Close
Faqja 6 prej 6 FillimFillim ... 456
Duke shfaqur rezultatin 51 deri 57 prej 57
  1. #51
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    20-01-2009
    Postime
    454

    Thirrja Jone

    32. Shejhul Islam Ibėn Tejmijeh nė librin e tij"El-ubudijjeh"(faqe:201),shumė fuqishėm demanton kėtė mendim tė Sufistve;mundėsisht shiqoje me verifikimin tim.
    Gjithashtu edhe Hattabi nė librin"El-gunjetu anil-kelami ve ehlihi"(fqae:42) ka njė demantim pėr kėtė bidat tė Sufive.

    33. Ibėn Kethiri nė "Tefsir"in e tij(12\13) nė komentimin e fjalės sė Allahut:"E ata qė nuk besuan,atyre qė besuan i thanė:
    وَقَالَ الَّذِينَ كَفَرُوا لِلَّذِينَ آمَنُوا لَوْ كَانَ خَيْرًا مَّا سَبَقُونَا إِلَيْهِ.
    "E ata qė nuk besuan, atyre qė besuan u thanė: “Sikur tė ishte ai (Kurani - feja) ndonjė e mirė, ata nuk do ta pėrqafonin para nesh!" Ahkaf 11.
    "Sa i pėrket Ehli Sunnetit dhe Xhematit,ata thonė se ēdo fjalė dhe punė qė nuk bazohet nė qėndrimet e Sahabeve,ėshtė:bidat,kjo ngase sikur t'kishte patur diē e mirė,padyshim se do tė ishin tė parėt nė aplikimin e saj,ata nuk kan braktisur diē tė mirė,pėrveēse na kan paraprirė nė atė".

    34. (hadithi:13833) dhe Hakimi nė"Mustedrek"(hadithi:8512) nga Enesi-radijallahu anhu-.Ibėn Haxheri nė"Fet'hul-bari"(85\13)e saktėson kėtė hadith,si dhe Hejthemiu nė"Mexhmauz-zevaid"(hadithi:12599).
    Pėr mė tepėr rreth komentit tė kėtij hadithi,shiqo"Ahkamul-Kuran"(2\712) tė Kadi Ibėnul-Arabi El-Maliki.

    35. Nga vargjet e Kadiut tė famshėm Abdurrahim El-Bejsani,qė ėshtė pėrmendur nė librin"Es-sadaakatu ves-sadik"(faqe:104)tė Ebu Hajjanit.

    36. Kėshtu thoshte Muhaddithi i kėtij shekulli,athua ne ē'duhet tė themi,apo ata….

    37. Transmeton Muslimi(hadithi:2699) nga Ebu Hurejra-radijallahu anhu-,shiqo"Miftahu daris-seadeh"(1\254).

    38. Zumer: 9

    39. El- Muxhadeleh: 1.

    40. Kėto vargje Ibėnul-Kajjimi i ka pėrmendur nė shumė libra,prej tyre"I'lamul-muvekki'in(2\149)ku deklaron:"Kan thėnė disa dijetarė".
    Ndoshta hartuesi i vėrtetė i kėtyre vargjeve ėshtė Imam Dhehebiu;ashtu si ka ardhur nė biografin e tij nė librin"El-vafi bil-vefejat"(2\166) tė Safedijut dhe "Fevatil-vefejat"(3\317) tė Kutbiut.

    41. Shiqo"Dallimi mes poezis sė Buhturiut dhe poezis sė Ebu Temmamit"(faqe35)tė Amidiut dhe "Jetimetud-dehr"(4\469) tė Thialebiut.

    42. Shiqo"Nadhmul-mutenathir"(hadithi:278) tė Kittanit dhe "Silsile…es-sahihah"tė ImamAlbanit(hadithet:699,700,3431).

    43. Transmeton Buhariu(hadithi:2652)dhe Muslimi(hadithi:2533) nga Abdullah Ibėn Mes'udi-radijallahu anhu-.

    44. Hadithi me kėtė kontekst ka ardhur nė:"El-emalil-mutlakah"(faqe:63)tė Hafidh Ibėn Haxherit.Disa nga dijetarėt- e kaluar dhe tė tashėm - kan cekur kėtė hadith pa ditur se me kėtėt kontekst hadithi nuk ėshtė i saktė si:Ibėnul-Mulekkini nė"Bedrul-munir"(9\658),edhe Ibėn Haxheri nė"Et-telhisur habir"(haditi:2130) dhe nė"Fet'hul-bari"(6\7).
    Shiqo mundsisht sqarimin e Imam Albanit lidhur me kėtė hadith nė"Et-tenkil'(2\208) dhe sqarimin tim nė"El-baithul-hathith"(2\671).

    45. Nisa: 115.

    46. Nisa: 115.

    47.Imam Ibėn Ebu Hamzeh nė"Behxhetun-nufus"(1\4)thotė:
    Dijetarėt Islam kan thėnė se fjala e Allahut"…dhe ndjek rrugė tjetėr nga ajo e besimtarėve.."ka pėr qėllim Sahabet-gjeneratėn e parė Islame;nga ata ishin tė parėt qė iu zbriti ky ajet,tė cilėve iu drejtua Pejgamberi alejhis-selam me kėtė ajet pasi qė kishte nga njerėzit qė deshėn kėtė vlerė tė Sahabve tė mos e njohin,pra Sahabet ishin ata qė ndėgjuan kėtė sqarim nga Pejgamberi alejhisselam drejtė pėr drejtė dhe kuptuan plotėsisht se ajeti ka pėr qėllim ata,punuan sipas kėrkesave tė saj,e mė pas ua transmetuan tjerėve me plotė pirpėkri kėtė fe.Me plotė tė drejtė meritojnė kėtė vlerė tė lartė ngase nėpėrmjet thirrjes sė Sahabeve sot gejneratat tona shijojnė ėmbėlsirėn e pasimit tė Muhammedit alejhissealm dhe tė kapurit pėr litarin e tij".

    48. Nisa: 115.

    49. Nisa: 115.

    50. Dharijat :23

    51.Pėr njohuri mė tė bollshėm rrėth rrugėve tė kėtij hadithi dhe transmetimeve tė tij,shiqo"Silsile..es-sahihah(hadithi:203,1429)tė Imam Albanit.
    Hafidh El-Iraki- Allahu e mėshiroftė-,nė verifikimin e haditheve tė pėrmendura nė"Ihja ulumid-din"tė Gazalit,thotė:"Nga qudirat mė tė quditshme tė sodit ėshtė se shumica e injorantve ndaj shkencės sė hadithit dhe zanatit tė verfikimit tė haditheve,e kan dobsuar kėtė hadith,pa dije dhe argument.!!.
    Kurse El-Emir ES-San'ani-Allahu e mėshiroftė-ka njė libėr tė vaēant pėr rrugėt dhe transmetimet e kėtij hadithi,qė fuqimisht aludon se hadithi ėshtė i saktė pa asnjė dyshim.

    52. Nisa: 115.

  2. #52
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    20-01-2009
    Postime
    454

    Thirrja Jone

    53. Kjo metodė e argumentimit nė shkencėn e Usuli fikhut, quhet:"Mefhumul-muhalefeh"qė ka pėr qėllim tė argumentuarit me kuptimin e kundėrt tė citateve sheriatike,me qėllim tė tė shtimit tė bindjes sė thuktė pėr rėndėsin e njė gjėje,apo domosdoshmėrin e tė punuarit,apo braktisjes sė tij.Shiqo"El-Ihtijaaratul-usulijjeh lIbėnil-Kajjim"(2\631-639).
    Pėr ta kuptuar mė thjeshtė kėtė rregullė,duhet meditosh pėrmbajtjen e citatit sheriatik me tė cilėn argumentohet pėr diē, nėse argumenti pėrmban premtim me shpėrblim pėr atė qė punon me tė,atėherė vetvetiu kuptohet se braktisja e tė punuarit e tij ka kėrcnim edhe pse nuk ėshtė cekur kėrcnimi,pra e para nė skencėn e Usulit quhet"Mentukun-nassi"(Kuptimi adekuat i citatit)kurse e dyta quhet"Mefhumul-muhalefeh"(Kuptimi i kundėrt i citatit),Allahu A'lem.(Recenzuesi).

    54. Transmeton Ebu Davudi(hadithi:4608)
    Tirmidhiu(hadithi:2676),IbėnMaxheh(hadithi:42),Dar imiu(hadithi:95)dhe Ahmedi(hadithi:17185).
    Hadithin nė mėnyrė tė shkoqitur ka pėrmend imam Albani nė"Silsile..es-sahihah"(2730).

    55. Imam Albani nė"Es-sahiha"(hadithi:2739)ka njė kapitull "Nuk ka fraksione dhe xhemate nė Islam,por njė Xhemat dhe njė Halifeh"
    Shiqo edhe librin tim"Mesailu ilmijjetin fid-da'veti ves-sijasetish-sher'ijjeti"(faqe:84).

    56. Kjo thėnie ėshtė transmetuar nga Imam Ebu Hanifja-Allahu e mėshiroftė-,por qė e kishte thėnė pėr Tabi'inėt e jo pėr sahabet,ngase siq dihet edhe Ebu Hanifja kishte qenė prej Tabi'inve.Shiqo"Nefhut-tajjib"(5\263)dhe "El-insaf"(faqe:44)tė Dehleviut.
    Njė transmetim i ngjashėm ka ardhur edhe nga Imam Ahmedi qė kishte thėnė:"Pasimi (i vėrtėtė) ėshtė kur njeriu pason Sunnetin e Muhammedit alejhisselam dhe rrugėn e Sahabeve,e mė pas ai ka lirinė e zgjedhjes nė atė qė vjen nga Tabi'inėt".

    57. El Ahzab :36.

    58. Pėr mė gėrėsisht pėr shkaqet e emėrtimit tė Umerit me kėtė ofiq,shiqo"Lum'atul-I'tikad(nr:71)tė Ibėn Kuddames me sqarimin dhe verifikimin tim.

    59, Etherin Imam Albani e cek me kuptim tė pėrgjithshėm pa patur qėllim tė tregoi transmetimin e tij fjalė pėr fjalė.Etherin e transmeton Darimiu(me renditje:126),Hatib El-bagdadi nė"El-fekihu vel mutefikkih"(1\234) , Lalikai nė"Sherhu usuli I'tikadi Ehlis-sunneh"(1\123),Asbahani nė:El-huxh-xheh"(1\2313),Ibėn Battah nė"El-Ibaneh"(1\450).
    Ibėn Abdul-Berrri nė"Elxhamiu"(2\151),Ibėn Hazmi nė "El-Ihkam"(2\257)dhe Axhurri nė "Esh-sheriah"(48)tė gjithė mė zingjir transmetuesish tė drejtė dhe tė pėrpiktė.

    60. Nahl: 44

    61. Nahl: 44

    62. Maide : 38.

    63. Maide : 38.

    64. Transmeton Buhariu(hadithi:6408) dhe Muslimi(hadithi:16840).
    Rreth komentit tė kėtij hadithi shiqo: "Es-sunneh"tė Merveziut(hadithi:552-576),"Te'vilu muhtelifil-hadith"tė Ibėn Kutejbes(faqe:313).

    65. Sikur tefsiret ēoroditse tė doktorit Egjiptian Mustafa Mahmudit dhe shumė tė tjerėve.

  3. #53
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    20-01-2009
    Postime
    454

    Thirrja Jone

    66. Imam Neveviu nė"Sherhu Sahihi Muslim"(11\185)thotė:"Pjesa dėrmuese e dijatarėve thonė se dora pritet nga shpatulla"edhe Ibėn Hazmi nė"El-muhal-la"(11\357),Ibėnul-Mundhiri nė"El-ishraf"(7\214-219).Tahrixhin e haditheve shiqoje nė:"El-irva" tė Imam Albanit.

    67.Transmeton Tirmidhiu(hadithi:18880),Ibėn Ebu Shejbeh (hadithi:4170),Ahmedi(2\108),Darimiu(2\120) dhe Tahaviu nė"Sherhul-meani"(2\358) nga Ibėn Umeri-radijallahu anhuma-.Transmetimet e hadithit nė mėnyrė tė zgjeruar gjinden nė "Silsile..as-sahihah"(3175).

    68. Mu'teziltėt janė pasuesit e Vasil Ibėn Ata-it mendimi i tė cilit ėshtė se fasiku ėshtė nė njė vend mes dy vendeve as besimtarė as kafir-jobesimtar dhe si i tillė ėshtė i pėrhershėm nė zjarr.

    69. Murxhiat janė fraksion i devjiuar qė thonė se besimi ėshtė bindje me zemėr dhe shqiptim me gojė,kurse veprat nuk janė pjesė e imanit dhe imani nuk forcohet dhe dobsohet.
    Unė kam njė libėr qė quhet:"Te'silatul-Imam el-Albani fi mesailil-iman,ver-red-du alel-murxhieti"
    Ėshtė pėr tu quditur se disa ende e akuzojnė Imam Albanin dhe ne si nxėnės tė tij(me kėtė bidat),duke mos harruar shkrimet e shumta tona qė kemi sqaruar se nuk kemi besim tė tillė sikur murxhiet.
    Kohėve tė fundit kam gjetė njė kasetė tė Imamit tonė ku ishte pyetur:Hoxhė i nderuar disa njerėz akuzojnė vėllaun tonė Ali Halebiun se ka mendim tė murxhieve nė qėshtjet e imanit,sidomos tė akuzimit me kufr?
    Imami tha:Ai qė ka thėnė kėshtu ėshtė pasues i bidatit dhe injorant,ne Shejh Aliun e njohim nėpėrmejet takimeve tė shumta me ju.Unė nuk them se askush nga ne nuk ėshtė i pa gabueshėm,ngase pagueshmėria i takon vetėm Pejgamberėve,mirėpo nė aspektin e akides-besimit them,se unė nuk di qė Shej Aliu qė ka ndonjė gabim nė akide.
    Unė them:Allahu e faltė atė qė thotė pėr vėllaun e tij nė tė kundėrtėn qė e beson,vėllau ynė Aliu nuk ėshtė murxhi,ngase ai nuk thotė pėrveēse atė qė ka thėnė selefi.Ai qė akuzon njerėzit mė gjėra tė ulėta pa argumente gjėja mė ultė qė mund t'i themi atij se ai ka shkelur edukatėn Islame, mirėpo unė friksohem qė mos tė jetė ēėshtja dhe jam i bindur atė qė e them qė ēėshtja tė jetė mė e madhe dhe mė e rrezikshme sesa kjo, qė t’i mvishet atij nga besimi nga ajo qė ai ėshtė i pastėr prej saj ashtu siē ka qenė i pastėr gjaku i ujkut pėr birin e Jakubit, ashtu siē thuhet.
    Pėr kėtė unė them:
    Fjalėve tė tilla nuk duhet tua vėmė veshin e tė humbim kohėn tonė nė pytje rreth saj, se ajo: -e para- e gjithė kjo sillet rreth njė ēėshtje shumė precize.
    E dyta siē thuhet nė shembullin, po ndėgjoj zhurmėn po s’po e shof shetitėsin, e gjithė kjo nuk ka tjetėr pos shpifje dhe mveshje tė padrejtė e gjithė kjo ėshtė e pėrhapur shumė tek rinia islame fatkeqėsisht.
    Them: A thua janė ata modest ?!
    Apo me mbėshtjelljet e veta, me zilli dhe urrejtje do tė shtohen?!.

    70. Havarixhėt janė ata qė janė dalur kundėr udhėheqėsis sė Aliut-radijallahu anhu- me luftė.Ky fraksion akuzon me jo besim vepruesin e mėkatit tė madh,duke gjykuar pėr tė me qėndrueshmėri tė pėrhershme nė zjarr.Havarixhėt kan edhe shumė degė tjera tė pėrhapura.

    71. Fraksion qė kthen origjinėn e doktrinave tė tyre deri tek Zejd Ibėn Aliu Ibėn Husejn Ibėn Ali Ibėn Ebu Talib.Akideja e tyre ėshtė Mu'tezili.

    72. Shiat janė fraksion tepėr i devijuar qė pretendojnė me tė kotėn se janė pėrkrahės tė Aliut radijallahu anhu dhe Ehli Bejtit(Familjes sė Pejgamberit).
    Besimi i tyre ėshtė akuzimi i mbarė Sahabeve me jo besim,pėrveē njė pakice shumė tė vogėl tė tyre dhe thojnė gjithashtu se Kurani qė ėshtė nė duar tė muslimanve sot ėshtė i deformuar.

    73. Shiat janė fraksion tepėr i devijuar qė pretendojnė me tė kotėn se janė pėrkrahės tė Aliut radijallahu anhu dhe Ehli Bejtit(Familjes sė Pejgamberit).
    Besimi i tyre ėshtė akuzimi i mbarė Sahabeve me jo besim,pėrveē njė pakice shumė tė vogėl tė tyre dhe thojnė gjithashtu se Kurani qė ėshtė nė duar tė muslimanve sot ėshtė i deformuar.

    74. Sujuti nė librin e tij"El-xhamius-sagir" pėr (hadithin:1243) "Kundėrshtimet e ummetit tim janė mėshirė"thotė:"Ndoshta ky hadith ėshtė transmėtuar nė ndonjė nga librat e vjetra qė tek ne ende nuk ka arritur"duke e kundėrshtuar Shejhu ynė me thėnien e tij:"Kjo ėshtė e pamundur tek unė;ngase kjo obligon tė pohuarit se njė pjesė e haditheve tė Pejgamberit alejhisselam ka humbur,gjė qė nuk i pėrket njė muslimani tė besoi njė gjė tė tillė".Shiqo"Silsile ed-daifeh(57).

    75. Ky dijetar ėshtė Ebul-Hasen El-ushi qė ka vdekur nė vitin 569 hixhrij,biografia e tė cilit gjindet nė librin"El-xhevahirul-mudijjeh"(2\583) tė Kureshiut dhe "El-A'lam"(4\310) tė Zirikliut,kurset vargjet e tij nė librin"Bed'ul-emali"(1\19) tė Mul-la Ali El-****-ut dhe"Ianetit-talibin"(1\19) tė Dimjatit.

    76. Imam Darekutni-Allahu e mėshiroftė-ka njė libėr tė madhė lidhur me shikimin e Allahu nė ditėn e gjykimit dhe ai ėshtė libri "Er-ru'jeh"

    77.Ky ėshtė Ebu Jasir Emin Najif Dijabi qė ka vdekur nė kėtė vit,Allahu e faltė.Ka disa libra rreth akides Mu'tezilite.

    78. Kijameh :22.23.

    79. Shiqo"El-ferku bejnel firek"tė Bagdadit (93) dhe"El-milelu ven-nihal"tė Shihristanit(1\43).

    80. Kijameh :22.23. .

    81. Kėshtu kan thėnė shumė dijetarė nė mesin e tyre edhe Ibėn Tejmija- Allahu e mėshiroftė-, nė librin e tij"Der'u tearudil-akli ven-nakl"(2\241).Mė hollėsisht pėr kėtė ka shkruar San'ani nė"Ixhabetus-sail bi sherhi bug'jetil-amil(faqe:231).

    82. Araf:143.

    83. El Bekare 1-3.

    84. Shejhu ka pėr qėllim se prej besimit nė tė fshehtėn ėshtė edhe besimi nė Allahun.

    85. El Kijame 22-23.

    86. Junus :26.


    87. (hadithi:181) nga Suhejbi-radijallahu anhu-.Pėr mė gjerėsisht shiko librat"Sherhu usulil-I'tikad"(3\454)tė Lalikait,"El-ibaneh"(35)tė Esh'ariut dhe"Sherhut-tahavijjeh"(1\81)tė Ibėn Ebul Izz-it.

    88. Buhariu(hadithi:4581)dhe Muslimi(hadithi:183).

    89. Hadithi me transmetim tė Enesit gjindet vetėm tek Darekutni nė"Er-ru'jeh"(167-190),e jo nė dy sahihet e lartėpėrmednura.

    90. Janė fraksion i devijuar themeluesi i tė cilit ėshtė Mirza Gulam Ahmed El-kadjani,qė pretendon se ėshtė Pejgamber.Shiqo"El-kadijanijjeh"(faqe:159) tė Ihsan Ilahi Dhahir.
    "Ėshtė njė Shejtan qė pėr fatė tė keq qė ka pėrkrahės edhe nga disa shpirta ndjella keq nga populli musliman shqiptar.Allahu e ka poshtėruar kėtė njeri shumė keq,ngase nė njė hadith tė vėrtėtė Pejgamberi alejis-selam ka thėnė:"Pejgamberėt varrosen aty ku vdesin"e si poshtėrim qė ky njeri pretendonte se ishte Pejgameber Allahu ia mori shpirtin nė toalet".(Recensuesi).

    91. Ahzabė: 40.

    92. Buhariu(hadithi:3267)dhe Muslimi(hadithi:44) nga Ebu Hurejra-radijallahu anhu-.Shiko pėr kėtė hadith mė gjerėsisht nė librat"Irvaul-galil","Silisile…es-sahihah" dhe"Muhtesarul-uluvv" tė Imam Albanit.

    93. " Fjala"dexh-xhal"rrjedh nga fjala"dexhel"qė gjuhėsisht d.m.th gėnjeshtėr,mashtrim.Tek shumica dihet se prej shenjave tė mėdha tė Kijametit ėshtė dalja e njė njeriu tė ashtuquajtur"Dexh-xhal"Ėshtė quajtur me kėtė sepse paraqitet tek njerėzit me gėnjashtrat mė tė mėdha,si p.sh sė pari pretendon sė ėshtė pejgamber,pastaj pretendon dhe i mashtron njerėzit duke u thėnė atyre se ėshtė mu Zoti,duke bėrė disa dredhi para tyre qė nė shikim tė parė duken si mrekulli,mirėpo dihet shumė mirė se pas Muhammedit nuk ka pejgamber qė do tė vie ,e mė pas ky Dexhalli njėrėn sy e ka tė verbėr,kurse Allahu ėshtė i Lartėmadhėruar dhe i pastėrt tė ketė njė mangėsi tė tillė dhe nė ballin e Dexhallit shkruan:"Kafir"jobesimtarė,ku do tė jetė nė gjendje ta lexoi ēdo musliman qoftė madje edhe analfabet.Andaj sipas fesė sonė lejohet qė mashtruesve dhe gėnjeshtarėve tu thuhet "Dexhall"ashtu sikurse dijetarėt Islam tė Ehli Sunnetit kur dikush nga njerėzit paraqitet nė opionin musliman me ndonjė gėnjeshtėr sidomos nė emėr tė fesė i kan thėnė:"Dexhall",sikur kėtij Ahmed Kadijanit tė lartėpėrmendur".(Recensuesi).

    94. Ahzabė: 40.

    95. Nga vargjet e librit"Xhevherut-tevhid"tė Lekkanit i cili kishte akide esh'arite.
    Kur dijetarėt e Ehli Sunnetit argumentojnė mė kėto vargje nga libri i tij pėr domosdoshmėrin e pasimit tė selefit nė ēdo gjė ashtu sikurse edhe Imami jonė qė argumentohet pėr kėtė,kan qėllim t'i tregojnė autorit dhe pasuesit e tij, se ju edhe pse pretendoni se jeni pasues tė selefit fillimisht,mirėpo i kundėrshtoni ata gjerėsisht.

  4. #54
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    20-01-2009
    Postime
    454

    Thirrja Jone

    96. Kaf :37.

    97. El Bekare :30.

    98. El Bekareh: 43.

    99. Shura: 52.

    100. En-Nexhm: 1-4.

    101.

    Transmeton Buhariu(hadithi:113).nga Ebu Hurejra –radijallahu anhu-se kishte thėnė:Njerėzit po thonė se Ebu Hurejra e teproi (me transmetim tė haditheve),sikur mos t'ishin dy ajete nė Kuran kur nuk kisha transmetuar hadithe,pastaj citoi ajetin
    إِنَّ الَّذِينَ يَكْتُمُونَ مَا أَنزَلْنَا مِنَ الْبَيِّنَاتِ وَالْهُدَى مِن بَعْدِ مَا بَيَّنَّاهُ لِلنَّاسِ فِي الْكِتَابِ أُولَـئِكَ يَلعَنُهُمُ اللّهُ وَيَلْعَنُهُمُ اللَّاعِنُونَ, إِلاَّ الَّذِينَ تَابُواْ وَأَصْلَحُواْ وَبَيَّنُواْ فَأُوْلَـئِكَ أَتُوبُ عَلَيْهِمْ وَأَنَا التَّوَّابُ الرَّحِيمُ
    " Ata, tė cilėt fshehin argumentet dhe faktet qė Ne i shpallėm, e pasi qė ato ua sqaruam njerėzve nė librin, tė tillėt i mallkon Allahu, i mallkojnė edhe ata qė mallkojnė, Pėrveē atyre qė pendohen, qė pėrmirėsohen dhe qė u shpjegojnė njerėzve (tė vėrtetėn), tė tillėve ua pranoj pendimin, se Unė pranoj shumė pendimin, jam mėshirues". El Bekare 159-160
    Pėrderisa vėllezėrit tan Muhaxhir ishin tė ngarkuar me tregti dhe Ensarėt me punėt e tyre tė pėrditshme,Ebu Hurejra atė kohė shkonte pas Pejgamberit alejhis-selam qė ta mbushte pak barkun e tij,e kėshtu unė prezentova me Pejgamberin atė qė ata nuk prezentuan dhe mėsova atė qė ata nuk mėsuan nga ai."
    Hadithin e Amrit e transmeton Ebu Davudi(hadithi:3646),
    Darimiu(1\125),Hakimi(1\105),Ibėn Ebu Shejbeh(5\313)dhe Ahmedi(2\162).
    Hadithin e ka saktėsuar Ibėn Haxheri nė"Fet'hul-bari"(1\207).

    102. (hadithi:344) edhe Buhariu(hadithi:3268).

    103. Shiko "Lumetul Itikad", nr 74 , me verefikimin tim

    104. Ka thenė Imam Edh –Dhehebiu nė "El iber.."1/21 nė vitin 101 nė Rexheb ka vdekur imami i drejtė udhėheqėsi i Besimtarėve, udhėheqėsi i pestė i drejtė: Ebu Hafs AbdulAziz dhe gjyshi i tij nga Nena e tij ėshtė Asim ibėn Umer Ibėnil Hatabi.
    Transmeton Ebu Davudi nė Sunenin e tij (hadithi:4631) nga Sufjan Ethovri fjalėn e tij,:"Udhėheqėsit janė pesė Ebu Beker, Umer, Uthman,Ali dhe Umer Ibėn AbdulAziz.
    E ka saktėsuar zingjirin e tij, Neveviu nė "Tehdhib esmau we Lugat" (2/474).

    105. Thotė Sujuti nė "Tarih El Hulefa" faqe 201 dhe Nėna e tij Umi Asim, bint Asim,ibėn Umer ibėn el Hatab".

    106. Siē ėshtė edhe nė Sahihun e Muslimit (hadithi :2937) nga Nevas Ibėni Sem'an me hadith tė gjatė

    107. Ky ėshtė emri historik i pozitės Gjeografike nė tė cilėn po jetojmė,vetėm se ka thenė Jakuti nė "Mu'xhem el Buldan" 2/459 " Damasku qytet i shamit,e qė ėshtė toka e Xhennetin pa kundėrshtime".

    108. Ėshtė Mehdi i pritur alejhi selam.
    E nuk ėshtė Mehdi i Shijave i fshehur nė Sirdab, nė mendjen e tyre tė vogėl-tė ngushtė, dhe devijimet e tyre neveritėse.

    109. Nėse deshiron mė shum rreth gjendjes sė tyre dhe lidhjes qė kan me Shiiat, shiko librin tim " Thirrja selefite mes tarikateve Sufiste dhe pretendimeve mediatike"-arabisht-"Ed-da'vetus-selefijjetu bejne turukis-sufijjeti ved-deaavis-sahafijjeti”

    110. Rrum: 31-32.

    111. Rrum: 31-32.

    112. Pauses tė Halid Nakshpendiut i vdekur 1242 h.

    113. Ka thenė: El Xheberuti nė:"Axhaibil Athar" (1/468), pasues tek zotriu Muhamed el Halveti njė nga zingjirėt,dmth nga zingjirėt e Sufive !!

    114. Pauses tė AbdulKadėr el Xhejlanit i vdekur nė vitin 528.

    115. Pauses tė Ahmed El Bedevijut, i vdekur siē thuhet ! 675 h.
    Ka shkruar Dr. Ahmed Subhi Mensur njė libėr tė madh me titull "Zotriu El Bedevij mes realitetit dhe devijimit". Libėr i botuar.

    116. Jusuf :40.

    117. Pauses tė Ahmed ibėn Muhamed et Tixhami, Algjerian i vdekur nė vitim 1320 h.

    118. Mos tė kuptohet se Imam Albani i bėnte kėta tekfir-tė dalur nga feja.E mos tė mendon tjetri se prezenca e disa kufrijateve se ata janė tė dalur nga feja domosdoshėm !!.e qartėson Imam Albani pas pakė.

    119. Jam i bindur se shiiat dhe Sufitėt bashkohen nė shumicėn e bindjeve nė qėshjtet e Besimit..
    Disa nga shiat bashkohorė shkruan libėr " Lidhjet mes Sufive dhe Shijave" nė dy vėllime

    120. Siē ka thenė Ahmed Rifai nė " Burhan el Muejid ", faqe 65,189 e ka pėrciell el Alusi nė " Rruhul Meani " 1/396, dhe tė tjerė !
    Pėr kėtė mendim ėshtė Pyetur Shejh Islam ibėn Tejmije nė "Mexhmui el Fetava", (10/454) i cili ka thenė:"Nėse ka pėr qėllim punėt Legjitime , dhe tė pėlqyera me Kuran dhe Sunnet, si Namazi,Lėmosha,Xhihadi, Leximi i Kuranit etj, kjo ėshtė e vėrtetė.
    E nėse kanė qėllim –tek Allahu-,rrugėt qė kundėrshton Kuranin dhe Sunnetin kjo ėshtė e kotė.

    121. Err-Rrum: 32.

    122. Kjo ėshtė pėrgjigjeja e qartė dhe e qėlluar nga Imam Albani rreth grupacioneve islame, partive tė hershmet dhe bashkohore, e kjo tek fjala, se mė e pakta ēka thuhet pėr ta se nuk janė nga grupet e shpėtuara.
    Them: Ky ėshtė gjykim, pėr grupacionet nė pėrgjithėsi,ndėrsa pėr persona tė caktuar, patjetėr duket tė kemi kusht tė qartė pėr tė gjykuar pėr persona tė caktuar.
    Duhet tė kemi kujdes se gjykimi pėr njė grup si tė udhėzuar apo devijuar , ai ėshtė nė bazė tė asaj sa ėshtė afėr dhe larg rrugės sė shpėtimit.
    Sa afėr tė jetė nė atė qė ka qen Muhamedi alejhis-selam, do tė jetė aq ma large grupit tė devijuar.
    Sa ma large tė jetė nga ajo qė ka qen Muhamedi alejhis-selam, do tė jetė aq ma afėr grupit tė devijuar.
    Kujdes e mos tė jesh nga mendjelehtit.

    123. U realizua ky libėr, dhe saqrimi i saj para namazit tė xhumas 20 xhumadl Ahar vitin 1428 nė shtėpin time ,nė Amman,lagjeja Tarik, rruga Shehid.
    Allahu jep suksesin nė fillim dhe mbarim

    Autor:
    Dijetari, Imami dhe Muhadithi
    Muhammed Nasiruddin Albani
    (v: 1420 h. Allahu e mėshiroftė)

    Saktėsoi ,Shpjegoi dhe Recensoi:
    Ali ibėn Hasen ibėn Ali ibėn AbdulHamid
    El Halebi El Etheri

    Pėrktheu:
    Unejs Murati

    Recensoi:
    Abdulmelik-Besfort Maxhuni

    Redaktura gjuhėsore:
    Sylė Dinaj

    Kopertina:
    Arian Jahja

  5. #55
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    20-01-2009
    Postime
    454
    Synimet e thirrjes selefite:


    1.Te kthyerit tek Kur'ani dhe Sunneti i sakte profetik,duke i percepetuar ato sipas menyres se selefeve te nderuar(Allahu qofte i kenaqur pre tyre!)Allahu i Lartesuar thote:"E kush e kundershton te Derguarin pasi ti jete bere e qarte udhezimi,si dhe ndjek rruge tjeter nga ajo e besimtareve,Ne do ti ngarkojme atij ate qe ai vete ka zgjedhur dhe do ta djegim ate ne Zjarr.Sa perfundim i keq eshte ky!"(Nisa:115).

    2.Spastrimi prej llojeve te ndryshme te shirkut(poleteizmit) qe ka hyre ne jeten e muslimaneve si dhe terheqja e verejtjes nga risite e refuzuara ne Fe.Spastrimi i Sunnetit prej transmetimeve te dobeta dhe te shpifura,te cilat kane hedhur balte mbi kthjelletsine Islame dhe kane penguar zhvilimin e muslimaneve.
    I Derguari i Allahut(salaAllahu alejhi ve selam) thote:"Kjo dije do te mbartet per cdo brez nga njerezit e drejte te tij,ata mohojn devijimin e ekstremisteve,degezimin e shfuqizuesve dhe interpretimin e injoranteve."


    3.Edukimi i muslimaneve sipas Fese se tyre te vertete,thirrja e tyre per te vepruar sipas dispozitave te saj dhe per tu mveshur me moralet dhe virtytet e saj,gje e cila u siguron atyre kenaqesin e Allahut te madheruar dhe lumturin e lavdine.Allahu i Lartesuar thote:"Perkundrazi,(ai duhet tu thote): Jini edukatore te ditur fetare,sepse ju po u mesoni Librin dhe ju po e studioni ate." ( Al Imran:79).


    4.Ringjallja e medodes se sakte akademike Islame nen hijen e Kur'ranit dhe Sunnetit,sipas rruges se muslimaneve te pare (selefeve).Heqja e ngrirjes fanatike medhhebore e partiake.Allahu i Lartesuar thote:"Dhe mbahuni forte,te gjith ju se bashku pas Litarit te Allahut dhe mos u ndani mes jush!"(Al Imran:103)


    5.Parashtrimi i zgjidhjeve Islamike aktuale per problemet dhe katastrofat bashkehore.


    6.Orevajtja per mundesimin e nje jete Islame shembullore sepas mesimeve Profetike,ngritjen e nje shoqerie me edukate fetare dhe zbatimin e Ligjit te Allahut ne Toke,e duke u nisur nga motoja" Spastrim dhe Edukim",e bazuar ne Fjalen e Allahut]:"...tu mesoj atyre Librin dhe dijen e plote mbi Fene e Allahut si dhe te pastroj ata."(El Bekare:129).Si dhe duke zbatuar rregullin ne sheriat:"Kush e shpejton dicka para kohes se saj,ai denohet me humbjen e saj!"

    Kjo eshte thirrja jone dhe ne therrasim te gjith muslimanet qe te vihen perkrah nesh ne mbartjen e amanetit,i cili i ngre ata ne flamurin e perhershem me vellazeri te sinqerte e dashuri te kthjellet,duke qene te bindur per fitoren nga Allahu dhe triumfin qe Ai u jep roberve te Tij te sinqerte.

    "Por nderimi,fuqia dhe lavdia i perkasin Allahut,te Dergaurit te Tij dhe besimtareve."(El Munafikun:8)

  6. #56
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,408
    Selam per te gjithe...

    Nese ndokujt ka mundur te i shkoj mendja dhe te verej se ky forum koheve te fundit po ndriqon ,ateher ky ndriqim vie pa dyshim nga Motra jone Dritė. Allahu e nderoft motren tonė,i ka dhen nje ngjyre ketij nenforumi ,qe padyshim kjo ngjyrė Jete ,i ka munguar qe moti ketij nenforumi. Vlera e personave te tille ,nuk matet dhe as nuk numerohet,Allahu i befte te shumte ne numer keso kuadrosh.
    -------

    Ne lidhje me temen

    Padyshim se te therrasim ne Islam e kami per obligim te gjithe ne Muslimanet pa dallim kualifikimi,gjinie dhe moshe apo race.

    Thirrja ne islam duhet te hartohet ne dy fusha :

    1. Rrafshi Individual
    Ne kete arenė perfshihet kontributi i qdo muslimani personalisht . Qfar mund te bejme ne Individualisht?? Po e marrim shembull kete Ligjeraten e mrekullueshme ,d.m.th Thirrja e heshtur. Per ta bere kete thirrje nuk te nevoitet asnje shpenzim te madh ,nuk ke nevoj te blesh rroba qe te ndryshosh dhe as qe te vendosesh Terleme ne koke dhe besa edhe te mbahesh vetem per mjekrre si Musliman. Ne individualisht duhet te investojm ne vetet tona te jemi shembull per familjen tone separi ,thjesht te jen te kenaqur Babai dhe Nena e tere familja pastaj me ty dhe me sjelljet tua. D.m.th duhet te krijosh nje ambient te qete ne familjen tende dhe te krijosh nje baze se prej kujt mund te fillosh ne jete dhe ta besh nje thirrje ne islam. Pa qen i kenaqur Familja jote me ty ,ti as nje Lope nuk mund ta bindesh se ke te drejt .

    Muslimani ka per obligim qe te mesoj shprehi te mira ,gati pothuajse qdo dite. Thjesht" Sikur Nje Femij qe e meson permendesh nje Vjersh ,ashtu edhe muslimani duhet ta mesoj nje shprehi te mire permendesh" . Muslimani duhet te mesoj shprehi te mira dhe ti praktikoj ato ,thjesht nese ke ndegjuar per nje shprehi te mire te ndonje Dijetari,apo te marresh shembull direkt Shprehit e Muhamedit a,s dhe ti pervetesesh ,thjesht benja nje Copy Paste ketyre shprehive dhe pervetesoj.

    Muslimani duhet te kete paraqitje Skenike te hapur ,duhet te jete i hapur me njerez,duhet te nxitoj qe ti flas dhe pershendes te tjeret para se te tjeret te te pershendesin, Muslimani duhet te kete karakter serioz ne jete ,duhet ti mbaj premtimet dhe te mso genjej . Une them nganjeher se "Thyrja dhe Mbajtja e Premtimit ,zbulon moralin dhe imanin aktual te nje Personi".

    Muslimani duhet te jete shembull per te tjeret ,ne qdo aspekt te jetes ,duhet te jete shembull ne Mesim apo studime ,Pune ,ne Familje dhe Mirsjellje. Muslimani poashtu duhet te posedoj nje Orar te karakterit te tij : Keshtu 30 Minuta te jete Serioz ne fytyren e tij dhe 5 Minuta te buzeqesh ,Nese merre kete recet dhe e praktikon ne jete ,Ju premtoj se do beni shume miqe dhe do behesh i dashur per qdo kė,thjesht mund te krijosh nje llojsimpatie ndaj qdo kujt qe te shef ,sepse ne kete menyre krijon nje figure qe te bene te dashur ndaj te tjereve dhe keshtu ne fund ,qfardo qe mund te veprosh dhe flasesh mund te debutojn ne shoqeri me sukses . Thjesht kan per te te dashur dhe rrespektojn te gjithe dhe ke nje mundesi te mire qe te ndikosh tek te tjeret,si ne familje ,shoqeri te gjere dhe shoqeri te ngusht.

    Besomni qe une personalisht mundohem qe ta praktikoj nje lloj recete te tille ne jete ,dhe besomni qeka pasur shume persona qe me kan lutur ti therras ne islam ,thjesht me kan kerkuar keshilla se si te krijojn edhe ata nje lloj karakteri te tille dhe Une u kam ofruar Islamin dhe tash keta persona falin Namaz dhe jan Musliman te mire. D.m.th muslimani patjeter duhet te kete nje ngrihtesi ne shpirtin e tij dhe se kjo ngrohtesi ka per te pasur efekte tek te tjeret. Sot muslimant shikohen me bisht te syrit nese je person qe ke vlera ,ateher do te te marrin si Model ,por nese ke shprehi te keqija dhe je shembull per keq ,ateher ke per te ndikuar shume keq tek te tjeret dhe besa kan per ta identifikuar Islamin permes sjelljeve tua.

    Muslimani duhet ta shpreh Urtesine tij permes sjelljeve te mira,duhet te jete terheqes per qdo kė,dhe poashtu duhet ta shpreh Islamin ndaj te tjereve ,sepse nese ke nje bagazh te sjelljeve te mira ,ateher nuk ke se qfar te brengoshesh ,thjesht Krenohu qe je Musliman ndaj qdo Kujt ,tregoju te tjerev se une kenaqem qe jam Musliman dhe se kete kenaqesi deshiroj qe ta ndaj me ty ,duke u bere edhe ti Musliman.

    Nje shprehi e mire qe i ka efektet e panumruara eshte Dhurimi i Dhuratave ,dhuro diqka si dhurat ,dhuroi dikujt nje Liber te bukur qe ka keshilla te mira dhe qe eshte terheqes.

    Nese i praktikon individualisht nje Musliman keto keshilla ,ateher ai ka per te bere nje Mesues ne shoqeri dhe se Islami sigurisht se do te lulezoj.

    2. Rafshi Kolektiv

    Nese behet Thirrja ne menyre kolektive ,ateher domesdoshmerisht duhet te existoj nje Metodike e Koduar ,apo thjesht gjerat te shkruhen ne leter dhe pastaj strategjia te vendoset ne leter dhe poashtu duhet te existoj disiplina e caktuar ne zbatimin e asaj strategjie. Para se te mirren vendime duhet kolektivisht te diskutohen ato vendime dhe ne fund ne menyre unanime te mirren ato vendime . Sot ka menyra te ndryshme qe te behet kjo ,duke filluar qe nga bota elektronike ku mund te ipet kontributi pothuajse ne menyre konkrete. Duhet te organizohen kampe studentore ,duhet te kete aktivitete te ndryshme sportive . Ata qe kan dituri ne Islam ,duhet te organizohen dhe te fillojn qe gjat veres ,ku jan ne pushim nxenesit ,te organizojn kurse te dituris Islami ,thjesht te mos behen egoiste dhe te shperndajn at dituri qe kan tek te tjeret. Ata qe dijn te lexojn Kuran te organizojn Kurse dhe te mesojn te lexojn te tjeret Kuran. Duhet te punohet shume ,kjo barre sigurisht qe i takon Bashkesive Islame me shume ,mirpo Allahu i udhezoft dhe i drejtoft ka hajri dhe inshallah e kuptojn veprimin e tyre ,se sa te ngathet jan.

    Nuk kam kohe qe te vazhdoj tutje por Inshallah shkruhemi perseri.

    Ps: abdurrahman_tir vllavi kursena pak prej ketyre postimeve Voluminoze ,sepse kam pershtypjen se e bene monoton temen duke e bllokuar temen me keto shkrime te shumta,dhe keshtu qe mund te ndikosh te lexuesi deri ne nje monotoni dhe ne fund te hejk dore nga kjo teme.

    Mundohu qe te shkruash pak por te mundohemi qe te te kuptojm me shume

    selam
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fisniku-student : 30-04-2009 mė 06:10
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  7. #57
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    20-01-2009
    Postime
    454
    Citim Postuar mė parė nga fisniku-student Lexo Postimin
    .....................
    selam alejkum
    Allahu ta shperblefte per keshillen

    i mirepres gjithmone keshillat e sinqerta

    vetem se ne postimet qe kam bere nuk mu duk e drejte te lija pergjysem apo te ndryshoja shkrimet e dijetareve.
    shpresoj qe te pakten keto shkrime ti lexojne muslimanet se te tjeret e di qe u 'shtremberohet qafa'

    inshallah ka dobi prej dijes se dijetareve, se ata jane trasheguesit e pejgambereve.

Faqja 6 prej 6 FillimFillim ... 456

Tema tė Ngjashme

  1. Informata Rreth Kultures Islame
    Nga StterollA nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 7
    Postimi i Fundit: 24-05-2010, 15:27
  2. Islami, Krishterimi dhe Thirrja Sataniste
    Nga fioreal nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 13
    Postimi i Fundit: 12-05-2006, 16:31
  3. Islami, Krishterimi dhe Thirrja Sataniste
    Nga fioreal nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 04-05-2006, 05:58
  4. Feja islame ka ardh pėr ruajtjen e pesė gjerave
    Nga agim77 nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 30-03-2006, 11:39

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •