Close
Faqja 1 prej 5 123 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 97
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e &Mitrovicalia&
    Anėtarėsuar
    19-05-2009
    Postime
    339
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    Akademia e Shkencave dhe heshtja ndaj sfidave te kohes

    Kam deshir te mesoj ketu per rolin e tanishem te ketij Institucionit te larte mbare kombetare, qfar roli aje si i till ka!, dhe a mundet aje si till dic te ndikoj pozitivishte tek elita politike kosovare kundrejt s'fidave me te cilat ata perballen e ce keto s'fida jane ; Gjendja e rende sociale, ekonomike,politike, fetare etj.Q'ka mund te bej ky tempulli kombetare i diturise ne avitjen dhe bashkimin e partive dhe politikaneve ner nje unitet barem kure eshte fjala interesat kombetare.

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e zeus
    Anėtarėsuar
    27-05-2003
    Vendndodhja
    Kėtu
    Mosha
    42
    Postime
    931
    Faleminderit
    3
    2 falenderime nė 2 postime
    -----------------------------

    Po nuk behet Akademia e Shkencave me mundėsa ...

    -----------------------------
    Nė botė ka 10 lloje njerėzish: ata qė kuptojnė sistemin binar, dhe ata qė nuk e kuptojnė!

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e &Mitrovicalia&
    Anėtarėsuar
    19-05-2009
    Postime
    339
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Akademia e Shkencave dhe e Arteve e Kosovės (ASHAK), e themeluar mė 20 dhjetor tė vitit 1975 nė Prishtinė me Ligj tė veēantė tė Kuvendit tė Kosovės.

    Akademia e Shkencave dhe e Arteve e Kosovės (Akademia e Kosovės) ėshtė institucioni mė i lartė i shkencės dhe i artit nė Kosovė i themeluar nga Kuvendi i Kosovės. Interesi publik e kombėtar i Akademisė shprehet nė ushtrimin e veprimtarisė sė saj nė fushėn e shkencės dhe tė artit, qė pėrfshin kultivimin, nxitjen dhe zhvillimin e mendimit shkencor dhe tė krijimtarisė artistike. Selia e Akademisė ėshtė nė Prishtinė. [1]

    Akademia pėrbėhet nga tri organe kryesore nga Kuvendi, Kryesia dhe Kryetari. Ndėr to organi mė i lartė ėshtė Kuvendi i Akademisė dhe pėrbėhet nga tė gjithė anėtarėt e rregullt dhe korrespondentė tė saj. Prezentues i Akademisė ėshtė Kryetari i Akademisė. Akademia ka anėtarė tė rregullt, anėtarė korrespondentė, anėtarė tė jashtėm. Akademikėt d.m.th shkencėtarėt qė bartin titullin Akademik ata janė anėtarė tė pėrjetėshėm.

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e &Mitrovicalia&
    Anėtarėsuar
    19-05-2009
    Postime
    339
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Seksionet
    Akademia ka katėr seksione:

    Seksionin e Gjuhėsisė dhe tė Letėrsisė
    Seksionin e Shkencave Shoqėrore
    Seksionin e Shkencave tė Natyrės
    Seksionin e Arteve.
    Seksionet udhėhiqen nga sekretarėt e seksioneve. ASHAK-u ka edhe Departamentin e Bibliotekės dhe tė Administratės.





    [redakto] Kryesia
    Kryetar: Akademik Rexhep Ismajli
    Nėnkryetar: Akademik Besim Bokshi
    Sekretar i pėrgjithshėm: Akademik Hivzi Islami
    Sekretar i Seksionit tė Gjuhėsisė dhe tė Letėrsisė: Akademik Eqrem Basha
    Sekretar i Seksionit tė Shkencave Shoqėrore: Akademik Ekrem Murtezai
    Sekretar i Seksionit tė Shkencave tė Natyrės: Akademik Muharrem Berisha
    Sekretar i Seksionit tė Arteve: Akademik Rauf Dhomi
    Sekretar i Akademisė: mr.Zija Bylykbashi

    [redakto] Anėtarėt e rregullt
    Idriz Ajeti
    Ali Aliu
    Eqrem Basha
    Muharrem Berisha
    Besim Bokshi
    Nexhat Daci
    Rauf Dhomi
    Minir Dushi
    Rexhep Ferri
    Enver Gjerqeku
    Hivzi Islami
    Rexhep Ismajli
    Feriz Krasniqi
    Mark Krasniqi
    Ekrem Myrtezai
    Ali Podrimja
    Rexhep Qosja
    Jashar Rexhepagiq
    Esat Stavileci
    Sabri Hamiti
    Engjėll Berisha
    Tahir Emra
    Mehmet Kraja
    Pajazit Nushi
    Latif Susuri

    [redakto] Anėtarėt korrespondentė
    Isa Mustafa
    Fejzullah Krasniqi
    Jusuf Krasniqi

    [redakto] Anėtarėt e jashtėm
    Ed-hem Ēamo
    Tomė Berisha
    Neil S. Cherniack
    Shaban Demiraj
    Robert Elsie
    Wilfried Fiedler
    Victor Friedman
    Gjelosh Gjokaj
    Kristian Gyt
    Eric P. Hamp
    Ismail Kadare
    Dušan Kanazir
    Muhamedin Kullashi
    Noel Malcolm
    Joseph Milie-Emili
    Leonard Newmark
    Michel Roux

    [redakto] Anėtarė nderi
    Gjergj Fishta
    Ferid Murad

    [redakto] In Memoriam
    Ibrahim Rugova
    Ramiz Abdyli
    Eshref Ademaj
    Fehmi Agani
    Mihajlo Apostolski
    Agim Ēavdarbasha
    Tish Daija
    Agnja Desnickaja
    Ali Hadri
    Hajredin Hoxha
    Osman Imami
    Ibrahim Kodra
    Esad Mekuli
    Janez Milēinski
    Muslim Mulliqi
    Grga Novak
    Anton Pashku
    Kolė Popa
    Syrja Popovci
    Dervish Rozhaja



    Ēesk Zadeja
    Gazmend Zajmi

    [redakto] Kryetarė deri mė tash
    Esad Mekuli (20.12.1975 – 29.01.1979)
    Idriz Ajeti (29.01.1979 – 11.05.1982) – (25.05.1995 – 09.07.1996) – (09.07.1996 – 08.11.1999)
    Dervish Rozhaja (11.05.1982 – 10.05.1984)
    Syrja Pupovci (11.05.1984 – 09.05.1986)

    Musa Haxhiu (24.05.1990 – 04.06.1992)
    Mark Krasniqi (04.06.1992 – 27.06.1993)
    Gazmend Zajmi (27.06.1993 – 30.06.1994) – (30.06.1994 – 25.05.1995)
    Nexhat Daci (08.11.1999 – 30.11.2002)
    Rexhep Ismajli (2003 - aktualisht)

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e &Mitrovicalia&
    Anėtarėsuar
    19-05-2009
    Postime
    339
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Esad Mekuli
    Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė
    • Ten things you didn't know about images on Wikipedia •Shko te: navigacion, kėrko
    Esad Mekuli


    Emri: Esad
    Mbiemri: Mekuli
    Emri alternativ: Sat Nokshiqi
    Profesioni: shkrimtar
    Ditėlindja: 17 dhjetor, 1916
    Vendlindja: Plavė
    Ditėvdekja: 6 gusht, 1993
    Vendvdekja: Prishtinė
    Nėnshtetėsia: shqiptar
    Esad Mekuli ėshtė poeti i parė dhe mė i njohur i Kosovės pas Luftės sė Dytė Botėrore. Ai lindi nė Plavė, mė 17 dhjetor 1916 dhe vdiq nė Prishtinė mė 1993. Familja e tij nė Plavė kishte ardhė nga Nokshiqi. Babi i Esad Mekulit, edhepse ishte hoxhė, fėmijėt e tij i orientoi nė shkollim jofetar. Esad Mekuli, shkollėn fillore e kreu nė Plavė, nė gjuhėn serbe. Shkollimin e mesėm-gjimnazin e filloi nė Pejė, pėr ta vazhduar pastaj nė Prizren e Sarajevė, ndėrsa e pėrfundoi nė Pejė nė vitin 1936. Menjėherė pas kryerjes sė shkollimit tė mesėm u regjistrua nė fakultetin e veterinarisė nė Beograd, tė cilin e vazhdoi nė pastaj nė Zagreb e nė Italia. Nė kėtė fushė, ai edhe doktoroi nė Beograd nė vitin 1959. Si nxėnės i shkollės sė mesme, por edhe si student dėshmoi se ėshtė pėrparimtar dhe ēdo herė gjendej nė rrethin e atyre qė e kritikonin regjimin e kohės. Pikėrisht pėr kėtė ai ndėrroi shumė shkolla tė mesme dhe fakultete. Madje edhe mjaft shpesh u burgos. Tri herė ėshtė burgosur, dhe ka rėnė nė duar tė famėkeqit Kosmajc-shef i policisė. Mė sė vėshtiri e ka pasė kur ka kundėrshtuar traktin pėr shpėrnguljen e shqiptarėve pėr nė Turqi. Esad Mekuli ishte aktivist i dalluar dhe bartės i jetės kulturore tė studentėve. Nė Beograd ishte edhe redaktor i fletorės Beogradski student. Nė kėtė sferė siē ka thėnė vetė, si gjimnazist ka shkruar romanin Vendeta – hakmarrja, pėr tė damkosė kėtė tė keqe nė mesin e shqiptarėve. Pastaj ka shkruar punime sociale nė revistat e ndryshme, si: Venac – Beograd, Mlladost – Zagreb, Podmladak jadranske Staze – Split, Granit – Podgoricė, Novi Behar – Sarajevė, Student – Beograd e tė tjera. Nė kėto revista ka shkruar nė gjuhėn serbe, dhe ēdo herė ka shkruar pėr popullin e vet – shqiptarėt, tė cilėt i ka mbrojtur kur tė tjerėt i kanė akuzuar. Si student pėrparimtar ai u burgos nė vitin 1940 dhe qėndroi nė burgun famėkeq "Gllavinjaqa", prej nga u amnistua me 2 prill tė vitit 1941. Pas daljes nga burgu u paraqit vullnetar dhe punoi si veterinar ushtarak nė Pejė. Kėtu nė vitin 1942 e burgosėn pėr shkak tė punės ilegale dhe bashkėpunimit me lėvizjet ēlirimtare. Ka qėndruar i burgosur nė Kullėn e Sheremetit. Pas lirimit, ai u gjend herė nė Zagreb, herė nė Tiranė, madje edhe nė Itali. Nė fund tė vitit 1943 ai i bashkua aradhave partizane dhe ishte redaktor i gazetės ilegale partizane Lirija.
    Edhepse shkencėtar, Esad Mekuli, punės krijuese nuk iu nda kurrė. Ai pas Luftės sė Dytė Botėrore, punoi punė tė profesionit tė vet, por ishte edhe redaktor nė gazetėn e vetme shqipe Rilindja e pastaj themeloi revistėn letrare Jeta e Re ku arsimoi gjenerata tė tėra tė letrarėve, tė cilėt edhe e pagėzuan bard tė letėrsisė shqipe nė Kosovė e mė gjėrė. Megjithatė, edhe vetė shkroi dhe bashkėpunoi me shumė gazeta e revista shqipe, si: Rilindja, Zėri i rinisė, Fjala, Pionieri, Pėrparimi, Shėndeti nė Prishtinė, Flaka e vėllazėrimit tė Shkupit dhe me ato nė gjuhėn serbe: Jedinstvo e Stremljenje tė Prishtinės, Borba, Politika, Književne novine, Mostovi tė Beogradit, Pobjeda dhe Stvarenje tė Pdgoricės, Bagdalla tė Krushevcit, Republika dhe Forum tė Zagrebit. Esad Mekuli ishte kryetari i parė i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės, nismėtar, themelues dhe kryetar i parė i Akademisė sė Shkencave dhe tė Arteve tė Kosovės. Pos shkrimeve kryesisht nė poezi, Esad Mekuli ka pėrkthyer nga gjuha shqipe nė ate serbe dhe anasjelltas. Ka pėrkthyer nė shqip rreth 18 vepra tė tė gjitha gjinive lerare. Poezitė e Esad Mekulit janė pėrkthyer nė gjuhėn serbe, maqedone, hungareze, kroate, italiane e tė tjera. Punimet e tij janė prezantuar nė tė gjitha antologjitė e poezisė shqipe, por edhe nė shumė antologji botėrore. Esad Mekuli ka shkruar edhe me pseudonimet Sat Nokshiqi dhe Sat Hoxha. Vdiq nė Prishtinė me 6 gusht 1993.


    [redakto] Tituj tė veprave
    Pėr ty [1] – Prishtinė, 1955
    Dita e re – Prishtinė, 1966
    Avsha Ada – 1971
    Vjersha – 1973
    Brigjet – 1981
    Rini e kuqe – Prishtinė, 1984
    Nė mes tė dashurisė dhe urrejtjes – Tiranė, 1986
    Dita qė nuk shuhet – Prishtinė, 1989

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e zeus
    Anėtarėsuar
    27-05-2003
    Vendndodhja
    Kėtu
    Mosha
    42
    Postime
    931
    Faleminderit
    3
    2 falenderime nė 2 postime
    ----------------------------------------

    Mendova mos thoshe per Akademine e Shkencave ne Tirane ...

    ----------------------------------------
    Nė botė ka 10 lloje njerėzish: ata qė kuptojnė sistemin binar, dhe ata qė nuk e kuptojnė!

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e &Mitrovicalia&
    Anėtarėsuar
    19-05-2009
    Postime
    339
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Idriz Ajeti
    Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė
    • Interested in contributing to Wikipedia? •Shko te: navigacion, kėrko
    Idriz Ajeti

    Fotografi e Akademik Idriz Ajetit
    Informacione
    Emri i plotė: Idriz Ajeti
    Ditėlindja: 26 qershor 1917
    Vendlindja: Tupallė
    Aktiviteti: Shkrimtar, Akademik
    Nėnshtetėsia: Shqiptar
    Vėndi i rrjetit
    Idriz Ajeti lindi nė Tupallė tė Jabllanicės sė Epėrme mė 26 qershor tė vitit 1917, ėshtė shkrimtar dhe akademik shqiptar.

    Shkollėn fillore e mbaroi nė Banjėn e Sijarinės mė 1930, tė mesmen e kreu nė Shkup mė 1938. Po atė vit u regjistrua nė Fakultetin e Filozofisė tė Universitetit tė Zagrebit – nė Degėn e romanistikės. Studimet i mbaroi pas luftės, nė vitin 1949 nė Fakultetin e Filozofisė tė Beogradit. Qė atėherė e deri nė vitin 1953, me cilėsi profesori tė gjuhės shqipe, punoi nė Gjimnazin e Prishtinės. Nga viti 1953 deri nė vitin 1960, me cilėsi lektori, jepte mėsim nė Degėn e Albanologjisė tė Fakultetit tė Filozofisė tė Beogradit. Nė vitin 1958 mbrojti disertacionin e doktoratės me temėn: Zhvillimi historik i sė folmes gege tė shqiptarėve tė Zarės sė Dalmacisė. Qė nga viti 1960, njėherė docent, pastaj profesor inordinar dhe nga viti 1968 profesor ordinar, jep mėsim nė Degėn e Gjuhės dhe tė Letėrsisė Shqipe tė Fakultetit tė Filozofisė tė Prishtinės. Iu dhanė disa shpėrblime e dekorata, ndėr tė cilat edhe Shpėrblimi i 7 Korrikut dhe ai i KAĒKJ. Presidenti Ibrahim Rugova e dekoroi me Medaljen e Artė tė Lidhjes sė Prizrenit, ndėrsa me rastin e 90-vjetorit tė lindjes, Presidenti Fatmir Sejdiu e dekoroi me Ēmimin Presidencial pėr Studiues. Hetimi i dialekteve nga pikėpamja diakronike, pastaj trajtimi i dokumenteve tė moēme gjuhėsore tė shkruara me alfabetin arabo-turk dhe mė nė fund studimi i marrėdhėnieve tė shojshoqme shqiptare-serbe – janė troje tė interesimit shkencor tė Idriz Ajetit. Merret edhe me ēėshtje tė gjuhės sė sotme shqipe. Qe iniciator i shumė konsultave dhe bashkėmarrėveshjeve gjuhėsore ku u kėrkuan shtigje tė reja pėr njėsimin e gjuhės shqipe dhe tė drejtshkrimit tė saj. Hartoi tekste shkollore pėr nxėnės tė shkollave tė mesme dhe pėr studentė tė Degės sė Gjuhės dhe tė Letėrsisė Shqipe tė Fakultetit Filozofik tė Prishtinės. Me nismėn e tij, pas hapjes sė Fakultetit tė Prishtinės (1960), u nxor revista shkencore Gjurmime albanologjike (1962) e mė 1974 u organizua Seminari i Kulturės Shqiptare pėr albanologė tė huaj. Gjatė vitit 1969-1971 ishte drejtor i Institutit Albanologjik, mė 1971-73 ishte dekan i Fakultetit Filozofik, nė vitet 1973-75 rektor i Universitetit tė Prishtinės. Nė vitet 1979-1981 dhe 1996-1999 ishte kryetar i Akademisė sė Shkencave dhe tė Arteve tė Kosovės. Pas zgjedhjeve paralele t vitit 1998 pėr Kuvendin e Republikės sė Kosovės, zgjidhet kryetar i parė i tij nga radhėt e Lidhjes Demokratike tė Kosovės. Nė vitin 1997, Akademia e Shkencave dhe e Arteve e Kosovės i ka botuar veprėn e plotė nė pesė vėllime.


    [redakto] Tituj tė veprave
    VEPRA 1
    Pėrmban:


    Zhvillimi historik i sė folmes gege tė Arbėneshėve tė Zarės, 1961
    Vaclav Cimohovski , Studim me vlerė



    VEPRA 2
    Pėrmban:


    Pamje historike tė ligjėrimit shqip tė Gjakovės nė fillim tė shekullit XIX
    Gjuha e “Divanit” tė sheh Maliqit
    Rreth disa tipareve gjuhėsore tė ligjėrimeve shqiptare tė Kosovės
    Rreth disa veēorive tė tė folmeve tė shqiptarėve tė rrethit tė Preshevės dhe tė Bujanovcit
    “Djali plėngprishės” nė tė folurit shqip tė istrisė
    Tipat e l-sė nė dialektet shqiptare tė Brisk-Shestanit tė Krajės
    Mbi disa fjalė e frazeologjizma shqiptare nė tė folmen e popullsisė sė Plavės e tė Gusisė
    Dy fjalė pėr gjuhėn e Bogdanit
    Ēėshtje gjuhėsore nė veprėn e Kristoforidhdit
    Ndihmesė e Naim Frashėrit nė punė tė formimit tė gjuhės letrare shqipe
    Sami Frashėri nė vijim tė krijimit tė gjuhės letrare shqipe
    Gjuha letrare dhe bota shqiptare sot
    Gjuha letrare shqipe dhe fushata pėr ta rishikuar bazėn themelore tė saj
    A ka mė punė nė ortografinė e shqipes?
    Rruga e njėsimit tė shqipes letrare
    Rruga e formimit tė gjuhės letrare shqipe
    Rruga e zhvillimit tė gjuhės letrare shqipe nė Kosovė
    Pėr ndriēimin e disa ēėshtjeve tė shqipes
    Pėr pėrdorimin e drejtė tė disa trajtave foljore
    Probleme aktuale tė kulturės sė gjuhės
    Pėr ngritjen e kulturės gjuhėsore
    Pa gjuhė tė pasur e tė pastėr s’ka as ide e mendime tė larta
    Bisedė pėr gjuhėn 1
    Bisedė pėr gjuhėn 2
    Toskėrishtja dhe baza dialektore e shqipes letrare
    “Letėrsia shqipe dhe gjuha letrare”
    Roli i Konsultės gjuhėsore tė Prishtinės nė proceset e vendosjes dhe tė stabilizimit tė shqipes unike letrare



    VEPRA 3
    Pėrmban:


    Historia e gjuhės shqipe
    Shqiptarėt dhe gjuha e tyre
    Drama kombėtare e popullit shqiptar dhe e gjuhės sė tij nė rrjedhė tė kohės
    Dėshmime onomastike pėr autoktoninė e shqiptarėve nė trojet e tyre etnike
    Arritjet kryesore tė studimeve etimologjike tė shqipes
    Emėrtime popullore shqiptare tė gjellėve e tė ushqimit
    Shėnim pėr emrin Mirdita
    Shkrime pa mbėshtetje pėr probleme tė ndjeshme
    Studimi i trashėgimisė kulturore – e drejtė e ēdo populli
    Njė pasqyrė e shkurtėr mbi zhvillimin e futurit nė shqipe
    Raportet e shqipes me gjuhėt ballkanike
    Kundėr anarkisė nė studimet etimologjike tė gjuhės shqipe
    Tekst i botuar nė Enciklopedinė jugosllave
    Rruga e formimit tė fleksionit tė sotėm nominal tė shqipes
    Ēėshtje tė studimeve etimologjike tė shqipes
    Mbi disa ndėrrime fonetike
    Prejardhja e disa emėrtimeve tė miteve dhe tė demonėve nė gjuhėn shqipe
    Disa mendime mbi arritjet kryesore tė studimeve etimologjike nė fushė tė shqipes
    Kontribute tė vogla etimologjike
    Kontribute etimologjike
    Rreth disa emrave topikė me prejardhje shqiptare nė Mal tė Zi nė vėshtrim gjuhėsor



    VEPRA 4
    Pėrmban:


    Formimi i popullit shqiptar dhe i gjuhės sė tij
    Shqipja e vėshtruar nga aspekti i studimeve ballkanistike
    Marrėdhėniet gjuhėsore shqiptaro-sllave
    Zhvillime paralele fonetike dhe ndikime tė ndėrsjella tė dialekteve shqiptare dhe serbe tė Kosovės
    Studime tė ndėrsjella etimologjike albano-sllave
    Fjala shqipe nė Fjalorin e Gl. Elezovicit
    Vėshtrim i punės nė studimet albanologjike tė gjuhės shqipe
    Ndikimi i shqipes nė tė folmet shqipe tė Kosovės
    Emėrtime gjeografike nė shqipen dhe serbokroatishten
    Kontribut pėr studimin e onomastikės mesjetare nė territorin e Malit tė Zi, Bosnjės dhe Hercegovinės dhe tė Kosovės
    Pėr tė vėrtetėn shkencore
    Patologjia e njė simetrie
    Intervista
    Recensione
    Pėrkujtime
    Fjalė rasti



    VEPRA 5
    Pėrmban:


    Kontributi i Holger Pedersenit nė studimin e historisė sė gjuhės shqipe
    Nė njėqindvjetorin e vdekjes sė Miklošičit
    Rreth disa albanizmave nė Fjalorin e Vuk Karadžićit
    Kontributi i studiuesve sllovenė pėr historinė e gjuhės shqipe dhe krijimin e letrarishtes sė saj
    Nė gjashtėdhjetė vjetorin e themelimit tė Akademisė Sllovene tė Shkencave dhe tė Arteve
    Zhvillimi i gjuhėsisė shqiptare nė Jugosllavi
    Albanistika Jugosllave dhe disa probleme tė saj
    Kontributi i Carlo Tagliavinit nė studimet e historisė sė gjuhės shqipe
    Mark La Piana nė studimet e gjuhėsisė shqiptare
    Henrik Barići pėr gjuhėn shqipe
    Gjuha shqipe nė studimet krahasuese tė profesor Radosav Boškovićit
    Njė ndihmesė nė fushėn e leksikologjisė shqiptare
    Veprimtaria shkencore e profesor Eqrem Ēabejt
    In memoriam (pėr Ēabejn, Nolin )
    Kritika e recensione, shėnime e komente

    [redakto] Mirėnjohje
    Medalja e Artė e Lidhjes sė Prizrenit
    Ēmimi Presidencial pėr Studiues

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e &Mitrovicalia&
    Anėtarėsuar
    19-05-2009
    Postime
    339
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Biografia
    Shkollėn fillore e kreu nė fshatin e lindjes, kurse mė 1941 gjimnazin nė Prizren. Prej vitit 1941-1943 ka studiuar letėrsinė nė Universitetin e Padovės (Itali), e prej 1946- l950 ka studiuar gjeografinė e etnografinė nė Universitetin e Beogradit. Mė 1945-1946 ka qenė gazetar-redaktor i gazetės Rilindja nė Prizren, bashkė me Esad Mekulin e Omer Ēerkezin, kurse prej vitit 1947-l949 ka punuar nė Radio-Beograd (Redaksia e emisioneve nė gjuhėn shqipe) gazetar-redaktor. Prej 1950-1961 ka punuar nė Akademinė Serbe tė Shkencave nė Beograd asistent, pastaj bashkėpunėtor shkencor. Ka diplomuar mė 1950 nė Beograd, kurse mė 1960 ka doktoruar nė Universitetin e Lubjanės. Prej 1961-1981 ka qenė profesor nė Universitetin e Prishtinės, kur pushteti antishqiptar serbo-komunist e pėrjashtoi nga procesi mėsimor. Ka qenė disa herė prodekan e dekan i Fakultetit Juridik-Ekonomik. Ka qenė nėnkryetar e kryetar i Akademisė sė Shkencave dhe tė Arteve tė Kosovės, kryetar i parė i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės (1970) dhe kryetar i Partisė Shqiptare Demokristiane tė Kosovės (1993). Ėshtė anėtar i Akademisė sė Shkencave dhe tė Arteve tė Kosovės dhe i Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė. Ka botuar mė se 20 libra shkencorė, letrarė, publicistikė e tekste shkollore dhe ka pėrkthyer disa romane e pėrmbledhje poezish nga serbishtja e sllovenishtja nė gjuhėn shqipe.

    Mark Krasniqi ndėr tė tjera ėshtė edhe autor i pėrmbledhjes sė poezive pėr fėmijė "Posta e porositur". autori shkruan poezi pėr fėmijė dhe tė rritur, po ashtu merret me studime shkencore nė lėmitė e gjeografisė dhe etnografisė.


    [redakto] Tituj tė veprave
    Letėrsi
    Posta e porositur - Pėrmbledhja e poezive pėr fėmijė

    [redakto] Mirėnjohjet
    Medalja e Artė e Lidhjes sė Prizrenit

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e &Mitrovicalia&
    Anėtarėsuar
    19-05-2009
    Postime
    339
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Nexhat Daci
    Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė
    • Learn more about using Wikipedia for research •Shko te: navigacion, kėrko
    Nexhat Daci ka lindur mė 26 Korrik 1944 nė Tėrnoc. Politikan kosovar nga Lidhja Demokratike e Dardanisė (LDD). Kryetar i Kuvendit tė Kosovės gjatė periudhės 2001-2006, profesor i kimisė, doktor i shkencave tė kimisė nga Universiteti i Zagrebit. Anėtar i Akademisė sė Shkencave dhe tė Arteve tė Kosovės, Akademisė Evropiane pėr ēėshtje mjedisi dhe American Chemical Society.




    Tabela e pėrmbajtjeve [fshih]
    1 Jeta
    2 Arsimimi
    3 Aktivitete dhe funksione, tė tanishme apo paraprake
    4 Anėtarėsia



    [redakto] Jeta
    Ai ėshtė i martuar dhe ka tre fėmijė. Banon nė lagjen Velani nė Prishtinė. Flet gjuhėn shqipe, serbe, angleze, kroate dhe gjermane (pasive).





    [redakto] Arsimimi
    1956-1960 Shkolla e mesme
    1962-1966 Universiteti, Seksioni i Kimisė
    Beograd, diploma: kimist i diplomuar
    1966-1968 Universiteti i Beogradit, studime pasuniversitare, Seksioni i kimisė, magjistėr i kimisė
    1969-1973 Universiteti i Zagrebit, Fakulteti i Teknologjisė, Zagreb, Kroaci, doktor i shkencave tė kimisė

    [redakto] Aktivitete dhe funksione, tė tanishme apo paraprake
    1968-1970 Universiteti i Prishtinės, Seksioni i Kimisė, Asistent
    1970-1974 Universiteti i Prishtinės, Seksioni i Kimisė, Ligjėrues
    1973 Hidroprojekt, Brno, Ēekosllovakia
    1974 University of Bradford, England
    1974-1984 Universiteti i Prishtinės, Seksioni i Kimisė, Profesor inordinar
    1979 Viziting profesor, Tiranė
    1984-1997 Universiteti i Prishtinės, Seksioni i Kimisė, Profesor ordinar




    [redakto] Anėtarėsia
    1. Akademia e Shkencave dhe e Arteve e Kosovės nga 1994.
    2. Akademia Evropiane pėr ēėshtje mjedisi, Tybingen, Gjermani nga 1987.
    3. American Chemical Society nga 1985.

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e &Mitrovicalia&
    Anėtarėsuar
    19-05-2009
    Postime
    339
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Rexhep Ismajli
    Nga Wikipedia, Enciklopedia e Lirė
    • Interested in contributing to Wikipedia? •Shko te: navigacion, kėrko
    Rexhep Ismajli


    Akademik, Shkrimtar
    Ditėlindja: 1947
    Vendlindja: Preshevė
    Nėnshtetėsia: Shqiptar
    Rexhep Ismajli, albanolog, linguist, profesor e akademik, lindi nė Preshevė mė 1947.Studimet pėr gjuhė dhe letėrsi i mbaroi nė Prishtinė mė 1971. Nė vitet 1971-1973 specializoi pėr gjuhėsi nė Institut de linguistique générale et appliqué “René Descartes” (Sorbonne), Paris, nėn drejtimin e André Martinet. Mė vonė (1977/ 78) vazhdoi specializimin nė Institut für Allgemeine und Vergleichende Sprachwissenschaft tė Universitetit tė Bochum-it. Doktoratėn nė shkencat filologjike, me tezėn Gjuha shqipe e Kuvendit tė Arbėnit (1706) – hulumtime grafiko-fonologjike, e mbrojti nė Universitetin e Prishtinės, mė 1982. Mė 1972 filloi punėn si asistent, pastaj ligjėrues, docent, profesor inordinar dhe profesor ordinar pėr lėndėt Gjuhėsi e pėrgjithshme dhe Histori e gjuhės shqipe nė Degėn e Gjuhės Shqipe tė Fakultetit Filozofik/Filologjik tė Universitetit tė Prishtinės. Gjatė kėsaj kohe i ka drejtuar studimet e Gjuhėsisė sė pėrgjithshme dhe tė Historisė sė gjuhės shqipe nė Studimet e shkallės III nė Degėn e gjuhėsisė nė Fakultetin Filologjik tė Prishtinės.Mė 1989 policia jugosllave e vuri nė “izolim” pėr 3 muaj nė burgjet e Leskovacit, tė Beogradit dhe tė Prishtinės, pa mandat gjyqėsor.Nė vitet 1990-1993 ka mbajtur mėsime pėr gjuhėn shqipe dhe gjuhėsinė shqiptare nė Universitetin e Lubjanės. Mė 1997 ishte pėr njė semestėr profesor i ftuar (Gastprofessor) nė Universitetin Ludwig-Maximilian tė Münchenit pėr tė mbajtur mėsime pėr albanologji. Pastaj vijoi mėsimdhėnien pėr albanologji nė München deri nė vitin 2000. Nė vitin 2000 u kthye nė Prishtinė tė vazhdonte mėsimdhėnien nė Universitet. Mė 1993 u zgjodh anėtar korrespondent i Akademisė sė Shkencave dhe tė Arteve tė Kosovės. Tre vjet mė vonė u zgjodh anėtar i rregullt. Nė vitet 1996-1999 ka qenė Sekretar i Seksionit tė Gjuhėsisė dhe tė Letėrsisė, ndėrsa nė vitin 2000 u zgjodh Sekretar i pėrgjithshėm i kėsaj akademie.Nė vitin 2002 u zgjodh anėtar i Akademisė Evropiane tė Shkencave dhe tė Arteve me seli nė Vjenė/ Salzburg.Si pėrfaqėsues i ASHAK ėshtė anėtar i Interacademic Human Rights Network, New York.Nė tetor 2002 u zgjodh Kryetar i Akademisė sė Shkencave dhe tė Arteve tė Kosovės.Mė 1971, bashkė me Ibrahim Rugovėn dhe Hivzi Islamin, themeloi revistėn shkencore Dituria. Nga viti 1990 ishte i angazhuar nė lėvizjen politike nė kuadėr tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės LDK, nė tė cilėn ishte anėtar i Kryesisė me pėrgjegjėsi pėr marrėdhėniet ndėrkombėtare. I pakėnaqur me zhvillimet, mė 1994 dha dorėheqje nga posti politik. Pėrveē si profesor, ka qenė i angazhuar rreth botimit tė revistave shkencore, si: Dituria, Recherches albanologiques 1-4, Prishtinė (frėngjisht), Studia humanistica, Prishtinė, Godišnjak društava za primenjenu lingvistiku Jugoslavije, Beograd, Studime, ASHAK, Filologji, Fakulteti i Filologjisė, Prishtinė, Thema, revistė e sociologjisė, Prishtinė, etj.; bashkėthemelues dhe redaktor i botimeve Fryma, (mbi 70 vėllime nė fushėn e dijeve shoqėrore), Rozafa (letėrsi), Dukagjini Balkan Books (frėngjisht, anglisht dhe gjermanisht), tė shtėpisė botuese Dukagjini.Ka marrė pjesė prej fillimit nė punėn e Qendrės sė Kulturės Shqiptare pėr tė Huajt/ Seminarit Ndėrkombėtar pėr Gjuhėn, Letėrsinė dhe Kulturėn Shqiptare, nė fillim Sekretar, anėtar i Kėshillit drejtues, ndėrsa nė vitet 1998-2002 Drejtor i Seminarit.

  11. #11
    i/e regjistruar Maska e &Mitrovicalia&
    Anėtarėsuar
    19-05-2009
    Postime
    339
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Ibrahim Rugova lindi mė 2 dhjetor tė vitit 1944 dhe vdiq mė 21 janar tė vitit 2006, ishte politikan shqiptar, president historik i Kosovės.

    Tabela e pėrmbajtjeve [fshih]
    1 Biografia
    2 Veprat
    3 Ēmimet dhe titujt ndėrkombėtarė
    4 Simbolet e Kosovės tė propozuara nga Presidenti Rugova
    5 Lidhje tė jashtme
    5.1 Personalitete shqiptare mbi veprimtarinė e Rugovės



    [redakto] Biografia
    Dr. Ibrahim Rugova lindi mė 2 dhjetor tė vitit 1944 nė fshatin Xerrxe, komuna e Istogut. Mė 10 janar 1945 komunistėt jugosllavė ia pushkatuan tė atin, Ukėn dhe gjyshin Rrustė Rugova, qė kishte qenė luftėtar i njohur kundėr ēetave ēetnike qė po depėrtonin nė Kosovė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore.

    Ibrahim Rugova shkollėn fillore e kreu nė Istog, tė mesmen e kreu nė Pejė, mė 1967. Fakultetin Filozofik – Dega Gjuhė e Letėrsi Shqipe e kreu nė Prishtinė. Gjatė vitit akademik 1976-77 qėndroi nė Paris, nė Ecole Pratique des Hautes Etudes, nėn mbikėqyrjen e Prof. Roland Barthes-it, ku ndoqi interesimet e veta shkencore nė studimin e letėrsisė, me pėrqendrim nė teorinė letrare. Doktoroi nė fushėn e letėrsisė nė Universitetin e Prishtinės, mė 1984. Nė vitin 1996 Dr. Ibrahim Rugova u zgjodh anėtar korrespondent i Akademisė sė Arteve dhe Shkencave tė Kosovės. Nė fillim ishte redaktor nė gazetėn e studentėve Bota e re dhe nė revistėn shkencore Dituria (1971-72), qė botoheshin nė Prishtinė. Njė kohė punoi edhe nė revistėn Fjala. Mandej, pėr afro dy dekada, Dr. Ibrahim Rugova veprimtarinė e vet shkencore e zhvilloi nė Institutin Albanologjik si hulumtues i letėrsisė. Njė kohė ka qenė kryeredaktor i revistės Gjurmime albanologjike tė kėtij Instituti. Me krijimtari letrare u mor qė nga fillimi i viteve gjashtėdhjetė.

    Dr. Ibrahim Rugova mė 1988 u zgjodh kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės, qė u bė bėrthamė e fuqishme e lėvizjes shqiptare, e cila kundėrshtoi sundimin komunist serb dhe jugosllav nė Kosovė.

    Si intelektual me nam qė i jepte zė kėsaj lėvizjeje intelektuale e politike Dr. Ibrahim Rugova u zgjodh, mė 23 dhjetor 1989, nga themelimi kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės, partisė sė parė politike nė Kosovė qė sfidoi drejtpėrdrejt regjimin komunist nė fuqi. LDK, nėn udhėheqjen e Dr. Ibrahim Rugovės, u bė shpejt forca politike prijėse nė Kosovė, duke mbledhur shumicėn e popullit rreth vetes. Nė bashkėpunim me forcat e tjera politike shqiptare nė Kosovė si dhe me Kuvendin e atėhershėm tė Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova dhe LDK-ja pėrmbyllėn kornizėn ligjore pėr institucionalizimin e pavarėsisė sė Kosovės. Deklarata e pavarėsisė (2 korrik 1990), shpallja e Kosovės Republikė dhe miratimi i kushtetutės sė saj (7 shtator 1990), referendumi popullor pėr pavarėsinė dhe sovranitetin e Kosovės, mbajtur nė fund tė shtatorit 1991, qenė prelud pėr zgjedhjet e para shumėpartiake pėr Kuvendin e Kosovės, mbajtur mė 24 maj 1992. Dr. Ibrahim Rugova u zgjodh President i Republikės sė Kosovės. Dr. Ibrahim Rugova u rizgjodh President i Republikės sė Kosovės nė zgjedhjet e mbajtura nė mars tė vitit 1998.

    Nėn udhėheqjen e Dr. Ibrahim Rugovės LDK-ja fitoi shumicėn e votave nė zgjedhjet e para lokale tė sponsorizuara ndėrkombėtarisht nė Kosovėn e pasluftės nė tetor tė vitit 2000 si dhe n zgjedhjet e para nacionale nė vitin 2001 dhe nė zgjedhjet e dyta lokale tė vitit 2002. LDK fitoi edhe zgjedhjet e fundit nacionale mė 2004.

    Nė pėrvjetorin e vdekjes sė Ibrahim Rugovės, mė 21 janar 2007, Presidenti i Kosovės, Dr. Fatmir Sejdiu, dekoroi Presidentin historik tė Kosovės me Urdhrin “Hero i Kosovės”, titulli mė i lartė nė vendin tonė qė u jepet figurave historike shqiptare dhe tė Kosovės qė kanė bėrė “vepra trimėrie pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės”.


    [redakto] Veprat
    Prekje lirike, Rilindja, Prishtinė, 1971,
    Kah teoria, Rilindja, Prishtinė, 1978,
    Bibliografia e kritikės letrare shqiptare 1944-1974, Instituti Albanologjik, Prishtinė, 1976 (sė bashku me Isak Shemėn),
    Kritika letrare (nga De Rada te Migjeni), Rilindja, Prishtinė, 1979 (sė bashku me Sabri Hamitin),
    Strategjia e kuptimit, Rilindja, Prishtinė, 1980
    Vepra e Bogdanit 1675-1685, Rilindja, Prishtinė, 1982,
    Kahe dhe premisa tė kritikės letrare shqiptare 1504-1983, Instituti Albanologjik, Prishtinė, 1986
    Refuzimi estetik, Rilindja, Prishtinė, 1987,
    Pavarėsia dhe demokracia, Fjala, Prishtinė, 1991,
    Ēėshtja e Kosovės, Dukagjini, Pejė, 1994,
    Kompleti i veprave tė Ibrahim Rugovės nė tetė vėllime, Sh.B. Faik Konica, Prishtinė, 2005

    [redakto] Ēmimet dhe titujt ndėrkombėtarė
    Mė 1995, Dr. Ibrahim Rugovės iu dha Ēmimi pėr paqe i Fondacionit Paul Litzer nė Danimarkė.
    Mė 1996, Dr. Ibrahim Rugova u shpall Doktor Nderi (Honoris Causa) i Universitetit tė Parisit VIII, Sorbonė, Francė.
    Mė 1998, Dr. Ibrahim Rugovės iu nda Ēmimi Saharov i Parlamentit Evropian.
    Nė vitin 1999, Dr. Rugova mori Ēmimin pėr paqe i qytetit Mynster, Gjermani, ndėrsa u shpall qytetar nderi i qyteteve italiane: Venedik, Milano dhe Breshia.
    Nė vitin 2000, Dr. Ibrahim Rugova mori ēmimin pėr paqe tė Unionit Demokratik tė Katalonisė “Manuel Carrasco i Formiguerra” nė Barcelonė, Spanjė.
    Nė vitin 2004 Dr. Ibrahim Rugova u nderua me Ēmimin e Evropės, Senator Nderi nga Fondacioni panevropian Coudenhove-Kalergi.
    U nderua gjithashtu nga Komonuelthi i Pensilvanisė (SHBA), “Mik i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės”.
    Mė 2004, Dr. Ibrahim Rugova u shpall Doktor Nderi (Honoris Causa) i Universitetit tė Tiranės.
    Nė vitin 2006 Persidenti i Shqipėris, Alfred Moisiu dekoroi Presidentin Dr. Ibrahim Rugova (post mortum) me ēmimin “Urdhėrin e Flamurit Kombėtar"

    [redakto] Simbolet e Kosovės tė propozuara nga Presidenti Rugova
    Flamuri i Dardanisė
    Himni Kur ka ra kushtrimi n'Kosovė

    [redakto] Lidhje tė jashtme
    Libri i zisė pėr Ibrahim Rugovėn - faqja e parė ngushėlluese nė internet pėr njė shqiptar.
    Biografia - Film dokumentar prodhim i RTK-sė
    Faqja zyrtare e Presidentit tė Kosovės

    [redakto] Personalitete shqiptare mbi veprimtarinė e Rugovės
    Sabri Hamiti : Njeriu meditant, njeriu militant
    Rexhep Ismajli : Pėr dy dekada Rugova u bė njė ndėr figurat e rėndėsishme tė studimeve letrare nė albanistikė
    Bujar Leskaj : Ibrahim Rugova, formula shqiptare mė frytdhėnėse
    Mark Marku ilozofia e refuzimit
    Kujtim M. Shala : RUGOVA MEDITANS (Kritika letrare e Ibrahim Rugovės)



    Presidentėt e Kosovės
    Ibrahim Rugova | Fatmir Sejdiu


    Marrė nga "http://sq.wikipedia.org/wiki/Ibrahim_Rugova"
    Kategoritė: Ibrahim Rugova | Shkrimtarė shqiptarė | Politikanė shqiptarė | Akademikė shqiptarė | Urdhri Hero i Kosovės | Lidhja Demokratike e Kosovės | Lindje 1944 | Vdekje 2006

  12. #12
    i/e regjistruar Maska e &Mitrovicalia&
    Anėtarėsuar
    19-05-2009
    Postime
    339
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Prof. Dr. Ramiz Abdyli, lindi nė vitin 1944 nė Llojan tė Kumanovės, ėshtė historian shqiptar, ish rektor i Universitetit tė Tetovės.

    Tabela e pėrmbajtjeve [fshih]
    1 Biografia
    1.1 Edukimi
    2 Botime
    3 Shkrime tė publikuara
    4 Lidhje tė jashtme



    [redakto] Biografia

    [redakto] Edukimi
    Nė vitin 1968 ka kryer Fakultetin Filozofik dega e Historisė nė Universitetin e Prishtinės. Nė vitin 1976 mbrojti temėn e magjistraturės nė fakultetin Filozofik tė Universitetit tė Prishtinės. Temėn e doktoraturės e mbron nė vitin 1982 nė Fakultetin Filozofik tė Prishtinės.





    [redakto] Botime
    Dokumente ruse per levizjen kombtare shqiptare me 1912, ISBN 9951-409-15-6, faqe 372, 2006
    Lidhja Shqiptare e Prizrenit nė burimet Angleze, Instituti i Historisė--Prishtinė, 2004, ISBN 9951409075
    Lidhja shqiptare e Prizrenit nė burimet angleze libri 1 dhe libri 2, 2004 , SBN 9951409075 dhe ISBN 9789951409070
    Lėvizja kombėtare Shqiptare, libri 1 dhe libri 2, 2004, ISBN 9951-409-09-1.
    Albanskota oslboditelno druzhenje 1908-1910, libri I., Shkup, 2002
    Shtypi bullgar mbi kryengritjen e pėrgjithshme shqiptare tė vitit 1912
    Kėrkime historike, bashkautor, Masar Kodra, Reshat Nexhipi, Halim Purellku dhe Baki Halimi, 1996, ISBN 9989986002 dhe ISBN 9789989986000
    The expropriation of the Albanian population and attempts for colonisation of Albanian territories (1918-1941) in The Kosova issue - a historic and current problem, Tiranė 1996
    Shqiptarėt e Maqedonisė sipas tė dhėnave tė defterėve tė shek. XV-XVI
    Zef Lush Marku militant i lėvizjes punėtore nė Kosovė dhe nė Maqedoni (1885-1920): (1885-1920)
    Zef Lush Marku, Prishtinė : Rilindja, 1988
    Gjendja dhe pozita e klasės punėtore nė Kosovė: (1918-1941), 1986
    Presheva nė Lėvizjen Nacionalēlirimtare l941-1945, 1977
    Bajram Shabani: monograf, 1976

    [redakto] Shkrime tė publikuara

    [redakto] Lidhje tė jashtme
    Shqiptarizma nė Maqedoni (1941-1948)
    NĖ PRAG TĖ DORĖHEQJES
    Kah po shkon anija turbulente e Universitetit tė Tetovės,cilat janė alternativat e mundshme praktike tė tejkalimit tė gjendjes aktuale
    Macedonian Albanian parties take different positions on Tetovo "university". - (Anglisht)
    Ramiz Abdyli - CV

  13. #13
    i/e regjistruar Maska e &Mitrovicalia&
    Anėtarėsuar
    19-05-2009
    Postime
    339
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Fehmi Agani (1932 nė Gjakovė - 6 maj 1999 nė Prishtinė, Kosovė) filozof, sociolog dhe politikan i doktoruar, akademik, gazetar dhe Hero shqiptar i Kosovės.


    Fehmi Agani ishte nėnkryetar shumėvjeēar i LDK-sė dhe deputet i Kuvendit tė Republikės sė Kosovės

    Profesor Agani nga koleget e tij (Akademisė sė Kosovės) merrej pėr demokrat i cili kishte pėr qėllim demoktatizimi e shoqėris shqiptare nė gjitha lėmijt e jetės.

    Qė nga vitet 60-ta kur ishe paraqitur me argumentim e sė drejtės sė Republikės sė Kosovės e deri me vrasjen e tij, Agani e kishte vėnė gjithė krijimtarin e tij nė shėrbim tė projekimit, tė argumentimit dhe tė realizimit tė kėtij qėllimi. Kėshtu ai ishte pjesėmarrės aktiv nė politiken e Kosovės nė vitet -ta.

    Duke pasė studiuar pėr filozofi, specializizuar nė shkencat sociologjike dhe politike, doktoruar nė kėto shkenca, F. Agani, pas njė pėrvoje si arsimtar i filozofisė dhe i lėndėve tė afėrta nė shkollat e mesme tė Prishtinės, kishte vazhduar si gazetar dhe komentator i politikės sė jashtme nė gazetėn Rilindja, pėr t’iu kthyer sėrish arsimit - tani nė rrafshin universitar si ligjėrues, docent e profesor i sociologjisė dhe i sociologjisė politike, po edhe i lėndėve tė afėrta me to, duke u bėrė njėherėsh dhe themelues i Degės sė Filozofisė e Sociologjisė nė Universitetin e Prishtinės, po edhe njė nga ndėrtuesit kryesorė tė Universitetit nė tėrėsi.

    Tabela e pėrmbajtjeve [fshih]
    1 Veprimtaria
    2 Veprimtaria shkencore
    3 Vrasja
    4 Tituj tė veprave
    5 Mirėnjohjet
    5.1 Tituj shkencorė
    6 Burimi i tė dhėnave
    7 Lidhje tė jashtme



    [redakto] Veprimtaria
    Veprimtarinė e frytshme prej arsimtari universitar Fehmiu e kishte nisur para Plenumit tė Brioneve, qė shėnoi kthesė nė zhvillimet politike nė ish-Jugosllavi dhe sidomos nė Kosovė. Pikėrisht nė atė kohė tė ēlirimit tė energjive krijuese tė shqiptarėve shquhet roli i grupit tė intelektualėve qė pėrpiqeshin qė ato energji t‘i kanalizonin nė drejtime pozitive. Fehmiu ishte ndėr ata qė shquheshin posaēėrisht qoftė sa i pėrket angazhimit pėr demaskimin e shtypjes barbare tė ushtruar mbi shqiptarėt, qoftė edhe mė shumė nė kėrkimin e hapėsirave tė reja pėr zgjerimin e tė drejtave shoqėrore dhe kombėtare tė shqiptarėve me synim barazimin me tė tjerėt nė ish-Jugosllavi. Gjurmėt e angazhimit tė tij hetohen nė disa drejtime teorike dhe praktike, njė veprimtari qė e mishėron teorin dhe praktikė dhe e bėn gati tė pamundėshėm ndarjen e tyre.


    Fehmi AganiNė drejtimin politik - nė kėrkimin e rrugėve pėr pėrparim institucional tė kėtyre tė drejtave, krijimin e klimės politike dhe pastaj edhe tė kėrkesave juridike-kushtetuese pėr avancimin e statusit tė Kosovės nė kuadėr tė federatės jugosllave.( vitet 1967)
    Nė ndėrtimin e mėtejmė tė rrjetit tė shkollave tė larta dhe tė fakulteteve, pėr tė kaluar nė organizim universitar me mėsim tė plotė nė gjuhėn shqipe.
    Nė themelimin dhe ngritjen e institucioneve shkencore. Mė 1967 Fehmi Agani qe emėruar drejtor i Institutit tė sapo ri-themeluar Albanologjik nė Prishtinė.
    Nė angazhimin pėr hapjen e komunikimit tė shqiptarėve tė ish-Jugosllavisė me shqiptarėt e tjerė, posaēėrisht me Shqipėrinė.
    Nė situatėn e re tė Kosovės nė federatėn jugosllave, pas Amendamenteve kushtetuese dhe Kushtetutės sė vitit 1974.
    Nė rritjen e infrastrukturės sė brendshme tė institucioneve tė Kosovės dhe tė cilėsisė e gjerėsisė sė punės brenda tyre. Pas Demonstratave tė vitit 1981 pėrjashtohet nga shoqėria komuniste dhe i merret e drejta e ligjėrimit.
    Nė fillim tė viteve “90 Fehmiu ėshtė nė kreun e lėvizjes sė madhe politike pėr pavarėsinė e Kosovės, nė udhėheqjen e ngushtė tė LDK-sė (nėnkryetar dhe "lapsi" i LDK-sė}
    Nė hartimin e tė gjitha dokumenteve tė rėndėsishme pėr lėvizjen politike nė Kosovė nė dekadėn e fundit, sidomos nė hartimin e atyre dokumenteve qė kanė peshė dhe vlerė ndėrkombėtare.
    Nė ndėrtimin dhe selitjen e raporteve sa mė tė afėrta midis grupeve dhe partive nė Kosovėn e viteve ’90.
    Agani ishte aktiv me "lapsė" dhe trup e shpirt nė ngjarjet politike qė ndodhnin nė Kosovė nė vitet 90-ta, ndėr tė cilat duhet vequar ngjarjet si: Deklarata e Pavarėsisė, Kushtetuta e Republikės sė Kosovės, Referendumi pėr Pavarėsi dhe nė ndėrtimin e institucioneve tė Kosovės nė bazė tė zgjedhjeve presidenciale e parlamentare tė Republikės sė Kosovės tė vitit 1992.

    Mė 6 maj 2004 nga ana e kryetarit tė Kosovės shpallet "Hero i Kosovės".


    [redakto] Veprimtaria shkencore
    Vitet e hershme tė 60-ta : Gjatė gjithė kėsaj kohe ai punonte nė projektin pėr shoqėrinė civile, njėherish me pretedime teorike dhe me zbatime konkrete nė shoqėrinė kosovare dhe shqiptare nė pėrgjithsi. Nė kėtė drejtimi ai kishte pregatitur disa libra tė cilat pėrshkak tė luftes nuk arriti tė i botoj nė vitin 1999.

    Vitet e 60-ta : Punime sociologjiko-politike pėr proceset e participimit tė punėtorėve nė drejtimet e ndėrmarrjeve (Mitbestimmung) nė Gjermani. Kėto punime janė publikuar nė revista tė ndryshme nė serbokroatisht.

    Punime hulumtuese-shkencore pėr proceset shoqėrore-politike nė Shqipėri gjatė Luftės II Botėrore, sidomos nė studimin e veprimtarisė sė partive politike.


    Prof. Dr. Fehmi AganiVitet e 70-ta : Shkrime mė ngushtėsisht sociologjiko-teorike, pėrfshirė dhe tekste pėr nevoja tė shkollave.

    Vitet e 80-ta : Projekti i studimit tė historisė sė mendimit sociologjik. Rezultat i pjesėrishėm i kėsaj pune ėshtė libri i vetėm i atij lloji ndėr ne Nė rrjedha tė mendimit sociologjik i botuar mė 1990. Dorėshkrime nė tėrėsi librin rreth 200 faqesh tė hartuar pėr nevoja tė instancave shqiptare.

    Vitet e 90-ta : Argumentimet dhe shpjegimet shkencore politike tė tė drejtave shqiptare dhe tė Kosovės nė raport me sllavėt e jugut pėrreth, projektimet e lėvizjeve konkrete politike pėrbrenda shoqėrisė sonė, projektimet dhe argumentimet e pavarėsisė shtetėrore dhe shtetformuese tė Kosovės dhe nė mbrojtjen dhe pėrhapjen e kėtyre ideve; ana tjetėr dhe gati paralele me kėtė ka tė bėjė me ēėshtjet e organizimit tė jetės shoqėrore, pėrgjithėsisht me organizimin e shoqėrisė civile dhe me proceset e demokratizimit.

    Pas vdekjes : Ėshtė botur njė pėrmbledheje e punimeve tė tij e titullura "Pavarsia - Gjasa dhe Shpres".

    Prodhimtaria shkencore-intelektuale e Fehmi Aganit ėshtė shkruar pjesėn mė tė madhe nė gjuhėn shqipe. Pėr njė pjesė ajo ėshtė hartuar serbisht, por ka dhe shkrime qė janė ruajtur nė pėrkthim anglisht.


    [redakto] Vrasja
    Rrethanat e vrasjes sė Aganit nga ana Doktrinės sė shenjtė serbe, mbeten tė paqarta. Mė 6 maj 1999, Agani, sė bashku me familjen e tij, tentoi tė linte Kosovėn me tren. Nė kufirin me Maqedoninė, treni u kthye mbrapsht. Diku afėr Fushė Kosovės, policia ndaloi trenin dhe urdhėroi tė zbrisnin tė gjithė. Dėshmi tė ndryshme tė botuara nė shtyp thonė se Agani u mor ose nė njė autobus sė bashku me burra tė tjerė shqiptarė, ose i vetėm me policėt brenda njė makine private. Kufoma e tij u gjend tė nesėrmen buzė njė rruge gjithė baltė, pranė Lipjanit. Qeveria serbe ngriti pretendimin se Agani ėshtė vrarė nga UĒK-ja, nė mėnyrė qė ta pengonin tė luante rolin e negociatorit midis Rugovės e qeverisė serbe.

    Njė deklaratė e policisė e publikuar mė 7 maj 1999, tha: Hamendėsohet se terroristėt e tė ashtuquajturės UĒK e kanė mbajtur Aganin tė izoluar me synimin pėr tė penguar angazhimin e tij nė negociatat midis Rugovės dhe qeverisė sė Serbisė. Kur Rugova u nis pėr nė Romė, ata nuk kanė patur interes pėr ta mbajtur mė tej tė izoluar, kėshtu qė e vranė. Ky akt terrorist mund tė interpretohet pa asnjė dyshim si njė konfirmim i vendimit tashmė tė shpallur tė UĒK-sė pėr tė bėrė tė njėjtėn gjė edhe me zotin Ibrahim Rugova[1].


    [redakto] Tituj tė veprave
    Nė rrjedha tė mendimit sociologjik - Vepra I 1990 ISBN 9951-05-000-X dhe ISBN 9951-05-001-8
    Pėr shoqėrinė civile - Vepra II ISBN 9951-05-000-X dhe ISBN 9951-05-002-6
    Demokracia, Kombi, Vetėvendosja - Vepra III ISBN 9951-05-000-X dhe ISBN 9951-05-003-4
    Partitė dhe grupet politike nė Shqipėri gajtė luftės sė dytė botėrore (1939 - 1945)- Vepra IV ISBN 9951-05-000-X dhe ISBN 9951-05-004-2
    Sindikatat Gjermane dhe shkrime tjera - Vepra V ISBN 9951-05-000-X dhe ISBN 9951-05-005-0
    Gjuha e dhunės dhe zėri i arsyes - Vepra VI ISBN 9951-05-000-X dhe ISBN 9951-05-006-9
    Pavarėsia gjasa dhe shpresė - Vepra VII ISBN 9951-05-000-X dhe ISBN 9951-05-007-7.
    Intervista, reagime - Vepra VIII ISBN 9951-05-000X dhe ISBN 9951-008-5.

    [redakto] Mirėnjohjet
    Urdhri Hero i Kosovės
    Medalja e Artė e Pavarėsisė
    Medalja e Artė e Lidhjes sė Prizrenit

    [redakto] Tituj shkencorė
    Studiues i diplomuar i Filozofis - 1959, Universiteti i Beogradit[2]
    Magjistėr i Shkecave Politike - 1965, Universiteti i Beogradit[2]
    Doktor i Shkecave Sociologjike - 1973, Fakulteti Filozofik Prishtinė[2]
    Profesor universitar Universiteti i Prishtinės[2]
    Akademik i Akedemis sė Arteve dhe Shkencave tė Kosovės

    [redakto] Burimi i tė dhėnave
    ^ Nga : HRW - artikulli : UNDER ORDERS: War Crimes in Kosovo
    ^ a b c d >SHKENCĖTAR DHE PERSONALITET I GJITHANSHĖM - Rexhep Ismajli dhe Eqrem Basha - intenet prill 2007

    [redakto] Lidhje tė jashtme
    CNN - NATO says prominent Kosovo leaders executed - (Anglisht)
    Death squads go door to door `executing' Kosovo intel lectuals - (Anglisht)
    Kosovo peace envoy killed - (Anglisht)
    The Suspended Flight of a Kosovo Dove; Peacemaker Fehmi Agani's Family Tells of His Final Days - (Anglisht)
    Highlights of the AAP newsfile, Tuesday morning - (Anglisht)
    Albanese leiders geėxecuteerd - (Holandisht)
    Revista PASQYRA - (Shqip)
    Milosevic revokes Kosovo's autonomy - (Anglisht)
    Liberty Live - Фехми Агани, второй человек в партии Демократический Союз Косово - был убит 7 мая - (Rusisht)



    Veprat e Fehmi Aganit[fshih]
    Nė rrjedha tė mendimit sociologjik · Pėr shoqėrinė civile · Demokracia, Kombi, Vetėvendosja · Partitė dhe grupet politike nė Shqipėri gajtė L2B · Sindikatat Gjermane dhe shkrime tjera · Gjuha e dhunės dhe zėri i arsyes · Pavarėsia gjasa dhe shpresė · Intervista, reagime ·


    Marrė nga "http://sq.wikipedia.org/wiki/Fehmi_Agani"
    Kategoritė: Politikanė shqiptarė | Fehmi Agani | Akademikė shqiptarė | Urdhri Hero i Kosovės | Lidhja Demokratike e Kosovės | Lindje 1932 | Vdekje 1999

  14. #14
    i/e regjistruar Maska e &Mitrovicalia&
    Anėtarėsuar
    19-05-2009
    Postime
    339
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Tish Daija ka lindur mė 30 janar 1926 nė Shkodėr, Shqipėri. Krijimtarinė muzikore e filloi nėn tingujt e fizarmonikės. Kompozimet e para janė kėngėt “Ēik, o mori ēikė”, “Ndal, bre vash”, “Me lule tė bukura”, etj. Shkollėn e mesme e kreu nė vitin 1947 nė qytetin e lindjes. Mė 1956, Tish Daija kreu studimet nė konservatorin “Ēajkovski” tė Moskės. Mbas studimeve emėrohet nė Ministrinė e Arsimit dhe Kulturės. Tish Daija ėshtė autor i shumė veprave tė mėdha muzikore si, opereta “Lejlaja”, opera “Pranvera”, baleti i parė shqiptar “Halili dhe Hajria”, etj.

    Tish Daija ka vdekur nė moshėn 78 vjeēare.

  15. #15
    i/e regjistruar Maska e &Mitrovicalia&
    Anėtarėsuar
    19-05-2009
    Postime
    339
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Mė 26 dhjetor 1970 nė Fakultetin Filozofik tė Universitetit tė Prishtinės ai e mbrojti me sukses doktoraturėn. Kjo datė ėshtė e rėndėsisė sė veēantė pėr arsimin dhe shkencėn shqiptare, sepse ishte doktorata e parė e mbrojtur nė Universitetin e Prishtinės. Mjafton ky fakt pėr ta vėnė nė pah rėndėsinė e punės profesionale edukative e shkencore tė Ali Hadrit, i cili nė Kosovė tashmė me plot tė drejtė ēmohet si themeltar i shkollės sonė tė historiografisė kombėtare. Ali Hadri ishte drejtori i parė i Institutit tė Historisė sė Kosovės, ku punoi derisa organet pushtetit tė atėhershėm e shkarkuan nga detyra, pėr shkak tė mbėshtetjes sė kėrkesave tė studentėve nė demonstratat e vitit 1981, tė cilat i mbrojti me pėrkushtim, me forcėn e argumentit dhe me guximin e njė atdhetari tė rrallė.

  16. #16
    i/e regjistruar Maska e &Mitrovicalia&
    Anėtarėsuar
    19-05-2009
    Postime
    339
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Ibrahim Shaban Likmetaj Kodra lindi nė Ishėm mė 22 prill 1918, vdiq mė 7 shkurt 2006 nė Milano ku jetonte prej 30 vjetėsh. Jeta e tij nė Tiranė nė konviktin e shkollės “Naim Frashėri”, ndėrpritet kur 20 vjeē (1938) largohet nga Shqipėria pėrgjithmonė me njė bursė studimi nga oborri mbretėror pėr nė Akademinė e Arteve tė Bukura nė Romė. Ai e lėshon Romėn dhe pėrfundon nė Milano, nė Akademinė e Arteve tė Bukura tė Brerės. Ai ekspozon nė Romė, Milano, Venecia, Paris, Belograd, Nju Jork, krijon raporte me piktorė tė mėdhenj si Pikaso, Shagall, Matis, Fontana, Guttuso, me poetė, shkrimtarė, kritikė e regjisorė nga Montale dhe Sereni, nga Bertoni tek Munari, dhe Marotta.

    Ibrahim Kodra ka lėnė pas rreth 6 mijė vepra, tė shpėrndara nga muze privatė, koleksionistė dhe vetėm 2 mijė prej tyre janė tė regjistruara dhe tė dokumentuara.

    Disa nga ekspozitat e tij:

    ekspozitė kolektive nė "Paradise" me Picasso, Dali, Matta, Ernst, Levi, Panseca, Braque, etj.
    ekspozitė kolektive nė "Stone Gallery" nė Newcastle me Corneille, Gear, Gleghorn, Michaux, Millares, etj.
    ekspozita nė Milan, The Stone Gallery nė Newcastle, "Senator" nė Stuttgart, poashtu edhe nė "New Art Center" nė Zurich.
    Expozitė personale nė Galerinė e Artit Modern nė Prishtinė.
    Expozitė personale nė Princess Hall nė New York, "2D Gallery" nė Sassari.
    Marrė nga "http://sq.wikipedia.org/wiki/Ibrahim_Kodra"

  17. #17
    i/e regjistruar Maska e &Mitrovicalia&
    Anėtarėsuar
    19-05-2009
    Postime
    339
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Esad Mekuli ėshtė poeti i parė dhe mė i njohur i Kosovės pas Luftės sė Dytė Botėrore. Ai lindi nė Plavė, mė 17 dhjetor 1916 dhe vdiq nė Prishtinė mė 1993. Familja e tij nė Plavė kishte ardhė nga Nokshiqi. Babi i Esad Mekulit, edhepse ishte hoxhė, fėmijėt e tij i orientoi nė shkollim jofetar. Esad Mekuli, shkollėn fillore e kreu nė Plavė, nė gjuhėn serbe. Shkollimin e mesėm-gjimnazin e filloi nė Pejė, pėr ta vazhduar pastaj nė Prizren e Sarajevė, ndėrsa e pėrfundoi nė Pejė nė vitin 1936. Menjėherė pas kryerjes sė shkollimit tė mesėm u regjistrua nė fakultetin e veterinarisė nė Beograd, tė cilin e vazhdoi nė pastaj nė Zagreb e nė Italia. Nė kėtė fushė, ai edhe doktoroi nė Beograd nė vitin 1959. Si nxėnės i shkollės sė mesme, por edhe si student dėshmoi se ėshtė pėrparimtar dhe ēdo herė gjendej nė rrethin e atyre qė e kritikonin regjimin e kohės. Pikėrisht pėr kėtė ai ndėrroi shumė shkolla tė mesme dhe fakultete. Madje edhe mjaft shpesh u burgos. Tri herė ėshtė burgosur, dhe ka rėnė nė duar tė famėkeqit Kosmajc-shef i policisė. Mė sė vėshtiri e ka pasė kur ka kundėrshtuar traktin pėr shpėrnguljen e shqiptarėve pėr nė Turqi. Esad Mekuli ishte aktivist i dalluar dhe bartės i jetės kulturore tė studentėve. Nė Beograd ishte edhe redaktor i fletorės Beogradski student. Nė kėtė sferė siē ka thėnė vetė, si gjimnazist ka shkruar romanin Vendeta – hakmarrja, pėr tė damkosė kėtė tė keqe nė mesin e shqiptarėve. Pastaj ka shkruar punime sociale nė revistat e ndryshme, si: Venac – Beograd, Mlladost – Zagreb, Podmladak jadranske Staze – Split, Granit – Podgoricė, Novi Behar – Sarajevė, Student – Beograd e tė tjera. Nė kėto revista ka shkruar nė gjuhėn serbe, dhe ēdo herė ka shkruar pėr popullin e vet – shqiptarėt, tė cilėt i ka mbrojtur kur tė tjerėt i kanė akuzuar. Si student pėrparimtar ai u burgos nė vitin 1940 dhe qėndroi nė burgun famėkeq "Gllavinjaqa", prej nga u amnistua me 2 prill tė vitit 1941. Pas daljes nga burgu u paraqit vullnetar dhe punoi si veterinar ushtarak nė Pejė. Kėtu nė vitin 1942 e burgosėn pėr shkak tė punės ilegale dhe bashkėpunimit me lėvizjet ēlirimtare. Ka qėndruar i burgosur nė Kullėn e Sheremetit. Pas lirimit, ai u gjend herė nė Zagreb, herė nė Tiranė, madje edhe nė Itali. Nė fund tė vitit 1943 ai i bashkua aradhave partizane dhe ishte redaktor i gazetės ilegale partizane Lirija.
    Edhepse shkencėtar, Esad Mekuli, punės krijuese nuk iu nda kurrė. Ai pas Luftės sė Dytė Botėrore, punoi punė tė profesionit tė vet, por ishte edhe redaktor nė gazetėn e vetme shqipe Rilindja e pastaj themeloi revistėn letrare Jeta e Re ku arsimoi gjenerata tė tėra tė letrarėve, tė cilėt edhe e pagėzuan bard tė letėrsisė shqipe nė Kosovė e mė gjėrė. Megjithatė, edhe vetė shkroi dhe bashkėpunoi me shumė gazeta e revista shqipe, si: Rilindja, Zėri i rinisė, Fjala, Pionieri, Pėrparimi, Shėndeti nė Prishtinė, Flaka e vėllazėrimit tė Shkupit dhe me ato nė gjuhėn serbe: Jedinstvo e Stremljenje tė Prishtinės, Borba, Politika, Književne novine, Mostovi tė Beogradit, Pobjeda dhe Stvarenje tė Pdgoricės, Bagdalla tė Krushevcit, Republika dhe Forum tė Zagrebit. Esad Mekuli ishte kryetari i parė i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės, nismėtar, themelues dhe kryetar i parė i Akademisė sė Shkencave dhe tė Arteve tė Kosovės. Pos shkrimeve kryesisht nė poezi, Esad Mekuli ka pėrkthyer nga gjuha shqipe nė ate serbe dhe anasjelltas. Ka pėrkthyer nė shqip rreth 18 vepra tė tė gjitha gjinive lerare. Poezitė e Esad Mekulit janė pėrkthyer nė gjuhėn serbe, maqedone, hungareze, kroate, italiane e tė tjera. Punimet e tij janė prezantuar nė tė gjitha antologjitė e poezisė shqipe, por edhe nė shumė antologji botėrore. Esad Mekuli ka shkruar edhe me pseudonimet Sat Nokshiqi dhe Sat Hoxha. Vdiq nė Prishtinė me 6 gusht 1993.


    [redakto] Tituj tė veprave
    Pėr ty [1] – Prishtinė, 1955
    Dita e re – Prishtinė, 1966
    Avsha Ada – 1971
    Vjersha – 1973
    Brigjet – 1981
    Rini e kuqe – Prishtinė, 1984
    Nė mes tė dashurisė dhe urrejtjes – Tiranė, 1986
    Dita qė nuk shuhet – Prishtinė, 1989

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e &Mitrovicalia&
    Anėtarėsuar
    19-05-2009
    Postime
    339
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Muslim Mulliqi (1934 - 13 janar 1998) ishte piktor impresionist dhe ekspresionist i Kosovės. U lind nė njė familje artistėsh nė Gjakovė. Ndoqi Akademinė e Artit Figurativ nė Beograd dhe pastaj studimet postdiplomike po aty. Vdiq mė 1998.

    Mulliqi ekspozoi nė Kosovė, nė hapsirat e Jugosllavisė, nė Romė, e Tiranė. Punoi profesor i pikturės nė Fakultetin e Artit nė Universitetin e Prishtinės. Ishte zėvendės-kryetar i Akademisė sė Shkencave tė Kosovės. Galeria e Arteve tė Kosovės mban ekspozitė tė pėrvjetshme me emrin e tij. Ai ishte dhe do tė mbetėt njė nga figurat mė tė shquara tė artit shqiptar.

  19. #19
    i/e regjistruar Maska e &Mitrovicalia&
    Anėtarėsuar
    19-05-2009
    Postime
    339
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Ligji nr. 2004 / 19
    P?R AKADEMIN? E SHKENCAVE DHE T? ARTEVE T? KOSOV?S
    Kuvendi i Kosov?s,
    Duke u bazuar n? Korniz?n Kushtetuese p?r Vet?qeverisje t? P?rkohshme n? Kosov? (Kreu
    5.1.(d); 9.1.26) ;
    Duke u nisur nga interesi i p?rgjithsh?m q? ka Akademia e Shkencave dhe e Arteve t? Kosov?s
    p?r zhvillimin e shkenc?s dhe arteve;
    Duke e p?rkufizuar veprimtarin? e shkenc?s dhe arteve si veprimtari me interes publik e
    komb?tar;
    Duke i konsideruar institucionet e Kosov?s p?rgjegj?se p?r krijimin e kushteve p?r realizimin e
    veprimtaris? shkencore dhe t? arteve
    miraton n? vijim:
    LIGJI P?R AKADEMIN? E SHKENCAVE DHE T? ARTEVE
    T? KOSOV?S
    I. DISPOZITAT E PĖRGJITHSHME
    Neni 1.
    1.1. Akademia e Shkencave dhe e Arteve e Kosovės (Akademia) ėshtė institucioni mė i lartė i
    shkencės dhe i artit nė Kosovė i themeluar nga Kuvendi i Kosovės.
    1.2. Pėr punėn e vet Akademia i pėrgjigjet Kuvendit tė Kosovės.
    Neni 2.
    2.1. Akademia ėshtė institucion i mėvetėsishėm nė fushėn e shkencės dhe tė artit.
    2.2. Veprimtaria e Akademisė ėshtė veprimtari e interesit tė veēantė publik e kombėtar.
    2.3. Interesi publik e kombėtar i Akademisė shprehet nė ushtrimin e veprimtarisė sė saj nė fushėn e
    shkencės dhe tė artit, qė pėrfshin kultivimin, nxitjen dhe zhvillimin e mendimit shkencor dhe tė
    krijimtarisė artistike.
    UNITED NATIONS
    United Nations Interim
    Administration Mission
    in Kosovo
    UNMIK
    NATIONS UNIES
    Mission d’Administration
    Intérimaire des Nations Unies
    au Kosovo
    2
    Neni 3.
    3.1. Selia e Akademisė ėshtė nė Prishtinė.
    3.2. Akademia ka emblemėn e vet.
    Neni 4.
    Akademia ėshtė person juridik publik me tė drejta, detyra dhe pėrgjegjėsi tė pėrcaktuara me
    kėtė Ligj dhe tė konkretizuara me Statutin e Akademisė dhe me aktet normative tė tjera tė
    veēanta tė saj.
    Neni 5.
    Puna e Akademisė financohet nga buxheti i Kosovės.
    II. DISPOZITA TĖ VEĒANTA
    Neni 6.
    Qėllimet e Akademisė:
    Akademia nxit, zhvillon dhe avancon mendimin shkencor dhe krijimtarinė artistike, nėpėrmjet:
    a). pjesėmarrjes nė formimin e politikave tė veprimtarisė shkencore dhe tė krijimtarisė
    artistike;
    b). vlerėsimit tė gjendjes ekzistuese dhe propozimit tė masave pėr avancimin e mendimit
    shkencor dhe ngritjen e cilėsisė sė krijimtarisė artistike;
    c). shqyrtimit tė problematikės sė pėrgjithshme nga fushat e veprimtarisė shkencore dhe
    tė krijimtarisė artistike;
    d). organizimit tė punės kėrkimore-shkencore me karakter teorik e praktik nė fusha tė
    ndryshme tė dijes dhe tė arteve pėrmes tubimeve, tryezave, kėshillimeve,
    simpoziumeve, konferencave shkencore dhe formave pėrkatėse tė shprehjes sė
    krijimtarisė artistike, si ekspozitave, koncerteve etj.
    e). botimit tė publikimeve tė veta tė rregullta dhe periodike nga fusha e shkencės dhe e
    artit;
    f). bashkėpunimit tė brendshėm dhe ndėrkombėtar me institucionet pėrkatėse nga fusha e
    shkencės dhe e artit;
    g). krijimit tė kushteve pėr depėrtimin e mendimit shkencor dhe tė krijimtarisė artistike
    jashtė kufijve tė vendit;
    h). pėrmirėsimit tė vazhdueshėm tė kushteve tė punės tė anėtarėve tė Akademisė, dhe
    i). ndėrmarrjes sė veprimeve tė tjera tė interesit tė veēantė pėr Kosovėn dhe popullatėn e
    saj, e nė mbėshtetje tė sė drejtės dhe tė detyrimit tė Akademisė pėr tė qenė institucion
    sugjerues dhe kėshillues pėr zhvillimin e shkencės dhe tė artit nė Kosovė, nė pėrputhje
    me nevojat e zhvillimit tė vendit.
    3
    Neni 7.
    Me qėllim tė avancimit tė punės kėrkimore-shkencore dhe artistike me interes tė pėrgjithshėm
    pėr shkencėn dhe pėr artin nė Kosovė Akademia themelon seksionet e Akademisė, bėrthama tė
    studimit, njėsi shkencore e artistike dhe qendra studimore.
    Neni 8.
    Tė drejtat, detyrat dhe pėrgjegjėsitė e Akademisė burojnė nga qėllimet e pėrgjithshme tė saj
    dhe ato pėrfshijnė veēanėrisht:
    a). planifikimin e punės kėrkimore-shkencore dhe artistike nė pėrputhje me mundėsitė e
    saj pėr realizimin e tyre;
    b). gatishmėrinė e Akademisė pėr pranimin e anėtarėve tė rinj nė pėrputhje me standardet
    mė tė larta tė veprimtarisė shkencore dhe tė krijimtarisė artistike;
    c). bashkėpunimin e rregullt me akademitė simotra nė rajon, nė Evropė e mė gjerė, si dhe
    me organizata shkencore ndėrkombėtare me qėllim tė komunikimit tė ndėrsjellė
    shkencor e artistik dhe pėr njė integrim nė rrjedhat botėrore tė shkencės;
    d). realizimin e projekteve me qėllim tė ndėrtimit tė strategjive tė zhvillimit tė
    gjithėmbarshėm tė vendit dhe tė zbatimit praktik tė tyre;
    e). punėn nė projekte tė pėrbashkėta me institucionet e ngjashme nė hapėsirėn shqiptare,
    me qėllim tė ruajtjes, mbrojtjes dhe tė zhvillimit tė vlerave tė trashėgimisė kombėtare
    kulturore e gjuhėsore tė popullit shqiptar dhe tė ndėrtimit tė sė ardhmes sė tij,
    f). pun?n n? projekte t? p?rbashk?ta p?r studimin dhe zhvillimin e kulturave n? Kosov?, dhe
    g). tė drejtat, detyrat dhe pėrgjegjėsitė e tjera tė saktėsuara nė Statutin e Akademisė dhe
    aktet normative tė tjera tė veēanta tė saj.
    III. ORGANIZIMI DHE UDHĖHEQJA E AKADEMISĖ
    Neni 9.
    9.1.Aktiviteti shkencor e artistik nė Akademi zhvillohet nė kuadėr tė seksioneve, tė bėrthamave
    tė studimit shkencor, tė njėsive shkencore e artistike dhe tė qendrave tė tjera studimore.
    9.2. Seksionet janė bartėse tė tė drejtave, detyrave dhe pėrgjegjėsive tė Akademisė pėr fushat
    shkencore e artistike pėr tė cilat janė themeluar.
    9.3. Nė seksionet e Akademisė veprojnė anėtarėt e rregullt dhe korrespondentė tė fushave
    pėrkatėse shkencore e artistike.
    9.4. Secili anėtar i rregullt dhe korrespondent i Akademisė mund t’i takojė vetėm njė seksioni
    tė njė fushe apo njėsie pėrkatėse shkencore a artistike.
    9.5. Punėn e seksionit e drejton Sekretari i seksionit.
    9.6. Punėn e njėsive shkencore ose artistike dhe tė qendrave tė tjera studimore e drejton
    Drejtori ose organi pėrkatės drejtues.
    9.7. Organizimi dhe puna e seksioneve dhe njėsive, pėrkatėsisht qendrave tė tjera studimore tė
    Akademisė mė detajisht rregullohen me Statutin e Akademisė dhe me aktet e veēanta
    normative.
    4
    Neni 10.
    Organet e Akademisė janė: Kuvendi, Kryesia dhe Kryetari.
    Neni 11.
    Kuvendi i Akademis?
    11.1. Kuvendi i Akademisė ėshtė organi mė i lartė i qeverisjes sė saj.
    11.2. Kuvendin e Akademisė e pėrbėjnė tė gjithė anėtarėt e rregullt dhe korrespondentė tė saj.
    11.3. Nė punėn e Kuvendit tė Akademisė mund tė marrin pjesė edhe anėtarėt e jashtėm tė saj,
    pa tė drejtė vote.
    11.4. Seancėn e Kuvendit tė Akademisė e konvokon Kryesia e Akademisė, vetė ose me
    propozimin e mė sė paku dy seksioneve tė Akademisė apo tė 10 anėtarėve tė rregullt dhe
    korrespondentė tė Akademisė.
    Neni 12.
    Kuvendi i Akademisė:
    a). miraton Statutin e Akademisė;
    b). miraton ose nxjerr rregullore apo akte normative tė ndryshme qė rregullojnė
    marrėdhėnie tė caktuara nga veprimtaria e Akademisė;
    c). miraton programin e punės tė Akademisė;
    d). miraton Planin Financiar dhe Llogarinė Pėrfundimtare tė Akademisė;
    e). zgjedh anėtarėt e rregullt dhe korrespondentė tė Akademisė;
    f). zgjedh dhe shkarkon Kryetarin, Nėnkryetarin dhe Sekretarin e pėrgjithshėm tė
    Akademisė, dhe
    g). verifikon zgjedhjen e sekretarėve tė seksioneve tė Akademisė;
    h).kryen dhe detyra tė tjera qė pėrcaktohen me kėtė Ligj dhe me Statutin e Akademisė.
    Neni 13.
    13.1. Kuvendi i Akademisė mund tė mblidhet dhe tė vendosė nėse nė tė ėshtė e pranishme
    shumica e anėtarėve tė rregullt dhe korrespondentė tė Akademisė.
    13.2. Pėr miratimin e Statutit tė Akademisė, pėr zgjedhjen e Kryetarit, tė Nėnkryetarit dhe tė
    Sekretarit tė pėrgjithshėm tė Akademisė, pėr verifikimin e zgjedhjes sė sekretarėve tė
    seksioneve tė Akademisė, si dhe pėr zgjedhjen e anėtarėve korrespondentė dhe tė anėtarėve tė
    jashtėm tė Akademisė, ėshtė e nevojshme shumica e votave tė tė gjithė anėtarėve tė rregullt
    dhe korrespondentė tė Akademisė.
    13.3. Pėr zgjedhjen e anėtarėve tė rregullt ėshtė e nevojshme shumica e votave tė tė gjithė
    anėtarėve tė rregullt tė Akademisė.
    5
    Neni 14.
    Kryesia e Akademis?
    14.1. Kryesinė e Akademisė e pėrbėjnė: Kryetari, Nėnkryetari, Sekretari i pėrgjithshėm dhe
    sekretarėt e seksioneve tė Akademisė.
    14.2. Kryesia e Akademisė pėr punėn e vet i pėrgjigjet Kuvendit tė Akademisė.
    14.3. Kryesia zbaton vendimet e Kuvendit tė Akademisė dhe qėndrimet e tij.
    Neni 15.
    Kryetari i Akademis?
    15.1. Kryetari i Akademisė e pėrfaqėson dhe e prezanton Akademinė.
    15.2. Kryetari i Akademisė pėrgjigjet pėr ligjshmėrinė e punės tė Akademisė.
    15.3. Kryetari i Akademisė pėr punėn e vet i pėrgjigjet Kuvendit tė Akademisė, ndėrsa nė
    kuadėr tė tė drejtave dhe detyrave tė Kryesisė sė Akademisė, i pėrgjigjet Kryesisė.
    IV. ANĖTARĖT E AKADEMISĖ
    Neni 16.
    16.1. Akademia ka anėtarė tė rregullt, anėtarė korrespondentė, anėtarė tė jashtėm dhe anėtarė
    nderi.
    16.2. Tė qenėt anėtar i Akademisė ėshtė i pėrjetshėm.
    Neni 17.
    17.1. Anėtarė tė rregullt dhe anėtarė korrespondentė tė Akademisė mund tė zgjedhen punonjės
    tė shkencės dhe tė artit pėr tė arritura tė veēanta nė fushat e shkencės dhe tė artit.
    17.2. Vetėm anėtarėt e rregullt tė Akademisė kanė tė drejtė ta bartin titullin “Akademik”.
    17.3. Anėtarė tė rregullt tė Akademisė mund tė zgjedhen punonjės tė shkencės dhe tė artit,
    shtetas tė Kosovės, veprat e tė cilėve paraqesin realizime kulmore nė fushat e shkencės a tė
    artit dhe janė me peshė nė vend dhe jashtė tij.
    Neni 18.
    Anėtarė korrespondentė tė Akademisė mund tė zgjedhen punonjės tė shkencės a tė artit, shtetas
    tė Kosovės, tė cilėt kanė krijuar vepra shkencore dhe artistike tė njė rėndėsie tė veēantė.
    Neni 19.
    Anėtarė tė jashtėm tė Akademisė mund tė zgjedhen punonjėsit e shkencės a tė artit qė jetojnė
    dhe veprojnė jashtė vendit, por tė cilėt kanė krijuar vepra tė rėndėsishme me vlerė pėr Kosovėn
    ose me vlerė tė pėrgjithshme pėr shkencėn dhe artin.
    6
    Neni 20.
    Anėtarė nderi tė Akademisė mund tė zgjedhen krijues tė shquar tė shkencės a tė artit, qė nuk
    janė shtetas tė Kosovės, por tė cilėt me realizimet e veta janė bėrė pėrgjithėsisht tė njohur pėr
    shkencėn a artin dhe tė cilėt kanė dhėnė ndihmesė pėr Kosovėn.
    Neni 21.
    Procedura e propozimit, e votimit dhe e zgjedhjes sė anėtarėve tė Akademisė pėrcaktohet me Statutin
    dhe aktet e tjera normative tė Akademisė.
    Neni 22.
    Zgjedhjet pėr anėtarė tė Akademisė bėhen pėr ēdo katėr vjet.
    Neni 23.
    Me zgjedhjen pėr anėtarė tė rregullt dhe korrespondentė, anėtarėt e Akademisė gėzojnė tė
    drejta dhe marrin detyra dhe pėrgjegjėsi, tė pėrcaktuara me kėtė Ligj dhe me Statutin e
    Akademisė.
    Neni 24.
    24.1. Anėtarėve tė rregullt dhe korrespondentė tė Akademisė me qėndrim tė pėrhershėm nė
    vend u takon shpėrblimi i pėrhershėm mujor.
    24.2. Anėtarėve tė Kryesisė pėrkatėsisht: Kryetarit, Nėnkryetarit, Sekretarit tė pėrgjithshėm
    dhe sekretarėve tė seksioneve u takon shpėrblimi mujor pėr funksionet qė i kryejnė.
    24.3. Kriteret dhe shuma e shpėrblimit tė pėrhershėm mujor pėr anėtarėt e rregullt dhe
    korrespondentė tė Akademisė si dhe pėr anėtarėt e Kryesisė sė Akademisė caktohen me
    vendim tė posaēėm tė Kryesisė sė Akademisė.
    V. SHĖRBIMET ADMINISTRATIVE PROFESIONALE
    E TEKNIKE
    Neni 25.
    25.1. Shėrbimet administrative, profesionale e teknike i kryen Administrata e Akademisė.
    25.2. Administratėn e Akademisė e udhėheq Sekretari i Akademisė.
    25.3. Sekretari i Akademisė zgjedhet me konkurs pėr katėr vjet dhe mund tė rizgjedhet.
    25.4. Pėr punėn e vet Sekretari i pėrgjigjet Kryetarit dhe Kryesisė s? Akademisė.
    7
    VI. MJETET E AKADEMISĖ
    Neni 26.
    26.1. Mjetet themelore dhe financiare pėr punėn e Akademisė sigurohen nga buxheti i
    Kosovės, nė zė tė veēantė.
    26.2. Me mjetet nga buxheti i Kosovės sigurohen puna e seksioneve e njėsive dhe qendrave tė
    tjera studimore tė Akademisė, puna e organeve tė qeverisjes tė Akademisė, bashkėpunimi
    ndėrkombėtar i Akademisė, veprimtaria e rregullt botuese dhe periodike e Akademisė,
    pasurimi i bibliotekės sė Akademisė, shpėrblimet e pėrhershme mujore tė anėtarėve tė rregullt
    dhe korrespondentė tė Akademisė, shpėrblimet pėr kryerjen e funksioneve tė caktuara nė
    Akademi, pagat e pėrhershme mujore pėr tė punėsuarit nė shėrbimet administrative
    profesionale e teknike dhe tė mirėmbajtjes sė Akademisė.
    26.3. Financimi i projekteve tė Akademisė bėhet nė bazė tė konkurseve tė shpalluara.
    26.4. Akademia mund tė sigurojė mjete edhe nga donacionet dhe sponsorizimet dhe ato mjete
    mund t’i pėrdorė pėr veprimtarinė plotėsuese tė saj.
    26.5. Akademia mund tė sigurojė mjete tė tjera plotėsuese pėr punėn kėrkimore-shkencore e
    artistike tė anėtarėve tė saj tė rregullt dhe korrespondentė pėrmes aktiviteteve tė veta,
    marrėveshjeve tė ndėrsjella kėrkimore-shkencore e artistike dhe pėrmes donacioneve e
    dhuratave ose mbi ndonjė bazė tjetėr juridikisht tė lejueshme.
    Neni 27.
    Akademia ėshtė pronare e pasurisė t? cil?n e disponon.
    VII. DISPOZITAT KALIMTARE DHE PĖRFUNDIMTARE
    Neni 28.
    Akademia duhet tė harmonizojė organizimin dhe punėn e saj, Statutin dhe aktet e tjera
    normative tė Akademisė, me dispozitat e kėtij Ligji brenda gjashtė muajve nga hyrja e tij nė
    fuqi.
    Neni 29.
    Kryetari, Nėnkryetari, Sekretari i pėrgjithshėm dhe sekretarėt e seksioneve tė Akademisė i
    kryejnė funksionet e veta deri me kalimin e kohės mandatore pėr tė cilėn janė zgjedhur.
    Neni 30.
    Ditėn qė hyn nė fuqi ky Ligj, pushon sė ekzistuari ligji i mėparshėm i Akademis?.
    Neni 31.
    Ky Ligj hyn nė fuqi dit?n e miratimit n? Kuvend dhe n?nshkrimit t? tij nga PSSP -ja.
    Ligji nr. 2004 / 19
    16. Qershor 2004 Kryetari i Kuvendit tė Kosovės
    _______________________
    akademik Nexhat Daci

  20. #20
    i/e regjistruar Maska e &Mitrovicalia&
    Anėtarėsuar
    19-05-2009
    Postime
    339
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Prishtinė, 21 tetor 2005 /TN /QIK - Historia e Akademisė sė Kosovės shpreh mė sė miri zhvillimet shqiptare nė pesė dekadat e fundit, tha sot kryetari i ASHAK-ut, akad.Rexhep Ismaili, nė shėnimin solemn tė 30-tė vjetorit tė themelimit tė saj, nė prani tė anėtarėve tė Akademisė, mysafirėve tė akademive tė ndryshme dhe tė personaliteteve politike, si kryekuvendarit Daci, kryeministrit Kosumi, ministrit tė Arsimit, z.Veliu, tė Kulturės, z.Haraēia, kryetarit tė komunės z.Beqiri etj.

    Kryetari i Akademisė ka pėrshkruar mė pas ecurinė e themelimit tė saj nga Kuvendi i Kosovės, fillimisht mė 20 dhjetor 1974 si Shoqatė e Shkencave dhe tė Arteve tė Kosovės, e cila pas tre vjetėsh u transformua mė 18 prill 1978 nė Akademi.

    Akad.Ismajli tha se ASHAK fillimisht duhej ta zhvillonte veprimtarinė e saj, nė rrethana kur Universiteti i Prishtinės, ishte nė rritje. Akademia kishte tri seksione, tė Shkencave Shoqėrore, tė Shkencave tė Natyrės dhe tė Gjuhėsisė, Letėrsisė dhe tė Arteve. Ndėrsa, nga viti 1985 ėshtė themeluar Arkivi i Akademisė dhe i Institutit tė arkeologjisė dhe tė Etnografisė. “Arkivi dhe biblioteka u shkatėrruan pas ndėrhyrjes sė policisė serbe nė seilnė e Akademisė mė 1994, duke ia ndėrprerė veprimtarinė nė godinėn e saj.

    "Mė 1989 filloi njė fazė e re pėr zhvillimet e pėrgjithshme institucionale tė Kosovės, faza e pėrshkallėzimit tė agresionit tė institucioneve shtetėrore tė Serbisė ndaj tyre. Serbia duke pėrdorur mekanizmat jugosllavė tė detyrimit dhe tė forcės, aneksoi Kosovėn dhe nisi procesin e reduktimit drastic apo tė shuarjes sė tė gjitha institucioneve qė shėnonin mėvetėsinė dhe shtetėsinė e Kosovės, tė institucioneve qė vepronin drejtpėrsėdrejti pėr emancipimin, edukimin dhe pėrgatitjen e popullatės pėr zhvillim tė mėtejmė", tha akad.Ismaili.

    Ai mė pas pėrkujtoi dėbimin e profesorėve me dhunė dhe tė arsimtarėve, mbylljen e UP-sė dhe tė shkollave, dhe largimin e mė se 120 mijė punėtorėve. Ai rikujtoi se nė zhvillimet e mėpastajme Akademia mori pėrsipėr procese tė rėndėsishme, si nxjerrjen e Deklaratės Kushtetuese mė 1989, pastaj siē tha ai, "angazhimet e sinkronizuara" me mekanizmat e tjerė tė rezistencės, pėr organizimin e Referendumit pėr pavarėsi, hartimin e dokumenteve themelore pėr shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės, si dhe veprimtari nė dobi tė afirmimit tė ēėshtjes sė drejtė shqiptare.

    Akad.Ismaili mė pas ka pėrmendur botimet e veprave dhe tė pėrgatitjes sė tyre tė albanologėve tė shquar dhe tė shkencėtarėve tė tjerė, si tė S.Rizės, I.Ajetit, Ė.Cimohovskit, tė H.Pedersenit dhe tė A.Hadrit, G.Zajmit etj.

    Ai poashtu pėrkujtoi se gjatė luftės Akademia humbi njėrin nga njerėzit e shquar tė saj dhe tė politikės, Fehmi Aganin. Aktualisht Akademia ka marrėveshje bashkėpunimi me Akademinsė e kroacisė, tė Sllovenisė, pastaj me Akademinė Mbretėrore Belge Flamane, me Akademinė Kombėtare Italiane, me Akademinė Britanike dhe tani me Akademinė e Shkencave tė Goettingenit.

    ASHAk, tha ai, arriti tė bėhet anėtare e barabartė e Federatės sė Akademive Kombėtare tė Evropės (ALLEA), bashkėthemeluese e Unionit tė Akademive Kombėtare tė Evropės Juglindore, anėtare e Rrjetit Ndėrakademik pėr tė Drejtat e Njeriut me seli nė Nju Jork, e Asociacionit tė Studimeve tė evropės Juglindore, etj. Ai tha se resurset njerėzore pėr hulumtim shkencor nė kėtė kohė janė tė shpėrndara, ose tė moshuara, vėshtirė tė adaptueshme nė rrethanat e reja. "Interesi dhe stimulimi shoqėror pėr hulumtimin shkencor ėshtė i pamjaftueshėm, tha akad.Ismaili ndėr tė tera.

    Me rastin e kėtij solemniteti tė Aademisė, Presidenti i Kosovės Dr.Ibrahim Rugova, e ka pėrshėndetur kėtė solemnitet.

    "Sot pas 30 vjetėsh, nė kėtė ditė solemne, mund tė themi se ASHAK ėshtė ngritur nė njė institucion tė lartė shkencor e artistic tė rėndėsisė sė parė shtetėrore e kombėtare tė Kosovės dhe tė botės shqiptare", thuhet nė letrėn e Presidentit Rugova.

    "E ēmojmė shumė angazhimin e ASHAK-ut pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės gjatė viteve '90 dhe tash pėr njohjen mė tė shpejtė tė pavarėsisė sė vendit tonė", thuhet nė letrėn drejtuar akad.Rexhep Ismailit, ndėrsa i premton pėrkrahjen personale dhe tė institucioneve shtetėrore nė tė ardhmen.

    Kryeministri i Kosovės Bajram Kosumi, duke pėrshėndetjur kėtė solemniteti tha se Akademia ka potencial pėr tė ndihmuar institucionet nė hartimin e strategjive pėr tė ardhmen e vendit, siē tha ai qė puna e pėrbashkėt pėr pėrcaktimin e statusit politik tė Kosovės. "Akademia mund tė bėjė mė shumė nė qartėsimin e koncepteve tė reja ekonomike, nė kohėn kur po bėhen pėrpjekje pėr tė lėnė prapa sistemet e vketruara e tė tejkaluara dhe pėr tė ndėrtuar njė ekonomi tė re tregu", tha Kosumi.

    Akademinė e pėrshėndeti edhe Eduard Starova nga Akaemia e Shkencave tė Shqipėrisė, duke e ēmuar punėn e ASHAK-ut, e cila me punėn e saj ka lėnė gjurmė."“Nuk ka fushė tė rėndėsishme ku tė mos jetė ndjerė pasha e argumenteve shkencore tė akademikėve tuja", tha ai. Starova gjithashtu premtoi bashkėpunim nė zhvillimin ekonomik dhe shkencorė. Solemnitetin e kanė pėrshėndetur edhe pėrfaqėsuesit e akademisė sė Shkencave tė Sllovenisė, dhe tė Maqedonisė, duke premtuar zgjerimin e bashkėpunimit.

    Kryetari i Akademisė sė Shkencave dhe Arteve tė Kosovės, akad.Rexhep Ismaili, nė pėrshėndetje tė mysafirėve tė shumtė, si nga akademia e Shqipėrisė, Sllovenisė, Maqedonisė etje, ka lexuar edhe pėrshėndetjet e bėra nga akademi, dhe akademikė, si ajo belge, britanike, si dhe tė anėtarėve tė jashtėm tė saj dhe akademik nderi, qė nuk kanė mund tė marrin pjesė si, Shaban Demiraj, Leonard Njumark, Robert Elsi, Ferid Murati e ndonjė tjetėr.


    --------------------------------------------------------------------------------



    Presidenti Rugova dekoroi me Medaljen e Artė tė Pavarėsisė, Akademinė e Shkencave dhe Arteve tė Kosovės

    Prishtinė, 21 tetor 2005 /TN /QIK - Presidenti i Kosovės dr.Ibrahim Rugova, sot me dekret tė veēantė dekoroi me Medaljen e Artė tė Pavarėsisė Akademinė e Shkencave dhe Arteve tė Kosovės, nė 30-vjetorin e themelimit tė saj, pėr meritat e saj pėr lirinė dhe pavarėsisėn e Kosovės. Dorėzimi i Medaljes do tė bėhet sė shpejti nė nė njė ceremoni tė veēantė.

Faqja 1 prej 5 123 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Akademia E Shkencave Nė Mbrojtje Tė Kufijve Tė Serbisė
    Nga Sabriu nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 30-03-2009, 16:53
  2. Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 12-02-2009, 18:01
  3. Shqipėria dhe pakicat etnike
    Nga RTP nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 93
    Postimi i Fundit: 09-03-2006, 08:00
  4. Shkrihet dega e shkencave politike
    Nga Davius nė forumin Mentori akademik
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 28-02-2006, 03:32
  5. Muzeu I Shkencave tė Natyrės.
    Nga Xhuxhumaku nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 22-12-2005, 18:39

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •