Agjensia e Lajmeve "SOT"
Dilema e Kastriot Myftarajt pėr origjinėn mbretėrore tė Edi Ramės si nip i shoferit tė mbretit Zog apo i vetė mbretit Zog
Suplement me opinione nga Myftaraj, Zarshati, Bekteshi, Gumeni, Frashėri
Edi Rama, nipi i shoferit tė Mbretit Zog, si karikaturė e Hamletit dhe mishėrim i Figaros
Nga Kastriot Myftaraj
Nė Kongresin e PS, nė vitin 2005, para zgjedhjeve parlamentare tė atij viti, Edi Rama bėri njė nga ato gjeste qė i kanė dhėnė famė. Nė transmetim direkt televiziv, ai, kur u ēua tė fliste, iu drejtua njė nga punonjėsve tė Pallatit tė kongreseve, qė tė hiqte fronin e vogėl qė ishte vėnė tek podiumi qė folėsit tė dukeshin mė shtatgjatė (njė traditė kjo e PPSH ku pjesa mė e madhe e lidershipit pėrbėhej nga njerėz shtatshkurtėr), duke i thėnė: Hiqeni kėtė se unė nuk kam nevojė, madje do tė mė duhej e kundėrta, njė gjetje qė tė dukem mė pak i gjatė! Me kėtė gjė Rama donte tė ironizonte dhe tė prekte kundėrshtarin e vet kryesor, Fatos Nanon qė ėshtė shtatshkurtėr, por nė fakt ai fyeu dhe njė pjesė tė madhe tė pjesėmarrėsve, qė ishin shtatshkurtėr, duke qenė se PS ka mė shumė njerėz nga Jugu, qė nuk janė shtatgjatė.
Nė kėto momente dikush nė sallė tha njė batutė qė e dėgjuan pak vetė, qė qeshėn, dhe qė nėse do tė ishte dėgjuar nga teleshikuesit, do tė kishte qenė njė pay back meritor pėr Edi Ramėn. Batuta ishte: Nė rast se kėtu do tė kishte qenė gjyshi i tij Vlashi, babai i Kristaqit, do tė kishte pasur nevojė pėr fronin po aq sa Bashkim Finoja! Por se si ka ndodhur qė babai i kėtij djalit dhe ky vetė, dolėn burra kaq tė gjatė!
Gjyshi i Edi Ramės nga babai, Vlash Rama, ka qenė shoferi dhe njėkohėsisht bodyguardi i Mbretit Zog. Vlash Rama ka qenė nė vitet njėzet tė shekullit tė kaluar, kohė kur nė Shqipėri kishin hyrė shumė pak autovetura luksoze, madje shumė pak automjete, ndoshta shoferi mė i mirė i autoveturave tė shpejtėsisė sė lartė. Ky pasion iu kultivua nė Itali, ku i ati e ēoi me studime, por qė Vlash Rama nuk i kreu se u rrėmbye nga magjia e autoveturave tė shpejtėsisė sė lartė. Nė vend tė diplomės ai solli nė Shqipėri njė nga autoveturat e para luksoze tė shpejtėsisė sė lartė. Nė atė kohė Ahmet Zogu e kishte tė vėshtirė qė tė gjente njė shofer tė aftė dhe tė besuar, pasi shoferėt ishin shumė tė paktė nė Shqipėri. Kėshtu qė Zogut pranoi propozimin e bashkėpunėtorit tė tij tė ngushtė Pandeli Evangjelit, i cili kishte miqėsi me me familjen e Vlash Ramės, qė ta merrte kėtė tė fundit si shofer personal. Mbreti shtatlartė, dhe shoferi i tij personal shtatshkurtėr, u bėnė njė dyshe e pandarė nė udhėtimet e mbretit. Pėr ta lidhur mė tepėr pas vetes shoferin e tij tė ri, Ahmet Zogu e martoi atė me njė nga kamerieret qė punonte nė vilėn e tij tė Durrėsit, e njohur si Vila e Zogut. Kjo kameriere, e cila ishte njė femėr shumė e bukur, qė nė moshė shumė tė re kishte shėrbyer dhe pranė gruas sė Princit von Ėied, kur ky erdhi nė Shqipėri nė vitin 1914, dhe kur Princi von Ėied u largua nga Durrėsi, pėr shkak tė sulmeve tė rebelėve islamikė, ajo sė bashku me njė pjesė tė personelit, ra robinė e njerėzve tė Haxhi Qamilit, tė cilėt e liruan me ndėrmjetėsinė e Ahmet Zogut, qė ndėrhyri me kėrkesėn e tė afėrmve tė saj nga Shkodra. Pas lirimit, kameriarja e re, qendroi disa kohė nė sarajet e Zogollėve nė Burgajet, ku u mėsonte motrave tė tij mėnyrat galante tė sjelljes. Duke konsideruar dhe kėto lidhje, Ahmet Zogu e ka dashur kėtė martesė, edhe pėr ta kontrulluar shoferin e vet personal me anė tė njė njeriu shumė tė besuar pėr tė.
Ahmet Zogu u tregua shumė bujar me ēiftin e ri, duke u bėrė dhurata tė shtrenjta, por ndėrkohė i kėrkoi shoferit tė vet tė parapėlqyer qė mos ta largonte gruan nga puna, se ajo me pėrvojėn qė kishte ishte e domosdoshme, duke qenė se instruktonte dhe koleget e saj tė punės. Si shpėrblim shtesė Zogu i lejonte Vlashit qė kur nuk ishte me shėrbim pranė mbretit, tė provonte kur dhe sa kohė tė donte veturat e shpejta dhe luksoze tė parkut tė Ahmet Zogut, gjė qė e kishte pasion. Kėshtu qė Vlashi pėr pjesėn mė tė madhe tė kohės ishte larg familjes sė tij tė re, e cila ishte nėn kujdesin mbretėror. Nė kėto rrethana, nė vitin 1932 ēiftit tė ri i lindi njė djalė, i cili ishte babai i Edi Ramės, Kristaqi, i cili nuk do t i ngjiste tė atit as nė shtat dhe as nė pasionin e tij pėr automjetet e shpejtėsisė sė lartė.
Mbreti Zog tregonte njė dashuri tė jashtėzakonshme pėr djalin e shoferit tė vet, dhe nė oborrin mbretėror kėtė gjė, qė binte shumė nė sy, dhe qė u bė shkak qė tė fillonin tė qarkullonin fjalė tė papėlqyera pėr reputacionin e mbretit, e shpjegonin me atė se Mbreti Zog me kėtė kompensonte mungesėn e fėmijėve tė vet, pasi ende nuk ishte martuar. Shpesh herė, nėna e Kristaqit detyrohej qė ta ēonte djalin e saj tek Ahmet Zogu, se ky kishte pėr t i bėrė ndonjė dhuratė, ose pėr tė luajtur me tė. Por, qė nė ditėt nė prag tė martesės sė Mbretit Zog, nė vitin 1938, kur nė Shqipėri do tė vinte nusja e ardhshme e mbretit, Geraldinė Appony, djali i vogėl i shoferit tė Mbretit Zog dhe nėna e tij nuk u panė mė nė pallatin mbretėror, pėr arsye qė u komentuan nė mėnyra tė ndryshme nga njerėz tė ndryshėm. Nė anėn tjetėr, Mbreti Zog, duke dashur qė shoferi i tij besnik, i cili ishte shumė krenar pėr dashurinė qė mbreti shfaqte pėr djalin e tij, tė mos prekej nga kjo gjė, e lejoi tė lėvizte lirisht me Mercedesin qė Adolf Hitleri i ēoi Ahmet Zogut si dhuratė pėr martesė. Lufta e Dytė Botėrore do tė sillte shumė ndryshime nė fatet e njerėzve, dhe kėshtu bėri dhe me djalin e shoferit tė Mbretit Zog, i cili e kaloi njė pjesė jot ė vogėl tė kohės nė fėmijėrinė e hershme nė gjunjėt e mbretit. Me ardhjen e komunizmit nė fuqi nė Shqipėri, djali i ish-shoferit tė mbretit, studioi nė Bashkimin Sovjetik, dhe u bė skulptor, duke qenė autor i monumentit nė Varrezat e Dėshmorėve nė Tiranė, ku njė grua me krahun e ngritur lart ku mbante njė yll tė kuq, simbolizonte triumfin e pushtetit komunist, qė ia ndaloi Ahmetit Zogut kthimin nė Shqipėri pas Luftės sė Dytė Botėrore. Kėto janė ironitė e historisė.
Koha dhe politika, bė bashkėpunim, nuk pushojnė sė krijuari kombinacione nga mė tė ēuditshmet. Kėshtu, nė Tiranėn e periudhės sė paskomunizmit, u rikthye djali i Mbretit Zog, i cili u vendos nė ish-pallatin mbretėror, ndėrsa nipi i ish-shoferit tė babait tė tij, mbretit, tashmė ishte bėrė kryetar i bashkisė sė kryeqytetit dhe do tė bėhej kryetar i partisė mė tė madhe tė opozitės. Selitė e tė dyve, pallati mbretėror i rikrijuar dhe Bashkia e Tiranės, do tė ishin jo mė tepėr se dyqind hapa larg njėra tjetrės. Nė kėto rrethana, mes tė dy njerėzve qė i lidhte njė e shkuar misterioze, filloi njė luftė nė distancė, qė pėr njerėzit qė dinin diēka mė tepėr nga ngjarjet e ēuditshme tė sė shkuarės, u bė shkak pėr komente anekdotike. A ishte vėrtet Edi Rama kaq i interesuar pėr lulishten nė krah tė ish-pallatit mbretėror apo kishte dhe motive tė tjera, qė e shtynin nė kėtė betejė? A mos ai, ashtu si njė karikaturė e Hamletit pa fantazmėn e vet, qė iu shfaq nė trajtėn e fakteve nga e shkuara, pėr t i treguar disa gjėra qė e tronditėn atė, dhe qė e vunė nė pozitėn e atij personazhit tė komedisė sė Bomarshesė, Martesa e Figaros, kur zbuloi enigmat e e situatave qė i paraprinė ardhjes sė tij nė kėtė botė? Prandaj, Edi Rama tash kėrkon si Hamlet hakmarrjen e tij, nė mėnyrėn e vet? Njė tjetėr fakt qė tė bėn tė dyshosh pėr kėtė gjė ėshtė se Edi Rama dha viston pėr projektin kriminal tė Ministrisė sė Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve, qė po zbatohet tash, qė tė cenohet ndėrtesa-monument culture e ish-ndėrtesės sė bibliotekės sė vjetėr tė Tiranės, qė ėshtė nė Rrugėn Presidenti George Ė. Bush, dhe qė ėshtė shėmtuar duke iu shndrruar nė derė njė nga dritaret e mėdha nė krah tė derės kryesore, duke u prishur simetria arkitektonike. Kjo ndėrtesė ka qenė Pallati i Princeshave, ku banonin motrat e Mbretit Zog deri nė 1939. A mos ndoshta Edi Rama, pėr kėtė arsye, e shikon shėmtimin e kėsaj ndėrtese si pjesė sė hakmarrjes sė tij, kundėr mbretit, nė rolin e karikaturės sė Hamletit? A ka arsye Edi Rama qė ta urrejė Mbretin shtatgjatė Zog, dhe njėkohėsisht t i jetė atij mirėnjohės, qė nuk ka nevojė tė ngjitet mbi fron kur flet nė podium, pėr t u dukur shtatlartė, madje ka problemin e kundėrt, si tė qendrojė, qė mos dalė aq shumė mbi podium, sa tė gjendet nė pozitė jokomode? E gjithė kjo histori ėshtė njė subjekt frojdian. Edi Ramėn ajo duhet ta ketė tortuar qė nė rininė e hershme, kur ka dėgjuar nėn zė tė pėrmendet ajo, dhe kjo ėshtė ndoshta shkaku kryesor qė ai ka shprehur dyshime qė nė rrethana tė tjera mund tė ngjajnė si paranojake pėr babain e tij, pėr tė cilat nė vitin 2005, ai pati njė shkėmbim tė ashpėr replikash me Mero Bazen nė emisionin Opinion tė Blendi Fevziut, nė Tv Klan. Unė kam gjetur 100 paralelizma mes Edi Ramės dhe Adolf Hitlerit, por konflikti qė secili prej tyre ka pasur me babain e vet, ėshtė njė tjetėr paralelizėm kurioz.
Nėse ēmimi Kryetari i Bashkisė mė i mirė i botės qė fitoi Edi Rama para disa kohėsh, falė njė votimi nė internet, do tė kishte qenė diēka serioze, dhe jo pėrrallė nė internet, ku pėr Edi Ramėn votuan rreth 6000 vetė nė njė botė me gjashtė miliard njerėz, nga tė cilėt sė paku njė nė dhjetė janė pėrdorues tė internetit, atėherė gazetarėt nga e gjithė bota qė do tė vinin nė Tiranė pėr tė kėrkuar tė dhėna interesante pėr jetėn e Edi Ramės, do ta gjenin shumė interesant faktin qė kryetari i sotėm i bashkisė sė kryeqytetit, Edi Rama ėshtė nipi i ish-shoferit tė Mbretit Zog, dhe qė sot ėshtė nė njė konflikt me trashėgimtarin e Mbretit Zog, pėr ēėshtjen e njė lulishteje nė anė tė pallatit tė dikurshėm mbretėror qė i ėshtė kthyer Leka Zogut si trashėgimtar i familjes mbretėrore. Kjo ėshtė njė histori si nė romanet e Aleksandėr Dumas. A do ta shkruajė dikush kėtė histori? Nė fakt do t ia vlente njė libėr pėr mė tė mirin kryetar bashkie nė botė. Edi Rama ėshtė njė subjekt shumė interesant dhe intrigues, duke qenė njėherėsh mishėrim i ironive tė historisė dhe i personazheve mė tragjedisjellės tė saj, pėr shkak tė analogjisė sė tij fatidike me Adolf Hitlerin.
************************************************** ************************************
Konkluzioni i Arian Ēanit pėr Edi Ramėn, si nipi i Ahmet Zogut dhe investigimi i mėtejshėm
Nga Kastriot Myftaraj
Arian Ēani, nė shkrimin e vet «Edi Rama nipi i mbretit Zog? Unė nuk e besoj», tė botuar nė ditoren «Panorama», nė 21 dhjetor 2007, ku komenton shkrimin tim «Edi Rama, nipi i shoferit tė Mbretit Zog, si karikaturė e Hamletit dhe mishėrim i Figaros», i botuar nė ditoren «Sot» nė 14 dhjetor 2007, arriti nė njė konkluzion qė mė befasoi dhe mė intrigoi njėkohėsisht. Unė nė shkrim kam paraqitur disa tė dhėna pėr familjen e Edi Ramės, qė kanė tė bėjnė me gjyshin dhe gjyshen e tij nga babai. Sigurisht qė tė dhėnat qė jepen janė premisa pėr tė bėrė konkluzione dhe mbi to mund tė bėhen konkluzione tė ndryshme, varėsisht nga mėnyra e interpretimit. Konkluzioni ku ka arritur Arian Ēani ėshtė me tė vėrtetė i llojit tė «Zonės sė Lirė» tė arsyetimit. Ēani thotė, duke komentuar shkrimin tim: Sipas gazetės, Edi Rama, kryetari aktual i socialistėve dhe kryebashkiaku i Tiranės do tė ishte sipas kėtij varianti, nipi i Mbretit Zog dhe jo i Vlash Ramės. Pra, me fjalė tė tjera, Kristaqi, i ati i Edit, i bie sipas kėsaj gazete, tė jetė djali i fshehtė i Ahmet Zogut dhe jo i Vlash Ramės.(gazeta Panorama, 21 dhjetor 2007, f. 16)
Qė tė them tė drejtėn, pasi lexova kėtė interpretim tė Arian Ēanit, iu ktheva shkrimit tim tė datės 14 dhjetor, pėr ta rilexuar disa herė, dhe pėr tė parė nėse mund tė arrihej nė pėrfundimin qė arriti Ēani, nga tė dhėnat qė paraqiteshin atje, sipas rregullit logjik premisė-konkluzion. Kėshtu, e vura veten nė vendin e Arian Ēanit, dhe u mundova tė ndėrtoj linjėn logjike qė e ēoi atė nė kėtė pėrfundim. Pra, linja e arsyetimit tė Arian Ēanit duhet tė ketė qenė kjo: Premisė 1)Gjyshi i Edi Ramės nga babai, Vlash Rama, ka qenė njė burrė i shkurtėr; Premisė 2) Vlash Rama ishte shoferi i Ahmet Zogut; Premisė 3)Ahmet Zogu u bė shkuesi i martesės sė shoferit tė vet Vlash Ramės me njė kamerierien e oborrit tė vet, gjyshja e Edi Ramės, njė vajzė me emėr pėr bukurinė e saj tė rrallė; Premisė 4) Ahmet Zogu kishte njė dobėsi pėr kėtė vajzė se e kishte strehuar nė shtėpinė e vet nė Burgajet, nė 1914, pasi kishte ndėrmjetėsuar pranė Haxhi Qamilit qė ajo tė lirohej nga rebelėt, qė e kapėn robinė kur dėbuan Princin Ėied nga Durrėsi, nė oborrin e tė cilit ajo shėrbente pranė princeshės (kėto e kishin zakon tė merrnin vajza qė nė moshė tė vogėl dhe t i mėsonin pėr tė shėrbyer si kameriere, gjė qė ishte nder i madh pėr familjet e vajzave); Premisė 5)Ahmet Zogu e mori nė shėrbim kėtė vajzė kur u bė president dhe mė pas mbret; Premisė 6)Djali qė lindi nga martesa, Kristaqi, ishte i gjatė si Ahmet Zogu, dhe pėr tė thėnė tė vėrtetėn nė fotografitė e rinisė i ngjan shumė Ahmet Zogut; Premisė 7) Ahmet Zogu, sipas dėshmitarėve, tregonte njė dashuri tė madhe pėr djalain e shoferit tė vet; Premisė 8) Kur Ahmet Zogu u martua nė oborrin mbretėror nuk u dukėn mė si djali i Vlashit, ashtu dhe nėna e djalit;
Konkluzion: Kristaq Rama ėshtė, siē shprehet Arian Ēani, djali i fshehtė i Ahmet Zogut. Siē thotė Figaro, tek Martesa e Figaros e Bomarshe, kur merr vesh se padroni i tij, konti, kėrkon ta martojė me shėrbėtoren e vet, Suzanėn, tė cilėn kėrkon qė ta mbajė si dashnore, nė mėnyrė qė ajo tė ketė njė justifikim pėr fėmijėt qė do tė lindė nga dashuria me kontin: Unė do tė dėrmohem, do tė bėhem copė pėr lavdinė e familjes suaj, ama dhe ju do tė kujdeseni pėr shtimin e simes. Ē dyanshmėri e kėndshme!
Konkluzioni i mėsipėrm nė tė cilin ka arritur Arian Ēani dhe publikimi i tij, pėrbėn, nė njė sens tė caktuar, njė moment historik nė gazetarinė shqiptare. Edi Rama e ka zakon qė t i referohet shumė Tonny Blair, duke e quajtur veten dishepull tė tij. Por Edi Rama duhet ta ndjekė shembullin e Tonny Blair pėr gjithēka. Kur Blair filloi tė bėnte karrierė nė politikė, dolėn gazetarė qė thanė se babai i tij, Leo Blair, nuk ishte vėrtet djali i James Blair, gjyshit tė Tonny Blair. Sipas tė dhėnave qė jepnin disa gazetarė, babai i Tonny Blair, Leo, ishte fėmija ilegal i njė aktori dhe aktoreje angleze, qė e braktisėn atė nė Edinburg tė Skocisė, ku e adoptoi njė punėtor i ndėrtimit tė anijeve, James Blair. Pėr shumė kohė kjo u quajt njė thashethem bizarr, njė spekulim mediatik i bėrė pėr tė dėmtuar reputacionin e Blair, por mė nė fund Tonny Blair e pranoi se kjo gjė ishte e vėrtetė. Ky ėshtė njė leksion pėr tė gjithė ata qė i qortojnė gazetarėt se hyjnė nė jetėn private tė politikanėve, dhe zbulojnė detaje intime prej saj. Kush hyn nė politikė duhet ta ketė tė qartė se investigimi i jetės sė tij private, ėshtė tributi qė duhet tė paguajė pėr karrierėn qė ka zgjedhur. Pėr kėtė gjė kemi dhe shembullin e Presidentit tė Francės Sarkozy. Edi Rama, ashtu si Tony Blair, duhet ta marrė me qetėsi kėtė ēėshtjen e origjinės sė tij, dhe madje tė prononcohet, ose tė kėrkojė qė tė bėhen analizat e ADN, duke u krahasuar genet e tij me ato tė djalit tė Ahmet Zogut, Leka Zogut. Pėr kėtė gjė tashmė ėshtė hapur dhe njė laborator ultramodern analizash nė Tiranė, i cili ėshtė bėrė shkak dhe pėr rritjen e divorceve, se shumė burra po marrin vesh se ata janė vetėm nė letėr prindėrit e fėmijėve tė tyre.
Nuk ėshtė argument ajo qė thotė Arian Ēani nė shkrimin e vet se: Ndonėse Vlashi ishte i shkurtėr, kjo nuk do tė thotė aspak qė djali dhe nipi tė mos jenė tė gjatė. Thonė se geni ndėrron pas shtatė brezash. (gazeta Panorama, 21 dhjetor 2007, f. 16) Nė rast se geni do tė ndryshonte nė shtatė breza, atėherė do tė ndodhte qė njė herė nė shtatė breza skandivaėt tė bėheshin tė shkurtėr si siēilianėt, dhe e kundėrta, siēilianėt tė bėheshin tė gjatė si skandinavėt. Kur bėhet fjalė pėr anomali gjenetike, si transmetim genesh nga breza tė largėt, atėherė ajo nuk trashėgohet nė dy breza njėri pas tjetrit nga babai tek biri, kėshtu qė nėse Kristaq Rama do tė kishte dalė i gjatė, pėr shkak tė njė kapėrcimi gjenetik nga brezat e largėt tek babai i tij, kjo nuk do tė trashėgohej tek djali i Kristaqit, Edi. Pastaj nuk ka se pėr ē transmetim genesh nga breza tė largėt bėhet fjalė kur nė Kozarė, nga ku ka ardhur babai i Vlashit nė Durrės, burri mė i gjatė e kalonte vetėm pak kėrthizėn e Kristaqit dhe tė Edit.
Dikush mund tė thotė se, nė rast se kishte fjalė qė Kristaq Rama ishte djali i Ahmet Zogut, atėherė si ėshtė e mundur qė Enver Hoxha, i cili sigurisht qė ishte nė dijeni tė kėtyre zėrave, e ēoi atė me studime pėr skulptor, nė Leningrad, nė Bashkimin Sovjetik, dhe e bėri skulptorin kryesor tė regjimit, duke e futur dhe nė Komitetin Qendror tė PPSH? Por ka prova se Enver Hoxha i trajtoi mirė dhe fėmijė tė tjerė ilegalė tė Zogut, dhe ironikisht dhe ndonjė prej tyre u bė basketbollist si Edi Rama, duke pėrfituar nga shtatlartėsia qė kishte trashėguar nga geni mbretėror. Enver Hoxha mendonte dhe pėr atė se ēfarė do tė ndodhte nė rast se njė ditė do tė shembej regjimi i tij, me mė shumė gjasė pas vdekjes sė tij. Pra, Enver Hoxha, duke trajtuar mirė fėmijėt ilegalė tė Ahmet Zogut, donte tė linte njė precedent pėr atė se si duheshin trajtuar dhe fėmijėt e tij. Nuk ėshtė e rastit qė Kristaq Rama shkoi me studime nė Leningrad vetėm nė vitin 1954, nė moshėn 22 vjeē, pesė vite pas pėrfundimit tė shkollės sė mesme. Sa qe gjallė Stalini, Enver Hoxha nuk do tė guxonte kurrė tė ēonte me studime nė Bashkimin Sovjetik djalin ilegal tė ish-mbretit Zog, se po t i shkonte nė vesh Stalinit kjo gjė, e ftonte Enver Hoxhėn pėr pushime nė Bashkimin Sovjetik, nga ku kthehej nė arkivol. Por me ardhjen e Hrushovit ndryshuan shumė gjėra. Enver Hoxha, kur pa afrimin e Hrushovit me Titon, filloi tė trembet pėr tė ardhmen e tij, dhe filloi tė bėjė disa gjeste qė mendonte t i shėrbenin mė pas si rrjeta shpėtimi nė rast se do tė ndryshonte kursin. Njė nga kėto gjeste ishte qė tė ēonte me studime nė Leningrad djalin ilegal tė Ahmet Zogut.
Fakti qė Edi Rama ėshtė nipi i Ahmet Zogut pėrbėn ndoshta ironinė mė tė madhe nė historinė e Shqipėrisė. Kjo pėr faktin se Partia Socialiste, nė krye tė sė cilės ėshėt Edi Rama sot, duke qenė njė parti e majtė, e ka origjinėn tek Partia Popullore e Avni Rustemit dhe Fan Nolit, e krijuar nė 1920, dhe qė tėrhoqi dhe Ahmet Zogun nė lidershipin e saj, si njė aristokrat qė pretendonte se donte tė shkėputej nga shtresa e vet, duke u hequr si progresist. Partia Popullore, e para parti me prirje tė majta nė Shqipėri, u shpėrbė si rezultat i intrigave tė Ahmet Zogut, e copėtoi kėtė parti duke parapėlqyer tė mbėshtet nė vend tė saj tek njė klan besnikėsh, ndėrsa nė parti nxiti luftėn e brendshme, nė mėnyrė qė ajo tė copėtohej dhe tė bėhej e parrezikshme pėr tė. Ėshtė me tė vėrtetė ironi par excellance, qė nė vitin 2003, 83 vjet pasi Ahmet Zogu hyri nė partinė popullore, Edi Rama, nipi i Ahmet Zogut, hyri nė Partinė Socialiste, qė e ka origjinėn edhe tek Partia Popullore e viteve njėzet, dhe ashtu si gjyshi i tij, Ahmet Zogu, brenda dy vjetėsh, nė vitin 2005, doli nė krye tė kėsaj partie. Dhe ashtu si Ahmet Zogu filloi ta spastrojė atė, duke u mbėshtetur tek njė klan besnikėsh qė pranojnė despotizmin e tij. A nuk ėshtė kjo ironia mė e madhe e historisė shqiptare.
Vetėm me faktin qė Edi Rama ka qenė i vetėdijshėm qė ai ka qenė nipi i Ahmet Zogut, nga pėshpėrimat qė i vinin nė vesh, mund tė shpjegohen disa gjėra qė ai ka shkruar nė vitin 1991, dhe qė janė botuar tek libri i tij Refleksione, nė 1992. Kur nė Shqipėri u vendos pluralizmi politik, Edi Rama tentoi me ngulm tė hynte nė politikė, nė fillim tek PD, dhe pastaj tek PS, kur doli kjo parti si rezultat i reformimit tė PPSH. Edi Rama u egėrsua shumė sidomos kur nuk e pranuan nė PS, nė qershor 1991, dhe mendoi se arsyeja e vėrtetė qė nuk e pranuan ishte se e dinin qė ai ishte nipi i Ahmet Zogut. Prandaj Edi Rama, pėr hakmarrje, vendosi tė atakojė ato qė pėr tė majtėn janė vlera tė shenjta, dėshmorėt e Luftės Antifashiste Nacional-Ēlirimtare, dhe vetė kėtė luftė. Vetėm me kėtė motiv shpjegohet qė njė njeri nga njė familje e majtė, e nomenklaturės, si nga babai, ashtu dhe nga nėna, tė shkruajė ato qė Edi Rama shkruajti nė njė manifest me titull «Kundėr ngushtimit tė nocionit opozitė», qė daton nė shtator 1991, dhe qė ėshtė pėrfshirė nė librin Refleksione, me autorė Edi Rama dhe Ardian Klosi, tė botuar nė vitin 1992, nė Tiranė nga shtėpia botuese Albania, Tiranė, f. 179-185. Nga tė gjitha gjėrat qė janė botuar nė Shqipėri pas vitit 1990 kundėr asaj qė historia zyrtare e kohės sė komunizmit dhe PS sot e quan Lufta Antifashiste Nacional-Ēlirimtare dhe ngjarjeve kryesore tė saj si Konferenca e Pezės, Kongresi i Pėrmetit, lufta kundėr pushtuesve, ēlirimi i vendit, nuk ka asgjė mė shkatėrruese, mė tė skajshme, mė sintetike, se ky manifest qė mban autorėsinė e kryetarit tė sotėm tė PS-sė, partisė qė paraqitet sikur ka nė themel vlerat e luftės partizane, dhe qė i ka veteranėt e kėsaj lufte si komunitetin tė cilit u drejtohet nė radhė tė parė. Nė hyrjen e librit tė tyre Refleksione Edi Rama dhe Ardian Klosi shkruajnė: U ulėm tė zbėrthenim mitologjinė e 28 mijė dėshmorėve. Gjaku i rremė nė themel tė kolltukėve nisi tėrmetin. (Edi Rama dhe Ardian Klosi, Refleksione, Shtėpia botuese Albania, Tiranė 1992, f. 7)
Atė qė pėr PS-nė ėshtė zyrtarisht Lufta Nacional-Ēlirimtare, Edi Rama e quan nė kėtė dokument si Luftė Civile tė pėrgjakshme shkaktare e sė cilės ishte Partia Komuniste Shqiptare e drejtuar nga jugosllavėt. Enver Hoxha pėrmendet me emėr si pėrgjegjėsi kryesor pėr luftėn civile, me synim marrjen e pushtetit. Edi Rama shkruan: «Duhet pranuar mė nė fund hapur qė lufta kundėr okupatorit degjeneroi nė njė luftė tė pėrgjakshme civile... shkaktare e sė cilės ishte Partia Komuniste Shqiptare e drejtuar nga emisarėt jugosllavė».(Edi Rama dhe Ardian Klosi, Refleksione, Shtėpia botuese «Albania», Tiranė 1992, f. 180-181)
Mė tutje, nė kėtė manifest, Edi Rama shkruan: «Histeria e luftės pėr pushtet qė kishte projektuar gjenerali Enver Hoxha dhe marrja e pushtetit me dhunė qė ka qenė thelbi i ēdo lėvizjeje komuniste, ėshtė shkaku i vetėm qė ajo luftė kundėr okupatorit degjeneroi nė luftė civile. Pra ēėshtja e pushtetit ėshtė argumenti qė zbulon edhe shkakun e tradhtisė qė komunistėt i bėnė demokracisė dhe kombit shqiptar. Prandaj dhe nuk kanė asnjė kuptim thirrjet pėr harresė dhe pėr mbyllje dosjesh, kur nuk janė zgjidhur problemet kardinale si Lufta Civile, terrori ndaj inteligjencies e ndaj klerit menjėherė pas luftės dhe nė faza tė mėvonshme, terrori ndaj rezistencės sė organizuar antikomuniste deri nė periudhėn 1952-1953, qėndrimi ndaj emigracionit politik. Rishikimi i dokumentacionit pėr kėto nyje tė rėndėsishme tė historisė sonė do t i kthente Shqipėrisė figurat e demokratėve, do t i kthente nė jetėn normale njerėzit e ndershėm dhe do t u tregonte vendin inkuizitorėve, qė na e bėnė atdheun tė pabanueshėm dhe qė sot bashkojnė zėrin e tyre hipokrit me koret e pėrbotshme pėr demokraci».(Edi Rama dhe Ardian Klosi, Refleksione, Shtėpia botuese Albania, Tiranė 1992, f. 181) Nėse do tė kėrkohet njė epigram kundėrshtues i versionit tė historiografisė komuniste pėr periudhėn e Luftės sė Dytė Botėrore, version tė cilin e mbron edhe PS sot, vėshtirė se do tė gjendej njė mė i mirė se ky i Edi Ramės. Mė tutje Kongresi i Pėrmetit quhet si legalizim i fitores sė komunistėve nė luftėn civile dhe qė i mohoi tė drejtat popullit shqiptar: «Pėr ata qė mund ta kenė harruar historinė e Shqipėrisė, kujtojmė se nė Konferencėn e Pezės ėshtė vendosur qė ēėshtja e formės sė shtetit shqiptar do tė zgjidhet me njė referendum pas lufte. Kurse Kongresi i Pėrmetit me fitimin e Luftės Civile nga komunistėt, ia mohoi popullit shqiptar me dhunė kėtė tė drejtė politike». (Edi Rama dhe Ardian Klosi, Refleksione, Shtėpia botuese Albania, Tiranė 1992, f.182)
Edi Rama mė tutje nuk kursen as Konferencėn e Pezės, kur qė nga koha kur ėshtė bėrė kryetar i Bashkisė sė Tiranės organizon ēdo vit festė me rastin e Konferencės sė Pezės tė vitit 1942, qė nė manifestin e vitit 1991 Rama e quan si mbledhjen ku u hodhėn bazat e regjimit tė ardhshėm komunist: «Opozita demokratike jo-komuniste ka lindur shumė mė herėt sesa dhjetori i 1990-ės. Ajo ka lindur bashkė me lindjen dhe pėrhapjen e komunizmit nė Shqipėri. Kemi parasysh kėtu tė gjithė ata nacionalistė, intelektualė, klerikė njerėz tė thjeshtė qė e parandjenė qysh me Konferencėn e Pezės, ashtu si dhe tė tjerė qė pranuan aleancėn nė frontin Nacional-ēlirimtar, rrezikun qė i kanosej Shqipėrisė po tė vendosej pas lufte njė regjim komunist».(Edi Rama dhe Ardian Klosi, Refleksione, Shtėpia botuese Albania, Tiranė 1992, f. 180)
Nė kėtė tekst tė shfryrjes sė mllefit, Edi Rama kėrkon deri edhe qė PPSH mos tė reformohet, duke u shndėrruar nė PS, por tė nxirret jashtė ligjit, dhe pastaj tė krijohet njė parti e re e majtė: Denoncimi pa kompromis i veprimtarisė kriminale tė PPSH-sė deri nė nxjerrjen e saj jashtė ligjit ėshtė i vetmi shteg nga duhet tė kalojė PSSH-ja pėr tė fituar tė drejtėn e qytetarisė nė shoqėrinė e ardhshme shqiptare dhe e vetmja mundėsi pėr opozitėn qė atdheun e mbetur nė duart e rrugaēėve tė qosheve tė errėta tė nomenklaturės apo tė kriminelėve ordinerė t ua kthejė miliona njerėzve tė ndershėm qė kanė humbur besimin. Pėr sa kohė PS nuk ka bėrė denoncimin e plotė tė origjinės dhe historisė sė saj, ajo s mund ta ketė tė drejtėn pėr tė qenė njė parti e ligjshme. (Edi Rama dhe Ardian Klosi, Refleksione, Shtėpia botuese Albania, Tiranė 1992, f. 184) Kėshtu, Edi Rama del kundėr mėnyrės se si u bė transformimi i PPSH nė PS, duke u ndryshuar emri, dhe kėrkon qė PPSH tė nxirret jashtė ligjit si organizatė kriminale dhe pastaj tė krijohet PS si njė parti e re e majtė. Edi Rama e krahason reformimin e PPSH nė PS me truket e luftės pėr pushtet tė komunistėve gjatė Luftės sė Dytė Botėrore: «Kemi mendimin se pėr kėtė problem po ndodhemi sėrish te njė dėshirė e pakontrolluar pėr pushtet; pikėrisht tek ajo qė siē thamė mė lart i shtyu komunistėt nė 1942-43 tė nxisnin luftėn civile. Nisur nga kjo, me tė drejtė ēdo demokrati i mbetet tė denoncojė rrezikun e njohur tė degjenerimit tė demokracisė nė demagogji».(Edi Rama dhe Ardian Klosi, Refleksione, Shtėpia botuese Albania, Tiranė 1992, f. 184) Pra, ky ėshtė me tė vėrtetė njė dokument i denjė pėr nipin e Ahmet Zogut.
Arian Ēani, mė tutje nė shkrimin e vet shprehet: E imagjinoj pėr njė ēast babanė tim, tė lindte nga njė nėnė qė do tė kishte pasur shansin tė punonte nė oborrin e Ahmet Zogut, madje tė ishte e preferuara e tij. Me siguri qė jeta do tė mė kishte rezervuar njė fat shumė mė tė ndritur se ky qė kam. Fatin e Ramės pėr shembull. A nuk ka goxha fat kryetari ynė i Bashkisė sė Tiranės? (gazeta Panorama, 21 dhjetor 2007, f. 16) Me kėtė Arian Ēani tregon se di dicka mė tepėr se ē thotė. Ata qė e katapultuan Edi Ramėn nė krye tė PS, sigurisht qė e dinin se ai ishte nipi i Ahmet Zogut, dhe kjo ishte njė nga arsyet qė ata e mbėshtetėn Edi Ramėn. Atyre nuk u duhet mė e majta shqiptare, tė cilėn gjatė Luftės sė Dytė Botėrore e ushqyen me stėrlina ari, dhe tash duan ta shpėrbėjnė. A ka mėnyrė mė tė mirė pėr ta delegjitimuar dhe pėr ta bėrė qesharake tė majtėn shqiptare se tė dalė nė krye tė saj nipi i Mbretit Zog, dhe pastaj tė zbulohet kjo gjė me fakte tė pakundėrshtueshme? Arian Ēani e mbyll shkrimin e vet kėshtu: Sigurisht qė gjithēka mund tė ndodhė. Por qė unė tė besoj se kjo ėshtė e vėrteta e kryetarit tim tė Bashkisė!!! Tmerr E pėrse te mos isha vetė nipi i Zogut?! Sa inat mė vjen sikur njė ditė kjo tė rezultonte realisht e vėrteta e Edi Ramės. Sa fat do tė kishte ky njeri !(gazeta Panorama, 21 dhjetor 2007, f. 16) Siē i thotė Suzana figaros nė komedinė e Bomarshesė: Ti besoje o djalė i padjallėzuar se prika qė po mė dhurojnė i kushtohet meritės sate! Edi Rama vazhdon tė marrė tė mirat e kėsaj prike, dhe ēmimin e kėsaj do ta paguajė e majta.
(Vijon tė martėn me: Testi i ADN verifikon dilemėn e Ēanit pėr prejardhjen zogolliane tė Edi Ramės )
Testi i ADN, tabuja e fundit qė duhet tė thyejė Edi Rama, pėr tė sqaruar Arian Ēanin
Nga Kastriot Myftaraj
Edi Rama hyri nė politikė dhe bėri karrierė atje, edhe falė reputacionit tė tij prej njeriu ekzibicionist qė thyen tabu, deri edhe morale. Kur gazeta Sot botoi fotografitė nudo tė Edi Ramės, tė bėra nė njė plazh publik nė Francė, ku nė sfond dukeshin dhe fėmijė, pati jo pak njerėz qė thanė se me kėtė gjė Rama, nė vend qė tė dėmtohej, u bė edhe mė popullor, duke marrė mė shumė vota nė zgjedhjet vendore tė fundit. Gazeta Sot nuk kishte qėllim as ta dėmtonte, as ta favorizonte, por thjesht tė pėrcillte tek opinioni publik tė vėrtetat e Edi Ramės. Edi Rama ka disa kohė qė ėshtė bėrė njė njeri i rėndomtė, qė nuk ka thyer asnjė tabu. Kėshtu qė, pas hipotezės sė fundit tė Arian Ēanit, qė interpretoi nė mėnyrė sa befasuese aq edhe intriguese, nė njė shkrim timin, duke konkluduar se Edi Rama ėshtė nipi i Ahmet Zogut, pėr shkak se i ati i tij Kristaq Rama ėshtė djali ilegal i Ahmet Zogut, Edi Rama ka rastin qė tė thyejė njė tjetėr tabu morale dhe politike nė Shqipėri, duke deklaruar se ai do tė ofrohet tė bėjė njė test tė ADN me tė birin e Ahmet Zogut, qė pėr fat tė mirė ėshtė nė Tiranė, pėr tė verifikuar se si qendron kjo ēėshtje. Nė rast se vėrtetohet konkluzioni i Arian Ēanit, pra se Edi Rama ėshtė nipi i Ahmet Zogut, atėherė Edi Rama do tė ketė njė ngjashmėri mė tepėr me idhullin e tij tė deklaruar Tonny Blair, i cili mė nė fund ka pranuar se babai i tij, Leo Blair nuk ėshtė djali natyral i gjyshit tė tij James Blair, por ishte adoptuar nga ky i fundit, pasi ishte abandonuar nga njė ēift aktorėsh anglezė, tė cilėt e kishin pasur fėmijė jashtė martese.
Tonny Blair pranoi mė nė fund atė gjė qė disa gazetarė e thoshin prej kohėsh. Nė rast se do tė ishte nė dorė tė drejtorit tė fondacionit Soros nė Shqipėri, Ēapajev Gjokutajt, tė drejtoreshės sė Komitetit Shqiptar tė Helsinkit, Vasilika Hysit, dhe tė ish-drejtorit tė Lėvizjes Mjaft, Erion Veliaj, tė cilėt pas publikimit tė fotove nudo tė Edi Ramės dolėn nė njė konferencė tė pėrbashkėt pėr mediat, dhe kėrkuan qė tė ata qė i publikuan ato tė merren nė ndjekje penale, atėherė edhe gazetarėt britanikė qė publikuan tė dhėnat e mėsipėrme pėr Tonny Blair, duhet tė ishin arrestuar dhe dėnuar me burg. Me sa duket kėtė gjė do ta kėrkojnė Gjokutaj, Hysi dhe Veliaj, kur edhe pėr ēėshtjen e origjinės sė Edi Ramės, tė publikohen dokumente-ekuivalent i fotove nudo, siē janė, bie fjala, njė raport qė Ministria e Brendshme e kohės sė diktaturės i bėnte Enver Hoxhės, me kėrkesė tė kėtij tė fundit, pėr atė se cilėt kanė qenė fėmijėt ilegalė qė ka lėnė Ahmet Zogut dhe qė jetojnė ende nė Shqipėri. Apo edhe dokumente tė tjerė tė kėtij lloji. Edi Rama e di shumė mirė se pėr tė ekziston njė dosje e plotė, e qėmtuar me shumė kujdes nėpėr arkiva.
Edi Rama, nė disa raste, nė fillim tė karrierės sė tij politike, kur u bė ministėr nė 1998, ka pėrdorur, nė raste tė ndryshme, shprehjen e Krishtit: E vėrteta do t iu bėjė tė lirė. Tashmė ėshtė rasti qė kėtė shprehje Edi Rama ta aplikojė tek vetvetja, duke bėrė njė test tė ADN. E vėrteta qė do tė dalė do ta bėjė tė lirė Edi Ramėn nga komplekset qė e kanė torturuar nė vetėdije dhe nė nėnvetėdije. Madje, ku i dihet! Nė rast se Edi Rama del tė jetė vėrtet nipi i Ahmet Zogut, atėherė kjo gjė mund t i dalė pėr mbarė, siē u pretendua pėr fotot nudo. Se Edi Rama kėshtu mund tė marrė dhe votat e tė djathtėve. Shprehja E vėrteta do t iu bėjė tė lirė, shkon mirė me titullin e emisionit tė Arian Ēanit Zonė e lirė. Pse nuk provon Arian Ēani qė ta ftojė publikisht Edi Ramėn nė emisionin e tij pėr kėtė ēėshtje? Ky do tė ishte me tė vėrtetė njė rast tė cilit i shkon shprehja e paparė, dhe qė i pėlqen aq shumė Arian Ēanit. Pastaj kėtė ēėshtje do tė detyrohej qė ta shikonte si njė Top story edhe Sokol Balla, adhuruesi mediatik i Edi Ramės, se kjo ēėshtje ėshtė me tė vėrtetė njė top story. Nė rast se emisioni i Arian Ēanit ėshtė vėrtet Zonė e lirė, siē e ka emrin, dhe unė besoj se ėshtė, atėherė ku ka vend mė tė mirė se ky emision, qė njė njeri si Edi Rama, qė ka devizėn E vėrteta do t u bėjė tė lirė, tė sqarojė Arian Ēanin dhe gjithė shqiptarėt, pėr kėtė ēėshtje.
Nėse Edi Rama e ka seriozisht devizėn e e shprehur disa herė E vėrteta do t u bėjė tė lirė, atėherė ai nuk do tė hezitojė qė t i pėrgjigjet pozitivisht ftesės sė Arian Ēanit, pėr t u diskutuar kjo ēėshtje nė emisionin Zonė e lirė, ku mund tė japė edhe lajmin se do tė bėjė testin gjenetik, nė rast se nuk do qė t ia rezervojė Sokol Ballės si top story. Nė rast se nga testi del se Edi Rama nuk ka lidhje genetike me Ahmet Zogun, atėherė, me kėtė gjė Rama do tė fitojė kėtė pjesė tė reputacionit tė Tonny Blair, pa pėsuar atė cenim moral qė gjithsesi e pėsoi Tonny Blair. Tekefundit, fjala nuk ėshtė vetėm pėr kureshtjen e shqiptarėve, por tė botės mbarė, meqė Edi Rama ėshtė zgjedhur kryetari i bashkisė mė i mirė i botės, nė njė votim nė internet, ku mori diēka mė tepėr se 5 mijė vota, nė njė botė me diēka mė tepėr se pesė miliard njerėz, nga tė cilėt rreth njė e katėrta janė pėrdorues tė internetit. Nė rast se del qė kryetari i bashkisė mė i mirė i botės, i zgjedhur nga njė parti e majtė, dhe qė tashmė ėshtė kryetari i saj, ėshtė nip ilegal mbretėror, atėherė, ky lajm duhet tė jetė njė top story nė rang botėror!
Edi Zog-Rama, nė krye tė PS (Partia Socialegaliste), shkelje e vendimit tė Kongresit tė Pėrmetit
Nga Kastriot Myftaraj
Pasi Arian Ēani zbatoi parimin e e Vezės sė Kolombit nė ēėshtjen e interpretimit tė tė dhėnave tė pakundėrshtueshme pėr historinė e paraardhėsve tė Edi Ramės, me Mbretin Zog, duke u shprehur se sipas tyre del se Edi Rama duhet tė jetė nipi i Ahmet Zogut, pėr shkak se i ati i tij Kristaq Rama ka qenė djali ilegal i Ahmet Zogut, ne tė tjerėt nuk ka kuptim qė tė pėrpiqemi ta bėjmė vezėn tė qendrojė vertikalisht, nga maja, siē bėnin ata qė ua zgjidhi ēėshtjen Kolombi, duke anashkaluar konkluzionin ku ka arritur Arian Ēani. Nė rast se kjo gjė ėshtė e vėrtetė, dhe tė gjitha gjasat logjike janė qė tė jetė, atėherė del se Partia Socialiste, duke bėrė Edi Ramėn kryetar tė saj, ka shkelur vendimin e Kongresit tė Pėrmetit, qė e ndalonte rikthimin e Ahmet Zogut dhe pasardhėsve tė tij nė Shqipėri, nė pushtet. Vendimet e Kongresit tė Pėrmetit janė diēka e shenjtė pėr Partinė Socialiste, ashtu si Konferenca e Pezės dhe 29 nėntori 1944. Pėr ata qė mund ta marrin si spekulim kėtė linjė arsyetimi kam njė pyetje: Pse Edi Rama ėshtė i vetmi kryetar partie sot nė Shqipėri qė e ka atakuar shumė ashpėr Kongresin e Pėrmetit, nė terma nė tė cilat e ka bėrė vetėm Kryetari i Partisė Lėvizja e Legalitetit, Ekrem Spahia, partia e tė cilit kuptohet ishte drejtpėrdrejt e prekur nga vendimet e kėtij kongresi.
Edi Rama ka shkruar njė manifest me titull «Kundėr ngushtimit tė nocionit opozitė», qė daton nė shtator 1991, kur ėshtė botuar pėr herė tė parė nė gazetėn Zėri i Rinisė, dhe qė ėshtė pėrfshirė nė librin Refleksione, me autorė Edi Rama dhe Ardian Klosi, tė botuar nė vitin 1992, nė Tiranė nga shtėpia botuese Albania, Tiranė, f. 179-185. Nė kėtė tekst Kongresi i Pėrmetit quhet si legalizim i fitores sė komunistėve nė luftėn civile dhe qė i mohoi tė drejtat popullit shqiptar: «Pėr ata qė mund ta kenė harruar historinė e Shqipėrisė, kujtojmė se nė Konferencėn e Pezės ėshtė vendosur qė ēėshtja e formės sė shtetit shqiptar do tė zgjidhet me njė referendum pas lufte. Kurse Kongresi i Pėrmetit me fitimin e Luftės Civile nga komunistėt, ia mohoi popullit shqiptar me dhunė kėtė tė drejtė politike». (Edi Rama dhe Ardian Klosi, Refleksione, Shtėpia botuese Albania, Tiranė 1992, f.182)
Me kėtė Edi Rama u bė i pari njeri nė Shqipėri qė atakoi nė shtyp Kongresin e Pėrmetit. PD kėtė gjė nuk e kishte bėrė as atėherė dhe as sot. Madje nė gusht 1991, nė njė artikull tė bujshėm nė RD, Sali Berisha, u shpreh kundėr ardhjes sė Leka Zogut nė Shqipėri, duke e quajtur kėtė gjė edhe shkelje tė vendimit tė Kongresit tė Pėrmetit. Nė Shqipėri atėherė nuk kishin dalė hapur zogistė, qė me njė lėvizje politike, ose dhe nė media, tė atakonin Kongresin e Pėrmetit. Partia Lėvizja e Legalitetit atėherė nuk ishte krijuar ende nė Shqipėri, dhe vepronte vetėm nė diasporė. Njė parti e quajtur nacional-demokrate, dhe qė pretendonte tė mbronte vlerat monarkiste, mbante njė qendrim diskret ndaj Kongresit tė Pėrmetit, duke kėrkuar vetėm korrigjimin e vendimit pėr Ahmet Zogun, dhe duke mos e hedhur poshtė nė tėrėsi kėtė kongres. As ballistėt, qė ende nuk e kishin krijuar partinė e tyre nė Shqipėri me emrin Balli Kombėtar, por ishin duke krijuar njė parti pararendėse me emrin Bashkimi Demokratik, nuk e atakonin Kongresin e Pėrmetit, pasi ata historikisht nuk e kanė dashur Zogun, dhe mė tepėr atakonin Konferencėn e Labinotit, tė shtatorit 1943, qė hodhi poshte vendimet e Konferencės sė Mukjes.
Kėshtu Edi Rama u bė i pari njeri nė Shqipėrinė pluraliste, qė atakoi ashpėr Kongresin e Pėrmetit. Ēfarė e bėri Edi Ramėn, kėtė njeri qė vinte nga njė familje e majtė, madje e nomenklaturės, si nga babai, ashtu dhe nga nėna, qė tė kishte kėto mendime pėr Kongresin e Pėrmetit? I vetmi shpjegim racional ėshtė se, Edi Rama, duke qenė i vetėdijshėm, nga pėshpėrimat qė i vinin nė vesh, se ai ishte nipi i Ahmet Zogut, e interpretoi me kėtė refuzimin qė iu bė tentativave tė tij ngulmuese pėr tė hyrė nė politikė, nė fillim nga PD, dhe pastaj nga PS, kur doli kjo parti si rezultat i reformimit tė PPSH. Edi Rama u egėrsua shumė sidomos kur nuk e pranuan nė PS, nė qershor 1991, dhe mendoi se arsyeja e vėrtetė qė nuk e pranuan ishte se e dinin qė ai ishte nipi i Ahmet Zogut. Duket se ai ka dėgjuar ndonjė pėshpėrimė bizarre pas krahėve se nuk e shkelim dot vendimin e Kongresit tė Pėrmetit. Prandaj Edi Rama e atakoi kaq ashpėr Kongresin e Pėrmetit, vendimin e tė cilit pėr ndalimin e Ahmet Zogut, Rama e interpretoi si efektivisht ndalimin qė i bėhej atij pėr tė hyrė nė politikė. Atij qė kjo linjė arsyetimi e imja i duket e pasaktė, i kėrkoj tė mė gjejė njė tjetėr shpjegim se pėrse duhej qė Edi Rama tė atakonte Kongresin e Pėrmetit. Nė vitin 1991, kur Edi Rama botoi nė shtyp shkrimin e vet tė bujshėm tė cituar mė lart, ku atakonte Kongresin e Pėrmetit si pėrpjekeje pėr legalizimin e luftės civile pėr pushtet tė komunistėve, dhe si vendi ku u hodhėn themelet e diktaturės, sė bashku em Konferencėn e Pezės, gjė qė nuk e pretendonin as vetė zogistėt, disa zogistė pleq qė ishin gjallė dhe qė, duke qenė dikur nė oborrin mbretėror i dinin mirė disa punė, duke nėnqeshur me ironi thoshin se Naltmadhnia ka menduar pėr tė ardhmen, duke lėnė gjithandej djem qė sot po i dalin pėr zot kauzės sė tij. Ndonjė tjetėr prej kėtyre veteranėve mbretėrorė thoshte se kishte frikė qė Mbreti Zog, pasardhėsin mė trim nuk kishte lėnė atė legal, por kėtė ilegalin.
Tashmė kur nė krye tė PS ka dalė Edi Rama, nipi i Ahmet Zogut, duket se kjo parti meriton tė quhet Partia Socialegaliste, nė vent tė vetėm, Partia Socialiste. Tashmė edhe Partia Lėvizja e Legalitetit mė mirė e ka qė t i bashkėngjitet PS duke u shkrirė me tė, se atje ėshtė pasardhėsi mė trim dhe mė i suksesshėm i mbretit. Disa njerėz qė kanė lexuar shkrimet e mia pėr kėtė temė, mė kanė thėnė se unė nuk jam konseguent, duke qenė se Edi Ramėn njė herė e bėj ēifut, dhe njė herė nip tė Ahmet Zogut. Por kėtu nuk ka kontradiktė! Edi Rama legalisht rrjedh nga njė familje me origjinė kriptohebreje, ndėrsa ilegalisht, ose fiziologjikisht nėse doni, ai ėshtė nipi i Ahmet Zogut.
Familja mbretėrore e bashkuar, nga Princ Leka tek Princ Edi, dhe Kėnga e re e Salep Sulltanit
Nga Kastriot Myftaraj
Nė vitin 2003, kur opozita e atėhershme ngriti njė komision hetimor parlamentar pėr abuzimet e Edi Ramės nė Bashkinė e Tiranės, dhe paraqiti shumė akuza ndaj tij, Edi Rama, gjeti si mėnyrėn pėr tė mirė pėr tė zhvlerėsuar akuzat qė tė mbulonte ndėrtesėn e Bashkisė sė Tiranės me banderola tė mėdha prej letre, ku ishin shkruar gjithė akuzat e bėra pėr tė nga opozita. Duket se tė njėjtėn mėnyrė ka zgjedhur Edi Rama pėr tė zhvlerėsuar efektin e bėrjes publike tė faktit se ai ėshtė nipi ilegal i Ahmet Zogut. Prandaj Edi Rama ftoi nė takimin e mbajtur pėr pėrvjetorin e FRESSH, Princin Leka II, kushėririn e tij tė parė, ose mė saktė djalin e xhaxhait. Por me kėtė familja mbretėrore u bashkua pas shumė vitesh, nė tė gjithė elementėt e saj, si ata legalė, ashtu dhe ata ilegalė, dhe Edi Rama praktikisht u njoh nga familja mbretėrore si Princ Edi. Kėshtu Leka Zogu, i vjetri, e njohu Kristaq Ramėn pėr vėlla, dhe Edin pėr nip.
Prania e Princit Leka nė takimin e FRESSH nuk mund tė jetė bėrė pėr tė mbėshtetur pretendimin qė shprehu Edi Rama pėr njė bashkim tė ri nga e majta tek e djathta, se nė sallė mungonin sė paku dy ish-kryetarė tė FRESSH, Ilir Meta dhe Gjergj Koja, nga tė cilėt i pari ėshtė dhe kryetari i partisė mė tė rėndėsishme aleate tė PS. Pra, prania e Princ Lekės nuk mund tė justifikohet me idenė e bashkimit tė ri, kur praktikisht takimi tregoi pėrēarjen e sė majtės. Nė takim Princ Edi tregoi dhe njė anekdotė kundėr Berishės me njė irlandez, njė francez, njė gjerman dhe njė shqiptar. Por ka dhe njė anekdotė tė ngjashme, ku takohen katėr monarkistė nga vende ku ėshtė rrėzuar monarkia, njė grek, njė rumun, njė italian dhe njė shqiptar. Kėta bisedojnė dhe thonė se ēelėsi pėr tė rikthyer monarkinė ėshtė tė kenė mbėshtetjen e sė majtės. Pastaj tregojnė se ē po bėjnė pėr kėtė. Greku thotė se mbledhin fakte komprometuese pėr krerėt e tė majtės. Italiani thotė se bėjnė pėr vete dashnoret e tyre, ndėrsa rumuni thotė se kėrkojnė ti blejnė me para. Shqiptari thotė se ne e kemi zgjidhur shumė mė thjeshtė: Njė nip ilegal i mbretit tonė ėshtė bėrė kryetari i sė majtės. Tė gjithė ranė dakord se monarkistėt shqiptarė ishin para tyre.
Artan Lame, sigurisht me urdhėr tė Edi Ramės, pėr tė shuar pėrshtypjen e keqe qė bėri tek tė majtėt prania e Princ Lekės nė takimin e FRESSH, u mundua qė t ia kalojė pėrgjegjėsinė kryetares tė FRESSH, Megi Ajtyresės. Tė pasnesėrmen e takimit, Artan Lame botoi nė gazetėn «Shqip» artikullin me titull «Ēna bėre», tė cilin e fillon kėshtu: «Eh moj Megi ēna bėre! Mė hoqe gjithė gazin e festės, se festė e vėrtetė ishte pėrvjetori i FRESSH-it, tek e shihja sallėn tė mbushur plot tė rinj. E nė mes tė atij gėzimi, mė erdhi rrufe nė qiell tė pastėr, pėrshėndetja jote pėr atė qė ti, kryetarja e FRESSH-it, e quajte 'Princi Leka' dhe qė na e kishe ftuar nė festėn e socialistėve tė rinj. Mbeta pa fjalė dhe si unė mbenė pa fjalė dhe shumė tė tjerė aty nė atė sallė, mbenė pa fjalė edhe mijėra tė tjerė jashtė sallės, kur e dėgjuan lajmin nė lajme apo e lexuan nė gazetė». (gazeta «Shqip», 17 janar 2008, f. 9) Kur lexon kėto rreshta nuk mundet mos tė mbetesh pa fjalė kur mendon se sa idiotė kėrkon ti bėjė ky Lamja lexuesit dhe socialistėt, duke dashur t i bėjė tė besojnė se Princi Lekė u ftua pa dijeninė apo mė saktė urdhrin e Edi Ramės, dhe madje Megi e pėrshėndeti atė me titullin Princ, pa dijeninė e kėtij tė fundit! Socialistėt duhet tė mbeten pa fjalė kur i trajton kėshtu nr.3 i partisė, se Lame me organizimin e ri tė PS, nė cilėsinė e sekretarit tė Asamblesė ėshtė nr.3 pas Edi Ramės dhe Gramoz Ruēit. Princin Lekė e ftoi Edi Rama dhe kėtė e bėri edhe pėr tė njėjtėn arsye qė pranoi vėrtetėsinė e fotografive nudo.
Ėshtė shumė zbavitėse kur Lamja i drejtohet Megit: «Ja mė thuaj ti, a do ta ftoje Lekėn po tė mos ishte nip i Zogut? Natyrisht qė jo, se nė kėtė rast ai do tė ishte njė i panjohur mes tė panjohurve dhe ti as qė do ta kishe parė ndonjėherė, pra i bie qė e ftove se ėshtė nipi i Zogut. E sheh pra sa e koklavitur qenka kjo punė?» (gazeta «Shqip», 17 janar 2008, f. 9) Nuk merret vesh nėse ky njeri qė shkruan kėshtu ėshtė bufon nga natyra, apo e kanė detyruar qė tė bėjė bufonin. Por pse duhet ti shkonin nė mendje Megit tė vogėl kėto mendime. Sigurisht qė asaj nuk i kanė shkuar ndėrmend as nė ėndėrr ato. Kėto kanė dalė nga mendja e Edi Ramės. Dhe puna ėshtė mė e koklavitur se ē thotė Lame, dhe tashmė «nyja gordiane» qė u krijua mund tė pritet vetėm me njė test gjenetik krahasues mes Edi Ramės dhe Princ Lekės, tė dhėnat e tė cilit tė bėhen publike. Tash kėtė Edi Rama ua ka detyrim socialistėve dhe veteranėve. Titulli mė i saktė i artikullit tė Artan Lames do tė ishte «Eh mor Edi ē na bėre!» Dhe se pėrse e bėri Edi kėtė gjė, shpjegimin mund ta japė vetėm psikiatri. Ajo qė bėri Edi ėshtė mazokizėm (kur i bėn keq vetes, e kundėrta e sadizmit) politik. Nuk ėshtė e rastit qė Princi Lekė u ftua nė takimin e FRESSH nė kohėn qė Edi Rama po shfaq njė humbje tė kontrollit tė mendjes sė vet me gjeste e ngritje zėri tė pakontrolluara. Gjithsesi, sikur tė ishte gjallė Fan Noli do t i rishkruante kėshtu pėr Edi Ramėn dy satirat e tij nė vargje pėr Ahmet Zogun, «Kėnga e Salep-Sulltanit» dhe «Sulltani dhe kabineti».
Njė mexhlis tė madh na ēeli,
Ajtyresa e Pandeli
Me Princ-llokum na veli,
si kofini pas tė vjeli.
Edhe Lame teveqeli,
si Osman Gazepi ngeli.
Proēkave tė Edit u rri si fshesa,
i faturon te Ajtyresa.
Siē bėnte Gazepi faqe aristokracisė
Kur rrinte Kristaqi nė gjunjėt e Naltmadhnisė.
Ē na bėn kjo Princesha Sanije,
i sjell mbretit ēunin e shoferit- si ka hije.
Fyt i Braēes po pėllet
Top i Namikut po kėrcet:
Ē ėshtė ky sheqer-kėsmet
Edin e pamė fis-mbret
Dhe pluhuri vete-vjen
Erioni na mbėrthen
«Mjaft» pėr lot na mallėngjen
Rreth konopit me legjen.
Koēo Shekulli ndėrtimtari
Nis njė valle palikari,
Se me njė ferman kusari
tendera po merr firari.
Dhe Rexhepi faqe ndėrron
Dje shante sot lėvdon
Fryn bulēitė e trumbeton
Se katrani zbardhėllon.
Dhe sarhosh-pseudoveterani
Dehet siē e do mejdani
Bėrtet: Rroftė Naltmadhnia,
nė djall vaftė Pėrmet mavria.
Seē na u gėzua xhani
thotė legalist-zogolliani.
Seē na u hutua berishiani
Rroftė pra Salep-Sulltani.
Mbani vesh o milet i majtė,
Sulltan-Salepi po flet qartė.
Tė majtės i bėri revizionizėm
Doli me monarko-socializėm.
Shokė, sot kam panair,
Shokė, bėmėni sehir,
sillni kupat e gostisė,
sillni pluhurin e Kolumbisė.
Thithja e parė jam socialist,
thithja e dytė jam monarkist,
thithja e tretė ēpall dekret
Ve kurorė e jam mbret.
Jam Ahmet Qopeku i Dytė
Qen si unė s u kanė zėnė sytė
Pra kur leh duartrokitni
Zbrasni fishekzjarre, brohoritni.
Jam partia e jam shteti,
jam media e jam biznesi,
jam xhehenemi e jam xheneti.
Do mė shihni sa tė vijė pushteti.
Jam burgu e jam gjykata,
jam ruspa e jam sėpata,
jam bodrumi e jam zullumi
kush ngre kokėn e merr lumi.
Kush do tė majtė e socializėm
Me statut e idealizėm,
E ka pisk e zbohet si horr,
me dajak si tradhėtor.
E nisa me partinė
Dhe ju solla prokopinė
Tani do ndjek dinastinė
Siē e kam trashėgiminė.
Ah qė s jetoi dhe pak Kristaqi,
tė mė bėnte monument hutaqi.
Ashtu si ma do rangu mbretėror,
me kalė dhe me kurorė.
Shkruaj ti o bash-qatip
Shkruaj mprehtė e me tertip
Lidhi llomotitė e mia
Shkrepi nesėr te bashkia
Do kujtojmė Pezė e Pėrmet
Natė tė bardhė-ēlirim ēdo vjet
Dhe dėshmorėt mos e pyet,
por ta dini unė jam mbret.
Ty Gramoz domuz evlat
Ty tė bėnj vezir xhelat
Lith litar dhe mpreh sėpatė
«Var e ther» por pa shamatė.
Bjeru e prei kundėrshtarėt,
si tė fundmėt dhe tė parėt
Se ma prishėn qetėsinė
Ma ēkallmuan partinė
Ty Sokol Top-gazetar,
nė propagandė tė bėj tė parė.
E qė tė kesh shumė qelepire,
pėr taksat gruan ta bėra vezire.
Ti Eduard vezir-kusar,
mbushe thesin euro e dollarė.
Sillma plot se Gonxhja pret,
merr dhe ti sa pėr adet.
Hisen mos e mbaj mė nė dyshek,
se pastaj s ka qysh e tek.
Po ta morėn femrat dhe njė herė,
mos m u shfaq mė nė derė.
Ty trim me nam, o Adnan,
tė bėj tė parė nė veteranė.
M i vėr nė rresht ata truthat,
se mė duhen pėr elektorat.
Dhe mba vesh kėtu o pusht,
me ata ndero me grusht.
Por kur vjen nė zyrat e mia,
krahun nė gjoks si te Naltmadhnia.
Ty o Erion sevda,
ty tė bėj Kėzllar-aga.
Ti haremin ma mbush,
«Mjaft» me ēuna shegė e rrush.
Xhan mos u ēudit me mua,
sill dhe ndonjė grua.
Sa tė mbyllim gojėt e liga,
qė s pushojnė u rėntė pika.
Ty o Ben, o intelektual,
nė betejė tė dua si kal
mu bėj si Ekrem Spahija,
ndryshe ik nga partia.
S tė duron Naltmadhnija
Se shkėlqen veē mendje e tija.
Nuk mė duhet mė think tanku
Se mė erdhi Ledi Shamku.
Ti o Pandi, o fėmijė shteti
Qesh se tė doli kismeti.
Njė post Naltmadhnia ta jep
Me Lamen bėni njė «Osman Gazep».
Ty Rexhep o shkencėtar,
nė oborr tė kam pjesėtar.
Me mu stė gjen si me Tosin,
do tė mbaj si Lalė Krosin.
Dhe ty Megi tė kam nė listė,
tė bėj tė parė mbi eurosocialistė.
Por mėso ē do tė thotė kjo fjalė,
qė nė sy mos tė kem halė.
Eurosocialist ka kuptim,
tė bėjmė euro pa pushim.
Sa pėr socialistėt do mėsosh,
e kanė vendin mu nė kosh.
Monarko-socializmi fillon tani,
Me mua si shoku Naltmadhni.
Kush tė dojė tė rrijė tek stalla,
Tė tjerėt tek doktor Rrumpalla.
Po nė Pezė s mė zė gjumi,
se kam frikė: mė merr lumi.
Se mos mė soset kandili,
dhe mė vjen «7 prilli».
SOT
Pėrgjigju Duke Cituar
Krijoni Kontakt