Close
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 20
  1. #1
    … ßriläntě … ΅ Ų λŁŁї Ϊм Maska e [Perla]
    Anėtarėsuar
    07-09-2006
    Vendndodhja
    Aconteceu !!! Estava escrito assim...
    Postime
    6,579

    Xhejms Xhojs (James Joyce)

    Xhejms Xhojs irlandezi kryengritės gjeniu i letrave botėrore

    Xhejms Xhojs (James Joyce), njė prej autorėve mė tė mėdhenj tė Shekullit XX, lindi nė Rathgar, njė rrethinė e Dublinit mė 2 shkurt 1882. I pėrket njė familjeje tė shoqėrisė sė lartė. Por kushtet financiare shkojnė duke u bėrė gjithnjė e mė shqetėsuese. Prindėrit e regjistruan nė shkollėn katolike tė jezuitėve, Clongowes Wood College, pastaj studion edhe nė Belvedere College, institucion tjetėr jezuit. Laurohet nė gjuhėt moderne. Qė nė vitet e studimeve manifeston njė karakter antikonformist dhe kryengritės.

    Mė 1904 shkruan veprėn autobiografike "A Portrait Of The Artist" (Portreti i njė artisti) tė cilėn vendos ta shndėrrojė nė roman "Stephen Hero" (Heroi Stefan). Romani konsiderohet njė afresk i shkėlqyer estetiko-metafizik, ku vend qendror zė kėrkimi i sė bukurės, parė nė kuadrin e ankthit tė njohjes sė ēėshtjes kryesore tė ekzistencės: tė vėrtetės. Stephen Dedalus nuk ėshtė thjeshtė njė personazh, por njė metaforė e madhe e artistit modern, antikonformist e kryengritės kundėr dogmatizmit social, shprehur nėpėrmjet analizave komplekse psikologjike tė shpirtit tė protagonistit.

    Ndėrkohė kishte filluar qė tė shkruante poezi, tė cilat i botoi nė vėllimin “Muzikė Dhome”. Nė kėto poezi ai u pėrmbajt nė modelin romantik dhe e romantikės sė vonuar. Ndėrsa nė gazetėn "Irish Homestead" botoi tri tregime tė cilat mė vonėdo tė pėrmblidheshin nė njė tjetėr libėr thelbėsor tė Xhijsit tė titulluar, “Njerėz nga Dublini”. Po nė kėtė kohė u takua me Nora Barnacle, qė vinte nga pjesa perėndimore e Irlandės nė kėrkim tė punės si kamariere, e cila pastaj iu bė shoqe pėr tė gjithė jetėn. Mė 1902 pas vdekjes tė sė jėmės detyrohet qė tė sigurojė vetė mjetet e jetesės, duke dhėnė njė kohė mėsim nė njė shkollė tė Dublinit, pastaj transferohet nė Trieste, ku u njoh me Italo Svevo, qė aso kohe ishte vetėm njė nėpunės i zymtė krejtėsisht nė anonimat. Nė Trieste ai vazhdoi qė tė jepte mėsim, por i shqetėsuar, duke ndjerė se ky qytet ishte tepėr i ngushtė pėr tė, preferon qė tė transferohet nė Cyrih.

    Mė 1922 i kthehet edhe njė herė Parisit, ku qendron aty deri mė 1940, dhe pas pushtimit nazist detyrohet qė tė gjejė strehė rishtas nė Cyrih. Nė fillimet e tij krijuese, gjatė njė periudhe pushimesh qė kalon nė Romė, ai punon si korrespondent i huaj i njė banke, dhe fillon qė tė projektojė ende pa hedhur asnjė rresht nė letėr, njė tregim tė jetės dublineze, qė do tė shėrbente si embrion pėr Ulisin. Ulisi ėshtė vepra e dytė madhore e opusit xhoisian. Romani pretendon tė jetė njė epikė kryeposhtė, ku protagonisti humb nė kaosin e Dublinit tė fillimshekullit duke bėrė “gjeste” banale e tė rėndomta. Shkruar mes viteve 1914 e 1921, kryevepra pėrfaqėson njė revolucion estetik, ku pėrvijohet njė kėndshikim krejt i ndryshėm i formave, strukturave e pėrmbajtjeve tė romanit. Vepra ėshtė thellėsisht autobiografike e nė tė njėjtėn kohė objektive, njė paralelizėm midis mitit tė Odisesė dhe realitetit tė jetės dublinase, filtruar pėrmes shijes personale pėr filozofinė, artin, historinė e gjuhės dhe variacioneve tė saj.

    Nga pikėpamja teknike, pėrdorimi sistematik i "Stream Of Consciousness" ("Pėrroi i ndėrgjegjes" ose monologu i brendshėm), arrin nė nivele tė skajshme dhe tejet tė paarritshme nga tė tjerėt. Nė "Ulisse" kėrkimi estetik e eksperimental monton “strukturat e thella” tė fjalės, me njė punė “inxhinierike” mbi trajtat e errėta tė komunikimit gjuhėsor, nga strukturat e anglishtes dhe prek rrėnjėt arkaike tė tė folurit.

    Mjafton tė studiosh Xhojsin tė kuptosh se pjesa e parė e Shekullit XX paraqet njė epokė tė eksperimenteve nė tė gjitha fushat e kulturės. Duke eksperimentuar forma tė reja, modernistėt e pėrqendruan vėmendjen nė proceset mendore qė zhvillohen nė qenien njerėzore, duke kėrkuar t’i eksplorojnė ato procese. Nga teknikat e pėrdorura pėr tė shprehur pėrroin e ndėrgjegjės pėrfshihen " Flash Back ", ngjarja brenda ngjarjes, pėrdorimi i similitutave, pra krahasimeve tė stėrzgjatura, metaforave dhe sistemit tė veēantė tė pikėsimit. Metoda e pėrdorur nuk pėrfill logjikėn e subjekteve, rregullat e sintaksės dhe shenjat e pikėsimit pikėrisht pėr tė pasqyruar kaosin e mendimeve.

    Nė rrafshin privat tė Xhojsit, duhet shėnuar sėmundja e rėndė e syve dhe pėr disa kohė humbja e plotė e shikimit, ēka e detyroi tė bėnte ndėrhyrje tė panumėrta kirurgjike. Udhėton pa pushim midis Anglisė, Zvicrės e Gjermanisė. Fragmente tė "Finnegans Wake" (Zgjimi i Fineganėve), kryevepra e kryeveprave, janė publikuar nga revistat letrare avanguardiste, duke shkaktuar gjykime tė ashpėra dhe polemika.
    Fillojnė shqetėsimet e para mendore tė sė bijės, por Xhojs e mban atė gjithmonė me vete, duke e lėnė nė klinikė vetėm gjatė krizave mė tė shfrenuara. Mė 1939, mė nė fund, publikohet i plotė “Zgjimi i Fineganėve”, njė zhvillim monumental i temave strukturore tė “Uliksit” frymėzuar nga filozofia e historisė sė G. B. Vico. Pas fillimit tė Luftės sė Dytė Botėrore Xhojs shkon nė Zyrih ku edhe vdes gjatė njė ndėrhyrjeje kirugjike, mė 1941.

    Voal
    Un amigo verdadero es algien que cree en ti aunque tu hayas dejado de creer en ti mismo.

  2. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar [Perla] pėr postimin:

    bsdev (01-03-2017)

  3. #2
    … ßriläntě … ΅ Ų λŁŁї Ϊм Maska e [Perla]
    Anėtarėsuar
    07-09-2006
    Vendndodhja
    Aconteceu !!! Estava escrito assim...
    Postime
    6,579
    KABRA

    Ai rrugėton pas njė dielli dimėrak
    Duke shtyrė pendėn e qeve pėrgjatė udhės tė ftohtė tė kuqe
    Duke u thirrur atyre, me zėrin qė ata e njohin
    Ai i drejton kafshėt e tij lart mbi Kabra.1)

    Zėri u tregon atyre se nė shtėpi ėshtė ngrohtė
    Kafshėt bėjnė muu dhe muzikė tė vrazhdė me thundrat e tyre
    Ai i ndjell ato me njė degė peme tė lulėzuar qė e mban pėrpara
    Tymos avull prej ballit tė tyre.

    I pagdhėndur, i lidhur pas qeve
    Sonte i shtriqur gjėrė e gjatė pranė zjarri !
    Mua mė qan zemra prej rrėkesė sė zezė
    Pėr degėn time tė kėputur !

    -----

    1)Kabra (Cabra) ėshtė emri i njė rrethine nė Dublin, ku familja e Xhoisit ka jetuar prej 1902-1904. Titulli nė origjinal i poezisė ėshtė Tilly.
    Un amigo verdadero es algien que cree en ti aunque tu hayas dejado de creer en ti mismo.

  4. #3
    … ßriläntě … ΅ Ų λŁŁї Ϊм Maska e [Perla]
    Anėtarėsuar
    07-09-2006
    Vendndodhja
    Aconteceu !!! Estava escrito assim...
    Postime
    6,579
    ECCE PUER

    Nga e shkuara terr
    Njė fėmijė ka lindur;
    Me gėzim dhe dert
    Zemra ime ėshtė grisur.

    I qetė ėshtė djepi
    Ku fle kėrthija.
    Nga gjumi e rikthefshin
    Fati dhe dashuria!

    Fryma e jetės sė brishtė
    Bie mbi xham;
    Bota qė nuk ishte
    Thotė ja ku jam.

    Ndėrsa fėmija fle,
    Njė burrė plak vdes
    Oh at, i braktisur
    Yt bir tė lyp ndjesė!

    -------

    Jo poezi ėshtė shkruar me rastin e lindjes tė Stefanit (Stephen), nipit tė Xhoisit dhe pas vdekjes tė tė jatit. Titulli nga latinishta do tė thotė "Ja ! njė djalė"
    Un amigo verdadero es algien que cree en ti aunque tu hayas dejado de creer en ti mismo.

  5. #4
    … ßriläntě … ΅ Ų λŁŁї Ϊм Maska e [Perla]
    Anėtarėsuar
    07-09-2006
    Vendndodhja
    Aconteceu !!! Estava escrito assim...
    Postime
    6,579
    KUJTIMIT TĖ LOJĖS SĖ AKTORĖVE NĖ NJĖ PASQYRĖ NĖ MESNATĖ

    Goja ėshtė shprehėse e dashurisė suaj. Kėrcėlloni
    Dhėmbin e trembėdhjetė
    Pėr tė hapur gojėn vesh mė vesh sė qeshuri. Kruajeni
    Zgjeben dhe qelen tuaj, lakminė lakuriqe tė mishit.
    Fryma e dashurisė nė ju ėshtė bajate, e thėnė apo e kėnduar,
    E thartė si fryma e lopėve,
    Ashpėrsia e gjuhės sė tyre.

    Kjo gri qė na kqyr nuk shtrihet
    Dot, ėshtė asht e lėkurė e mpirė
    Buzėt e tyre tė lyrėta formojnė puthjet e tyre. Askush
    Nuk do t’ia donte ato gojė qė kini mbi fytyrėn tuaj.
    Uria e tmerėshme pllakos orėn e saj.
    Nxirreni zemrėn tuaj tej, gjakun e kripur tė saj, frut i lotėve.
    Merreni dhe kapėrdijeni !
    Un amigo verdadero es algien que cree en ti aunque tu hayas dejado de creer en ti mismo.

  6. #5
    … ßriläntě … ΅ Ų λŁŁї Ϊм Maska e [Perla]
    Anėtarėsuar
    07-09-2006
    Vendndodhja
    Aconteceu !!! Estava escrito assim...
    Postime
    6,579
    AJO DERDH LOTĖ MBI RAHUN 1)

    Shiu mbi Rahun bie butė, butėsisht bie,
    Mbi tokėn ku i dashuri im i shkretė shtrihet
    I trishtė zėri i tij mė thėrret mua, thirrje e trishtė,
    Si njė hėnė e lindur ngjyrė gri.

    Dashuri, dėgjomė
    Kaq butė, kaq pikėllueshėm zėri i tij kurrė s’ka qėnė,
    Kurrė papėrgjigje, dhe i terrėt shiu si tani,
    Asnjėherė s’ka rėnė.

    Terr zemrat tona, oh dashuri, lermė tė shtrihem e ngrirė
    Si zemra e tij pikėllueshėm ėshtė shtrirė
    Nėn gjembat e hėnės gri, mykut tė zi
    Dhe ankimeve tė shiut nėpėr dhėmbė.

    ---------

    1)Rahun (Rahoon) emėr vendi nė Irlandė.
    Poezi te shqiperuara nga: Elida BUĒPAPAJ
    Un amigo verdadero es algien que cree en ti aunque tu hayas dejado de creer en ti mismo.

  7. #6

    James Joyce

    Pėrktheu: Shpėtim Myshketa


    MOTRAT


    Kėsaj here, ai s'kishte mė shpresė: qe goditja e tretė. Natė pas nate (qe kohė pushimesh), kaloja pėrbri shtėpisė sė tij dhe studioja kornizėn e ndriēuar tė dritares: dhe natė pas nate, mė dukej se ndrinte njėlloj - dobėt dhe njėtrajtshėm. Po tė kishte vdekur, mendoja, do ta shihja pasqyrimin e qirinjve mbi perden errėsuese, pasi e dija mirė se dy qirinj duheshin vėnė tek koka e tė vdekurit. Ai shpesh mė kishte thėnė: S'e kam tė gjatė nė kėtė botė. Por unė i luaja ato fjalė nė erė. Tani e pranoj se paskan qenė tė vėrteta.
    Ēdo natė, ndėrsa vėshtroja lart pėr nga dritarja, shqiptoja me vete lehtas fjalėn paralizė. Pėr veshėt e mi ajo kishte gjithnjė njė tingėllim tė ēuditshėm - si fjala "gnomon"1) e Euklidit dhe fjala "simony"2) e katekizmės. Por tani, mė tingėllonte si emri i njė qenieje keqbėrėse dhe mėkatare. Dhe ndonėse mė frikėsonte, dėshiroja t'i qėndroja sa mė pranė pėr t'ia vėzhguar punėrat e saj vrastare.
    Kur zbrita tė darkoja plaku Cotter po tymoste ulur pranė zjarrit. E ndėrsa xhaxhesha mė hidhte bollgur me lugan, ai, si pėr t'iu kthyer disa vėrejtjeve qė kishte hedhur kohė mė parė, tha:
    “Jo, s'mund tė them se ai qe fare... por kishte diēka tė veēantė... diēka misterioze qė nxirrte krye tek ai. Do t'jua them mendimin tim...” Ai filloi tė nxjerrė shtėllunga nga ēibuku i tij, a thua se tymnaja ia ftillonte mendimet. Plak trazovaē! Fillimisht, kur e njohėm bėhej ca interesant ndėrsa fliste pėr lambikė e serpentina. Porse shpejt u lodha prej tij dhe historive pa fund tė distilerisė.
    “Unė kam teorinė time rreth asaj,” tha ai. “Sipas meje, ajo qe njėra nga ata... raste tė veēanta...”
    Pėrsėri filloi tė tymosė me ēibuk pa na e thėnė teorinė e tij. Xhaxhai im mė pa tek po e kundroja dhe mė tha:
    “Kėshtu pra, miku yt i vjetėr na la shėndenė, sigurisht, tė vjen keq ta dėgjosh.”
    “Kush?” thashė unė.
    “Baba Flynn.”
    “Ka vdekur?”
    “Zoti Cotter sapo na e tha kėtu. Ai po kalonte pranė shtėpisė.”
    E dija se m'i kishin ngulur sytė ndaj vazhdova tė ha sikur lajmi t'mos mė interesonte.
    Xhaxhai po ia shpjegonte plakut Cotter:
    “Djali dhe ai qenė miq tė ngushtė. I mėsoi shumė gjėra plakushi dhe qė thua ti, thonė se e hante meraku qė tė bėnte dhe mė shumė pėr tė.”
    “Zoti pastė mėshirė pėr shpirtin e tij!” tha xhaxhesha tėrė pėrkushtim.
    Plaku Cotter mė shikoi njė copė herė. E ndjeva qė sytė e tij tė zinj, tė vegjėl dhe shkėlqyes, mė vrojtonin, por nuk doja t'ia jepja kėnaqėsinė duke e ngritur vėshtrimin nga pjata ime. Ai filloi pėrsėri tė eglendisej me ēibukun e tij dhe sė fundi pėshtyu fort nė oxhak. “S'do t'mė pėlqente” tha ai, “qė fėmijėt e mi tė kishin aq shumė muhabet me njė njeri tė atillė.”
    “Ēfarė kuptoni me kėtė, zoti Cotter?” e pyeti xhaxhesha ime. “Kuptoj,” tha plaku Cotter, “se s'ėshtė mirė pėr fėmijėt. Mendimi ime ėshtė: lėre djalin tė shoqėrohet e tė luaj me moshatarėt e tij dhe jo tė jetė... A e kam mirė, Jack?”
    “Ky ėshtė dhe parimi im,” tha xhaxhai. “Lėre djalin tė mėsohet qė ta ēajė vetė jetėn. Ja ēfar' i them gjithnjė kėtij muskėterit3) kėtu: bėj ushtrime. Kur isha djalė bėja banjo verė e dimėr. Kjo dhe mė ka mbajtur nė kėmbė deri tani. Stėrvitja ėshtė mė se e bukur dhe e gjerė... zoti Cotter mund tė marrė edhe njė copėz nga kofsha e dashit,” iu drejtua ai xhaxheshės.
    “Jo, mua jo,” tha plaku Cotter.
    Xhaxhesha e solli tavėn nga dollapi dhe e vuri mbi tavolinė.
    “E pėrse mendoni se s'ėshtė mirė pėr fėmijėt, Zoti Cotter?” e pyeti ajo.
    “I bėn keq fėmije, tha plaku Cotter,” pasi ata janė shumė tė ndjeshėm. “Dhe kur fėmijėt shohin gjėra tė tilla, ju e dini, u lėnė njė mbresė...” Unė e zura gojėn me bollgur nga frika se inati do t'mė shkrehej nė fjalė. Plakaruqi budalla e hundėspec! Ishte vonė kur mė zuri gjumi. Ndonėse i zemėruar me plakun Cotter, pasi fjalėn e hodhi pėr mua ndėrkohė qė fliste pėr fėmijėt, unė e vrava gjatė mendjen pėr t'i kuptuar fjalitė e tij tė lėna pėrgjysmė. Nė errėsirėn e dhomės sime, pėrfytyroja ta shihja ende fytyrėn e hirtė dhe tė rrėgjuar tė paralitikut. Tėrhoqa batanijet pėrmbi kokė dhe u rreka tė mendoj pėr Krishtlindjen. Por fytyra e hirnosur mė ndiqte akoma. Ajo mėrmėriti; dhe unė kuptova se donte tė rrėfehej. E ndjeva shpirtin tim tė mė ēfaqej nė njė zonė tė kėndshme dhe me vese dhe pėrsėri e gjeta atė duke mė pritur. Ajo filloi tė mė rrėfehej me pėshpėrimė; ndėrkohė pyesja veten se pėrse qeshte vazhdimisht dhe pėrse i kishte buzėt aq tė lagura me pėshtymė. Pastaj kujtohesha se ai kishte vdekur nga paraliza dhe e ndjeja se edhe unė po qeshja dobėt si pėr ta ēliruar atė nga mėkati i simonisė.
    Mėngjesin tjetėr, pas sillės, shkova tatėpjetė pėr tė parė shtėpinė e vogėl nė Great Britain Street. Ishte njė dyqan i thjeshtė, i regjistruar nėn emrin e pasaktė Drapery4). Dyqani kishte kryesisht ēizme fėmijėsh dhe ēadra; dhe, nė ditėt e zakonshme, nė dritare varej njė shėnim qė thoshte: Ēadra. Riveshje. Tani shėnimi nuk shihej mė pasi kanatet qenė mbyllur. Njė buqetė krepi qe lidhur tek ēoku i derės me njė shirit. Dy varfanjake dhe njė postier i ri po lexonin biletėn e karfosur tek krepi. U afrova edhe unė dhe lexova:

    l korrik, 1895.
    I pėrndershmi James Flynn.
    (Mė parė, i kishės sė Shėn Katerinės, Meath Street),
    Gjashtėdhjetė e pesė vjeē.
    U prehtė nė paqe!

    Pėrmbajtja e biletės mė bindi qė ai kishte vdekur dhe ky fakt mė turbulloi. Po tė mos kishte vdekur, do t'i kisha shkuar nė dhomėn e vogėl dhe tė errėt, prapa dyqanit, pėr ta gjetur ulur nė kolltukun e tij pranė zjarrit, thuajse i mbytur nė kapotėn e tij.
    Ndoshta xhaxhesha do t'mė kishte dhėnė pėr tė njė paketė me High Toast5); kjo dhuratė edhe mund ta kishte zgjuar nga pėrgjumja marramendėse. Isha pikėrisht unė qė ia zbrazja paketėn brenda kutisė sė zezė tė duhanit, mbasi duart i dridheshin aq shumė saqė duhej ta derdhte nė dysheme gjysmėn e duhanit pa ta bėnte atė punė. Edhe kur e ēonte tek hunda dorėn e madhe drithėruese, re tė vogla pluhuri i rrėshqitnin nga gishtėrinjtė mbi faqen e palltos. Mundet qė ato reshje tė pareshtura pluhuri duhani i kishin dhėnė petkut tė vjetėr priftėror pamjen e zbehtė jeshilore, pasi shamia e kuqe, me tė cilėn pėrpiqej t'i shkundte kokrrizat e rėna, ashtu e nxirė prej njollave javore tė bėrrnutit, s'ishte mė pėr atė punė. Desha tė hyja brenda pėr ta parė atė, po s'e pata kurajon tė trokisja. U largova ngadalė pėrgjatė anės me diell tė rrugės dhe, ndėrsa shkoja, lexova nėpėr dritaret e dyqaneve tė gjitha lajmėrimet teatrore. M'u duk e ēuditshme qė as unė dhe as vetė ajo ditė tė mos kishim pamje tė pėrzishme, madje mė kaploi njė mėrzi kur, thellė nė vetvete, zbulova njė ndjenjė lirie, sikur vdekja e tij tė mė kishte ēliruar nga diēka. Kjo mė habiti pasi, siē e kishte thėnė njė natė mė parė xhaxhai, prej tij kisha mėsuar shumė gjėra. Ai kishte studiuar nė kolegjin irlandez nė Romė dhe mė kishte mėsuar tė lexoja saktė latinisht. Mė kishte treguar histori rreth katakombeve dhe Napoleon Bonapartit, dhe shpjeguar kuptimin e pjesėve tė ndryshme tė Meshės dhe veshjeve ceremoniale tė priftit. Nganjėherė zbavitej duke mė bėrė pyetje tė vėshtira - nėse e dija se ēfarė qe e udhės tė bėnte dikush nė aksh rrethanė ose nėse kėto apo ato mėkate i shlyente vetėm vdekja, apo faleshin, apo qenė veēse difekte, Pyetjet e tij mė tregonin se sa komplekse dhe misterioze qenė disa institucione tė Kishės tė cilat gjithnjė mė ishin dukur si aktet mė tė thjeshta. Detyrat e priftit ndaj eukaristisė6) dhe sekretit tė rrėfimit mė dukeshin aq serioze sa qė ēuditesha me kurajon e cilitdo qė e merrte atė pėrgjegjėsi; dhe nuk befasohesha kur mė tregonte qė Etėrit e Kishės kishin shkruajtur libra aq tė trashė sa dhe Vjetarėt e Postave dhe shtypur aq ngushtė sa dhe lajmėrimet gjyqėsore tė gazetave, pėr tė hedhur kėshtu dritė mbi tė gjitha pyetjet e vėshtira. Shpesh, kur mendoja rreth pyetjes, ose nuk ia dija fare pėrgjigjen ose ajo qe veēse marrėzi apo mėdyshje, rreth sė cilės ai qeshte dhe tunde kokėn dy apo tre herė. Nganjėherė kėrkonte tė pėrjetoja pėrgjigjet e meshės, tė cilat, falė tij, i kisha mėsuar pėrmendėsh; dhe ndėrsa bilbiloja, qeshte mendueshėm duke tundur kokėn, dhe herė pas here fuste bėrnut me se t’i zinin tė dy gishtėrinjtė sa nė njėrėn vrimė tė hundės nė tjetrėn. Kur qeshte, dhėmbėt e mėdhenj dhe tė pangjyrė i linte t'i dukeshin fare dhe gjuhėn t'i varej mbi buzėn e poshtme, zakon qė para se ta njihja mirė, mė kishte bėrė tė ndihesha keq. Ndėrsa po ecja nė diell, kujtova fjalėt e plakut Cotter dhe u pėrpoqa tė ndėrmendja se ēfarė tjetėr mė kishte ndodhur nė ėndėrr. U kujtova se kisha vėnė re perde tė gjata kadifeje dhe njė llampė tė modė, sė vjetėr qė tundej. E ndjeva qė isha degdisur shumė larg, nė njė vend me zakone tė ēuditshme - nė Persi, mendoja... por s'mė kujtohej fundi i ėndrrės.
    Nė mbrėmje, xhaxhesha mė mori me vete pėr tė vizituar shtėpinė e tė vdekurit. Dielli kishte perėnduar, por xhamat e dritareve qė shihnin nga perėndimi pasqyronin ngjyrėn e artė murrake tė njė shtėllunge tė madhe reshė. Nannie na priti nė sallon dhe xhaxhesha u mjaftua me njė shtrėngim duarsh pasi nuk e pa tė udhės qė t'i fliste me zė tė lartė. Plaka e hodhi shikimin pyetės pėr nga lart dhe, pas miratimit me kokė tė xhaxheshės, na bėri rrugė duke iu ngjitur avash-avash shkallares, me kokėn e pėrkulur qė mezi i dukej mbi parmakun e saj. Nė vendpushimin e parė, ajo ndaloi dhe na dha zemėr qė tė vazhdonim mė tej, drejt dhomės sė tė vdekurit. Xhaxhesha hyri brenda dhe e moshuara, duke e parė qė unė mėdyshja, filloi tė mė ftonte pėrsėri me lėvizje tė pėrsėritura tė dorės.
    Hyra brenda nė majė tė gishtėrinjve. Drita e artė e muzgut, pėrmes errėsueses fundlidhur, qe derdhur nė dhomė dhe flakėn e qirinjve e shfaqte tė zbehtė dhe hollake. Tė ndjerin e kishin vėnė nė arkėmort. Duke ndjekur Nannie-n, qė tre u gjunjėzuam tek kėmbėt e shtratit. Bėra tė lutesha por s'i mblidhja dot mendimet pasi shpėrqėndrohesha nga mėrmėrima e sė moshuarės. Vura re se sa shkujdesur qe kapur nga prapa fundi i saj dhe se takat e pandoflave qenė tė ngrėna poshtė, nga e njėjta anė. Mė kaploi fantazia sikur prifti i vjetėr po qeshte ndėrkohė qė rrinte i shtrirė nė arkėmort. Por jo. Kur ne u ngritėm dhe shkuam tek kreu i krevatit unė pashė se ai nuk po qeshte. Ai shtrihej atje solemn dhe i bėshėm, i veshur si pėr altar, me duart e mėdha qė mbanin shtrėnguar njė kaliēe7). Fytyra e tij, e hirtė dhe e gjerė, qe mjaft e inatosur dhe vrimat e zeza tė hundėve ishin qarkuar nga njė cipėz bardhoshe. E tėrė dhoma mbante njė erė tė rėndė nga lulet.
    Ne bėmė kryqin dhe u larguam. Nė dhomėn e vogėl tė katit tė poshtėm gjetėm Elizėn tė ulur mendueshėm nė kolltukun e vet.
    Hapa rrugėn pėr tek ndenjėsja e qoshes ku ulesha zakonisht; ndėrkohė, Nannie shkoi tek bufeja dhe nxori qė andej njė shishe cherry dhe ca gota vere. Ajo i vuri mbi tavolinė dhe na ftoi tė merrnim nga njė gotė tė vogėl vere. Pastaj, me njė shenjė tė sė motrės, e hodhi cherry-n nė gota dhe na i afroi. Ajo ngulmoi qė tė merrja dhe ca krokante me krem por unė s'pranova pasi gjatė ngrėnies do tė bėja mjaft zhurmė. U duk disi e prekur dhe qetėsisht e pėrshkoi dhomėn pėr t'u ulur tek divani, pas sė motrės. Qėndruam gojėmbyllur: shikonim tė pėrhumbur oxhakun e shuar.
    Xhaxhesha priti derisa Eliza psherėtiu, pastaj tha:
    “Epo fundja, ai shkoi nė njė botė mė tė mirė.”
    Eliza psherėtiu pėrsėri dhe e uli kokėn pėr tė pohuar. Xhaxhesha, para se ta hidhte njė gllėnjkė, trokiste gishtin tek bishti i gotės sė verės.
    “A shkoi... paqėsisht?” pyeti ajo.
    “Oh, krejt i qetė, zonjė,” tha Eliza. “Ju s'do ta mėtonit dot frymėn e tij tė fundit. Ai pati njė vdekje tė bukur, Zoti qoftė lavdėruar!”
    “Dhe ēdo gjė... ?”
    “Atė O’Rurke qėndroi tė martėn me tė, e vajosi dhe e pėrgatiti pėr tė gjitha.”
    “Atėherė, ai e dinte?”
    “E pranoi qetėsisht fatin.”
    “Ai dukej kaq i bindur,” tha xhaxhesha ime.
    “Kėto ishin dhe fjalėt e gruas qė erdhi pėr ta larė. Ajo tha se ai dukej, ja, sikur po flinte: dukej aq paqėsor dhe i bindur. Askush s'do ta mendonte aq tė bukur trupin e tij tė pajetė.”
    “Po, vėrtetė,” tha xhaxhesha.
    Ajo surbi pak mė shumė nga gota e saj dhe tha:
    “E po, zonjusha Flynn, megjithatė, duhet tė jetė njė ngushėllim i madh pėr ju fakti qė ia bėtė tė gjitha sa mundėt. Mė duhet ta pohoj se, qė tė dyja, u treguat shumė tė sjella me tė.”
    Eliza e shtriu fustanin mbi gjunjėt e saj.
    “Ah, i shuari James!” tha ajo. “Ndonėse tė varfra, Zoti e di qė ia bėmė tė gjitha sa mundėm: sa qe nė kėtė botė s'i mungoi asgjė.”
    Nannie e kishte pėrkulur kokėn tek jastėku i divanit dhe dukej sikur flinte.
    “Ja dhe e gjora Nannie,” tha Eliza duke e vėshtruar, “e ronitur tėrėsisht. Ajo dhe unė, patėm tėrė ato punė - pa duhej gjetur gruaja qė ta lante, pastaj duhej veshur, pastaj arkėmorti dhe pastaj tėrė pėrgatitjet e Meshės nė kishė. Tė mos qe atė O'Rurke, nuk e di se ēdo tė kishim bėrė. Ishte ai qė na solli tėrė ato lule dhe dy mbajtėse qirinjsh nga kisha, dhe shkruajti lajmėrimin pėr Freeman's General dhe bėri tėrė letrat pėr varrimin dhe sigurimet e tė varfėrit James.” “A nuk qe fisnike nga ana e tij?”, tha xhaxhesha.
    Eliza mbylli sytė dhe e luajti kokėn ngadalė.
    “Miku i ri s'bėhet kurrė i vjetėr,” tha ajo, “e ē'tė duhen miqtė pasi janė thėnė e bėrė tė gjitha, qaja hallin, nė daē, njė kufome.” “Pikėrisht, kėshtu ėshtė,” tha xhaxhesha. “Dhe jam e sigurt, se tani qė ka shkuar tė marrė shpėrblimin e pėrjetshėm, nuk do t'ju harrojė ju dhe tėrė mirėsjedhjen tuaj.”
    “Ah, i varfri James!” tha Eliza: “Ai nuk qe shqetėsim i madh pėr ne. S'do ta dėgjonit nė shtėpi mė fort se sa tani. Megjithatė, unė e di qė ai ka shkuar dhe e gjitha kjo...”
    “Kur e gjitha tė ketė mbaruar, atėbotė do t'ia ndjeni mungesėn,” tha xhaxhesha.
    “E di atė,” tha Eliza, “Unė s'do t'ia sjell mė kupėn e tij me lėng mishi, as edhe ju, zonjė, bėrnutin e tij. Ah i gjori James!”
    Ajo ndali, sikur fshehurazi po ndėrlidhesh me tė kaluarėn, pastaj tha me mėndje tė kthjellėt:
    “A e dini, kohėt e fundit vura re tek ai njė sjellje tė ēuditshme. Sa herė qė i sillja supėn, e shihja librin e tij tė lutjeve rrėzuar pėrdhe ndėrsa vetė atė me kurrizin mbėshtetur karriges dhe gojėn e hapur.” Ajo e vuri gishtin tek hunda duke mrrudhur fytyrėn; pastaj vazhdoi: “Ai s'pushonte sė thėni se njė ditė tė bukur, para fundverės, do tė bėnte, sė bashku me mua dhe Nannie-n, njė shėtitje me karrocė qė tė shihte dhe njė herė shtėpinė e vjetėr nė Irishtown, ku lindėm tė gjithė. Veē t'i gjenim njėrėn nga karrocat e modės, ato qė s'bėnin zhurmė dhe pėr tė cilat i foli Atė O'Rurke, me rrota reumatike8) dhe qė merreshin lirė tek Johnny Rush, atje pėrtej rrugės, dhe pastaj, njė tė shtunė nė mbrėmje, tė xhironim qė tė tre. Pėr kėtė e kishte mendjen e ndarė... I shkreti James!”
    “Zoti pastė mėshirė pėr shpirtin e tij!” tha xhaxhesha.
    Eliza nxori shaminė dhe me tė fshiu sytė. Pastaj e futi pėrsėri nė xhep dhe pėr ca kohė e vėshtroi pėrhumbur dhe pa folur zjarrin e shuar nė oxhak.
    “Gjithnjė qe tepėr i saktė,” tha ajo. “Detyrat priftėrore qenė gjė e madhe pėr tė. Dhe pastaj, s'kemi pse e fshehim, jeta e tij qe vetėm mėrzi dhe zemėrim.”
    “Po,” tha xhaxhesha. “Qe njeri i pakėnaqur. Dukej qartė.”
    Dhomėn e vogėl e mbuloi qetėsia; nėn hijen e saj iu afrova tavolinės dhe pasi e shijova cherry-n tim u ktheva pa u ndjerė tek karrigia ime nė qoshe. Eliza kishte rėnė nė ėndėrrime tė thella. e pritėm me respekt qė ajo ta thyente qetėsinė: dhe, pas njė heshtjeje tė gjatė, ajo tha ngadalė:
    “Qe ajo kaliēe, tė cilėn e theu... Pikėrisht, ajo qe dhe fillimi. Patjetėr, mendoj, i thanė tė mos e hante meraku pėr tė, pasi ajo qe bosh. Por megjithatė... I thanė se faji qe i djalit. Por James i gjorė qe aq nervoz, Zoti pastė mėshirė pėr tė!”
    “Vallė, pėr shkak tė saj?” pyeti xhaxhesha. “Unė dėgjova diēka...”
    Eliza pohoi me kokė.
    “Ajo ia ēarti mendjen,” tha. “Pas asaj ngjarje, ai u mrrull nė vetvete, nuk fliste me njeri dhe sillej vėrdallė i vetmuar. Kėshtu, njė natė duhej qė tė shkonte nė njė shėrbesė por s'e gjenin kėrkund. Shikuan kudo - lart e poshtė; megjithatė, njė gjurmė s'ia panė kund. Sė fundi, sakrestani e hodhi fjalėn pėr nė kishė. Kėshtu, morėn ēelėsat dhe e hapėn kishėn, dhe sakrestani, Atė O'Rurke dhe njė prift tjetėr qė ishte atje sollėn njė kandil qė ta kėrkonin... E ēfar' tjetėr mund t'ju shkojė ndėrmend pėrveē pranisė sė tij? - ulur fillikat nė errėsirėn e dhomėzės sė tij tė rrėfimit, krejtėsisht i zgjuar, ai sikur qeshte butėsisht ndėrvete.”
    Ajo ndali papritur sikur dėgjoi diēka. Edhe unė i ngrita veshėt; por nė shtėpi s'pipėtinte gjė: e unė e dija se prifti i vjetėr akoma qėndronte shtrirė nė arkėmortin e tij, ashtu siē dhe e kishim parė - i rėndė dhe grindavec nė vdekje, me kupėn e pavlerė mbi gjoks. Eliza e kapi fillin:
    “Krejtėsisht i zgjuar dhe sikur qeshte ndėrvete... Dhe pastaj, kur e panė ashtu, menduan pa mėdyshje se njė dėrrasė i qe vithisur...

    -----------------------------------------------------------------------------------------------
    1) Kolona, pingule mbi njė plan horizontal, qė shėnjon saktėsisht mesditėn kur hija e saj bie nė drejtimin e meridianit dhe gjatėsinė e ka mė tė vogėl.
    2) Tregtim sendesh tė shenjta.
    3) Nė origjinal: Rosicrucian (=anėtar i shoqėrisė sekrete tė Masonerisė. Masonėt kishin si parullė: "Njė pėr tė gjithė, tė gjithė pėr njė").
    4) Dyqan qė tregton stofra dhe veshje.
    5) duhan i bėrė pluhur:
    6) Kungatės
    7) Kupė e madhe vere, mbahet nė altar pėr shėrbesat fetare.
    8) Gabim padashje i Elizės, nė vend tė pneumatike - me ajėr nėn presion.

  8. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Askusho pėr postimin:

    bsdev (01-03-2017)

  9. #7
    I love god
    Anėtarėsuar
    23-02-2007
    Postime
    8,045
    shum me vrull i ke hy shoku

    konsumoni njiher shkrimtaret tone

  10. #8
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    22-08-2011
    Vendndodhja
    Among virtual idiots
    Postime
    326
    duhen 5 vjet te lexosh ato qe postoi shoku per 5 minuta

  11. #9
    I love god
    Anėtarėsuar
    23-02-2007
    Postime
    8,045
    Citim Postuar mė parė nga shofer Lexo Postimin
    duhen 5 vjet te lexosh ato qe postoi shoku per 5 minuta
    si virus shoku xhuxhumaku

  12. #10
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    22-08-2011
    Vendndodhja
    Among virtual idiots
    Postime
    326
    ne jena antivirus

    lol

  13. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar shofer pėr postimin:

    bsdev (01-03-2017)

  14. #11
    Pershendetje, thjesht doja te shtoja arkivat e mia ketu... per te shtuar kete pasuri tonen...

  15. #12
    patriot Maska e shoku_tanku
    Anėtarėsuar
    18-09-2006
    Vendndodhja
    Tiranė
    Postime
    3,395
    Se pari ju felenderoj per materialet qe keni sjelle ketu dhe do ju lutesha te sillnit edhe te tjera nese mundeni,kaps'kapprape!

    Kerkoj ndjese por desha te dija nese eshte perkthyer ne shqip "Zgjimi i Fineganeve" apo ende jo?

  16. #13

    Pergjigje

    Kerkimi ne internet nuk me dha asnje rezultat te jete botuar!

  17. #14
    patriot Maska e shoku_tanku
    Anėtarėsuar
    18-09-2006
    Vendndodhja
    Tiranė
    Postime
    3,395
    Sikur ta dija,nuk ma do mendja te jete botuar,duhet te presim edhe nja 10-15 vjet deri sa te dale nje perkthyes i afte dhe i krisur ne te njejten kohe...gjate kesaj kohe une po i futem mesimit te anglishtes ne menyre qe te kem shansin ta lexoj me perpara se kushedi c'behet deri atehere..mund te na vijne vepra Marsianesh dhe te na bejne te humbasim interesin per veprat e Xhojsit...

  18. #15

    pergjigje

    Shpresoj ta lexosh vete ne origjinal... Tanku...

  19. #16
    patriot Maska e shoku_tanku
    Anėtarėsuar
    18-09-2006
    Vendndodhja
    Tiranė
    Postime
    3,395
    Ashtu shpresoj edhe une vetem se me frigon fakti se nese mesoj anglisht dhe dashurohem pas vellimeve origjinale nuk me behet me te lexoj veprat e perkthyera ne shqip dhe nje lexues me pak per perkthyesit tane eshte nje humbje vertet e madhe,gati gati me permasa tragjike do te thosha...

  20. #17

    James Joyce - tregim

    James Joyce





    Njė nėnė
    (tregim)




    Shqipėroi: Erion Kristo




    Zoti Holohan, sekretari i shoqėrisė Eire Abu, kishte bredhur poshtė e pėrpjetė Dublinit pėr gati njė muaj, me duart dhe xhepat plot me letra, duke u pėrpjekur tė organizonte njė seri koncertesh. Ishte i ēalė dhe pėr kėtė miqtė e quanin Ēalashi Holohan. Ecte vazhdimisht dhe qėndronte pėr orė tėra nėpėr kėndet e rrugėve, duke diskutuar pėr pikėpamjet e tij e duke marrė shėnime, por nė fund ishte zonja Kerni qė organizoi gjithēka.
    Zonjusha Devlin ishte bėrė zonja Kerni nga inati. Qe edukuar nė njė kolegj tė shkėlqyer, ku kishte mėsuar frėngjisht dhe muzikė. Meqė ishte e zbehtė nga natyra dhe e prerė nė karakter, nė shkollė nuk kishte zėnė miq. Pasi arriti moshėn e martesės, e dėrguan nė shumė shtėpi, ku mėnyra e saj e tė luajturit tė muzikės dhe sjelljet e saj tė virtytshme ishin tė mirėpritura. Ulej nė mes tė tė ftohtit me breroren e talenteve tė saj, duke pritur ndonjė lajkatar qė t’i afrohej dhe t’i ofronte njė jetė tė shkėlqyer, por tė rinjtė qė njihte ishin tė zakonshėm dhe asaj nuk i pėlqenin fare, prandaj ngushėllonte dėshirat e saj romantike, duke ngrėnė fshehtas njė sasi tė madhe llokumesh. Megjithatė, kur iu afrua kufirit tė moshės dhe kur gjuhėt e shoqeve filluan tė zgjidheshin, i bėri tė heshtnin duke u martuar me zotin Kerni, njė kėpucar i lagjes Ormond.
    Ishte shumė mė i moshuar se ajo. Biseda e tij serioze zhvillohej me intervale nė mjekrėn e madhe ngjyrė gėshtenjė. Pas vitit tė parė tė jetės bashkėshortore, zonja Kerni kishte kuptuar se njė njeri i tillė do tė rezistonte mė shumė se njė person romantik. Ishte esėll, kursimtar dhe i devotshėm. Shkonte tė falej ēdo tė premte, herė - herė me tė, por mė shpesh vetėm. Nėpėr festat nė shtėpitė e huaja, kur ajo ngrinte padukshmėrisht vetullat, ai ngrihej pėr tė ikur dhe kur mundohej nga kolla, ajo i hidhte jorganin prej puplash dhe i bėnte ponē me rum. Ai ishte njė baba model. Duke i paguar njė shoqėrie njė shumė modeste ēdo javė, i kishte siguruar tė dy vajzave njė pajė prej 100 sterlinash. E kishte ēuar vajzėn e madhe, Katlinin, nė njė manastir tė mirė, ku kishte mėsuar frėngjisht dhe muzikė e mė pas i kishte paguar mėsimet nė konservator.
    Kur Rilindja Irlandeze filloi tė ndihej, zonja Kerni vendosi tė pėrfitonte nga emri i vajzėrisė dhe solli njė mėsues tė gjuhės irlandeze nė shtėpi. Katlini dhe motra e saj u dėrguan kartolina irlandeze tė ilustruara miqve tė tyre dhe miqtė po ashtu u dėrguan atyre kartolina irlandeze tė ilustruara. Tė dielave, kur zoti Kerni shkonte me familjen nė katedrale, pas meshės, njė turmė e vogėl njerėzish mblidhej nė kėndin e rrugės Katedrale. Ishin tė gjithė miq tė Kernit, tė apasionuar pas muzikės ose patriotė. Pasi mbaronin gjithė thashethemet, shtrėngonin duart me njėri tjetrin tė gjithė sė bashku dhe pėrshėndeteshin nė gjuhėn e tyre, duke qeshur nga kryqėzimi i kaq shumė duarve. Shumė shpejt, emri i Katlin Kernit filloi tė flitej nė gojėt e njerėzve. Njerėzit thoshin se ishte muzikante e mirė dhe njė vajzė shumė e dashur, e pėrveē kėtyre, besonte nė lėvizjen gjuhėsore. Zonja Kerni ishte shumė e kėnaqur. Prandaj nuk u ēudit, kur njė ditė, zoti Holohan shkoi tek ajo me propozimin qė e bija tė ishte shoqėruese nė njė seri prej katėr koncertesh, qė shoqėria e tij do tė jepte nė Sallėn Antike tė koncerteve. E shoqėroi nė sallon, e uli dhe nxori njė ēajnik bashkė me kutinė e biskotave. Hyri me mish e me shpirt nė hollėsitė e iniciativės, kėshilloi e shkėshilloi dhe nė fund u hartua njė kontratė, ku Katlini do tė merrte tetė gine pėr shėrbimet e saj si shoqėruese nė piano nė katėr koncertet e mėdha.
    Meqė zoti Holohan ishte fillestar nė punė tė tilla, zonja Kerni e ndihmoi tė pėrgatiste numrat e programit. Kishte takt. E dinte se cili artist duhej tė shfaqej me germa tė mėdha dhe cili artist me germa tė vogla. E dinte se tenorit tė parė nuk do t’i pėlqente tė dilte nė skenė pas njė skeēi tė zotit Mid. Qė publiku tė kėnaqej vazhdimisht, futi disa numra tė pasigurt midis sukseseve tė vjetra. Zoti Holohan i bėnte vizita ēdo ditė pėr t’u kėshilluar. Ishte gjithmonė e pėrzemėrt dhe plot me kėshilla. Njė mikeshė e vėrtetė. Shtynte ēajnikun drejt tij duke thėnė:
    “Pi, zoti Holohan ! Mos ki gajle !”
    Gjithēka shkoi si nė vaj. Zonja Kerni bleu tek Braun Tomasi, njė fustan tė kuq tė mrekullueshėm pėr Katlinin. Kushtoi goxha, por ka raste kur lejohet tė shpenzosh pak. Mori njė duzinė bileta nga dy shilinga pėr koncertin final dhe ua dėrgoi atyre miqve, tė cilėt nuk vinin ndryshe. Nuk harroi asgjė dhe falė saj, gjithė ē’mund tė bėhej u bė.
    Koncertet do tė jepeshin nga e mėrkura nė tė shtunė. Kur zonja Kerni shkoi tė mėrkurėn nė mbrėmje me tė bijėn nė Sallėn Antike, nuk i pėlqyen gjėrat qė pa. Ca tė rinj, me distinktiva blu nėpėr xhaketa, qėndronin pa bėrė asgjė nė dhomėn e zhveshjes dhe askush nuk kishte veshur kostum mbrėmjeje. Kaloi tej me tė bijėn dhe me njė shikim tė shpejtė pėrmes portės sė hapur, kuptoi pse portierėt ishin kaq tė plogėt. Nė fillim pyeti nėse kishte gabuar orėn. Jo, donte dhe 20 minuta tė shkonte ora tetė.
    Nė dhomėn e zhveshjes, pas skenės, u njoh me sekretarin tjetėr tė shoqėrisė, zotin Ficpatrik. Buzėqeshi dhe i shtrėngoi dorėn. Ishte njė burrec fytyrėbardhė. Vuri re se mbante me kujdes njė kapele kafe tė flashkėt majė kokės dhe kishte njė theks tė shtruar. Nė dorė mbante njė program dhe ndėrsa fliste, kėputi njė copė nga programi. Dukej se i pėrballonte me qejf zhgėnjimet. Zoti Holohan hynte ēdo minutė, duke sjellė lajme nga shitėsi i biletave. Artistėt flisnin me shqetėsim mes tyre, duke hedhur kohė pas kohe shikime nė pasqyrė dhe duke mbledhur partiturat. Kur shkoi ora tetė e gjysmė, njerėzit e pakėt nė sallė filluan tė shfaqnin dėshirėn pėr t’u argėtuar.
    Zoti Ficpatrik hyri, i buzėqeshi vakėt sallės dhe tha:
    “Zonja dhe zotėrinj. Besoj se ėshtė mė mirė tė fillojmė me kėrcimet”.
    Zonja Kerni e shoqėroi rrokjen e fundit me njė shikim pėrēmues, pastaj i tha sė bijės me zė inkurajues:
    “Je gati e dashur ?”
    Kur i erdhi rasti, e mori mėnjanė zotin Holohan dhe i kėrkoi shpjegime. I tha se komiteti kishte gabuar me katėr koncertet; katėr ishin shumė.
    “Kurse artistėt, natyrisht bėjnė ē’ėshtė e mundur, por nė tė vėrtetė nuk vlejnė hiē”.
    Zoti Holohan e pranoi qė artistėt nuk vlenin hiē, por komiteti kishte vendosur qė tre koncertet e para tė iknin kot pėr tė ruajtur talentet pėr koncertin e fundit tė sė shtunės. Zonja Kerni nuk tha asgjė, por ndėrsa numrat mediokėr vazhdonin nė skenė dhe publiku pakėsohej vazhdimisht, filloi tė pendohej pėr shpenzimet qė kishte bėrė pėr njė koncert tė tillė. Kishte diēka qė nuk shkonte nė mėnyrėn se si paraqiteshin gjėrat dhe buzėqeshja e vakėt e zotit Ficpatrik e acaronte sė tepėrmi. Megjithatė, nuk tha asgjė dhe priti tė shihte se si do tė mbaronte. Koncerti mbaroi pak para orės dhjetė dhe tė gjithė nxituan pėr nė shtėpitė e tyre.
    Koncerti i sė enjtes mbrėma kishte mė shumė njerėz, por zonja Kerni e kuptoi menjėherė se teatri ishte mbushur me biletat falas. Publiku u soll padenjėsisht, sikur koncerti tė ishte njė provė e zakonshme pa pėrgjegjėsi. Zoti Ficpatrik dukej se po kėnaqej, ndėrsa zonja Kerni po nxehej me qėndrimin e tij. Ai qėndronte nė cep tė siparit, duke nxjerrė herė pas here kokėn dhe duke shkėmbyer tė qeshura me dy miq nė kėndin e ballkonatės. Gjatė mbrėmjes, zonja Kerni mori vesh se koncerti i sė premtes nuk do tė shfaqej dhe se komiteti kishte tundur qiell e dhe’ pėr tė shitur tė gjitha biletat e sė shtunės. Kur dėgjoi kėtė, shkoi tė gjente zotin Holohan. E zuri ndėrsa dilte duke ēaluar, me njė gotė limonatė pėr njė zonjushe dhe e pyeti nėse ishte e vėrtetė. Po, ishte e vėrtetė.
    “Natyrisht kjo nuk e ndryshon kontratėn” tha. “Kontrata ishte pėr katėr koncerte”.
    Zoti Holohan dukej se nxitonte; e kėshilloi tė fliste me zotin Ficpatrik. Zonja Kerni tani filloi tė trembej. E thėrriti zotin Ficpatrik nga sipari dhe i tha se e bija ishte impenjuar pėr katėr koncerte dhe sipas pikave tė kontratės duhej tė merrte shumėn e vendosur qė nė fillim, pavarėsisht nėse shoqėria jepte apo jo katėr koncerte. Zoti Ficpatrik qė nuk e kuptoi menjėherė ē’po ndodhte, u duk i paaftė pėr ta zgjidhur ēėshtjen dhe tha se do t’ia paraqiste komitetit pėr shqyrtim. Inati i zonjės Kerni filloi tė lėvizte shpejt nėpėr faqet e saj dhe iu desh tė pėrmbahej nga tė pyeturit:
    “E kush ėshtė Komiteti, tė lutem?”
    Por e dinte se nuk ishte e hijshme, ndaj heshti.
    Tė premten nė mėngjes nėpėr rrugėt e Dublinit u shpėrndanė djem me pako me reklama. Reklama tė veēanta dolėn nė tė gjitha gazetat e mbrėmjes, duke i kujtuar dashamirėsve tė muzikės se ēfarė kėnaqėsie i priste mbrėmjen pasardhėse. Zonja Kerni u qetėsua pak, por i tregoi bashkėshortit gjithė dyshimet e saj. Ai e dėgjoi me vėmendje dhe tha se mė mira do ishte qė ai ta shoqėronte tė shtunėn nė mbrėmje. Ajo pranoi. E respektonte tė shoqin pikėrisht siē respektonte postėn qendrore, si diēka tė gjerė, tė sigurt dhe tė qėndrueshme; e megjithėse e njihte mirė, e vlerėsonte si mashkull. Ishte e kėnaqur qė i kishte propozuar pėr tė ardhur me tė.
    Erdhi mbrėmja e koncertit tė madh. Zonja Kerni, me gjithė burrin dhe tė bijėn, mbėrritėn nė Sallėn Antike tre ēerek ore pėrpara fillimit tė koncertit. Fati e donte qė atė mbrėmje tė binte shi. Zonja Kerni i la tė shoqit rrobat dhe partiturat e sė bijės dhe brodhi tėrė ndėrtesėn nė kėrkim tė zotit Holohan e tė zotit Ficpatrik. Nuk arriti tė gjente asnjė prej tė dyve. Pyeti portierėt nėse kishte ndonjė nga komiteti nė sallė dhe pas shumė vėshtirėsish, njė portier solli njė farė gruaje, zonjushėn Beirn, sė cilės zonja Kerni i tha se kėrkonte ndonjė nga sekretarėt. Zonjusha Beirn po i priste tė vinin nga ēasti nė ēast dhe e pyeti nėse mund tė bėnte ndonjė gjė pėr tė. Zonja Kerni i hodhi njė shikim depėrtues fytyrės sė saj tė shkuar nė moshė dhe iu pėrgjigj:
    “Jo, faleminderit !”
    Zonjusha Beirn shpresonte qė teatri tė ishte plot. Pa shiun jashtė, derisa trishtimi i rrugės sė lagur fshiu gjithė besimin dhe entuziazmin e fytyrės sė saj tė shtrembėr. Pastaj psherėtiu lehtė dhe tha:
    “Ah, po ! Njė Zot e di sa jemi pėrpjekur”.
    Zonja Kerni u kthye nė dhomėn e zhveshjes.
    Artistėt po vinin. Basi dhe tenori i dytė kishin mbėrritur. Basi, zoti Dugan, ishte njė i ri thatim me mustaqe tė zeza tė rralluara, biri i njė portieri tė njė zyre nė qytet dhe kur ishte fėmijė kishte kėnduar nota basi tė zgjatura nė hyrjen plot me jehonė tė zyrės sė t’et. Nga njė gjendje e tillė e pėrulur ishte ngritur, derisa ishte bėrė njė artist i klasit tė parė. Ishte shfaqur nė njė opera lirike. Njė mbrėmje, pasi ishte sėmurur njė artist, kishte luajtur pjesėn e mbretit nė operėn Maritana, nė teatrin e Mbretėreshės. I kėndoi ariet e veta me shumė ndjenjė e volum dhe u prit ngrohtė nga publiku. Megjithatė, nuk bėri figurė tė mirė, ngaqė pastronte pa dashur hundėt me duart me dorashka. Ishte modest dhe fliste pak. I thoshte ju-tė dhe ti-tė me njė zė kaq tė ulėt, saqė askujt nuk i binin nė sy dhe nuk pinte kurrė ndonjė gjė mė tė fortė se qumėshti, pėr zėrin e tij. Zoti Bel, tenori i dytė, ishte njė burrec biond qė ēdo vit konkurronte pėr ēmimin Feis Koil. Nė provėn e tij tė katėrt kishte fituar medaljen e bronztė. Ishte tej mase nervoz dhe xheloz ndaj tenorėve tė tjerė, dhe e fshihte xhelozinė me njė miqėsi tė tepruar. Ishte i prirė nga karakteri t’i shpjegonte njerėzve, se ēfarė mundimi ishte njė koncert pėr atė. Prandaj, kur pa zotin Dugan, iu afrua dhe e pyeti:
    “Edhe ju do tė kėndoni ?”
    “Po !”, tha zoti Dugan.
    Zoti Bel qeshi me shokun e vet, i shtriu dorėn dhe tha:
    “Jepe kėtu !”
    Zonja Kerni kaloi pėrtej dy tė rinjve dhe shkoi tek cepi i siparit pėr tė parė teatrin. Vendet po mbusheshin me shpejtėsi dhe njerėzit dukeshin nė humor. U kthye pas dhe filloi tė fliste mėnjanė me tė shoqin. Biseda e tyre kishte tė bėnte me Katlinin, sepse e shikonin shpesh, ndėrsa fliste nė kėmbė me njė nga shoqet e saj patriote, zonjushėn Hejli, kontralton. Njė grua e panjohur dhe e vetmuar, me fytyrė tė zbehtė, ecte nėpėr dhomė. Gratė ndiqnin me sy tė rreptė fustanin blu veshur shtrėngueshėm nė atė trup tė dobėt. Dikush tha se ishte zonja Glin, sopranoja.
    “Pyes veten se ku e kanė gjetur”, i tha Katlini zonjushės Hejli. “Jam e sigurt qė s’kam dėgjuar tė flitet ndonjėherė pėr tė”.
    Zonjushės Hejli iu desh tė qeshte. Zoti Holohan nė atė ēast hyri duke ēaluar nė dhomėn e zhveshjes dhe dy zonjushat e pyetėn se kush ishte e panjohura. Zoti Holohan u tha se ishte madamė Glin nga Londra. Madamė Glini ndenji nė njė cep tė dhomės, duke mbajtur rreptė pėrpara vetes njė partiturė muzikore dhe duke ndryshuar kohė pas kohe drejtimin e shikimit tė saj tė trembur. Zhurma nė sallė filloi tė dėgjohej mė shkoqur. Tenori i parė dhe baritoni erdhėn sė bashku. Ishin veshur mirė, tė shėndetshėm e tė kėnaqur sollėn njė frymė ngrohtėsie nė shoqėri.
    Zonja Kerni u afrua me tė bijėn dhe filloi tė fliste ėmbėl me ta. Donte ta kishte mirė, por ndėrsa sforcohej tė ishte e sjellshme, sytė e saj ndiqnin lėvizjet e ēala dhe gjarpėruese tė zotit Holohan. Kur mundi, u shkėput prej tyre dhe i shkoi pas.
    “Zoti Holohan, doja t’ju flisja njė minutė”, tha.
    Tė dy u drejtuan nė njė kėnd tė fshehtė tė korridorit. Zonja Kerni e pyeti se kur do ta paguanin tė bijėn. Zoti Holohan i tha se njė detyrė tė tillė e kishte zoti Ficpatrik. E bija kishte firmosur njė kontratė prej tetė ginesh dhe duhej tė paguhej. Zoti Holohan tha se nuk ishin punėt e tij.
    “Pėrse nuk janė punėt tuaja ?”, pyeti zonja Kerni. “A nuk e sollėt ju kontratėn ? Megjithatė, nėse nuk janė punėt tuaja, janė punėt e mia dhe dua tė di ē’bėhet”.
    “Do bėje mirė tė flisje me zotin Ficpatrik”, tha zoti Holohan prerė.
    “Nuk di asgjė pėr zotin Ficpatrik”, pėrsėriti zonja Kerni. “Kam kontratėn time dhe kam ndėrmend ta respektoj”.
    Kur u kthye nė dhomėn e zhveshjes, faqet i kishte tė ndezura. Dhoma ishte gjallėruar. Dy njerėz me kostum mbrėmjeje rrinin pranė oxhakut dhe bisedonin me qejf me zonjushėn Hejli dhe baritonin. Ishin gazetari i “Frimanit” dhe zoti O’Maden Burk. Gazetari i “Frimanit” kishte hyrė pėr tė thėnė se nuk mund ta shihte koncertin, sepse duhej tė bėnte kronikėn e konferencės qė njė prift amerikan mbante nė Mansion Hauz. Tha qė t’ia linin kronikėn e koncertit nė zyrėn e “Frimanit” dhe se ai do ta fuste nė gazetė. Ishte njė burrė me flokė ngjyrė gri, me njė zė bindės dhe i zellshėm. Mbante nė duar njė cigare dhe aroma e tymit fluturonte pranė. Nuk kishte qėllim tė rrinte as edhe njė minutė, sepse koncertet dhe artistėt e mėrzisnin tmerrėsisht, por vazhdonte tė qėndronte i mbėshtetur pranė oxhakut. Zonjusha Hejli rrinte para tij nė kėmbė, duke folur e qeshur. Ishte mjaft plak pėr tė dyshuar ndonjė arsye pėr tėrė atė mirėsjellje, por mjaft i ri nė shpirt pėr tė mos nxjerrė ndonjė pėrfitim nga ato ēaste. Shqisat e tij ishin tė tėrhequra nga ngrohtėsia, aroma dhe ngjyra e atij trupi. Ishte i ndėrgjegjshėm se gjoksi qė ulej dhe ngrihej pėrpara tij, se tė qeshurat, aroma dhe shikimet joshėse i dhuroheshin atij. Kur nuk mundi tė ėndėrronte mė gjatė e pėrshėndeti i pakėnaqur.
    “O’Maden Burku do ta shkruajė artikullin”, i shpjegoi zotit Holohan, “dhe unė do ta fus nė gazetė”.
    “Faleminderit pafundėsisht, zoti Hendrik”, tha zoti Holohan. “E di qė do ta bėni. A do tė pini ndonjė gjė para se tė ikni ?”
    “Me kėnaqėsi”, tha zoti Hendrik.
    Dy burrat u drejtuan pėrgjatė korridoreve tė ngushta dhe nėpėr njė shkallė tė errėt arritėn nė njė dhomė tė veēuar, ku njė nga portierėt po hapte ca shishe me pije. Ndėrkohė O’Maden Burku e kishte zbuluar dhomėn me nuhatje. Ishte njė burrė i kėndshėm, i moshuar, por e mbante drejt trupin e fuqishėm, kur pushonte nėn njė ombrellė tė madhe mėndafshi. Emri i shkėlqyer i lindjes ishte si njė tjetėr ombrellė mbi tė cilėn qėndronte nė ekuilibėr problemi i financave tė tij. Ishte shumė i respektuar.
    Ndėrsa zoti Holohan po bisedonte me gazetarin e “Frimanit”, zonja Kerni fliste kaq ashpėr me tė shoqin, saqė ai i kėrkoi tė ulte zėrin. Nė dhomėn e zhveshjes biseda me tė tjerėt ishte bėrė e rreptė. Zoti Bel, numri i parė, ishte nė kėmbė gati me partiturat e tij, por shoqėruesja dukej se nuk donte tė lėvizte. Diēka nuk shkonte. Zoti Kerni shikonte drejt pėrpara vetes, duke lėmuar mjekrėn, ndėrsa zonja Kerni fliste nė veshin e Katlinit me forcė. Nga salla vinin tinguj inkurajimi, pėrplasje duarsh dhe kėmbėsh. Tenori i parė, baritoni dhe zonjusha Hejli rrinin bashkė, duke pritur tė qetė, por nervat e zotit Bel ishin shumė tė tronditura, sepse kishte frikė mos publiku mendonte se kishte ardhur me vonesė.
    Zoti Holohan dhe zoti O’Maden Burk hynė nė dhomė. Iu afruan zonjės Kerni dhe i folėn rreptė. Ndėrsa flisnin, zhurma nė sallė bėhej edhe mė e fortė. Zoti Holohan u skuq dhe u nxeh. Fliste shpejt, por zonja Kerni thoshte prerė:
    “Nuk do tė vazhdojė. Duhet tė marrė tetė ginetė qė i takojnė”.
    Zoti Holohan tregoi me dėshpėrim sallėn ku publiku pėrplaste duart dhe kėmbėt. I foli edhe zotit Kerni dhe Katlinit, por zoti Kerni vazhdonte tė lėmonte mjekrėn e vet dhe Katlini e mbante kokėn ulur, duke luajtur majėn e kėpucės sė re. Nuk ishte faji i saj. Zonja Kerni pėrsėriti:
    “Nuk do tė vazhdojė pa marrė paratė”.
    Pas njė dueli me fjalė, zoti Holohan u nis me shpejtėsi duke ēaluar. Dhoma ishte e heshtur. Kur nga heshtja tensioni u bė mė i fortė, zonjusha Hejli i tha baritonit:
    “A e patė zonjėn Pat Kampbell kėtė mbrėmje ?”
    Baritoni nuk e kishte parė, por i kishin thėnė se ishte shumė mirė. Biseda nuk vazhdoi mė gjatė. Tenori i parė pėrkuli kokėn dhe filloi tė numėronte hallkat e zinxhirit tė artė qė kishte varur nė brez, duke buzėqeshur dhe duke kėnduar nota kot mė kot me gojėn mbyllur. Kohė pas kohe, tė gjithė i hidhnin ndonjė shikim zonjės Kerni.
    Zhurma nė sallė ishte kthyer nė potere, kur zoti Ficpatrik u vėrsul nė dhomė, ndjekur nga zoti Holohan qė gulēonte. Nė sallė kishin filluar fishkėllimat. Zoti Ficpatrik mbante nė duar disa bankėnota. Numėroi katėr duke ia vėnė nė dorė zonjės Kerni dhe i tha se do ta merrte pjesėn tjetėr gjatė pushimit.
    “Mungojnė katėr shilinga”, tha zonja Kerni.
    Por Katlini mori pelerinėn dhe ia priti:
    “Shkojmė zoti Bel, pėr numrin e parė”. Kėngėtari dhe shoqėruesja dolėn bashkė. Poterja nė sallė u pakėsua, u bė njė heshtje prej disa sekondash, pastaj u dėgjua pianoja.
    Pjesa e parė e koncertit pati shumė sukses, pėrveē numrit tė madamė Glinit. Zonja e shkretė e kėndoi “Kilarnein” me njė zė tė lodhur, me tė gjitha manierizmat e intonimit dhe theksimit, qė besonte se e bėnin elegante kėngėn e saj. Dukej sikur ishte ringjallur nga ndonjė rekuizitė teatri dhe salla u tall me notat e larta dhe qaramane tė saj. Megjithatė, tenori i parė dhe kontraltua e shkundėn teatrin nga duartrokitjet. Katlini luajti disa pjesė tė zgjedhura ariesh irlandeze dhe u duartrokit bujarisht. Pjesa e parė mbaroi me njė pjesė prekėse patriotike, recituar nga njė zonjushe qė organizonte koncerte pėr amatorė. U duartrokit me meritė dhe kur mbaroi, njerėzit dolėn tė kėnaqur.
    Gjatė gjithė kėsaj kohe dhoma e zhveshjes ishte si njė koshere e tollovitur. Nė njė kėnd ishin zoti Holohan, zoti Ficpatrik, zonjusha Beirn, dy nga portierėt, baritoni, basi dhe zoti O’Maden Burk. Zoti O’Maden Burk tha se ishte skena mė skandaloze qė kishte parė ndonjėherė. Pas kėsaj, karriera muzikore e zonjės Katlin Kerni nė Dublin ishte e mbyllur. E pyetėn baritonin se ēfarė mendonte pėr sjelljen e zonjės Kerni. Ai nuk kishte dėshirė tė fliste. Ia kishin paguar lekėt qė i takonin dhe donte tė ishte nė paqe me tė gjithė. Megjithatė, tha se zonja Kerni mund t’i kishte vlerėsuar pak mė tepėr artistėt. Portierėt dhe sekretarėt diskutonin me zjarr se ē’duhej tė bėnin gjatė pushimit.
    “Jam dakord me zonjushėn Beirn”, tha zoti O’Maden Burk. “Mos i jepni asgjė”.
    Nė cepin tjetėr tė dhomės ishte zonja Kerni me tė shoqin, zoti Bel, zonjusha Hejli dhe zonjusha qė kishte recituar pjesėn patriotike. Zonja Kerni tha se komiteti e kishte trajtuar nė mėnyrė skandaloze. Nuk kishte kursyer as mundim, as shpenzime dhe ja se si e shpėrblyen.
    Mendonin se kishin tė bėnin vetėm mė njė ēupėrlinė dhe se mund tė silleshin pa respekt, por ajo do t’u tregonte se gaboheshin. Nuk do tė kishin guxuar ta trajtonin ashtu, sikur tė kishte qenė burrė. Ajo do tė bėnte qė e bija tė fitonte tė drejtat e saj. Asnjė nuk mund t’ia hidhte. Nėse nuk i paguanin deri edhe shilingėn e fundit, nė Dublin nuk do tė flitej pėr gjė tjetėr. Natyrisht i vinte keq pėr artistėt, por ē’mund tė bėnte tjetėr ? Iu drejtua tenorit tė dytė, i cili tha se sipas tij nuk e kishin trajtuar mirė. Pastaj iu drejtua zonjushės Hejli. Zonjusha Hejli donte tė bashkohej me grupin tjetėr, por nuk mundej, sepse ishte mikeshė e Katlinit dhe Kernėt e kishin ftuar shpesh nė shtėpinė e tyre.
    Sapo mbaroi pjesa e parė, Zoti Ficpatrik dhe zoti Holohan iu afruan zonjės Kerni dhe i thanė se katėr ginitė e tjera do t’i paguheshin pas mbledhjes sė komitetit tė martėn e ardhshme dhe nėse e bija nuk do tė luante nė pjesėn e dytė, komiteti do ta quante tė prishur kontratėn dhe nuk do t’i paguante asgjė.
    “Unė nuk pashė ndonjė Komitet”, tha zonja Kerni hidhur. “Vajza ime ka kontratė. Ose do tė marrė katėr ginetė, ose kėmba e saj nuk shkel nė skenė”.
    “Ēuditem me ju zonja Kerni”, tha zoti Holohan. “Nuk do ta kisha besuar kurrė se do tė na trajtonit nė kėtė mėnyrė”.
    “Po ju nė ē’mėnyrė mė trajtuat ?”, pyeti zonja Kerni.
    Fytyra i kishte marrė njė ngjyrė tė hidhur dhe dukej se donte t’i mbyste.
    “Po kėrkoj tė drejta e mia”, tha.
    “Ndoshta duhet tė jesh pak mė me cipė”, tha zoti Holohan.
    “Ashtu, hė ?... Por kur ju pyes se kur do tė paguhet ime bijė, nuk mė jep askush ndonjė pėrgjigje tė sjellshme”.
    Tundi kokėn dhe imitoi me njė zė tė ējerrė:
    “Duhet tė flas me sekretarin. Nuk ėshtė puna ime. Jam i mirė pėr-tė-bėrė-mashtruesin-unė”.
    “Mendoja se ishit njė zonjė” tha zoti Holohan, duke u larguar befas nga ajo.
    Pas kėsaj, sjellja e zonjės Kerni u pėrēmua nga tė gjithė. Tė gjithė miratuan atė qė kishte thėnė komiteti. Ajo qėndronte tek porta, si e ndėrkryer nga tėrbimi, duke diskutuar me tė shoqin dhe tė bijėn. Priti deri nė ēastin kur fillonte pjesa e dytė me shpresėn qė sekretarėt t’i afroheshin, por zonjusha Hejli kishte pranuar tė luante disa pjesė nė piano. Zonjės Kerni iu desh tė mėnjanohej pėr tė lejuar baritonin dhe shoqėruesen e tij tė shkonin drejt e nė skenė. Qėndroi e palėvizur pėr njė ēast, si njė imazh i hirtė guri dhe kur tingujt e parė tė kėngės i erdhėn nė vesh, mbėrtheu mantelin e sė bijės dhe i tha tė shoqit:
    “Gjej njė karrocė !”
    Ai doli menjėherė. Zonja Kerni e mbėshtolli tė bijėn me mantel dhe e ndoqi pas. Ndėrsa kapėrcente pragun, u ndal dhe i hodhi njė shikim tė rreptė nė fytyrė zotit Holohan.
    “Me ju nuk mbaron kėtu”, tha.
    “Kurse me ju mbaron”, tha zoti Holohan.
    Katlini ndoqi tė ėmėn butėsisht. Zoti Holohan filloi tė ecte poshtė e pėrpjetė nėpėr dhomė pėr t’u qetėsuar, sepse e ndiente lėkurėn si prush.
    “Ē’zonjė e bukur !”, tha. “Oh, ē‘zonjė e bukur !”
    “Veproi drejt, Holohan”, tha zoti O’Maden Burk, duke u mbėshtetur i sigurt nė ombrellėn e vet.

  21. #18
    i/e regjistruar Maska e Xhuxhumaku
    Anėtarėsuar
    19-11-2003
    Vendndodhja
    sopr'un'curva
    Postime
    13,380

    Joyce i dashuruar dhe i shfrenuar

    Joyce i dashuruar dhe i shfrenuar

    Pėrgatiti: Blerta Hyska.

    Jemi nė qershor 1904 nė Dublin, dy irlandezė takohen nė rrugė. Ajo, Nora, 20 vjeē ėshtė shėrbyese nė njė hotel tė qytetit. (The Finn’s, mbajeni download (4)mend kėtė emėr). Ai, 22 vjeē, sė shpejti do tė firmosė letrat me emrin e shkurtuar Jim dhe ėshtė i sigurt se njė ditė do tė jetė shkrimtar i famshėm. Emri i tij? James Joyce.



    Takim i habitshėm pėr nga lehtėsia, intensiteti i menjėhershėm dhe jetėgjatėsia (37 vjet). Joyce i shkruan pothuaj ēdo ditė Norės, qė bėhet menjėherė “Nora e tij e vogėl e zemėruar”, “koka e dashur e vogėl brune”. Edhe mė shprehės: “Tė puth gropėn e vogėl tė qafės tėnde”. Dhe nėnshkruan “Sivėllai yt i krishterė nė Epsh”. Jemi nė manastir apo nė shtėpi publike? Tė dyja.

    Gjithsesi kėtyre tė dyve nuk iu bėn syri tėrr. Misteri qėndron nė faktin se Joyce ėshtė sė pari njė i revoltuar radikal dhe anarkist i bindur, gjė qė, apriori, nuk duhej tė magjepste njė vajzė tė re dhe ta bėnte tė gatshme ta ndiqte nė tė gjitha aventurat. (Shumė shpejt, ata u larguan tė dy). Ja si shprehet djali: Shpirti im hedh poshtė ēdo rend social aktual dhe krishtėrimin, vatrėn familjare, virtytet e pranuara, klasat sociale dhe doktrinat fetare. Si do t’ia dalė ai? Duke shkruar, dhe vepra do tė jetė Uliksi.

    Pra, kemi tė bėjmė me njė “vagabond” tė joshur nga njė vajzė shumė eksperte dhe qė ai josh nga ana tjetėr, edhe pse ajo nuk do tė lexojė asnjė prej librave tė tij: “Lamtumirė, e dashura ime naive, e ndjeshme, e pėrgjumur, e paduruara Nora me zė tė thellė”. Dhe gjithashtu: “Asnjė emėr nuk ėshtė aq i dashur pėr tė qenė emri yt”.

    Nora, eksperte? Ajo i zbulon dashurinė fizike tė dashurit tė saj, por lind edhe dy fėmijė nė rrugė e sipėr, fati i tė cilėve do tė jetė disi tragjik. Jim dhe Nora martohen vetėm nė vitin 1931 dhe nė njė foto shohim Joyce duke ecur, atė ditė, drejt rrugės sė kryqit. Nora ėshtė gruaja e tij, nė rregull, por ai e trajton si dashnore tė fshehtė, sikur ajo po shkelte kurorėn me tė. Kur ndahen nė vitin 1939 (ajo nė Trieste, ai nė Dublin, “qytet dėshtimi, mėrie, fatkeqėsie), ai i shkruan letra tė ēmendura ku pėrzihet adhurimi me pornografinė mė bruto. Ky katolik gjenial, i shkėputur plotėsisht nga Kisha e tij, mbetet njė katolik i ethshėm. “A ėshtė ēmenduri dashuria? Ndonjėherė tė shoh si virgjėreshė ose si madonė, dhe njė ēast mė pas, tė shoh tė pacipė, epshore, gjysmė lakuriq dhe tė paturpshme”.

    Letrat e Jim janė fantastike pėr nga precizioni organik, dhe kam frikė se neveriten lexueset dhe ulėrijnė feministet e gjithė botės nėse i citoj. Ky Joyce qenka njė monstėr e neveritshme. Ai jo vetėm i shkruan gruas sė tij gjėra tė pista, por i kėrkon qė t’i pėrgjigjet me tė njėjtėn gjuhė. “Ajo fjalė e bukur qė ti e shkruan me shkronja tė mėdha dhe qė e nėnvizon, k….e vockėl”. Fjalėt janė gjithēka nė gjėrat seksuale, tingulli i gjėrave, ngjyra e tyre.

    “Mė thuaj gjėrat mė tė imta pėr veten, mjafton qė ato tė jenė tė pista, sekrete, dhe tė neveritshme. Mos shkruaj asgjė tjetėr. Ēdo fjali tė jetė plot me tinguj dhe fjalė tė pista. Fjalėt e tua janė tė gjitha tė bukura t’i dėgjosh ose t’i shohėsh mbi letėr, por mė tė bukurat janė mė tė pistat”. Joyce e di se ēfarė do: tė identifikohet nė maksimum me substancėn femėrore, ta bėjė tė flasė edhe kur ajo nuk do, ta zhveshė nė detaj kėtė kontinent tė panjohur dhe tė zi, dhe ky do tė jetė skandali triumfues i monologut tė Molly Bloom. Norėn e pyetėn shumė herė nėse Molly ėshtė ajo, por ajo pėrgjigjej me dashamirėsi: “Oh, jo, ajo ishte shumė mė e shėndoshė”.

    Tė gjithė burrat janė kafshė, e dashur, por tė paktėn tek unė ka diēka mė tė lartė. Rreng i Joyce: ai i kujton Norės se nuk pėrdor asnjėherė fjalė tė pista nė biseda, dhe kur dėgjon rreth tij anektoda tė turpshme, ai buzėqesh si me zor. “Ti sikur po mė shndėrron nė kafshė, dhe je ti, vajzė e keqe pa turp, qė mė ēove e para nė kėtė drejtim”. Poezia e vėrtetė nuk ka asgjė idealizuese, as etere: “Nora, e dashura ime besnike, shkollarja ime e shthurur me sy tė ėmbėl, bėhu k… ime, dashnorja ime e vogėl, ti do tė jesh gjithmonė lulja ime e egėr harlisur gardheve, lulja ime blu e errėt, e lagėsht”.

    Disa faqe janė tė shėmtuara, tė pista dhe kafshėrore, disa janė tė pastra dhe shpirtėrore: unė jam e gjithė kjo. Nora e ka dashur “tė gjithė kėtė”, megjithė mjerimin e mėrgimit. “Ti e ke kuptuar lojėn time, djallushe me sy blu, dhe buzėqesh me vete duke e ditur qė unė jam njė mashtrues, e megjithė kėto, ti mė do”. Ai bėn sikur beson te seksi, por nuk beson mė tepėr se ajo. Ai nuk ndalet sė shkruari, ai qesh me ato qė shkruan, dhe ėshtė i sigurt se do ta fitojė lojėn e tij.

    Nė vitin 1912, ky hero i pakuptueshėm i shkruan Norės: “Shpresoj qė njė ditė do tė tė jap mundėsinė tė jesh pjesė e lavdisė sime, ditėn kur tė hyj nė Mbretėrinė time”. Dhe ajo do tė jetė atje, nė vitin 1941, kur ai tė mbyllė sytė, i famshėm nė tė gjithė botėn, nė Zyrih. Kujtojmė se astrofizikantėt kanė marrė fjalėn “quark” nga “Zgjimi i Fineganit” pėr tė emėrtuar cilėsitė e reja atomike. Ja deri ku shkoi gjuha e Joyce.

    Letra e fundit e Jim ėshtė e vitit 1922, pas botimit tė Uliksi. “O e dashura ime, sikur tė ktheheshe tani nga unė dhe tė lexoje kėtė libėr tė tmerrshėm qė mė shkuli zemrėn nga gjoksi, dhe mė sjell fillikat pranė teje qė ti tė bėsh ē’tė duash me mua!” Pak mė larg: “E dashur Nora, botimi qė ti ke nė duar ėshtė plot gabime shtypi. I kam shkulur faqet. Ka njė listė me gabime nė fund”. Joyce buzėqesh teksa thekson se ka shkulur faqet. Ai e di shumė mirė se Nora nuk do tė lexojė gjė, por duke e marrė kėtė dhuratė, mund ta shohim qė kėtu me buzėqeshjen e saj blu tė errėt.

    *Philipe Sollers pėr Le Nouvel Observateur.

    http://www.mapo.al/2013/02/14/joyce-...e-i-shfrenuar/
    --- La Madre dei IMBECILI e sempre in cinta...

    ---voudou.. ---

  22. #19
    i/e regjistruar Maska e Westwoods
    Anėtarėsuar
    11-12-2013
    Postime
    41

    Red face Pėr: Xhejms Xhojs (James Joyce)

    Citim Postuar mė parė nga [Perla] Lexo Postimin
    Xhejms Xhojs irlandezi kryengritės gjeniu i letrave botėrore


    Mė 1904 shkruan veprėn autobiografike "A Portrait Of The Artist" (Portreti i njė artisti) tė cilėn vendos ta shndėrrojė nė roman "Stephen Hero" (Heroi Stefan).

    Ndėrkohė kishte filluar qė tė shkruante poezi, tė cilat i botoi nė vėllimin “Muzikė Dhome”. Nė kėto poezi ai u pėrmbajt nė modelin romantik dhe e romantikės sė vonuar. Ndėrsa nė gazetėn "Irish Homestead" botoi tri tregime tė cilat mė vonėdo tė pėrmblidheshin nė njė tjetėr libėr thelbėsor tė Xhijsit tė titulluar, “Njerėz nga Dublini”.

    Ulisi ėshtė vepra e dytė madhore e opusit xhoisian. Romani pretendon tė jetė njė epikė kryeposhtė, ku protagonisti humb nė kaosin e Dublinit tė fillimshekullit duke bėrė “gjeste” banale e tė

    Fragmente tė "Finnegans Wake" (Zgjimi i Fineganėve), kryevepra e kryeveprave, janė publikuar nga revistat letrare avanguardiste, duke shkaktuar gjykime tė ashpėra dhe polemika.
    Fillojnė shqetėsimet e para mendore tė sė bijės, por Xhojs e mban atė gjithmonė me vete, duke e lėnė nė klinikė vetėm gjatė krizave mė tė shfrenuara. Mė 1939, mė nė fund, publikohet i plotė “Zgjimi i Fineganėve”, njė zhvillim monumental i temave strukturore tė “Uliksit” frymėzuar nga filozofia e historisė sė G. B. Vico. Pas fillimit tė Luftės sė Dytė Botėrore Xhojs shkon nė Zyrih ku edhe vdes gjatė njė ndėrhyrjeje kirugjike, mė 1941.

    Voal
    Hmm. Nga eshte marre ky artikull? Eshte perkthim apo puna e mirefillte e ndonjerit/es?

    Ka disa gjera qe jane te pasakta; po rrjeshtoj ketu ato qe m'u duken me trashaniket:

    1. Romani autobiografik "Stephen Hero" eshte shkruar i pari dhe jo ashtu sic thuhet ne artikull. Xhojsi e shkroi kur ishte student ne Paris ku pjesen me te madhe te dites e kalonte ne Biblioteken e Parisit duke lexuar pa rreshtur ne menure qe te mbyste edhe urine.

    2. Titulli i romanit te pare te famshem nuk eshte "A portrait of the artist" por "A portrait of the artist as a young man" ("Nje portret i artistit si djalosh"). Trajta e pa shquar e portretit (nje portret dhe jo portreti) duhet ruajtur patjeter sepse perndryshe romani humbet vlerat e veta. Ky eshte nje variant qe Xhojsi paraqet. Me gjithe tekniken dhe diturine marramendese autori eshte i ndergjegjshem se nuk mund t'i ofroje lexuesit nje portret perfundimtar te Stefan Dedalit (personazhit kryesor).

    3. Xhojsi shkroi vetem 4 vepra gjithsej (3 romane dhe permbledhjen me tregime "Dublinasit") por te katerta konsiderohen kryevepra boterore. Me i famshmi, i cilesuar si vepra me frymezuese e shekullit te xx nga shume akademike, eshte padyshim "Ulysses" ("Uliksi"). Ky roman prej mese 600 faqesh tregon jeten ne Dublin gjate nje dite te vetme: 16 qershori i vitit 1904. (Kjo date nuk eshte e rastesishme: pikerisht ne kete date pati takimin e pare me partneren e jetes Nora Barnikell.) Romani paraqet disa personazhe me te cilet lexuesi ishte njohur qe tek "Nje portret...". Megjithate, heroi i ketij romani nuk eshte Stefan Dedali. Perkundrazi, Stefan Dedali del si nje artist i deshtuar qe vuan ne ndergjegje thyerjen e amanetit te se emes kur kjo ish ne shtratin e vdekjes. Protagonisti, cifuti Leonard Blum eshte vertete njeri prej kockash e mishi por jo i zakonshem. Artikulli i mesiperm e quajti banal. Me ane te Leonard Blumit Xhojsi mundohet te sjelle epoken e heronjve ne nje shekull te trazuar dhe e sheh shpetimin e njerezimit tek individi qe nuk ze phese lehte ne shoqeri (Blumi eshte cifut ne nje ambjent dominant katolik). Nejse, ky eshte debat i gjate ndaj po e le me kaq.

    Xhojsi percon pervec vlerave humaniste, dashurine per komiken. Vizioni komik i Xhojsit eshte i jashtezakonshem. Nje tipar tjeter (ky mund te duket paradoksal) eshte intelektualizmi. Xhojsi shnderron nje qytet provincial si Dublini ne kryeqendren e botes dhe kjo ne saje te humorit, dashurise per te perditshmen, dhe intelektit. Ai nuk rresht kurre se eksperimentuari me gjuhen. "Finnegan's Wake" vazhdon te mbetet veper pothuajse e padeshifrueshme. Xhojsi shpik fjale, formon nje gjuhe poetike e le te vershoje tek lexuesi te shfrenuar, madje edhe shenjat e pikesimit zhduken sepse fjala e tij mbart nje force marramendese. Per gjithe kete, Xhojsi mbetet shkrimtari me cerebral ndoshta i gjithe epokes njerezore. Thuhej se shpenzonte ore te tera ne renditjen e nje fjalie te vetme. Shume nga situatat kane disa kuptime njeheresh por magjia e autorit eshte se arrin t'a beje humorin te depertoje edhe tek lexues me intelekt me te dobet.

    Po e le me kaq se e zgjata shume, po per mua Xhejms Xhojs eshte nje nga ata shkrimtare qe me te verete ja vlen te lexohet e studjot per nje jete te tere. Edhe nje kuriozitet te vogel (megjithese per te ka me mijera): sekretar personal kishte Samjuel Beket, dramaturgun e famshem irlandez te teatrit absurd i cili eshte i mirenjeohur me "Waiting for Godot" ("Ne pritje te Godose").

  23. #20

    Xhejms Xhojs (James Joyce) / Tė panjohurat e jetės sė shkrimtarit James Joyce

    Tė panjohurat e jetės sė shkrimtarit James Joyce

    Tė panjohurat e jetės sė shkrimtarit James Joyce

    Nga Bryan Fitzgerald {07/07/2014}

    Vetė jeta e Joyce-t do tė ishte njė histori mahnitėse, pasi ka kaq shumė gjėra tė panjohura pėr autorin, madje edhe pėr fansat e tij mė tė zjarrtė
    James Joyce konsiderohet si thesari kombėtar i Irlandės. I njohur pėr librat klasikė si “Portret artisti nė rini” dhe “Dublinasit”, ai do tėjames-joyce jetė pėrgjithmonė i lidhur me veprėn e tij kryesore “Uliksi”, ku pėrshkruhen heroizmat e Stephen Dedalus, gjatė njė dite nė Dublin.

    Vetė jeta e Joyce-t do tė ishte njė histori mahnitėse, pasi ka kaq shumė gjėra tė panjohura pėr autorin, madje edhe pėr fansat e tij mė tė zjarrtė.
    Kėtu keni dhjetė gjėra tė mahnitshme tė cilat mund tė mos i dini rreth shkrimtarit legjendar:
    Personazhi i Molly Bloom, nė romanin e tij “Uliksi”, bazohet te gruaja e tij, Nora Barnacle, nga Galway. Romani fillon nė 16 qershor (ose siē njihet ndryshe “Bloomsday”) ose dita qė Joyce takoi bashkėshorten e tij tė ardhshme, nė 1904.
    Joyce studio danisht dhe norvegjisht nė University College Dublin, nė mėnyrė qė tė ishte i aftė tė lexonte veprėn e dramaturgut norvegjez, Henrik Ibsen, nė origjinal.
    Ai u largua nga Irlanda pėr nė Paris, pasi pėrfundoi studimet nė vitin 1902, ku u shpėrngul pėr tė studiuar mjekėsi.
    Irlandezi jetoi me familjen e tij nė Pola, Austro-Hungari nė 1904, por nė 1905 u dėbua, kur qeveria zbuloi njė rreth spiunėsh.
    Joyce dha anglisht nė shkollėn e gjuhės Berlitz, nė Trieste, Itali.
    Fliste italisht nė shtėpi, pasi e kishte mėsuar gjatė kohės qė jetoi nė Itali.
    Ai u rikthye nė Irlandė nė vitin 1909, pėr tė hapur kinemanė e parė nė Dublin, Cinematograph Volta nė 45 Mary Street. Kinemaja shfaqte filma italianė dhe europianė, tė cilėt nuk ishin tė njohur nė Dublin, dhe i mbylli dyert nė vitin 1919.
    Ish mėsuesi i gjuhės sė Joyce-t, Patrick Pearse, ishte njė nga udhėheqėsit e Easter Rising tė 24 prillit 1916, dhe konsiderohej si “Presidenti i Qeverisė Provinciale” tė Republikė sė Irlandės.. Joyce bėri 25 operacione nė sy gjatė jetės sė tij.
    Pėrpara se libri i tij “Uliksi” tė botohej ligjėrisht nė Amerikė nė vitin 1934, qindra kopje tė jashtėligjshme u sekuestruan dhe u dogjėn nga US Post Office nė vitet 1920.
    'Who is John Galt?'
    To say 'I love you' one must first be able to say the 'I' - Ayn Rand

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •