Mendime mbi librin "Shqipja dhe Sanskritishtia"


Nga Prof. Dr. Agim Shehu, Inxhinier hartograf

I. Hyrje

Nė fillimet e viteve '90 tė shekullit tė kaluar mė njoftuan se kishte dalė nga botimi libri i Z. Petro Zheji "Shqipja dhe Sanskritishtja", por njoftimi ishte i vonuar sepse nė treg nuk ndodhej asnjė kopje nė shitje. Vetėm nė vitin 2008 munda tė siguroj tė dy pjesėt e librit tė ripunuar dhe ribotuar. Mendimet dhe problemet qė trajtohen nė kėtė vepėr mė lanė mbresa tė jashtėzakonshme sepse ato janė probleme madhore tė realizuara me metoda gjuhėsore dhe matematikore origjinale si dhe me njė gjuhė teorike filozofiko-shkencore tė qartė dhe potenciale. Autori me erudicionin dhe poliglotizmin e tij, me dashurinė pėr ZOTIN, pėr Shqipėrinė e Shqiptarėt dhe pėr tė vėrtetat, e ka shkruar veprėn e tij nga shkalla mė e lartė e dijes dhe mendimit, nė tė cilat ėshtė ngjitur nė sajė tė punės cilėsore vetėmohuese e bindjeve tė plota. Nga lartėsi tė tilla informacionet dhe dijet pėr botėn dhe shoqėrinė njerėzore janė tė shumta dhe tė sakta. Si shkencėtar vizionar problemet i trajton nė bazė tė njohjes logjike, ku konceptimet, gjykimet dhe arsyetimet pasojnė njėra-tjetrėn pėr tė arritur nė pėrfundime e rekomandime me vlera tė konsiderueshme. Pėr kėto arsye, mendoj se lexuesi ose studjuesi i librit do ndjejė se pjesėt e lexuara nuk i shqiten nga mendja, ndėrkohė qė pjesėt e palexuara akoma sikur e tėrheqin, pėrderisa gjen pėrgjigjen e duhur pėr ēdo problem. Historia na dėshmon se nuk ka patur periudha krijuese pa qėnė tė shoqėruara me kritika, tė cilat i kanė shėrbyer me sukses pėrsosjes sė mėtejshme tė krijimeve. Nė kėtė mėnyrė do tė kontribuohet edhe nė pėrsosjen e mėtejshme tė librit nė studim. Nė tė dy pjesėt e librit, autori trajton dy probleme kryesore:

1. - Vendi qė zė gjuha shqipe ndėrmjet gjuhėve tė tjera tė botės
2. - Algoritmi Simbolik

II. Vendi qė zė giuha shqipe

Nė bazė tė krahasimeve dhe analizave shkencore tė qindra fjalėve Shqipe dhe sanskritishte, autori arrin nė pėrfundimin se: "Sistemi leksikor i gjuhės shqipe ėshtė mė i gjėrė nga ai i gjuhės sanskritishte, pėr rrjedhojė gjuha shqipe ėshtė mė e vjetėr se gjuha sanskritishte, se ėshtė ajo Gjuhė e Parė, ajo Gjuhė Mėmė, ose sė paku mė e afėrmja e saj mė e ngushtė e mė pėrfaqėsuese, nga copėtimi i sė cilės si ai nė Sakrificėn e Madhe Kozmogonike tė njė Qėnie Hyjnore, tė gjitha gjuhėt e tjera e tė ndryshme erdhėn e u ndėrtuan mėnjanė"
Pėr tė vėrtetuar teorinė e tij, autorit i ėshtė dashur tė krahasojė mijra fjalė tė tjera tė gjuhės shqipe me gjuhėt e vjetra e tė reja si: greqishtja e latinishtja, gjermanishtja, hebraishtja, rusishtja dhe ajo kineze etj, nga ndarja e tė cilave nė rrėnjė tė pastra e tė thjeshta, kėto i korrespondojnė gjuhės shqipe.
Pėr kėto arsye autori u bėn "thirrje" gjuhėtarėve tanė qė tė mos mbeten nė nivelin e shkrimeve tė studjuesve jokompetentė ( pėrfundimet e sugjerimet e tė cilėve nė shumė raste janė tė gabuara, madje tendencioze), por nė realitetet qė ofron epoka e sotme, pėr mė tepėr qė nė disa botime nga autorė tė huaj, gjuha shqipe konsiderohet si "mbetje" apo "huazime" nga gjuhė tė tjera si: greqishtja, latinishtja, turqishtja, sllavishtja etj! Pėrballė njė tė pavėrtete kaq indinjuese gjuhėtarėt e studjuesit tanė duhet tė jenė aktivė pėr tė shprehur mendimet e tyre nė favor tė sė vėrtetės sė shenjtė. Sipas mendimit tim, autori i librit me shumė tė drejtė ironizon me njė sarkazėm tė goditur "personazhet" e sipėrpėrmendura kur thotė se; gllosat e tyre u ngjajnė disa individėve, tė cilėt bredhin pa pasaportė e pa identitet dhe kur ndalohen e pyeten ata nuk dinė si tė pėrgjigjenl
Nė konferencėn Ndėrkombėtare tė Albanologėve qė u mbajt nė Tiranė (dhjetor 2008) u vlerėsua shumė albanologu amerikan Eric Hamp pėr librin e tij "Studime krahasuese pėr shqipen" si dhe pėr kumtesėn e tij "Ilirishtja paraardhėse e shqipes". Nė njė pėrfundim tė tillė kanė arritur edhe mjaft autorė tė tjerė tė huaj e vendas, prandaj natyrshėm lind pyetja : "Po paraardhėsja e ilirishtes kush ka qėnė?". Pėrgjigjen e kėsaj pyetje e gjejmė edhe nė punimet e mjaft autorėve shqiptarė si J.De Rada, Sami Frashėri, Spiro Konda, Nermin Vlora, Dhimitri Pilika, Aristidh Kola, Niko Stilo etj (pėrfshi kėtu edhe punimin e Z. Petro Zheji), tė cilėt me fakte tė shumta e tė pakundėrshtueshme e shtyjnė zanafillėn e gjuhės shqipe nė prehistori, qė ėshtė pellazgjishtja. Qė do tė thotė se nga kjo zanafillė duhet tė shkruhet historia e Shqipėrisė.

II. Algoritmi Simbolik

Algoritmi Simbolik i propozuar dhe zbatuar nga Z.Petro Zheji, pėrfaqėson njė aparat origjinal euristik duke e vėshtruar kėtė si artikulim tė Mendimit Mitik. Nė kėtė kontekst, Algoritmi Simbolik i autorit ka mė shumė kuptim filozofik, qė shprehet pėrtej kuptimit shkencor pėr shumė probleme. Kjo pėr faktin se filozofia ka vartėsi relative nga shkencat, sepse relative janė ligjet dhe rezultatet e shkencės, e cila studion njė temė tė caktuar tė botės reale; ndėrsa vartėsia e shkencės nga filozofia ka karakter absolut, sepse jep shpjegime mė komplekse qė shkon drejt paskajėsisė, ndėrkohė qė inteligjenca njerėzore nuk e rrok menjėherė tė vėrtetėn integrate me anėn e shkencės. Filozofia e realizon detyrėn nė tėrėsinė e ndjenjave qė akumulohen, prandaj shkencėtaret i drejtohen filozofisė si dije superiore pėr tė afirmuar parimet e ligjet e caktuara nga shkenca. Pra, "filozofia abstragon ndryshe nga shkencat, por pėrfiton nga rezultatet e shkencave pėr tė modifikuar nocionet e saj pėr botėn dhe jetėn". Kėto veēori autori i librit jo vetėm qė i ka tė qarta, por edhe i zbaton me rigorozitet.

Nė pjesėn e dytė tė librit thuhet:
"... tek njerėzit primitivė jo vetėm ritualet kanė njė model tė tyre mistik, por edhe ēdo veprim njerėzor bėhet i efektshem pėr aq sa pėrsėrit pikė pėr pikė njė veprim tė kryer nė fillim tė kohėrave nga njė Perėndi, nga njė hero apo nga njė paraardhės i rėndėsishėm"
Nga sa citohet mė sipėr kuptohet se Miti_Mistikja ka ecur nė kohėra pa ndryshime deri nė ditėt tona, ndėrsa shkenca ka ndryshuar vazhdimisht nė progresion pėrderisa fizika indeterministe, subatomi, ka vėrtetuar se deri nė njė farė ndarje tė materies ekzistojnė ligjet e fizikės deterministe-klasike, pastaj fillojnė tė bien poshtė ligjet, koha dhe hapėsira dhe shfaqet Liria dhe e Vėrteta absolute, Pėrjetėsia, Biblikja. Pra, tė krijohet pėrshtypja sikur Miti " ka lindur dhe frymėzuar" shkencat, artin dhe aktivitete tė tjera tė shoqėrisė njerėzore!
Por Lirinė dhe tė vėrtetat absolute njerėzimi nuk duhet t'i presė nga Krijuesi, sepse Ai na e ka pėrcakuar rrugėn me kohė, qė do tė thotė se nė unitet duhet t'i shpallim "luftė" luftrave vrastare, varfėrise, mjerimit, injorancės, korrupsionit e mashtrimit, sėmundjeve dhe degradimit tė mjedisit. Ndryshe, kėto fatkeqėsi do tė thellohen edhe mė shumė, duke rrezikuar ekzistencėn e shoqėrisė njerėzore. Prandaj, pėr tė parandaluar apo minimizuar efektet negative tė sipėrpėrmendura ėshtė mė se e domosdoshme qė tė dėgjohet, tė stimulohet dhe tė zbatohet mendimi shkencor i integruar dhe racional, duke pėrfshirė kėtu edhe vlerat e Algoritmit Simbolik.
Duke shfrytėzuar natyrėn filozofike tė Algoritmit Simbolik autori ka mundur tė japė njė zgjidhje tė saktė dhe pėrfundimtare lidhur me ekzistencėn e ZOTIT, Krijuesit tė Universit, ēka pėrbėn njė nga vlerat mė madhore tė librit.
Autori ėshtė i sigurtė se Algoritmi Simbolik mund tė pėrdoret nga tė gjitha shkencat bashkėkohore pėr tė pėrcaktuar drejt teorinė, ligjet, simbolet, metodologjinė e tyre etj. Kjo ėshtė e vėrtetė dhe pėr shkencėn e hartografisė, pėr tė cilėn kam studjuar e punuar 57 vjet. Nė kėtė kontekst, konstatoj se Algoritmi Simbolik ka shumė gjėra tė pėrbashkėta me semiotikėn hartografike, d.m.th me gjuhėn e hartės, e cila pėrfaqėsohet nga kėto etapa pune:

• Signika, qė merret me klasifikimin dhe katalogizimin e simboleve (shenjave) pėr harta tė caktuara.
• Sintagma, ose morfografia e simboleve, qė pėrbėn pjesėn mė vėllimore tė gjuhės sė hartės (sepse pėrfshin edhe semantikėn e simboleve).
• Sintaksi, qė evidenton nė hartė objektet dhe dukuritė sipas rėndėsisė sė tyre.
• Stili, ose estetika, pėr t'iu pėrshtatur traditave dhe varianteve tė caktuara.

Tė gjitha kėto etapa pėrputhen plotėsisht me tėrėsinė e simboleve tė Algoritmit Simbolik veēse me kėto ndryshime:

a) Simbolet e Algoritmit Simbolik janė tė thjeshtė, tė plotė dhe mjaft tė perceptueshėm, por kanė mė shumė atribute nė krahasim me simbolet e hartės.
b) Algoritmi Simbolik jep ēelėsin pėr zgjidhjen e enigmave shpirtėrore e jetėsore, si pjesė e rėndėsishme e filozofisė, ndėrsa hartat paraqesin objekte e dukuri reale.

Kjo pėr faktin se nė shumė raste Algoritmi Simbolik niset nga e dukshmja ( grafema, morfema etj) dhe pėrfundon nė tė padukshmen (siē ėshtė pėrshembull, ekzistenca e Zotit), ndėrkohė qė shkencat nisen nga e dukshmja dhe pėrfundojnė pėrsėri nė tė dukshmen.
Vlera e Algoritmit Simbolik nė proēesin e hartografimit qėndron nė faktin se ato, me studime tė mėtejshėm do tė pėrsosin mė tej etapat e gjuhės sė hartės, tė ligjeve dhe metodave qe i shoqėrojnė e mė gjėrė. Nė pjesėn e dytė tė librit thuhet se Algoritmi Simbolik ėshtė njė hologramė, pra njė teknikė e njohur qė nė gjysmėn e dytė tė shekullit XX, pėrmasat e sė cilės kanė qėnė tė vogla, ndėrsa sot pėrmasat e tyre janė rritur shumė, duke na ofruar mė shumė informacione cilėsore, me kosto mė tė ulėt e me rendiment mė tė lartė. Kėshtu, sikurse u demonstrua (nėpėrmjet televizionit) nė zgjedhjet e fundit presidenciale nė SHBA, janė paraqitur aspekte tė ndryshėm tė kėtyre zgjedhjeve me anėn e hologramave me pėrmasa tė mėdha, duke mundėsuar tė pėrftohen qartė informacione tė rėndesishme qė pėrpara pėrbėnte njė pamundėsi.Kjo dėshmon edhe njėherė pėr universialitetin e Algoritmit Simbolik si disiplinė e veēantė nė strukturėn e filozofisė sė sotme. Duke argumentuar faktin qė ideja qėndron mbi materjen, autori i librit i plotėson ato me faktin tjetėr se bota materiale nuk ka pėrmasa tė sakta" Ka shumė shembuj qė e vėrtetojnė kėtė fakt edhe nga fusha e hartografisė ,gjeodezisė, fotogrametrisė etj. Kėshtu, sipėrfaqja fizike e tokės ėshtė shumė e ndėrlikuar dhe, pėr t'a paraqitur nė rrafsh, kjo sipėrfaqe projektohet nė sipėrfaqen e elipsoidit tokėsor, apo tė sferės tokėsore, e shoqėruar me gabime (vetėm boshti i madh i elipsoidit tokėsor matet sot me gabim +/- 2 metra), pa llogaritur kėtu gabimet qė ndodhin gjatė krijimit tė hartės dhe matjeve tė ndryshme nė hartė.
Me anėn e Algoritmit Simbolik autori ka shtruar e zgjidhur shumė probleme tė tjera tė rėndėsishme si:
• Nė zemėr tė materjes ndodhet fryma.
• Materia ekziston vetėm kur matet.
• Teoria Absolute qėndron mbi teorinė e Relativitetit tė Ainshtajnit (teori e njohur para 2000 vjetėve) dhe shume probleme tė tjera, pėr tė cilat mund tė shkruhen vėllime tė tjera.
Personalisht pėr punimin e autorit shpreh konsideratat e mia mė tė larta e respektin mė tė thellė pėr shėrbimin e veēantė qė ai po u bėn shkencave si dhe urimet mė tė sinqerta pėr suksese tė mėtejshme nė ato horizonte qė autori i zotėron dhe punon intensivisht. Sigurisht, vepra si kjo pėr tė cilėn folėm deri tani e nderojnė Kombin tonė sepse ato krijohen nga mendje gjeniale, tė cilat duhet tė vendosen nė piedestalin qė e meritojnė, si akt solemn ndaj kultivimit tė individualitetit.

_______________

Ky material ėshtė botuar sot mė 24 shkurt, nė gazetėn Republika