Close
Faqja 3 prej 21 FillimFillim 1234513 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 41 deri 60 prej 412
  1. #41
    Evidenca Maska e RaPSouL
    Anėtarėsuar
    09-03-2006
    Vendndodhja
    Tetovė
    Postime
    17,461
    Faleminderit
    5
    5 falenderime nė 4 postime
    Ēaj nga kamomili dhe diabeti

    Pirja e ēajit tė kamomilit mund ta ndalojė rritjen e nivelit tė sheqerit dhe mund t’i parandalojė komplikimet e tjera tė lidhura me diabetin.

    Kuercetina, herniarini, apigenini dhe luteolini, janė vetėm disa nga pėrbėrėsit e kėtij ēaji tė cilėt kanė ndikim pozitiv nė rregullimin e sheqerit nė gjak.

    Ėshtė treguar se kėto pėrbėrės inhibojnė lehtėsisht shndėrrimin e sakarozės nė glukozė dhe fruktozė, dhe nė kėtė mėnyrė pengojnė rritjen e menjėhershme tė nivelit tė sheqerit nė gjak.
    Sui generis

  2. #42
    Evidenca Maska e RaPSouL
    Anėtarėsuar
    09-03-2006
    Vendndodhja
    Tetovė
    Postime
    17,461
    Faleminderit
    5
    5 falenderime nė 4 postime
    Substancat kimike nga mbėshtjellėsit plastikė dėmtojnė zemrėn?

    Substanca kimike bisfenol A, e pranishme shpesh nė ambalazhet plastike tė ushqimit dhe pijeve, ėshtė e lidhur me rrezikun e zhvillimit tė sėmundjeve kardiovaskulare dhe diabetit.

    Shkencėtarėt kanė analizuar 1.400 vullnetarė, me ē’rast ėshtė treguar se personat me nivel mė tė lartė tė bisfenolit A nė urinė, janė dyfish tė rrezikuar pėr t’u sėmurė nga sėmundjet e zemrės dhe diabeti.

    Analizat kanė treguar se bisfenoli A ėshtė i pranishėm te 90% e popullatės, mirėpo niveli i tij ende nuk ėshtė shqetėsues pėr tė krijuar panik.
    Sui generis

  3. #43
    Evidenca Maska e RaPSouL
    Anėtarėsuar
    09-03-2006
    Vendndodhja
    Tetovė
    Postime
    17,461
    Faleminderit
    5
    5 falenderime nė 4 postime
    Paracetamoli rrit rrezikun e prekjes nga astma

    Disa ekspertё tё mjekёsisё kanё paralajmėruar se pėrdorimi i paracetamolit pёr largimin e temperaturės tek fёmijёt, mund tё rrisė gjasat e tyre pёr tё vuajtur nga astma, nё periudhėn nga mosha gjashtё deri nё shtatėvjeēare.

    Paracetamoli ёshtё njё bar mjaft efektiv nё uljen e temperaturės tek fёmijёt, por studimet e mё shumё se 200 mijё fёmijёve, kanё bёrё tё ditur se ata tё cilёt e kanё marrё kёtё bar nё vitin e parё tё jetёs, kanё pasur rrezik 46% mё tё lartё pёr t’u prekur nga astma.

    Hulumtuesit kanё thёnё se nuk e kanё tё qartё nёse bari ndikon direkt nё rritjen e rrezikut pёr astmё ose ёshtё ndonjė faktor tjetėr ndėrmjetės.

    Megjithatё, ekspertёt thonė se prindėrit edhe mё tej duhet ta pėrdorin barin pёr temperaturё tё lartё, pavarėsisht gjasave mё tё rritura pёr t’u prekur nga astma. Por ata rekomandojnė qё ky bar tё mos pėrdoret rregullisht tek fёmijёt dhe duhet tё rezervohet vetėm pёr rastet kur temperatura e lartё arrin 39 ose mё shumё, ose nёse fėmija ka dhimbje shqetėsuese.
    Sui generis

  4. #44
    Evidenca Maska e RaPSouL
    Anėtarėsuar
    09-03-2006
    Vendndodhja
    Tetovė
    Postime
    17,461
    Faleminderit
    5
    5 falenderime nė 4 postime
    Qumėsht pas sportit

    Dy studime tė reja e konsiderojnė qumėshtin meritor dhe tė dobishėm gjatė rikuperimit tė energjisė pas ushtrimeve trupore.

    Nė studimin e parė kanė marrė pjesė 24 vullnetarė, ndėrkohė qė qumėshti ka nxitur rikuperimin e shpejtė tė muskujve nga lodhja.

    Nė studimin tjetėr me vetėm shtatė participantė, qumėshti nė mėnyrė efektive e ka zėvendėsuar edhe ujin e humbur.

    Participantėt kanė ushtruar nė ambient tė nxehtė dhe tė lagėsht, me anė tė djersės kanė larguar 2% tė masės trupore, ndėrsa pas pirjes sė qumėshtit jo-yndyror, ata e kanė kthyer kėtė humbje tė lėngjeve.
    Sui generis

  5. #45
    Evidenca Maska e RaPSouL
    Anėtarėsuar
    09-03-2006
    Vendndodhja
    Tetovė
    Postime
    17,461
    Faleminderit
    5
    5 falenderime nė 4 postime
    Femrat ndjejnė dhimbje mė tė mėdha

    Dhimbjet me intensitet mė tė shprehur, tė cilat i ndjejnė femrat, janė tė pakuptueshme pėr mjekėt, andaj ata shpesh i injorojnė kėto.

    Zhvillimi biologjik i femrave si dhe i hormoneve tė tyre, e ndryshojnė dhimbjen dhe e bėjnė atė mė tė fuqishme. Kjo i bėn femrat shumė tė ndjeshme, andaj edhe duhet tė shėrohen mė ndryshe dhe me kujdes mė tė madh.

    “Femrat janė mė tė ndjeshme nė dhimbjet kronike, si ndezjet e nyjave dhe sindroma e ngacmimit tė zorrėve”, bėjnė tė ditur nga organizata International Association.

    Gjatė marrjes sė barnave tė njėjta, dhimbja tek meshkujt kalon derisa tek femrat ėshtė ende e pranishme. Si shembull mund ta pėrmendim paracetamolin, i cili ka veprim mė tė vogėl tek femrat, nė krahasim me meshkujt.
    Sui generis

  6. #46
    Evidenca Maska e RaPSouL
    Anėtarėsuar
    09-03-2006
    Vendndodhja
    Tetovė
    Postime
    17,461
    Faleminderit
    5
    5 falenderime nė 4 postime
    Tė dashuruarat kanė zemėr tė shėndoshė

    Pas hulumtimeve dhjetėvjeēare te 600 femra, mjekėt suedezė kanė vėrtetuar se femrat e lumtura nė dashuri dhe gratė nė martesė tė lumtur, kanė zemėr mė tė shėndoshė nė krahasim me femrat e vetmuara ose tė palumtura.

    Pas hulumtimeve, shkencėtarėt kanė ardhur nė pėrfundim se lumturia dhe lidhja ndėrmjet dy personave tė gjinisė sė kundėrt ndikon pozitivisht nė gjendjen e pėrgjithshme shėndetėsore, sidomos nė zemėr dhe nė enėt e gjakut.

    Ndėrsa femrat tė cilat nė lidhjen e tyre kanė mė shumė probleme tė cilat nxisin stres, ato pėrjetojnė tendosje tė enėve tė gjakut dhe aritmi tė zemrės.
    Sui generis

  7. #47
    Evidenca Maska e RaPSouL
    Anėtarėsuar
    09-03-2006
    Vendndodhja
    Tetovė
    Postime
    17,461
    Faleminderit
    5
    5 falenderime nė 4 postime
    Aktiviteti fizik mbron nga diabeti tip 2

    Femrat me rrezik tё rritur tё prekjes nga diabeti tip 2, kanё pasur gjasa mё tё mёdha tё qёndrojnё tё shёndosha nёse janė marrё me gjimnastikё, bёjnё tё ditur shkencėtarёt skocez.

    Hulumtimi i bёrё nё Glasgow University, ka treguar se programi i ushtrimeve fizike gjatё shtatё javёve tek tё hulumtuarit ka ēuar nё ulje prej 22% tё paraqitjes sё rezistencės nё insulinё, faktorit mё tё rёndёsishёm pёr paraqitjen e diabetit tip 2.

    Programi i gjimnastikės ka qenё i bazuar nё aktivitete si vrapimi, aerobika dhe ngasja e biēikletės, ndėrsa intensiteti dhe kohėzgjatja e ushtrimeve janė rritur vazhdimisht.

    Ėshtё e ditur se fёmijёt e prindёrve me diabet tip 2, kanё rrezik trefish mё tё madh tё vuajnė nga e njėjta sёmundje e sheqerit.

    Krahas kėsaj, tё dhėnat kanё treguar se diabeti trefishon rrezikun e prekjes nga sėmundjet e zemrės, qё ёshtё shkak i vdekjes sё dy tё tretave tё diabetikёve.
    Sui generis

  8. #48
    Evidenca Maska e RaPSouL
    Anėtarėsuar
    09-03-2006
    Vendndodhja
    Tetovė
    Postime
    17,461
    Faleminderit
    5
    5 falenderime nė 4 postime
    Shėndet pėr jetė mė tė gjatė

    Pėrqindja e vdekshmėrisė mund tė pėrgjysmohet te femrat me sėmundje kronike nėse ato zhvillojnė njė jetė tė shėndetshme.

    Numri i tė vdekurve nga sėmundjet e rėnda siē ėshtė kanceri dhe sėmundjet e zemrės, mund tė zvogėlohet nėse femrat ushtrojnė rregullisht, nuk pinė duhan, mbajnė peshėn trupore nė vlera normale dhe ushqehen me ushqim tė shėndetshėm, duke pėrjashtuar yndyrėn dhe mishin e kuq.

    Kėto tė dhėna janė tė bazuara nga studimi 24-vjeēar i shkencėtarėve amerikanė dhe britanikė, nė tė cilat janė pėrfshirė 80.000 femra ndėrmjet moshės 34 dhe 59-vjeēare.
    Sui generis

  9. #49
    Evidenca Maska e RaPSouL
    Anėtarėsuar
    09-03-2006
    Vendndodhja
    Tetovė
    Postime
    17,461
    Faleminderit
    5
    5 falenderime nė 4 postime
    Migrena dhe tromboza venoze

    Personat tė cilėt vuajnė nga migrena janė tė rrezikuar mė shumė pėr tė zhvilluar trombozėn venoze (krijimi i koagulantėve tė gjakut nė vena).

    Nė bazė tė njė studimi italian, ėshtė vėrejtur se 19% participantėve tė cilėt kishin migrenė mė vonė kanė zhvilluar trombozė venoze.

    Autorėt e studimit kanė pohuar se kjo ėshtė arsyeja pse njerėzit tė cilėt kanė migrenė janė tė prirė qė mė shpesh tė kenė sulm nė tru, si pasojė e problemeve me qarkullimin e gjakut.

    Gjatė kėtij studimi ėshtė pėrdorur ultrazėri me rezolucion tė madh, i cili ka dhėnė rezultatet tė cilėt e mbėshtesin teorinė e rrezikut pėr trombozė venozė nga personat tė cilėt vuajnė nga migrena.

    Llogaritet se 10% e numrit tė pėrgjithshėm tė njerėzve vuajnė nga kokėdhimbja specifike, e quajtur migrenė, kryesisht femrat.
    Sui generis

  10. #50
    Evidenca Maska e RaPSouL
    Anėtarėsuar
    09-03-2006
    Vendndodhja
    Tetovė
    Postime
    17,461
    Faleminderit
    5
    5 falenderime nė 4 postime
    Mė shumė se njė dhimbje koke?

    Tė frikėsuar se dhimbja e kokės do tė shfaqet pas pak dhe nuk do tė largohet? E vuajmė gati tė gjithė nė njė kohė tė caktuar, por gjetja e shkakut mund tė na ndihmojė ta largojmė dhimbjen e kokės.

    Ekzistojnė 14 loje tė ndryshme dhimbje koke, por qė ndahen nė dy grupe tė pėrgjithėsuara. Dhimbje primare ku pėrfshihen dhimbjet e kokės nga migrena, dhimbje koke tė tipit tensiv, dhimbje koke tė tipit “cluster” dhe nga mbidoza e ilaēeve. Dhimbjet sekondare janė pėrgjithėsisht simptomė e njė sėmundje tjetėr. Pra, nėse jeni ftohur dhe keni sinuset e bllokuara, kjo mundtė rezultojė nė dhimbje koke.

    Cili ėshtė problemi yt?

    MIGRENA

    Ndien…Dhimbje pulsuese, zakonisht tė njėanshme, ndjenjė tė vjeljes, bezdi nga drita dhe zhurma.

    Pėrse? Kimia e trurit ndryshon. Njė rėnie e nivelit tė serotoninės shkakton zgjerimin e enėve tė gjakut nė tru nga ku nxite ēlirimi i substancave qė provokojnė dhimbjen.

    Ēfarė duhet marrė? Vlerėso shpeshtėsinė e krizave. Nė rastin kur krizat janė deri dy nė muaj atėherė rekomandohet vetėm mjekimi i tyre. Ēelėsi i mjekimit tė krizės migrenoze ėshtė marrja e mjekimit sa mė tė shpejt qė tė jetė e mundur. Pėrdoren analgjetik tė ndryshėm si acidi acetyl salicilik (aspirin) 1000 mg, ibuprofen (nuk duhet pėrdorur nė sėmundjet e stomakut si ulcerė, gastrit si dhe kur jua ka ndaluar mjeku), paracetamol. Kur kriza ka filluar, ndėr preparatet mė tė efektshėm,e janė frenuesit e receptorėve 1 tė serotoninės (supratriptani etj.).

    Mund tė ndihmojė mjeku. Po. Kush vuan mė shumė se dy kriza nė muaj atėherė i rekomandohet pėrdorimi i terapive mbrojtėse pėr disa muaj, qėllimi i tė cilave ėshtė rrallimi i krizave. Kėtu mund tė pėrmendim preparate si antiodepresivė triciklikė, betabllokues etj. Trajtime me betabllokues mund tė ndihmojnė tė parandalojnė dilatatimin (zgjerimin e enėve tė gjakut); antidepresivėt mbajnė metabolizmin e trurit nė kontroll; dhe triptanėt rrisin nivelin e serotoninės – njė neurotejēues nė tru.

    Shmang…Duke mbajtur ditar pėr tė pėrcaktuar shėnjestrėn. Tė pėrfshihen vaktet pa ngrėnė, ngrėnia e ushqimeve tė caktuara (djathi, ēokollata, vera e kuqe, etj), shumė apo pak gjumė, njė udhėtim apo fluturim i gjatė, stresi, dritat e forta dhe zhurma e madhe, si dhe krizat e dhimbjeve tė kokės. Kėshtu e njihni mė shumė sėmundjen dhe rrethanat e shfaqjes sė krizės migrenoze.

    MIGRENA HORMONALE

    Ndien…Shenja migrene qė shfaqen vetėm dy deri nė tre ditė para ciklit menstrual, ose nė ditėn e parė tė ciklit.

    Pėrse? Dhimbja e para-ciklit besohet tė shkaktohet nga rėnia e nivelit tė estrogjenit nė trup, ndėrsa dhimbja nė ditėn e fillimit tė ciklit lidhet me substancat e quajtura prostaglandin qė kontrollojnė kontraktimet e uterusit (mitrės).

    Ēfarė duhet marrė? Pėr dhimbjet e kokės para-ciklit, merret i njėjti trajtim si pėr migrenėn. Pėr dhimbjet e kokės nė ditėn e parė tė ciklit merret qetėsues dhimbjesh apo njė kombinim i kodeinės dhe paracetamolit.

    A mund tė ndihmojė mjeku? Nė disa studime, Migard (serotonin agonist, vepron duke stimuluar receptorėt e serotoninės – “hormonit tė lumturisė”) ka rezultuar i efektshėm. Kujdes! Ka kundėrindikacione., ndaj pėr pėrdorim duhet tė kėshillohesh me mjekun)
    Alternativa... Reduktoni ėrdorimin e ushqimit me shumė dhjamė e yndyra ose tė alkoolit nė periudhėn para ciklit. Pėrdorimi I 100mg nė ditė co-enzym Q-10 mendohet tė parandalojė shfaqjen e dhimbjes migrenoze.

    DHIMBJE KOKE E TIPIT TENSIV

    Mendohet se shkak ka tkurrjen (ngėrēin) e muskujve tė skalpit apo tė qafės. Personat qė vuajnė zakonisht kanė ndryshueshmėri emocionale.

    Ndien…Dhimbje si njė fashė e ngushtė rreth e qark kokės me natyrė shtypėse, djegėse apo sikur ke njė peshė nė tė; lodhje; nervozizėm; mbindjeshmėri tė muskujve nė zonėn e shpinės e tė qafės.

    Pėrse? Stresi shkakton tendosjen e muskujve, ndikon nė rrjedhėn e gjakut pėr nė kokė dhe irriton nervat prej nga shfaqet dhimbja. Faktor kryesor rėndues janė stresi dhe mbilodhja.

    Ēfarė duhet marrė? Ibuprofen dhe kafe.

    MIGRENA CLUSTER

    Ndien… Dhimbje tė papritur koke, tipikisht tė njėanshme, nuk gjen qetėsi (do tė lėvizėsh sa andej-kėtej), hundė qė kullon nė anėn e prekur, skuqje tė njėanshme, lėkurė me djersė dhe e zbehtė, ėnjtje pėrreth syrit tė prekur, bebja e syrit e zvogėluar, qepalla tė mbyllura si dhe ėnjtje tė kapakut tė syrit. Fillon zakonisht natėn dhe zgjat deri nga 15 deri 180 min deri 8 herė nė ditė.

    Pėrse? Mendohet qė shkaktarė tė mundshėm tė jenė alkooli, duhani si dhe pėrdorimi i disa medikamenteve si trinitrina dhe pėrdoret pėr trajtimin e sėmundjeve kardiake. Nga kjo lloj migrene preken kryesisht burrat e moshės 20 deri nė 40 vjeē.

    A mund tė ndihmojė mjeku? Nuk ka kurim pėr kėtė lloj migrene. Qėllimi i trajtimit konsiston nė zvogėlimin e dhimbjeve tė forta tė kokės dhe nė shkurtimin e periudhės sė dhimbjeve. Qetėsues dhimbjesh si aspirina apo ibuprofeni nuk bėjnė efekt, pasi dhimbjet mund tė largohen po aq shpejt si erdhėn, pa arritur qė kėta qetėsues tė veprojnė. Trajtimi pėrfshin oksigjenin, frenues tė receptorėve 1 tė serotoninės, nė rast krize ėshtė parė tė jetė e efektshme dihydroergotamin.

    Shmang…Parregullsitė e gjumit natėn, gjumin e drekės, alkoolin, duhanin dhe burimet e forta tė dritės.

    MIGRENA NGA MBIDOZA E ILAĒEVE

    Ndien…Dhimbje e pėrditshme koke, shpesh qė ju zgjojnė qė nė mėngjes herėt, vazhdon gjatė ditės, ndjenjė tė vjeli, ankth, probleme me kujtesėn, depresion, ērregullime me gjumin.

    Pėrse? Nė rast dhimbje koke, gjithkush u drejtohet qetėsuesve. Ata mund tė ofrojnė qetėsim tė menjėhershėm nė rast dhimbjesh koke tė rralla. Por, ka njė kufi. Nėse e shikoni veten duke pirė mė shumė se dy deri tre herė nė javė, ilaē pėr dhimbjen, mund tė kontribuoni pėr krimin e dhimbjeve, sesa pėr qetėsimin e tyre.

    A mund tė ndihmojė mjeku? Pėr qetėsimin e dhimbjeve, mjeku mund t’ju rekomandojė dihydroergotamine.

    Alternativa…Akupunktura, hipnoza, meditimi, masazhi, vitaminat dhe mineralet.

    Shmang….Ērregullimet e gjumit, lėnien e vakteve, stresin, duhanin.

    KUR DUHET TĖ SHQETĖSOHESH

    Dhimbja ėshtė e fortė dhe e vazhdueshme, theksohet nga pėrkulja e qafės dhe nga kolla – kėto flasin pėr sindromė meningeale. Njė dhimbje koke serioze me ngritjen e qafės dhe ethe, konfuzion mendor, ērregullime tė tė folurit dhe mpirje ose paralizė janė shenja tė meningjitit.

    Nėse dhimbja e kokės shoqėrohet me ndryshime tė papritura tė personalitetit, konfuzion dhe pėrgjumje, mund tė jenė shenja tė encephalitis. Dhimbjet e kokės me origjinė nga tumoret cerebrale zakonisht janė tė pėrhapura, tė vazhdueshme, qė acarohen nga kolla dhe lėvizjet mė tė vogla. Nė kėto raste ka mė shumė tė ngjarė qė fillimisht tė ndiesh shqetėsime tė tė parit, marrje mendsh, dhe dobėsi nė gjymtyrė. Kemi dhe rastin e dhimbjeve tė kokės pas traumave. Graviteti i traumės nuk ėshtė nė raport tė drejtė me gravitetin e dhimbjes.

    Njė vend tė veēantė zėnė edhe dhimbjet e kokės me shkaqe tė pėrgjithshme. Dhimbja mund tė zbulojė njė anemi, ose insuficiencė respiratore (probleme tė mushkėrive), dhimbje koke nga hipertensioni arterial qė bėhen mė evidente nė gjendje ankthi ose migrenat qė shpėrthejnė ose zbulohen nga hipertensioni arterial. Tiparet e dhimbjes nga tensioni arterial janė tė tipit: dhimbje pas koke e pranishme nė mėngjes, nė zgjim e qė zbutet gjatė ditės. Nė praktikėn mjekėsore njė dhimbje koke tiparet e sė cilės nuk lejojnė njė diagnozė tė saktė kėrkon skaner tė kokės.
    Sui generis

  11. #51
    Evidenca Maska e RaPSouL
    Anėtarėsuar
    09-03-2006
    Vendndodhja
    Tetovė
    Postime
    17,461
    Faleminderit
    5
    5 falenderime nė 4 postime
    Trashja zvogėlon kapacitet reproduktiv tė meshkujve

    Mbipesha kufizon mundėsinė pėr t’u bėrė baba, madje edhe te meshkujt e shėndoshė.

    Tė dhėnat e grumbulluara nga 87 meshkuj tė moshave ndėrmjet 19 dhe 48 vjeē, kanė sugjeruar se participantėt e trashė i kanė pasur mundėsitė e kufizuar pėr tė pasur fėmijė.

    Te kėta pjesėmarrės ėshtė vėrejtur ndryshim hormonal i cili mund tė shkaktojė reduktimin e kapacitet reproduktiv.

    Autorėt e studimit mendojnė se kjo ndodh si pasojė e vėshtirėsimit tė lidhjes sinjalizuese ndėrmjet hipotallamusit dhe testiseve, qė vjen deri te zvogėlimi i nivelit tė hormonit testosteron dhe disa hormoneve tjera nė gjakun e meshkujve tė trashė, dhe nga ana tjetėr vjen deri te ngritja e nivelit tė estrogjenit.
    Sui generis

  12. #52
    Evidenca Maska e RaPSouL
    Anėtarėsuar
    09-03-2006
    Vendndodhja
    Tetovė
    Postime
    17,461
    Faleminderit
    5
    5 falenderime nė 4 postime
    Mė mirė thjerrėzat se operacioni me laser

    Thjerrėzat e kontaktit do tė ketė pėrparėsi nė tė ardhmen nė korrektimin e shikimit, pavarėsisht operacioneve tė syrit me laser, pohojnė shkencėtarėt britanikė.

    Dallimi ndėrmjet operacionit me laser dhe thjerrėzave tė kontaktit ėshtė pėr faktin, se thjerrėzat mund tė shfrytėzohen te tė gjithė njerėzit, ndėrsa kirurgjia me laser ėshtė e kufizuar vetėm nė disa ērregullime tė cilat mund t’i pėrmirėsojė.

    Terapia laserike nuk ėshtė e pėrshtatshme pėr tė gjithė. Ajo paraqet njė ndėrhyrje kirurgjike e cila bart nė vete tė gjitha pasojat e ndėrhyrjeve tjera kirurgjike, siē ėshtė p.sh. infeksioni.
    Sui generis

  13. #53
    Evidenca Maska e RaPSouL
    Anėtarėsuar
    09-03-2006
    Vendndodhja
    Tetovė
    Postime
    17,461
    Faleminderit
    5
    5 falenderime nė 4 postime
    Rrushi i zi lufton sulmet nё zemėr

    Nga rrushi i zi nuk bёhen vetėm verėrat, por ky fryt edhe nёse konsumohet edhe i freskёt ёshtё njё bar i ēuditshёm kundėr sulmeve nё zemėr, ka treguar njё studim i fundit shkencor.

    Shkencёtarёt nga Unitersiteti i Madridit, kanё bёrё njё analizё tё atyre pjesėve tё rrushit tё cilat janė mё tё pasur me proteina. Ėshtё nxjerrė njё ekstrakt i cili pėrmban proteina dhe antioksidues, pёr ndryshim prej pemėve tjera tё cilat kanё pak proteina dhe vetėm antioksidues.

    Shkencёtarёt me ekstraktin e rrushit kanё bёrё njё varg hulumtimesh, nga tё cilat kanё nxjerrё pėrfundimin se konsumimi i saj e ka ulur presionin e gjakut pёr 5% , kolesterolin pёr 14%, veēanėrisht kolesterolin e keq (i njohur si LDL).

    Shkencёtarёt kёshillojnё se nёse rrushi pėrfshihet nё ushqimin e pёrditshёm, mund ta zvogėlojё rrezikun pёr sulme nё zemėr deri nё 50%. Ekstrakti i rrushit mund tё ndihmojё veēanėrisht njerёzit tё cilёt vuajnė nga presioni i lartё i gjakut si dhe niveli i rritur i kolesterolit.
    Sui generis

  14. #54
    Evidenca Maska e RaPSouL
    Anėtarėsuar
    09-03-2006
    Vendndodhja
    Tetovė
    Postime
    17,461
    Faleminderit
    5
    5 falenderime nė 4 postime
    Boronica mbron eshtrat

    Osteoporoza pas menopauzės ėshtė shkaktari mė i shpeshtė i humbjes sė masės eshtėrore tė cilin e pėrcjell procesi normal i plakjes.

    Studimet e mėparshme kanė treguar se pemėt dhe perimet kanė ndikim mbrojtės tek eshtrat dhe kjo si meritė e substancave fitokimike tė pranishme nė to.

    Boronica pėrmban substanca fitokimike tė cilat mbrojnė nga sėmundjet e zemrės, ndėrsa studimet e fundit tregojnė se boronicat pėrveē ndikimit pozitiv nė zemėr (ku ndikojnė pozitivisht edhe kumbullat e thata), janė shumė tė dobishme pėr parandalimit e zhvillimit tė osteoporozės, gjegjėsisht pengojnė zhvillimin e sėmundjeve tė eshtrave.
    Sui generis

  15. #55
    Evidenca Maska e RaPSouL
    Anėtarėsuar
    09-03-2006
    Vendndodhja
    Tetovė
    Postime
    17,461
    Faleminderit
    5
    5 falenderime nė 4 postime
    Vitamina D dhe skleroza multiple

    Fėmijėt tė cilėt kanė mungesė tė madhe tė nivelit tė vitaminės D, janė tė rrezikuar pėr ta zhvilluat sklerozėn multiple, njoftojnė shkencėtarėt kanadezė.

    Rezultatet e studimit tė realizuar nė Universitetin e Torontos bazohen nga tė dhėnat e grumbulluara prej 125 fėmijėve.

    Kėto tė dhėna kanė treguar se njė vit para diagnostikimit me sklerozė multiple, 68% e fėmijėve kanė nivel tė ulėt tė vitaminės D.

    Llogaritet se afėr 2.5 milionė njerėz vuajnė nga skleroza multiple, e cila ėshtė nj sėmundje autoimune ku sistemi imun sulmon sistemin nervor qendror duke shkaktuar demielinizim.
    Sui generis

  16. #56
    Evidenca Maska e RaPSouL
    Anėtarėsuar
    09-03-2006
    Vendndodhja
    Tetovė
    Postime
    17,461
    Faleminderit
    5
    5 falenderime nė 4 postime
    Antidepresivёt tё dёmshme pёr spermėn

    Pёrdorimi i shpeshtё i antidepresivёve mund tё jetё i dёmshёm pёr AND-nё e spermatozoideve, gjё qё mund ta zvogėlojё aftёsinё fekonduese tё meshkujve, thonё studimet e fundit.

    Hulumtimi i bёrё nё 35 meshkuj tё cilёt kanё marrё paroxetine, ka treguar se numri i spermatozoideve me ADN tё dėmtuar nga 13.8 para trajtimit, ёshtё rritur nё 30.3 % pas vetėm katёr javėsh.

    Rezultatet e hulumtimit tё spermatozoideve me ADN tё dėmtuar, kanё treguar se kjo ёshtё njё prej problemeve mё tё shpeshta pёr krijimin e familjes, veēanėrisht pёr ēiftet qё pėrpiqen tё jenё prindėr.

    Antidepresivёt janė barnat mё sё shpeshti tё pёrshkrueshme pёr problemet me depresionin.
    Sui generis

  17. #57
    Evidenca Maska e RaPSouL
    Anėtarėsuar
    09-03-2006
    Vendndodhja
    Tetovė
    Postime
    17,461
    Faleminderit
    5
    5 falenderime nė 4 postime
    Vitamina C ul shtypjen e gjakut

    Disa studime tё reja italiane kanё zbuluar se dhėnia e vitaminės C nё mёnyrё intravenoze mund ta zvogėlojё presionin e gjakut.

    Nё kёto studime kanё marrё pjesё 12 tё studiuar me presion tё rritur tё gjakut. Tё gjithё tё hulumtuarve u ёshtё dhёnё 3 gram vitaminё C. Rezultatet kanё treguar se ka pasur ulje tё presionit prej 7%, 5 minuta pas marrjes sё vitaminёs C.

    Shkencёtarёt mendojnė se vitamina C ul aktivitetin e tepruar tё sistemit nervor qendror, duke e zvogėluar nё kёtё mёnyrё presionin e rritur tё gjakut.
    Sui generis

  18. #58
    Evidenca Maska e RaPSouL
    Anėtarėsuar
    09-03-2006
    Vendndodhja
    Tetovė
    Postime
    17,461
    Faleminderit
    5
    5 falenderime nė 4 postime
    Fėstėku ndihmon nė uljen e kolesterolit tė keq

    Frytet arrore (me lėvore tė fortė), ulin rrezikun e prekjes nga sėmundjet e zemrės. A vlen kjo edhe pėr fėstėkun?

    Shkencėtarėt kanė hulumtuar doza tė ndryshme tė kėtyre fryteve brejtėse (10% dhe 20% tė energjisė ditore) dhe rezultatet kanė treguar se edhe fėstėku, si edhe frytet e tjera nga ky grup, ka ndikim pozitiv nė shėndet.

    Pas konsumimit tė kėtij fryti ka ardhur deri tek zvogėlimi i LDL kolesterolit (tė keq), ndėrsa doza mė e madhe ėshtė treguar me efekt edhe mė tė madh.

    Hulumtuesit kanė vėrtetuar se frytet arrore pėrmbajnė antioksiduesin e quajtur luteinė. Por fėstėku pėrmban nivele tė larta tė fitosterolit, njė substancė tjetėr qė mund tė ulė nivelin e kolesterolit dhe tė reduktojė rrezikun e kancerit.
    Sui generis

  19. #59
    Evidenca Maska e RaPSouL
    Anėtarėsuar
    09-03-2006
    Vendndodhja
    Tetovė
    Postime
    17,461
    Faleminderit
    5
    5 falenderime nė 4 postime
    Pėr tė mos u sėmurur nga kanceri i gjirit

    Faktorėt qė ju rrezikojnė; Si ta shmangni; Duke u vetėdiagnostikuar; Dhe duke bėrė kontrolle tė herėpashershme.

    Pavarėsisht se nuk bėn pjesė nė tumoret me shkallė rrezikshmėrie tė lartė, tumori i gjirit ėshtė njė sėmundje qė prek kryesisht femrat, sidomos pas moshės 35 vjeē. Sipas statistikave, nė 100 mijė femra 44 prej tyre rrezikojnė tė preken nga tumori nė gji.

    Por duket se me kapjen e shpejtė dhe diagnostikimin nė kohė, kanceri i gjirit mund tė kurohet dhe pas shėrimit tė plotė, mundėsia pėr tė vazhduar njė jetė normale ėshtė e sigurt, pa harruar konsultimet e herėpashershme me mjekun. Dhe nuk ėshtė aspak e vėshtirė.

    Pėrveē konsultave dhe vizitave tek mjeku specialist, edhe ju vetė mund tė vetėdiagnostikoheni dhe tė drejtoheni tek mjeku nė rast se vėreni diēka tė dyshimtė qė ju shqetėson.

    Vetėdiagnostikimi, ka tė bėjė me shikimin dhe prekjen. Njė femėr qė i ka kaluar tė 20 vjetėt duhet tė mėsojė qė njė herė nė muaj tė bėjė njė kontroll tė imtėsishėm tė gjirit. Pėr ta bėrė kėtė, duhet tė zhvisheni nga mesi e lart, tė dilni para pasqyrės dhe tė shikoni me vėmendje nėse tė dy gjokset kanė madhėsi tė barabartė (duke marrė parasysh qė disa femra e kanė vetė njė gji mė tė madh se tjetri), nėse qėndrojnė tė dy nė tė njėjtin nivel.

    Nėse vini re se njėri prej gjinjve ėshtė mė i rėnė apo mė i vogėl, duhet tė drejtoheni menjėherė tek specialisti.

    Pa harruar tė shikoni me vėmendje edhe kokrrat, tė cilat duhet tė kini parasysh qė gjithmonė duhet tė jenė nė qendėr tė gjoksit. Pastaj ngrini duart lart dhe shikoni nėse vini re ndonjė tėrheqje tė lėkurės apo nėse njėri nga gjinjtė ngrihet mė lart se tjetri. Mė pas filloni tė bėni njė kontroll tė imtėsishėm me dorė. Me gishtat e dorės filloni tė bėni lėvizje nga poshtė lart mbi sipėrfaqen e gjirit si nė figurė, dhe pastaj lėvizje nė formė rrezesh nė qendėr tė gjirit. Nėse gjatė prekjes dora ju kap ndonjė kokėrr apo diēka tjetėr tė dyshimtė, tregon se ju nevojitet njė vizitė tek mjeku specialist.

    Nė formimin e kancerit nė gji ndikojnė disa faktorė dhe mė kryesori prej tyre ėshtė seksi. Femrat janė gjithmonė mė tė predispozuara pėr tė pasur kancer gjiri. Por kjo nuk do tė thotė se meshkujt pėrjashtohen. Rrallė, por ndodh qė edhe njė burrė tė ketė tumor nė gji. Megjithatė pėrqindja ėshtė shumė e vogėl, rreth 1,4 pėr qind.

    Faktor tjetėr risku ėshtė mosha. Me rritjen e moshės rritet edhe mundėsia pėr t’u prekur. Kryesisht kufiri fillon nga 35 vjeē e lart. Pa lėnė mėnjanė edhe trashėgiminė. Nė shumė raste kanceri i gjirit mund tė jetė i trashėgueshėm nga nėna tek vajza apo nga njėra motėr tek tjetra.

    Qėndron gjithmonė i pranishėm rreziku kur njėri prej gjinjve ka pasur tumor, mundėsitė janė dhjetė herė mė tė larta qė tumori tė prekė edhe gjirin tjetėr. Kėshtu qė ato femra qė janė kuruar mė parė nga njė tumor nė gji, duhet qė herė pas herė tė bėjnė vizita dhe konsulta tek specialisti pėr tė mbrojtur gjirin e shėndoshė.

    Edhe rrezet jonizuese janė tė rrezikshme. Bėhet fjalė pėr rreze tė shkaktuara p.sh. nga aparatet e radioskopisė, por pas moshės 40 vjeē ky rrezatim ėshtė i papėrfillshėm. Ndėr faktorėt kryesorė bėjnė pjesė edhe ata endokrinė dhe riprodhues.

    Si pėr shembull mosha e ardhjes sė menstruacioneve. Risku ėshtė mė i madh kur menstruacionet kanė ardhur rreth moshės 12 vjeē dhe mė i vogėl pas moshės 16 vjeē.

    Gjithashtu edhe menopauza pėrbėn njė faktor rreziku qė shtohet me lėnien e hershme tė menstruacioneve. Pa harruar kėtu edhe lindshmėrinė. Duket se lindja para moshės 20 vjeē dhe e sa mė shumė fėmijėve, kthehet nė mburojė mbrojtėse pėr kancerin nė gji.

    Por edhe kontracepsioni duhet marrė parasysh si faktor, kur vazhdohet gjatė dhe fillohet nė moshė shumė tė re. Ndoshta nuk e dinit, por edhe dieta luan rol shumė tė rėndėsishėm nė mbrojtjen ndaj tumorit tė gjirit.

    Dieta hiperkalorike dhe e pasur me yndyra shtazore duhet tė zėvendėsohet me ushqime tė lehta me bazė frutash dhe perimesh, pėr tė qenė mė tė sigurta. Gjithashtu obeziteti pėrbėn njė nga shkaktarėt e prekjes sė tumorit nė gji. Gratė mbi peshė duken mė tė rrezikuara nga tumori nė gji.

    Simptomat

    Cilat janė disa nga simptomat e prekjes sė mundshme nga tumori nė gji? Ndėr simptomat mė kryesore bėn pjesė ndryshimi i gjirit, i madhėsisė ose i formės, tėrheqja e lėkurės ose plagė tė ndryshme, spostim apo sekrecione nga kokrra e gjirit si dhe gjėndra tė dukshme nė zonėn e sqetullave.

    Diagnostikimi

    Ndėr metodat e diagnostikimit tė kancerit nė gji e para ėshtė ekzaminimi klinik, qė ka tė bėjė me vetėdiagnostikimin me anė tė shikimit dhe prekjes, qė duhet tė fillojė pas moshės 20 vjeē.

    Kurse sa i pėrket diagnostikimit nga mjeku specialist, njė metodė shumė e pėrdorshme ėshtė mamografia, qė ka tė bėjė me kėqyrjen e gjirit nė njė aparaturė tė specializuar.

    Shkalla e saktėsisė sė mamografisė ėshtė 85-90 pėr qind. Diagnostikimi me metodėn e mamografisė nuk kėshillohet para moshės 35 vjeē dhe nė periudhėn e shtatzėnisė.

    Ekografia ėshtė njė metodė shumė e pėrdorshme pėr tė rėnė nė gjurmė tė kancerit nė gji dhe citologjia, qė ka tė bėjė me ekzaminimin e materialit tė shkėputur nga zona dyshuese. Diagnostikimi me metodėn dhe citologjisė jep 90-95 pėr qind siguri.

    Ėshtė e kėshillueshme qė vetėdiagnostikimi tė bėhet njė herė nė muaj, vizita klinike tek specialisti njė herė nė gjashtė muaj, kurse mamografia ēdo dy vjet.

    Mjekimi

    Pas rėnies nė gjurmėt e tumorit nė gji janė disa mėnyra mjekimi. E para ėshtė kirurgjia qė ka tė bėjė me heqjen e tumorit dhe nyejve limfatike duke ruajtur gjirin. Kimioterapia e cila aplikohet pas operacionit, por edhe para tij, gjithashtu edhe hormonoterapia dhe terapia radioaktive.

    Megjithatė gjithmonė duhet tė mbani parasysh se kanceri i gjirit nė pjesėn mė tė madhe tė rasteve ėshtė i shėrueshėm dhe mundėsia e vazhdimit tė njė jete normale ėshtė mė se e sigurt.
    Sui generis

  20. #60
    Evidenca Maska e RaPSouL
    Anėtarėsuar
    09-03-2006
    Vendndodhja
    Tetovė
    Postime
    17,461
    Faleminderit
    5
    5 falenderime nė 4 postime
    Me ushtrime fizike pėr ta lėnė duhanin

    Njė hulumtim i realizuar te femrat shtatzėna sugjeron se aktiviteti fizik ndihmon nė suksesin e lėnies sė duhanit.

    Rezultatet e shkencėtarėve nga Universiteti londinez St. George, pohojnė se ushtrimet trupore kanė ndikim tė ngjashėm me flasterėt nikotinikė nė ndėrprerjen e duhanpirjes.

    Nikotina mund tė sjellė deri te zvogėlimi i masės trupore tė tė porsalindurit, rrit rrezikun pėr vdekjen e foshnjės nė muajt e parė tė lindjes, mund tė krijojė vėshtirėsi nė mėsim dhe komplikime nė fazėn e mėvonshme tė fėmijėrisė.

    Tė dhėnat nė SHBA dhe Britani tė Madhe kanė treguar se nga 17% deri nė 20% e femrave vazhdojnė pirjen e duhanit edhe gjatė shtatzėnisė.
    Sui generis

Faqja 3 prej 21 FillimFillim 1234513 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Identiteti evropian i shqiptarėve
    Nga Iliriani nė forumin Portali i forumit
    Pėrgjigje: 572
    Postimi i Fundit: 02-05-2012, 15:45
  2. Psikologjia nė shėrbim tė shėndetit
    Nga salihaj nė forumin Filozofi-psikologji-sociologji
    Pėrgjigje: 143
    Postimi i Fundit: 06-04-2011, 12:42
  3. Dita Botėrore e shėndetit
    Nga Florim07 nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 11-04-2009, 05:50
  4. E verteta nuk eshte gjithmone e nevojshme
    Nga Tannhauser nė forumin Filozofi-psikologji-sociologji
    Pėrgjigje: 10
    Postimi i Fundit: 16-09-2006, 23:03
  5. RENDESIA E LUTJES (a eshte e nevojshme te lutemi?)
    Nga NoName nė forumin Komuniteti katolik
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 11-04-2006, 07:43

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •