Close
Faqja 1 prej 4 123 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 77
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime

    DOSJE: DISKRIMINIMI i SHQIPTARVE NE IRJM - FAKTE

    DOSJE: DISKRIMINIMI i SHQIPTARVE NE IRJM - FAKTE

    Ketu Propozoj qe te postojme dhe te krijojme nje dosje me te gjitha diskriminimet qe i behen Shqiptarve ne IRJM,

    ************************************************** **********


    Shqiptarėt “Zero” nė institucionet kulturore

    09/03/2009 13:50:25


    Grupi iniciues i artistėve kumanovarė ka kėrkuar qė urgjentisht nė qytetin e Kumanovės tė hapet teatri shqiptar, por tė hapen dyert edhe pėr punėsime tė reja nė institucionet e tjera


    Nė Kumnaovė nuk ka asnjė tė punėsuar shqiptarė nė institucionet kulturore siē janė Galeria e Qytetit, Muzeu i Qytetit, Teatri i Kumanovės, ndėrsa njė apo dy shqiptarė mund tė gjinden nė institucionet e tjera kulturore.

    Kuador e reja shqiptare tė diplomuar nė fushat e artit dhe kulturės nė Kumanovė kanė shfaqur doza tė forta tė reagimeve pėr diskriminimin brutal tė shqiptarėve nė institucionet kulturore.

    Grupi iniciues i artistėve shqiptarė bėjnė tė ditur se Qendrėn e Kulturės nė Kumanovė janė tė punėsuar 18 maqedonas dhe vetėm dy shqiptarė, ndėrsa ata njoftojnė se partia maqedonase nė pushtet ka punėsuar edhe persona tė tjerė me kontratė pune. Nė Teatrin popullor tė qytetit ka tė punėsuar mbi 20 maqedonas, ndėrsa nuk ėshtė i punėsuar asnjė shqiptar. Kuadrot shqiptare tė artit dhe kulturės kėrkojnė hapjen e shpejt tė Teatrit Shqiptar nė Kumanovė, i cili do tė funksionojė nė hapėsirat e objektit tė Qendrės pėr Kulturė nė Kumanovė.

    “Mungesa e njė teatri nė gjuhėn shqipe ka krijuar njė hendikep shumė tė madh nė realizimin normal tė nevojave kulturore dhe emancipuese tė kėsaj popullate. Duke u nisur nga fakti se teatri ushqen dhe kultivon vlerat kulturore dhe qytetėruese tė njė populli, funksionimi i njė teatri nė gjuhėn shqipe nė qytetin e Kumanovės ėshtė mė tepėr se i nevojshėm – ėshtė i domosdoshėm”, theksojnė iniciuesit e kėtij projekti, tė cilėt shtojnė se Kumanova ka staf profesional tė artistėve. Kjo nismė ėshtė ndėrmarrė nga artistėt kumanovarė: Musa Isufi, Mendim Murtezi, Sefedin Shabani, Mirsad Abazi dhe Shkėlqim Islami. (INA)

    ************************************************** *************

    Paratė e shqiptarėve nė rrugėt e Maqedonisė Lindore

    Zejnulla VESELI
    Shkup, 8 mars - Kanė mbetur edhe dy javė deri nė mbajtjen e zgjedhjeve presidenciale dhe lokale. Nė mitingjet parazgjedhore, kandidatėt pėr president dhe kryetar komunash para elektoratit tė tyre dalin me premtime dhe mė njė retorikė tė ēuditshme pėr problemet e shumta, me tė cilat ballafaqohen qytetarėt e Maqedonisė. Thjeshtė, qytetarėve me kėto premtime, siē thonė ata, u kanė dal mbi kokė. Habit edhe fakti kur dėgjon kryeministrin Gruevski, i cili thekson se kjo qeveri ka harxhuar rreth 100 milion euro pėr ndėrtimin e infrastrukturės nė disa komuna. Prandaj, mė tė drejtė pyesin qytetarėt se paratė e kujt i harxhon kjo Qeveri pėr qėllime partiake.

    "Njė ordiner, mashtrues dhe keqpėrdorues i parave tė taksapaguesve, pėrfshirė kėtu edhe taksapaguesit shqiptarė, duke i pėrdorur pėr qėllime tė tija tė caktuara partiake", thotė Xhevdet Hajredini, ish ministėr i Financave.
    Jo vetėm paratė e qytetarėve, por kjo qeveri, sipas Hajredinit, harxhon edhe paratė Bankės Botėrore tė dedikuara pėr investime kapitale.
    "Gruevski ėshtė nė fushatė parazgjedhore nga viti 2006. Vazhdimisht mjetet e buxhetit i ka nė funksion tė rritjes sė rejtingut tė tij dhe tė VMRO-DPMNE", thotė Hajredini.

    Se me tė vėrtet Gruevski harxhon paratė e qytetarėve, Hajredini e mbėshtet nė faktin se nė seancat e parlamentit kur deputete parashtrojnė pyetje, Gruevski gjithmonė u ikėn pyetjeve se me paratė e kujt qeveria po ndėrton buste nė qendėr tė qytetit si dhe sa para harxhon kjo qeveri pėr reklamim nė media.
    "Tanimė kur jemi nė fushatė parazgjedhore, me parat e taksapaguesve shqiptarė Gruevski ndėrton dhe rindėrton rrugėt e Maqedonisė Lindore.
    Me kėtė veprim, ai qartė na bėnė me dije se unė mund tė bėjė gjithēka dhe pėrfaqėsuesit shqiptar nė qeveri nė kėtė drejtim nuk mund tė mė pengojnė", thotė Hajredini. Pikėrisht duke e nėpėrkėmb faktorin shqiptar nė qeveri, ai e ka gjetur ēelėsin magjik pėr tė pėrforcuar rejtingun dhe pozitėn, e cila bazohet vetėm nė politikėn e tij antishqiptare.

    Tė martėn Komisioni pėr antikorrupcion do tė mblidhet pėr tė shqyrtuar se a ka elemente korruptive paraqitja e kryeministrit Gruevski nė mitingjet e partisė sė tij, VMRO-DPMNE, e nė veēanti momenti kur flet pėr investimet qė kjo qeveri po i bėnė gjatė fushatės parazgjedhore.

    "Ēdo investim qė ėshtė paraparė nė programin afatgjatė tė qeverisė apo realizohet nė kohė kur ėshtė regjistruar nė planin vjetor tė qeverisė, mund tė llogaritet se bėhet nė kudėr tė asaj qė projektuar mė parė. Por, ēdo pagesė shtesė gjatė periudhės zgjedhorė jep shenja tė elementeve korruptive dhe tė fitimit tė poenėve politik", thotė Ilmi Selami, anėtar i Komisionit shtetėror pėr antikorrupsion. Selami thotė se ēdo pjesėmarrės politik, pėrfshirė kėtu edhe qeverinė, duhet tė pėrmbahen nga veprimet qė japin shenja tė elementeve korruptive.
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kėtė temė e bėra krye temė sepse me tė vėrtetė diskriminimi sllav ėshtė i pėrditshėm dhe si i tillė i pa durueshėm.

    Prej tani do t'i denoncojmė hapur tė gjitha diskriminimet qė bėhen kundėr shqiptarėve nė irjm.

    Faik tė pėrgėzoj pėr temėn.
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ligji pėr natalitetin ėshtė krye kėput antishqiptarė ngase favorizon nėnat sllave dhe diskriminon nėnat shqiptare. Ky ligj ėshtė sjellė nė atė mėnyrė qė tė vlen vetėm nė komunat ku shumica ėshtė sllavo folėse.

    Paramendoni, nėse njė nėnė sllave lind fėmijėn e katėrt asaj automatikisht i takon pension jetėsor!

    Pėr komunat ku shqiptarėt janė shumicė ky ligj nuk vlen!
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nėnė, ty tė diskriminojnė e tė nėnēmojnė

    Letėr proteste me rastin e 8 Marsi


    E shtunė, 07 Mars 2009 21:13

    Shkruan: Zekerija Ibrahimi, Shkup

    Nėna ime, ty tė kanė diskriminuar e nėnēmuar. Barku jot ėshtė shpallė i keq, e ti duhet tė ndėshkohesh, ndėrsa barku i nėnave sllave ėshtė shpallė i mirė dhe duhet tė shpėrblehet. E keqja ėshtė se bashkė me ata kėsaj radhe ishin edhe tanėt. Turp u qoftė tė gjithėve!


    Nėna ime, sot kur nė pjesėn mė tė madhe tė botės gratė mblidhen e protestojnė pėr tė drejtat e tyre, ndėrsa nė vendin tonė ato mblidhen e festojnė, e ti nuk merresh mė as me tė parat e as me tė dytat, unė po ta shkruaj njė letėr pėr t'i bėrė njė retrospektivė kohės kur ti ishe nėna ime dhe kohės kur ti tash je bėrė gjyshe.

    Nėna ime, ndonėse kam qenė fare i njomė, thjesht njė kalama, unė i mbaj mend mirė ato vite tė fundit tė komunizmit pas '81-shit kur neve na nėpėrkėmbej nderi. Ishte ajo kohė kur ti me bonat e verdhė, qė babės tonė ia jepnin nė punė, prisje rend nė dyqan pėr t'i blerė dy litra vaj, pak qumėsht, ndonjė detergjent e ndonjė kile sheqer, se pėr tjetėr s'mbetej gjė.

    Megjithatė mė e keqja se kjo vijoi mė pas. Unė edhe sot e kujtoj me dhimbje kohėn kur ty t'u kufizua e drejta pėr tė pasur mė shumė se tre fėmijė dhe kjo atėbotė u bė me ligj. Mė kujtohen atėherė bisedat qė i bėje ti me babanė se sa keq po bėhet pėr ato nėna qė i kishin nga katėr e mė shumė fėmijė. (Ne, pėr fat, ishim vetėm tre!) Ata prindėr nuk do tė merrnin shtesa pėr ata fėmijė. E tė mos marrėsh atėbotė shtesa pėr fėmijė ishte keq, se ishte kohė fukarallėku. Pa to, pastaj, as nė shkollė nuk ta jepnin mensėn. Vėrtet ishte keq. E mua nė klasėn time, si mė zavrak qė isha, arsimtari mė kishte caktuar qė unė t'ua sjellė mensėn nė klasė shokėve e shoqeve tė mia. E kur vija mė atė shportėn e madhe nė dorė, i dija mė saktė se kush janė tė katėrtin a tė pestėt, tė cilėve nuk u binte mensa. E derisa nė pėrtypeshim nė pushimin e gjatė, ata, tė katėrtit e tė pestit, na shikonin si tė zėnė nė faj qė Zoti nuk i kishte krijuar tė dytėt ose tė parėt. Ishin skena tė dhimbshme ato.

    Pastaj, nėna ime, fėmijėve tė katėrt e tė pestė nuk u binte as tė marrin vaksina. Ata thjesht ishin lėnė nė dorė tė Zotit: po qe se kishin ymėr, jetonin. Nė tė kundėrtėn ishin tė dėnuar tė vdesin nga sėmundjet.
    Eh, nėna ime, si m'u kujtua edhe njė moment me ato vaksinat! Kam qenė po ashtu nė shkollė fillore kur u pėrhap fjala se po vijnė tė na japin vaksina qė kur tė rritemi tė mbetemi sterilė. Dhe, derisa mjekėt matelbardhė hynin pėr dere, ne kėrcenim jashtė pėr dritare pėr tė ikur qė mos tė marrim vaksina steriliteti. Eh, nėna ime, pushtet i poshtėr ka qenė!

    Nėnė, e di se nėnat e fqinjėve tanė, qė kishin mė shumė se tre fėmijė, ndiheshin keq sa herė qė vinte muhabeti i fėmijėve, ngase pikėrisht mė tė voglit e tyre i kishin tė privuar nga kėnaqėsitė fėmijėrore. Se ashtu kishte urdhėruar shteti – se shqiptarėt shumė po shtoheshin e duhej gjetur ndonjė mekanizėm qė kėshtu ta pengonin kėtė shtim qė nė tė ardhmen mund t'i bėnte problem pushtetit. Unė e kuptoja se ky ishte njė turp qė na e kishin varė nė qafė, ngase prindėrve tanė ua kufizonin edhe raportet bashkėshortore me arsyen e vetme se ata nuk ishin sllavė dhe, ta dish nėna ime, mė vinte tė plas pėr kėtė, por s'kisha ē'tė bėj.

    Mė kujtohet pastaj, nėnė, kur po nė kėtė frymė, duke dashur tė tė nxjerrin sa mė pranė syve tė tyre, ata erdhėn e lagje mė lagje na i prishėn muret e na i prenė dyert, me tė vetmin qėllim qė ta zbulojnė nderin tėnd. Vėrtet ishte e padurueshme ajo. Atėbotė thuaja ēdo mbrėmje nė shtėpinė tonė do tė bėhej muhabeti si t'i bėjmė vesikat e tė ikim nė Turqi, se kėtu nuk kishte mė jetė pėr ne. Por, kaloi....

    Eh, nėnė, shyqyr Zotit qė kaloi ajo kohė e kurrė mos u ktheftė mė.

    Dhe tani, nėna ime, tani kur u bėnė rreth 20 vite qė e kemi lėnė pas atė kohė tė errėt, pushteti prapė po tė diskriminon ty. Prapė, tashmė nė fytyrėn e nipave, janė ngjallė ata qė atėherė ta kufizonin barkun ty, por kėsaj radhe edhe mė keq. Tash, kur shqiptarėt me njė rezistencė tė armatosur nė 2001-shin sikur e kthyen njė ēikė krenarie, ata tjerėt pėr tė na bindur se megjithatė ne do tė shtohemi aq sa duan ata, edhe kėsaj radhe sollėn njė ligj qė nėnėn sllave e shpallėn nėnė tė mirė, nėnė qė duhet tė lindė, nėnė qė duhet tė paguhet pse lindė, nėna qė ka bark engjėllor dhe ne te gjithė taksapaguesit e kėtij shteti do tė duhet ta shpėrblejmė barkun e saj, ndėrsa ty, nėna ime, prapė tė nėpėrkėmbėn. Ty prapė tė lanė aty ku ishe. Ti duhet tė vazhdosh tė lindėsh krejt nė hesapin tėnd.

    Shyqyr Zotit qė ti tash nuk lindė mė! Ndonėse ma merr mendja se ti edhe si gjyshe do tė doje ta shohėsh plot shtėpinė, por ata ta kufizojnė edhe atė dėshirė, nėnė.

    Nėnė ime e dashur, unė e di se ti nuk e di si quhet ky fenomen nė sociologji, se nuk e di as ēfarė ėshtė sociologjia, por unė po ta shpjegoj me llafet tona. Kėsaj pune i thonė racizėm. Kėtė e ka bėrė vetėm Hitleri, ai kasapi i Luftės sė Dytė Botėrore, i cili i shpalli racė tė shenjtė gjermanėt e tij. Kjo do tė thotė se tė gjithė qė nė vendin tonė nuk flasin maqedonisht (si thua ti: shkenisht), qė nuk janė sllavė (si i quan ti: shkje), do tė jenė tė privuar nga shteti pėr fėmijėt e tyre. U bė mė keq se nė kohėn kur ti ishe nėnė, e dashura nėna ime: atėherė ta kufizonin barkun, ndėrsa sot ne fėmijėt tu, do tė duhet tė paguajmė pėr barkun e nėnave sllave.

    Eh, nėna ime, kėshtu na e bėn Kolja i Prilepit sot. Kėsaj radhe, fatkeqėsisht, bashkė me shqiptarėt tanė qė e hedhin fajin se jo ligji u pėrgatit nė kohėn e PDSH-sė, jo e miratoi BDI-ja, e pallavra tė tjera tė kėtilla qė pas kėtij poshtėrimi pėr ne nuk janė mė me rėndėsi.

    Nėna ime, unė edhe njė gjė s'mund ta kuptoj: ne kemi edhe nėna shqiptare nė Parlament qė e lejuan kėtė turp. Ndonėse aty disa janė vetėm manekine e disa dalin nė TV vetėm kur dikush i korrupton dhe ato tregojnė se nuk e shesin veten aq lirė, se pushteti u sjell mė shumė privilegje se shumat e korrupsionit, megjithatė vėrtet mė ka ra keq qė edhe disa qė i kam konsideruar intelektuale tė formuara, qė janė edhe nėna, sesi ato e kanė lejuar kėtė turp.

    Por, sidoqoftė nėna ime, ty tė kanė diskriminuar e nėnēmuar. Barku jot ėshtė shpallė i keq, e ti duhet tė ndėshkohesh, ndėrsa barku i nėnave sllave ėshtė shpallė i mirė dhe duhet tė shpėrblehet. E keqja ėshtė se bashkė me ata kėsaj radhe ishin edhe tanėt. Turp u qoftė tė gjithėve!

    E meqė sot ėshtė dita botėrore e grave, nė vend tė njė buqete me lule pėr ty, le tė jetė kjo letėr si protestė nė emėr tė tė gjitha nėnave shqiptare nė Maqedoni qė ky pushet po i diskriminon mė keq se nė komunizmin e ligė.


    -------------------------

    Kėsaj proteste i bashkangjitem edhe unė - Modesti
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    7 marsi - kaos dhe mjerim nė shkollat shqipe

    09/03/2009 19:22:54


    Dita e mėsuesit shqiptar, 7 marsi ėshtė shėnuar me probleme tė mėdha nė tė gjitha shkollat shqipe nė Maqedoni, tė cilat pėrballen me mungesa hapėsinore, pakujdesinė nga Ministria e Arsimit dhe mungesa e investimeve gati nė tėrė shkollat shqipe


    “Ėshtė njė ditė qė po na rikujton neve, por edhe pėrkundėr kėsaj nuk ka fare interes se me ēfarė kushtesh ballafaqohemi ne mėsimdhėnėsit”, thekson njė arsimtar kumanovar duke treguar gjendjen e mjerė nė shkollėn e tij nė fshatrat e komunės sė Likovės. Edhe ky 7 mars pėr arsimin shqip ėshtė njė rikujtim i shumė problemeve dhe halleve qė kanė shkollat si mungesa e hapėsira dhe objekteve shkollore, me ē`rast nė disa vendbanime shqiptare mungojnė objekte shkollore pėr nxėnėsit shqiptarė, pėr shkak tė rritjes sė numrit tė tyre. Njė problem tjetėr ėshtė edhe kushtet qė kanė disa shkolla nė zona rurale, duke mos plotėsuar asnjė kusht themelor pėr njė proces mėsimor dhe qė janė ambiente tė rrezikshme pėr fėmijėt.

    Kryetari i Lidhjes sė Arsimtarėve Shqiptarė (LASH) nė Kumanovė dhe Likovė, Etem Xheladini ka theksuar se Ministria e Arsimit dhe Shkencės ka anashkaluar totalisht shkollat shqip nė Kumanovė, por edhe nė Likovė.

    “Po hyjmė njė nė 7 mars tė ri ku shumė shumė shkolla i kemi pa drejtorė shqiptarė, pa objekte shkollore, edhe kuptohet financimi i arsimtarėve po ashtu ėshtė nė njė kaos”, theksoi Etem Xheladini. Sipas tij, alarmuese ėshtė situata edhe me rastin e dhjetėra arsimtarėve qė ushtrojnė detyrėn e tyre, por qė nuk kanė marrėdhėnie tė rregullta tė punės.

    “Njė numėr i madh i arsimtarėve janė pa marrėdhėnie punė tė rregullt, poashtu mjetet tė dedikuara nga Ministria e Arsimit pėr shkollėn shqipe duke filluar prej atyre parashkollore deri te ato universitare”, theksoi Xheladini.

    Sipas tij, LASH ka arritur tė zbulojė se kjo ministri nuk ndan mjete financiare sipas numrit tė nxėnėsve, por pėr nga hapėsira e shkollės.
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Kisha e “Gruevskit” nė raportin e Stejt Departmentit

    Laura Papraniku

    Projekti i qeverisė sė Nikolla Gruevskit pėr tė kėmbyer vendin e shtėpisė sė Nėnė Terezės, nga sheshi kryesor i qytetit tė Shkupit nė njė vend tjetėr, me tendencėn pėr tė ndėrtuar njė kishės ortodokse nė vend tė saj nuk i ka shpėtuar as shtetit amerikan. Nė Raportin vjetor tė Stejt departamentit amerikan, pėr liritė e religjionit nė Maqedoni, pėr vitin 2008 janė nėnvizuar edhe protestat e shoqėrisė civile, tė organizua nga Lėvizja Qytetare “Zgjohu” – Shkup, ėshtė pėrmendur fillimi i punimeve pėr rikonstruimin e njė xhamie nė Tetovė, si dhe kundėrshtimin i disa parlamentarėve dhe zyrtarėve tė larėt qeveritar pėr ndėrtimin e kishave dhe xhamive me para tė shtetit.

    “OJQ etnike shqiptare ZGJOHU! ka protestuar kundėr ndėrtimit tė kishės nė sheshin e qytetit duke theksuar se lokacioni i propozuar ėshtė vendi i shtėpisė sė fėmijėrisė sė Nėnės Terezw dhe, ka propozuar qė njė qendėr memoriali tė ndėrtohet nė atė vend”, qėndron nė Raportin e vitit 2008 qė shteti amerikan ka pėrgatitur pėr liritė e religjionit nė Maqedoni Raporti, i cili pėrfshin periudhėn deri 19 shtator 2008, jep edhe hollėsi kohore. Deri nė pėrfundim tė raportit, thuhet aty, nuk kishte filluar ndėrtimi i kishės, ndėrsa tregohet se nė Tetovė kishte filluar rikonstruimi i xhamisė. “Disa parlamentarė dhe zyrtarėt tė lartė tė qeverisė kanė shprehur kundėrshtimin e tyre qė shteti tė financojė ndėrtimin e kishave dhe xhamive”, thuhet nė njėrin prej raporteve mė tė rėndėsishme, qė hartohen nga shteti mė i fuqishėm nė botė. Nė kohėn kur raporti ėshtė publikuar, Gruevski, ia kishte dalė qė shtėpinė e Nėnė Terezės ta dislokon nė vend tjetėr, qė u pėrcoll edhe me protesta ditėn e inaugurimit mė 30 janar tė kėtij viti. “Ky ėshtė njė dhunim flagrant i historisė, pasi synon zhdukjen dhe zhbėrjen e elementit shqiptar nga qendra e Shkupit” ishte reagimi i shoqėrisė civile shqiptare.

    Ndėrkaq, LQ ”Zgjohu” reagoi edhe kundėr Gjyqit Kushtetues tė Maqedonisė, ku para dy javėve u refuzuar kėrkesa pėr shqyrtimin e kushtetutshmėrisė sė vendimit pėr ndėrtimin e kishės ortodokse, qė nė sheshin kryesor, parėn Qendrės Tregtare Qytetare “GTC”, pra pikėrisht nė vendin ku ndodhen themelet e shtėpisė sė Nėnė Terezės, alias Gonxhe Bojazhiu. Manipulimi me themelet e shtėpisė sė saj, konsiderohet si njėri prej akteve mė tė turpshme qė qeveria e kryeministrit Gruevski, po bėn nė dėm tė trashėgimisė kulturore dhe historisė sė Nėnė Terezės, njėrės prej figurave mė markante tė popullit shqiptar dhe personalitetit mė tė madh qė ka nxjerr ndonjėherė Shkupi, kryeqyteti i tanishėm i Maqedonisė dhe kryeqendra deri dje e vilajetit tė Kosovės, respektivisht e dardanėve, fisit tė lashtė ilir.

    Nė raportin e Stejt departamentit amerikan, gjithashtu jepen informacione tė pėrgjithshme pėr Maqedoninė. Vendi, thuhet se ka njė popullsi prej 2.1 milion banorė, qė kryesisht u pėrkasin dy konfeksioneve fetare: krishterimit dhe islamit “Nuk ka njė korrelacion tė pėrgjithshme midis etnitetit dhe pėrkatėsisė fetare - shumica e besimtarėve ortodoksė janė etnikė maqedonase,dhe shumica e besimtarėve musliman janė shqiptarė etnikė. Pėrafėrsisht 65 pėr qind e popullsisė ėshtė ortodokse maqedonase, dhe 32 pėr qind ėshtė myslimane. Grupe tė tjera pėrfshijnė katolikėt, protestantė prerje dhe ēifutė”, thuhet nė raport.

    ************************************************** *******************

    Me vite pa ujė tė pijshėm

    Fitim KRYEZIU
    Shkup, 9 mars - Mijėra qytetarėt tė disa rrugėve tė lagjes sė Gazi Babės, si tė rrugėve 146, Mendeleva, Jordanēo Pellov, Jajca, janė tė indinjuar thellė nga njė situatė e rėndė qė assesi tė ketė zgjidhje. Problemi ka tė bėjė me mospasjen e ujit tė pijshėm. Me vite tė tėra janė duke u pėrballė me kėtė mungesė. Ata thonė se ka patur dhe ka mundėsi qė ky problem tė zgjidhet, por ka munguar vullneti i shumė faktorėve. Nė mėngjesin e sė hėnės takuam edhe ekipet e "Ujėsjellėsit", tė cilėt bėnin pėrpjekje pėr ta sanuar kėtė gjendje. Por, sipas banorėve, kjo ėshtė e kotė, sepse problemi qėndron nė faktin se vetė rrjeti i kėsaj lagje ėshtė i vjetruar sa nuk bėn, pėrkatėsisht se rrjeti ėshtė instaluar qė nė vitet 60-ta.
    "Ky ėshtė njė turp i madh, jo vetėm pėr Komunėn e Ēairit, por edhe pėr tėrė Maqedoninė. Ėshtė e pakuptueshme se si nuk kanė mundėsi qė njė lagje, e cila gjendet nė qendėr tė qytetit, tė mos ketė ujė tė pijshėm me vite tė tėra. Vetėm 400 metra mė tutje, nė rrugėt tė cilėt janė mė poshtė, kanė ujė tė pijshėm", thonė banorėt e kėsaj lagje.
    Kėta banorė shtojnė se pėr zgjidhjen e kėtij problemi, disa herė kanė marrė premtime edhe nga Komuna e Ēairit, por edhe nga ndėrmarrja e ujėsjellėsit, megjithatė deri mė tani asgjė nuk ėshtė bėrė nė kėtė drejtim. Qytetarėt potencojnė se ekipet e kėsaj ndėrmarrje pothuaj se ēdo dy muaj vijnė, gropojnė, punojnė diēka, por problemi mbetet i njėjtė.

    Kurse nga ndėrmarrja "Ujėsjellėsi..." na thanė se qytetarėt nuk janė mirė tė informuar. "Qytetarėt e asaj lagje nuk janė mirė tė informuar. Ne vazhdimisht po punojmė nė terren, duke ndėrtuar rrjet dhe duke bėrė kyēje tė reja, mė qėllim qė tė ketė njė rrjet sa mė tė mirė pėr ujė tė pijshėm", tha Branko Unevski, shef nė ndėrmarrjen e "Ujėsjellėsit".
    Ndėrkaq, nga Komuna e Ēairit thonė se deri nė fund tė vitit do tė ketė ujė tė pijshėm edhe pėr kėtė pjesė tė Gazi Babės.

    "Bashkė nė ndėrmarrjen 'Ujėsjellėsi' kemi paraparė tri faza tė ripėrtėritjes sė rrjetit pėr ujė tė pijshėm dhe deri mė tani kemi pėrfunduar dy faza, ndėrsa ėshtė nė pėrfundim edhe faza e tretė, e cila parasheh ndėrtimin e rrjetit tė ujit tė pishėn. E njėjtat duhet tė jetė gati deri nė fund tė vitit". thonė kompetentėt e Komunės sė Ēairit. Ndėrkohė, nė Qytetin e Shkupit, nuk kanė dashur tė komentojnė kėtė problem. Thonė shkurt se pėr problemin nė fjalė, duhet kujdesur Komuna e Ēairit.
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Projekti ‘fėmija i tretė’ ėshtė diskriminues

    Postuar nga shqipmedia1 on Tuesday, 10 March 2009No Comment Strategjia e Qeverisė se Maqedonise pėr ritje tė natalitetit ėshtė diskriminuese, kėshtu ka vleresuar komititeti i Helsinkut. Sipas Komitetit, ndarja e ndihmave prindėrore vetėm nė komunat me rritje natyrore prej 2,1 promile ėshtė e padrejtė ndaj atyre nėnave qė jetojnė nė komunat tjera qė nuk janė tė pėrfshira me kėtė ligj.

    Komiteti i Helsinkut akuzon se kėtu ka edhe diskriminim etnik, pasi vetėm dy komuna shqiptare i plotėsojne kushtet e ligjit pėrkatės, si Komuna e Zajazit dhe Osllomesė pėr ndihmė tė prindėrve.

    Ėshtė konstatuar se me kėto ligje ėshtė bėrė njė diskriminm mbi qytetarėt para se gjithash nė bazė tė ndarjeve tė komunave. Pyetja ėshtė, nė bazė tė ēka ėshtė arritur tė vlerėsohet prej 2,1% dhe pse nuk ėshtė pėrcaktuar nė tėrė teritorin e Republikės sė Maqedonisė. ?

    Kjo strategji e qeverisė tani mė gjendet para Gjykatės Kushtetuese pasi dispozitat ligjore nuk vlejnė pėr tė teritorin e Republikės sė Maqedonisė dhe sipas Komitetit tė Helsinkut mundėsojne jo barabarsi dhe nuk janė nė funksion tė mbrojtjes sė nėnės dhe fėmijeve.
    Kryeministri Gruevski, ngelet nė qėndrimin se ligji bėn nxitjen e ēifteve pėr mė shumė fėmijė.
    “ Nuk mund tė parashoh se ēka do tė ndodh, si do tė lėvizin punėt ashtu do tė punojm. Pėr ēdo rast, Qeveria i respekton vendimet e gjykatave” ka thėnė Nikolla Gruevski .
    Prej 1 Janar tė kėtije viti, prindėrit qė do tė lindin fėmijėn e dytė, kanė tė drejtė nė kompezim mujor prej 5 mijė denarė ( 80 euro ) nė afat kohor prej 9 muajve kurse 8250 denar ( 140 euro ) ata tė cilėt do tė lindin fėmijėn e tretė.

    Ndihmėn prindėrit do ta marrin 10 vite. Pėr fėmijėn e katert prindėrit pėr 15 vite do tė marrin nga 11 mijė e 500 denarė nė muaj. Por ajo nuk do tė vlejė pėr komunat me ritje mbi 2,1 promila./Shqipmedia
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  8. #8
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    03-07-2006
    Postime
    29
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Cool

    Jua pėrshėndes nisjativėn DOSJE, zotri Faik dhe shprehi pakėnaqsinė e madhe temen, mendoj tonėn, qė fatin e popullit tonė tė pėrvuajtun e mbajnė nė dorė
    dhe manipulojnė me atė "shqiptarėt" e kėqinj e tė pandėrgjegjshėm, mendermethanė, funksionarė qė nuk mund tė kuptojnė se ēfarė yzmeqarėsh tė
    devotshėm tė sllavėve shqiptarofoba janė ! Mjer populli shqiptar qė i ka ata funksionarė qė funksionojnė shum shum pėr interesin e antishqiptarėve sllavė
    e pak pak pėr interesin e vet, personal dhe aspak pėr interesin kombtar.
    Por, zotri Faik, a thua se me konstatimet tona vajtuese kryejmė ndonjė detyrė patriotike dhe njerėzore? - Besoj se jo, meqė vajtimet tona shkojnė nė veshė tė
    shurdhėt tė "pėrfaqsuesve" tė mendermethanshėm tė popullit shqiptar!
    A thua se shqiptarėt i kanė tė vetmet aftėsi e forca ata tė mendermethanshėm ?!
    A thua se ne, shqiptarėt, qenkemi tė destinuar vetėm tė vuajmė e tė vajtojmė ?
    A thua se nuk kemi aftėsi rezerva qė pikllimin tonė ta kėthejmė nė gėzim ?
    Unė mendoj se kemi aftėsi dhe forca, por ato aftėsi e forca duhet tė zgjohen
    dhe tė vehen nė veprim, bile pa vonesė, se edhe ashtu, rregullisht, po vonohemi.
    E vonesėn e hezitimin po e paguajmė shum shtrenjt.Duke flejtė nuk kryhet punė!
    Pėrshėndetje!
    Fehim Reēani
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Modesti : 12-03-2009 mė 15:00

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga fehim Lexo Postimin
    Jua pėrshėndes nisjativėn DOSJE, zotri Faik dhe shprehi pakėnaqsinė e madhe temen, mendoj tonėn, qė fatin e popullit tonė tė pėrvuajtun e mbajnė nė dorė
    dhe manipulojnė me atė "shqiptarėt" e kėqinj e tė pandėrgjegjshėm, mendermethanė, funksionarė qė nuk mund tė kuptojnė se ēfarė yzmeqarėsh tė
    devotshėm tė sllavėve shqiptarofoba janė ! Mjer populli shqiptar qė i ka ata funksionarė qė funksionojnė shum shum pėr interesin e antishqiptarėve sllavė
    e pak pak pėr interesin e vet, personal dhe aspak pėr interesin kombtar.
    Por, zotri Faik, a thua se me konstatimet tona vajtuese kryejmė ndonjė detyrė patriotike dhe njerėzore? - Besoj se jo, meqė vajtimet tona shkojnė nė veshė tė
    shurdhėt tė "pėrfaqsuesve" tė mendermethanshėm tė popullit shqiptar!
    A thua se shqiptarėt i kanė tė vetmet aftėsi e forca ata tė mendermethanshėm ?!
    A thua se ne, shqiptarėt, qenkemi tė destinuar vetėm tė vuajmė e tė vajtojmė ?
    A thua se nuk kemi aftėsi rezerva qė pikllimin tonė ta kėthejmė nė gėzim ?
    Unė mendoj se kemi aftėsi dhe forca, por ato aftėsi e forca duhet tė zgjohen
    dhe tė vehen nė veprim, bile pa vonesė, se edhe ashtu, rregullisht, po vonohemi.
    E vonesėn e hezitimin po e paguajmė shum shtrenjt.Duke flejtė nuk kryhet punė!
    Pėrshėndetje!
    Fehim Reēani
    Profesor i nderuar,

    ne nuk vuajmė edhe aq nga tė huajt sa vuajmė nga tanėt! Ne nuk qajmė sepse tjerėt na "rrahin" por qajmė sepse tanėt na rrahin dhe sakatosin. Problemi nuk ėshtė te tjerėt, problemi ėshtė te tanėt qė nuk duan tė zhvillojnė politikė tė shėndoshė kombėtare. Dhe pėr fatin e keq tonin, gjithmonė kemi pasur kėso tė paaftė qė na udhėheqin!
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Hakmarrje e fshehtė ndaj zonave shqiptare

    17/03/2009 15:45:49


    Nė Maqedoni asnjė projekt qeveritar konkret zhvillimor apo investim mesatar nuk ėshtė dedikuar pėr zonat shqiptare, qė ishin pėrfshirė dhe dėmtuar mė sė shumti gjatė krizės sė fundit tė vitit 2001

    Injorim total, mungesė trajtimi pėr investime dhe anashkalimi i plotė ėshtė pasqyra e rajoneve shqiptare nė Maqedoninė Veriperėndimore, tė cilat ndjehen tė lėna pas dore, edhe pse ato ishin pėrfshirė drejtpėrdrejt nė konfliktin e vitit 2001.

    Janė disa fshatra dhe vendbanime qė nuk janė tė pėrfillura, as nga kryeministri, por edhe presidenti i shtetit dhe kjo situatė ėshtė tejet alarmuese, duke shfaqur doza se si zyrtarėt mė tė lartė tė shtetit nuk pėrkujdesen pėr qytetarėt e tyre njėlloj.

    Nė vizitė tė fshatrave tė Tetovės nė Malėsi, nuk ka asgjė konkrete, qė nga periudha kur pėrfundoi edhe konflikti i vitit 2001. Ekipi qė vizitoi ato nga “Shqip media” ka nxjerrur fakte pėr anashkalimin total tė kėtyre rajoneve, duke qenė si botėra tė tjera.

    “Ndoshta edhe shteti nuk ka dashur tė investojė atje duke u kthyer tek mospėrfillja qė kalon nė heshtje qė kushedi ndoshta nė shenjė hakmarrjeje, nuk pėrfilli asgjė mė pėr kėta njerėz dhe vendbanime”, thekson njė banor i Malėsisė sė Tetovės.

    Shifra tė larta tė papunėsisė, mungesė uji, kanalizimi, infrastruktura rrugore nė margjina dhe e lėnė pas dore janė disa nga pamjet qė rezultojnė nė ēdo vendbanim rural shqiptar, sidomos ato qė u pėrfshinė nė konfiktin e 2001.

    Nė vijė tė kėsaj edhe analistėt i japin njė kuptim tė ngjashėm kėsaj situate pesimiste ku shteti nuk i trajton qytetarėt njėjtė por vazhdojnė qė maqedonasit tė jenė mė tė pėrkėdhelur nė kėtė aspekt ndėrsa shqiptarėt mė shumė nėpėr vendet e tyre tė bėjnė investime private se sa shtetėrore.

    U shkel aneksi i fundit i Marrėveshjes sė Ohrit

    Analisti dhe profesori nė UEJL Jeton Shasivari thotė se me Marrėveshjen Kornizė tė Ohrit, nė aneksin e fundit tė saj ku pėrcaktohen masat pėr rikthimin e mirėbesimit , pėrmendet edhe ēėshtja e investimeve nė zonat e kapluara nė vitin 2001 dhe fatkeqėsisht kjo pjesė e Marrėveshjes Kornizė ka mbetur aty ku ėshtė pra nė letėr, pėr shkak se nė praktikė ka fare pak investime kapitale dhe infrastrukturore nė kėto zona tė kapluara nė konfliktin e kaluar.

    “Aspekti tjetėr i pushtetit dhe konkretisht VMRO-DPMNE-sė qė pėrbėn pushtetin shquhet pėr nga qasja tejet negative ndaj kėtyre zonave dhe ndaj ish ushtarėve tė UĒK-sė dhe kjo argumentohet me faktin se me marrėveshjen e majit me tė cilėn BDI-ja hyri nė Qeveri nė vitin 2008 njėra prej pikave kryesore tė kėsaj marrėveshjeje ishte edhe miratimi i ligjit pėr statusin juridik dhe ligjorė tė ish ushtarėve dhe sipas Shasivarit gjithė opinioni shqiptarė nė Maqedoni e din se asgjė nuk u bė gjatė kėsaj periudhe tė qeverisjes mes VMRO-sė dhe BDI-sė pėr sa i pėrketė kėtij ligji”, ka theksuar Shasivari. Sipas tij, ky ėshtė njė argument shumė i fuqishėm pėr qasjen tejet restriktive tė VMRO-sė ndaj ēdo gjėje qė ka tė bėjė me konfliktin e vitit 2001.Edhe profesori i UEJL-sė nė Tetovė, Jeton Shasivari thekson se pajtohet me konstatimin se bėhet fjalė pėr njė hakmarrje tė fshehtė.

    “E gjithė kjo mund tė konsiderohet si njė hakmarrje e fshehtė ndaj kėtyre zonave dhe ndaj popullatės sė kėtyre zonave, pėr shkak se nuk ka kurrfarė investimesh kapitale dhe nuk ka pėrkujdesje institucionale dhe nga ana tjetėr ka njė stagnim sa u pėrket kėtyre ēėshtjeve”, ka theksuar Shasivari.

    ZGJOHU: Shqiptarėt me djersėn e tyre po bėjnė investime dhe jo shteti

    Udhėheqėsi i Lėvizjes ZGJOHU, Artan Grubi gjithashtu pajtohet me tendencat pėr anashkalimin total tė vendbanimeve shqiptare.

    “Kjo shihet sepse shkalla e papunėsisė ėshtė mė e madhe nė trevat ku jetojnė shqiptarėt, zakonisht investimet qė bėhen aty ku jetojnė shqiptarė janė investime private dhe jo tė shtetit ” theksoi Grubi, duke shtuar se partia shqiptare nė pushtet duhet tė pėrkujdeset pėr Marrėveshjen e Ohrit dhe ndarjen buxhetore sa i takon shqiptarėve.

    Ai e ka quajtur vendim tė gabuar, qasjen e partive shqiptare dhe maqedonase pėr ndarjen e pėrgjegjėsive mes tyre.

    “Pjesa e Maqedonisė e banuar me maqedonas ėshtė nė duar tė Qeverisė, kurse pjesa e banuar me shqiptarė, ėshtė nė duar tė partisė shqiptare qė ėshtė nė Qeveri dhe kjo ka qenė gjithmonė. Nė kėtė drejtim mjetet buxhetore nuk janė bėrė nė mėnyrė tė drejtė pėr shkak se maqedonasit kanė marrė mė shumė dhe si pasojė e kėsaj ėshtė edhe mos zhvillimi nė trevat ku jetojnė shqiptarėt”, ka theksuar kryetari i Lėvizjes ZGJOHU.

    Ish-pjestarėt e UĒK-sė ndjehen tė zhgėnjyer

    Azizi njė ish ushtar i UĒK-sė nga rajoni i Tetovės theksoi se ėshtė e padurueshme kjo mospėrfillje ndaj tyre.

    “Do ta filloj me ligjin qė u anashkalua pėr tė zgjidhur problemin tonė, anashkalimi vazhdoi edhe me disa forma tė tjera duke filluar nga nėnēmimi ndaj nesh dhe deri te burgosja e disa ish ushtarėve por gjithsesi se nuk janė vetėm kėto” thotė ai.

    Shoqata e Veteranėve tė Luftės tė UĒK-sė po ashtu ka shprehur shqetėsime pėr anashkalimin e zonave shqiptare, sidomos anashkalimi i atyre qė mė shumti sakrifikuan dhe dhanė gjithēka nga jeta e tyre nė vitin 2001. SHVL me theks tė veēantė ka pėrmendur mosmiratimin e ligjit pėr pėrkujdesje institucionale pėr familjet e dėshmorėve dhe invalidėve tė luftės sė UĒK-sė. “Derisa branitellat maqedonas kanė njė trajtim mė tė mirė, sepse qysh nė fillim atyre i`u ndanė mjete pėr ndihmė, por edhe banesa, neve nuk na jepet asgjė”, pėrmbyll mendimin e tij, Azizi, njė ish-ushtarė, por tashmė edhe i papunė vite me radhė.(INA/SHM)
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  11. #11
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shqiptarėt tė “zhveshur” nga buxheti pėr kulturė

    19/03/2009 10:40:38


    Favorizimi i kulturės maqedone dhe dekompozimi brutal i kulturės shqiptare ėshtė stimuluar kohėve tė fundit edhe nga Qeveria e cila ka pėrkrahur botimin e shumė librave nė gjuhėn maqedone, por jo edhe nė atė shqipe. Ky ėshtė shembulli mė i keq se si mund tė ndahen mjetet buxhetore dhe si kultura shqiptare ėshtė lėnė nėn mėshirėn e talljeve maqedone, theksojnė publicistėt dhe personalitetet e letrave shqipe

    Shqiptarėt kėtė vit do tė jenė tė zhveshur nga projektet kulturore dhe kjo krejt kjo pėr shkak tė buxhetit tė reduktuar nė Ministrinė e Kulturės. Si nė tė gjitha segmentet tjera tė poshtėrimit shqiptar, gjithashtu edhe nė sferėn e kulturės shqiptarėt do tė pėrballen me njė reduktim tė tmerrshėm kulturor. Nė buxhetin voluminoz pėr kulturė qė parasheh zhvillim dhe promovim tė kulturės maqedonase, shqiptarėt do tė pėrfshihen vetėm nė projekte zhgėnjyese dhe tė reduktuara botuese. Gati thuajse shqiptarėt do tė mbeten tė harruar nga kjo ministri, madje tė nėnēmuar, e cila tashmė pa ndonjė person vendimmarrės pėr kulturėn shqiptare nuk do tė ketė sinjale pozitive se do tė ndryshojė diēka nė kėtė drejtim.

    Kjo zhveshje kulturore mund tė dėshmohet me financimin e vetėm disa botimeve gati me shifra qesharake, ndėrkohė qė mungojnė projektet tė cilat thithin pjesė mė tė madhe nga buxheti i Ministrisė sė Kulturės. Nė krahasim me mega-projektet maqedonase siē janė ajo e filmit, e restaurimeve, gėrmimeve arkeologjike, e dokumentarėve dhe teatrove si dhe shumė tė tjera, financimet nė kulturėn shqiptare pėr kėtė vit duken qesharake dhe tė lėna nė mėshirėn e institucioneve mospėrfillėse qė nuk japin as sinjalin e vetėm se do tė ndryshojnė diēka nė kėtė drejtim. Nė vijė tė kėsaj nuk ka pasur deri tani as njė reagim nga ndonjė institucion kulturorė shqiptarė apo ndonjė individ qė ka konkurruar nė kėto projekte.

    Duket se nė njėfarė mėnyre shqiptarėt kanė filluar tė pajtohen me kėtė fat tė caktuar nga lart duke vazhduar tė jenė pjesė tė shkretėtirės kulturore. Reagimet e tyre mė shumė bėhen nėpėr biseda miqsh dhe aty pėrfundon gjithēka.

    Favorizimi i kulturės maqedone dhe dekompozimi brutal i kulturės shqiptare ėshtė stimuluar kohėve tė fundit edhe nga Qeveria e cila ka pėrkrahur botimin e shumė librave nė gjuhėn maqedone, por jo edhe nė atė shqipe. Ky ėshtė shembulli mė i keq se si mund tė ndahen mjetet buxhetore dhe si kultura shqiptare ėshtė lėnė nėn mėshirėn e talljeve maqedone.

    Halimi: Anashkalimi total i kulturės shqiptare

    “Sa i pėrket ndarjes sė mjeteve financiare nė kulturė, kjo definitivisht varet nga ata se kush janė nė krye tė kėsaj ministrie” thotė publicisti Avni Halimi.

    Sipas tij, derisa para dy viteve tė kaluara 2006 -2008 kur ishte ministri nga shqiptarėt nuk ishte keq me aktivitetet kulturore tė shqiptarėve dhe ndahej buxheti tamam nė mėnyrė proporcionale ndėrkohė edhe 25 pėrqindėshi ndahej nė ēdo aktivitet duke filluar qė nga sektori i botimeve, i filmit, pastaj sektori i arteve pamore dhe deri te gjurmimet arkeologjike.

    “Tani nė kėto muaj, meqė partia shqiptare nė pushtet mendon se prioritetet e saj janė nė objekte dhe jo nė kulturė, atėherė kemi njė disbalancim total si tė aktiviteteve kulturore, po ashtu edhe ndarjes sė mjeteve financiare”, theksoi Halimi.

    Ai ka shtuar se me keqardhje mund tė konstatohet dhe shihet se aty nuk ėshtė arritur tė merret as 19 pėrqindėshi i buxhetit ndėrsa nėpėr sektorėt tjera as edhe nuk mund tė flitet .

    ”Totalisht ėshtė njė frenim i gjithė aktiviteteve kulturore shqiptare, saqė ėshtė pėr keqardhje” theksoi Halimi.

    Sipas tij, partia nė pushtet dhe kuadrot e saj jo qė nuk ka angazhuar asnjė funksionarė shqiptarė nė kėtė ministri, por edhe ata qė ishin nė udhėheqjet e njėsive apo sektorėve u degraduan, kėshtu qė shqiptarėt nuk kanė asnjė qasje jo vetėm nė ministri tė kulturės, por as nė aktivitete kulturore.

    Ata si duket vazhdon Halimi ndahen tė kėnaqur me iniciativa individuale , me aktivitete personale tė kulturės dhe mendojnė se kjo ėshtė kultura.

    I pyetur nėse duhet tė ngrihet ose jo zėri i intelektualėve dhe i njerėzve tė tjerė tė kulturės, publicisti Halimi tha se disa njerėz qė nė periudhėn 2006-08 ishin shumė tė zėshėm , sot heshtin sepse siē u shpreh ata me ndikim funksionarėve partiak nė pushtet kanė arritur tė marrin “nga njė kockė dhe kanė hyrė nė kėshtjellėn e tyre dhe heshtin duke mos pasur as reagim , nuk nxisin as probleme dhe shqetėsime pėr devalvimin e kulturės shqiptare”.

    Sipas tij, kėta njerėz kanė marrė nga njė projekt dhe ca lekė dhe heshtin dhe nuk ka asnjė reagim.”Nė periudhėn 2006 e kėndej derisa lulėzonte kultura shqiptare dhe derisa merrnin lakmi Ministria e Kulturės sė Kosovės dhe Shqipėrisė , kishte reagime tepėr tendencioze , ndėrsa tani ėshtė njė letargji totale, njė gjumė dhe kėta njerėz pėrpos pėrfitues tė rastit, nuk mund tė jenė njerėz tė kulturės” tha Halimi.

    Edhe botuesit tė revoltur dhe pakėnaqur

    Botuesi Halil Zendeli vlerėson se derisa nė Ministrinė e Kulturės nuk ndėrtohen edhe disa kritere e standarde pėr veprimtarinė botuese, tė cilat do tė parashiheshin edhe nė konkurset, dhe jo vetėm pėr veprimtarinė botuese, vazhdimisht do tė ketė vėrejtje dhe do tė shprehen pakėnaqėsi pas shpalljes sė rezultateve.

    Zendeli ka vėrejtje edhe nė mėnyrėn e vendosjes, por edhe nė pėrzgjedhjen e pėrfaqėsuesve shqiptarė nė kėtė ministri, tė cilėt propozohen nga partia nė pushtet.

    ”Kėshtu ndodhi sivjet, ku anėtari shqiptar i komisionit, qė nuk di ē’ėshtė kultura e libri, bėri keqpėrdorime tė mjeteve, duke i favorizuar disa nga anėtarėt e ashtuquajtur shoqatė e botuesve”, thotė Zendeli.

    Sipas tij, pa njė platformė pėr zhvillimin e veprimtarisė botuese , vazhdimisht do tė ketė pakėnaqėsi dhe fėrkime ndėrmjet botuesve tė mirėfilltė dhe botuesve profiterė dhe ankesat ndaj Ministrisė sė Kulturės nuk do tė mungojnė.

    “Po t’u hidhet sy dhe analizohen mirė rezultatet nga konkursi pėr kėtė vit, do tė vėrehet se shumicėn nga ata qė marrin mjete nga Ministria e Kulturės nuk i di dhe i njeh kush, as veprėn e autorin dhe as botuesin”, thotė ai.

    Zendeli thotė se ka raste kur njė familje ka tė regjistruar edhe nga dy-tri shtėpi botuese e shoqata. “Mė mirė mos dimė se ēka ndodh e fshihet pas rezultateve, atje ku nuk kemi qasje, me diferenca tė mėdha mjetesh pėr libėr, pavarėsisht vlerave, ku vijnė nė shprehje edhe shumė faktorė tė tjerė tė natyrės subjektive”, shton ai.

    Fushata zgjedhor pa cekur problemet dhe anashkalimin kulturor

    Analistėt thonė se nė fushatėn zgjedhore ėshtė pėrmendur shumė pak problemi i ēėshtjeve kulturore.

    Analisti Sefer Tahiri shprehet me kėtė rast se nė fushatėn pėr zgjedhjet lokale tė 22 marsit, partitė politike duke u pėrqendruar nė ēėshtje politike por edhe nė ēėshtjet e infrastrukturės si zakonisht anashkaluan kulturėn dhe projektet konkrete pėr jetėsimin e jetės kulturore nė komunat me shumicė shqiptare. “Kandidatėt pėr kryetarė tė komunave shumė pak kanė shpalosur idetė dhe konceptet se si mund tė gjallėrohet jeta kulturore meqė nuk dėgjuam ndonjė kandidat qė tė thotė se do tė angazhohet pėr funksionimin e shtėpive tė kulturės, teatrove profesioniste nė qytetet mė tė mėdha ose biblioteka” theksoi analisti Tahiri.

    Ky nė fakt sipas tij duhet tė jetė prioritet i drejtuesve tė rinj tė komunave pasi shqiptarėt nuk kanė nevojė vetėm pėr politikė por edhe kulturė dhe pėr kultivimin e vlerave shpirtėrore nė mėnyrė institucionale, pasi sipas tij, ka deficit tė madh tė institucioneve kulturore nė komunat e shqiptarėve. (INA/SHM)
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  12. #12
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nė shtator, nxėnėsit maqedonisht!?

    Hajrie AZEMI

    Shkup, 23 mars - Edhe vitin e ardhshėm shkollor, 2009/ 2010 rrezikohet hapja e paraleleve shqipe nė shkollėn fillore "Petar Petroviē-Njegosh" nė Idrizovė, ngase gjysma e banorėve tė fshatit, ēuditėrisht, janė tė mendimit se fėmijėt e tyre procesin edukativo arsimor nė klasė tė pestė duhet ta vazhdojnė nė paralelet me mėsim nė gjuhėn maqedonase. Kėshtu informon Nazmi Mani, kryetar i Kėshillit tė prindėrve, duke theksuar se pas dhjetė ditėve, ėshtė caktuar edhe njė mbledhje, nė tė cilėn do tė merret vendim pėrfundimtarė. Nuk i di arsyet, shprehet Mani, mirėpo gjysma e fshatarėve thonė se fėmijėt do t'i dėrgojnė nė paralele maqedonase.

    Sipas tij, qėndrimi i kėtillė rrezikon hapjen e paraleleve shqipe nė Idrizovė.
    "Nuk di ēka tė them. Kemi ngelė 50 pėr qind pėr paralele maqedonase dhe 50 pėr qind pėr paralele shqipe. Thonė se mė lehtė fėmijėt e tyre e kanė tė mėsojnė nė gjuhėn maqedonase, siē kanė mėsuar deri tani", shprehet Mani, duke shtuar se "nėse vendosin gjysma pėr paralele maqedonase, pėrsėri gjysma e nxėnėsve do tė duhet tė vazhdojnė nė shkollat e kryeqendrės". Ai thotė se pas zgjedhjeve duhet tė fillojnė punimet ndėrtimore nė objektin e ri shkollor, i cili iu premtua nga Ministria e Arsimit dhe Shkencės.

    "Askush asgjė nuk u premtoi. Vetė prindėrit e ndryshuan mendimin. Edhe njė herė nė mbledhje do tė japė maksimumin t'i bindi se patjetėr duhet tė hapen paralele shqipe dhe fėmijėt tė vazhdojnė mėsimin nė gjuhėn amtare. Por, fundja nėse nuk binden, nuk kam zgjidhje tjetėr, sepse ata kanė tė drejtė tė zgjedhin pėr fatin e fėmijėve tė tyre. Unė personalisht nėse nuk hapen paralele shqipe, fėmijėn tim do ta dėrgojnė nė shkollėn fillore 'Kongresi i Manastirit' nė Shkup", thekson Mani, duke pėrkujtuar se edhe pas njė bojkoti tė gjatė kundėr mėsimit nė paralele maqedonase, askush nga kompetentėt nuk i vizitoi nxėnėsit dhe prindėrit nė Idrizovė.

    "Tė gjithė i informuam me shkrim, pėrfshirė edhe zėvendėskryeministrin Abdylaqim Ademi, Ervan Fuere, OSBE...", tregon Mani.

    Ndėrkohė, Ministria e Arsimit ėshtė zotuar se ka siguruar mjete financiare, qė nė shtator tė vitit tė ardhshėm shkollor, tė ndėrtohet objekt i ri shkollor vetėm pėr nxėnėsit shqiptarė. Ndryshe, nxėnėsit e klasės sė pestė tė Idrizovės gjysmė vjetorin e dytė shkollor tė kėtij viti u tėrhoqėn nga shkolla fillore "Petar Petroviē Njegosh", me qėllim pėr tė vazhduar mėsimin nė gjuhėn shqipe nė shkollėn e fshatit Ognjancė. Bojkoti mėsimor zgjati njė gjysmė vjetor tė plotė, meqė kryetari i Gazi Babės, Koce Trajanov refuzoi qė tė hapen paralelet shqipe.
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  13. #13
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Policėt e detyruan tė fshijė fotot e Gruevskit

    25/03/2009 08:32:16


    Fotoreporteri i njohur, Vedat Xhymshiti i angazhuar nga agjencia amerikane Zuma Press pėr zgjedhjet nė Maqedoni ka theksuar pėr agjencinė INA se pasi qė kishte fotografuar kryeministrin Nikolla Gruevski pas konferencės sė tij pasmesnate pėr zgjedhjet nė Maqedoni, ėshtė urdhėruar nga policė civil qė tė shlyejė tėrė fotografitė, ose nė tė kundėrtėn do tė dėrgohej nė polici.


    “Pas mesnate mė 22 .-23 mars '09, derisa tė gjitha mediat po prisnim rezultatet e fundit tė zgjedhjeve nė qendrėn mediale tė partisė nė pushtet VMRO-DPMNE-sė, nė lokalet e “Holiday INN” pas dhėnies sė deklaratės sė tij, Kryeministri Gruevski i IRJM-sė, po largohej nga qendra e medias. Si njė fotograf profesional konsiderova, se ishte e nevojshme pėr tė ndjekur nga afėr Kryeministrin Gruevski, ndėrsa ai ishte duke shkuar nga qendra e medias, ajo ishte njė mundėsi e mire pėr tė marrė disa foto ekskluzive pėr pėrdorim editorial. Mė pas jam ndaluar nga disa civil qė mė pyesnin pėr pasaportėn time, pasi qė burri kryesor i civilėve me tregoi mua se ishin nga policia civile tė shtetit tė Maqedonisė, unė ju tregova atyre pasaportėn time dhe dokumentacionin e rregullt tė akreditimit tim pėr aktivitetin tim ligjor medial nė IRJM”, ka theksuar fotoreporteri nga Kosova. Sipas tij, ai ėshtė detyruar tė shlyejė tė gjitha fotografitė, pas kėrcėnimeve verbale tė policėve se do tė dėrgohej nė stacion policor.

    “Unė kėrkoj nga tė gjitha organizatat e mundshme ndėrkombėtare e vendore si tė Kosovės ashtu edhe tė Republikės sė Maqedonisė, qė kanė tė bėjnė me mbrojtjen e lirisė sė medias, tė reagojnė kundėr kėtij akti tė brishtė tė policisė shtetėrore tė Maqedonisė, ngjarje kjo e cila u zhvillua gjatė zgjedhjeve presidenciale nė IRJM kėto ditė”, ka apeluar fotoreporteri nga Prishtina.(INA)
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  14. #14
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Qeveria aplikon diskriminimin fetar me paratė e popullit

    25/03/2009 13:10:23


    “Ēdo bekim fetar duhet tė behėt edhe nga ana e Bashkėsisė Islame, jo vetėm nga nja bashkėsi fetare nė Maqedoni. Kėtė e themi duke marrė parasysh se pas Kishės Ortodokse vjen Bashėksia Islame. Ne do tė vazhdojmė betejėn tonė pėr tė luftuar kėtė diskriminim fetar”, ka theksuar sekretari i pėrgjithshėm i BFIM-sė, Afrim Tahiri

    Diskriminim i rėndė fetar por edhe tendenca pėr nxjerrjen nė shesh tė elementeve sllavo-ortodokse ėshtė vlerėsuar ceremonia e vėnies sė gurėthemelit tė ndėrtimit tė objekteve tė reja shtetėrore nė afėrsi tė Urės sė Gurit nė Shkup, ku organizator ka qenė kryeministri Nikolla Gruevski.

    Gjykata Kushtetuese, Arkivi Shtetėror dhe Muzeu Arkeologjik janė tre institucionet e reja qė filluan tė ndėrtohen nga buxheti i shtetit, qė janė para tė qytetarėve tė kėtij shteti.

    Bashkėsia Islame Fetare nė Maqedoni ka reaguar ndaj kėsaj dukurie, e cila po merr hov tė madh nga qeveria aktuale, ku nė ceremoninė e gurėthemelit, bekimi i kėtyre institucioneve ėshtė bėrė vetėm nga prifti ortodoks.

    “Duke marr parasysh se institucionet qė ndėrtohen janė pėr tė gjithė qytetarėt, pėr tė gjithė besimtarėt e vendit pavarėsisht se cilės fe i takojnė dhe duke marrė parasysh se ato ndėrtohen me tė hollat tė qytetarėve tė Maqedonisė, Bashkėsia Islame mohoi pjesėmarrjen pasi qė nuk ishte ftuar me status tė barabartė me Kishėn Ortodokse Maqedonase. Ēdo bekim fetar duhet tė behėt edhe nga ana e Bashkėsisė Islame, jo vetėm nga nja bashkėsi fetare nė Maqedoni. Kėtė e themi duke marrė parasysh se pas Kishės Ortodokse vjen Bashėksia Islame. Ne do tė vazhdojmė betejėn tonė pėr tė luftuar kėtė diskriminim fetar”, ka theksuar sekretari i pėrgjithshėm i BFIM-sė, Afrim Tahiri.

    Po ashtu dr Metin Izeti, ekspert i filozofisė dhe njohės i ēėshtjeve fetare ka theksuar se rasti i mosprezencės sė Bashkėsisė Islame nė gurthemelin e objejtit administrativ ėshtė shqetėsues.

    “Rasti i fundit i mosprezencės sė kreut tė Bashkėsisė Islame nė gurėthemelin e ndėrtesave tė gjyqit, arkivit etj ėshtė njė pasqyrė reale e asaj qė Qeveria e Maqedonisė ka dėshirė ta bėjė me Maqedoninė. Mosprezenca e kreut tė Bashkėsisė Islame, pa marrė parasysh se dikush e dėshiron ose jo atė, pajtohet me botėkuptimet, mėnyrėn e veprimit tė tij ose jo, ėshtė injorim dhe margjinalizim i elementit mysliman nė Maqedoni , i cili nėse jo mė tepėr e paraqet gjysmėn e popullatės sė Maqedonisė”, ka theksuar dr.Metin Izeti. (INA/SHM)
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  15. #15
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Gruevski filharmoninė e ndėrton nė vakėfin e BFI-sė

    27/03/2009 13:13:00


    Gruevski ka vendosur gurthemelin e filharmonisė mbi pronėn e BFI-sė. Edhe pse procedura gjyqėsore pėr denacionalizimin e tokės qė mė parė i ka takuar vakėfit tė BFI-sė ende nuk ka pėrfunduar, qeveria ka vendosur tė fillojė punimet pėr ndėrtimin e kėtij objekti. Rijaseti i BFI-sė nė mbledhjen urgjente tė saj ka kėrkuar qė urgjentishtė tė ndėrpriten punimet nė kėtė lokacion sepse pikėrishtė nė kėtė vend dikur ka qendruar xhamia e njohur Ibni Pajko.
    Bashkėsia Fetare Islame ėshtė e ēuditur dhe shqetėsuar nga veprimi i Qeverisė sė Maqedonisė e cila vendos gurthemel nė pronė tė huaj, nė vendin e xhamisė sė njohur Ibni Pajko, emrin e sė cilės e mban edhe vetė mėhalla e njohur nė Shkup bashkė me pronėn e saj pėrcjellėse tė vakėfit. Me kėtė veprim, Qeveria seriozisht po i cėnon dhe prish marrėdhėniet ndėrkonfesionale, ku klerikė tė lartė tė njė konfesioni tjetėr bėjnė shenjtėrimin e themeleve tė njė objekti i cili padrejtėsisht ndėrtohet nė themelet e xhamisė Ibni Pajko dhe pronės sė saj tė vakėfit thuhet nė reagimin e Rijasetit tė BFI-sė.
    Nga ministria e Kulturės ndėrkohė thonė se procedura e denacionalizimit tani mė ka pėrfunduar dhe se kjo pronė tani i takon shtetit dhe BFI-sė do ti paguhet dėmshpėrblim duke mos pėrmendur faktin se pas vendimit tė kėtillė tė komisionit tė shkallės sė dytė pėr denacionalizim BFI ka paraqitur aktpadi deri tek gjykata administrative e cila ende nuk ka marė kurfarė vendimi.
    "Ministria e Kulturės posedon fletėpronėsi ku vėrtetohet se parcella ku do ndėrtohet objekti i filharmonisė ėshtė nė pronėsi tė Maqedonisė", tha zėdhėnėsja e Ministrisė sė Kulturės, Anita Jovanovska.
    BFI mė datėn 26 shkurt 2009 ka paraqitur aktpadin e saj nė Gjykatėn administrative ndaj vendimit tė komisionit tė shkallės sė dytė pėr denacionalizim tė marrė mė 29 janar tė kėtij viti ku thuhet se kjo pronė nuk i kthehet BFI-sė. Rijaseti i Bashkėsisė Islame mėtej nė reagimin e saj thotė se pas ndėrtimit tė Pallatit tė Drejtėsisė mbi themelet e xhamisė Jelen Kapan dhe pėrpjekja e tanishme pėr ndėrtimin e Filharmonisė mbi themelet e xhamisė Ibni Pajko dhe vakėfit tė saj, haptazi po bėhet pėrpjekje pėr ta ērrėnjosur Kulturėn Islame nga Shkupi dhe zėvendėsimin e saj me objekte tė tjera. Nga Qeveria kėrkojmė qė ta ndėrpres urgjentisht kėtė akt, pronėn e pėrmendur tia kthejė BFI-sė, ndėrsa nė kėtė drejtim kėrkojmė pėrkrahjen e opinionit tė gjėrė nė Maqedoni, subjekteve politike qė i takojnė konfesionit islam, si dhe nga organizatat e huaja mė relevantė qė janė tė pranishme nė vendin tonė.
    Valmir Kuēi
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  16. #16
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Zgjohu: Incidenti i djeshėm, dėshmi pėr Albanofobinė

    29/03/2009 13:33:00


    Incidenti i djeshėm nė sheshin e Shkupit, pėr Lėvizjen qytetare ‘Zgjohu’ dėshmoi albanofobinė e skajshme te njė pjesė e bashkėqytetarėve maqedonas. ‘Zgjohu’ shpreh shqetėsimin se parullat antishqiptare qė u brohoritėn nė shesh mund ta kthejnė disponimin antishqiptar tė njė dekade mė parė.
    Ismail Krifca nga kjo lėvizje thotė se mė brengosėse se dhuna qė u shfaq gjatė kėsaj pėrleshjeje ishin fyerjet ndaj shqiptarėve.
    “Edhe mė e rėndė se kjo ėshtė satanizimii shqiptarėve nė kėtė shoqėri, siē e dėgjuat edhe vet dje nė media, njė grup maqedonas grupit tjetėr maqedonas i brohoriste ‘shiptari, shiptari’. Edhe mė tutje trashėgimia jonė, kultura jonė po satanizohet nė kėtė mėnyrė nga tė rinjtė apo nga maqedonasit, madje mund tė them edhe nga qeveria te ne”, deklaroi Ismail Krifca, nga Lėvizja qytetare ‘Zgjohu’.
    Krifca shpreh habinė se as LSDM e as VMRO DPMNE nuk e dėnuan kėtė shprehje tė ultranacionalizmit nė qendėr tė Shkupit.

    Kurse Shoqata e Historianėve Shqiptarė thotė se kėto incidente ngjanin me luftėrat e kryqėzatave qė zhvilloheshin midis luftėtarėve tė kryqit dhe heretikėve.

    “Ne si shoqėri civile dhe historianė ngrejmė zėrin e protestės qė ti jepet fund kėsaj periudhe qė e kthen Maqedoninė nė mesjetė, nė vend se tė shkojė pėrpara drejt integrimeve euro-atlantike neve na kthejnė nė mesjetė”, tha Skender Hasani, nga Shoqata e Historianėve Shqiptarė.

    ‘Zgjohu’ dhe historianėt vlerėsojnė se akoma mė skandaloze ėshtė fakti se kisha planifikohet tė ndėrtohet nė vendin ku ka ekzistuar shtėpia e Nėnės Terezė. Zgjohu pyet qeverinė se pse vendosjen e gurthemeleve e kryen vetėm me bekimin e kishės ortodokse, kur dihet se ato objekte ndėrtohet me tė hollat edhe tė taksapaguesve, shqiptar, turk, boshnjakė, romė, maqedonas mysliman, qė pėrbėjnė gjysmėn e popullatės sė vendit.

    Naim Vrenezi
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  17. #17
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    CIA: Gjenocid zgjedhor me shqiptarėt


    Evis HALILI

    Shkup, 29 mars - Lista zgjedhore me emrat e shqiptarėve nė Maqedoni pėrbėn gjenocid zgjedhor. Kėshtu ka akuzuar eksperti amerikan i CIA-s, Steven Segal, nė njė Konferencė pėr sigurinė e zgjedhjeve tė zhvilluar para njė muaji nė Majami tė SHBA-ve.

    Nė Konferencėn, e cila u mbajt me rastin e sistemeve elektronike zgjedhore, Segal ka konstatuar se nė Maqedoni, emrat e shumė votuesve shqiptarė mungojnė nė lista, ndėrsa vendin e ka krahasuar njėjtė me Ukrainėn dhe Venezuelėn, ku ēdo herė fiton Hugo Chavez. Kur Segal kontrolloi emrat e shqiptarėve, u konstatua se shumė emra mungojnė nė lista, qė sipas tij, paraqet njė gjenocid tė sofistikuar. Ai ka pėrmendur edhe ankesat e shqiptarėve lidhur me kėtė problematikė, tė cilėt konfirmojnė mungesėn e tyre nė listat zgjedhore. Nė analizėn e Segal, nuk theksohet nėse bėhet fjalė pėr gabim teknik tė Qeverisė sė Maqedonisė ose pse njė pjesė e qyteteve dhe komunave shqiptare shkruhen me toponimet maqedonase. Nga ana tjetėr, derisa shumė emra tė votuesve shqiptarė mungojnė nė listat zgjedhore, ėshtė jashtėzakonisht i madh numri i votuesve maqedonas.
    Mbi 200 mijė votues fiktiv te maqedonasit kanė vėrejtur edhe vėzhguesit ndėrkombėtar tė ODIHR-OSBE, tė cilėt nė raportin preliminar menjėherė pas zgjedhjeve tė 22 marsit. Dhe, derisa partitė politike shqiptare heshtin pėr kėtė fenomen, demografėt shqiptarė japin alarmin. "Manipulimet nė listat e zgjedhjeve janė shumė tė dukshme, pėr shkak se dihet qė rreth 200 deri nė 250 mijė votues janė fiktivė qė nuk ekzistojnė fare nė territorin e vendit tonė. Po ashtu, ata persona qė aktualisht janė shtetas tė Maqedonisė, por gjenden jashtė vendit tonė, pėr disa vite me radhė vazhdojnė tė figurojnė nėpėr listat e votuesve. Manipulimi me shifra nė listat e zgjedhjeve nuk ėshtė i tanishėm, por ndodh qė prej viteve 90-tė. Listat e vėrteta tė votuesve tė vėrtetė asnjė herė nuk janė pėrpiluar si tė tilla nga policia. Faji nė kėtė rast qėndron te Enti i Statistikės, i cili duhet tė mbledhė tė gjitha informacionet qė disponon tė pastrojė lista dhe tė nxjerrė shifra tė sakta.

    Kontigjenti i votuesve realė nė Maqedoni nuk numėron mė shumė se 1 milionė e 480 mijė persona", ka thėnė demografi Asllan Selmani, duke u shprehur se me kėtė, numri i votuesve shqiptarė ėshtė ulur dukshėm, dhe kjo nuk ndodh tani, por qė pas pavarėsisė sė Maqedonisė.

    Disproporcionet mes numrit tė votuesve nė zonat zgjedhore me rrjedhjen e votave pėr shqiptarėt vėrehen nė Njėsinė zgjedhore numėr dy, ku numėrohen 303.120 votues, nė Zonėn e tretė zgjedhore numri i votuesve ėshtė 288.585, ose 14.535 votues mė pak.

    Dallimi ėshtė i thellė, po tė krahasohet Zona tre me Zonėn gjashtė, ku numri i votuesve te kjo e fundit arrin deri nė 311.729 persona ose 23.144 mė shumė votues. Kėto dallime tė mėdha vėrehen nė katėr zonat ku garojnė shqiptarėt, ndėrsa dallimi nė zonat kryesisht tė ashtuquajtura maqedonase, disprporcionet janė minimale.

    Ekspertėt e rregullativės zgjedhore thonė se lėshime janė bėrė gjatė krijimit tė njėsive zgjedhore vite mė parė. Megjithėse nė takimet e muajve mė parė katėr liderėt u dakorduan qė dallimi i votuesve nėpėr njėsi zgjedhore tė mos kalojė 3 pėrqindėshin, megjithatė nė disa nga njėsitė ku kryesisht votuesit janė shqiptarė, kjo diferencė arrin nė mbi 5 pėr qind. Kėshtu, shqiptarėve nė katėr njėsitė zgjedhore qė garojnė u digjen mbi 37 mijė vota. "Kjo mospėrputhshmėri pasqyrohet me anomali dhe disporpocione nė njėsitė zgjedhore dhe fatkeqėsisht edhe me humbjen e votave", thotė ish-anėtari i Komisionit Shtetėror Zgjedhor, Xhemali Saiti. Shqiptarėve u humbin vota edhe pėr shkak tė mosazhurimit tė listave zgjedhore, ndėrsa Saiti pohon se anomalitė tjera vijnė si pasojė e mungesės sė kujdesit dhe rifreskimit tė tė dhėnave tė regjistrimit.

    Koha
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Kuadrot shqiptarė nė shifra simbolike

    Evis HALILI

    Shkup, 2 prill - Shifrat e ulėta tė pėrfaqėsimit tė drejtė tė kuadrove shqiptarė nėpėr dikasteret shtetėrore, kamuflohet me mungesėn e njė pasqyre tė tė dhėnave qė do tė zbardhte nė formė tė detajuar numrin dhe pozicionet e tyre nė hierarkinė shtetėrore. Edhe pse i paralajmėruar qė nė tetor tė vitit tė kaluar, afati i fundit pėr realizimin e analizės sė pėrfaqėsimit tė drejtė ėshtė shtyrė deri pas mbarimit tė zgjedhjeve, pohojnė nga kabineti i zėvendės kryeministrit pėr zbatimin e marrėveshjes sė Ohrit, Abdylaqim Ademi. Atėherė pritet qė tė bėhen publike nė mėnyrė tė sistemuar tė dhėnat, tė cilat rėndom janė tepėr tė kufizuara dhe tė mbledhura nga institucione tė veēanta. Analiza po ashtu do tė pėrfshijė edhe segmentet e decentralizimit, pjesėn normative dhe arsimin nė mėnyrė qė tė dihet qartė se sa ėshtė implementuar ky dokument, sa zbatohen nė praktikė dhe ēka do tė duhej tė ndryshohej. Pas zgjedhjeve pritet qė tė punėsohen edhe 240 administratorėt qė pas konkursit tė mbajtur nė dy muajt e fundit tė vitit tė kaluar, pėrfituan vetėm vendimet e punės, por jo sistemimin nėpėr vendet e punės.

    Po pas zgjedhjeve, pritet qė tė vijohet me dy shkallėt e tjerat tė konkurseve tė punėsimit tė dytė dhe tė tretė, pohojnė nė kabinet. Tė dhėnat qė do tė konfirmonin zbatimin ose jo tė drejtė tė njė prej pikave tė marrėveshjes sė nėnshkruar shtatė vjet mė parė, nė tė shumtėn e rasteve janė objekt i spekulimeve qoftė nga pozita apo opozita, tė parėt pretendojnė pėr rritjen e numrit tė punonjėsve shqiptarė, tė dytėt pėr reduktimin nė masė tė kuadrit dhe diskriminim nė baza etnike dhe partiake.

    Duke iu referuar tė dhėnave parciale, konstatohet se gjyqėsori, policia, presidenca, kultura dhe financat janė disa prej segmenteve qė mė sė paku numėrojnė shqiptarė, nė gjuhėn e shifrave pėrqindja e tyre nuk arrin mė shumė se dy deri nė katėr pėr qind, ka edhe raste ku kalohet dhjetė pėrqindėshi, ndėrsa mė rrallė arrihet pėrqindja e duhur e pėrfaqėsimit.

    Nė Gjykatėn Themelore numėr 1, numėrohen vetėm dhjetė shqiptarė qė pėrbėjnė katėr pėr qind tė totalit. Por pėrqindja e ulėt shpjegohet edhe me deklaratėn e kreut tė saj, Dobrilla Kacarska, e cila pat vėrejtur se nuk janė tė obliguar ta plotėsojnė 25 pėrqindėshin, pasi ligjėrisht janė tė ēliruar nga njė detyrim qė buron nga marrėveshja. Numri i vogėl ėshtė edhe nė dikasterin e kulturės, sidomos nė pozicionimin e kuadrove nė poste drejtuese. Sekretariati pėr implementimin e Marrėveshjes sė Ohrit gjatė kėtij viti, u angazhua se prioritet do tė ketė pėrfaqėsimin e drejtė dhe adekuat tė bashkėsive nė administratėn shtetėrore me punėsimin e mbi njė mijė personave edhe nga etnitete tė tjera.
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  19. #19
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Qeveria e Maqedonisė nuk lejon librin shqip nė panairin e Shkupit

    Tre ditė tė tėra libri shqip qė vinte nga Tirana pėr nė Panairin ndėrkombėtar tė librit nė Shkup mbahet nė Doganėn e Maqedonisė dhe nuk lejohet tė hyjė nė shtetin fqinj. Nė ditėn e panairit, mė tetė prill, vetėm stenda e “Toenės” ishte bosh. Libri shqip nė vend qė t’i prezantohej lexuesve, mbahet peng nė Doganėn e Maqedonisė.

    I irrituar pėr kėtė veprim, drejtori i Shtėpisė Botuese “Toena”, Fatmir Toēi thotė se kurrė nuk do tė vijnė mė nė kėtė panair. “Burokracia maqedonase, administrata e poshtėr maqedonase ka tre ditė qė e sorollatin makinėn tonė tė ngarkuar me libra. Ėshtė hera e fundit qė vijmė nė kėtė palo panair. Ne vijmė nė Shkup vetėm pėr hir tė shqiptarėve qė jetojnė atje”, tha pėr “Lajm” Toēi. Ai thotė se me kėto veprime qė bėn, Maqedonia kurrė nuk do tė hyjė nė Bashkimin Evropian. “Nuk e di nė ėshtė politikė, apo ka doganier tė pakualifikuar qė nuk dinė ta kryejnė punėn e tyre”, tha Toēi, duke shtuar se i kanė nė rregull tė gjitha dokumentacionet e nevojshme. “Nėse nuk duan qė tė vijmė nė atė panair, le tė mos na sjellin ftesė”, tha ai. Ndėrsa organizatorėt e panairit thonė se gjithnjė botuesit nga Shqipėria mbėrrijnė me vonesė, pėr shkak tė disa formaliteteve doganore. Drejtoria e Doganave tė Maqedonisė nuk ėshtė e informuar pėr rastin nė fjalė. “Nuk kemi asnjė lloj informate pėr ndalesėn e librave nga Shqipėria. Kontrolloni se nė cilin stacion doganor tė Shkupit gjenden librat dhe do t’ju tregojmė se ēfarė problemi ka”. Kėshtu ėshtė pėrgjigjur zėdhėnėsja e Drejtorisė sė Doganave, Lupka Mindoshevska.

    Ndryshe, kjo nuk ėshtė hera e parė qė libri shqip pengohet tė hyjė nė Maqedoni. Ndonjėherė pėr disa orė, ndonjėherė pėr njė ose dy ditė, por kurrė nuk mbahet mend qė libri shqip tė ketė kaluar pa problem nė Maqedoni, ashtu siē hyjnė librat qė vijnė nga shtetet e tjera, ose siē shkon libri shqip nė vende tė tjera, pėrjashtuar Maqedoninė. Botuesit e Shqipėrisė marrin pjesė nė dhjetėra panaire ndėrkombėtare qė organizohen nė vende tė ndryshme tė Evropės dhe asnjėherė s’kanė pasur probleme si nė Maqedoni. Pėr shkak tė kėtyre formaliteteve doganore dhe disa arsyeve tė tjera, botuesit nga Kosova kanė hequr dorė nga Panairi i Shkupit. Panairi i 21-tė i librit qė u hap tė mėrkurėn do tė qėndrojė i hapur deri tė dielėn.
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  20. #20
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Me para tė shqiptarėve ushqehet nacionalizmi maqedonas

    Zejnulla VESELI

    Shkup, 9 prill - Ėshtė koha qė Qeveria e Gruevskit pas pėrfundimit tė zgjedhjeve tė pranojė se vendi ėshtė futur nė njė krizė tė rėndė ekonomike. Kėto fakte janė mbajtur fshehtė nga kryeministri i Maqedonisė pėr shtresat e painformuara, porse qarqet profesionale vazhdimisht kanė dhėnė mendimin e tyre se harxhimet e rezervave devizore pėr nevoja tė politikės ditore tė njė partie e vė nė pikėpyetje kursin valutor tė denarit dhe realizmin e buxhetit pėr vitit 2009. Tė vetmin shpėtim pėr tė tejkaluar kėtė krizė, ekspertėt ekonomik tė vendit e shohin pėrmes njė infuzioni financiar nga Fondi Monetar Ndėrkombėtar. Refuzimi i bashkėpunimit nga ana e partisė VMRO-DPMNE, sipas ish ministrit tė Financave, Xhevdet Hajredini, daton shumė mė herėt.

    Gjithmonė kur nė pushtet kanė qene ministrat e VMRO-sė e kanė satanizuar praninė e FMN-sė, gjegjėsisht kontrollin e tyre pėr mėnyrėn si harxhohen paratė e qytetarėve", thotė Xhevdet Hajredini, ish ministėr i Financave. "Prania e FMN-sė do tė thotė kontroll tė plotė mbi harxhimet e parave tė buxhetit. Siē ka filluar kjo qeveri, tė jeni tė sigurt se nuk do tė mund tė qėndrojė edhe gjatė kohė nė pushtet, pėr shkak se tė gjitha harxhimet qė i bėn kjo qeveri, janė tė destinuara qė t'i mashtrojė shtresat nacionaliste nė Maqedoni", thotė Hajredini. Nė kohėn kur pothuajse tė gjitha vendet e botės janė nė recesion pėr shkak tė krizės ekonomike globale, Hajredini thotė se ėshtė absurde tė harxhohen parat e qytetarėve, gjegjėsisht parat e shqiptarėve nė ndėrtimin e kishave, muzeve, apo ngritjen e pėrmendoreve pėr ish aktivistėt e VMRO-sė me ide fashiste.

    "Ėshtė absurde qė nė pushtet tė qėndrojė njė qeveri qė rejtingut e kanė baras me pėrqindjen e tė papunėve nė Maqedoni ose tė uljes sė kostos sė jetesės. Numri i madh i tė papunėve dhe ulja e kostos sė jetės, janė dy indikatorė tė fuqishėm pėr njė shtet demokratik qė qeveria tė jep dorėheqje", thotė Hajredini. Mirėpo, Hajredini shton se nė Maqedoni ndodh e kundėrta nuk bie qeveria, por pėrkundrazi, Gruevski nxit nacionalizmin, krime antishqiptare dhe nė mėnyre arrogante harxhon edhe parat e shqiptarėve pėr tė financuar objekte qė i dedikohen fesė, kulturės dhe historisė vetėm tė maqedonasve. "Ka ardhur momenti qė partia shqiptare nė pushtet t'i thotė stop kėtij ministri tė financave qė ka qenė njė student me nota nėn mesatare dhe qė vjen nga Fakulteti i Prilepit. S'duhet qė me aminin e ministrave tė saj t'i harxhojė parat e shqiptarėve", thotė Hajredini.

    Se kjo Qeveri e VMRO-sė nuk dėshiron tė ketė kontroll nga FMN-ja, kjo u shpreh haptazi nė vitin 2006, kur vendosi t'i kthejė borxhin para kohe kėtij institucioni financiar. "Njė vendim shumė i gabuar, kur dihet se cili ishte qėllimi. Me kėtė hap tė pamatur, qeveria e VMRO-sė dėshironte t'u sinjalizojė investitorėve tė huaj se Maqedoni ėshtė vend i sigurt pėr investime tė huaj. Jo qė nuk ndodhi kjo, por pėr kėto tre vite se janė nė pushtet investimet e huaj janė ulur pėr 50 pėr qind, krahasuar me vitin 2005", thotė Hajredini. Edhe pėrkundėr qėndrimit tė fortė tė ministrit Slaveski se nuk dėshiron bashkėpunim me FMN-n,ė pėrfaqėsuesi i kėtij institucioni nė Maqedoni, nė takimin e fundit mė pėrfaqėsues tė Qeverisė, ka deklaruar se nė njė kohė kur Maqedonia ėshtė nė krizė tė rėndė ekonomike janė krijuar tė gjitha parakushte qė FMN-ja t'i ndajė aranzhman tė ri nė vlerė prej 500 milion euro.
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

Faqja 1 prej 4 123 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 20-12-2008, 02:29
  2. A e ruajti feja islame popullin shqiptar nga asimilimi?
    Nga imaas nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 166
    Postimi i Fundit: 30-10-2005, 08:27
  3. Historia kombtare
    Nga llokumi nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 14-02-2003, 19:51
  4. Gjergj Kastrioti-Skenderbeu
    Nga Kallmeti nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 17-08-2002, 14:58

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •