Close
Faqja 7 prej 11 FillimFillim ... 56789 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 121 deri 140 prej 203
  1. #121
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,441
    Faleminderit
    2
    8 falenderime nė 8 postime
    Tė lashtat e Pejgamberit a.s.


    Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: "Allahu nuk ka dhėnė asnjė sėmundje e qė nuk e ka dhėnė ilaēin . . ."

    Pėrderisa shumė prej nesh paramendojmė qė ilaēi gjithmonė ėshtė nė formė tė ilaēit ose bimėve, hadithi nuk pohon kėtė. Nė realitet, dy ilaēe mė tė mėdhenj qė na ka dhėnė Allahu pėr sėmundjet e zemrės janė ushqimi qė e ka ngrėnė Pejgamberi s.a.v.s.: elbi dhe thekra.



    Tė lashtat e sidomos elbi dhe thekra ofrojnė dobi tė shumėfishtė nė luftėn kundėr sėmundjeve kardiovaskulare, duke zvogėluar nivelin e kolesterolit (forma LDL), eliminimin e toksineve nga organizmi, nė mpiksjen e rregullt tė gjakut, nė qarkullimin e gjakut dhe metabolizmin e qelizave.

    Kur Sehl bin Sad ėshtė pyetur: "A ka ngrėnė ndonjėherė i Dėrguari i Allahut miellin e bardhė?", ai ėshtė pėrgjigjur: "I Dėrguari i Allahut asnjėherė nuk e ka parė miellin e bardhė qė nga koha kur Allahu e dėrgoi si Pejgamber e derisa nuk e ka marrė pranė Vetit."

    Shkenca bashkėkohore njė kohė tė gjatė ka qenė kundėr pėrpunimit tė bukės. Mielli i bardhė mund bile tė imitojė sheqerin e bardhė duke krijuar probleme me hipogliceminė ose diabetin (Pritchard: "Shėrimi me ushqim natyral").



    Sipas nutriocistėve Jean Anderson dhe Barbara Deskin, mielli nga thekra ėshtė i pasur me proteine dhe fibre dhe ėshtė mė superior nė ushqim se mielli i bardhė. Ky pėrmban nivel tė lartė tė vitaminės E (tokoferoli).

    Hulumtimet e bėra nė 31.000 njerėz pėr vitaminėn E i gjetur nė grurė dhe thekėr dhe vėrtetuan se ushqimi me kėto zvogėlon rrezikun nga sėmundjet e zemrės se sa ata qė ushqehen me bukė tė bardhė. Michael H. Davidson, doktor i mjekėsisė dhe kryetar i qendrės pėr hulumtime klinike nė Chikago ka thėnė se kjo ėshtė pėr shkak se vitamina E nė grurė bėn qė mėlēia tė prodhojė mė pak kolesterol. Ai ka gjetur tek personat e eksperimentuar tė cilėt kanė marrė 14 javė gjysmė filxhan thekėr, ka vėrejtur se niveli i kolesterolit ka rėnė 7%.

    Edhe pse gruri ka dobi tė madhe shėndetėsore duhet tė jemi tė vetėdijshėm pėr dėmin nė rast tė pėrdorimit jashtė mase. Nėse konsumohet pėr ēdo ditė, gruri mund tė dėmtojė shėndetin, ngase shkakton fryrje tek shumė njerėz dhe shpesh nxit rritjet e kėrpudhave oportuinistike (candida albicans) nė zorrėn e trashė. Gjithashtu nxit trashje dhe shkakton reaksione alergjike tek shumė njerėz qė e kanė konsumuar tej mase.

    Ėshtė zbuluar se Muhammedi s.a.v.s. nuk ka lėnė konsumimin e rregullt tė tė lashtave, por rregullisht ka ngrėnė elb dhe bukėn e bėrė nga mielli i elbit.

    Thekra lehtė tretet, bile Pejgamberi s.a.v.s. ka preferuar supėn nga thekra (talbija) tė pėrdoret te dhembjet e barkut (hadithi sahih, Buhariu). Thekra ka bile mė shumė dobi shėndetėsore se gruri, ėshtė shumė e pasur me kalcium dhe proteine, dhe shkakton mė pak alergji. Nuk shkakton fryrje dhe zhvillim jonormal tė bakterieve.

    Thekra ėshtė njė prej burimeve mė tė pasura me tokotrienol (njė prej formave mė tė mira tė absorbimit tė vitaminės E), njė oksidans i fuqishėm i cili ndihmon nė zvogėlimin e dėmit nė organizėm nga molekulat e dėmshme tė oksigjenit tė quajtura radikale tė lira, gjithashtu zvogėlon prodhimin e kolesterolit nė mėlēi.

    David Jenkins, doktor i mjekėsisė dhe profesor i shkencave nitritive nė Universitetin e Torontos, thotė: "Tokotrienoli ėshtė oksidans mė i fuqishėm potencial se versionet tjera kimike tė vitaminės E."

    Pėr mė tepėr pėrmban lignan, pėr tė cilin ėshtė vėrtetuar se parandalon formimin e trombeve tė vegjėl tė gjakut - ndoshta duke siguruar dobinė e ngjashme me "aspirinėn e popullarizuar" kundėr sėmundjeve tė zemrės (Aspirin-Cardio). Vetėm gjysmė filxhan i thekrės kėnaq nevojat ditore pėr selen, te dietat dhe gati 20% RDA (doza ditore e preferuar) e vitaminės E.

    Thekra gjithashtu pėrmban beta-glukan, njė lloj i fijeve tė tretura qė formojnė gel nė zorrėt e holla nė tė cilat lidhet kolesteroli duke u mėnjanuar kėshtu nga organizmi. Gjithashtu i njėjti gel parandalon kapsllėkun (konstipacionin) dhe kancerin e zorrės sė trashė.

    Pėr tė pasur dobi nė shėrimin me thekėr, shkencėtarėt preferojnė qė tė konsumohet nė tė njėjtėn mėnyrė siē ka vepruar Pejgamberi s.a.v.s.. Lėvozhgat e thekrės janė mė tė mira se thekra e pėrpunuar, e pastruar dhe e larė mė shumė se pesė herė pėr t'u krijuar versioni pėr zierje mė tė lehtė, me ē'rast humbet shumica e fibrave tė shėndetshme, mineraleve dhe taninės qė pėrmban thekra.

    (Autorja e shkrimit, Karima Burns ka doktoruar nga naturopatia - mjekėsia natyrale dhe ka magjistruar nė herbalizėm. Ka studiuar shėrimin me bimė 12 vjet, boton biltenin pėr shėrimin natyral qė 4 vjet dhe shkruan nė mėnyrė intensive pėr shėrimin me natyrė dhe bimė.)




    Kristie Karima Burns
    Pėrktheu dhe pėrshtati:
    Prim.dr.med.sc. Ali F. Iljazi
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  2. #122
    i/e regjistruar Maska e AVICENNA
    Anėtarėsuar
    29-06-2007
    Postime
    126
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    “Mjalti i bletės ėshtė shėrues i ēdo sėmundjeje ... A je i sigurt n perkthim ?
    Atėherė si njė shkėmb deti, ngrihet shqiptari
    Atėherė n'luftė si shqipe, hidhet guximtari,

  3. #123
    i/e regjistruar Maska e &Mitrovicalia&
    Anėtarėsuar
    19-05-2009
    Postime
    363
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ku me mbeten do shkrime qe i bera ketu per Vesel efendin prek fhshatit zaskok te ferizajit...a din dikush mem tregu perse ato shkrime jan largu prej ketuhit?!...Turp i kofte atije qe mi hjeli prej ketuhi ato shkrime.ka tregu nje papjekuri dhe nje jonjerezi te madhe ai i cili mi ka largu shenime qe i bera ketu.

  4. #124
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,441
    Faleminderit
    2
    8 falenderime nė 8 postime
    Mitrovicalia: Une kerkova nga Moderatoret qe te fshijn postimet tua ,pasi qe postimet tua nuk perputheshin me destinimin qe ka kjo teme, d.m.th ato postime ishin Biografi e nje personaliteti qe nese shikojm destinimin e ka vendin diku tjeter dhe jo ketu.

    Verejtje:
    Ne kete teme ,cdo kush eshte i mirseardhur qe te postoj vetem aso postimes qe qe i plotesojn keto kushte: Postimi Te jete sa me i shkurtur(vetem nese nuk mundet ndryshe), Te jete njemendesisht Kuriozitet dhe Postimet preferohen qe te ken permbajtje Shkencore por me lidhmeri me Islamin.

    ----------

    Nje teme qe permban Kuriozitete Islame eshte edhe kjo ,hidhjani nje shikim kesaj teme>>

    http://forumishqiptar.com/showthread...12#post2281112
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  5. #125
    arber
    Anėtarėsuar
    31-01-2009
    Postime
    55
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Termitet E Verbera Qe Ndertojne Ndertesa Te Larta

    Termitet janė insekte tė vogla, tė ngjashme me milingonat. Ato janė tė shkathta. Foletė e tyre, qė nė kėto figushumėra ngjajnė si kulla tė larta, janė ndėrtuar nga kėto gjallesa tė vogla. Gjithēka ėshtė e pėrkryer dhe pa asnjė gabim. Termitet i ndėrtojnė ato sipas njė plani tė caktuar. Dhomat e veēanta pėr tė vegjėlit, pėr ruajtjen e ushqimit apo pėr mbretėreshėn janė vetėm disa nga pjesėt e njė foleje termitesh. Sistemi i ventilimit ėshtė mė i rėndėsishmi. Termiteve, lėkura e tė cilave ėshtė shumė e hollė, u nevojitet ajėr i lagėsht. Pėr kėtė arsye, atyre u duhet tė mbajnė temperaturėn dhe lagėshtinė e folesė nė njė nivel tė caktuar, pėrndryshe ngordhin. Ato bėjnė tė mundur qarkullimin e ajrit nėpėr fole nėpėrmjet disa kanaleve tė veēanta, duke pėrdorur ujin qė vjen nga tunelet e nėntokės tė hapura nga ato vetė. Nė kėtė mėnyrė rregullohet temperatura dhe lagėshtia.

    A e pėrfytyroni dot se sa i vėshtirė ėshtė ky proces? Termitet duhet tė veprojnė nė njė rregull tė caktuar, duke pasur vėmendjen pėr shumė gjėra sė bashku. Pėrveē kėsaj, ēfarė pėrmendėm deri tani ėshtė vetėm njė pėrmbledhje e shkurtėr e gjėrave tė shumta qė bėjnė termitet.

    Njė karakteristikė tjetėr e termiteve ėshtė ngritja e folesė deri nė shtatė metra lartėsi. Termitet janė nė alarm sa herė qė formohet ndonjė vrimė nė folenė e tyre. Duke pėrplasur kokat nė mur, termitet roje japin alarmin te tė gjithė anėtarėt e tjerė tė kolonisė. Pas kėtij alarmi, vezėt transferohen nė vende tė sigurta. Hyrja e dhomės ku jetojnė mbreti dhe mbretėresha bllokohet me njė mur. Pjesa e dėmtuar rrethohet nga ushtarėt termite, tė cilėt shoqėrohen nga punėtoret qė sjellin materialin pėr tė rindėrtuar murin. Nė pak orė, zona e shkatėrruar ėshtė rregulluar. Pastaj ndėrtohen dhomėzat e brendshme. Termitet veprojnė sipas njė plani tė paracaktuar dhe secili anėtar i kolonisė i zbaton detyrat e veta pa shkaktuar asnjė rrėmujė.

    Fakti se termitet mund t’i kryejnė gjithė kėto veprime nė njė kohė tė shkurtėr ėshtė tregues i komunikimit tė pėrkryer ndėrmjet tyre. Ekziston edhe njė aspekt tjetėr i mrekullueshėm i jetės sė termiteve qė punojnė me njė rregull tė tillė dhe ndėrtojnė mjedise tė ngjashme me gradaēelat: Ato janė tė verbra. Ndėrsa kryejnė detyrat e tyre, ato nuk shohin asgjė.

    Si ėshtė e mundur qė kėto krijesa tė veprojnė me kaq shkathtėsi dhe tė vėnė nė jetė plane tė tilla?

    Pėrgjigjja qė evolucionistėt i japin kėsaj pyetjeje ėshtė se kėto insekte i kanė fituar tė gjitha kėto aftėsi “rastėsisht”. Kjo pėrgjigje nuk ka tė bėjė aspak me tė vėrtetėn, sepse edhe njė pjesė e vetme e rregullit nė koloninė e termiteve, p.sh. kanalet e ventilimit, ėshtė e mjaftueshme pėr tė provuar qė njė sistem i tillė nuk mund tė shfaqet rastėsisht. Pa asnjė dyshim, termitet e verbėra nuk mund ta sigurojnė vetė kėtė rregull tė pėrsosur. Atyre u ėshtė dhėnė nga dikush tjetėr aftėsia pėr tė vepruar.

    Allahu ka pėrmendur emrat e disa kafshėve nė Kuran, duke na nxitur tė mendojmė rreth tyre. Pėr shembull, bleta ėshtė dhėnė si shembull nė suren “En-Nahl”, ku thuhet se bleta, e cila prodhon mjaltė, ėshtė mėsuar nga Zoti pėr atė qė i duhet tė bėjė:

    Zoti yt i dha instikt bletės: “Ndėrto shtėpi nėpėr kodra, pemė dhe gjithashtu nėpėr kulmet qė njerėzit ndėrtojnė. Pastaj ha nga tė gjitha frutat dhe futu nėpėr rrugėt e mėsuara nga Zoti yt!” Prej barkut tė saj del mjaltė me ngjyra tė ndryshme, nė tė cilin ka shėrim pėr njerėzit. Nė kėto fakte ka argumente dhe mėsime pėr njerėzit qė mendojnė. (En-Nahl: 68-69)


    Ashtu si bletėt qė pėrmenden nė ajetet e mėsipėrme, termitet jetojnė sipas mėnyrės qė u ka mėsuar Allahu, i Cili krijoi komunikimin e pėrkryer ndėrmjet kėtyre krijesave tė verbėra, duke bėrė tė mundur qė secila nga njė milion termitet e ēdo kolonie tė kryejė detyrat pėrkatėse.
    O ju njerėz! Kujtoni tė mirat qė Allahu u dhuroi. A ka ndonjė zot tjetėr qė ju furnizon nga qielli e toka? Askush nuk e meriton adhurimin pėrveē Tij. E si pra i ktheni shpinėn? (Fatir:3)



    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arberbarca : 16-06-2009 mė 21:55

  6. #126
    arber
    Anėtarėsuar
    31-01-2009
    Postime
    55
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Vetembrojtja Te Kafshet

    Nga mrekullitė mė tė mėdha nė natyrė janė mėnyrat qė pėrdorin gjallesat pėr vetėmbrojtje. Shumė krijesa kanė aftėsinė tė vlerėsojnė rreziqet e mundshme dhe tė pėrdorin forma tė ndryshme sigurie. Pėr shembull, termitet qė pėrmendėm mė sipėr i ndėrtojnė muret e kolonisė se tyre aq tė trasha dhe tė qėndrueshme, saqė me shumė vėshtirėsi mund tė shkatėrrohen edhe me kazmė. Zogjtė shtegtarė e ndėrtojnė hyrjen e folesė sė tyre nė njė mėnyrė tė atillė qė tė ndalojnė gjarpėrinjtė tė hyjnė brenda. Disa merimanga kanė dhoma tė caktuara nė folenė e tyre, nė tė cilat mbeten tė bllokuara insektet e tjera qė, nė njė mėnyrė apo njė tjetėr, kanė hyrė nė fole.

    Bletėt, gjithashtu, marrin masa tė veēanta mbrojtėse pėr tė ruajtur kosheret e tyre. Bletė roje vėzhgojnė kosheret. Ato nuk lejojnė tė hyjė aty askėnd, pėrveē anėtarėve tė kolonisė. Kur ndonjė nga rojet largohet, njė tjetėr bletė vjen tek hyrja e kosheres pėr ta zėvendėsuar. Pėr mė tepėr, kėto bletė roje i marrin pėrsipėr detyrat duke vėnė nė rrezik edhe jetėn e tyre.

    Duke ndėrtuar diga nėpėr pėrrenj e lumenj, kastorėt ndalojnė rrjedhjen e ujit dhe ndėrtojnė strofka tė mrekullueshme pėr veten e tyre.

    Kastorėt i ndėrtojnė strofkat e tyre nėn ujė. Pėr tė hyrė, ēdonjėri duhet tė kalojė nėpėr njė tunel tė fshehtė, tė njohur vetėm nga kastorėt qė e kanė ndėrtuar atė. Nė fund tė tunelit, ndodhet njė dhomė ku kastorėt jetojnė sė bashku me tė vegjėlit e tyre.

    Kėta shembuj janė tė mjaftueshėm pėr tė kuptuar se njė inteligjencė e jashtėzakonshme fshihet pas mėnyrės sė sjelljes tė kėtyre gjallesave, tė cilat zbatojnė metoda kaq tė efektshme pėr t’u vetėmbrojtur. Pėrveē kėsaj, ju e keni vėnė re qė armiku i njė krijese ėshtė njė krijesė tjetėr. Megjithatė, tė gjitha krijesat i njohin armiqtė e tyre shumė mirė dhe marrin masa tė ndėrlikuara pėr t’u mbrojtur prej tyre. Ėshtė shumė e ēuditshme qė njė termit ose njė zog, pavarėsisht nga mungesa e funksioneve tė zhvilluara mendore, mund tė njohė tiparet e njė krijese tjetėr.

    Pėr ta kuptuar mė mirė, mendoni veten tuaj! A mundeni ju tė kuptoni qė nė shikimin e parė karakteristikat e njė kafshe qė nuk e njihni ose qė nuk e keni parė mė parė? A mund tė dini se me ēfarė ushqehet, si gjuan dhe ēfarė e frikėson? Natyrisht qė nuk mundeni. Ju nevojitet tė lexoni njė libėr dhe tė merrni informacion rreth kėsaj krijese ose dikush t’ju flasė rreth cilėsivė tė saj. Si ėshtė e mundur qė kafshėt kanė informacion rreth krijesave tė tjera? A mundet qė ato tė kenė zbuluar vetė kush janė armiqtė e tyre, pastaj tė kenė organizuar njė studim mbi sjelljen dhe mėnyrat e tyre tė tė gjuajturit, nė bazė tė tė cilave ato kanė zhvilluar format e pėrshtatshme tė mbrojtjes? Natyrisht qė jo. Asnjė kafshė nuk ka aftėsi mendore pėr tė bėrė kėrkime. Pėr mė tepėr, do tė ishte absurde dhe e pakuptimtė tė mendosh qė kafshėt mbledhin rastėsisht informacion rreth armiqve tė tyre, sepse dėshtimi nė pėrpjekjen e parė do tė thotė vdekje.

    Pa dyshim ėshtė Allahu, Zoti i gjithė botės, qė i mėson gjallesat si tė vetėmbrohen. Fakti qė jo vetėm kafshėt qė shohim rreth nesh, por tė gjitha gjallesat nė botė sillen nė tė njėjtėn mėnyrė inteligjente, vė nė dukje inteligjencėn dhe fuqinė e Zotit.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arberbarca : 16-06-2009 mė 21:56

  7. #127
    arber
    Anėtarėsuar
    31-01-2009
    Postime
    55
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Busulla Nė Sytė E Mİlİngonave

    Ne kemi nevojė pėr udhėzues kur udhėtojmė nė njė vend tė panjohur. Nė veēanti, kur nuk dimė vendin ku po shkojmė, natyrisht qė duhet tė kemi njė busull dhe njė hartė. Harta na tregon se ku jemi, ndėrsa busulla nga duhet tė shkojmė. Ne e gjejmė rrugėn duke pėrdorur kėto mjete, si dhe duke pyetur njerėzit e tjerė. A e keni pyetur ndonjėherė veten se si e gjejnė rrugėn e tyre krijesat e tjera? Keni pyetur veten se si njė milingonė kėrkon ushqim nė shkretėtirė dhe kthehet pėrsėri nė folenė e saj?

    Milingonat e zeza tė shkretėtirės qė jetojnė nė brigjet mesdhetare tė Tunizisė janė ndėr ato gjallesa qė i ndėrtojnė foletė e tyre nė shkretėtirė. Kėto milingona janė shumė tė afta nė gjetjen e rrugės nė shkretėtirėn e pafund dhe nė kthimin nė fole pa ndihmėn e njė busulle ose harte.

    Pasi lind dielli, temperatura nė shkretėtirė mund tė arrijė deri nė 70OC. Milingonat lėnė folenė e tyre pėr tė gjetur ushqim mes kėtij tė nxehti pėrvėlues. Duke ngurruar, duke u kthyer e rrotulluar shpesh rreth vetes, ato ndjekin njė rrugė gjarpėruese brenda njė zonė qė mund tė jetė deri nė 200 metra larg folesė. Ju mund ta shikoni kėtė rrugė nė hartė. Por mos mendoni qė njė milingonė mund tė humbasė rrugėn pėr shkak tė kėtyre zigzakeve. Nė ēastin qė gjendet burimi i ushqimit, milingona ndjek njė rrugė tė drejtė dhe kthehet nė fole. Duke marrė parasysh pėrmasat e tyre, ky udhėtim i milingonave mund tė krahasohet me kthimin e njė njeriu nė pikėn e tij tė nisjes duke marrė njė rrugė tė drejtė afro 35-40 kilometra larg nė shkretėtirė. Si ndodh, atėherė, qė njė milingonė ėshtė e suksesshme nė kryerjen e kėsaj detyre, kur kjo ėshtė praktikisht e pamundur edhe pėr njė njėri?

    Shenjat e ndryshme, si pemėt, shkėmbinjtė, lumenjtė ose liqenet qė ndihmojnė nė gjetjen e rrugės nuk ekzistojnė nė shkretėtirė. Ka vetėm rėrė nė ēdo anė. Edhe po tė kishte shenja tė tilla, nuk do bėnte ndonjė ndryshim, sepse do tė ishte e pamundur pėr njė milingonė qė t’i mbante mend kėto shenja dhe t’i pėrdorte pėr tė gjetur rrugėn. Duke menduar nė kėtė mėnyrė, ēdo njeri mund ta kuptojė mirė vėshtirėsinė e detyrės qė kryen njė milingonė. Ajo mund ta kryejė kėtė detyrė tė vėshtirė nė saje tė strukturės sė veēantė tė trupit tė saj.

    Nė sytė e milingonės gjendet njė sistem i posaēėm orientimi. Ky sistem, tė cilin Allahu e ka vendosur te milingona, ėshtė shumė mė i pėrparuar se pajisjet mekanike qė ruajnė drejtimin. Duke qenė e aftė tė shikojė disa rreze tė pakapshme nga njeriu, milingona mund tė vendosė drejtimin dhe tė dijė se ku ndodhet veriu e jugu. Nė saje tė kėsaj aftėsie, nuk ėshtė e vėshtirė pėr tė qė tė gjejė ku ndodhet foleja e saj dhe tė kthehet tek ajo.

    Ata adhurojnė nė vend tė Allahut zota qė nuk u sjellin asnjė furnizim as nga qiejt as nga toka dhe as nuk kanė mundėsi edhe nė tė ardhmen? Mos i pėrshkruani Allahut partnerė. Allahu di gjithēka, ndėrsa ju nuk e dini. (En-Nahl: 73-74)


    Njerėzit janė bėrė kohėt e fundit tė vetėdijshėm pėr veēoritė dhe karakteristikat e dritės, ndėrsa milingonat e njohin dhe e pėrdorin njė karakteristikė tė dritės qė kur lindin. Natyrisht qė njė ndėrtim i tillė i pėrsosur si syri i milingonės nuk mund tė jetė rezultat i rastėsisė. Syri i milingonės ka qenė i ndėrtuar nė kėtė mėnyrė qė kur ajo ka ardhur nė ekzistencė. Pėrndryshe, milingona nuk do tė mund tė kthehej nė fole nė mes tė shkretėtirės sė nxehtė dhe kjo do tė vinte nė rrezik jetėn e saj. Natyrisht, sytė e tė gjitha milingonave tė shkretėtirės janė tė pajisura me kėtė sistem qė ditėn e parė qė ato dalin nė jetė. Allahu, i Gjithėfuqishmi, ėshtė Krijuesi i syve tė tyre.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arberbarca : 16-06-2009 mė 21:59

  8. #128
    arber
    Anėtarėsuar
    31-01-2009
    Postime
    55
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    BASHKĖPUNİMİ MREKULLUESHĖM NDĖRMJET MİLİNGONĖS dhe ZOGUT

    Kudo ka mikrobe qė rrezikojnė shėndetin tonė dhe shkaktojnė sėmundje. Kėto mikrobe pėrbėjnė rrezik si pėr njerėzit ashtu edhe pėr gjallesat e tjera, tė cilave u duhet tė mbrojnė veten. Kur vėzhgojmė gjallesat, shohim qė ato pėrdorin metoda tė posaēme pėr t’u mbrojtur nga mikrobet. Pėr shembull, milingonat prodhojnė njė lloj substance acidike qė vret mikrobet. Ato e vendosin kėtė lėndė nė trupat e tyre dhe nėpėr muret e folesė. Me fjalė tė tjera, ato e dinė qė jo vetėm ato vetė, por edhe foleja ku jetojnė duhet pastruar nga mikrobet.


    Milingonat, kėto krijesa kaq tė vogla, janė nė dijeni se mikrobet janė tė dėmshme dhe marrin kundėr tyre masat e duhura. Ato prodhojnė njė lloj acidi qė i ngordh mikrobet. Allahu i frymėzon qė tė veprojnė kėshtu.

    Si mundet qė njė milingonė tė veprojė me kaq zgjuarsi? Pa dyshim qė aftėsia intelektuale e milingonės nuk ėshtė e mjaftueshme pėr kėtė. Njė milingonė nuk mund tė dijė as ēfarė ėshtė njė mikrob dhe as si tė mbrohet prej tyre. Milingona nuk mund ta analizojė mikrobin dhe pastaj tė zbulojė lėndėn mbrojtėse. Po si e prodhon ajo kėtė lėndė?

    Le tė mendojmė sė bashku!

    Njerėzit vaksinohen ndaj disa sėmundjeve qė shkaktohen nga mikrobe tė veēanta, por kėto vaksina janė pregatitur nė laboratorė si rezultat i shumė kėrkimeve dhe eksperimenteve. Pėr mė tepėr, janė ekspertėt ata qė i bėjnė kėto kėrkime. Pėr ndryshe, vaksina nuk do tė pėrdorej, sepse mund tė ishte e dėmshme. Milingonat, nga ana tjetėr, nuk kanė njohuri tė tilla. Ato nuk mund tė shkojnė nė njė laborator dhe tė bėjnė kėrkime. Ėshtė absurde tė mendosh njė gjė tė tillė. Sigurisht, milingonat kanė lindur nė kėtė botė tė pajisura me gjithēka qė u duhet pėr tė kryer aktivitetet e tyre jetėsore.

    Kjo dituri i mėsohet milingonės nga njė Ekzistencė Madhėshtore: Allahu, Zoti i tė gjitha botėve dhe Krijuesi i ēdo gjėje. Ai i mėsoi milingonės si tė mbrohet nga mikrobet.

    Tani, le tė marrim zogjtė si njė shembull tjetėr i gjallesave qė mbrohen nga bakteriet. Mikrobet shqetėsojnė edhe zogjtė, por kėta tė fundit nuk kanė njė sistem nė trupat e tyre qė tė prodhojė lėndė mbrojtėse si te milingonat. Ata kanė gjetur njė zgjidhje tė ndryshme, por praktikisht tė ngjashme pėr kėtė problem. Ata shkojnė e shtrihen nė njė fole milingonash dhe presin qė milingonat tė enden nėpėr puplat e tyre. Milingonat, qė kėrkojnė ushqim, ecin nėpėr pupla dhe substanca qė vret mikrobet pėrhapet nė trupin e zogut. Nė kėtė mėnyrė, zogu pastrohet nga mikrobet. Si ėshtė e mundur qė zogjtė e dinė se milingonat prodhojnė njė substancė tė tillė, qė mund tė dezinfektojė trupat e tyre nga mikrobet?

    Njerėzit e kanė zbuluar sistemin mbrojtės tė milingonave vetėm pas kėrkimesh e hulumtimesh tė shumta. Madje shumė njerėz, tė cilėt janė ekspertė rreth kafshėve, ende nuk janė nė dijeni tė kėtij fakti. Ndoshta edhe ju vetė e mėsuat kėtu. Zogjtė, megjithatė, e njohin kėtė veti tė milingonave qė kur lindin. Edhe pse nuk ka njeri qė t’u mėsojė si tė veprojnė, ata mund tė pėrdorin milingonat pėr t’u pastruar nga mikrobet.

    Fakti qė zogjtė kanė njohuri pėr lėndėn qė prodhohet nė trupat e milingonave dhe nė tė njėjtėn kohė dinė si ta pėrdorin atė, na ēon vetėm nė njė pėrfundim: Ky informacion u ėshtė MĖSUAR atyre nga Allahu, krijuesi i tė gjitha krijesave.
    [FONT="Arial Black"]
    … ēdo gjė nė qiell dhe nė tokė i pėrket vetėm Atij. Ēdo gjė i bindet vetėm Atij. (El-Bekare: 116)
    Pėr njė popull qė sinqerisht ėshtė i bindur ka argumente nė krijimin tuaj dhe nė krijimin e kafshėve. (El-Xhathije: 4)
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arberbarca : 16-06-2009 mė 22:05

  9. #129
    arber
    Anėtarėsuar
    31-01-2009
    Postime
    55
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Zogjtė E Vegjėl İnxhİnİerė

    Ju mund tė keni parė foletė e zogjve nė pemė, nė majė tė ndėrtesave apo nėpėr kėndet e ballkoneve. Kėto janė foletė e njė numri tė vogėl zogjsh qė ju i njihni, por shumė lloje tė tjera jetojnė nė botė dhe ndėrtojnė lloje tė ndryshme folesh.

    Para sė gjithash, zogjtė i ndėrtojnė foletė nė mėnyrė qė tė jenė tė lidhur me mjedisin e tyre natyror. Le tė marrim nė shqyrtim zogjtė e bregut tė detit. Kėta zogj i ndėrtojnė foletė e tyre nė sipėrfaqe tė ujit e megjithatė foleja nuk prishet. Materialet e pėrdorura dhe forma e folesė janė tė projektuara mė sė miri, kėshtu edhe nėse niveli i ujit rritet, foleja dhe tė vegjėlit nuk dėmtohen. Kėto krijesa kanė aftėsi tė lindur pėr tė ndėrtuar fole dhe nuk kanė nevojė pėr t’u “specializuar”. Ato nuk mund ta kenė mėsuar njė detyrė tė tillė nga pėrvoja, me kalimin e kohės. Nėse do tė pėrpiqeshin tė eksperimentonin dhe nėse do tė gabonin, foleja do tė fundosej nė ujė. Megjithatė, njė gjė e tillė nuk ndodh kurrė. Tė gjithė zogjtė bregdetarė i ndėrtojnė foletė e tyre nė tė njėjtėn mėnyrė qė nga dita e parė qė janė shfaqur.

    Disa zogj qė jetojnė nė moēale i ndėrtojnė muret e foleve tė tyre tė larta, nė mėnyrė qė vezėt tė mos bien pėr shkak tė erės. Si ėshtė e mundur qė kėta zogj janė nė dijeni tė rrezikut tė rėnies se vezėve?

    Njė lloj tjetėr zogu qė jeton nė zona tė thata e ndėrton folenė e tij nėpėr shkurre dhe jo nė tokė. Arsyeja pse ai vepron kėshtu, ėshtė ndryshimi i temperaturės. Temperatura nėpėr shkurre ėshtė dhjetė gradė mė e ulėt se nė tokė. Shumėkush nga ne nuk ėshtė nė dijeni tė ndryshimit tė temperaturės ndėrmjet shkurreve dhe tokės, por kėta zogj e dinė dhe mbrojnė veten dhe tė vegjėlit e tyre nga nxehtėsia e madhe duke ndėrtuar foletė nė vende mė tė freskėta.

    A e keni pyetur ndonjėherė veten se si zogjtė, tė cilėt nuk kanė vetėdije dhe aftėsi mendore, mund tė njohin hollėsi tė tilla?

    Kėto sjellje tė zogjve mund tė krahasohen me ato tė inxhinierėve qė janė arsimuar dhe specializuar pėr vite me radhė nė fushat e tyre. Ndėrsa ndėrtojnė njė shtėpi, inxhinierėt marrin parasysh hollėsi tė tilla si madhėsia e ndėrtesės, materialet qė do tė pėrdoren dhe vendndodhjen. Vetėm atėherė ndėrtimi mund tė fillojė. Siē e patė edhe nė shembullin e pėrmendur mė lart, zogjtė i ndėrtojnė foletė e tyre sipas njė plani. Por atyre nuk u nevojitet arsim. Ata veprojnė tė frymėzuar nga Allahu dhe zbatojnė detyrat e tyre me shumė lehtėsi. Kėta zogj dhe ajo ēka bėjnė janė njė provė e krijimit tė pėrkryer tė Allahut, tė Gjithėditurit qė i frymėzon ata tė bėjnė gjithēka.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arberbarca : 16-06-2009 mė 22:09

  10. #130
    arber
    Anėtarėsuar
    31-01-2009
    Postime
    55
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Sistemİ Ngrohės İ Fluturės Dİmėrore

    Kur vjen dimri, shumė lloje insektesh qė banojnė nė rajone tė ftohta tė botės, mund tė ngordhin nga i ftohti ose mungesa e ushqimit. Kjo ndodh sepse insektet janė krijesa tė ndjeshme. Mirėpo ka disa pėrjashtime. P.sh. fluturat kukuvajkė ngjajnė me fluturat e zakonshme dhe nė shikim tė parė duken shumė delikate. Nė tė vėrtetė, ato janė mjaft tė forta dhe u mbijetojnė kushteve tė ashpra tė dimrit. Si rrjedhim, kėto flutura quhen “flutura dimėrore”.

    Ashtu si edhe fluturat e zakonshme, njė flutur dimėrore ka dy krahė dhe trupin, ku bashkohen krahėt. Me qėllim qė kjo flutur tė fluturojė, duhet qė temperatura e kafazit tė kraharorit ku bashkohen krahėt tė jetė 30OC, por temperatura e mjedisit ku ato jetojnė ėshtė zakonisht 0OC apo edhe disa gradė nėn zero. Si mundet qė fluturat dimėrore t’i mbijetojnė njė tė ftohti tė tillė?

    Ēfarė i pengon ato nga ngrirja kur nuk lėvizin dhe ēfarė ua bėn tė mundur tė fluturojnė nė kohė tė ftohtė?

    Kjo lloj fluture ėshtė krijuar sė bashku me njė sistem tė veēantė ngrohjeje qė i mundėson asaj tė jetojė nė kushtet e dimrit. Ky sistem ka disa tipare plotėsuese.

    Para fluturimit, fluturat dimėrore tendosin nė mėnyrė tė vazhdueshme muskujt kryesorė qė janė tė lidhur me krahėt dhe i bėjnė krahėt e tyre tė dridhen. Dridhja e shpejtė e krahėve ēon nė njė rritje tė temperaturės sė kraharorit tė insektit. Nė saje tė kėsaj rritjeje, temperatura e kafazit tė kraharorit mund tė rritet nga 0OC deri nė 30OC apo edhe mė tepėr. Megjithatė, kjo ėshtė vetėm njė nga vetitė qė fluturės i nevojitet tė mbijetojė. Me qėllim qė tė fluturojė, nuk ėshtė e mjaftueshme vetėm rritja e temperaturės, sepse ndryshimi midis temperaturės se trupit tė insektit dhe mjedisit mund tė rezultojė nė humbje tė nxehtėsisė. Nė tė njėjtėn mėnyrė, sikurse ftohet njė gotė me ēaj tė ngrohtė, edhe trupi i fluturės do tė ftohej pa i mbajtur krahėt duke u dridhur. Me qėllim qė flutura tė fluturojė dhe, si rrjedhim, tė mbijetojė, njė tjetėr metodė ėshtė e nevojshme tė ruajė nxehtėsinė e prodhuar. Kjo realizohet nga njė strukturė e posaēme qė Allahu ka krijuar nė trupin e fluturės dimėrore. Fluturat dimėrore janė tė mbuluara me luspa tė dendura qė zvogėlojnė humbjen e nxehtėsisė. Shkencėtarėt kanė zbuluar se njė flutur pa luspa ftohet dy herė mė shpejt se ajo me luspa.

    Ka disa mekanizma tek flutura dimėrore qė e mbrojnė atė nga tė ftohtėt.

    Tiparet e pėrmendura mė lart duhet tė kenė ekzistuar qė kur kėto flutura janė krijuar. Pėrndryshe, ato do tė ishin zhdukur pėr shkak tė tė ftohtit. Ēdo njeri nuk ka nevojė tė mendojė gjatė pėr tė kuptuar se nuk ėshtė njė rastėsi qė vetėm kėto lloje qė jetojnė nė rajone tė ftohta kanė kėto tipare qė i bėjnė tė ndryshme nga fluturat e tjera. Mbijetesa e kėtyre krijesave nė vende tė tilla na provon forcėn e Allahut, i Cili na tregon nė njė ajet kuranor se Ai e di ku dhe si jetojnė gjithė krijesat:

    Nuk ka asnjė krijesė nė tokė qė Allahu mos t’ia ketė garantuar furnizimin e saj. Ai e di ku jetojnė dhe vdesin. Ato janė tė gjitha nė njė libėr tė qartė. (Hud: 6)

    Tipare tė tilla tė gjallesave na bėjnė tė mundur tė kuptojmė fuqinė dhe forcėn e Allahut dhe rrisin tek ne besimin dhe dashurinė pėr Tė. http://www.harunyahya.com/albanian/f...onderful08.jpg

  11. #131
    arber
    Anėtarėsuar
    31-01-2009
    Postime
    55
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Sİ E Gjejnė Salmonėt Rrugėn E Tyre?

    Ju gaboheni nėse mendoni qė shtegtimi ėshtė karakteristikė vetėm e zogjve. Nė fakt, ka shumė lloje shtegtarėsh nė tokė dhe det. Nė kėtė pjesė do tė ndjekim aventurėn e salmonit, peshkut shtegtar.

    Salmonėt vijnė nė kėtė botė duke dalė nga vezėt qė femrat kanė lėshuar nė lumė. Ata rriten dhe qėndrojnė nė kėtė vend pėr javė tė tėra, mė pas nisin udhėtimin e tyre drejt detit. Pas njė udhėtimi udhėtimi rraskapitės plot peripeci salmonėt mė nė fund arrijnė nė det tė hapur ku kalojnė disa vite tė jetės sė tyre. Pasi rriten aq sa janė nė gjendje tė shumohen, ata kthehen pėrsėri nė lumenj.

    Destinacioni qė salmonėt duan tė arrijnė ėshtė vendi ku kanė lindur, por largėsia nuk ėshtė e shkurtėr. Distanca qė peshqve u duhet tė pėrshkojnė pėr tė arritur nė vendlindje mund tė kapėrcejė ndonjėherė edhe 1,500 km, qė nėnkupton njė udhėtim prej disa muajsh. Ka shumė pengesa qė salmonėt duhet tė kalojnė gjatė kėtij udhėtimi.


    Problemi i parė dhe ndoshta mė i rėndėsishmi ėshtė gjetja e grykėderdhjes sė lumit, nė tė cilėn peshku ka notuar gjatė udhėtimit tė tij tė parė pėr nė det. Mbėshtetur te kjo, peshku do tė pėrcaktojė rrugėn e kthimit. Nė mėnyrė tė habitshme, asnjė salmon nuk gabon dhe ata tė gjithė e gjejnė lumin qė me pėrpjekjen e parė.

    Duke hyrė nė lumė, salmoni fillon nė mėnyrė tė vendosur tė notojė kundėr rrymės. Kėtė herė detyra e tij ėshtė edhe mė e vėshtirė sepse ndėrsa herėn e parė ka ndjekur me lehtėsi rrymėn duke notuar nėn ujė, tani i duhet tė ngjitet mbi ujėra. Gjatė kėtij udhėtimi, salmoni mund tė notojė nė ujėra tė cekėta qė ia nxjerrin pendėt e para mbi ujė. Kėto ujėra tė cekėta janė plot mė zogj, arinj dhe shumė grabitqarė tė tjerė.

    Vėshtirėsitė qė salmoni duhet tė kapėrcejė nuk janė tė kufizuara me kaq. Ai ka dalė nga njė vezė nė njė degė lumi, nė njė pjesė nė thellėsi tė tokės. Me qėllim qė tė arrijė pėrsėri atė pikė, kur lumi degėzohet, ai duhet tė ndjekė pa u ngatėrruar rrugėn e saktė. Salmoni nuk bėn gabime nė kėto zgjedhje dhe ndjek gjithmonė tė njėjtėn rrjedhė.

    Tani zėreni se ju keni lindur dhe jeni rritur nė njė shtėpi nė njė qytet! Njė ditė ju largoheni nga shtėpia juaj, udhėtoni pėr ditė tė tėra dhe arrini nė njė vend 1,500 km larg shtėpisė. Vitet kalojnė dhe ju dėshironi tė ktheheni nė vendin tuaj tė lindjes. A mendoni se mund tė jeni nė gjendje tė kujtoni rrugėt qė i keni kaluar vetėm njė herė? Njė qenie njerėzore nuk mund ta bėjė njė gjė tė tillė, salmoni po. Ai e gjen gjithmonė rrugėn e tij pa bėrė asnjė gabim.

    Janė bėrė shumė studime pėr tė kuptuar se si arrijnė salmonėt tė bėjnė kėtė udhėtim tė jashtėzakonshėm. Ėshtė arritur nė pėrfundimin se salmonėt gjejnė rrugėn e tyre duke pėrdorur “nuhatjen”.

    Nė saje tė nuhatjes se tij, njė salmon mund tė ndjekė njė aromė nė ujė ashtu siē bėn dhe njė qen gjahu. Ēdo rrymė ka njė aromė karakteristike. Salmoni i kujton tė gjitha aromat gjatė udhėtimit tė tij dhe kthehet nė shtėpi duke i rikujtuar kėto aroma.

    Si mund tė ndodhė njė gjė kaq e jashtėzakonshme? Si mundet qė ēdo salmon tė gjejė rrugėn e tij nė mėnyrė kaq tė pėrsosur? Pse tė gjithė salmonėt pėrpiqen tė kthehen nė vendin ku kanė dalė, duke rrezikuar jetėn, duke kapėrcyer ujėvara dhe duke u pėrballur me kafshė tė egra? Pėr mė tepėr, ata nuk i bėjnė tė gjitha kėto pėr veten e tyre, por me qėllim qė tė lėshojnė vezėt e tyre nė kėto ujėra.

    Ka vetėm njė pėrgjigje pėr kėto pyetje: Allahu, i Gjithėdituri, e krijoi salmonin dhe sistemin qė i bėn tė mundur atij tė gjejė rrugėn. Si tė gjitha krijesat e tjera, salmoni vepron sipas frymėzimit dhe instiktit tė mėsuar nga Zoti i Lartėsuar.
    Salmoni ėshtė njė nga krijesat mė interesante qė shfaq sjelljen e tij vetėflijuese pėr pasardhėsit e vet. Salmonėt shtegtojnė dhe kujdesen tė arrijnė vendlindjen pėr t’u shumuar. Ata mbeten tė pakėt nė numėr dhe ngordhin shpejt pasi lėshojnė vezėt e tyre. Megjithatė, ata nuk heqin dorė nga udhėtimi i tyre. Ky fakt ėshtė shumė i qartė. Allahu krijoi salmonin dhe kėto krijesa sillen siē i frymėzoi Ai. Njerėzit qė pėrdorin urtėsinė e tyre mund tė marrin mėsime nga sjelljet e kafshėve tė tilla. Allahu u kujton atyre:

    Tė gjitha krijesat janė nėn sundimin e Tij … (Hud: 56)

    [IMG][/IMG]
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arberbarca : 16-06-2009 mė 22:10

  12. #132
    arber
    Anėtarėsuar
    31-01-2009
    Postime
    55
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Sİ Jetojnė Peshqİt Nė Ujė?

    Ju duhet tė keni parė se sa tė shpejtė dhe tė shkathėt janė peshqit nė ujė. Me qėllim qė tė notojė, njė peshk nuk ka nevojė tė bėjė asnjė lėvizjė tjetėr veēse tė tundė bishtin e tij nga njėra anė nė tjetrėn. Kjo lėvizje e lehtė e peshqve ndodh nė saje tė shtyllės sė tyre kurrizore elastike, si dhe nė saje tė disa sistemeve tė tjera nė organizmin e tyre.

    Njė peshk, kur noton, harxhon njė sasi tė madhe energjie. Peshkut i nevojiten sasi tė mėdha energjie me qėllim qė tė arrijė shpejtėsi tė larta. Ėshtė e nevojshme pėr njė peshk tė fitojė shpejtėsi nė mėnyrė tė menjėherėshme pėr t’u shpėtuar grabitqarėve.

    Pėr mė tepėr, peshku lėviz kundėr rrymės pothuajse nė pjesėn mė tė madhe tė kohės. Merrni me mend se sa e vėshtirė ėshtė pėr ju tė lėvizni nėn ujė dhe sa e lehtė ėshtė tė ecni nė rrugė. Krahasoni jetėn nėn ujė dhe jetėn nė tokė.
    [FONT="Arial Black"]
    Ėshtė ndėrtimi i veēantė i shtyllės kurrizore dhe muskujve tė peshkut qė siguron njė fuqi tė tillė. Shtylla kurrizore mban trupin drejt dhe ėshtė e lidhur me fletėt dhe muskujt e peshkut. Pėrndryshe, nuk do tė ishte e mundur pėr peshkun tė lėvizte nėn ujė. Megjithatė, forma e veēantė e shtyllės kurrizore nuk ėshtė e mjaftueshme pėr peshkun qė tė notojė, sepse peshku nuk lėviz vetėm pėrpara dhe prapa, por edhe lart e poshtė me qėllim qė tė mbijetojė. Kjo lėvizje bėhet e mundur nga njė sistem nė trupin e tyre. Peshqit kanė qese ajri nė trupat e tyre. Duke boshatisur kėto qese ajri, peshku mund tė zbresė nė fund tė detit dhe, duke rimbushur kėto qese me ajėr, mund tė ngrihet nė sipėrfaqe pėrsėri.

    A keni pyetur ndonjėherė veten se si peshqit nuk dėmtohen fare, edhe pse ndodhen gjithė kohėn nė ujė? Lėkura ndikohet nga uji nėse qėndrojmė nė ujė qoftė edhe pak. Nėse qėndrojmė pėr njė kohė mė tė gjatė, lėkura jonė mund tė dėmtohet. Peshkut kjo nuk i ndodh kurrė nė saje tė njė shtrese tė papėrshkueshme nė lėkurėn e tij tė jashtme. Kjo shtresė ndalon ujin tė hyjė nė trupin e tij. Nėse peshqit nuk do ta kishin kėtė shtresė, trupat e tyre do tė dėmtoheshin e nėse uji do t’u futej nė trup, ekuilibri do tė prishej dhe ata do tė ngordhnin. Megjithatė, kjo nuk ndodh dhe tė gjithė peshqit vazhdojnė tė jetojnė nėn ujė.

    Tė gjitha llojet e peshqve nė botė kanė kėto tipare. Llojet qė kanė jetuar mė parė i kanė pasur, gjithashtu, kėto tipare. Peshqit kanė pasur tė njėjtėn strukturė tė pėrsosur pėr miliona vjet pa asnjė ndryshim. Ėshtė e mundur tė shihet kjo gjė nė mbetjet fosile tė peshqve qė kanė jetuar miliona vite mė parė. Kėto mbetje fosile tregojnė nė mėnyrė shumė tė qartė se peshqit kanė qenė tė njėjtė, sikurse janė edhe sot dhe nuk kanė ndryshuar aspak. Kjo ėshtė njė provė qė tė gjitha llojet e peshqve kanė ardhur nė kėtė botė nė njė kohė, nė njė ēast tė vetėm. Me fjalė tė tjera, ata janė krijuar. Ėshtė Allahu Ai qė u ka dhėnė peshqve tė gjitha tiparet qė kanė dhe krijoi gjithēka nė gjithėsi. Ai i njeh tė gjitha nevojat e tė gjitha krijesave.

  13. #133
    arber
    Anėtarėsuar
    31-01-2009
    Postime
    55
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Nė krijimin e qiejve dhe tė tokės, nė ndėrrimin e natės dhe tė ditės, nė anijen qė lundron nė det dhe u sjell dobi njerėzve, nė shiun qė lėshon Allahu nga lart, me tė cilin ngjall tokėn e vdekur dhe pėrhap nė tė nga ēdo gjallesė, nė qarkullimin e erėrave dhe reve tė nėnshtruara mes qiellit dhe tokės (nė tė gjitha kėto) ka argumente pėr njė popull qė mendon. (El-Bekare: 164
    )

  14. #134
    arber
    Anėtarėsuar
    31-01-2009
    Postime
    55
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Mjeshtėrİa İnxhİnİerİke Nė Pėlhurėn E Merİmangės

    A e keni vėnė re ndonjėherė rrjetėn e merimangės? A e dini se si e prodhojnė merimangat fillin e tyre dhe se ē’karakteristika mahnitėse ka ky fill? A keni dėgjuar se teknika e pėrdorur nga merimangat pėr tė thurur pėlhurėn ėshtė e njėjtė me atė qė pėrdorin sot inxhinierėt?

    Njė merimange i nevojiten dy vende tė ndara me qėllim qė tė thurė pėlhurėn e saj. Pėlhurat, zakonisht, janė tė thurura nė kėnde, aty ku dy mure bashkohen ose ndėrmjet dy degėve. Megjithatė, disa merimanga janė aq tė afta, sa tė thurin pėlhurėn e tyre duke pėrdorur njė sipėrfaqe tė vetme. Mėnyra se si merimanga e thur pėlhurėn e saj ėshtė e mrekullueshme. Pėrpiquni tė pėrfytyroni ēfarė do t’ju tregojmė mė poshtė.

    Merimanga, si fillim, gjen njė degė elastike qė ėshtė e gjatė nė mėnyrė tė mjaftueshme pėr tė thurur pėlhurėn e saj. Pastaj ajo fikson dhe ngjit njė fije nė fund tė degės. Duke lėvizur poshtė degės, ajo vazhdon tė sekretojė fije tė shumta. Nė ēastin qė pėrshkon njė distancė tė caktuar, ajo ndalon dhe pushon se sekretuari. Tėrheq fijet qė ka sekretuar, i lakon si njė hark dhe i ngjit me pikėn fillestare. Pastaj fillon tė thurė pėlhurėn e saj pėrbrenda kėtij harku.

    Tani mendoni ēfarė do tė bėnit sikur t’ju duhej tė tendosnit njė spango dy metra e gjysmė tė gjatė ndėrmjet dy mureve qė janė dy metra larg njėri-tjetrit. Ndėrsa jeni duke u pėrpjekur ta gjeni, na lejoni t’ju shpjegojmė se si e zgjidh merimanga kėtė problem.

    Merimangat e kopshtit e thurin pėlhurėn e tyre disa herė ndėrmjet dy degėve qė janė larg njėra-tjetrės. Meqenėse pėlhura tė tilla janė shumė tė mėdha, ato kanė mundėsi mė tė mėdha pėr tė zėnė gjahun. Megjithatė, masa e tyre e madhe bėhet shkak pėr pakėsimin gradual tė tendosjes sė rrjetės, qė do tė thotė rėnie nė aftėsinė pėr tė zėnė gjahun. Kėshtu qė merimangave u duhet njė zgjidhje. Ju mund tė keni menduar se merimanga do tė thurė njė rrjetė tė re, pasi rrjeta ekzistuese nuk ėshtė mė e tendosur sa duhet. Mirėpo nė vend qė tė zėvendėsojė rrjetėn, merimanga bėn diēka tė mrekullueshme: sekreton njė fije nga qendra e rrjetės poshtė nė tokė dhe fikson njė gur tė vogėl nė fund tė fijes qė ėshtė pranė tokės. Duke u kthyer tek rrjeta dhe duke e tėrhequr fijen, ngre gurin. Pastaj lidh edhe njė herė nė qendėr tė rrjetės fijen, nė fundin e sė cilės guri lėkundet nė ajėr. Si rezultat, rrjeta tendoset pėrsėri, ndėrsa pesha e gurit tė varur e tėrheq atė poshtė.

    Ju, sikurse shumė njerėz qė nuk kanė njohuri nga ndėrtimi, nuk do tė arrinit tė mendonit pėr njė zgjidhje tė tillė. Megjithatė, merimangat e njohin dhe e zbatojnė kėtė teknikė. Si ėshtė e mundur qė njė merimangė tė njohė njė teknikė kaq tė mrekullueshme dhe ta zbatojė atė aq mirė? Pėr mė tepėr, ēdo merimangė ka thurur rrjetėn e saj duke zbatuar tė njėjtėn teknikė pėr shumė vjet me radhė. Kėtu nevojitet tė ekzistojė njė Forcė qė frymėzon merimangėn tė pėrdorė kėtė teknikė, sepse fuqia pėr ta bėrė kėtė nuk i pėrket vetė merimangės. Kjo Forcė i takon Allahut tė Gjithėfuqishėm, Zotit tė gjithėsisė, qė drejton dhe frymėzon tė gjitha krijesat e gjalla.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga arberbarca : 16-06-2009 mė 22:11

  15. #135
    arber
    Anėtarėsuar
    31-01-2009
    Postime
    55
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Njė Krİjesė İnteresante: Nautİlus

    NJĖ KRİJESĖ İNTERESANTE: NAUTİLUS

    Ju mund tė keni parė nėndetėse nė TV ose nė revista. Ato janė tė afta tė veprojnė nė thellėsi tė detit pa u vėnė re dhe pėrdoren pėr sigurinė kombėtare apo pėr kėrkime shkencore. Nėndetėsėt punojnė kėshtu: ndėrsa rezervuarėt e posaēėm tė zhytjes nė njė nėndetėse janė tė mbushur me ujė, anija bėhet mė e rėndė se uji dhe zhytet poshtė nė oqean. Nėse nuk ka ujė nė rezervuare dhe ato mbushen me ajėr, nėndetėsja ngrihet pėrsėri nė sipėrfaqen e ujit.

    Ju mund tė vini re se nuk ka asnjė ndryshim midis njė fosili tė nautilusit tė shumė kohėve me parė (figura mė poshtė) dhe atij qė jeton sot, apo jo?

    Tani le tė analizojmė nautilusin, njė krijesė shumė interesante qė pėrdor tė njėjtėn teknikė. Nautilusi ka njė guaskė spirale dhe zhytet si njė nėndetėse. Ka njė organ tė modeluar si njė guaskė kėrmilli me diametėr 9 cm, siē tregohet edhe nė figurė. Ky organ pėrmban 28 “dhoma zhytjeje” tė ndėrlidhura. Kėto dhoma zhytjeje funksionojnė nė tė njėjtėn mėnyrė si dhe rezervuaret nė njė nėndetėse; me fjalė tė tjera, nautilusit i nevojitet ajėr i ngjeshur. Nė nėndetėse, kjo arrihet nga njė sistem i veēantė, i ndėrtuar nga inxhinierėt qė vendoset nė vendet pėrkatėse tė nėndetėses. Po si mundet nautilusi tė sigurojė ajrin e ngjeshur, tė nevojshėm pėr tė nxjerrė ujin jashtė?

    Pėrgjigjja e kėsaj pyetjeje na njeh me njė tjetėr tipar tė mrekullueshėm tė nautilusit. Njė gaz i veēantė prodhohet nė trupin e tij. Ky gaz transferohet nėpėr dhoma pėrmes qarkullimit tė gjakut dhe nė tė njėjtėn kohė largon ujin nga qelizat. Kėshtu, njė nautilus mund tė zhytet nė thellėsi ose tė lundrojė pėr tė mbrojtur veten e tij nga grabitqarė tė tjerė ndėrsa gjuan. Nė fakt, kufiri i zhytjes i nautilusit ėshtė mė i madh se i njė nėndetėseje. Njė nėndetėse mund tė zhytet deri nė 400 metra, ndėrsa pėr njė nautilus ėshtė shumė e lehtė tė zhytet deri nė 4,000 metra.

    Krijimi i kėtij sistemi tė veēantė te kjo gjallesė, duhet tė na nxisė tė mendojmė. A mundet njė nautilus ta ketė fituar atė rastėsisht? A mundet ai ta ketė pėrshtatur vetė kėtė ndėrtim tė trupit tė tij qė bėn tė mundur prodhimin e gazit?

    Pėr mė tepėr, ajo ēka pamė deri tani nuk ėshtė e vetmja veēori mahnitėse e nautilusit. Trysnia nėn ujė ėshtė mjaft e madhe. Kjo ėshtė arsyeja, pėr tė cilėn ndjejmė shtypje nė veshėt tanė kur zhytemi thellė nė ujė. Ndėrsa njeriu fillon tė zhytet nė ujė, trysnia rritet dhe pas njė thellėsie tė caktuar, ajo ka ndikim vdekjeprurės pėr qeniet e gjalla. Megjithatė, edhe pse ėshtė vetėm njė krijesė e vogėl dhe ka vetėm njė guaskė tė jashtme pėr t’u mbrojtur, nautilusi nuk ndikohet nga kjo trysni, qė mund tė arrijė nė kufij ekstremė.
    ... Dija e Zotit tim ka pėrfshirė ēdo gjė. A nuk i kushtoni vėmendje? (El-En’am: 80)

    Ėshtė e qartė se tė gjitha kėto veēori tė nautilusit janė tė krijuara. Kjo gjallesė nuk mund ta ndėrtojė vetė strukturėn e trupit pėr tė prodhuar gazin e nevojshėm pėr t’u ngritur nė sipėrfaqe apo pėr t’i bėrė ballė trysnisė se ujit. Allahu, i Cili ėshtė Krijuesi i gjithēkaje nė mėnyrė tė pėrsosur, ka krijuar edhe kėtė strukturė tė mrekullueshme. Nė njė ajet tė Kuranit, Allahu fton njerėzit qė tė mendojnė:

    A ėshtė Ai qė krijon i barabartė me atė qė nuk krijon?! A nuk mendoni?! (En-Nahl: 17)

  16. #136
    arber
    Anėtarėsuar
    31-01-2009
    Postime
    55
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Fluturat Qė Kanė Njohurİ Rreth Fİzİkės


    Pamja e jashtme e fluturės ėshtė e admirueshme. Kėto krijesa, me krahėt e tyre shumėngjyrėsh dhe fluturimin elegant, janė disa nga bukuritė qė Allahu ka krijuar pėr ne. Megjithatė, pamja e mrekullueshme nuk ėshtė veēoria e vetme e fluturave. Kjo gjallesė jetėshkurtėr ėshtė nė gjendje tė bėjė llogaritje siē bėn njė specialist. P.sh., ashtu si dhe fluturat e dimrit pėr tė cilat folėm pak mė parė, ngrohtėsia e trupit tė fluturave duhet tė jetė nė njė temperaturė tė caktuar nė mėnyrė qė ato tė fluturojnė. Tė shohim se ēfarė bėjnė fluturat pėr tė zgjidhur kėtė problem.

    Fluturat kolias nuk mund tė fluturojnė kur temperatura e trupit tė tyre ėshtė poshtė 28oC. Nė raste tė tilla flutura hap krahėt e saj pėr tė ekspozuar pjesėn e brendshme nė diell me qėllim qė rrezet e diellit tė bien nė njė kėnd tė caktuar. Nėse temperatura e trupit rritet deri nė 40oC (104oF), flutura rrotullohet 90 gradė duke ulur nė minimum sasinė e nxehtėsisė qė thith trupi i saj, ndaj dhe temperatura e trupit tė saj ulet.

    Pėrveē kėsaj, kjo flutur ka njolla tė vogla tė zeza nė krahėt e saj. Kėto njolla, funksioni i tė cilave ėshtė mbajtja e trupit nė temperaturė tė lartė, janė tė vendosura nė vende tė caktuara. Ato janė afėr atyre pjesėve qė duhet tė jenė tė ngrohta. Nė saje tė kėtij ndėrtimi tė veēantė, transmetimi i nxehtėsisė nga kėto njolla, qė nxehen shpejt, nė pjesėt e tjera tė trupit lehtėsohet nga largėsia e shkurtėr.

    Njė tjetėr lloj fluture pėrdor tė njėjtėn metodė pėr rritjen e temperaturės sė trupit tė saj. Ju tė gjithė e dini se ēfarė ėshtė njė lente. Disa pėrdoren pėr tė zmadhuar njė objekt kurse disa tė tjera pėr tė zvogėluar. Pėr shembull syzet pėrbėhen nga dy lente. Pėrveē kėtij funksioni, njė lente e vendosur nė mėnyrė tė saktė nė drejtim tė diellit mund tė pėrqendrojė rrezet e diellit nė njė pikė tė caktuar. Duke pėrdorur kėtė metodė ėshtė e mundur madje tė ndizet flaka. Pieris, njė lloj tjetėr fluture, ekspozon krahėt e saj nė drejtim tė diellit kėshtu qė tė gjitha rrezet depėrtojnė nė pjesė tė veēanta tė trupit tė saj qė kanė nevojė tė ngrohen, duke pėrdorur tė njėjtin parim me atė tė lenteve.

    Natyrisht qė kėto flutura nuk janė arsimuar nė fizikė apo nė ndonjė fushė tjetėr. Ato nuk mund t’i njohin veēoritė e lenteve. Ato nuk mund tė dinė se cili kėnd mund tė marrė nxehtėsinė mė tė madhe. Allahu, i Cili shikon dhe mbron ēdo gjė, i frymėzon fluturat se ēfarė tė bėjnė pėr tė rregulluar temperaturėn e trupit tė tyre. Nė njė ajet tė Kuranit thuhet:

    … Allahu ėshtė mbikqyrės mbi ēdo gjė. (El-Ahzab: 52)

  17. #137
    arber
    Anėtarėsuar
    31-01-2009
    Postime
    55
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Peshku Mace Nė Detyrė

    Shumėkush nuk e di se peshqit ndėrtojnė fole dhe sigurojnė mbrojtje pėr tė vegjlit e tyre vazhdimisht. Kėto fole, zakonisht, janė vrima nė formacione gurėsh ose nė rėrė. Vezėt qėndrojnė nė kėto fole tė hapura pėr disa kohė, ndėrsa nėna dhe babai vėzhgojnė me radhė vezėt pėr t’i mbrojtur nga grabitqarėt.

    Peshqit mace janė ndėr ato krijesa qė mbrojnė tė vegjlit e tyre. Peshku mace femėr lėshon vezė nė fund tė bimėve dhe kallamave nė ujėrat e cekėta. Vezėt ngjiten pas rrėnjėve tė kėtyre bimėve. Pas disa minutash, femra largohet nga vezėt dhe ėshtė radha e mashkullit tė marrė detyrėn. Detyra e mashkullit ėshtė tė qėndrojė pranė vezėve dhe t’i ruajė nga rreziku. Kjo detyrė zgjat pėr afro 40-50 ditė, derisa peshqit e vegjėl tė rriten.

    Pėrveē kėsaj vigjilence, mashkulli lėshon edhe njė tingull gurgullime duke pėrdorur gushėn e tij. Nė kėtė mėnyrė ai mban larg vezėve peshqit e tjerė grabitqarė. Ai e di qė ky tingull i frikėson peshqit e tjerė dhe i detyron ata tė largohen.

    Allahu i frymėzon peshqit mace tė mbrojnė tė vegjlit e tyre nė kėtė mėnyrė. Si tė gjitha krijesat e tjera, ky lloj peshku vepron sipas instikteve qė Allahu ka vendosur tek ai.

  18. #138
    arber
    Anėtarėsuar
    31-01-2009
    Postime
    55
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    ēfarė Dİnİ Pėr Krİjesat Lumİnİshente (drİtė-prodhuese)?

    Keni parė ndonjėherė disa drita tė vogla qė lėvizin natėn nėpėr pemė? Burimi i kėtyre dritave, qė nganjėherė mund tė jenė aq shumė saqė njė pemė mund tė jetė e mbushur me to, janė xixėllonjat. Ato janė krijesat luminishente mė tė njohura. Kėto krijesa, tė cilat me dritėn e tyre ndriēojnė pemėt nė errėsirė, janė ndėr krijesat qė shkencėtarėt kanė studiuar mė shumė. Para se tė analizojmė arsyet, do tė shohim se si e pėrdorin dritėn kėto krijesa.

    Shkencėtarėt janė pėrpjekur me vite tė tėra pėr tė imituar dritėn qė prodhohet nga xixėllonjat, por megjithatė nuk kanė pasur sukses. Kjo ėshtė njė nga provat se Allahu krijoi xixėllonjat nė mėnyrė tė pėrkryer.


    Xixėllonjat prodhojnė nė trupat e tyre dritė tė gjelbėr nė tė verdhė. Drita ėshtė pėr xixėllonjat njė mjet komunikimi. Kjo dritė pėrdoret edhe pėr t’u mbrojtur nga armiqtė. Me metodėn e dritės armiqtė e tyre kuptojnė se xixėllonjat nuk janė tė shijshme dhe kėshtu vendosin tė mos ushqehen me to.

    Karakteristika kryesore e kėtyre insekteve ėshtė se ato nuk humbasin energji kur prodhojnė kėtė dritė. Pėr kėtė arsye, xixėllonjat kanė qenė objekt kėrkimesh pėr shkencėtarėt pėr vite me radhė. Megjithatė, njerėzit nuk kanė arritur ende tė prodhojnė njė dritė si ajo e xixėllonjave.

    Ėshtė e habitshme se si njė gjallesė prodhon dritė pa nxehtėsi. Ju mund ta keni vėnė re qė llambat prodhojnė nxehtėsi, ashtu si edhe dritė. Nėse ju prekni njė burim drite, p.sh. njė llambė, do tė shihni qė ajo ėshtė shumė e nxehtė. Nxehtėsia qė xixėllonjat prodhojnė nuk ndikon mbi to. Kjo ndodh sepse drita e prodhuar prej tyre ėshtė tėrėsisht e ndryshme nga ajo qė ne pėrdorim si mjet ndriēimi. Kjo dritė ėshtė quajtur “drita e ftohtė” dhe gjatė prodhimit tė kėsaj drite nuk lėshohet nxehtėsi. Me fjalė tė tjera, prodhimi i kėsaj drite kėrkon sasinė minimale tė energjisė. Si rrjedhim, prodhimi i kėsaj drite ėshtė shumė i efektshėm dhe shkencėtarėt janė pėrpjekur pėr vite me radhė ta imitojnė.

    Ashtu si xixėllonjat, krijesa tė ndryshme nėnujore, insekte dhe lloje tė tjera gjallesash prodhojnė dritėn e tyre. Secili ka mėnyrėn e vet tė prodhimit tė dritės apo tė pėrdorimit tė saj. Secili ėshtė njė mrekulli nė vetvete.

    Ėshtė e qartė se gjallesat nuk janė vetėpajisur me sistemet e prodhimit tė dritės. Njė sistem qė prodhon dritė nė trupin e krijesave tė gjalla nuk mund tė vijė nė jetė si rezultat i rastėsisė. Pėr mė tepėr, njė strukturė kaq e pėrsosur qė nuk shkakton dėme nė trup nuk mund tė jetė shfaqur gjatė procesit tė prodhimit. Krijesat luminishente janė njė provė e qartė e fuqisė sė Allahut, i Cili na demonstron dijen, menēurinė dhe fuqinė nėpėrmjet krijimit tė tyre.

  19. #139
    arber
    Anėtarėsuar
    31-01-2009
    Postime
    55
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Krİjesat Lumİnİshente Nėnujore

    Shumė qenie nėnujore, si ajo qė shihni nė foto, janė tė pajisura ashtu si xixėllonja me njė sistem tė veēantė pėr prodhimin e dritės. Ato zakonisht e pėrdorin dritėn pėr tė hutuar ose frikėsuar armiqtė e tyre. Shumica e tyre kanė njė radhė qelizash pėrgjatė kurrizit, tė cilat mund tė prodhojnė dritė. Tani le tė shohim karakteristikat e pėrgjithshme tė kėtyre krijesave.

    Njė nga kėto gjallesa ėshtė dhe njė kafshė qė ngjan me kandilin e detit. Ato zakonisht ushqehen me gjallesa dhe bimė detare mikroskopike qė janė tė padukshme pėr syrin e lirė. Disa e kapin gjahun duke pėrdorur tentakulat e tyre ngjitėse qė lėvizin nė ujė si njė fill. Disa lloje tė tjera kanė gojė tė madhe me tė cilėn mund tė gėlltisin shumė gjallesa tė tjera. Ato kanė qime tė holla mbi trupat e tyre, tė cilat i pėrdorin pėr tė lėvizur nėpėr ujė.

    Krijesat luminishente kanė disa karakteristika tė tjera tė mrekullueshme. P.sh., disa specie me ngjyrė tė kuqe ndriēojnė kur zbulohen dhe mund tė lėnė njė dritė vezulluese nė ujė. Kjo ėshtė njė mėnyrė pėr tė ngatėrruar armiqtė e tyre dhe kėshtu tė shpėtojnė.

    Krijesat si ylli i detit dhe yjet pupėl janė “gjembaēė”. Ato janė tė mbuluara me gjemba, tė cilat i pėrdorin si mjet mbrojtjeje. Ato jetojnė nė breg tė detit, nė korale nėnujore dhe nė fund tė detit. Kėto krijesa, gjithashtu, prodhojnė dritė pėr t’u mbrojtur nga armiqtė.
    Atij i pėrket ē’ka nė qiej dhe nė tokė. Tė gjithė vetėm atij i pėrulen. Ėshtė Ai qė e fillon krijimin e jetės dhe pastaj e pėrsėrit atė. Ajo ėshtė dhe mė e lehtė pėr Tė. (Er-Rum: 26-27)

    Tipari mė interesant i gjallesave luminishente detare ėshtė se ato e pėrdorin dritėn e tyre pėr tė ēorientuar tė tjerėt. Njė yll deti ėshtė njė shembull pėr kėtė. Yjet e detit jetojnė nė rreth 1000 metra thellėsi nė det. Nga krahėt e tyre lėshojnė dritė blu nė tė gjelbėr. Ky paralajmėrim vezullues i vė nė dijeni armiqtė se kjo gjallesė nuk ėshtė e shijshme. Njė lloj tjetėr yjesh deti fillojnė tė vezullojnė kur sulmohen. Ata shkėputen dhe hedhin dritė nga krahėt e tyre nė drejtim tė armikut pėr ta ēorientuar. Vėmendja e armikut zhvendoset nė drejtim tė dritės. Nė tė njėjtėn kohė, ylli i detit gjen kohė pėr t’u larguar.

    Sikurse e pamė edhe nė shembujt e dhėnė mė lart, mekanizmi qė bėn tė mundur prodhimin e dritės nė kėto krijesa tregon edhe njė herė krijimin e pėrkryer tė Allahut. Krijesat qė janė pėrmendur kėtu nuk mund tė kenė inteligjencė si ajo e qenieve njerėzore. Megjithatė, secila prej tyre ka tipare tė tilla tė mrekullueshme qė na mahnisin. Kėta shembuj na ndihmojnė tė kuptojmė forcėn krijuese tė Allahut tė Madhėruar.

    Allahu na informon nė njė ajet kuranor se ata qė guxojnė tė adhurojnė dikė tjetėr nė vend tė Tij, do tė jenė prej tė braktisurve:

    Mos i shoqėro Allahut askėnd nė adhurim, pėrndryshe do tė jesh i qortuar dhe i braktisur. (El-Isra’: 22)

  20. #140
    arber
    Anėtarėsuar
    31-01-2009
    Postime
    55
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    ēanta E Fjetjes Sė Peshkut Papagall

    Nė figurėn mė poshtė paraqiten ēantat e fjetjes qė mbrojnė peshqit papagaj.

    Peshku i paraqitur nė foto quhet peshku papagall, pasi, siē mund ta vini re edhe ju, i ngjan papagallit. Ky peshk shumėngjyrėsh pėrdor njė metodė tė pazakontė pėr tė mbrojtur veten e tij prej armiqve. Veēanėrisht natėn, ai e mbulon gjithė trupin me njė lėndė xhelatinoze qė e prodhon vetė. Pėrpara se tė shpjegojmė shkakun, le tė shohim si prodhohet dhe si pėrdoret kjo lėndė.

    Kjo masė xhelatinoze prodhohet nga pjesa e brendshme e zgavrės se gushės sė peshkut papagall. Ai e sekreton lėndėn ndėrsa merr frymė. Pas pak, kjo cipė mbulon tėrėsisht trupin e peshkut. Duke vepruar kėshtu, peshku e vendos veten e tij nė njė lloj ēante gjumi dhe mbrohet nga rreziqet e jashtme gjatė natės. Kjo lėndė bėn tė mundur qė peshku tė fshihet duke u maskuar. Si njė funksion jetik, kjo ēantė fjetjeje mbron peshkun nga ngjalat morej, njė nga armiqtė mė tė rrezikshėm pėr tė. Kjo ngjalė zotėron njė shqisė nuhatjeje tė shkėlqyer dhe mund ta gjejė gjahun nėpėrmjet saj. Megjithatė, cipa mbrojtėse e peshkut papagall e pengon ngjalėn tė nuhasė erėn e tij. Ngjala morej nuk mund ta dallojė peshkun brenda cipės edhe nėse pėrplaset me tė kur kalon pranė tij.

    Nga kjo, mund tė shtrohet pyetja e mėposhtme: Si ėshtė e mundur qė peshku papagall mban kėtė cipė mbrojtėse qė e pėrdor natėn? Si mund ta dinė kėta peshq qė armiqtė e tyre gjuajnė nėpėrmjet shqisės sė nuhatjes? Si e zbuluan kėtė lėndė kaq thelbėsore nė bllokimin e nuhatjes sė ngjalės qė bėn tė mundur tė kalojnė natėn nė mėnyrė tė sigurtė?

    Ėshtė e qartė se nuk mund tė mendohet qė njė peshk tė vendosė tė prodhojė njė lėndė kimike nė trupin e tij dhe pastaj tė mbulohet me tė. Njėkohėsisht, njė gjė e tillė nuk mund tė zhvillohet nė mėnyrė tė rastėsishme. Peshku papagall, paraqitur edhe nė figurė, nuk mund tė planifikojė nė mėnyrė tė vetėdijshme prodhimin e kėsaj lėnde; as edhe njė peshk papagall qė ka jetuar 1000 apo 10000 vjet mė parė nuk ka qenė nė gjendje...

    Ėshtė mėse e qartė se njė tipar i tillė mund tė vijė vetėm si rezultat i njė procesi inteligjent: krijimit.

Faqja 7 prej 11 FillimFillim ... 56789 ... FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •