Close
Faqja 4 prej 4 FillimFillim ... 234
Duke shfaqur rezultatin 61 deri 77 prej 77
  1. #61
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    10 vjetori i MO-sė i gjen shqiptarėt pa gjuhė e pa flamur

    18/04/2011

    Iliria News Agency-INA

    Nė prag tė dhjetė vjetorit tė Marrėveshjes sė Ohrit, partitė politike shqiptare, ekspertėt dhe analistėt politikė kanė qasje tejet kritike lidhur me diskriminimin nė fushat dhe shtyllat kryesore tė tė drejtave tė shqiptarėve nė Maqedoni.

    Pas dhjetė vjetėve, shqiptarėt akoma nuk gėzojnė tė drejtėn e pėrdorimit tė garantuar dhe tė avancuar tė simboleve kombėtare dhe tė gjuhės sė tyre amtare.

    Gjykata Kushtetuese e Maqedonisė, si njė nga organet mė tė larta shtetėrore, ka kontestuar edhe atė ligj diskriminues pėr simbolet kombėtare, i cili parashikonte pėrdorimin e simbolit kombėtar aty ku shqiptarėt janė mbi 50 pėr qind.

    Ndėrsa, pėrdorimi i gjuhėve nė bazė tė njė ligji tė miratuar pėr "gjuhėt", ku nuk potencohet gjuha shqipe, por si "gjuha e popullsisė qė ka mbi 20 pėr qind", akoma nuk ka gjetur pėrdorimin praktik nė nivele institucionale.

    Partia shqiptare nė pushtet, BDI kėto dy ēėshtje i sheh tė rregulluara dhe qė nuk paraqesin problem pėr ta apo pėr shqiptarėt. Ndėrsa, nga ana tjetėr, partitė opozitare shqiptare insistojnė qė tė miratohen ligje tė reja qė plotėsojnė tė drejtat themelore tė shqiptarėve, as mė shumė sesa serbėt qė gėzojnė tė drejtat e tyre tė pėrdorimit tė simboleve kombėtare apo gjuhės sė tyre nė territorin e Kosovės, edhe atė si njė popull rreth 8 pėr qind nga popullsia e pėrgjithshme shqiptare.

    Lideri i Rilindjes Demokratike Kombėtare, Rufi Osmani deklaroi se nė Maqedoni duhet edhe njė herė tė shqyrtohet marrėveshja nė mes shqiptarėve dhe maqedonasve, e cila ishte rregulluar nėpėrmes Marrėveshjes sė Ohrit.

    “Jemi dėshmitarė se Marrėveshja e Ohrit nuk ka arritur objektivat e asaj pėr ēka propagandohej si nga faktori i brendshėm ashtu dhe nga ai i jashtėm. Mendojmė se kjo marrėveshje nuk i definon nė kuptim tė plotė raportet shqiptaro-maqedonase, andaj ne ofrojmė dhe tri shtyllat e programit tonė, tė cilat kryesisht kanė tė bėjnė me arritjen e shtet-formėsisė shqiptare nė Maqedoni.” – theksoi kryetari Osmani

    Partia Demokratike Shqiptare (PDSH) ėshtė e mendimit se kjo marrėveshje nuk ėshtė funksionale.

    Kreu i PDSH-sė Menduh Thaēi ka deklaruar se tė gjitha paramentrat flasin se nuk realizohet Marrėveshja e Ohrit.

    “Por, ėshtė njė parametėr i cili tė gjithėve na tmerron se Qeveria e Maqedonisė tashmė ka filluar pėrveē politikės nacionaliste, tė bėjė edhe reklamimin e madh me spote tė politikės nacionaliste”, ėshtė shprehur Thaēi.

    Ndėrkaq, publicisti i njohur Kosova Veton Surroi, gjatė njė debati nė Shkup deklaroi se, ka ardhur koha qė shqiptarėt dhe maqedonasit tė bėjnė njė Marrėveshje tė re, ndėrsa Maqedonia tė bėhet shtet i dyetnik.

    “Sot kur festohet 10 vjetori i Marrėveshjes sė Ohrit, nuk kemi njė klasė politike e cila do tė bėjė njė llogari tė thjeshtė se ku ėshtė mbėrritur me zbatimin e Marrėveshjes, sa duhet tė bėhet mė tutje dhe ēka ende duhet qė ky shtet tė bėjė kapėrcimin kualitativ. Maqedonia nuk do tė ec pėrpara nė integrimin e vet nė BE nėse pėrparėsia themeltare e kėtij shteti ėshtė ndėrtimi i shtatoreve tė antikuitetit. Nuk ėshtė e pėrputhshme vizioni pėrpara me vizionin e prapakthimit, me projektimin e ardhmėrisė nė prapakthim. Kjo ėshtė e pamundshme edhe si konstrukt mendor”, tha Veton Surroi, analist politik.

    Eksperti i ēėshtjeve juridike, prof. dr. Osman Kadriu ka theksuar se pėr zyrtarizimin e gjuhės paraqiten dy pengesa dhe ato janė politike e juridike. "Ligjin qė e solli Parlamenti nuk ėshtė gjithėpėrfshirės pėr zbatimin e gjuhės shqipe si gjuhė zyrtare nė nivel tė shtetit konform Marrėveshjes sė Ohrit dhe Kushtetutės. Edhe nė ato organe ku duhet tė gjejė zbatim, nuk ka asgjė dhe nuk ka zbatim tė tėrėsishėm. Qeveria ėshtė pėrgjegjėse pėr krijimin e kushteve.

    Ligji nė fjalė patjetėr duhet tė plotėsohet dhe nė mėnyrė shprehimore tė sigurohet zbatimi i gjuhės shqipe si gjuhė zyrtare. Pėr kėtė ēėshtje ka kėrkesė dhe vėrejtje prej strukturave relevante tė Evropės dhe BE-sė", ka deklaruar Kadriu pwr agjencinė e lajmeve INA. Ai ka shfaqur kritika edhe rreth ligjit tė pėrdorimit tė simboleve kombėtare.

    "Ngel detyrė dhe pėrgjegjėsi pėr subjektet politike shqiptare tė angazhohen me njė seriozitet tė duhur, kompetencė dhe pėrgjegjėsi qė ēėshtja e simboleve dhe flamurit sė shpejti tė rregullohen dhe garantohen me ligj, nė pėrputhje me Marrėveshjen e Ohrit dhe Kushtetutėn e vendit", ka theksuar eksperti dr. Osman Kadriu.

    Mė 13 gusht nė Maqedoni do tė shėnohet 10-vjetori i nėnshkrimit tė Marrėveshjes sė Ohrit, qė i dha fund konfliktit tė vitit 2001 nė kėtė vend, por partitė politike shqiptare janė tė ndara nė shėnimit e kėtij pėrvjetori.

    Sot, dhjetė vjet pas:

    Nuk ėshtė zgjidhur problemi i pėrdorimit tė gjuhės shqipe;
    Nuk ėshtė zgjidhur problemi i pėrdorimit tė simboleve kombėtare;
    Nuk ėshtė realizuar decentralizimi;
    Ėshtė bėrė ndarje e dėmshme territoriale pėr shqiptarėt;
    Nuk ėshtė arritur shkalla e pėrfaqėsimit tė shqiptarėve;
    Janė anashkaluar zonat shqiptare pėr investime;
    Nuk ėshtė zgjidhur statusi i familjeve tė dėshmorėve dhe invalidėve tė luftės sė UĒK-sė;
    Ėshtė shkaktuar kaos nė arsimin shqip;
    Ka ndodhur diskriminim total i shqiptarėve rreth ndarjes sė banesave sociale;
    Shqiptarėt pėrjashtohen nga puna;

    Nuk ka pasur pėrfaqėsim tė shqiptarėve nė shumė institucione dhe nė hierarkinė e lartė vendimmarrėse shtetėrore, dhe tani sė fundi:
    Shqiptarėve nė dokumentat personale(nė pasaporta) u shkruhet shtetėsia maqedonas, e jo shtetas i Republikės sė Maqedonisė.


    ================================================== ====================

    Shkupi 2014, diskriminim i paparė

    18/04/2011
    KOHA

    Osmani ka thėnė se evropeizimi i Maqedonisė nuk mund tė bėhet pa tejkalimin e disparitetit ndėrmjet shqiptarėve dhe maqedonasve dhe eliminimin e plotė tė diskriminimit qė i bėhet shqiptarėve nė tė gjitha fushat e shoqėrisė. Ndryshe, RDK sot ka hapur selinė e saj edhe nė Tetovė

    Shkup, 18 prill – Aplikimi i parimit tė Badenterit edhe pėr ndarjen e mjeteve financiare, ėshtė mėnyra e vetme pėr tejkalimin e diskriminimit financiar, i cili me vite tė tėra po i bėhet shqiptarėve. Kėtė e ka deklaruar tė dielėn kryetari i Rilindjes Demokratike Kombėtare, Rufi Osmani gjatė takimit me simpatizantėt e partisė sė tij nė Komunėn e Ēairit.

    Ai me kėtė rast, Shkupin dhe Komunėn e Ēairit i ka marrė si shembull tė disproporcionalitetit evident. “500 mijė euro pėr sheshin Skėnderbeu, ndėrsa 200 milion euro pėr Shkupi 2014, diskriminim mė i madh nuk ėshtė parė.”, ka thėnė Osmani

    Kryetari i RDK-sė ka shpalosur edhe shtyllat e platformės politike tė partisė qė drejton, duke sqaruar me kėtė rast se oferta e tyre politike synon evropeizimin pėrfundimtar tė Maqedonisė. “Por, evropeizimi i Maqedonisė nuk mund tė bėhet pa tejkalimin e disparitetit ndėrmjet shqiptarėve dhe maqedonasve dhe eliminimin e plotė tė diskriminimit qė i bėhet shqiptarėve nė tė gjitha fushat e shoqėrisė. Realizimin e tė drejtave tė shqiptarėve mund ta bėjnė vetėm njerėz kompetent dhe njerėz, tė cilėt kanė tė kaluar tė pastėr. Ky format i njerėzve janė pjesė e RDK-sė dhe janė garanci se premtimet nuk do tė mbeten vetėm fjalė tė kota”, tha Osmani.

    Nga ana tjetėr, koordinatori i RDK-sė pėr Ēairin, Rashit Emini, tha se tė gjithė e mbajnė pёrgjegjёsinё pёr tё tashmen dhe ardhmėrinė tonё. “Ne qё jemi sot kėtu nuk duam mė tė qёndrojmё duarkryē dhe tё lejojmё qё pёr fatin tonё tё vendosin njerėz dhe grupe, tё cilat na sollėn nė kėtė gjendje si para ashtu edhe pas 2001-shit”, tha Emini.

    Ai foli edhe pėr ndarjen, siē tha, tė papranueshme territoriale si dhe zhvillimin disproporcional tė Shkupit. “Nёse qytetari qё jeton nё Ēair merr njё denar pёr investime kapitale, qytetari nё Gjorēe Petrov, Gazi Babё, Qendёr, Kisela Vodё ose Butel merr rreth dyfish mё tepёr. Sot qytetari i Ēairit, i cili jeton 10-15 minuta larg ndёrtesёs sё Parlamentit tё Maqedonisё ёshtё i varfėr dhe dita-ditёs bёhet akoma mё i varfёr”, tha Emini, duke shtuar se “nё vend qё me vitet dallimi ndėrmjet anės sė majtė dhe tė djathtė tė Vardarit tё zvogёlohet, pёr fat tё keq ai pёr ēdo vjet u bё akoma mё i shprehur”.

    Ndryshe, pas Shkupit dhe qyteteve tjera, Rilindja Demokratike Kombėtare sot ka hapur selinė e saj edhe nė Tetovė. Me kėtė rast, kreu i RDK-sė, Rufi Osmani para qytetarėve qė ishin grumbulluar nė hapjen solemne tė selisė, ka akuzuar pushtetin VMRO-BDI, si dhe pėrbėrjen parlamentare, pėr diskriminim dhe miratim tė projekteve monoetnike. (Z.V.)

    ================================================== ===================================
    Mė ofruan para pėr dėshmi tė rrejshme

    18/04/2011
    KOHA

    Pas anulimit tė disa seancave tė para, nė Gjykatėn Penale tė Shkupit nisi rigjykimi i gjashtė tė akuzuarve nga Sopoti qė gjenden nė arrest shtėpiak, por edhe gjykimi i pesė tė akuzuarve tė tjerė qė gjenden nė arrati. Gjatė seancės sė tė premtes, dėshmitė e tyre para trupit gjykues i dhanė Sulejman Sulemjani, Samet Lutfiu, Hasan Klaiqi dhe Shaban Limani


    Shkup, 18 prill - Filloi rigjykimi i banorėve nga fshati Sopot i Kumanovės. Bėhet fjalė pėr njėmbėdhjetė shqiptarėt e kėtij fshati, kundėr tė cilėve rėndon akuza pėr vendosjen e njė mjeti eksploziv nė mars tė vitit 2003, kur gjetėn vdekjen dy shtetas polak, njė vendas dhe u lėnduan disa tė tjerė. Pas anulimit tė disa seancave tė para, nė Gjykatėn Penale tė Shkupit nisi rigjykimi i gjashtė tė akuzuarve qė gjenden nė arrest shtėpiak dhe nė paraburgim, por edhe gjykimi nė mungesė i pesė tė akuzuarve tė tjerė qė gjenden nė arrati. Nė fillimin e gjykimit, katėr tė akuzuar u sollėn nė gjykatė nga shtėpitė e tyre nė fshatin Sopot, Sulejman Sulejmani, Hasan Klaiqi, Samet Lutfiu dhe Shaban Limani, si dhe dy tė tjerėt qė gjenden nė burgun hetues tė Shutkės, Zenel Klaiqi dhe Shaqir Sulejmani. Pėrveē gjashtė tė akuzuarve, tė hėnėn nė sallėn gjyqėsore u gjetėn edhe prokurori publik Vllatko Georgievski, pėrkthyesja Poliksena Filipovska, e cila mbeti e lėnduar gjatė shpėrthimit tė minave, si dhe konsulli polak nė Maqedoni, Tomash Velgomas, pėr t’i mbrojtur interesat e shtetasve polak qė pėsuan nė vitin 2003 nė afėrsi tė fshatit Sopot.

    Nė fillimin e rigjykimit tė rastit tė Sopotit, trupi gjykues i kryesuar nga gjykatės Jani Miēa fillimisht morri nė pyetje tė akuzuarin e parė, Sulejman Sulejmani. I pyetur pėr shpėrthimin e minave dhe pėr periudhėn pas, baca Sulė, ashtu siē njihet tashmė nga i gjithė opinioni, ka rrėfyer arrestimin, qėndrimin nė pranga, keqtrajtimin, por edhe ofertėn pėr ta pranuar fajin dhe pėr tė dhėnė dėshmi tė rrejshme kundėr tė akuzuarve tjerė.

    “Ditėn qė ndodhi shpėrthimi, unė me tė afėrmit e mi e pėrgatitėm bahēen pėr tė mbjellė qepė. Tė nesėrmen, pas shpėrthimit vajza mė informoi nė telefon dhe mė tregoi ēfarė kishte ndodhur. Gjatė ditėve nė vijim, nė shtėpinė time erdhi njė grup dhe pa u legjitimuar, mė arrestoi nė sytė e fėmijėve. Mė lidhėn sytė dhe mė ēuan nė njė vend tė panjohur. Atje mė ofruan shtatė mijė euro dhe shtetėsi maqedonase qė ta pranoja veprėn, por edhe tė tregoja shtatė emra tė bashkėfshatarėve, si autorė tė rastit. Mė mbajtėn pesė orė nė pranga dhe tė lidhur nė radiator, mė rrahėn dhe ofenduan. Megjithatė, unė nuk kam lidhje me minat dhe betohem nė dhjetė fėmijėt se asnjėherė nė shtėpinė time nuk ėshtė zhvilluar ndonjė bisedė pėr tė bėrė ndonjė vepėr tė keqe”, tha baca Sulė para Trupit gjykues, i cili njėherėsh qėndroi afėr tetė viteve nė qelitė e burgut tė Idrizovės. Ramadan Bajrami nga i njėjti fshat, ishte personi i cili dha dėshminė qė shėrbeu si prova mė e fortė kundėr bashkėfshatarėve tė tij.

    Ai, nė njė nga stacionet policore nė Kumanovė, pak kohė pas minės nė afėrsi tė fshatit, pranoi se grupi prej 11 personash kishte ideuar planin e vendosjes sė minave dhe e kishte realizuar tė njėjtin. Ndonėse mė vonė ai u tėrhoq nga deklaratat, duke thėnė se i ka dhėnė nėn presionin dhe dhunėn policore, pėr Prokurorinė dhe gjykatėn ajo dėshmi ishte prova mė e fortė qė vėrtetonte aktin e dhunshėm tė 11 bujqve nga fshati Sopot. Pėrveē Sulejman Sulemjanit, gjatė seancės sė tė hėnės dėshmitė e tyre para trupit gjykues i dhanė edhe Samet Lutfiu, Hasan Klaiqi dhe Shaban Limani. Tė tre, njėsoj si Sulejmani, thanė se nuk kanė lidhje me minat e vendosura afėr fshatit. Pas dėgjimit tė katėr tė akuzuarve, Trupi gjykues mbylli seancėn, duke caktuar 13 majin si datė pėr vazhdimin e procedimit tė lėndės. Gjatė seancės qė do tė mbahet muajin e ardhshėm, nė pyetje pritet tė merren Shaqir Sulemjani dhe Zenel Klaiqi, tė cilėt gjenden nė burgun e Shutkės.

    “Ushtarėve u jepja edhe bukė”

    I akuzuari i parė nė rastin e Sopotit ėshtė 67-vjeēari Sulejman Sulejmani. Ndonėse e ka kaluar jetėn e tij nė fshatin Sopot, baca Sulė akoma nuk ka arritur tė marrė shtetėsi maqedonase. Gjatė rigjykimit tė lėndės, me tė cilėn pėrveē tij akuzohen djali i tij, Shaqir Sulejmani dhe nėntė persona tė tjerė, Sulejmani para Trupit gjykues ėshtė shprehur se ushtarėt maqedonas dhe ato tė kontigjentit tė NATO-s, nė shtėpinė e tij kanė ngrėnė bukė, ndėrsa nė jetėn e tij asnjėherė nuk ka menduar t’i bėj dikujt keq. “Ushtarėt nė shtėpinė time kanė ngrėnė bukė, kanė pirė ujė dhe kafe. As qė kam menduar ndonjėherė tė bėj diēka tė keqe. Betohem nė dhjetė fėmijėt e mi se nuk kam lidhje me minat qė shpėrthyen afėr fshatit”, u shpreh ndėr tė tjerash Sulejman Sulejmani, gjatė seancės sė mbajtur tė hėnėn nė Gjykatėn Penale tė Shkupit. (I.I./KOHA
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Faik : 18-04-2011 mė 22:29
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  2. #62
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Shkolla nė kushte mizore nė Luboten

    22/04/2011


    Reportazh special nga agjencia e lajmeve INA


    Mėsim pa kushte, ambiente mizore dhe me njė shkallė tė rrezikueshmėrisė pėr fėmijėt janė disa nga faktet qė pasqyrojnė gjendjen tmerruese nė shkollėn fillore tė Lubotenit tė Shkupit.


    Shkolla qė mban emrin “Liman Kaba”, e pagėzuar gjatė monizmit me njė emėr partizani daton e ndėrtuar nga viti 1963, por edhe atėherė e ndėrtuar nė kushte jonormale.


    Pamjet janė rrėqethėse dhe deri tani askush nuk ka ardhur nė ndihmė pėr tė pėrmirėsuar sado pak kushtet nė kėtė shkollė. Janė rreth 460 nxėnės qė vijojnė procesin mėsimor nė kushte jonormale.


    Xhezmi Abdurrahmani, drejtori i shkollės shpjegon gjendjen e rėndė nė shkollė, por pavarėsisht kėsaj ai thekson se nuk ka gjetur ndihmė pranė institucioneve qeveritare.


    “Ne jemi nė gjendje jo tė mirė, por jemi tė obliguar pėr tė kryer misionin tonė para nxėnėsve. Kemi trokitur nė ēdo derė institucionale, por s`ka pasur mbėshtetje, pėrveē ndihmės sė dhėnė nga organizatat ndėrkombėtare. Nga mungesa e ambienteve dhe shumė problemeve tjera ne kemi improvizuar klasė shtesė nėpėr bodrumet e shkollės, vetėm e vetėm pėr ti dal nė hak nxėnėsve”, thekson drejtori Abdurrahmani.


    Njė sallė e improvizuar e shkollės nė njė bodrum ėshtė adaptuar nė dy klasa, tė cilat janė nė gjendje jo tė pėrshtatshme pėr nxėnėsit, pėr shkak tė lagėshtisė dhe mungesės sė kushteve pėr izolim. Klasat janė tė stėrngarkuara dhe ndodh siē thonė mėsimdhėnėsit qė mėsimi tė mbahet edhe nė tre ndėrrime.


    Prindėrit e nxėnėsve shprehin shqetėsime pėr anashkalimin e shkollės dhe fėmijėve tė tyre. “Kjo qė po ndodhė po e shohim me sytė tanė si njė pabarazi totale. Ne kemi fshatin e afėrt Lubancė tė banuar me komunitet maqedonas. Atje ka shkollė nė kushte tejet komode dhe me tė gjitha kushtet. Atje janė 120 nxėnės, ndėrsa ne kemi 460 nxėnės. Shkolla e tyre ka sallėn, internatin dhe kabinete mėsimore, e shkolla jonė asgjė”, thekson njė prindėr i Lubotenit.


    Nxėnėsit mėsojnė nė kushte klasike, pa asnjė mundėsi tjetėr pėr tė pasur kushte pėr zhvillim praktik dhe avancim. Nxėnėsit lozin nėpėr oborrin e shkollės dhe aty pranė nė njė ambient tė ngushtė kryhen tė gjitha aktivitetet dhe orėt e edukatės fizike. Mėsimdhėnėsit ankohen pėr mungesė tė kabineteve mėsimore, sidomos mėsimdhėnėsit e lėndėve tė biologjisė, fizikės, kimisė, por edhe kabineti i pėrsosur i informatikės.


    “Kemi mungesė tė zyrave, nuk ka bibliotekė dhe kabinete pėr mėsimdhėnėsit pėr lėndė tė caktuara, pasi qė kėtė nevojė po e kėrkon edhe koha, por edhe nxėnėsit, qė sot janė mė tė informuar.

    Ministria dhe komuna e shurdhėr

    Pa mos qenė donacionet e organizatave ndėrkombėtare, shkolla e Lubotenit do tė ishte edhe nė kushte mė tė rėnda. Drejtori i shkollės thekson se politikanėt dhe ministrat vijnė nė kėtė shkollė vetėm para zgjedhjeve dhe japin premtime, qė sipas tij, asnjėherė nuk realizohen.


    Premtime ka pasur para zgjedhjeve dhe asnjėherė nuk janė realizuar pėr shkollėn. As edhe jashtė zgjedhjeve. Kam kėrkuar takime me zėvendėsministren e arsimit, dhe nuk kam kthye pėrgjigje.


    “Kam bėrė disa kėrkesa nė adresė tė krerėve tė Ministrisė sė Arsimit, pėr tu takuar dhe pėr tė kėrkuar ndihmė pėr shkollėn tonė. I kam shkruar edhe email, por edhe pas kėsaj nuk ka hasur nė mirėkuptim dhe ėshtė anashkaluar kėrkesa ime”, theksoi drejtori Xhezmi Abdurrahmani.


    Shkolla para tre viteve ka konkurruar nė ministri pėr njė projekt mbindėrtimi, por deri tani pėrgjigje s`ka pasur. Gjithēka gati qė ėshtė rinovuar apo qė ėshtė investuar nė shkollė janė donacionet ndėrkombėtare. USAID ka realizuar vėnien e nxehjes qendrore nė Shkup, por edhe disa organizata tjera gjithashtu na kanė ardhur nė ndihmė.


    Mjete vetėm pėr rrogat e 35 tė punėsuarve, prej tė cilėve 28 arsimtar janė qė derdhen nė buxhetin e shkollės dhe gati asgjė mė tepėr. “Ne jemi tė detyruar qė pėr mjete higjienike tė paguajmė nga xhepi jonė, sepse nuk lėshojnė para. Por, gjithashtu ka nevojė edhe pėr kuadro shtesė, sidomos defektolog dhe psikolog, qė tė gjitha shkollat i kanė kėto kuadro tė domosdoshme”, thekson drejtori Abdurrahmani.



    Rrezikohet jeta e nxėnėsve


    Nė ēdo ēast jeta e nxėnėsve tė kėsaj shkolle rrezikohet. Ēdo moment nga prania e tyre nė shkollė paraqet rrezik, sidomos pėr ata fėmijė qė ndjekin mėsimin nė podrume. Rrezikshmėria vjen edhe nga ēatia e shkollės, e cila ėshtė e mbuluar me materiale qė kanė radioaktivitet tė lartė dhe rrezikojnė apo janė tė ndaluara pėr shėndetin e njerėzve.


    Kjo ėshtė konstatuar edhe nga organizatat e huaja, mirėpo gjitha paralajmėrimet dhe rrezikueshmėria e tillė nuk ėshtė marrė parasysh nga institucionet shtetėrore, por edhe nga Qyteti i Shkupit.


    Uji qė furnizohet shkolla pėrmes njė pusi gjithashtu ėshtė rrezik pėr nxėnėsit. Ai nuk ėshtė i pijshėm, por shpeshherė nxėnėsit pėr nga mosha e tyre nuk dėgjojnė rekomandimet dhe gjithnjė rrinė para ēezmės sė shkollės pėr tu freskuar me ujin e pusit tė hapur.


    Gjendje tmerruese ėshtė edhe rreth mungesės sė objektit sanitar. Tualetet e improvizuara janė tė vendosura jashtė objektit tė shkollės, pa asnjė nyje sanitare dhe nė kushte tejet tė papėrshtatshme. Edhe kėtu drejtuesit e shkollės theksojnė se kėrkesat pėr ndihmė kanė qenė vetėm objekt heshtjeje.


    Janė me dhjetėra shqetėsime, mungesa tė kushteve dhe problematika tjera qė pasqyrojnė realitetin nė shkollėn e Lubotenit, fshati me rreth 4 mijė banorė qė ka pėsuar historikisht nga thundrat e pushtuesve dhe pushteteve tė ndryshme, duke u djegur tre herė gjatė historisė, sė fundi edhe nė vitin 2001.


    Fshati Luboten i njohur me emrin e vjetėr Butinė, qė ėshtė mbi 8 km nga Shkupi dhe qė shtrihet nė kuadėr tė komunės sė Butelit ka njė histori tė lashtė me varreza dhe artefakte tė gjetura qė datojnė mbi 3 mijė vjet, nga periudhat e vjetra ilire. (INA)







    http://ina-online.net/default.aspx?n...f550ef789&ln=3
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  3. #63
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Kuadrot shqiptare humbin pozicionet nė Policinė e Kumanovės

    22/04/2011

    Kuadrot shqiptare kanė humbur disa nga pozicionet udhėheqėse nė Sekretariatin e Punėve tė Brendshme (SPB) nė Kumanovė.

    Punonjės tė policisė nė Kumanovė dhe Likovė theksojnė se kuadrot shqiptare kanė humbur disa nga pozicionet kyēe udhėheqėse nė SPB e kėtyre komunave, por qė kjo sipas tyre, ka ndodhur pėr shkak tė pafuqisė politike nga ana e zyrtarėve tė lartė shqiptarė nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme.

    Siē bėhet e ditur janė humbur pozicionet me peshė dhe qė asnjė kuadėr shqiptarė gati nuk bėn pjesė nė mbledhjet e rregullta me kryeshefin e SPB-sė nė Kumanovė, informon agjencia e lajmeve INA.


    Me ndryshimet e reja tė Ligjit pėr MPB-nė, stacioni policor nė Mateē qė pėrfshin komunėn e Likovės tanimė funksionon si pjesė pėrbėrėse e stacionit policor tė Kumanovės, edhe pse para kėsaj njihej si stacion i posaēėm, me mė shumė kompetenca.


    Sipas marrėveshjes dhe ndarjes sė detyrave tė larta nė SPB tė Kumanovės sipas marrėveshjes VMRO-DPMNE dhe BDI, janė humbur gati tė gjitha pozicionet e larta udhėheqėse qė drejtoheshin nga kuadrot shqiptare. Me kėtė janė humbur postet udhėheqėse: kryeshefi i Kontrollit tė Brendshėm nė nivel rajonal, Komandanti i Komunikacionit ( edhe ndihmėsi ėshtė kuadėr maqedonas), komandanti i Policisė Kufitare nė Goshincė tė Likovės gjithashtu ėshtė kuadėr maqedonas, edhe pse mbi 90 pėr qind janė policė shqiptarė. Sipas njoftimeve tė INA-s, edhe me ndryshimet e fundit dhe sistematizimin brenda MPB-sė, janė shuar dy poste udhėheqėse qė drejtoheshin nga kuadro shqiptare si: Komisari i policisė dhe kryeinspektori i krim policisė nė trupin kėshillėdhėnės pranė kabinetit tė kryeshefit tė policisė. Ky vendi i fundit ėshtė shėndėrruar nė detyrė tė re, e cila sėrish udhėhiqet nga njė kuadėr maqedonas nga Kriva Pallanka.

    Punonjėsit shqiptarė nė radhėt e SPB-sė nė Kumanovė numėrojnė edhe nivele tė tjera jo tė plotėsuara tė pėrfaqėsimit nė radhėt e MPB-sė. (INA)
    ================================================== ==========
    Rreth 3 mijė votues fiktiv nė Kėrēovė

    22/04/2011
    KOHA

    Kėrēova nė kufij tė ngushtė ka 30138 banorė dhe 28112 votues, qė shikuar realisht nuk ka asnjė mundėsi, kur dihet se po kjo komunė ka tri shkolla fillore me numėr nxėnėsish afėrsisht prej 4 mijė

    Kėrēovė – Fushata nė Kėrēovė ka filluar. Subjektet politike vetėm se kanė nisur qė tė lobojnė nė elektorat. Edhe pse programet zgjedhore ende mbeten nė sirtar, operativat partiake janė mė aktive nė teren. Kėrēova ėshtė njė zonė ku ndeshen dy komunitete mė tė mėdhatė, ai maqedonas dhe shqiptar. Subjektet maqedonase ende nuk ia kanė filluar edhe pse nuk ka shumė pėr tė supozuar se do tė ndryshon fjalori i tyre nga e kaluara, tė cilėt e kanė elektrizuar elektoratin me parulla nacionaliste.

    Tani ata e kanė pak mė lehtė se mėrgimtarėt nuk do tė jenė pjesė e votės pasi qė ata do tė kenė mundėsi tė votojnė nė vendqėndrimin e tyre nė mėrgim. Sipas statistikave, Kėrēova nė kufij tė ngushtė ka 30138 banorė dhe 28112 votues, qė shikuar realisht nuk ka asnjė mundėsi, kur dihet se po kjo komunė ka tri shkolla fillore me numėr nxėnėsish afėrsisht prej 4 mijė. Kėsaj shifre askush mė nuk mund qė t'i besojė. Subjektet politike nė Kėrēovė ende nuk e kanė hapur temėn e pastrimit tė listave, ata qė punojnė nėpėr zyrat e vendit, nuk duan tė flasin pėr njė problem tė tillė.

    Nėse u referohemi subjekteve politike nė Kėrēovė dhe tė dhėnave tė tyre pėr numrin e votuesve qė ato kanė tė regjistruar pėr shumėēka, ato janė befasuese. Shqiptarėt nga numri i pėrgjithshėm prej 9232 banorėve llogarisin nė 6500 votues. Turqit qė kanė 2430 banorė llogarisin mė sė shumti tė kenė 1600 votues, ndėrsa romėt nė rreth 1000 votues. Shifra e kėtyre votuesve arrijnė nė rreth 9100. Por kur kėtė shifėr e ballafaqojmė me numrin e pėrgjithshėm tė votuesve qė ėshtė 28112, atėherė del se trupi votues maqedonas ėshtė 19012, qė ėshtė shumė mė i lart se numri i tyre i pėrgjithshėm prej 16140, e qė do tė thotė se ato jo qė kanė tė gjithė tė drejtė vote por duhet qė tė huazojnė edhe 2872 fėmijė pa dallim nacionaliteti pėr tė plotėsuar numrin e votuesve tė vet. Shpeshherė elektorati kėrēovarė ėshtė befasuar qė Kėrēova nė parlament rregullisht ėshtė pėrfaqėsuar me dy deputet maqedonas me numėr shumė mė tė vogėl popullate, por pėrkundrazi me numėr tė madh votuesish. Nė BDI-nuk duan tė prononcohet dhe thonė se pastrimi i listave i takon komisionit shtetėror.

    Ndėrsa, Arsllan Kadriu nga PDSH shprehet se mundohen qė tė nxjerrim elektoratin tė votojė, ndėrsa tė tjerėt merren vesh dhe e kanė llogaritur se sa do jetė kuota e deputetit, edhe atė me votues fiktiv.

    "Nė nivel rajonal ata kanė rreth 7 mijė votues fiktiv dhe nė nivel shtetėror dihet, ėshtė folur shumė", thekson ai. "Ėshtė e qartė se pėrse duhet qė tė mos pastrohen listat. Nėse pastrohen listat dhe Maqedonia bėhet njė njėsi zgjedhore, shqiptarėt jam i bindur se do tė formonin qeverinė. Kjo nuk do tė ndodhė derisa lidershipi ynė nuk udhėhiqet nga njė platformė e pėrbashkėt e interesit shqiptar", thotė ekonomisti Ramazan Limani. Ndėrkaq, mbetet qė edhe kėsaj radhe tė kemi mė shumė votues se banorė nė Komunėn e Kėrēovės. (S.H./KOHA)
    http://www.koha.mk/aktuale/4429.html
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  4. #64
    i/e regjistruar Maska e getomental
    Anėtarėsuar
    18-04-2008
    Vendndodhja
    Shkup-Dardani-Shqipri.
    Postime
    254
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Me urdher te Sasha Mihajkovit ju konviskohen 30 Shqiptarve te Shkupit pasaportat,zv.ministi i MPB Xhelal Bajram hesht dhe fshijet ne zyren e tyj,kurse ne komunen e Cairit nje punojes(Avni Kallaba)arsijeton se Shqiptarve te cileve ju jan konfiskuar pasaportat miren me aktivitete anti-Sllave ne perendim.Vlen te thuhet se ketyre mergintarve ju esht mar nje sasi e madhe e te hollave nga policia Sllave...
    Adresa jon ne boten e Liris esht: Besa Shqiptare.

  5. #65
    i/e regjistruar Maska e getomental
    Anėtarėsuar
    18-04-2008
    Vendndodhja
    Shkup-Dardani-Shqipri.
    Postime
    254
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Edhe ne Tabanovc ne vendkalimin kufitar me Srbin,policia Sllavo-Maqedone konfiskon pasaportat dhe sasi te madhe te hollave nga mrgimtaret Shqiptar(kriesisht nga zonat e Kumanoves dhe Shkupit).
    Adresa jon ne boten e Liris esht: Besa Shqiptare.

  6. #66
    revolucionar Maska e bOndi_oo7
    Anėtarėsuar
    18-10-2005
    Vendndodhja
    Shkup
    Mosha
    36
    Postime
    705
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime

    Kolumne

    Udhėtim nėpėr kohė

    Nga: Bujar OSMANI

    "Nuk pajtohem me atė qė e thua, por do ta mbroj deri nė vdekje tė drejtėn tėnde pėr ta thėnė", thotė Evelyn Hall. Po filloj kėtė kolumnė, tė parėn timen pėr kėtė gazetė, me kėtė thėnie tė famshme, qė shėrben si maksimė nė tė cilėn bazohen tė gjitha parimet e mia mbi lirinė e fjalės, qė s'do mend se mė kanė shėrbyer dhe vazhdojnė tė mė prijnė edhe nė veprimtarinė time politike. Ia fillova kėshtu pėr t'i pėrkufizuar konstantat nė politike ashtu si i shoh unė dhe besoj, sa pėr ta pasur me lehtė tė diskutoj pėr variablat e debatit politik, atėherė kur ato janė tė defokusuara, tė distorzuara dhe humbin kuptimin e fenomeneve pikėrisht nga qasja e shtrembėruar. Nė fakt, tashmė njė kohė mė tė gjatė nė kampin politik shqiptar vlerėsimi i zhvillimeve shoqėrore e politike shihet me dioptrinė e njė interesi politik ditor, tė diktuar nga pak njerėz, qė mundohen tė ndikojnė mbi perceptimin e qytetarėve pėr fenomenet politike, me qėllim tė krijimit tė iluzionit tė tipit "nga drunjtė nuk e shohim malin".

    Tashmė, nė vendin tonė ėshtė bėrė traditė nga disa "analistė" a opinionistė qė, sa herė qė ngrihen nė krah tė majtė ose kur bie shi, pėr kėtė ta akuzojnė partinė nė pushtet, koalicionin qeveritare, "vasalėt", "ata qė rrinė nė pushtet pėr shkak tė tenderave" dhe, kėshtu duke i fryrė, mizėn e bėjnė buall, sa arrijnė tė kėrkojnė qė "BDI-ja tė dalė nga Qeveria" duke rėnė nė gracken frojdiane se "nėse nuk na trajtojnė si duhet, ne duhet tė dalim, tė ikim se qeveria e vendi i takon dikuj tjetėr". Dhe, njėmend dikush, qė ka problem me perceptimin, vėrtet u beson atyre dhe fillon tė mendojė se vėrtet kaq keq jemi, se ka ndodhur hataja e madhe, mbase me vetėdije, nė fakt pėrpiqen ta mbulojnė diellin, qė pėr ata qė kanė sy, t'i nxjerrė sytė. Pėr tė pasur njė pasqyrė mė tė ēiltėr nė vlerėsimin e tė arriturave politike tė shqiptarėve dhe aktivizmin politik te BDI, por pa dashur ta ekzagjeroj dhe idealizoj gjendjen, do tė orvatem t'ju prij nėpėr njė "udhėtim nėpėr kohė", duke u ndalur vetėm nė dy stacione: dhjetė vjet para dhe dhjetė vjet pas (2001-2011). Po supozojmė se ngjitemi nė njė "timemachine" dhe kthehemi para vitit 2001. Po ndalemi nė qendėr tė Shkupit, nė njė familje shqiptare, qė ka kaluar tė zinjtė e ullirit, qė nga shpėrbėrja e Jugosllavisė dhe problemet e tranzicionit, pėr tė arritur nė ditėt tona.

    Para vitit 2001

    Ėshtė kjo njė familje qė jeton me njė rrogė tė kryefamiljarit. Ai, duke qenė krejt i pashkollė, punon nė ndėrtimtari. I shkreti i ka katėr fėmijė. Por, pėr fėmijėn e katėrt nuk i japin shtesa fėmijėrore, sepse aq e kanė kufizuar. Dy djemtė e mėdhenj, qė kanė pėrfunduar shkollėn fillore, janė pėrpjekur tė shkojnė nė shkollė tė mesme, por meqė s'kanė arritur tė hynė nė gjimnaz, sepse aty rėndom hynin fėmijėt e elitės, janė orientuar nė shkolla profesionale. U qėlloi atyre tė hynė nė shkollė pikėrisht nė kohėn e paraleleve tė pėrziera. E meqė ata nuk e dinin mirė maqedonishten, i humbėn nga dy vjet vajtje-ardhje nga shkolla, disa herė i kishin rrahur shokėt e tyre, sepse ishin "shiptari", qė mė nė fund tė dorėzoheshin - ta braktisnin shkollėn. Tash ata janė punėtorė krahu nė Bit Pazar, me ēka e mbajnė familjen e tyre. Megjithėse nuk marrin vesh shumė nga politika, e dinė fare mirė se nuk bėn me thėnė "Kosova Republikė", nuk bėn me e vizatu askund flamurin kombėtar shqiptar, ėshtė e ndaluar me pėrmend Shqipėrinė dhe Skėnderbeun, madje as nuk bėn me lėnė emėr Skender. Kjo familje vazhdon ta vuajė se pse edhe ata nuk u shpėrngulėn nė Turqi. Sė paku ekonomikisht do tė kishim shpėtuar, mendojnė ata. Natyrisht, ata nuk kanė asnjė shpresė pėr shkollim mė cilėsor tė fėmijėve tė tyre, janė tė sigurt se as fėmijėt e tyre nuk do tė arrijnė tė bėjnė shkollė tė mesme, se edhe ata mė sė shumti qė munden, mund tė punojnė si punėtorė ndėrtimtarie ose hapės kanalesh...

    Ata, megjithėse maqedonishten janė tė detyruar ta dinė, asnjėherė s'arrijnė ta mėsojnė si duhet, shqipen e flasin me aq shumė sllavizma, sa madje konsiderojnė se nuk ka kurrfarė perspektive tė dihet mirė shqipja. Madje, shumė herė mendojnė se fėmijė mė tė suksesshėm bėhen ata qė mėsojnė nė shkollė maqedonisht. Ata e dinė fare mirė se me "shtetin nuk ka lojė". Prandaj, pėr ata, sukses i madh ėshtė nėse e njeh njė polic dhe njė mjek, qė tė tė gjenden pėr "zor vakti". Ndėrkaq nė heshtje, pa e dėgjuar as veten mirė, flasin se nė Kosovė po bėheshkan pėrpjekje pėr liri nga serbi, por duke qenė tė bindur se krejt ajo ėshtė e kotė, sepse aq shqiptarė janė vrarė dhe asgjė nuk ėshtė arritur, e heshtin kėtė muhabet tė bindur se nuk ka gjė prej kėsaj pune. Kjo gjendje, sipas tyre, patjetėr do tė vazhdojė kėshtu.

    Pas vitit 2001

    Tashmė nė jetė kanė ardhur fėmijėt e atyre dy djemve tė pashpresė para 2001-shit. Shkollėn fillore e kanė pėrfunduar nė gjuhėn shqipe. Pastaj, disa prej tyre kanė pėrfunduar gjimnazin dhe mjekėsinė, disa kanė qenė nėpėr shkolla profesionale, po ashtu nė gjuhėn shqipe dhe nė Shkup. Janė regjistruar Universitetin Shtetėror tė Tetovės nė qendėr te Shkupit, dhe, disa kanė pėrfunduar, e disa janė kah fundi. Ata qė kanė pėrfunduar, sot punojnė nėpėr ministri e drejtori tė ndryshme. Ecin lirshėm pa viza me pasaporta tė shkruara edhe nė shqip. Ata flasin shqip ngado qė shkojnė, madje i tallin nėpunėsit qė nuk dinė shqip. Dokumentet personale tė tyre janė shqip. Tabelat e rrugėve nėpėr qytetin e tyre janė shqip. Nėpėr institucionet qendrore dhe lokale, shqipja ėshtė gjuhė zyrtare. Deputetėt dhe ministrat e tyre flasin shqip nė Qeveri e nė Parlament. Ligjet pėrkthehen shqip. Televizione e radio shqip ka me bollėk. Gazeta shqipe sa tė duash. Libra shqip, pa kufi. Teatėr shqip, film shqip, muzikė shqip. Policė shqiptarė nė ēdo anė, mjekė tė rinj shqiptarė nėpėr klinikat e Shkupit qė me buzėqeshje i presin pacientėt, tė cilėt kanė edhe faltore aty pranė spitalit.

    Pėr ata nuk ėshtė fare problem pėrdorimi i flamurit kombėtar: ai valon para institucioneve tė tyre, siē valėvitej me krenari nė sheshin "Skėnderbeu" tė Shkupit para pak kohėsh kur shqiptarėt festonin pavarėsinė e Kosovės dhe brohorisnin "Oh sa mirė me qenė shqiptar!". Kėshtu nėse, hipotetikisht (me kėtė makinė kohe), njė shqiptar qė ka dalė nga Maqedonia nė atė kohė dhe, pa marrė asnjė informacion pėr asgjė qė ka ndodhur kėtu, vjen sot nė Maqedoni, kjo do tė ishte befasi nė trajtė ėndrre. Thjesht e pabesueshme. Pėr njė dekadė - njė botė krejt tjetėr. Pėr fund: qė tė mos duket se po flas pėr njė botė idilike dhe pa asnjė problem, do ta pėrfundoj kėtė kolumnė duke pohuar se natyrisht, ka kėtu edhe njė varg gjėrash qė ende duhet riparuar, e qė janė dėshmi se ka ende pėr t'u bėrė. Por, e vėrteta e madhe pėr tė gjithė qė arrijnė t'i shohin gjėrat nė perspektivė mė tė gjatė kohore, ėshtė se pas 2001-shit, gjendja e shqiptarėve ka ndryshuar pėr qindra shkallė mė mirė. Dhe, e vėrteta edhe mė e madhe se kjo ėshtė se tė gjitha kėto shkojnė duke u pėrmirėsuar ende. Ashtu qė pas dhjetė viteve tė ardhshme, kėto tė dhėna (nėse i vazhdojmė me kėtė ritėm) do tė jenė ku e ku mė tė favorshme. Natyrisht kėtė mund ta shohin vetėm ata qė nuk dėshirojnė ta shikojnė pasqyrėn duke e ngjitur hundėn mbi xham, sepse ashtu pėrveē hundės, nuk shihet asgjė tjetėr.

    (KOHA) http://www.koha.mk/kolumna/8572.html
    Punė, djersė, dashuri mes njerėzve dhe ndaj atėdheut.

  7. #67
    Skandinavien Maska e TetovaMas
    Anėtarėsuar
    20-03-2008
    Vendndodhja
    Te vendi i xhenetit
    Postime
    2,695
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Citim Postuar mė parė nga bOndi_oo7 Lexo Postimin
    Udhėtim nėpėr kohė

    Nga: Bujar OSMANI

    "Nuk pajtohem me atė qė e thua, por do ta mbroj deri nė vdekje tė drejtėn tėnde pėr ta thėnė", thotė Evelyn Hall. Po filloj kėtė kolumnė, tė parėn timen pėr kėtė gazetė, me kėtė thėnie tė famshme, qė shėrben si maksimė nė tė cilėn bazohen tė gjitha parimet e mia mbi lirinė e fjalės, qė s'do mend se mė kanė shėrbyer dhe vazhdojnė tė mė prijnė edhe nė veprimtarinė time politike. Ia fillova kėshtu pėr t'i pėrkufizuar konstantat nė politike ashtu si i shoh unė dhe besoj, sa pėr ta pasur me lehtė tė diskutoj pėr variablat e debatit politik, atėherė kur ato janė tė defokusuara, tė distorzuara dhe humbin kuptimin e fenomeneve pikėrisht nga qasja e shtrembėruar. Nė fakt, tashmė njė kohė mė tė gjatė nė kampin politik shqiptar vlerėsimi i zhvillimeve shoqėrore e politike shihet me dioptrinė e njė interesi politik ditor, tė diktuar nga pak njerėz, qė mundohen tė ndikojnė mbi perceptimin e qytetarėve pėr fenomenet politike, me qėllim tė krijimit tė iluzionit tė tipit "nga drunjtė nuk e shohim malin".

    Tashmė, nė vendin tonė ėshtė bėrė traditė nga disa "analistė" a opinionistė qė, sa herė qė ngrihen nė krah tė majtė ose kur bie shi, pėr kėtė ta akuzojnė partinė nė pushtet, koalicionin qeveritare, "vasalėt", "ata qė rrinė nė pushtet pėr shkak tė tenderave" dhe, kėshtu duke i fryrė, mizėn e bėjnė buall, sa arrijnė tė kėrkojnė qė "BDI-ja tė dalė nga Qeveria" duke rėnė nė gracken frojdiane se "nėse nuk na trajtojnė si duhet, ne duhet tė dalim, tė ikim se qeveria e vendi i takon dikuj tjetėr". Dhe, njėmend dikush, qė ka problem me perceptimin, vėrtet u beson atyre dhe fillon tė mendojė se vėrtet kaq keq jemi, se ka ndodhur hataja e madhe, mbase me vetėdije, nė fakt pėrpiqen ta mbulojnė diellin, qė pėr ata qė kanė sy, t'i nxjerrė sytė. Pėr tė pasur njė pasqyrė mė tė ēiltėr nė vlerėsimin e tė arriturave politike tė shqiptarėve dhe aktivizmin politik te BDI, por pa dashur ta ekzagjeroj dhe idealizoj gjendjen, do tė orvatem t'ju prij nėpėr njė "udhėtim nėpėr kohė", duke u ndalur vetėm nė dy stacione: dhjetė vjet para dhe dhjetė vjet pas (2001-2011). Po supozojmė se ngjitemi nė njė "timemachine" dhe kthehemi para vitit 2001. Po ndalemi nė qendėr tė Shkupit, nė njė familje shqiptare, qė ka kaluar tė zinjtė e ullirit, qė nga shpėrbėrja e Jugosllavisė dhe problemet e tranzicionit, pėr tė arritur nė ditėt tona.

    Para vitit 2001

    Ėshtė kjo njė familje qė jeton me njė rrogė tė kryefamiljarit. Ai, duke qenė krejt i pashkollė, punon nė ndėrtimtari. I shkreti i ka katėr fėmijė. Por, pėr fėmijėn e katėrt nuk i japin shtesa fėmijėrore, sepse aq e kanė kufizuar. Dy djemtė e mėdhenj, qė kanė pėrfunduar shkollėn fillore, janė pėrpjekur tė shkojnė nė shkollė tė mesme, por meqė s'kanė arritur tė hynė nė gjimnaz, sepse aty rėndom hynin fėmijėt e elitės, janė orientuar nė shkolla profesionale. U qėlloi atyre tė hynė nė shkollė pikėrisht nė kohėn e paraleleve tė pėrziera. E meqė ata nuk e dinin mirė maqedonishten, i humbėn nga dy vjet vajtje-ardhje nga shkolla, disa herė i kishin rrahur shokėt e tyre, sepse ishin "shiptari", qė mė nė fund tė dorėzoheshin - ta braktisnin shkollėn. Tash ata janė punėtorė krahu nė Bit Pazar, me ēka e mbajnė familjen e tyre. Megjithėse nuk marrin vesh shumė nga politika, e dinė fare mirė se nuk bėn me thėnė "Kosova Republikė", nuk bėn me e vizatu askund flamurin kombėtar shqiptar, ėshtė e ndaluar me pėrmend Shqipėrinė dhe Skėnderbeun, madje as nuk bėn me lėnė emėr Skender. Kjo familje vazhdon ta vuajė se pse edhe ata nuk u shpėrngulėn nė Turqi. Sė paku ekonomikisht do tė kishim shpėtuar, mendojnė ata. Natyrisht, ata nuk kanė asnjė shpresė pėr shkollim mė cilėsor tė fėmijėve tė tyre, janė tė sigurt se as fėmijėt e tyre nuk do tė arrijnė tė bėjnė shkollė tė mesme, se edhe ata mė sė shumti qė munden, mund tė punojnė si punėtorė ndėrtimtarie ose hapės kanalesh...

    Ata, megjithėse maqedonishten janė tė detyruar ta dinė, asnjėherė s'arrijnė ta mėsojnė si duhet, shqipen e flasin me aq shumė sllavizma, sa madje konsiderojnė se nuk ka kurrfarė perspektive tė dihet mirė shqipja. Madje, shumė herė mendojnė se fėmijė mė tė suksesshėm bėhen ata qė mėsojnė nė shkollė maqedonisht. Ata e dinė fare mirė se me "shtetin nuk ka lojė". Prandaj, pėr ata, sukses i madh ėshtė nėse e njeh njė polic dhe njė mjek, qė tė tė gjenden pėr "zor vakti". Ndėrkaq nė heshtje, pa e dėgjuar as veten mirė, flasin se nė Kosovė po bėheshkan pėrpjekje pėr liri nga serbi, por duke qenė tė bindur se krejt ajo ėshtė e kotė, sepse aq shqiptarė janė vrarė dhe asgjė nuk ėshtė arritur, e heshtin kėtė muhabet tė bindur se nuk ka gjė prej kėsaj pune. Kjo gjendje, sipas tyre, patjetėr do tė vazhdojė kėshtu.

    Pas vitit 2001

    Tashmė nė jetė kanė ardhur fėmijėt e atyre dy djemve tė pashpresė para 2001-shit. Shkollėn fillore e kanė pėrfunduar nė gjuhėn shqipe. Pastaj, disa prej tyre kanė pėrfunduar gjimnazin dhe mjekėsinė, disa kanė qenė nėpėr shkolla profesionale, po ashtu nė gjuhėn shqipe dhe nė Shkup. Janė regjistruar Universitetin Shtetėror tė Tetovės nė qendėr te Shkupit, dhe, disa kanė pėrfunduar, e disa janė kah fundi. Ata qė kanė pėrfunduar, sot punojnė nėpėr ministri e drejtori tė ndryshme. Ecin lirshėm pa viza me pasaporta tė shkruara edhe nė shqip. Ata flasin shqip ngado qė shkojnė, madje i tallin nėpunėsit qė nuk dinė shqip. Dokumentet personale tė tyre janė shqip. Tabelat e rrugėve nėpėr qytetin e tyre janė shqip. Nėpėr institucionet qendrore dhe lokale, shqipja ėshtė gjuhė zyrtare. Deputetėt dhe ministrat e tyre flasin shqip nė Qeveri e nė Parlament. Ligjet pėrkthehen shqip. Televizione e radio shqip ka me bollėk. Gazeta shqipe sa tė duash. Libra shqip, pa kufi. Teatėr shqip, film shqip, muzikė shqip. Policė shqiptarė nė ēdo anė, mjekė tė rinj shqiptarė nėpėr klinikat e Shkupit qė me buzėqeshje i presin pacientėt, tė cilėt kanė edhe faltore aty pranė spitalit.

    Pėr ata nuk ėshtė fare problem pėrdorimi i flamurit kombėtar: ai valon para institucioneve tė tyre, siē valėvitej me krenari nė sheshin "Skėnderbeu" tė Shkupit para pak kohėsh kur shqiptarėt festonin pavarėsinė e Kosovės dhe brohorisnin "Oh sa mirė me qenė shqiptar!". Kėshtu nėse, hipotetikisht (me kėtė makinė kohe), njė shqiptar qė ka dalė nga Maqedonia nė atė kohė dhe, pa marrė asnjė informacion pėr asgjė qė ka ndodhur kėtu, vjen sot nė Maqedoni, kjo do tė ishte befasi nė trajtė ėndrre. Thjesht e pabesueshme. Pėr njė dekadė - njė botė krejt tjetėr. Pėr fund: qė tė mos duket se po flas pėr njė botė idilike dhe pa asnjė problem, do ta pėrfundoj kėtė kolumnė duke pohuar se natyrisht, ka kėtu edhe njė varg gjėrash qė ende duhet riparuar, e qė janė dėshmi se ka ende pėr t'u bėrė. Por, e vėrteta e madhe pėr tė gjithė qė arrijnė t'i shohin gjėrat nė perspektivė mė tė gjatė kohore, ėshtė se pas 2001-shit, gjendja e shqiptarėve ka ndryshuar pėr qindra shkallė mė mirė. Dhe, e vėrteta edhe mė e madhe se kjo ėshtė se tė gjitha kėto shkojnė duke u pėrmirėsuar ende. Ashtu qė pas dhjetė viteve tė ardhshme, kėto tė dhėna (nėse i vazhdojmė me kėtė ritėm) do tė jenė ku e ku mė tė favorshme. Natyrisht kėtė mund ta shohin vetėm ata qė nuk dėshirojnė ta shikojnė pasqyrėn duke e ngjitur hundėn mbi xham, sepse ashtu pėrveē hundės, nuk shihet asgjė tjetėr.

    (KOHA) http://www.koha.mk/kolumna/8572.html

    Ky fare Bujare Osmani na qenka nje lypse i cili kerkon te drejta nga nje grushte shkije te quajtur sllavo-maqedon.
    Te drejtat e shqipetareve qe nga lufta e vitit 2001 nuk po i cenon sllavo-maqedoni ,pore jane do tradhetare shqipefolesa (te ashtuquajtur politikane )me prejardhje (gjake te perzier meleza )nga Kazakistani ,qe kane mbetur qe nga koha e osmanlijve,kurre ishin ne ballkane .

    Kush jane politikanet shqipefolesa dhe cili ishte aktiviteti i tyre politik ne Maqedoni??

    Mbas luftes se vitit 2001 ,shqipetaret ne Maqedoni, jane duke e perjeture nje politike me shoviniste se sa ne kohen e komunizmit sllave e Millosheviqit .Kete politike diskriminuese ndaj popullit shqipetare (ilire ) me se shumti e kane ndihmuare disa politikane shqipefolesa qe prejardhja e tyre identiteti kombetare eshte e dyshimte ne gjenezen e tyre .Polititikanet shqipefolesa ne Maqedoni ,simbas rezultateve te tyre dhe aktivitetit te tyre politik ,lirishte munde te konstatojme se keta tradhetare te kombit nuk kane nje "grame " nacionalizem ne shpitin e tyre ,pore me se shumti ju intereson se si tokat etnike shqipetare te ndahen ne pashalleqe dhe toka te Agallareve. Me nje fjale munde te konstatojme se keta mbeturina aziatike shqipefoles jane shqipetare jo biologjik dhe me prejardhje te dyshimte nacionale ,edhe pse e flasin gjuhen shqipe.

    Reformat politike ne BE (evrope )

    Reformat politike ,ne evrope kane filluare qe nga rrenimi i murrit te Berlinit ,ku c'do pakice apo kombe ne evrope duhet te jete i barabarte ,kurse shqipetaret e Maqedonise kete te drejte nuk munde ta shfrytezojne per arsye te tradhetareve shqipefolesa ,qe demokracia e shqipefolesave eshte nje stil i agallareve dhe pashallareve, duke e korruptuare tradheture dhe kriminalizuare ceshtjen shqipetare ne Maqedoni.

    C'fare roli luajti BE,amerika ne Marreveshjen e Ohrit ??

    Marreveshjen e Ohrit e kane shkateruare shqipefolesat e jo sllavo-maqedonet , sepse shqipetaret nuk duhet te presin mrekullira nga sllavo-maqedonet . Njekohesishte BE,dhe amerika si garantues te Marreveshjes se Ohrit, kane hekur dore per arsye se politikanet shqipefolesa nuk dine te miratojne Marrevshjen e Ohrit .

  8. #68
    Salus Populli suprema Lex Maska e Bashkim Shkupi
    Anėtarėsuar
    11-04-2012
    Postime
    1
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga TetovaMas Lexo Postimin
    Ky fare Bujare Osmani na qenka nje lypse i cili kerkon te drejta nga nje grushte shkije te quajtur sllavo-maqedon.
    Te drejtat e shqipetareve qe nga lufta e vitit 2001 nuk po i cenon sllavo-maqedoni ,pore jane do tradhetare shqipefolesa (te ashtuquajtur politikane )me prejardhje (gjake te perzier meleza )nga Kazakistani ,qe kane mbetur qe nga koha e osmanlijve,kurre ishin ne ballkane .

    Kush jane politikanet shqipefolesa dhe cili ishte aktiviteti i tyre politik ne Maqedoni??

    Mbas luftes se vitit 2001 ,shqipetaret ne Maqedoni, jane duke e perjeture nje politike me shoviniste se sa ne kohen e komunizmit sllave e Millosheviqit .Kete politike diskriminuese ndaj popullit shqipetare (ilire ) me se shumti e kane ndihmuare disa politikane shqipefolesa qe prejardhja e tyre identiteti kombetare eshte e dyshimte ne gjenezen e tyre .Polititikanet shqipefolesa ne Maqedoni ,simbas rezultateve te tyre dhe aktivitetit te tyre politik ,lirishte munde te konstatojme se keta tradhetare te kombit nuk kane nje "grame " nacionalizem ne shpitin e tyre ,pore me se shumti ju intereson se si tokat etnike shqipetare te ndahen ne pashalleqe dhe toka te Agallareve. Me nje fjale munde te konstatojme se keta mbeturina aziatike shqipefoles jane shqipetare jo biologjik dhe me prejardhje te dyshimte nacionale ,edhe pse e flasin gjuhen shqipe.

    Reformat politike ne BE (evrope )

    Reformat politike ,ne evrope kane filluare qe nga rrenimi i murrit te Berlinit ,ku c'do pakice apo kombe ne evrope duhet te jete i barabarte ,kurse shqipetaret e Maqedonise kete te drejte nuk munde ta shfrytezojne per arsye te tradhetareve shqipefolesa ,qe demokracia e shqipefolesave eshte nje stil i agallareve dhe pashallareve, duke e korruptuare tradheture dhe kriminalizuare ceshtjen shqipetare ne Maqedoni.

    C'fare roli luajti BE,amerika ne Marreveshjen e Ohrit ??

    Marreveshjen e Ohrit e kane shkateruare shqipefolesat e jo sllavo-maqedonet , sepse shqipetaret nuk duhet te presin mrekullira nga sllavo-maqedonet . Njekohesishte BE,dhe amerika si garantues te Marreveshjes se Ohrit, kane hekur dore per arsye se politikanet shqipefolesa nuk dine te miratojne Marrevshjen e Ohrit .

    “BOLL MO”


    Pėrderisa atyne "SHQIPTARVE" nė qeveri nuk u mbushet mendja me punue pėr Popull e jo pėr karige te vet, gjendja e Shqiptarve nė Maqedoni, leje qe nuk do tė pėrmirsohet, po do tė keqsohet dhe me shum, siq esht pėrkeqsuar EDHE pas luftės.
    Jemi mė keq tash, se qė ishim para luftės edhe pse ky esht mendimi im personal.
    Une per veti jam I lindur nė Shkup dhe nėnshtetsin e kam mar mar vetėm para tre muajsh. Arsye ligjore nuk ka pas mos me ma dhan, dhe as qe jan munduar mem dhan ndonjė sqarim PSE.
    Kur erdhi koha me mar pasportėn dhe letėrnjoftimin, duheshe tė dij ta shkruaj emrin tim ne kirilic ose nuk ma jepnin.

    Shqiptarėt akoma diskriminohen dhe keqtrajtohen nga sllavo-maqedonsit dhe askush nga tė supozuarit Shqiptarė nė qeveri nuk mundohet pėr ta ndryshuar gjendjen.
    - Na vrasin dhe nuk pėrgjigjet apo dėnohet kush, na burgosin pa akuz dhe pa arsye, naj rrahin fėmijt duke shku nė shkollė,nė autobus dhe keqbėrsit e arestuar as nuk gjykohen (sepse jan sllavo-maqedonas) na lan pa nėnshtetsi pėr me mbajt numrin e Shqiptarve posht, akoma na largojn nga puna etj etj.
    Deri kur do tė durrojm kėshtu ?
    Ka ardh koha me ju than "BOLL MO"… atyne “Shqiptarve” nė qeveri.
    Ka ardh koha me pas frik qeveria nga populli, e jo me pas frik populli prej qeveris qe e ka votue.


    Nėse atyne Shqiptarve nė qeveri ju ka mbet dhe nji gram Nacionalizėm dhe nji pik Gjak Shqiptari, duhet tė punojn pėr popull dhe tė pėrmirsojn gjendjen, ose tė japin dorheqje. Lėshoja vendin dikuj qe I mban premtimet ndaj popullit edhe nėse I ban dam vetes, e jot e kundėrten. (Me I ba dam popullit per ta mbajt vendin e punės dhe karigen).
    OOOO Qeveritar dhe Politikan Shqiptarė.
    Vėllezrit e juj po vdesin dhe po torturohen akoma

    ---------------------------------------------------

    - Ministri I punve tė jashtme nė Belgjik flet dhe Kinesqe (gjat takimit me ministrin e Kinės ne Maj 2010) derisa ministrat e tan nuk din as Shqip mir me fol.

  9. #69
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-01-2011
    Postime
    733
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Papėrgjegjėsi dhe tutorizėm i paskajshėm po mbretėroka nė IRMJ- Maqedoni.Dikush qenka nė gjumė kėtu!

  10. #70
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    MENDOJ DUHET RIKTHYER KESAJ TEME...

    ================================================== ==================================

    Qeveria ndėrton banesa vetėm pėr maqedonasit

    02/12/2012


    Qeveria ndėrton banesa me ēmime mė tė ulėta vetėm nė lagjet dhe komunat e banuara me maqedonas. Pjesa mė e madhe e ndėrtesave qė do tė ndėrtohen dhe atyre qė janė nė ndėrtim ėshtė nė Shkup, nė lagjen Aerodrom, ndėrkaq, nė lagjet e Shkupit ku banojnė shqiptarė nuk ėshtė paraparė ndėrtimi i asnjė banese. Nga 30 ndėrtesa me 1724 banesa qė ka paraparė Qeveria tė ndėrtojė gjatė tre viteve, vetėm dy ndėrtesa me nga 50 banesa janė paraparė pėr tu ndėrtuar nė Tetovė dhe Gostivar.

    Ndėrtimi i banesave, vetėm nė lagjet e banuar me maqedonas, ndikon negativisht jo vetėm tek shqiptarėt qė kanė nevojė pėr njė strehė, por edhe tek bizneset shqiptare qė merren me ndėrtime.

    Drejtori i Odės Ekonomike tė Maqedonisė Veri - Perėndimore (OEMVP), Fatmir Bytyēi thotė pėr “Lajm” se politikat ekonomike qeveritare jo gjithmonė janė favorizuese pėr shqiptarėt. “Kjo ėshtė njė prej masave tė shumta qė ndėrmerr Qeveria, ku sė pari masa nuk ėshtė sensitive ndaj popullatės shqiptare, nė kėtė rast qasjes ndaj banesave tė subvencionuara, por edhe cili do tė ishte ndikimi tek bizneset nė pėrgjithėsi. Unė nuk mund tė predikojė se kompanitė qė do tė ndėrtojnė nuk mund tė jenė shqiptare, por vetėm supozoj se do tė ndodhė ajo qė ka ndodhė gjithmonė, qė kompanitė qė hyjnė dhe merren me ndėrtimin e objekteve tė tilla dhe projekteve qeveritare do tė jenė kompani maqedonase”, thotė Bytyēi.

    Profesor Nasir Selimi nga Universiteti i Evropės Juglindore (UEJL) thotė se diskriminim nė kėtė Qeveri nuk merr fund asnjėherė. “Akoma vazhdon i njėjti trend, ku shqiptarėt nuk janė duke marrė aga ajo qė japin si taksapagues. Sikurse liritė qė nuk kanė fund, edhe diskriminimi nuk soset nė kėtė Qeveri, aq mė tepėr kur bėhet fjalė pėr njė pjesė tė popullatės qė nuk ka shumė tė ardhura. Strehimi ėhstė njė prej problemeve kyēe nė jetėn e ēdo qytetari, kėshtu qė ėshtė njė situatė jo e volitshme”, thotė Selimi pėr “Lajm”.

    Edhe drejtori i OEMVP, edhe profesori janė tė mendimit qė faktori politik shqiptar qė ėshtė nė Qeveri duhet tė punojė mė shumė nė kėtė drejtim. “Normalisht se kėtu duhet qė edhe pjesėmarrėsit shqiptar nė qeveri tė reagojnė mė tepėr nė mėnyrė qė tė paktėn edhe shqiptarėt tė marin diēka”, thotė Selimi. Ndėrsa Bytyēi thotė se

    kjo ėshtė njė marrėveshje mes partive politike qė bėjnė pjesė nė Qeveri qė jo gjithmonė kėto marrėveshje janė mirė tė menduara dhe jo gjithmonė paraqitet interesi i shqiptarėve nė projektet e tyre qeveritare. “Nga aspekti ekonomik ju mund ta shihni njė gjė tė tillė me zonat industriale. Zona industriale e Tetovės ėshtė e vetmja zonė industriale qė ėshtė lėnė nė partneritet publiko - privat. Me zonat e tjera investon shteti, ndėrsa me kėtė bėhet njė eksperiment i pasuksesshėm”, thekson drejtori i OEMVP-sė.

    Ēmimi i banesave qė po ndėrton qeveria do tė jetė 15 -20 pėr qind mė lirė se mesatarja e ēmimeve momentale. Zėdhėnėsi i Qeverisė, Aleksandėr Gjorēev tha se ndėrtimi i tyre do tė pėrfundojė nė vitin 2015. Ai sqaroi se nė dy fazat e para do tė ndėrtohet nė Shkup, pasi edhe ēmimet e banesave janė mė tė larta, ndėrsa qėllimi ėshtė qė tė ulet ēmimi i banesave nė Shkup. “Nė ndėrtim e sipėr janė 527 banesa nė 9 ndėrtesa komerciale, njė nė qendėr dhe tetė nė Lagjen Aerodrom. Nė vitin 2013 do tė ndėrtohen 10 ndėrtesa me 508 banesa , prej tyre, shtatė do tė ndėrtohen nė Aerodrom, dy nė Qendėr dhe njė nė Karposh. Po ashtu, nė vitin 2013 do tė ndėrtohen edhe katėr ndėrtesa tė tjera me 150 banesa nė komunat Tetovė, Koēan, Gostivar dhe Shtip. Nė vitin 2014 ėshtė paraparė qė tė n ndėrtohen 8 ndėrtesa me 559 banesa nė Shkup, Manastir e Ohėr”, sqaroi zėdhėnėsi i Qeverisė Gjorēev.

    Ndėrtimi i kėtyre banesave kushton rreth 80 milionė euro.

    ================================================== ===========================

    Asimilimi me “ski”, “viq” e “ov”!

    Temė, botuar mė: 28 nėntor - Varėsisht prej periudhės sė sundimeve tė ndryshme nė Maqedoni njė pjesė e shqiptarėve vazhdojnė tė mbajnė mbiemrat me prapashtesat “ski”, “viq” apo “ov’. Nė kohėn e sundimit serb mbiemrat e shqiptarėve pėrfundonin me “viq”, nė kohėn e bullgarėve me “ov” dhe tani nė kohėn e maqedonasve me “ski “.

    Pėr njohėsit e rrethanave historike, pengesa pėr krijimin e shtetit etnik nė Maqedoni ka qenė dominanca e numrit tė madh tė shqiptarėve, andaj maqedonasit kanė hartuar projekte tė ndryshme pėr ndryshimin e identitetit tė shqiptarėve, duke filluar nga ndryshimi i mbiemrit. Historiani Skėnder Asani thotė se sipas projekteve tė ndryshme qė kanė lėnė pushtuesit sllavė ėshtė edhe toponimia, e sidomos mbiemrat e shqiptarėve, sepse kėtu, siē shton, “cenohet drejtpėrsėdrejti elementi shqiptar, pėr shkak se dihet shumė mirė qė shqiptarėt gjithnjė kanė qenė dominues nė qytetin e Shkupit”.

    “Jo rastėsisht gjithnjė ėshtė synuar qė ky numėr tė zvogėlohet ose tė asgjėsohet pėr ēdo herė, dhe jo rastėsisht kanė hartuar projekte tė ndryshme, sidomos pėr t’i shpėrngulur nga viset e tyre. Ata qė nuk janė shpėrngulur u kanė dhėnė urdhėr sistematik duke i paraqitur edhe si turq, edhe me prapavijė sllave, ashtu edhe ky element i ndryshimit tė prapashtesave tė mbiemrit nė ‘viq’ , ‘ov’ dhe ‘ski’ ėshtė pikėrisht njė element i projekteve tė asgjėsimit tė elementit shqiptar nė Maqedoni”, tha Asani.

    Ndėrtimi i shtetit qė nga viti 1945 e sidomos nga ASNOM-i, sipas tij, ėshtė qė tė krijohet njė shtet etnik, ndėrsa pengesė pėr krijimin e shtetit etnik ka qenė numri i madh i shqiptarėve, sepse shqiptarėt kanė qenė me numėr dominant nė Maqedoni. Tendencat pėr ndryshimin e karakterit etnik tė shqiptarėve sipas historianit Asani, madje janė bėrė nė krahinat ku janė etnikisht tė bartura me shqiptarė, sidomos rast eklatant siē shton kemi fshatin Llabunishtė tė Strugės. Nė kėtė fshat, shton Asani, banorėt janė detyruar tė mėsojnė dhe flasin gjuhėn shqipe, me tė vetmin qėllim qė tė asimilohen nga shqiptarė nė maqedonas.

    “Presioni mė i madh bėhet nė disa krahina ku janė etnikisht tė bartura me shqiptarė siē ėshtė territori i Strugės, mes Gostivarit dhe Kėrēovės, krahinave tė Karshiakės dhe disa krahina tjera ku u ėshtė bėrė presion i hatashėm pėr t’u ndryshuar karakterin etnik dhe pėr t’u dhėnė njė prefiks ‘ski’ tė cilėn pastaj do ta argumentonin tezėn se ekziston popullatė maqedonase, qė automatikisht pengojnė arsimimin e shqiptarėve dhe shkollave shqipe. Nė momentet e fundit rast eklatant kemi edhe nė Llabunishtė tė Strugės ku popullata shqiptare janė detyruar qė tė mėsojnė ta flasin gjuhėn maqedonase dhe kėrkesat e fundit tė asaj popullate tė rikthehet nė pozicionet shqiptare has nė pengesė edhe ditėt e sotme, qė ajo tė pėrcaktohet si shqiptare, sepse me prefiksin dhe pėrcaktimin kombėtar vijnė vetvetiu edhe kėrkesat kombėtare shqiptare si shkollimi edhe rritja e pėrqindjes sė shqiptarėve nė Maqedoni”, shtoi historiani Asani.

    Si element i rėndėsishėm pėr ndryshimin e prapashtesave tė mbiemrave tė shqiptarėve me ato sllave pra “ov” dhe “ski” kanė ofiqarit e mėparshėm sllavė, ku edhe ka ardhur nė shprehje dominimi i prapashtesave sllave. Madje, edhe historiani tjetėr Isamedin Azizi, thotė se ndikimi i prapashtesave sllave me ‘ov’ dhe ‘ski’ nga hulumtimet qė janė bėrė nė territorin e Maqedonisė mė sė shumti dominojnė nė rrethinat e Shkupit duke i pėrfshirė regjionin e Karshiakės, Dervenit dhe Haraēinės.

    “Kėtu kanė ndikuar disa faktor, kryesisht kjo pjesė ka qenė mė e veēantė nga pjesa tjetėr e mono-shqiptarėve, ndėrsa faktori kryesor ka qenė elementi i ofiqarisė, pra personat qė kanė qenė nė kuadėr tė ofiqarisė, dhe ofiqarėt kanė qenė maqedonas ka ardhur nė shprehje dominimi i prapashtesave sllave. Ky element nuk ėshtė prezent nė pjesėt e tjera tė Maqedonisė sidomos nė pjesėn e Strugės, Dibrės dhe Kėrēovės. Qėllimi i vetėm i vėnies sė kėtyre prapashtesave sllave tek njė pjesė e shqiptarėve ėshtė presioni sa mė i madh pėr asimilimin e njė pjese tė shqiptarėve qė ishin tė ndarė nga pjesa tjetėr dėrmuese ku kishim shqiptarė”, deklaroi Azizi.

    Pėrpos ofiqarisė nė ndryshimin e prefiksit tė mbiemrave kanė ndikuar edhe faktorėt ekonomik, mirėpo mbi te gjitha faktori politik nė vitet e 50-ta gjatė kohės sė shpėrnguljeve tė shqiptarėve. Ndėrsa, vitet e 90-ta janė periudha mė e favorshme e pėrmirėsimit tė gjendjes sė shqiptarėve edhe pse sot e kėsaj dite kemi elemente tė tilla, ku shqiptarėt nė mbiemrat e tyre pėrmbajnė prefiksin “ski”, “viq”, apo “ov”.

    “Nė periudhėn e viteve tė 50-ta vjen nė shprehje deklarimi i shqiptarėve me tė madhe nė turq, me tė vetmin qėllim qė t’u mundėsohet lehtėsimi i marrjes sė dokumenteve pėr shpėrngulje nė Turqi. Kjo ėshtė nė pėrgjithėsi nga ndikimi politik i shteteve komuniste te shqiptarėt, ndėrsa nga aspekti historik pėrmirėsimi i gjendjes sė shqiptarėve rreth mbiemrave kryesisht fillon me ndryshimet kushtetuese rreth tė 70- ve. Ndėrsa, pas viteve tė 80-ta kthehet ajo gjendje e vjetėr, ku tragjedia mė e madhe ėshtė kur nė vitet e 80-ta ofiqarėt i kanė evidentuar shqiptarėt nė librin amė vetėm nė gjuhėn maqedonase dhe shkrimin cirilik”, shton Azizi.

    Por edhe pas viteve tė 90-ta fillon pėrmirėsimi i gjendjes sė shqiptarėve, mirėpo edhe sot e kėsaj dite kemi elemente tė tilla, ku disa vendbanime qė shqiptarėt kanė mbiemra me prapashtesa ‘ski’ apo ‘ov’. Kjo ka qenė mėnyra qė skllevėrit t’i pėrvetėsojnė shqiptarėt pėr vete, apo duke i deklaruar si turq ose torbeshė!

    http://zhurnal.mk/content/?id=1212117371603
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Faik : 02-12-2012 mė 20:29
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  11. #71
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Diskriminimi etnik nė Maqedoni po vazhdon

    04/12/2012

    Dr. FATMIR HASANI





    Njė sentencė tingėllon shumė bukur: “Tė gjithė personat janė tė barabartė para ligjit dhe kanė tė drejtė pa asnjė diskriminim tė mbrohen nė mėnyrė tė barabartė nga ligji. Ligji duhet tė ndalojė ēdo diskriminim dhe tė garantojė pėr tė gjithė personat mbrojtje tė barabartė dhe efektive kundėr diskriminimit nė ēfarėdo baze si: race, ngjyre, gjinie, gjuhe, feje, mendimi politik, tė origjinės kombėtare ose sociale, tė pronės, apo rrethanave tė tjera". Pastaj, radhiten fjalėt tjera se: "Tė drejtat dhe liritė e parashikuara (...) duhet t’i gėzojnė pa diskriminim tė gjithė...” Dhe, kėto Rregulla kundėr diskriminimit janė tė regjistruara pothuajse nė tė gjitha dokumentet pėr tė drejtat e njeriut (kushtetutėn, ligjin dhe aktet ndėrkombėtare).

    Nė kontekstin e nevojės sonė pėr ta arritur kėtė qėllim, pra, pėr ndalimin e diskriminimit nė tė gjitha sferat e jetės, nė Maqedoni, nuk janė krijuar mekanizma pėr njė mbrojtje efikase nga diskriminimi, veēanėrisht ajo qė ndodh nė praktikė, si nga institucionet e qeverisjes, gjyqėsori, etj., ėshtė shqetėsuese, pasi qė ēdo ditė ballafaqohemi me veprime diskriminuese, ku viktimat e diskriminimit janė shqiptarėt. Diskriminimi ėshtė i shumėllojshėm, por zakonisht godet nė kėto terma: pabarazi nė trajtim dhe diferencim nė baza nacionale.

    Gjuha e urrejtjes pėrshkruan aktin se sa janė tė diskriminuar shqiptarėt nė institucionet publike dhe jopublike. Megjithatė, edhe pse shpesh mund tė dėgjohet nė diskursin publik se nuk ka pabarazi, duke u munduar qė trajtimi i pabarabartė tė arsyetohet me pėrfaqėsimin politik tė shqiptarėve, megjithatė diskriminimi ėshtė i pranishėm gjithkund.

    Ėshtė e njohur se diskriminimi mund tė marrė forma tė ndryshme, ndonjėherė ėshtė i fshehur, qė manifestohet si njė shkelje nė njė shumėllojshmėri tė ligjit apo autoriteteve tė tjera dhe shpesh diskriminimi etnik ėshtė objekt i interpretimeve tė ndryshme apo edhe tė kundėrta nga ana e gjykatave dhe organeve tė tjera shtetėrore, etj.

    E fillojmė nga dallimi qė ėshtė reflektuar zakonisht nė kufizimin, pėrjashtimin ose preferencėn, pėr shembull, nėse pronari i njė pishine publike (nė kėtė rast shteti), nuk lejon shqiptarėt pėr tė hyrė nė pishinė pasi u pengon gjuha e folur shqipe. Kjo ka ndodhur nė Shkup, nė vazhdimėsi, por sidomos pas luftės sė vitit 2001 nė Maqedoni.

    Kufizimi ekziston edhe kur njė pėrfaqėsues i shtetit, ose autoritet lokal (ministri, kryetari i bashkisė, etj), nė ministri, nė qeverisje lokale, etj.), i punėsojnė dhe vendosin nė pozita mė tė larta vetėm personat qė janė tė pėrkatėsisė maqedonase, pavarėsisht kualifikimeve. Kjo, zakonisht ndodh nė dikasterin e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, Mbrojtjes, Financave dhe Punėve tė Jashtme. Diskriminimi pėr shkak tė origjinės kombėtare, si dhe ēdo rrethanė tjetėr ka pėr qėllim apo efekt rrezikimin e ushtrimit nė mėnyrė tė barabartė tė tė drejtave dhe lirive nė tė gjitha sferat e jetės publike.

    Edhe pse ndalimi i diskriminimit vlen pėr tė gjitha organet publike, si dhe pėr tė gjithė personat fizikė ose juridikė, nė tė dy sektorėt - publik dhe privat, nė tė gjitha sferat, veēanėrisht nė punėsim, arsimim, trajnim, strehim, kujdes shėndetėsor, mbrojtje sociale, nė kryerjen e aktiviteteve ekonomike dhe shėrbimet publike, kjo gjė nuk respektohet.

    Diskriminimi nė Maqedoni pėrbėn njė dallim, apo trajtim tė pabarabartė ndaj shqiptarėve qė vjen nga institucionet publike (shtetėrore) nė rend tė parė, pastaj edhe nga sektori privat. Kur ne pėrkujtojmė organet publike se kanė obligim pėr tė respektuar parimin e barazisė dhe natyrėn e detyrave qė kanė si tė adresuar nė detyrime, ata bėhen edhe mė agresivė dhe nė kėtė rast ndėshkimet ndaj shqiptarėve janė edhe mė tė rrepta dhe mė me pasoja.

    Tė gjithė janė tė detyruar tė respektojnė parimin e barazisė etnike. Askush nuk ka tė drejtė tė ushtrojė diskriminim. Kėshtu, bartėsit e detyrimit ligjor duhet qė tė pėrmbahen nga ushtrimi i diskriminimit etnik ndaj shqiptarėve. Shqiptarėt janė tė diskriminuar gjithkund: nė tė gjitha bizneset, organizatat, institucionet, agjencitė qeveritare dhe autoritetet tjera publike. Ndalimi i diskriminimit nuk vlen njėlloj pėr tė gjithė. Shqiptarėt ballafaqohen me gjuhėn e urrejtjes edhe nė median maqedonase, shpesh tė subvencionuar nga shteti. Pėr shembull, redaktorėt dhe gazetarėt botojnė artikuj nė tė cilat pėrfshihet urrejtja ndaj shqiptarėve. Shqiptarėt fyhen nga mesazhet ose simbolet me pėrmbajtje diskriminuese nėpėr hapėsirat publike, apo demolimi i varrezave, etj.

    Lirisht mund tė them se nė Maqedoni janė evidente dy forma themelore tė diskriminimit: i drejtpėrdrejtė (direkt) dhe ai indirekt. Diskriminimi i drejtpėrdrejtė ka tė bėjė me shkeljen formale tė parimit tė barazisė, si diskriminim i qėllimshėm qė shkel tė drejtėn e trajtimit tė barabartė dhe ku viktima tė diskriminimit janė shqiptarėt. Nė rastet e shumta ekstreme, qėllimi i kėtij diskriminimi tė drejtpėrdrejtė apo i segregacionit ėshtė moslejimi i shqiptarėve qė t’i gėzojnė tiparet pozitive si shoqėri e barabartė nė shtetin multietnik. Natyra e kėtij diskriminimi pėrbėhet nga njė veprim i dukshėm i institucioneve, tė cilat nuk e fshehin aktin e tyre diskriminues tė procedurės. Pėrkundrazi, ato shpesh do tė mbrojnė publikisht aktin e dallimit nė mes tė individėve tė pėrkatėsive tė ndryshme etnike, duke pėrmendur nevojėn “pėr tė mbrojtur” qytetarėt e pėrkatėsisė etnike maqedonase si njė e drejtė e tyre "legjitime" nė pėrputhje me interesat “mė tė larta" tė kauzės kombėtare maqedonase. Mjedisi ynė i jetesės ėshtė i mbushur me shembuj tė kėtij lloji tė trajtimit diskriminues tė shqiptarėve. Trajtimet antiligjore tė policisė maqedonase, tė cilėt haptazi shprehin mos durimin etnik, justifikohen me gjoja “mosrespektimin e rendit dhe ligjit” e deri tek akuzat pėr gjoja “veprimtari terroriste”. Kėtu, mjafton te pėrmendim “rastin e Sopotit”, “Monstra” etj., ku pas kurrfarė provash ligjore shqiptaret ishin viktima te njė brutaliteti policor.

    Nuk janė tė pakta edhe format indirekte (tė tėrthorta) tė diskriminimit tė shqiptarėve, tė cilat manifestohen nė mėnyra tė ndryshme. Shpesh, nė dukje janė neutrale dhe nė praktikėn e institucioneve ku bartės tė funksionit janė maqedonasit zbatohen "fshehurazi", duke pamundėsuar njerėzit pėr t’i shijuar disa tė drejta.

    Si shembull i njė forme indirekte pėrmes tė ashtuquajturave “kritere neutrale” mund tė jetė fakti qė lidhet me pėrparimin e oficerėve tė policisė nė shėrbim dhe nė armatėn maqedonase. Prandaj, lufta kundėr diskriminimit me mjete juridike presupozon, mbi tė gjitha, konceptin e saktė tė formave dhe rasteve tė diskriminimit. Pra, ndalimi i diskriminimit duhet tė pėrfshijė futjen e koncepteve tė reja nė sistemin juridik.

    http://lajmpress.com/opinion/16924.html
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  12. #72
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Pastrim etnik 2 km larg Shkupit (VIDEO)

    Tentim per pastrim etnik 2 kilometra afer Shkupit. Keshtu e pershkruajne prishjen e shtepive te tyre dy familjet shqiptare nga fshati Inxihkove ne komunen e Gazi Babės.



    Misin Saiti dhe Muadin Saiti thone se shkak pėr prishjes e shtėpive ėshtė sepse ata i pėrkasin nacionalitetit shqiptar, sespe sipas tyre ata posedojnė leje pėr ndertimin e shtėpive, njofton MTV.

    Prishja e dy shtėpive ka ndodhur nė oret e hershme tė mėngjesit tė sotėm, dhe sipas tyre ata nuk janė njoftuar mė parė.

    Dėmi material pėr keto familje arrin shifrėn e 30 mijė eurove dhe sipas pronarėce tė shtėpisė ankesa e tyre do tė arrijė deri nė Gjykatėn pėr tė drejeta e njeriut nė Strazburg.

    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  13. #73
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Shqiptarėt tė padėshirueshėm nė Veles

    11/12/2012

    Shqiptarėt janė tė padėshiruar nė qytetin e Velesit. Familja tetė anėtare Ahmedi, qė jeton nė Veles, pėrballet me maltretime, fyerje dhe kėrcime pėr jetėn e tyre nga fqinjėt e tij. Kryefamiljari Musli Ahmedi tha pėr ALSAT M se ata pėr ēdo ditė fyejnė siē shprehet nėnėn shqiptare, bėrtasin ‘dhoma gazi pėr shqiptarėt’ e kėrcėnohen se do t’i presin e t’i djegin me benzinė. Nė maj tė kėtij viti dy fqinjėt e parė duke shfrytėzuar mungesėn time thotė Ahmedi kishin tentuar tė hyjnė nė shtėpi pėr ti sulmuar fėmijėt. Gjithė kėtė skenė njėri prej fėmijėve ka arritur edhe ta fotografojė. Musli Ahmedi tha se pėr kėtė problem i ka njoftuar policinė, por sipas tij ligji nė Veles nuk vlen pėr tė gjithė njėsoj, ndėrsa policia, edhe pse i njeh sulmuesit, i mbron ata dhe nuk merr masa ndaj tyre.

    “Zoran Spirka dhe Krste Brzakov thonė do tu vrasim, do tu presim, shqiptarėt nuk na duhen kėtu, shqiptarėt na kanė ardhur nė shtėpi. Sa i ka tė drejtat ai si maqedonas edhe unė dua ti kem ato tė drejta si shqiptarė. Vijnė policia thotė mbylle derėn mos dil pėrjashta, ku tė shkoj unė, vetėm me vdes me bo varrin me hy gjallė nė varr, me ēka me i rrit unė 8 anėtarė, nuk shkon nė punė askush. Meta mbyll besoni s’kam ku tė dal, unė tė dal ti lė fėmijėt nuk mundem, ose gruaja do tė shkojė tė bėjė Pazar, ose unė, njėri duhet me mbet nė shtėpi, fėmijėt nuk mund tė rrinė vetėm. Policia thotė nuk kanė fug asgjė as bombė asgjė, kur tė fugin diēka atėherė e shohim, ku ėshtė ai ligj, vetėm nė Veles? Nėse mė vdes ndonjė fėmijė mua? Ata i mban shteti edhe bėjnė kėshtu, se mos ti mbaje shteti nuk bėjnė asgjė”, tha Musli Ahmedi, banor i Velesit

    Ai tha se disa herė ka qenė edhe nė polici pėr tė ngritur padi ndaj fqinjėve tė tyre, por nga atje e kanė dėrguar nė gjyq, ndėrsa gjyqi nė polici, e kėshtu familja Ahmeti ka bredh labirinteve tė institucioneve tė cilat assesi ti dalin nė ndihmė.

    “Nuk ka asnjė ditė qė ai nuk shan nėnėn shqiptare edhe me bėrtit ‘Smrt za Shiptari’, ‘Gasna Komora’, ku ėshtė ky ligj, e lėshon atė kėngėn ‘Smrt za shiptari’, hajde kėnga nuk mė intereson, por beso se deri kėtu mė ka ardhur, a mė besoni. Ata i mbajnė policia dhe kanė krah, unė nuk kam asnjė krah, erdh shqiptari, polic shqiptari thotė mos shaj gjakun shqiptar se unė jam shqiptar, i thotė ‘Shto me boli’, paramendo policit shqiptar i thotė. Pėrse fėmijėt e mi tė jetojnė jetėn me trauma, pėr ēka? Mos tė flenė fėmijėt natėn, nuk ėshtė gjynah pėr kėtė fėmijė tė vijnė 2 tė natės tė bėrtasin ata uaa shqiptari, ku e kanė ata atė tė drejtė?, tha Musli Ahmedi, banor i Velesit

    Familja tetė anėtarėshe Ahmedi jeton e ngujuar nė Veles. Musli Ahmeti kėrkon tė respektohet ligji, kėrkon ndihmė nga institucionet qė ti sigurojnė jetėn atij dhe anėtarėve tjerė tė familjes. Ai tha se pėr kėtė rast janė tė njoftuar edhe partitė politike shqiptare, por deri tani askush nga to nuk ėshtė marrė me kėtė familje. Shkėlzen Aqifi
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  14. #74
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Gazi baba “shkel” shqiptarėt

    18 dhjetor:

    Bekim BUĒI

    Komuna e Gazi Babės vazhdon me politikėn diskriminuese sa i pėrket investimeve nė vendbanimet shqiptare. Tė gjitha investimet qė realizon kjo komunė shkojnė kryesisht nė vendbanimet me popullatė maqedonase, pėrderisa vendbanimet shqiptarė janė lėnė nė margjina dhe mėshirėn e kohės. Kėshilltarėt shqiptarė nė kėtė komuna janė shumė tė revoltuar nga qasja e kreut tė kėsaj komune Toni Trajkovski i cili vjen nga radhėt e VMRO-DPMNE-sė. Ata thonė se kryetari i kėsaj komune ka shkelur tė gjitha marrėveshjet kur ėshtė nė pyetje ndarja e mjeteve buxhetore pėr rindėrtime nė vendbanimet me popullatė shqiptare.

    Tė neglizhuar me dekada tė tėra

    Pjesa ku jetojnė shqiptarėt ėshtė shumė pak e zhvilluar se sa pjesa urbane dhe rurale ku jetojnė maqedonasit. Qytetarėt shqiptarė tė kėsaj komune vuajnė me dekada nga neglizhenca dhe mungesa e investimeve. Kėto zona ballafaqohen me njė sėrė sfidash: varfėria nė rritje, papunėsia e lartė, infrastruktura jo-adekuate, arsimimi i pakėnaqur derisa shumica e shėrbimeve sociale janė rrėnuar. Kėshilltarėt shqiptarė thonė se nuk mund tė heshtin ngaqė nė lagjet dhe fshatrat ku jeton komuniteti maqedonas po investohet ēdo ditė: nė infrastrukturorė, arsim, ēėshtje sociale, ndihmė pėr familjarėt e ‘branitellave’ dhe profile tė ndryshme tė nevojtarėve. Burhan Sadiku kėshilltar nė Komunėn e Gazi Babės thotė se numri njė i komunės i ka anashkaluar tė gjitha kėrkesat e tyre duke filluar nga punėsimet nė administratė deri tek investimet. “Kėrkesat tona nuk janė realizuar. Kemi kėrkuar rritjen e numrit tė tė punėsuarve shqiptarė nė administratė, por ky numėr ka ngelur nė katėr persona. Pastaj kėrkuam rindėrtimin e objektit tė Bashkėsisė Lokale nė Hasanbeg, investime tė cilat duhet tė bėhen nė objektet shkollore, por asgjė nga kjo. Tė gjitha kėto kėrkesa nuk janė marrė parasysh nga kryetari i Komunės sė Gazi Babės”, thotė kėshilltari Burhan Sadiku. Ai thekson se nuk konsultohen nga ana e komunės dhe si rezultat i kėsaj disa herė kanė bojkotuar mbledhjet e Kėshillit komunal. “Ne dy kėshilltarėt shqiptarė do tė jemi kundėr miratimit tė Buxhetit pėr vitin 2013 i cili nuk parasheh mjete pėr investime nė vendbanimet shqiptare, pėrderisa investimet nė vendbanimet tjera pėrreth me popullatė maqedonase rrjedhin”, shtoi Sadiku. Sipas kėshilltarėve shqiptarė zbatimi i njė strategjie tė unifikuar shqiptare nė nivel lokal do tė kontribuojė pėr zhvillim dhe sigurim mė tė shpejtė dhe mė kualitativ tė procesit edukativo-arsimor, tė avancuar pėr tė gjithė nxėnėsit dhe si i tillė do tė mundėsojė realizim mė tė suksesshėm tė evoluimit integral. Komuna e Gazi Babės vite me radhė shkel ligjin dhe tė drejtat pėr arsim qė nxėnėsit e komunitetit shqiptarė dhe tė komuniteteve tjera jo maqedonase duke mos i plotėsuar tė gjitha kushtet pėr tė pasur njė mėsim kualitativ dhe mė cilėsor siē i gėzojnė nxėnėsit e komunitetit maqedonase. Nė vendbanimet shqiptare kemi klasa tė stėrmbushura me nxėnės, pa ngrohje qendrore (nė fshatin Straēincė, shkolla e vjetėr nė Hasanbeg) si dhe dyer, dritare, banka tė thyera qė tė ēojnė tė mendosh se pėr nxėnėsit shqiptarė dielli nuk ngroh, ndėrsa ora ėshtė ndalur.

    Asnjė projekt nė vendbanimet shqiptare

    Ata rikujtojnė se mė shumė se 7 projekte janė realizuar pėr vitin 2010 vetėm nėpėr shkollat ku mėsojnė fėmijėt maqedonas. Nė vitin 2011 mė shumė se 11 aktivitete shkollore janė realizuar nėpėr shkollat maqedonase me financim tė komunės. Sipas tyre, politika diskriminuese e kryetarit tė komunės sė Gazi Babės, Toni Trajkovski ka marrė hov tė madh qė s’ka tė ndalur. Mjaft i revoltuar nga sjellja e kryetarit tė Komunės sė Gazi Babės, Toni Trajkovski ėshtė edhe kėshilltari Miftar Kadriu i cili akuzon kreun e kėsaj komune se i ka shkelur tė gjitha marrėveshjet pėr investime nė vendbanimet shqiptare. Ai akuzon kreun e kėsaj komune se rrėnon shtėpitė e shqiptarėve pėr tė rritur rejtingun tek elektorati i vet nė prag tė zgjedhjeve lokale. “Qė nga fillimi kryetari Trajkovski ka shkelur marrėveshjet me ne kėshilltarėt shqiptarė. Nga 53 mbledhje sa ka organizuar tash pėr herė tė parė na ka ftuar nė koordinim, por ne do ta bojkotojmė kėtė koordinim. Tre shtėpi tė shqiptarėve janė rrėnuar, ndėrsa nuk i sheh shtėpitė e maqedonasve qė janė pa dokumente. Ai kėtė e bėn qėllimisht, tash kur afrohen zgjedhjet, pėr ta fituar edhe njė mandat”, thotė kėshilltari Miftar Kadriu.

    Pėr Hasanbegun, Straēincėn dhe vendet tjera ku dominojnė shqiptarėt gjithmonė thuhet se s’ka mjete pėr t’u financuar projekte tė infrastrukturės. Mė 22 korrik 2009 nė lagjen e Ēentos nė oborrin e kishės ‘Shen Arhangel’ u ndėrtua ujėsjellėsi (kishė e ndėrtuar nė tokėn e shqiptarit qė u uzurpua me forcė). Gjatė vitit 2010 nga gjithsej 17 projekte infrastrukturore asnjė nuk ėshtė realizuar nė vendbanimet shqiptare. Gjithashtu nė vitin 2011 nga gjithsej 9 projekte infrastrukturore asfaltime, sanime si dhe rregullime tė rrugėve nuk ėshtė realizuar asnjė nė vendbanimet shqiptare. Prej fillimit tė vitit 2012 e deri mė sot komuna e Gazi Babės nga gjithsej 5 projekte qė janė realizuar nė pjesėt ku jetojnė maqedonasit kurse asnjė nuk ėshtė realizuar nė pjesėn ku jetojnė shqiptarėt. Dje kryetari i Komunės sė Gazi Babės Toni Trajkovski ishte i pakapshėm pėr t’iu pėrgjigjur kėtyre akuzave qė vijnė nga kėshilltarėt shqiptarė. Nga regjistrimi i fundit i popullatės nė Maqedoni tė vitit 2002 del se nė komunėn e Gazi Babės jetojnė gjithsej 72.617 banorė. Nga ky numėr i pėrgjithshėm maqedonas janė 73,3 pėr qind, shqiptarė 17,3 pėr qind, serbė 2,9 pėr qind, romė 2,9 pėr qind, turq 0,8 pėr qind, vllahė 0,3 pėr qind dhe tė tjerė 1,3 pėr qind. Nga 27 kėshilltarė sa numėron Kėshilli i komunės sė Gazi Babės vetėm dy janė shqiptarė tė cilėt vijnė nga radhėt e Bashkimit Demokratik pėr Integrim (BDI). Nė mandatin e mėparshėm nė Kėshillin komunal kishte 5 kėshilltarė shqiptarė. Kjo ulje drastike e numrit tė kėshilltarėve shqiptarė ėshtė si rezultat i daljes sė vogėl tė votuesve shqiptarė nė zgjedhjet e fundit lokale nė vitin 2009.

    http://zhurnal.mk/content/?id=121219111327
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  15. #75
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime

    Pėr: DOSJE: DISKRIMINIMI i SHQIPTARVE NE IRJM - FAKTE

    Shqiptarėt e harruar tė Zelenikovės

    Shkup, 26 dhjetor- Nė pjesėn e Maqedonisė ekziston njė komunė nė tė cilėn banorėt shqiptarė tė saj janė harruar nga autoritetet.

    Tė harruar dhe tė papunėsuar nė komunėn ku ata pėrbėjnė rreth njė tė katėrtėn e popullatės, edhe pse ata kanė degėt e partive tė tyre politike.Nė Zelenikovė ėshtė harruar edhe Marrėveshja e Ohrit.

    Zelenikova ka rreth 5000 banorė, prej tyre rreth 1200 shqiptarė, apo rreth 25 pėr qind. Mirėpo kėto shifra nuk janė reflektuar nė punėsimin e tyre nė administratėn komunale, edhe pse Marrėveshja e Ohrit (MO) ndėr shtyllat e pėrmbajtjes e ka punėsimin proporcional nė sektorin publik, pra nė kėtė rast edhe nė Administratėn komunale tė Zelenikovės.

    Atje punėsimi ėshtė fjalė e panjohur pėr shqiptarėt.Bashkėbiseduesit nga kjo komunė, thonė pėr Zhurnal Plus se janė gjithsej 11 tė punėsuar nė administratėn e komunės, por asnjė prej tyre nuk ėshtė shqiptarė.Nė Zelenikovė ka vetėm dy anėtarė shqiptarė tė Kėshillit Komunal.

    Dhe kjo ėshtė e tėra. Por kėto poste janė politike. Dhe arsyetimet pse nuk po bėhen punėsime nė administratėn komunale janė qesharake sa nuk ka mė.Shqiptarėve tė kėsaj komune u thuhet se “ėshtė bllokuar xhirollogaria e komunės” dhe prandaj nuk po mund tė bėhen punėsime pėr shqiptarėt.

    “Nė Kėshillin e Komunės anėtarė janė dy shqiptarė, kurse nė administratėn e komunės janė tė punėsuar gjithsej njėmbėdhjetė persona, qė tė gjithė maqedonas, duke llogaritur edhe kryetarin e Komunės (v.j. Vele Gruevski nga VMRO-DPMNE),” thotė bashkėbiseduesi i “Zhurnal plus” nga komuna e Zelenikovės.

    ================================================== =============

    PDSH: Projekt – buxheti 2013 antishqiptarė


    Deputetėt e PDSH-sė janė tė pranishėm nė sallėn ku ėshtė procedurė tė votimit projekt –buxheti pėr 2013.

    Pas fjalės sė ministrit tė Financave, Zoran Stavrevski qė arsyetoi buxhetin 2013, fjalėn e pati deputeti i PDSH-sė, Bekim Fazliu, i cili shpalosi qėndrimet e partisė sė tij kundėr projekt – buxhetit 2013.

    Deputeti Fazliu theksoi se nė Maqedoni sot u suspendua gjithēka, suspendua demokracia dhe se sipas tij, kjo qeveri ka marrė dhunshėm institucionet.

    “Projekt –buxheti i Qeverisė problemin kryesor e ka se ai ėshtė plotėsisht antishqiptarė. Kjo projekt – buxhet paraqet vjedhjen pasurinė dhe pronėn e shqiptarėve. Shqiptarėt kanė kontribuar me mbi 1 miliardė euro nė mbushjen e buxhetit, qė kur ėshtė kjo maxhorancė, shqiptarėt katėr vite me radhė i japin ēdo vit nga 1 miliardė euro dhe kur harxhohen kėto para, ato as qė shkojnė tek shqiptarėt”, theksoi Fazliu.

    Sipas tij, ky projekt –buxhet gjithmonė ka pasur mbėshtetje edhe nga partia shqiptare nė pushtet BDI.

    “Nėse vizitoni vendbanimet shqiptare nga Likova nė Strugė, megjithatė pėr fat tė keq kemi njė diskriminim tė shqiptarėve. Kemi shembullin e Likovės, ku janė dy penda pėr nevojat e Kumanovės, por banorėt e kėsaj komune nuk kanė ujė. Kemi edhe Rashēen e Shkupit, Strugės dhe kėtu po merrė pjesė edhe BDI, e cila po vjedh shqiptarėt”, deklaroi Fazliu, duke kėrkuar nga deputetėt e BDI-sė tė deklarohen se pėrse i japin mbėshtetje kėtij buxheti antishqiptar dhe lejojnė partnerin e tyre VMRO-DPMNE qė me paratė e shqiptarėve tė bėjnė politikė nacionaliste. (INA)

    ================================================== ===========================

    Qeveria i dhuron autobus dykatėsh Ohrit, e harron Strugėn

    Shkup, 22 dhjetor - Me vendim tė qeverisė sė Maqedonisė komunės sė Ohrit i ndahet njė autobus i hapur dykatėsh. “Konsiderojmė se njė dhuratė e tillė do tė jetė nė shėrbim tė madh pėr Ohrin si qytet turistik, pasi ėshtė evidente se si njė qytet turistik, do tė ketė autobusin e vet pėr tė parė nė mėnyrė panoramike qytetin”, thuhet nė deklaratėn e koordinatorit tė kėshillit tė grupit tė VMRO-DPMNE nė Ohėr, Dejan Panovski.

    Por, pėrkundėr Ohrit njė autobus i tillė nuk ėshtė paraparė pėr qytetin tjetėr turistik, Strugėn. Nga qeveria nuk kanė dhėnė asnjė sqarim se kur ky qytet do tė fitojė njė autobus me tė cilin turistėt do tė kenė mundėsi tė shohin bukuritė natyrore tė Strugės.
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  16. #76
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    25-05-2008
    Postime
    3,759
    Faleminderit
    151
    242 falenderime nė 202 postime

    Pėr: DOSJE: DISKRIMINIMI i SHQIPTARVE NE IRJM - FAKTE

    Nuk mund te jene te verteta keto qe keni sjelle sepse Nuh Muha thote qe shqiptaret e Maqedonise kane "tere" shtetin maqedon ne dore ,kontrollojne ekonomine ,shendetesine etj etj

  17. #77
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime

    Pėr: DOSJE: DISKRIMINIMI i SHQIPTARVE NE IRJM - FAKTE


Faqja 4 prej 4 FillimFillim ... 234

Tema tė Ngjashme

  1. Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 20-12-2008, 02:29
  2. A e ruajti feja islame popullin shqiptar nga asimilimi?
    Nga imaas nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 166
    Postimi i Fundit: 30-10-2005, 08:27
  3. Historia kombtare
    Nga llokumi nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 14-02-2003, 19:51
  4. Gjergj Kastrioti-Skenderbeu
    Nga Kallmeti nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 17-08-2002, 14:58

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •