Close
Faqja 4 prej 11 FillimFillim ... 23456 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 61 deri 80 prej 210
  1. #61
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,448
    Faleminderit
    2
    7 falenderime nė 7 postime
    Citim Postuar mė parė nga zenith Lexo Postimin
    truthare shkretetire,me nxirr vetem nje,vetem nje shkrim tendin qe ti sherbeje SHQIPTARIZMES...............te gjitha shkrimet e tua jane spam i qelbur arabik,mrekulli kuroni,foto nga dubai dhe arabia saudite,propagande arabe,fyerje disa dhjetra here kunder shqiptareve duke i cilesuar si kriminele,tregtare droge dhe prostitutash,ti fytyre e degjenerume i fut te gjithe shqiptaret ne nje thes kur ben akuza.
    O shokit ...

    Une dhe Familja ime e kemi deshmuar Veten kur ka qen koha te deshmohet (ne Kohen kur vinte era Barot ne Kosovė)....

    Dhe Nacionalizmi dhe Patriotizmi ne momentin kur kalon ne Forum dhe Ne Tastier,ateher kalon ne Bizxhoz dhe Casino....

    Une nuk e ndjej veten Shqiptar ,vetem kur ndegjoj Himnin Kombetar,sikur ju

    Ka shume individa qe plaqkisin Automjete ne per Kuks ,me Nacionalizem te Tillė (Me te ndegjuar Himnin kombetar)
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  2. #62
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    11-04-2003
    Postime
    1,371
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga faruk_01 Lexo Postimin
    ja paska shternguar doren nuk ja paska shtenguar doren haha shume qesharake dhe aspak e qelluar per kto tema,(me vjen keq per ty),,,,njeher beni nje pyetje vetes tende se ku ke qene ne vizit, ndoshta ke qene ne ndonje fshat malor me gjithsejt 20 banor...nuk paske dalur askund,,nuk paskeni shetitur boll dhe mire, nuk paskeni kaluar nga Gostivari rethina, Tetova dhe rethina etj, nuk paskeni vizituar dy univerzitetet e pastra shqiptare, nuk u paskeni njoftuar me asnje, se dij spe jep te dhena me perqindje me numra ku ju nuk paskeni lidhje me jeten..kalofshi mire me kete mendje te shprazur dhe pa informata te detajuara por te stergjatura dhe te kota
    Akoma po pres te me sjellesh emrat e myslimaneve (besimtare) shqiptare qe i dhane kultures shqiptare qe prej Skenderbeut e deri ne Rilindje. Po pres te me thuash sa Hoxhallare kenduan shqip, sa shkruajten shqip dhe sa i dhane kombit! Po pres, por nuk po shof te pergjigjesh?!

    Gjithsesi une isha ne Kumanove, dhe jo ne fshat. Isha ne Kumanove qe bera vizitat ne shtepite e disa njerezve qe njoh. Pastaj vajta edhe ne Tetove, ku studentet e Universitetit kishin lene oret e mesimit per te mbajtur referatin e nje Hoxhe magjypo-arab mbi kulturen e arabit. Vajta kerkova te shihja dicka shqiptare por nuk gjeta asgje, asnje shenje te kultures shqiptare. Emrat te gjithe i kishin turq, ne xhami cdo gje ishte arabisht. Universiteti i Europes Juglindore ne Tetove ishte ne fakt nje investim Austriak, por shqiptaret besen e kishin me arabin dhe kulturen e arabo-magjype. Per Nane Terezen nuk e kishin shume merakun, shume e konsideronin si shkja, ca te tjere si kryqalie. Edhe Skenderbeun e shihnin pa ndonje admirim te madh. Shume thoshin se ishin fillimisht myslimane dhe pastaj shqiptare. Ne fakt ne nje mbremje qe vajta u kendua hymni shqiptar, thuajse asnje prej atyre rreth meje nuk i dinte vargjet.

    Muzika qe degjove ishte totalisht arabe, madje as turqit nuk e kane muziken aq te arabizuar. Adem Ramadani kengetari me i degjuar ne Maqedoni, cdo kenge e kishte ilahi, dhe e kendonte gjysem arabisht.
    Cdokush fliste per Turqine. Kur kalova ne Shkup pashe nje turme prej 200-300 shqiptaresh qe protestonin karikatuarat e profetit Mohamed ne Europe, ulerisnin si te marre per Allahun dhe hakmarrjen e tij dhe kishin bllokuar trafikun ne qender te Shkupit, ... me erdhi per te vjelle, maqedonasit i shikonin dhe qeshnin me kafsherine e tyre. Barbarizmi dhe mesjeta ne zemer te europes mbahet lart nga shqiptaret.

    Kam edhe me detaje, nqs do ti degjosh.....
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Zarathustra. : 28-07-2008 mė 13:03

  3. #63
    Hakuna Mattatta Maska e AngryAngel
    Anėtarėsuar
    19-09-2006
    Vendndodhja
    Askund
    Postime
    263
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Zarathustra. Lexo Postimin
    Emrat te gjithe i kishin turq.
    1. ti nuk e sundon mire gjuhen shqipe, fjalia larte nuk ka kuptim e shkruar ne kete forem. Ma merr mendja se don te thuash : Te gjith emrat i kishin turqisht. ose Te gjith kishin emra turk. Se emri nuk mundet te kete kombesi por vetem domethenije ne gjuhen e nje kombi te caktuar.
    2. Dhe poqese ke menduar keshtu ateher te ti tregoj disa pune me mire. Dhe te t'i tregoj ashtu si jan e jo ashtu si duam te jene! Shqipteret e maqedonise femijet i pagezojne me emra me kuptim ne gjuhen shqipe edhe ate mbi 80 %, 20 % ve emra ne gjuhen arabe duke i ripertrie emrat e prinderve te tyre ose te ndonje paraardhesi te tyre. Emrat arab nuk vihen per shkak te simpatise abnormale ndaj nje kombi tjeter, por thjeshte meqe ato emra permenden ne Kuran. Te shqiptaret e maqedonise dhe te osoves do gjesh shume emra te bukur shqip: Flutura, Arberesha, Ilirida, Ilir, Guximtar...
    Ndersa ne dallim prej nesh, ne Shqiperi, aty ku duhet te jete djepi i nacionalizmit shqiptar, aty vihen emra grek dhe emra italina, apo dhe emra pa kurfar kuptimi, emra si Edi, Angjelina, Esmeralda...
    ps. na trego si quhesh ti? jo per donje gje por per kureshtje dhe per krahasim me emrin tim.


    Dhe per ate kerkesen qe e bene gjate kohe. Do Emra shqiptaresh musliman para vitit 1870, apo ne mes vdekjes se Skenderbeut dhe 1870? Dhe dua te me shpjegosh perse e ben kete kerekese? Sidomos - perse e ben kete kufizim vitesh? Dhe njekohesishte do beja nje kerkese te ngjashme per ty. Me sjell dhe ti emra te krishter me plotkuptimin - te krishter qe sollen dicka me theks te madh te kombi shqiptar. Por jo vetem qe deklarohenin si te krishter por dhe qe i jepnin theks fese krishtere dhe ishin fetar te medhej!


    pss. diku pash se e ceke dhe Leken. E ke njeh mire historine e mbretit Leka? Si mbaroi puna e tij dhe si e shihte populli ate?


    psss dhe do te lutem kur te me pergjigjesh te mbash distancen intelektuale!

  4. #64
    i/e regjistruar Maska e Raim
    Anėtarėsuar
    09-11-2007
    Postime
    488
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga zenith Lexo Postimin
    truthare shkretetire,me nxirr vetem nje,vetem nje shkrim tendin qe ti sherbeje SHQIPTARIZMES...............te gjitha shkrimet e tua jane spam i qelbur arabik,mrekulli kuroni,foto nga dubai dhe arabia saudite,propagande arabe,fyerje disa dhjetra here kunder shqiptareve duke i cilesuar si kriminele,tregtare droge dhe prostitutash,ti fytyre e degjenerume i fut te gjithe shqiptaret ne nje thes kur ben akuza.
    Nese dikush ne forum eshte truthare pikerisht je ti, pasiqe shoh se ndodhesh ne Itali, na trego pak se nga jane ata vajzat neper rruget e Italise qe prostituohen, jane vajza shqiptare nga Shqiperia jane motrat tuaja qe i keni derguar per prostitucion per te perfituar ju, perderisa ne kemi cene nen sllav juve xhaxhi Enver ua ka bere te obligueshem shkollimin e mesem prandaj e folni gjuhen me mire, kurse sa i perket aspektit moral dhe shoqror ju nuk keni anje gram karakteri njerzor sa qe per para e shitni edhe motren tuaj.

    Asnje nuk ka bere propagande arabe o truthare, ne gjithe Evropen jeni te paret; si per kriminela, tregtare droge dhe prostituatesh, prandaj nuk mundet me u ra per fije Aida Shtino te njerezit e humbur, sepse keni moral te dobet fitoni ndonje lek dhe bye bye family.

    P.S Perse nuk e ngrini zerin kunder Janullatosit, por kakarizni si pula kunder fese islame.

  5. #65
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    32
    Postime
    695
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Per ata qe din anglisht- Nje raport mbi zgjerimin e influences se wahabisteve(talibansa) tek Shqiptaret ne Maqedoni - Shume e detajuar dhe TURP i MADH per Shqiptaret te maqedonise...

    ************************************************** ***********************

    The Bin Ladens of the Balkans, Part II

    http://www.michaeltotten.com/archive...n-ladens-1.php
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  6. #66
    shqiptari Maska e faruk_01
    Anėtarėsuar
    24-09-2006
    Vendndodhja
    maqedoni
    Postime
    591
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Zarathustra. Lexo Postimin
    Akoma po pres te me sjellesh emrat e myslimaneve (besimtare) shqiptare qe i dhane kultures shqiptare qe prej Skenderbeut e deri ne Rilindje. Po pres te me thuash sa Hoxhallare kenduan shqip, sa shkruajten shqip dhe sa i dhane kombit! Po pres, por nuk po shof te pergjigjesh?!

    Gjithsesi une isha ne Kumanove, dhe jo ne fshat. Isha ne Kumanove qe bera vizitat ne shtepite e disa njerezve qe njoh. Pastaj vajta edhe ne Tetove, ku studentet e Universitetit kishin lene oret e mesimit per te mbajtur referatin e nje Hoxhe magjypo-arab mbi kulturen e arabit. Vajta kerkova te shihja dicka shqiptare por nuk gjeta asgje, asnje shenje te kultures shqiptare. Emrat te gjithe i kishin turq, ne xhami cdo gje ishte arabisht. Universiteti i Europes Juglindore ne Tetove ishte ne fakt nje investim Austriak, por shqiptaret besen e kishin me arabin dhe kulturen e arabo-magjype. Per Nane Terezen nuk e kishin shume merakun, shume e konsideronin si shkja, ca te tjere si kryqalie. Edhe Skenderbeun e shihnin pa ndonje admirim te madh. Shume thoshin se ishin fillimisht myslimane dhe pastaj shqiptare. Ne fakt ne nje mbremje qe vajta u kendua hymni shqiptar, thuajse asnje prej atyre rreth meje nuk i dinte vargjet.

    Muzika qe degjove ishte totalisht arabe, madje as turqit nuk e kane muziken aq te arabizuar. Adem Ramadani kengetari me i degjuar ne Maqedoni, cdo kenge e kishte ilahi, dhe e kendonte gjysem arabisht.
    Cdokush fliste per Turqine. Kur kalova ne Shkup pashe nje turme prej 200-300 shqiptaresh qe protestonin karikatuarat e profetit Mohamed ne Europe, ulerisnin si te marre per Allahun dhe hakmarrjen e tij dhe kishin bllokuar trafikun ne qender te Shkupit, ... me erdhi per te vjelle, maqedonasit i shikonin dhe qeshnin me kafsherine e tyre. Barbarizmi dhe mesjeta ne zemer te europes mbahet lart nga shqiptaret.

    Kam edhe me detaje, nqs do ti degjosh.....
    i ke bashkuar aq bukur keto detaje (qe vetem i ke degjuar, dhe si ke perjetuar) saqe ata qe nuk i njohin mire shqiptaret e maqedonise mund tju besojne, por per kundrazi mua nuk mundesh aspak te me thuash kesisoj pallavrash qe jo qe nuk lidhen me realitetin po jane shume larg tij, nese mundohesh qe te besh sa me shume postime, me mua mos u merr, shko ndonje tem tjeter,,,mes tjerash univerziteti i evropes juglindore nuk eshte investim austriak por eshte investim i Unionit Europian dhe disa shtete te tij, dhe ka status publiko-privat, sa per studentet qe i paskan lene oret dhe paskan shkuar te degjojne ndonje hoxh, ajo eshte e drejte e kujdo qoft qe oret e pushimit te shkoj ku te doj, mire ato paskan shkuar te degjojne hoxhe po ti cbere ne kumanov ne shkup ne tetov shkove per te permbuzur ato qe te priten me buk e uje, shkove qe te meresh me pas ne keto forumi me dertin dhe hallet e tyre, qofsh e mallkuar se e permbyske buken,..sa per emra muslimanesh qe kane vepruar per shqiptarin ka shume,,meqense je shume koshiente nuk do te jap asnje emer...mir mbetsh
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga faruk_01 : 28-07-2008 mė 14:22

  7. #67
    shqiptari Maska e faruk_01
    Anėtarėsuar
    24-09-2006
    Vendndodhja
    maqedoni
    Postime
    591
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga ArberXYZ Lexo Postimin
    car shqiptari je ti mer t_rap! Car lidhje keni me ne ju, ik er boll shif veten npasqyr, shif iher si jeni katandis, ne arab, ne vemje azie. Qeka faruku shqiptar. He!
    ore tru that, a e din cka flet o matrapaz kok bosh e qyqar, ty ndoshta edhe emrin tend se din jam i sigurt, mohon shqiptaret ne Maqedoni po ty spaske dale prej shqiprie o lalo,,mos je i kuksit e rin naj hije ku edhe diellin se ke pare...shko more lexo pak,shiko pak, orientohu ne ket bot....

  8. #68
    shqiptari Maska e faruk_01
    Anėtarėsuar
    24-09-2006
    Vendndodhja
    maqedoni
    Postime
    591
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga zenith Lexo Postimin
    ēa djall shqiptaresh jeni ju mer kur shani atdheun meme,ju jeni sh.kerdhatata te turqizum.


    shif ēa ju ka bo islami ju mer tru pjerdhur,te mohoni gjith shqiptaret e shqiperise,dhe ti shani me menyrat me te ulta.
    kush i ka mohuar shqiptaret e shqiprise..lexo pak me mire,,kush shan poashtu lexo mire,,duhet te citosh menjeher ndaj ataj qe te shan ose te fyen e jo te shkruash ne menyr te pergjithshme...askush se mohon atdheun dhe shqiptarin, po nuk duhet fyer Feja ISlame o Kok thate

  9. #69
    shqiptari Maska e faruk_01
    Anėtarėsuar
    24-09-2006
    Vendndodhja
    maqedoni
    Postime
    591
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    tema FEJA ISLAME eshte perqendruar tej mase andaj ju kisha lut te kalojme ne thelbin e saj, postoni fakte, mendime, rekomandime, ideja, deshmi , letra, etj ndaj FESE ISLAME

  10. #70
    shqiptari Maska e faruk_01
    Anėtarėsuar
    24-09-2006
    Vendndodhja
    maqedoni
    Postime
    591
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Tė drejtat e njeriut nė Islam

    Dymbėdhjetė shekuj para Revolucionit franēeėz, Islami vendosi prejradhjen e njejtė dhe universaklitetin e gjinisė njerėzore dhe e bėri ate si tė shenjtė dhe obligim parėsor nga All-llahu xh.sh. Por, me kėt definoi faktin se njerėzit janė nga njė burim, prej njė mashkulli dhe njė femre, me ēka i dha fund diskriminimit nė baza racore dhe nacionale, ndrėsa dallimet nė ngjyrė dhe komb nuk janė asgjė tjetėr pėrveē se ligj i All-llahut xh.sh. me qėllim tė respektimit dhe njohjes reciproke.


    H. Shaqir FETAHU
    All-llahu xh.sh. si Krijues i gjithēkafit, krijoi botėn e dukshme dhe ate tė padukshmen-metafizike. Krijoi tokėn me tė gjitha kushtet pėr t’u zhvilluar jeta. Nė te krijoi njeriun tė cilit i dhuroi aftėsinė e tė menduarit, ndjenjėn pėr tė besuar duke i dėrguar atij kohė pas kohe tė dėrguarit e Tij pėr ta udhėzar ate nė jetėn e pėrditshme. E gjith kjo qė iu dhurua njeriut u bė me qėllim qė njeriu tė jetė i gatshėm t’u pėrgjigjet pyetjeve esenciale dhe fundamnetale nė jetė, edhe ate me sa vijonush e krijoi njeriun? Pse erdhi nė kėtė botė? Cka ėshtė qėllimi i ardhjes sė tij nė kėtė botė? Dhe mė nė fund ku do tė shkojė?
    Shpallja duke mundėsuar njeriut qė t’u jep pėrgjigje pyetjeve tė kėtilla nė tė njejtėn kohė e aftėsoi njeriun t’i definoi marrėdhėniet e tij ndaj Krijuesit, vetvetiut, dhe me tė gjith botėn qė e rrethon. Nisur nga kjo njeriut iu dha pozicion shumė i lartė edhe ate mėkėmbės i All-llahut nė tokė. Kėtė e shohim nga fjalėt e Alllahut xh.sh., nė Kur’anin Famėlartė: “(Pėrkujto Muhamed) Kur Zoti yt u tha engjujve:”Unė po krijoi nė tokė njė zėvendės”! (El Bekaretu:30)
    “Ne ju vendosėm nė tokė dhe ju mundėsuam jetesė (mjetet) pėr tė jetuar, e pak prej jush falėndėron”. /A’raf:10/.
    Njeriu, megjithate, shpesh herė gjatė historisė, duke mos i respektuar parimet jetėsore hyjnore, nė rrugė pėr tė siguruar furnizimin e tij, ai ka nėpėrkėmbė edhe tė drejtat e huaja, si lirinė, nderin, pasurinė, dinjitetin, etj. Kjo dukuri ka qenė dukuri e tė gjitha kohėrave dhe se nė ēdo kohė ėshtė zhvilluar mund dhe luftė pėr tė evituar njė dukuri tė kėtillė, por asnjiherė nuk ėshtė arritur qėllimi qė kjo dukuri tė zhduket pėrgjithmonė. Nė shėrbim tė kėsaj, njeriu gjatė historisė krijoi ideologjike dhe sisteme tė ndryshme, por nė tė shumtėn e rasteve tė gjitha kėto vėndoseshin nė shėrbim tė individit, klasės, racės, shoqėrisė, grupeve tė ndryshme etj. Kjo ka ndodhė dhe po ndodhė nga shkaku se tė gjitha kėto ideologji dhe sisteme bazoheshin vetėm nė tė menduarit e kufizuar tė njeriut ose nė bazė tė interesave individuale apo grupore, duke mėnjanuar apo asgjėsuar fjalėn hyjnore fenė, e cila si produkt hyjnor ka karakter universal dhe si e tillė ndoqi njeriun pre ditės sė parė pėr ta shoqėruar atė nė jetėn e tij dhe pėr t’ia zgjidhur tė gjitha ēėshtjet pėr tė cilat mendja e njeriut nuk ėshtė nė gjendje tė jep pėrgjigje. Tė flitet pėr tė drejtat e njeriut nė Islam, para se gjithash ėshtė me rėndėsi tė definohet njeriu sipas Islamit, respektivisht ēka ėshtė njeriu sipas Islamit, dhe pse nuk guxon tė eksploatihet dhe tė diskriminohet.
    Islami me parimet e veta hujnore njeriun e trajton si:
    - qenie fizikisht dhe psiqikisht mė tė pėrsosur; qė shifet nga ky ajet kur’anor “Vėrtetė, Ne e krijuam njeriun ne formė mė tė bukur” /Et-tin: 4/.
    Qenie mė dinjitoze dhe mė fisnike, qė shifet nga ky ajet kur’anor: “Ne, vėrtetė, pasaardhėsit e Ademit (njerėzit), u mundėsuan tė udhtojnė hypur nė tokė e nė detė, i begatuam me ushqime tė mira, i vlerėsuam (lartėsuam) ndaj shumicės sė krijesave qė Ne i krijuam.” /El Isra:70/.
    - mėkėmbės i All-llahut nė tokė qė shifet nga ky ajet kur’anor: “(Pėrkujto Muhamed) Kur Zoti yt ju tha engjujve:”Unė po krijojė ( pėrcaktoj) njė zėvendės nė tokė…” /El-Bekaretu:30/
    - qenie tė cilės Zoti i plotfuqishėm i dha mundėsi tė shfrytėzojė ēka ka nė qiej dhe tokė, qė shifet nga ky ajet kur’anor: “A nuk e dini ju se All-llahu nėnshtroi pėr tė mirėn tuaj dhe ēka ka nė qiej dhe ēka ka nė tokė dhe plotėsoj ndaj jush tė mirat ė tij tė dukshme dhe tė fshehta…” /Lukman:20/
    Nga kjo qė u tha mė lartė qartė shifet shiqimi Islam ndaj njeriut, shiqim ky qė nuk e definon njeriun bazuar nė racė, kombė, ane, etj, por e shikon si njeri qė paraqet pjes integrale tė gjith njerzisė.


    1.TĖ DREJTAT E NJERIUT GJATĖ HISTORISĖ
    Natyra e qenies njerzore me tė vėrtetė ėshtė dualiste, respektivisht, “te njeriu vazhdimisht luftojnė forcat krijuese(e mira) dhe destruktive (e keqja), forca e materies dhe shpirtit, trupit dhe shpirtit”. Prej momentit kur njeriu ndjek anėn materiale dhe prej momentit kur njeriu ndjek anėn materiale dhe prej kur sigurohet dhe pasurohet materialisht egėrsohet dhe gjith mė tepėr bėhet egoist. Nė kėtė qėndron burimi i tė gjithave lloje e padrejtėsive, jo barabarėsisė, diskriminimit dhe eksploatimit. Ja se ēka thotė Kurani Famelartė: “Jo, ėshtė e vėrtetė se ai kalon kufijt, pėrshkak se ndien veten tė pavarur” ./El-Alek:6/.
    Historia vėrteton se prej kur njerzit filluan tė dallohen nė bazė tė dallimeve pronėsore dhe dallimeve tjera, filluan luftėn pėr tė drejtat e veta, qė ato tė drejta t’i fitojnė dhe mė nė fund t’i zgjėrojnė dhe t’i forcojnė. Lufta pėr realizimin e tė drejtave tė tė eksploatuarėve dhe tė diskirminuarėve, filllon prej atij moment kur ffillon edhe pabarazia njerėzore, qė do tė thotė se ideja pėr tė drejtat e nbjeriut ėshtė aq sa ėshtė e vjetėr edhe pabarazia apo dallimet nė mes njerėzve. Kėtė tė vėrtetėt e vėrteton edhe vet Kur’ani kur flet pėr bijtė e Ademit a.s., Habilin dhe Kabilin, ku Kabili vret Habilin, i cili nga egoizmi i tij i madh vrau Habilin vetėm se si pas parimeve hyjnore duhet tė martohej me motrėn e vogėl qė kishte lindur bashk me Habilin. Andaj nė sistemet e ndryshme gjatė historisė do tė hasim nė lufta tė vazhdueshme fizike dhe politike pėr realizimin e tė drejtave tė njeriut nga ana e popujve tė eksploatuar, si psh. Nė sistemin skllavopronar (sipas tė cilit sistem robi-skllavi, ėshtė konsideruar si njė qenie qė ėshtė krijuar pėr t;i shėrbyer pronarit dhe pėrė kėtė pronari kishte tė drejtė tė veproi me tė si tė dėshirojė: ta mmbysė, ta shes, etj.), feudal ( nė tė cilin masat popullore pandėrprerė kanė luftuatr me sunduesit e tyre pėr tė fuituar disa tė drejta me tė cilat do t’u sigurohej kushte pėr njė jetė deri diku tė mundėshme. Edhe pas kėsaj periudhe nė ēfarėdo sistemi lufta pėr tė drejtat e njeriut ka vazhduar qė tregon fakti se edhe sot e kėsaj dite njerėzit vuajnė nga eksploatimi dhe diskriminimi qė u vjen nga fuqitė e mėdha botėrore. Ėshtė e vėrtetė se popujt gjatė historisė nė luftėn e tyre kanė patur sukses, dhe e kanė lėvizė rotėn e historisė nė kėtė fushė. Shekujve tė fundit filluan tėb paraqiten ide mbi atė qė tė sillen nė nivel botėror deklarata mbi tė drejtat e njeriut, dokumente nė tė cilat do tė pėrfshiheshin tė drejta thenelore qė duhet garantuar individėve. Nxitja e parė tė njė deklarate tė kėtillė mbi tė drejtat e njeriut ėshtė “Deklaratėn e madhe tė lirive “ sjellur nė vitin 1215, me tė cilėn banorėt anglez nxorrėn tė drejta tė caktuara nga mbreti i atėhershėm. Pastaj vjen “Peticioni mbi tė drejtat” dhe tė tjera. Mė vonė nė bazė tė ideve tė Rusoit, Monteskjeut, Lokut, dhe tė tjerė, paraqitet teoria mbi esencėn e kushtetutės, si akt mė tė madhė nė shtet, nga i cili rrjedhin tė gjitha aktet tjera dhe autorizimet, si teoria mbi kontratėn shoqėrore dhe tė drejtat natyrore tė cilat niseshin nga principi se burimi i vetėm i pushtetit ėshtė populli. Nė vitin 1250, nė Angli, gjatė sundimit tė mbretit Gjon u proklamua deklarata mbi tė drejtat e njeriut, me emrin “Magna Karta”.Disa vite mė vonė (shek XVII) pėrsėri nė Angli erdhi nė fuqi njė ligj i ri, me titull “Bill Of rright”, rright”, i cili ka patur tė bėjė vetėm me banorėt e Anglisė dhe u paraqit mė 1689, respektivisht njė vit pas revolucionit.
    Nė vitin 1776 ėshtė shpallur deklarata mbi tė drejtat e njeriut (si rezultat i luftės sė kolonive tė Amerikės jugore kundėr dominimit Anglez) me emrin “Bill of Rughts” e cila u vėrtetua nga ana e kongresit Amerikan nė vitin 1791. Sipas shembullit tė Deklaratės amerikane mė 26.08.1789 nė Francė u soll edhe “Deklarata mbi tė drejtat e njeriut” (Declaration des druits del homme et dy citojen). Kjo deklaratė e rėndėsishme mbi tė drejtat e njeriut hasi nė njė gjykym tė ashpėr nė disa qarqe jo vetėm politike por edhe kulturore tė Europės. Tė pėrkujtojmė faktin se edhe i famshmi Edmund Burke (i cili nje libėr tė tėrė i kushton kėsaj deklarate) thotė se “kjo deklaratė (deklarata franceze) paraqet rrezik tė madh pėr bashkėsinė njerėzore nė pėrgjithėsi”.
    Me rėndėsi tė posaēme ėshtė “Deklarata universale mbi tė drejtat e njeriut” (Universal declaration of human rights) tė cilėn Asamblea gjenerale e Kombeve tė Bashkuara nė mbledhjen e saj tė mbajtur nė Paris mė 10.12. 1948. bota e pa se me Deklaratėn e fundit nuk do tė ketė kurgjė nėse mbetet “shkronjė e vdekur nė letėr”. Kjo u pa me vonė kur nė vitet e gjashtėdhjeta hetohet tentimi qė nė bazė tė Deklaratės sė lartpėrmendur tė sillen disa pėrcaktime - rregulla dhe zakone, sipas tė cilave vendet anėtare patjetėr duhet tu pėrmbahen disa qėndrimeve, e jo vetėm t’i pranjojnė tė njejtat. Kėshtu qė Asambleja e KB mė 16.12.1966 miratoi dy propozime tė komisionit pėr tė drejtat e njeriut, e ato janė formimi I kontratave me sa vijon : Kontrata internacionale pėr tė drejtat ekonomike, sociale dhe kulturore tė njeriut. (International Covenant on Economic, Socila and Cultural Rights). Kontrata internacionale pėr tė drejtat qytetare dhe politike tė njeriut. (Internacional Covenant on Civili and political Rights). Pra, pas tetėmbėdhjetė vjetė tė plota nga themelimi i Deklaratave mbi tė drejta e njeriut, njerėzimi u bind se gjendja e tij nuk ndryshohet vetėm me deklarimin e rregullave, si dhe me pėrpilimin e deklaratave shterpe, por me aplikimin praktik tė tyre. Ėshtė e vėrtetė se njeriu pėr deklarimin e tė drejtave tė veta u desht patjetėr tė luftojė nė shumė vende tė botės dhe kohėra tė ndryshme, por kjo duhet t’i takojė tė sė jkaluarės. Tash ka nevojė qė njeriu tė mundohet dhe tė luftojė pėr aplikimin e tyre.


    2. TĖ DREJTA E NJERIUTNĖ ISLAM
    Me stagnimin e muslimanėve dhe largimin e tyre nga skena e dominimit botėror nė tė gjitha sferat e jetės, pasoi humbja e fuqisė sė ndikimit tė tyre nė definimibn e historisė, respektivisht nė rolin dhe ndikimin e Islamit nė tė gjitha fushat e zhvillimit intelektual njerėzor, e nė veēanti nė fushėn e kultivimit dhe zhvillimit tė tė drejtave tė njeriut. Vlerėsimi i ndikimit tė Islamit nė zhvillimin dhe ngritjen e kėsaj fushe tė rėndėsishme gjatė shekujve tė fundit fatkeqėsisht u bė pa ppjesmarrjen e muslimanėve dhe me njė qasje subjektive dhe tė njėanshme tė paparė shkencore. Nisur nga kjo sot nė kohėn bashkėkkohore me tė madhe mohohet dhe injorohet mėsimi islam dhe ndikimi i tij kyq nė ngritjen e dinjitetit njerėzor gjatė historisė. M’u pėr kėtė sot nuk duhet habitur kur shohim dhe lexojmė nė njėrėn anė pohimet e anglezėve se gjoja ata janė tė parėt nė historinė e njerėzimit tė cilėt pranuan tė drejta e njeriut dhe se vendi i tyre ėshtė djepi i kultivimit tė drejtave tė njeriut dhe tė demokracisė sė vėrtetė dhe nė anėn tjetėr pohimte e franēezėve se gjoja vendi i tyre, respektivisht revolucioni franēez, ėshtė ai i cili i pari proklamoi tė drejta enjeriut nė histori, me moton: ”Liri, vėllazėri e barazi”. Tė njejtėn e dėgjojmė tek ameriakėntė dhe popujt tjerė europian.
    Mirėpo, nėse, me njė objektivitet tė vėrtetė shkencorė, analizojmė historinė e zhvillimit tė kulturės njerėzore, e nė veēanti ngritjen e nivelit tė tė drejtave tė njeriut, atėherė patjetėr tė pranojmė se Islami kėtė e ka bėrė para katėmbėdhjetė shkujve, duke definuar nė mėnyrė tė plotė njeriun dhe tė drejtat e tij nė pėrgjithėsi. Islami jo vetėm qė proklamoi kėto, por nė mėnyrė shumė precize dhe decide i definoi dhe realizoi nė praktikėn e marrėdhėnieve njerėzore, pa marrė parasyshė vendin dhe kohėn e veprimit tė tij. Pra, tė derjta e njeriut pėr tė cilat nė Europė dhe Amerikė njeriu luftoi me tė gjitha mjetet prej shekullit tė gjashtmbėdhjetė e deri nė kohėn e sodit, me Islamin janė proiklamuar dhe aplikuar 1079 vjet para Deklaratės angleze mbi tė drejtat e njeriut, 1179 vjet para revolucionit franēez, 1338 vjet para Deklaratės sė kombevce tė Bashkuara dhe pėr dallim nga ata kjo Deklaratė hyjnore islame plotėsisht u aplikua nė praktikė qė nuk ndodhi me deklaratat e vendeve tė lartpėrmendura. Pėr tė vėrtetuar kėtė, duhet analizuar kohėn nė tė cilėn iu shpallė Islami njerėzimit nėpėrmes tė Pejgamberit tė Tij Muhamedit a.s. Nisur nga faktio se Islami erdhi si mėshirė ndaj njerėzimit, respektivisht pėr ta nxjerrur ate prej errėsire nė dritė, ai i dha njerėzimit pėrgjigkjet kryesore nė pyetjen: pse erdhi nė kėtė botė, ēka ėshtė qėllimi tij nė te, dhe ku do tė shkojė? Islami pėr herė tė parė u paraqit nė Mekė, respektivisht nė Gadishullin arab, qė ishte vend nė tė cilin gėrshetoheshin tė gjitha veset e shėmtuara, paraqiste vend tė krizės morale dhe shpirtėrore. Nė kėt vend arabėt, si banorė tė kėtij gadishulli, jetonin jetė fisnore, nomade dhe avanturiste qė i pėrshkonte njė situatė e vazhdueshme e konflikteve dhe ngatrresave ndėrfisnore qė I dėrgonte drejt luftėrave tė pėrgjakshme dhe vėllavrasėse.,. Sundonte zakoni i tė fortit, dhe i forti mburrej me forcėn destruktive, mbytjet dhe vrasjet e tyre.. Karakteristikat kryesore tė kėsaj kohe politeizmi, injoranca, vrasja dhe mbytjet mizore e njėri tjettrit, diskriminimi, ekspoloatimi, robėrimi, nėnēmimi, mbytja e fėmijėve femėr, dhunimi, prostitucioni, kriminaliteti, plaēkitja. Tė gjitha kėto vese negative rėndė nėnēuam dinjitetin dhe pozicionin e njeriut nė pėrgjithėsi.
    Paraqitja e Islamit, thelbsisht ndryshoi dhe reformoi gjendjen dhe pozicionin e njeriut duke e definuar ate sė pari krijesė mė tė ndershme mėkėmbės I All-llahut Fuqiplotė nė tokė dhe marrėdhėniet e tij me Krijuesin, njeriun dhe me botėn qė e rethon, pozicion ky qė e bėnė njeriun aktor kryesor nė skenėn e tokės dhe krijesė qė ka obligim tė ndryshoi gjendejn dhe botėn drejt konstruktives me qėllim tė mbrojtjes sė njeriut dhe njerėzores tek jeta nė kėt botė. Pikėnisja e trajtimit tė vėrtetėt tė njeriut ishin Fjlatė e All-llahut xh.sh. tė cilat iu shpallėn Muhamedit a.s. pėr tė gjitha kohėrat dhe venbdet pa marrė parasyshė nivelin e zhvillimit tė njerėzimit.. edhe ate me sa vijon: “O ju njerėz, vėrtetė, Ne ju krijuam juve prej njė mashkulli dhe njė femre, ju bėmė popuj dhe fise qė tė njiheni ndėrmjet veti, e s’ka dyshim se tek Allllahu mė i ndershmi ndėr ju ėshtė ai qė mė tepėr ėshtė ruajtur (nga tė kėqiat)...” (El Huxhuratė:13).
    Fjalėt e lartpėrmendura tė Kur’anit Famėlartė ishin porositė e para dhe si tė tilla paraqesin porosi universale tė cilat pėr herė tė parė barazuan njerėzit pa marrė parsyshė pėrkatėsinė racore dhe nacionale. Ky postullatė kur’anor u bė burim kryesor pėr definimin e tė drejtave tė njeriut nė tė gjitha anėt e botės. Ky nė tė njetėn kohė inspiroi njeriun me tri parime universale mbi njeriun nė pėrgjithėsi edhe ate me sa vijon: Prejardhja e njejtė e njerėzimit pa marė parasyshė ngjyrėn,racėn, kombin, vendin, etj. Tė gjithė njerėzit pėrbėjnė njė familje dhe ndarja nė popuj dhe fise ėshtė pėr t;u njohur dhe respektuar njėri tjetrin; Pėrparėsia dhe privilegja e vetme nė Islam ėshtė nė bazė tė vyeshmėrisė dhe devotshmėrisė sė tyre.
    Kėto pasrime tė shenjta nė mėnyrė tė pėrsosur u bėnė inspirim i vėrtetė dhe bazė pėr shpjegimin,kultivimin dhe pėrcaktimin e tė drejtave tė njeriut qė ėshtė shkalla mė e lartė e humanizimit tė njeriut dhe shoqėrisė nė pėrgjithėsi duke siguruar prosperitet dhe mirėqenie nė jetėn e ėrditshme.

  11. #71
    i/e regjistruar Maska e Traboini
    Anėtarėsuar
    09-12-2003
    Vendndodhja
    East of Las Vegas-West of Atlantic City
    Postime
    396
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Faik Lexo Postimin
    Per ata qe din anglisht- Nje raport mbi zgjerimin e influences se wahabisteve(talibansa) tek Shqiptaret ne Maqedoni - Shume e detajuar dhe TURP i MADH per Shqiptaret te maqedonise...

    ************************************************** ***********************

    The Bin Ladens of the Balkans, Part II

    http://www.michaeltotten.com/archive...n-ladens-1.php
    Tragjedi! Pasojat do te shihen ne te ardhmen. Flm. per kete link.

  12. #72
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    11-04-2003
    Postime
    1,371
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga AngryAngel Lexo Postimin
    Dhe per ate kerkesen qe e bene gjate kohe. Do Emra shqiptaresh musliman para vitit 1870, apo ne mes vdekjes se Skenderbeut dhe 1870? Dhe dua te me shpjegosh perse e ben kete kerekese? Sidomos - perse e ben kete kufizim vitesh? !
    Shumica dermuese e emrave te shqiptareve ne Maqedoni jane emra arabe. Emra shqiptare jane shume te vone, ndoshta 10-15 vjet, por edhe keta me shume i gjen ne Kosove dhe jo ne Maqedoni. Emrat e huaj shqiptaret e shqiperise kane filluar ti perdorin me vone, kur ra komunizmi, pasi rregjimi komunist nuk te lejonte te perdorje emra te huaj. Emrat e huaj shqiptare gjithsesi jane me afer origjines sone Europiane, sesa ata arabo-magjype. Emrat Gjergj, Pal, Nik, Aleksander, jane emra figurash kombetare shqiptare, edhe pse jane emra me baze te krishtere. Emrat Murat, Mehmet etj qe gjen kaq rendom ne Maqedoni jane emrat e sunduesve tane, pa asnje lidhje me historine dhe krenarine shqiptare.
    Mjafton ti hedhesh sot nje sy figurave publike ne Kosove e Maqedoni dhe do shohesh se 99% e tyre kane emra arabesh, ne Shqiperi ky raport eshte thuajse i permbysur.


    Perseri kerkoj te me sillni ketu emrat e myslimaneve qe kontriubuan ne kulturen shqiptare, qe prej Skenderbeut e deri ne Rilindje, pra prej 1466 deri ne 1870. Kjo pra periudha e formimit te kulturave kombetare ne te gjithe Europen, dhe periudhe kjo pas-Skenderbeut ku shqiptaret kishin formuar nje identitet me te unisuar kombetar se perpara qendreses ndaj turqeve. Them deri ne 1870 pasi e di qe do sillni ketu emra myslimanesh si Frashellinjte, qe ne fakt kishin edukim dhe vision Europian, dhe nuk dua te hyj ne debat te zgjatur per kete. Por per 400 vjet une dua te di kontributin e shqiptareve te islamizuar ndaj kombit te tyre? Dikush mund te me thote cili ka qene?


    Citim Postuar mė parė nga AngryAngel Lexo Postimin
    Dhe njekohesishte do beja nje kerkese te ngjashme per ty. Me sjell dhe ti emra te krishter me plotkuptimin - te krishter qe sollen dicka me theks te madh te kombi shqiptar. Por jo vetem qe deklarohenin si te krishter por dhe qe i jepnin theks fese krishtere dhe ishin fetar te medhej
    Gjon Buzuku, prift katolik, prej te cilit kemi doreshkrimin e pare shqip, Mesharin, nje perkethim ne shqip te shkrimit te shenjte. Ne parathenie, Buzuku kerkon ta konsolidoje traditen kristiane te shqiptareve duke e shkruar shkrimin e shenjte edhe ne shqip. Shkrimi u botua me financimin e klerit katolik, dhe ruhej ne Kolegjin e Propagandes se Fese (katolike). Shume vepra te tjera ne shqip, ose qe dokumentonin historine tone, si "Historia e Skenderbeut" e Barletit u financuan dhe ruheshin nga Vatikani.

    Pjeter Budi, prift katolik shkimi i pare i tij titullohet "Doktrina e Krishtere" ku gjenden 53 faqe poeme fetaro-nacionaliste ne shqip. Ne 1619 ai ben nje lobing te forte per mbeshtetjen e rezistences shqiptare kunder Turqise.

    Pjeter Bogdani, prift katolik, shkruan vepren me cilesore letrare te mesjetes Ceta e Profeteve, gjithashtu shume e konsiderojne prozen e tij fillimin e kultures moderne letrare shqiptare, dhe Bogdanin babain e prozes shqiptare. Nje patriot i vertete shqiptar, aktivist anti-turk deri ne vdekje. I persekutuar prej turqeve, ai fshihet dhe me pas largohet perkohesisht per ne Itali, per te ardhur ne Kosove ku organizon levizje anti-turke. Arrin te organizoje 6,000 shqiptare, force kjo qe i bashkohet atyre Austriake kunder Turqise.

    Frank Bardhi prift katolik, vjen nga njė familje e klerike e Zadrimės. Lindi nė Kallmet, studioi nė Seminarin e Loretos nė Itali. Frank Bardhi ishte ipeshkvit i Sapės. Ishte shkruesi i parė i njė fjalori pėr gjuhen shqipe i cili fjalorė ka rreth 5000 fjalė tė pėrkthyera nga latinishtja nė shqip, si dhe numėrorė, emra vendesh dhe njė sasi fjalėsh tė urta e shprehjesh tė mbledhura nė krahina tė ndryshme tė Shqipėrisė. Kjo e bėnė qė Bardhi tė jetė leksikografi i parė i gjuhės shqipe dhe folkloristi e entnografi i parė shqiptar i njohur deri mė tani.

    Onufri, shek 16, piktor, ikonograf. Pikturoi ikona kristiane qe konsiderohej si nje shenje rezistence kunder kultures orientale. I pari qe futi ngjyren roze ne pikturen e ikonave, e njohur nga Francezet si "E kuqja e Onufrit". Themeloi shkollen e pare te piktures ne Shqiperi. Tradita u vazhdua nga Kostandin Shpataraku dhe David Selenica dy figura te njohura te piktures shqiptare.

    Ka edhe te tjere si Lek Matrenga, Gjon Gazulli etj.

  13. #73
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    11-04-2003
    Postime
    1,371
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Lexoni se ne cfare injorance dhe mjerimi e ka lene islami boten ku mbizoteron.


    Ekonomia islame


    Llogaritet tė jenė 1,476,233,470 muslimanė nė fytyrėn e tokės: njė miliard janė nė Azi, 400 milion nė Afrikė, 44 milion nė Evropė dhe 6 milion nė Amerikė. Ēdo i pesti banorė i tokės ėshtė mysliman; pėr ēdo hindu janė dy mysliman; pėr ēdo budist janė dy muslimanė dhe pėr ēdo hebre janė 100 muslimanė. A e keni pyetur ndonjėherė veten pse muslimanėt janė kaq tė pafuqishėm?

    Ja pse: Organizata Konferenca Islamike (OIC) ka 57 vende anėtare dhe tė gjitha sė bashku i kanė rreth 500 universitete; njė universitet pėr ēdo tre milion muslimanė. Shtetet e bashkuara kanė 5,758 universitete ndėrsa India ka 8,407 universitete. Mė 2004 universiteti “Shangai Jaio Tong” pėrmblodhi njė ‘Radhitje akademike e universiteteve botėrore’ dhe intriguese, asnjė nga unverzitetet e shteteve me shumicė myslimane nuk ishte nė toplistėn e 500 universiteteve.

    Sipas tė dhėnave tė mbledhura nga UNDP, joanalfabetizimi nė botėn krishtere qėndron afėr 90 % dhe 15 shtete me shumice krishtere kanė shkalllėn e joanalfabetizmit 100 %. Pėr kontrast tė madh, njė shtet me shumicė muslimanė ka njė shkallė tė joanalfabetizmit 40 % dhe nuk ka shtet me shumice myslimane qė ka shkallėn e joanalfabetizmit 100 %. Afėrsisht 98 % e joanalfabetėve nė botėn krishtere kanė tė kryer shkollėn fillore, pėrderisa mė pak se 50 % e joanalfabetėve nė botėn islame kanė kryer shkollėn fillore.

    Vendet me shumicė islame kanė 230 shkencėtarė nė njė milion muslimanė. SHBA ka 4000 shkencėtarė nė njė milion banorė dhe Japonia ka 5000 shkencėtarė nė njė milion banorė. Nė tėrė botėn arabe numri total i kėrkuesve me kohė tė plotė ėshtė 35,000 dhe ka vetėm 50 teknikė nė njė milion arab (nė botėn krishtere ka deri 1000 teknikė nė njė milion banorė). Pėr mė shumė, bota islame shpenzon vetėm 0.2 % pėr GDP e sajė nė kėrkime dhe zhvillim, pėrderisa bota krishtere shpenzon rreth 5 % pėr GDP.

    Konkluzė: bota islame ka dėshtuar nė aftėsinė pėr tė prodhuar dituri.

    Gazetat ditore pėr 1000 njerėz dhe numri i titujve te librave pėr 1,000,000 janė dy indikatorė me rėndėsi se si ėshtė duke u shpėrndarė dituria nė njė shoqėri. Nė Pakistan ka 23 gazeta ditore pėr 1000000 njerėz ndėrsa nė Singapor kjo shkallė ėshtė 360. Nė UK numri i titujve te librave pėr njė milion njerėz ėshtė 2000 ndėrsa e njėjta nė Egjipt ėshtė 20.

    Konkluza: bota islame po dėshton nė pėrhapjen e diturisė.

    Eksporti i produkteve tė teknologjisė se lartė si pėrqindje e eksportit total ėshtė njė tregues i mirė i zbatimit tė diturisė.

    Eksportimi i produkteve tė teknologjisė sė lartė si pėrqindje ndaj eksportimit tė pėrgjithshėm nė pakistan ėshtė 1 %. E njėjta pėr Arabinė saudite ėshtė 0.3 %; Kuvajti, Maroku dhe Algjeria kanė pėrqindjen 0.3 % pėrderisa Singapori e ka 58 %.

    Konkluza: bota islame po dėshton nė zbatimin e diturisė.

    Pse janė muslimanėt kaq tė pafuqishėm? Pėr shkak se nuk janė duke prodhuar dituri. Pse janė muslimanėt kaq tė pafuqishėm? Sepse ne nuk po e shpėrndajmė diturinė.

    Pse janė muslimanėt tė pafuqishėm? Sepse ne nuk po e zbatojmė diturinė dhe ardhmėria i takon shoqėrisė qė bazohet nė dituri.

    Interesant, vjetori i bashkuar i GDP tė 57 shteteve tė organizatės islamike ėshtė nėn 2 bilion dollarė. Amerika e vetėm prodhon mallra dhe shėrbime 12 bilion dollar; Kina 8 bilion, japonia 3.8 bilion dhe Gjermania 2.4 bilion (duke blerė lėndėn e parė pėr rrymė).

    Arabia saudite e pasur me naftė, UAE (Emiratet) Kuvajti dhe Katari sė bashku prodhojnė mallra dhe shėrbime (shumica naftė) nė vlerė 500 $ milard; Spanja vetėm prodhon mallra dhe shėrbime nė vlerė mbi 1 trilion dollarė, Polonia katolike 489 miliard dollarė dhe Tailanda Budiste 545 milard. GDP e muslimanve nė raport mė GDP-nė botėrore ėshtė nė rėnje tė shpejtė.


    Autori ėshtė kolumnist i pavarur nga Islamabadi.
    pėrktheu: Bashkim Shala

  14. #74
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    02-06-2008
    Mosha
    22
    Postime
    394
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Po shihet kush dominon ne bote! , po shihet kush shkon duke u zhdukur!


    Krishterizimi feja me e poshter! me e perlyera! me e ngateruara!! edhe te vrasesh e te theresh eshte e lejume , pastaj shkojn falen te popi i tyre qe s'ka te beje me boten!

    Po ju s'mundeni te mrini askund! me kta gjera qe i keni! Do zhdukeni t'gjith
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ClaY_MorE : 28-07-2008 mė 19:38 Arsyeja: Herėn tjetėr je jashtė forumit.
    - Imagination is more important than knowledge.

  15. #75
    i/e regjistruar Maska e derjansi
    Anėtarėsuar
    14-04-2005
    Postime
    6,519
    Faleminderit
    11
    63 falenderime nė 46 postime
    Citim Postuar mė parė nga B-Rran Lexo Postimin
    Po shihet kush dominon ne bote! , po shihet kush shkon duke u zhdukur!


    Krishterizimi feja me e poshter! me e perlyera! me e ngateruara!! edhe te vrasesh e te theresh eshte e lejume , pastaj shkojn falen te popi i tyre qe s'ka te beje me boten!

    Po ju s'mundeni te mrini askund! me kta gjera qe i keni! Do zhdukeni t'gjith
    prite taleban prite

    po bredh makedoni si ti doj qefi me ty e ti merresh me punt e hallkut e te jonullatosit te shqipnis

    kqyr or shoq punt e tuja se o ka u pjerdh makedoni ne vesh e ju spo e qoni kryt hic.

    ti permen femnat shqiptare po po harro Sara Leshin e Shkupit qi po e shkrdhe tan bota

    hajt balit shko ke pikaloti.com e kqyri sa te nershme jan ne muslimankat e makedons.
    JO NEGOCIATA VETĖVENDOSJE

  16. #76
    Hands up! Maska e Jack Watson
    Anėtarėsuar
    30-04-2007
    Vendndodhja
    Tiron'
    Postime
    4,560
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga derjansi Lexo Postimin
    prite taleban prite

    po bredh makedoni si ti doj qefi me ty e ti merresh me punt e hallkut e te jonullatosit te shqipnis

    kqyr or shoq punt e tuja se o ka u pjerdh makedoni ne vesh e ju spo e qoni kryt hic.

    ti permen femnat shqiptare po po harro Sara Leshin e Shkupit qi po e shkrdhe tan bota

    hajt balit shko ke pikaloti.com e kqyri sa te nershme jan ne muslimankat e makedons.
    Do you like Selvien?

    P.S. Mos shih gjona turpi, pis!

    P.S.2. Seksi s'njeh fe lol.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Jack Watson : 28-07-2008 mė 18:12
    Life's too short to remove USB safely.

  17. #77
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-05-2008
    Postime
    647
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Mos sjellni fakte sepse eshte e kote pasi keta arabofilet kane vetem kafken

  18. #78
    Perjashtuar Maska e land
    Anėtarėsuar
    12-12-2003
    Postime
    7,559
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga B-Rran : 28-07-2008 mė 23:55. Arsyeja: aight qihuni krejt krishtert ua ****** fisin ka e keni e ka se keni




    kte ka shkruar taleban shker,dhata B-Rran ku ka ndryshuar postimin lexojeni ke postimi i tij me lart.

    ps.B-Rran te shkerdhe,fsha ate motren,por me pare do tja gris ferexhen,se nuk me pelqen te bej sex me ninxha femra.

    taleban i felliqur jeni turpi i ketij kombi.

  19. #79
    Caesar Tulipanus Maska e Julius
    Anėtarėsuar
    21-05-2003
    Vendndodhja
    ne boten e cudirave.
    Postime
    1,767
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kta ka pėr ti therr sllavi me kėt mendje qė kanė...

    “It’s different in Kosova,” he said, “thanks to America and NATO. If Kosova cooperated with Muslim countries instead, it would be different. Americans are bringing their culture to Kosova and Albania, but not to Macedonia.”

    Arabs are bringing their culture to Macedonia. And the Macedonian government – astonishingly – is helping them do it.


    ***


    “They are influenced by Arabs?” I said. It wasn’t really a question.

    “Yes,” he said. “They are. And our government is weak. Arabs can manipulate us because our government is neglectful.”

    The Macedonian government is worse than neglectful, actually. The state has formed an alliance of sorts with the Wahhabis, which is an extraordinary thing for a Christian-dominated government to do in a country where a third of the population are Muslims.

    “Why would the government do this?” I said.

    It is convenient for the government because they can point at Albanians and call us terrorists,” he said.


    Marrė nga ajo qė soli Faiku. http://www.michaeltotten.com/archive...n-ladens-1.php

    Gjynah o zot mti ēa na bone.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Julius : 28-07-2008 mė 18:32
    Ezekiel 25-17.

  20. #80
    shqiptari Maska e faruk_01
    Anėtarėsuar
    24-09-2006
    Vendndodhja
    maqedoni
    Postime
    591
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Zarathustra. Lexo Postimin
    Lexoni se ne cfare injorance dhe mjerimi e ka lene islami boten ku mbizoteron.


    Ekonomia islame


    Llogaritet tė jenė 1,476,233,470 muslimanė nė fytyrėn e tokės: njė miliard janė nė Azi, 400 milion nė Afrikė, 44 milion nė Evropė dhe 6 milion nė Amerikė. Ēdo i pesti banorė i tokės ėshtė mysliman; pėr ēdo hindu janė dy mysliman; pėr ēdo budist janė dy muslimanė dhe pėr ēdo hebre janė 100 muslimanė. A e keni pyetur ndonjėherė veten pse muslimanėt janė kaq tė pafuqishėm?

    Ja pse: Organizata Konferenca Islamike (OIC) ka 57 vende anėtare dhe tė gjitha sė bashku i kanė rreth 500 universitete; njė universitet pėr ēdo tre milion muslimanė. Shtetet e bashkuara kanė 5,758 universitete ndėrsa India ka 8,407 universitete. Mė 2004 universiteti “Shangai Jaio Tong” pėrmblodhi njė ‘Radhitje akademike e universiteteve botėrore’ dhe intriguese, asnjė nga unverzitetet e shteteve me shumicė myslimane nuk ishte nė toplistėn e 500 universiteteve.

    Sipas tė dhėnave tė mbledhura nga UNDP, joanalfabetizimi nė botėn krishtere qėndron afėr 90 % dhe 15 shtete me shumice krishtere kanė shkalllėn e joanalfabetizmit 100 %. Pėr kontrast tė madh, njė shtet me shumicė muslimanė ka njė shkallė tė joanalfabetizmit 40 % dhe nuk ka shtet me shumice myslimane qė ka shkallėn e joanalfabetizmit 100 %. Afėrsisht 98 % e joanalfabetėve nė botėn krishtere kanė tė kryer shkollėn fillore, pėrderisa mė pak se 50 % e joanalfabetėve nė botėn islame kanė kryer shkollėn fillore.

    Vendet me shumicė islame kanė 230 shkencėtarė nė njė milion muslimanė. SHBA ka 4000 shkencėtarė nė njė milion banorė dhe Japonia ka 5000 shkencėtarė nė njė milion banorė. Nė tėrė botėn arabe numri total i kėrkuesve me kohė tė plotė ėshtė 35,000 dhe ka vetėm 50 teknikė nė njė milion arab (nė botėn krishtere ka deri 1000 teknikė nė njė milion banorė). Pėr mė shumė, bota islame shpenzon vetėm 0.2 % pėr GDP e sajė nė kėrkime dhe zhvillim, pėrderisa bota krishtere shpenzon rreth 5 % pėr GDP.

    Konkluzė: bota islame ka dėshtuar nė aftėsinė pėr tė prodhuar dituri.

    Gazetat ditore pėr 1000 njerėz dhe numri i titujve te librave pėr 1,000,000 janė dy indikatorė me rėndėsi se si ėshtė duke u shpėrndarė dituria nė njė shoqėri. Nė Pakistan ka 23 gazeta ditore pėr 1000000 njerėz ndėrsa nė Singapor kjo shkallė ėshtė 360. Nė UK numri i titujve te librave pėr njė milion njerėz ėshtė 2000 ndėrsa e njėjta nė Egjipt ėshtė 20.

    Konkluza: bota islame po dėshton nė pėrhapjen e diturisė.

    Eksporti i produkteve tė teknologjisė se lartė si pėrqindje e eksportit total ėshtė njė tregues i mirė i zbatimit tė diturisė.

    Eksportimi i produkteve tė teknologjisė sė lartė si pėrqindje ndaj eksportimit tė pėrgjithshėm nė pakistan ėshtė 1 %. E njėjta pėr Arabinė saudite ėshtė 0.3 %; Kuvajti, Maroku dhe Algjeria kanė pėrqindjen 0.3 % pėrderisa Singapori e ka 58 %.

    Konkluza: bota islame po dėshton nė zbatimin e diturisė.

    Pse janė muslimanėt kaq tė pafuqishėm? Pėr shkak se nuk janė duke prodhuar dituri. Pse janė muslimanėt kaq tė pafuqishėm? Sepse ne nuk po e shpėrndajmė diturinė.

    Pse janė muslimanėt tė pafuqishėm? Sepse ne nuk po e zbatojmė diturinė dhe ardhmėria i takon shoqėrisė qė bazohet nė dituri.

    Interesant, vjetori i bashkuar i GDP tė 57 shteteve tė organizatės islamike ėshtė nėn 2 bilion dollarė. Amerika e vetėm prodhon mallra dhe shėrbime 12 bilion dollar; Kina 8 bilion, japonia 3.8 bilion dhe Gjermania 2.4 bilion (duke blerė lėndėn e parė pėr rrymė).

    Arabia saudite e pasur me naftė, UAE (Emiratet) Kuvajti dhe Katari sė bashku prodhojnė mallra dhe shėrbime (shumica naftė) nė vlerė 500 $ milard; Spanja vetėm prodhon mallra dhe shėrbime nė vlerė mbi 1 trilion dollarė, Polonia katolike 489 miliard dollarė dhe Tailanda Budiste 545 milard. GDP e muslimanve nė raport mė GDP-nė botėrore ėshtė nė rėnje tė shpejtė.


    Autori ėshtė kolumnist i pavarur nga Islamabadi.
    pėrktheu: Bashkim Shala
    tash po e vulose ate qe them une ore te tera, azgje nuk din ty e paske mesuar fort mire copy-paste, azgje nga mendja yte spaske asnje fjali pervec intrigave, thashe e thenave dhe fjaleve te kota.

Faqja 4 prej 11 FillimFillim ... 23456 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Islami Sot Dhe Nesėr
    Nga llokumi nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 11
    Postimi i Fundit: 22-09-2012, 10:50
  2. Intervistė me Myftiun e Kosovės, Mr. Naim Tėrnava
    Nga Drini_i_Zi nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 12-01-2009, 18:13
  3. Personalitete te medha te kombit shqiptar
    Nga DEN_Bossi nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 40
    Postimi i Fundit: 03-09-2006, 17:23
  4. Genocidi serb nė Kosovė
    Nga Klevis2000 nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 06-02-2005, 08:14
  5. Islamizimi I Popullit Shqiptar
    Nga altin55 nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 16-04-2004, 04:51

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •