http://www.mesazhi.com/news_detail.php?id=7610
"Dr.dituria"alias Sabri Selmani
http://www.mesazhi.com/news_detail.php?id=7610
"Dr.dituria"alias Sabri Selmani
Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Sabriu : 14-11-2008 mė 16:46
Palestina dhe muslimanėt
Kanė harruar se e kanė obligim duanė pėr ta, ndihmėn pėr ta ...
E diel, 16 Nėntor 2008
Shkruan: Abdullah Klinaku
Palestina vendi i Lindjes sė Mesme, provimi i muslimanėve (jo Islamit) dhe demokracisė, vend i dhunės dhe terrorit, vend ku nuk vlejnė demokracia dhe ligjet e saj, vend ku po zbulohen armiqtė e islamit si dhe po dalin nė shesh hipokritėt e kėtij ummeti. Vendi i qėndresės islame, i xhihadit dhe punės, vendosmėris dhe shehidllėkut, tė vėrtetės burrėrisė dhe trimėrisė, vend i qėndresės dhe durimit tė nėnave, vend i guximit dhe fuqisė sė tė rinjėve. Ky ėshtė vendi i cili ėshtė i bekuar me mesxhidun Aksan, me gjakun e dėshmorėve, me lotėt e nėnave dhe tė devotshmėve, me ēlirimin nga Umeri r.a. si dhe nga duatė e muslimanėve tė tė gjitha kohėrave. Ky ėshtė vendi i cili kush e sundon e sundon botėn, pėr derisa e kanė pas muslimanėt sundimin nė kėtė vend e kanė sunduar tėrė botėn, pastaj kur e kanė pushtuar kėtė vend tė krishterėt e kanė sunduar tėrė botėn si dhe tash kur po e sundojnė armiqtė tonė dhe armiqtė e Allahut, jahudit, dora e sundimit tė tyre nė botė po vėrehet dhe po shihet qartė. Kjo ėshtė Palestina jo nė aspektin gjeografik, por imanor.
Nė kėtė kohė si edhe nė shumė vite dhe dekada tė mėhershme muslimanėt e kėtij vendi po vuajnė. Po vuajnė fėmijtė pėr ushqim, nėnat pėr djem , muxhahidat pėr armė, nxėnxat pėr libra dhe fletore, tė sėmurit pėr barna, tė vjetėrit pėr pėrkujdesje, tė rinjtė pėr paqe, po vuan ky popull pėr ndihmėn e muslimanėve, pėr fuqinė e shteteve arabe"islame". Kėta po e thėrrasin Egjiptin, pushteti i tė cilit mė shumė po hargjon kohė dhe mundė duke munduar tė shuaj ndihmat e vėllezėrve musliman se sa qė po i bjen nė mend pėr armikun jahudi. Po e thėrrasin Arabinė Saudite, Mbretin e nderuar, i cili mė shumė hargjon kohė nė pallatet e tij duke ngrėnė mishėrat e fėrguar dhe duke urdhėruar qė njerėzit qė flasin pėr Palestinė tė shtihen pėr burgje. Po e thėrrasin Sirin, e cila po mendon se armiqtė jahudi largohen duke kėrcėnuar se ne jemi tė fuqishėm dhe fuqinė e tyre duke e treguar kundėr dijetarėve tė islamit dhe izolimit tė tyre. Ky popull po e thėrret gjithė botėn "islame" qė ti gjindet me ndihmė nė kėtė vėshtirėsi, jo me armė, fundi i fundit po le ti gjindet duke i ushqyer 60% tė fėmijėve tė kėtij vendi. Kėta fėmijė presin ushqimin e vėllezėrve musliman sepse ata besojn nė tėrė islamin e besojnė edhe ajetin kuranor"Vėrtet, s'ka dyshim se besimtarėt janė vėllezėr, pra bėni pajtim ndėrmjet vėllezėrve dhe kini frikė Allahun, qė tė mėshiroheni (El-Huxhurat 10). Si dhe nė hadithet e Muhammedit s.a.s:"Vėrtet besimtari pėr besimtarin ėshtė sikurse njė fortifikatė, e cila forcohet mes veti nėpėrmjet pjesėve tė saja - dhe Pejgamberi a.s i ka bashkuar gishtat e tij" ( Muttefekun Alejhi), si dhe "Shembulli i besimtarėve nė dashuri mes vete, nė mėshirė mes vete, nė respekt dhe ndjenja tė ndėrsjellta, i ngjason njė trupi, qė nėse njė pjesė e atij trupi lėndohet dhe ndjen dhimbje, ankojnė dhe ndjejnė dhimbtė tė gjitha pjesėt e atij trupi" (Sahihu Muslim). Ata besojnė fuqishėm nė kėtė, prandaj presin nga ne. Ata besojn se ne lutemi pėr ta, ne ngritemi pėr ta qė ta lusim Allahun nė pjesėt e thella tė natės. Ata besojnė se edhe ne jemi musliman tė vėrtet ashtu siq janė ata. Ata tė rinjė besojnė se edhe ne e kemi devotshmėrine e tyre. Ato nėna besojnė se edhe nėnat tona e kanė dhembshurinė dhe trimėrine e tyre. Ata burra besojnė se edhe burrat e tjerė tė umetit e dėshirojnė fitoren e tyre. Ata dijetarė tė atij vendi besojnė se edhe dijetarėt e tjerė e kanė guximin e tyre. Ata besojnė nė ne sepse besojnė nė Allahun, pejgamberin s.a.s dhe obligimet qė rrjedhin nga kėto dy burime.
Po ne, a po i dėshpėrojmė ata? A po i mashtrojmė ata? A po i gėnjejmė ata? A po lutemi pėr ta? A po e themi tė vėrteten karrshi vendit tė tyre? Sigurishtė qė shumė njerėz tė kėtij ummeti PO, punojnė pėr ta, luten pėr ta, u ndihmojnė atyre. Por fatkeqėsisht shumica e shtetve "islame" JO, nuk po u ndihmojnė, nuk po i pėrkrahin dhe nuk po e thonė tė vėrteten karshi ēėshtjes sė tyre. Por fatkeqėsisht edhe shume muslimanė JO. Kanė harruar se e kanė obligim duanė pėr ta, ndihmėn pėr ta, tė thojnė tė vėrteten pėr ata vėllezėr, e pse jo edhe tė luftojnė pėr ta. Ne nuk guxojm tua humbim besimin e tyre nė neve. Fuqia e Duasė sė muslimanit ėshtė e jashtėzakonshme, prandaj si musliman tė kėtij vendi tė Europės, duhet tė lutemi pėr ta, tė shkruajmė pėr ta, tė mbrojmė ēėshtjen e tyre tė pakten nė aspektin shkencor, ta mbrojmė ēėshtjen tonė si dhe ēėshtjen dhe drjetėsine qė duhet tė kthehet te tėrė muslimanėt dhe nė mesin e tėrė muslimanėve.
Vendet e shtrenjėta nuk ēlirohen nga njerėzit e vegjėl. Muslimanėt duhet tė shėndėrrohen nė njerėz tė mėdhenjė qė ti ēlirojnė vendet e mėdha. Shiheni ē'farė njeriu ka qenė ēliruesi Salahuddin Ejjubi. Nė tė gjallė ishte i drejtė, i dijshėm , trimė po edhe vdekja e tij pėrcillet me madhėshti, se vdekjet e njerėzve tė mėdhenjė janė madhėshtore. Nė natėn e mėrkurė tė njėzet e shtatėn tė muajit Safer e ftoi njėrin nga dijetarėt qė tė bunė te ai, ti lexon Kur'an dhe t'ia pėrkujton shehadetin. Trgohet se kur i ka lexuar ai ajetin : " Ai ėshtė All-llahu qė s'ka tė adhuruar tjetėr pėrpos Tij,Ai ėshtė qė e di tė tė fshehtėn dhe tė dukshmen …"/ Hashėr 22/, Salahudini duke i pėrjetuar agonit e vdekjes ka thėnė po, uallahin,ashtu ėshtė. Pasi ka thirė ezani i sabahut vjen kadiu i famshėm, pasi hyn te ai qė po i pėrjetonte ēastet e fundit, i lexojnė ajetin :Po nėse ata refuzojnė (atė qė ua sjell) atėherė thuaj: All-llahu ėshtė pėr mua mjaft, s'ka tė adhuruar pos Tij, vetėm te Ai jam mbėshtetur, e Ai ėshtė Zot i Arshit tė madh!" /Teube 129/ nė kėtė moment buzėqeshė, i shkėlqen fytyra dhe ia dorzon shpirtin Zotit tė Madhėruar. All-llahu e mėshiroftė , … dhe e bėftė banor tė Xhenetit.
Ibn Halkani ka thėnė: - Dita e vdekjes sė tij ka qenė musibet (fatkeqsi) qė nuk ka ngjarė prej kur kanė vdekur kalifėt rashidun ra. Kalanė, mbretrinė, dynjanė e kaploi njė ndjenjė melankolike dhe vetjake nuk e din kush pėrpos All-llahut tė madhėruar. Kam ndėgjuar prej njerėzve qė kanė dėshiruar tė japin shpirtin pėr tė. Kam patur ndjenja se kjo ėshtė e tepruar, por e kam ditur se po tė ishte e pranuar kjo do tė jepte ndonjėri edhe shpirtin.
E kanė nxjerur pas namazit tė drekės nė tabut (arkivol) tė mbuluar me stof . Kur e panė njerėzit, i ngritėn zėrat dhe shtohet zhurma, fillojnė tė qajnė. Pastaj ia falin xhenazen dhe e varrosin te shtėpia e tij nė kalanė e Damaskut.
Poetėt thurėn vargje tė shumta. Mė e mira ishte poezia e shkrimtarit tė Salahudinit, Imad El-Asfahani nė tė cilėn thotė:
Ku ėshtė ai qė vazhdon tė jetė udhėheqės i yni
Shpresohet nė thirjen e tij dhe friksohen nga hapat e tij
Ku ėshtė ai qė prej forcės tij, frengėt i ulėn kokat
tė mposhtur dhe me fuqine e tij ariti ti zhvillon betejat
Nė kasėn e vet nuk kishte lėnė pėrveē njė dinar dhe tridhjet e gjashtė dirhem. Nga prona nuk kishte lėnė as shtėpi , as tokė, as arė, as bahēe, asgjė prej pronave.
Tė tillė njerėz kėrkon Palestina, qė e tėrė pasuria e tyre ėshtė dituria dhe arma e luftės, pėr shkak se tė tjerat i sakrifikojnė pėr Allah.
Ky njeri i madh vdiq nė kohėn e Sabahut, gjegjėsisht pas sabahut. Tė kujtojmė pėr njė moment edhe Salahudinin e kohės sė re, Shejh Ahmed Jasin, i cili po ashtu pas bombardimeve tė armiqėve tė Allahut , nė njė xhami nė Gaza bie Shehid, inshaAllah. Vėrtet kjo ka misticizėm tė veqantė, sepse qė tė dy ishin krenaria e umetit islam. Ata ja kthyen nderin Palestinės. Ata ja kthyen krenarin edhe pse Ahmed Jasini rahmetullahi Alejhi nuk arriti ta ēlironte ashtu si ai e ėndėrronte, por ai e ngjalli islamin nė atė vend, pasi qė Allahu deshti.
Lusim Allahun qė vėllezėrit tanė nė Palestinė ti ndihmoj, lusim Allahun neve dhe ata tė na forcojė, mėktatet tė na i fal, dhe tė metat tė na i mbuloj.
Arabia Saudite e gatshme pėr haxh tė shtrenjtė
Pasi qė autoritetet nuk kursejnė orvatjet pėr tė siguruar njė haxh tė sigurtė tė rahatshėm dhe tė lehtė, disa agjenci tė udhėtimeve ankohen pėr ngritjen e kostos sė haxhit kėtė vit.
E martė, 18 Nėntor 2008
"Kėtė vit pelegrinazhi shėnon njė ngritje tė madhe ēmimesh krahasuar me vitin e kaluar," tha Sami Sharife, pronar i njė agjencioni tė haxhit.
"Ngritja e ēmimeve nė shumė artikuj, krijon problem pėr ata qė dėshirojnė ta kryejnė haxhin."
Edhe fluturimet janė nė njė pėrqindje tė ngritur tė qmimit krahasuar me vitin e kaluar.
"Agjencitė e fluturimeve justifikojnė kėtė ngritje me ngritjen e kostos sė mirėmbajtjes dhe pagės sė punėtorėve, por unė dyshoj qė kjo ėshtė arsyeja," pohon Hussein Saleh, pronar i njė agjencioni udhėtimesh.
"Krizat financiare qėndrojnė prapa ngritjes."
Krizat financiare, pėrfshinė SHBAtė dhe shtetet tjera, Shtatorin e kaluar pas kolapsit tė bankės sė katėrt mė tė madhe tė investimeve "Lehman Brothers", duke mjeruar shumė gjigant nė Wall Street.
Qė nga atėherė, trazirat rrėzuan tregun anembanė.
Por derisa disa fajėsojnė krizėn ekonomike, tė tjerėt mendojnė se ngritja e ēmimeve ėshtė zakon gjat kohės sė haxhit.
"Ėshtė njė ngritje e qmimeve tė hoteleve kėtė vit, por nuk ėshtė pėr shkak tė krizave financiare," mendon Othman Ali, pronanr i hotelit nė Mekke.
Ai bėn lidhje tė ngritjes, me kushtet e sigurisė dhe tė mbrojtjes, tė imponuara nga qeveria ndaj hoteleve, para se tė kualifikohen pėr pritje tė haxhilerėve.
Miliona Musliman nga e tėrė bota dhe pėrbrenda Arabisė Saudite nisen pėr nė haxh ēdo vit.
Ēdo Musliman i rritur i cili ka mundėsi tė udhėtimit, duhet ta kryej haxhin sė paku njė herė nė jetė.
Morali i dialogut dhe divergjencės
Muslimanėt tė njohin rrugėt e bashkėpunimit, dialogut dhe mirėkuptimit.
E mėrkurė, 19 Nėntor 2008
Shkruan: Shejkh Ahmed KEFTARO
Tė gjitha krijesat janė robėr tė All-llahut, i cili i krijoi nga njė frymė e vetme dhe me natyra tė ndryshme, me zanafillė baltėn, e nė mendjet e tyre horizonte e parashikime qė s'i di askush pos Tij.
"Nga argumentet e Tij ėshtė krijim i qiejve e i tokės, ndryshimi i gjuhėve tuaja dhe i ngjyrave tuaja. Edhe nė kėtė ka argumente pėr njerėz".[1]
Kjo llojshmėri nė tė cilėn All-llahu i krijoi njerėzit, nuk duhet tė jetė shkak i mjerimit, armiqėsisė dhe pėrēarjes, por mendimtarėt mund ta kthejnė divergjencėn nė shkak tė plotėsimit dhe bashkėpunimit nė inters tė mirėsisė dhe tė drejtės.
Kėtė vėrtetėsi qė e gjejmė nė jetėn e Profetit (a.s), ėshtė shembulli mė i mirė nga i cili duhet tė pėrfitojmė sot pėr tė arritur nė shkaqet e njėsimit dhe bashkimit tonė.
Sot, bota po mbushet me fe dhe shkolla tė ndryshme, madje edhe nė rangje islame gjejmė grupime tė ndryshme qė pėrhapen nė botėn islame dhe pakicat myslimane nė perėndim.
Mirėpo, a u mundėsuan myslimanėt qė tė njohin rrugėt e bashkėpunimit, dialogut dhe mirėkuptimit, megjithė divergjencat nė medim?
Realiteti i hidhur qė gjejmė sot nė Afganistan, Algjeri e nė vende tė tjera tė botės islame, reflekton njė tė vėrtetė tė hidhur qė ėshtė, se arritja e konsensusit nė mes tė rrymave tė ndryshme islame nuk ecėn drejt rrugės sė dialogut dhe mirėkuptimit, njėkohė qė myslimanėt e parė i nėnshtroheshin kėsaj rruge!
Sahabet e Profetit (a.s) pas tij, u kthyen nė shkolla tė lėvizshme qė pėrhapnin diturinė dhe njohuritė nė ato horizonte ku mbėrrinte Islami, edhe pse vendimet e tyre pėr ēėshtje tė ndryshme nuk ishin pėrherė tė njėjta me njėri- tjetrin, pasi secili jepte vendim sipas asaj ku kishte arritur pėrpjekja e tij.
Mirėpo, ata ditėn se si tė ruajnė nderimin dhe dashurinė, si dhe ditėn se si tė gjejnė mėnyrat dhe rrugėt e plotėsimit dhe vėllazėrimit me njėri- tjetrin.
Shpeshherė Zonja Aishe i kritikonte vendimet (fetvatė) e sahabeve, duke dhėnė edhe ajo mendimin e saj pėr ato ēėshtje, saqė Imam Sujuti mė pas shkroi njė libėr tė tėrė rreth kėsaj teme, duke e titulluar: (Zemra e goditjes, nė kritikat e Aishes ndaj sahabeve), ku mblodhi qėndrimet e Aishes (r.a) dhe divergjencat e saj nė mendim me Ebu Hurejren, Ibni Abbasin, Ebu Derdanė, e tė tjerė sahabe, Zoti (xh.sh) qoftė i kėnaqur prej tyre.
Por, kjo divergjencė mendimi nuk ishte vetėm se njė dialog me qėllim kėrkimin e tė vėrtetės dhe s'kishte aspak hije armiqėsie, urrejtje apo paragjykimi nė mes tyre.
Nėse kthehemi nė histori dhe kalojmė nėpėr ditėt e sahabeve, nė tė vėrtetė do e gjejmė veten nė njė lulishte tė begatė e shumėllojshe, ku secili ka mendimin dhe dhuntitė e tija, e njėkohėsisht nuk shohim asnjėherė se divergjenca e tyre nė mendim t'i ketė drejtuar nga pėrēarja apo mjerimi.
Osman ibni Affani (r.a) ishte khalif i myslimanėve dhe kur falte namazin e Bajramit, hipte nė minber pėr tė ligjėruar, ndėrkohė qė njerėzit duke menduar se pėrparėsia e namazit tė Bajramit ndaj ligjėratės ėshtė tregues i joobligueshmėrisė sė tė dėgjuarit tė saj, largohenin menjėherė pas namazit duke lėnė dėgjimin e ligjėratės sė asaj dite.
Me kėtė rast, Osmani (r.a) e pa si jo tė pėlqyeshėm kėtė qėndrim tė njerėzve, prandaj i urdhėroi ata qė ta vononin namazin dhe t'i jepnin pėrparėsi ligjėratės sė Bajramit.
Kur e mėsoi kėtė fakt sahabiu i nderuar Ebu Dherr Gifariu (r.a), ndėrkohė qė ishte nė njė nga frontet e myslimanėve, u nevrikos pėr kėtė dhe e lajmėroi haptas, se Osmani (r.a) e ka mėnjanuar tė drejtėn nė kėtė ēėshtje dhe se i dėrguari i All- llahut i jepte pėrparėsi namazit tė Bajramit ndaj ligjėratės.
Mirėpo, kur erdh dita e Kurban Bajramit, Ebu Dherri (r.a) urdhėroi qė t'i jepej pėrparėsi ligjėratės ndaj namazit, sikurse bėnte tashmė Osmani (r.a).
Tė ēuditur nga ky qėndrim, pas fjalėve pėr veprimin e Osmanit (r.a), njerėzit e pyetėn: Por ti e kritikove Osmanin pėr kėtė veprim?!
Tha: Po…por pėrēarja ėshtė mė e rėndė!
Shikoni se sa e bukur dhe e menēur ėshtė kjo fjalė qė pėrkufizon botėkuptimin e sahabeve rreth bashkimit dhe njėsimit!
Nė kėtė gjendje, myslimanėt vazhduan pėr njė periudhė kohe, derisa u rikthye pėrparėsia e namazit tė Bajramit ndaj ligjėratės sė asaj dite.
Vėllezėr tė nderuar!
Historikisht kemi jetuar nė botėn islame me katėr medh'hebe, ku tė gjithė respektonin dhe justifikonin njėri- tjetrin.
Shafiitė thonin: Mendimi ynė ėshtė kėshtu, ndėrsa zotėrinjtė hanefi kanė mendim tjetėr… Malikitė thonin: Mendimi ynė ėshtė kėshtu, ndėrsa zotėrinjtė shafii kanė mendim tjetėr…
E gjithė kjo nė njė kornizė dashurie, mėshirimi e drejtėsie qė reflektonte botėkuptimin social dhe qytetėrues tek ymeti, madje thuaj: Reflektonte edukimin e vėrtetė nga Profeti (a.s) tek brezat e parė tė kėtij ymeti.
Nuk do tė gjesh nė kėtė ymet njė shafii qė nuk e respekton Ebu Hanifen, as ndonjė hanefi qė s'e nderon Imam Malikun, me gjithė divergjencat prezente nė mes medh'hebeve tė tyre, me tė cilat mbushen librat e jurisprudencės islame (fikhut).
Pėrkrah katėr medh'hebeve, jurisprudenca islame ecte pėrpara edhe me sakrificat e Imamėve tė tjerė tė mėdhenj, si: Imam Ibn Xherir et- Tabari, Imam Xhafer es- Sadik, Imam Lejth ibn Sa'd, Imam el- Euzai, e shumė prijės tė tjerė, nga mendimi dhe lodhja e tė cilėve ymeti arriti pasurinė mė tė madhe shkencore e mendimore.
Ndoshta, pėrjashtimi i vetėm nga kjo liri mendimi nė Islam, ėshtė pikėrisht ajo periudhė e zezė gjatė sė cilės Mu'tezilitė sunduan mbi disa drejtues tė shtetit abasit, gjė qė solli pėrballimin e mendimit divergjent me shpatėn dhe zjarrin…
Kėshtu, ky ymet gjatė historisė sė tij tė gjatė, diti se si tė pėrfitojė nga llojshmėria nė mendim e nė shkollat juridike, pėr tė arritur nė zgjidhjen e ēėshtjeve tė reja e bashkėkohore.
Ndėrsa ato lėvizje qė refuzonin tjetrin dhe ngulnin kėmbė pėr njė rrugė tė vetme nė kuptimin e teksteve dhe mbėshtetjen nė to, tė cilėt nxirrnin nga besimi kundėrshtarėt e tyre, u mblodhėn nė njė ēoshe tė errėt, duke u emėruar nga ymeti, si havarixh.
Kėta vazhduan rrugėn e tyre, derisa formuan pėr veten e tyre njė rrugė tė veēantė nė jurisprudencė dhe njė doktrinė besimi (akide), ndryshe nga tė tjerėt, rezultatet mė tė thjeshta tė sė cilit ishin derdhja e gjakut dha shkatėrrimi i pasurive tė kundėrshtarėve, edhe nėse ata ishin njerėzit mė tė ruajtur (takvali) e mė tė sinqertė.
Tė nderuar vėllezėr!
Ne po kėrkojmė pėr shkaqet e njėsimit dhe bashkimit tonė, por kjo s'do tė thotė qė ta kuptojmė kėtė njėsim dha bashkim mbi bazat e eliminimit dhe refuzimit tė tjetrit, apo vendosjen e njerėzve nė kallepė tė ngurtė, prej tė cilėve do tė kėrkojmė miratimin pėr vendimet tona paraprake.
Detyrimi islam qė kemi, na bėn qė tė mbledhim forcat dhe emrat tona nė shėrbim tė kėsaj feje, pėr t'u mbledhur mė pas nėn strehėn e kėtyre objektivave fisnike myslimani sufi e ai selefi, syniti e shiiti, pikėrisht siē ishim gjatė historisė tonė islame tė mbushur me praktika tė gjalla dhe tė ndriēuar me dialogun e shėndoshė e ndėrtues.
Nė kėtė pikė, e shoh tė arsyeshme qė t'i kujtoj tė gjithė atyre qė punojnė nė fushėn e propagandės islame, disa pika qė do shėrbejnė pėr kuptimin e objektivave tė dialogut dhe moralit tė divergjencės nė pika tė ndryshme:
Sinqeriteti ndaj All- llahut nė mendimet, punėt e qėllimet tona, duke i paraprirė dialogut tonė slogani: [Zoti im, Ti je qėllimi im dhe pėlqimi Yt ėshtė kėrkesa ime].
Bashkėpunimi dhe ndihma reciproke nė shėrbim tė ymetit islam si dhe drejtimi i forcave dhe mundėsive tė mėdha pėr ēėshtjet e tija vendimtare.
Bashkėpunimi nė pikat konsensuale dhe tė kėshilluarit nė pikat divergjenciale.
Nuk ka ndryshime nė baza, por nė degėzime ka llojshmėri mendimi, i cili ėshtė mėshirė pėr ymetin nė shumicėn e rasteve. Muxhtehidit s'i mohohet mundi nė degėzime!
Largimi nga ekstremizmi, fanatizmi e shtėrngimi tė bazuar nė thėnien profetike: "Lehtėsoni dhe mos vėshtirėsoni, sihariqoni dhe mos i largoni njerėzit…".[2]
Studimi i mendimit tjetėr (divergjent) me qetėsi dhe objektivizėm.
Debatimi nė mėnyrat mė tė mira: "… dhe polemizo me ata (kundėrshtarėt) me atė mėnyrė qė ėshtė mė e mira. Zoti yt ėshtė Ai qė e di mė sė miri atė qė ėshtė larguar nga rruga e Tij dhe Ai di mė sė miri pėr tė udhėzuarit". [3]
Nė dialog nuk ka gjykatės dhe tė gjykuar, vendimmarrės e tė akuzuar. Dy persona u mblodhėn pėr tė dialoguer me njėri- tjetrin, ndėrkohė qė njėri i tha tjetrit: A do tė dialogojmė? I tha: Po, por me njė kusht: Tė mos nevrikosesh, tė mos inatohesh, tė mos ēuditesh, tė mos e bėsh paragjykimin tėnd argument, tė kemi si qėllim tė pėrbashkėt tė drejtėn dhe tė vėrtetėn dhe pjekurinė si bazė tė kėtij takimi!
Komunikimi i Zotit me krijesat e Tij, ėshtė komunikim i urdhėruesit dhe ndaluesit qė nuk i diskutohet vendimi, megjithatė All- llahu (xh.sh) na ka pėrmendur nė librin e Tij, disa pamje tė ndryshme tė dialogut me krijesat e Tij, pėr tė na e sqaruar rendėsinė e dialogut nė arritjen e njohjes sė tė vėrtetės.
Shteti i myslimanėve dhe pushteti i tyre politik, qė nga koha e Profetit (a.s) dhe deri nė ditėt e sotme, ka kaluar luhatje tė ndryshme force e dobėsimi. Ajo qė vihet re ėshtė, se sa herė qė shteti islam ka qenė i fortė, aq mė i fortė e mė i larmishėm ka qenė edhe dialogu nė mes tė botėkuptimeve dhe doktrinave tė ndryshme.
Qėndrimi besnik ndaj besimeve tė baballarėve, gjyshėrve dhe mėsuesve edhe nėse ato janė nė kundėrshtim me argumentet logjike dhe tekstet fetare, ėshtė prej shkaqeve kryesore tė falimentimit tė qėllimeve tė dialogut dhe mos arritjes tek e vėrteta. Pėr kėtė, Ibnul Kajjim el- Xheuzijje, kur mendoi ndryshe nė njė ēėshtje, duke kundėrshtuar mėsuesin e tij Ibn Tejmijje, disa e kritikuan pėr kėtė veprim, ndėrsa ai ua ktheu: "Unė e dua Ibn Tejmijjen, por e vėrteta ėshtė mė e dashur pėr mua se ai"!
Njėsimi i sė vėrtetės nuk do tė thotė se rrugėt drejt saj janė tė njėjta, sikurse s'do tė thotė gjithashtu se edhe mėnyrat e shprehjes sė saj duhet tė jenė tė njėjta. Pėr kėt llojshmėria e mėnyrave dhe mjeteve qė nuk prekin tė vėrtetėn dhe as e nsdryshojnė atė, nuk janė pėrherė tė refuzuara!
Nė fund: Shpresoj qė myslimanėt tė arrijnė nė kuptimin e ajetit kur'anor: "Dhe kapuni qė tė gjithė ju pėr litarin (fenė dhe Kur'anin) e All-llahut, e mos u pėrēani!" [4] dhe ta bėjnė Kur'anin pikė referimi pėr bashkimin e fjalės dhe njėsimit tė tyre dhe e pėrfundoj kėtė bisedė me dėshirėn qė sė shpejti tė mblidhet njė konferencė islame pėrgjithėsuese, nėn hijen e ajetit kur'anor: "… e mos i thoni atij qė ju shpreh selamin (besimin): "Nuk je besimtar!""![5]
Pėrktheu nga arabishtja dhe pėrshtati nė shqip
Muhamed SYTARI
Ky qe me te vertete nje emision interesant qe dha rtl - zwei , ne te cilen u trajtua shume bukur besimi islam . Shume nga shoqeria ime e huaj qe kam , kane filluar te interesohen ne lidhje me besimin islam , duke lexuar libra te ndryshme , dhe kane ardhur ne perfundim qe nuk eshte e vertete qe feja islame eshte burimi i dhunes ..
Edukimi i fėmijėve nė Islam
Prej mirėsive tė Islamit, qė i ka dhuruar njeriut, ėshtė se atij i ka sjellė njė program tė pėrsosur dhe tė paluhatshėm pėr edukimin e tij, pėr tė formuar breza e pėr tė ngritur popuj, pėr tė ndėrtuar civilizime e pėr t'i vėnė themelet e lavdisė...
E enjte, 06 Nėntor 2008
Reklam
Parathėnia e librit
Falėnderimet i takojnė Allahut xh.sh., i Cili ua ka shpjeguar robėrve tė Tij prog ramin e pėrsosur edukativ nė Kur'anin e madhėrishėm, ua ka sqaruar njerėzve parimet e begative tė udhėzimit dhe tė pėrparimit sipas dispozitave tė larta tė fesė.
Lutjet dhe paqja qofshin mbi zotėrinė tonė Muhamedin, tė cilin e ka dėrguar Allahu pėr njeriun, si edukator, tė cilit i ėshtė zbritur sheriati qė i plotėson nevojat e njeriut dhe qėllimet madhore tė tij dhe e ngre vlerėn njerėzore nė shkallėn e lartė. Paqja dhe lutjet qofshin edhe mbi familjen e tij, shokėt e tij, tė cilėt u dhanė gjeneratave vijuese shembuj tė veēantė pėr edukimin e fėmijėve dhe formimin e gjeneratave, qė mė pastaj i ndoqėn udhėzimet dhe programet e tyre dhe gjurmėt e tė cilėve kanė mbetur deri ne ditėn e kiametit.
1 - Prej mirėsive tė Islamit, qė i ka dhuruar njeriut, ėshtė se atij i ka sjellė njė program tė pėrsosur dhe tė paluhatshėm pėr edukimin e tij, pėr tė formuar breza e pėr tė ngritur popuj, pėr tė ndėrtuar civilizime e pėr t'i vėnė themelet e lavdisė dhe qytetėrimit dhe kėtė e ka bėrė vetėm e vetėm qė njeriun ta largojė prej errėsirės se politeizmit, injorancės dhe konfuzionit e ta orientojė nė dritėn e monoteizmit, tė dijes dhe tė stabilitetit. Tė vėrtetėn e ka thėnė Allahu xh.sh. ne Kur'an: ``..Juve ju erdhi nga Allahu dritė dhe libėr i qartė. Allahu e vė me atė (me Kuranin) nė rrugėt e shpėtimit atė qė e ndjek kėnaqėsinė e Tij dhe me ndihmėn e Tij i nxjerr ata nga errėsira nė dritė duke i udhėzuar nė njė rrugė qė ėshtė e drejtė ``.
2 - Mjafton mburrje dhe vlerė pėr sheriatin islam, dėshmia e armiqve tė tij pėr zhvillimin dhe vazhdimėsinė e tij, si dhe fakti qė kundėrshtarėt e tij e pranuan vitalitetin dhe amshueshmėrinė e tij. Pėr ju tė cilėt bindeni nė argumentet e perėndimorėve do t'jua sjellim disa mendime tė shkencėtarėve jomuslimanė, tė cilėt kanė folur rreth amshueshmėrisė sė mėsimeve tė sheriatit?
Transmeton prof. Gustav Leboni thėnien e prof. Libirit: "Po tė mos u paraqiteshin arabėt nė histori, zhvillimi i Evropės bashkėkohore do tė mbetej mbrapa pėr disa shekuj".
Profesor Line Poli, ne librin e tij ''Arabėt nė Spanjė''; thotė: "Evropa analfabete ishte e zhytur nė injorancė dhe dekadencė, ndėrsa Endelusi (Spanja) ishte prijės i dijes-shkencės dhe i kulturės botėrore'.'.
- Iljas Ebu Shebekeh, nė librin e tij "Lidhjet e rezonimit dhe ato shpirtėrore ndėrmjet arabėve dhe evropianėve'' ; thotė: "Largimi i civilizimit arab nga Spanja dhe Evropa ka qenė fatkeqėsi e madhe; Endelusi nuk ka pasur lumturi, pėrveēse kur ka qenė nėn sundimin arab, ndėrsa me largimin e arabėve atė e goditi shkatėrrimi nė vend tė begative, tė bukurive dhe tė bollėkut...".
- Sidloti, ne librin e tij `Historia e arabėve'; ka thėnė: "Muslimanėt nė shekujt e mesėm kanė qenė tė vetmit qė merreshin me shkencė, filozofi dhe art, duke i pėrhapur kudo qė u ka shkelur kėmba; nga ata kanė depėrtuar shkenca, filozofia e arti deri ne Evropė dhe se arabėt kanė qenė meritorė pėr ngritjen dhe zhvillimin e Evropės".
Shumica e njerėzve tė arsimuar e dinė dėshminė e filozofit tė njohur anglez Bernard Shaw. Ja se ēfarė ka thėnė: "Pa dyshim feja e Muhamedit gjendet nė pozitė fisnike, ngase nė vete pėrmban gjallėri tė madhe dhe se ėshtė feja e vetme e cila i mban nėn kontroll lėvizjet nė tė gjitha etapat e ndryshme tė jetės. Mendoj se ėshtė obligim qė Muhamedi tė quhet si "shpėtimtar i njerėzimit". Nėse do tė ekzistonte dikush i ngjashėm me tė e tė udhėhiqte si ai, e gjithė bota bashkėkohore do tė kishte sukses dhe do t'i zgjidhte problemet e veta.-.. ".
Kėto thėnie dhe thėniet tė tjera tė ngjashme ia bėjnė tė qartė ēdokujt qė mendon dhe i pranon argumentet se sistemi dhe programi i fesė islame ėshtė shumė i fuqishėm dhe civilizues; ka parime zhvillimore gjithėpėrfshirėse dhe mėsime tė gjalla e tė pėrhershme. . .
3. Pasi qė Sheriati islam ėshtė ligj i Allahut xh.sh., si ligj gjithėpėrfshirės, si ligj qė pėrkrah modernizimin dhe vazhdimėsinė, vallė, a thua kėto parime gjithėpėrfshirėse, kėto rregulla modernizuese janė vetėm ide dhe teori tė shkruara nėpėr libra, apo janė ligje tė vėrtetuara e tė praktikuara nga umeti tė cilat vėrehen me anė tė syrit?
Kėsaj pyetjeje do ti pėrgjigjemi me thėnien e dėshmorit tė islamit, Sejid Kutubi (Allahu e mėshiroftė), i cili thotė: "Ka ngadhėnjyer Muhamedi i biri Abdullahut qysh nė atė ēast kur ka ngulitur te sahabėt e tij gjallėri me besimin e tij... si njeri ka ngrėnė ushqim, ka ecur nėpėr tregje; ka ngadhėnjyer ditėn kur secili prej sahabėve ka anuar nga vlera e Kur'anit dhe gjallėria e tij kudo nė tokė. Ditėn kur ēdonjėri prej tyre bėhet model pėr personifikimin e islamit; njerėzimi duke i parė ata e sheh edhe islamin. Vėrtet vetėm tekstet (ajetet dhe hadithet) nuk mund tė bėjnė asgjė, vetėm Mus'hafi nuk do tė mund tė bėnte asgjė si i vetėm, pa e zbatuar dikush atė nė praktikė; parimet e islamit nuk do tė mund tė jetonin tė vetmuara, pa i zbatuar ato nė praktikė.
Nga e gjithė kjo na del nė pah se qėllimi i parė i Muhamedit s.a.v.s. ka qenė qė tė krijojė njerėz e jo vetėm t'i kėshillojė, tė formėsojė ndėrgjegjen e njerėzve e jo qė tė mbajė ligjėrata, qė tė formojė shoqėri e jo tė vendosė filozofi; ndėrsa sa i pėrket vetė idesė, pėrsipėr e ka marrė Kur'ani, ndėrsa Muhamedi s.a.v.s. ėshtė angazhuar qė idenė ta hedhė nė mesin e njerėzve, ashtu qė ata ta praktikojnė e ta shohin me sytė e tyre. . .
Pa dyshim se ka ngadhėnjyer Muhamedi, i biri i Abdullahut s.a.v.s., qysh nga dita kur islamin e ka ngulitur nė njerėz dhe tė tillėt nga besimi i tyre e kanė praktikuar. Janė shtypur nė fillim me dhjetėra mus'hafe, ndėrsa pastaj me qindra e mija kopje, por ato nuk janė shtypur vetėm nė fletė tė shkruara, ngase drita e faqeve tė mus'hafeve ndriēon zemrat e njerėzve, realizimi i mus'hafeve ėshtė bėrė nė atė mėnyrė qė njerėzit i kanė zbatuar udhėzimet nė praktikė, e cila ėshtė vetė islami, e tė cilėn fe njerėzve ua ka sjellė Muhamedi, i bir i Abdullahut s.a.v.s., nga Allahu".
Ai, i cili dėshiron tė ketė njohuri rreth edukatės sė gjeneratės sė parė-sahabėve tė tė Dėrguarit s.a.v.s. dhe atyre qė kanė ardhur pas tyre, le ta lexojė historinė ku do tė mėsojė shumė gjėra tė dobishme dhe veti tė tyre fisnike.
Vallė, a di qė nė kėtė botė ėshtė dikush mė fisnik sesa sahabėt, mė tė mėshirshėm se ata, mė madhėshtorė se ata, mė progresivė dhe mė tė dijshėm sesa ata?!
Mjafton qė pėr pozitėn dhe vlerėn e tyre ka folur Kur'ani madhėshtor, duke thėnė: ''Muhamedi ėshtė i Dėrguari i Allahut, ndėrsa ata gė janė me tė (sahabėt) janė tė
ashpėr kundėr jobesimtarėve, janė tė mėshirshėm ndėrmjet veti, ti i sheh ata kah pėrulen (nė ruku), duke rėnė me fytyrė nė tokė (sexhde), e kėrkojnė prej Allahut qė tė ketė mėshirė dhe kėnaqėsinė e Tij ndaj tyre. Nė fytyrat e tyre shihen shenjat e gjurmės sė sexhdes. . . ''.
''Ata flinin pak natėn. Dhe nė syfyr (kah mbarimi natės) kėrkonin falje pėr mėkate. Dhe nė pasurinė e tyre kishin pėrcaktuar tė drejtė pėr lypėsin dhe pėr tė ngratin (qė ka nevojė, por nuk lyp). ''.
"Edhe ata qė e pėrgatitėn vendin (Medinėn) e besimin para tyre, i donin ata qė shpėrnguleshin tek ata dhe nuk ndienin nė gjokset e tyre ndonjė nevojė (pėr zili a tjetėr) nga ajo qė u jepej atyre (muhaxhirėve); madje, edhe sikur tė kishin vetė nevojė pėr tė, ata u jepnin pėrparėsi atyre para vetes. Kush ėshtė i ruajtur prej lakmisė sė vet, i tilli ėshtė i shpėtuar.'' .
`'Prej besimtarėve kishte burra qė e vėrtetuan besėn e dhėnė Allahut, e disa prej tyre e realizuan premtimin duke dhėnė jetėn dhe ka prej tyre qė qėndruan duke pritur (ta zbatojnė) dhe ashtu nuk bėnė kurrfarė ndryshimi''.
Kjo ėshtė me e pakta qė u pėrmend nga e shumta qė ėshtė zbritur pėr vlerėn e sahabėve dhe bukurinė e lavdėrimit ndaj tyre; vlera e kėtyre u pa kur ata formuan shoqėri shumė tė begatshme, e cila ishte ėndėrr e shumė mendimtarėve e filozofėve qė nga kohėt e hershme. . .
E si tė mos jenė shembull, kur dihet se kadiu nė kohėn e sahabėve brenda dy vjetėve nuk e ka pasur asnjė njeri pėr ta gjykuar?! E si tė pėrleshen ata mes veti kur nė duart e tyre ishte Kur'ani? Pse ata tė mos pajtoheshin mes veti kur ua dėshironin vėllezėrve tė tyre nga feja atė qė ia dėshironin vetes sė tyre? Pse ata tė jetė tė pezmatuar mes vete, teksa islami i urdhėron qė ta duan njėri-tjetrin e tė vėllazėrohen, duke i nxitur qė tė jenė tė mėshirshėm mes vete dhe tė jenė vetėmohues?
Po jua sjellim atė qė e ka thėnė sahabiu i nderuar, Abdullah ibn Mesudi r.a., pėr meritat dhe begatitė e shumta tė sahabėve dhe obligimin e marrjes shembull nga veprat e tyre tė mira e nga morali i tyre fisnik... Kush dėshiron qė tė marrė shembull nga dikush, le tė marrė shembull-model nė shokėt e tė Dėrguarit s.a.v.s., tė cilėt kanė qenė gjenerata mė e devotshme e kėtij umeti, mė tė thelluarit nė dije, qė kanė shkaktuar mė sė paku vėshtirėsi, mė sė miri kanė ditur tė udhėzojnė, gjendja e tyre ka qenė mė e mira. . . i ka zgjedhur ata Allahu xh.sh. qė tė jenė shoqėrues tė tė Dėrguarit s.a.v.s. dhe zbatues tė fesė se Allahut xh.sh., andaj kuptojeni vlerėn e tyre, ndiqni Fjalėt dhe veprat e tyre, sepse ata kanė qenė ne rrugė tė drejtė".
4 - Gjeneratat muslimane gjatė shekujve marrin shembull nga vlera e sahabėve, mbushen me dritė nga drita e tyre e fisnike, i pėrmbahen programit tė tyre edukativ dhe ecin sipas mėnyrės se tyre pėr tė arritur famė - autoritet... derisa vjen koha qė pushteti islam tė mos udhėheqė shoqėrinė islame dhe tė zhduken shenjat e hilafetit islam nė tokė, ashtu qė t'u mundėsohet armiqve tė islamit qė t'i arrijnė qėllimet e tyre tė kėqija e shkatėrruese, duke e shndėrruar boten islame nė popuj tė shkapėrderdhur e tė pėrēarė, nė shtete tė armiqėsuara mes veti... duke e ndjekur pasionin, duke u dhėnė pas lakmisė sė tepėrt, duke i shkatėrruar rregullat e parimet, duke shkuar pas epsheve e kėnaqėsive, duke nxituar kah punėt e ndyra e pornografia, duke lėvizur pa e ditur cakun e qėllimin, jetojnė duke mos u angazhuar qė tė jenė shoqėri tė vlefshme, autoritare, tė bashkuara e duke qenė pa kurrfarė strukture... mendojnė se janė bashkė, por zemrat e tyre janė tė pėrēara, mendojnė se janė tė forte, por realisht ata janė si shkuma e lumit... derisa ėshtė arritur tek ajo qė reformatorėt dhe thirrėsit ne islam t'i humbin shpresat e tė bėhen pesimistė, ashtu qė tė fillojnė tė binden se mė nuk ka mundėsi tė pėrmirėsimit tė kėtij umeti dhe se nuk ka shpresa qė kėtij umeti t'i kthehen fama-autoriteti, qėnėsia e krenaria... arrihet deri tek ajo sa ka prej thirrėsve islamė qė bėjnė thirrje pėr abstenim tė plotė nga thirrja pėr pėrmirėsimin e umetit; kėrkojnė qė tė izolohemi ne shtėpi, duke menduar se ka ardhur Fundi i kėsaj bote, se ėshtė afruar koha qė muslimani tė dalė i vetmuar me bagėtitė e tij ne male vetėm e vetėm qė tė largohet pėr ta ruajtur fenė e tij nga fitnet e shumta.
Kjo paraqitje pesimiste ka si burim tri shkaqe:
- Injoranca dhe mosdija pėr natyrshmėrinė e kėsaj feje,
- Dashuria ndaj kėsaj bote dhe urrejtja e vdekjes,
- Moskuptimi i qėllimit pėr ēka ėshtė krijuar muslimani.
a. Ditėn kur ta kuptojnė muslimanėt se vėrtet islami ėshtė fe stabile, e forte dhe se sllogan ka: `'E ju pėrgatituni sa tė keni mundėsi, force … .''.
Ditėn kur tė kuptohet se vėrtet islami ėshtė fe e dijes dhe e shkencės dhe se sllogan ka `'Dhe thuaj: Zoti im shtoma diturinė"
Ditėn kur tė kuptohet se islami njeriun e ka konsideruar si mėkėmbės tė Allahut ne tokė, i cili e ka tė drejtėn e kontrollit e tė shfrytėzimit tė begative tė tokės dhe tė drejtėn e zbulimit tė ēdo fshehtėsie tė saj, e qė pėr kėtė e ka slogan: `'Ai ėshtė qė ju ka bėrė mėkėmbės nė tokė"
Atėherė kur tė kuptohet se islami e ka respektuar njeriun dhe se e ka dalluar nga tė gjitha krijesat qė i ka krijuar Allahu; qė njeriu t'i kuptojė pėrgjegjėsitė e veta dhe qė ta kryejė detyrėn qė i ėshtė besuar atij dhe se pėr kėtė ėshtė slogani: "Ne, vėrtet, nderuam pasardhėsit e Ademit (njerėzit), ua mundėsuam tė udhėtojnė hipur nė tokė e nė det, i begatuam me ushqime tė mira, i vlerėsuam ata (i lartėsuam) ndaj shumicės sė krijesave qė Ne i krijuam ".
Ditėn kur ta kuptojnė se islami e konsideron njeriun pėrgjegjės pėr logjikėn e tij, pėr shqisat e tjera, nėse ai i ka keqpėrdorur dhe se pėr kėtė sllogani ėshtė: " Mos iu qas asaj pėr tė cilėn nuk ke njohuri, sepse pėr tė dėgjuarit, pėr tė parėt dhe pėr zemrėn, pėr tė gjitha kėto ka pėrgjegjėsi "
Atė ditė kur muslimanėt ta kuptojnė se ēdo gjė ėshtė nė qiej e ne tokė ėshtė e krijuar pėr njeriun dhe se slogan pėr kėtė ėshtė: " Dhe pėr ju nėnshtroi gjithė ēka nė qiej dhe ē'ka nė tokė. . . "
Ditėn kur ta kuptojnė muslimanėt se Islami ėshtė fe, e cila kėrkon studimin dhe rezonimin nė krijimin e qiejve dhe tokės pėr tė arritur tek e vėrteta e pamohueshme dhe se pėr kėtė slogani ėshtė: "Thuaj: Vėshtroni me vėmendje se ē'farė ka (nga argumentet) nė qiej dhe nė tokė. . . "
Ditėn kur ta kuptojnė se islami ėshtė fe qė kėrkon punė, aktivitet dhe gjallėri dhe se pėr kėtė sllogani ėshtė: " Ai ėshtė qė jua bėri tokėn tė pėrshtatshme; andaj, ecni nėpėr tė dhe shfrytėzojini begatitė e Tij, meqė vetėm tė Ai ėshtė e ardhmja ".
Ditėn kur muslimanėt ta kuptojnė se islami e ka ndaluar pesimizmin dhe humbjen e shpresės dhe se sllogani pėr kėtė ėshtė: " : . . sepse vetėm populli jobesimtar e humb shpresėn nėAllahun ".
Ditėn kur muslimanėt tė kuptojnė se Islami ėshtė fe e krenarisė, e fisnikėrisė dhe se me to duhet tė zbukurohen muslimanėt, se duhet ta ngritin flamurin e tyre nė botė dhe se pėr kėtė sllogani: ". . . Ndėrsa e tėrė krenaria i takon Allahut, tė Dėrguarit tė Tij dhe besimtarėve, por hipokritėt kėtė nuk e dinė ".
...ditėn kur muslimanėt ta kuptojnė kėshtu fenė e tyre dhe kur ta njohin njerėzit - thirrėsit ne islam - natyrshmėrinė e kėsaj feje, tė vėrtetėn e islamit, duke mos pasur ne vete kurrfarė pesimizmi, por tė angazhohen pėr ta kryer misionin e thirrjes, modernizimit dhe ndėrtimit... duhet qė tė kthehen te gjenerata e mėparshme, qė ishin prijės tė botės, udhėrrėfyes tė shumė shoqėrive, kandila me shkėlqim ndriēues nė errėsirat e jetės. . ., ngase njerėzimi merr mėsim nga shkencat e tyre, nga njohuritė e civilizimi i tyre shekullor, derisa Allahu ta trashėgojė tokėn dhe gjithēka qė ndodhet nė tė.
b. Ditėn kur tė ēlirohen myslimanėt - kur tė bėhen prijės tė tyre dijetarėt dhe thirrėsit nė rrugėn e Allahut - nga dashuria ndaj kėsaj bote, bindja ne vlefshmėrinė e saj, kėnaqėsinė dhe dėshirėn e madhe pėr t'i shijuar kėnaqėsitė e kėsaj bote... tė bėhen tė atillė qė t'i udhėzojnė njerėzit, ta modernizojnė shoqėrinė, tė angazhohen pėr ta zbatuar ligjin e Allahut ne tokė. . . brenga mė e madhe e muslimanėve duhet tė jetė arritja ne shkencė dhe arritja e qėllimeve tė larta.
Ditėn kur muslimanėt tė ēlirohen nga pabesia, frika, urrejtja e vdekjes dhe tė binden se furnizimi rrjedh prej Allahut xh.sh.; se Ai qė mund t'i sjellė dėmin e dobinė ėshtė Allahu; se fatkeqėsitė qė i godasin muslimanėt nuk janė pasojė e mėkatit tė tyre; se gabimet e tyre nuk janė shkaktare qė ata tė pėsojnė fatkeqėsi, ngase, sikur i gjithė njerėzimi tė mblidhej pėr t'iu sjellė dobi atyre, nuk do tė mund tė bėnin kurrfarė ndihme nė kėtė drejtim dhe sikur tė gjithė tė tuboheshin pėr t'iu shkaktuar dėm atyre nuk do tė mund tė bėnin gjė, pėrveē asaj qė e ka pėrcaktuar Allahn.
...Ditėn kur tė binden muslimanėt pėr kėto ēėshtje dhe tė ēlirohen nga kėto shkaqe tė dobėsimit e tė plogėshtimit, nė momentet kur t'u shpjegohet njerėzve islami, si nė aspektin e edukimit, udhėheqjes dhe modernizimit... kur tė jenė guximtarė, ta kryejnė misionin e tyre, duke u thirrur nė rrugėn e Allahut e pa iu frikėsuar askujt, pėrveē Allahut xh.sh. Duhet tė jenė tė bindur plotėsisht se Allahu xh.sh. ėshtė Ai i Cili do t'iu ndihmojė atyre, do t'ua mundėsojė qė ta udhėheqin tokėn, do t'ua largojė frikėn dhe do t'ua sjellė sigurinė, do ta largojė pėrēarjen dhe do t'i bashkojė. E gjithė kjo pėr Allahun xh.sh. ėshtė ēėshtje e lehtė, nėse muslimanėt i pėrmirėsojnė qėllimet e tyre, i kryejnė obligimet e tyre me vendosmėri dhe ēlirohen nga pesimizmi, frika e lakmia!
c. Ditėn kur muslimanėt ta kuptojnė se ata janė krijuar nė kėtė botė pėr njė qėllim tė lartė e fisnik, tė cilin e ka pėrcaktuar Allahu xh.sh. nė Kur'an: "Unė nuk i krijova xhinėt dhe njerėzit pėr tjetėr, pos qė tė mė adhurojnė ".
Por, a thua ēfarė ėshtė ky ibadet qė po e kėrkon prej nesh Allahu xh.sh. dhe pėr tė cilin po na urdhėron e na nxit nė tė?
Me kėtė ibadet nėnkuptohet nėnshtrimi e ndjekja e programit tė Tij dhe rrugės sė Tij tė drejtė.
Vėrtet ky ėshtė amaneti, tė cilin ua paraqiti Allahu xh.sh. qiejve, tokės dhe maleve, por qė tė gjithė e refuzuan kėtė barrė nga frika se nuk do tė mund ta kryenin.
Pa dyshim se ibadeti ėshtė njė obligim i vazhdueshėm me qėllim qė te njerėzit shmanget adhurimi ndaj njerėzve dhe tė kthehet nė adhurim ndaj Allahut xh.sh.; qė tė nxirren nga brengat e kėsaj bote nė qetėsi, nga despotizmi i feve nė drejtėsinė e fesė islame.
Ibadeti-adhurimi ėshtė njė dhuratė nderimi pėr Allahun, tė Dėrguarin e Tij dhe besimtarėt.
Adhurimi ėshtė edhe refuzimi i ideve dhe mendimeve qė nuk pėrputhen dhe nuk burojnė nga sheriati islam.
Pra, kjo ėshtė njė detyrė e muslimanit nė tokė dhe ėshtė gėllimi kryesor pse jeton muslimani... Muslimani duhet ta ofrojė angazhimin e tij nė respekt Allahut xh.sh. tė Dėrguarit tė Tij. Besimtari, duke e adhuruar Allahun xh.sh., nė momentin kur e pranon amanetin si besimtar, i vendosur dhe i sinqertė, i ka bėrė ibadet Allahut xh.sh.; kur njeriu nuk pranon asnjė udhėzim, pėrveē udhėzimit tė Allahut, kur nuk pranon asnjė ligj, pėrveē ligjeve tė Allahut xh.sh., atėherė ai i ka bėrė ibadet vetėm Allahut xh.sh. Po ashtu, kur njeriu vazhdimisht angazhohet qė t'i largojė njerėzit nga adhurimi i njerėzve dhe t'i orientojė nė adhurim ndaj Allahut xh.sh., nga brengat e kėsaj bote nė qetėsi dhe nga despotizmi i feve nė drejtėsinė e fesė islame, i ka bėrė ibadet Allahut.
Pėrveē kur njeriu shkon pas kėnaqėsive tė kėsaj bote, bėhet rob i pasionit, rob i shejtanit, rob i pesimizmit dhe i mosangazhimit... ecėn duke mos pasur cakun se ku do tė shkojė, lėviz i paudhėzuar dhe bėn pengesa pa kurrfarė argumenti... Allahu xh.sh. thotė: "Vallė; a ėshtė ai qė ishte i vdekur, kurse ne e ngjallėm dhe i dhamė dritė, me tė cilėn ecėn mes njerėzve, si ai qė ka mbetur ne: errėsirė (i humbur) dhe nuk mund tė shpėtojė nga ajo? Ja, kėshtu (si kėtij nė errėsirė) iu duket mirė mohueseve ajo qė bėjnė"'.
Atėherė, le ta dinė muslimanėt natyrshmėrinė e fesė sė tyre, le tė ēlirohen nga lakmia pėr kėtė botė dhe nga urrejtja e vdekjes.
Le ta dinė qėllimin pse janė krijuar dhe sipas qėllimit tė tillė tė jetojnė.
Kėshtu duhet tė veprojnė derisa tė zgjohen duke punuar sipas islamit pėrsėri, ta kthejnė krenarinė e tyre, qėndrimet e tyre serioze, fuqinė e tyre tė madhe, bashkimin e tyre tė plotė. E gjithė kjo pėr Zotin ėshtė e lehtė.
5. Por, cila ėshtė rruga e pėrmirėsimit? Cila ėshtė fillesa e vėrtetė e formimit tė shoqėrisė sė dobishme? Cilat janė detyrat me tė cilat ngarkohen prindėrit, edukatorėt, njerėzit e pėrmirėsimit nė kėtė kohė? Tė gjitha kėto pyetje nė realitet sillen rreth njė pikėnisjeje dhe njė qėllimi final.
Sa i pėrket asaj se ēdo gjė sillet rreth njė pikėnisjeje: vėrtetė ēdokujt qė i intereson ēėshtja e pėrmirėsimit dhe ēėshtja e edukimit, e jep mundin e tij pėr ta ndryshuar kėtė gjendje tė dhimbshme, tė cilėn e kalojnė shumica e njerėzve. Po ashtu secili duhet ta harxhojė ēdo gjė qė e ka dhe t'i pėrdorė tė gjitha mjetet e mundshme vetėm e vetėm qė ta shohė kėtė shoqėri ne njė shkallė tė ndritshme dhe nė njė jetė tė qetė e tė begatshme.
E sa i pėrket faktit se ēdo gjė e ka njė qėllim final: ēdokush qė ėshtė i angazhuar nė fushėn e edukimit, tė udhėheqjes dhe tė pėrmirėsimit duhet tė mobilizohet me tė gjitha forcat, ti pėrcaktojė vendimet pėr ta ngritur shoqėrinė e begatshme, pėr ta formuar njė shoqėri tė fuqishme me plot iman, tė fuqishme me moral, tė fuqishme fizikisht, tė fuqishme nė shkencė dhe tė fuqishme shpirtėrisht... kjo bėhet vetėm e vetėm qė tė arrihet fitorja e plotė, bashkimi i forte dhe autoriteti i madh!
Mirėpo, cilat janė rrugėt pėr t'i arritur tė gjitha kėto? Cilat janė mjetet qė duhet tė praktikohen dhe cilat janė etapat nė kuadėr tė tė cilat duhet tė zbatohen kėto mjete?
Pėrgjigjja e gjitha kėtyre ēėshtjeve mund pėrfshihet vetėm me njė fjalė, ndėrsa ajo ėshtė `Edukata':
Kjo fjalė nė vete ka shumė kuptime tė gjera dhe tė plota! Ndėr kuptimet e kėsaj fjalė janė: edukimi personal, edukimi i fėmijėve, edukimi i shoqėrisė, edukimi i njeriut... dhe nė secilin nga kėto shpjegime ka nėngrupe dhe lloje tė ndryshme, por qė tė gjitha kanė qėllimin parėsor e final vetėm formimin e njė shoqėrie tė begatshme dhe tė njė bashkėsie shembullore.
Sa i pėrket edukimit tė fėmijėve ekziston njė nėndegė e edukimit personal, pėr tė cilėn gjė angazhohet feja islame, nė mėnyrė qė ta pėrgatisė dhe ta formojė atė qė tė mund tė jetė njė prej mė tė dobishmeve, njė njeri tė mirė gjatė jetės.
Mirėpo, edukimi i fėmijės nėse ėshtė kryer si duhet dhe nėse ėshtė udhėzuar mirė, atėherė ėshtė arritur qėllimi i vetėm, i cili ėshtė formimi i personit tė dobishėm, pėrgatitja e tij pėr t'i zbatuar obligimet dhe pėrgjegjėsitė e jetės.
6. Dhe ky libėr, i cili ėshtė para teje lexues i nderuar, e shpjegon programin e pėrsosur dhe patėmetė pėr edukimin e fėmijėve nė islam... nė momentin kur tė jepet mundėsia e leximit tė kėtij libri do ta kuptosh se tiparet e sheriatit islam janė tipare gjithėpėrfshirėse dhe se janė tė atilla qė i mundėsojnė njeriut lumturi nė besimin e tij, nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr. Po ashtu do tė tė bėhet e qartė se islami e ka metodėn e vet pėr edukim dhe modernizim... Nė rastin kur edukatorėt t'i pėrmbahen programit islam, atėherė do tė jetė e mundur pėr umetin qė tė kėtė stabilitet, siguri dhe lumturi nė vend tė anarkisė, frikės dhe mungesės sė lumturisė. . . Ka pėr t'u bėrė e qartė se islami ėshtė fe e jetės, fe e humanitetit, fe e diturisė, e edukimit dhe e modernizimit. Kur njerėzit udhėzohen me islamin, e marrin islamin si mbrojtės dhe shteti punon me ligjet islame, atėherė botėn do ta udhėheqė paqja, ndėrsa shoqėritė do tė jenė tė begatshme e tė dobishme, tė gjitha kėto do tė shihen qartė me syrin e rėndomtė dhe se njerėzit do tė qėndrojnė nėn hijen e islamit tė lumtur e tė sigurt!
Pėrse?.. Sepse Islami ėshtė fe e Krijuesit tė tė gjitha botėve, mesazh i tė Dėrguarit s.a.v.s., ligj gjithėpėrfshirės dhe i pėrsosur, pėr tė cilin ėshtė i kėnaqur Allahu xh.sh. qė kjo fe tė jetė kushtetutė e program jete pėr njeriun.
7 - Njėra prej vėrejtjeve ėshtė se biblioteka islame ėshtė e varfėr ne aspektin e shkrimeve pėr edukimin e fėmijėve nė islam. Deri tash nuk kam gjetur gjatė gjurmi meve dhe studimeve libėr gjithėpėrfshirės dhe tė veēantė qė ėshtė shkruar pėr edukimin e fėmijės nga lindja e deri nė vitet e tij kur ai do t'i bartė obligimet dhe pėrgjegjėsitė, pėrveē librit tė Ibn el-Kajjim el-Xheuziut Tuhfetu-l-Mevdudi fi Ahkamil Meuludi, ne tė cilin flitet pėr lindjen e fėmijės dhe dispozitat qė kanė tė bėjnė me lindjen e fėmijės. Pa dyshim prej kėtij libri kam pasur dobi tė shumta kur e kam shkruar kapitullin e parė tė pjesės sė trete tė kėtij libri. Allahu e shpėrbleftė me shpėrblimin mė tė mirė dhe e gradoftė me gradėn mė tė lartė nė xhenet.
Allahu e di se sa mund kam harxhuar pėr kėtė libėr, sa burime i kam konsultuar, pėr t'ua mundėsuar lexueseve njė libėr qė, nė mėnyrė tė veēantė, i shtjellon temat qė kanė tė bėjnė me edukimin e fėmijės prej lindjes deri nė moshėn e pubertetit dhe mė tutje edhe deri ne moshėn kur ai t'i marrė obligimet e pėrgjegjėsitė... Po ashtu nė kėtė libėr ėshtė shpjeguar programi, tė cilit duhet t'i pėrmbahen prindėrit, edukatorėt dhe kushdo qė ėshtė i obliguar pėr tė udhėzuar e edukuar.
Falėnderojmė Allahun e Lartėsuar pėr faktin se libri qė ėshtė para jush e ka arritur qėllimin kryesor. Me kėtė nuk pretendojė se libri ėshtė i pėrsosur, i patėmetė e pa gabime, por shpresoj, duke e lutur Allahun xh.sh., qė ky tė jetė njė fillim motivues pėr studiuesit islamė tė kėsaj kohe qė tė shkruajnė dhe tė shpjegojnė lidhur me kėtė fushė shumė tė rėndėsishme, duke i sqaruar e duke i shpjeguar metodat dhe programet e edukimit tė fėmijės, me shpresė qė pas njė kohe tė shkurtėr tė shohim se si bibliotekat islame do tė mbushen me libra e me punime nė fushėn e edukimit... Shpresojmė qė ky libėr tė jetė njė literaturė e dobishme pėr ata qė mendojnė tė shkruajnė e tė studiojnė nė fushėn e edukimit dhe tė formimit tė fėmijės si njė musliman i pėrpiktė shpirtėrisht, moralisht dhe intelektualisht... Shpresojmė qė njė ditė studiuesit tė ndihmohen mes veti pėr tė shkruar mė shumė nė fushėn e edukimit islam, ashtu qė ta kryejnė detyrėn dhe obligimin e tyre nė kėtė sferė... qė t'ua bėjnė tė qartė gjeneratave tė sotme rrugėn e arritjes sė krenarisė e tė fuqisė; qė t'ia shpjegojnė ēdokujt se cilat janė mėnyrat e mjetet praktike pėr t'u bėrė njė shoqėri e begatshme dhe se si tė formohet gjenerata qė do tė jetė shembull pėr tė gjithė.
8 - E kam parė tė arsyeshme qė librin "Edukimi i femijėve nė islam " ta ndaj nė tri pjesė dhe qė nė secilėn pjesė tė kėtė kapituj tė ndryshėm, ndėrsa nė ēdo kapitull tė trajtohen tema e ēėshtje tė shumta.
Temat kryesore tė kėtij libri janė si vijon:
Pjesa e parė:
Kapitulli i parė: Martesa shembullore dhe lidhja e saj me edukimin.
Kapitulli i dytė: Ndjenjat shpirtėrore ndaj fėmijėve.
Kapitulli i tretė: Dispozitat e pėrgjithshme qė kanė tė bėjnė me fėmijėn e lindur. Ky kapitull pėrmban kėto tema:
- Ēfarė duhet tė bėjė edukuesi kur tė linde fėmija,
- Dispozitat e emėrtimit tė fėmijės,
- Dispozitat e tė prerit kurban pėr fėmijėn,
- Dispozitat e synetisė se fėmijės.
Kapitulli i katėrt: Shkaqet e devijimit tė fėmijėve dhe mėnyra e trajtimit tė devijimeve.
Pjesa e dytė:
Kapitulli i parė: pėrgjegjėsitė e edukimit pėr besim.
Kapitulli i dytė: pėrgjegjėsitė e edukimit moral.
Kapitulli i tretė: pėrgjegjėsitė e edukimit fizik.
Kapitulli i katėrt: pėrgjegjėsitė e edukimit mendor.
Kapitulli i pestė: pėrgjegjėsitė e edukimit shpirtėror.
Kapitulli i gjashtė: pėrgjegjėsitė e edukimit social.
Kapitulli i shtatė: pėrgjegjėsitė e edukimit seksual.
Pjesa e tretė:
Kapitulli i parė: Mjetet e edukimit efektiv.
Kapitulli i dytė: Rregullat themelore pėr edukimin e fėmijės.
Kapitulli i tretė: Rekomandimet edukative tė cilat patjetėr duhet tė merren parasysh.
Nė fund: Si zakonisht pason pėrfundimi.
Ky ėshtė nė vija tė shkurtra libri dhe pėrmbajtja e tij e pėrgjithshme. Lexues i nderuar, ti do tė kesh mundėsi qė tė gjesh ne kėta kapituj tematika shumė tė rėndėsishme e tė dobishme. Tė gjitha kanė pėr qėllim tė ta sqarojnė programin mė tė mirė e mė tė qėndrueshėm pėr edukimin e fėmijėve dhe pėrgatitjen e tyre qė tė jene pjesė e dobishme e shoqėrisė, ushtarė tė fuqishėm e tė pathyeshėm pėr islamin, ashtu qė tė rinj e tė moshuar ta bartin nė shpirtin e tyre kuptimin e fisnikėrisė, tė sakrificės dhe tė dhėnies sė jetės pėr liri.
Dhe, nė fund, e lus Allahun xh.sh. qė kėtė punė timen ta pranojė si tė sinqertė, tė bėrė vetėm pėr hatėr tė Tij, qė ta pranojė ditėn kur tė takohemi me Allahun, qė ta e bėjė kėtė libėr tė dobishėm pėr njerėzit, shkėndijė drite dhe udhėzim pėr secilin qė dėshiron tė jetė nė rrugėn e drejtė (nė fenė islame). Mė sė miri ėshtė qė tė shpresohet nė Allahun dhe ėshtė Ai qė pėrgjigjet nė mėnyrėn mė tė mirė.
Abdullah Nasih Ulvani
Titulli: Edukimi i fėmijėve nė Islam
Autori: Abdullah Nasih Ulvan
Pėrktheu: Mr. Flamur Sofiu
Redaktorė profesional: Mr. Bashkim Aliu
Redaktor gjuhėsor: Dr. Hysen Matoshi
Formati: B5
Faqe: 848
Botues: Fondacioni i Rinisė Islame - Cyrih
Pėr Evropė librin mund ta porositni nė www.fondacioni.ch
Pėrfaqėsitė:
Pėr Kosovė: Libraria Sira
Pėr Shqipri: Studio Visare
Pėr Maqedoni: Furkan ISM
Planet turke pėr ndėrtimin e xhamisė nė Uashington
Kryeministri e miratoi planin 20 milion dollarėsh pėr ndėrtimin e xhamisė me stil Osman nė Uashington.
E martė, 18 Nėntor 2008
Drejtorati pėr Marrėdhėnie Fetare dhe Administrata pėr Zhvillimin e Ndėrtimeve sė Turqisė po planifikojnė pėr ndėrtimin e xhamisė dhe qendrės kulturore Islame me stil Turk nė Uashington.
Kryeministri Erdogan miratoi planin duke thėnė:"Atje nuk ka punime arkitekturale qė na takojnė neve. Kjo do tė jetė njė gjurmė e jona atje."
Zyrtarėt bėnė kėrkesėn pėr kėtė projekt nė Uashington.
Pranė xhamisė, do tė ndėrtohen edhe qendra Islame, njė shtėpi pėr pritje si dhe disa vila nė hapėsirėn prej 60.000 metrash katrorė.
Arkitekti i njohur Turk Muharrem Hilmi Senalp, i cili kishte projektuar xhaminė e Tokios, u zgjodh si projektues.
Gjatė vizitės sė tyre nė Uashington Erdogan kėrkoi nga Senalp qė ta vizatonte xhaminė me stil Osman.
Zyrtarėt thanė se Senalp do ta vizaton projektin pėr dy muaj. Ndėrtimi do tė kompletohet brenda dy viteve.
worldbulletin.net
Mbreti Adbullah dhe skeptiket
Sot brenda Islamit, ka dy pershkrime konkurruese me njera-tjetren. Nuk ka nje seri shqetesimesh ose ceshtjesh te ndryshme qe kerkojne fokusim dhe veprim te shkeputur.
E mėrkurė, 19 Nėntor 2008
Nga: Tony Blair
Ish-kryeminister i Britanise se Madhe
Vendimi i Mbretit Abdulla te Arabise Saudite per te mbajtur nje konference nderfetare nen kujdesin e Kombeve te Bashkuara eshte i spikatur, i guximshem dhe potencialisht me ndikim te gjere. Per shume njerez, vecanerisht ne Perendim, iniciativa e tij mund te duket e parendesishme. Ne te vertete, ky eshte nje hap i madh perpara ne rrugen e gjate drejt nje raporti midis Islamit dhe besimeve te tjera qe nuk eshte ajo e konfrontimit ose mosbesimit por e bashke ekzistences paqesore. Mbreti Abdullah nuk eshte vetem sundimtari i Arabise Saudite. Ai eshte kujdestari i dy Xhamive te Shenjta, vendeve fetare ne meka dhe Medina, te cilat se bashku me Xhamine Al-Aksa ne Jeruzalem, perbejne tre vendet kryesore te shenjta te Islamit. Ai eshte gjithashtu udheheqes i nje vendi te cilin kritiket thone se ka qene shume i ngadalte per t'u modernizuar, me pasoja te thella per pjesen tjeter te botes. Por vendimi i Mbretit Abdullah per te ofruar doren e miqesise dhe respektit reciprok ndaj besimeve te tjera fetare duke iniciuar konferencen, e cila fillon te merkuren, ka implikime te medha, sic tregojne kritikat per iniciativen e tij nga disa qoshe te botes islame.
Sot brenda Islamit, ka dy pershkrime konkurruese me njera-tjetren. Nuk ka nje seri shqetesimesh ose ceshtjesh te ndryshme qe kerkojne fokusim dhe veprim te shkeputur. Ne thelb ka nje lufte, me dy pale. Nga njera ane, jane ata te cilet deklarojne me ze te larte se Islami eshte prishur per arsye se lidershipi i tij ka qene i pergatitur per te punuar me Perendimin, ose per shkak se Perendimi eshte perpjekur t'u imponoje vlerat e veta shoqerive myslimane. Sipas ketij pershkrimi, Islami eshte angazhuar ne nje konflikt themelor me jobesimtaret. Ketu nuk mund te kete pajtim. Ata te cilet e kerkojne kete tradhtojne Islamin. Konfrontimi, ose te pakten izolimi, eshte i pashmangshem. Ne vend qe te ndjekin bashke ekzistencen, ne vend te "dobesojne" pastertine e Islamit duke u perpjekur te mesojne dhe te respektojne te tjeret e nje besimi tjeter, myslimanet duhet te rivendosin nje kalifat mitik, nje shtet islamik ne te cilin qeverisja eshte rregulluar nga nje besnikeri e paepur ndaj ligjit dhe praktikave shekullore islamike, ashtu sic interpretohen sot nga kleriket e vijes se ashper. Megjithese numri i besimtareve te cilet perdorin kete pershkrim si nje rruge drejt ekstremizmit ose dhunes eshte i vogel, ka shume me teper te cilet pranojne premisen e tij esenciale qe ne jemi dy kultura dhe civilizime te ndryshme ne kundershtim me njeri-tjetrin. Ata jane inkurajuar ne kete besim per shkak se nje pershkrim i tille luan me sensibilitetet e perhapura, se Islami eshte trajtuar pa respekt nga Perendimi, qe aplikon standarte te dyfishta ne trajtimin e ceshtjes se Palestines, dhe qe nderhyrjet ushtarake ne Afganistan dhe Irak ishin te motivuara nga pikepamja fetare. Thirrja e tyre eshte ndonjehere eshte shtuar ne menyre te gabuar nga nje ndjenje se Perendimi ka humbur kontaktin me vlerat baze morale.
Grupi i dyte nuk deshiron te kopjoje shoqerine perendimore. Ithtaret e tij ndajne shqetesimet e nje natyre morale. Por ata gjithashtu duan te montojne nje pershkrim modern mbi Islamin dhe kane filluar ta bejne kete. Ata e dine se bota moderne nuk mund te funksionoje ne rast se njerezit e besimeve te ndryshme nuk mesojne te kuptojne dhe respektojne njeri-tjetrin. Ky pershkrim eshte absolutisht i bazuar ne Islam, por eshte angazhuar ne perpjekje per te gjetur pikepamjet ekskluziviste te fese - jo unike ne Islam - si nje menyre per te mbyllur deren ndaj atyre te cilet ndjekin nje besim te ndryshem.
Jane ithtaret e ketij pershkrimi modern te cilet duan te perdorin pasurine e Lindjes se Mesme per te mbeshtetur nje politike dhe kulture ne perputhje me shekullin e 21-te. Ata kerkojne te terheqin thelbin e besimit te Islamit mbi arsimimin, si nje menyre per te siguruar qe njerezit e te tyre te arrijne qe te behen nje pjese karakteristike e botes se shekullit 21-te por e vecante nga ajo. Dhe ata i drejtohen nje mijevjecari te historise islamike, nga Spanja ne Kine, e cila ilustron bashke ekzistencen dhe pranimin e komuniteteve me besime te ndryshme nga myslimanet. Arabia Saudite eshte pare nga shume njerez si shtepia e atyre qe perkrahin pershkrimin e pare. Mbreti Abdullah eshte duke treguar sesi vendi i tij mundet dhe duhet te jete pjese e te dytes, asaj te bashke ekzistences paqesore. Kjo ka mesime te rendesishme politike per Perendimin, vecanerisht me ardhjen e nje presidenti te ri amerikan. Ata te cilet mbeshtesin pikepamjen e nje Islami te hapur nga bota e jashtme dhe paqesor kane nevoje per mbeshtetjen tone. Ne nuk mund te neglizhojme rendesine e masave te sigurise dhe atyre ushtarake - perkundrazi, ato jane vendimtare. Por, ne fund te fundit, kjo nuk eshte nje beteje qe mund te fitohet vetem me mjete ushtarake dhe ato te sigurise. Beteja eshte ajo e ideve, zemrave dhe mendiave si edhe ajo e armeve. Ne duhet te bindim. Dhe ne duhet te marrim parasysh se rrenjet e pershkrimeve alternative, te cilat e shikojne Islamin te vene perballe kunder Perendimit, shkojne shume thelle.
Sot, 30 milione myslimane jetojne ne vendet perendimore. Ata jane myslimane dhe jane perendimore. Nje brez i ri midis tyre eshte duke filluar te ilustroje se nuk ka konflikt te qenesishem midis te dyve. Zgjidhja e procesit te paqes se Lindjes se Mesme dhe krijimi i nje shteti te shendetshem te Palestines prane nje shteti te sigurt te Izraelit eshte nje element vital - ne te vertete une mendoj nje sine qua non. Kjo mund te arrihet. Ne te vertete ka, per here te pare, nje strategji te miratuar midis lojtareve kryesore ne komunitetin nderkombetar sesi duhet te behet kjo, ndersa ishte bere e qarte edhe njehere ne takimin e kuartetit te paleve negociuese - SHBA, BE, OKB dhe Rusia - ne Sharm el Sheik, fundjaven e kaluar.
Por kjo ne vetvete eshte e pamjaftueshme. Ne gjithashtu kemi nevoje per t'u angazhuar me ceshtjen e arsimimit - cfare ne japim mesim, cfare mesohet, cfare komunikohet me njeri-tjetrin. Disa praj ketyre kane ndodhur me shkollat dhe universitetet. Por shume prej kesaj do te ndodhe brenda vete komuniteteve besimtare. Per kete arsye, iniciativa e Mbretit Abdullah duhet te shihen krahas programeve te arsimimit dhe reformes sociale qe kane filluar te zbatohen nga qeverite ne te gjithe boten arabe. Shume prej ketyre programeve mund te duken me te pershtatshme, ndonjehere prezantimi per here te pare i tyre eshte ngurrues; por kundershtimi qe ato shpesh provokojne brenda elementeve te botes myslimane eshte ne vetvete instruktues mbi rendesine e tyre.
Fondacioni Toni Bler, ne partneritet me Universitetin Yale, eshte duke studiuar sesi ne mund te ndihmojme per t treguar se besimi fetar mund te jete nje force konstruktive per perparim ne vend qe te jete nje force reaksionare dhe destruktive. Studentet ne kursin "Besimi dhe Globalizimi" te fondacionin vijne nga shume tradita fetare. Ceshtjet per te cilat ne jemi duke pyetur nuk kerkojne te fshijne ndryshimet midis ketyre besimeve, por me sakte te shqyrtojne sesi keto besime te ndryshme mund te jetojne ne menyre harmonike me njeri-tjetrin. Ideja eshte per te zhvilluar nje kurs, i cili mund coje ne kerkime, publikime dhe programe te reja te cilat do te thellojne kuptimin tone mbi ate sesi besimet rimarrin rolin e tyre te duhur si nje burim bindjeje morale, drejtesie dhe nje menyre te duhur jetese dhe shpetimin e saj, prej atyre te cilet duan te perdorin fene per te krijuar konflikte, percarje dhe ekstremizem.
Arabia Saudite do te vazhdoje, tani per tani, te duket teper e larget nga shoqerite perendimore. Shume jane skeptike mbi vleren e kesaj iniciative qe e ka prejardhjen nga mbreteria. Por fakti qe sunduesi i vendit, me pozicionin e tij unik brenda botes myslimane, eshte duke e mbajtur kete konference tregon nje mundesi per te ardhmen, te cilen ne duhet ta shfrytezojme.
Publikuar dje ne "The International Herald Tribune"
ISRAJA DHE MIRAXHI
Posted on 18.08.2008
Shkruan: Xhelal ef.XHEMAILI
Tė dashur vėllezėr besimtarė!
Falėminderimet dhe lavdėrimet i takojnė Allahut , Zotit tė botrave.Salatet dhe selamet qofshin mbi krijesėn mė tė bukur Muhammed mustafan,vulėn e tė gjithė pejgamberėve.Gjithashtu salatet dhe selamet qofshin mbi familjen e tij fisnike,mbi as-habet e zgjedhur si dhe mbi tė gjithė ata qė e ndjekėn dhe do ta ndjekin rrugėn e resulullahi s.a.v.s.deri nė ditėn e gjykimit.Allahu xh.sh. qoftė i kėnaqur me ne dhe me ata.
Vėllezėr besimtarė!
Edhe pak ditė jemi nė prag tė njė dite tė rėndėsishme tė pejgamberit s.a.v.s.Edhe pak ditė edhe ne muslimanėt,nė tė gjitha vendet e botės do tė jetojmė bashkė me tė dėrguarin e All-llahut xh.sh.,dhe do tė pėrkujtojmė ditėt e tija tė vėshtira tė thirjes sė tij nė rrugėn e drejtė islame,rrugėn e Zotit xh.sh.Ajo ėshtė nata e Isras dhe Miraxhit tė Pejgamberit s.a.v.s.,natė kjo kur All-llahu xh.sh. e thiri Pejgamberin s.a.v.s. si mysafir tė vetin pėr ti treguar se ate Zoti do ta mbrojė dhe fen islame do ta qet nė dritė edhe nėse munafikėt dhe pabesimtarėt kėt nuk e dėshirojnė.
Na lejoni vėllezėr tė ndershėm,qė nė ket kohė tė shkurtė tė ju spjegojmė me pakė fjalė se kur i ka ndodhė Pejgamberit a.s. Israja dhe Miraxhi,pėr ēka dhe ēfar qėllimi ka pas? Vėllezėr tė dashur?
Deshi All-llahu xh.sh. qė Muhammedin s.a.v.s. ta dėrgoj Pejgamber tė fundit tek njerzit qė ata me i nxjerė prej territ nė dritė,qė me mėsimet islame tė jetojmė tė lumtur nė ket dunja dhe nė Ahiret tė jenė faqe bardh para All-llahut xh.sh.
Allahu xh.sh. tha pėr Pejgamberin s.a.v.s.“O Muhammed nuk tė kemi dėrguar pėr kurgjė tjetėr,vetėm si mėshirė pėr njerzit”.
Vllezėr musliman!
Ne tė gjith e kemi ndėgjuar dhe e kemi mėsuar nga historia islame se ēfar mundime apo ēfar tortura i bėn mosbesimtarėt Muhammedit s.a.v.s. kur filloi ta e pėrhap islamin.Pejgamberi s.a.v.s. edhe mė tepėr u befasua me vdekjen e axhės sė tij Ebu-Talibit e pakė mė vonė u befasua edhe me vdekjen e gruas sė vet Hatixhes tė cilėt e pėrkrahėn dhe e ndihmuan Pejgamberin s.a.v.s. pa rezervė nė ēdo moment.
Kėshtu kur Muhammedi s.a.v.s. gati e humbi shpresėn se islami nuk do tė gjej vend nė zemrat e njerzve,mu nė ket moment mė tė vėshtirė,deshi Allahu xh.sh. dhe e nderoi Pejgamberin s.a.v.s. dhe e thiri mysafir tė Vetin nė Qiell pėr ti treguar atij dhe muslimanėve se Allahu xh.sh. ėshtė nė anėn e tyre nėse ju pėrmbahen rregullave tė Tija.Pra Israja dhe Miraxhi kan ndodhė mu atėher kur Pejgamberi s.a.v..s. ka qenė mė se i nevojshmi pėr ndihmėn e Allahut xh.sh.,qė ai tė jetė edhe mė stabil nė thirrjen islame.
Vllezėr besimtarė!
Kjo ėshtė njėra prej muxhizeve (ngjarjeve tė jashtėzakonshme) tė Muhammedit s.a.v.s, krahas muxhizes mė tė madhe tė tij qė ishte shpallja e Kur’anit fisnik, i cili ka qenė e do tė mbetet i paarritshėm e i papėrsėritshėm. Sipas shumicės sė historianėve, kjo ngjarje ka ndodhur nė natėn e 27-tė tė muajit Rexhep, njė vit para se Muhammedi s.a.v.s. tė shpėrngulej prej Mekkes pėr nė Medine. Kjo ngjarje, e cila quhet Isra (udhėtim nate prej Mekkes deri nė Mesxhidul Aksa, Jerusalem) dhe Miraxh (ngjitje nė sferat e larta qiellore), pėrmendet si nė Kur’an ashtu edhe nė hadithet e Pejgamberit s.a.v.s.a. Nė Kur’an njė kaptinė e tėrė quhet el-Isra, nė ajetin e parė tė sė cilės All-llahu xh.sh. thotė:
“Pa tė meta ėshtė Lartmadhėria e Atij qė robin e Vet e kaloi nė njė pjesė tė natės prej Mesxhidi Haramit (Qabes) gjer nė Mesxhidi Aksa (Bejti Mukaddes), rrethinėn e sė cilės Ne e kemi bekuar, (ia bėmė kėtė udhėtim) pėr t’ia treguar atij disa nga argumentet Tona. Vėrtet, Ai ėshtė Gjithėdėgjuesi, Gjithėvėzhguesi.” ( El-Isra 1 )
Nė kėtė ajet pėrmendet vetėm njėri udhėtim, Israja, kurse pėr Miraxhin flitet nė suren en-Nexhm, ajetet 1-18:.Kurse ne do tė e pėrmendim vetėm ajetin e 18 ku Allahu xh.sh. thotė: “Ai (Muhammedi) vėrtet,pa disa nga shenjat mė tė mėdha tė Zotit tė vet.” Kuptohet kėtu bėhet fjalė pėr Muhammedin s.a.v.s. kur ishte nė Miraxh.
Vėllezėr besimtarė!
Me pak fjalė mundė tė themi se Israja dhe Miraxhi i Pejgamberit s.a.v.s. janė pėrforcim i zemrės sė tijė dhe para pregatitje pėr xhihad dhe luftė tė mėvonshme pėr pėrhapjen e islamit.Gjithashtu kjo ėshtė njė provė pėr tė vėrtetuar se kush ėshtė musliman i vėrtetė e kush munafik dhe dyftyrsh.
Vllezėr besimtarė!
Ne duhet tė marim shembull nė Pejgamberin s.a.v.s.,sikur qė Kur-ani a.m.na tregon: “Ju nė Pejgamberin a.s. keni shembull tė mirė”.
Pra edhe ne vllezėr besimtarė! Duhet tė marrim shembull nė vet pejgamberin s.a.v.s. dhe nė shokėt e tijė,tė cilėt pėr ta e mbrojtur islamin dhe ligjet e tijė e dhan pasurin dhe jetėn e tyre qė vetėm e vetėm tė lulėzojė dhe tė mbijetojė islami.Kur ata kėt emanet tė Zotit e kanė kryer me nder,mu nė atė kohė mė tė vėshtirė,atėher edhe ne sotė jemi para nji provimi tė madhė,se besėn qė ia kemi dhėnė Allahut xh.sh. dhe Pejgamberit tonė Muhammedit s.a.v.s.kemi me e mbajtė qysh i ka hije.Nesėr nė ditėn e gjykimit mundim ti themi Allahut xh.sh. se pėr fen islame dhe Kur-anin nuk kemi kursyer as jetėn e as pasurin,duke qenė plotėsisht tė vetėdijshėm se nė Ahiret Allahu xh.sh. ka me na dhėnė sevapin pėr punėn qė e kemi bėrė nė ket dunja.
Vllezėr besimtarė!
Nė fundė tė kėsaj hutbes ju informojm se kėt vit nata e Miraxhit ėshtė me datė 29-07-2008 dita e martė nata e mėrkur (nata e 27 me kalendarin e hixhretit).
Vllezėr besimtarė!
Ky ėshtė kuptimi i shkurtėr i hytbes „Israja dhe Miraxhi“,e Allahu xh.sh. na bėftė hidajet nė rrugėn e drejtė islame.AMIN.
Meka, qyteti mė i vjetėr dhe mė i shenjtė nė Botė
Nuk ka kurrfarė dyshimi se ai qė dėshiron tė kryej obligimin e Haxhit nė mėnyrėn mė tė denjė dhe tė pastrojė shpirtin e tij duke e kėnaqur me kėtė Zotin dhe Pejgamberin e Tij...
E enjte, 20 Nėntor 2008
Nga: Muhammed Kamil Hasan El-Muhami
Allahu i Madhėrishėm urdhėron e thotė: "Shtėpia (xhamia) e parė e ndėrtuar pėr njerėz, ėshtė ajo qė u ngrit nė Bekė (Mekė), e dobishme udhėrrėfyese pėr mbarė njerėzimin!"
Obligimi i Haxhit dhe vizita e shtėpisė sė Allahut nė Mekėn e ndershme, ėshtė njė prej pesė kushteve themelore tė fesė Islame. Sezona e Haxhit konsiderohet njėra ndėr sezonat mė tė lumtura dhe mė tė shenjta tek muslimanėt.
Me tė vėrtetė, kur muslimani apo muslimania arrijnė nė lartėsitė e Mekės sė nderuar, i mbulon njė ndjenjė e fuqishme e cila ėshtė e pamundur pėr secilin njeri tė pėrshkruaj kėtė ndjenjė shirtėrore me njė pėrshkrim tė plotė dhe tė saktė sadoqė posedon aftėsi stilistike dhe fuqi retorike. Mėnyra mė e mirė pėr tė pėrjetuar kėtė kėnaqėsi tė veēantė ėshtė qė vetė muslimani tė shkoj dhe tė kryej obligimin e Haxhit dhe tė vizitojė pėr sė afėrmi shtėpinė e Allahut - Qabenė e madhėruar.
Nuk ka kurrfarė dyshimi se ai qė dėshiron tė kryej obligimin e Haxhit nė mėnyrėn mė tė denjė dhe tė pastrojė shpirtin e tij duke e kėnaqur me kėtė Zotin dhe Pejgamberin e Tij, vėrtetė do tė ndiej njė lumturi tė jashtėzakonshme, sidomos nėse ka sadopak njohuri rreth historikut tė kėtij vendi tė shenjtė tė cilin Krijuesi i Lartmadhėrishėm e ka zgjedhur pikėrisht pėr shtėpinė e Tij - Qabenė e nderuar!
S'ka dyshim, Meka ėshtė vendbanimi (qyteti) mė i lashtė mbi sipėrfaqėn e tokės. Termi "karjetun" (fshat) qė Allahu i Lartėsuar e ka emėruar Mekėn e nderuar e qė njihet edhe me emrin "ummul kura" (nėna e fshatrave) ėshtė pėr qėllim nė kėtė kontekst pikėrisht ajo qė ne e quajmė sot - qytet. Pra, nėna e qyteteve, pėr shkak se ai ėshtė vendi, nė tė cilin mblidhen njerėzit pėr tė kryer detyren e Haxhit, ashtu siē mblidhen fėmijėt rreth nėnės sė tyre.
Nėse flasim pėr lashtėsinė e qytetit tė Mekes dhe themi se ėshtė qyteti mė i lashtė nė mbarė botėn, me kėtė kemi pėr qėllim se qyteti i Mekes ėshtė qyteti mė i vjetėr nė botė i cili akoma lulėzon dhe gjallėron me numrin e madh tė njerėzve, me ndėrtim, zhvillim dhe qytetėrim. U ndėrtuan edhe qytete tė tjera, mirėpo ato me kalimin e kohės u zhdukėn dhe humbėn ēdo gjurmė, e disa prej tyre Allahu i Gjithėfuqishėm i shkatėrrojė me rrėnjė nga sipėrfaqja e tokės.
Meka e nderuar, pa kurrfarė diskutimi ėshtė qyteti mė i shenjtė nė mbarė botėn.
Parashtrohen pyetje tė shumta qė i obligojnė muslimanėt tė japin sqarime dhe shpjegime rreth tyre. Prej atyre pyetjeve janė:
Ēfarė marrėdhėnie (lidhje-raporte) kishte babai i njerėzimit Ademi a.s. me qytetin e ndershėm tė Mekės?
A e vizitoi kėtė vend (a e bėri Haxhin) Ademi a.s.?
A ėshtė varrosur nė njėren prej kodrave tė bekuara tė saj?
Cilat janė shkaqet e ndėrtimit tė Qabesė nga babai i Pejgamberėve, Ibrahimi me djalin e tij Ismailin a.s.?
Pėrse vrapojnė njerėzit (haxhinjtė) nė mes kodrave Safa dhe Merva dhe ēfarė lidhje ka kjo me Haxheren - bashkėshorten e Ibrahimit a.s.?
Si buroi (zė fill) pusi i Zemzemit?
Cilat janė gjėrat mrekulluese dhe tė jashtėzakonshme qė e karakterizojnė qytetin e Mekės, e posaqėrisht Qabenė e nderuar apo shtėpinė e shenjtė tė Allahut?
Pėr tė gjitha kėto pyetje dhe shumė e shumė pyetje tė tjera, u shkruan vėllime tė mėdha librash, andaj ėshtė e pamundur qė ky artikull tė sqarojė dhe tė jap pėrgjigje pėr tė gjitha ato pyetje, por megjithatė me ndihmėn e Allahut tė Lartėsuar do tė pėrpiqemi tė fokusohemi nė dhėnien e disa pėrgjigjeve duke mos u thelluar nė detale.
MEKKA ... DHE BEKKA
Allahu i Madhėrishėm nė dy ajetet vijuese tė Kaptinės Ali Imran thotė: " "Shtėpia (xhamia) e parė e ndėrtuar pėr njerėz, ėshtė ajo qė u ngrit nė Bekė (Mekė), e dobishme udhėrrėfyese pėr mbarė njerėzimin. Aty ka shenja tė qarta: vendi i Ibrahimit, dhe kush hyn nė te, ai ėshtė i sigurt. Pėr hir tė Allahut, vizita e shtėpisė (Qabes) ėshtė obligim pėr atė qė ka mundėsi udhėtimi te ajo, e kush nuk e beson (ai nuk e viziton); Allahu nuk ėshtė i nevojshėm pėr (ibadetin qė e bėjnė) njerėzit."
Ajo ēfarė u tėrhekė vėmendjen lexuesve nė fillim tė kėtij ajeti tė Sures Ali Imran ėshtė pikėrisht ajo qė Allahu i Madhėrishėm e ka emėrtuar me emrin "Bekke" qytetin e bekuar qė muslimanėt nė pėrgjithėsi e njohin me emrin "Mekė".
Ky emėrtim (Bekke pėr qytetin e Mekės) ka zgjuar interesim tek filologėt dhe historianėt arab, tė cilėt pas njė studimi tė thellė, dhanė shpjegime tė ndryshme e qė pėr lexuesit ėshtė e nevojshme qė sadopak tė kenė ca njohuri rreth kėtij emėrtimi.
Njė grup gjuhėtarėsh mendojnė se emri "Bekketu" ėshtė emėr i prejardhur prej fjalės "El-Bekku" qė do tė thotė shtypje, ngjeshje, grumbullim, kallaballėk, shtyrje etj. Arabėt thonė " fulanun bekke fulanen bekken" qė do tė thotė se filani e ka shtyer filanin pėr ta hapur rrugėn e tij. Gjithashtu thonė "tebakkun-nasu" - njerėzit shkaktojnė tollovi duke shtyer njėri-tjetrin nė njė vend apo rrugė tė ngushtė pėr shkak tė turmės sė madhe.
Pėr shkak tė numrit tė madh tė njerėzve dhe shtyrjes ndėrmjet veti gjatė kryerjes sė ceremonive tė Haxhit (si gjatė tavafit, sa'jit etj), qyteti ka marrur emrin "Bekke" qė do tė thotė "qyteti i cili mbushet plot e pėrplot me njerėz".
Ky ėshtė njė mendim. Mendimi tjetėr i gjuhėtarėve rreth shpjegimit tė emrit "Bekke", ėshtė se ky emėr vjen nga folja "bekke jebukku" qė do tė thotė: thyej, bėj copė e grimė, ngujoj, godas, shpoj etj. Arabėt thonė: " ėshtė rrėzuar filani nga lartėsia e malit dhe ka thyer qafėn e tij dhe pėr pasojė ka vdekur nė vend."
Mirėpo, ēfarė ka tė bėj kjo (thyerja e qafės) me kėtė qytet tė shenjtė?
Mendimi i fundit i filologėve bazohet nė argumentin bindės tė tyre ku thonė se Allahu i Plotėfuqishėm ėshtė Ai i cili kujdeset qė shtėpia e Tij e shenjtė tė jetė nėn ruajtjen dhe mbrojtjen e Tij. Sa e sa tiran u munduan ta pushtojnė dhe ta dėmtojnė kėtė vend tė shenjtė, por Allahu i Madhėrishėm i shkatėrrojė qė tė gjithė, prandaj edhe u quajt "Bekke" ngase ajo u then qafėn dhe i shkatėrron despotėt ashtu siē ndodhi me Ebrehe el-Eshrem (sundimtarin i Abisinisė) i cili dėshiroi ta sulmojė Mekėn e Ndershme me ushtrinė e elefantėve, por Allahu i Lartmadhėrishėm e shkatėrrojė atė me ushtrinė e tij duke lėshuar kundėr tyre shpendė qė vinin tufė-tufė dhe i gjuanin ata me gurė nga balta e gurėzuar duke i bėrė si njė gjeth i grimcuar ashtu siē e pėrshkruan kėtė ndodhi vetė Allahu i Lartėsuar nė Kaptinėn El-Fil!
Mirėpo, lind pyetja: "Pėrse emri "Bekke" u shėndrrua nė "Mekke"?
Disa hulumtues kanė thėnė se arabėt nė shumicėn e rasteve bėjnė zėvendėsimin (ndėrrimin) e shkronjės "b" me shkronjėn "m" nė mėnyrė qė tė jetė mė e lehtė pėr shqiptim. Ata pėr shembull, pėr goditjen dėrrmuese thonė: "darbetu lazib", por nė shumicen e rasteve thonė edhe "darbetu lazim" e cila e ka tė njejtin kuptim.
Disa gjuhėtarė tė tjerė, mendojnė se emri "Mekke" ėshtė i prejardhur nga folja "imtekke jemtekku" qė don tė thotė: thith, pi etj. Kur i vogli i devesė thithė gjirin e nėnės (devesė) me njė thithje intenzive saqė e pin edhe pikėn e fundit tė qumėshtit, filologėt arab pėr kėtė veprim tė voglit tė devesė thonė: "imtekke dar'a ummihi felem jetruk fihi shejen minel lebeni" qė do tė thotė: ka thithur gjirin e nėnės dhe ka pirė tėrė qumėshtin e saj.
Po ashtu edhe pėr njeriun qė thithė ashtin pėr tė nxjerrur palcėn e saj, arabėt e pėrdorin foljen "imtekke" ka thithur...
Meka - qyteti nė tė cilin gjendet shtėpia e shenjtė e All-llahut (Qabja); ėshtė quajtur me kėtė emėr pėr arsye se shumica e njerėzve (nė tė kaluarėn - vėrejtje e pėrkthyesit) gjatė sezonės sė Haxhit nxitonin pėr tek puset e pakta dhe tė cekta qė kishte ky vend, nė mėnyrė qė tė shuanin etjen e tyre. Kur vinin tek puset, (nga etja e madhe) pinin ujė ashtu sikurse i vogli i devesė qė thith gjirin e nėnės (devesė) sė tij, apo sikur hamėsi qė me kėrrshėri thithė copėn e ashtit pėr tė nxjerrur palcėn e saj. Pėr kėtė shkak ėshtė quajtur "Meka" me kėtė emėr (pra, vendi ku njerėzit nxitojnė pėr tė shuar etjen).
Tė gjitha kėto mendime, nė ēdo mėnyrė, janė njė pėrpjekje e shkėlqyer nga ana e filologėve dhe historianėve arab e qė janė pėr ēdo lėvdatė dhe ia vlenė tė mėsojmė kuptimin e drejtė dhe tė saktė tė kėtyre nocioneve.
Ashtu siē i kushtuan kujdes filologėt arab studimit dhe hulumtimit tė nocioneve "Mekke dhe Bekke", po ashtu disa prej tyre u interesuan tė gjejnė shkakun e emėrtimit tė Qabesė dhe Haremit me emrin "Bejtull-llahi-l-Haram" - "Shtėpia e shenjtė e Allahut".
Pas njė studimi tė frytshėm, thanė se fjala "El-Bejtu" - "shtėpi" ėshtė ajo e cila i mbledh dhe i bashkon anėtarėt e afėrm tė familjes. Gjithashtu arabėt me fjalėn "El-Bejtu" i quajnė edhe poezitė apo vargjet e poetėve, ngase ato grumbullojnė shkronjat dhe fjalėt e pėrshtatshme pėr tė krijuar njė fjali tė bukur ashtu sikur shtėpitė e njerėzve qė tubojnė dhe grumbullojnė secila prej tyre banuesit e saj. Po ashtu edhe gruaja ėshtė quajtur " shtėpia e burrit" pėr shkak se ajo i mbledh rreth vetit fėmijėt dhe burrin e saj. Andaj edhe Qabeja ėshtė quajtur "Shtėpia e shenjtė e Allahut" ngase ajo i tubon dhe i bashkon muslimanėt gjatė sezonės sė Haxhit sikurse tė ishin njė familje e madhe e vetme. Prandaj edhe quhen "Ehlull-llahi" - "Njerėz tė veēantė tė Allahut" siē mendojnė disa hulumtues.
SHTĖPIA E PARĖ
Nė ajetin e sipėrpėrmendur, Allahu i Madhėrishėm e cilėson Qabenė (Shtėpinė e shėnjtė) si shtėpinė e parė tė ndėrtuar pėr njerėz.
Lidhur me kėtė, mufessirėt (komentatorėt) e njohur tė Kur'anit si Katadeh, Suddiu dhe Muxhahidi mendojnė se Qabeja ėshtė shtėpia e parė e shfaqur mbi sipėrfaqen e ujit qė kur Allahu i Lartmadhėrishėm ka krijuar qiejt dhe tokėn. Kurse Meka nė atė kohė ishte njė pikė e madhe e shkumės sė bardhė e cila vėrtitej mbi ujė, ndėrsa toka mė pastaj u shtri dhe u zgjerua nga pjesa e poshtme e saj.
Ata qė mendojnė kėshtu (qė toka u shtri dhe u zgjerua nga pjesa e poshtme e saj), mbėshteten gjithashtu nė atė qė Allahu i Gjithfuqishėm e ka quajtur Mekėn e Ndershme me emrin "Ummul Kura" - "Nėna e vendbanimeve", pėr shkak se ajo sipas mendimit tė tyre ėshtė nėna e tė gjitha fshatrave dhe qyteteve, prandaj edhe thanė se toka u shtri dhe u zgjerua nga pjesa e poshtme e saj.
Allahu i Lartėsuar e ka emėruar dhe cilėsuar Mekėn e Ndershme me emrin "Ummul Kura" - "Nėna e qyteteve" nė ajetin 92 tė Kaptinės El-En'am kur i drejtohet tė Dėrguarit tė Tij, Muhammedit s.a.v.s.:
"Edhe ky (Kur'an) ėshtė libėr qė e zbritėm; ėshtė i bekuar, vėrtetues i tė mėparshmes, e qė t'i tėrheqėsh vėrejtjen nėnės sė qyteteve (tė banorėve mekas) dhe atyre pėrreth saj (mbarė botės). Ata qė e besojnė Ahiretin, besojnė nė tė (Kur'anin), ata edhe e falin namazin rregullisht!"
Po ashtu, Allahu i Madhėrishėm edhe nė ajetin e shtatė tė Kaptinės Esh-Shura e ka cilėsuar Mekėn me epitetin "Ummul Kura" - Nėna e vendbanimeve.
Ebu Abdullahu (Allahu qoftė i kėnaqur me tė) ka thėnė se Meka e ndershme ka qenė njė margaritarė i bardhė mbi sipėrfaqėn e ujit. Pastaj Allahu i Lartėsuar e ngriti nė qiell,e pozita e saj nė tokė ishte nė drejtim tė Qabesė - Shtėpisė se shenjtė tė Allahut. Nė kėtė shtėpi - Qabe, pėr ēdo ditė hyjnė dhe dalin nga 70 mijė melek. Atėherė Allahu i Lartėmadhėruar e urdhėroi Ibrahimin a.s. qė t'i ngritė themelet e shtėpisė - Qabesė.
Mirėpo, udhėheqėsi i besimtarėve, Imam Aliu (Allahu qoftė i kėnaqur me tė) ka thėnė se kuptimi i frazės "Shtėpia e parė e ndėrtuar pėr njerėz" qė pėrmendet nė Kur'an, ka pėr qėllim shtėpinė e parė tė ndėrtuar pėr adhurim (ibadet). D.m.th. para saj nuk ka patur shtėpi (vend adhurimi) qė njerėzit ta kryenin Haxhin, por ekzistonin shtėpi tė shumta dhe tė zakonshme ku njerėzit banonin.
MENDIME TĖ TJERA
Historiani i njohur arab Ez-Zehriu mendon se emri "Bekke" ka dallim nga emri "Mekke". Ai thotė se Bekke quhet vetėm shtėpia e shenjtė - Mesxhidul Harami (vendi nė tė cilin haxhinjtė bėjnė tavafin, rrotullimet rreth Qabes), kurse "Mekke" ėshtė emri i gjithė Haremit (vendeve tė caktuara qė njihen nė atė qytet) e kėtu pėrfshihen eshe shtėpitė e atyre qė banojnė nė tė. Mendimin e tij e ka mbėshtetur nė argumente tė sakta tė cilat i ka transmetuar.
Ebu Ubejdete ka thėnė se me emrin Bekke quhet vetėm brendia e Mekės.
Transmetohet nga sahabiu i nderuar Ebu Dherr el-Gaffari (Allahu qoftė i kėnaqur me tė) i cili e ka pyetur tė Dėrguarin e Allahut s.a.v.s. se cila ėshtė xhamia mė e parė e ndėrtuar pėr njerėz, meqėrast Pejgamberi s.a.v.s. iu pėrgjigj: "El-Mesxhidul Harami (Qabeja) e pastaj Bejtul Makdisi (xhamia e shenjtė nė Jerusalem - vėrejtje e pėrkthyesit)!"
Allahu Fuqiplotė e ka cilėsuar Shtėpinė e Tij tė shenjtė (Qabenė) me fjalėn e Tij "mubarekun" - shumė e bekuar. Disa komentator tė Kur'anit (mufessir), kanė thėnė se shkaku i karakterizimit tė Qabes me cilėsimin "shumė e bekuar" ėshtė nė atė se ai qė e viziton Qabenė, All-llahu i Gjithmėshirshėm ia fal mėkatet e mėparshme dhe pėr adhurimet qė kryen aty ka mė shumė shpėrblime se adhurimet e kryera nė vendet e tjera.
Nė anėn tjetėr, Qabeja ėshtė "shumė e bekuar" pėr atė se tavafi (rrotullimi rreth Qabes) kurrė nuk ndalet, as natėn e as ditėn, gjatė tėrė vitit, kėshtuqė ėshtė e pamundur ndonjėherė ta gjesh tė zbrazur qoftė edhe vetėm nė ndonjė ēast sado tė shkurtėr.
PĖRSE QABEJA QUHET ME KĖTĖ EMĖR?
Pak mė parė pėrmendėm (potencuam) mendimet e historianėve dhe gjuhėtarėve rreth nocioneve "Mekke" dhe "Bekke" si dhe ēfarė thanė mbi prejardhjen e kėtyre dy termeve me tė cilat u emėrua qyteti mė i shenjtė i botės ku jetojmė.
Mekės sė ndershme i takon shenjtėria pėr shkak tė ekzistimit tė "Bejtull-llahit" apo Qabesė sė nderuar nė kėtė vend.
Atėherė pėrse Qabeja (El-Ka'betu) quhet me kėtė emėr?
Kjo ėshtė njė pyetje qė ēdo musliman dhe muslimane dėshiron ta dijė pėrgjigjen e saj.
Mendimi mė i qėndrueshėm i historianėve dhe juristėve islam (el-fukahau) ėshtė se Qabeja ka marrur kėtė emėr pėr shkak tė formės sė saj katrore.
Ata thanė se Qabeja u ndėrtua nė formė katrore pėr arsye se pozita e saj nė tokė ėshtė paralele me pozitėn e Bejtul Ma'murit qė ėshtė nė qiell.
Mirėpo, ... ēfarė ėshtė El-Bejtul Ma'muri?.
All-llahu i Madhėrishėm nė kaptinėn Et-Tur, betohet nė "El-Bejtul Ma'murin". Nė fillim tė kėsaj sureje Zoti i Plotfuqishėm urdhėron e thotė:
"Pasha Turin. Dhe librin e shkruar nė rreshta. Nė lėkurė tė shtrirė. Pasha shtėpinė (Qaben) e vizituar (ose Bejti Ma'murin nė qiell)!"
Ibn Abbasi r.a. dhe shumė komentatorė tė Kur'anit (mufessir) kanė shprehur mendimin e tyre se Bejtul Ma'muri ėshtė njė shtėpi (e shenjtė sikurse Qabeja nė tokė - vėrejtje e pėrkthyesit) nė qiellin e katėrt e cila ėshtė nė drejtim tė Qabesė sė ndershme.
All-llahu i Lartėsuar e ka cilėsuar me kėtė emėr (Bejtul Ma'mur - shtėpia e vizituar), ngase melaiket e Zotit pandėrprerė e vizitojnė kėtė shtėpi tė shenjtė duke adhuruar dhe madhėruar (ibadet) All-llahun e Plotfuqishėm me nje adhurim tė sinqertė ndaj Tij.
Udhėheqėsi i besimtarėve, Imam Ali ibn Ebi Talib (All-llahu e nderoftė fytyrėn e tij) ka thėnė se pėr ēdo ditė nė kėtė shtėpi (fjala ėshtė pėr Bejti Ma'murin nė qiell) hyjnė nga 70 mijė melek, e pastaj dalin dhe kurrė mė nuk kthehen. Tė nesėrmen hyjnė dhe dalin 70 mijė melek tė tjerė dhe kėshtu vazhdon pėr ēdo ditė.
Historianėt e njohur si Zehriu dhe Seid bin Musejjebi mendojnė se Bejti Ma'muri gjendet nė qiellin e dunjasė dhe aty ekziston njė lum qė quhet "El-Hajevan". Xhibrili a.s. me urdhėr tė All-llahut Fuqiplotė pėr ēdo ditė zhytet nė kėtė lum dhe kur del nga ai i shkund krahėt e tij dhe prej tyre rrjedhin 70 mijė pika ujė tė lumit "El-Hajevan". Atėherė All-llahu i Lartėsuar nga ēdo pike ujė krijon nga njė melek. Tė gjithė ata melek (pra, 70 mijė) All-llahu i Madhėrishėm i urdhėron tė hyjnė nė Bejti Ma'mur qė tė kryejnė namaz dhe pasi ta falin namazin dalin prej saj dhe nuk kthehen mė.
Kėta historian (Zehriu dhe Seid bin Musejjeb) mendimin e tyre mbi lumin "El-Hajevan" e bazojnė (e mbėshtesin) nė Hadithin e Pejgamberit (paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė) tė transmetuar nga Ebu Hurejra (All-llahu qoftė i kėnaqur me tė).
Transmeton Ibn Abbasi (All-llahu qoftė i kėnaqur me tė) se Pejgamberi (paqja dhe shpėtimi i All-llahut qoftė mbi tė) ka thėnė: "Me tė vėrtetė pozita e Bejti Ma'murit nė qiell ėshtė plotėsisht paralele me oborrin e Bejtull-llahit (Qabesė) nė Mekėn e Ndershme dhe sikur tė binte (Bejti Ma'muri) nga qielli i katėrt do tė binte pikėrisht nė oborrin e saj (Qabesė)!"
Edhe Bejti Ma'muri nė qiell ka formė katrore tamam sikur forma e Qabesė sė Madhėruar.
Shkaku se pėrse Bejti Ma'muri ka formė katrore qėndron nė atė se ajo ndodhet pėrballė Arshit tė All-llahut tė Madhėrishėm.
Gjithashtu edhe Arshi ka formė katrore dhe kjo pėr arsye se bazamentet dhe dispozitat me tė cilat All-llahu i Madhėrishėm ka ndėrtuar Arshin e Tij, pėrqėndrohen nė katėr pika, tė cilat nė tė njejtė kohė janė edhe shtylla themelore tė fesė Islame dhe besimit tė vėrtetė.
Kėto shtylla janė:
1. Subhanall-llah – qė do tė thotė: Krijuesi ynė, All-llahu i Gjithfuqishėm ėshtė larg ēdo tė mete dhe mangėsie.
2. El-Hamdulil-lah – Falėnderimi i takon All-llahut. Besimtari i vėrtetė asnjėherė nuk duhet ta neglizhojė dhe harrojė falėnderimin ndaj Zotit dhe Krijuesit tė tij.
3. Lailahe il-lAll-llah – S'ka tė adhuruar tjetėr veē All-llahut. Kjo fjalė tregon njėshmėrinė e Krijuesit (teuhidin) dhe mohon politeizmin (shirkun) dhe
4. All-llahu ekber – All-llahu ėshtė mė i madhi.
Transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. pėr mirėsitė (bereqetet) qė All-llahu i ka dhuruar shtėpisė sė Tij tė shenjtė (Qabes) ka thėnė: "All-llahu i Madhėrishėm pėr ēdo ditė zbret 120 mėshira (rahmete). 60 pėr ata qė e bėjnė tavaf Qabenė (sillen rreth saj), 40 pėr ata qė falen nė Qabe dhe 20 pėr ata qė vetėm e shikojnė atė (Qabenė)!"
Nga mirėsitė mė madhėshtore tė Bejtull-llahit (Qabesė) ėshtė se atij qė e viziton atė (e kryen Haxhin) All-llahu i Madhėrishėm ia shlyen tė gjitha mėkatet e kaluara, por me kusht qė gjatė kryerjes sė kėtij obligimi tė ketė nijetin e pastėr, qė Haxhin ta bėj vetėm pėr tė arritur kėnaqėsinė e All-llahut, e assesi pėr syefaqėsi dhe tė paraqitet para njerėzve se ėshtė bėrė haxhi, apo qė tė fitojė titullin haxhi pėr tė mashtruar njerėzit dhe t'u cenojė tė drejtat e tyre.
Pėrktheu nga arabishtja: Enes KOSHI
a smujte ma shkurte me i ra po gat e ki shkru
Rinia muslimane pėrballė izolimit dhe integrimit
Sfidat pėr pavarėsi nga veprimtaritė e huaja asimiluese, rrugėt drejt faktorizimit tė Islamit nė Shqipėri.
E martė, 25 Nėntor 2008
Punimi ėshtė pėrgatitur pėr njė konferencė nė Stanboll
Nga: Ergys Mertiri
Tė punosh me tė rinjtė nė Shqipėri, pėrbėn njė angazhim sa tė vėshtirė, aq edhe me mundėsi tė mėdha pėr tė zhvilluar projekte tė mira dhe tė frytshme. Pėrbėn vėshtirėsi pėr faktin se tė rinjtė Shqiptarė, ashtu si edhe nė shumė vende tė tjera ballkanike (nė fakt, kjo ndodh thuajse nė tė gjithė botėn sot) kanė njė nivel tė lartė paragjykimi, mosnjohje (mė mirė do tė thoshim keqnjohje) por pėr mė tepėr, tė rinjtė nė Shqipėri, si dhe nė shumicėn e vendeve tė cilat i kanė kthyer sytė nga moderniteti perėndimor pėr tė huazuar modelet e tyre shoqėrore, orientohen sot nė njė kahje thuajse krejt tė kundėrt me atė qė duket se formaton orientimet e pjesės mė tė madhe tė muslimanėve praktikantė. E gjithė kjo ka krijuar njė distancė, njė hendek vėshtirėsisht tė kapėrcyeshėm pėr ēdo aktivist musliman nė pėrpjekjet e tij, pėr tė afruar tė rinjtė me normat, vlerat si dhe parimet e fesė islame. Megjithatė, puna me rininė nė Shqipėri ofron njė fushė tė gjerė veprimi, ku ka shumė pėr tė bėrė. Kjo vjen, pėr arsye se rinia shqiptare sot, ka shumė pak alternativa, pėr ti mbushur siē duhet orėt e saj tė lira. Nė shqipėri, aktualisht ka njė boshllėk mjaft tė madh aktivitetesh tė vlefshme social-kulturore. Nė kėtė mėnyrė, ndonėse mjetet e argėtimit tė kultivuara sot nė botėn moderne janė kthyer nė njė monopol tė industrisė sė argėtimit, tė angazhuar pėr mbushjen e kohės sė lirė tė tė rinjve, pėrsėri mjetet dhe mundėsitė qė ajo prodhon pėr tė kėnaqur tė rinjtė janė bėrė pėrgjithėsisht njė rutinė monotone, ndėrkohė qė oferta e saj mbetet veē tė tjerash pa ndonjė vlerė formuese, edukuese apo ndėrgjegjėsuese. Ky nuk ėshtė vetėm njė problem i vetė tė rinjve, por mbi tė gjitha ėshtė edhe pėrgjegjėsi e organizmave dhe institucioneve tė angazhuara pėr t'u ofruar atyre alternativa mė serioze. Pikėrisht, lidhur me kėtė tė fundit, kėto institucione duket se nuk ia kanė dalė tė krijojnė tė tilla nė Shqipėri. Shumė pak biblioteka, mjedise kulturore apo mundėsi pėr pėrmirėsim tė formimit profesional dhe kulturor gjen nė Shqipėri. Gjithashtu edhe shumė pak sensibilizim ėshtė ofruar nė kėtė drejtim, gjė qė ka bėrė qė tė rinjtė tė shqetėsohen shumė pak pėr formimin dhe tė ardhmen e tyre dhe shumė mė tepėr pėr argėtimin dhe tė tashmen e tyre. I gjithė ky vakum, duhet parė si njė terren mjaft i pėrshtatshėm, i cili tė krijon mundėsinė tė jesh i dobishėm tek ajo pjesė e rinisė shqiptare qė nuk e pranon kėtė realitet dhe ankohet se nuk gjen mundėsitė e duhura pėr tu marrė me aktivitete mė me vlerė dhe nė funksion tė formimit tė saj. Nė kėtė aspekt ka njė hapėsirė tė madhe, pėr t'iu ofruar tė rinjve gjithēka qė atyre iu mungon nė shterpėsinė e realitetit tė pėrditshėm ku ata jetojnė. Nga pėrvoja jonė, kemi vėnė re se edhe me projekte tė vogla dhe modeste, kemi arritur tė tėrheqim vėmendjen e mjaft njerėzve tė cilėt janė shfaqur jashtėzakonisht tė interesuar pėr t'iu pėrgjigjur kėtyre aktiviteteve.
Nė kėtė kuptim, puna me tė rinjtė bėhet mjaft e vlefshme, por kėrkon nga ana tjetėr profesionalizėm pėr t'iu pėrgjigjur tė gjitha pyetjeve, problemeve, paragjykimeve si dhe pikėpamjeve tė ndryshme tė pėrhapura mes tyre, tė cilat bėhen shpesh pengesė pėr tė gjetur rrugėt e duhura pėr tek ata.
Aktualisht, Shqipėria ka njė vakum tė madh edhe nga ajo qė shoqėria muslimane ofron nė kėtė drejtim. Shoqatat, institucionet apo organizmat fetare muslimane nė Shqipėri, nuk ia kanė dalė tė prodhojnė angazhimin e duhur pėr tė mbushur sadopak kėtė boshllėk, ndonėse xhamitė nė Shqipėri, si rrallėkund janė tė mbushura nė njė pėrqindje dominuese me tė rinj si dhe rinia ka qenė targeti me suksesin mė tė madh nė atė pak sukses qė ka arritur tė ketė thirrja islame nė Shqipėri. Me pėrjashtime tė vogla puna me tė rinjtė ka ēaluar shumė dhe rezultatet nuk kanė qenė fort tė suksesshme, ndonėse pėr kėtė kategori ėshtė investuar shumė duke qenė targeti kryesor i vėmendjes sė projekteve tė shoqatave muslimane qė kanė vepruar nė Shqipėri deri tani. Thirrja islame e deritanishme ndaj tė rinjve nė Shqipėri, ka qenė e izoluar dhe nuk ka mundur dot ti kapėrcejė barrierat shoqėrore tė kohės. Pėrgjithėsisht, puna me tė rinjtė ėshtė pėrqendruar dhe ka patur sukses nė fenomene dhe mjedise periferike tė jetės kulturore sociale tė shoqėrisė dhe nuk ka arritur dot tė bėhet pjesė integrale e rinisė shqiptare, duke hyrė nė qendėr tė vėmendjes, debatit dhe veprimit tė saj. Ajo ka mbetur nė periferi tė vėmendjes sė tė rinjve, duke mbetur mė tepėr e paragjykuar sesa e prezantuar si dhe duke mbetur pa peshė nė ndikimin e saj. Kjo vjen pėr njė mori arsyesh:
Sė pari puna me tė rinjtė deri tani nuk ėshtė drejtuar nga njerėz tė aftė dhe tė specializuar, tė aftė pėr tė ofruar dhe bėrė prezente vlerat dhe pikėpamjet e fesė islame tek tė rinjtė. Nė kėtė mėnyrė edhe ndikimi tek tė rinjtė ka qenė pikėrisht nė elementė periferikė, tė cilėt i janė pėrgjigjur nivelit tė thirrėsve, ndėrkohė qė efekti ka qenė mjaft i papėrfillshėm nė pjesėn kryesore tė tė rinjve, sidomos nė elementet e saj mė me peshė.
Sė dyti puna e zhvilluar nuk ka marrė siē duhet nė vėmendje nevojat dhe problemet si dhe botėkuptimet e vetė tė rinjve shqiptarė sot, nė mėnyrė qė t'u ofrojė atyre atė pėr tė cilėn kanė nevojė dhe nė mėnyrėn mė tė mirė tė mundshme. Pra thirrja nuk ka zbritur nė nevojat qė kėrkon realiteti (ashtu si, thuajse nė tė gjitha aspektet e thirrjes islame nė Shqipėrinė e paskomunizmit), por ka vepruar pa lidhje me tė, e ngritur mbi bazė tė orientimeve ideologjike tė individėve apo organizmave qė e kanė financuar.
Sė treti, thirrja islame nė Shqipėri nuk ka ditur tė ndėrtohet mbi themele tė shėndosha dhe tė qarta ideore, duke mbetur e varfėr nė lidhje me ofrimin e alternativave tė duhura ndaj shoqėrisė. Nė kėtė mėnyrė thirrja (pėrfshirė edhe ojo e drejtuar tė rinjve) ka qenė nė nivele tė pazhvilluara, duke mbetur jashtė ndikimit.
Sė katėrti, thirrja e deri tanishme, ka qenė nė pėrgjithėsi radikale dhe agresive, duke mos zhvilluar dot njė gjuhė normale komunikimi me tė tjerėt, gjė qė ka prodhuar nė njėfarė mėnyrė getoizimin dhe izolimin e shoqėrisė muslimane.
Lidhur me gjithė sa u tha deri tani, bėhet e domosdoshme qė shoqėria muslimane tė krijojė njė fytyrė tė re, njė strukturė tė shėndoshė dhe njė artikulim serioz pėr tu bėrė faktor nė shoqėrinė shqiptare, pėr tė qenė pjesė e debatit publik nė orientimin e shoqėrisė si dhe pėr tė prezantuar vlerat e vėrteta Islame. Aktualisht, vetė shoqėria shqiptare ėshtė nė zhvillim e sipėr, ndaj dhe rrethanat imponojnė ndryshime tė rėndėsishme, pėr t'iu pėrgjigjur kėtyre zhvillimeve.
Politika e tokės sė djegur
Njė prej problemeve kryesore aktualisht nė lidhje me formimin e shoqėrisė muslimane si dhe nė lidhje me komunikimin e saj me shoqėrinė nė tėrėsi, ėshtė edhe shkėputja e saj nga lidhjet historike me trashėgiminė islame nė Shqipėri. Kjo shkėputje, ka ardhur si pasojė e disa faktorėve historikė, si pėrqafimi i pikėpamjeve dhe orientimeve moderniste nė elitėn kulturore shqiptare pas shkėputjes prej Perandorisė Osmane si dhe si pasojė e ndalimit total tė fesė gjatė periudhės sė diktaturės komuniste, por gjithashtu ka qenė produkt edhe i vetė punės sė bėrė prej njė pjese tė madhe tė organizmave fetare qė kanė vepruar nė Shqipėri pas vitit 1990. Kėto organizma, tė cilat vėrshuan nė Shqipėri pas rėnies sė komunizmit (kryesisht nga vendet arabe) kanė qenė njė prej faktorėve kryesorė qė kanė ndikuar nė kėtė shkėputje tė vijimsisė historike tė Islamit. Kjo ka ardhur pasi veprimtaria e tyre ka krijuar modele tė reja tė muslimanit, pa lidhje me tė kaluarėn historike tė Islamit nė kėtė vend. Tė ndikuar prej misionarėve tė ardhur prej kėtyre shoqatave, tė rinjtė muslimanė pėsuan njė tjetėrsim tė botėkuptimit fetar nga trashėgimia e tyre fetare, duke adaptuar modele tė tjera tė panjohura mė parė. E gjithė kjo u bashkėshoqėrua edhe nga njė puritanizėm ekstrem nė lidhje me pikėpamjet fetare, i cili solli modele krejtėsisht agresive dhe intolerante, nė papajtueshmėri tė plotė me realitetin shqiptar, duke ofruar, edhe njė varfėri tė skajshme kulturore, ideore dhe shpirtėrore. Duke lėnė mėnjanė gjithēka qė Shqipėria ka mundur tė trashėgojė prej historisė sė saj lidhur me vlerat e fesė Islame (tė cilat kanė qenė pjesė e rėndėsishme e kėsaj historie) rinia muslimane nė Shqipėrinė e pas rilejimit tė fesė, importoi qasje tė tjera fetare duke sjellė nė vend tė gjitha problemet dhe botėkuptimet e menhexheve apo rrymave tė ndryshme qė gjallėrojnė sot debatin, shpesh e dhe pėrēarjen, fetare nė botėn Islame. Nė kėtė mėnyrė rina muslimane praktikante, nuk trashėgoi thuajse asgjė prej sė kaluarės sė saj: as meth'hebin, as kulturėn fetare, as etikėn dhe traditėn, as literaturėn, as pėrvojėn e debatit publik si dhe tė qasjes ndaj fenomeneve tė reja me tė cilat janė pėrballur tė parėt tanė pas mėvetėsimit tė vendit nga kalifati osman. E gjithė kjo bėri qė muslimanėt ta fillojnė gjithēka nga fillimi, pa kuptuar nevojėn e vijimsisė sė njė rruge tė nisur nga figura tė mėdha tė mendimit islam nė Shqipėri.
Duhet thėnė se trashėgimia islame nė Shqipėri ka qenė mjaft e pasur dhe do tė shėrbente mjaft mirė si njė bazament i qendrueshėm dhe i sigurtė pėr ndėrtimin e sė ardhmes sė Islamit nė kėtė vend. Shqiptarėt kanė nxjerrė mjaft dijetarė, tė cilėt kanė bėrė njė punė tė vlefshme nė drejtim tė mendimit fetar gjatė shek. XIX dhe XX. Duke qenė njė komb nga mė tė integruarit nė Perandorinė Osmane, nė tė cilin ata u inkuadruan nė majat e hierarkisė drejtuese tė perandorisė, ata kanė qenė gjithashtu mjaft tė rėndėsishėm edhe nė lidhje me dijen fetare duke i dhėnė botės muslimane njė mori figurash tė shquara nė kėtė drejtim. Gjithashtu njė pjesė e madhe e hoxhallarėve shqiptarė, tė shkolluar nė Stamboll si dhe nė vatra tė tjera tė dijes dhe kulturės islame, kanė dhėnė njė kontribut tė rėndėsishėm fetar edhe brenda vendit, duke ofruar njė literaturė tė bollshme fetare ndonėse nė njė mjedis me njė pėrqindje tė lartė analfabetizmi tė popullsisė siē ishte Shqipėria e fillimshekullit XX. E gjithė kjo ka bėrė tė mundur qė njė pjesė jo e vogėl e popullsisė tė ruajė ende koshiencėn fetare si dhe njė sėrė parimesh dhe vlerash fetare tė kultivuara nė shoqėrinė shqiptare, tė cilat ende i mbijetojnė trysnisė asimiluese kulturore tė kohėve moderne.
Pėrveē kėsaj, puna e bėrė nga hoxhallarėt shqiptarė si dhe nga njerėzit e ditur pas shpalljes sė pavarėsisė do tė shėrbente shumė edhe pėr njė mori fenomenesh tė reja tė cilat kėrkojnė edhe sot zgjidhje nė debatin publik nga ana e muslimanėve. Pas shpalljes sė pavarėsisė, dijetarėt, hoxhallarėt shqiptarė u ndeshėn me njė sėrė problemesh tė panjohura mė parė, tė ardhura si pasojė e shkėputjes nga kalifati, tė cilat kėrkonin jo vetėm maturi dhe dije, por edhe njė mprehtėsi tė hollė pėr tė kuptuar realitetet e reja me tė cilat po ndeshej vendi. Kėto fenomene patėn njė zgjerim tė jashtėzakonshėm nė kushtet e ndėrrimit tė kahjes sė orientimit, kulturor, shoqėror e politik tė shqiptarėve, tė cilėt tashmė adaptuan platforma tė reja shtetformuese, kombformuese etj. Nė kėtė mėyė, shqiptarėt u vunė pėrballė nevojės pėr njė transplat thelbėsor tė truallit ideor mbi tė cilin do tė ngrinin themelet e shoqėrisė shqiptare, shtetit shqiptar si dhe kombit shqiptar. Nė thelb tė aktivitetit transformues tė shoqėrisė shqiptare ishin tashmė idetė e reja iluministe dhe modenrniste, tė cilat kishin fituar ēdo betejė tė mendimit nė botėn moderne, duke u bėrė kėshtu burimi ideor prej nga domosdoshmėrisht duhet tė rridhinin idetė shtetformuese si dhe idetė qė do tė kristalizonin identitetin shqiptar nė njė botė ku mbijetesa kombėtare ishte nė plan tė parė pėr shumė popuj. Pikėrisht kėto pikėpamje u vunė nė themel tė mendimit i cili mori angazhimin pėr tė modeluar shoqėrinė shqiptare drejt modernizimit dhe zhvillimit. Nė kėtė drejtim, hoxhallarėt shqiptarė dhanė njė kontribut mjaft tė vyer pėr krijimin e njė identiteti musliman, duke ofruar njė alternativė serioze pėr tė ruajtur fenė si dhe pėr tė ruajtur faktorizimin e muslimanėve nė shoqėrinė e re shqiptare. Muslimanėt shqiptarė nuk themeluan vetėm identitetin musliman nė Shqipėri, por u bėnė faktori dominant pėr krijimin e identitetit shqiptar nė tėrėsi, duke ofruar njė mendim intelektual mjaft tė pjekur dhe mjaft tė pėrgjegjshėm nė kushtet e transformimeve tė mėdha rajonale dhe ndėrkombėtare, nė kushtet e njė ekspansioni botėror tė pikpamjeve iluministe dhe moderniste si dhe, mbi tė gjitha, nė kushtet e njė kėrcėnimi shumplanėsh tė ekzistencės kombėtare dhe rrjedhimisht edhe fetare tė shqiptarėve. Pėr mė tepėr, ata u sprovuan jashtė mase edhe nė debatin publik tė kohės, duke fituar njė pėrvojė tė jashtėzakonshme, e cila do tu shėrbente mjaft mirė muslimanėve sot, duke qenė se, nė njė masė tė madhe ndeshemi me probleme tė njėjta lidhur me ēėshtjet e identitetit shqiptar.
Tė gjitha kėto u lanė jashtė vėmendjes prej muslimanėve shqiptarė pas viteve '90, duke vendosur nė fokus shqetėsime dhe debate krejt tė tepėrta dhe pa vend, qė rrekeshin tė sqaronin probleme periferike tė debateve qė lidhen me fihkun apo menhexhin, pa kurrfarė aplikueshmėrie nė realitetin e ashpėr tė tranzicionit shqiptar. Misionarėt e huaj tė ardhur nė Shqipėri me shoqatat arabe, pėrveē se ishin tė huaj ndaj trashėgimisė vendase, ishin krejtėsisht tė painteresuar edhe pėr problemet e vėrteta reale tė shoqėrisė shqiptare, duke eksportuar kėtu nė pavarėsi tė plotė nga nevojat e vendit, tė gjithė problematikėn e realitetit postkolonial tė botės arabe, duke e transplantuar artificialisht dhe pa nevojė kėtė problematikė nė njė truall krejtėsisht tė papėrshtatshėm pėr kėto probleme si ai shqiptar. Njė pjesė jo e vogėl e kėtyre misionarėve e panė Shqipėrinė si njė tokė tė djerrė fetarisht dhe kulturalisht, duke u orvatur tė shtrijnė ndikimin e orientimeve tė tyre fetare, politike, kulturore dhe duke e kthyer nė kėtė mėnyrė realitetin fetar nė Shqipėri nė njė fushėbetejė ku ndesheshin rrymat e reja tė botės islame nė kushte krejtėsisht laboratorike, pa asnjė lidhje me realitetin ku kėto pikėpamje shtriheshin. Shqipėria, u bė kėshtu njė vietnam i "luftės sė ftohtė tė ideologjive moderne fetare" ku "superfuqitė ideologjike" tė botės islame rreken tė dėshmojnė epėrsinė e tyre propagandistike ndaj rivalit ideologjik.
Nė kėtė mėnyrė, pjesa mė e madhe e tė rinjve muslimanė nė Shqipėri, u bėnė njerėz qė jetonin nė dy realitete paralele pa lidhje mes tyre: nė realitetin e pėrditshėm shqiptar, i cili tė detyron tė ndeshesh me njė mori problemesh qė shoqėrojnė nė mėnyrė determinuese njė shoqėri nė tranzicion si ai qė po kalon vendi, si dhe nė njė botė tjetėr virtuale tė ngulitur artificialisht nė koshiencėn e muslimanve, e cila i bėn tė mbajnė nė vetvete tė gjitha hallet dhe problemet e botės arabe islamike ndonėse pa lidhje me realitetin shqiptar. Nė njė masė dėrrmuese rinia muslimane nė xhamitė shqiptare gjendet sot e distancuar nga problemet reale tė saj, tė cilat nė mos sot, nė njė tė ardhme tė afėrt do tė jenė tė pakapėrcyeshme. Kjo ka bėrė qė shpesh, realiteti virtual i transportuar nga jashtė tek muslimanėt shqiptarė, tė prodhojė realitete tė tilla artificiale, duke i kthyer xhamitė shqiptare nė ishuj kulturorė qė prodhojnė nė miniaturė tė njėjtat fenomene si ato nė cepat mė tė izoluara tė botės arabe.
Mbi tė gjitha targeti i synuar nga misionarėt e huaj, pėr tė prodhuar njė Islam tė ri, tė ndryshėm (nė mos tė kundėrt) nga tradita historike fetare nė Shqipėri ishin tė rinjtė. Natyrisht, nuk ishte vetėm rrėmbimi, entuziazimi, sinqeriteti apo edhe lehtėsia e manipulueshmėrisė qė karakterizon njeriun nė kėtė moshė, arsyet qė e vinin rininė nė qendėr tė fokusit tė kėtyre misionarėve. Mbi tė gjitha mungesa e lidhjes sė tė rinjve me njė tė kaluar, tė cilėn, naytrisht, nuk e kishin jetuar, ishte arsyeja mė praktike qė i bėnte tė rinjtė tė gatshėm pėr ti besuar ēdo alternative tė re. Nė njė kohė kur, pėr mė tepėr 50 vjet komunizėm kishin mbjellė njė heshtje totale pėr fenė nė kėtė vend (duke pėrjashtuar zėrin e propagandės antifetare, i vetmi zė qė fliste pėr fenė nė atė kohė), rinia bėhej mė lehtėsisht pre e ēdo lloj idelologjie qė pozonte me veshje fetare nė xhamitė shqiptare. Nė kėtė mėnyrė, karakteristikė e gjitė kėtyre viteve qė nga rilejimi i fesė nė Shqipėri, ka qenė kudo dhe nė masė krijimi i njė hendeku dhe njė polariteti mjaft tė madh midis brezit tė vjetėr dhe brezit tė ri. Brezi i vjetėr synonte tė rikthente tė njėjtat modele, tė njėjtat forma tė kryerjes sė riteve fetare, tė njėjtat vlera tė trashėguara (me aq sa qe e mundur tė ruhej nėn kushtet e njė periudhe tė gjatė mungese feje), ndėrkohė qė brezi i ri, nėn zellin e "luftės kundėr bidateve fetare", nėn zellin e puritanizmit ritual, doktrinar si dhe aplikativ, i konsideronte modelet e vjetra si pa lidhje me Islamin, si fenomene negative qė prishin jetėn fetare, tė cilat ndėr tė tjera ishin shkaku pėrse shoqėria muslimane nuk ishte nė gjendje tė frenone ndalimin e fesė prej komunizmit. Brezi i vjetėr, ngarkohej kėshtu me damkėn e mėkatit tė paburrėrisė pėr ruajtjen e fesė, si dhe me damkėn e tė dėnuarve tė Zotit pėr tė jetuar pa fe pėr njė kohė tė gjatė, ndėrkohė qė brezi i ri, ishte brezi qė Allahu i kish dhuruar mundėsinė e mbajtjes sė fesė, por, nga ana tjetėr edhe misionin e pastrimit, ruajtjes si dhe pėrhapjes sė saj nė rrugėn e saj drejt "ngadhėnjimit final". Nė kėtė mėnyrė rinia shikonte tek modelet e tė vjetėrve, gjithēka qė jo vetėm nuk kishte tė bėnte me Islamin e vėrtetė dhe "tė pastėr", por pėr mė tepėr mbeturinat mė negative dhe degraduese, tė cilat e topisin shpirtin ekspansiv qė kultivon "Islami i pastėr". İshte pikėrisht ky shpirt, kjo grintė e cila, shihej si njė virtyt i rėndėsishėm, i aftė pėr tė sjellė atė qė rėndomė nėpėr xhamitė shqiptare ėshtė quajtur "ngadhėnjim i Islamit", i cili perceptohet mė tepėr si njė njė revansh i paqartė, i paaftė tė na sqarojė se ē'ėshtė ajo qė aspirohet pėr tu arritur dhe akoma edhe mė i paqartė pėr tė na sqaruar se si do tė arrihet. Ky hendek, ka sjellė nė masė njė frymė konfliktualiteti ndėrmjet brezave, ku natyrisht brezi i vjetėr, me tė gjithė trashėgiminė e dijetarėve tė hershėm tė cilėn ai pėrfaqėsonte, klasifikohej si element pengues pėr "ngadhėnjimin e Islamit". Nga ana tjetėr, ajo qė ėshtė vėnė re edhe nga tė tjerė, ėshtė se ka njė dukuri interesante e cila, pėrkundėr pretendimeve tė tė rinjve, si dhe mėsuesve tė tyre tė huaj, brezi i vjetėr dukej shumė mė tepėr i integruar nė shoqėrinė jashtė xhamie sesa tė rinjtė. Tė vjetrit ishin pjesė normale e shoqėrisė shqiptare, si tė gjithė tė tjerėt, ndėrkohė qė tė rinjtė muslimanė, strukeshin ēdo ditė e mė shumė nė njė izolim hermetik nga shoqėria jashtė xhamisė. Ndėrkohė qė tė vjetrit ishin krejtėsisht tė natyrshėm, tė rinjtė dėshtonin nė njė masė tė madhe tė ngrinin relata normale me njerėzit jopraktikantė duke kultivuar shpesh njė frymė konfliktualiteti me ta. Dhe konfliktualiteti apo paragjykimet e (dhe ndaj) tė rinjve muslimanė fillonin qė nga famijet e tyre, pėr tu shtrirė mė pas me fqinjėt, tė afėrmit, miqtė, me kėdo.
Nė fakt, sot, pothuaj tė gjithė ish-misionarėt qė importuan nė Shqipėri kėtė problematikė janė pėrzėnė nga vendi, pak a shumė pėr motive tė njėjta, duke u shpallur tė padėshiruar nga shteti shqiptar. Nuk po ndalemi kėtu pėr tė diskutuar motivet reale tė kėtij fenomeni, por ajo qė vlen tė merret nė vėmendje ėshtė fakti qė pas 17 vjetė pune dhe fondesh tė derdhura lumė, thuajse tė gjitha organizatat arabe janė larguar nga Shqipėria, pa lėnė pas thuajse asgjė qė t'u vlejė muslimanėve vendas. Pėrkundrazi, frytet e punės sė tyre sollėn tė gjithė faturėn e imazhit tė keq, tė cilėn do tė duhet ta paguajnė akoma edhe pėr disa kohė muslimanėt shqiptarė, si dhe klimėn e rėnduar tė tė gjitha problemeve me tė cilat janė ende tė ngarkur muslimanėt nė Shqipėri si pasojė e efekteve qė prodhojnė modelet e imponuara prej tyre. Produkti i punės sė kėtyre shoqatave janė njė mori personazhesh, tė katapultuar nė qendėr tė skenės sė komedive tė pėrditshme xhematore nga njė mori bursash arabe qė ofroheshin shkapėrderdhshėm bujarisht (pa kurrfarė kriteri) pėr tė prodhuar "heronjtė" e sė nesėrmes. Nė kėtė mėnyrė, pas ikjes sė tyre, kėto shoqata lanė pas vetėm namin e keq dhe problemet pa fund tė cilat kanė gjetur pa vėshtirėsi trashėgimtarė, pikėrisht tek produktet e huaja tė prodhuara me lėndė tė parė vendi.
Gjithashtu, pothuaj tė njėjtat probleme (ndonėse nė njė frymė mė tė moderuar) vėrehen edhe tek njė kategori e rėndėsishme misionarėsh tė rinj, tė ardhur tashmė nga realitetet islame turke, tė cilėt aktualisht duket se po pasojnė stafetėn e monopolit tė ndikimit fetar nė Shqipėri, pas kapitullimit arab. Ajo qė vėrehet nė organizatat e reja qė janė duke shtrirė ndjeshėm aktivitetin e tyre nė Shqipėri ėshtė se ato po vazhdojnė linjėn e shtrirjes sė ndikimit, nė pavarėsi nga realiteti shqiptar si dhe nga struktura shoqėrore aktuale qė ka sot shoqėria muslimane nė Shqipėri. Gjithashtu, e njėjta shpėrfillje ndaj tė kaluarės dhe trashėgimisė shqiptare vėrehet edhe nga kėta misionarė tė rinj. Bie fjala, ndėrsa ende librat e Ibrahim Dalliut (njė nga njerėzit e ditur tė fesė nė Shqipėri nė fillim tė shek. XX) mbeten tė pobotuara, ose botohen me 100 siklete nga zelli individual i personave tė ndryshėm, mund tė gjesh dendur libra tė Sejjid Nursit apo Fetullah Gylenit tė mbushin vitrinat e librit Islam, njėsoj siē librat e Ibn Tejmijes apo tė Nasirudin Albanit mbushin si pėr karshillėk njė sėrė vitrinash tė tjera duke pėrjashtuar dhe shpėrfillur ēdo lloj literature alternative. Nė kėtė drejtim, nuk sheh gjėkundi asnjė fond pėr studime apo pėr botime qė ti shėrbejė ruajtjes dhe promovimit tė trashėgimisė Islame, njė trashėgimi e pasur, por qė po humbet dita-ditės deri sa njerėzit tė mos gjejnė asnjė lidhje me Islamin nė tė kaluarėn e tyre. Gjithashtu, nėn kėtė frymė, shohim se si ēdo ditė po humbim vlera tė cilat do tė duhet ti kishim promovuar me forcė. Shohim qė, edhe ato pak vepra tė rėndėsishme monumentale si psh. Xhamia e Et'hem Beut nė Tiranė, tė cilat i mbijetuan prishjes sė objekteve tė kultit gjatė kohės sė komunizmit pikėrisht pėr vlerat e tyre muzeale, nuk po ruhen dhe po rrėnohen dita-ditės. Shohim qė ndėrtimet e reja tė xhamive nuk ruajnė kurrfarė stili arkitekturor qė lidhet me tė kaluarėn si dhe me traditat e vendit. Por gjithashtu shohim qe medreseja e Tiranės (e cila mban emrin e njė prej figurave mė tė shquara tė klerit musliman nė Shqipėri Mahmud Dashi), njė objekt i krenarisė islame nė Shqipėri, prej nga kanė dalė mjaft njerėz tė shquar e tė ditur, shndėrrohet nė njė kolegj tė rėndomtė, nga ata qė, ndonėse jo tė pasukseshme nė arsimin laik nė Shqipėri, nuk ka kurrfarė lidhje me trashėgiminė e asaj medreseje dhe po aq edhe me nevojat qė Islami ka nė Shqipėri (nė njė emision televiziv pėr kėtė medrese, asnjė prej nxėnėsve tė saj tė intervistuar nuk u shpreh se dėshironte tė vazhdonte studimet e larta pėr tė mėsuar fenė Islame, por tė gjithė ėndėrronin profesione tė ndryshme pa lidhje me fenė). Tė gjitha kėto, tregojnė se edhe misionarėt e rinj, sado qė duket se janė mė tė matur se tė parėt, nė vija tė pėrgjithshme duket se po ecin nė tė njėjtat linja, duke i shėrbyer mė tepėr interesave ideologjike qė pėrfaqėsojnė sesa zhvillimit tė shoqėrisė muslimane, pėrhapjes sė fesė si dhe faktorizimit tė muslimanėve nė shoqėrinė shqiptare. Thuajse tė gjithė organizmat fetare qė kanė vepruar deri tani nė Shqipėri, nuk e kanė parė veten e tyre si kontribues pėr t'iu ndihmuar muslimanėve vendas, por si sundues, duke i pėrdorur apo formatuar ata, nė funksion tė pikpamjeve apo interesave tė tyre. Pikėrisht kjo ka qenė edhe njė prej problemeve kryesore qė e ka bėrė sot shoqėrinė muslimane nė njė masė tė madhe tė pasuksesshme.
Harresa kolektive dhe izolimi social
Shpėrfillja e trashėgimisė islame ka ndikuar sė pari nė humbjen e identitetit fetar tė trashėguar nga tė parėt, duke krijuar rrjedhimisht edhe njė mjedis kaotik nė krijimin e kėtij identiteti, por nga ana tjetėr ka krijuar edhe shkėputjen e lidhjeve me pjesėn tjetėr tė shoqėrisė e cila ruan nė memorien e saj kontaktet e vjetra me Islamin. Kjo ka bėrė qė shumicės sė popullsisė, e cila nė pėrgjithėsi e ka humbur angazhimin e saj fetar, ti duket Islami si fe e huaj. Nė kėtė mėyrė, Islami i paraqitur nga muslimanėt praktikantė nė Shqipėri bėhet krejt i largėt, duke u paraqitur i veshur me njė kostum kulturor tė huaj, njė kostum i ardhur nga vendet arabe, krejt tė largėta pėr kulturėn shqiptare, tė paktėn pėr atė tė sotme. Shoqėria muslimane nė Shqipėri po merr gjithnjė e mė tepėr tiparet e njė kundėrkulture dhe ndoshta nė raste tė caktuara ajo shfaq elementė tė cilėt sociologjikisht mund tė konsiderohen sjellje devijante, tė papranueshme dhe jorrallėherė edhe tė dėnueshme nė shoqėrinė shqiptare.
Nga ana tjetėr, shoqėria shqiptare ėshtė duke u ndeshur me njė proces transfuzues kulturor, ku, ndėr tė tjera, njė pjesė e rėndėsishme e elitės kulturore nė vend ka marrė pėrsipėr rishikimin e historisė, me qėllim pėr tė paraqitur variante tė reja tė saj, nė funksion tė erėrave tė reja politike dhe kulturore qė fryjnė aktualisht nė vend ashtu si nė pjesėn dėrrmuese tė Ballkanit. Klasa politike dhe elita kulturore sot ėshtė e angazhuar nė krijimin e njė identiteti tė ri shqiptar, pėr tė cilin vihen nė funksion interpretime tė reja tė historisė, tė cilat synojnė tė seleksionojnė rrėnjėt pėrkatėse nė funksion tė ndėrtimit tė kėtij identiteti tė ri. Natyrisht qė rinia shqiptare ėshtė targeti kryesor i synuar pėr tė prodhuar kėtė identitet tė ri, i cili synon ti japė kahje tė reja vendit, jo vetėm duke e orientuar drejt perėndimit, nėpėrmjet njė eurofilie shpeshherė tė pajustifikueshme, por edhe duke e orientuar nė antagonizėm tė hapur me gjithēka qė paraqitet si mbeturinė orientale, gjė qė pėrmblidhet shpesh nė qėndrime tė hapura islamofobie. Pikėrisht ky lloj konfliktualiteti ka gjetur terren nė masė brenda muslimanėve tė cilėt, jo vetėm qė kulturalisht shfaqin njė ndikim tė theksuar oriental, por qė ideologjikisht, bartin nė vetvete njė botėkuptim mospranues dhe konfliktual ndaj gjithēkaje qė paraqitet si perėndimore, duke zhvilluar kėshtu, nė antagonizėm me pjesėn tjetėr tė shoqėrisė, njėfarė eurofobie tė theksuar, e hapur apo edhe e nėnkuptuar qoftė. Ky fenomen ėshtė njė prej arsyeve kryesore tė humbjes sė komunikimit shoqėror, por edhe tė defaktorizimit tė muslimanėve nė orientimin dhe zhvillimin e vendit.
Ndėrkohė qė ky proces ka bėrė tė mundur qė vetėdija historike tė bjerret dita-ditės si pasojė e njė historiografie tė deformuar qė i imponohet opinionit publik, vetė muslimanėt nuk ofrojnė kurrfarė alternative nė kėtė drejtim, pėr ta kthyer vetėdijen e kėtij opinioni nė tezat e tyre. Si rrjedhojė, edhe ajo koshiencė fetare e vėrtetė e mbetur nga vetėdija historike humbet nėpėr kreshtat ideologjike qė deformojnė mendimin historik nė Shqipėri, ndėrkohė qė imazhi i paraqitur nga shumica e muslimanėve praktikantė bėhet edhe mė i huaj duke i shėrbyer kėshtu mė sė miri, qėllimeve tė asaj kategorie tė elitės kulturore shqiptare e cila promovon teza qė synojnė konvertime masive fetare dhe kulturore tė muslimanėve shqiptarė, kategori e cila punon pėr tė mbjellė harresė kolektive nė kėtė vend. Ajo qė qartazi vėrehet nė kėtė proces ėshtė se tė dyja palėt punojnė sė bashku pėr ta zhveshur shoqėrinė nga kujtesa historike, pavarėsisht se ky proces shkon nė dėm tė muslimanėve si dhe nė dėm tė vetė kombit shqiptar. Ndėrkohė, ajo pjesė e elitės kulturore qė duket jo fort dashamirėse ndaj islamizimit tė shqiptarėve vijon tė promovojė interpretime tė reja tė historisė, interpretime qė paraqesin vlerat e krishtera nė rrėnjė tė kombit shqiptar, qė paraqesin krishterimin si fe e tė parėve, si dhe qė haptazi apo nė mėnyrė tė nėnkuptuar ofrojnė si njė alternativė tė domosdoshme pėr zhvillimin e kombit platforma rikonvertuese pėr tė shlyer atė qė mė tė guximshmit nuk ngurrojnė ta shprehin si "gabimin e madh fatal tė shqiptarėve", pėrqafimin e "fesė sė pushtuesit", Islamin. Po kėshtu edhe muslimanėt, nė konvergim tė plotė me pjesėn mė islamofobe tė shoqėrisė shqiptare, mbjellin gjithashtu harresė kolektive, e cila prodhon njė distancė gjithnjė e mė tė madhe tė muslimanit prej pjesės tjetėr tė shoqėrisė. Nė kėtė drejtim, duket se duart e muslimanėve punojnė me zell nė dėm tė tyre, duke i shėrbyer me naivitet tezave qė veprojnė kundėr tyre.
Sfidat drejt faktorizimit
Aktualisht, realiteti shqiptar dėshmon pėr njė nevojė urgjente pėr tė filluar njė etapė tė re tė zhvillimit tė shoqėrisė muslimane. Kjo nevojė vjen pėr njė mori arsyesh, tė cilat lidhen jo vetėm me mėnyrėn se si ėshtė zhvilluar deri tani shoqėria muslimane, por edhe me mėnyrėn sesi ka rrjedhur vetė procesi i formimit tė shoqėrisė shqiptare, tė paktėn qė prej rėnies sė diktaturės komuniste. Aktualisht duket se opinioni publik, mediat, strukturat shtetėrore si dhe organizmat e ndryshme qė veprojnė nė vend, po shfaqin ēdo ditė e mė shumė interes pėr fetė dhe mbi tė gjitha pėr Islamin, duke e parė atė si njė fenomen i pashpėrfillshėm nė zhvillimin e vendit. Por kjo ka shtuar normalisht edhe prėgjegjėsitė tė cilat tashmė do ti duhet ti pėrballojė shoqėria muslimane nė vend. Nė qoftė se problemet, devijacionet kulturore, deri dje zhvilloheshin nė njė izolim tė plotė, jashtė vėmendjes sė shoqėrisė nė tėrėsi, si dhe tė opinionit publik, sot ato nuk mund ti shpėtojnė dot fokusit tė kėtij opinioni. Pėr mė tepėr, shqiptarėt sot nuk janė mė ata tė para 17 viteve, tė cilėt ishin lehtėsisht tė manipulueshėm nga ēdo lloj ideologjie. Shoqėria shqiptare, tashmė i ka vendosur disa vlera dhe duket se e gjithė shoqėria pos shkon drejt tyre nė pavarėsi tė plotė nga ajo ēfarė ndėrtojnė grupe tė ndryshme brenda saj. Nga ana tjetėr pozicioni gjeostrategjik i Shqipėrisė nė rajon, e bėn kėtė vend tė jetė nė njė vėmendje jo tė vogėl ndėrkombėtare, gjė qė rrjedhimisht bėn qė edhe problemet fetare tė jenė nė qendėr tė vėmendjes. Pikėrisht kjo ka bėrė qė Shqipėria tė jetė nė fokusin e mjaft organizmave tė huaja tė cilat ushtrojnė veprimtarinė e tyre, duke krijuar ndikimin e tyre nė shoqėri. Dhe natyrisht rinia ėshtė mė tepėr se ēdo kategori tjetėr shoqėrore nė fokusin e kėsaj vėmendjeje, pėr sa kohė edhe aspiratat dhe platformat e kėtyre aktorėve nė shoqėri, janė afatgjata dhe pėr sa kohė e nesėrmja do tu pėrkasė pikėrisht kėtyre tė rinjve. Duke lėnė jashtė vėmendjes politikėn, e cila ėshtė edhe mė e gatshmja dhe mė e predispozuara pėr tė pranuar gjithēka qė vjen nga jashtė nė mėnyrėn mė pragmatike dhe indiferente tė mundshme, njė sėrė organizmash tė tjerė kanė krijuar njė ndikim tė madh nė orientimin e brezave tė rinj nė Shqipėri. Njė prej mė tė fuqishmėve nė kėtė drejtim, ka qenė dhe mbetet Fondacioni Soros, i cili ka investuar nė shifra marramendėse nė projektet pėr arsimin, OJQ-tė, institucionet shtetėrore (sidomos ato qė lidhen me kulturėn apo edhe me pushtetin vendor), botimet, etj. Projekti i botimeve tė kėtij fondacioni "Libra pėr njė shoqėri tė hapur", kanė qenė determinues pėr orientimin intelektual nė Shqipėri, sidomos nė drejtim tė shkencave sociale. Jo vetėm kaq, por ky fondacion ka zhvilluar projekte mjaft tė rėndėsishme nė drejtim tė orientimit tė inteligjencės shqiptare, duke zhvilluar edhe fonde dhe projekte qė kanė synuar tė pengojnė "rrjedhjen e trurit" (e ardhur si pasojė e emigracionit masiv nė vend), duke mbėshtetur financiarisht njė mori intelektualėsh dhe njerėzish me ndikim, pa llogaritur kėtu bursat e shumta tė ofruara pėr tė studiuar nė universitetet mė tė mira tė Evropės Perėndimore, tė cilat kanė krijuar bėrthamėn e elitave tė ardhshme nė vend. Ajo qė vihet re nė njė kontrast tė plotė me organizmat fetare muslimane, ėshtė fakti qė elitat muslimane, tė krijuara artificialisht nga shoqatat arabe, nuk kanė nė axhentėn e tyre asgjė nė drejtim tė pėrgatitjes pėr tė marrė pjesė nė debatin publik, lidhur me problemet e shtruara nga elita reale nė kėtė vend. Nė kėtė mėnyrė sot muslimanėt nuk kanė thuajse asgjė pėr t'iu pėrgjigjur nevojave tė reja tė shtruara nė mėnyrė determinuese nga kahja e zhvillimit shoqėror.
Duke pėrjashtuar dy fetė e tjera tradicionale, tė cilat natyrisht kanė bėrė mjaft punė pėr konsolidimin e shoqėrive tė tyre, si edhe pėr promovimin e vlerave tė tyre nė opinionin publik (ndryshe nga muslimanėt qė nė njė masė jo tė vogėl kanė promovuar vlera tė pakuptueshme, tė papranueshme apo edhe antivlera nė opinon), nė Shqipėri ėshtė vėrejtur njė ekspansion i jashtėzakonshėm i njė sėrė organizmave fetare dhe sekteve tė huaja, tė cilat janė shtrirė gjere e gjatė, duke gjetur nė Shqipėri, parajsėn e aspiratave tė tyre misionariste. Nė kėtė mėnyrė nė kemi njė bum tė fuqishėm tė pėrhapjes sė kishave protestante si dhe tė qendrave tė dėshmitarėve tė jehovait, tė cilėt, megjithė problemet e tyre, kanė njė numėr shumė herė mė tė madh institucionesh tė kultit se muslimanėt, megjithėse veprimtaria e tyre ka filluar nga zero. Duhet pranuar qė pėrhapja e kėtyre sekteve ka ndodhur, pėrgjithėsisht nė njė truall musliman dhe kjo tregon epėrsinė e tyre ndaj aftėsisė sė muslimanėve pėr tė ruajtur poziatat e tyre. Nga ana tjetėr, njė faktor tjetėr i rėndėsishėm i cili ka ndikuar nė deislamizimin e shoqėrisė shqiptare ka qenė edhe emigracioni, i cili, jo vetėm qė ka konvertuar kulturalisht shqiptarėt, por shpesh ka sjellė edhe konvertime tė mirėfillta fetare, qofshin kėto me vullnet, apo edhe thjesht tė detyruara nėn presionin ekonomik. Nė kėtė mėnyrė nga Shqipėria kanė emigruar nė Greqi rreth 500 mijė shqiptarė, shifėr qė, sipas statistikave tė viteve kur ka filluar ky emigracion (nė vitet '90) pėrbėn njė tė gjashtėn e numrit tė popullsisė sė territorit shqiptar. Pjesa mė e madhe e tyre, nga dėshira apo nga halli jo vetėm qė janė konvertuar nė ortodoksė, por janė konvertuar edhe etnikisht nė grekė duke ndėrruar edhe emrat (pėrgjithėsisht muslimanė shqiptarė) nė emra ortodoksė grekė. Fenomene tė tilla tė ndėrrimit tė emrave si bie fjala nga Sabri, Gani apo Sulejman, tė shndėrrohen nė Jani, Jorgo apo Kristo, janė shndėrruar nė fenomene masive tė cilėt kanė marrė pėrmasa tė jashtėzakonshme.
Nga gjithė sa thamė del se brezi i ri i shqiptarėve, nė njė masė tė madhe duket mjaft larg fesė Islame ndonėse njė pjesė e madhe vazhdojnė ta quajnė veten muslimanė thjesht duke u nisur nga origjina e prindėrve apo gjyshėrve tė tyre. Nė kėtė drejtim, ndonėse kulturalisht ka njė pengesė tė madhe dhe serioze, kjo koshiencė e mbetur pėrbėn njė terren mjaft tė vlefshėm pėr tė punuar, nė mėnyrė qė vetėdija fetare tė zhvillohet tek njerėzit. Ka njė masė tė madhe njerėzish qė ndjehen keq pėr mosprezantimin apo edhe keqprezantimin e fesė islame nė opinionin publik, ndonėse vetė nuk ushtrojnė praktikat fetare. E gjithė kjo armatė njerėzish duket se ėshtė lėnė nė harresė, duke e bėrė tė ndjehet e papėrfaqėsuar nė opinionin publik, si edhe nė ofrimin e projekteve tė nevojshme. Ndėrkohė qė njerėzit kanė nevojė pėr fenė e tyre, vėmendja e muslimanėve vazhdon tė jetė e angazhuar me probleme periferike tė dijes fetare apo tė debateve ideologjike tė botės islame. Drejtuesit e xhamive, apo tė ashtuquajturit teologė muslimanė, duket se pėrfaqėsojnė mė tepėr getot e tyre, duke u ndjerė dhe vepruar si aktivistė minoritetesh, sesa si pėrfaqėsues tė fesė mė tė madhe nė vend. Nė njė farė mėnyrė, krahas pėrjashtimit publik qė i bėhet sot muslimanėve nė njė masė tė madhe nga segmente tė ndryshme islamofobe nė Shqipėri, kemi edhe njė autodefaktorizim tė vetė pėrfaqėsuesve tė fesė, tė cilėt po hermetizojnė ēdo ditė shoqėrisht dhe kulturalisht muslimanėt. Ēdo ditė qė kalon nė kėtė drejtim pėrbėn njė humbje tė terrenit duke shtuar defaktorizimin e muslimanėve si dhe duke shtuar distancėn e njerėzve nga feja islame. Pikėrisht kjo sjell nevojėn pėr ndryshime tė tilla rrėnjėsore, tė cilat duhet tė rikthejnė Islamin nė vendin e vet nė Shqipėri. Dhe kjo mund tė realizohet vetėm duke vėnė nė qendėr tė vėmendjes problemet e vėrteta tė shoqėrisė shqiptare, duke vėnė nė qendėr tė vėmendjes alternativat qė muslimanėt mund dhe duhet tė ofrojnė nė kėtė drejtim, si dhe duke hequr dorė nga ngarkesat ideologjike tė importuara nga jashtė pėr tė rrokur njė botėkuptim mė pranė realitetit dhe mė produktiv ndaj fenomeneve tė reja qė shoqėritė moderne i kanė sjellė nė prag shoqėrive muslimane.
Paraqet,Sabri Selmani
DISPOZITAT E KURBANIT
PYETJA: Kur ėshtė koha e kurbanit dhe ēka vlenė pėr kurban? Njė dele a mjafton pėr njė familje apo ēdo person duhet tė therrė kurban nė vete? Ē'ėshtė mė mirė, tė therret kurbani apo vlera e tij tė jepet sadaka?
E enjte, 04 Dhjetor 2008
Dr Jusuf el Kardawi
PĖRGJIGJJA: Kurbani ėshtė Sunneti mueked. Transmetohet se i dėrguari i All-llahut, Muhammedi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], kishte therrur pėr veten e tij dy deshė tė larmė me brirė, pėr tė dhe pėr familjen e tij, dhe tha: "O Zoti im, kjo ėshtė nga Muhammedi dhe familja e tij", dhe kishte therrur pėr ata qė nuk kishin therrur nga ummeti i tij. Imam Ebu Hanifja thoshte: "Kurbani ėshtė vaxhib", kurse vaxhibi tek ai ėshtė mė lartė se sunneti por mė ulėt se farzi (mes farzit dhe sunnetit). Sipas imam Ebu Hanifes, pėr ata qė kanė pasuri, therrja e kurbanit ėshtė vaxhib, kurse mbėshtetej nė hadithin: "Kush posedon pasuri dhe nuk ka therrur kurban, mos t'i afrohet vendit tonė ku falim namazin e Bajramit". Nga hadithi ėshtė konstatuar se therrja e kurbanit ėshtė vaxhib, e nėse nuk ėshtė argumentuar shkalla e vaxhibit, ajo mbetet sunnet i fortė dhe nė tė ka vlerė madhėshtore.
Koha e kurbanit fillon pas namazit tė Kurban Bajramit. Kur tė falet namazi i Bajramit, fillon koha e therrjes sė kurbanėve. Therrja e kafshės para kėsaj kohe nuk konsiderohet kurban. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], ata tė cilėt i kishin therrur kafshėt e tyre para Bajramit i kishte urdhėruar t'i pėrsėrisin, sepse kafsha (delja) e tyre ishte vetėm kafshė mishi, e nuk ishte dele kurbani, pra nuk ishte therrje qė konsiderohet ibadet dhe afrim te All-llahu i Madhėrishėm, madje edhe sikur ta kishte shpėrndarė atė tėrėsisht. Nė kėtė rast, personi qė e therr kafshėn para namazit tė Bajramit fiton sevape tė sadakasė, e nuk fiton sevape tė kurbanit. Kurbani ėshtė adhurim (ibadet). Ibadetet pėr tė cilat All-llahu i Madhėrishėm ka pėrcaktuar kohė tė kufizuar, nuk lejohet qė ne t'i kapėrcejmė ato pėrcaktime para e as pas kohe, siē ėshtė pėr shembull namazi. A lejohet tė falet namazi i drekės para kohe? Nuk lejohet. I ngjashėm ėshtė edhe kurbani, ai ka kohė tė pėrcaktuar kur mund tė therret. Disa njerėz nė disa vende kurbanėt e tyre i therrin Natėn e Bajramit. Kjo ėshtė gabim. Kjo ėshtė humbje e Sunnetit dhe humbje e sevapeve tė kurbanit. Nėse ai e di kėtė, ėshtė i obliguar ta pėrsėrisė kurbanin, e sidomos nėse kurbani i tij ėshtė premtim (nedhr), atėherė duhet pėrsėritur nė mėnyrė tė obliguar. Koha e therrjes sė kurbanit fillon me faljen e namazit tė Bajramit. Lejohet therrja e tij ditėn e parė, tė dytėn dhe tė tretėn. Madje ekziston njė thėnie se mund tė therret edhe ditėn e katėrt, pra ditėn e fundit tė ditėve tė teshrikut. Megjithatė, mė sė miri ėshtė qė tė therret ditėn e parė, paradite, derisa dielli tė kalojė nė zenit. Nėse ka ardhur koha e namazit tė drekės ditėn e parė dhe nuk e ka therrur kurbanin, atėherė e shtynė ditėn e dytė. Disa dijetarė thonė: "Pas kėsaj vlen qė tė therret natėn qoftė ose ditėn", andaj pėr kėtė arsye mendoj se nuk ėshtė e patjetėrsueshme qė tė gjithė njerėzit t'i therrin kurbanėt e tyre ditėn e parė. Ekziston mundėsia qė disa njerėz tė shtyejnė therrjen e kurbanėve deri ditėn e dytė dhe tė tretė. Disa njerėz ndoshta kanė nevojė pėr mish, e ai mund tė shpėrndahet ditėn e dytė dhe tretė, madje ndoshta kėto ditė njerėzit kanė nevojė pėr mish mė shumė se ditėn e parė tė Bajramit. Kjo ėshtė koha e therrjes sė Kurbanit.
Kafshėt tė cilat vlejnė pėr kurban janė: devetė, lopėt dhe dhentė. Vlenė tė therret pėr kurban cila do qoftė prej kėtyre llojeve. Delja therret pėr njė individ. Me nocionin njė individ nėnkuptohet burri dhe familja e tij, ashtu si ka thėnė Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]: "Kjo ėshtė nga Muhammedi dhe familja e tij". Ebu Ejubi ka thėnė: "Nė kohėn e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] therrnim njė dele, zotėriu i shtėpisė pėr vete dhe pėr familjen e tij, derisa populli filluan tė krenohen dhe u bė ajo qė e shohim". Kjo formė ėshtė Sunnet.
Sa u pėrket lopėve dhe deveve, mundet qė nė therrjen e njė lope apo deve tė marrin pjesė shtatė persona. Nė kėtė rast, qė lopa tė jetė e vlefshme pėr kurban kushtėzohet qė tė mos ketė mė pak se dy vjet, kurse deveja pesė vjet. Pėr dhinė kushtėzohet tė ketė mbushur njė vit, kurse pėr delen kushtėzohet gjashtė muaj. Pėr delen e mbyllur Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] kishte lejuar tė therret pėr kurban edhe nėse ka mbushur gjashtė muaj, kurse Ebu Hanifja e kishte kushtėzuar nėse ėshtė e trashė (e shėndoshė). Kėto janė ato kafshė qė vlejnė pėr kurban.
Duke marrė parasysh se kurbani ėshtė dhuratė te All-llahu i Madhėrishėm, e nė kėtė muslimani duhet pasur kujdes qė tė dhurojė te All-llahu i Madhėrishėm atė qė ėshtė mė e vlefshme, atėherė sa mė i majmė tė jetė kurbani, aq ėshtė mė i vlefshėm. Pėr kėtė arsye nuk lejohet qė tė therret kurban njė dele e cila ėshtė shumė e dobėt, apo ėshtė e verbėr, ose ka brirėt e thyer mė shumė se gjysma. Gjithashtu, nuk vlenė nėse veshėt i ka tė prera, ose qė ka ndonjė mangėsi ēfarėdo qė tė jetė ajo mangėsi. Muslimani duhet tė dhurojė sende tė pastra, sepse, siē thamė, ajo ėshtė dhuratė te All-llahu, prandaj njeriu le ta zgjedhė atė qė e dhuron te All-llahu i Madhėrishėm. Kėshtu ka njė shije tė shėndoshė, sepse vėrtetė te All-llahu i Madhėrishėm nuk arrin mishi i tyre e as gjaku i tyre, por ajo qė arrinė te All-llahu i Madhėrishėm ėshtė devotshmėria nga ju.
A mund tė jepet sadaka me ēmimin e kurbanit?
Pyetja e pyetėsit ėshtė se cila ka mė shumė pėrparėsi, sadakaja me tė holla e kurbanit apo therrja.
Kur bėjmė fjalėn pėr tė gjallin, therrja e kurbanit ka pėrparėsi, sepse therrja e kurbanit ėshtė simbol (shenjė) e afrimit te All-llahu. All-llahu i Madhėrishėm thotė: "Andaj, ti falu dhe prej kurban pėr hir tė Zotit tėnd". (El-Keuther: 2) Ne presim kurban duke ndjekur Sunnetin e babait tonė Ibrahimit [alejhis-selam], duke e pėrkujtuar atė ngjarje madhėshtore. Ibrahimi [alejhis-selam], kur i erdhi frymėzimi nė gjumė qė ta therrė kurban birin e tij Ismailin [alejhis-selam], ai iu pėrgjigj kėtij frymėzimi. Ai shkoi te biri i tij qė ishte pjesė e gjakut tė tij, tė cilin All-llahu i Madhėrishėm ia kishte dhuruar nė pleqėri. All-llahu i Madhėrishėm e kishte furnizuar dhe pėrgėzuar me njė fėmijė tė mirė dhe pasi kishte arritur pėr punė dhe nė tė cilin shpresonte, inspirimi pėr therrjen e djalit kurban i kishte ardhur pėrmes ėndrrės sė vėrtetė nė gjumė, e kjo ishte sprovė pėr tė. Kjo ishte sprovė e rėndė pėr njė prind nė kėtė moshė dhe nė kėtė gjendje. Tė therrė kurban fėmijėn nga i cili do tė ketė prejardhe tė shėndoshė dhe nė moshėn kur kishte filluar tė shpresojė nė tė, pikėrisht nė kėtė gjendje vjen imperativi i All-llahut tė Madhėrishėm "therre kurban". Me kėtė veprim All-llahu i Madhėrishėm dėshironte ta sprovojė zemrėn e dostit tė Tij, Ibrahimit [alejhis-selam], se a qėndron ende nė bindjen e All-llahut tė Madhėrishėm apo ndoshta tanimė ėshtė angazhuar me birin e tij. I tillė ėshtė sprovimi i pejgamberėve. Sprovimi ishte i saktė dhe i rėndė, por megjithatė Ibrahimi [alejhis-selam] e kaloi kėtė sprovim. Ibrahimi [alejhis-selam] iu afrua birit tė tij, jo me ndonjėfarė mėnyre tinzake apo dredhie, por i tregoi pėr ēėshtjen dhe i tha: "O djali im, unė kam parė (jam urdhėruar) nė ėndėrr tė tė therr. Shiko pra, ēka mendon ti." (Es-Saffat: 102) Ismaili [alejhis-selam] nuk ishte i mahnitur me qėndrimin e babait, ai nuk u revoltua e as nuk dyshoi, por u pėrgjigj me njė bindje tė fortė tė besimtarit dhe me njė besim shumė tė fuqishėm tha: "O babai im, punoje atė qė urdhėrohesh. Zbatoi ato urdhra me tė cilat je urdhėruar, se ti do tė mė gjesh mua, nėse do All-llahu, prej tė durueshmėve." (Es-Saffat: 103) Fjalė nga tė cilat reflektohen besimi (imani), fuqia, sinqeriteti dhe mbėshtejta te All-llahu i Madhėrishėm. Ai kėtė nuk e bėri nė emėr tė ndonjė patriotizmi apo tė trimėrisė, por kėtė e ndėrlidhi me dėshirėn. "… ti do tė mė gjesh mua, nėse do All-llahu, prej tė durueshmėve." Ēėshtjen e kishte ndėrlidhur te All-llahu i Madhėrishėm, te Ai ishte mbėshtetur, ngase Ai ėshtė ai qė i dhuron bindjen njeriut, ia dhuron durimin dhe fuqinė. Kur ata tė dy iu dorėzuan urdhrit tė Zotit, u dorėzuan babai dhe biri, dhe biri e dorėzoi kokėn e tij, e pėrmbysi atė nė fytyrė, dhe dėshiroi Ibrahimi [alejhis-selam] qė tė zbatojė urdhrin e All-llahut tė Madhėrishėm, i erdhi njė lajmėrues e i tha: "O Ibrahim, ti tash e zbatove ėndrrėn! Ne kėshtu i shpėrblejmė tė mirėt, e vėrtet kjo ishte sprovė e qartė. Ne e shpaguam atė me njė tė therrur (kurban) tė rėndėsishėm." (Es-Saffat: 104-107) Me kėtė rast Xhibrili erdhi me njė dash dhe i tha: "Therre kėtė nė vend tė djalit tėnd", dhe prej kėtu ky veprim u bė Sunnet, andaj nė pėrkujtim tė kėsaj neve therrim kurbanė.
Ēdo popull tenton qė ngjarjet e veta historike t'i bėjė tė pavdekshme, t'i pėrkujtojė dhe t'i festojė ato, siē ėshtė pavarėsia, fitoret e ndryshme etj.
Edhe kjo ditė ėshtė prej ditėve tė All-llahut tė Madhėrishėm, prej ditėve njerėzore, prej ditėve tė imanit. Kjo ėshtė dita e heroizmit tė pavdekshėm, qė All-llahu i Madhėrishėm e ka bėrė tė pavdekshme me simbolin e kurbanit. Muslimani therr kurban pėr kėtė ditė. Ky veprim ėshtė Sunnet, dhe therrja ėshtė mė e mirė dhe mė e vlefshme se sa sadakaja me tė hollat e kurbanit. Sikur tė gjithė njerėzit ta shpėrndanin sadaka vlerėn e kurbanit e tė mos therrnin kurban, nėnkupton se ky simbol i Islamit ėshtė nė pėrfundim e sipėr, e Islami dėshiron ta ngjallė atė. Andaj, nuk ka dyshim se therrja ėshtė mė me vlerė, por e gjithė kjo ėshtė nėse ėshtė nė pyetje therrja e kurbanit pėr tė gjallėt, pra pėr atė qė therr kurban pėr veten dhe familjen e tij.
Mirėpo, nėse kurbani therret pėr tė vdekurin, do tė thotė sevapet e fituara nga ky kurban t'i dhurohen tė vdekurit nė varr, atėherė ēka duhet bėrė, tė therr kurban, apo tė japė sadaka vlerėn e tij?
Mendimi qė unė e pėrkrah, e preferoj dhe pushoj nė tė, ėshtė se, nėse nė njė vend therren shumė kurbanė dhe njerėzit kanė mish tė mjaftuar, atėherė shpėrndarja e sadakasė nga vlera e kurbanit ėshtė mė e mirė. Mendoj kėshtu ngase njerėzit veē kanė mish tė mjaftuar pėr Ditėn e Bajramit dhe dy ditėt tjera, e ndoshta ata kanė nevojė mė shumė qė nė dorė tė kenė ndonjė para me tė cilat fėmijėve tė tyre do t'u blejnė rrobe, lodra, ėmbėlsira apo diē tjetėr. Ata kanė nevojė mė shumė qė kėto ditė tė bekuara tė Bajramit dhe tė teshrikut tė pasurohen me sende tjera, andaj pėr kėtė arsye sadakaja pėr tė vdekurin ėshtė mė e mirė dhe mė e vlefshme nė kėtė vend.
Kurse nėse ėshtė nė vendin ku kurbanėt janė tė paktė dhe njerėzit kanė nevojė pėr mish, atėherė nė kėtė rast therrja e kurbanit dhe shpėrndarja e mishit pėr tė vdekurin ėshtė mė e vlefshme.
Ekziston edhe njė ēėshtje tjetėr qė duhet pėrmendur, e ajo ėshtė se pėr tė vdekurin sadakaja ėshtė e ligjėsuar sipas bashkėpėlqimit tė ulemave, e pėr kėtė ēėshtje nuk ka mendim tė ndarė nga asnjė dijetar. Janė dy ēėshtje pėr tė cilat janė unikė tė gjitha medh'hebet, e ato janė: sadakaja pėr tė vdekurin dhe lutja, kėrkimi falje pėr tė. Kurse pėr ēėshtjet tjera, siē ėshtė leximi i Kur'anit pėr tė vdekurin, therrja e kurbanit pėr tė ose veprime tjera, pėr tė gjitha kėto ēėshtje dijetarėt nuk janė unik, do tė thotė kanė mendime tė kundėrta mes vete. Andaj, ēėshtjet pėr tė cilat dijetarėt janė unik janė mė tė vlefshme se sa ato pėr tė cilat janė tė ndara mendimet. Pėr kėtė arsye vėllait qė pyet i them: therrja e kurbanit pėr tė gjallin, pėr vete dhe familjen e tij, ėshtė mė e mirė dhe mė e vlefshme, kurse therrja e kurbanit pėr tė vdekurin, nėse ėshtė nė njė vend ku njerėzit kanė nevojė pėr mish, ėshtė mė e mirė, e nėse janė nė vendin ku njerėzit nuk kanė nevojė pėr mish, ėshtė mė parėsore sadakaja se sa therrja e kurbanit.
Sa i pėrket shpėrndarjes sė mishit tė kurbanit, ėshtė e ditur se pėrparėsi ka shpėrndarja e mishit nė tre grupe: 1/3 e ha vet ai me familjen e tij, 1/3 pėr fqinjėt e tij pėrreth, e sidomos nėse janė tė nevojshėm dhe 1/3 pėr tė varfėrit. Nėse supozojmė se ai ka shpėrndarė tėrė mishin, atėherė ėshtė mė mirė dhe mė e vlefshme qė ai sė paku tė ketė marrė diē nga ai, sa pėr ta plotėsuar Sunnetin. Tė ndalė diē pėr vete sa pėr tė plotėsuar veprimin e Pejgamberit, sepse Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] dhe sahabėt
Paraqet, Sabri Selmani
Kiel-Gjermani
Zoti
Zoti ėsht dhe si e vertet njė ėsht
E tregon kėte natyra, ēdo gjė e lashtė,
Gurėt e toka, ujti dhe ajri, kafsha dhe bima
A s'e dėshmojnė gjith kėto se Ai gjithnjė ėsht?
Nė qiell ndezin kandila yjet
Pas nate sigurisht dita ngryset,
Dhe Dielli gjithnjė duke qeshur
A s'e tregon se Zoti egziston?
Sa me gjallni e jetė
Rrjedhin pėrrojt e lumejt,
Nėpėr kopshte piqen frytet
A s'e tregojnė se Zoti ėsht?
Hijshija e krahut tė fluturės
Nezhga gjashtkandshe e bletės,
Tuneli i bėr i urrithit
A s'e tregojne se Zoti ėsht?
Rrotullimi i hanės, i tokės
Zhdukja e ēdo krijese tė botės,
Njeriu, i zoti i mendjes
A s'e tregojnė se Zoti egziston?
Ē’ėshtė xhindi?
Fjala xhin(1) vjen nga rrėnja xhenne nga e cila vijnė edhe fjalėt xhennet dhe xhinnet. Kurse emri mexhnun ėshtė emėr foljor(2) qė do tė thotė i zėnė nga xhindet. Ne i themi e ka humbur mendjen, ėshtė marrosur. Kuptimi leksikor i fjalės xhin ėshtė i mbuluar, i mbyllur, i fshehur(3). Mė saktė, jo i mbyllur e i padukshėm nė vetvete,por pėr ne. Veēanėrisht, "mexhnun" i themi atij njeriu qė i ėshtė dhėnė dikujt tjetėr, qė ia ka falur zemrėn me tė tillė pasion, sa qė sjelljet dhe veprimet e tij nuk kemi mundėsi ti kuptojmė brenda kritereve tona.
Edhe fjala xhennet(4), nga njė pikėpamje, me qė ndodhet e mbyllur, e fshehur, ėshtė pėr ne pjesė nga bota e tė fshehtave… Fjala xhinnet ėshtė gjėndja e tė qėnit i marrė… Edhe xhindi (xhindi-siē e pėrdorim nė shqip) – Allahu e di(5)- pėr tė gjitha kėto punė, nė planin shkakėsor, ėshtė njė shkak, njė autor dhe njė faktor aparent, sa pėr dukje.
Ekzistenca e xhindeve ėshtė njė ēeshtje specifike e bartur qė nė fillim tė herės sė diskutueshme. Natyrisht, bashkė me shpirtin dhe engjėjt. Nė tė vėrtetė, pasi t'i kenė dalluar dhe vėzhgur ata Profetėt e Lartė, pasi tė jenė takuar dhe tė kenė biseduar me ta Individualitetet Trashėgimtarė tė Profetėsisė(6), dhe pasi ta kenė zbuluar dhe pranuar ekzistencėn e tyre miliona njerėz, ē'rėndėsi do tė ketė polemika e katėr-pesė materialistėve qė s'shohin asgje tjetėr pėrveē materies… Duhet theksuar se, nė njė kohė kur kemi pranuar shumė qenie qė s'i shohim me sy, mohimi i ekzistencės sė xhindeve ėshtė bėrė temė prekupuese e milionave nė tė katėr anėt e botės. E, sidomos nė njė periudhė kur kokat e diturisė janė preokupuar me tė!...
S'ta merr mendja pse e kundėrshtojnė xhindin ata qė e kundėrshtojnė. Mos vallė njerėzit shohin ēdo gjė qė ekziston dhe e kundėrshtojnė xhindin pse s'e shikojnė? Ne dimė nga universi i perceptueshėm me shikim, shohim vetėm 4-5 tė miliontėn e objekteve qė i ofrohen shikimit tonė. Pastaj pėrpiqemi qė me anė tė mjeteve tė konstatojmė njė pjesė tė atyre qė nuk i shikojmė me sy tė lirė, p.sh. objektet e makrokozmosit –me teleskop, objektet e mikrokozmosit- - me mikroskop dhe njė pjesė tjetėr me rreze iks ose tė ndonjė lloji tjetėr. Ndoshta nė tė ardhmen do tė lindė mundėsia qė edhe shumė gjėra tė tjera t'i aspirohen shikimit tė njeriut me instrumente dhe mjete tė reja…
_Nė kėtė mes, ashtu siē ka thėnė edhe njė shkencėtar, ēdo zbulim do tė na nxjerrė pėrpara njė univers tė tėrė tė pazbuluar. Lidhur me kėtė, kjo botė e dėshmisė (7) ėshtė njė perde danteleje mbi tė padukshmen botė jolėndore tė fshehtėsive. Xhindet, ėngjėjt dhe shpirtrat ndodhen pas kėsaj perdeje. Me mjete a pa mjete, nė ē'dimensione qė tė pėrēoheshin atje, aq do tė ishte mundėsia pėr t'u njohur me ato qėniet pas perdes.
Aspekti tjetėr i ēeshtjes ėshtė ky: xhindi ėshtė nga lloji i shpirtit. Ėshtė njė ligj. Si ligji i tėrheqjes sė masės midis planetėve tė medhenj. Me kėtė ligj Dielli e vėrtit Tokėn rreth vetes. Edhe Toka, me njė lėvizje tė nxituar, sillet siē sillen elektronet. Kėsaj tėrheqjeje qėndrore i pėrgjigjet, nė kah tė kundėrt, shtytja qėndrore. Kėta janė, secili mė vete, nga njė ligj me vlerė nominale e konvencionale.
Tani do tė thoni se nė mes nuk ka asgjė, edhe ajo ėshtė njė masė, edhe kjo masė ndėr tė cilat e vogla vazhdon tė vėrtitet rreth sė madhes. Mirė po me qė nė mes nuk paska asgjė, si do tė shpjegohet kjo gjėndje? E kjo, qoftė tėrheqja sipas Njutonit, qoftė teoria e vėllimit sipas Ajnshtanjit, pėrfundimi mbetet po ai…
Po ashtu, kur tė merrni nė dorė, pėr shembull, njė farė, nė tė ėshtė e pranishme njė pėrpjekje jetėsore (8). Kur, ē'tė shikoni, diku nga toka menjėherė embrioni nxjerr kokė, bėhet filiz, bėhet bar, bėhet pemė, vetėm, se, jashtė ēdo diskutimi, bėhet diēka nga lloji i vet(9). Kėtu ka njė ligj zhvillimi (10). Ky ėshtė njė ligj nominal, konvencional. Mirėpo pa kėtė ligj nuk ka rritje dhe zhvillim (11). Pėr shembull, po tė mbillni njė gur, me qė pėr tė nuk ka ligj zhvillimi, nuk do tė vini re ndonjė rritje a zhvillim.
Ja, pra, kėta janė, secili mė vete, ligje tė Allahut. Edhe xhindi, edhe shpirti janė ligje tė tilla. Por ndryshimi nė kėtė mes ėshtė ky: ligji i tėrheqjes nuk ka mėndje, vullnet dhe vetėdije. Kurse ligji xhind, ligji shpirt, ligji ėngjėll kanė mendje, vetėdije e vullnet, veēanėrisht s'janė nominalė, konvencionalė e relativė dhe zotėrojnė secili nga njė trajtė ekzistence tė vėrtetė. Mendimtari vigan i shekullit (12) ka bėrė pėr tė pėrkufizimin mė tė pėrgjithėsuar, me tė pėrmbledhur e mė konēiz qė kemi mundur tė shohim gjera tani, nė kėtė formė: Shpirti ėshtė njė urdhėr ligjor i vetėdijshėm. Tė vėrtetėn e ajetit Thuaj: Shpirti ėshtė ēeshtje qė i pėrket vetėm Zotit tim,…( Kur'ani, Isra:85) ėshtė pothuajse e pamundur ta paraqesėsh nė mėnyrė kaq konēize. Shpirti ėshtė njė urdhėr ligjor i veshur me njė trup tė jashtėm pėrmbledhės, i gjallė, i vetėdijshėm, i ndritshėm, drejtėsidashės, i aftė pėr tė fituar pėrplotėsi. Po qe se i Zoti i Fuqisė u vesh njė trup tė jashtėm ligjeve tė materies, secili bėhet nga njė shpirt mė vete. Po qe se shpirti e heq veshjen trupore dhe e zbret vetėdijen nga koka, pėrsėri bėhet njė ligj i pėrhershėm, i amshuar. Nė tė vėrtetė, me kėtė ėshtė shpjeguar ēdo gjė. Shpirti pėr ju ėshtė njė ligj si ligjet qė pranuat ju nga mikrobota mė e vogėl nė mikrobotėn mė tė madhe, por me vetėdije. Mbetet tė themi se, sipas pretendimit tė disa shkencėtarėve, edhe tek bari, nė proēesin e rritjes, ėshtė ndjerė dhe vėzhguar njė vetėdijshmėri si pėrgjigje ndaj njė pjese mesazhesh, paralajmėrimesh, si njohje me mjedisin, pėrshtatje dhe nderthurje me tė. Po ashtu edhe te pemėt. Do t'ju parashtroj pėrmledhjen e njė prej shkrimeve tė njė reviste lidhur me kėtė temė. Autori thotė: Opinioni im pėrqėndrohet nė faktin qė kallinjtė e bimėve tė tillla si gruri e thekra janė tė vetėdijshėm. Sepse te gruri e thekra, pa menduar pėr njė vetėdije, njė mendje e njė njohje, nuk mund tė shpjegohen veprimet e tyre aq tė vetėdijėshme.
Pėr shembull, gruri, kur ende ėshtė njė emrion dhe filiz, e nxjerr kokėn mbi tokė dhe sheh pėrreth: po qe se mjedisi ėshtė i favorshėm dhe kushtet janė tė pėrshtatshme pėr tė nxjerrė dy bisqe. Po qe se klima shkon mbarė, lagėshtia ėshtė e pėrshtatshme dhe rezet e djellit kanė cilėsinė pėr tė ushqyer, merr vendim pėr dy bisqe. Madje, po e lejuan kushtet, nxjerr edhe tre. Kur tė ketė nxjerrė tre bisqe, e dimė se kushtet janė tė mjaftueshme pėr t'i ushqyer ato. Po tė mos duken tė pėrshtatshme kushtet, nxjerr vetėm njė. Sikur tė thoshte: Unė vetėm njė copė mund tė ushqej... Kur njė dru sėmuret, rrėzon frutat pėr tė shpėtuar veten. Bujku le tė pandehė ē'tė dojė, nuk janė frutat tė sėmura, por bima. Duket sikur pema thotė: Mė falni, por s'do tė mund tė kujdesem pėr frutat. Pėr shkak tė kėsaj gjendjeje, jam e detyruar tė kujdesem pėr veten. Ne tė ardhmen do tė mėsojmė pėr njė mekanizėm brenda bimėve qė dikton dhe bėn tė gjitha kėto punė. Ja, pra, tė gjitha kėto janė ligjet e Allahut.
Hidhėrimi i nėnės u bė shkak pėr ta penguar thėnien e shahadetit
Nėna dhe babai janė shkaktarėt e ardhjes sonė nė kėtė botė andaj atyre u takon mirėbėrėsia ideale: babait pėr shkak tė pėrkujdesjes materiale e nėnės pėr shkak tė lindjes dhe vėshtirėsive tė shumta. Nėna ėshtė ajo e cila bart fėmijėn nė barkun e saj nėntė muaj, pastaj e lind me shumė dhimbje duke iu ekspozuar edhe vdekjes. Ajo tė gjitha shpresat i ka varur nė kėtė fėmijė, e si mundet ai fėmijė pas tėrė kėsaj tė tregojė mosrespektim ndaj saj? Nė vazhdim, do ta pėrmendim rastin e njė sahabiu i cili nuk mundi qė ta shqiptojė shehadetin pėr shkak tė hidhėrimit tė nėnės ndaj tij. Ai rast ndodhi nė Medinėn e ndritshme.
Alkame, i cili ishte plot shėndet e fuqi sėmuret aq rėndė saqė nuk ishte nė gjendje tė thoshte ndonjė fjalė e as tė shprehte shehadetin. Familja e tij dhe njerėzit qė vinin pėr ta vizituar ia pėrkujtonin shehadetin duke shpresuar se edhe ai do ta thotė pas tyre, mirėpo gjuha e tij nuk punonte dhe nuk ishte nė gjendje tė thoshte “La ilahe il-lallah”. Familja dhe tė afėrmit u dėshpėruan shumė pėr atė gjendje tė tij. Duke mos gjetur rrugėdalje tjetėr nga ai pikėllim i madh pėr Alkamen, njėri prej tė afėrmve tė tij shkon te Pejgamberi, alejhi selam dhe e lajmėron pėr gjendjen e atij tė riu. Muhamedi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem e pyet personin qė e lajmėroi pėr gjendjen e Alkames: “A ka Alkamja prindėr? Personi me fjalė nuk e kuptoi njėherė fshehtėsinė e njė pyetjeje tė tillė e cila nuk kishte tė bėjė me sėmundjen e Alkames, por megjithatė iu pėrgjegj Pejgamberit: “I ati i ka vdekur, e nėnėn e ka tė moshuar…”
Pejgamberi, alejhi selam, e dėrgoi atė qė ta thirrė nėnėn e tij. Erdhi nėna e mirė dhe Pejgamberi, alejhi selam, e pyeti pėr sjelljet e birit tė saj dhe pėr gjendjen momentale. Ajo tha: “Rregullisht e falte namazin, jepte sadakė e zekat, e agjėronte Ramazanin… Nėna ishte e sinqertė dhe tė gjithė ata qė ishin tė pranishėm e dinin se ajo ishte duke e thėnė tė vėrtetėn pėr birin e saj. Pastaj, Pejgamberi, alejhi selam, e pyeti nėnėn e Alkames se si ishte gjendja mes asaj dhe birit tė saj? Me kėtė Pejgamberi, alejhi selam, dėshironte tė dijė diēka mė shumė rreth marrėdhėnieve tė birit me nėnėn e tij.
Nėna mendoi pak dhe tha: “Unė jam e hidhėruar ndaj tij!” Pejgamberi i tha: “Pse ashtu?!"
Nėna e Alkames me njė zė tė ulėt dhe tė pikėlluar tha: “E ēmon dhe i jep pėrparėsi mė tepėr gruas sė tij se mua…”Pejgamberi, alejhi selam, tha: “Hidhėrimi i nėnės ndaj tij ėshtė shkak qė ėshtė penguar gjuha e tij nga thėnia e shehadetit.”
Tė gjithė tė pranishmit ndjenė njė tronditje tė madhe pėr Alkamen, pėr atė tė ri i cili falte namaz, jepte sadaka, agjėronte, por nuk i kishte dhėnė hakun pėrgjegjėsisė qė kishte ndaj nėnės sė tij, pėrkundėr kėsaj i kishte dhėnė pėrparėsi gruas, e kishte ēmuar dhe vlerėsuar shumė mė tepėr atė qė kishte dėgjuar nga gruaja sesa fjalėt e nėnės dhe me kėtė kishte shkaktuar hidhėrimin e nėnės sė tij.
Atėherė, Pejgamberi, alejhi selam, e ktheu kokėn prej Bilallit, radijall-llahu anhu, dhe tha: “Shko e sillmi disa dru ta djegi Alkamen nė zjarr!”
Kur e dėgjoi kėtė, nėna shprehu njė zė pikėllues dhe tė dhimbshėm dhe tha: “O i Dėrguar i Allahut, don ta djegėsh birin tim, lulen e zemrės sime nė praninė time? Si do tė mund ta bart kėtė zemra ime? Pejgamberit, alejhi selam, i shkoi buza nė gaz, sepse fjalėt e tij rreth djegies sė Alkames dhanė rezultatin e dėshiruar, pasi ai kishte dėshirė qė nėna e Alkames t’ia falė gabimin birit tė saj. Pastaj, Pejgamberi i tha nėnės sė Alkames: “Nėse dėshiron qė Zoti tė jetė i kėnaqur dhe ta shpėtojė birin tėnd, falja gabimin, pajtohu dhe bėhu e kėnaqur ndaj tij.”
Pejgamberi, alejhi selam, heshti pėr njė moment e pastaj tha: “Pasha Atė nė duart e tė cilit ėshtė shpirti im, nuk do tė pėrfitojė asgjė me namazin, sadakėn dhe agjėrimin e tij derisa ti je e hidhėruar ndaj tij.” Atėherė, nėna e dashur e ngriti zėrin nga thellėsia e shpirtit dhe tha: “Po dėshmoj para Zotit, po tė dėshmoj ty o i Dėrguar i Allahut, po dėshmoj para tė gjithė kėtyre qė janė tė pranishėm: “Unė ia fala gabimin dhe jam e kėnaqur ndaj tij.”
Kur nėna e shpalli pajtimin ndaj djalit tė saj, ia fali gabimin dhe e largoi hidhėrimin, Pejgamberi, alejhi selam, tha: “Bilall, shko dhe shiko a po e thotė shehadetin? Me kėtė deshi tė provojė se a e kishte thėnė nėna pajtimin dhe fjalėn me zemėr, apo nuk e kishte thėnė me zemėr, por vetėm pse ishte turpėruar prej Pejgamberit.
Kur shkoi Bilalli, radijall-llahu anhu, te dera e Alkames, radijall-llahu anhu, e dėgjoi atė duke thėnė shehadetin. U kthye dhe e lajmėroi Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, se po e thoshte shehadetin.
Andaj, le tė ketė kujdes ēdo i menēur qė tė mos bėjė lėshime ndaj prindėrve se pėrfundimin do ta ketė tė keq! Le tė bėhet i zellshėm pėr bamirėsinė ndaj tyre sepse ata shpejt e marrin rrugėn pėr nė botėn tjetėr e pastaj ty tė kaplon pendimi!
Lusim Allahun qė tė jemi tė dėgjueshėm ndaj prindėrve, salavatet dhe selamet qofshin mbi profetin Muhamed, familjen dhe shokėt e tij.
Bismilahi-Rrahmani-Rrahim
Sqarim rreth magjise
Heqja e magjise(sherimi)
Ne pergjithsi kemi dy lloje te sherimit:
1.Sherimi i lejuar,qe eshte sherimi me Kuran
2.Sherimi i n'daluar qe eshte sherimi me magji
Lloji i pare eshte i lejuar,sepse Kur'ani eshte fjale e Zotit,kurse lloji i dyt nuk eshte i lejuar,sepse te besh magji dmth te bashkpunosh me shejtanet,gje qe feja Islame e ndalon rreptesisht.Ketu dua te them se feja Islame eshte kunder hajmalive.dmth. nuk lejon te perdoren ato.Te ne,shqiptaret,hajmalit perdoren,gjoja,per sherim shpriterore.Disa njerz i thon vetes hoxhe,por,ne realitet ata jane fallxhinje apo magjistar.Ata kinse sherojne me Kur'an,e ne realitet ata nuk sherojne me Kur'an,por me magji.
Disa njerz (hoxhallare) me te vertét sherojne me Kur'an.Ketu do ti permendja disa shenja,ne menyre qe ti dallojme njerzit(hoxhallaret),se a sherojne me Kur'an apo me magji.
Nese gjeni vetem nje nga keto shenja tek ai qe sheron,dijeni,pa kurrfare dyshimi,se ai eshte magjistare.Ato shenja jane:
E pyet te semurin per emrin e tij dhe per emrin e nenes se tij.
Merr disa gjera private te te semurit (rroba,shami,kapele etj)
Ndonjhere kerkon t'i sjellin kafsh me vecori te caktuara dhe ta therin pa e permendur emrin e Allahut.
Nganjehere kerkon, qe me gjakun e saj te lyeje vendet e semura,ose kafshen e hedhe ne vende te shkreta.
Shkruan talisman (magji dhe shkrime)
Leximi i magjive dhe i talismaneve te pakuptuashem.
I jep te semurit shkresa qe perbehen prej katerkendeshit,mbi te cilin jane shenuar shkronjat dhe numrat.
E urdheron te semurin qe per nje kohe te caktuar te ndahet prej njerzeve ,duke qendruar ne nje dhome,ne te cilen nuk hyn drita e diellit.
Nganjehere kerkon nga i semuri te mos lahet per nje periudh te caktuar,kryesisht 40 dite.
I jep te semurit gjera qe duhet ti fuse ne dhe.
I jep te semurit letra, te cilat duhet ti djegdhe me to te tymoset.
Flet me nje te folur te pakuptimt.
Nganjehere,magjistari,e njofton te semurin mbi emrat e tij, emrin e qytetit,nga i cili eshte,dhe problemin, per te cilin ka ardhur.
I shkruan te semurit shkresa me shkronja te nderprera mbi leter, ose mbi nje ene me ngjyre te bardh dhe, pastaj, e urdheron te semurin qe ti vendose ato ne nje ene me uje dhe te pije prej saj.
Allahu i madherishem, ne Kur'an thote: E SHPALLEM KUR'ANIN QE ESHTE SHERIM DHE MESHIRE PER BESIMTARET, KURSE JOBESIMTAREVE NUK U SHKON TJETER, VEQ DESHPRIM.
Ne Kur'an Zoti thot: (E hodhen Librin Zotit) E ndoqen ate qe thoshin djajte ne kohen e sundimit te Sulejmanit.. por Sulejmani nuk ishte i pafe, djajte ishin te pafe, sepse u mesonin njerzve magjine. Ndoqen edhe cka u zbriti ne Babel dy Engjujve, Harutit dhe Marutit, por ata te dy nuk ia mesonin askujt magjine para se ti thoshin: Ne jemi vetem sprove, pra mos u bej i pafe. Mesonin, njerzit, prej atyre te dyve ate (magji) cka ndante burri prej gruas se vet, por pa lejen e Allahut, me ate, askujt nuk mund ti benin dem, se ashtu mesonin cka u sillte dem, e nuk u sillte dobi atyre! E ata, ( jahudit) e kan ditur se ai qe (hodhi librin) zgjodhi ate ( magji), ne boten tjeter nuk ka ndonje te drejte ne meshiren e zotit. Po te dinin ata se per cka e shiten vetveten, eshte shume e keqe. ( suretu bakare 102)
Ai (njeri), i cili shkon te magjistari dhe beson ate qe magjistari thote, ai ka mohuar ate qe ka zbritur Allahu permes xhibrilit, kur`anin famelarte.
Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Sabriu : 18-12-2008 mė 06:18
72.Suretu El Xhinn
Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
1. Thuaj: Mua mė shpalllet se njė grup i vogėl nga xhinėt i vuri veshin dhe dėgjoi (Kuranin) dhe (kur u kthyen te tė vetėt) thanė: Ne kemi dėgjuar njė Kuran qė mahnit,
2. qė udhėzon nė tė vėrtetėn, andaj ne i besuam atij dhe Zotit tonė, kurrsesi nuk do tia shoqėrojmė mė akė
3. Dhe se latėsua e madhėruar e Zotit tonė, nuk ėshtė qė ka as grua , as fėmijė.
4. Ska dshim se ai mendjelehti jonė fliste tė pavėrteta ndaj All-llahut.
5. Ndėrsa, ne kemi pas menduar se as njerėzit, as xhinėt nuk flasin gėnjeshtra pėrkitazi me All-llahun,
6. Dhe se ka pasur burra prej njerėzve, qė kėrkonin ndihmė prej disa xhinėve dhe ashtu ua shtonin atyre edhe mė shumė arrogancėn.
7. Dhe se ata (njerėzit) kanė menduar, siē keni menduar edhe ju, se All-llahu nuk ka pėr tė ringjallur askė.
8. Dhe vėrtet, ne kemi hulumtuar ta arrijnė qiellin, po atė e gjetėm pėrplot roje tė forta dhe me shkėndija (zjarri qė djeg),
9. Dhe ne mė parė hulumtonim nė vendėvėshtrim pėr tė dėgjuar, e kush pėrpiqet tė dėgjojė tash, ai has nė pusinė e shkėndijės sė zjarrtė.
10. Ne nuk e dimė se me kėtė (pėrgaditje tė qiellit) ėshtė pėr qėllim ndonjė e keqe pėr ata qė janė nė tokė, apo Zoti i tyre dėshiron qė ata ti udhėzojė.
11. Ėshtė e vėrtetė se prej nesh ka tė mirė, por ka edhe qė nuk janė aq tė mirė, sepse ne kemi qenė nė drejtime tė ndryshme.
12. Dhe ne kemi qenė tė bindur se All-llahut nuk mund ti shmangeni nė tokė e as nuk mund ti shpėtojmė Atij duke ikur.
13. Dhe ne, sapo e dėgjuam udhėzimin (Kuranin), i besuam atij, e kush e beson Zotit tė vet, ai nuk i frikėsohet ndonjė dėnimi e as ndonjė padrejtėsie.
14. Ėshtė e vėrtetė se prej nesh ka besimtarė (myslimanė) dhe prej nesh ka qė janė jashtė rrugės (jobesimtarė), e kush e pranoi islamin, tė tillėt mėsynė rrugėn e shpėtimit.
15. Ndėrsa, ata qė lėshuan rrugėn, ata u bėnė lėndė e Xhehennemit!
16. sikur ata (idhujtarėt) ti pėrmbaheshin rrugės sė drejtė, Ne do tiu lėshonim atyre ujė me bollėk,
17. Pėr tė sprovuar me tė. E kush ia kthen shpinėn adhurimit ndaj Zotit tė vet, Ai e shpie atė nė vuajtje tė padurueshme.
18. Dhe (mua mė shpallet) e vėrtetė xhamitė janė veēant pėr tė adhuruar All-llahun, e mos adhuroni nė to askė tjetėr me All-llahun!
19. Dhe se kur u ngrit robi i All-llahut ta adhurojė Atė, ata (xhinėt ose idhujtarėt) gati hipnin njėri mbi tjetėrin pėr tė dagjuar.
20. Thuaj: Unė dėshiroj vetėm Zotin tim dhe Atij nuk i bėj asnjė shok!
21. Thuaj: Unė nuk kam nė dorė qė tju largojė dėmin, as tju sjell dobi!
22. Thuaj: Ėshtė e vėrtetė se mua nuk mė mbron askush prej (dėnimit) tė All-llahut dhe pėrveē Tij, unė nuk gjej mbėshtetje.
23. (Nuk kam nė dorė tjetėr), pėrveē kumtimin prej All-llahut dhe pėrveē shpalljeve tė Tij. Kush e kundėrshton All-llahun dhe tė dėrguarin e tij, i tij ėshtė zjarri i Xhehennemit, aty do tė jenė pėrgjithmonė, pambarim.
24. Derisa kur ta shohin atė qė u premtohet, atėherė do tė kuptojnė se kush ėshtė mė i dobėt nė ndihmė dhe mė i vogėl nė numėr.
25. Thuaj: Unė nuk e di a do tė jetė afėr ajo qė u premtohet, apo Zoti im do ta vonojė atė shumė?
26. Ai ėshtė qė e di tė fshehtėn, por fshehtėsinė e vet nuk ia zbulon askujt.
27. Me pėrjashtim tė ndonjė tė dėrguari qė Ai do. Atėbotė Ai vė roje para edhe prapa tij (kur i shpall fshehtėsinė),
28. Pėr ta ditur (pėr tu dukur) se ata kanė kumtuar shpalljet e Zotit tė tyre, dhe se Ai ka pėrfshi atė te ata, dhe Ai e di sasinė e ēdo gjėje qė ekziston.
Krijoni Kontakt