Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 13 prej 13
  1. #1
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    15-12-2007
    Vendndodhja
    poēem
    Postime
    95
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Zbulohet Varka e Nuhut a.s

    The Qur.aan and Noah's Ark

    Martin Wroe, LONDON - Noah's Ark has been found on the Turkish-Iranian border, 32 kilometres from Mount Ararat, according to the leader of a team of scientists that has been investigating the site for six years.

    The Turkish government is so convinced by the findings that, after years of intransigence, it has designated the site one of special archaeological interest and agreed to its excavation next summer.

    The remote site contains a buried, ship-like object, resting an altitude of 2,300 metres. At 170 metres long and 45 metres wide, it conforms almost exactly to the 300 cubit by 50 cubit boat that God told Noah to build, according to Genesis 6 in the Bible.

    On surrounding terrain, the American and Middle Eastern scientists have identified huge stones with holes carved at one end, which they believe are "drogue-stones," dragged behind ships in the ancient world to stabilise them. Radar soundings indicate unusual levels of iron-oxide distribution.

    Salih Bayraktutan, head of geology at Turkey's Ataturk University, estimates the age of the 'vessel' at more than 100,000 years. "It is a man-made structure and for sure it is Noah's Ark." The site is directly below the mountain of Al Judi, named in the Koran as the Ark's resting place.

    David Fasold, an American shipwreck specialist with no religious affiliation, has led the investigation. He says subsurface radar surveys of the site have produced "very good pictures." "The radar imagery at about 25 metres down from the stern is so clear that you can count the floorboards between the walls."

    He believes the team has found the fossilised remains of the upper deck and that the original reed substructure has disappeared. But the findings have infuriated the scores of Christian Ark-hunters who travel to Turkey, convinced the Ark will only be found on Mount Ararat.

    Fasold, who calls himself an "Arkologist," also argues that it was not a great flood that pushed the Ark into the mountains. He says it was "an astronomical event causing a tectonic upheaval, a tidal bore causing gravitational pull in the ocean waters that forced the boat into the mountains."

    Some of Fasold's team of geophysicists and geologists are reserving final judgement until the excavation and carbon-dating. But in a British TV series on the environment next month, team member Vendyl Jones, a Middle East archaeologist and inspiration for film character Indiana Jones, says it is "between maybe and probably" that they have found Noah's Ark.

    The Observer newspaper, 16 January 1994



    Prologue: The Quranic verse detailing about the resting place of the Noah's Ark is found in Chapter Hood, verse 44 (Qur.aan 11:44). The verse says:

    {When the word went forth: "O earth! swallow up thy water and O sky! withhold (thy rain)!" and the water abated and the matter was ended. The Ark rested on Mount Judi and the word went forth: "Away with those who do wrong!"}

    The 49th verse of the same Chapter says:

    {Such are some of the stories of the Unseen which We have revealed unto you: before this neither you nor your people knew them. So persevere patiently: for the end is for those who are right



    U Mundova te sillja ca foto por nuk me dalin mund ti shihni tek ky linku me poshte

    http://www.fatwa-online.com/aboutislaam/0020101.htm
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Expedition : 19-07-2008 mė 01:17

  2. #2
    100%Shqiptar Maska e DJAL_PELIVAN
    Anėtarėsuar
    04-12-2006
    Vendndodhja
    Texas USA
    Postime
    287
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    a ka mundesi te na e perkthersh ne Gjuhen Shqipe
    Mos e mer per keq
    Respekt
    BanDa-BuTueSi

  3. #3
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    15-12-2007
    Vendndodhja
    poēem
    Postime
    95
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga DJAL_PELIVAN Lexo Postimin
    a ka mundesi te na e perkthersh ne Gjuhen Shqipe
    Mos e mer per keq
    Respekt

    Te me falesh djal pelivan por nuk jame shume i mire ne perkethim prandaj dhe nuk e perketheva kete po ja le moderatorit te forumit Gimit ose ndonje tjetrit

    Flet per anijen e profet Nuhut qe eshte gjendur ne kufi midis iranit dhe turqis por ajo qe eshte mrekulli eshte se kurani na tregon se ajo u ndalua ne male ashtu si eshte gjendur

    11-44 E iu pat thėnė: "Oj tokė, pėrbije ujin tėnd, dhe o qiell, ndėrpreje (shiun), uji u tėrhoq, urdhėri u zbatua dhe ajo (anija) undal nė (kodrėn) Xhudij, e u tha: "I shkatėrruar qoftė populli mizor!"
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Expedition : 19-07-2008 mė 01:03

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e Persheshi
    Anėtarėsuar
    03-07-2008
    Postime
    6
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Artikull i shkelqyer qe na shton me teper besimin ne fjalet e Allahut xh.sh.
    Me poshte lexoni perkthimin tim te pjeseve kryesore duke pritur me padurim germimet e metejshme qe do behen vitin tjeter!


    Kurani dhe anija e Nuhut

    Sipas kreut te nje grupi shkencetaresh qe ka 6 vjet qe heton vendin e zbulimit, njoftohet se anija e Nuhut eshte gjendur ne kufirin mes Turqise e Iranit, 32 kilometra nga mali Ararat. Qeveria turke eshte kaq e bindur per kete gjetje saqe e ka shpallur zonen e germimit nje zone me interes te vecante arkeologjik dhe ka rene dakort qe te fillojne germimet veren qe vjen.

    Vendi i gjetjes permban ne te nje objekt ne forme anije qe ndodhet ne lartesine 2300 metra. Me permasat e saj prej 170 metrash gjatesi dhe 45 m gjeresi, kjo anije perputhet gati plotesisht me varken prej 300 cubit (?) me 50 cubit qe Zoti (Allahu) i tha Nuhut te ndertoje, sic pershkruhet ne Bibel, Gjeneza 6.

    Ne vendin perreth anijes shkencetaret amerikane dhe ata te Lindjes se Mesme kane identifikuar gure te medhenj qe kane vrima ne njeren ane dhe qe ata besojne se keta gure terhiqeshin nga pas prej anijeve ne kohet e lashta dhe sherbenin per ti stabilizuar ato mbi uje.

    Kreu i deges se gjeologjise ne Universitetin Ataturk ne Turqi jep mendimin se mosha e anijes eshte mbi 100 mije vjecare duke pohuar se eshte objekt i bere nga njeriu dhe me siguri anija e Nuhut.
    Vendi ku ndodhet anija gjendet rreze malit Al Judi qe permendet ne Kuran si vendi ku u preh se fundmi anija e Nuhut.

    Germimet udhehiqen nga David Fasold, specialist amerikan per anijet e mbytura, dhe ai nuk i perket ndonje grupimi fetar. Ai beson se kane gjetur mbetjet e fosilizuara te kuvertes se siperme te anijes. Kjo gjetje ka inatosur shume te krishtere qe udhetojne per ne Turqi e qe prej kohesh kerkojne anijen e Nuhut duke qene te bindur se anija do te gjendet vetem ne malin Ararat.

    David Fasold mendon qe nuk ish nje permbytje e madhe qe e dergoi anijen ne male, por nje ngjarje astronomike qe shkaktoi nje ngritje tektonike. Disa nga pjesetaret e tjere te grupit te punes qe punon me Davidin i kane lene gjykimet e tyre pasi te behet germimi e analizat e karbonit.

  5. #5
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    15-12-2007
    Vendndodhja
    poēem
    Postime
    95
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kjo teme. ka mrekulli bashkekohore. dhe si e till. duhet te vendoset si krye teme...

  6. #6
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,448
    Faleminderit
    2
    6 falenderime nė 6 postime

    Exluzive

    Fotot e Kerkimeve Arkeologjike ,te cilat tregojn zbulimin e Anijes se permbysur te Nuhut a.s para mijera vjeteve !!
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  7. #7
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,448
    Faleminderit
    2
    6 falenderime nė 6 postime
    Po e paraqes kete shkrim nga Harun Jahja me qellim orientimi dhe sqarimi ne temeė
    Pėrmbytja e Nuhut

    Ne e dėrguam Nuhun te populli i tij. Ai qėndroi mes tyre njė mijė pa pesėdhjetė vjet dhe tufani i pėrmbyti ata, sepse ishin keqbėrės. (El-Ankebut: 14)

    Duke iu referuar pothuajse tė gjitha kulturave, pėrmbytja e Nuhut (Noes) ėshtė njė nga ngjarjet mė tė njohura, e cila trajtohet gjerė e gjatė nė Kuran. Mospėrfillja e popullit tė profetit Nuh, reagimi dhe mėnyra si rodhėn ngjarjet tregohen me hollėsi nė shumė ajete tė Kuranit.

    Profeti Nuh ishte dėrguar tė paralajmėronte popullin e tij, i cili kishte devijuar nga rruga e drejtė, duke adhuruar idhujt dhe duke mos iu bindur urdhrave tė Allahut. Edhe pse Nuhu e kėshilloi shumė herė popullin e tij dhe e paralajmėroi atė pėr njė ndėshkim tė rreptė, ai vazhdoi rrugėn e mosbindjes dhe idhujtarisė. Ja si ėshtė pėrshkruar ngjarja nė suren El-Mu'minun:

    Ne e dėrguam Nuhun te populli i tij dh ai u tha: "O populli im, adhurojeni Allahun! Ju s'keni tė adhuruar tė vėrtetė tjetėr veē Tij. A nuk frikėsoheni (prej dėnimit)?"
    Por prijėsit e mosbesimtarėve nga populli i tij thanė: "Ai ėshtė njė njeri i thjeshtė si ju qė kėrkon tė qėndrojė mė lart se ju. Po tė dėshironte Allahu do tė kishte dėrguar engjėj. Ne kurrė nuk kemi dėgjuar njė gjė tė tillė nga tė parėt tanė.
    Ai ėshtė njė njeri i ēmendur, kėshtu qė pritni edhe pak kohė."
    Nuhu u lut: "Zoti im, mė ndihmo, sepse ata po mė pėrgėnjeshtrojnė." (El-Mu'minun: 23-26)


    Siē tregohet nga ajetet, paria e popullit e akuzoi profetin Nuh se qėllimi i tij ishte fitimi i pozitės, pushtetit dhe pasurisė. Gjithashtu, ata u munduan tė provojnė se atij i ishte bėrė magji dhe vendosėn ta duronin pėr njė farė kohe, duke e mbajtur vazhdimisht nėn presion.

    Allahu i tregoi tė dėrguarit Nuh se ata qė refuzuan besimin dhe vazhdonin tė bėnin vepra tė kėqija do tė ndėshkoheshin, duke u pėrmbytur, kurse besimtarėt do tė shpėtonin.

    Dhe me tė vėrtetė, kur koha e ndėshkimit erdhi, sasi tė mėdha ujėrash tė furishėm vėrshuan nga toka dhe, bashkė me shirat e rrėmbyeshėm, shkaktuan njė pėrmbytje tė madhe. Allahu i tha Nuhut: "… Hipni nė anije njė ēift (mashkull dhe femėr) nga ēdo lloj, si dhe familjen tėnde, pėrveē atyre ndaj tė cilėve Fjala tashmė ėshtė vendosur…" Tė gjithė njerėzit e atij vendi, me pėrjashtim tė besimtarėve qė hipėn nė anije me profetin Nuh, u mbytėn nė ujė, duke pėrfshirė edhe djalin e Nuhut, i cili mendoi se mund tė shpėtonte duke hipur nė njė mal aty pranė. Kur ujėrat u pakėsuan dhe mori fund gjithēka, anija ndaloi nė Xhudij, d.m.th., nė njė vend tė lartė, siē na njofton Kurani.

    Studimet arkeologjike, gjeologjike dhe historike tregojnė se kjo ngjarje ka ndodhur me tė vėrtetė siē ėshtė treguar nė Kuran. Pėrmbytja ėshtė pėrshkruar nė mėnyrė tė ngjashme nė shumė gojėdhėna tė qytetėrimeve tė hershme dhe nė shumė dokumente historike. Megjithėse karakteri dhe emrat e vendeve ndryshojnė, gjithēka sa ndodhi i paraqitet njerėzve tė kohės sė sotme si njė paralajmėrim qė vjen nga lashtėsia.

    Pėrveē Dhiatės sė Vjetėr dhe Dhiatės sė Re, pėrshkrimi i pėrmbytjes ėshtė treguar nė mėnyrė tė ngjashme nė dokumentet sumeriane dhe asiro-babilonase, nė legjendat greke, nė epikat indiane tė Shatapathės, Brahmės dhe Mahabharatės, nė disa legjenda tė Uellsit, nė Edan Veriore, nė legjendat lituaneze, bile edhe nė disa histori tradicionale kineze.

    Si ka mundėsi qė njė informacion i tillė kaq i detajuar qė pėrshkruan tė njėjtėn ngjarje tė mblidhet nga vende me kultura tė ndryshme, tė cilat janė mjaft larg si nga njėra-tjetra, ashtu dhe nga vendi i pėrmbytjes?

    Pėrgjigja ėshtė e qartė. Fakti qė e njėjta ngjarje ėshtė treguar nė rrėfimet dhe shkrimet e tė gjithė kėtyre popujve, tė cilėt kanė pasur shumė pak mundėsi komunikimi ndėrmjet tyre, ėshtė njė provė e qartė se kėta popuj e morėn njohurinė nga njė burim hyjnor. Me sa duket, pėrmbytja, e cila konsiderohet si njė nga katastrofat mė tė mėdha dhe mė shkatėrruese nė histori, ėshtė rrėfyer nga shumė profetė qė u dėrguan nė qytetėrime tė ndryshme me qėllim qė tė shėrbente si shembull dhe mėsim pėr ta. Nė kėtė mėnyrė lajmi i pėrmbytjes u pėrhap nė shumė kultura tė ndryshme.

    Edhe pse e transmetuar nga shumė kultura dhe burime fetare, historia e pėrmbytjes dhe e profetit Nuh ėshtė ndryshuar shumė dhe i ėshtė larguar versionit origjinal pėr shkak tė falsifikimit tė burimeve dhe transmetimeve jo tė sakta. Studimet tregojnė se, midis tė gjitha rrėfimeve pėr pėrmbytjen, i vetmi pėrshkrim i saktė ėshtė ai qė ndodhet nė Kuran.

    Profeti Nuh dhe pėrmbytja nė Kuran

    Pėrmbytja e Nuhut ėshtė pėrmendur nė shumė ajete tė Kuranit. Mė poshtė po citojmė ajetet sipas radhės kronologjike tė ngjarjes.

    Thirrja qė profeti Nuh i bėri popullit tė tij

    Ne e dėrguam Nuhun te populli i tij dhe ai u tha: "O populli im, adhuroni Allahun! Ju nuk keni tė adhuruar tė vėrtetė tjetėr veē Tij. Unė kam frikė se do t'ju zėrė ndėshkimi i njė dite tė madhe!" (El-Araf: 59)


    Unė jam njė i dėrguar i besueshėm pėr ju.
    Kini pra, frikė Allahun dhe dėgjojini fjalėt e mia.
    O populli im, unė nuk ju kėrkoj asnjė shpėrblim pėr mesazhin qė ju transmetoj. Shpėrblimin e kėrkoj vetėm prej Atij qė mė krijoi mua. (Esh-Shuara: 107- 110)


    Ne e dėrguam Nuhun te populli i tij dhe ai u tha: "O populli im, adhuroni Allahun! Ju s'keni tė adhuruar tė vėrtetė tjetėr veē Tij. A nuk frikėsoheni (prej dėnimit)?" (El-Mu'minun: 23)

    Paralajmėrimi pėr ndėshkimin e Allahut

    Ne e dėrguam Nuhun te populli i tij (duke i thėnė): "Kėshilloje popullin tėnd para se t'i vijė njė ndėshkim i dhimbshėm." (Nuh: 1)

    Do ta merrni vesh se mbi cilin do tė vijė ndėshkimi poshtėrues dhe mbi cilin do tė bjerė dėnimi i pėrjetshėm. (Hud: 39)

    … mos adhuroni asgjė tjetėr nė vend tė Allahut. Unė kam frikė se do t'ju zėrė ndėshkimi i njė dite tė dhimbshme. (Hud: 26)

    Refuzimi i popullit tė Nuhut

    Paria e popullit tė tij i tha: "Ne mendojmė se po bėn njė gabim tė qartė." (El-Araf: 60)

    Ata i thanė: "O Nuh, ti ke polemizuar me ne dhe e zgjate shumė polemikėn. Sille pra, dėnimin me tė cilin na kėrcėnove, nėse thua tė vėrtetėn." (Hud: 32)

    Sa herė qė prijėsit e popullit tė tij kalonin pranė tij, ndėrsa ndėrtonte anijen, talleshin me tė dhe e vinin nė lojė. Ai u tha: "Nėse talleni me ne, po kėshtu do tė tallemi edhe ne me ju, siē po talleni tani." (Hud: 38)

    Por prijėsit e mosbesimtarėve nga populli i tij thanė: "Ai ėshtė njė njeri i thjeshtė si ju qė kėrkon tė qėndrojė mė lart se ju. Po tė dėshironte Allahu, do tė kishte zbritur engjėj. Ne kurrė nuk kemi dėgjuar njė gjė tė tillė nga tė parėt tanė.
    Ai ėshtė njė njeri i ēmendur, kėshtu qė prisni edhe pak kohė." (El-Mu'minun: 24, 25)


    Populli i Nuhut e pėrgėnjeshtroi tė dėrguarin mė parė. Ata e mohuan robin Tonė, e tallėn, e kėrcėnuan dhe e quajtėn tė ēmendur. (El-Kamer: 9)

    Mospėrfillja e jobesimtarėve ndaj besimtarėve

    Paria jobesimtare e popullit tė tij tha: "Ne shohim se ti je njė njeri i thjeshtė si ne, pėrveē kėsaj, rrugėn tėnde e ndjekin vetėm njerėzit e parėndėsishėm e tė ulėt. Pastaj ne nuk shohim se ju keni ndonjė meritė ndaj nesh, pėrkundrazi ne ju konsiderojmė gėnjeshtarė." (Hud: 27)

    Jobesimtarėt i thanė: "Mos vallė duhet tė tė besojmė, kur ty tė ndjekin vetėm mė tė dobėtit?"
    Ai u tha: "Unė nuk e di se ē'bėnin ata tė cilėt ju i quani tė dobėt? Llogaria e tyre ėshtė nė dorėn e Zotit tim, nėse kuptoni. Unė nuk mund t'i largoj besimtarėt, sepse jam vetėm njė paralajmėrues qė ka ardhur pėr t'ju tėrhequr vėrejtjen haptazi." (Esh-Shuara: 111-115)


    Allahu e kėshillon Nuhun tė mos mėrzitet

    Kėshtu Nuhut iu shpall: "Askush nuk do tė besojė nga populli yt, pėrveē atyre tė cilėt tashmė kanė besuar, kėshtu qė nuk ka pse tė tė vijė keq pėr ēka vepruan ata." (Hud: 36)

    Lutjet e profetit Nuh

    "Atėherė pra, gjyko Ti (o Allah) mes meje dhe tyre dhe mė shpėto mua bashkė me besimtarėt." (Esh-Shuara: 118)

    Pastaj ai e luti Zotin e tij (duke thėnė): "Unė jam i pafuqishėm, ndaj mė ndihmo!" (El-Kamer: 10)

    Ai tha: "O Zoti im, unė e ftova popullin tim natė e ditė, por gjithė thirrja ime nuk solli gjė tjetėr veē largimit tė tyre (nga e vėrteta)." (Nuh: 5-6)

    Ai tha: "O Zoti im! Mė ndihmo, sepse ata mė mohojnė." (El-Mu'minun: 26)

    Nuhu na u lut dhe vėrtet Ne jemi mė tė mirėt pėr t'iu pėrgjigjur lutjes. (Es-Saffat: 75)


    Ndėrtimi i anijes

    Ndėrtoje anijen nėn mbikqyrjen dhe frymėzimin Tonė dhe mos m'u lut pėr ata qė bėnė padrejtėsi dhe humbėn. Nuk ka dyshim se ata do tė mbyten. (Hud: 37)

    Shkatėrrimi i popullit tė profetit Nuh nga pėrmbytja

    Ata e pėrgėnjeshtruan Nuhun, por Ne e shpėtuam atė bashkė me ndjekėsit e tij nė anije dhe i pėrmbytėm ata qė mohuan shenjat Tona. Vėrtet ata ishin njė popull i verbuar. (El-Araf: 64)

    Mė pas Ne i fundosėm tė tjerėt (mosbesimtarėt)." (Esh-Shuara: 120)

    Ne e dėrguam Nuhun te populli i tij dhe ai qėndroi mes tyre njė mijė pa pesėdhjetė vjet dhe tufani i pėrmbyti, sepse ishin keqbėrės. (El-Ankebut: 14)


    Vdekja e "djalit" tė profetit Nuh

    Kurani tregon njė dialog midis Nuhut dhe djalit tė tij para se tė fillonte pėrmbytja:

    Kėshtu ajo lundroi mes valėve tė mėdha si male, ndėrsa Nuhu i thirri tė birit qė ishte ndarė veē: "O biri im! Eja nė barkė me ne dhe mos u bėj prej mosbesimtarėve."
    I biri iu pėrgjigj: "Do tė ngjitem nė njė mal dhe ai do tė mė shpėtojė nga uji." Nuhu i tha: "Sot nuk ka shpėtim nga urdhri i Allahut, pėrveē atyre qė mėshiron Ai." Ndėrkohė valėt u futėn mes tyre dhe ai u mbyt bashkė me tė tjerėt. (Hud: 42-43)


    Shpėtimi i besimtarėve prej pėrmbytjes

    Ne e shpėtuam Nuhun bashkė me ata qė ishin me tė nė barkėn e ngarkuar. (Esh-Shuara: 119)

    Pastaj Ne e shpėtuam Nuhun bashkė me ata qė ishin me tė nė anije, tė cilėn e bėmė argument dhe shenjė pėr tė gjithė njerėzimin. (El-Ankebut: 15)


    Natyra fizike e pėrmbytjes

    Kėshtu Ne hapėm portat e qiellit me ujė qė derdhej me furi.
    Dhe bėmė qė burimet tė shpėrthejnė nga toka. Kėshtu ujėrat (e qiellit dhe tė tokės) u takuan pėr njė ēėshtje tė paracaktuar.
    Ne e mbartėm atė nė anijen e ndėrtuar me dėrrasa e gozhdė. (El-Kamer: 11-13)

    Kur erdhi urdhri ynė dhe nga furra doli ujė, Ne thamė: "Fut nė anije njė ēift (mashkull dhe femėr) nga ēdo lloj, familjen tėnde dhe besimtarėt, pėrveē atyre pėr tė cilėt ėshtė marrė njė vendim i pėrhershėm. Por, pėrveē njė pakice, shumica nuk besoi."
    Nuhu u tha: "Hipni nė anije! Me emrin e Allahut do tė jetė lėvizja dhe ndalimi i saj. Vėrtet Zoti im ėshtė gjithnjė Falės dhe Mėshirėplotė.
    Kėshtu ajo lundroi mes valėve tė mėdha si male, ndėrsa Nuhu i thirri tė birit qė ishte ndarė veē: "O biri im! Eja nė anije me ne dhe mos u bėj prej mosbesimtarėve." (Hud: 40-42)


    Kėshtu Ne e frymėzuam atė (duke i thėnė): "Ndėrto anijen nėn mbikqyrjen dhe frymėzimin Tonė. Pastaj, kur tė vijė urdhri Ynė dhe kur nga furra tė gurgullojė ujė, merr nė anije njė ēift nga ēdo lloj si edhe familjen tėnde, pėrveē atyre pėr tė cilėt ėshtė marrė njė vendim i pėrhershėm. Mos m'u lut pėr mbrojtje pėr keqbėrėsit, sepse ata do tė mbyten." (El-Mu'minun: 27)

    Qėndrimi i anijes nė njė vend tė lartė

    U tha: "O tokė, gėlltite ujin tėnd! O qiell, pushoje shiun tėnd!" Uji u ul dhe urdhri i Allahut u pėrmbush, ndėrsa anija ndaloi nė (malin) Xhudij. U tha: "I shkatėrruar qoftė populli mizor!" (Hud: 44)

    Paralajmėrimi nėpėrmjet pėrmbytjes

    Kur uji u ngrit tej kufijve tė tij, Ne ju mbartėm nė anijen lundruese.
    Me qėllim qė ta bėjmė atė kujtim pėr ju dhe tė kuptojnė ata qė dėgjojnė me vėmendje. (El-Hakkah: 11-12)


    Lavdėrimi i Allahut pėr profetin Nuh

    Paqja qoftė mbi Nuhun nė tė gjithė botėt!
    Sigurisht qė kėshtu i shpėrblejmė ata qė punojnė punė tė mira.
    Nuhu ishte me tė vėrtetė njė nga robėrit Tanė besimtarė. (Es-Saffat: 79-81)


    Pėrmbytja ishte lokale apo globale?

    Ata qė mohojnė vėrtetėsinė e pėrmbytjes sė Nuhut e justifikojnė qėndrimin e tyre duke thėnė se njė pėrmbytje e mbarė botės ėshtė e pamundur. Sipas tyre, tė gjithė librat e shpallur, duke pėrfshirė dhe Kuranin, mbrojnė idenė e njė pėrmbytjeje globale. Si rrjedhim kėta libra janė tė gabuar.

    Ky trajtim si dhe vendosja e shenjės sė barazimit midis Kuranit dhe librave tė tjerė, psh, Pentateukut, ėshtė plotėsisht e gabuar. Kurani u shpall nga Allahu dhe ėshtė i vetmi libėr hyjnor i pandryshuar ndaj dhe nė tė nuk mund tė ketė gabime. Ai e trajton pėrmbytjen nga njė kėndvėshtrim shumė i ndryshėm, nė krahasim me Pentateukun apo legjendat e tjera tė pėrmbytjes qė transmetohen nė kultura tė ndryshme. Pentateuku, emri i pesė librave tė parė tė Dhiatės sė Vjetėr, pranon hapur se pėrmbytja ishte globale, pra, ajo pėrfshiu tė gjithė botėn. Kurani nuk e pohon diēka tė tillė, pėrkundrazi, ajetet pėrkatėse tė lėnė tė kuptosh se pėrmbytja ishte e pjesshme dhe nuk pėrfshiu tė gjithė botėn por vetėm popullin e Nuhut, i cili ishte paralajmėruar mė parė pėr njė dėnim tė tillė.

    Kur shqyrtohen transmetimet e pėrmbytjes nė Kuran dhe nė Dhiatėn e Vjetėr, ndryshimi vihet re menjėherė. Dhiata e Vjetėr e pėrshkruan fillimin e pėrmbytjes si vijon:
    Zoti pa se paudhėsia e njerėzve pėrmbi tokė ishte e madhe dhe se ēdo mendim i zemrės sė tyre nuk synonte tjetėr, por qė tė bėjė vazhdimisht tė keqen. Zotit i erdhi keq pse e krijoi njeriun pėrmbi tokė. I erdhi keq thellė nė zemėr e tha: "Do ta shuaj prej faqes sė dheut njeriun qė e krijova: njeriun, bagėtitė, zvarranikėt edhe shpendėt e qiellit - sepse po mė vjen keq qė i krijova." Porse Noehi gjeti hir para Zotit. (Gjeneza 6: 5-8)

    Nė Kuran tregohet fare qartė se nuk u shkatėrrua e gjithė bota, por vetėm populli i Nuhut. Ashtu siē u dėrgua Hudi te populli i Adit (Hud: 50), apo Salihu te populli i Themudit (Hud: 61), apo ashtu siē u dėrguan tė gjithė profetėt e tjerė pėrpara Muhamedit te popujt e tyre, ashtu dhe Nuhu u dėrgua vetėm te populli i tij, ndaj dhe pėrmbytja ishte ndėshkim vetėm pėr popullin e tij.

    Ne e dėrguam Nuhun te populli i tij: "Unė kam ardhur pėr t'ju kėshilluar dhe pėr t'ju tėrhequr vėrejtjen haptazi qė ju tė mos adhuroni asgjė tjetėr nė vend tė Allahut. Unė kam frikė pėr ju dėnimin e njė dite tė dhimbshme." (Hud: 25-26)

    Ata qė u ndėshkuan ishin njerėz qė nuk e pėrfillėn mesazhin e profetit Nuh dhe nuk hoqėn dorė nga rebelimi dhe mosbindja. Ajetet qė pėrshkruajnė kėtė ngjarje janė mjaft tė qarta.

    Por ata e pėrgėnjeshtruan Nuhun, kėshtu qė Ne e shpėtuam atė bashkė me ndjekėsit e tij nė anije dhe i mbytėm ata qė mohuan shenjat Tona. Vėrtet ata ishin njė popull i verbuar. (El-Araf: 64)

    Ne me mėshirėn tonė e shpėtuam atė Nuhun bashkė me besimtarėt dhe i shkatėrruam nga themelet ata qė pėrgėnjeshtruan argumentet Tona. Ata nuk ishin besimtarė. (El-Araf: 72)

    Pėrveē kėsaj, nė Kuran, Allahu thekson se Ai kurrė nuk e ndėshkon njė popull, derisa tė dėrgojė njė profet tek ai. Pra, ndėshkimi vjen vetėm pasi njė profet ka shkuar te njė popull, edhe ėshtė pėrgėnjeshtruar prej tij. Allahu thotė nė suren El-Kasas:

    Zoti yt nuk i shkatėrron vendbanimet para se tė dėrgojė nė qendrėn e tyre njė tė dėrguar qė t'u lexojė atyre argumentet Tona. Ne i shkatėrronim vendbanimet, vetėm atėherė kur banorėt e tyre ishin keqbėrės. (El-Kasas: 59)

    Allahu nuk i shkatėrron ata popuj, te tė cilėt Ai nuk ka dėrguar njė profet. Nuhu u dėrgua pėr tė paralajmėruar vetėm popullin e tij. Prandaj Allahu nuk kishte pse t'i shkatėrronte popujt e tjerė, tė cilėve nuk u kishte dėrguar njė paralajmėrues, ndaj dhe dėnimi i Tij goditi vetėm popullin e Nuhut.

    Nga kėto pohime tė Kuranit, arrijmė nė pėrfundimin se pėrmbytja e Nuhut ishte njė katastrofė lokale dhe jo globale. Gėrmimet arkeologjike tė bėra nė zonėn ku mendohet se mund tė ketė ndodhur pėrmbytja, tė cilėn do ta shqyrtojmė mė poshtė, tregojnė qė pėrmbytja nuk ishte njė ngjarje globale qė pėrfshiu gjithė planetin, por njė katastrofė e gjerė qė preku Mesopotaminė.

    A u morėn tė gjitha kafshėt nė anije?

    Komentatorėt e Biblės besojnė se Nuhu mori nė anije tė gjitha llojet e kafshėve qė ekzistonin nė tokė, kėshtu qė kafshėt shpėtuan nga zhdukja falė ndėrhyrjes sė Nuhut. Sipas kėtij mendimi, njė ēift nga tė gjitha speciet e kafshėve qė banonin nė tokė u soll nė bordin e anijes.

    Ata tė cilėt pohojnė diēka tė tillė, duhet tė pėrballojnė vėshtirėsi serioze nė shumė drejtime. Si u morėn kafshėt nė anije? Si u ushqyen? Si u vendosėn nė tė? Si u izoluan nga njėra-tjetra? Kėtyre pyetjeve ėshtė e pamundur t'u pėrgjigjesh. Pėr mė tepėr mbetet pyetja: Si u sollėn tė gjitha kafshėt nga kontinentet e ndryshme? Gjitarėt e poleve, kangurėt e Australisė ose bizonėt endemikė tė Amerikės? Pėrveē kėsaj, ka dhe shumė pyetje tė tjera qė kėrkojnė pėrgjigje. Si u kapėn kafshė shumė tė rrezikshme si ato helmuese, gjarpėrinjtė, akrepat etj, apo kafshėt grabitqare si leopardėt, luanėt etj? Si u mbajtėn ato larg prej instikteve tė tyre natyrale deri nė fund tė pėrmbytjes? Pastaj si u gjend ushqimi pėr gjithė kėto lloje kafshėsh?

    Kėto janė pyetje me tė cilat pėrballohet Dhiata e Vjetėr. Nė Kuran nuk ka asnjė pohim tė tillė qė tė nėnkuptojė se tė gjitha llojet e kafshėve qė ekzistojnė mbi tokė u morėn nė anije. Siē e thamė dhe pak mė parė, pėrmbytja ndodhi nė njė zonė tė caktuar, si rrjedhim, kafshėt e marra nė anije mund tė ishin vetėm ato tė cilat jetonin nė atė zonė ku banonte populli i Nuhut.

    Kuptohet qė ėshtė e pamundur qė tė mblidhen tė gjitha llojet e kafshėve, qofshin ato edhe vetėm tė njė zone. Ėshtė e vėshtirė tė mendosh qė Nuhu dhe numri i vogėl i besimtarėve (Hud: 40) shkuan nė tė gjitha drejtimet pėr tė mbledhur nga njė ēift prej qindra lloje kafshėsh. Ishte e pamundur pėr ta tė mblidhnin ekzemplarėt e insekteve qė jetonin nė atė rajon dhe pėr mė tepėr tė dallonin meshkujt nga femrat. Kjo ėshtė arsyeja pėrse ka shumė tė ngjarė qė kafshėt e mbledhura tė ishin ato tė cilat mund tė kapeshin dhe tė mbaheshin mė lehtė, prandaj ato duhet tė ishin kafshė shtėpiake qė ishin tė dobishme veēanėrisht pėr njeriun. Pėr profetin Nuh dhe besimtarėt e paktė ishte mė e pėrshtatshme tė merrnin nė anije kafshė tė tilla si lopė, dele, kuaj, deve e kafshė tė tjera shtėpiake tė ngjashme me kėto, sepse kėto ishin kafshėt mė tė dobishme qė do tė nevojiteshin pėr tė organizuar njė jetė tė re nė njė zonė, e cila do tė kishte humbur shumė prej botės shtazore pėr shkak tė pėrmbytjes.

    Kėtu, pika mė e rėndėsishme qė duhet tė kuptojmė ėshtė se shkaku dhe urtėsia e marrjes sė kafshėve ishte mundėsia e rinisjes sė njė jete tė re dhe jo shpėtimi i tyre nga zhdukja. Kjo sepse pėrmbytja ishte rajonale dhe nuk kishte rrezik qė tė zhdukeshin pėrfundimisht llojet e kafshėve. Me kalimin e kohės, gjallesat e zonave tė tjera emigruan dhe e ripopulluan vendin e pėrmbytjes duke i kthyer atij larminė qė kishte pėrpara shkatėrrimit.

    Nė ēfarė lartėsie u ngritėn ujėrat?

    Njė tjetėr debat nė lidhje me pėrmbytjen ėshtė lartėsia e ngritjes sė nivelit tė ujėrave. A u ngrit niveli aq shumė sa tė mbulonte malet? Siē dihet, Kurani na informon se anija qėndroi nė Xhudij pas pėrmbytjes. Fjala Xhudij nė pėrgjithėsi i referohet njė vendi tė lartė. Prandaj nuk duhet harruar se fjala Xhudij mund tė jetė pėrdorur nė Kuran jo pėr tė treguar njė emėr specifik mali, por pėr tė treguar se anija qėndroi nė njė vend tė lartė.

    Zona e pėrmbytjes sė Nuhut

    Ultėsira e Mesopotamisė ėshtė vendi ku mendohet se ka ndodhur pėrmbytja. Nė kėtė zonė kanė ekzistuar qytetėrimet mė tė lashta tė njohura nė histori. Pėrveē kėsaj, kjo zonė, duke qenė e vendosur midis lumenjve Tigėr dhe Eufrat, ėshtė njė vend i pėrshtatshėm gjeografikisht pėr njė vėrshim gjigand. Njė nga faktorėt ndihmues nė realizimin e pėrmbytjes ka shumė mundėsi tė jetė dalja e kėtyre dy lumenjve nga shtrati, duke pėrmbytur tėrė zonėn.

    Arsyeja e dytė se pėrse kjo zonė shikohet si zona e pėrmbytjes janė tė dhėnat historike. Nė shėnimet e shumė qytetėrimeve tė rajonit janė gjetur prova, nė tė cilat flitet pėr njė pėrmbytje qė ka ndodhur nė tė njėjtėn periudhė. Duke dėshmuar shkatėrrimin e popullit tė Nuhut, kėto qytetėrime duhet tė kenė ndjerė nevojėn pėr tė pėrshkruar mėnyrėn se si ndodhi ky shkatėrrim dhe pasojat qė ai la. Ėshtė e ditur qė pjesa mė e madhe e legjendave mbi pėrmbytjen janė me origjinė mesopotamiane. Pėr ne janė mė tė rėndėsishme zbulimet arkeologjike. Ato tregojnė se njė pėrmbytje shumė e madhe ka ndodhur me tė vėrtetė dikur nė kėtė zonė. Ashtu siē do ta shqyrtojmė me hollėsi nė faqet qė vijojnė, kjo pėrmbytje bėri qė qytetėrimi tė mbetej pezull pėr njė periudhė. Gjatė gėrmimeve janė zbuluar gjurmė tė dukshme tė njė shkatėrrimi shumė tė madh.

    Gėrmimet e bėra nė Mesopotami tregojnė se, shumė herė gjatė historisė, ky rajon ka pėsuar fatkeqėsi tė ndryshme si rezultat i vėrshimeve dhe pėrmbytjeve tė lumenjve Tigėr dhe Eufrat. Psh, nė mijėvjeēarin e dytė p.e.s. nė kohėn e Ibisinit, sunduesit tė popullit tė madh tė Urit, i vendosur nė jug tė Mesopotamisė, njė prej viteve ėshtė shėnuar si viti qė "vinte pas pėrmbytjes qė zhduku kufijtė midis qiellit dhe tokės".1 Nė vitin 1700 p.e.s., nė kohėn e Hamurabit Babilonian, njė vit ėshtė shėnuar si viti i "shkatėrrimit tė qytetit Eshnuna nga njė vėrshim".

    Nė shekullin X p.e.s., nė kohėn e sunduesit Nabu-mukin-apal, ndodhi njė vėrshim nė qytetin e Babilonisė.2 Nė shekullin VII, VIII, X, XI dhe XII nė rajon ndodhėn njė sėrė pėrmbytjesh tė konsiderueshme. E njėjta gjė ka ndodhur dhe nė 1925, 1930 dhe 1954.3 Ėshtė e qartė se kjo zonė gjithmonė ka qenė objekt pėrmbytjesh dhe nuk ėshtė aspak ēudi qė njė pėrmbytje masive tė ketė shkatėrruar njė popull tė tėrė, ashtu siē pėrmendet nė Kuran.

    Provat arkeologjike tė pėrmbytjes

    Nuk ėshtė rastėsi qė pikėrisht nė kohėn e sotme ne ndeshim gjurmėt e shumicės sė popujve, pėr tė cilėt nė Kuran thuhet se janė shkatėrruar. Dėshmitė arkeologjike pohojnė faktin se sa mė befasisht tė zhduket njė komunitet, aq mė e mundur ėshtė qė ne tė hasim nė rrėnojat e tij.

    Nė rastin e civilizimeve tė zhdukura befasisht si pasojė e fatkeqėsive natyrore, migrimit tė papritur apo luftrave, gjurmėt e tyre nė shumicėn e rasteve janė tė ruajtura mė mirė. Shtėpitė nė tė cilat jetonin njerėzit dhe veglat e punės tė pėrdorura prej tyre nė jetėn e pėrditshme varrosen nė tokė brenda njė kohe tė shkurtėr. Kėshtu ato ruhen pėr njė kohė tė gjatė tė paprekura nga dora e njeriut, duke siguruar prova tė rėndėsishme tė sė kaluarės.

    Ja pėrse sot janė zbuluar shumė prova pėr pėrmbytjen e Nuhut. E menduar se ka ndodhur rreth mijėvjeēarit tė tretė p.e.s., pėrmbytja shėnoi fundin e rrufeshėm tė njė qytetėrimi tė tėrė, i cili mė vonė u zėvendėsua nga njė qytetėrim tjetėr. Kėshtu, evidenca tė qarta pėr pėrmbytjen u ruajtėn pėr mijėra vjet pėr tė qenė provė dhe paralajmėrim pėr ne.

    Nė lidhje me pėrmbytjen, e cila mbuloi Ultėsirėn e Mesopotamisė janė bėrė shumė gėrmime. Nė to janė gjetur gjurmė tė njė pėrmbytjeje veēanėrisht tė madhe nė 4 qytete kryesore. Kėto qytete ishin mė tė rėndėsishmet nė Mesopotami. Ato ishin: Uri, Ereku, Kishi dhe Shurupaku.

    Gėrmimet e bėra tregojnė se tė gjitha kėto qytete u bėnė objekt i njė vėrshimi rreth mijėvjeēarit tė tretė p.e.s.

    Nė fillim le tė hedhim njė vėshtrim nė gėrmimet e bėra nė qytetin e Urit.

    Rrėnojat mė tė vjetra tė qytetėrimit tė zbuluara nė gėrmimet e bėra nė kėtė qytet, i cili nė ditėt tona quhet "Tel el-Mukkajar", e kanė fillimin rreth vitit 7000 p.e.s. Si njė prej qyteteve, i cili ka qenė qendra e njė prej civilizimeve mė tė hershme, qyteti i Urit ka qenė njė vendbanim ku shumė kultura kanė pasuar njėra-tjetrėn.

    Zbulimet arkeologjike tregojnė se nė qytetin e Urit civilizimi u ndėrpre pas njė pėrmbytjeje gjigande dhe mė vonė u shfaq njė civilizim i ri. R. H. Hall nga Muzeu Britanik ishte i pari qė bėri gėrmime nė kėtė qytet. Pas tij, gėrmimet u vazhduan nėn drejtimin e Leonard Woolley, i cili drejtonte njė ekspeditė tė ndėrmarrė nga Muzeu Britanik dhe Universiteti i Pensilvanisė. Gėrmimet e drejtuara prej tij, tė cilat patėn njė efekt shumė tė madh nė tė gjithė botėn, zgjatėn nga viti 1922 deri nė 1934.

    Njė ilustrim qė paraqet pėrmbytjen e Nuhut.

    Kėto gėrmime u bėnė nė shkretėtirėn midis Bagdadit dhe Gjirit Persik. Themeluesi i qytetit tė Urit ishte njė popull, i cili kishte ardhur nga Mesopotamia Veriore e qė u vetėquajt Ubejdian. Nė fillim, gėrmimet kishin pėr qėllim mbledhjen e informacionit pėr kėta njerėz. Gėrmimet e Woolley janė pėrshkruar kėshtu nga arkeologu gjerman Werner Keller:

    "Varret e mbretėrve tė Urit" - kėshtu i kishte pagėzuar Woolley, nė ēastet e para tė entuziazmit, varret e fisnikėve sumerianė - madhėshtia mbretėrore e tė cilave doli nė pah kur lopatat e arkeologėve ndeshėn njė grumbull dheu 50 kėmbė tė jug tė tempullit dhe gjetėn njė varg tė gjatė varresh shumė hijerėndė. Gropat e varreve prej guri ishin tė mbushura me kupa tė ēmueshme, amfora dhe vazo me forma tė mrekullueshme, mjete ngrėnieje prej bronxi, mozaik perlash, gurė tė ēmuar me copa tė vogla tė shndritshme piriti etj. Trupat e tyre tė shpėrbėrė ishin tė rrethuar me argjend. Harpa dhe lira mbėshteteshin nė mur. "Gati menjėherė," - shkruante ai mė vonė nė ditarin e tij, - "zbulimet e bėra vėrtetuan dyshimet tona. Menjėherė pas dyshemesė sė njė prej varreve tė mbretėrve ne gjetėm, nėn njė shtresė hiri, rrasa tė shumta balte tė mbuluara me simbole e gėrma tė njė tipi shumė mė tė vjetėr se ato tė shkrimeve mbi varre. Duke gjykuar nga natyra e shkrimit rrasat u pėrkisnin viteve 3000 p.e.s. Ato ishin 2 - 3 shekuj mė tė hershme se varret."

    Galeritė shkonin thellė e mė thellė. Shtresa tė reja me copa qypash, amforash dhe vazosh shfaqeshin. Ekspertėt vunė re se qeramika kishte mbetur ēuditėrisht fare e pandryshuar. Ajo ishte njėsoj si ato tė gjetura nė varret e mbretėrve. Dukej se pėr shekuj, civilizimi sumerian nuk kishte pėsuar ndryshime radikale. Sipas konkluzioneve tė nxjerra, ata duhet tė kishin arritur njė nivel tė lartė zhvillimi ēuditėrisht shumė herėt.

    Kur pas disa ditėsh disa prej punėtorėve tė Woolley e thirrėn dhe i thanė: "Arritėm nė nivelin e tokės", ai u lėshua nė dyshemenė e galerisė pėr t'u kėnaqur. Mendimi i parė i Woolley ishte: "Kaq ishte." Ishte rėrė, rėrė e pastėr e njė lloji tė tillė qė mund tė depozitohej vetėm nga uji.

    Ata vendosėn tė vazhdonin tė gėrmonin e ta bėnin galerinė mė tė thellė. Lopatat venin thellė e mė thellė, 3 kėmbė, 6 kėmbė, akoma baltė e pastėr. Papritur nė 10 kėmbė shtresa e baltės u zhduk menjėherė, ashtu siē ishte shfaqur. Poshtė kėsaj depozite balte, pothuajse 10 kėmbė tė trashė, ata kishin zbuluar prova tė qarta tė njė vendbanimi njerėzor. Cilėsia dhe pamja e qeramikės kishte ndryshuar nė mėnyrė tė dukshme. Kėtu ato ishin tė bėra me dorė. Mbeturinat e metaleve nuk gjendeshin asgjėkundi. Veglat primitive qė u shfaqėn ishin bėrė prej stralli tė prerė. Duhet t'i pėrkisnin Epokės sė Gurit.

    Pėrmbytja - ky ishte i vetmi shpjegim i mundshėm i kėsaj depozite gjigande balte poshtė kodrės sė Urit, e cila ndau si me thikė dy epoka. Deti kishte lėnė gjurmėt e tij tė qarta nė mbetjet e organizmave tė vogla detare tė gjetura nė baltė.4

    Sipas zbulimeve arkeologjike, pėrmbytja e Nuhut ka ndodhur nė Ultėsirėn e Mesopotamisė, e cila atėherė kishte njė formė tė ndryshme nga e ajo e sotmja. Nė diagramin e mėsipėrm, kufijtė e sotėm tė Ultėsirės janė shėnuar me vijė tė kuqe tė ndėrprerė. Sektori i madh qė shtrihet midis vijės sė kuqe ka qenė pjesė e detit nė atė kohė.

    Analizat mikroskopike treguan se kjo depozitė e madhe balte poshtė kodrės nė Ur, ishte grumbulluar si rezultat i njė pėrmbytjeje aq tė madhe sa tė zhdukte qytetėrimin e lashtė sumerian. Epika e Gilgameshit dhe historia e Nuhut bashkoheshin nė kėtė galeri tė thellė nėn shkretėtirėn e Mesopotamisė.

    Max Mallowan i referohet mendimeve tė Leonard Woolley, i cili thoshte se njė masė e tillė kaq e madhe materiali tė depozituar nga uji, e formuar nė njė periudhė kohe tė vetme, mund tė ishte vetėm rezultat i njė pėrmbytjeje shkatėrruese. Woolley, gjithashtu, e pėrshkruante shtresėn qė ndau qytetin sumerian tė Urit nga qyteti i El-Ubejdit, banorėt e tė cilit pėrdornin qeramikė tė pikturuar, si mbetje tė pėrmbytjes.5

    Kėto tregojnė se qyteti i Urit ishte njė nga vendet e prekura nga pėrmbytja. Werner Keller ka theksuar rėndėsinė e gėrmimeve tė lartpėrmendura, duke thėnė se sasia e rrėnojave tė qytetit nėn njė shtresė balte vėrteton se nė Mesopotami ka ndodhur njė pėrmbytje.6

    Njė tjetėr qytet mesopotamian qė mban gjurmėt e pėrmbytjes ėshtė "Kishi i sumerianėve", i cili njihet tani si Tel El-Uheimer. Sipas burimeve tė lashta sumeriane, ky qytet ishte "vendi i dinastisė sė parė diluviane".7

    Qyteti i Shurupakut nė Mesopotaminė Jugore, i cili sot njihet si Tel Fe'reh, gjithashtu mbart gjurmė tė dukshme tė pėrmbytjes. Studimet arkeologjike nė kėtė qytet drejtoheshin prej Erich Schmidt, nga Universiteti i Pensilvanisė, nė vitet 1920-1930. Kėto gėrmime zbuluan tre shtresa vendbanimi tė shtrira nė njė distancė kohore qė nga periudha parahistorike, deri nė dinastinė e tretė tė Urit (2112-2004 p.e.s.). Gjetjet mė tė qarta ishin rrėnojat e shtėpive tė mirėndėrtuara dhe rrasat nė formė pyke, nė tė cilat gjendeshin tė shkruara shėnime zyrtare si dhe lista fjalėsh. Ato tregonin pėr njė shoqėri shumė tė zhvilluar qė ka ekzistuar nga fundi i mijėvjeēarit tė katėrt p.e.s.8

    Ēėshtja kryesore ėshtė se u kuptua qė njė shkatėrrim i madh, si pasojė e njė pėrmbytjeje, kishte ndodhur nė kėtė qytet rreth viteve 2900-3000 p.e.s. Sipas pėrshkrimit tė Mallowan, 4-5 m nėn tokė, Schmidt kishte ndeshur njė shtresė dheu tė verdhė (tė formuar nga pėrmbytja) e pėrbėrė nga njė pėrzierje balte dhe rėre. Schmidt e pėrcaktoi kėtė shtresė tė pėrbėrė nga balta dhe rėra, e cila kishte mbetur qė nga mbretėria e lashtė e Semdet Nasr, si "rėrė me origjinė nga lumi" dhe e lidhi kėtė me pėrmbytjen e Nuhut.9

    Gėrmimet e bėra nga Leonard Woolley nė Ultėsirėn e Mesopotamisė nxorėn nė dritė ekzistencėn e njė shtrese balte 2.5 m tė trashė. Kjo shtresė ėshtė formuar, me sa duket, nga materiali i transportuar nga ujėrat e pėrmbytjes dhe ėshtė e vetme nė tė gjithė Botėn.

    Nė gėrmimet e bėra nė qytetin e Shurupakut, u vu re se mbeturinat e pėrmbytjes i pėrkisnin pėrafėrsisht viteve 2900-3000 p.e.s. Ndoshta qyteti i Shurupakut ka mundėsi tė ketė qenė po aq i prekur nga pėrmbytja sa edhe qytetet e tjera.10

    Vendi i fundit, i cili mendohet tė ketė qenė i prekur nga pėrmbytja ėshtė qyteti i Erekut nė jug tė Shurupakut, i cili sot njihet si Tel El-Uerka. Edhe nė kėtė qytet, ashtu si nė qytetet e tjera, ėshtė zbuluar njė shtresė e pėrmbytjes. Kjo shtresė daton midis viteve 2900-3000 p.e.s., njėsoj si tė tjerat.11

    Siē dihet, lumenjtė Tigėr dhe Eufrat ndajnė nė mes Mesopotaminė nga njėri cep te tjetri. Duket se gjatė ndodhisė, kėta dy lumenj dhe shumė burime tė tjera uji, tė mėdha e tė vogla, vėrshuan dhe, duke u bashkuar me ujin e shiut, shkaktuan njė pėrmbytje tė madhe. Ngjarja pėrshkruhet kėshtu nė Kuran:

    Ne hapėm portat e qiellit me ujė qė derdhej me furi dhe bėmė qė burimet tė shpėrthejnė nga toka. Kėshtu ujėrat (e qiellit dhe tokės) u takuan pėr njė ēėshtje tė paracaktuar. (El-Kamer: 11-12)

    Kur faktorėt qė shkaktuan pėrmbytjen shqyrtohen njė nga njė, shihet se ato tė gjitha duken si fenomene natyrale. Ajo qė e bėn tė mbinatyrshme ngjarjen ėshtė se ato ndodhėn nė tė njėjtėn kohė dhe pikėrisht pas paralajmėrimit qė Nuhu i bėri popullit tė tij pėr afrimin e ndėshkimit.

    Vlerėsimi i provave tė gjetura nga studimet e pėrfunduara, tregon se sipėrfaqja e pėrmbytjes shtrihet afėrsisht 160 km nga lindja nė perėndim dhe 600 km nga veriu nė jug. (Disa herė mė e madhe se sipėrfaqja e Shqipėrisė. sh.r.) Kjo tregon se pėrmbytja pėrshiu gjithė Ultėsirėn e Mesopotamisė. Kur shqyrtojmė renditjen e qyteteve Ur, Erek, Shurupak dhe Kish, tė cilat mbartin gjurmėt e pėrmbytjes, shohim se ato ishin tė rreshtuara nė njė drejtim. Prandaj, pėrmbytja duhet tė ketė prekur kėto katėr qytete dhe rrethinat e tyre. Pėrveē kėsaj, duhet tė theksohet se rreth viteve 3000 p.e.s. struktura gjeografike e Ultėsirės sė Mesopatamisė ishte e ndryshme nga ē'ėshtė tani. Nė atė kohė, shtrati i lumit Eufrat ishte mė nė lindje nga ē'ėshtė sot. Kjo vijė rrjedhjeje pėrputhet me vijėn qė kalon midis Urit, Erekut, Shurupakut dhe Kishit. Me hapjen e "burimeve tė tokės dhe qiellit" duket se lumi Eufrat vėrshoi dhe u pėrhap, duke shkatėrruar kėshtu katėr qytetet e pėrmendura mė sipėr.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fisniku-student : 08-10-2008 mė 12:41
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  8. #8
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,448
    Faleminderit
    2
    6 falenderime nė 6 postime
    Fetė dhe kulturat qė pėrmendin pėrmbytjen

    Pėrmbytja ėshtė bėrė e njohur pothuajse nė tė gjithė njerėzimin nėpėrmjet profetėve, tė cilėt thėrrisnin njerėzit nė fenė e vėrtetė, por ajo u kthye nė legjendė nga kėta popuj duke u ndryshuar e deformuar me kalimin e kohės.

    Allahu ua ka bėrė tė ditur njerėzve lajmin e pėrmbytjes sė Nuhut nėpėrmjet profetėve dhe librave qė Ai u ka dėrguar popujve tė ndryshėm nė mėnyrė qė ajo tė shėrbejė si paralajmėrim dhe mėsim. Por tė gjitha tekstet e tjera, me pėrjashtim tė Kuranit, janė ndryshuar, ndaj dhe pėrshkrimet e pėrmbytjes janė tė mbushura me elemente mitologjike. Kurani ėshtė i vetmi burim, tė dhėnat e tė cilit pėrputhen me tė dhėnat e zbulimeve dhe observimeve. Kjo, sepse Allahu e ka ruajtur Kuranin nga ēdo lloj ndryshimi. Nė Kuran thuhet:

    Me tė vėrtetė Ne e kemi zbritur Kuranin dhe padyshim qė Ne do ta ruajmė atė. (El-Hixhėr: 9)

    Pra, Kurani ėshtė nėn garancinė dhe mbrojtjen e Allahut, Zotit tė botėve.

    Nė pjesėn e fundit tė kėtij kapitulli ne do tė shohim se si ėshtė paraqitur ngjarja, megjithėse e deformuar, nė kultura tė ndryshme si dhe nė Dhiatėn e Vjetėr dhe atė tė Re.

    Pėrmbytja e Nuhut nė Dhiatėn e Vjetėr

    Libri qė iu shpall Musait ishte Teurati apo Torah. Pentateuku biblik (pesė librat e parė tė Biblės), i cili sipas tė krishterėve ėshtė Teurati, e ka humbur lidhjen prej kohėsh me shpalljen origjinale, pasi tė gjitha shpalljet e ardhura te Beni Israilėt nga profetėt e ndryshėm u ndryshuan dhe u bėnė subjekt manipulimesh nga ana e ēifutėve.

    Sipas Dhiatės sė Vjetėr, Zoti i shpalli Nuhut se tė gjithė njerėzit pėrveē besimtarėve do tė shkatėrroheshin, sepse toka ishte mbushur plot me padrejtėsi. Pėr kėtė arsye, Ai e urdhėroi Nuhun tė ndėrtonte anijen dhe i tregoi nė detaje mėnyrėn se si do ta ndėrtonte. Ai gjithashtu e porositi tė merrte me vete familjen, tre djemtė, gratė e tyre, njė ēift nga ēdo qenie e gjallė dhe ushqime.

    Shtatė ditė mė vonė, kur erdhi koha e pėrmbytjes, tė gjitha burimet e nėndheshme shpėrthyen, portat e qiejve u hapėn dhe njė pėrmbytje e madhe pėrfshiu gjithēka. Kjo zgjati pėr 40 ditė dhe net. Anija lundroi mbi ujėrat qė mbuluan tė gjitha malet dhe kodrat e larta. Kėshtu, vetėm ata qė ishin nė anije me Nuhun shpėtuan, kurse ata qė mbetėn u rrėmbyen nga ujėrat e pėrmbytjes dhe u mbytėn. Shiu pushoi pas pėrmbytjes, e cila zgjati 40 ditė dhe net dhe ujėrat filluan tė pakėsoheshin 150 ditė pas kėsaj.

    Mė pas, nė ditėn e shtatėmbėdhjetė tė muajit tė shtatė, anija qėndroi mbi malet Ararat (Agri). Nuhu dėrgoi njė pėllumb tė shihte nėse ujėrat kishin rėnė plotėsisht apo jo dhe, kur mė nė fund, pėllumbi nuk u kthye, ai e kuptoi se ujėrat kishin rėnė plotėsisht. Zoti u tha atyre tė zbrisnin nga anija dhe tė shpėrndaheshin nė tokė.

    Sipas Dhiatės sė Vjetėr, nė pajtim me vendimin qė "ēdo gjė qė (ėshtė) nė tokė do tė vdesė" nė njė pėrmbytje qė do tė pėrfshinte gjithė botėn, tė gjithė njerėzit u ndėshkuan dhe tė vetmit qė mbijetuan ishin ata qė hipėn nė anije me Nuhun.

    Pėrmbytja e Nuhut nė Dhiatėn e Re

    Dhiata e Re qė ne kemi sot nė dorė pėmban, sipas pretendimit tė krishterė, fjalėt dhe veprimet e Isait (Jezusit). Ajo fillon me katėr ungjijtė e shkruar njė shekull pas vdekjes sė Isait, nga njerėz qė kurrė nuk e kishin parė apo qėndruar me tė.

    Nė Dhiatėn e Re pėrmbytja e Nuhut ėshtė pėrshkruar shkurtimisht kėshtu:

    Nuhu u dėrgua te njė popull i pabindur, i cili ishte nė rrugė tė gabuar. Por populli i tij nuk pranoi ta ndiqte atė. Pėr kėtė arsye, Zoti i paralajmėroi ata qė refuzuan se do tė pėrmbyteshin dhe, kur kjo ndodhi, Ai e shpėtoi Nuhun dhe besimtarėt duke i vendosur nė anije.

    Por ashtu si qe nė ditėt e Noeut, kėshtu do tė jetė edhe nė ardhjen e Birit tė njeriut.
    Sepse, ashtu si nė ditėt para pėrmbytjes, njerėzit hanin dhe pinin, martoheshin dhe martonin, derisa Noeu hyri nė arkė;
    Dhe nuk kuptuan asgjė, derisa erdhi pėrmbytja dhe i fshiu tė gjithė; kėshtu do tė ndodhė nė ardhjen e Birit tė njeriut. (Mateu, 24: 37-39)
    Dhe nuk kurseu botėn e lashtė, por shpėtoi bashkė me shtatė tė tjerė Noeun, predikues tė drejtėsisė, kur solli pėrmbytjen e tė pabesėve. (II Pjetri, 2: 5)
    Qė dikur ishin rebelė, kur durimi i Perėndisė i priste nė ditėt e Noeut, ndėsa po ndėrtohej arka, nė tė cilėn, pak vetė, gjithsej tetė, shpėtuan nėpėrmjet ujit. (I Pjetėr, 3: 20)

    Pėrshkrimi i pėrmbytjes nė kultura tė tjera

    Sumeriane: Njė zot i quajtur Enlil u tha njerėzve se zotat e tjerė kishin ndėrmend tė shkatėrronin njerėzimin, por ai vetė ishte i gatshėm t'i shpėtonte ata. Heroi i kėsaj historie ėshtė Ziusudra, mbreti i devotshėm i qytetit Sipur. Zoti Enlil i tregoi Ziusudras se ēfarė tė bėnte qė tė shpėtonte nga pėrmbytja. Teksti qė tregon ndėrtimin e anijes mungon, por fakti qė kjo pjesė ka ekzistuar tregohet nė pjesėt ku pėrshkruhet si u shpėtua Ziusudra. Duke u mbėshtetur nė versionin babilonas tė pėrmbytjes, arrihet nė konkluzionin se nė versionin e plotė sumerian tė ngjarjes duhet tė ketė pasur shumė mė tepėr hollėsi pėr arsyen e pėrmbytjes dhe se si u ndėrtua anija.

    Babilonase: Ut-Napishtimi, ėshtė kolegu babilonas i heroit sumerian tė pėrmbytjes, Ziusudras. Njė tjetėr personalitet i rėndėsishėm ėshtė Gilgameshi. Sipas legjendės, Gilgameshi vendosi tė kėrkojė prejardhjen e tij pėr tė njohur sekretin e pėrjetėsisė. Ai u paralajmėrua pėr rreziqet dhe vėshtirėsitė e njė udhėtimi tė tillė. Atij iu tha se duhet tė bėnte njė udhėtim, nė tė cilin duhet tė kalonte mbi "malet Mashu dhe ujėrat e vdekjes" dhe se njė udhėtim i tillė ishte realizuar me sukses deri atėherė vetėm nga zoti i diellit, Shamash. Por Gilgameshi i pėrballoi tė gjitha rreziqet e udhėtimit dhe mė nė fund arriti tė takonte Ut-Napishtimin.

    Teksti ndėrpritet aty ku tregohet takimi i Gilgameshit me Ut-Napishtimin dhe kur mė vonė teksti bėhet i lexueshėm, Ut-Napishtimi i tha Gilgameshit se "perėnditė e kanė ruajtur pėr vete sekretin e vdekjes dhe jetės". Gilgameshi e pyeti Ut-Napishtimin se si e kishte arritur ai vetė pavdekshmėrinė dhe Ut-Napishtimi i tregoi historinė e pėrmbytjes si pėrgjigje tė pyetjes sė bėrė. Pėrmbytja tregohet gjithashtu nė 12 rrasat e famshme tė epikės sė Gilgameshit.

    Ut-Napishtimi ia nisi duke thėnė se historia qė do t'i tregonte Gilgameshit ishte "diēka sekrete, njė sekret i perėndive". Ai ishte nga qyteti i Shurupakut, i cili ishte mė i vjetri ndėrmjet qyteteve tė tokės Akad. Sipas pėrshkrimit tė tij, zoti Ea e thirri nėpėrmjet mureve tė njė kasolleje tė thurur me kallama dhe i tregoi se zotat kishin vendosur tė shkatėrronin tė gjitha farat e jetės me njė pėrmbytje, por arsyeja e vendimit tė tyre nuk shpjegohet nė versionin babilonas, ashtu siē nuk shpjegohet as nė versionin sumerian. Ut-Napishtimi tha se Ea e kishte porositur tė ndėrtonte njė anije, nė tė cilėn ai duhet tė mblidhte dhe tė vendoste "farat e tė gjitha gjallesave". Ai e njoftoi atė pėr masėn dhe formėn e anijes, gjerėsia, gjatėsia dhe lartėsia e sė cilės duhet tė ishin tė barabarta. Furtuna ktheu gjithēka pėrmbys pėr gjashtė ditė dhe net rresht. Nė ditėn e shtatė ajo u qetėsua. Ut-Napishtimi pa se jashtė vendi ishte kthyer nė "baltė qė ngjitej". Anija qėndroi nė malin Nisir.

    Sipas shėnimeve sumeriane dhe babilonase, Ksisuthros ose Hasisatra u shpėtua nga pėrmbytja nė njė anije 925 m tė gjatė, bashkė me familjen, shokėt dhe disa zogj e kafshė. Thuhet se "ujėrat u pėrhapėn nė drejtim tė qiellit, oqeanet mbuluan brigjet dhe lumenjtė vėrshuan nga shtretėrit e tyre". Mė pas, anija qėndroi mbi malin Karidean.

    Sipas shėnimeve asiriano-babilonase, Uber-Tutu ose Hasisatra u shpėtua bashkė me familjen e tij, shėrbėtorėt, tufėn dhe kafshėt e egra me njė anije, e cila ishte 600 kubit e gjatė, 60 kubit e gjerė dhe e lartė. Pėrmbytja zgjati pėr 6 ditė e net. Kur anija arriti malin Nizar, pėllumbi qė u la i lirė u kthye, ndėrsa korbi jo.

    Sipas disa shėnimeve sumeriane, asiriane dhe babilonase, Ut-Napishtimi me familjen e tij mbijetoi nga pėrmbytja, e cila zgjati pėr 6 ditė e net. Thuhet se "nė ditėn e shtatė Ut-Napishtimi pa jashtė. Gjithēka ishte shumė e qetė. Njeriu ishte kthyer edhe njė herė nė baltė". Kur anija qėndroi mbi malin Nizar, Ut-Napishtimi dėrgoi jashtė njė pėllumb, njė korb dhe njė harabel. Korbi qėndroi tė hante kufomat, ndėrsa dy zogjtė e tjerė nuk u kthyen.

    Indiane: Nė epikat Shatapatha Brahmana dhe Mahabharata tė Indisė, personi i quajtur Manu u shpėtua nga pėrmbytja bashkė me Rishizin. Sipas legjendės, Manu kapi njė peshk, tė cilit i fali jetėn. Papritur peshku u rrit dhe i tha atij tė ndėrtonte njė anije dhe ta lidhte nė brirėt e tij. Ky peshk u pranua si njė shfaqje e zotit Vishnu. Peshku e drejtoi anijen midis dallgėve tė mėdha dhe e solli atė nė veri, nė malin Hismavat.

    Uellsiane: Sipas legjendės uellsiane, Dujnuen dhe Dujfeē shpėtuan prej shkatėrrimit tė madh me anije. Kur pėrmbytja e tmerrshme qė ndodhi pėr shkak tė vėrshimit tė Linlionit, i cili quhej Liqeni i Valėve, u qetėsua, ata tė dy filluan tė ripopullonin sėrish Britaninė.

    Skandinave: Legjendat nordike Edda njoftojnė se Bergalmir dhe gruaja e tij shpėtuan prej pėrmbytjes me njė anije tė madhe.

    Lituaneze: Nė legjendėn lituaneze, tregohet se disa ēifte njerėzish dhe kafshėsh shpėtuan, duke u strehuar nė njė kore tė tokės, lart nė majė tė njė mali tė lartė. Kur erėrat dhe vėrshimet qė zgjatėn pėr 12 ditė e net u shtrinė deri nė malin e lartė, sa pothuajse arritėn t'i pėrpinin ata qė ishin mbi tė, Krijuesi u hodhi atyre njė lėvozhgė arre gjigande. Ata qė ishin nė mal shpėtuan nga vdekja duke lundruar mbi kėtė lėvozhgė arre.

    Kineze: Burimet kineze tregojnė se njė person i quajtur Jao me 7 persona tė tjerė ose Fa Li bashkė me gruan dhe fėmijėt e tij shpėtuan nga pėrmbytja dhe nga dridhja e tokės duke lundruar mbi barkė. Thuhet se "toka po shkatėrrohej, ujėrat shpėrthyen dhe mbuluan ēdo vend". Mė nė fund ujėrat u tėrhoqėn.

    Pėrmbytja e Nuhut nė mitologjinė greke: Zeusi vendosi t'i shkatėrronte me njė pėrmbytje njerėzit, tė cilėt bėnin ēdo ditė e mė tepėr vepra tė kėqija. Vetėm Deukalioni dhe gruaja e tij, Pirrha, shpėtuan nga pėrmbytja, sepse babai i Deukalionit, Prometeu, e kishte kėshilluar mė parė djalin e tij qė tė ndėrtonte njė barkė. Ēifti zbriti nė malin Parnas ditėn e nėntė pas hipjes nė barkė.

    Tė gjitha kėto legjenda tregojnė njė realitet konkret historik. Nė histori, ēdo popull e ka marrė mesazhin, ēdokush e ka marrė shpalljen hyjnore dhe kėshtu shumė popuj janė njohur me pėrmbytjen. Fatkeqėsisht, pėr shkak se njerėzit u larguan nga rruga e drejtė e shpalljes hyjnore, pėrshkrimi i pėrmbytjes pėsoi shumė ndryshime dhe u kthye nė legjenda e mite.

    I vetmi burim, ku ne mund tė gjejmė historinė e vėrtetė tė Nuhut dhe tė popullit qė e mohoi atė, ėshtė Kurani, i cili ėshtė i vetmi burim hyjnor i pandryshuar.
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  9. #9
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,448
    Faleminderit
    2
    6 falenderime nė 6 postime




    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fisniku-student : 09-10-2008 mė 08:34
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  10. #10
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,448
    Faleminderit
    2
    6 falenderime nė 6 postime




    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fisniku-student : 09-10-2008 mė 08:45
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  11. #11
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,448
    Faleminderit
    2
    6 falenderime nė 6 postime
    Edhe disa Pamje tjera..




    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  12. #12
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,448
    Faleminderit
    2
    6 falenderime nė 6 postime




    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  13. #13
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,448
    Faleminderit
    2
    6 falenderime nė 6 postime
    Ja disa video qe jan bere

    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fisniku-student : 10-10-2008 mė 10:34
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

Tema tė Ngjashme

  1. Zbulohet mashtrimi poetit Rudolf Marku
    By Shijaksi-London in forum Enciklopedia letrare
    Pėrgjigje: 11
    Postimi i Fundit: 01-01-2012, 11:42
  2. Zbulohet ne tru origjina e besimit tek Zoti
    By _Mersin_ in forum Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 6
    Postimi i Fundit: 11-03-2009, 07:29
  3. Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 31-01-2009, 09:11
  4. Zbulohet kufoma e masakruar e adoleshentes
    By Humdinger in forum Aktualitete shoqėrore
    Pėrgjigje: 28
    Postimi i Fundit: 28-10-2006, 15:40
  5. Vlore, zbulohet "konsullata" false
    By Letersia 76 in forum Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 19-09-2002, 18:36

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •