Close
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 20
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Shpresmiri
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Zagreb (CRO)
    Mosha
    46
    Postime
    407

    Porosia e takimit ndėrfetar

    POROSIA E TAKIMIT NDĖRFETAR TĖ MBAJTUR NĖ VATIKAN PREJ 24 DERI MĖ 29 TETOR 1999 DHĖNĖ BOTĖS

    Kardinali Francis Arinze, kryetari i Kėshillit Papnor pėr dialog ndėrfetar nė pėrfundim tė kėtij takimi, nė takimin e madh pasditor mė 28 tetor 1999, nė Sheshin e Shėn Pjetrit nė Romė para Papės Gjon Palit II, e lexoi porosinė pėrfundimtare tė kėtij takimi. Leximit i paraprinė fjalėt hyrėse tė tij:

    Gjatė katėr diteve tė kaluara nė kėtė takim ndėrfetar kemi medituar, vepruar dhe jemi lutur bashkėrisht, duke pyetur se nė ēfarė forme do tė kishte mundur tė zgjerohej bashkėpunimi nė mes anėtarėve tė traditave tė ndryshme fetare nė fillim tė mijėvjeēarit tė tretė. Kemi ardhur deri tė pėrfundimi qė vijon: Para sė gjithash kemi parashtruar ē'po ndėrmarrim pėr tė ardhmen? Nė vend tė dytė kemi shkėmbyer ide ēfarė forme do tė kishte mundur tė kėtė bashkėpunimi nė mes religjioneve nė shekullin dhe mijėvjeēarin e ardhshėm. Zoti i bekoftė vendimet tona qė pėrmbahen nė kėtė porosi:

    Nė fillim tė mijėvjeēarit tė tretė, ne pėrfaqsuesit e traditave tė ndryshme fetare, tė mbledhur nė “frymėn e Asizit” nė Vatikan, tė ardhur nga shumė anė tė botės, dėshirojmė t'i ndajmė frytet e pėrvojave tė kėtyre ditėve, si dhe bindjet qė janė pjekur dhe shpresėn me tė cilat po pėrgatitemi pėr ardhmėrinė e botės sonė.

    Jemi tė vetėdijshėm pėr nevojat urgjente:

    - qė tė ballafaqohemi me pėrgjegjėsi dhe trimėri me problemet dhe sfidat e botės bashkėkohore (varfėria, racizmi, ndotja e mjedisit, materializmi, luftėrat dhe shitja e armėve, globalizimi, AIDS-i, mungesa e ndihmės mjekėsore, shkatėrrimi i familjes dhe bashkėsisė, marginalizimi i grave dhe fėmijėve).
    - qė tė punojmė tė bashkuar nė mėnyrė qė ta vėrtetojmė dinjitetin e njeriut si burim i tė drejtave njerėzore dhe obligimeve reciproke nė luftė pėr drejtėsi dhe paqe tė tė gjithėve;
    - qė ta krijojmė njė vetėdije tė re shpirtėrore pėr tėrė njerėzimin, nė harmoni me traditat tona fetare, nė mėnyrė qė tė japim ndihmė qė respekimi i parimeve tė lirisė fetare dhe lirisė sė ndėrgjegjjes tė mund tė mbizotėrojnė.

    Jemi tė vetėdijshėm se nė traditat tona fetare kemi burimet e duhura pėr ta pėrballuar ndasinė tė cilėn e vėrrejmė nė botė, dhe tė nxisim miqėsinė reciproke dhe respektimin ndėr popuj.
    Tė vetėdijshėm jemi se shumė mosmarrėveshje tragjike nė botė dalin prej lidhjes pragmatike dhe shpesh herė tė padrejtė tė feve me interese nacionale, politike, ekonomike apo me interese tė llojeve tjera.
    Tė vetėdijshem jemi se nėse nuk e plotėsojmė detyrėn tonė qė t'i zbatojmė nė jetė idealet mė tė larta tė traditave tona fetare, do tė kemi pėrgjegjėsi pėr pasojat dhe do tė jemi rreptė tė gjykuar.
    E dijmė se problemet qė po e mundojnė botėn kanė njė tipar qė nuk jemi nė gjendje t'i zgjedhim vetė. Pėr kėtė arsye ndjehet nevoja e shpejtė e bashkėpunimit ndėrfetar.
    Tė gjithė jemi tė vetėdijshėm se bashkėpunimi nė mes religjioneve nuk e pėrfshin dorėheqjen nga identiteti ynė fetar, por ajo ėshtė mė tepėr njė hap qė duhet tė zbulojė edhe kėtė:

    - tė mėsohemi ta respektojmė njėri-tjetrin si anėtarė tė njė familjeje tė vetme;
    - tė mėsohemi t'i respektojmė dallimet dhe t'i ēmojmė vlerat e pėrbashkėta tė cilat na lidhin njėri me tjetrin.
    Prandaj jemi tė bindur se mund tė punojmė sė bashku duke u orvatur t'i ndalojmė konfliktet dhe t'i mbizotėrojmė krizat qė ekzistojnė anė e kėnd botės.

    Bashkėpunimi nė mes religjioneve tė ndryshme duhet tė vendoset nė themelet e mėnjanimit tė fanatizmit, ekstremizmit dhe antagonizmit tė ndėrsjelltė, tė cilat shpiejnė drejt dhunės.
    Tė gjithė jemi tė vetėdijshėm pėr rėndėsinė e mėsimit, shkollimit, si mjete pėr tė nxitur mirėkuptim, bashkėpunim dhe respekt tė ndėrsjelltė. Tė gjitha kėto pėrfshijnė:

    - mirėmbajtjen e familjes si themel kryesor tė shoqėrisė;
    - tė ndihmohen gjeneratat e reja pėr formimin e ndėrgjegjes;
    - tė theksohen vlerat shpirtėrore dhe morale, themelore dhe tė pėrbashkėta;
    - mbeshtetjen (kultivimin) e jetės shpirtėrore nė lutje, meditime, pėrqėndrim sipas praktikės sė secilės traditė fetare;
    - tė sigurohet qė tekstet e historisė dhe religjionit tė ofrojnė paraqitjen objektive tė traditave fetare, nė mėnyrė qė personat qė u takojnė kėtyre traditave tė mund tė njihen (dallohen) nė to.

    Tė gjithė janė tė ftuar qė t'i bashkangjiten kėtij dialogu ndėrfetar dhe ndėrkulturor.
    Nga kėtu jemi tė shtyrė tė bėjmė shumė thirrje:
    Ua sjellim ndėr mend tė gjithė udhėheqėsve fetarė qė tė nxisin frymėn e dialogut nė kuadrin e bashkėsive pėrkatėse, si dhe tė jenė tė gatshėm tė hyjnė nė dialog me shoqėrinė qytetare nė ēdo lėmi.
    Apelojmė te tė gjithė prijėsit botėrorė, pavarėsisht prej fushės sė ndikimit tė tyre qė:
    - ta dėbojnė lejimin qė religjioni tė jetė i pėrdorur pėr arsyetimin e diskriminimeve;
    - ta respektojnė rolin e religjionit nė shoqėri, nė lėmin ndėrfetar, popullor dhe lokal;
    - qė ta ērrėnjosin varfėrinė dhe tė luftojnė pėr drejtėsi shoqėrore dhe ekonomike.
    Nė frymėn e Jubileut u drejtohemi tė gjithė atyre qė janė mbledhur nė kėtė ditė qė:
    - tė kėrkojnė falje pėr mėkatet e bėra nė tė kaluarėn;
    - qė tė nxisin pajtim atje ku pėrvojat e dhimbshme tė sė kaluarės kanė krijuar ndasi dhe urrejtje dhe qė tė mos lejojnė qė e kaluara tė vendoset si pengesė nė ecjen kah nderimi dhe dashuria e dyanshme;
    - tė orvatemi pėr ta tejkaluar ndasinė ndėrmjet tė pasurve dhe tė varfėrve;
    - dhe tė punojmė pėr njė botė me paqe tė vėrtetė dhe tė pėrhershme.

    Mė gėzim dhe me shpirt falėnderimi, madje shumica prej nesh do tė mund tė thoshte duke i falenderuar nė rend tė parė Zotit, pjesėmarrėsit kėtu tė mbledhur pėr kėtė tubim ndėrfetar, u ofrojnė vėllezėrve dhe motrave tė tyre kėtė porosi shprese.

    (Marrė nga revista fetaro-kulturore URTIA)
    IHS

  2. #2
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    28-04-2002
    Postime
    2,282
    Ne kete tubim mernin pjese te gjitha llojet e besimeve te ndryshme fetare, apo vetem religjionet brenda krishterizmit?
    Deshmuesi

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Shpresmiri
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Zagreb (CRO)
    Mosha
    46
    Postime
    407

    Po

    Po Deshmues, tė gjithė pėrfaqėsuesit e feve (religjioneve) tė ndryshme. Pra, jo vetėm tė krishterėt.
    (Dėm qė nuk ka dėgju shumica pėr kėtė takim).
    IHS

  4. #4
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    28-04-2002
    Postime
    2,282

    Kam vetem nje pyejte:

    Mendoni se te gjitha fete besojne dhe njohin te njejtin Zot Perendi , Perendine e Abrahamit, Isakut dhe Jakobit?
    Deshmuesi

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e Shpresmiri
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Zagreb (CRO)
    Mosha
    46
    Postime
    407

    Bota, familje gjithėmbarėshme

    Deshmuesi, unė po tė pėrgjigjem nga kėndvėshtrimi i besimit tim, nė pyetjen e parashtruar. Shkurt mund tė them se unė nė ēfarėdo veprimi nė rend tė parė shikoj si ka vepruar Jezu Krishti nė atė rast. Kur e shohim veprimin e tij, s`mund e mos tė habitemi pėr shumė gjėra qė na duken disi tė ēuditshme. Edhe ai ka mundur tė dilte para mbarė Izraelit, pas Ringjalljes, dhe tė bėrtiste "Ja ku jam, e munda vdekjen, ju munda edhe ju qė mė kryqėzuat", dhe t`i likvidonte tė gjithė kundėrshtarėt, por jo, Ai kėtė nuk e bėri...
    Edhe diēka. Mendoj se duhet bėrė dallimin e respektit ndaj rezignacionit apo indiferentizmit. Me respektimin e lirisė sė personit ne respektojmė edhe atė hapėsirė lirie qė ėshtė e domosdoshme te besimi. Madje me kėtė respektojmė edhe Zotin i cili bėnė qė tė bie shi edhe pėr tė drejtėt edhe pėr tė padrejtėt.


    DEKLARATA
    „NOSTRA AETATE“

    pėr marrėdhėniet e Kishės me religjionet jo tė krishtera

    Hyrje

    1. Nė kohėn tonė, kur gjinia njėrėzore prej dite nė ditė shumė afėr bashkohet dhe shumėzohen marrėdhėniet ndėr popuj tė ndryshėm, Kisha shqyrton me kujdes mė tė madh, nė cilin relacion duhet tė qėndrojė ndaj religjioneve jo tė krishtera. Sipas detyrės sė saj, ka parasysh para sė gjithash tė pėrkrahė bashkimin dhe dashurinė ndėrmjet njerėzve po ashtu edhe ndėrmjet popujve, ēka kanė njerėzit tė pėrbashkėt dhe qė t’i udhėheqė nė bashkėsinė reciproke.

    Tė gjithė popujt janė njė bashkėsi e vetme, kanė njė zanafillė tė njėjtė, ku Zoti tėrė gjininė njerėzore e lejoi tė banojė nė rruzullin tokėsor tė pėrbashkėt;1 po ashtu e kanė Zotin si njė dhe tė ngjashmin Qėllim tė fundit. Provania e tij, dėshmia e mirėsisė sė tij dhe qėllimi i shėlbimit u ofrohet tė gjithė njerėzve,2 derisa tė jenė tė bashkuar tė zgjedhurit nė Qytetin shenjtė, drita e tė cilėve do tė jetė shkėlqimi i Zotit; ku tė gjithė popujt do tė ecin nė dritėn e tij.3

    Njerėzit presin prej religjioneve tė ndryshme pėrgjigjen nė enigmat e pazgjidhura tė ekzistencės njerėzore, tė cilat sikur mė parė po ashtu edhe sot, zemrat e njerėzve i shqetėsojnė nė thellėsinė mė tė madhe: Ē’ėshtė njeriu? Ē’ėshtė kuptimi dhe qėllimi i jetės sonė? Ēka ėshtė e mira, ēka ėshtė mėkati? Prej nga vjen vuatja dhe ēfarė kuptimi ka ajo? Cila ėshtė rruga kah lumturia e vėrtetė? Ēka ėshtė vdekja, gjykimi dhe shpėrblimi pas vdekjes? Dhe pėrfundimisht: ēka ėshtė kjo fshehtėsia e fundit dhe e pashprehur e ekzistencės sonė, prej sė cilės ne vijmė dhe kah e cila shkojmė?

    Mbi besimet e ndryshme

    2. Prej kohėrave mė tė vjetra deri tek ditėt tona gjendet tek popujt e ndryshėm ndonjė vėshtrim i fuqisė sė fshehtė, e cila ėshtė e pranishme nė rrjedhat dhe ngjarjet e jetės, dhe jo rrallė gjendet njohja e njė hyjnie mė tė lartė bile edhe tė Atit. Ky vėshtrim dhe kjo njohje pėrshkon jetėn e tyre me njė kuptim tė thellė religjioz. Nė bashkpunim me pėrparimin e kulturės kėrkojnė religjionet me nocione tė sakta nėpėrmjet gjuhės sė formuar pėrgjigje nė pyetje tė njėjta. Kėshtu njerėzit e kėrkojnė nė hinduizėm fshehtėsinė hyjnore dhe e bijnė kėtė nė njė pasuri tė pashterrshme tė miteve dhe nė pėrpjekjet filozofike tė thella pėr shprehje dhe kėrkojnė nėpėrmjet formave tė jetės asketike apo meditime tė thella ose vendstrehim tė dashur, tė besueshėm tek Zoti, lirimin prej ngushticave dhe kufizimeve tė rrethanave tona. Nė forma tė ndryshme tė budizmit do tė njihet pamjaftueshmėria radikale e botės sė ndryshuar dhe do tė mėsohet rruga, nė tė cilėn njerėzit me kuptimin e pėrshpirtshėm dhe tė besueshėm do tė arrijnė gjendjen e pėrsosur tė lirimit ose - nėpėrmjet pėrpjekjeve tė veta, me ndėrmejtėsimin e ndihmės nga lartė do tė mund tė depėrtojnė deri nė shkėlqimin mė tė lartė. Kėshtu orvaten edhe religjionet tjera tė pėrhapura nė tėrė botėn, qė shqetėsimin e zemrės sė njeriut ta takojė nė mėnyra tė ndryshme, t’i tregojė udhėt e ndryshme: mėsimin dhe rregullat e jetės gjithashtu edhe ritet e shenjta.

    Kisha Katolike, asgjė nuk mohon ēfarė ėshtė e vėrtetė dhe e shenjtė nė kėto religjione. Ajo merrė parasysh me respekt tė sinqertė, ato mėnyra veprimi dhe jetese, ato paragjykime dhe doktrina tė cilat, megjithėse nė shumė pika ndryshojnė nga ato qė pėrmban dhe beson ajo vetė, jo rrallė pasqyrojnė atė shkėlqim tė asaj sė vėrteteje qė ndriēon tė gjithė njerėzit. Prore kumton dhe ėshtė e obligueshme tė kumtojė Krishtin, i cili ėshtė „Rruga, e Vėrteta dhe Jeta“ (Gjn 14, 6) nė tė cilin njerėzit i gjejnė begatitė e jetės religjioze, nė tė cilin Zoti i ka pajtuar me tė gjithė.4

    Pėr kėtė arsye ajo qorton bijtė e vet, qė me urti dhe dashuri, nėpėrmjet bisedimeve dhe bashkėpunimeve me pėrkatėsitė e religjioneve tė tjera gjithashtu duke dėshmuar fenė dhe jetėn e vet tė krishterė ēdo mirėsi shpirtėrore dhe tė ndershme po ashtu edhe vlerat socio-kulturore, qė gjenden tek ata, t’i pranojnė, mbrojnė dhe pėrkrahin.

    Mbi besimin islam

    3. Me respekt tė madh i vėshtron Kisha edhe myslimanėt tė cilėt e adhurojnė njė Zot tė vetėm, tė gjallė dhe subsistent, tė mėshirshėm dhe tė gjithpushtetshėm, krijuesin e qiellit e tokės5 , i cili u ka folur njerėzve. Ata mundohen t’i nėnshtrohen me gjithė shpirt vendimeve tė tij tė fshehta, sikurse edhe Abrahami qė iu ka nėnshtruar Zotit, nė ēka feja islame mbėshtetet. Jezusin, tė cilin ata megjithatė nuk e njohin si Zot, por e nderojnė si profet, dhe ata e nderojnė edhe nėnėn e tij Virgjėrėn Mari tė cilėn edhe herė pas here e thėrrasin edhe nė dėvotshmėri. Pėrveē kėsaj ata e presin ditėn e gjyqit nė tė cilėn Zoti tė gjithė njerėzit do t’i ringjallė dhe do t’i shpėrblejė. Pėr kėtė arsye ata i japin rėndėsi pėrmbajtjes sė jetės morale dhe adhurojnė Zotin posaēėrisht me lutje, lėmoshė dhe agjėrim.

    Edhepse, gjatė shekujve, kanė lindur jo pak mospajtime ndėrmejt tė krishterėve e myslimanėve, Koncili shenjt u kėrkon tė gjithėve tė harrojnė tė kaluarėn dhe tė zbatojnė me sinqeritet mirėkuptimin e anasjelltė, si edhe tė mbrojnė e tė pėrkrahin sė bashku, drejtėsinė shoqėrore, vlerat morale, paqen e lirinė pėr tė gjithė njerėzit.

    Mbi besimin e judenjėve (Judaizmin)

    4. Duke kėrkuar fshehtėsinė e Kishės pėrkujton Koncili i shenjtė Besėlidhjen, nėpėrmjet sė cilės populli i Besėlidhjes sė Re shpirtėrisht ėshtė i lidhur me fisin e Abrahamit.

    Kėshtu Kisha e Krishtit njeh, se pas fshetėsisė sė shėlbimit hyjnor, fillimi i besimit dhe zgjedhjes sė saj gjendet qysh tek patriarkėt, tek Moisiu dhe tek profetėt. Ajo shpallė, qė tė gjithė besimtarėt e krishterė janė bijė tė Abrahamit sipas fesė6 , dhe janė tė pėrfshirė prej kėtyre patriarkėve dhe se shėlbimi i fshehtėsisė sė Kishės shėnjon shembullin e nxjerrjes sė popullit tė zgjedhur prej tokės sė robėrisė. Pėr kėtė arsye Kisha nuk mund tė harrojė, qė ajo nėpėrmjet kėtij populli, me tė cilin Hyji lidhi Besėlidhjen e Vjetėr prej mėshirės s‘mund t‘shprehet, Zbulesėn e Besėlidhjes sė vjetėr dhe ėshtė i marrė e pranuar prej rrėnjėve tė mira tė drurit tė ullinjėve nė tė cilėn paganėt janė si degė tė egra tė shartuara7 . Sepse Kisha beson, qė Krishti, paqja jonė, me kryq i pajtoi judenjėt dhe paganėt dhe qė tė dy nė vete i bashkoi8 .

    Kisha ka pėrherė parasysh fjalėt e Palit Apostull i cili u thotė bashkėvendasėve tė vet, qė „atyre u pėrket adoptimi, Lavdia, Bėsėlidhjet, Ligji, kulti, premtimet; tė tyre janė edhe patriarkėt, prej tyre, si njeri, ėshtė edhe Krishti, i cili ėshtė mbi ēdo gjė“ (Rom 9, 4-5), biri i Virgjėrės Mari. Dhe pėrkujton nė kohėn e sotme, se apostujt rrjedhin prej popullit judaik, qė janė themelet dhe shtyllat e Kishės, po ashtu edhe shumė prej tyre janė nxėnėsit e parė tė cilėt i shpallėn botės Ungjillin.

    Sikur dėshmon edhe Shkrimi Shenjt, Jerusalemi nuk njohi mbizotėrimin,9 dhe njė pjesė e madhe e judenjėve nuk e ka pranuar Ungjillin, por edhe jo pak e kanė kundėrshtuar pėrhapjen e tij10 . Megjithatė, judenjtė janė sipas dėshmisė sė apostujve prapėseprapė tė dashurit e Hyjit, pėr shkak tė Etėrve; dhe janė tė dhantisė dhe thirrjes sė vet tė pandryshueshėm.11 . Me profetėt dhe tė njėjtit apostull pret Kisha ditėn, tė cilėn e din vetėm Zoti, nė tė cilėn tė gjithė popujt njėzėri do tė thėrrasin dhe atij „krahakrahas t’i shėrbejnė“ (Sof 3, 9).12

    Ashtu siē ėshtė trashėgimia e pėrbashkėt shpirtėrore e pasur e judenjėve dhe e krishterėve, dėshiron Sinodi i Shenjtė t’i nxisė njohjet dhe respektin e dyanshėm, qė para sė gjithash ėshtė fryt i studimeve biblike dhe teologjike po ashtu edhe i bisedimeve vėllazrore.

    Megjithatė pushtetmbajtėsit judenjė dhe pishtarėt e tyre kanė insistuar nė vrasjen e Krishtit13 , edhepse pėr vuajtjet e tij qė i ka pėsuar nuk mund tė llogaritet assesi pėr tė gjithė judenjtė pa dallim qė atėherė jetonin e kursesi pėr judenjtė e sotėm. Megjithė qė Kisha ėshtė populli i ri i Zotit, nuk duhet qė judenjtė t’i paraqesim sikur tė larguarit dhe tė mallkuarit prej Zotit, sikur tė pasonte kjo prej Shkrimit Shenjt. Pėr kėtė arsye duhet tė gjithė tė kenė kujdes, qė askush nė katekezė apo nė predikime tė fjalės sė Zotit tė mėsojė diēka, qė nuk pėrputhet me tė Vėrtetėn ungjillore dhe me Shpirtin e Krishtit.

    Nė vetėdijshmėrinė e trashėgimisė, qė ajo ka sė bashku me judenjtė, Kisha gjykon tė gjitha pėrndjekjet kundėr ēdo njeriu, jo prej shkaqeve politike, por e nxitur prej dashurisė religjioze tė Ungjillit, denon urrejtjet, pėrndjekjet, manifestimin e antisemitizmit, qė janė drejtuar nė ndonjė kohė apo prej ndokujt kundėr judenjėve.

    Edhe Krishti, siē na ka mėsuar dhe na mėson pėrherė edhe Kisha, i pranoi mundimet dhe vdekjen e vet vullnetarisht, me dashuri tė pakufi pėr mėkatet e njerėzve, qė tė gjithė tė arrijnė shėlbimin. Kėshtu ėshtė detyra e predikimeve tė Kishės, qė tė shpallė kryqin si shenjė universale tė dashurisė sė Hyjit dhe si burim i tė gjitha hireve.

    Vėllazėrimi i gjithmbarshėm

    5. Nuk mund ta thėrrasim Hyjin, Atin e tė gjithėve, nėse i shmangemi sjelljes vellazėrore pėrkundrejt disa njerėzve, tė cilėt janė tė krijuar nė pėrngjasimin e Hyjit. Qėndrimi i njeriut ndaj Hyjit Atė dhe qėndrimi i tij ndaj njeriut vėlla janė tė afėrta njėra me tjetrėn, siē pohon edhe Shkrimi: „Kush nuk ka dashuri nuk e ka njohur Hyjin“ (1 Gjon 4, 8).

    Ashtu shmanget themeli i ēdo teorie apo praktike, qė mes njeriut dhe njeriut, mes popullit dhe popullit pėrkatėsisht bėn dallime me dinjitetin njerėzor dhe prej kėsaj nė tė drejtat qė pasojnė.

    Pėr kėtė arsye Kisha gjykon ēdo diskriminim tė njeriut dhe ēdo akt tė pėrdorimit tė dhunės kundėr atij, qė pėrdoret pėr shkak tė racės apo ngjyrės sė tij ose gjendjes shoqėrore apo religjionit tė tij, sepse kjo e kundėrshton shpirtin e Krishtit. Pėr kėtė arsye, duke ecur gjurmėve tė Shėn Pjetrit dhe Shėn Palit, thėrret Sinodi i shenjtė me seriozitet tė flaktė tė gjithė besimtarėt, qė „sjellja e tyre midis paganėve tė jetė shembullore“ (1 Pjt 2, 12). Nėse ėshtė e mundur, aq sa u pėrket atyre, qė ta ruajnė paqen me tė gjithė njerėzit,14 qė nė tė vėrtetė tė jenė bijtė e Atit, i cili ėshtė nė qiell.15

    Tė gjitha kėto nė tėrėsi dhe hollėsi qė janė botuar nė kėtė Deklaratė, i pėlqyen etėrit e Koncilit tė Shenjtė. Edhe ne me fuqi apostolike tė trashėguar prej Krishtit - tė gjitha kėto bashkė me etėrit e nderuar nė Shpirtin Shenjt i miratojmė, vendosim dhe pėrcaktojmė dhe urdhėrojmė qė tė shpallet nė lavdi tė Hyjit ēka caktoi Koncili.

    Nė Romė, te Shėn Pjetri, mė 28 shtator 1965
    Unė, PALI, ipeshkvi i Kishės Katolike
    (vijojnė nėnshkrimet e Etėrve)



    (Marrė nga revista fetaro-kulturore URTIA)
    IHS

  6. #6
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    28-04-2002
    Postime
    2,282

    shpresmiri..

    Nuk kam deshire qe te hyj ne polemike , sidomos ne rastin tone.
    Nuk mund te gjykoj askend qofte pagan apo fetar, qofte i krishter apo mysliman e cdo gje tjeter. Detyra e nje te krishteri eshte: Te shpalle Krishtin dhe te shpallesh Krishtin do te thote te shpallesh te VERTETEN.
    Ne nje kishe dikur ne Amerike , behet fjale shume vite perpara, Pastori gjate nje predikimi tha: " Ne me myslimanet me shume gjara na afrojne se sa na ndajne".
    Nuk i kam haruar kurre nga mendja ime kato fjale, po keshtu nuk jam nisur te gjykoj personi qe i tha, si dhe nuk kam paragjykuar kurre besimin e tij si dhe arsyen e kesaj deshmije.
    Nese ne duhet ti gjykojme gjerat , ato duhet ti gjykojme simbas se VERTETES, dhe bibla thote se e verteta eshte Krishti.
    Ne me myslimanet na ndan pikerisht Krishti. Ata mohojne Krishtin ne tre aspekte te cilat jane fondamentale ne besimin e krishtere dhe ne deshmine e Perendise. Dhe keto jane:
    1-Krishti Zot e Perendi.
    2-Kryqezimi , vdekja dhe ringjallja.
    3-Jezusi Bir i vetem lindur i Atit Perendi.
    Nese dikush do ti mohoje Krishtit keto tri gjera, ka mohuar Perendine, dhe e verteta nuk eshte ne te.
    Jezusi ju tha apsotujve nje te vertete ku cdo i krishter duhet te mbeshtetet tek kjo deshmi e Jezusit. Ai ju tha tyre se, Te gjithe ata qe mbledhin per mua, jane me mua, dhe te gjithe ata qe shperndajne , jane kunder meje.
    Une nuk dua tju gjykoj ju ne lidhje me besimin dhe religjionin qe ndiqni, por ne shume raste kam vene re se, ju besoni se edhe kurani eshte fjala e Zotit. Pikerisht ky fakt ju nxjer ne perfundim te gabuar. "Rini Zgjuar tha JEzusi". Do te deshiroja qe ti ti luteshe Perendise per te te shpejguar se cfare do te thote JEzusi me keto fjale , dhe cili eshte kuptimi i tyre per nje te krishtere.
    Ju ndiqni nje politike fetare ku ne thelb ka paqen midis besimeve te reme dhe asaj te vertete. Por mos haro se Erresira nuk ka asnje gje te perbashket me Driten.
    Shpresmir shpeshhere verej se ju ne qender kini si qellim PAQEN midis besimeve te ndryshme fetare, dhe shpeshhere verej se ju i inkruajoni keto besime (qe ne qender nuk kane Krishtin), si besime te verteta. Mendoj se kjo eshte shume e rrezikshme. Por une mendoj se nje mesues nuk mund ta inkruajonte nxenesin kur ai nuk ndjek mesimin e vertete. Pra do te kisha deshire qe te hiqje dore nga politika fetare dhe te shihje drejt qellimin se perse Jezusi te ka thirur.
    NEse ju e quani te drejte qe te uleni dhe ti luteni Perendise me ata qe e mohojne Birin e Perendise, qe mohojne SAKRIFICEN me te madhe qe Perendia beri per Njriun, qe mohojne vete Perendine Zotin KRisht, kjo per mua eshte ABSURDITETI dhe herezi. Jezusi tha se, Askush nuk mund ti sherbeje dy zoterinjve , dhe Prendise dhe Mamonajt.
    Kushtoju Leximit te bibles dhe kerko Frymen e Perendise qe te te zbuloje te VERTETEN Zotin Krisht. Tempulli i PErendise nuk ka azgje te perbashket me tempullin e satanit.
    Eshte gje e mrekullueshme qe te ndejkesh dhe te besh PAQEN e Perendise , por jo ta humbesh ate per hir te paqes se botes.
    Inkruajimi im per ju eshte: Ndiq Krishtin dhe do te kesh te verteten, dhe do te njohesh vullnetin e Krishtit dhe do ta besh ate.
    Mer si shebull Palin, ai ne asnje rast nuk i inkurajoi besimtaret e reme , per hir te paqes se botes, por ju shpalli atyre Krishtin duke bere qendrese , duke duruar te RRahura, te burgosura, e plot vuajtje te tjera. Perse e beri Pali kete gje? Vullnetin e kujt beri ai? Kujt i sherbeu ai? Cdo i krishter sheh plotesisht permes Palit se si ai duhet te vuaje per emrin e Krisht duke sakrifikuar dhe jeten e tij.


    Medashuri ne Krisht . Deshmeusi

  7. #7
    yells `aziz! light!` Maska e AsgjėSikurDielli
    Anėtarėsuar
    12-09-2002
    Vendndodhja
    the black light
    Postime
    1,787
    Deshmues, beson ti ne Allah?

    Beson ne Jahweh, si Judaizmi?

    Beson ne Brahman, si Hinduset?

    Beson ne Buddha-ne, si Buddhistet?

    Beson ne Chung Tzu-ne si Taoistet?

    Po ne Guru Nanak, e ne Adi Granth si Sikhet?

    Apo ne Mahavira, si Jainet?

    Ose ne Kami (zotera) si Shintoizmi?

    Apo ne Baha'u'llah, si ata qe i takojne fese Bahai?

    A beson ne Reinkarnim? Po ne Dharma? Po ne Karma?

    Jo...

    E pse pra pret qe muslimanet, apo kushdo tjeter te besoj ne Krisht si Perendi?

    A nuk po shkon pak si me larg me te drejten e reklamimit, e po ben kete tash si te domosdoshme "per te besuar ne Perendi"?

    Kush te tha ty qe per me teper se 4 Bilione banore te ketij Rruzulli Tokesor, nuk ka shpetim pasiqe nuk besojne ne Krisht?

    Si dhe kush te tha ty qe Bibla vjen nga Krishti e nuk vjen nga Torrah Judaiste?

    nga Genesis, Exodus, Lividicus, Numbers dhe Deteuronomy?

    Pse mundohesh ti detyrosh tjeret te besojne ne ate ne te cilen edhe ti beson? Ne Krisht?

  8. #8
    i/e larguar Maska e Honezmi
    Anėtarėsuar
    13-05-2002
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    288
    I nderuar Asgje Sikur Dielli
    Te gjitha pergjigjet e pjetjeve te tua drejtuar (deshmusit)kane vetem nje pergjigjelogjika e "Deshmusit"eshte llogjika e nje fondementalisti te krishter,qe mendone se i ka ardhur koha qe te hakmeret.Ky njeri, nuk shikon, dhe nuk munde te gjeje, asnje gje pozitive tek pjesa tjeter qe nuk besone ne krisht!!
    E kuptohet morrali i njerzve tetille!!!!Fondementalizmi.
    Kurse sa per temen e hapur nga Shpresmiri mendoi:Se tema te tilla duhen perkrahur e respektuar. Dhe se ne shqiptaret duhet te shikoim me mire se cfar na bashkone, dhe jo cfar na ndajne (sic pretendone fanatiku Deshmus)

  9. #9
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    28-04-2002
    Postime
    2,282

    Se pari te nderuar myslimane..

    Te nderuar myslimane, ju lutem nuk dua te mereni me mua dhe as te me gjykoni. Nuk kam asnje qellim kundra jush dhe besimit tuaj, keshtu mos "Tirni corap".
    Biseda ime eshte e kuptueshme per ate qe njohin Krishtin, per ata qe njohin Perendine Jehovah.
    Une nuk pergjigjem per 4biljon njerez qe nuk besojne ne Krishti, pasi Krishti tha se rruga e shpetimit eshte shume e ngushte, sa mezi do te kalojne vetem DISA, ndersa ajo e shkatrimit eshte e GJERE, ku kalon shumica.
    Nuke e di nese kini gjetur ndonje shkrimin tim ku tju gjykoj ju se perse besoni ne kete fe apo ate tjetren, nuk me intereson se ku besojne ata qe jan kundershtare te kryqit dhe Krishtit. Mua me interesojne ata qe e digjojne dhe besojne tek Krishti.
    Keshtu qe te mos hyjme ne polemika fetare, me mire harojeni se kush eshte deshmuesi , sepse nuk kini se perse te interesoheni per te. Diskutimin tim e kam me nje te krishter dhe keshtu nuk eshte mire qe te futni hundet, sepse ku ju futni hundet me pas bije ere.
    Ps . Shpresmir do te kisha deshire qe ta vazhdonim biseden tone.
    Deshmeusi

  10. #10
    yells `aziz! light!` Maska e AsgjėSikurDielli
    Anėtarėsuar
    12-09-2002
    Vendndodhja
    the black light
    Postime
    1,787
    Deshmues,

    ate te timen mirre nga aspekti i nje njeriu te pavarur, se une nuk e mbroj Muslimanizmin. Por, me beri pershtypje kur the se "Muslimanet nuk besojne ne Krisht per ate edhe gabohen" ose dic te ngjajshme.

    E une te pyes ty si i Krishtere, a beson ne Allah ti? A e fal namazin pese her ne dite, dhe agjeron ne muajin e Ramazanit?

    Pergjigja eshte nje JO e madhe e shtypit.

    Dhe natyrisht nje pyetje qe lind sic lind femiu nga gjiri i se vertetes (dashurise):

    Pse ti mendon se e ke te drejten ti "denosh" dhe ti klasifikosh besimet tjera si te paverteta, pasiqe vetem Krishti ua tregon njerezve rrugen e shpetimit?

    Mendoj, pse nuk futesh ndonjehere ne kembet e nje Tailandezi, Kinezi, Indiani, apo Indoneziani? Pse nuk futesh ndonjehere ne kembet e ndonje japonezi apo arabi?

    Dmth, te mesosh pak me shume mbi ta e te mos gjykosh nga pozita e "fituesit" te drejten e te "humburit".

    ASD

  11. #11
    i/e regjistruar Maska e Shpresmiri
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Zagreb (CRO)
    Mosha
    46
    Postime
    407

    E vėrteta ėshtė universale

    Po, Deshmuesi, gjithėsesi se do ta vazhdojmė diskutimin. Gjithmonė kam vullnet tė bisedoj me ty, sepse e di se ke njohuri mbi fenė e krishterė dhe se shpesh herė e ke theksu se nuk gjykon fetarėt tjerė pėr besimin e tyre dhe se dėshrion vetėm tė dėshmosh tė vėrtetėn. Kėtė e thotė edhe besimi katolik se feja dėshmohet dhe jetojmė nė kohė ku dėshmia mė shumė kėrkohet prej tė tjerėve se argumentimi me fjalė. Dhe kėtu krejt tė japė tė drejtė. Mirėpo, meqenė se kėtu nė forum nuk mundemi ndryshe tė dėshmojmė vetėm se me fjalė atėherė gjėrat paksa ngatėrrohen, sepse kemi tė bėjmė vetėm me njėrėn anė tė medaljes dhe ekziston rreziku qė gjithmonė mos ta shiqojmė tėrėsinė.
    Njė duhet ta kemi tė qartė: "Teoria mbi njeriun/personin pėrcakton dhe drejton edhe praktikėn e tij". Pra, ėshtė shumė me rėndėsi teoria.
    Unė tė kuptoj Deshmuesi se, e ke cek shumė herė, vėrtetėsia ėshtė shumė e rėndėsishme nė fe. Pra, duhet dalluar qė mos tė duken tė gjitha fe nė njė nivel, apo me fjalė tė tjera t`i fusim tė gjitha fetė "nė njė thes". Nuk e di a tė ka rėnė tė lexosh pėr njė deklaratė qė e ka shpallė Kisha katolike lidhur me kėtė problem qė ėshtė lajmėruar kohėve tė fundit nėpėrmjet njėfarė pluralizmi por me konotacione tė indiferentizmit, quhet: Dominus Iesus (Jezusi ėshtė Zot). Papa duke e parė rrezikun e kėsaj qė vė nė dukje edhe ti Deshmuesi ua bėnė tė qartė tė gjithėve se Jezusi nuk mund tė krahasohet me asnjė profet apo ndonjė guru, apo moralist... sepse Ai ėshtė Alfa dhe Omega! Zbulimi i Jezu Krishtit nuk ėshtė i kufizuar, i pakompletuar dhe i papėrsosur apo plotėsuese e asaj qė ėshtė e pranishme nė besimet e tjera. Megjithatė nuk duhet pėrjashtuar mundėsia e dialogut me besimet tjera. Pėrkundrazi, duke vėnė theksin mbi njėsinė dhe universalitetin e ndodhisė sė Krishtit, pranohen gjėrat e mira dhe tė vėrtetat qė janė nė besimet tjera, duke e konsideruar kėtė si njė dhuratė tė Shpirtit tė Krishtit: "shumė herė pasqyrojnė atė shkėlqim tė asaj tė vėrteteje qė ndriēon tė gjithė njerėzit" (shih kėtu: Nostra aetate, nr. 2).
    Nė kėtė mėnyrė, dokumenti pohon se mundėsia e shpėtimit ėshtė pėr tė gjithė njerėzit, edhe e atyre qė janė jashtė ēdo Kishe, nėse secili ecėn sipas hirit tė Hyjit, ndėrgjegjes morale dhe Shpirtit tė Shenjtė duke jetuar me dashuri (nr. 14), sepse gjithmonė ėshtė Shpirti qė e pėrhap "farėn e Fjalės" qė ėshtė e pranishme nė rite dhe kultura tė ndryshme dhe qė pėrgatit takimin nė Krishtin. "Shpirti Shenjtė na jep tė gjithėve mundėsinė qė tė bijmė nė kontakt me misterin e Pashkėve, nė atė mėnyrė qė vetėm Hyji di. Nuk duhet harruar kurrė rritjen e respektit tė ndėrsjellėt, qė Shpirti i Zotit mund tė arrijė edhe nėpėrmjet vėllezėrve pjesėtarė apo jo tė besimeve tė tjera, sepse e vėrteta vjen pėrherė nga Shpirti dhe "era fryn nė drejtimin qė do" (Khs. Gjn 3,8)." Edhe vetė librat e shenjtė tė besimeve tė tjera qė faktikisht ushqejnė ekzistencėn e dishepujve tė tyre "i pranojnė nga misteri i Krishtit ato elemente mirėsie dhe hiri qė janė tė pranishme nė to" (nr. 8). "E vetmja ndėrmjetėsi e Shėlbuesit nuk pėrjashton, por nxit nė krijesa njė bashkėpunim qė ėshtė pjesėmarrės i tė njėjtit burim".
    Sidoqoftė, Kisha nuk mund tė heshtė pėrballė rrezikut tė mohimit tė hyjnisė sė Birit tė tij tė vetėm. Kėshtu Papa precizon: "besimi ynė nė Krishtin nė tė vetmin Birin e Hyjit, nėpėrmjet tė cilit ne e shohim fytyrėn e Atit, nuk ėshtė arrogancė me tė cilėn ne duam t`i pėrbuzim besimet tjera, por ėshtė njė mirėnjohje e gėzuar sepse Krishti na ėshtė dėftuar neve qė s`kemi asnjė meritė. Ai nė tė njėjtėn kohė na ka angazhuar tė vazhdojmė e tė shpallim atė qė e kemi pranuar dhe t`ua komunikojmė edhe tė tjerėve atė qė na ėshtė dhuruar ne, sepse e Vėrteta e dhuruar dhe Dashuria qė ėshtė Hyji, u pėrket tė gjithė njerėzve."

    Pra, gjithēka qė lavdėron Zotin duhet pranuar, por duhet kundėrshtuar gjithēka qė cenon dinjitetin e njeriut. Njė Zot qė nuk e merr nė konsideratė njeriun Ai nuk mund tė quhet Zot.

    (Nuk po e zgjas mė shumė).
    IHS

  12. #12
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    28-04-2002
    Postime
    2,282

    Shpresmir le te vazhdojme biseden se bashku.

    Bota gjithmone ka qene e mbushur me besime te ndryshme, ashtu sic eshte edhe sot. Gjeja qe mua me shqeteson, ne lidhje me shpalljen e Krishtit tek te gjithe njerezit, eshte fakti se, te gjitha besimet e tjera pa perjashtim duhet te kuptojne dhe pranojne se e VERTETA eshte NJE, dhe ky eshte Krishti. Kjo deshmi eshte FONDAMENTALE. Per kete JEzusi thote:
    Une jem RRUGA e VERTETA dhe JETA. Vetem kjo deshmi e Jezusit Rrezon cdo besim dhe doktrine , e cila ne thelb te vetvetes nuk ka Krishtin.
    Te pakten ju Shpresmir jeni ne gjendje qe te me kuptoni drejt se une nuk kam asnje lloj gjeje me besimet e tjera, sidomos ate islame. Une deri me sot nuk kam gjykuar askend per besimin qe ai ka perzgjedhur, si dhe nuk kam fyer dhe share besimin e askujt. Une kam folur dhe shpallur gjithmone deshmine qe na jep Fryma e Perendise me ane te Bibles. Kur JEzusi thote se: Askush nuk vjen tek Ati pervecse nepermejt meje , atehere: a mund une te mendoj dhe te shpall te kunderten e fjaleve dhe deshmise qe na jep JEzus Krishti?? Nese une do te pranoja qofte edhe nje besim tjeter i cili e perjashton JEzusin si te vetmin Sheptimtar qe e con njeriun tek Ati Perendi, atehere une jo vetem qe nuk e njoh Perendine por jam nje mashtrues i mashturar.
    Kur une deshmoj Krishtin si te vetmin sheptimtar te enjriut nga mekati dhe vdekja, nuk mendoj se cfare do te thone myslimanet, budistet apo besimtaret e feve te tjera. Deshmija ime nuk ka te beje me pozita dhe interesa nejrezore, kur une deshmoj te verteten nuk kam bere gje tjeter , vecse kam lejuar Zoti qe te flase dhe te deshmoje nepermejt meje.
    Pikerisht per kete jemi thirur, qe te deshmojme emerin e Zotit Perendi, si ivetmi Shpetimtar i njeriut. Ai qe eshte pjese e trupit te Krishtit ( kishes) do te deshmoje FIZIONOMINE dhe IDENTITETIN e TIJ , Krishtin. Psh. Vereje veten tende dhe "gjymtyret e trupit tend" kur i prezamtoni dikujt PERSONIN tuaj. Ne fillim, ju i zgjatni DOREN personit perballe, dhe me pas GOJA deshmon EMERIN dhe PERSONIN tuaj. Pra te gjitha gjymtyret kane te njejtein qellim : shpalljen dhe prezantimin e gjithe personalitetit tuaj, duke filluar qe nga EMRI. Dmth, Dora nuk thote: Une jam DORA e Shpresmirit, por qe te gjitha gjymtyret kane nje qellim dhe nje mendim te vetem : shpalljen e identitetit dhe Personit ne fjale.
    Kete gje duhet ta kete parasysh cdo i krishtere. Ai qe eshte pjese e TRUPIT te Krisht , ( cfaredo lloj gjymtyre qofte ne TRUPIN e Krishtit), deshmon Krishtin , te cilit dhe i perket.
    Persa i perket TAKIMIt ne fjale, une e thashe edhe ne shkrimin e mesiperm se nuk kam qellim qe ta gjykoj qellimin dhe deshiren e tij te mire. Por ketu me duhet te qendroj ne nje gje qe eshte teper thelbesore per cdo te Krishtre.
    Si mendoni ju: Si do te ndjehet Krishti kur sheh nje bir te tij (kristjan) qe eshte duke u lutur se bashku me nje perndjekes dhe mohues te kryqit, i cili nuk pranon por sulmon Krishtin??
    A do ta bente Krishti nje gje te tille?
    A kemi ne bibel ne ndonje veprim te tille nga JEzus Krishti??
    A e pranon Krishti kete lloj lutjeje, duke u bashkuar se bashku me ata qe e perndjekin dhe mohojne vepren e HIRIT te Perendise, e cila u veprua ne kryq??
    Keto pyejte i ndruar Shpresmir jane shume te rendesishme per cdo te krishtere. Ne diten e fundit cdo kush do te mbaje pergjegjesi per ate qe ka APROVUAR, MIRATUAR, sidhe ka VERPUAR.
    Ka nje rendesi teper te madhe per cdo te krishtere, kur ai i drejtohet nje myslimani nje budisti apo nje pagani. Me lejo qe tja u shtjelloj kete fakt, dhe mendoj se eshte shume i rendesihem.
    NEse une pranoj se, edhe besimet e tjera pervec krishterizmit (te cilat nuk kane Krishtin ne qender te tyre), digjohen dhe jane te drejta perpara Perendise, atehere une kam bere nje mohim te drejtperdrejte te Jesus Krishtit SHpetimtar, si dhe vepres qe ai kreu ne kryq. Perse? Kjo, sepse sipas kesaj llogjike i bije qe pervec Krishtit , te kete dhe nje rruge tjeter qe te con tek Perendia
    . A eshte i vertete ky fakt?? Apsolutisht jo. JEzusi tha: Une jam RRuga e Verteta dhe Jeta, dhe askush nuk shkon tek Ati pervecse nepermejt meje.
    Kjo thenie e Krishtit eshte e skalitur ne zemer dhe mendje te njeriut kristjan. I krishteri qendron , ndertohet dhe deshmon mbi kete THEMEL ,Jezus Krishtin. Por cila eshte pasoja negative qe ne sjellim tek myslimani , budisti apo pagani, nese e quajme besimin e tyre te vertete, dhe e pranojme se edhe keto besime te cojne drejt shpetimit dhe paqes me Perendine Jehovah?
    Se pari: ne nuk i kemi shpallur DRITEN. Se dyti: E kemi aprovuar ERRESIREN e tij si DRITE. Se treti: Ne e leme ate qe te ece ne RRUGEN e SHKATRIMIT, duke e miratuar besimin e tij si SHPETUES. Se katerti: me aprovimin tone ne ecim kunder deshmise se Krishtit. Se pesti: ne nuk i dhame atij mundesine qe te perzgjedhe Jezusin si Shpetimtarin e vetem , e tjera. Prandaj ne shkrimin e mesiperm te them se, nje mesues kurre nuk e inkruajon mesimin e gabuar te nxenesit, nese ai e ben kete , atehere ai e ka humbur "Mesuesine".
    Pra shiko se sa e rendesishme eshte qendirmi dhe deshmimi i te krishterit perpara ketij fakti kaq te rendesishem.
    NEse do te veresh ne kete faqe fetare, Myslimanet me cilesojne mua si armikun e tyre dhe ne cdo shkrim qe une sjell ata periqen me cdo kusht qe te me nxjerin percares, antishqiptar, antikombetar e tjera. Bile sa here qe kam shkrojtur dicka ne faqene tyre islamike, ata menjehere ne menyre arugante e kane fshire cdo shkrimin tim. Bile , edhe kur une ju pergjigja nje akuze te ginjeshtert qe bente Arjeta ne drejtim te personit tim. Keshtu ata e fshine pergjigjen time , duke mos lejuar qe te mesonin te verteten e akuzes qe Arjet me bente. Por cfare tregojne keto?
    Mos valle une jam ne te vertete Armiku i tyre?????
    Une kam sjelle fjalen e Perendise ne bibel, une kam shpallur Krishtin si te vetmin Shpetimtar te njeriut, une kam treguar Dashuri dhe zemergjeresi , si dhe jam treguar tej mase i durueshem me ta , qe ne nje fare menryre tju shpall Krishtin, dhe mendoj se kete e kam bere. Por ata duhet te dine se nuk jam une armiku i tyre, ata jna vete ne armiqesi me Perendine Jehovah, sepse mohojne Birin , dhe kush nuk ka BIRN nuk ka As Atin, dhe kush nuk ka Atin eshte ende nen denim te mekatit.
    Ja pra i nderua Shpresmir, ne deshmine e KRishtit nuk jam nisur asnjehere qe te ndertoj konjuktura dhe qellime njerezore, ( jo se ato jane te parednesishme), por me e rendsishmja , per te cilen dhe u thirrem, eshte Deshmija e Krishtit, i cili vdiq dhe u ringjall te treten dite per shpetimin e cdo kujt qe do te besoje ne te. Nuk ka emer tjeter nen qiell qe ju eshte dhene njerezve per shpetim, pervecse Zotit Krisht. Ky eshte qellimi i pare dhe kryesor , dhe me pas vijne te tjeret. Per kete Krishti ju tha Paostujve, shkoni dhe shpallni lajmin e shpetimti, dhe hyni ne ate shtepi ku ju presin , dhe PAQJA juaj le te bjere mbi ta, por nese ata nuk duan , hikni nga ajo shtepi dhe shkundni dhe PLUHURIN e kembeve tuaja, dhe PAQJA juaj le te rikthehet perseri tek ju.
    I nderuar Shpresmir! Asnjehere nuk do te bej paqe me boten , duke humbur PAQEN e Perendise, pasi PAQJA e Perendise te con ne jete te perjetshme.
    Ps. Gjithmon jam duke diskutuar rreth besimit te krishtere, pa GJYKUAR besime te tjera si dha ata qe i ndjekin keto besime. Une shpall drejt fjalen e Bibles, te ciles dhe i besoj dhe i bindem.
    Krishti te bekofte vella dhe Fryma e Perendise le te hape Zemren tende per te pare Krishti, si dhe te njohesh vullnetin dhe thirjen qe ai te ka thirur.
    Deshmeusi
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga deshmuesi : 22-01-2003 mė 23:55

  13. #13
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    12-09-2002
    Vendndodhja
    finland
    Mosha
    52
    Postime
    121
    DESHMUES A DON UN TE CITOJ TY PROVOKIMET E TUA QE KE BER QE SA HERR MBI FEN ISLAME APO TI DO TE KALLXOSH FETYREN TENDE TE DHELPRES QE KE TI PAK ME PARR MORE DJALO THE SE KU TE PERZIHET HUNDA E MUSLIMANIT ATY DO TE VJEN ERA NDERSA UN TE THEM TY SE KU TI JE ATY EDHE VJEN ERA DHE TI SA MBAJ MEND UNE SHKRIMET E TUA KE THAN SE PO TE GODAS DIKUSH DO TE JA KETHESH EDHE FAQEN TJETER PER SHKAK SE KE DASHURIN E KRISHTIT KURSE KETU TREGON FETYREN TENDE TJETER APO JO ME VJEN KEQ QE TE JETERET NUK SHOHIN LOJREN TENDE DHELPRAKE QE BEN.
    NJE GJE TE THEM MOS MOS ME OFENDO BESIMIN ME METODA TUA SE KETO QKA UN SHKROVA KETO JAN VETEM SE TE VERTETA ASGJE TJETER.

  14. #14
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    28-04-2002
    Postime
    2,282

    Shuaib

    Fjala : "bije ere", ka kuptim figurativ. Nuke e di se sa arsim perkates ke, por figurat letrare behen qysh ne tetvjecare.
    Me fjlene "Bije ere" dua tju tregoj ty dhe te tjereve se, Hidheni menjehere ne SULM, dhe e prishi dhe denigroni biseden. Nese deshiron te sjell ofezate tua dhe te te gjithe shokeve te tu, te bera ne adresen time, mendoj se do te te "bjere ere" tamam qe te kuptosh arsyen se perse une e kam perdorur kete figure letrare.
    Deshiron te te sejll fyerjet e tua personalisht ndaj personit tim? Po keshtu sill dhe ti fyerjet e mija ndaj teje , dhe ateher te shohim se kush fut HUNDET dhe sjell ERE.
    Deshmuesi

  15. #15
    Mė pėlqen shumė ekumenizmi - dashuria nė mes njerėzve tė racave dhe me religjione tė ndryshme. Mė ka pėlqye jasht mase, gjesti i Papės aktual, zbathja e kėpucėve dhe hyrja nė xhami!
    Tė gjithė gati bėjn tė njajtin gabim, duke lavdėruar fenė e vet, e duke denigruar fetė e tė tjerėve.
    TOLERANCA, BASHKĖJETESA e MIRĖKUPTIMI janė tė nevojshėm ndėr ne aqė sa edhe ushqimi!
    Ini, bėhuni, pėrhapni dhe jetoni dashuri!

  16. #16
    i/e regjistruar Maska e Shpresmiri
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Zagreb (CRO)
    Mosha
    46
    Postime
    407

    FJALIMI I PAPĖS GJON PALIT II NĖ MBLEDHJEN NDĖRFETARE NĖ VATIKAN

    MĖ 28 TETOR 1999

    Tė nderuar pėrfaqėsues tė religjioneve, tė dashur miq!

    1. Nė atė paqe, qė bota s’mund tė japė, ju pėrshendes tė gjithė ju qė jeni mbledhur kėtu nė Sheshin e Shėn Pjetrit, nė fund tė mbledhjes ndėrfetare qė ėshtė mbajtur ditėve qė kaluan. Gjatė tė gjitha viteve tė pontifikatit tim, veēanėrisht gjatė vizitave tė mia pastorale nė vise tė ndryshme tė botės, isha shumė i gėzuar qė kam mundur tė takojė njė numėr tė madh tė krishterėsh dhe anėtarė tė religjioneve tjera. Sot ky gėzim ėshtė ripėrtėrirė afėr varrit tė Apostullit Pjetėr, shėrbesėn e tė cilit nė Kishė e kam detyrė ta vazhdoj. Jam i gėzuar qė mundem t’ju takoj tė gjithėve dhe i falėnderohem Hyjit tė Gjithėpushtetshėm qė frymėzon dėshirėn tonė pėr njė marrėveshje dhe miqėsi tė ndėrsjellėt.

    Jam i vetėdijshėm pėr faktin se shumė prijės fetarė tė nderuarė kaluan udhė tė largėt pėr tė qenė tė pranishėm nė kėtė festim tė mbarimit tė mbledhjes ndėrfetare. Jam mirėnjohės ndaj tė gjithė atyre qė janė kujdesur pėr tė promovuar frymėn qė e mundėsoi mbajtjen e kėsaj mbledhjeje. Ja, pikėrisht e dėgjuam Porosinė, qė ėshtė fryt i mendimeve tuaja.

    2. Gjithmonė kam qenė i mendimit se prijėsit fetarė kanė njė rol tė rėndėsishėm qė ta mbajnė dhe ta ushqejnė atė shpresė pėr drejtėsi dhe paqe, pa tė cilat nuk do tė ketė kurrėfarė ardhmėrie tė denjė pėr njerėzimin. Dhe derisa bota arriti nė mbarimin e njė mijėvjeēari, dhe para fillimit tė tė riut, ėshtė mirė tė shiqojmė prapa me paqe, kėshtu qė me vėmendje tė vlerėsohet situata e tanishme dhe tė nisemi sė bashku me shpresė kah ardhmėria.

    Duke shqyrtuar situatėn e njerėzimit, a thua ėshtė e tepruar tė flitet pėr njė krizė tė civilizimit? Po vėrrejmė pėrparime tė mėdha teknologjike, qė nuk kanė qenė gjithmonė tė pėrcjella me njė pėrparim tė madh shpirtėror dhe moral. Vėrrejmė pėrveē kėsaj njė ndasi qė po rritet ndėrmjet tė pasurve dhe tė varfėrve, nė nivelin e personave dhe popujve. Shumė po bėjnė flijime tė mėdha pėr tė treguar solidaritet me ata qė jetojnė nė varfėri apo vuajnė nga uria dhe sėmundjet, e pra megjithatė mungon gjithmonė vullneti kolektiv nė mėnyrė qė tė mposhten pabarazitė skandaloze dhe tė krijohen struktura tė reja, qė do t’u lejojnė tė gjithėve tė marrin pjesė nė mėnyrė tė drejtė nė burimet dhe rezervat botėrore.

    Pėrveē kėsaj, ekzistojnė konflikte tė shumta qė pandėrprerė po lindin nėpėr mbarė botėn; luftėrat nė mes popujve, pėrleshjet me armė brenda njė populli, pėrleshje qė mbesin si plagė tė qelbėzuara dhe kėrkojnė mjekimin qė vonohet. Mu ata mė tė pafuqishmit pashmangshėm janė ata qė pėsojnė mė sė shumti nė kėto pėrleshje, veēanėrisht kur janė tė pėrndjekur nga shtėpitė e veta dhe tė detyruar tė ikin.

    3. Ėshtė e pakontestueshme qė njerėzimi nuk do tė guxonte tė jetonte nė kėtė mėnyrė. A thua pra nuk ėshtė e drejtė tė thuhet se ekziston kriza e civilizimit tė cilės mund t’i kundėrshtojė vetėm njė civilizim i ri i dashurisė, i bazuar nė vlerat universale tė paqes, solidaritetit, drejtėsisė dhe lirisė?

    Disa mendojnė se religjioni ėshtė pjesė e problemeve, qė pengon ecjen njerėzore kah paqja dhe prosperiteti autentik. Detyra jonė ėshtė, qė si njerėz fetarė tė vėrtetojmė se nuk ėshtė ashtu. Ēdo pėrdorim i religjionit pėr tė pėrkrahur dhunėn ėshtė keqpėdorim i tij. Religjioni nuk ėshtė dhe nuk do tė duhej tė ishte pretekst pėr konflikte, posaēėrisht kur pėrputhen identiteti fetar, kulturor dhe etnik. Religjioni dhe paqja ecin me njė hap tė njejtė: tė shpallėsh luftė nė emėr tė religjionit nė pėrgjithėsi ėshtė kontradikcion i qartė. Udhėheqėsit fetarė duhet qartė tė tregojnė angazhim pėr tė nxitur paqen, pikėrisht pėr shkak tė besimit tė tyre religjioz.

    Detyra me tė cilėn do tė ballafaqohemi ėshtė qė tė nxisim kulturėn e dialogut. Se vetėm kėshtu tė gjithė sė bashku, do tė tregojmė se religjioni e frymėzon paqen, e forcon solidaritetin, e nxit drejtėsinė dhe pėrkrah lirinė.

    Megjithatė vetėm mėsimi, sado qė tė jetė shumė i nevojshėm prapėseprapė nuk ėshtė i mjaftueshėm. Paraardhėsi im i nderuari papa Pali VI ka vėrejtur qė njerėzit nė ditėt tona, mė shumė i pėrkushtojnė rėndėsi dėshmitarėve se sa mėsuesve, se i dėgjojnė mėsuesit nė qoftė se janė nė tė njėjtėn kohė edhe dėshmitarė. Mjaft ėshtė qė t’i pėrkujtojmė dėshmitė e paharrueshme tė personave siē janė: Mahatma Gandhi apo Nėnė Tereza nga Kalkuta, vetėm po i pėrmendim dy persona tė cilėt kanė pasur ndikim tė madh nė botė.

    4. Pėrveē kėsaj, fuqia e dėshmisė qėndron nė faktin se ajo ėshtė e ndashme. Simboli i shpresės qėndron nė faktin se nė shumė vende tė botės janė krijuar unione ndėrfetare, mė qėllim qė tė nxisin refleksion dhe aksion tė pėrbashkėt. Nė disa vende, udhėheqėsit fetarė kanė vepruar si ndėrmjetėsues nė mes tė anėve ndėrluftuese. Dikund tjetėr veprohet nė menyrė tė pėrbashkėt pėr t’i mbrojtur ende tė palindurit, pėr t’i mbrojtur tė drejtat e gruas dhe fėmijėve dhe pėr t’i mbrojtur dhe ruajtur tė pafajshmit. Jam i bindur se rritja e interesimit pėr dialog nė mes tė religjioneve ėshtė njė prej shenjave shpresuese tė cilat janė prezente nė pjesėn e fundit tė kėtij shekulli. Mirėpo duhet shkuar edhe mė tej. Njė nderim mė i madh i ndėrsjelltė dhe besimi qė shkon duke u rritur duhet tė orientohen kah njė aksion i pėrbashkėt, madje gjithnjė e mė efikas dhe mė i koordinuar nė emėr tė familjes njerėzore.

    Shpresa jonė nuk rritet vetėm prej zotėsisė sė zemrės dhe mendjes njerėzore, por ka dimension hyjnor, tė cilin ėshtė mirė ta pranojmė. Ata qė janė nė mes nesh tė krishterė, besojnė se njė shpresė e tillė ėshė dhunti e Shpirtit Shenjtė, i cili na thėrret qė t’i zgjerojmė horizontet tona dhe tė shikojmė pėrtej nevojave tona dhe atyre tė bashkėsive tona veē e veē, drejt bashkimit tė tė gjithė familjes njerėzore. Mėsimi dhe shembulli i Jezu Krishtit, iu kanė dhėnė tė krishterėve kuptim tė qartė tė vėllazėrimit tė gjithmbarshėm tė tė gjithė popujve. Vetėdija se Shpirti i Zotit vepron kur don (krh. Gjn 3,8) na ndalon qė tė shprehim gjykime tė shpejta dhe tė rrezikshme, sepse Ai nxit tė merret nė konsiderim ajo qė ėshtė e fshehur nė zemrėn e tė tjerėve. Kjo hap rrugėn e pajtimit, harmonisė dhe paqes. Prej kėsaj vetėdije shpirtėrore rrjedhin simpatia dhe shpirtgjerėsia, pėrvujtėria dhe thjeshtėsia, trimėria dhe qėndresa. Kėto janė kvalitete qė njerėzimit i duhen mė shumė se kurdoherė, tani duke hyrė nė mijevjeēarin e ri.

    5. Deri sa jemi kėtu tė bashkuar, personat tė cilėt vijnė prej popujve tė ndryshėm, si pėrfaqėsues tė shumė religjioneve botėrore, si mos ta pėrkujtojmė takimin nė Asiz qė u mbajt para trembėdhjetė vjetve, pėr Ditėn botėrore tė uratės pėr paqe? Prej atėherė ”shpirti i Asizit” ėshtė i pėrkrahur dhe i jetuar nė organizime tė ndryshme nė anė tė ndryshme tė botės. Ata nė mes jush qė morėn pjesė nė kėtė mbledhje ndėrfetare kanė shkuar nė Asiz, pikėrisht nė pėrvjetorin e takimit tė paharruar tė vitit 1986. Shkuat atje qė edhe njė herė tė vėrtetoni shpirtin e kėtij takimi dhe tė fitoni njė inspirim tė ri prej njė varfnjaku tė Asizit, shėn Franit tė pėrvuajtur dhe tė gėzueshėm. Mė lejoni tė pėrsėris atė qė tashmė e kamė thėnė nė fund tė asaj dite urate dhe agjėrimi:

    «Fakti qė kemi ardhur nė Asiz prej anėve tė ndryshme tė botės ėshtė nė vetvete njė shėnjė e ecjes sonė tė pėrbashkėt, qė njerėzimi ėshtė i thirrur pėr ta bėrė. Ose tė mėsohemi tė jetojmė sė bashku nė paqe dhe harmoni, ose tė pėrjashtohemi prej kėsaj dhe tė shkatėrrojmė vetveten dhe tė tjerėt. Ky shtegtim nė Asiz shpresojmė se sėrish na ka mėsuar tė bėhemi tė vetėdijshėm pėr ardhmėrinė e pėrbashkėt dhe fatin e njerėzimit. Tė mundohemi ta shohim nė tė pararealizimin, anticipacionin e asaj ēka Zoti do tė dėshiron tė bėhet zhvillimi historik i njerėzimit: njė udhėtim vėllazėror tė cilin reciprokisht e pėrcjellim kah caku transcendent qė Zoti e ka caktuar pėr ne».

    Takimi i sotėm nė Sheshin e Shėn Pjetrit ėshtė njė hap i mėtejm nė ketė drejtim. Nė llojllojshmėrinė e gjuhėve dhe tė lutjeve ta lusim Shpirtin e Zotit qė tė na kthjellojė, tė na udhėheqė dhe tė na japė fuqi, nė mėnyrė qė si burra e si gra, qė nxjerrin inspirimin e vet nė besimin religjioz tė mund tė punojmė sė bashku pėr tė ndėrtuar tė ardhmen e njėrzimit nė harmoni dhe drejtėsi, nė paqe dhe dashuri.


    (Marrė nga revista fetaro-kulturore URTIA)
    IHS

  17. #17
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    28-04-2002
    Postime
    2,282

    Spresmir!

    Do te desha qe te diskutonim rreth atyre qe une ju kam shkrojtur nese ju jeni apo jo dakort, por ju ju shmanget...
    Deshmuesi.

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e Shpresmiri
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Zagreb (CRO)
    Mosha
    46
    Postime
    407

    Pergjigje

    Po, deshmuesi, do te diskutojme, por per fat te keq momentalisht nuk mundem, sepse jam i zene me provime, kurse ate pak kohe qe mund ta kem te lire me duhet t`i kontrolloj shkrimet e te tjereve. (Madje nuk mund te shkruaj dosido sepse ceshtja eshte e nderlikuar). Javen e ardhshme shpresoj se do te gjej kohe.
    Zoti te bekofte!
    IHS

  19. #19
    Vėllezėr tė dashur!
    Njė burim kanė hebreizmi, krishterimi dhe muslimanizmi! Bibla komplet /qė e ka shqipėruar i ndjeri, daja i im dom Dimon Filipaj, ėshtė prej zanafilles e deri tek beslidhja e re qė flet pėr Jezusin. Jezusi e ka pėrsosur religjionin e hebrenjėve, me predikimet e tij! Rruga e tij ėshtė e dashurisė, e mėshirės, e tolerancės, bashkėjetesės, dhe gjėja mė e madhe, mė e rėndėsishme dhe madhėshtore ėshtė Pendimi, me tė cilėn secili mėkatar mund ta pastrojė dhe shpėtojė shpirtin! Bibla e hebrenjėve dhe e tė krishterėve vetėm dallohet se nuk e kanė njohur, nuk e kanė pranuar dhe e kanė kryqėzuar si /njė/ cub Jezusin, sepse me predikimet e Tia madhėshtore e ka rrezikuar rendin e tyre shoqėror dhe interesat e priftėrinjėve, pėr atė nuk e kanė njohur, dhe mistiku Osho, ka deklaruar se kanė bėrė mėkat sikur me pa vrarė njė miliard njerėz. Vėllezėr! Nė Bibel dhe nė Kuran janė shumica tė njėjtit persona. Adami=Ademi, Eva=Havaja, Abrahami=Ibrahimi, Moisiu= Musaja, Noa= Nuh/u/i, Gabrieli= Xhibrili /mos gaboj/, Jezusi= Isaja, Maria=Mejremja etj. Kur ka predikuar Jezusi, u ka predikuar hebrenjėve, dhe pėr ata atėherė ka qenė e vetmja rrugė e shpėtimit tė shpirtit, ajo qė ka predikuar Ai. Kam gjetur mendime tė ndryshme qė nuk kanė qenė muslimanė qė e lavdėrojnė Muhamedin, dhe e vėnė nė njė rang me Budėn, Krishtin, etj. Di /teorikisht/ dhe besoj se kur njeriu pėrsoset apo pėrndritet shkrihet nė forcėn kosmike, bėhėt njė me Zotin. Pėr tė mos e vrarė hebrenjt, Jezusi ka deklaruar se ėshtė i biri i Zotit! Besoj se fetė religjionet nė njė farė mėnyre janė bėrė si parti politike, sidomos kur institucionalizohen dhe komercializohen. Jam thelluar edhe nė Biblen, sidomos atė qė bėn fjalė pėr Krishtin. Sė pari apostujt asnjėri nuk e ka kuptuar Krishtin sa duhet, e si duhet, dhe atyre u drejtohet: -rrini zgjuar! Kam lexuar komente se Toma/i ka qenė mė sė afėrmi me e kuptuar. Ironia e historisė sė njerėzimit ėshtė se Jezusi nuk ka njohur asnjė tė krishterė!!! Pėr mua e ėma Maria, dhe Maria Magdalena kanė qenė mė guximtaret dhe nuk janė larguar nga Jezusi deri nė momentet e fundit tė vdekjes sė trupit tė tij, ndersa nxėnėsit tė gjithė kanė ikur... Bibla ka zbrazėtira. P. sh. Mbetet mister jeta e Jezusit prej 12 vjeē e deri nė moshėn 30 vjeēare! Pastaj shkruan dhe kuptohet sikur ka shkuar nė qiell me gjithė trup??!! Fundi, duken si herezi kėto qė shkruaj, por do vijė koha, sikur nga politeizmi qė ėshtė kaluar tek shumica nė momoteizen, nė besimin nė njė Zot = Allah, /ėshtė fjalė arabe pėr Zotin/, qė do e shkruajn librin duke marrė mė tė mirat, mė tė drejtat, mė tė vėrtetat, mė tė rėndėsishmet e tė gjitha religjioneve, pėr ta bėrė njė RELIGJION pėr gjithė njerėzimin! Ndoshta edhe nuk qe vendi kėtu, tė shkruaj kėshtu! Nėse dikush lėndohet e nevrikoset, i kėrkoj falje, por dėshiroj pėr kėto qė tė "mė dėnojė Zoti", po shkruaj siē mendojnė shumica, se unė e di se Zoti nuk ėshtė i pamėshirshėm, hakmarrės, narcis etj. Ai nuk dėnon askėnd! Secili me veprat e veta e dėnon veten!
    Ini, bėhuni, pėrhapni dhe jetoni dashuri!

  20. #20
    i/e regjistruar Maska e Shpresmiri
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Zagreb (CRO)
    Mosha
    46
    Postime
    407

    Samiti Islamo-kristian

    Postuar me pare nga INDRITI ne forumin: Mesime nga Kurani nen titullin "Samiti Islamo-kristian".

    SAMITI ISLAMO-KRISTIAN

    ROME 3-4 TETOR 2001

    SEANCA E HYRJES




    Dr. JUSUF EL KARDAVIJ
    TEOLOG, DREJTOR I QENDRES PER KERKIMET E SUNNETIT, KATAR




    Lavdėrimi i pėrket Allahut. Paqja e Tij qoftė mbi tė gjithė tė Dėrguarit e Tij tė zgjedhur. Ne muslimanėt jemi nė favor tė njė takimi ndėrmjet dijetarėve tė Islamit dhe pėrfaqėsuesve tė fesė sė krishterė pėr tė kėrkuar sė bashku zgjidhjen e problemeve qė cėnojnė marrėdhėniet ndėrmjet botės islame dhe asaj tė krishterė. Ne muslimanėt e pranojmė Ungjillin (Inxhilin) e zbritur, njėrin nga librat e Allahut, tė cilėt duhet t'i besojmė. Gjithashtu ne pranojmė edhe Krishtin si profet midis profetėve si dhe nėnėn e tij qė Allahu e ka zgjedhur dhe shenjtėruar midis tė gjitha grave. Nė Kur'an nuk ekziston asnjė sure qė flet pėr gruan e Muhammedit (s.a.v.s.), Hadixhen dhe bijėn e tij, Fatimenė, por ekziston nje sure qė i kushtohet Marisė (Merjemes) dhe njė tjetėr qė i kushtohet familjes sė Jezusit (Isait), e cila quhet "Sureja e familjes sė Imranit". Imrani ėshtė babai i Marisė. "Allahu zgjodhi Ademin, Nuhun, familjen e Ibrahimit dhe familjen e Imranit pėrmbi popujt e tjerė". (Al Imran: 33) Nė Kur'anin tonė ka ajete qė flasin pėr Krishtin qė nuk pėrmenden as nė Ungjill. Gjithashtu, ne muslimanėt jemi tė urdhėruar tė dialogojmė nė mėnyrėn mė tė mirė, veēanėrisht me Njerėzit e Librit (Ehlul-Kitab). Allahu thotė: "Ithtarėt e Librit mos i polemizoni ndryshe vetėm ashtu si ėshtė mė sė miri..." (Ankebut: 46). Kjo do tė thotė se nė se do tė ekzistonin dy mėnyra diskutimi, njėra e mirė dhe tjetra mė e mirė, atėherė muslimani do tė ndiqte atė qė ėshtė mė emirė. Ajo qė fut paragjykime nė raportet ndėrmjet ithtarėve tė tė dyja feve tė mėdha ėshtė pikėrisht moskuptimi reciprok si dhe ndėrhyrja e disa personave tė huaj, tė cilėt duan ta pėrdorin fenė si mjet pėr arritjen e objektivave jofetare. Ne kėtė situatė tė tmerrshme qė bota po pėrjeton qė nga 11 shtatori, kur ndodhėn sulmet terroriste kundėr Nju Jorkut dhe Uashingtonit, qė fusin frikėn e njė lufte, pasojat e sė cilės vetėm Allahu i di dhe qė disa, pėr njė arsye apo tjetėr, i shikojnė si njė pėrplasje ndėrmjet Islamit dhe Krishtėrimit, nuhatet rreziku i njė rikthimi tek kryqėzatat e vjetra, qė kanė lėnė gjurmėt e tyre nė shpirtin e tė dyja palėve, duke gjeneruar komplekse qė akoma dhe sot vazhdojnė tė bėjnė tė ndjehen efektet e tyre negative.Ėshtė detyra e njerėzve tė arsyeshėm, veēanėrisht e dijetarėve tė tė dyja feve, qė tė shmangin kėtė pėrplasje, duke ndėrhyrė me urtėsinė e tyre pėr ta shuar kėtė zjarr qė pėrpin gjithēka. Dua tė ripohoj kėtu se qė nė mėngjesin e 11 shtatorit kam bėrė njė deklaratė, nė tė cilėn kam shprehur kundėrshtimin tim dhe i kam dėnuar autorėt e sulmit terrorist, cilado qoftė feja, gjinia apo vendi i tyre. Tė gjithė dijetarėt islamė qė njoh kanė ndarė tė njėjtin qėndrim me mua. Islami, edhe nė luftėrat e rregullta tė zhvilluara me ushtri, ndalon kategorikisht vrasjen e atyre qė nuk marrin pjesė nė luftė. Kur Profeti i Islamit, Muhammedi (s.a.v.s.) pa njė grua tė vrarė nė njė betėjė, u zemėrua dhe i qortoi pasuesit e tij duke ju thėnė: "Kjo grua nuk po luftonte!". Qė nga ai ēast, ai ndaloi vrasjen e grave, fėmijėve dhe pleqve. Pasuesit e tij i kėshillonin komandantėt e tyre ushtarakė qė tė mos i shqetėsonin murgjit nė manastirėt e tyre, fshatarėt nė fusha dhe tregtarėt. Njė nga kėshillat mė tė shquara ishte: "Mos sulmoni nė befasi dhe mos e shfryni zemėrimin mbi kufomat e armiqve. Mos i prisni pemėt dhe mos i shkatėrroni ndėrtesat. Mos vrisni asnjė dele apo lopė, veēse pėr t'u ushqyer." Islami ka theksuar respektimin e njeriut dhe ka urdhėruar ndėshkimin pėr atė qė vret. Kur'ani, sė bashku me librat e tjerė qiellorė, thekson: "...kush vret njė njeri, pa patur vrarė ky i fundit ndonjė tjetėr dhe pa patur bėrė ndonjė shkatėrrim nė tokė, atėherė ėshtė sikur t'i kishte vrarė tė gjithė njerėzit" (Maide: 32) Kėtu flitet pėr vrasjen e njė njeriu. Ē'mund tė thuhet atėherė pėr vrasjen e mijėrave civilėve tė pafajshėm! Ne muslimanėt, nė pėrgjithėsi dhe arabėt nė veēanti, jemi ndėr mė tė ndjeshmit ndaj tragjedive tė shkaktuara nga vdekja pėr shkak tė agresionit dhe efektet e saj mbi personin dhe jetėn e tij. Ēdo ditė nė vuajmė nga kjo e keqe qė ka pllakosur tokėn tonė tė shenjtė tė Palestinės, tokėn e Xhamisė El-Aksa dhe kishės sė Ringjalljes. Zgjohemi nė mėngjes dhe biem tė flejmė nė darkė pėrpara pamjes sė njerėzve qė vriten, arave qė digjen, shtėpive qė shkatėrrohen, fėmijėve qė mbeten jetimė, pamje qė po e transformojnė jetėn nė Palestinė nė njė funeral tė vazhdueshėm.Unė pėrjashtoj kategorikisht qė njė musliman i vėrtetė, i pėrkushtuar si duhet ndaj fesė dhe njohės i mirė i saj, tė mund tė kryejė njė veprim tė tillė, sepse ai e di mirė qė vrasja pa tė drejtė e nje personi pėrbėn njė nga mėkatet mė tė mėdha nė Islam dhe derdhja e gjakut ėshtė e lejuar vetėm nė rastin e vetėmbrojtjes kundėr ushtarakėve qė sulmojnė muslimanėt. Ku'ani thotė: "Dhe luftoni nė rrugėn e Allahut kundėr atyre qė ju sulmojnė e mos e teproni, se Allahu nuk i do ata qė e teprojnė". (Bekare: 190) U kam bėrė njė thirrje muslimanėve nė Amerikė qė tė kryejnė detyrėn e tyreduke ndihmuar tė plagosurit dhe dhuruar gjakun e tyre. Kjo detyrė ėshtė njė nga punėt mė tė pėlqyera nga Allahu. Ashtu siē dėnojmė veprimet terroriste kundėr Nju Jorkut dhe Uashingtonit, dėnojmė edhe fushatėn e nxitjes sė urrejtjes kundėr muslimanėve dhe arabėve qė jetojnė nė Perėndim, tė cilėt janė pjesė pėrbėresė e shoqėrisė nė tė cilėn jetojnė. Disa nga ta kanė frikė bile edhe tė dalin nga shtėpia, veēanėrisht gratė.

    NE E REFUZOJMĖ TERRORIZMIN

    Nė emrin tim dhe nė emėr tė tė gjithė dijetarėve tė Islamit deklaroj se ne e refuzojmė terrorizmin, qė do tė thotė terrorizim i njerėzve tė qetė ose vrasje pa tė drejtė tė tė pafajshmėve. Nė tė njėjtėn mėnyrė e kundėrshtojmė luftėn kundėr terrorizmit mė njė terrorizėm tjetėr, i vėnė nė lėvizje nga e njėjta llogjikė qė ia mvesh tė pafajshmėve fajin e pėrgjegjėsve tė vėrtetė, qė e trajton tė shtypurin sikut tė ishte ai shtypėsi dhe qė dėnon njė popull tė tėrė pėr shkak tė njė krimi tė kryer nga disa individė tė tij, bile edhe kur provohet krimi i tyre. Nuk pranojmė qė njė fe e ndjekur nga njė komb i madh tė etiketohet si fe e dhunės dhe terrorizmit pėr shkak tė disa personave. Pak kohė mė parė, po nė Amerikė, njė amerikan i krishterė u gjend fajtor pėr incidentin nė Oklahoma Siti. Kėtė krim ai e kreu i shtyrė nga motive personale, por faji i tij nuk u pėrgjithėsua pėr tė gjithė Amerikėn, botėn e krishterė dhe fenė e krishterė. Mėnyra e drejtė pėr tė luftuar terrorizmin konsiston nė luftimin e shkaqeve tė tij si psh: eliminimin e shtypjes, zgjidhjen e ēėshtjeve tė lėna pezull si ēėshtja e Palestinės, bijtė e sė cilės dėbohen padrejtėsisht nga shtėpitė e tyre. Ndėr kėto ēėshtje ėshtė edhe e drejta e muslimanėve pėr liri dhe vetėqeverisje.

    Hirėsi, Shkėlqesi dhe Miq tė Nderuar!

    Islami e konsideron njerėzimin si njė familje tė vetme, pjesėtare nė adhurimin e Allahut dhe pasardhėse e Ademit. Pikėrisht kėtė e ka shpallur Profeti i Islamit pėrpara masave tė besimtarėve gjatė Haxhxhit tė Lamtumirės: "O njerėz! Zoti juaj ėshtė Njė. Ati juaj ėshtė njė; tė gjithė ju rridhni nga Ademi qė u krijua nga dheu. Askush nga ju nuk ka mė shumė merita se tė tjerėt, veēse me devotshmėri ndaj Allahut". Islami i ka pėrcaktuar raportet me jomuslimanėt nė dy ajete tė Librit tė Allahut, tė cilat janė ekuivalente tė njė kushtetute. Allahu thotė: "Allahu nuk ju ndalon tė bėni mirė dhe tė mbani drejtėsi me ata qė nuk ju luftuan pėr shkak tė fesė, e as nuk ju dėbuan prej shtėpive tuaja; Allahu i do ata qė mbajnė drejtėsinė. Allahu ju ndalon t'u afroheni vetėm atyre qė ju luftuan pėr shkak tė fesė, qė ju nxorrėn nga shtėpitė tuaja dhe qė ndihmuan dėbimin tuaj; ju ndalon tė miqėsoheni me ta. Kush miqėsohet me ta, tė tillėt janė dėmtues tė vetvetes". (Mumtehineh:8-9) Kėto dy ajete janė shpallur pėr shkak tė idhujtarėve. Pėr Njerėzit e Librit, Islami ka rezervuar njė trajtim tė posaēėm, bile ka lejuar edhe martesėn me bijat e tyre. Kjo do tė thotė qė i ka lejuar muslimanit tė marrė njė tė krishterė apo ēifute pėr grua, shoqe tė jetės dhe nėnė tė fėmijėve tė tij. Kėshtu tė afėrmit e saj bėhen gjyshėr dhe gjyshe, daja dhe teze, kushėrinj dhe kushėrira tė fėmijėve tė tij dhe kėta fitojnė tė drejtat e farefisnisė sė afėrt.

    Islami i ka konsideruar tė krishterėt me pėrzemėrsi si mė tė afėrmit me muslimanėt. Allahu thotė: "...Ndėrsa do tė vėresh se mė tė afėrmit si miq pėr besimtarėt janė ata qė thėnė: "Ne jemi tė krishterė". Kėtė, sepse prej tyre ka dijetarė dhe tė devotshėm, dhe se ata nuk janė kryelartė". (Maide:82), ndėrsa Profeti i Islamit ka thėnė: "Jam miku mė i ngushtė i Isait, birit tė Merjemes, si nė kėtė botė, edhe nė tjetrėn".

    BESOJMĖ TEK DIALOGU

    Ne muslimanėt besojmė tek dialogu, sepse nė ėshtė urdhėruar nga Sheriati. Kur'ani ynė ėshtė kulmi i dialogjeve ndėrmjet tė Dėrguarve tė Allahut dhe popujve tė tyre, bile edhe ndėrmjet Allahut dhe disa adhuruesve tė Tij. Bile Allahu ka dialoguar edhe me mė tė keqen e krijesave tė Tij, Iblisin (l.a.). Pėr kėtė arsye, ne marrin kulturėn e dialogut nė vend tė asaj tė konfliktit, si ndėrmjet qytetėrimeve, ashtu dhe ndėrmjet feve. Nuk jemi dakord me llogjikėn e disa intelektualėve amerikanė si Hantigtoni qė besojnė nė konfliktin e paevitueshėm ndėrmjet qytetėrimeve dhe veēanėrisht ndėrmjet atij islam me atė perėndimor. Pėrse vallė kėto dy qytetėrime nuk duhet tė ndėrveprojnė dhe tė plotėsojnė njėri-tjetrin? Pėrse ēdo njėri nga qytetėrimet tė mos asimilojė arritjet mė tė mira tė tjetrit?

    ĒFARĖ DO TĖ DONIM NGA PERĖNDIMI

    Do tė donim qė Perėndimi tė ēlirohej nga frika e tij nga islami, tė mos e konsiderojė atė si si njė rrezik tė afėrt, "rreziku i gjelbėrt" siē e kanė quajtur disa, rreziku kandidat pėr tė zėvendėsuar atė tė ish-Bashkimit Sovjetik, i pėrcaktuar nga Regani si "Shteti Keqbėrės". Kėrkojmė nga Perėndimi qė tė ēlirohet nga urrejtja e lashtė e trashėguar nga luftrat qė vetė ai i quante "kryqėzata", ndėrsa historianėt tanė i quanin "luftrat e europianėve". Ne jemi bijtė e sė sotmes dhe jo tė shkuarės dhe nuk jemi ne ata qė i shpallėn kėto luftra, por ju. Duam gjithashtu qė Perėndimi tė ēlirohet nga kompleksi i tij i superioritetit qė e shtyn atė ta shikojė botėn me sytė e pronarit kundrejt skllavit tė tij. Ky shikim i jetės nuk mund tė jetė veēse njė provokim pėr tė tjerėt.

    SEKTORE TE PERBASHKET PER BASHKEPUNIMIN ISLAMO-KRISTIAN

    Kemi sektorė tė pėrbashkėt nė kuadėr tė tė cilėve mund tė takohemi dhe tė bashkėpunojmė pėr zgjerimin dhe thellimin e tyre.

    1. Tė pėrqėndrohemi mbi emėruesin e pėrbashkėt

    Tė pėrqėndrohemi mbi emėruesin e pėrbashkėt ndėrmjet nesh dhe Njerėzve tė Librit. Nė lidhje me tė, Allahu thotė: "Ithtarėt e Librit mos i polemizoni ndryshe vetėm ashtu si ėshtė mė sė miri, pėrveē atyre qė janė mizorė dhe thuajuni: "Ne i besuam asaj qė na u zbrit neve dhe qė u zbriti juve dhe se Zoti ynė dhe Zoti juaj ėshtė njė, dhe se ne i jemi dorėzuar Atij". (Ankebut:46) Nė kuadėr tė dialogut tė kryer nė mėnyrėn mė tė mirė, duhet tė ndalemi tek konvergjencat dhe jo tek divergjencat. Ndėr muslimanėt e rreptė ka disa qė mbėshtesin idenė se nuk ekziston asgjė e pėrbashkėt mes nėsh, tė krishterėve dhe ēifutėve. Bėhet fjalė pėr njė koncept tė gabuar mbi qėndrimin e Islamit nė lidhje me Njerėzit e Librit. Pėrse atėherė Allahu e ka lejuar ngrėnien e ushqimit tė tyre dhe martesėn me bijat e tyre? Pėrse muslimanėt u trishtuan kur persianėt, adhuruesit e zjarrit, korrėn fitore mbi bizantinėt qė ishin tė krishterė, pra Njerėz tė Librit, deri ditėn kur Allahu shpalli ajetet qė parathonin fitoren e afėrt tė bizantinėve: "Brenda pak viteve. Ēėshtja ėshtė vendim i Allahut, fillim e mbarim. E atė ditė besimatėrt do tė gėzohen pėr ndihmėn e Allahut. Ai ndihmon atė qė do dhe Ai ėshtė i gjithėfuqishėm, mėshirues". (Rum:4-5) Kjo do tė thotė se Njerėzit e Librit, ndonėse e mohojnė profetėsinė e Muhammedi (s.a.v.s.), megjithatė janė mė afėr muslimanėve se sa jobesimtarėt dhe idhujtarėt.

    2. Bashkėpunimi nė luftė kundėr ateizmit dhe imoralitetit

    Sė bashku duhet tė luftojmė kundėr armiqve tė besimit fetar dhe pėrkrahėsve tė ateizmit dhe sjelljeve tė pamoralshme. Njerėzit e Librit duhet tė formojnė njė front unik kundėr tė gjithė atyre qė duan ta shkatėrrojnė njerėzimin me thirrjet e tyre mashtruese dhe sjelljet e tyre joshėse, duke e rrėzuar nga niveli njerėzor nė atė kafshėror: "A e ke parė ti atė, qė pėr zot e ēmon epshin e tij, a mos do t'i bėhesh ti atij mbrojtės? A mendon ti se shumica e tyre dėgjojnė ose kuptojnė? Ata nuk trajtohen ndryshe, por vetėm si kafshėt, bile janė edhe mė tė humbur nga e vėrteta". (43-44) Pamė se si El Ez-heri, Lidhja e Botės Islame dhe Vatikani formuan njė grup kompakt kundėr promotorėve tė pornografisė nė Kongresin mbi Popullsinė ne Kajro (1994) dhe Kongresin mbi Gruan nė Pekin (1995).

    3.Mbėshtetje pėr drejtėsinė dhe popujt e dobėt

    Sė bashku duhet tė gjejmė zgjidhjet e drejta pėr tė shtypurit e kėsaj toke si ēėshtjen palestineze, Bosnjėn dhe Hercegovinėn, Kosovėn, Kashmirin, shtypjen e njerėzve me ngjyrė nė Amerikė dhe gjetkė, mbėshtetjen pėr popujt e poshtėruar padrejtėsisht nga shtypėsit arrogantė tė kėsaj toke qė pretendojnė tė adhurohen nga ata qė adhurojnė Allahun. Islami lufton kundėr tiranisė, mėshtet tė shtypurit, cilitdo popull, racė apo fe t'i pėrkasin ata. Profeti (s.a.v.s.) E kujtonte shpesh "Hilf-ul Fudul"-in, nė tė cilin pati marrė pjesė nė kohėn e xhahilijetit. Bėhet fjalė pėr njė aleancė nė mbėshtetje tė tė shtypurve dhe vėnien nė vend tė tė drejtave tė tyre. Muhammedi (s.a.v.s.) ka thėnė: "Sikur tė mė ishte kėrkuar e njėjta gjė nė Islam, do tė isha pėrgjigjur".

    4. Pėrhapja e frymės sė tolerancės dhe jo fanatizmit

    Ky apel duhet tė pėrfshijė pėrhapjen e frymės sė tolerancės, mėshirės dhe mirėsjelljes nė raportet ndėrmjet ithtarėve tė feve tė ndryshme dhe jo fanatizmit, ashpėrsisė dhe dhunės. Allahu i ka folur kėshtu tė Dėrguarit tė Tij: "E Ne tė dėrguam ty vetėm si mėshirė pėr tė gjitha krijesat". (Enbija:107) Profeti (s.a.v.s.) ka thėnė: "Unė jam mėshirė e dhuruar". Duke i qortuar Bijtė e Izraelit, Allahu ju thotė: "Pastaj zemrat e tyre u bėnė tė forta si guri, bile edhe mė tė forta..." (Bekare:74) Profeti (s.a.v.s.) I tha gruas sė tij, Aishes: "Allahu e do mirėsinė ne ēdo gjė".

    BAZA DOKTRINORE E TOLERANCES SE MUSLIMANEVE NDAJ ATYRE QE NDRYSHOJNE NGA ATA

    Dua tė diskutoj kėtu njė ēėshtje delikate pėr tė gjithė ata qė ndjekin njė fe. Ata mendojnė se kanė tė drejtė, ndėrsa tė tjerėt gabojnė. Njė bindje e tillė tė ēon nė fanatizėm. Megjithatė ka njerėz tė tjerė qė e ridimensionojnė kėtė fakt nė mendimin dhe ndėrgjegjen e muslimanit.

    1. Muslimani beson se dallimet ndėrmjet popujve dhe feve kanė ardhur nga vullneti i urtė i Allahut. "Sikur tė dėshironte Zoti yt, do t'i bėnte njerėzit tė njė feje. Ata vazhdimisht janė nė kundėrshtime mes vete pėrveē atij qė mėshiroi Zoti yt. Dhe pėr kėtė i krijoi ata..." (Hud:118-119) domethėnė se i ka krijuar pėr tė qenė tė ndryshėm, sepse u ka dhėnė inteligjencė, lirinė dhe vullnetin.

    2. Muslimani beson qė gjykimi i tė humburve dhe jobesimtarėve nuk do tė ndodhė nė kėtė botė, por nė tjetrėn. Nuk na takon neve tė gjykojmė. Vetėm Allahu ėshtė Gjykatėsi i Drejtė, Falėsi dhe i Urti. Ai thotė: "E pėr kėtė shkak, ti thirr dhe pėrqėndrohu ashtu si tė ėshtė urdhėruar dhe mos shko pas dėshirave tė tyre e thuaj: "Unė kam besuar nė librat qė i shpalli Allahu, jam urdhėruar tė mbaj drejtėsi mes jush, allahu ėshtė Zoti ynė dhe Zoti juaj; Ne kemi pėrgjegjėsinė e veprave tona dhe ju tė veprave tuaja, nuk ka polemikė mes nesh dhe jush; Allahu do tė na tubojė tė gjithė dhe vetėm tek Ai ėshtė pėrfundimi!" (Shura:15)

    3. Muslimani beson nė dinjitetin e njeriut pėr vetė faktin qė ėshtė njeri. Nė lidhje me kėtė, Buhariu pėrcjell nga Xhabiri se Profeti (s.a.v.s.) u ngrit nė kėmbė kur pėrpara tij kaloi njė xhenaze. I thanė: "O i Dėrguar i Allahut! Kjo ėshtė xhenazja e njė ēifuti". Ai (s.a.v.s.) Ju pėrgjigj: "A nuk kishte shpirt ky njeri?" Ēfarė qėndrimi madhėshtor dhe ēfarė pėrgjigje mahnitėse!

    4. Muslimani beson se drejtėsia e Allahut zbatohet mbi tė gjithė krijesat e Tij. Allahu thotė: "O ju qė besuat! Bėhuni plotėsisht tė vendosur pėr hir tė allahut, duke dėshmuar tė vėrtetėn dhe mos t'iu shtyjė urrejtja ndaj njė populli e t'i shmangeni drejtėsisė; bėhuni tė drejtė, sepse ajo ėshtė mė afėr devotshmėrisė..." (Maide:8) Ndaj muslimani nuk vepron me drejtėsi vetėm ndaj atij qė do dhe me padrejtėsi ndaj atij qė urren. Ai mban drejtėsinė me cilindo, qoftė ai musliman apo jo, mik apo armik.

    Hirėsi, Shkėlqesi dhe Miq tė Nderuar!

    Ekstremistė gjenden nė tė gjitha kombet dhe ndėr pasuesit e tė gjitha feve. Prania e tyre mund tė jetė njė reagim kundėr njė teprimi tė llojit tė kundėrt. Shpesh ekstremizmi fetar ėshtė pasojė e njė ekstremizmi jofetar. Njė komb apo qytetėrim i madh nuk mund tė gjykohet nė bazė tė pranisė se disa ekstremistėve, ndryshe do tė duhet tė dėnonim qytetėrimin perėndimor pėr shkak tė nazizmit, fashizmit, bolshevizmit dhe luftrave qė kanė shkaktuar dhjetėra miliona viktima. Ekstremistėt gjenden, si tek ne, ashtu dhe tek ju dhe me ata nuk mund tė dialogohet, sepse ata nuk besojnė, as tek dialogu dhe as tek legjitimiteti i tij. Ata, mbi tė cilėt mund tė mbėshtetesh, janė njerėzit e moderuar tė tė dyja palėve. Falė kėtyre mund tė shpresohet nė mundėsinė e hapjes sė njė dialogu dhe takimeve pėr tė bashkėpunuar mbi pikat e konvergjencės dhe pėr tė treguar tolerancė nė lidhje me divergjencat.

    Zonja dhe zotėrinj!

    Bota i ka ngushtuar distancat, aq sa disa e kanė quajtur "fshati ynė i vogėl". Unė them se bota ėshtė bėrė njė "fshat i vogėl", ndaj banorėt e kėtij fshati tė vogėl duhet tė takohen, dialogojnė dhe bashkėpunojnė pėr tė pėrkrahur drejtėsinė dhe mėshirėn, jo mėkatin dhe armiqėsinė. Ju shtrijmė dorėn pėr t'iu ftuar nė njė fjalė tė barabartė mes neshqė profeti i Islamit e dontė shumė nga Njerėzit e Librit; qė tė "adhurojmė vetėm Allahun dhe qė askush prej nesh tė mos adhurojė askėnd tjetėr pėrveē Tij". Duhet qė tė gjithė nė tė bashkohemi kundėr luftrave shtypėse, nė tė cilat i forti shtyp tė dobtin, ēmimin e tė cilave popujt e paguajnė me gjakun, gjėrat e shenjta dhe nevojat e tyre jetėsore. Njerėzimi ka patur shumė viktimia nė ferrin e luftrave. Njerėzit e fesė dhe besimit duhet tė rradhiten nė anėn e drejtėsisė kundėr shtypjes, nė anėn e shpirtit humanitar kundėr fanatizmit, nė anėn e moralit kundėr imoralitetit, nė anėn e e tė pambrojturve kundėr padrejtėsisė sė armatosur deri nė dhėmbė, nė anėn e tė dobtėve tė kėsaj toke kundėr arrogantėve.



    Dhė lutja e jonė e fundit ėshtė: "LAVDERIMI I TAKON ALLAHUT, ZOTIT TE BOTERAVE".
    IHS

Tema tė Ngjashme

  1. Pėrgjigje: 6
    Postimi i Fundit: 25-10-2009, 00:32
  2. Forum pėr Dialogun Ndėrfetar nė Evropėn Juglindore, Tiranė
    Nga isidor nė forumin Komuniteti orthodhoks
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 30-01-2009, 10:40
  3. ASIZI 4-5 Shtator: Takimi Nderfetar nderkombetar
    Nga NoName nė forumin Komuniteti katolik
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 05-09-2006, 17:18
  4. Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 06-08-2006, 15:23
  5. Shtate Fjalet e Fundit (Porosia nga Kryqi)
    Nga NoName nė forumin Komuniteti katolik
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 29-04-2006, 19:21

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •