Close
Faqja 2 prej 4 FillimFillim 1234 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 40 prej 77
  1. #21
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    BDI vazhdon tė jetė indiferente ndaj projekteve antishqiptare

    Ekspertėt: Me formimin e koalicionit VMRO-DPMNE-BDI, u pengua ndėrtimi i bibliotekės nė Tetovė, qendra konservuese nė Gostivar, kalaja nė Tetovė, apo edhe shtėpia e Nėnės Terezė, projekti i secilės, tashmė u dirigjua sipas preferencave maqedonase dhe antishqiptare.

    Diskriminimi ndaj shqiptarėve vazhdon tė jetė me pėrmasa drastike. Qė pas zgjedhjeve tė parakohshme parlamentare nuk ėshtė bėrė asnjė investim pėr kulturėn shqiptare. Ndėrsa buxheti shkon vetėm pėr maqedonasit, BDI-ja vazhdon tė thotė se koalicioni me VMRO-DPMNE-nė ėshtė i shkėlqyer. Njėri prej themeluesve tė Institutit tė Trashėgimisė Shqiptare, Xhabir Ahmeti, shpreh indinjatėn e thėllė lidhur me diskriminimin dhe mes tė tjerash shprehet se pushtetarėt aktuale shqiptare janė amatorė. Nga ana tjetėr, ish ministri i kulturės nė kohėn e PDSH-sė thotė: "Gjatė periudhės 2008-2009 investimet pėr promovimin e kulturės shqiptare janė anashkaluar sė tepėrmi.

    Kjo shpjegohet edhe me indiferencėn e partisė shqiptare nė pushtet ndaj ēdo gjėje qė lidhet me kulturėn, kėshtu qė tė tjerėt i kanė duart e lira tė shkojnė nė ekstreme dhe tė kryejnė punėn e vet", thotė Beqiri. Sipas tij absurdi ėshtė edhe mė i madh kur projektet e kulturės tė hartuara gjatė periudhės sė PDSH-sė kanė qenė ndėr projektet e para qė janė bllokuar me ardhjen e palės tjetėr nė pushtet. Mes tyre janė pengimi pėr ndėrtimin e bibliotekės nė Tetovė, qendra konservuese nė Gostivar, kalaja nė Tetovė, apo edhe shtėpia e Nėnės Terezė, projekti i secilės u dirigjua sipas preferencave maqedonase dhe antishqiptare.
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  2. #22
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    VMRO-ja e vendosur pėr ndėrtimin e Kishės nė qendėr tė Shkupit

    21/04/2009 13:07:00


    Fitorja absolute nė zgjedhjet e fundit, sipas VMRO DPMNE-sė i jep tė drejtė tė plotė qė me mjete tė buxhetit nė sheshin e Shkupit tė ndėrtohet Kisha ortodokse, thonė nga partia e Gruevskit. Sipas tyre “nė kėto zgjedhje VMRO DPMNE-ja fitoi pėrkrahje tė madhe nga qytetarėt, mė afėrsisht 500 mijė vota, e mė kėtė edhe pėrkrahjen e tyre qė nė kėtė vend me mjete tė buxhetit tė ndėrtohet tempull ortodoks”, thuhet nė njoftimin e VMRO DPMNE-sė.
    Nga kjo parti pėrmendin disa fakte se pėr ēfarė arsye duhet ndėrtuar kisha nė sheshin e Shkupit. Sipas tyre kjo kishė ėshtė rrėnuar pas tėrmetit katastrofal nga autoritet e atėhershme komuniste tė cilėt me masa represive kanė ndėshkuar tė gjitha ata qė nuk kanė menduar nė tė njėjtin drejtim. Nėse shteti ka rrėnuar kėtė kishė atėherė shteti ka edhe obligim ta ndėrtoj tė njejtėn, thuhet nė reagimin e VMRO DPMNE-sė.

    Por nga kjo parti harrojnė tė pėrmendin edhe shumė xhami tė rrėnuara nė periudhėn e kaluar komuniste. Xhamitė nė kėtė njoftim tė VMRO DPMNE-sė pėrmenden vetėm nė njė vend edhe atė nė pasusin i cili flet se Qeveria aktuale si dhe qeveritė e kaluara, deri tani kanė financuar objekte fetare, ndėrtimin e Kryqit nė Vodno, kishėn nė Pllaoshnik, ndėrtimin e mijėra kishave tjera, manastire si dhe xhami nė RM.

    Edhe kryetari i porsazgjedhur i komunės Qendėr nga radhėt e kėsaj partie Aleksandar Toodoroviē, ka ritheksuar vendosmėrinė e tij pėr tė realizuar ndėrtimin e Kishės nė sheshin e Shkupit. Ndėrtimi i Kishės sipas tij ėshtė pjesė e planit urabanistik tė kėsaj komune, por jo edhe ndėrtimi i xhamisė Burmali tė cilėn e kėrkojnė 38 organizata joqeveritare islame dhe BFI nė Maqedoni.

    I pyetur se a do tė kishit dhėnė leje pėr ndėrtimin e xhamisė, kryetar i ri i Komunės Qendėr Vlladimir Todoroviē u pėrgjigj: “Po nuk kam menduar nė tė vėrtet nė kėtė drejtim, unė jam i detyruar ta realizojė planin urbanistik, ai plan ėshtė miratuar dhe detyrė e imja ėshtė qė tė veproj sipas tij. Nė planin urbanistik nuk ėshtė paraparė objekt fetar nė atė parcelė dhe nė pėrputhshmėri me kėtė plan unė do tė duhet tė vazhdojė me punė”.

    Xhamia Burmali ishte rrėnuar nė vitin 1925 nga autoritet e atėhershme dhe nė tė njejtin vend ishte ndėrtuar shtėpia e oficerėve. Kryetari i Komunės Qendėr Todorviē pas konstituimit tė kėshillit tė kėsaj komune gjithashtu bėri tė ditur se nė sheshin e Shkupit sė shpejti do tė vendoset edhe pėrmendorja e Aleksandrit tė Madh.

    Valmir Kuēi
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  3. #23
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Skulpturomania e Gruevskit

    Sevdail Demiri


    Duke hequr dorė nga origjina e vėrtetė sllave, funksionarėt e kėsaj qeverie e kanė kthyer kokėn kah antikiteti, kah Aleksandri i Madh dhe Filipi i Dytė i Maqedonisė sė lashtė, tė cilėt nuk kanė asnjė pikė tė pėrbashkėt origjine me Gruevskat e sodit, pėrpos emėrvendit.

    Nė pėrpjekje pėr ta mbindėrtuar identitetin poroz etnik maqedonas, edhe pėrskaj krizės sė madhe ekonomike qė po mbretėron nė Maqedoni, qeveria e Nikolla Gruevskit po harxhon miliona euro vend e pa vend.

    Ditė mė parė, para qytetarėve tė Shkupit, pikėrisht nė kryeqendėr, u promovuan dhjetė skulptura nga 36 sa janė paraparė me projektin e Ministrisė sė Kulturės pėr ‘zbukurimin’ e qendrės sė qytetit. Dhe, pėrpos shumė pamjeve gėrditėse qė ofrojnė kėto skulptura, tė njėjtat do tė kushtojnė hiē mė pak se 1 milion euro, tė cilat nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė ējerrėn nga xhepat e tė gjithė qytetarėve tė Maqedonisė, rrjedhimisht edhe tė atyre shqiptarė, tė cilėt as qė janė pyetur pėr njė ndėrmarrje tė tillė.

    Dhe, qė tė mos mbetet me kaq, pėrpos skulpturave, qeveria e Maqedonisė planifikon qė sė shpejti tė vendosė edhe 17 pėrmendore tė reja, projekt ky qė do tė kapė njė shumė tė madhe prej 8 milionė euro! Pra, nga buxheti i ‘shtetit tė pėrbashkėt’ tė Maqedonisė, sivjet do tė derdhen gjithsej 9 (nėntė) milionė euro vetėm pėr skulptura dhe pėrmendore!!!


    Provokimi ndaj grekėve dhe shqiptarėve

    Ky hap i qeverisė sė Gruevskit, ėshtė nė kundėrshtim me dy gjėra shumė tė rėndėsishme qė lidhen me aktualitetin nė vend. Pra, pėrpos harxhimeve marramendėse qė bėnė shteti nė kohė krize, kur tė gjitha qeveritė e tjera bėjnė restrikcione tė shumta, madje edhe nė rrogat e funksionarėve, vetėm e vetėm tė pėrballohet kriza mė lehtė, qeveria e Maqedonisė bėn shpenzime fare pa nevojė. Dhe, ēėshtja e dytė me efekte shumėdimensionale, ėshtė provokimi i hapur qė me kėtė lloj skulpturomanie, Nikolla Gruevski bėn ndaj fqinjėve grekė dhe bashkėqytetarėve shqiptarė.

    Faktikisht, natyra e kėtyre busteve dhe pėrmendoreve, ėshtė nė vazhdėn e pėrpjekjeve tė kėsaj qeverie pėr antikuizimin e Maqedonisė. Duke hequr dorė nga origjina e vėrtetė sllave, funksionarėt e kėsaj qeverie e kanė kthyer kokėn kah antikiteti, kah Aleksandri i Madh dhe Filipi i Dytė i Maqedonisė sė lashtė, tė cilėt nuk kanė asnjė pikė tė pėrbashkėt origjine me Gruevskat e sodit, pėrpos emėrvendit.

    Me kėto skulptura dhe pėrmendore antike, qeveria aktuale e Maqedonisė po bėn provokim tė hapur ndaj Greqisė, pikėrisht nė momentet kyēe pėr ardhmėrinė e vetė evropiane, kur Greqia si anėtare e NATO-s dhe BE-sė, po i bėn bllokada nė proceset integruese.

    Me kėto skulptura e pėrmendore, kjo qeveri nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė po provokon shqiptarėt e Maqedonisė, tė cilėt realisht e pėrbėjnė rreth 30 pėrqindėshin e vendit.

    Nė sheshin kryesor tė Shkupit do tė ngrihen pėrmendore gjigande tė Aleksandėrit tė Madh, tė Goce Dellēevit, Nikolla Karevit dhe ‘branitellat’ e 2001-shit, por nuk do tė ketė asnjė figurė emblematike tė shqiptarėve. Aq mė keq do tė jetė tani kur do tė ndėrtohet edhe Kisha ortodokse mu nė qendėr tė sheshit tė Shkupit ‘Makedonija’, pikėrisht andej portės kryesore (Urės sė Gurit) qė shqiptarėt e anės tjetėr tė Vardarit duhet ta kalojnė pėr tė shkuar nė pjesėn tjetėr tė Shkupit tė urbanizuar.

    Veprime anakronike

    Ē’ėshtė e vėrteta, kjo strategji e veprimit anakronik tė Qeverisė sė Gruevskit, vazhdimisht ka marrė kritika konstruktive kryesisht nga opinioni i arsyeshėm i ekspertėve tė ndryshėm maqedonas, e shumė pak nga opinioni shqiptarė, i cili realisht duhet tė jetė mė i zėshėm kundrejt kėtyre budallallėqeve nacional-romantike tė kėsaj garniture qeveritare. Nga kėtu, edhe rezistenca e faktorit politikė shqiptarė nė Maqedoni ka qenė shumė e vogėl dhe gati-gati e papėrfillshme, gjė qė po mundėson qė kjo qeveri t’i realizojė me shumė lehtėsi tė gjitha planet e saja.

    Gruevski tė gjitha kėto punė po i bėn me njė pompozitet tė madh. Ē’ėshtė mė e keqja, edhe shumica e popullit tė vetė po i gėlltitė me shumė lehtėsi kėto fore tė tija, gjė qė vazhdimisht po reflektohet nė rejtingun e lartė qė e ka nė popull dhe qė po materializohet nėpėr zgjedhje.

    Mirėpo, ai dhe populli i vetė nuk janė ende tė vetėdijshėm se sa nė plan afatgjatė do t’i kushtojė Maqedonisė izolimi i brendshėm nė njėrėn anė, dhe prishja e dalėngadalė e kohezionit ndėretnik, nė anėn tjetėr, i cili po qėndron nė kėmbė tė qelqta!

    Dėmi, pa dyshim se do tė jetė i madh.
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  4. #24
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Qeveria diskriminon gazetarėt shqiptarė

    Evis HALILI

    Shkup, 26 prill - Kush thotė se peshku nuk qelbet nga koka dhe diskriminimi nuk nis nga maja e hierarkisė sė shtetit. Shembulli mė flagrant i politikės sė preferencave nė baza nacionale dhe diskriminimit mediatik e ka fillesėn nė dy kabinetet - qeveritar dhe presidencial. Edhe i pari, por edhe i dyti duket se vuajnė nga njė alergji kronike nga mediat shqiptare, tė cilat mundohen t'i mbajnė gjithnjė e mė larg delegacioneve presidencialė, apo qeveritare kur udhėtojnė jashtė shtetit. Rekordin e injorimit e kanė thyer prej kohėsh disa dikastere, si Ministria e Punėve tė Jashtme, Ministria e Kulturės, Ministria e Financės, Ministria e Ekonomisė, por nė garė nuk mbeten mbrapa as shefi i presidencės dhe ai i qeverisė, si edhe njėri prej zėvendėsve tė kryeministrit, ai i ēėshtjeve ekonomike, Zoran Stavrevski. Me pėrjashtime tepėr tė rralla, mediat shqiptare - ato elektronike dhe tė shkruara, nuk gėzojnė tė njėjtat privilegje si ato maqedonase, tė cilėt e kanė gjithnjė tė siguruar prezencėn nė delegacionet qė shkojnė jashtė vendit. Nė redaksitė shqiptare ka vite qė janė harruar, madje kujtohen me nostalgji logot e disa ministrive, qė prej njė, apo edhe dy vjetėsh kanė ndėrprerė shpėrndarjen e ftesave.

    E ē'na duhen shqiptarėt

    Ironia mė e madhe shprehet sidomos me justifikimin qė shoqėron ftesat e munguara. "Duhet patjetėr qė tė jenė edhe mediumet shqiptare?", ose "kemi ftuar gazetarė shqiptarė tė serviseve publike", pėrgjigjen rėndom nėpėr institucione. Redaksia "Koha", nė kontuinitet i ėshtė drejtuar zyrave tė shtypit pranė dikastereve tė ndryshme, lidhur me arsyet qė ēojnė nė anashkalimin e mediumeve shqiptare.

    Dy javė mė parė, zėdhėnėsi i Ministrisė sė Financave, Martin Martinovski, do tė pėrgjigjej me pyetje "Pse duhet tė marrin gazetarė shqiptarė... kush janė ata... s'e shoh tė arsyeshme tė arsyetohem...". Nga kabineti i presidentit, pyetja nuk u tingėllon logjike. Zėdhėnėsi Zoran Ivanov hedh poshtė konstatimin se ndaj mediumeve shqiptare ndiqet politike diskriminuese. Sipas tij, praktika qė ndjek presidenciale nė takimet bilaterale tė kreut tė shtetit, parashikon pjesėmarrjen e dy shtėpive publike, Televizionit Publik, ku bėn pjesė edhe kanali nė gjuhėn shqipe, si edhe agjencinė e lajmeve "MIA", ndėrsa nė rastet e tjera kur delegacioni zgjerohet edhe me mediume jopublike, Ivanov thotė se janė ftuar edhe mediat shqiptare. "Nuk ėshtė aspak e vėrtetė, gjithmonė i ftojmė mediumet, nė udhėtimin nė Nju Jork, kishim pėrfaqėsues nga mediat shqiptare", thotė zėdhėnėsja e Ministrisė sė Kulturės, Anita Jovanovska.

    Mediat: Jemi tė diskriminuar

    Fuqia mediatike shqiptare jopublike ėshtė e vogėl, e pėrfaqėsuar me njė numėr simbolik mediash tė shkruara dhe elektronike. Tre gazeta ditore "Koha", "Lajm" dhe "Fakti", si edhe televizioni "Alsat-m", e artikulojnė nė formė tė njėjtė, edhe pse nė qasje tė ndryshme, injorimin permanent nga qeveria dhe presidenca.
    Kryeredaktori i televizionit kombėtar "Alsat-m", Muhamet Zeqiri, thotė se anashkalimi i mediumeve shqiptare formulohet me njė fjalė - diskrimin. Madje, siē shprehet ai, edhe nė rastet kur ftohen tė marrin pjesė, ftesa pėr mediumin shqiptar, mbėrrin nė redaksi nė momentet e fundit, zakonisht njė ditė pėrpara nisjes pėr jashtė shtetit. "Subjektet politike shqiptare, duhet tė jenė mė tė kujdesshėm ndaj kėtij anashkalimi. Gazetarėt shqiptarė duhet tė jenė pjesė e atyre delegacioneve qė udhėtojnė tė financuar edhe nga taksapaguesi shqiptar, pėr kėtė arsye nuk duhet tė lejohet tė ndodhė njė selektim i tillė", thotė Zeqiri. Diskriminimin e konfirmon edhe redaktori i rubrikės sė brendshme nė tė pėrditshmen "Fakti", Fami Bajrami. Duke e ilustruar me shembullin mė tė fundit tė delegacionit kryesuar nga zėvendėskryeministri pėr ēėshtje ekonomike, Zoran Stavrevski, qė deri tė martėn do tė qėndrojė nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, Bajrami pėrmend edhe anashkalimet nga ana e zyrės sė shefit tė diplomacisė, Antonio Milloshovski, apo edhe nga kabineti i presidentit nė largim Branko Cėrvenkovski. "Me ndarjen e kėtillė nė gazetarė maqedonas dhe shqiptarė, mendoj se e udhės ėshtė qė gazetarėt shqiptarė tė bojkotojnė ēdo aktivitet tė qeverisė aktuale, dhe informimi tė jetė i njėanshėm, pra tė ndiqen vetėm aktivitetet e partive politike shqiptare. Ky ėshtė njė defekt i qeveritarėve qė ka marrė hov, sidomos pas zgjedhjeve tė fundit parlamentare. Kėtu nuk duhet aminstuar, madje edhe rolin e partisė shqiptare nė pushtet - BDI, e cila fare pak ngrenė zėrin ndaj kėtij injorimi qė praktikojnė zyrtarėt maqedonas kundrejt gazetarėve shqiptarė", thotė ndėr tė tjera redaktori i "Fakti", Fami Bajrami.

    Kur funksionarėt injorohen, vaj halli pėr gazetarėt

    Ndėrsa kryeredaktori i gazetės "Lajm", Hisen Saliu, ėshtė mė kritik. Kur pohon se gazetarėve shqiptarė nė Maqedoni u mungon njė zė i pėrbashkėt nė mbrojtjen e tė drejtave, shton se nė kėrkimin e fajtorėve, gjithnjė e mė tepėr duhet ta drejtojmė gishtin kah vetvetja, e mė pak kah politikanėve shqiptarė. Me kėtė pohim, Saliu nuk amniston politikanėt shqiptarė, por vetėm konstaton se ėshtė e kotė qė tė kėrkohet respektim i gazetarėve nga ata qė nuk janė tė aftė vetvetes t'ia sigurojnė vendin e merituar nėpėr delegacionet shtetėrore. "Nė kėtė kontekst, opinioni e ka tė freskėt rastin kur delegacioni shtetėrorė i Maqedonisė nė njė Samit tė rėndėsishėm si Samiti i NATO-s nė Bukuresht - vitin e kaluar, udhėtoi vetėm me njė anėtarė shqiptarė. Ėshtė ky vetėm njė rast, kurse ka edhe shumė rate tjera tė ngjashme", thotė kryeredaktori i tė pėrditshmes "Lajm".
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  5. #25
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Qeveria "shqelmon" Institutin nga Kurshumli Hani

    Evis HALILI


    Shkup, 28 prill - Instituti i Trashėgimisė Kulturore dhe Shpirtėrore tė Shqiptarėve do tė zhvendoset drejt njė destinacioni qė ende nuk bėhet i ditur zyrtarisht. Nė vend tė tij, do tė vendoset Qendra Turke e Kulturės. Nga Ministria e Arsimit mėsohet se grupi i punės qė po shqyrton vendndodhjen e re, pritet qė sė shpejti vendimin t'ia paraqesė ministrit Pero Stojanovski, ndėrsa zhvendosja do tė realizohet pas miratimit tė propozimit nga ana e Qeverisė. Burimet pranė MASH-it nuk japin detaje as rreth arsyeve qė kanė ēuar deri nė ndryshimin e adresės sė Institutit, vendndodhja e sė cilės ėshtė miratuar me vendimin pėr themelimin e Institutit.

    Edhe nė Drejtorinė e Mbrojtjes sė Monumenteve tė Kulturės, konfirmojnė vendosjen e Qendrės turke. Pasko Kuzman, kreu i kėsaj Drejtorie, thotė se ėshtė herėt pėr tė thėnė se cilat hapėsira do tė vihen nė dispozicion tė turqve, i gjithė objekti, apo vetėm pjesė tė caktuara. "Jemi ende nė bisedime dhe ėshtė herėt pėr tė folur pėr shpėrngulje. Instituti i trashėgimisė do tė zhvendoset drejt njė lokacioni tjetėr, do tė gjendet njė zgjidhje e pėrshtatshme nė mėnyrė qė palėt tė jenė tė kėnaqura", thotė Kuzman. Kėrkesat pėr dhėnien e disa prej ambienteve tė Kurshumli Hanit nė dispozicion tė autoriteteve kulturore tė Turqisė ka qenė mė e hershme. Ish-drejtoresha e Institutit, Mirushe Hoxha, thotė se zhvendosja e destinacionit ėshtė absurde dhe nuk mund tė justifikohet me kėrkesėn e bėrė nga pala turke.
    "Kjo pėr shkak se kėrkesa nuk ka qenė pėr tė marrė tė gjithė Kurshumli Hanin, por vetėm njė pjesė, kėshtu qė edhe Instituti edhe Qendra turke, ashtu si edhe zyra tė tjera mund tė funksiononin brenda objektit", thotė Hoxha.

    Ish-ministri i MASH, Sulejman Rushiti, nėnshkrimi i tė cilit figuron nė aktet e themelimit tė Institutit, njėherazi dhe ideatori i vendosjes sė Institutit nė Kurshumli Han, thotė se kjo ėshtė padrejtėsia mė e madhe qė mund t'i bėhet njė institucioni tė tillė, ndėrsa vendimi pėr ndryshimin e vendndodhjes ėshtė njė nga veprimet mė tė dėmshme. "Ėshtė turp dhe fatkeqėsi qė ndodh njė gjė e tillė", thotė Rushiti. Lajmi pėr zhvendosjen e institutit ėshtė njė hap qė e shpie atė drejt mbylljes, paralajmėron njė prej arkitektėve tė projektit dhe anėtar i Komisionit amė tė themelimit, Xhabir Ahmeti. "Kėto janė lojėra tė natyrės politike, por janė tė natyrshme kur e gjejnė tė papėrgatitur kuadrin shqiptar dhe nė veēanti amatorėt e elitės politike nė pushtet", thotė Ahmeti. Pėrcaktimi i vendndodhjes sė Institutit brenda hapėsirave tė njė prej objekteve me vlera tė veēanta kulturore dhe historike - Kurshumli Han, u shoqėrua me polemika, ndėrsa adaptimi i ambienteve nė zyra funksionale u zgjat pėr njė kohė tė gjatė. Andrrallat pėr Institutin mesa duket nuk pėrfunduan edhe pas shuarjes sė stuhive tė shkarkimeve dhe emėrimeve, ndėrrimit tė drejtuesve, stafit, bllokimit tė buxhetit e qė vijuan deri nė kėrkesėn pėr ndryshimin e emrit nė Institut Albanologjik. Ndėrkohė, udhėheqėsia e re e Institutit, drejtori Ramiz Abdyli, pėrkundėr tentimit tonė, ka qenė i pakapshėm pėr tė komentuar kėtė vendim qeveritar.
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  6. #26
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    10 milionė euro pėr kuaj dhe luanė

    Shkup, 4 maj - Shkupi deri nė fund tė vitit do tė "zbukurohet" me kuaj dhe luanė. Janė kuajt dhe luanėt, pėr tė cilėt Komuna e Qendrės dhe Qeveria kanė ndarė rreth dhjetė milionė euro. Kafshė tė derdhura nė bronz, sipėr tė cilėve do tė qėndrojnė disa nga emrat mė tė shquar tė historisė maqedonase, ndėrsa sipėr njėrit prej kuajve, do tė qėndrojė prijėsi mė i madh luftarak i tė gjitha kohėrave - Aleksandri i madh.

    Nė radhė tė parė, shumat marramendėse qė shpenzohen pėr tė njėjtat mbeten top-sekret, ndėrsa Qeverisė sė Gruevskit nuk i bėhet vonė pėr ngacmimet e fqinjėve, gjė e cila nė vazhdimėsi ėshtė vėnė nė dukje nga faktori ndėrkombėtar, por edhe nga subjekte tė ndryshme vendase.

    Skulpturat, siē kanė raportuar mediat maqedonase, po pėrgatiten nė qytetin e Firencės nė Itali, ku monumente dhe skulptura deri mė tani kanė porositur dhe kanė pėrgatitur disa nga shtetet mė tė mėdha nė botė.
    Duke lėnė anėsh njė sėrė projektesh qė do tė ishin tė mirėseardhura pėr qytetarėt, njė e katėrta e tė cilės ėshtė e papunė, Qeveria aktuale dhe Komuna Qendrėr gjatė vitit tė kaluar zgjodhėn firmėn italiane tė specializuar pėr derdhje nė bronz, "Fonderija Artistika Ferdinand Marineli", me tė cilėn ka nėnshkruar njė kontratė sekrete qė vendit i ka kushtuar rreth dhjetė milionė euro. Ditėve tė fundit, mediat nė Shkup kanė ardhur deri te tė pesė kontratat, qė bėjnė me dije se skulpturat e bronzit tė porositura vjet, duhet tė jenė gati deri nė fund tė kėtij viti, ose nė fillim tė vitit tė ardhshėm.

    Nė kontratat pėr disa skulptura, janė shėnuar edhe emrat e figurave historike qė janė duke u derdhur nė bronz, ndėrsa pėr disa tė tjera - janė shėnuar vetėm ēmimet. Nė pėrgatitjen e skulpturave qė duhet tė vendosen nė pjesėn qendrore tė kryeqytetit pėrveē "Fonderija artistika Ferdinand Marineli", janė kyēur edhe dy firma tė saj simotra. Me vendim tė Komunės sė Qendrės, skulptura bronzi do tė fitojnė Goce Dellēevi, Dame Gruevi dhe Nikolla Karevi, por lista e figurave historike qė mund tė derdhen nė bronz, mund tė zgjerohet nė kėrkesė tė subjekteve juridik dhe fizik, nė bazė tė Ligjit pėr monumente. Nga tė dhėnat e kontratave, mėsohet se dy prej luanėve qė do tė vendosen nė urėn "Goce Dellēev", do tė kushtojnė 1.150.000 euro, derisa ēmimi i dy tė luanėve tjerė - ėshtė 1.180.000 euro, ndėrsa pėr tė gjitha skulpturat nga buxheti i shtetit nė atė tė firmės italiane do tė derdhen rreth dhjetė milionė euro. Shpenzimet e transportit nga Italia ėshtė paraparė tė shkojė nė konton e firmės italiane. (I.I.)
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  7. #27
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Qeveria aplikon diskriminimin fetar me paratė e popullit

    25/03/2009 13:10:23


    “Ēdo bekim fetar duhet tė behėt edhe nga ana e Bashkėsisė Islame, jo vetėm nga nja bashkėsi fetare nė Maqedoni. Kėtė e themi duke marrė parasysh se pas Kishės Ortodokse vjen Bashėksia Islame. Ne do tė vazhdojmė betejėn tonė pėr tė luftuar kėtė diskriminim fetar”, ka theksuar sekretari i pėrgjithshėm i BFIM-sė, Afrim Tahiri

    Diskriminim i rėndė fetar por edhe tendenca pėr nxjerrjen nė shesh tė elementeve sllavo-ortodokse ėshtė vlerėsuar ceremonia e vėnies sė gurėthemelit tė ndėrtimit tė objekteve tė reja shtetėrore nė afėrsi tė Urės sė Gurit nė Shkup, ku organizator ka qenė kryeministri Nikolla Gruevski.

    Gjykata Kushtetuese, Arkivi Shtetėror dhe Muzeu Arkeologjik janė tre institucionet e reja qė filluan tė ndėrtohen nga buxheti i shtetit, qė janė para tė qytetarėve tė kėtij shteti.

    Bashkėsia Islame Fetare nė Maqedoni ka reaguar ndaj kėsaj dukurie, e cila po merr hov tė madh nga qeveria aktuale, ku nė ceremoninė e gurėthemelit, bekimi i kėtyre institucioneve ėshtė bėrė vetėm nga prifti ortodoks.

    “Duke marr parasysh se institucionet qė ndėrtohen janė pėr tė gjithė qytetarėt, pėr tė gjithė besimtarėt e vendit pavarėsisht se cilės fe i takojnė dhe duke marrė parasysh se ato ndėrtohen me tė hollat tė qytetarėve tė Maqedonisė, Bashkėsia Islame mohoi pjesėmarrjen pasi qė nuk ishte ftuar me status tė barabartė me Kishėn Ortodokse Maqedonase. Ēdo bekim fetar duhet tė behėt edhe nga ana e Bashkėsisė Islame, jo vetėm nga nja bashkėsi fetare nė Maqedoni. Kėtė e themi duke marrė parasysh se pas Kishės Ortodokse vjen Bashėksia Islame. Ne do tė vazhdojmė betejėn tonė pėr tė luftuar kėtė diskriminim fetar”, ka theksuar sekretari i pėrgjithshėm i BFIM-sė, Afrim Tahiri.

    Po ashtu dr Metin Izeti, ekspert i filozofisė dhe njohės i ēėshtjeve fetare ka theksuar se rasti i mosprezencės sė Bashkėsisė Islame nė gurthemelin e objejtit administrativ ėshtė shqetėsues.

    “Rasti i fundit i mosprezencės sė kreut tė Bashkėsisė Islame nė gurėthemelin e ndėrtesave tė gjyqit, arkivit etj ėshtė njė pasqyrė reale e asaj qė Qeveria e Maqedonisė ka dėshirė ta bėjė me Maqedoninė. Mosprezenca e kreut tė Bashkėsisė Islame, pa marrė parasysh se dikush e dėshiron ose jo atė, pajtohet me botėkuptimet, mėnyrėn e veprimit tė tij ose jo, ėshtė injorim dhe margjinalizim i elementit mysliman nė Maqedoni , i cili nėse jo mė tepėr e paraqet gjysmėn e popullatės sė Maqedonisė”, ka theksuar dr.Metin Izeti. (INA/SHM)

    *******************************************

    Zgjohu: Incidenti i djeshėm, dėshmi pėr Albanofobinė

    29/03/2009 13:33:00


    Incidenti i djeshėm nė sheshin e Shkupit, pėr Lėvizjen qytetare ‘Zgjohu’ dėshmoi albanofobinė e skajshme te njė pjesė e bashkėqytetarėve maqedonas. ‘Zgjohu’ shpreh shqetėsimin se parullat antishqiptare qė u brohoritėn nė shesh mund ta kthejnė disponimin antishqiptar tė njė dekade mė parė.
    Ismail Krifca nga kjo lėvizje thotė se mė brengosėse se dhuna qė u shfaq gjatė kėsaj pėrleshjeje ishin fyerjet ndaj shqiptarėve.
    “Edhe mė e rėndė se kjo ėshtė satanizimii shqiptarėve nė kėtė shoqėri, siē e dėgjuat edhe vet dje nė media, njė grup maqedonas grupit tjetėr maqedonas i brohoriste ‘shiptari, shiptari’. Edhe mė tutje trashėgimia jonė, kultura jonė po satanizohet nė kėtė mėnyrė nga tė rinjtė apo nga maqedonasit, madje mund tė them edhe nga qeveria te ne”, deklaroi Ismail Krifca, nga Lėvizja qytetare ‘Zgjohu’.
    Krifca shpreh habinė se as LSDM e as VMRO DPMNE nuk e dėnuan kėtė shprehje tė ultranacionalizmit nė qendėr tė Shkupit.

    Kurse Shoqata e Historianėve Shqiptarė thotė se kėto incidente ngjanin me luftėrat e kryqėzatave qė zhvilloheshin midis luftėtarėve tė kryqit dhe heretikėve.

    “Ne si shoqėri civile dhe historianė ngrejmė zėrin e protestės qė ti jepet fund kėsaj periudhe qė e kthen Maqedoninė nė mesjetė, nė vend se tė shkojė pėrpara drejt integrimeve euro-atlantike neve na kthejnė nė mesjetė”, tha Skender Hasani, nga Shoqata e Historianėve Shqiptarė.

    ‘Zgjohu’ dhe historianėt vlerėsojnė se akoma mė skandaloze ėshtė fakti se kisha planifikohet tė ndėrtohet nė vendin ku ka ekzistuar shtėpia e Nėnės Terezė. Zgjohu pyet qeverinė se pse vendosjen e gurthemeleve e kryen vetėm me bekimin e kishės ortodokse, kur dihet se ato objekte ndėrtohet me tė hollat edhe tė taksapaguesve, shqiptar, turk, boshnjakė, romė, maqedonas mysliman, qė pėrbėjnė gjysmėn e popullatės sė vendit.

    Naim Vrenezi

    *********************************************

    Kuadrot shqiptarė nė shifra simbolike

    Evis HALILI

    Shkup, 2 prill - Shifrat e ulėta tė pėrfaqėsimit tė drejtė tė kuadrove shqiptarė nėpėr dikasteret shtetėrore, kamuflohet me mungesėn e njė pasqyre tė tė dhėnave qė do tė zbardhte nė formė tė detajuar numrin dhe pozicionet e tyre nė hierarkinė shtetėrore. Edhe pse i paralajmėruar qė nė tetor tė vitit tė kaluar, afati i fundit pėr realizimin e analizės sė pėrfaqėsimit tė drejtė ėshtė shtyrė deri pas mbarimit tė zgjedhjeve, pohojnė nga kabineti i zėvendės kryeministrit pėr zbatimin e marrėveshjes sė Ohrit, Abdylaqim Ademi. Atėherė pritet qė tė bėhen publike nė mėnyrė tė sistemuar tė dhėnat, tė cilat rėndom janė tepėr tė kufizuara dhe tė mbledhura nga institucione tė veēanta. Analiza po ashtu do tė pėrfshijė edhe segmentet e decentralizimit, pjesėn normative dhe arsimin nė mėnyrė qė tė dihet qartė se sa ėshtė implementuar ky dokument, sa zbatohen nė praktikė dhe ēka do tė duhej tė ndryshohej. Pas zgjedhjeve pritet qė tė punėsohen edhe 240 administratorėt qė pas konkursit tė mbajtur nė dy muajt e fundit tė vitit tė kaluar, pėrfituan vetėm vendimet e punės, por jo sistemimin nėpėr vendet e punės.

    Po pas zgjedhjeve, pritet qė tė vijohet me dy shkallėt e tjerat tė konkurseve tė punėsimit tė dytė dhe tė tretė, pohojnė nė kabinet. Tė dhėnat qė do tė konfirmonin zbatimin ose jo tė drejtė tė njė prej pikave tė marrėveshjes sė nėnshkruar shtatė vjet mė parė, nė tė shumtėn e rasteve janė objekt i spekulimeve qoftė nga pozita apo opozita, tė parėt pretendojnė pėr rritjen e numrit tė punonjėsve shqiptarė, tė dytėt pėr reduktimin nė masė tė kuadrit dhe diskriminim nė baza etnike dhe partiake.

    Duke iu referuar tė dhėnave parciale, konstatohet se gjyqėsori, policia, presidenca, kultura dhe financat janė disa prej segmenteve qė mė sė paku numėrojnė shqiptarė, nė gjuhėn e shifrave pėrqindja e tyre nuk arrin mė shumė se dy deri nė katėr pėr qind, ka edhe raste ku kalohet dhjetė pėrqindėshi, ndėrsa mė rrallė arrihet pėrqindja e duhur e pėrfaqėsimit.

    Nė Gjykatėn Themelore numėr 1, numėrohen vetėm dhjetė shqiptarė qė pėrbėjnė katėr pėr qind tė totalit. Por pėrqindja e ulėt shpjegohet edhe me deklaratėn e kreut tė saj, Dobrilla Kacarska, e cila pat vėrejtur se nuk janė tė obliguar ta plotėsojnė 25 pėrqindėshin, pasi ligjėrisht janė tė ēliruar nga njė detyrim qė buron nga marrėveshja. Numri i vogėl ėshtė edhe nė dikasterin e kulturės, sidomos nė pozicionimin e kuadrove nė poste drejtuese. Sekretariati pėr implementimin e Marrėveshjes sė Ohrit gjatė kėtij viti, u angazhua se prioritet do tė ketė pėrfaqėsimin e drejtė dhe adekuat tė bashkėsive nė administratėn shtetėrore me punėsimin e mbi njė mijė personave edhe nga etnitete tė tjera.

    *******************************************


    Qeveria e Maqedonisė nuk lejon librin shqip nė panairin e Shkupit

    Tre ditė tė tėra libri shqip qė vinte nga Tirana pėr nė Panairin ndėrkombėtar tė librit nė Shkup mbahet nė Doganėn e Maqedonisė dhe nuk lejohet tė hyjė nė shtetin fqinj. Nė ditėn e panairit, mė tetė prill, vetėm stenda e “Toenės” ishte bosh. Libri shqip nė vend qė t’i prezantohej lexuesve, mbahet peng nė Doganėn e Maqedonisė.

    I irrituar pėr kėtė veprim, drejtori i Shtėpisė Botuese “Toena”, Fatmir Toēi thotė se kurrė nuk do tė vijnė mė nė kėtė panair. “Burokracia maqedonase, administrata e poshtėr maqedonase ka tre ditė qė e sorollatin makinėn tonė tė ngarkuar me libra. Ėshtė hera e fundit qė vijmė nė kėtė palo panair. Ne vijmė nė Shkup vetėm pėr hir tė shqiptarėve qė jetojnė atje”, tha pėr “Lajm” Toēi. Ai thotė se me kėto veprime qė bėn, Maqedonia kurrė nuk do tė hyjė nė Bashkimin Evropian. “Nuk e di nė ėshtė politikė, apo ka doganier tė pakualifikuar qė nuk dinė ta kryejnė punėn e tyre”, tha Toēi, duke shtuar se i kanė nė rregull tė gjitha dokumentacionet e nevojshme. “Nėse nuk duan qė tė vijmė nė atė panair, le tė mos na sjellin ftesė”, tha ai. Ndėrsa organizatorėt e panairit thonė se gjithnjė botuesit nga Shqipėria mbėrrijnė me vonesė, pėr shkak tė disa formaliteteve doganore. Drejtoria e Doganave tė Maqedonisė nuk ėshtė e informuar pėr rastin nė fjalė. “Nuk kemi asnjė lloj informate pėr ndalesėn e librave nga Shqipėria. Kontrolloni se nė cilin stacion doganor tė Shkupit gjenden librat dhe do t’ju tregojmė se ēfarė problemi ka”. Kėshtu ėshtė pėrgjigjur zėdhėnėsja e Drejtorisė sė Doganave, Lupka Mindoshevska.

    Ndryshe, kjo nuk ėshtė hera e parė qė libri shqip pengohet tė hyjė nė Maqedoni. Ndonjėherė pėr disa orė, ndonjėherė pėr njė ose dy ditė, por kurrė nuk mbahet mend qė libri shqip tė ketė kaluar pa problem nė Maqedoni, ashtu siē hyjnė librat qė vijnė nga shtetet e tjera, ose siē shkon libri shqip nė vende tė tjera, pėrjashtuar Maqedoninė. Botuesit e Shqipėrisė marrin pjesė nė dhjetėra panaire ndėrkombėtare qė organizohen nė vende tė ndryshme tė Evropės dhe asnjėherė s’kanė pasur probleme si nė Maqedoni. Pėr shkak tė kėtyre formaliteteve doganore dhe disa arsyeve tė tjera, botuesit nga Kosova kanė hequr dorė nga Panairi i Shkupit. Panairi i 21-tė i librit qė u hap tė mėrkurėn do tė qėndrojė i hapur deri tė dielėn.

    ************************************************** ****************

    Ministrave shqiptarė vetėm 7 pėr qind

    Zejnulla VESELI

    Shkup, 18 maj - Ministria e Financave ka parashikuar se cilat dikastere do tė pėrfitojnė me shumė fonde me buxhetin e vitit 2009. Por, ajo qė tani mė dihet ėshtė fakti se dikasteret qė udhėhiqen nga ministrat shqiptarė, nuk do tė kenė fonde tė mjaftueshme pėr realizimin e projekteve.

    Nėpėrmjet projektbuxhetit janė pėrcaktuar fushat kryesore qe do te mbėshteten me fonde shtese. Pėr anėtarin e Kėshillit qendror tė Demokracisė sė Re, Bilall Kasami, me rishikimin e buxhetit pėr vitit 2009 sėrish ministrat maqedonas do tė menaxhojnė me shumėn mė tė madhe tė parave tė buxhetit. Kėshtu, me 93 pėr qind tė parave tė buxhetit do tė udhėheqin ministrat maqedonas, ndėrkaq vetė 7 pėr qind tė kėtyre mjeteve do tė jenė nė disponim pėr ministrat shqiptarė", thotė Kasami. Sipas Bilallit, Ministria e Ekonomisė do tė menaxhojė me mė pakė se 2%, ministri i Ekologjisė me 1%, ministri i Punės dhe Politikės Sociale me rreth 1.5%, ministri i Shėndetėsisė me mė pakė se 2.5% dhe Pushtetit Lokal me jo mė shumė se 0.3% tė mjeteve buxhetore prej 1.2 miliardė euro. Pėr kėtė pjesėmarrje me rreth 7 pėr qind nė buxhet e ministrave shqiptarė, Kasami thotė se nuk mjaftojnė pėr ndėrtimin e projekteve tė paralajmėruara nga partia shqiptare nė pushtete, siē janė Rruga e Arbrit, Autostrada Shkup-Bllacė, Zona e Lirė Ekonomike e Pollogut etj.

    Nga ana tjetėr, Ministria e Financave informon se me rishikimin e buxhetit pėr vitin 2009 nuk ka shkurtim tė mjeteve pėr projektet e dobishme, siē janė infrastruktura dhe arsimi. Sipas ministrit Sllavevski, buxheti reduktohet pėr 170 milionė euro, por vėllimi i mjeteve financiare pėr realizmin e projekteve infrastrukturore dhe arsim, ku u pėrfshihen edhe vendbanimet shqiptare, mbetet i njėjtė, ndėrsa shkurtesė tė mjeteve financiare do tė ketė pėr udhėtimet zyrtare tė ministrave dhe pajisje tjera tė nevojshme pėr ministritė. Pėr ekspertėt ekonomik nuk ėshtė me rėndėsi se nė buxhet parashihen mjete shtesė apo reduktohen mjete financiare pėr ato dikastere qė udhėhiqen nga ministrat shqiptarė, e rėndėsishme ėshtė se sa realizohen projektet e parapara. "Nėse projektet nė buxhet nuk realizohen sipas dinamikės sė caktuar, ekziston njė rrezik shumė i madh qė kėto projekte asnjėherė mos tė realizohen", thotė Abdylmenaf Bexheti Dimensioni tjetėr qė ėshtė shumė i paqartė nė buxhet pėr Bexhetin ėshtė ēėshtja e strukturės sė investimeve kapitale. "Qeveria premton se ka rritje tė buxhetit pėr investime kapitale, duke mos pasur kujdes pėr kapacitetin e proceseve tė realizimit tė kėtyre projekteve. Dhjetė vitet e fundit, as kjo qeveri, por as qeveritė e mėparshme, nuk kanė arritur t'i realizojnė investimet kapitale nė tėrėsi", thotė Bexheti. Kjo, thotė ai, tregon se kemi kapacitet tė ulėt institucionale pėr tė akceptuar kėto dimensione dhe ėshtė shumė normale kur nė kushte tė kapaciteteve tė cunguara institucionale kemi edhe kėtė qeveri kėshtu si ėshtė. Ndėrkaq, pėr ish ministrin e Financave, Xhevdet Hajredini, rishikimi i i projektuar pėr njė rritje tė bruto prodhimit dhe rritjes ekonomike ndryshe nga siē rekomandojnė institucionet e huaja financiare, vėnė nė pikėpyetje tė gjitha shtyllat e projektuara nė buxhet, pėrfshirė kėtu dhe projektet infrastrukturore tė parapara nė vendbanimet shqiptare. "Fiasko mė tė madhe do tė pėrjetojnė projektet infrastrukturore, sepse pikėrisht ndėrtimi dhe riparimin i rrugėve duhet tė bėhen me marrjen e kredive nga institucionet financiare ndėrkombėtare, tė cilėt tanimė kjo qeveri haptazi ėshtė shprehur se nuk i do kėto kredi", thotė Hajredini. Refuzimi i marrjes sė kredive mė shkallė tė interesit mė tė ulėt nga FMN-ja pėr tė realizuar projekte e filluara infrastrukturore do tė detyrojnė kėtė qeveri qė nė shtator tė kemi sėrish rishikim tė buxhetit. Argument tjetėr qė rrezikohet i tėrė buxheti i vitit 2009 pėr Hajredinin janė shpenzimet e fundit qė kjo qeveri po realizon pėr projektet, siē janė muzeu i kukullave, i figura tė ndryshme si dhe ngritja e pėrmendoreve.

    **************************************************

    Testet nė maqedonisht

    Hajrie AZEMI
    Shkup, 18 maj - Njė pjesė e madhe e fėmijėve gjashtėvjeēar shqiptarė do tė testohen nė gjuhėn maqedonase dhe nga pedagogė maqedonas. Nė mungesė tė pedagogėve shqiptarė, gjashtėvjeēarėt shqiptarė tė fshatrave malore nė disa komuna do tė testohen nė maqedonisht. Shembull konkret ėshtė shkolla "Marko Cepenkov" nė Strugudic.

    Pėrgjegjėsi i paraleleve shqipe nė shkollėn periferike, Nehat Hasani, tregon se tanimė janė duke u grumbulluar dokumentet e gjashtėvjeēarėve shqiptarė, por se testimi do tė kryhet nė shkollėn qendrore, atje ku mėsimi ndiqet nė maqedonisht.
    "Arsimtarėt shqiptarė deri nė fund tė muajit maj grumbullojnė dokumentacionet e fėmijėve nėpėr fshatra, ndėrsa tė njėjtat mė pas dorėzohen nė shkollėn qendrore 'Marko Cepenkov' nė Zelenikov, pasi nė shkollėn tonė, nuk kemi pedagog", thotė Hasani. Megjithėse gjashtėvjeēarėt shqiptarė asnjė fjalė nuk e dinė maqedonisht, Hasani shpreson se gjithēka do tė kalojė mirė.

    "Ėshtė procedurė e rėndė, sepse fėmijėt e kėtyre fshatrave nuk kanė njohuri tė maqedonishtes. Arsimtari qė starton klasėn e parė obligohet gjatė testimit fėmijėve t'u pėrkthej testin nė sy tė pedagoges", sqaron Hasani, duke pėrmendur praninė e frikės frikės sė nxėnėsve, por edhe prindėrve lidhur me testimin nė maqedonisht. Nė maqedonisht, teste pėr gjashtėvjeēarėt shqiptarė do tė ketė edhe nė shumė shkolla tjera tė fshatrave malor, ku mungojnė pedagogėt shqiptarė.

    Ndryshe, regjistrimi i gjashtėvjeēarėve nė klasė tė parė filloi edhe nėpėr shkollat fillore tė Shkupit. Nė shkollėn fillore "26 korriku", nė Shkup, gjatė ditės regjistrohen rreth 20 fėmijė nė klasė tė parė. Drejtori i kėsaj shkolle, Halit Sejdiu, njofton se ēdo ditė paraqiten nxėnės tė grupmoshės 6 vjeēare, ndėrsa edhe nė vitin shkollor 2009/2010, nė kėtė shkollė pritet tė startojnė tetė paralele me nxėnės tė klasės sė parė. "Pėr dallim nga vitit paraprake, sivjet si duket ėshtė ngritur vetėdijesimi i prindėrve, sepse filluan me kohė ti regjistrojnė fėmijėt. Lagja e Vizbegut ėshtė me popullatė tė ardhur nga Tanusha, Breza, Malina, dhe pėr atė qėllim nuk kemi pasqyrė tė qartė sa nxėnės duhet tė regjistrohen", shprehet Sejdiu. Edhe nė shkollat fillore "Liman Kaba", nė fshatin Luboten, shkolla fillore "7 marsi", nė Shkup, "25 maji", nė Hasanbeg informojnė se ēdo ditė bėhet regjistrimi i fėmijėve gjashtėvjeēar.

    *************************************************
    ASHAM nuk zgjedh asnjė akademik shqiptarė

    27/05/2009 16:58:30

    Akademia e Shkencave dhe Arteve tė Maqedonisė (ASHAM) ka zgjedhur sot 24 anėtarė tė rregullt dhe tė jashtėm, prej tė cilėve nuk ka figuruar asnjė kandidat shqiptarė.


    Pėr anėtarė tė rregullt janė zgjedhur prof.dr Vitmor Mitevski, prof.dr Vera Bitrakova-Grozdanova, prof.dr. Goce Petrevski, prof.dr Leonid Grēev dhe tė tjerė. Ndėrsa si anėtarė tė jashtėm janė zgjedhur prof. Predrag Matvejeviē, akademik Oleksej Semjonviē, akad. Robert Badenter, prof.dr Sllobodan Peroviē dhe emra tė tjerė tė akademikėve tė huaj.

    ASHAM njofto ise ishin bėrė 32 propozime pėr zgjedhjen e anėtarėve tė rregullt dhe 15 propozime pėr anėtarė tė jashtėm. Deri tani vetėm dy personalitete tė jetės shkencore dhe letrare shqiptare janė anėtarė tė ASHAM. (INA)

    ************************************************** *******

    Bllokohet pėrfaqėsimi i shqiptarėve nė administratėn shtetėrore

    27/05/2009 13:50:21



    Pėrfaqėsimi i shqiptarėve nė administratėn shtetėrore vazhdon tė ngecė dhe deri tani nuk janė realizuar punėsimet e parapara sipas Marrėveshjes sė Ohrit.



    Shqetėsimi ėshtė paraqitur nga opozita shqiptare, e cila ka alarmuar se Qeveria aktuale qė nga fillimi i saj ka ngecur me procesin e pėrfaqėsimin adekuat tė shqiptarėve dhe komuniteteve tė tjera nė institucionet shtetėrore.

    PDSH nėpėrmjet njė reagimi ka shpalosur tė dhėnat e saj lidhur me vazhdimin e procesit tė pėrfaqėsimit. “Jo vetėm qė ėshtė bllokuar pėrfaqėsimi, por me masat e reja qeveritare pėr pėrballimin e krizės njė numėr i madh i shqiptarėve tė punėsuar me kontrata tė pėrkohshme pune janė larguar nga puna apo pas skadimit tė kėtyre kontratave pritet tė largohen. Opinioni duhet tė ketė tė qartė se ēfarė po ndodhė me kėtė qeveri e cila po ēon vendin dhe shqiptarėt drejt regresit”, bėjnė tė ditur nga selia e PDSH-sė.

    Nga ana tjetėr, sekretariati pėr implementimin e Marrėveshjes sė Ohrit ka pėrjashtuar zėrat se nuk do tė ketė punėsime tė reja tė shqiptarėve gjatė kėtij viti. Kabineti i zėvendėskryeministrit pėr Marrėveshjen e Ohrit, Abdylaqim Ademi ka theksuar se nuk janė shkurtuar mjetet pėr punėsime tė reja qė janė pjesė e planit tė pėrfaqėsimit tė pjestarėve tė bashkėsive etnike.

    Sipas planit tė pėrfaqėsimit tė paraparė me Marrėveshjen e Ohrit,shqiptarėt duhet tė jenė tė pėrfaqėsuar nė institucionet shtetėrore me 26 pėr qind, ndėrsa edhe pėrkundėr kalimit tė 8 viteve nga firmosja e marrėveshes, pėrfaqėsimi ka arritur deri nė 17 pėr qind.

    ************************************************** *********

    Vetėm 2, 6 pėr qind mjekė shqiptarė

    Anila Limani


    Pėrfshirja e shqiptarėve nėpėr institucionet shtetėrore vazhdon tė mbetet skandaloze. Ende ka institucione ku punojnė mė pak se pesė pėr qind shqiptarė. Nė Shtėpinė e Shėndetit nė Shkup punojnė vetėm tetė mjekė shqiptarė dhe rreth 300 mjekė tė tjerė. Ky institucion shėndetėsor ėshtė mė i madhi nė Maqedoni me 1. 310 tė punėsuar, prej tė cilėve vetėm 65 janė shqiptarė. Qė ironia tė jetė mė e madhe pjesėn dėrmuese tė kėtyre tė punėsuarve shqiptarė (42) e pėrbėjnė vozitės, pastrues e rojtarė, ndėrsa mjekė janė vetėm tetė, ndėrkaq qė punojnė dhe 15 infermierė. Nėse llogaritet pėrqindja e tė punėsuarve shqiptarė nė kėtė institucion, ata pėrbėjė vetėm pesė pėr qind tė numrit tė pėrgjithshėm tė tė punėsuarve dhe 2, 6 pėr qind tė numrit tė mjekėve.

    Migjen Selmani, drejtori ekonomist i kėtij institucioni thotė se kanė bėrė kėrkesė nė Ministrinė e Shėndetėsisė pėr tė punėsuar edhe 50 shqiptarė, mirėpo vendimi i Qeverisė pėr tė ndėrprerė punėsimet ia ka shuar optimizmin. “Kemi bėrė kėrkesė nė ministri pėr rreth 50 punėsime. Presim pėrgjigje, edhe pse s’jemi shumė optimistė pėr shkak tė ndalesave qė ka bėrė qeveria pėr punėsimet e kėtij viti”, thotė Selmani. Ai sqaron se njė ndėr problemet me tė cilat ballafaqohet ky institucion ėshtė edhe kuadri i vjetėr qė e pėrbėn atė. “Ballafaqohemi me kuadėr tė vjetėr tė cilėt ēdo ditė dalin nė pension, ndaj kemi bėrė edhe njė kėrkesė tjetėr nė ministri pėr plotėsimin e vendeve tė punės tė 15 personave qė kanė dal nė pension qė nga fillimi i kėtij viti”, thotė ai duke shtuar se ėshtė tepėr e nevojshme qė personi qė ka dalė nė pension tė zėvendėsohet. “Meqė nė kėtė institucion ka shumė pak shqiptarė, besoj se zėvendėsimet do tė bėhen me shqiptarė. Rreth 80 deri nė 90 pėr qind shfrytėzues tė kėtyre shėrbimeve p.sh. nė poliklinikėn e Bit Pazarit janė shqiptarė, ndėrsa ata qė i ofrojnė shėrbimet janė maqedonas”, tha Selmani.

    Nėn ingerencat e Shtėpisė sė Shėndetit tė Shkupit janė 67 ambulanca, nėntė poliklinika mė tė mėdha dhe Ndihma e Shpejtė. Nė kuadėr tė shtėpisė sė shėndetit funksionon rengen diagnostika, mjekėsia interne, oftomologjia, ORL, sėmundjet e lėkurės, laboratorėt dhe ndihma e shpejtė. Ndėrkaq, koncesionerėt shqiptar mund tė numėrohen me gishta. Prej 900 mjekėve koncesionerė vetėm gjashtė janė shqiptarė.

    ************************************************** ******************

    Asnjė kompjuterė pėr studentėt e USHT-sė nė Kumanovė

    Laura PAPRANIKU


    Trajtim tė barabartė brenda tė njėjtit institucion, kėrkojnė studentėt e
    Fakultetit tė Administratės sė Biznesit (FAB) nė Kumanovė, qė janė pjesė e Universitetit Shtetėror tė Tetovės (USHT). FAB i themeluar vitin e kaluar me bekimin e Parlamentit, sipas studentėve pėrballet me mungesa tė shumta nė mjetet e punės dhe nuk trajtohet si duhet nga USHT-ja, Qeveria dhe nga Ministria e Arsimit dhe Shkencės (MASH). Shqetėsimin e tyre e mbėshtesin edhe profesorėt, tė cilėt tregojnė se mungojnė gjėrat elementare tė punės, kurse nė USHT, pranojnė se nuk janė siguruar kushtet e nevojshme pėr funksionimin e FAB-it.

    “Krejt ēfarė ka qenė nė mundėsitė tona, kemi bėrė”, thonė nė USHT, duke shtuar se pėrveē pajisjes sė objektit me banka karrige dhe kompjuterė pėr punėt administrative, USHT ka paguar edhe qiranė (1 mijė e 500 euro nė muaj) edhe pse ky ėshtė detyrim i MASH-it. “Kėrkojmė qė Rektorati i USHT-sė tė ndryshojė qasjen dhe trajtimin ndaj nesh”, thonė studentėt e FAB-it, duke kujtuar se edhe ata janė pjesė e USHT-sė dhe se tė gjitha pagesat, i bėjnė nė xhirollogarinė e USHT-sė. “Prandaj, kėrkojmė qė USHT-ja tė na konsideron edhe neve si studentė tė kėtij Universiteti dhe tė na trajton nė mėnyrėn e duhur”, shkruajnė studentėt. Ata, shprehen tė revoltuar pasi “udhėheqėsia e deritanishme e USHT-sė, Qeveria aktuale dhe MASH nuk na trajtojnė mirėfilli” kurse kėtė e argumentojnė me mungesėn e kushteve pėr studim.

    Nė dy programet studimore tė FAB-it, nė administratėn e biznesit - semestrin e parė dhe administratėn publike - semestrin e dytė, kemi lėndėn e informatikės. Mirėpo, viti akademik mbaroi dhe neve nuk kem ende asnjė njė kompjuter, thonė studentėt. Sigurimi kompjuterėve dhe mjeteve tė tjera tė punės sikurse vėrejnė ato ėshtė parakusht pėr mėsim cilėsor. Pra, bazuar nė kėrkesat e ekonomisė sė tregut, kompjuterėt nuk janė tė domosdoshmėri vetėm pėr lėndėn e teknologjisė informatike por edhe pėr lėndė tjera shkencore. Nė USHT, presin qė situatat tė ndryshojnė pėr tė mirė, pasi para njė jave kishin filluar tė lėvizin gjėrat nė drejtim tė qirasė. Deri nė muajin maj, nė xhirollogarinė e USHT-sė nuk ishte derdhur asnjė mjet pėr pagesėn e qirasė sė FAB-it nė Kumanovė edhe pse pėr fillimin me punė nė atij fakulteti, Qeveria, respektivisht MASH-kishte marrė pėrsipėr tė paguajė kėto shpenzime, bashkė me ato tė mirėmbajtjes dhe rrogave tė punėsuarve. Ato, shtresojnė tė zgjidhet kjo ēėshtje ashtu sikurse presin qė Parlamenti tė miraton vendimin e qeverisė pėr kthimin ne 10 milion denarėve, tė USHT-sė, duke rikthyer kėshtu buxhetin nė gjendjen e tij tė pėrparshme prej 50 milion denarė pėr pjesėn e investime kapitale.

    ************************************************** ********
    Harrohet punėsimi i shqiptarėve nė “Niko Nestor”
    Laura PAPRANIKU


    Po bėhen dy muaj e gjysmė nga Marrėveshja e Strugės, kur tre ēereku i Qeverisė sė Nikolla Gruevskit kishte shkuar atje qė t’i bindin shqiptarėt tė pranojnė mėsimin nė turne etnike dhe Marrėveshja nuk ka lėvizur vendit sa u takon shqiptarėve. Pėr ndėrtimin e dy shkollave tė reja, tė cilat qenė premtuar nė Ministrinė e Arsimit dhe Shkencės (MASH) thonė se janė duke punuar nė kėtė drejtim dhe se procesi ėshtė nė fazėn e tenderimit. Mirėpo, pėr punėsimin e gjashtė shqiptarėve nė shėrbimet pedagogjike administrative tė shkollės sė mesme “Niko Nestor” dhe pėr kthimin e raportit tė pėrparshėm tė kėshillit tė shkollės: gjashtė anėtarė shqiptarėve dhe pesė maqedonas, nuk ėshtė bėrė asgjė. “U dėrmova sė shkruari shkresa zėvendėskryeministrit Abdylaqim Ademit dhe zėvendėsministres sė Arsimit, Lindita Qazimit por asgjė deri tani”, thotė Xhemi Ajredini, pėrgjegjės pėr arsimin nė komunėn e Strugės.

    Marrėveshja pėr mėsimin nė turne etnike nė “Niko Nestor” qė u nėnshkrua mė 1 mars, ka mbetur nė vend, thotė Ajredini, ndėrsa zėvendėsministrja Qazimi, premton se problemi do tė zgjidhet shumė shpejtė, pasi “pėr Strugėn ėshtė i interesuar edhe vetė kryeministri Gruevski”, pohon ajo. Qazimi, bėri tė ditur se ditė mė parė kėrkesat pėr punėsimin e gjashtė shqiptarėve nė “Niko Nestor” i janė pėrcjellė Ministrisė sė Financave, prej ku duhet tė merret pėlqimi.
    “Meqė kjo kėrkesė ėshtė pjesė e njė marrėveshje pjesė e sė cilės ėshtė Qeveria, nuk ka si tė bėhet problem nga ministri i Financave”, tha Qazimi, kurse Ajredini, pėrgjegjėsi arsimor i Strugės, tha se i ėshtė premtuar nga zėvendėsministrja qė kjo ēėshtje tė mbyllet tė martėn e javės qė vjen.

    Nė takimin e njė marsit, ku merrnin pjesė dy zėvendėskryeministrat, Zoran Stavrevski dhe Abdylaqim Ademi si dhe katėr ministra, nė mesin e tė cilėve edhe ministri i Arsimit dhe Shkencės, Pero Stojanovski dhe zėvendėsja e tij Lindita Qazimi, u vendos qė nė “Niko Nestor” tė punėsohet nga njė zėvendėsdrejtor, pedagog, psikolog dhe njė pėrkthyes, si dhe dy kujdestarė shqiptarė. Mėsimi nė turne tė pastra etnike, qė me insistim ishte kėrkuar nga maqedonasit, u vendos qė tė mbahet nga 11 marsi deri mė 10 qershor, nė pėrfundim tė vitit shkollor. Marrėveshja e Strugės, u arrit vetėm 20 ditė para zgjedhjeve tė lokale dhe presidenciale, qė u mbajtėn nė Maqedoni. Nė shkollėn e mesme profesionale “Niko Nestor” numri i nxėnėsve shqiptarė ėshtė dy herė mė i madh se i maqedonasve. Me ndarjen e shkollės nė vitin 2004 nė gjimnaz (qė mori emrin “Ibrahim Temo”) dhe shkolla profesionale (qė mbajti emrin “Niko Nestor”), kjo e fundit mbeti pa asnjė shqiptarė nė pjesėn pedagogjike dhe administrative tė shkollės. Nė gjimnazin “Ibrahim Temo”, maqedonasit kanė dy vende zėvendėsdrejtori, nga katėr sa numėrohen gjithsej, kurse shqiptarėt edhe kėtu kryesojnė me numėr nxėnėsish.

    “Ibrahim Temo” ka 900 nxėnės shqiptarė dhe 400 maqedonas, turq dhe tė tjerė, kurse “Niko Nestor” ka 970 nxėnės shqiptarė, 500 maqedonas dhe 250 tė tjerė. Ka pesė vjet, qė kjo shkollė administrohet vetėm prej maqedonasit, ndėrsa secilin vit gjeneron nga njė krizė tė karakterit etnik.

    ************************************************** **************

    Pėr projektet shqiptare, 2 pėr qind

    Zejnulla VESELI

    Shkup, 26 maj - Me rishikimin e buxhetit, sėrish Qeveria parasheh mjete financiare prej 600 milionė denarė pėr ndėrtimin e teleferikut deri te “Kryqi i Mileniumit” nė Vodno, pėr rikonstruimin dhe adaptimin e vilės nė Vodno dhe pėr kompleksin e vilave nė Ohėr do tė harxhojė 180 milionė denarė. Ministria e Transportit dhe Lidhjeve pėr ndėrtimin e tribunės sė stadiumit tė qytetit “Vardar” do tė harxhojė 915 milionė denarė, ndėrsa Agjencia pėr ndėrtimin dhe rikonstruimin e rrugėve do tė harxhojė mbi 4 miliardė denarė. Kėto janė dikasteret, tė cilat nga 400 milionė euro investime kapitale, do tė pėrfitojnė mė shumė fonde me rishikimin e buxhetit pėr vitin 2009. Derisa pėr kėto projekte, Ministria e Financave saktė parasheh sa mjete do t’ju ndahen ministrive qė do tė udhėheqin me kėto fonde, pėr dikasteret qė udhėhiqen nga ministrat shqiptarė, nuk parasheh shifėr tė saktė se sa para nga investimet kapitale do tė harxhohen pėr ndėrtimin e projekteve nė vendbanimet shqiptare.

    Me rishikimin e buxhetit pėr 2009, Ministrisė sė Pushtetit Lokal i shkurtohen mjete financiare nė vlerė prej 34 milionė euro si dhe 2 milionė euro mė pak do tė merr Agjencia shtetėrore pėr rrugė. Kėto janė dy dikasteret, nga tė cilat komunat shqiptare mund tė tėrheqin mjete financiare pėr ndėrtimin e infrastrukturės rrugore nėpėr komunat shqiptare.

    Sa rishikimi i buxhetit mund tė jetė realist ose mė saktė sa pėr qind nga 400 milionė euro pėr investime kapitale do tė shkojnė pėr projektet shqiptare, nga Ministria e Financave informuan se pėr pėrfundimin e punėve tė filluara nė disa komuna janė paraparė 300 milionė denarė. Nga kėto mjete, 85 milionė do tė shkojnė pėr komunat shqiptare. E shndėrruar kjo nė pėrqindje, do tė thotė se vetėm 2 pėr qind nga totali i rishikimit tė buxhetit pėr vitin 2009 do tė shkojnė pėr projekte shqiptare.

    Ndėrkaq, sa i pėrket shumės reale tė parave pėr projektet kapitale pėr rajonet shqiptare, siē janė ndėrtimi dhe rikonstruimi i rrugėve, ndėrtimi i objekteve shkollore, ndėrtimi i ujėsjellėsve dhe kanalizimeve apo ndėrtimin e Zonės sė lirė ekonomike nė Tetovė, nga Ministria e Financave thonė se pėr kėtė duhet t’i pyetni ministrat shqiptarė, sepse ata duhet tė dinė saktė sa para kanė kėrkuar nga buxheti pėr realizmin projekteve kapitale nė vendbanimet shqiptare.

    Nė buxhetin e vitit 2009 janė paraparė mbi 4 miliardė denarė pėr Agjencinė pėr ndėrtimin e rrugėve shtetėrore, ku parashihet ndėrtimi i rrugės Radovish-Strumicė, Kuklish-Bansko, ski qendra Kozhuf, qarkorja e Ohrit, rruga anėsore pėr Manastir korsi e tretė pėr nė Pletvar si dhe rruga Tetovė-Jazhincė. Edhe kėtu nuk parashihet shifra e saktė se sa para do tė harxhohen pėr rrugėn Tetovė-Jazhincė dhe aspak nuk parashihen mjete financiare pėr ndėrtimin e rrugės magjistrale Shkup-Bllacė.
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  8. #28
    don't bother me Maska e Apollyon
    Anėtarėsuar
    07-11-2007
    Vendndodhja
    periferi
    Postime
    8,641
    Faleminderit
    0
    13 falenderime nė 13 postime
    Dmth ti ose ai gazetari qe ka shkruar kte artikull, pretendoni qe dikush ta lexoje?

    lol,jeni name fare.
    There is no never ending banquet under the sun. All good things must come to an end.

  9. #29
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Qeveria po e fut arsimin shqip nė “kontejner”

    Edhe ky vit shkollor po fillon me shumė probleme dhe tė pazgjidhura, nė arsimin e mesėm dhe ate fillor nė gjuhėn shqipe. Por, pėrveē kėsaj po shfaqen hapur tendenca institucionale pėr ndarje nė arsim dhe kjo po ndodhė nė Kumanovė, Strugė, Shkup dhe qytete tė tjera
    Qeverisja aktuale nė mėnyrė tė hapur po promovon politikėn e ndarjes apo segreguese, sidomos me vendimin pėr tė refuzuar hapjen e paraleleve shtesė nė shkollėn e mesme tė mjekėsisė “Panēe Karagjozov” nė Shkup, ndėrsa nėpėrmjet kėtij refuzimi lejohet qė tė njejtat paralele tė hapen nė gjimnazin “Zef Lush Marku”. Refuzimi pėr t`u zgjeruar shqiptarėt nė shkollėn e mjekėsisė tregon sipas arsimtarėve shqiptarė se me kėtė tentohet qė tė largohen edhe ato paralele shqipe nga kjo shkollė.

    Arsimi shqip sipas udhėheqėsve tė shumė shkollave tė mesme po pėrballet me mungesė tė objekteve dhe ambienteve mėsimore, pėr shkak tė numrit tė shtuar tė nxėnėsve, ndėrsa Qeveria aktuale nė mungesė tė njė plani strategjik pėr ndėrtimin e objekteve shkollore, krijon kaos duke i dėrguar nxėnėsit shqiptarė nėpėr objekte tė braktisura fabrikash, nėpėr kontejnerė dhe ndėrtesa tė boshatisura, qė improvizohen si shkolla. Njė gjendje e tillė e rėndė gati pėr nėntė vite po ndodhė me nxėnėsit e shkollave tė mesme tė Kumanovės, tė cilėt po vijojnė shkollimin nė kushte mizore, nėpėr objekte tė tilla, qė nuk mund tė konsiderohen shkolla.

    Kryetari i Lidhjes sė Arsimtarėve Shqiptarė (LASH) nė Kumanovė e Likovė, Etem Xheladini thekson se arsimi i mesėm shqip ėshtė nė gjendje tė mjerueshme, ndėrsa nuk dėgjohet zėri i tyre pėr tė pėrmisuar kėtė gjendje.

    “Kemi njė realitet tė hidhur, pa objekte tė posaēme shkollore dhe mėsohet me improvizime pėr nėntė vite. Drejtorėt e shkollave tė mesme nė Kumanovė janė maqedonas, tė cilėt aspak nuk interesohen pėr kushtet e nxėnėsve shqiptarė, ndėrsa pėrgjegjėsit shqiptarė pėr paralelet shqipe nuk i pėrfill askush. Edhe departamenti i arsimit nė Kumanovė ėshtė kryekėput antishqiptar, pėr shkak se ai udhėhiqet nga njėfarė Mile Stojmenoviē, i cili njihet kundėr arsimit shqip. Nė kėtė departament me keqardhje themi se nuk ka asnjė shqiptarė”, thekson Xheladini.

    Sipas tij, ėshtė njė kaos i pėrgjithshėm nė shkollat e mesme shqipe dhe nuk dijmė pėr momentin se si do tė dilet nga kjo gjendje e rėndė.

    Ish-rektori i Universitetit tė Tetovės dhe njė nga veprimtarėt e dalluar tė arsimit shqip, prof.dr. Fadil Sulejmani vlerėson se qėllimisht qarqet e pushtetit maqedonas pengojnė avancimin e arsimit, shkencės dhe kulturės shqiptare.

    “Problemet janė mė tė mėdha se sa duken nė fakt. Shqiptarėt diskriminohen nė mėnyrė Kushtetuese, sepse nuk jemi tė barabarė me maqedonasit dhe nuk investohet nė mėnyrė tė barabartė. Nuk ngriten objekte mėsimorė pėr shqiptarėt dhe projekte tė tjera qė na bėjnė shumė inferiorė.

    “Maqedonasve i pengon dukshmėria shqiptare dhe prandaj duan tė pengojnė progresin shqiptarė nė tė gjitha sferat . Nė kokat e maqedonasve ka njė bindje se Maqedonia ėshtė vendi i tyre dhe se aty nuk mund ta shohin shqiptarin qoftė edhe si punėtor fizik, bujk dhe jo mė si njeri institucional ose tė shkolluar. Nuk mund tė arrihet asnjė pėrmirėsim, por duhet tė kėrkohet njė ēlirim nga ligjet diskriminuese dhe krejt mė pastaj duhet tė kėrkohen edhe forma tė tjera tė zgjidhjeve urgjente”, ka theksuar ish-rektori i USHT-sė, Fadil Sulejmani.

    Sė fundi edhe komuna e Tetovės po pėrballet me injorimin nga Ministria e Arsimit dhe Shkencės, sidomos rreth meremetimit tė disa shkollave dhe pajisjes sė tyre me mjete dhe inventar tė nevojshėm. Departamenti i Arsimit tė kėsaj komune ka apeluar qė kjo ministri tė pėrmbush kushtet sidomos pėr shkollėn fillore tė Drenovecit, ku kėrkohet ndėrhyrje urgjente pėr pajisjen e saj me mjete themelore pėr vijimin e procesit mėsimor. (INA)

    ***********************************************

    Agjentė serbė nėpėr Maqedoni

    Nė mesin e agjentėve serbė ėshtė edhe ish-zėvendėshefi i Shėrbimit sekret serb, Milorad Braēanoviē gjatė periudhės sė regjimit tė Sllobodan Millosheviēit, i cili shpeshherė ėshtė parė nė Shkup dhe kryen detyrėn e njė zbulimsi nė ambasadėn serbe.

    Njė numėr i madh i agjentėve serb janė tė strehuar nėpėr Maqedoni dhe aktivitetet e tyre i realizojnė nė forma tė ndryshme, nėpėrmjet pėrfaqėsive tė bizneseve, diplomatė dhe nėn petkun e kamuflimeve tė tjera. Pėr praninė e agjentėve serb, kryesisht nga ata qė kishin vepruar gjatė regjimit tė kryekriminelit serb Sllobodan Millosheviē janė alarmuar edhe pėrfaqėsuesit tė disa ambasadave perendimore nė Shkup.

    “Prania e tyre ėshtė tejet me njė mision tė caktuar qė ka pėr qėllim vetėm destabilizimin. Kjo konsiston edhe me disa deklarata qė vijnė nga koluare zyrtare tė Beogradit pėr tė krijuar njė situatė destabilizuese dhe pėr tė goditur imazhin e shqiptarėve”, ka theksuar njė diplomatė perendimor ekskluzivisht pėr gazetėn “24 orė”, duke apeluar qė kjo ēėshtje tė ngritet edhe nė nivel tė politikave.

    Nė mision zyrtar nė Maqedoni ėshtė edhe ish-zėvendėsshefi i shėrbimit sekret serb BIA, Milorad Bradanoviē, nė cilėsinė e njė zyrtar pėr ēėshtje sigurie nė ambasadėn serbe nė Shkup. Ai ėshtė njė nga figurat mė tė afėrta me klanin e njerėzve tė ish-kryekriminelit serb, Sllobodan Millosheviē, tė cilėt operacionalizuan aktivitete tė ndryshme nė luftėn nė Kosovė.

    Derisa Bradanoviē kryen misionin e tij nė Shkup, ai nė Beograd nga gjykatat akuzohet pėr krim tė organizuar, i dyshuar pėr vrasjen e ish-presidentit serb Ivan Stamboliē dhe veprime tė tjera kriminale dhe tė dhunės nė Kosovė, sepse gjatė kėsaj periudhe ai ishte nė krye tė detyrės sė shėrbimit sekret BIA nė Serbi.

    Deklarata ndėrlidhet me lansimin e lajmeve tė ndryshme nga media tė Beogradit, ku si qėllim ėshtė krijimi i njė klime destabilizimi nė Maqedoni, por edhe nė Luginėn e Preshevės. Nė tė njejtėn vijė ishte edhe deklarata e fundit e presidentit serb Boris Tadiē, i cili ka nėnvizuar se “ekstremistėt shqiptarė tentojnė tė destabilizojnė Maqedoninė”.

    Deri tani nuk ėshtė ngritur asnjė nismė pėr tė shqyrtuar kėto elemente destruktive qė janė tė pranishme nė Maqedoni dhe qė paraqesin rrezik pėr vendin.

    ******************************************

    Maqedonia e shurdhėr pėr “Rrugėn e Arbėrit”

    http://lajmpress.com/lajme/maqedoni/859.html

    *******************************************
    Gruevski kėrkoi para nga Beogradi pėr ta penguar Kosovėn

    27/08/2009


    Ish-Ministri i Punėve tė Jashtme, Lubomir Frēkovski thotė se nuk ekziston as edhe njė pengesė juridike qė do tė pengonte dhe prolongonte vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike me Kosovėn.

    Sipas pas tij, shtyrja e vendosjes sė marrėdhėnie diplomatike me Prishtinėn bėhet pėr arsye politike dhe qėllimeve tjera pėr tė pėrfituar nga Beogradi.

    “Ekipi i Qeverisė sė Maqedonisė nė vizitėn e fundit nė Beograd, kėrkoi para dhe investime nga Serbia, kurse kusht pėr kėto investime ėshtė tė mos i zhvillojnė marrėdhėniet me Kosovėn. Ky ėshtė njė moment politik nė tė cilin duhet tė vlerėsohet pėrse kjo Qeveri e bėnė kėtė. Ēėshtja e dyta ėshtė se sipas tė gjitha gjasave presin ndonjė balancė me demarkacionin e kufirit”, theksoi Frēkovski.
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  10. #30
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Mėsime nė bodrum pėr nxėnėsit shqiptar

    "Nuk kemi objekt adekuatė pėr zhvillim normal tė mėsimit. Kėtė vit tė ri shkollor janė pranuar numėr i madh i nxėnėsve tė cilėt nuk kemi ku ti vendosim. Mundėsia e vetme ėshtė disa paralele tė vendosen nė bodrumin e ish-Kombinatit Bujqėsor tė Kumanovės", thotė pėr agjencinė e lajmeve INA pėrgjegjėsi i paraleleve tė ndara shqipe tė gjimnazit "Goce Dellēev" nė Kumanovė, Sami Latifi


    Edhe ky shtator arsimin e mesėm nė gjuhėn shqipe nė Kumanovė e gjeti nė kushte tė rėnda dhe tė mjerueshme.Nxėnėsit shqiptar edhe kėtė vit shkollor, laboratorėt e fizikės, kimisė dhe sallat sportive vetėm munden t`i ėndėrrojnė. Ndėrsa disa prej tyre do tė fillojnė mėsimin nė bodrume dhe kontejnerė. Duke parė kėto kushte mizore, nuk po pėrjashtohet mundėsia qė tė fillojė bojkoti i mėsimit dhe greva e prindėrve, nxėnėsve dhe profesorėve, pėr tė kėrkuar ndėrhyrje urgjente nga ministria e Arsimit dhe Shkencės.

    Gati se gjashtė vite nxėnėsit e gjimnazit po ndjekin mėsimin nė objektin e ish-Kombinatit Bujqėsor tė Kumanovės, i cili ėshtė pėrshtatur nė ambient shkolle.

    Profesorėt dhe nxėnėsit shqiptarė nuk pajtohen me realitetin e zymtė, ata kėrkojnė nga Qeveria tė ndaloj metodat diskriminuese dhe segregative ndaj arsimit shqip nė Maqedoni.

    "Vėshtirėsitė edhe mė tutje janė permanente, sepse nė kėtė objekt bujqėsor nuk ka kushte mėsimi dhe se nxėnėsit dita ditės po humbin shpresat si gjimnazistė", thekson maturanti Albiani.

    "Mendojė se duhet tė kemi kabinete tė posaēme pėr tė mbajtur orėt nė disa lėndė profesionale. Gjithashtu ėshtė njė mosorganizim i madh ku shumė paralele janė tė ndara nė drejtime tė ndryshme dhe mezi funksionojnė", thekson ai.

    Pėrgjegjėsi i paraleleve tė ndara nė gjuhėn shqipe nė Kumanovė, Sami Latifi thotė se kushtet mėsimore nuk janė konform standardeve normale. "Ne nuk kemi salla sportive, e le mė laboratorė tė fizikės apo kimisė. Kushtet janė shumė tė vėshtira. Nuk kemi objekt adekuatė pėr zhvillim normal tė mėsimit. Kėtė vit tė ri shkollor janė pranuar numėr i madh i nxėnėsve tė cilėt nuk kemi ku ti vendosim. Mundėsia e vetme ėshtė disa paralele tė vendosen nė bodrumin e ish-Kombinatit Bujqėsor tė Kumanovės", deklaroi Latifi.

    Kryetari i Lidhjes sė Arsimtarėve Shqiptarė "Naim Frashėri", Kumanovė, Etem Xheladini thotė se nxėnėsit shqiptarė nė shkollat e mesme tė Kumanovės edhe kėtė vitė shkollor do tė fillojnė nė kushte tė mjerueshme, pa salla, laboratore, objekte adekuate etj. Ai thekson se Qeveria e Maqedonisė nuk ka bėrė as edhe njė investim tė vetėm pėr tė pėrmirėsuar nė shkollat e mesme shqipe nė kėtė qytet. Nė njė gjendje tė tillė nxėnėsit e shkollave tė mesme nė Kumanovė vazhdojnė do tė vazhdojnė edhe kėtė vit tė vijojnė mėsimet duke qenė tė vetdijshmė pėr pasojat tė cilat vijnė nga kushtet tė cilat nuk u ofrohen standardeve normale.


    Drejtoria shlyen shqiptarėt


    Nga ana tjetėr, gjimnazi "Goce Dellēev" ku mėsojnė nxėnėsit maqedonas disponon me kushtet mė moderne pėr mėsim. Diskriminimi i hapur qė bėn drejtoria e kėsaj shkolle e udhėhequr nga drejtori Lubisha Arsiq, vėrehet edhe tek faqja e internetit tė kėsaj shkolle http://www.gdku.edu.mk/index.php, ku aspak nuk janė evidentuar se ka paralele shqip, stafi i profesorėve apo ndonjė element shqiptar. Siē dihet, paralelet e ndara shqipe funksionojnė dhe udhėhiqen nga drejtoria e kėtij gjimnazi, por pėrgjegjės pėr paralelet shqipe caktohet njė profesorė shqiptarė, pa asnjė kompetencė juridike. (INA)
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  11. #31
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Rritet fobia ndaj shqiptarėve nė Maqedoni



    Mungesa e precizimit tė ligjeve tė posaēme qė kanė tė bėjnė me zgjidhjen e statusit tė shqiptarėve nė Maqedoni, tejmase po mban nė qendėr tė vėmendjes fobinė, e cila aplikohet nė ēdo sferė shoqėrore dhe institucionale, por edhe nė jetėn private.

    Shumica e institucioneve tė Maqedonisė nuk praktikojnė gjuhėn shqipe, por edhe refuzojnė aplikimin e saj, njė situatė qė shfaqė dozėn e pranueshmėrisė sė albanofobisė. Praktikimi ndodhė nė tabela treguese, faqe interneti, panoa dhe materiale tė ndryshme propagandistike e deri tek treguesit e rrugėve, ku nė njė fshat me maqedonas nė perendim tė Maqedonisė, mbishkrimi nė shqip ėshtė shlyer. Nė institucionet komunale vazhdon tė jetė nė rritje e sipėr fobia ndaj ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me shqiptarėt,andaj shpeshherė praktikohen anashkalimi dhe refuzimi i kėrkesave me arsyetimin se nuk janė nė gjuhėn zyrtare. Kėto dėshmohen nga shumė dėshmitarė qė janė viktima tė fobisė institucionale.

    Ekspertė dhe njohės tė zhvillimeve politike nė Maqedoni vlerėsojnė se shkalla e albanofobisė nė vend ėshtė nė rritje e sipėr. Sipas tyre, po krijohet paragjykim pėr shqiptarėt dhe ēėshtjet qė i pėrkasin atyre nė pėrgjithėsi.

    Analisti, Jeton Shasivari nė njė deklaratė pėr agjencinė e lajmeve INA pranon se ky fenomen destruktivė ėshtė i pranishėm nė Maqedoni.

    “Mendoj se kjo ka tė bėjė me rėnien diskrete tė vlerėsimit tė Marrėveshjes sė Ohrit e cila trajtohet si njė dokument i thjeshtė pėr punėsime tė shqiptarėve nėpėr institucionet e ndryshme, edhe ata si shifra e jo si pika, nga ana tjetėr askush nuk mban llogari pėr demolimin e frymės multietnike dhe multikulturore nėpėr institucionet e shtetit. Kjo frymė assesi nuk arrin tė nikoqirizohet sepse maqedonasit ende konsiderohen si mė tė privilegjuarit dhe mė tė barabartė prej tė tjerėve mendoj se kjo marrėveshje ėshtė jo efikase dhe multinacionale ku bllokohet nga politika maqedonase”, thekson analisti dhe ligjėruesi universitar pranė UEJL-sė nė Tetovė, Jeton Shasivari.

    Nė tė njejtėn vijė ėshtė edhe ligjėruesi universitar Osman Kadriu, i cili pohon se albanofobia ėshtė e pranishme edhe nė nivel institucional.

    “Kjo ėshtė si rezultat i mospranimit tė kėrkesave tė tė drejtave tė shqiptarėve qė janė nė Maqedoni. Kėshtu qė kemi tė bėjmė me njė lloj averzioni ndaj asaj se ēka ėshtė e drejtė dhe si duhet tė realizohet. Institucionet e Maqedonisė deri tash pėr shumė ēėshtje nuk e kanė parashtruar dhe nuk e kanė garantuar tė drejtėn e shqiptarėve nė formė institucionale”, ka theksuar Kadriu, duke shtuar se urgjentisht duhet tė shmanget fobia institucionale dhe injorimi dhe tė merret pėrgjegjėsi pėr zhvillime tė barabarta dhe respektim tė ndėrsjelltė.

    Sipas tij, derisa nė Maqedoni nuk krijohen kushte dhe tė realizohen kėrkesat e shqiptarėve pėr tė drejtat e plota tė tyre pėr barabarėsi me maqedonasit, gjithmonė do tė ekziston fobia ndaj shqiptarėve.

    “Kjo ka qenė edhe ne sistemin nje partiak edhe tash nuk ka ndryshuar nė sistemin e ri demokratik”, ka theksuar profesori universitar Osman Kadriu.

    Hulumtimet e opinionit publik thonė se ky fenomen mund tė marrė forma racizmi dhe diskriminimi qė ndikojnė nė dhunimin e tė drejtave tė njeriut dhe kėrcėnojnė direkt kohezionin social. Ekspertė dhe njohės tė zhvillimeve politike nė Maqedoni vlerėsojnė se shkalla e albanofobisė nė vend ėshtė nė rritje e sipėr.Ne Maqedoni mėsohet se krijimi i ndjenjave antishqiptare behet me pėrkrahjen e haptė apo tė fshehtė tė disa partive maqedonase qė janė pjesėmarrėse nė Qeverisjen aktuale.

    ************************************************** ***************

    Qeveria skenarė ogurzi pėr Strugėn


    Ēka po pėrgatitet pėr Strugėn dhe cilat janė skenaret e radhės tė Qeverisė aktuale, kėto janė pyetjet e pėrsėritura tė qytetarėve shqiptarė tė Strugės, tė cilėt janė tė revoltuar dhe kundėrshtojnė hapur planin qeveritar pėr ndėrtimin e shkollės sė mesme pėr nxėnėsit shqiptarė nė fshatin Veleshtė

    Projekti i fundit qeveritar pėr ndėrtimin e shkollės sė mesme nė Veleshtė tė Strugės, pėr tė cilėn u ndanė me urgjencė njė milion euro nga buxheti qeveritar, ėshtė njė nga planet e fshehta qeveritare tė pritura nga partia maqedonase nė pushtet. Struganėt theksojnė se me kėtė plan qeveria synon qė tė realizojė qėllimet pėrfundimtare qė Strugėn ta kthejė nė kufijt e vjetėr, duke i hequr komunėn e Veleshtės.

    “Po duken qartė qėllimet e tij dhe strategjitė sekrete qė kohė mė parė ishin shpalosur edhe nė fushatat e fundit zgjedhore se Struga do tė kthehet nė kufijt e vjetėr”, theksojnė pėr agjencinė INA, struganė e veleshtarė, duke mos e mbėshtetur planin e ndėrtimit tė shkollės sė mesme nė Veleshtė, por duke kėrkuar qė njė shkollė e tillė tė ndėrtohet nė Strugė. Por kundėr kėtij skenari janė deklaruar tė gjithė kėshilltarėt dhe pėrfaqėsuesit komunal shqiptarė, por sipas tyre, ky skenarė ėshtė njė marrėveshje politike mes krerėve tė lartė politik tė VMRO-DPMNE-sė dhe BDI-sė.

    Kėshilli nismėtar pėr bllokimin e kėtij projekti ka tubuar tė gjithė banorėt shqiptarė tė Veleshtės, por edhe tė Strugės, tė cilėt janė tė tmerruar qė me kėtė vendim qeveritar tė ēohen nxėnėsit shqiptarė tė mėsojnė nė shkolla rurale tė mesme dhe jo aty nė qendėr tė qytetit tė Strugės. Bashkėsia lokale e Veleshtės ka dalur hapur kundėr kėtij projekti, duke refuzuar ndėrtimin e shkollės. Por nė tė njėjtin zė janė edhe kėshilltarėt komunal si nga PDSH-ja, ashtu edhe nga BDI.

    Xheladin Kica, kėshilltar i PDSH-sė ka theksuar se plani ėshtė destruktiv pėr ndėrtimin e kėsaj shkolle tė mesme nė zonė rurale, gjegjėsisht nė fshatin e tyre dhe jo siē shpjegon ai tė ndėrtohet shkollė apo tė arrihet zgjidhje pėr njė objekt nė qytetin e Strugės. “Kėtė plan e kemi hedhur poshtė kategorikisht, sepse Qeveria nė bashkėpunim me komunėn kanė rėnė nė ujdi pėr kėtė plan tė dėmshėm pėr shqiptarėt, duke i ēuar nxėnėsit shqiptarė tė mėsojnė shkollė tė mesme nė zona rurale. Raste tė tilla nuk ka askund. Pse nuk shkojnė maqedonasit le tė ndėrtojnė me miliona euro shkolla nė fshatrat e tyre, nuk jemi kundėr. Por dihet se kjo ka qėllime qė nxėnėsit shqiptarė tė largohen nga shkollat aktuale amė nė qytet”, thekson Xheladin Kica.

    I tė njėjtit mendim ėshtė edhe kėshilltari i BDI-sė, Pėllumb Qyra, i cili thekson se ai mbėshtet ēdo kėrkesė dhe qėndrim tė banorėve shqiptarė, sepse ai ėshtė i zgjedhuri i tyre. “Unė jam me vlerėsimin e pėrgjithshėm qė del nga qytetarėt e mi dhe nuk heqi dorė nga ato kėrkesa. Mbetemi pėr ta shqyrtu situatėn”, ka theksuar Qyra, i cili ėshtė pjesė e grupit tė iniciativės qytetare pėr tė kundėrshtuar projektin. Derisa po vazhdojnė kėto debate, Qeveria ka ndarė mjetet, por edhe ėshtė shpallur njė kompani fituese e tenderit, por sipas banorėve tė Veleshtės asnjėherė nuk do tė lejohet ndėrtimi i kėsaj shkolle.

    ************************************************** *********

    600 administratorė shqiptar kėmbėkryq nėpėr shtėpi


    Shumica prej administratorėve shtetėror tė pranuar gjatė kėtij viti po qėndrojnė nėpėr shtėpitė e tyre, pėr shkak tė mos sistemimit nėpėr vendet e tyre tė punės nėpėr institucionet shtetėrore.

    Kjo bėhet e ditur nga burime brenda sekretariatit tė pėrgjithshėm tė Qeverisė, ku ekskluzivisht pėr agjencinė “INA” konfirmohen faktet se gati tė gjithė administratorėt e pranuar gjatė kėtij viti nuk janė tė sistemuar nėpėr vendet e punės.
    Edhe anėtarė tė BDI-sė, qė janė pranuar si terkut partiak konfirmojnė pėr gazetėn se kanė ngelur nė shtėpi dhe se nuk dijnė se ku do tė sistematizohen nėpėr vende tė punės. Tė gjithė kėta kandidatė tė pranuar posedojnė vendimet pėr punė dhe se rrogat pėr ēdo muaj mbėrrijnė nė kontot e tyre. Nė dikasteret qė drejtohen nga VMRO-DPMNE dhe partitė e tjera nuk pranohen administratorėt shqiptarė, me arsyetimin tė mbingarkesės sė administratės sė tyre. Dy javė mė parė nga Ministria e Kulturės u larguan disa administratorė tė rinj, edhe ate me urdhėr tė zėvendėsministrit, Dragan Nedelkoviē.

    Nga kabineti i zėvendėskryeministrit Abdilaqim Ademi pohojnė se po bėhet procesi i sistematizimit dhe se brenda njė periudhe tė shkurtėr, tė gjithė kandidatėt e pranuar do tė vendosen nė vendet e punės nėpėr ministri e institucione tjera. Zėdhėnėsi i Qeverisė, Shefik Duraku ka theksuar se ėshtė nė procedurė zgjidhja e problemit tė sistematizimit tė administratorėve tė pranuar.

    “Momentalisht sekretariatit pėr Marrėveshjen e Ohrit ka kėrkuar prej tė gjitha institucioneve shtetėrore qė tė informojnė se sa vende pune kanė nė dispozicion dhe pas kėsaj do tė fillojė sistemimi i administratorėve tė rinj, varėsisht nga profesionet e tyre qė i kanė”, ka theksuar Duraku, duke shtuar se nga muaji i ardhshėm do tė hapet konkursi i ri pėr pranimin e kandidatėve tė tjerė nė administratė.

    Sipas sekretariatit pėr Marrėveshjen e Ohrit, gjatė vitit 2009 janė pranuar 600 nėpunės shtetėror, ndėrsa ėshtė paralajmėruar se deri nė fund tė vitit tė pranohen edhe 300-400 administratorė tė tjerė

    ************************************************** **************

    Mėsim nėn qiell tė hapur


    Mėsojnė tė shkruajnė dhe tė shumėzojnė nėn qiell tė hapur. Nxėnėsit shqiptar tė fshatit Trapiēndol nė Kėrēovė nė mungesė tė shkollės mėsojnė nė natyrė, nėn qiell tė hapur.
    Afėrsisht para pesė muajve gjysma e kulmit tė shkollės kanė rėnė nė klasė. Muret nė klasa janė krisur dhe ēarė, kurse edhe pjesa tjetėr e kulmit rrezikon tė bie. Pėr kėtė rast ėshtė informuar Ministria e Arsimit tė Maqedonisė e cila pasi ka analizuar situatėn ka ndėrprerė mėsimin, shkaku i kushteve tė vėshtira dhe rrezikut qė pjesa tjetėr e tavanit dhe kulmit tė bie mbi kokat e nxėnėsve. “Pėr fat tė keq ky nuk ėshtė mėsim, ne kemi improvizuar diēka, as nuk pranohet, as qė duam tė pranohet. Kjo ėshtė vetėm sa pėr tė mos i lėnė pa mėsim nxėnėsit”, thekson Shefqet Ramadani, arsimtar nė kėtė shkollė. Prindėrit e nxėnėsve kėrkojnė nga Ministria e Arsimit ta rinovojnė shkollėn ose tė ndėrtojnė njė tė re. Ata ankohen se edhe pas pesė muajve Qeveria e Maqedonisė nuk ka marrė ndonjė iniciativė pėr tė siguruar mėsim normal pėr nxėnėsit shqiptar.

    ************************************************** **

    Ministria e Arsimit kundėr kėrkesave tė nxėnėsve shqiptarė


    Ministria e Arsimit dhe Shkencės hapur ėshtė deklaruar se nuk do tė pėrfillė kėrkesat e prindėrve shqiptarė pėr t`i regjistruar fėmijėt e tyre nė shkollėn e mesme tė mjekėsisė “Nikolla Shtejn” nė Tetovė. Rreth 180 nxėnės shqiptarė tė rajonit tė Tetovės edhe pėrkundėr suksesit tė shkėlqyeshėm kanė ngelur nė rrugė dhe tė paregjistruar. Pėr shkak tė kėsaj gjendje prindėrit e tyre janė hedhur nė protesta para shkollės, duke kėrkuar zgjidhje urgjente pėr hapjen e paraleleve shtesė. Mirėpo, ministri i Arsimit dhe Shkencės, Nikolla Todorov, por edhe zėvendėsja e tij, Lindita Qazimi u deklaruan tė prerė se nuk do tė ketė paralele shtesė dhe nuk do tė pėrfillen kėrkesat e prindėrve shqiptarė, tė cilėt kanė paralajmėruar vazhdimin e protestave, edhe para Qeverisė. Zėvendėsministrja e Arsimit, Lindita Qazimi theksoi se nė shkollėn e mjekėsisė nuk ka probleme, por sipas saj, po tentohet tė krijohen probleme.

    “Nuk besojė se 180 nxėnės kanė ngelur tė paregjistruar. Tė gjithė shkollat kanė kriteriumet e veta dhe njė numėr i nxėnėsve pa dashur tė ofendojė dhe nėnēmojė janė nga ata nxėnės qė ndoshta nuk e kanė plotėsuar kriterin qė ėshtė paraparė nga shkolla e mesme e mjekėsisė. Ata mund tė regjistrohen nė shkolla tjera, ku ka plotė vende tė lira”, ka theksuar zėvendėsministrja Qazimi.

    Edhe ministri i Arsimit, Nikolla Todorov ka theksuar se rasti mė i fundit nė mjekėsinė e Tetovės ėshtė i motivuar. “Nuk e di se nga janė tė motivuar qė nė kėtė mėnyrė tė shprehin revoltėn e tyre. Paralelet nuk mund tė hapet me kėrkesė tė njė individi sepse ka njė procedurė.Kėrkesa nga pushteti lokal parashtrohet nė qeveri dhe pastaj nė koordinim me Ministrinė e Arsimit, pėrgjigja i kthehet pushtetit lokal”, ka theksuar ministri Todorov. Por nga ana tjetėr, sektori pėr arsim i komunės sė Tetovės, thekson se ka parashtruar kėrkesėn pėr hapjen e paraleleve shtesė nė mjekėsi. Krerėt e lartė tė arsimit dje kanė marrė pjesė nė ceremoninė e lėshimit tė shkollės fillore nė Drenovec tė Tetovės, ku ishin tė pranishėm edhe zėvendėskryeministri Abdylaqim Ademi dhe ministri i Ekonomisė, Fatmir Besimi.

    ************************************************** ***********

    Iljazi: Qeveria po shkatėrron arsimin shqip



    Partia Demokratike Shqiptare nė njė konferencė pėr shtyp deklaroi se Qeveria e Maqedonisė synon ta shkatėrroj arsimin shqip nė Republikėn e Maqedonisė.
    “I tėrė opinioni i gjerė ėshtė dėshmitar se Qeveria e R.Maqedonisė, e veēmas BDI-ja ėshtė tejet e interesuar pėr tė shkatėrruar arsimin shqip nė Maqedoni. E gjithė kjo argumentohet me paralelet shqipe nė shkollėn e mesme tė mjekėsisė nė Shkup, me situatėn e shkollės nė Idrizovė, me getoizimin e arsimit shqip nė Strugė, me kantierėt nė Kumanovė dhe tani zullumi ka filluar edhe nė Tetovė. Nė shkollėn e mesme tė mjekėsisė nė Tetovė, qėllimisht mbyllen 5 paralele nė gjuhėn shqipe, ndėrsa nė anėn tjetėr paralelet nė gjuhėn maqedonase nuk preken fare”, theksoi deputetja e PDSH-sė, Sadije Iljazi.

    Ajo theksoi se po ashtu qeveria e R.Maqedonisė jep pėrgjigje negative pėr hapjen e 3 paraleleve tė reja nė gjuhėn shqipe po nė kėtė shkollė.

    “Situatė e njėjtė ėshtė edhe nė shkollat tjera nė Tetovė. Kjo Qeveri pėrveē pėrurimeve nuk di gjė tjetėr, por edhe kjo nė Tetovė nuk u eci pėr dore. Shkolla e cila u pėrurua nė Drenovec, qė nga ajo dite nuk u hap mė. Ata menduan se tetovarėt dhe gjithė shqiptarėt do t’ju besojnė kėsaj gėnjeshtre”, theksoi Iljazi.

    PDSH i apelon BDI-sė qė ti mbajė duart larg nga arsimi shqip nė Maqedoni.

    “Ne do ta mbrojmė me ēdo kusht arsimimin e gjeneratave tė reja nė gjuhėn tonė shqipe. Publikisht pyesim BDI-nė kur do tė bėhet partnere e vėrtet e koalicionit qeveritar, pasi qė serviliteti i saj ėshtė bėrė i padurueshėm pėr shqiptarėt”, theksoi deputetja e PDSH-sė.

    ************************************************** ******

    Promovohet enciklopedia maqedonase, reagojnė historianėt shqiptarė


    Kryetari i Shoqatės sė Historianėve nė Maqedoni, prof.dr. Nebi Dervishi ka theksuar se Enciklopedia Maqedonase ėshtė nė vazhdėn e projekteve fashizoide qė i pėrgatit Bllazhe Ristevski me bashkėpunėtorė nė krye me Pasko Kuzmanin


    Akademia e Shkencave dhe Arteve tė Maqedonisė (ASHAM) nė praninė edhe tė kryeministrit Nikolla Gruevski dje ka promovuar Enciklopedinė tė ashtuquajtur “Maqedonase” dhe jo tė “Maqedonisė”, ku pėrmblidhen fakte kryesisht qė kanė tė bėjnė ēėshtjen sllavomaqedonase dhe duke mos pėrfshirė asnjė elementė tė rėndėsishėm shqiptarė. Nė prezantimin e kėsaj vepre, kryetari i ASHAM, Georgi Stardelov ka theksuar se kjo enciklopedi nxjerrė nė shesh fatin e kombit dhe popullit maqedonas dhe rrugėtimin e tij. Me fjalime tė tyre rreth kėsaj vepre janė paraqitur edhe akademikėt Vllado Kambovski dhe Gane Todorovski.

    Kryetari i Shoqatės sė Historianėve nė Maqedoni, prof.dr. Nebi Dervishi ka theksuar se kjo enciklopedi ėshtė nė vazhdėn e projekteve fashizoide qė i pėrgatit Bllazhe Ristevski me bashkėpunėtorė nė krye me Pasko Kuzmanin.

    ”Ky projekt ėshtė nė vazhdėn e projekteve tė mėparshme antishqiptare dhe pėr kėtė ēėshtje si shoqatė do tė ngrejmė zėrin dhe do tė hedhim poshtė kėtė projekt tė tillė qė ėshtė kryekėput maqedonas”, ka theksuar historiani Dervishi.

    Sipas tij, pėrderisa nuk merr pjesė asnjė historian shqiptarė nė pėrpilimin dhe pėrgatitjen e saj kjo nėnkupton se ėshtė krejtėsisht antishqipare. ”Kjo enciklopedi qėllimin kryesor e ka qė shqiptarėt t’i pėrjashtojė nga antikiteti deri nė shekullin 17 dhe tė dėshmojė se kinse shqiptarėt janė tė ardhur “, ka theksuar kryetari i shoqatės sė historianėve, prof.dr. Nebi Dervishi, duke paralajmėruar qė ėshtė momenti i fundit pėr njė Enciklopedi paralele tė shqiptarėve.

    Edhe historiani prof.dr. Vebi Xhemaili ka theksuar se kėto punime shkencore janė tendencioze kundėr autoktonisė sė shqiptarėve dhe vlerave tė mirėfillta tė trungut shqiptar. “Pėr ne shqiptarėt ėshtė e papranueshme kjo enciklopedi e tyre e shkruar nė mėnyrė tendencioze. Prandaj, nė anėn tjetėr, shqiptarėt dhe brezi i ri asnjėherė nuk do ta pėrdor kėtė dokument dekstruktiv dhe tė rrezikshėm pėr tė ardhmen”, ka theksuar ligjėruesi universitar nė USHT, Vebi Xhemaili.

    ************************************************** *

    Pėrralla e sallės sė Sllupēanit


    Nazmije Kamberi - MURATI

    Kumanovė, 16 shtator - Punimet nė sallėn sportive tė fshatit Sllupēan ende nuk kanė pėrfunduar. Pėr kėtė shkak ende nuk ėshtė bėrė edhe inaugurimi pasi afatet e dhėna pėr pėrfundimin e plotė tė punimeve shtyhen, duke e hedhur fajin institucional herė te njėra e herė tė pala tjetėr. Pėrfaqėsuesit e shkollės thonė se ka njė kohė tė gjatė qė nuk ėshtė prekur punė me dorė nga ana e punėtorėve, kurse e gjithė salla ka mbetur nė njė status quo, edhe pse nevoja ėshtė mjaft e madhe, sidomos tash kur edhe fillon tė sezoni i vjeshtės dhe moti i ftohtė.

    "Ėshtė dashur madje gjatė muajve tė verės tė punohet diēka kur nxėnėsit nuk kanė qenė nė shkollė. Ka mbi 2 muaj qė nuk ėshtė punuar asgjė, asnjė punė nuk ka lėvizur. Edhe pse sipas planit salla ėshtė me standarde tė larta moderne, por nuk besoj qė njė plani i plotė do tė realizohet. E mira e gjithė kėsaj ėshtė se deri tash ka arritur salla tė mbulohet, gjė qė na jep shpresė se tė paktėn nxėnėsit do tė strehohen brenda gjatė orėve tė Edukatės fizike" thotė Nehat Jahiu, zėvendėsdrejtor nė shkollėn fillore "Faik Konica" nė Sllupēan.

    Sallat sportive tė cilat janė pjesė e projektit tė Qeverisė nė mbarė vendin janė nėn kompetencė tė Agjencisė pėr Rini dhe Sport. Ndėrkaq, kėta tė fundit thonė se problemet apo vėshtirėsitė qė kanė hasur deri mė tash gjatė procesit nuk janė tė natyrės sė financimit, por thjesht disa probleme qė hasen mes njerėzve gjatė punės nė kėto salla.

    "Ėshtė e vėrtetė se punimet kanė ngecur nė sallėn sportive tė Sllupēanit, por kjo ėshtė bėrė pėr shkak tė njė problemi mes punėtorėve, qė e ka ngadalėsuar procesin. Ne do tė mbajmė njė takim me drejtorin e Agjencionit dhe kryetarit tė Komunės sė Likovės Sadulla Durakun, qė tė shohim se cilėt janė ata qė pengojnė punėn dhe sa mė shpejtė tė bėhet inaugurimi", thotė Fevzi Mani, zėvendės drejtor i Agjencionit pėr Rini dhe Sport.

    Sipas Manit ngecjet e punimeve nėpėr sallat sportive tek vendbanimet shqiptare qėndron te firmat e ndėrtimit. Nga ana tjetėr, realizatorėt e punimeve pėr kėto salla nėpėr vendbanimet shqiptare gjithmonė janė ankuar pėr mjetet financiare qė nuk ndahen me kohė. Ndėrkaq, zv. drejtori Mani potencon faktin se edhe salla sportive nė Zherovjan ėshtė gati, megjithatė pritet njė kohė e lirė pėr pėrfaqėsuesit qeveritare qė tė vendoset nė agjendėn e tyre ditorė pėr tė bėrė inaugurimin solemn. Realizator i ndėrtimit tė disa sallave sportive nė vendbanimet shqiptare ėshtė ndėrmarrja "Vigan" nga Struga.

    ************************************************** ***************

    Libra shqip me shkronja cirilike


    Laura PAPRANIKU

    Shkup, 16 shtator - Fraza tė tėra dhe teste tė plota nė gjuhėn maqedonase i gjen tė shkruara nė librat shkollore nė gjuhėn shqipe. Kjo ėshtė "moda" mė e fundit e sakatimit tė teksteve shkollore nė gjuhėn shqipe, ndėrsa maqedonishtja me alfabetin e saj cirilik po kapėrdihet pa u vėrejtur nga kompetentėt. Libra, tė kėtillė tė cilėt po ēorodisin shqipen e teksteve shkollore, po shpėrndahen pa asnjė problem nėpėr shkolla dhe qė aty u imponohen pėr mėsim nxėnėsve shqiptarė.

    "Makedonski"qė nė kopertina

    Shtėpia botuese maqedonase, si "Tabernakulla", "Albi" apo Makedonska iskra, me tė madhe po e imponojnė maqedonishten dhe ciriliken nėpėr tekste shkollore. Tė gjitha shkollat shqiptare, pa pėrjashtim janė shfrytėzuese tė ndonjėrės prej librave tė kėtyre shtėpive, nė tė cilat i gjen me mijėra "margaritarė" tė zhvleftėsimit tė shqipes dhe alfabetit tė saj latin dhe mbivlerėsimit tė maqedonishtes dhe cirilikes. Edhe atė kjo tendencė po bėhet aq hapur, sa nė librat shqip tė kėtyre shtėpive botuese maqedonishtja servohet qė nė kopertinat e teksteve. Tė shkruara me cirilikė "Tabernakulla", "Albi" dhe emėrtimi i ndonjė shtėpie tė ngjashme, nisin e bėjnė kėrdinė edhe brenda teksteve shkollore. Me pretekstin e ilustrimit, aty gjen tė shkruar mė tepėr maqedonisht se sa shqip, sikurse ėshtė rasti me Kulturėn qytetare, pėr klasat VIII. Nė disa fletė tė kėtij libri, botuese e sė cilės ėshtė "Makedonska iskra", ndodhėn qė e numėruar nė rreshta dhe e pėrpjesėtuar nė hapėsirė, tė ketė mė shumė tekst maqedonisht se sa shqip, edhe pse teksti shkollor u dedikohet nxėnėsve shqiptarė. Librin "Kultura qytetare" sivjet do ta shfrytėzojnė 90 pėr qind tė shkollave shqiptare. Nėpėr komuna, prej ku bėhet distribuomi i librave, thonė se nuk ėshtė shėnuar asnjė rast qė ndonjė shkollė tė ketė kthyer mbrapsht librat e Makedonska iskra, ndėrsa shkollat nuk ia kanė idenė se ēfarė "malli" po u servohet nė rastin konkret. Kėshtu, nė Komunė e Ēairit, nė pėrjashtim tė shkollės fillore "7 Marsi', tė gjitha shkollat e tjera e kanė nė program atė libėr. Arsimtarėt qė do tė mbajnė kulturėn qytetare, thonė se ai ėshtė teksti i vetėm shkollor pėr kėtė lėndė.

    "Lavdi Shėn Kirilit"

    Nė kėtė mėnyrė edhe kur do tė edukohen pėr rolin e medias nė shoqėri, shqiptarėve u nxirren para syve vetėm gazetat maqedonase, ndėrsa kur pėr ilustrim u jepet njė tekst gazete, "Makedonska iskra" ėshtė kujdesur qė nė konotacionin negativ tė fokuson shqiptarėt. I kėtillė ėshtė rasti me shkrimin "Tetova dhe Gostivari tė pa pėrgatitura pėr zgjedhje" qė shėrben nė librin shkollor si ilustrim pėrmes njė faksimile qė tėrheqė vėmendjen. Po tė analizohet ana vizuale e librave, nuk ka dyshim se ato kanė krijuar njė Maqedoni ekskluzivisht tė maqedonase dhe kishave. Nė njėsinė e trashėgimisė kulturore ėshtė vetėm njė xhami dhe vetėm njė pasues i vetėm pėr trashėgiminė kulturore islame, edhe pse gjysma e popullatės i takon kėtij konfeksioni. Ndėrsa nė trashėgiminė kishtare ėshtė shkuar aq larg, sa nxėnėsve u imponohet mitizimi i misionarėve kishtarė. "Lavdi Shėn Kirilit filozof" qėndron poshtė fotografisė, e shoqėruar me vargjet "tė jetė bekuar goja jote/ Kiril, baba i bekuar, nga ajo nė gojėn time/ u derdh ėmbėlsira shpirtėrore". Tekste me kėsi lloj pėrmbajtjes gjen nė Kulturėn qytetare tė SHB "Iskra maqedonase", faqja 51. Nė Ministrinė e Arsimit dhe Shkencės pėr mungesė autorėve dhe botuesve shqiptarė, nė konkursin pėr botimin e tekstit nga lėnda e kulturės qytetare, kanė lejuar pėrkthimin e kėtij libri nga maqedonishtja nė shqip. Mirėpo, askush nuk ėshtė kujdesur, qė tė paktėn ilustrimet teksteve tė korrespondojnė me nevojat e nxėnėsve, tė cilėve u dedikohet. Mbishkrimi pėr Kushtetutėn e Republikės sė Maqedonisė shuam mirė mund tė qėndron edhe nė shqip, pasi ėshtė i pėrkthyer dhe si i tillė shtetet dhe nė gjuhėn shqipe.

    "Razmislli" nė "makedonski"

    Duke mos mbajtur llogari pėr nxėnėsit shqiptarė, apo pėr t'ua ēoroditur gjuhėn dhe pėrfytyrimin mbi vetveten, kur u mėsohet pėr rolin e medias nė shoqėri ilustrimi u bėhet vetėm me gazeta maqedonase.
    Edhe kur poshtė fotografive vendoset legjenda shpjeguese e fotografive (me tekste dhe shkronja tė mėdha cirilike) shqipja nisė tė flet "makedonēe". Shembull pėr kėtė ėshtė Historia e klasave V tė "Tabernakullit", ku nė shqip shkruhet "Nezavisna Makedonija", apo "Makedonija". Arsimtarėt thonė se janė tė detyruar ti kapėrcejnė rastet e kėtilla. "Ashtu ėshtė kur librat ti bėjnė tė tjerėt", thotė njė arsimtar nė shkollėn "Penko". Nė librin e Historisė qė ai duhet ta ligjėrojė me nxėnėsit e klasave tė pesta, jo vetėm qė nė vend tė fotografisė sė Bajo Topullit ėshtė vendosur fotografia e Konstantin Kristoforidhit, por nė pjesėn "Mendo dhe pėrgjigju" vendin e ka zėnė fjali "Razmislli i odgovori". Nė SHB "Prosvetno dello", vulėn e tė cilės e mban libri nė fjalė i historisė, arsyetohen se "duhet tė jetė ndonjė gabim teknik", mirėpo pėr njė shtėpi me 50 vjet pėrvojė nė botim teksteve dhe qė nuk ėshtė shėruar ende sa duhet prej manisė pėr tė pėrdorur toponiminė maqedonase nė libra shqip, ėshtė pak vėshtirė tė bėhet nė "gabime tė pa qėllimshme".
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  12. #32
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Diskriminimi nė shifra

    Laura PAPRANIKU

    Shkup, 28 shtator - Prindėrit shqiptarė tė shkollės fillore "Panajot Gjinovski" nė Shkup, kanė vendosur t'i japin fund politikės diskriminuese dhe standardeve tė dyfishta qė pėrdor kjo shkollė nė dėm tė nxėnėsve shqiptarė. Kėta tė fundit ngulfaten nė paralele me nga 38, 40 deri edhe 41 nxėnės nė klasė, kurse pėr nxėnėsit maqedonas formohen paralele me nga 15 nxėnės nė klasė. Tė hėnėn prindėrit shqiptarė edhe zyrtarisht kėrkuan tė takohen me pėrfaqėsuesit e Komunės sė Butelit, ku graviton ajo shkollė, ndėrsa shkollėn nuk e vizituan as inspektoret komunal tė arsimit, sikurse u ishte premtuar tė premten dhe presin qė deri tė mėrkurėn tė korrigjohet kjo politikė diskriminuese dhe anti ligjor. Nė tė kundėrtėn, do tė ketė radikalizim tė situatės dhe marrja ė hapave tjera, si bojkotimi i mėsim apo bllokimi i tėrėsishėm i shkollės, sikurse paralajmėron Gėzim Ahmeti, nga Kėshilli iniciues i prindėrve.
    "Po qe se deri tė mėrkurėn nuk marrim pėrgjigje pozitive pėr zgjidhjen e problemit, neve do tė jemi tė detyruar qė marrim hapa mė radikale, pra bojkotim tė mėsimit e ndoshta edhe bllokim tė shkollės, pasi kjo problematik duhet tė arrijė deri nė veshėt e atyre qė duhet ta zgjidhi", pohon Ahmeti, babai i tre fėmijėve, qė tė gjithė nxėnės nė "Panajot Ginovki". Fėmija mė i vogėl i tij, nė klasė tė parė, ėshtė i detyruar qė tė ndajė bankėn jo vetėm me njė bashkėmoshatar, po me dy tė tjerė. Meqė nė klasė ka 41 nxėnės dhe mungojnė hapėsirat, mėsuesja ėshtė e detyruar t'i ulėn nga tri nxėnės nė bankė. Ahmeti, thotė se ky problem ėshtė lėnė qėllimisht pa u zgjidhur dhe se nė shkollė janė tri kabinete tė cilat nuk shfrytėzohen fare.

    Shqetėsimin e prindėrve e mbėshtesin edhe arsimtarėt e kėsaj shkolle, tė cilėt thonė se me 40 nxėnės nė klasė nuk mund tė garantohet as suksesi nė mėsime. Arsimtari Salajdin Hamiti thotė se ky problem po ngrihet vazhdimisht pesė viteve e fundit nė Kėshillin e shkollės, ku ai ėshtė anėtarė prej para tetė viteve. "Kemi dėrguar kėrkesa nė Ministrinė e Arsimit dhe Shkencės dhe nė Komunėn e Butelit pesė vite mė radhė, mirėpo na kthejnė pėrgjigje se nuk ka vend apo nuk ka tė holla", tregon Hamiti, kurse i vlerėson si tė pabaza ato arsyetime. "Sipas ligjeve tė arsimit, shkollat paguhen nė bazė tė nxėnėsve dhe nuk ėshtė e drejtė qė pėr dikė tė sigurohet klasa me 15 nxėnės dhe tė tjerėt tė ngulfaten nė klasa me 41 nxėnės", pohon ai. Shkolla numėron 367 nxėnės maqedonas me 20 paralele, kurse pėr shqiptarė tė cilėt numėrohen 341 nxėnės funksionojnė vetėm 13 paralele, pra shtatė paralele mė pak. Hamiti, gjithashtu e sensibilizon edhe mungesėn e personelit teknik dhe personelit pedagogjik shqiptar nė kėtė shkollė. "Nė administratėn e shkollės prej te drejtori deri te pastruesi mė i fundit tė gjithė janė maqedonas", deklaron ai, ndėrsa kėrkon qė edhe kėtu tė reflekton pak fryma e Marrėveshjes sė Ohrit. Pranimi i nxėnėsve nė klasė tė parė bėhet prej pedagogėve maqedonas, vėrejnė prindėrit paradoksin e radhės nė kėtė shkollė tė Butelit. Mirėpo, kėshilltarėt shqiptarė nė Komunėn e Butelit thonė se ky nuk ėshtė problem i vetėm i nxėnėsve shqiptarė nė kėtė komunė. Probleme tė kėtilla ka nė :"Zhivko Bgrajkovki", "Penko" dhe "Liman Kaba", pohon Veton Ibrahimi, kėshilltar i BDI-sė. Ibrahimi shkakun e problemit e sheh tek kryetari i komunės, Pero Llatinovski, kuadėr i VMRO-sė dhe pėrgjegjėsja pėr arsimi, Vesna Gazhovska. "Ata nuk japin leje pėr formimin e paraleleve tjera dhe mė e keqja qėndron nė atė se votat e shqiptarėve pėrēahen nė Kėshill". Dy votat e Partisė Demokracia e Re, sipas tij, shkojnė nė favor tė Llatinosvkit, kurse "DR-ja edhe pse opozitė nė Qeveri, funksionon si pozitė nė Komunėn e Butelit", thotė Ibrahimi. Kėshilli Komunal i Butelit numėron 19 anėtarė, prej tė cilėve 10 tė VMRO-sė, 4 tė LSDM-sė, 3 tė BDI-sė dhe 2 tė DR-sė.
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  13. #33
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Qeveria ngulfat komunikimin nė shqip 09/10/2009 20:58:10

    Zėdhėnėsi i Qeverisė, Shefik Duraku mungesėn e gjuhė shqipe e shef si gjoja ēėshtje teknike. Shqiptarėt hallexhinjė shfaqin problemet me komunikimin me Qeverinė

    Asnjė dokument, kėrkesė apo informatė zyrtare shqiptarėt deri tani nuk kanė arritur qė publikisht apo privatisht ta marrin nė gjuhėn shqipe nga Qeveria e Maqedonisė, edhe pse kjo e drejtė mundėsohet me ligj, qė buron nga obligimet e Marrėveshjes sė Ohrit.

    Qytetarėt qė probleme, nevojė apo kėrkesa nė Qeveri vazhdojnė tė detyrohen t`i bėjnė kėrkesat dhe lutjet nė gjuhėn maqedonase, sepse njė sugjerim tė tillė e marrin edhe nga zyrtarė dhe nėnpunės shqiptarė nė Qeveri.

    ”Kam pasur problem nė komisionin e shkallės sė dytė tė Qeverisė, dhe ankesėn mė thanė ta bėjė nė maqedonisht, sepse mė mirė. Ose nėse do tė ishte nė shqip,as qė do tė pėrfillej dhe zvarritet” thekson Idriz M, nga Kumanova, i cili thekson se ka pasur komunikim me Qeverinė, por kryesisht nė gjuhėn maqedonase zyrtare.

    Ai thekson se nuk mund tė sigurojė informata dhe tė njihet me aktivitetet, njoftime dhe shpalljet qeveritare, pėr shkak se edhe burimet e informimit apo faqja e internetit tė Qeverisė, vazhdon tė jetė vetėm nė gjuhėn maqedonase. Zėdhėnėsi i Qeverisė, Shefik Duraku pėr agjencinė e lajmeve INA ka theksuar se mungesa e aplikimit te gjuhės shqipe, bėhet per ēėshtje teknike.

    ”Problemi ėshtė teknik dhe nuk kemi pasur ndonjė shqiptarė qė tė azhuronte faqen e Qeverisė dhe tė mirėmbajė versionin shqip. Me konkurset e reja qė kemi pranuar kuadro, do t`i punėsojmė disa qė tė merren me kėto ēėshtje pėr azhurnimin e faqes”, ka theksuar zėdhėnėsi Duraku. Ekspertėt pėr ēėshtje juridike theksojnė se Qeveria me kėtė shkelė tė drejtėn e pėrdorimit tė gjuhės shqipe, por disa herė kjo nevojė ka hasur nė veshė tė shurdhėr. (INA)
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  14. #34
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Policia na trishtoi


    Nazmije Kamberi-MURATI

    Kumanovė, 9 tetor - Britmė, ulėrimė, trishtim, maltretim dhe tollovi nėpėr shtėpitė e pesė vėllezėrve Sallahi nga Opaja e Kumanovės ka shkaktuar policia maqedonase gjatė bastisjes, nėn dyshimin se kanė qėlluar mbi policėt kufitarė nė fshatin Bellanoc. Ndėrkaq, policia njoftoi se dyshohet se pesė vėllezėrit Sallahu kanė qenė tė involvuar nė incidentin e ndodhur nė orėt e vona tė enjten e kaluar nė fshatin Bellanocė. Megjithatė njė ditė pas incidentit, policia me autorizim tė gjykatės, ka kontrolluar pesė shtėpitė e personave tė dyshuar. Edhe kundrejt dyshimeve, nė policia kanė informuar se padi penale pėr armėmbajtje pa leje do tė ngrihet vetėm kundėr personit Sali Sallahu. Ndėrkaq, vėllezėrit ndjehen tė pafajshėm dhe akuzojnė pushtetin pėr aksionin policorė nė mėngjesin e hershėm tė 4 tetorit.

    Jemi tė pa fajshėm

    "Fėmijėt tanė nė mėnyrė egėrsisht janė maltretuar dhe janė traumatizuar nga ajo pamje, tė cilėt pasi kishin rėnė nė gjumė, janė zgjuar dhe janė mbikėqyrur nga policėt me maska. Gjatė tėrė kohės i kanė drejtuar automatikėt drejt fėmijėve dhe grave tona. Kjo ėshtė jashtė ēdo tė drejte njerėzore pasi qė ne nuk kemi bėrė asgjė dhe jemi tė pafajshėm. Nė shtėpinė tonė nuk ėshtė gjetur asgjė. Unė kam qenė duke fjetur dhe aty rreth orės 1 e 30 pas mesnate kam dėgjuar britmat e policėve me qentė, tė cilėt hynė edhe brenda nėpėr dhoma. Nuk e di ēfarė tė them..., kjo nuk durohet assesi", thotė Bajram Sallahi, njėri nga vėllezėrit nė shtėpinė e tė cilit nuk ėshtė gjetur asgjė. Ai thotė se atė natė ka qenė gjatė tėrė kohės nė shtėpi, dhe ai bashkė mė vėllezėrit janė lidhur dhe janė shtrirė pėr toke, pėrderisa gratė dhe fėmijėt kanė qenė nėn tytėn e pushkėve automatike tė policėve.

    Pas bastisjes, pesė vėllezėrit Sallahi janė dėrguar nė stacionin policorė dhe janė lėshuar pas tre ditėve. Bajram Sallahi ka kritikon pushtetin lokal dhe atė qendror, pasi si[ thotė, askush nga subjektet nuk u ka dalė nė mbrojtje.
    "Nuk e di a ka ndonjė shqiptarė qė ka njė funksion, e qė ne e kemi votuar dhe tė vijė tė na vizitojė. Tė dėgjojė trishtimin qė ne kemi pėrballuar sė bashku me fėmijėt tanė. Mbi 400 policė me maska, mund tė them se kanė qenė nė shtėpitė e tona. Ne nuk jemi kriminelė tė trajtohemi nė atė mėnyrė, shteti duhet tė jetė i njejtė pėr tė gjithė. I kam thėnė se edhe po tė gėrryejnė ndėr tokė, nuk do tė mund tė gjejnė asgjė, pasi qė s'kam ēka tė fsheh. Definitivisht nuk kemi asgjė, as kryetar komune, as liderė partiak pėr tė na mbrojtur, nuk kemi as ku tė ankohemi", rrėfen Bajrami, i cili gjatė bisedės disa herė shfrynte nga kjo gjendje qė nuk ka zgjidhje. Ai mendon se ndoshta shpėrngulja e familjes do tė ishte alternativa mė e mirė pėr tė mos u keqtrajtuar.

    Fėmijėt nė trajtim mjekėsor

    Pėrveē grave, tė cilat duke fjetur nėpėr dhomat e tyre janė kontrolluar duke mos u respektuar intimiteti i tyre, viktimė tė bastisjes kanė qenė edhe fėmijėt e pesė vėllezėrve Sallahu nga Opaja. Iljasau 12 vjeēarė, djali i Bajramit, tregon qė ėshtė kapur nga njė polic dhe ėshtė shtrirė. "Mė shtrėngoi fort dhe kisha dhimbje nė krah. Polici mbante automatikun drejt mua dhe mė tha duke bėrtitur 'lezhi'(shtrihu) disa herė. Jam trishtuar, sepse kur kanė ardhur policėt, unė kam qenė duke fjetur dhe pash shumė policė me maska dhe pushkė nė krah", thotė ai. Edhe Nazlija, motra e tij, e cila ėshtė mė e madhe se ai, rrėfen pėr keqtrajtimin qė policėt i kanė bėrė. "Kisha frikė mos ti ndodh babit diēka, pasi e pashė me duar lidhur dhe tė shtrirė nė tokė, fillova tė qaj, nėnėn nuk e kisha afėr, nuk mundem as tė qetėsohem dhe nuk duroj tė rri nė shtėpi mė vetė nėse nuk i kam prindėrit kėtu", sqaron Nazlija. Prindėrit thonė se i kanė dėrguar nė mjek fėmijėt pėr kontrollim mjekėsor, pasi qė sipas tyre, nga ajo ditė ndjehen tė frikėsuar dhe tė traumatizuar.

    Tė pa sigurt nė vendin e tyre

    Duke pasur parasysh qė familja e Bajram Sallahit edhe nė vitin 2005 janė maltretuar nga policia pėr shkak tė njė konflikti qė kanė pasur, ata thonė se ndoshta do tė detyrohen qė tė lėshojnė vendin dhe tė shpėrngulen nga kėtu. "Unė nuk kam lidhje me rastin e Bellanocės, ne jemi me origjinė nga ai fshat, megjithatė un nuk kam as pronė, as tokė atje, ne mbi 70 vjet jemi tėrhequr nga ai fshat i origjinės. Nuk ka ligj qė na mbron, le tė vijė le tė sheh Ali Ahmeti si na maltretojnė, na bastisin e ne i kemi votuar ata, ne kemi qenė shkaktarė qė ai tė jetė nė pushtet sot, turp pėr tė gjithė liderėt partiak. As kryetari i komunės, Sadullah Durakau, nuk ėshtė interesuar, bile as qė interesuar dikush tė qaj dertin dhe hallin tonė. Pėrfundimisht ndoshta mė e udhės ėshtė tė shpėrngulemi nga kėtu" rrėfen i revoltuar Bajrami. Gruaja e tij, Mevlude Sallahi, nėnė e tre fėmijėve, shpreson qė kjo tė jetė bastisja e fundit dhe apelon qė fėmijėt e tyre tė lihen tė qetė dhe tė mos keqpėrdoren. Mevludja sqaron qė qentė policorė kanė nuhatur gjithēka nėpėr shtėpi. Katėr telefonat celularė tė familjes Sallahi janė marrė nga policia dhe nuk janė kthyer ende. Pesė shtėpitė e vėllezėrve Sallahi janė bastisur kinse kanė qenė tė tė involvuar nė rastin e fundit nė fshatin Bellanoc, nė tė cilėn drejt automjetit policorė ėshtė shtyrė me pushkė automatike. Nė kėtė incident tre pjesėtarė policor kanė kaluar pa ndonjė lėndim dhe u shkaktua dėm material.
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  15. #35
    here I am Maska e Explorer
    Anėtarėsuar
    02-12-2008
    Postime
    2,751
    Faleminderit
    0
    15 falenderime nė 15 postime




    Tre musketaret nga Shqiperia qe "ndihmojne" ēeshtjen shqiptare ne FYROM .
    Ndrysho Firmėn

  16. #36
    i/e regjistruar Maska e Modesti
    Anėtarėsuar
    11-10-2004
    Postime
    350
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Explorer Lexo Postimin
    Maksim Velo
    Fatos Lubonja
    Piro Misha

    Tre musketaret nga Shqiperia qe "ndihmojne" ēeshtjen shqiptare ne FYROM .

    Kėto 3 ishin maskarenj jo musketarė! Me siguri me origjinė sllave janė, pa dyshim.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Modesti : 12-10-2009 mė 07:34
    Ēdo njeri do tė pėrgjigjet para Zotit

  17. #37
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Shtėpisė sė Alfabetit iu vu dryni

    Evis HALILI

    Shkup, 9 tetor - Projekti pėr shndėrrimin e Shtėpisė sė Alfabetit nė muze mbeti njė ėndėrr. Gati njė vit pas inaugurimit dhe kremtimit tė 100 vjetorit tė datės historike, objekti i trukuar ka mbetur nė tė njėjtat faza restauruese, ndėrsa pėr adoptimin e ambienteve tė brendshme nė muzeum, as qė bėhet fjalė. Vendasit pohojnė se gjendja ėshtė e mjerueshme. Si pasojė e punimeve tė kryera me sforcim dhe me ritme tė pėrshpejtuara, disa prej dritareve dhe dyerve nuk mbyllen, tubacionet e ujėrave tė zeza janė bllokuar duke nxjerrė jashtė funksionit nevojtoret. Shtėpia, pas rikonstruktimit u kthye nė njė ngrehinė gati- gati funksionale, por pėrveē selive tė dy partive, degėve tė PDSH-sė dhe DR-sė, si edhe shoqatės "Kongresi i Bashkimit", nė asnjė prej kthinave nuk ėshtė ngritur qoftė edhe njė stendė me premisė pėr t'i shėrbyer njė muzeu.
    Nga instancat pėrgjegjėse, pėrgjigjet janė kontradiktore dhe konfuze. Enti i Qytetit, qė ka marrė pėrsipėr realizimin e projektit restaurues, pohon se do tė vijojnė me fazat e ngecura prej njė viti. Por nė Drejtorinė e Mbrojtjes sė Monumenteve, thonė se pa u zgjidhur kontesti pronėsor nuk mund tė pretendohet pėr muze. Pėr kėtė shkak, stagnimit tė punimeve, edhe buxheti i akorduar pėr kėtė vit, u tėrhoq. Asnjė pėrgjigje nuk ka as edhe nga kabineti i zėvendėskryeministrit pėr implementimin e Marrėveshjes sė Ohrit, Abdylaqim Ademi, i cili personalisht u angazhua njė vit mė parė duke premtuar restaurimin total dhe krijimin e njė muzeu.

    Pėrveē heqjes dorė nga Shtėpia, dikasteret e kulturės kanė pritur me indiferentizėm edhe ēdo lloj projekti dedikuar objektit. Fėrgim Demiri, kreu i shoqatės "Kongresi i Bashkimit", prej disa muajsh po troket nė zyra tė ndryshme pėr tė kėrkuar realizimin e njė projekti, i cili do tė grumbullonte ato eksponatė qė i mungojnė godinės. Pasi i kanė detektuar familjet qė disponojnė objekte tė rrallė, Demiri, thotė se mund tė mblidhen shumė tė tilla me tė cilat do tė kompletohej muzeu i premtuar. Shandanė me qirinj, karrige, tavolina, veshje tė kohės, si edhe shumė aksesorė tė tjerė, pėrfshirė edhe shumė dokumente tė vjetra e dorėshkrime tė kohės. "Fatkeqėsisht kemi hasur nė njė indiferencė totale, qoftė nga Ministria e Kulturės, apo edhe nga Enti Restaurues i Qytetit. Ky projekt do tė realizonte atė qė u premtua njė vit mė parė nė inaugurim, krijimin e njė muzeu. Po pėrpiqemi tė bėjmė atė qė faktikisht duhet tė jetė - kjo shtėpi tė jetė njė muze dhe jo njė objekt pa vlerė", thotė Demiri.

    Ky projekt me ambicie mė tė mėdha, do tė luajė edhe rolin e njė qendre muzeale pėr rajonin e Pellagonisė dhe Prespės, duke arkivuar atė pjesė tė trashėgimisė historiko-kulturore tė zonės. Deri tani iniciativės i janė pėrgjigjur me donime modeste komuna e Manastirit dhe Gostivarit.

    *****************************************

    "Maqedonasit me 8 nxėnės nė klasa, shqiptarėt me 38

    12/10/2009

    Pėr formimin e njė paralele nuk vlejnė kriteret e njėjta ligjore pėr maqedonasit dhe shqiptarėt. Njė gjė e tillė po ndodh nė shkollėn fillore "Marko Cepenkov" nė komunėn e Zelenikovės, nė shkollėn fillore "Toli Zordomus" nė Kumanovė, ku numri i shqiptarėve ėshtė mė tepėr sesa ėshtė e lejuar me ligj kurse maqedonasit janė tė ndarė nė 3-4 paralele me nja 10 nxėnės. Njė gjė e tillė ndodhė edhe nė dhjetėra shkolla tė tjera ku mėsojnė nxėnėsit maqedonas. Ndėrkaq, pėr formimin e paraleles sė farmacisė nė gjuhėn shqipe nė Shkup vlen e kundėrta. Nuk lejohet nga drejtoria e shkollės sė mesme "Maria Kiri" tė hapet paralelja nėse nuk grumbullohen 24 nxėnės ashtu siē kėrkon ligji. Nga Lidhjes sė Arsimtarėve Shqiptar tė Maqedonisė (LASH) thonė qė ky fenomen ka kohė qė ėshtė prezent dhe nėse duam tė hymė nė BE duhet ti ketė standarde tė barabarta. " Ky fenomen ka kohė qė ėshtė prezent, ligji respektohet vetėm atėherė kur iu konvenon maqedonasve. Kėto problem nuk kanė fund, nė shkolla tė ndryshme bėhen kėsi lloj shkelje ligjesh dhe kėshtu nuk shkon mė. Duhet ngritur zėrin dhe duhet kėrkuar tė drejtat tona. Kėto ndodhin vetėm e vetėm qė tė pakėsohen arsimtarėt shqiptar", tha kryetari i LASH-it, Nuhi Dardhishta.

    Ai sqaron se kėtė javė ndodhi problem me shkollėn fillore "Panajod Ginovski", ku shqiptarėt i kanė grumbulluar nga 38 nxėnės nė njė klasė, vetėm e vetėm qė tė mos punėsojnė arsimtarė shqiptar. Edhe pėrgjegjėsi i shkollės fillore "Marko Cepenkov" nė komunėn e Zelenikovės, Nehat Hasani thotė se ligji qė vlen pėr shqiptarėt nuk vlen pėr maqedonasit "Nė kėtė shkollė nxėnėsit janė ndarė nė mėnyrė tė parregullt dhe joligjore, pasi qė me ligj pėr njė paralele kėrkohen 24 nxėnės. Nga ana jonė ky ligj respektohet por nga ana e maqedonasve aspak, pasi qė ata janė tė ndarė nga 7 nxėnės nė 4 paralele. Kjo ndodh me tė vetmin qėllim, qė tė punėsohen sa mė shumė arsimtar maqedonas kurse arsimtarėt shqiptarė vetėm shikojnė se si t’i pakėsojnė", tha Hasani. Megjithatė kryetari i LASH-it, Dardhishtės ėshtė optimist, pasi pak kohė mė parė u nėnshkrua edhe kontrata me ministrin e arsimit Nikolla Todorov pėr depolitizim tė arsimit. "Shpresojmė qė ky problem tė zgjidhet dhe njė herė e pėrgjithmonė tė pėrfundojnė padrejtėsitė ndaj shqiptarėve", thotė Dardhishta. /Natyra GRUBI/"
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  18. #38
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Libri i gjeografisė, si enciklopedia

    14/10/2009


    Shqiptarėt kanė emigruar nė Maqedoni para 230 viteve dhe se shqiptarėt janė krijuar me shqiptarizimin e maqedonasve.

    Kėshtu shkruan nė librin e gjeografisė sė vitit tė dytė gjimnaz nė faqen 104. Kontroverse nuk ėshtė vetėm enciklopedia maqedonase, por edhe tekstet shkollore me tė cilat shėrbehen nxėnėsit e shkollave tė mesme. Profesorėt shqiptar tė gjeografisė ankohen pėr tė pavėrtetat shkencore qė shkruhen nė tekstet e gjeografisė. Azbi Ademi, profesori i gjeografisė nė gjimnazin e Tetovės, tha se ky tekst ėshtė bojkotuar mė 2004 nė mbledhjen e profesorėve shqiptarė tė lėndės sė gjeografisė.

    "Kur e pamė kėtė libėr vendosėm qė mos tė pėrkthehet nė gjuhėn shqipe pa u bėrė njėherė korrigjimi rrėnjėsor i njėsive mėsimore sidomos te pjesa me kufijtė shtetėrorė, toponimet qė janė pėrdorur nė gjuhėn sllave si dhe strukturėn etnike tė popullsisė nė Maqedoni, po ky tekst prapė se prapė u botua dhe tani pėrveē gabimeve tė njėsive mėsimore tani ai ka edhe gabime gjuhėsore", tha Ademi. Edhe profesorėt e gjimnazit "Zef Lush Marku" nė Shkup, thonė se ky libėr ėshtė stėrmbushur me tė pavėrteta.

    "Ky libėr ėshtė ashtu siē thonė shkrimtarėt e tij tė cilėt janė maqedonas dhe nuk ka asnjė shqiptar nė mesin e tyre dhe e kanė shkruar ashtu siē ju ka marr mendja atyre. Ėshtė skandaloze pjesa nė tė cilėn thuhet se shqiptarėt kanė emigruar nė Maqedoni para 230 viteve dhe se shqiptarėt janė krijuar me shqiptarizimin e maqedonasve, kjo ėshtė diēka joshkencore dhe fyese pėr popullin shqiptar por pasi qė nuk kemi material tjetėr duhet ligjėruar nga ky libėr", thonė ata. Autorė tė kėtij teksti shkollor janė Dragan Vasileski, Bllagoja Markoski, Nikolla Panov, Nikolla V. Dimitrov dhe Gjorgji Pavllovski. Ėshtė botuar nga shtėpia botuese "Prosvetno dello".

    Profesorėt e Zef Lushit dhe ata tė gjimnazit tė Tetovės i bėjnė thirrje tė gjithė mėsimdhėnėsve shqiptarė tė bojkotojnė librat jo shkencor tė "Prosvetno dellos", pasi ato janė tė mbushura me mashtrime dhe gėnjeshtra.
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  19. #39
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Adem Jashari i pengon ministrave maqedonas

    14/10/2009 20:21:46


    Drejtori i shkollės fillore “Skenderbeu” nė Haraēinė, Ibrahim Ajvazi ka theksuar se ministrave maqedonas i ka penguar fotografia e heroit kombėtar Adem Jashari, tė cilėn e mbante nė zyrėn e tij. Drejtori i kėsaj shkolle ka theksuar se skandali ka ndodhur nė ditėn e vizitės sė fundit tė ministrit tė Arsimit, Nikolla Todorov dhe atij tė Transportit dhe Lidhjeve Mile Janakievski nė shkollėn fillore tė kėsaj komune, tė shoqėruar edhe nga evroambasadori Ervan Fuere. “Sapo kanė hasur fotografinė, ministri i Transportit ka kėrkuar heqjen e saj, por pas kėsaj atij i sqarova se ky ėshtė hero kombėtar i shqiptarėve pas Skenderbeut”, ka theksuar drejtori Ajvazi nė pronocimin e tij, duke shtuar se tė njejtin mendim ka pasur edhe ministri i Transportit, Mile Janakievski.

    Drejtori i kėsaj shkolle, Ibrahim Ajvazi ka theksuar se asnjėherė nuk do ta heq nga zyra e tij, fotografinė e komandantit legjendar tė U]K-sė ,Adem Jashari. Mirėpo, kjo shkollė ėshtė nė pritje edhe tė ndonjė vendimi zyrtar nga Ministria e Arsimit.(INA)
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  20. #40
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    37
    Postime
    694
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Diskriminimi nė arsimin e tė ashtuquajturės Maqedoni
    http://lajmpress.com/opinion/1744.html

    *****

    500 familje shqiptare disa ditė pa rrymė

    Fitim KRYEZIU

    Shkup, 19 tetor - 500 familje shqiptare nga lagja Serava tė Shkup qė nga dita e premte nuk kanė rrymė. Pjesėtarėt e kėtyre familjeve tė hėnėn duke bllokuar disa akse rrugore tė qytetit, kanė shpreh revoltin e tyre pėr shkak tė mungesės (ndėrprerjes) sė rrymės elektrike. "Thjeshtė jemi tė befasuar edhe nga organet shtetėrore edhe nga Komuna e Ēairit, por edhe nga e tėrė qeveria. Si ka mundėsi qė me ditė tė tėra tė jemi pa rrymė dhe askush tė mos mbajė pėrgjegjėsi pėr ne. Me kėtė lagje dikush po eksperimenton. 500 familje janė bėrė viktimė e njė mosmarrėveshje ndėrmjet tė disa individėve dhe EVN. Dhe tash e gjithė lagja ėshtė pa energji elektrike", thonė qytetarėt e revoltuar.

    Nė orėn 9 tė mėngjesit tė ditės sė hėnė Kėshilli i grupit protestues, i pėrfaqėsuar nga Ajvaz Avdiu, kėrkuan ndihmė nga deputeti i zonės nga radhėt e BDI-sė, Nazif Bushi, i cili i priti te selia e kėsaj partie. "I dėgjova hallet e kėtyre personave dhe ne si BDI nuk kemi kurrfarė kompetenca pėr shkak se kompania EVN ėshtė pronė private. Por, megjithatė ne do tė bėjmė tė pamundurėn qė ta gjejmė njė gjuhė tė pėrbashkėt dhe t'ju lėshohet energjia elektrike e pastaj tė pastrohen tė gjitha mosmarrėveshjet", tha Nazif Bushi, deputet i BDI-sė. Pas bllokimit tė aksit rrugor nė Bit Pazar, protestat u shpėrngulėn te udhėkryqi pranė Qendra tregtare "Mavrova".

    Sipas Nehat Ukshinit, ndėrprerja e energjisė elektrike nuk ka tė bėjė pėr shkak tė mospagesės e as pėr shkak tė vendosjeve sė orėmatėsve tė rinj nga ana e EVN-sė, por thjeshtė me kėtė lagje po bėhen eksperimente. Gjithashtu nuk paraqet problem as pagesa.

    Nė vendin e ngjarjes ishte edhe OSBE, e cila u njoftua me natyrėn e pakėnaqėsisė sė kėtyre qytetarėve. Kėshilli organizativ e ka informuar me hallet e tyre edhe Komunėn e Ēairit, Avokatin e Popullit, Qeverinė, OSBE etj, por deri mė tani nuk kanė marrė pėrgjigje nga askush. Dhe, nėse nė ditėt nė vazhdim nuk pėrmirėsohet situata, atėherė Kėshilli i organizimit tė protestave paralajmėron se pakėnaqėsia do tė radikalizohet edhe mė shumė.

    ****

    Marrėveshja qė debelldehasit i la pa 24 ha tokė

    Njė mjegull e dendur kishte mbuluar fshatin Debelldeh, tė cilit me ratifikimin e marrėveshjes sė demarkacionit Kosovė-Maqedoni, iu kanė shkėputur 24 hektarė tokė. Banorėt thonė se ata jetojnė nė kėtė tokė denbabaden. Banorėt e Debelldehut ndihen tė shokuar nga vendimi i Qeverisė dhe Parlamentit dhe shprehen se tanimė jeta e tyre ėshtė bėrė edhe mė e vėshtirė, pasi qė njė pjesė e madhe e tokės sė tyre "iu fal "palės maqedonase.

    Kurrė s'pajtohemi me kėtė marrėveshje

    Nė hyrje tė fshatit takuam Tefik Ajetin, banor i fshatit, i cili pėr "Kosova Sot" tha se ndihet shumė i dėmtuar, pasi qė atij iu janė marrė 3.5 hektarė tokė. "Qė nga paslufta ne s'kemi qasje atje dhe arat dhe livadhet tona i kanė mbuluar therrat dhe drunjtė. Tregon me gisht se kufijtė me Maqedoninė janė larg atje, afėr Malinės, por se si ėshtė bėrė marrėveshja, thotė se nuk e di. "Ėshtė dėm i madh qė kjo tokė na u mor neve. Me kėtė marrėveshje ne kurrė nuk pajtohemi, e as qė jemi pajtuar qė toka jonė t'i falet Maqedonisė". Ajeti shpjegon se krejt ushqimin e bagėtisė e kanė marrė nė ato livadhe, qė u janė marrė me njė marrėveshje ndėrmjet dy shteteve. Kjo na ka detyruar qė sot tė mos mund tė mbajmė mė shumė se njė lopė nė fshat, sepse s'kemi mė kullosa. Ai thotė se para lufte mbante 10 krerė bagėti dhe me ato mbante familjen 14-anėtarėshe. Nga toka e minuar Ajeti thotė se nuk kanė mundur tė mbjellim as patatet. I brengosur Ajeti shprehet se ėshtė papunėsi e madhe nė kėtė fshat. "Vetėm unė jam i punėsuar nė familjen dhe unė kujdesem pėr 14 anėtarėt, por tash e kam problem se si do ta ushqejė familjen", shprehet ai i mllefosur.

    Paralajmėrojnė grevė urie dhe protesta

    Nga ana tjetėr, anėtari i Komisionit shtetėror pėr shėnimin e vijės kufitare mes Maqedonisė dhe Kosovės pėr kėtė fshat, dhe njėherazi kryetari i fshatit, Zymri Ilazi, vlerėson se vendimi Qeverisė sė Kosovės ėshtė tejet i ngutshėm. Shprehet se komisioni ka punuar qe dy vjet dhe si komision nuk janė pajtuar qė vendi Kodra e Furrės" tė mbetet nė anėn tjetėr tė kufirit, "Kėtu vendosi politikja pa pyetur banorėt e kėtij fshati. Ne aspak nuk jemi tė kėnaqur me kėtė marrėveshje demarkacioni dhe vendim tė Parlamentit tė Kosovės", shprehet ai. Ilzai ėshtė i bindur se nuk i ka takuar Qeverisė ta marrė kėtė pėrgjegjėsi. "Shumė mirė e kuptoj interesin shtetėror, por nuk ka tė drejtė askush qė tokėn private t'ia dhurojė dikujt tjetėr, pėr hir tė vendosjes sė marrėdhėnieve diplomatike", tregon ai i brengosur. Ilazi shprehet: "Ne do tė shkojmė me metodat tona, me grevė urie, por nuk pėrjashtohet mundėsia qė tė kemi edhe metoda ekstreme, tė cilat s'i dėshirojmė as vetė. "Mund tė ketė edhe ekcese se kėtu nuk kemi tė bėjmė me definim tė kufijve, por me hapje tė konfliktit. Jemi pėr njė marrėveshje fer qė kėnaq tė gjitha palėt dhe jo tė shfrytėzohen pronat private pėr interesa tė tjera", thotė ai. Paralajmėron metoda tė cilat thotė se banorėt do t'i ēojnė deri nė fund.

    Institucionet na tradhtuan

    Zymri Ilazi thotė se kėtė tokė e kanė mbrojtur nga Serbia e UNMIK-u, por tash i kanė tradhtuar institucionet. "Habitem se si ka guxuar Qeveria e Kosovės tė marrė kėtė vendim kur kemi kadastrėn shekuj me radhė se kėto prona janė tė banorėve tė Debelldehut dhe t'ia dhurojė Maqedonisė. Vėrtet kjo s'do koment", shprehet ai. Vendi " Kodra e furrės" ėshtė zemra e bostanit, ėshtė pika mė strategjike nė mes tri shteteve, ku shumė mirė shihet Kosova Lindore, Maqedonia dhe tėrė Kosova dhe kėtė pretendim e kishte Maqedonia dhe ia arriti qėllimit. Shemsedin Murseli, nėnkryetar i fshatit, nė emėr tė fshatit, ndihet shumė i preokupuar nga kjo marrėveshje, pasi qė mendimi i fshatit ėshtė anashkaluar. "Ne haptazi i kemi thėnė kryeministrit Thaēi se kjo punė nuk bėhet. Ai na ka thėnė se marrėveshja ėshtė e kryer, dhe na ka premtuar se ne kemi tė drejtė tė punojmė tokat tona dhe tė qėndrojmė nė to, por nuk kemi besim. Maqedonasit gjatė luftės na kanė gjuajtur me armė", thotė ai. "Kemi kėrkuar dėmshpėrblim pėr 10 vjet qė ne s'kemi pasur qasje tė tokat tona, por pėrveē premtimeve s'kemi pasur asgjė tjetėr", shprehet ai. Murseli thotė se qė nga nesėr do tė konsultohet me banorėt se ēfarė hapash do tė ndėrmarrin, tė hyjnė nė grevė urie apo forma tė ndryshme tė protestės.

    Banorėt ndihen tė anashkaluar

    Fshatarėt janė tejet tė prekur thellė, ata janė tė revoltuar dhe ndihen tė anashkaluar. Edhe xha Misin Feratin, 64 vjeēar, e kishte kapur sikleti dhe kishte dalė tė dėgjonte se si po bėhen pazarllėqe me tokat tona. "Nė qoftė se nuk i kemi ato toka, s'na mbetet asgjė neve. I kemi mbrojtur edhe nė situata mė tė vėshtira , sepse ato janė tokat tona, ėshtė djersa jonė. Ankesat tona kanė shkuar edhe nė Kombet e Bashkuara, por kot", tregon xha Misini. Ai mendon se maqedonasit e kanė mashtruar kryeministrin Thaēi. 'Kodara e Furrės i nevojitet Maqedonisė se nuk e ka hallin tek tokat punohen apo s'punohen ato. Krejt lufta ėshtė bėrė pėr atė pikė", thotė ai. Shpjegon se nė ato livadhe kam qėndruar mė shumė se 20 vjet nė stane me bagėti, kurse sot nuk guxon tė dalė nė tokat e tij". Shikon me inat vijėn kufitare tė vendosur mes dy shteteve. (kosova-sot)

    *******

    Tetė vite nga zhdukja e shqiptarėve nė Maqedoni

    20/10/2009


    Qeveria e Maqedonisė dhe Bashkimi Demokratik pėr Integrim (BDI) si parti shqiptare nė pushtet vazhdon tė heshtė rastin e tė zhdukurėve shqiptarė gjatė konfliktit tė vitit 2001.

    Nė listėn e tė zhdukurėve janė gjashtė shqiptarėt: Hajredin Halimi, Sulltan Memeti, vėllezėrit Ibrahim dhe Zeqirija Veliu, Islam Veliu dhe Ruzhdi Veliu, ky i fundit vėllai i deputetit aktual tė BDI-sė, Fazli Veliu.

    Edhe pas shumė viteve ēėshtja e tė zhdukurėve shqiptarė po vazhdon tė heshtet, ndėrsa ėshtė mbyllur edhe dosja e Komisionit pėr tė zhdukurit dhe rrėmbyerit, qė deri nė vitin 2004 u bėnė disa pėrpjekje nė drejtimin e ish-diplomatėve perendimor. Nė raportin e kėtij komisioni tė publikuar atėkohė theksohej se njė pjesė e tė zhdukurve shqiptarė janė arrestuar dhe marrė nė biseda informative nga forcat policore, ndėrsa mė pas kanė humbur gjurmėt e tyre.

    Njė dėshmi e fortė pėr hetimet pėr gjetjen e tė zhdukurėve ishte pikėrisht rasti i zhdukjes sė Ruzhdi Veliut, vėllait tė deputetit tė BDI-sė, vetura e tė cilit ishte gjetur pranė stacionit tė policisė nė Manastir.

    Deputeti i BDI-sė, Fazli Veliu thekson se mėgjithė kėrkesave pėr tė vijuar hetimet edhe me ndihmėn e bashkėsisė ndėrkombėtare, gjithēka sipas tij ka ngelur e heshtur. Ai ka theksuar se tė zhdukurit shqiptarė janė vrarė dhe gjurmėt e tyre janė zhdukur pėrgjithmonė.

    “Unė kėrkojė qė tė ndėrmirren masa dhe tė niset me hetimin e rasteve tė tė zhdukurėve shqiptarė dhe njė thirrje tė tillė i`a dedikojė edhe bashkėsisė ndėrkombėtare”, ka theksuar Veliu. Institucionet hetimore tė Maqedonisė deri tani nuk kanė konkluduar asnjė tė dhėnė lidhur me zhdukjen e shqiptarėve nė vitin 2001
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

Faqja 2 prej 4 FillimFillim 1234 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 20-12-2008, 02:29
  2. A e ruajti feja islame popullin shqiptar nga asimilimi?
    Nga imaas nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 166
    Postimi i Fundit: 30-10-2005, 08:27
  3. Historia kombtare
    Nga llokumi nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 14-02-2003, 19:51
  4. Gjergj Kastrioti-Skenderbeu
    Nga Kallmeti nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 17-08-2002, 14:58

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •