfaqėsimin, sė paku simbolik, tė nacionaliteteve jo-ruse nė organet e pushtetit. Sipas njė tabele qė e bėnė z. Brzezinski dhe S.P.Huntington (shiko tabelėn!), pėrfaqėsimi i nacionaliteteve jo-ruse nė organet e larta tė pushtetit dhe tė PK tė BRSS ishte shumė mė i ulėt se sa pritej. Nga ana tjetėr u vu re njė rėnie konstante e kėtij pėrfaqėsimi nė krahasim me periodėn e Leninit; njė disproporcion i madh midis pėrfaqėsimit tė kombeve sllave dhe jo-sllave dhe nė fund, njė tendencė qė kombet jo-sllave tė pėrfaqėsohen mė tepėr nė organet reprezentative, tė cilat cilėsoheshin si "organe dinjitoze (dignified), e jo nė ato ekzekutive, tė cilėsuara si institucione efikase tė pushtetit (efficient organs of power). Pėr kėtė shkak, ndonėse do tė ishte e arsyeshme tė besohej se ideologjia komuniste nuk u vu menjėherė nė shėrbim tė interesave shteto-mėdha ruse, ajo ngjau paralelisht me forcimin e organeve tė reja, dhe roli i tillė forcohej paralelisht me forcimin e pushtetit. Sipas faktit tė rėnies sė pėrfaqėsimit tė nacionaliteteve jo-sllave nė organet e larta tė pushtetit sovjetik; sipas veprimit tė ligjit mbi zhvillimin e pabarabartė ekonomik i cili pėr shkak tė logjikės inherente tė pėrmbajtur nė tė dėrgoi nė thellimin e diferencave tė zhvillimit dhe jo nė zhdukjen e tyre, dhe sipas shumė indikatorėve tė tjerė, duket se atje komunizmi nuk dėshtoi befasisht, por qe braktisur gradualisht, dhe pikėrisht atėherė kur trumbetohej se kishte triumfuar plotėsisht. Ky konstatim ėshtė me rėndėsi, jo pėr tė kundėrshtuar modėn (ėshtė bėrė modė tė festohet dėshtimi i tij), e as pėr tė apeluar kthimin e tij (se nuk mund tė jetė i njėjtė), por pėr perceptimin e drejtė tė sė ardhmes. Popujt nuk janė kalamaj qė vazhdimisht tė manipulohen. Vetėdija e tyre ėshtė nė rritje e sipėr dhe ajo do tė materializohet si e vėrtetė pėr veten pavarėsisht nga forca totalitare e aparatit tė shtetit.

    Duket sikur pėrfaqėsimi i nacionaliteteve jo-ruse, e sidomos jo-sllave, e ka patur funksionimin pėrcjellės tė eleminimit tė vetmisė ruse, tė mosmbetjes vetėm, tė njė sigurimi shpirtėror kolektiv tė materializuar si politikė. Paralelisht me forcimin e rusėve si komb, reduktohet pėrfaqėsimi i nacionaliteteve jo-ruse dhe jo-sllave. Sindromi i tillė i sigurimit tė rusėve duket tė mos jetė i rastit. Lidhet me pozitėn e tyre gjeografike dhe gjeopolitike. Dikur vendet imperialiste tė Evropės pushtimet dhe zgjerimet imperiale i bėnin duke qenė tė sigurt nė Evropė. Ndėrkaq, Rusia Cariste zgjerohej duke e shtyrė vazhdimisht kufirin e vet, pėrderisa nė vitin 1650 (shek. XVII) nuk u konfrontua me Kinėn nė Azinė Qendrore dhe mė vonė, (shek. XIX) nė lumenjtė Usur dhe Amur, pėr tė pėrfunduar nė konfrontimin me fuqitė tjera imperialiste nė territorin e Kinės (shek. XX). Pėrpjekjet e saj pėr tė depėrtuar nė ujėrat e nxehta tė Oqeanit tė Qetė gjatė shekullit XIX dhe gjatė fillimit tė shek. XX u kundėrshtuan nga Japonezėt, nga Kina dhe nga fuqitė imperialiste tė Evropės, veēanėrisht nga Britania e Madhe, e cila i frikėsohej rrezikimit tė rrugės pėr nė Indi (koloni e saj). Nė kėtė mėnyrė pati dėshtuar plani i supozuar se Rusia Cariste e kishte ndėrmend tė formonte njė punkt tė ri tė perandorisė nė Lindjen e Largėt dhe tė delte nė detin e nxehtė kinez (shih Harrison E. Sulisbury, The War Between Russia and China, Pen Books, London, 1969. f.19). Dalja nė ngushticėn e Beringut (1784) nuk ishte supstitucion pėr tė parėn dhe nuk paraqiste rrezik pėr interesat amerikane, me tė cilėt, pas blerjes sė Alaskės, i ndante ngushtica e Beringut.

    Rusia Cariste u formua si shtet dy-kontinental (me kokėn nė Europė dhe me trupin nė Azi): "E ndarė -shkruan njė disident Sovjetik, -ajo e stimulon sulmin, por e bashkuar, e stimulon ekspanzionin nė tė gjitha drejtimet" (shih Vernon V. Aspaturian, The Soviet Union as an Actor in the International System, nė Roy C. Macridis, ed. Foreign Policy in World Politics, V-th ed. Prentice-Hall, Inc. Engelwood Cliffs, New Jersey, 1976, f.165). Mirėpo kjo ngjet jo vetėm sepse BRSS i zė dy gjysma tė dy kontinenteve, siē mendon Aspaturian, por edhe sepse e posedon pikėn kyēe tė Euro-Azisė (me regjionin e gjerė rreth Uralit). Duke filluar nga kjo, sigurimi fizik i Rusisė dikur nė mėnyrė decidive lidhej me hapėsirėn tokėsore qė e synonin Aziatikėt, si p.sh. sulmi i mongolezėve gjatė shek. XII-tė, por edhe gjermanėt nga Evropa, me sulmet sukcesive gjatė historisė. Ndėrkaq, sigurimi psikologjik lidhej me nevojėn pėr centralizimin e pushtetit shtetėror (faktori subjektiv).

    Sipas Halford J. Mackinder (vepra klasike: "Democratic Ideals and Reality", New York, Holt Rinehart and Winston, 1942):

    "Ai qė e sundon Evropėn Lindore, komandon me Heartland-in (Heart land=zemra e dheut), nė kuptimin e gjerė -EuroAzia ose ujdhesa botėrore; nė kuptimin e ngushtė=regjion i gjerė kufitar midis dy kontinenteve i pikasur rreth Uralit); ai qė e sundon heartland-in e komandon ujdhesėn botėrore, dhe ai qė e sundon ujdhesėn botėrore, komandon me botėn" (vep. cit.f.150).

    Kėto botėkuptime ekstreme tė determinizmit gjeografik nuk mbetėn pa u reflektuar edhe te liderėt e nacionalizmit gjerman tė cilėt "Drang nach Osten-in" e tyre (Depėrtimin drejt Lindjes), d.m.th. drejt BRSS, e kuptonin si tė drejtė tė natyrshme tė kombit nė ekspanzion (gjermanėve) e tė industrializuar pas rivalėve tė tyre nė Perėndim (Franca, Britania). Mirėpo edhe mė herėt (qysh nė shek. XIX) rivaliteti me gjermanėt do tė jetė bazė e njė miqėsie dhe e aleancave tė shumta ruso-franceze, por edhe e pretendimeve tė herėpashershme pėr tė formuar njė cordon sanitair rreth Gjermanisė, dhe i cili do tė pretendonte t'i lidhte kombet sllave dhe tė zgjatej gjer nė Adriatik (Entente-a e Vogėl midis dy luftėrave botėrore), ose si imperializėm carist, tė depėrtonte nė Bosfor dhe mundėsisht tė vendosej nė Stamboll (Konstatinopol) prej nga do t'i kontrollonte Dardanelet (viti-1877 gjer nė Luftėn e I-rė Botėrore).

    Pretendimet dhe synimet e kėtilla tė imperializmit carist dhe kundėrthėniet me imperializmat e imperatorive tė tjera (britanikėt, francezėt, mė vonė amerikanėt nė rolin e trashėgimtarit tė interesave britanike) u reflektuan edhe nė BRSS, por tani ideologjia komuniste ishte mė rigoroze; shteti Sovjetik-mė i fortė dhe drejtimet e zgjerimit mė tė theksuara: Stalini e vendosi kontrollin e shtetit sovjetik mbi tėrė Evropėn Lindore, pos nė Jugosllavi, qė e humbi nė v. 1948, dhe nė Shqipėri, nė vitet 60. Stalinistėt tjerė mė vonė e vendosėn kontrollin e shtetit Sovjetik nė Kubė (ku orthodoksizmi doktrinar i Fidel Castros gėrshetohej me orthodoksizmin fetar tė grekėve); nė pjesė tė Lindjes sė Mesme (veēanėrisht ku kishte orthodoksė, si nė Liban e Siri), nė Afrikė (poashtu te shtresat sunduese orthodokse nė Etiopi) e gjetiu. Nė Evropė kontrolli i shtetit Sovjetik mbi Evropėn Lindore arsyetohej me interesat e sigurimit tė shtetit Sovjetik, por me njė fjalor ideologjik komunist, i cili nė tė vertetė mund tė pėrkthehej si interes i sigurimit tė regjimeve komuniste (tė cilat ishin tė imponuara dhe tė cilat nuk i donin popujt e kėtyre vendeve). BRSS mė vonė nga kjo hoqi dorė. Por prej cilės gjė nuk hoqi dorė dhe akoma nuk mund tė heqė dorė?



    Sovjetizimi i interesave ruse



    BRSS sipas Kushtetutės sė v. 1977 definohet si shtet unik federativ multinacional ... qė e mishėron unitetin shtetėror tė popujve, i bashkon tė gjitha kombet dhe nacionalitetet me qėllim tė ndėrtimit tė pėrbashkėt tė komunizmit (shih Zbirka Novijih Ustava, Savremana Administracija, Beograd, 1979. f.135). Tani atje ndryshimet zhvillohen nė drejtim tė akceptimit tė demokracisė, por ato nuk mund tė bėhen duke mohuar menjėherė ēdo gjė socialiste, nė mos pėr asgjė tjetėr, atėherė pėr shkak se shtresat e zhvilluara burokratike gjatė viteve tė zhvillimit socialist do tė duhej t'a mohonin veten dhe vullnetarisht do tė duhej t'ia lėshonin pozitat shoqėrore dhe shtetėrore tė tjerėve; do tė duhej tė krijohej njė strukturė tjetėr e organizimit shtetėror dhe do tė duheshin shumė gjera tė tjera. Pėr t'u arritur kėto gjėra nė thelb tė "perestrojkės" dhe tė "glasnostit"-it, do tė duhej tė ishin revolucioni dhe jo reformat. Andaj, meqė nė thelb tė tyre janė reformat e jo revolucioni, d.m.th. pėrmirėsimi i raporteve shoqėrore dhe jo ērrėnjosja e tyre radikale, atėherė mbetet tė shihet nėse mund tė priten ndryshime nė pėrcaktimin e interesave vitale tė shtetit sovjetik. Tani pėr tani ėshtė vėshtirė tė priten ndryshime tė tilla.

    Duke filluar nga elementet pėrbėrėse tė shoqėrisė sovjetike, Vernon V. Aspaturian ėshtė i mendimit "se BRSS-ja nė marrėdhėniet ndėrkombėtare ėshtė e pajisur (nė tė vėrtetė, e dhuntuar=endowed) me njė shumėsi identitetesh" (multiple identities) dhe se e "zbulon veten si agregat tė pesė personaliteteve tė institucionalizuara dhe tė ndėrvarura: . . . 1) tė shtetit; 2) tė partisė; 3) tė kombit rus; 4) tė kombeve jo-ruse (variabėl) dhe 5) tė bashkėsisė multinacionale (vep.cit.f.153). Pėr kėtė shkak, Bashkimi Sovjetik, shkruan Aspaturian "duhet deomos t'i artikulojė interesat e konstituentėve shoqėrorė brenda sistemit shoqėror-politik nė harmoni me strukturėn lėvizėse tė pushtetit dhe tė prioriteteve. Kjo nga ana e vet, -shton ai, -doemos duhet tė koordinohet me kėrkesat e nacionaliteteve brenda rendit multinacional sovjetik dhe tė harmonizohet me interesat e shteteve tė tjera komuniste nė nėnsistemin ndėrkombėtar (d.m.th. brenda vendeve anėtare tė Traktatit tė Varshavės), para se tė veprojė brenda sistemit tė pėrgjithshėm ndėrkombėtar (vep.cit.f.154). Siē ėshtė theksuar mė herėt, pėrfaqėsimi nė organet e larta tė pushtetit sovjetik i nacionaliteteve jo-ruse nuk ka qenė gjithaq i theksuar, por megjithatė ekzistonte. Dhe nuk ishte proporcionalisht i njėjtė nė tė gjitha organet qendrore tė pushtetit Sovjetik (gati fare nuk i pėrfshinte organet ekzekutive). Kjo do tė thotė se nacionalitetet jo-sllave nuk luanin ndonjė rol tė rėndėsishėm nė formimin e politikės sė jashtme tė shtetit. Pėr kėtė shkak, por duke u nisur nga komponenta historike, edhe Aspaturian mendon se BRSS nė rend tė parė funksiononte si trashėgimtar dhe rojtar i interesave tė kombit rus dhe i vlerave tė tij. Nė kėtė kuptim kombi rus bile i ka "universalizuar" normat kulturale tė rusėve si norma sovjetike dhe kėtė e ka bėrė nė emėr tė progresit e jo nė emėr tė rusifikimit tė tyre (vep.cit.f.157). Interesat e kombit rus shteti sovjetik gati i ka realizuar nė tėrėsi. Megjithatė, Aleksandėr Solzhenjicin pikėrisht nga pozita e kėtij kombi mė vonė do t'a bėjė njerėn nga kritikat mė tė fuqishme kundėr sovjetizimit tė kombit rus. Nė qoftė se fshatarėt gjithkund janė bartėsit e kombit dhe tė kombėtares, e tė kėtillė, mendon Solzhenjicini, sidomos ishin nė Rusi, atėherė pikėrisht fshatarėt e pasur (kulakėt, siē i quajti Stalini) e luajtėn njė rol tė tillė prioritar. Shkatėrrimi i dhjetėra milionė kulakėve gjatė kolektivizimit nė kohėn e Stalinit, por edhe sovjetizimi i rusėve mė vonė, kanė ndikuar nė humbjen e shpirtit tė kombit rus. Solzhenjicini, duke rėnė nė pozitat e errėta tė misticizmit feudal, ua tėrhoqi vėrejtjen sovjetikėve mbi veprimet e mundshme retroaktive tė historisė (shiko artikullin e tij tė fuqishėm nga fjalimi famoz nė Harvard mė vitin 1978). Duke e dėgjuar kėtė fjalim njė ditė tė vrėnjtur me re e shi, i ulur mbi shkallėt e bibliotekės sė Harvardit, e vėreja se Solzhenjicini me mjekrrėn e tij tė gjatė, tė nxiste pėrfytyrimin e njė prifti rus qė e kėrkonte perėndinė, i vetmuar nė horizontin e gjerė tė stepes. Kėtė fjalim tė tij me tė cilin i krahasonte sistemet e botoi revista Foreig Affairs, Spring, 1980. Me fjalė tė tjera, ajo qė me gjenialitetin e shkrimtarit botėror e vėrente Aleksander Solzhenjicini ishte e lidhur me frikėn instiktive nga sovjetizimi edhe i vetė sovjetizuesve (rusėve). Solzhenjicini e preferonte ri-orthodoksizimin e shpirtit rus dhe jo sovjetizimin e tij. Mirėpo frika e Solzhenjicinit ka tė bėjė me sistemin ku artikulimi i interesave nuk bėhet vetėm pėrmes kanaleve tė instaluara tė pushtetit, por edhe pėrmes luftės sė brendshme pėr pushtet. Nė kuptimin global, duke e marrė parasysh realitetin teknologjik, nuklear e termonuklear dhe tė bartjes interkontinentale tė ngarkesave tė tilla, qėllimet e politikės sė jashtme sovjetike u reduktuan me kohė nė maksimalizimin e fuqisė, tė prestigjit dhe tė pozitės sė favorshme ndėrkombėtare tė vendit, e jo nė proletarizimin ndėrkombėtar. Konflikti i v. 1948 me Jugosllavinė dhe ai i viteve '60 me Kinėn dhe me Shqipėrinė, ndikuan nė drejtim tė kristalizimit tė konceptit tė sigurimit nė BRSS: parafytyrimi mbi rrezikimin permanent tė sigurisė sė BRSS u zėvendėsua me perceptimin e sigurisė permanente, tė rrethuar me vende miqėsore socialiste, e mė vonė edhe kjo u braktis. Siguria tani u mbėshtet mbi fondin e armatimit; vizioni fiks i Stalinit dhe i stalinizmit mbi koekzistencėn midis dy kampeve tė papajtushme ndėrkombėtare u zėvendėsua me akceptimin e rrugės jo-kapitaliste tė zhvillimit (qė akoma nuk u braktis, por qė do tė braktiset); doktrina mbi domosdoshmėrinė fatale tė luftės qėmoti u braktis nė favor tė kondominiumit, por edhe tė modus-vivende-ve tė ndryshme. Me fjalė tė tjera, qėllimet universaliste ideologjike i erroduan vlerat e brendshme (sepse nuk mund tė realizoheshin). Njė ploitikė reale e jashtme e presupozonte ekzistimin e drejtpeshimit midis interesit nacional (nė kėtė rast sovjetik) dhe universalizmit ideologjik. Gjatė njė kohe (prej Kongresit XX tė PK tė BRSS) njė gjė e tillė e mundėsoi paraqitjen e dy tendencave nė politikėn e jashtme sovjetike: 1) tė njėrės, qė nuk hiqte dorė plotėsisht nga premisat staliniste tė politikės sė jashtme dhe 2) tendencės sė dytė, qė ngulte kėmbė nė njė vlerėsim mė "nacional" tė situatės ndėrkombėtare dhe tė detyrave tė politikės sė jashtme sovjetike: "Perestrojka" dhe "Glasnosti" esencialisht janė mbisundim i tendencės sė dytė. Proceset integruese tė Evropės i ndihmojnė asaj. Mirėpo ēėshtja e inkuadrimit tė BRSS nė Evropėn e Bashkuar ėshtė ēėshtje e komplikuar nė vetvete, e cila do tė zhvillohet varėsisht nga ajo se sa BRSS interesat e sovjetizuara ruse do t'i perceptojė si interesa sovjetike e jo ruse, d.m.th. si interesa tė tė gjitha kombeve dhe nacionaliteteve tė Bashkimit Sovjetik, e jo vetėm si interesa tė kombit mė tė madh ose tė njė grupacioni kombesh (tė kombeve sllave). Pavarėsisht nga dėshira qė t'i afrohet standardeve Evropiane, Bashkimi Sovjetik nuk ėshtė vetėm shtet evropian por edhe aziatik. Edhe po tė dojė, ai nuk mund tė heqė dorė nga njė detyrė ambivalente qė i imponohet: si njė shtet edhe aziatik, do ta marrė me vete edhe Azinė, apo do tė shkėputet prej saj? Me fjalė tė tjera, evropeizimi i Evropės e nėnkuptonte evropeizimin edhe tė Bashkimit Sovjetik, ndėrsa evropeizimi i BRSS e nėnkuptonte evropeizimin (tė pėrkthyera si sovjetizim) tė pjesės aziatike tė tij, por nė mėnyrė indirekte edhe tė Azisė. Ky do tė duhej tė ishte shkaku i vėrtetė i shqetėsimit tė letrarėve sovjetikė si Solzhenicini: do tė orientohen pėr nė Evropė apo do tė mbeten nė Azi? Dy shalqinj ėshtė gjė e vėshtirė tė mbahen nė njė dorė, por kjo u pėrket sovjetikėve dhe jo neve. Ndonėse konsekuencat e vėrteta tė tilla do tė jenė temė e shqyrtimit nė artikujt tjerė qė pasojnė mbi Evropėn, tani ėshtė e udhės tė konstatohet se ėshtė joserioze tė manipulohet mbi dekompozimin e mundshėm tė BRSS. Reflektimi i kėtyre tezave nė Kosovė nuk ėshtė nė interesin e Kosovės. Ajo ka detyra tė tjera qė mund t'i realizojė dhe tė cilat ajo do t'i realizojė vetėm duke e akceptuar drejt vendin e vet nė nėnsistemin dhe nė sistemin e mendimit dhe tė realitetit politik.
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

Faqja 3 prej 6 FillimFillim 12345 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Drafti pėr Unitet
    Nga Modesti nė forumin Bashkėpatriotėt e mi nė botė
    Pėrgjigje: 39
    Postimi i Fundit: 04-08-2010, 16:10
  2. Plavė e Guci
    Nga Davius nė forumin Bashkėpatriotėt e mi nė botė
    Pėrgjigje: 8
    Postimi i Fundit: 05-10-2008, 23:36
  3. Letėrsia Shqiptare
    Nga [A-SHKODRANI] nė forumin Enciklopedia letrare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 24-10-2005, 14:02
  4. Pėrgjigje: 139
    Postimi i Fundit: 14-06-2005, 06:29
  5. Permbysja e rregjimit ne 97, Revolucion komunist?
    Nga Seminarist nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 66
    Postimi i Fundit: 28-05-2003, 23:29

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •