Close
Faqja 1 prej 4 123 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 67
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Shėn Albani
    Anėtarėsuar
    27-07-2002
    Postime
    914
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Shkenca ne Islam

    Shkenca dhe Muhameti

    Ne shkrimin e meposhtem do te lexoni se si Muhameti thot se femija deri ne muajin e katerte eshte i pagjini! Si i caktohet fati dhe si behet " Cope mishi !"....
    Ata qe i dijen keto gjera , le te kenaqen duke i perseritur, ata qe nuk i dijne mesojne dicka te re. Ofendimet nuk jane te mira, sepse nuk ka trillime, por fakte dhe citime. Nese mund t“i rrezoni keto fakte atehere shkruani, nese jo, me deshprimin tuaj vetem se tregoni pafuqine para te vertetes sublime dhe hyjnore... Nese deshprohein, atehere deshprohuni me Muhametin, une vetem po i perseris, asgje me teper. Nuk jam futur ketu per te fituar pike per tu futur ne xhenet, por per ta treguar te verteten e jo duke kerkuar qe tema " grate e muhametit " te fshihet ketu dhe te albislami.com dhe keshtu te cenzurohet jeta e tij....Dhe meqenese ajo teme eshet fshire ketu dhe atje, atehere nuk ishte e denje dhe jo per krenari!!!

    Lexim te kendshem!

    Koheve te fundit, arabet dhe pergjithesisht vendet orientale, te ndjere inferior dhe ne presion nga perparimi perendimor kane filluar te shkruajne libra se Kurani ka brenda shume fakte shkencore. KEshtu bejne dy gabime njerin se shpallin Kuranin liber shkencore ( i tille nuk ishte qellimi i Zotit dhe 2. manipulojne me nje liber fetar i cili me shkencen nuk ka asgje te perbashket, madje nuk dinte sa kontinente i ka toka. Se eshte liber shkencor e kuptuan pas 14 shekujve )
    Keto shkrime ne shume vende jane perkthyer edhe ne shqip dhe qellimi i tyre eshte qe te infektojne sa me shume shqiptaret dhe sa me shume t“i lidhin me Afriken dhe sa me shume t“i largojne nga Evropa. Ne kete vazhde hoxhallaret ne Maqedoni kerkojne prej shqiptareve te deklarohen arab, sipas modelit te maxhupeve qe shpallen veten egjyptian!
    Tash ne vendet arabe eshte viti 1422, te ne 2002, por ka disa qe gjenden ne vitin 1422 dhe vazhdojne luften per konvertim te shqiptareve. Kjo lufte po vazhdon aty ku kane ngelur Sulltan Murati dhe askeria e tij qe u debua ne vitin 1912. Kombi i atyre qe jan kunder emncipimit dhe perparimit te shqiptareve eshte: Islami!

    T“i shohim sot dy fakte shkencore nga Muhameti!

    2 Hadithe i keni per fillimin e temes.

    Numri i hadithit eshte 3332. mund ta konsulltoni dhe te mos akuzoni per trillime apo urrejtje ndaj islamit, por te verteten e dua sa e dua edhe Zotin, sepse Zotit nuk i pelqejne genjeshtrat!
    Te shohim:

    Na ka treguar Umer b. Hafsi,kėtij i ka treguar i ati i tij,kėtij A'meshi,kėtij Zejd b. Vehabi se Abdullahu ka thėnė: "I Dėrguari i All-llahut s. a. v. s. na ka treguar,e Pejgamberi folė tė vėrtetėn dhe i besojmė:


    "Secili prej jush nė mitrėn e nėnės , katėrdhjetė ditė qėndron nė formė tė pikės sė spermės,pastaj po aq ditė qėndron nė formė tė kuagulimit,pastaj po aq ditė do tė krijohet nė formė tė njė cope tė mishit." Mos harroni 120 dite , 4 muaj! Per kater muaj cope mishi! Cfare shprehje !!!!

    Ky hadith vazhdon akoma , por do ta lexoni me poshte. Te shohim te verteten shkencore.

    Pra 40 dite qendroka ne forme te spermes, e ne fakt ne miter nuk ka sperme, por vetem nje spermatozoid. Nje ejakulim ka DISA MILIONA spermatozoide dhe vetem njeri futet ne miter!!!! Muhameti mendonte se futet sperma!!!Dhe ky spermatozoid i bashkuar me kromozonet femror quhet ne tre muajt e pare embrion. Dhe ky rritet shume shpejt sa brenda 4 javeve arrin madhesine 3 deri ne 4 milimetra. Dhe sipas Muhametit ai do te qendroje edhe 40 dite tjera ne forme te koagulimit, dmth. behen 80 dite. Dhe pas 40 diteve tjera po formoka ne "cope mishi!" 120 dite dhe keto bejne kater muaj!

    Shkenca thot se brenda 8 javeve ( pra peraferisht 56 dite ) embrioni eshte i gjate 3,5 cm dhe peshon 1,5 gr. Ne kater javet e para krijohet zemra dhe nis krijimi i trurit. Ne 6 javet e para shquhen mire koka , goja, veshet dhe syte. Ne 8 javet e para merr formen e plote te nje njeriu, dhe ka perfunduar krijimi i te gjitha organeve, dmth. pas 56 diteve, nderkaq Muahmeti pas 120 diteve e quan " Cope mishi "! Copa e Mishit te Muhameti krijohet pas 120 diteve.40 dite sperme, 40 dite koagulim dhe deri te copa e mishit i duhet edhe 40 dite tjera!

    Sipas te vertetes shkencore pas tre muajve, pra 90 diteve, femija levizet dhe muskujt funksionojne, zemra i rrah shume shpejt . Pra e verteta e madhe thot se brenda 3 mujave femija eshte i krijuar dhe i perfunduar si forme dhe me te gjitha organet. Muhameti ne 120 e para e quna Cope Mishi! Prandaj edhe pas tre muajve ndalohet poshtimi!
    Te avzhdojme tutje me hadithti dhe te shohim se cka thot Muahmeti.

    "Pastaj All-llahu ia ēon melekun i cili i thotė katėr fjalė: i shkruan veprimet e tij,kohėzgjatjen e jetės sė tij,rizkun dhe se a do tė jetė fatlum ose fatkeq nė kėtė botė. Nė fund nė tė e frymėzon shpirtin."

    Pra Allahun con engjellin ( sepse Zoti nuk po ditka te krijoje proces bilogjik te vetzhvillimit, por i duhet gjithmone meleket aty, ai krijoi token e qielli dhe caktoi rregullat ligjore hyjnore dhe jane te pavarura ) dhe cka ben engjelli ia shkruan ardhmerine, sa i zgjate jeta, fatin dhe ketu erdhem te KISMETMENTALITETI, ku thuhet cdo gje e ke te shkruar dhe mos ben gje se e ke te predestinuar! Dembelizem konstant!
    Ky kismetmentalitet i ka kushtuar shume shqiptareve sa nje kohe te gjate si pushtimin turk, si ate sllav e kane pranuar si kismet, si fat dhe mos u ngit ne lufte!
    Pra, jo vetem se Zoti ia paracakton njeriut fatin, por se a do te jete fatlume, ose fatzi ne kete jete. Dhe keshtu fatzite e pafajshem mund te akuzojne Zotin, pse pa bere gje te keqe i beri fatkeq!!!
    Pra behet fatkeq nje embrion i pafajshme! Dhe a eshte Zoti kaq i keq ? Jo! spermatozoidi ne koke i ka te gjitha vetite trasheguese!
    Dhe nese Zoti ben keshtu, i paracakton embrionit fatin e zi,atehere ai nuk eshte i mire!
    Dhe pra, pasi Zoti ta kete mbushur ate tefter , ate cope mishi qe i ka 120 DITE i jep shpirtin. Cka domethene kjo ? Kjo domethene se embrioni ishte i vdekur deri ne ate cast, deri sa nuk erdhi meleku ne miter!!! Dhe si rritej ky embrion i pashpirte ? Kete e din vete Muhameti!
    Mirepo Muhameti nuk e ka ditur se spermatozoidet jane te gjalla dhe aty eshte jeta, sepse Zoti keshtu ka dashur, e jo sic tregon ai!

    Te shohim hadithitn tjeter dhe zbulimet shkencore:

    Ne kete hadith do te lexoni se Zoti dergoka ne cdo miter nga nje engjell, dhe ky engjell pas 4 muajve i drejtohet Zotit, dhe pyet a ta beje femer apo mashkull ! Ndersa gjinia e embrionit dihet qysh ne fillim kur behet fekondimi dhe ndarja e kromozoneve!!! Cka na meson Muhameti ketu ?
    Ai na meson se per 4 muja femijet jane pa gjini dhe vetem atehere vjen meleku dhe i cakton gjinine! Dhe kjo eshte shkence ?!!! Dhe ne fund keni riperseritje te kismet menatlitetit!!!!

    Ketu e keni hadithin :

    3333. Na ka treguar Ebu En-Nu'mani,kėtij Hammad b. Zejdi,ky nga Ubejdullah b. Ebu Bekre b. Enesi,ky nga Enes b. Maliku r. a. se Pejgamberi s. a. v. s. ka thėnė:
    "All-llahu ēdo mitreje ia ka besuar njė melek, i cili lajmėron:Zoti im,kjo ėshtė sperma e farrės sė njeriut,tani ka marrė formėn e kuaguluar,o Zot, tani ėshtė bė njė copė mishi. Kur do tė vijė koha qė t'i jep formėn e plot do tė pyes: O Zoti im! Ta krijoj mashkull ose femėr? O Zoti im,ta krijoj fatlum ose fatkeq,ēfarė rizku tė ketė dhe sa kohė tė jetojė". Tėrė kjo i shkruhet derisa ai ėshtė nė mitrėn e nėnės.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Shėn Albani : 10-12-2002 mė 22:40

  2. #2
    i larguar
    Anėtarėsuar
    16-11-2002
    Postime
    1,084
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citate nga Historiane te famshem te Shkences


    Shkrimtaret perendimore shpesh here perdorin fjalet arabe ose muhamedane per te pershkruar muslimanet dhe fjalen 'civilizimi arab' per te pershrkuar 'Civilizimin Islam'. Ne disa raste te tjera, fjalet Saracenis dhe maure perdoren gjithashtu per muslimanet ( arabe dhe jo-arabe) nga pjese te ndryshme te Evropes, Afrikes, Arabise dhe Azise. Sipas nje tradite te Profetit Muhamed (s) cdokush gjuha e pare e te cilit ishte arabishtja ishte nje arab pa marre parasysh origjinen e tij etnike, vendlindjen, dhe nenshtetesine. Arabishtja ishte mjeti i komunikimit ne te gjithe boten muslimane deri para disa shekujsh. Gjate 800 - 1500 e.r. te gjitha veprat shkencore shkruheshin ne arabisht. Ishte vetem pas kolonizimit te tokave muslimane qe kjo praktike u be shume me pak predominuese dhe ne shume raste edhe u eliminua fare.




    Xhorxh Sarton rreth shkencetareve muslimane ne librin "Hyrje ne Historine e Shkences"

    "Do te jete e mjaftueshme ketu te permendim disa emra te famshem: Xhabir ibn Haijan, el-Kindi, el-Khuarizmi, el-Razi, el-Fargani, Thabit ibn Kurra, el-Batani, Hunejn ibn Ishak, el-Farabi, Ibrahim ibn Sinan, el-Mesudi, el-Tabari, Ebul Uafa, 'Ali ibn Abas, Abul Kasim, Ibn el-Xhezar, el-Biruni, Ibn Sina, Ibn Junus, El-Kashi, Ibn el-Haitham, 'Ali Ibn 'Isa el-Gazali, el-Zarkab, Omar Kajami. Nje liste madheshtore emrash e cila nuk do te ishte shume e veshtire te shtohej. Ne qofte se ndokush ju thote juve qe kohet e Mesjetes ishin te varfera shkencerisht, mjafton t'i citoni keto emra atij, emra te cilet lulezuan brenda nje kohe te shkurter, 750 deri ne 1100 e.r.




    Xhon Uilljam Draper ne "Zhvillimi Intelektual ne Evrope"

    "Duhet te tregoj me keqardhje menyren sistematike me te cilen letersia evropiane ka vazhduar te nxjerre jashte veshtrimit detyrimet tona ndaj muhamedaneve. Sigurisht qe keto detyrime nuk mund te fshihen me. Padrejtesia e gjetur ne zemerimin fetar dhe ne mendjemadhesine nacionaliste nuk mund te vazhdoje perjetesisht. Arabet kane lene pershtypjet e tyre intelektuale mbi Evropen. Ata i kane shkruar ato ne qiell dhe cdokush qe lexon emrat e yjeve mund t'i lexoje ato.





    Robert Brifolt ne "Fromimi i Njerezimit"

    "Ishte nen ndikimin e arabeve dhe ringjalljes se kultures prej maureve dhe jo ne shekullin e 15-te, qe nje ringjallje e vertete ndodhi. Spanja dhe jo Italia ishte djepi i rilindjes se Evropes, e cila pas zhytjes se vazhdueshme poshte e me poshte ne barbarizem, kishte arritur thellesite me te erreta te injorances dhe degjenerimit ne kohen kur qytetet e botes Sarakenike, Bagdati, Kajro, Kordova, dhe Toledo, ishin qendrat e civilizimit dhe veprimtarive intelektuale. Qe nga kohet kur ndikimi i kultures se tyre filloi te ndihet, filloi edhe tronditja e jetes se re.

    "Ishte nen paraardhesit e tyre ne Shkollen e Oksfordit (trashegimtare te muslimaneve te Spanjes) qe Roxher Bejkon mesoi gjuhen arabe dhe shkencat arabe. As Roxher Bejkon dhe as adashe te mevonshem nuk mund te lavderoheshin si ata qe prezantuan metodat eksperimentale. Roxher Bejkon nuk ishte asgje me teper se sa nje nga apostujt e shkences dhe metodes muslimane ndaj Evropes kristiane; dhe ai asnjehere nuk deklaroi qe njohja e arabishtes dhe shkencave arabe ishte per beshkekohesit e tij rruga e vetme drejt shkences se vertete. Diskutime rreth asaj se kush ishte inisiatori i metodave eksperimentale jane pjese e keqinterpretimeve te medha te origjines se civilizimit evropian. Metoda eksperimentale e arabeve ishte qe nga kohet e Bejkonit gjeresisht te perhapura dhe te kultivuara me shume zell neper te gjithe Evropen.

    "Shkenca eshte kontributi me i rendesishem i civilizimit arab ndaj botes moderne; por frytet e saj u mblodhen me vone. Vetem shume kohe me vone pasi kultura maure ishte zhytur ne erresire, gjigandi i cili i kishte dhene jete kesaj kulture filloi te ngrihej. Nuk ishte vetem shkenca ajo qe i risolli jeten Evropes. Shume influencime te tjera prej Civilizimit Islam i komunikuan shkendijat e tyre te para jetes se Evropes.

    "Megjithese nuk ka asnje aspekt ne zhvillimin evropian ne te cilin ndikimi i kultures islamike te mos jete i pranishem, ne asnje vend tjeter nuk eshte kaq e qarte se sa ne gjenezen e asaj fuqie e cila perben forcen e dallueshme te botes moderne dhe forcen e fitores se saj, shkencat natyrore dhe shpirti shkencor.

    "Borxhi i shkences tone ndaj asaj te arabeve nuk konsiston ne zbulimet e medha dhe teorive revolucionare. Shkenca i detyrohet shume me teper kultures arabe, i detyrohet vete ekzistences se saj. Astronomia dhe matematika e grekeve ishin nje import i huaj qe asnjehere nuk u aklimatizuan ne kulturen greke. Greket sistematizuan, gjeneralizuan, dhe teorizuan, por rruget e vrojtimeve, mbledhja e diturive pozitive, obzervimet e perzgjatura dhe te detajuara dhe kerkimet shkencore ishin te gjitha se bashku te panjohura per temperamentin grek. Vetem ne Aleksandrine Helenike mund te gjendej ndonje afrim i veprave shkencore i bere ne boten e lashte dhe klasike. Ajo qe ne quajme shkence lindi ne Evrope si nje rezultat i nje shpirti te ri kerkimor, metodave te reja eksperimentale, obzervimeve, matjeve, zhvillimit te matematikes, ne nje forme te panjohur nga greket. Ky shpirt dhe keto metoda u prezantuan ne boten evropiane nga arabet.

    "Ka shume mundesi qe pa arabet, civilizimi modern evropian nuk do te kishte lindur ndonjehere; eshte abolutisht e vertete qe pa ata, ky civilizim nuk do te kishte marre keto karakteristika te cilat i dhane mundesine te kalonte te gjitha fazat e meparshme te evolucionit."




    Arnold dhe Guillaume ne "Trashegimia e Islamit" mbi Shkencen dhe Mjekesine Islame

    "Duke pare mbrapa ne mund te themi se shkenca dhe mjekesia islame pasqyruan driten e diellit helenik, kur dita e tij kishte mbaruar, dhe ato ndricuan si nje hene, duke i dhene drite nates me te erret te Evropes Mesjetare; disa yje te shndritshme i dhane driten e tyre dhe kjo hene dhe keto yje u veniten nen lindjen e nje dite te re - Rilindjes. Meqenese ato kishin pjesen e tyre ne drejtimin dhe prezantimin e kesaj levizjeje te madhe, mund te thuhet qe ata jane akoma me ne."




    Xhorxh Sarton ne "Hyrje ne Historine e Shkences"

    "Gjate sundimit te halifit El-Mamun (813 - 33 e.r.) menyra e re e te mesuarit arriti kulmin e saj. Monarket krijuan ne Bagdat nje shkolle te rregullt per perkthime. Kjo shkolle ishte pajisur me nje biblioteke, dhe nje nga perkthyesit atje ishte Hunejn ibn Ishak (809-77), nje filozof dhe fizikant me fame te madhe. Nga nje biografi e shkurter e tij e botuar kohet e fundit mesojme qe ai perktheu te gjithe vellimet e veprave Galenike.

    "Pervec perkthimit te veprave greke, perkthyesit bene manuale njeri nga te cilet eshte tipik i periudhes se mesimeve arabe. Keto jane ripermbledhje te te gjithe mjekesise, te cilat diskutojne semundjet e trupit, duke filluar sistematikisht me koken dhe duke vazhduar deri poshte tek kembet.

    "Ideali musliman nuk ishte bukuria e jashtme, por Zoti ne Begatine e Tij; qe do te thote Zoti me te gjitha shpalljet e Tij, yjet dhe qiejt, token dhe gjithe natyren. Keshtu qe ideali musliman ishte i pafund. Por duke u marre me pafundshmerine ashtu sic perceptohet nga muslimanet, ne nuk mund te kufizojme veten tone vetem me hapesiren, por duhet te konsiderojme edhe kohen.

    "Hapi i pare matematikor qe nga konceptimi grek i nje universi statik deri tek konceptimi islam i nje universi dinamik u ndermor nga el-KKhuarizmi (780-850), themeluesi i algjebres moderne. Ai zhvilloi karakterin e paster te numrave si madhesite e kufizuara duke demonstruar mundesite e tyre si elemente te manipulimeve dhe hetimeve te infinite te pronave dhe lidhjeve.

    "Ne matematiken greke, numrat mund te zgjeroheshin vetem me ane te proceseve laboratorike te shtimit dhe shumezimit. Simbolet algjebrike te numrave te el-Khuarizmit permbajne mundesite e infinitit. Keshtu qe ne mund te themi qe avancimi nga aritmetika tek algjebra eshte nje hap nga te qenurit tek te berit nga universi grek tek universi i gjalle i Islamit. Rendesia e algjebres se Khuarizmit u njoh nga Perendimi ne shekullin e 12te - kur Zherardi i Kremones perktheu tezat e tij ne latinisht. Deri ne shekullin e 16te ky version u perdor ne universitet evropiane si libri matematikor kryesor. Por influenca e Khuarizmit arriti shume me larg se sa universitetet. Kete influence e gjejme ne veprat matematikore te Leonardo Fibinacit si ajo e Pizes, Mjeshtri Jakob i Firences, deri tek Leonardo da Vinci.

    "Nepermjet hetimeve te tyre mjekesore ata jo vetem zgjeruan horizontin e mjekesise, por zmadhuan edhe konceptet humanitare ne pergjithesi. Keshtu qe nuk ka mundesi qe kerkimet e tyre mund ti conin ata ne perfundime qe ishin te paarritshme nga mjeshterit greke. Ne qofte se shihet si simbolike qe arritjet me spektakolare te gjysmes se shekullit te 20te si ndarja e atomit dhe bomba atomike, gjithashtu nuk do te dukej e e rastit qe perpjekjet e muslimaneve te hershem ne mjekesi mund te conin ne nje zbulim qe ishte pothuajse po aq revolucionar dhe me i vlefshem.

    "Nje filozofi e perqendrimit rreth vetvetes, qofte edhe e maskuar ne cdo lloj menyre, do te ishte e pakuptimshme dhe e qortueshme per mendjen e muslimaneve. Kjo mendje ishte e paafte te shihte njeriun, si ne shendet ashtu edhe ne semundje si te vecuar prej Zotit, prej te afermve, dhe prej botes perreth tij. Ishte ndoshta e paevitueshme qe muslimanet te zbulonin qe semundja nuk ka nevoje te lindi brenda pacientit por mund te merret nga jashte, me fjale te tjera, ata duhet te kene qene te paret qe kane vendosur qarte ekzistencen e semundjeve ngjitese.

    "Nje nga perfaqesuesit me te famshem te universalitetit musliman dhe nje figure e shquar ne mesimet islame ishte Ibn Sina, i njohur ne Perendim me emrin Avicena (981-1037). Per 1,000 vjet ai ka ruajtur famen e tij origjinale si nje nga mendimtaret dhe dijetaret me te medhenj ne histori. Vepra e tij mjekesore me e rendesishme eshte Kanuni dhe nje permbledhje rreth ilaceve te zemres. Vepra e pare eshte nje enciklopedi e pafundme e mjekesise. Permban disa nga mendimet me te ndritura qe i perkasin dallimit te mediastinitisit nga pneumonia; natyra ngjitese e fthisis; perhapjes se semundjeve me ane te ujit dhe tokes; pershkrime te kujdesshme rreth semundjeve te lekures, semundjeve seksuale dhe shqetesimeve nervore.

    "Kemi arsye te besojme qe kur gjate kryqezatave Evropa filloi te ngrinte spitalet e saj te para, ata ishin frumezuar nga arabet e Lindjes se Aferme. Spitali i pare ne Paris u themelua nga Luigji IV pas kthimit te tij nga kryqezata e vitit 1254-1260.

    "Ne veprat e tij (Xhabir, Geber) gjejme disa veshtrime rreth metodave te kerkimeve kimike, nje teori rreth formimit gjeologjik te metaleve (gjashte metalet ndryshojne per arsye te permasave te ndryshme te sulfurit dhe merkurit qe permbajne); pergatitjes te substancave te ndryshme.

    Veprat e Ibn Hajthamit zbulojne zhvillimet e tij ne aftesine e eksperimenteve. Tabelat e tij te kendeve te pjerresise dhe perthyerjes se drites duke kaluar nga nje mjet tek nje tjeter tregojne se sa afer i ishte afruar ai zbulimit te ligjit te qendrueshmerise se raportit te sinusit, qe me vone iu atribua Snelit. Ai llogariti saktesisht per muzgun si pasoje e perthyerjes atmosferike, duke vleresuar renien e trysnise atmosferike te diellit te ishte 19 grade poshte horizontit, tek fillimi i ketij fenomeni mengjeseve ose tek perfundimi i tij mbremjeve.

    "Nje pjese e madhe e njohurive shkencore dhe atyre historike ndodhen ne volumin e 30-te, Fushat e Arta dhe Minierat e Gureve te Cmuar prej nje nga historianet me te shquar, El-Masidut. Nje veper gjeografike me e sakte eshte fjalori "Muxham el-Buldan' nga El-Hamami (1179- 1229). Kjo eshte nje enciklopedi e vertete, qe duke shkuar pertej kufijve te gjeografise perfshin edhe shume dituri shkencore.

    "Ata studiuan, mblodhen dhe pershkruan bime qe mund te kishin disa qellime te dobishme, si ne agrikulture ashtu edhe ne mjekesi. Keto prirje te shkelqyera, te pabarazuara ne kristianizem, u vazhduan gjate gjysmes se pare te shekullit te 13-te nga nje grup prej kater botanistesh. Njeri prej ketyre Ibn el-Baitar perpiloi vepren me te pershkruar arabe rreth ketij subjekti (Botanikes), ne fakt me e rendesishmja per te gjithe periudhen qe nga Dioskoridet deri ne shekullin e 16-te. Ishte nje enciklopedi e vertete rreth ketij subjekti, qe perfshinte te gjithe eksperiencen Greke dhe ate Arabe."

    "Abd el-Malik ibn Kuraib (el-Asmai; 739-831) ishte nje arab i devotshem i cili shkruajti disa libra te vlefshem rreth anatomise se njerezve. El-Xhaualiki i cili lulezoi ne gjysmen e pare te shekullit te 12-te dhe Abd el-Mumin i cili lulezoi ne gjysmen e dyte te shekullit te 13-te ne Egjypt, shkruajten traktate rreth kuajve. Zoologu me i madh midis arabeve ishte el-Damiri (1405) i Egjiptit libri i te cilit rreth jetes se kafsheve "Hajat el-Hajuan" eshte perkthyer ne anglisht nga A.S.G.Xhajakar (Londer 1906, 1908).

    "Pesha e autoritetit te respektuar, per shembull ajo e Ptolemeut, rralle i frikesoi ata. Ata ishin gjithmone te etur per te provuar nje teori, dhe ata asnjehere nuk u lodhen se eksperimentuari. Megjithese te motivuar dhe pershkruar nga shpirti i fese se tyre, ata asnjehere nuk do te lejonin nje dogme sic interpretohej nga ortodokset t'u nderpriste rrugen e tyre te kerkimeve shkencore.

    De Laci O'Liri ne "Mendimi Arab ne Histori"

    "Materiali grek i mare prej Arabeve nuk i'u kalua thjesht te tjereve qe erdhen pas tyre. Ky material ka nje jete te vertete dhe nje zhvillim ne rrethinat arabe. Ne astronomi dhe matematike, veprat e shkencetareve greke dhe atyre indiane u perpiluan dhe keshtu ndodhi nje perparim i madh. Arabet jo vetem qe zgjeroj ate cfare kishin mare nga greket por kerkuan dhe korrigjuan edhe regjistrime te vjetra."




    Karra ce Voks ne "Trashegimia e Islamit"

    "Aritmetika dhe algjebra gjithashtu lulezuan pergjate astronomise. Kjo ishte periudha e el-Khuarizmit emri i te cilit, i kurruptuar nga shkrimtaret latine te perendimit, na japin neve termin Algorizem (disa here i shkruar Algoridhm)."



    Silberbergu ne "Zeitschrift Fuer Assyriologie" Strasburg

    "Megjithate eshte habitshme qe e gjithe letersia antike botanike na jep neve vetem dy paralele te librave tane (ate te ad-Dinauari, vdiq ne 895 e.r.). Si ka mundesi qe muslimanet, gjate nje periudhe kaq te hershme te jetes letrare, te arrinin nivelin e njerezve kaq gjeniale sic ishin Helenet, madje edhe t'a kalonin ate. (Ad-Dinari ka shkruajtur "Botanika Enciklopedike" ne gjashte volume te trasha. Eshte shkruar perpara se te perkthehej ndonje veper greke ne arabisht."



    F.G.Alfalo ne "Ribashkimi i Gjysmehenezes"

    "Veprat e Khuarizmit ne artmetike dhe algjeber u perkthyen ne latinisht me emrin Algoridhem (i cili duhej te ishte Algorizem). Emri i tij eshte origjina e emrit Logarithem.



    Zhozef Hell ne "Civilizimi Arab"

    "Ne fushen e trigonometrise, teoria e Sinusit, Kosinusit dhe tangeteve eshte e lene trashegim brez pas brezi tek Arabet. Epokat e shndritshme te Peurbashit, te Regiomontanusit, te Kopernikut, nuk mund te permenden pa na sjelle ndermend punen pergatitese dhe fundamentale te matematicieneve arabe."

    "Adoptimi i shenjes se zeros ishte nje shkalle e rendesise se larte, qe te udhehiqte tek e ashtuquajtura aritmetika e pozicioneve. Me ndihmen e sistemit arab te numrave, metodat elementare te llogaritjes u perfeksionuan; doktrinat e pronave, dhe lidhjes midis te barabartes dhe jo te barabartes dhe numrave primare, katroreve dhe kubave, u zhvilluan; algjebra u pasurua prej zgjidhjes te grades se trete dhe asaj te katert, me ndihmen e gjeometrise dhe keshtu me radhe. Rreth vitit 820 e.r matematicieni al-Khuarizmi shkruajti nje liber rreth Algjebres, dhe trajtimit te saj elementar- e perkthyer ne latinisht- u perdor nga dijetaret Perendimore deri ne shekullin e 16-te."




    Orientalisti Francez Dr. Gustav Lebon

    "Duhet te sjellim ndermend qe asnje shkence, as ajo e kimise as ndonje shkence tjeter, nuk eshte zbuluar papritmas. Arabet kishin vendosur 1,000 vjet me pare laboratoret e tyre ne te cilat ata kryenin eksperimentet dhe publikonin zbulimet e tyre pa te cilat Lavoisier (te cilit i jepet merita si themelesi i kimise) nuk do kishte qene i afte te prodhonte asgje ne kete fushe. Mund te thuhet pa patur frike per ndonje kontradikte se duke i patur borxh kerkimeve dhe eksperimenteve te shkencetareve muslimane, kimia moderne erdhi ne ekzistence dhe prodhoi rezultate te medha ne formen e zbulimeve te medha, elektricitetin, telegrafin, telefonin, radion, fotografie, kinematografine dhe keshtu me radhe."

  3. #3
    i larguar
    Anėtarėsuar
    16-11-2002
    Postime
    1,084
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    NDIKIMI I ISLAMIT NE LEMINE E SHKENCAVE MATEMATIKO - NATYRORE

    MENDIMI SHKENCOR GJATE SHEKUJVE

    Mendimi shkencor, pa dyshim,ēdoherė ka inicuar progres, tė cilin njerėzimi e ka realizuar nė epoka tė ndryshme tė historisė sė tij. Njeriu, duke shfrytėzuar metodat eksperimentale, qysh nė fillim tė historisė sė tij, ka arritur tė gjejė rrugėn, me tė cilėn ka arritur deri te e vėrteta shkencore, e cila pėrfshin shkencat natyrore themelore: kimi, fizikė, matematikė, astronomi, gjeologji, biologji si dhe aplikimin e shkencės nė mjekėsi, bujqėsi, teknikė, farmaci, veterinari etj. Shumė historianė, tė cilėt miren me historinė e shkencės dhe kulturės, tregojnė vetėm pėr dy periudha:Periudha Greke dhe Periudha e Renesansės Evropiane duke mos pėrfillur plotėsisht rrjedhat kulturore tė popujve lindorė, tė cilat i kanė paraprirė Periudhės Greke tė zhvillimit tė mendimit shkencor (Kinez, Sumer, Asir, Babilon, Fenikas si dhe kultura dhe civilizimi i egjiptasve tė vjetėr). Kėshtu shumica prej tyre Periudhėn e Aleksandrisė ia bashkangjesin asaj Greke. Aleksandria ka qenė prijėse pėr disa shekuj me radhė nė mendimin shkencor. Ėshtė e vėrtetė se ajo ka qenė vazhdim i Periudhės Greke, por nė tokėn egjiptase me qendėr nė Aleksandri, me universitet tė vjetėr, me bibliotekė tė pasur dhe muze tė mėdha. Gjėja e tretė, tė cilėn dėshirojmė tė theksojmė dhe e cila i pėrket historisė sė shkencės dhe mendimit shkencor ėshtė mospėrfillja e rolit tė shkencėtarve arabė, tė cilėt nė Periudhėn Islame kanė pėrkthyer nė gjuhėn arabe,kanė pėrparuar, pasuruar dhe zgjeruar shumė shkenca dhe tė mbėrrimet kulturore tė popujve perėndimorė dhe tė popujve tė tjerė. Veprat e shkencėtarėve arabė kanė qenė literaturė themelore nė universitetet evropiane deri nė fund tė shek. XVII. Shumė historianė, tė cilėt shikojnė gjėrat objektivisht dhe i japin mirėnjohje shkencėtarėve arabė dhe pohojnė se pa ta shkencėtarėt e Renesansės Evropiane do tė ishin tė detyruar tė fillojnė prej nga kanė filluar kėta, e me kėtė edhe karvani i zgjimit kulturor do tė vonohej disa shekuj. Nė kėtė pjesė do tė tentojmė tė tregojmė epokat e ndryshme shkencore, para se tė tregojmė se ēka kanė kontribuar shkencėtarėt arabė nė fushėn e shkencave natyrore.



    1. PERIUDHA MĖ E VJETĖR

    Disa historianė konsiderojnė se njohuritė shkencore kanė filluar qysh nga epoka e gurit, kur njeriu para 400.000 vjetėsh ka bėrė armė dhe vegla prej guri me formė tė caktuar, qė ėshtė njė dėshmi se tė menduarit mbi formėn dhe pėrdorimin i ka paraprirė formimit tė tyre. Pa dyshim se njeriu i parė nė tentimet e tij ka dėshtuar, bile shumė herė. Ato janė forma primitive tė provave e tė eksperimenteve, nė tė cilat ai ka gabuar dhe i ka pėrmirėsuar gabimet e veta deri,sa mė nė fund,ka gjetur rrugėn pėr zgjidhjen e problemeve tė veta tė pėrditshme, e me te edhe rrugėn kah shkenca dhe e vėrteta shkencore. Kėshtu, njeriu para mė tepėr se 30.000 vjetėsh ka ditur pėr vizatim, ndėrsa para 15.000 vjetėsh ka filluar tė merret me bujqėsi dhe nė kėtė mėnyrė prej vjeljes sė frutave tė gatshme ka kaluar nė prodhues, dhe ka prodhuar mė tepėr se sa ka qenė e nevojshme pėr jetė. Me kalimin e kohės ka mėsuar kohėn mė tė mirė pėr mbjellje dhe korrje. Kėtė e ka lidhur me orėt e punės dhe tė pushimit, ditėn dhe natėn, lėvizjen e diellit,tė hėnės dhe tė trupave tė tjerė qiellorė. Me zhvillimin mė tė shpejtė tė kulturės dhe tė civilizimit njerėzor vjen deri te shfaqja e jetės nė bashkėsi dhe atėherė, njeriu prej kohės sė gurit kalon nė kohėn e metalit (bronzės, hekurit). Me zhvillimin mė tė shpejtė tė kulturės dhe afarizmit tė ndėrlikuar ka ardhur deri te zhvillimi i tregėtisė,te pėrdorimi i numrave dhe nė pėrdorimin e letrės sė "gozhduar". Nė bazė tė kėtyre u formuan civilizime dhe kultura tė larta buzė lumenjve dhe nė luginėn e Nilit nė Egjipt, nė meslumenjve (Mesopotami) te asirėt,te babilonasit,te sumerėt dhe pas meslumenjve te indusėt (Indi) dhe te kinezėt. Nė kėto vende ka shkėlqyer shkenca dhe mjeshtria: astronomia, matematika, minerologjia, teknika, mjekėsia, balsamimi etj. Mendimi shkencor,nė kėtė periudhė mė tė vjetėr,i ka dhuruar njerėzimit shumė forma komoditeti dhe luksi, tė cilėt kanė qenė tė panjohura pėr njerėzimin nė fillim tė historisė sė saj. Atėherė njeriu, u vendos nė banesa, ndėrtoi tempuj (falėtore) dhe varreza, u mor me mjekėsi, prodhoi letrėn, qelqin, ngjyrėn dhe tesha, pėrgatiste aroma dhe barėra dhe nė fund shpiku shkrimin dhe me te, ka shėnuar diturinė e vet nė papirus dhe nė mure tė tempujve me hieroglife te egjiptasit e vjetėr, ndėrsa te asirėt dhe babilonėt nė pllakėn e argjilit me letėr tė "gozhduar".



    2. PERIUDHA GREKE

    Tė arriturat shkencore tė popujve lindorė kanė kaluar te grekėt dhe, nga shekulli i VII p.e.r., shkėlqen kultura dhe shkenca greke. Shumė shkencėtarė grekė filluan tė merren me shkencė dhe filozofi, duke dhėnė supozime dhe teori tė ndryshme. Mė tė shkėlqyeshmit nė mesin e tyre ishin: Talesi i Miletit (rreth 640-546 p.e.r. njėri prej "shtatė dijetarėve" tė cilin Aristoteli e emėrton si themelues tė filozofisė natyrore,tė fizikės dhe themelues tė shkollės filozofike tė Miletit. Ai ka mėsuar se uji ėshtė arhe dmth. burim i ēdo gjėje ekzistuese; Anaksimandri i Miletit (rreth 610-546 p.e.r. filozof grek, nxėnės i Talesit,I cili pėr burim dhe strehim tė ēdo gjėje e ka marrė apeiron-in dmth. ajo qė ėshtė e pacaktuar,e padefinuar,e pafund); Anaksimeni i Miletit, (585-528 p.e.r. filozof grek, nxėnės i shkollės sė Miletit, ka mėsuar se ajri ėshtė arhe, dmth. burim i ēdo gjėje qė ekziston); Hipokrati (460-377 p.e.r.) mjek grek, njėkohėsisht mjeku mė i madh i kohės antike, nė kohėn e Perikleut ka udhėhequr shkollėn nė ujėdhesėn Kos, me veprimtarinė e vet ka pėrfshirė mė sė miri diturinė mjekėsore tė kohės sė vet dhe ka qenė inicues i shėrimit klinik. Teoria e tij bazohet nė ndryshimin e lėngjeve trupore. Njėra ndėr teoritė kryesore tė tij ėshtė shėrimi i vet fuqisė sė natyrės. Etika e tij ėshtė themel i betimit me tė cilin e betohen mjekėt, (Betimi i Hipokratit); Pitagora nga Somosa (shek. VI p.e.r.) filozof grek dhe matematicient, themelues i shkollės, i cili ka mėsuar se numri ėshtė thelbi dhe principi i ēdo gjėje qė ekziston dhe se bota ėshtė sistem harmonik i numrave dhe marrėdhėnieve tė tyre. Teorema e Pitagorės, tabela e shumėzimit dhe sistemi dekad ėshtė nxitur nga kjo shkollė, Demokriti (460-370 p.e.r.) filozof grek, ka ndėrtuar sistemin atomistik tė filozofisė sė natyrės,se ekziston vetėm atomi dhe hapėsira e zbrazėt,se shpirti ėshtė ndėrtuar prej "atomeve mė tė zgjedhura (elegant, delikat) tė zjarrit",se pamja ėshtė pasqyrim mekanik i kushtėzuar me figura, tė cilėn kjo e kushtėzon, i pėrshkruhen fragmente mbi jetėn korekte, i cili pėrmban elemente tė etikės eudajmonistike, drejtimi filozofik, i cili gėzimin dhe lumturinė e konsideron motiv kryesor, shkakun dhe qėllimin e tė gjitha aspiratave tona; Sokrati (470-399 p.e.r.) filozof grek, mėsimi i tij shėnon preorientimin e filozofisė nga kosmologjike-ontologjike kah antropologjike-etike tė pyetjeve, filozofinė e tij e karakterizon metoda e posaēme: pas konfirmimit tė kundėrthėnieve dhe tė panevojshmėrisė me kuptime dhe bindje tė zakonshme konstatohet mungesa e diturisė dhe pas provave sistematike dhe me ndihmėn e analizave tė shumta, shembujve (indukcioni) bashkėbiseduesi tė bindet vetė dhe tė vijė deri te e vėrteta, kuptimi nė formė tė definicionit tė shprehjes sė diturisė, e cila sipas paragjykimit nė formė tė paqartė dhe nė ndėrdije ka ekzistuar mė parė; Platoni (427-347 p.e.r.) filozof grek, nxėnės i Sokratit dhe mėsues i Aristotelit. Filozofija e tij bazohet nė teorinė e formės, sipas sė cilės ndryshimet individuale tė gjėrave tė botės sė ndjenjave janė imitim i papėrsosur i formave transcedente dhe formave tė pėrgjithshme tė pandryshuara (ideja) e kuptueshme vetėm e kontenplacionit tė shpirtit. Njohja ėshtė kuptim i pavdekshmėrisė sė shpirtit nė botėn e formės, Aristoteli (384-322 p.e.r.) filozof grek, mėsues i Aleksandrit tė Madhė tė Maqedonisė, themelues i shkollės peripatetike (Likej). Sė bashku me Platonin ėshtė filozofi mė eminent i shekullit tė vjetėr. Ka mėsuar se ontike ėshtė primare, ajo ėshtė individuale (supstanca), qė ėshtė bashkimi i materies dhe formės, me ē'rast forma ėshtė ēdoherė prezente nė materie si mundėsi dhe tendencė e saj. Materia dhe forma janė ketėgori relative, me ē'rast bota ėshtė sistėm i hierarkisė dhe teologjisė, nė maje tė sė cilės ėshtė njė formė e vetme e pastėr, iniciator i pėlėvizshėm i ēdo gjėje qė lėviz - Zoti. Logjikėn e ka themeluar nė mėsimin e tri principeve tė mendimit tė shėndosh; principi i identitetit,i kundėrthėnies dhe eliminimi i tė tretės. Nė etikė ka pėrfaqėsuar audajmonizmin racional dhe nė te ka themeluar doktrinėn mbi virtytin (vlerėn) intelektual dhe virtytet e karakterit. Kjo e dyta ėshtė pėrmbajtja racionale e arsyeshmėrisė nė mes tė dy ekstremeve. Emrat e kėtyre filozofėve edhe sot e kėsaj ditė dėgjohen dhe pėrmenden. Mendimi shkencor nė kėtė periudhė greke i ka dhuruar njerėzimit mė shumė se cila do periudhė tjetėr para kėsaj si nė lėminė e filozofisė dhe tė shkencės,ashtu edhe nė teori dhe ligje, tė cilat njerėzimi mė parė nuk i ka njohur. Kėshtu njerėzimi u njohtua me ligjet e kimisė,me teorinė e elementeve, dhe tė numrave,me teorinė atomistike tė Demokrtitit,me teorinė e Hipokratit nė mjekėsi,me teorin e Pitagorės nė matematikė, me teorin e Platonit nė gjeometri,anatomi, biologji dhe minerologji, duke marrė nga mėsuesi i parė, Aristoteli, mė shumė se prej cilitdo tjetėr. Shkenca greke zotėronte dhe Athina mburrej me Akademinė e Platonit dhe me Liken e Aristotelit. Kultura dhe shkenca greke dominonte edhe nė vendet fqinje, tė cilėt dikur kanė pasur kulturė tė zhvilluar, por qė s‘ka qenė e fortė e tė durojė mendimin shkencor tė vrullshėm grek. Kjo ėshtė shkas pėr shumė historianė qė periudhėn greke ta marin si fillim tė vėrtetė tė mendimit shkencor, edhe pse ėshtė e qartė se kultura dhe shkenca greke nuk ka mundur papritmas tė paraqitet nė kėtė nivel, duke mos shfrytėzuar kulturat, tė cilat kanė paraprirė. Historikisht janė vėrtetuar kontaktet dhe lidhjet e shkencėtarėve grek me shkencėtarėt egjiptasė nė brigjet e Nilit dhe me babilonasit nė Mesopotami. Nuk ka dyshim se mendimi shkencor nė periudhėn greke ka bėrė kėrcim tė madhė dhe i ka dhuruar njerėzimit komoditėt shpirtėror dhe kulturė materiale. Kjo periudhė e artė e civilizimit dhe kulturės greke, fatėkeqėsisht ndėrpritet me vdekjen e Aleksandrit tė Maqedonisė, mbret i Maqedonisė dhe djali i Filipit II dhe Olipisė, njėri prej udhėheqėsve mė tė mėdhenj botėror, nxėnės i Aristotelit. Me ndihmėn e tij ka ardhur deri te paraqitja dhe zgjerimi i kulturės helene nė Lindje, e cila ka qenė pėrzierje e kulturės greke dhe asaj tė Lindjes sė Afėrt. Pasi qė Aleksandrin nuk ka pasur kush ta trashėgojė, udhėheqėsit e tij (dijadosėt) filluan luftėn mes vete pėr pushtet. Nė kėtė luftė pėsuan shumė shkencėtarė,ndėrsa shumica kanė qenė tė detyruar qė ta lėshojnė Greqinė.


    3. PERIUDHA E ALEKSANDRISE

    Njė numėr i madh shkencėtarėsh grekė emigruan pas Ptolomeut nė Aleksandri tė Egjiptit. Ptolomeu ishte adhurues i shkencės dhe mbrojtjes i shkencėtarėve. Pėr kėtė arsye nuk ėshtė pėr t'u ēuditur qė njė numėr i madh i shkencėtarėve e lėshoi Athinėn dhe shkoi nė Aleksandri ku e themeluan Universitetin e Aleksandrisė qysh nė shek. III p.e.r.dhe kėshtu krijuan kulturėn dhe civilizimin e lartė. Nė kėtė mėnyrė ata e bartėn qendrėn e krijimit tė shkencės dhe tė kulturės prej Athinės nė Aleksandri. Universitetin e themeloi Ptolomeu,kurse Stratoni plot 20 vjet e udhėhoqi Universitetin dhe nė fund pėrsėri kthehet nė Athinė dhe vazhdon punėn nė Like edhe 8 vjet Universiteti i Aleksandrisė nuk ka pasur vetėm institutin, por ka pasur edhe bibliotekėn me mijra vėllime si dhe muzeun me laboratorium, kopshtin zoologjik dhe kopshtin botanik. Kėshtu Aleksandria bėhet prijatare e rilindjes kulturore dhe ishte dritė e shkencės pėr disa shekuj me radhė. Mendimi shkencor nė kėtė kohė ua dhuroi njerėzimit, kulturėn, tė cilėn mė parė nuk e ka pasur. Kjo u bė me ndihmėn e disa shkencėtarėve si: Ptolomeu, Arhimedi, Galeni, Dioskoridi, Oribasios, Berklis, Theon dhe vajza e tij Hypatija. Kėta kanė lėnė shumė vepra shkencore. Mjafton tė theksojė vetėm Ptolomejun (Claudius Ptolomej, astronom grek, matematicient dhe gjeograf, pėrfaqėsues i shkollės sė Aleksandrisė, krijues i sistemit botėror,tė bazuar nė teorinė gjeocentrike - Toka paraqet pikėn e caktuar tė palėvizshme,pra ėshtė qendra e sistemit diellor, planeteve, yjeve dhe tė kometave, tė cilėt sillen rreth saj. Ky sistem vlente deri te koha e Kopernikut, i cili vėrtetoi rrotullimin e dyfishtė tė planetėve: rreth aksit tė vet dhe rreth Diellit vepra e tij ‘’Almagest’’ nė astronomi, e dyta nė gjeografi, e treta nė optikė).Ta pėrkujtojmė Euklidin dhe veprėn e tij tė shquar ‘’Elementet e gjeometrisė’’, Galeni dhe vepra e tij nė mjekėsi, Dioskoridi dhe vepra e tij nė botanikė, Theonea dhe vepra e tij nė matematikė, Oribasiosa dhe vepra e tij nė mjekėsi dhe shumė tė tjera. Kėto vepra ishin literaturė kryesore, e cila ėshtė pėrkthyer, studiuar dhe analizuar gjatė shekujve mesjetar. Universiteti i Aleksandrisė ishte qendėr e krijimtarisė aktive intenzive shkencore. Shencėtarėt nė kėtė Universitet i kanė plotėsuar dhe pėrparuar shumė njohuri shkencore. Pėr fat tė keq, biblioteka e Aleksandrisė ėshtė djegur shumė herė. Bibliotekėn e ka djegur Julia Cezari gjatė ikjes, ose atė e ka djegur masa e popullit, e cila ka detyruar pėr tė ikur, ndėrsa Mark Antonio,ia dhuroi Kleopatrės 200.000 vėllime nga biblioteka e Azisė sė Vogėl qė ta kompenzoj kėtė humbje tė madhe. Biblioteka e Aleksandrisė edhe pas kėsaj pėsoi disa djegie dhe, nė fund,njėra prej tyre e shkatėrroi plotėsisht. Pėr shkak tė konfrontimit nė mes tė krishterėve dhe idhujtarėve, shkencėtarėt pėr herė tė dytė ishin tė detyruar tė emigrojnė. Rruga ata i ēonte tash kah Lindja ku njė kohė ndejtėn nė Edesė, pastaj vazhduan kah drita, e cila shkėlqente nga Lindja Arabe, kah Bagdadi, kryeqyteti i Abasitėve. Njerėzimi ka shkuar pas mendimit shkencor, sepse ajo i ofronte rehati dhe kulturė.



    4. PERIUDHA ISLAME

    Islami i ka dhėnė nxitim tė madh shkencės. Mugjizja mė e madhe e Islamit ėshtė Kur'ani, ndėrsa ajeti i parė ėshtė Ikre (lexo, mėso, studio). Nė shumė ajete tė Kur'anit islami kėrkon qė tė mendohet pėr mbretėrinė e qiellit dhe Tokės,pėr kozmosin dhe pėr qeniet e gjalla nė tė, si dhe prej ēka janė krijuar? Ajetet e Kur'anit bėjnė qartė dallimin nė mes tė atyre qė dinė dhe tė atyre qė nuk dinė,atyre qė i kanė kontribuar shkencės dhe qė nuk i kanė kontribuar. I dėrguari i Zotit xh.xh. Muhammedi a.s. i ka dhėnė pėrparėsi mbledhjes shkencore, ndaj mbledhjes pėr shkak tė dhikrit. Ai ka ndarė njerėzit nė tri kategori: alimėt, nxėnėsit dhe njerėz tė tjerė tė zakonshėm. Ai i ka dhėnė detyrė ēdo myslimani qė ta kėrkojė shkencėn ose dijen prej djepit deri nė varr, tė kėrkoj shkencėn edhe nė Kinėn e largėt. Ai ka bėrė krahasimin nė mes tė ngjyrės sė lapsit tė shkencėtarit dhe gjakut tė shehidit, duke i dhėnė pėrparėsi ēdo herė tė parit. Ai ka thėnė se njė hap nė rrugėn e shkencės ėshtė mė mirė se njėqind marshime ushtarake. Ka shumė ajete dhe hadithe, (ėshtė e pamundur tė numėrohen tėgjita) qė stimulojnė fort kėrkimin e shkencės. Pėr kėtė arsye kur janė rregulluar marrėdhėniet brenda Shtetit Islam, i cili territorialisht shtrihej prej Kinės nė lindje e deri nė Francė nė perėndim, shkencėtarėt islamė menjėherė filluan veprimtarinė pėrkthyese nė tė gjithė lėmenjtė e shkencės. Ata kanė pėrkthyer vepra nga kultura e grekėve, romakėve, nga kultura e Persisė, Indisė, Kopte, Arameje dhe nga gjuha hinduse. Kanė pėrkthyer me mijėra libra dhe kanė themeluar shumė biblioteka. Kalifėt dhe Emirėt, me bujari, i kanė ndihmuar shkencėtarėt nė veprimtarinė e tyre. Kalifi Harun ar-Reshid ka marrė haraqin nė libra, ndėrsa kalifi Al-Me'mun peshėn e veprės sė pėrkthyer e ka paguar me ari. Para se u themeluan shkollat, oborri i kalifit, shtėpia e shkencėtarit, bibliotekat, xhamitė dhe mesxhidet kanė luajtur rolin e universitetit, tė cilat i vizitonin studentėt nga tė gjitha vendet e botės. Ēdo kush qė kėrkonte shkencėn nė atė kohė, gjente vendin ku pėrfitohet dituria,gjente mėsuesin para tė cilit ka mėsuar dhe mjetet materiale me tė cilat ka qenė e siguruar ekzistenca e tij gjatė shkollimit. Kėshtu xhamitė: Al-Mensur nė Bagdad, Al-Emevi nė Damask, Al-Azhar nė Kajro, Al-Kajrevan nė Tunis, Al-Karavijin nė Marok, Kutuba nė Endeluzi (Andaluzi-Spanjė), xhamia e madhe nė San, Bejt al-Hikmet nė Bagdad, Dar al-Ilm nė Mosulu, biblioteka Ibn Sevar nė Basra, Ibn ash-Shatir nė Siri dhe Dar al-Hikmet nė Kajro kanė qenė vatėr tė shkencės dhe tė mendimit shkencor, institute nė nivel mė tė lartė, tė cilėt kanė punuar nė kuadėr tė kalifėve dhe mbretėrive tė disa oborreve mbretėrore si kėto: Al-Me'mun, Nizam al-Mulk, Nureddin Zenki, Al-Hakim bi Emirill-llahi, Sallahuddin Ejub dhe shumė tė tjerė, tė cilėt zėnė vend mė tė lartė kur ėshtė fjala pėr shkencė, pėr veprimtari shkencore dhe pėr pėrkrahjen, tė cilėn njerėzit eminentė ia kanė dhėnė. Nė kėtė rreth tė shėndoshė shkencor, nė njė atmosferė tė mendimit tė lirė dhe tė kėrkimit shkencor, lindi njė numėr i madh shkencėtarėsh, tė cilėt mund tė numėrohen nė kapacitetet mė tė mėdha tė tė gjitha kohėrave. Gjuha arabe ishte gjuhė e shkencės, me tė janė shkruar shumė vepra, tė cilat janė lexuar nė tė gjitha vendet e Shtetit Islam. Aktiviteti i pėrkthimit shkėlqente, pėrjetoi lulėzim tė madh dhe pastaj erdhi periudha e krijimit origjinal nė lėmenjtė e ndryshėm shkencorė. Janė pėrkthyer shumė vepra shkencore, ndėrsa me kohė u krijuan edhe vepra origjinale. Mendimin shkencor e kanė pasuruar me teori tė reja,mirpo shikimet dhe mendimet e tyre, fatkeqėsisht, i janė atribuar tė tjerėve. Ata kanė folur pėr evolucionin,pėr krijimin dhe zhvillimin e jetės si dhe ndikimin e mjedisit nė qeniet e gjalla. Rreth kėtyre disa shekuj para Lamarkut dhe Darvinit, kanė shkruar Ibn Miskavej, Ihvan as-Safa dhe Ibn Haldun. Kanė caktuar ligjin e pėrgjithshėm tė gravitetit dhe kanė precizuar kuptimet themelore tė mekanikės: shpejtėsinė, peshėn dhe hapėsirėn edhe pse kėto mė vonė i janė pėrshkruar Njutnit. Ėshtė vėrtetuar se pėr kėto kanė shkurar Al-Hazin e shumė tė tjerė me qindra vjet para Njutnit. Ibn al-Nefis disa shekuj para Herfit ka sqaruar qarkullimin e vogėl tė gjakut, ndėrsa Ibn al-Hejsem natyrėn e dritės, shpejtėsinė dhe ligjin e thyrjes sė saj shumė mė herėt se shkencėtarėt evropianė. Pėrveē kėtyre, shkencėtarėt arabo-islam kanė matur gjatėsinė e meridianit tė Tokės, kanė regjistuar barasditėn pranverore dhe vjeshtore, kanė caktuar dimensionet e planeteve dhe largėsinė ndėrmjet tyre para Galileit, Keplerit dhe Kopernikut. Dukshėm e kanė pėrparuar edhe astronominė. Njohjet astronomike kanė plotėsuar dhe kanė zgjeruar Al-Bettani, Al-Fergani, Al-Kindi, Al-Havarizmi, As-Sufi e shumė tė tjerė. Al-Havarizmi ndėr tė parėt ka pėrdorur numrat nė matematikė, nė vend tė llogaritjes shkrimore (me shkrim). Ai ka caktuar dy seri tė numrave: e para ėshtė njohur me emrin si numra indianė, e dyta ėshtė e njohur me emrin gabare, ose numra arabė. Seria e parė e numrave pėrdoret dendur nė lindjen arabe, ndėrsa e dyta pėrdoret nė pjesėn perėndimore arabe dhe nė Evropė. Al-Havarizmi gjithashtu ka sistematizuar diturinė e shpėrndarė deri atėherė nga matematika, duke ia vėnė themelet e aritmetikės dhe tė algjebrės. Shkencėtarėt arabė gjithashtu kanė shkruar njė numėr tė madh veprash nga biologjia, mineralogjia, astronomia, matematika, kimia, farmacia, trigonometria, gjeometria, mjekėsia, muzika etj. Ėshtė e pamundur tė ceken tė gjitha meritat, qė kanė dhėnė pėr pėrparimin e shkencės dhe tė mendimit shkencor si p.sh. Ibn al-Hejsem, Al-Bejruni, Al-Kindi, Al-Gafiku, Al-Bagdadi, Al-Kazvini, Ibn Miskavejh, Al-Gjahiz, Gjabir ibn Hajjan, Ibn an-Nefis, Ibn al-Bejtar, Davud al-Antaki, Al-Makidisi, Al-Bettani, Al-Fergani, Al-Idrisi, Ibn Magjid, Ad-Dejnuri, As-Sufi, Ibn Hamza, Ibn Junus, Ar-Razi, Al-Gjeldeki, Al-Havarizmi, Musa Ibn Shakir etj. Veprat e kėtyre shkencėtarėve kanė qenė literaturė themelore nė universitetet evropiane deri nė fund tė shek. XVII. Shumė historianė perėndimorė i japin mirėnjohje shkencėtarėve islam pėr meritat qė kanė pėr kulturėn e njerėzimit. "Ne evropianėt" thotė Cagori "mendojmė se kemi dhėnė dhe kemi vėrtetuar shumė teori, shikime dhe mendime, por nė fund prapė konstatohet se arabėt nė to na kanė kaluar (lėnė mbrapa). Popujt arabo-islame kanė bartur flamurin e rilindjes kulturore disa shekuj me radhė, nė kohėn kur Evropa ka qenė nė detin e errėsirės. Mendimi shkencor nė periudhėn islame i dhuroi njerėzimit shumė forma tė rehatisė, kulturės, mirėqenies, duke ua dhurar mėsuesin Al-Farabi dhe Ibn Sina". Sikur tė kishte vazhduar zgjerimin e saj ky zgjim i pėrgjithshėm shkencor, renesansa evropiane me tė cilėn Evropa sot mburret, do tė ishte vepėr e popujve islam. Por Bagdadi ra para sulmit tė mongolėve dhe tatarėve, mė vonė tė Turqisė dhe kolonizmit tė Evropės perėndimore ... dhe Evropa u zgjua.



    5. PERIUDHA E RENESANSĖS EVROPIANE

    Nė kohėn kur civilizimi dhe kultura arabe, nė periudhėn islame, filloi tė dobėsohet dhe tė zhduket, Evropėn e kaploi vala e re e zgjimit kulturor. Evropianėt kanė pranuar tė arriturat arabe nė fushėn e shkencės dhe tė kulturės. Shekulli XIII ėshtė periudha e pėrkthimit nga gjuha arabe nė atė latine dhe njėkosisht zėnja fillė e universiteteve tė Paristi, Oksfordit, Kembrixhit, univeristeteve nė Itali dhe nė vendet tjera evropiane. Njė numėr i madh i shkencėtarėve dhe profesorėve universitarė kanė ndikuar fuqishėm nė zgjimin e mendimit shkencor evropian. Nė mesin e tyre vend tė posaēėm zėnė Robert Grost, Albert Megnus, Roxher Bekon etj, gjatė shekullit XIV dhe XV. Pasojnė edhe zbulimet e mėdha gjeografike kėshtu qė Vasko de Gama lundron rreth Afrikės dhe arrin deri te arkipelagu i Malezisė. Kapiteni i anijes nė kėtė rrugė ishte Ibn Mexhid. Kristofor Kolombo duke kėrkuar rrugėn pėr nė Indi arriti nė Amerikė. Zbulimi i shtypit kah gjysma e shek. XV paraqet kthėsė nė zgjimin kulturor tė Evropės. Atėherė bėhet ringjallja e kulturės dhe e civilizimit grek dhe arabo-islam. Shumė vepra greke dhe arabo-islame nė lėmenjtė e ndryshėm shkencorė janė publikuar dhe kėshtu janė pėrhapur. Emrat mė tė shkėlqyeshėm tė renesansės evropiane janė: Frensis Bekon, Rene Dekart, Isak Njutn, Johan Kepler, Nikolla Kopernik, Galileo Galileu, Gjordano Bruno, Antoan Lavuazije, Lui Paster, Robert Koh, Ēarlls Robert Darvin, Zhan Batist de Mone Lamark, Zhorzh Kivje, Xhon Dalton etj., tė cilėt kanė ndikuar fort nė zhvillimin e shkencės dhe tė mendimit shkencor nė periudhėn e zgjimit tė Evropės. Me zbulimin e mikroskopit bėhet revolucion edhe nė shkencat biologjike (Anton von Levenhuk). Me themelimin e universiteteve dhe institucioneve tė tjera shkencore, hapen horizonte tė reja tė njohjes. U bė ndarja e shkencave natyrore, ndaj ishte i pamundur arsimimi i gjithanshėm i njeriut sikur mė parė. Nė vend tė arsimimit encikolopedik u kalua nė specializime nė disa lėmenj tė shkencave. Tė gjitha kėto nxitėn zbulime tė rėndėsishme, tė cilat sė shpejti njeriun e shpiejnė nė kohėn atomike dhe raketore.



    6. PERIUDHA E RE

    Nuk ėshtė aspak lehtė tė caktohet kufiri ndėrmjet periudhės sė renesansės evropiane dhe kohės sė re. Shumica mendojnė se koha e re nė tė vėrtetė ėshtė vazhdim i periudhės sė renesansės. Mendimi shkencor, me shpejtėsi tė madhe, ka shtyrė njeriun pėrpara. Ai duke vėnė nė shėrbim fuqinė e avullit tė ujit, shumė shpejt sundoi mbi elektricitetin, ndėrsa me thyerjen (zbėrthimin) e atomit, njeriu kėrceu nė kohėn atomike dhe raketore dhe, mė nė fund, me anije kozmike filloi pushtimin e gjithėsisė. Pėrparimi i teknikės i kontriboi edhe pėrparimit tė ekonomisė, radioteknikės dhe televizionit. Ne sot, me pėrpikėri, flasim pėr strukturėn e atomit, pėr viruset dhe pėr bakreriet, duke u mbėshtetur nė mikroskopin elektronik, i cili zmadhon me qindra mijėra herė, lansojmė raketa disa fazėshe, ndaj kėsaj apo asaj planete me shpejtėsi mbi 70.000 km/h, ndėrsa udhėtimi pėr nė Hėnė me pėrdorimin e lėndės djegėse atomike do tė zgjasė disa orė.

    Me zbulimin e spektoroskopit njeriu i kuptoi elemetet e planeteve dhe tė trupave tė tjerė qiellorė. Me qzbulimin e penicilinit, sulfapreparateve dhe tė antibiotikėve tė tjerė janė arritur suksese tė mėdha nė mjekėsi, nė shėrimin e sėmundjeve tė ndryshme. Tė dy luftėrat botėrore nė masė tė madhe kanė ndikuar si nė zhvillimin e mendimit shkencor, po ashtu edhe nė orientimin e kėrkimveve shkencore. Pėrparim i madh ėshtė arritur nė industrinė ushqimore dhe nė lėminė e sintezės sė materialeve organike. Me zbatimin e kėtyre rezultateve u bė i mundshėm prodhimi i materialeve tė ndryshme sintetike: kauēukut, benzinės, fijeve artificiale dhe mjete tė ndryshme, tė cilat pėrdoren pėr pastrimin kimik.

    Nė Luftėn e Dytė Botėrore tė dy blloqet punonin ngutshėm nė zbulimin e fshehtėsisė sė energjisė atomike. Aleatėt, tė parėt ia arritėn qėllimit, ndaj njerėzimi pėr herė tė parė u bind nė fuqinė shkatėrruese tė energjisė nukleare me anė tė bombės atomike, e cila u gjuajt nė Hiroshimė dhe Nagasaki. Prej asaj dite e kėndej dėgjojmė pėr reaktorėt nuklearė, tė cilėt prodhojnė elemente radioaktive: arin, jodin, fosforin dhe stronciumin, tė cilėt pėrdoren pėr shėrimin e shumė sėmundjeve. Gjithashtu dėgjojmė pėr centralet elektrike, tė cilėt i vėnė nė lėvizje energjia atomike, dhe pėr stacionet nė tė cilat me destilimin e ujit tė detit pėrfitohet uji i ėmbėl. Nė kėtė mėnyrė do tė zgjidhet problemi i ushqimit tė njerėzimit, qė, dita- ditės, ėshtė nė rritje e sipėr. Pėrveē kėsaj nė kohėn e re shkencėtarėt kanė arritur qė, me rrugėn kimike, tė pėrfitojnė ngjyrat sintetike, fijet sintetike, kauēukun sintetik dhe kėshtu tė rrisin sipėrfaqen mbjellėse me grurė nė tė cilat mė parė janė kultivuar bimėt industriale prej tė cilave janė pėrfituar kauēuku natyral, ngjyra dhe fije tė ndryshme natyrale. Pėrparim i madh ėshtė arritur nė kohėn e re si nė bujqėsi me zbatimin e mjeteve agroteknike, po ashtu edhe nė industri dhe nė komunikacionin tokėsor, detar dhe ajror. Ēdo ditė dėgjojmė pėr zbulimet nė lėmenj tė ndryshem shkencorė, kėshtu qė edhe ata qė janė specializuar nė degėt e caktuara, ėshtė e pamundur ta pėrcjellin zhvillimin e shpejtė tė mendimit shkencor. Njeriu pėr njė kohė shumė tė shkurtėr, qė nuk ėshtė mė tepėr se 1% nė krahasim me jetėn e tij nė Tokė, me ndihmėn e mendimit shkencor kėrceu nga koha e gurit nė atė tė metalit, nė kohėn e avullit, kohėn e elektricitetit, kohėn e atomit, e ku dihet se deri nė cilėt kufij do tė arrijė nė njė tė ardhme tė afėrt.


    MATEMATIKA, ASTRONOMIA DHE FIZIKA

    1. ARITMETIKA

    Ndoshta ėshtė e para dhe, njėkohėsisht merita mė e madhe e arabėve nė matematikė dhe astronomi, nė pėrdorimin e numrave nė vend tė llogaritjes sė gjatė me shkrim, e cila ka qenė deri atėherė.Kur u njohėn arabėt me tė arriturat e matematicientėve tė lindjes, prej hindusve (Indi) morėn numrat: shifrat hinduse dhe gabare. Tė parat edhe sot pėrdoren nė pjesėn mė tė madhe tė Lindjes sė Afėrt arabe, ndėrsa e dyta nė pjesėn perėndimore arabe dhe nė Evropė. Muhamed ibn Musa Al-Havarizmi ėshtė matematicient i parė arab i cili i pėrdori numrat hinduse nė matematikė. Libri i tij ‘’Bazat e matematikės’’, i pari i kėtij lloji, ėshtė pėrkthyer nė gjuhėn latine dhe ka qenė vepra burimore pėr matematicientėt evropian. Po ashtu edhe matematika pėr disa shekuj ka qenė e njohur me emrin e kėtij algoritmi. Arabėt,pavarėsisht nga popujt tjerė nė vend tė sistemit seksagezimal, tė pėrhapur deri atėherė, kanė ndėrutar sistemin e vet decimal nė matematikė. Nė sistemin decimal, me tė cilėn janė shėrbyer, pėrveē vlerės numerike ka pasur edhe vendin e vet. Pėrveē krijimit tė sistemit decimal nė matematikė, arabėt pėrdorėn edhe shenjėn hinduse pėr zero,kurse pėrmes tyre edhe Evropianėt nė shekullin mesjetar me term: chiffre, cipher, zero. Arabėt kanė qenė zbulues edhe tė vijės thyesore, si edhe tė presjes decimale (dhjetore). Matematicienti arab Gijasuddin Gjemshid al-Kashi nė veprėn e tij tė njohur ‘’Ar-Risala al-Muhtijja (Rrethi)’’ ka llogaritur marrėdhėnien mesatare ndėrmjet perimetrit tė rrethit dhe diametrit tė saj nė thyesėn decimale. Madhėsinė 2d ka dhėnė me decimale 16 shifrore nė kėtė mėnyrė 2d=16,283185071795865. Shumė vepra arabe nga aritmetika janė pėrkthyer nė gjuhėn evropiane.Nė to matematicientėt arabė kanė pėrshkruar numrat e plotė, thyesat, mbledhjen, zbritjen, shumėzimin, pjesėtimin dhe rrėnjėzimin. Ata kanė pasur sistemin e vet llogaritės dhe realizimin e operacioneve llogaritėse. Ēdo detyrė e kanė zgjidhur nė disa mėnyra. Matematicientėt arabė gjithashtu kanė njohur edhe kanė zgjidhur proporcionet gjeometrike dhe aritmetike. Proporcionet gjeometrike dhe aritmetike i kanė zbatuar nė problemet e ndryshme teorike dhe praktike. Me shkathtėsi dhe origjinalitet kanė operuar me progresione. Ata kanė themeluar ligjin mbi mbledhjen e progresioneve, katrorėve dhe kubeve, si dhe themelet e rrėnjėzimit.



    2. ALGJEBRA

    Arabėt, tė parėt e kanė pėrdor fjalėn algjebėr me kuptimin qė e ka edhe sot. Al-Havarizmi ka sistematizuar njohuritė e shpėrndara deri atėherė nga kjo lėmi dhe, nė mėnyrė tė fuqishme, ka ndikuar nė zhvillimin e algjebrės te evropianėt. Algjebra dhe aritmetika e tij kanė qenė burim i vetėm prej tė cilit matematicientėt evropianė kanė nxjerrė dituri gjatė gjithė shekullit tė mesėm. Pėr kėtė arsye me tė drejtė mund tė thuhet se Al-Havarizmi i ka vėnė themelet e aritmetikės dhe algjebrės. Matematicientėt arabė kanė zgjidhur edhe barazimet e shkallės sė dytė me njė dhe dy tė panjohura, si dhe barazimet e rendeve tė larta. Ata kanė njohur edhe gjendjen nė tė cilėn rrėnja ka pasur kuantitet imagjinar, sikur qė me rrugėn gjeometrike kanė zgjidhur disa barazime tė shkallės sė dytė. Al-Havarizmi nė veprėn e saj ‘’Algjebra’’ nė kapitullin mbi sipėrfaqet dhe problemet gjeometrike, ka zgjidhur me rrugėn algjebrike, prej nga shihet se arabėt ndėr tė parėt kanė pėrdorur algjebrėn pėr zgjidhjen e problemeve gjeometrike dhe nė kėtė mėnyrė i kanė kontribuar procesit tė algjebrizimit tė gjeometrisė. Ėshtė e vėrtetė se matematicientėt grekė dhe ata tė Indisė kanė ditur dhe kanė zgjidhur barazimet e shkallės sė dytė. Po ashtu ėshtė vėrtetuar se edhe Al-Havarizmi ka qenė i njohur me tė mbėrrimet greke dhe indiane nė lėminė e matematikės, por ėshtė e vėrtetė se nuk ėshtė hasur asnjė vepėr, e cila sė pakut do tė ishte e ngjashme me veprėn e Al-Havarizmit. Ka gjasė se para Al-Havarizmit nuk ka ekzistuar shkenca e quajtur algjebėr. Madhėsia e tij qėndron nė atė se ai ka sistematizuar diturinė e shpėrndarė deri atėherė, duke i vėnė themelet e kėsaj disipline shkencore, njėsoj sikur Njutini qė i vuri themelet e dinamikės duke sistematizuar disa dituri tė njohura deri atėherė nga kjo lėmi. "Mendja e njeriut ishte e hutuar (e shtangur) kur pa se ēka kanė punuar arabėt nė fushėn e algjebrės" thotė Cagori. Si po duket ishte e nevojshme tė mblidhet aritmetika e Indisė dhe gjeometria e Greqisė dhe nė bazė tė kėtyre tė mund tė formohet algjebra. Aritmetika greke ka qenė jo produktive aq sa ka qenė gjeometria produktive. Nė aritmetikė kanė pėrdor germat si shenjė njėsie, dhjetėshe dhe qindėshe. Operacionet me kėto germa, e sidomos shumėzimi dhe pjesėtimi, kanė qenė shumė tė vėshtira. Arabėt para Al-Havarizmit kanė pėrdor sistemin e njėjtė tė llogaritjes. Duke vėrejtur peshėn e kėsaj Al-Havarizmi ka kaluar nė pėrdorimin e numrave dhe kėshtu bėri revolucion nė kėtė lėmi tė veprimtarisė njerėzore. Arabėt ndėr tė parėt kanė pėrdorur edhe simbolet nė matematikė. Pėr rrėnjėn kanė pėrdorur germėn gjin, germėn e parė tė fjalės gjezer, ndėrsa sot si simbol pėrdoret V. Pėr tė panjohurėn kanė pėrdorė germėn shin, germėn e parė tė fjalės shenjė, ndėrsa sot nė matematikė pėrdoret shenja X. Pėr X2 kanė pėrdor germėn e parė tė fjalės me lev x mim, ndėrsa pėr X3 germėn kaf, pėr barazim germėn lam, ndėrsa sot pėrdoret shenja =. Pėr pjesėtim kanė pėrdor tre pika \, ndėrsa sot pėrdoret :, shenja pėr mbledhje ka qenė lidhėsja vav, ndėrsa sot pėrdoret shenja +. nė bazė tė kėsaj barazimi 52=12x+54 ėshtė shkruar nė kėtė mėnyrė: 5 ml 12 sh 54 sikurse Ö49 qė ėshtė shkruar nė kėtė mėnyrė: gjim/49. Me pėrdorimin e simboleve ėshtė bėrė njė hap i madh nė matematikė. Matematicientėt mė tė njohur arabė, tė cilėt janė shėrbyer me simbole ishin: Al-Havarizmi, Ebu Kamil, Kosta ibn Luka, Sinan ibn al-Fatah, Al Kalasadi, Behauddin al-Amil, Gijusudin Gjemshid, Al-Kijashi, Ibn al-Hejsem, Sabit ibn Kurra, Al-Kahvi, Al-Hajjani etj. Sabit ibn Kurra, Al-Hazin, Al-Hajjan, Ibn al-Hejsem dhe Al-Kahvi.Kėta me rrugėn gjeometrike kanė zgjidhur barazimet e shkallės sė tretė dhe kėshtu, me zbatimin e gjeometrisė, kanė zgjidhur problemet algjebrike. Nė kėtė mėnyrė ata kanė vėnė themelet e gjeometrisė analitike me tė cilėn matematika ka lulėzuar nė shekujt e ardhshėn. Ata kanė njohur edhe rrėnjėt iracionale. Al-Havarizmi ėshtė i pari qė ka pėrdor fjalėn iracional si shenjė e numrit, i cili nuk ka rrėnjė, si dhe ka gjetur rrugėn, dhe mėnyrėn si mund tė llogarisim vlerat e pėrafėrta tė numrave dhe kuantitetet prej tė cilėve ėshtė e pamundur tė nxiren rrėnjėt. Ibn Junus dhe Ibn Hamza e kanė njohur edhe vlerėn praktike tė logaritmave. Ata kanė pėrgatitur rrugėn pėr gjetjen e tabelave logaritmike. Shumėzimin dhe pjesėtimin e kanė zėvendėsuar me mbledhje dhe zbritje. Mė vonė teorinė e logaritmave e kanė pėrpunuar mė detalisht Gjon Nejper (John Napier 1550-1617 matematicient Skotlandez) dhe Herih Brigg.



    3. GJEOMETRIA

    Shumė shkencėtarė arabė kanė pėrpunuar gjeometrinė greke dhe kanė zgjidhur shumė probleme gjeometrike nė mėnyrė tė kundėrt prej Euklidit (sh, III p.e.r. matematicient i Greqisė sė vjetėr, vepra e tij Elementet prej 13 librash, ku gjendet postullati i njohur i Euklidit, janė themele tė gjeometrisė elementare) dhe Apollonia nga Perge (rreth 262-180 p.e.r., matematicient i Greqisė sė vjetėr). Matematicientėt arabė kanė shkruar figura tė ndryshme gjeometrike, sipėrfaqet gjeometrike dhe kanė bėrė analiza tė problemeve gjeometrike. Me analizėn gjeometrike kanė zgjidhur problemet aritmetikore Kėndin e kanė ndarė nė tri pjesė tė barabarta. Ibni al-Hejsem nė kėrkimet shkencore mbi dritėn dhe caktimin e pikės reflektuese nė pasqyrat sferike, cilindrike, konike, konkave dhe konvekse ka pėrdorur planimetrinė dhe stereometrinė. Ai po ashtu ka sqaruar si dhe nė ē'mėnyrė mund tė vizatojmė dy drejtėza tė marrura sipas dėshirės nga dy pikat e rrethit tė njohur deri te pika periferike e rrethit qė me tangensin e asaj pike tė formojė dy kėnde tė barabarta. "Ēdokush, qė e lexon veprėn ‘’Zgjidhja e dyshimeve tė Euklidit’’ nga Ibn al-Hejsem thotė dr. Musherrifa, do tė shohė nė te shkencėtarin e matematikės sė pastėr me plotė kuptimin e fjalės." Al-Bejruni nė veprėn e tij ka parashtruar dhe ka zgjidhur shumė probleme. Kjo ishte mėnyrė e re dhe origjinale e zgjidhjes sė problemeve nė mėnyrė tė kundėrt me ato tė filozofėve dhe tė matematicientėve grekė. Nė veprėn‘’Teza’’, pėr pėrfitimin e tetivisė nė rreth me veēori tė vijės sė lakuar, Al-Bejruni ka dhėnė formėn e re pėr llogaritjen e sipėrfaqes sė trekėndėshit me ndihmėn e kateteve, formula e cila dallohet nga formula,qė ka zbatuar matematicienti greko-aleksandrias Heroni plak i Aleksandrisė (matematicient dhe fizikan i Greqisė sė vjetėr, i lindur nė Aleksandri nė shek. I e.re. ka zbuluar ligjin e reflektimit tė dritės, ka shpikur shumė instrumente pėr matje dhe makina tė thjeshta). Nasrudin at-Tusi ka treguar tė metat e Euklidit nė paralele, nė komentin e tij ‘’Elementet e Euklidit’’, e cila ėshtė pėrkthyer nė gjuhėn latine. Profesori Kadri Tukan konsideron se Evropa u njoftua me gjeometrinė si shkencė vetėm pėrmes arabėve. Arabėt gjeometrinė e kanė ndarė nė dy pjesė: mendore dhe shqisore. Gjeometria shqisore merret me studimin e tė gjitha atyre qė mund tė shihen dhe qė i ndjejmė me prekje. Ajo drejtpėrsėdrejti shpie kah eksperienca zejtare dhe industriale, posaēėrisht nė sipėrfaqet qė u nevojiten punėtorėve dhe pronarėve tė pronave tė patundshme, ndėrsa gjeometria mendore ėshtė ajo, e cila shpie kah njohja e shkencės. Ajo ėshtė element i diturisė dhe gjėja e domosdoshme e ēdo mendimtari dhe matematicienti. Me kėtė rast mund tė theksojmė edhe mendimin e Platonit, i cili gjeometrinė si dhe veprimtarinė edukuese tė saj nė formė tė mendimit logjik dhe pėrfundimtar e ka vlerėsuar shumė. Ai ka thėnė se filozofisė i nevojitet ura, e cila ėshtė ndėrtuar nga matematika dhe nga gjeometria. Ėshtė e pamundur tė pėrfshihen tė gjitha shkrimet, qė arabėt i kanė lėnė trashėgim nga fusha e gjeometrisė. Ajo ka qenė hobi dhe kėnaqėsi e shumicės. Muhamed al-Bagdadi ka shkruar njė vepėr shumė tė gjerė mbi figurat gjeometrike, e cila ndėr tė tjerash pėrfshin edhe shtatė artikuj pėr trekėndėshin, nėntė pėr katėrkėndėshin dhe gjashtė pėr pesėkėndėshin. Al-Havarizmi nė veprėn e tij ‘’Algjebra’’ ndėr tė parėt ka treguar se si figurat gjeometrike mund tė shprehen me barazime algjebrike dhe anasjelltas dhe si ēdo barazim algjebrik mund tė shprehet me rrugėn gjeometrike. Smiti nė veprėn e tij ‘’Historia e matematikės’’ Al-Bejrunin e numėron ndėr matematicientėt mė tė mėdhenj tė kohės sė vet, Al-Bejruni ka hulumtuar lėmin e ndarjes sė kėndit nė tri pjesė tė barabarta dhe ka vendosur themelet e hartografisė. Njėra prej veprave mė tė mėdha dhe mė tė rėndėsishme tė Al-Bejrunit ėshtė teza e pėrfitimit tė tetivės nė rreth, me veēori tė vijės sė lakuar. Sabit ibn Kurra, nė lėmin e gjeometrisė analitike ka qenė shumė i frytshėm dhe origjinal. Ka shkurar shumė vepra nga algjebra dhe ka sqaruar marrėdhėniet ndėrmjet algjebrės dhe gjeometrisė. Veprat e tij flasin mjaft pėr veprimtarinė e tij. Nė mes tjerash ka shkruar: Hyrja nė elementet e Euklidit, Trekėndėshi kėnddrejt, Koni barabrinjės, Katėrkėndėshi dhe diagonalja e saj, Figurat gjeometrike tė Euklidit, Korigjimi i algjebrės me argumente tė gjeometrisė etj. Djemtė e Musa ibn Shakirit kanė pėrdorur mėnyrėn e vizatimit tė elipsės, e cila ėshtė e njohur sot, si dhe kanė pėrdorur formulėn e Heronit pėr llogaritjen e sipėrfaqes sė trekėndėshit nėse janė tė njohura katetat e saja. Veprat mė tė njohura tė tyre nga gjeometraia janė: Figurat gjeometrike, Koni, Rrethi dhe kėndėdrejti. Tė gjitha kėto vepra janė pėrkthyer nė gjuhėn latine. Al-Buzgjani gjithashtu ėshtė njėri nga matematicientėt e mėdhenj, posaēėrisht nė gjeometri, nė tė cilėn ka plotėsuar Al-Havarizmi dhe ka vazhduar procesin e algjebrizimit tė gjeometrisė dhe anasjelltas, gjeometrizimin e algjebrės, ndėrsa Ibn Junus ka zgjidhur disa probleme tė rėnda nga gjeometria e trupave sferikė.



    4. TRIGONOMETRIA DHE ASTRONOMIA

    Nė qoftė se grekėt kanė vėnė themelet e gjeometrisė, arabėt kėtė e kanė bėrė nė trigonometri. Nėse gjeometria ėshtė greke, atėherė trigonometria ėshtė arabe. Arabėt tė parėt kanė shkruar nė mėnyrė sistematike dhe shkencore pėr kėtė lėmi tė matematikės. Me pėrdorimin e sinusit ata kanė zgjidhur shumė probleme tė trigonometrisė, Al-Buzgjani, Al-Tus, Al-Bejruni dhe Al-Hazin kanė futur tangensin nė funksione trigonometrike, ndėrsa Xhabir ibn Efleh dhe At-Tabrizi kanė zbuluar marrėdhėniet ndėrmjet sinusit dhe tangensit, si dhe marrėdhėnie tė tjera tė ngjashme me to. Al-Bejjruni ka shkruar shumė vepra trigonometrike. Ai ka ditur pėr teoremėn e sinusit dhe ka llogaritur vlerėn natyrale tė sinusit dhe tė tangensit si dhe vlerat natyrale tė funksioneve tė tjera trigonometrike. Shkencėtarėt arabė janė marrė edhe me astronomi. Pasiqė njerzit nė bazė tė lėvizjes sė trupave qiellore, shikonin fall (hiromani), dhe lexonin ardhmėrinė nė bazė tė yjeve, atėherė astronomia ngatėrrohej me astrologji. Por megjithėkėtė, njohja e astronomisė si shkencė ishte e domosdoshme edhe pėr pėrcaktimin e kohės tė disa ceremonive fetare, si p.sh. koha e namazit, koha e agjėrimit, caktimi i drejtimit tė Kibles etj. Pėr kėtė arsye shkencėtarėt arabo-Islam kanė filluar pėrpunimin e tė arriturave tė popujve lindorė; asirve, haldejve,dhe tė indianėve nė astronomi dhe astrologji, si dhe veprat nga astronomia dhe astrologjia tė grekėve dhe aleksandriasve, posaēėrisht ‘’Sistemin e madh matematikor tė astronomisė’’ tė Ptolomeut. Nė kėtė mėnyrė shumicės i ėshtė dhėnė rasti tė plotėsojnė dhe tė zgjerojnė tė arriturat e kėtyre popujve me veprat e tyre pėr astronominė dhe astrologjinė. Vepra e parė, e cila ėshtė pėrkthyer prej greqishtes nė arabishte ėshtė ‘’Astronomia’’ e mendimtarit Hermes.
    Ebu Xha'fer al-Mensur, halifi i dytė nga dinastia e Abbasive ishte shumė i entuziazmuar me astrologėt, tė cilėt e kanė pėrcjellė gjithmonė nė udhėtimet e tij. Ai e urdhėroi Muhamed ibn Ibrahim al-Gazzavin qė tė pėrkthejė nė gjuhėn arabe veprėn ‘’Lėvizja e trupave qiellore’’, tė cilėn Al-Gazzavi nė pėrkthim e titulloi Sind Hind i Madh. Me kėtė vepėr u punua deri nė kohėn e Al-Me'munit kur Al-Havarizmi me shkurtimin e veprės i bėri tabelat e veta tė njohura astronomike. "Al-Havarizmi nė tė, si thotė Al-Kifti -i bashkoi kuptimet astronomike tė persianėve dhe tė indianėve si dhe Sistemin e madh matematikor tė astronomisė tė Ptolomeut’’. Gjatė kohės sė sundimit tė Al-Mensurit, Ebu Jahja al-Batrik pėrktheu nė gjuhėn arabe ‘’Qudripatritumin’’ e Ptolomeut nga astronomia si dhe shumė vepra tė tjera nga gjeometria, fizika dhe shkenca tė tjera natyrore, tė cilėt halifi i kėrkoi nga mbreti i Bizantit. Nė kohėn e halifit Al-Mehdi, shumė shkencėtarė kanė punuar nėpėr observatoriume, ndėrsa gjatė periudhės sė sundimit tė Al-Me'munit Jahja ibn Mensur dhe Musa ibn Shakir kanė shkruar tabelat e tyre tė njohura astronomike. Nė kėtė periudhė u korrigjua ‘’Almagesta’’ e Ptolomeut. Njė numėr i madh i shkencėtarėve ishte i entuziazmuar me astronomi. Ata kanė shkruar shumė vepra nga astronomia, kanė bėrė vėzhgime tė vlefshme dhe kanė pėrsosur shumė isntrumente astronomike. Nė mesin e tyre posaēėrisht shquhen: Sabit ibn Kurra, Al-Belhi, Hunej ibn Is-hak, Al-Abbadi, Al-Bettani tė cilėn Laland (Juseph Jerome Le franēais de Lalande, 1732-1807, astronom franēez, bibliografia astronomike e tij ėshtė kronika e shkencės sė kohės nė tė cilėn ka jetuar) e numėron nė mesin e 12 astronomėve mė eminentė botėror,kėtu bėjnė pjesė edhe Sehl ibn Beshshar, Kosta el-Ba'lebeki, Al-Kindi, Al-Buzgjani, Ibn Junus, Al-Sagati, Al-Kahvi, Al-Bejruni, At-Tusi, Al-Hazin, Al-Fergani e shumė tė tjerė. Ata e kanė pėrpunuar ‘’Sistemin e madh matematikor tė astronomisė’’ dhe kanė pranuar sistemin gjeocentrik tė Ptolomejit, sipas tė cilit Toka paraqet qendrėn rreth sė cilės rrotullohen Dielli, Hėna dhe trupa tė tjerė qiellorė, pastaj pohimi i tij se Hėna ėshtė mė i afėrt ndaj Tokės, pas tij Merkuri, Venera, Dielli, Marsi, Jupiteri dhe Saturni. Tė gjitha kėto trupa bėjnė rrotullim tė plotė rreth tokės pėr 24 orė. Kanė matur dimensionet e planeteve dhe largėsinė ndėrmjet tyre. Matjet e tyre dhe kuptimet astronomike kanė qenė nė fuqi gjatė tėrė mesjetės deri nė kohėn e revolucionit tė madh astronomik dhe tė paraqitjes sė Keplerit, Galileit dhe Kopernikut, tė cilėt me vėzhgime kritike dhe me studimin e diturive paraprake kanė arritur tė zbulojnė dhe tė vėrtetojnė saktėsinė e sistemit heliocentrik, sipas tė cilit Toka dhe tė gjithė planetėt tjerė rrotullohen rreth Diellit. Duhet tė theksojmė se disa shkencėtarė arabė e kanė hedhur poshtė sistemin gjeocentrik. Ata kanė konsideruar se Toka dhe planetėt tjerė tė sistemit Diellor kanė lėvizje tė dyfisht: rotacion dhe revolucion. Ibn al-Hejsem, Al-Bejruni, Al-Bettani dhe Al-Fergani kanė matur madhėsinė e Tokės dhe kanė vėrtetuar se ajo ka formėn e rrumbullakėt. Ata kanė ngritur shumė observatoriume dhe kanė bėrė tabela astronomike, kanė llogaritur gjatėsinė e vitit Diellor, kanė kontrolluar pozicionet e shumė yjeve dhe tė planeteve, kanė caktuar barazditėn pranverore dhe vjeshtore, kanė shkruar pėr njollat e Diellit dhe nė mėnyre kritike janė kthyer nė ‘’Sistemin e madh matematikor tė astronomisė’’. "Shkencėtarėt arabė me veprat e tyre nė lėmin e astronomisė" siē thotė Sarton "kanė pėrgatitur dhe trasuar rrugėn e renesanėsė sė madhe astronomike". Abdurrahman as-Sufi ka shkruar vepėr tė madhe, tė ilustruar me yjet e palėvizshėm, nė tė cilėn gjenden mbi 1420 yje dhe planete tė ilustruar nė formė tė njerėzve dhe tė kafshėve, emrat e tė cilėve edhe sot e kėsaj dite janė nė pėrdorim (Arusha e Madhe, Arusha e Vogėl, Peshku, Akrepi, Virgjėresha etj.) Gjithashtu duhet tė theksojmė se shumica e shkencėtarėve nuk kanė besuar nė tė shikuarit fall (hiromani) dhe nė parashikimin e ardhmerisė me ndihmėn e yjeve si p.sh. Al-Kindi, Al-Farabi, Ibn Sina, Ibn Hamza, Ibn Tufejl etj. Ibn Sina dhe Al-Kindi, astrologjinė dhe tė shikuarit fall me ndihmėn e yjeve kanė konsideruar marrėzi pa argumente dhe pa analogji, por edhe pėrkundėr kėsaj Al-Kindi ka qenė shumė i interesuar pėr zanafillėn dhe zhvillimin e astrologjisė. Ibn Hazm mendon se yjet nuk paraqesin kurrfarė ndodhie nė ardhmėri, po ashtu nuk kanė ndikim nė punėn tonė, nė qoftė se me kėtė nuk nėnkuptohet ndikimi natyral i tyre te njeriu, nė sipėrfaqen tokėsore dhe ujore tė Tokės. Me ndikimin e tyre nė sipėrfaqen ujore tė Tokės ata e rrisin lagėshtinė e ajrit dhe shkaktojnė batica dhe zbatica. Ibn Tufejl ėshtė i bindur se ekziston ligji unik i sistemit kozmik, universaliteti i tė cilit reflektohet nė ujė, nė ajėr, te bimėt, nė njeriun, te kafshėt dhe te ēdo gjė qė ekziston. "Bota ėshtė njė tėrėsi" thotė ai "unik dhe lėviz nė kufijt e ligjit dhe sistemit tė caktuar’’. Mė shkurt, shumica e shkencėtarėve arabė astronominė e kanė konsideruar mė tepėr si matematikė e bazuar nė vėzhgime dhe nė llogaritje. Shkencėtarėt arabė kanė ngritur shumė observatoriume, kanė pėrsosur shumė instrumente astronomike, kanė bėrė vėzhgime tė vlefshme dhe kanė shkruar shumė vepra nga astronomia. Al-Fergani i njohur nė Evropė me emrin Alfraganus, pėrmes veprės sė tij "Bazat e astronomisė" nė mėnyrė tė fuqishme ka ndikuar nė renesansėn evropiane. Vepra e tij si dhe ‘’Trigonometria e trupave sferik’’ i Al-Bejrunit dhe Al-Buzgjanit janė studiuar nė universitetin e Bolonjės nė Itali. Xhabir ibn Efleh nė veprėn e vet "Astronomia" nė bazė tė vėzhgimeve dhe matjeve arriti tė vėrtetojė se Marsi pas Hėnės dhe Venerės ėshtė trupi qiellor me afėr Tokės. Koperniku gjatė pėrpunimit tė lėvizjes sė trupave qiellorė ka pasur nė dorė veprėn e Xhabir ibn Eflehit. Ebu Is-hak al-Betrugji, nxėnės i Ibn Tufejlit me veprat e tij shkencoro-astronomike ka arritur tė tundė kuptimet e Ptolomeut dhe nė kėtė mėnyrė i ka kontribuar Kopernikut qė tė rrėzojė sistemin gjeocentrik, i cili shekuj me radhė konsiderohej si i saktė. Astronomia e Al-Betrugjinit ėshtė pėrkthyer nė gjuhėn latine. Veprėn e ka pėrkthyer Mishel Skot mė 1217 nė Toledo, ndėrsa ėshtė shtypur nė Bolonjė mė 1220.


    Pa dyshim se Koperniku gjatė pėrpunimit tė sistemit heliocentrik ka pasur nė dorė ‘’Sistemin e madh matematikor tė astonomisė’’ tė Ptolomeut dhe ‘’Lėvizja e trupave qiellorė’’ tė Al-Ferganit si dhe punimet e shkencėtarėve arabė nė lėminė e trigonometrisė sė trupave sferikė. Duke u konsultuar me veprat e cekura Koperniku arriti tė ndryshojė fotografinė e botės dhe tė vėrtetojė konstatimet e mėparshme mbi sistemin heliocentrik. Ndėr astronomėt mjaft tė njohur tė she. X e.r. ėshtė edhe Al-Kahvi. Ai prej observatoriumit tė Bagdadit ka vėzhguar lėvizjen e trupave qiellorė. Ka shkruar disa vepra mjaft tė rėndėsishme nga kjo lėmi, tė cilėt janė pėrkthyer nė shumė gjuhė evropiane. Shumica mendojnė se Njutni ka shfrytėzuar veprat e tij gjatė themelimit tė llogaritjes diferenciale dhe integrale. Halifėt dhe sunduesit e disa oborreve mbretėrore rėndėsi tė madhe i kanė dhėnė astronomisė. Pėr kėtė arsye ka ardhur deri te pėrkthimi i shumė veprave greke nga astronomia dhe ngritja e shumė observatoriumeve nė tė gjitha vendet e shtetit tė madh Islam, tė cilėt kanė qenė tė furnizuar me tė gjitha instrumentet dhe aparatet e njohura deri atėherė pėr vėzhgimin e trupave qiellorė. Gjatė kohės sė dinastisė sė Emevive ėshtė ngritur observatoriumi nė Damask, ndėrsa gjatė kohės sė Al-Me'munit nė Bagdad, nė Damask dhe nė vende tė tjera tė shtetit islam. Nė Periudhėn e Fatimidve ėshtė ndėrtuar observatoriumi Al-Hakim, nė malin Mukattam afėr Kajros. Pėrveē kėsaj ishte i njohur, posaēėrisht me instrumentet precize dhe kuadėr tė specializuar, edhe observatoriumi Al-Merga, tė cilėn ka ngritur Nasirudin at-Tusi. Pos kėtyre, observatoriumet tė mėdha dhe tė njohura kanė qenė: Dar al-Hikmet nė Bagdad, Ibn esh-Shatir nė Siri dhe shumė tė tjerė nė Andaluzi (Spanjė), Egjipt dhe pjesė tė tjera tė shtetit tė madh Islam. Ndėr instrumentet mė tė rėndėsishme qė janė pėrdorur nė kėrkimet astronomike ishin: amilar, astrollab, drėndafilja e erėrave, kompasi, asa Tusi, kuadranti, ithat-el-evter dhe shumė tė tjerė. Disa prej kėtyre instrumenteve i kanė konstruktuar vetė, pavarėsisht nga popujt tjerė, ndėrsa disa i kanė pėrsosur dhe i kanė plotėsuar si p.sh. astrollabin dhe kompasin. Al Fezzari ndėr tė parėt nga shkencėtarėt arabė ka konstruktuar astrollabin dhe ka shkruar veprėn ‘’Operacionet me astrollabin e rrafshėt’’. Vepra e Al-Bejrunit, e njohur me emrin ‘’Kanon al-Mes'udi’’, ėshtė njėra ndėr veprat mė tė mėdha tė llojit tė tillė,qė pėrfshin 142 kapituj. Pėrveē kėsaj Al-Bejruni ka shkruar edhe shumė vepra tė tjera tė rėndėsishme nė tė cilat ka pėrpunuar sistemin koordinativ gjeografik, ka folur mbi kohėn dhe meteorologjin,mbi kometet dhe instrumetet e astronomisė. Al-Havarizmi gjithashtu ka shkruar shumė vepra nga astronomia. Nė mesin e tyre mė tė njohura janė tabelat e astronomisė tė njohur me emrin ‘’Sindi Hind i vogėl’’. Al-Kindi, tė cilin shumė historianė e numėrojnė nė mesin e tetė astronomėve mė tė njohur tė shekullit tė mesėm, ndėrsa italiani Xherollamo Kardano (1501-1576, matematicient, mjek, astrolog dhe filozof i natyrės, i cili ka dhėnė formulėn pėr zgjidhjen e barazimit tė shkallės sė tretė) Al-Kindin e numėron nė mesin e 12 personave gjenialė, tė cilėt janė paraqitur nė botė, duke pasur parasysh faktin se Al-Kindi ka lėnė disa vepra shumė tė rėndėsishme nga astronomia. Mė tė njohura ndėr to janė: "Batica dhe Zbatica" "Qielli Azur" Nė veprėn "Qielli Azur", e cila ėshtė pėrkthyer nė gjuhėn latine, Al-Kindi mendon se ngjyra e kaltėrt nuk ėshtė karakteristikė vetėm pėr qiellin, por edhe pėr drita tė tjera, tė cilat zėnė fill prej grimcave tė pluhurit dhe tė avullit nė atmosferė.

    Djemtė e Musa ibn Shakirit janė autorė tė veprės nga mekanika, e njohur me emrin "Hijel beni Musa". Shumica konsiderojnnė si njė nga veprat e para nė kėtė lėmi. Pėrfshin rreth 100 konstruksione mekanike. Pėrveē kėsaj ata kanė shkruar edhe shumė vepra shkencore, kryesisht nga mekanika. Atyre u atribohet se kanė gjetur ligjin e pėrgjithshėm tė gravitetit ndėrmjet trupave qiellorė. Toka e tėrheq ēdo trup tė gjuajtur lartė, ndėrsa Dielli tėrheq Tokėn dhe planetėt tjerė dhe nė pėrgjithėsi, dy trupa pa marrė parasysh se ku gjenden tėrhiqen ndėrmjet veti. Kanė shkruar njė numėr tė konsiderueshėm tė veprave shkencore mbi qendrat e gravitetit, ndėrsa me kėrkesėn e halifit Al-Me'mun kanė bėrė matjen e perimetrit tė Tokės nėpėr pole. Pėrveē kėsaj ata kanė ndėrtuar observatoriumin nė Bagdad prej nga kanė bėrė vėzhgimin e trupave qiellorė. Veprat e tyre janė pėrkthyer, shumė herėt, nė gjuhėn latine,e pastaj prej latinishtes nė gjuhė tė tjera. Sabit ibn Kurra ndėr tė parėt ka pėrkthyer ‘’Allmagestin’’ nė gjuhėn arabe dhe ka nxjerė ekstrakte tė shkurta prej saj. Ka punuar nė observatoriumin e Bagdadit. ka pėrcjellur lėvizjen e Diellit dhe nė bazė tė kėsaj ka llogaritur vitin Diellor. Veprat mė tė njohura tė tij, janė "Hyrja nė Allmagest", "Shkaqet e zėnies sė Diellit dhe tė Hėnės", "Figurat Gjeometrike tė Allmagestit", "Lėvizja e trupave qiellorė", "Formimi i Kozmosit" etj. Al-Sufi, sipas Sartonit, ėshtė njėri ndėr astronomėt mė tė mėdhenj Islam. Prej veprave tė shumėta qė ka shkruar, mė tė njohura janė: "Yjet e palėvizshėm", "Libri i instruksioneve (kėshillave) dhe Vendet e rrezatimit". Ka vėzhguar lėvizjen e trupave qiellorė, ka caktuar dimensionet e planeteve, ka caktuar barazditėn pranverore dhe vjeshtore dhe ka shkruar tabelat mė precize astronomike. Shumica e konsiderojnė si pikė kalim prej kohės sė Platonit kah renesansa e madhe astronomike evropiane. Sartoni veprėn "Yjėt e palėvizshėm" konsideron si tri vepra mė tė mėdha dhe mė tė njohura te myslimanėt. Vepra ka ilustrime tė yjeve nė formė tė njeriut dhe tė kafshėve. Al-Buzgjani dhe Al-Megjriti kanė qenė astronom tė mėdhenj. I pari ka qenė anėtar i observatoriumit Sheref ed-Devlet dhe ka shkruar disa vepra, prej tė cilave mė tė njohurat janė: "Allmagesti’’ dhe ‘’Tabelat astronomike", ndėrsa i dyti ka qenė astronom i njohur i Andaluzisė. Ka shkruar disa vepra nga astronomia, tė cilat janė pėrkthyer, shumė herėt, nė gjuhėn latine. Nė mesin e tyre, posaēėrisht, shquhen ‘’Astrollabi’’ dhe ‘’Komentim i Allmagestit’’. Ibn Junus ka bėrė vėzhgime astronomike nga observatoriumi Al-Hakim nė malin Mukattam afėr Kajros. Observatoriumi ishte i furnizuar me tė gjitha instrumentet e mundshme astronomike. Ibn Junus aty ka shkruar tabelat e njohura astronomike. Zigj al-Hakim, tė cilėn Sedillot e pandeh si vepėr mė tė madhe pas Allmagestit. Pėrveē kėsaj Ibn Junus ka shkrua edhe disa vepra shumė tė rėndėsishme nga astronomia. Nga mali Mukkatan nė vitin 978 ka vėzhguar zėnien e Diellit dhe tė Hėnės. Ai ka konstruktuar lavjersin dhe ka zbuluar ligjin e oshilimit tė tij si dhe mundėsinė e aplikimit tė lavjersit nė matjen e kohės disa qindra vjet para Galileut. Nė mesin e astronomėve arabė vend tė posaēėm zė edhe Al-Hazin. Pėrveē tabelave astronomike ai ka shkruar edhe veprėn "Mizan al-Hikmet", e cila sipas Sartonit ėshtė vepra mė e madhe, tė cilėn mendja mesjetare ka mund ta krijojė. Nė tė Al-Hazini flet pėr gravitetin. Ēdo lėvizje sipas Al-Hazimit si ajo planetare po ashtu lėvizja e trupit tė hedhur shkaktohet pėr shkak tė forcave tėrheqėse ndėrmjet vetė masave tė trupave. Al-Bettani, pėrveē tabelave astronomike "Zigj as-sabi" ka shkruar shumė vepra tė tjera astronomike. Ai, nė bazė tė lėvizjes sė Diellit, ka llogaritur gjatėsinė e vitit Diellor dhe ka vėrtetuar mundėsinė e zėnies sė plotė tė Diellit, e cila shkaktohet kur ndėrmjet saj dhe Tokės ėshtė Hėna. Atėherė shihet vetėm mbėshtjellėsi i jashtėm i Diellit. Ka caktuar edhe apogjen e Diellit nė lėvizjen e dukshme dhe ka konstatuar se nė pikėn nė tė cilėn Toka ėshtė mė e largėt nga Dielli ka ndryshuar nga koha e Ptolomejit. Pėrveē kėsaj Al-Bettani ka folur edhe pėr ndėrrimin e hėnės dhe pėr lėvizjen e trupave tė tjerė qiellorė. Veprat e tij janė pėrkthyer nė shumė gjuhė evropiane. Karlo Nolino mė 1899 ka botuar tabelat e tij nga astronomia.



    5. FIZIKA DHE MEKANIKA

    Ibn Sina nė veprėn e vet ‘’Esh-Shifa’’ ka shqyrtuar problemin e shpejtėsisė sė tingullit (zėrit) dhe tė dritės. Ai thotė se drita ėshtė mė e shpejtė se tingulli. Nėse njė trup godet trupin tjetėr nė njė largėsi tė caktuar, sė pari do tė shihet goditja se sa tė dėgjohet tingulli, sepse tingullit, nė krahasim me dritėn, i nevojitet kohė dhe hapėsirė nėpėr tė cilėn do tė pėrcillet. Vetėtima shihet, ndėrsa bubullima dėgjohet mė vonė, por nuk shihet. Nėse kjo ndodhė sė bashku,pra nė tė njėjtėn kohė, atėherė vetėtimėn do ta shohim nė tė njėjtin moment, ndėrsa bubullimėn pak mė vonė, sepse tingullit (zėrit) pėr ndryshim nga drita i nevojitet kohė qė tė kalojė hapėsirė tė caktuar dhe tė arrijė deri te ne. Kėtė kuptim tė Ibn Sinasė e hedh poshtė Ibn al-Hajthem dhe nė bazė tė eksperimenteve vėrteton se edhe drita ka shpejtėsi tė caktuar dhe pėr pėrhapjen e saj i nevojitet kohė. Retė, sipas Ibn Sinasė, formohen me kondenzimin e avullit tė ujit nė ajėr, i cili pastaj nė formė tė lėngėt apo tė ngurtė bie nė tokė nė formė tė shiut, borės, breshėrit etj. Shumė historianė Ibn al-Hajthemin e numėrojnė si fizikanin mė tė mirė tė tė gjitha kohėrave, veēanėrisht nė lėmin e optikės, Evropa e njeh me emrin Al-Hazin. Nga lėmia e fizikės ka shkruar rreth 25 vepra. Ibn al-Hejthem me aplikimin e metodės induktive nė shkencat natyrore ka qenė paraardhės i Bekonit dhe shkencėtarėve tė tjerė evropianė. Ai shkroi disa vepra shumė tė rėndėsishme nga optika: ‘’Natyra e dritės’’, ‘’Shpejtėsia e dritės’’,’’ Reflektimi dhe thyerja e dritės’’ dhe ka sqaruar shumė dukuri natyrore si p.sh. ylberin dhe ka vėrtetuar se rrezet e dritės shkojnė prej trupit kah syri e jo anasjelltas. Shumica e konsiderojnė njėrin ndėr shkencėtarėt mė tė mėdhenj tė fizikės eksperimentale pėr shkak tė eksperimenteve qė ka bėrė nga lėmia e pėrhapjes sė dritės sė trupave, tė cilėt rrezatojnė dritėn vetanake si dhe dritėn e trupave qė rrezatojnė me dritėn e kthyer tė yjeve. Profesori Mustafa Nezif konsideron njėrin prej shkencėtarėve mė tė mėdhenj tė fizikės aplikative. Ai teorinė e ka zbatuar nė praktikė. Ka konstrukuar shumė insturmente dhe ato i ka pėrdor nė praktikė. Ibn al-Hejthem i vuri themelet e optikės. Ndikimi i tij nė zhvillimin e shkencės mbi dritėn nuk ėshtė mė i vogėl se sa ndikimi i Njutnit nė zhvillimin e mekanikės. Al-Bejruni ėshtė fizikan i njohur arabo-islam, veēanėrisht nė lėmin e mekanikės dhe tė hidrostatikės. Ka shkruar disa vepra mjaft tė rėndėsishme. Nė to ka shpjeguar shtypjen, ekuilibrin dhe ligjin e lėvizjes sė lėngjeve. Djemtė e Musa ibn Shakirit kanė shkruar veprėn e njohur ‘’Mekanika’’, e cila konsiderohet si vepra mė e madhe e kėtij lloji. Pėrveē ‘’Mekanikės’’ kanė shkruar edhe vepra tė tjera tė njohura mbi qendrat e gravitacionit. Ballton, anėtar i Akademisė sė Shkencave tė Amerikės konsideron se Ibn al-Hejsem me veprėn e tij "Mizan al-Hikmet" fuqimisht ka ndikuar nė zhvillimin e fizikės dhe, nė pėrgjithėsi, tė mendimit shkencor te arabėt. Ibn al-Hejsem ka sqaruar se ligji i Arhimedit se pėrveē te lėngjet mund tė aplikohet edhe te gazėrat. Ai para Toriqelit (Evangellista Toriqeli 1608-1647, fizikan dhe matematicient Italian, bashkėpunėtor i Galileut,I cili ka zbuluar barometrin dhe ndikimin e shtypjes atmosferike dhe ka caktuar ligjin e rrjedhės sė fluidit prej enės,qė njihet si ligji i Toriqelit) ka bėrė eksperimente me gypin barometrik dhe ka vėrtetuar se ajri ka peshė. Ajri ka peshėn e vet dhe fuqinė e vet sikurse lėngu.Ai ka vėrtetuar se sa mė e madhe tė jetė dendėsia e ajrit, aq mė e vogėl ėshtė pesha e trupit nė ajėr. Nė bazė tė kėsaj Ibn al-Hejsem me tė drejtė mund tė konsiderohėt paraardhės i Toriqelit, Paskalit, Bojlit dhe tė shkencėtarėve tjerė. Punimet e tij janė tė konsiderueshėm edhe nė lėminė e gravitetit. Ai ka arritur tė zbulojė edhe bazat e ligjit tė mekanikės qė fatkeqėsisht, u janė pėrshkruar shkencėtarėve evropianė tė shek. XVII. Punimet shkencore tė Ibn al-Hejsemit, Al-Bejrunit dhe tė shkencėtarėve tjerė arabė kanė qenė literaturė standarde dhe themelore nė universitetet evropiane deri nė fund tė shek. XVII. Shkencėtarėt evropianė kėto i kanė shfrytėzuar nė hulumtimet e tyre tė mėtejshme.



    TĖ ARRITURAT ARABE NĖ FUSHĖN E BIOLOGJISĖ, KIMISĖ, FARMAKOLOGJISĖ, MIERALOGJISĖ DHE GJEOLOGJISĖ

    Ėshtė e pamundur tė pėrfshihen tė gjitha veprat qė kanė shkruar shkencėtarėt arabė nė kėto lėmenj. Shumica prej tyre kanė qenė shumė tė frytshėm, posaēėrisht nė biologji, nė kimi, nė farmaci (pėr shkak tė afėrsisė sė kėtyre disiplinave shkencore me mjekėsinė). Ndėrmjet tyre hasim edhe nė matematicientė, astronomė dhe fizikanė shumė tė njohur, tė cilėt pėrveē matematikės, astronomisė dhe fizikės kanė studiuar edhe mjekėsinė. Ibn al-Hejsem i njohur me punimet e tija nė lėminė e optikės ka shkruar edhe disa vepra mjaft tė njohura nga lėmi i mjekėsisė. Ibn Sina, i njohur si mjek dhe si filozof, disa kapituj tė veprės sė vet tė madhe ‘’Kanoni i Mjekėsisė’’ i ka kushtuar farmacisė. Nė to ai ka pėrshkruar shumė bimė shėruese, mėnyrėn e pėrfitimit tė drogės dhe pėrdorimin e tyre nė shėrimin e sėmundjeve. Po ashtu edhe disa kapituj tė veprės sė dytė tė madhe "Esh-Shifa" ia ka kushtuar biologjisė. Nė ata kapituj Ibn Sina ka pėrshkruar shumė bimė, ka folur detajisht mbi mėnyrėn e shumėzimit, mbi absorbimin dhe bartjen e ushqimit te talofitlėt dhe bimėt me sistem pėrēues. Pėrveē botės bimore Ibn Sina ka folur edhe pėr botėn shtazore. Ka pėrshkruar shumė lloje tė kafshėve tokėsore dhe ujore. Detajisht ka folur mbi kėrcėn (rroc,lloj qershie) dhe eshtrat, venat dhe arteriet, lėkurėn dhe muskujt, sistemin nervor, sistemin e organeve tė tretjes, organet e frymėmarrjes, organet pėr qarkullimin e gjakut, organet e shumėzimit etj. Pa dyshim se Ibn Sina dhe shumė shkencėtarė tė tjerė arabė, tė cilėt janė marrė me botėn bimore dhe shtazore, kanė studiuar strkuturėn e organeve me prerjen e tyre. Vetėm nė kėtė mėnyrė mund tė sqarohet pėrshkrimi i tij i muskujve tė zgjatura tė zorrve, tė cilėt bėjnė lėvizje tė ngjashėm me lėvizjen e skrrajės gjatė tretjes sė ushqimit, pastaj transferit ose bartjes, pastaj muskujt lidhės, tė cilėt kanė rolin e bashkimit ose lidhjes sė muskujve tė zgjatur dhe tė muskujve transfer bartės. ‘’Kanoni i Mjekėsisė’’ i tij pesėmbėdhjet herė ėshtė pėrkthyer dhe botuar nė gjuhė tė ndryshme, ndėrsa ėshtė studiuar nė universitetet evropiane deri nė fund tė shek. XVII. Pėrmes ‘’Kanonit tė Mjekėsisė’’ Ibn Sina ka ndikuar fuqimisht nė zhvillimin e mendimit shkencor evropian nė periudhėn e zgjimit tė saj.



    1. KIMIA

    Xhabir ibn Hajjan konsiderohet njėri ndėr kimistėt mė tė mėdhenj arabė. Ai ka vėnė themelet e kimisė shkencore. Para tij kimia ka pasė kryesisht karakter tė shkathtėsisė bazuar nė eksperiencė. Me shkathtėsi dhe me eksperiencė para Xhabir ibn Hajjanit janė pėrfituar disa metale, ngjyra, pėlhura, qelqi, yndyrėrat, erėrat e ndryshme dhe mjetet, tė cilat e pengojnė kalbjen. Duke u marrė me punė eksperimentale Xhabir ibn Hajjan ka treguar rėndėsinė e eksperimentit. Ai prej nxėnėsve tė tij ka kėrkuar precizitet dhe kujdes gjatė zhvillimit tė eksperimentit nė kohėn kur teoria e katėr elementeve ka qenė ende nė fuqi dhe kur ėshtė menduar se me kombinimin e kėtyre elementeve mund tė fitojmė ēdo materie, tė cilėn dėshirojmė ta fitojmė. Pėr kėtė arsye, metalet jofisnike shumica janė munduar t'i shndėrrojnė nė metale fisnike dhe nė kėtė mėnyrė tė arrijnė deri te ari. Xhabir ibn Hajjan ka vėrejtur se gabimi i kuptimit nuk sqaron shumė dukuri, tė cilat ai i ka vėrejtur nė eksperimentet e veta. Ai gjatė ndarjes sė substancave tė pastėrta nga pėrzierjet natyrale ose artificiale ka pėrdor metodėn e tharjes (evaporacionit). Pėrveē metodės sė tharjes ai ka pėrdor edhe metodėn e kullimit (filtrimit), pastaj metodėn e destilimit, disolucionit, kristalizimit, sublimit dhe metodėn e kalcinimit. Me punėn eksperimentale Xhabir ibn Hajjan ka arritur tė pėrfitojė shumė materiale si dhe t'i njohė vetitė e tyre kimike si p.sh. argjend-nitratin, acidin azotik etj. Ai ndėr tė parėt ka vėrtetuar se me pėrzierjen e argjend-nitratit me tretjen e kripės sė kuzhinės pėrfitojmė fundrinėn e bardhė nė formė tė djathit, sikur qė ka vėrejtur se bakri jep ngjyrė fisnike tė gjelbėrt. Ai ka vėrejtur dallimin ndėrmjet destilimit dhe filtrimit. Me destilim e ndajmė lėngun prej materieve tė tjera, tė cilat gjenden nė lėng, ndėrsa me filtrim i ndajmė materiet e forta e tė patretura nė lėng. Pėr tė pėrfituar cinobėr ose sulfatin e zhivės, Xhabir ibn Hajjan nė shishe dhe enė tė porcelanit ka qitur zhivėn dhe squfurin. Mė vonė zhivėn e ka pėrzier me squfurin nė enė dhe ka vendosur nė furrė. Pas 24 orėve zhiva, me reaksion kimik, ėshtė shndėrruar nė gur tė kuqe tė ashtuquajtur cinobėr. Cinobri nė pėrgjithėsi nuk ėshtė material i ri. Zhiva dhe squfuri me rrugė kimike janė shndėrruar nė grimca tė imta e tė thjeshta, tė padukshme pėr syrin, me bashkimin e tė cilėve ėshtė pėrfituar cinobri. Me gjasė ekziston ndonjė ngjashmėri ndėrmjet paraqitjes sė njėsive kimike tė Xhabir ibn Hajjanit dhe hipotezės atomike tė Daltonit, e cila mė vonė ėshtė arritur nė teorinė atomike dhe me tė cilėn ka sqaruar ligjin e marrėdhėnieve tė peshave atomike (John Dalton, 1766-1884, kimist dhe fizikan anglez, ka dhėnė teorinė atomike, themelet e kimisė moderne, ka dhėnė ligjin e proporcioneve tė shumėzuara, ka pėrshkurar ērregullimin e shqisave tė pamurit nė njohjen e ngjyrave dhe sipas tijmosdallimi I ngjyrave ėshtė quajtur ‘’daltonizėm’’.Ai ėshtė marrė edhe me kėrkime sistematike meteorologjike). Ėshtė e njohur se veprat e Xhabir ibn Hajjanit janė pėrkthyer nė gjuhėn latine dhe kanė qenė literaturė themelore gjatė shekullit tė mesėm. Pėr te dhe pėr veprat e tij janė shkruar shumė studime. Shkencėtarėt mė eminentė tė perėndimit si p.sh. Kupp, Holmyard, M.Barthelot, P.Kraus, G.Sarton etj. me shqyrtim tė veēant kanė treguar mbi Xhabir ibn Hajjanin dhe kontributin e tij nė zhvillimin e kimisė si shkencė. Helmyard, Xhabir ibn Hajjanin e numėron ndėr shkencėtarėt mė tė mėdhenj arabė, ndėrsa Sartoni thotė se shumė shkencėtarė sot nuk janė nė gjendje tė kuptojnė se kėto njohuri dhe kėto punime shkencore nga kimia mund t'i pėrshkruhen njeriut, i cili ka jetuar nė shekullin e dytė hixhri. Duhet tė theksojmė se Al-Kindi, Ibn Sina dhe shkencėtarėt arabė nuk kanė besuar nė mundėsinė e transformimit tė metaleve jofisnike nė ari dhe nė argjend. Pėr Al-Kindin ajo ishte ėndje e pafrytshme dhe humbje e kohės. Ebu Bekr ar-Razi ishte mjek dhe kimist mjaft i njohur arab. Disa e numėrojnė ndėr kimistėt, i cili ka vėnė themelet e saj. Ka konstruktuar dhe ka pėrshkruar mbi 20 instrumente metalike dhe tė qelqit. Kimia ka lėnė gjurmė edhe nė mjekėsinė e tij, kėshtu shėrimin e shumė sėmundjeve ia ka pėrshkruar reaksioneve kimike, tė cilėt ndodhin nė trup. Materiet kimike i ka ndarė nė minerale, bimore, shtazore dhe tė pėrfituara (derivate). Ar-Raziu ka pėrgatitur edhe acide. Acidin sulfurik, tė cilin e ka quajtur vaj sulfurik, ka pėrfituar me nxemjen e sulfatit tė gjelbėrt. Ai ka pėrgatitur edhe alkoolin me destilimin e materieve tė ndryshme dehėse dhe sheqerit tė fermentuar. Alkoolin e ka pėrdor si bar. Ndėr kimistėt e njohur ėshtė edhe Al-Megjrit. Ai ka shkruar njė vepėr mjaft tė gjerė nga kimia, e cila ėshtė pėrkthyer nė gjuhėn latine. Shumė shkencėtarė janė marrė me kimi edhe pse nuk kanė qenė kimistė tė njohur si p.sh. Davud al-Antaki, Ibn al-Bejtar, Ibn Mejmun, Ibn an-nefis, Az-Zehravi etj.



    2. BOTANIKA

    Nė mesin e shkencėtarėve arabė, botanika, ka pasur adhurues tė shumtė. Ajo ka qenė lėndė mjaft e dashur. Por duhet pranuar se botanikėn shumica nuk e kanė studiuar si shkencė tė veēantė, por nė kuadėr tė mjekėsisė, ndoshta pėr shkak se shumė barėra dhe droga janė pėrfituar ekskluzivisht prej bimėve. Ndoshta nė kėtė drejtim e kanė pėrcjellur Hipokratin (baba i mjekėsisė), i cili ka kėrkuar tė studiohen bimėt shėruese dhe rrethina nė tė cilėn jeton njeriu me qėllim qė tė gjendet mėnyra e mjekimit. Pėr kėtė arsye kanė filluar tė studiojnė bimėt para se ta shfrytėzojnė rrėnjėn, kėrcelin, gjethin, lulen dhe frytin. Pėrveē pėrshkrimit tė bimėve shėruese dhe mėnyrės sė pėrfitimit tė drogės, ata gjithashtu kanė pėrshkruar shumė toka pjellore nė tė cilat rriten bimėt shėruese dhe bimėt e tjera. Ibn Sina nė librin e dytė tė veprės sė tij tė madhe "Kanoni i Mjekėsisė" ia ka kushtuar botės bimore. Librin e ka ndarė nė shumė kapituj, nė tė cilėt detajisht dhe mjaft gjerėsisht, ka folur mbi bimėt shėruese. Pėrveē qė ka treguar cilėsitė themelore tė kėtyre bimėve, ai ka pėrcjellur edhe shkrimet e grekėve tė vjetėr, qė kanė shkruar pėr bimėt shėruese dhe pėr bimėt tjera: Galeni, Dioskoridi etj. Ibn Sina nė kėtė vepėr ka pasqyruar zhvillimin e botės bimore prej talofitit deri te myshqet, fierėt, diela e luleve si dhe kėrcellėt drunor. Ka folur pėr bashkėsitė e bimėve, pėr familjet, si dhe pėr llojet e ndryshme tė sė njėjtės familje, pėr bimėt fisnikė dhe pėr bimėt tjera, pėr shpėrndarjen zonale tė bimėve, pėr tokėn produktive nė tė cilėn zhvillohen dhe rriten bimėt, pėr ngjyrėn e bimėve, pėr frytet e lėngėta dhe tė thata, pėr gjethin e gjėrė dhe tė ngushtė, me rrethplot konveks. Pėrveē kėsaj Ibn Sina ka dhėnė emrat e bimėve nė gjuhėn greke dhe nė gjuhė tė tjera. Ka bėrė dallimin ndėrmjet bimėve, tė cilat rriten tė kultivuara dhe nė gjendje tė egėr nė natyrė. Ka pėrshkruar gjatėsinė dhe trashėsinė e shumė kėrcejve tė bimėve, pastaj gjethin, frytin dhe organet e tjera. Ka folur pėr frytshmėrinė periodike tė bimėve. Ka treguar llojllojshmėrinė e erės dhe tė shijes sė bimėve, e me kėtė ka qenė paraardhės i Karla Metzaes, e cila mė 1934, me ndihmėn e ekstraktit bimor, ka shkruar pėr personifikimin e bimėve. Ibn Sina te kjo botė bimore ėshtė shėrbyer me shembujt e natyrės si burim tė parė, ndėrsa burimi i dytė ka qenė prodhim i thatė i bimės: lėvorja, fryti dhe lulja deri te tė cilėt ka arritur te shitoret e ndryshme ku shiteshin bimėt shėruese. Duke shfrytėzuar kėto dy burime, Ibn Sina ka dhėnė pėrshkrimin e mbi 400 bimėve tė ndryshme, kryesisht shėruese. Pėrveē ‘’Kanonit tė mjekėsisė’’, Ibn Sina disa pjesė tė veprės sė dytė tė madhe "Esh-Shifa" ia ka kushtuar botės bimore. Nė ata kapituj ka bėrė fjalė pėr organet gjenitale mashkullore dhe femėrore tė bimėve si dhe mėnyrėn e shumėzimit. Bimėt, sipas Ibn Sinasė, njėsoj sikur edhe kafshėt, nė mėnyrė instinktive e ndjejnė nevojėn pėr ushqim. Ushqimi i bimėve bėhet me rrugėn natyrore,pra me tėrheqjen e organeve bimore, e jo me vullnet dhe dėshirė. Sistemi i ushqimit ėshtė argumenti i jetės, por jo i vetėdijes dhe punės sė vetėdijshme. Ibn Sina ka folur pėr frytet e bimėve dhe pėr bimėt bregdetare, si dhe pėr bimėt tė cilat rriten nė toka tė njelmėta, ranore, moēalore dhe malore, pastaj pėr shartimin,pėr pyjet gjethėrėnėse dhe gjethėmbajtėse (halorėt). Nė mesin tė botanistėve tė njohur arabė ka qenė edhe Ibn al-Bejtar, i lindur nė Spanjė. Ibn al-Bejtar ka vizituar Afrikėn veriore: Algjerin, Marokun dhe Tunisin. Ka qenė kryetar i botanistėve tė Egjiptit. Ka studiuar shpėrndarjen zonale tė bimėve tė Afrikės veriore dhe tė Sirisė. Ka qenė shumė i njohur edhe si mjek me eksperiencė. Veprat mė tė rėndėsishme, qė ka shkruar nė fushėn e mjekėsisė, farmacisė dhe botanikės janė: "El-Xhamiu fi mufredati-l-edvijeti ve-l-agdhijeti" (Leksikoni mbi drogat dhe ushqimin) dhe "El-Mugni fi-l-edvijeti" (Kompendij mbi drogat). Nė veprėn e parė, me radhitje alfabetike, ka dhėnė pėrshkrimin e disa qinda bimėve mjekuese, ka treguar pėr Galenin, Diskoridin dhe shkencėtarėt tjerė grekė, detajisht ka pėrshkruar pėrgatitjen e barėrave, pėrdorimin e tyre, dobitė, dėmet etj. Pėrveē Ibn al-Bejtarit ndėr botanistėt shumė tė njohur arabė kanė qenė, Davud al-Antaki dhe Abdel-latif al-Bagdadi. I pari nė veprėn e vet "Tazkirat Davut", e cila mė shumė ka kuptim farmaceutik dhe mjekėsor, ka dhėnė shpėrndarjen zonale tė bimėve, ka folur pėr vjeljen e bimėve, ka dhėnė emrat e bimėve nė gjuhen arabe dhe nė shumė gjuhė tė tjera, ndėrsa i dyti ka dhėnė pasqyrėn detaje mbi florėn e Egjiptit. Nė mes tė tjerash ka pėrshkruar bananen, palmėn, manin, fikun egjiptian, limonin, bostanin, akacien, trangullin, ēiēibunin etj. Bima mjekuese ballsamuese, si thotė Al-Bagdadi, gjendet vetėm nė rrethinėn e Heliopolisti nė Egjipt, nė njė sipėrfaqen prej rreth 400 ari. Bima ėshtė aromatike. Prej saj pėrfitohen materiale tė ndryshme mjekuese, nė rend tė parė vaji eterik, i cili pėrdoret nė mjekėsi. Abdel-latif al-Bagdadi ka jetuar nė kohėn e Salahudin-Ejubit. Ka qenė profesor nė Universitetin Al-azhar tė Kajros dhe nė Emevi tė Damaskut. Al-Kazvinit me ‘’Kosmografinė’’ e vet po ashtu i takon njė vend i dalluar nė mesin e botanistėve arabo-islam. Ka pėrshkruar njė numėr tė pakufishėm tė bimėve tė lashta, ka folur mbi sjelljen ditore tė disa luleve dhe ka treguar interesim tė madh pėr bimėt shėruese. Ibn Sejjid nė veprėn e vet "Al-Muhassis" vėmendje tė posaēme i ka kushtuar zhvillimit tė botės bimore sipas radhės, duke pėrshkruar pėrveē drurit edhe gojushėn dhe lloje tė ndryshme tė barit, ndėrsa Al-Idrisi ka pėrshkruar bimėt, tė cilat Dioskoridea nuk i ka shėnuar nė pasqyrėn e vet tė botės bimore si p.sh. tamarindin, xhenxhefilin, xhenxhefilin kinez, mėrsin etj. Al-Idrisi, konsideron se Dioskoridi, ka bėrė kėtė qėllimisht pasiqė shumica e kėtyre bimėve gjendet jashtė zonės bimore tė Greqisė. Al-Idrisi ka treguar edhe literaturėn me tė cilėn ėshtė shėrbyer Dioskoridi. Nė mes tjerash ka pasur nė dorė veprat e Galenit, Hunjejna ibn Is-hakit, Ibn Gjulgjula dhe Az-Zehravit. Ka shkruar me rendin alfabetik gjatė numrimit dhe komentimit tė emrave tė disa bimėve nė gjuhėn arabe, latine, persishte, greke dhe gjuhė tė tjera. Gjithashtu me radhitje tė njėjtė edhe Al-Daudi, Al-Dejnuri, Al-Gafiku, Al-Kurtubi dhe Ibn as-Suri kanė dhėnė pasqyrėn e shumė llojeve tė bimėve. Nė mes tjerash kanė pėrshkruar: fikun indian, karanfilin, zymbylin etj. Ad-Dejnuri, i njohur si sheik i botanistve arabė, gjatė pėrshkrimit tė bimėve dhe organeve tė tyre ka marrė natyrėn si burim tė parė dhe tė vetėm. Ai,i vetmi nga shkencėtarėt arabė, ka lėnė pas dore anėn mjekuese tė bimės. Flitet se nė pėrcjelljen e tij ka qenė piktori, i cili ka vizatuar me ngjyra etapat e ndryshme tė zhvillimit tė bimės. Muhamed ibn Jusuf al-Havarizmi dhe Ad-Daudi kanė pėrshkruar shumė lloje tė bimėve. I pari nė veprėn e vet ‘’Mefatihu-l-ulumi’’ (Ēelėsat e shkencės) nė mes tjerash ka pėrshkruar edhe kėto bimė: zymbylin, gencianėn, solanimun, nigrum etj. ndėrsa i dyti nė veprėn e tij ‘’Neshetu-n-nufusi ma'rifeti-n-nebati ve-l-ahgjari ve-l-eshgjari’’ (Libri voluminoz mbi identifikimin e bimėve, gurėve tė ēmueshėm dhe pemėve (drunjve)), vėmendje tė posaēme i ka kushtuar: xhenxhefilit, rrėshirės sė pishės etj. Nė mesin e botanistėve arabė vend tė merituar zė edhe Al-Kurtubi. Ai ka pėrshkruar me qindra lloje tė bimėve. Nė mes tjerash ka pėrfshirė edhe kėto: bungun, korianderin, anason (glikanxo), drurin e terpentinės, qepėn, gencianėn, barin e detit, hashashin, bimėt prej familjes sė solanacave, ricinusin, mėrsina (myrtys), plepin etj. Pa dyshim se bimėt shėruese janė lėndė e parė e pazėvendėsueshme nė prodhimin e barėrave,prandaj kanė tėrhequr vėmendjen e pjesės dėrmuese tė botanistėve arabė. Por, shumica prej tyre, krahas bimėve shėruese, kanė studiuar edhe bimėt joshėruese. Ata vėmendje tė posaēme i kanė kushtuar edhe kultivimit tė bimėve, e cila ėshtė bukur shumė larg shfrytėzimit tė shėrueshmėrisė sė bimėve.



    3. ZOOLOGJIA

    Shumė shkencėtarė arabė, pėrveē botės bimore, kanė studiuar edhe botėn shtazore. Shumica, duke ndjekur Aristotelin, kanė shkruar vepra me vlerė tė pėrhershme. Nė to kanė studiuar jo vetėm kafshėt, prodhimet e tė cilave kanė aplikim nė mjekėsi, por edhe ato, prodhimet e tė cilave nuk kanė kurrfarė aplikimi nė industrinė e barėrave. Ibn Sina disa kapituj tė veprės sė vet tė madhe "Ash-Shifa", ia ka kushtuar zoologjisė. Nė to ka pėrshkruar lloje tė ndryshme tė kafshėve. Prej organizmave ujorė, ka pėrshkruar shumė lloje tė peshqve dhe tė bretkocave, si dhe organizma tė tjerė, tė cilėt vazhdimisht jetojnė nė ujė ose pėrkohėsisht dhe ato qė janė tė ngjitur pėr bazė si shpuzorėt, guacat etj. Po ashtu nė kėtė vepėr ka bėrė fjalė edhe pėr eshtėrat, venat, arteriet, membranat, lidhjet dej-dej si dhe lėvizjet e dėshiruara dhe mekanike tė kafshėve. Ibn Sina, pastaj ka treguar si dhe nė ē'mėnyrė zhvillohen funksionet e ndryshme te kafshėt. Ka shqyrtuar se si tretet ushqimi, frymarrjen e organizmit, si bėhet qarkullimi i gjakut, si dhe nė ē'mėnyrė bėhet shumėzimi i disa kafshėve etj. Ka dhėnė pėrshkrimin e shumė grupeve tė kafshėve: zogjve, peshqve, rrėshqitėsve, amfibeve dhe sisorėve. Pa dyshim se Ibn Sina, si dhe shumė shkencėtarė arabė kanė studiuar strukturėn e organizmave me anė tė prerjes. Vetėm nė kėtė mėnyrė ka mundur tė pėrshkruaj muskujt e lėmuar tė lukthit, tė cilėt bėjnė tretjen e ushqimit. Gjithashtu shumė botanistė si Ibn el-Bejtar, Davud el-Antaki etj. pėrveē botės bimore kanė studiuar edhe botėn shtazore. Al-Bagdadi vėmendje tė posaēme i ka kushtuar botės shtazore tė Egjiptit. Nė mes tjerash gjėrėsisht ka bėrė fjalė pėr peshqit, zogjtė, breshkat dhe kuajt e Nilit, ndėrsa Al-Kazvini nė ‘’Kozmografi’’, nė bazė tė organeve tė lėvizjes ka bėrė klasifikimin e kafshėve. Botėn shtazore sipas mėnyrės sė lėvizjes e ka ndarė nė grupe dhe kėtė pėrsėri nė bazė tė njėjtė nė nėngrupe. Al-Kazvini ka folur edhe pėr mbledhjen e ushqimit dhe pėrgatitjen e tėmotjeve, pastaj pėr bletėt dhe eksperiencėn e tyre gjeometrike nė bėrjen e gjashtėkėndėshit kėndėdrejtė, tė cilin ndonjėherė nuk mund ta vizatojė as matematicienti mė i mirė. Nė ‘’Kozmografi’’ Al-Kazvini ka pėrshkruar disa qindra lloje tė kafshėve. Ibn Sejjid nė disa kapituj tė veprės sė vet tė madhe "Al-Muhassis" ka njoftuar pėr shumė veēori dhe cilėsi tė kalit, deves, dashit, sqapit, qenit, zogut, bletės, merimangės, thneglės dhe kafshėve tė tjera. Posaēėrisht i ka kushtuar vėmendje dhe, nė mėnyrė precize, ka pėrshkruar disa organe te kafshėt, qė ėshtė shumė me rėndėsi pėr ata qė merren me morfologji, shkencėn e cila studion formėn dhe ndėrtimin e organeve, ndėrsa Al-Xhahiz nė ‘’Zoologjinė’’ e vet, e cila pėrfshin shtatė kapituj, botėn shtazore ka ndarė nė tri grupe: 1 rrėshqitėsit 2. peshqit 3. amfibėt, zogjtė dhe sisorėt. Kėtė sistematizim ai e ka bėrė nė bazė tė organeve pėr lėvizje. Grupin e fundit e ka ndarė nė katėr nėngrupe: njeriu, kafshėt shtėpiake, egėrsirat dhe insektet. Duke folur pėr sisorėt Al-Xhahiz ka njoftuar edhe pėr delfinėt dhe balenat, banorė tė pėrhershėm tė detit, tė cilėt edhe pse jetojnė nė ujė prapė i takojnė sisorėve. Pėrveē kėsaj Al-Xhahiz, botėn shtazore e ka klasifikuar nė bazė tė organeve tė zėrit: njeriu dhe kafshėt. Njeriu shėrbehet me tė folurit e artikuluar dhe shqipton fjalėt sipas rrokjeve, ndėrsa te kafshėt ėshtė e kundėrta. Ato, formojnė tinguj tė ndryshėm tė paartikulluar si p.sh. cicėrimė, lehje, blegėrimė, hingėllimė, pallje, ulurimė etj. Nė disa pjesė tė librit Al-Xhahiz ka folur mbi pėrdorimin e dhėmbėvė te sisorėt, ndėrsa te tė tjerėt mbi formimin e mėlqisė dhe zhvillimin e embrionit te zogjtė, ndėrsa nė pjesėn e tretė tė librit hollėsisht ka treguar gjithēka pėr pėllumbin e egėr, i cili ėshtė, si thotė, shumė interesant si nga mėnyra e ndėrtimit tė ēerdhes po ashtu edhe nga aspekti i rritjes sė zogjve tė vet. Ka folur edhe pėr sėmundjen e pėllumbit tė egėr dhe pėr mėnyrėn e shėrimit, pastaj ka vazhduar ekspozimin e vet pėr mizat, fluturėn, petritin, pupėzėn, thneglėn, grerėzin etj, dhe nė pjesėn e katėrt prap ka folur pėr thneglėn, majmunin, derrin, gjarpėrin, petritin, minin kėrcyes egjiptian, karakalecin dhe perkėn. Al-Xhahizi ka studiuar edhe strukturėn e organizimit me prerje. Ai ka bėrė eksperimete me kafshė. Disa kafshėve u ka dhėnė tė pijnė alkool qė tė konstatojė se ēfarė ndikimi ka alkooli nė organizmin e kafshės, ndėrsa tė tjerėt i ka vendosur nėn enėn e qelqit qė tė mund tė vėzhgojė dhe tė konstatojė sjelljen e tyre. Pėrveē Al-Xhahizit edhe Ad-Dumejri ka qenė zoolog i madh. Me rend alfabetik ka numėruar dhe ka pėrshkruar disa kafshė. Mendimin e vet e ka forcuar me shumė hadithe dhe me shumė tekste poezie paraislame arabe. Ka pėrshkruar: luanin, deven, lepurin, ngjalėn, patėn, fajkonin, laradashin, pleshtin, gomarin, lopėn, hitin, krokodilin dhe qindra kafshė tė tjera. Ai nė kėtė pasqyrė tė botės shtazore ka pasur nė dorė veprat e zoologėve grekė dhe arabė; Aristotelit, Al-Xhahizit, Ibn Sejjidit, Al-Kazvinit etj. Ad-Dumejri si edhe shumė shkencėtarė arabė pėr shkak tė shkrimit encikolopedik nė njė pjesė tė librit kanė pėrfshirė: zogjtė, peshqit, insektet dhe rrėshqitėsit, e me kėtė edhe shpėrndarjen zonale tė kafshėve, pastaj poezinė dhe letėrsinė, me ēka kanė bėrė veprėn vėllimore, tė dobishme dhe njėkohėsisht tė lehtė pėr lexim.

    4. FARMAKOLOGJIA

    Thamė se farmakologjia si dhe botanika nuk janė studiuar si shkenca tė veēanta, por janė studiuar nė kuadėr tė mjekėsisė. Poashtu theksuam se gati tė gjithė shkencėtarėt arabė, tė cilėt kanė shkruar nė kėta lėmenj, kėto dy disiplina shkencore i kanė futur nė shėrbim tė mjekėsisė. Ibn Sina disa pjesė tė veprės sė vet tė madhe "Kanoni i Mjekėsisė" i ka kushtuar farmacisė. Nė to detajisht ka pėrshkruar shumė bimė shėruese dhe minerale prej tė cilave prodhohen barėra dhe droga tė ndryshme. Gjithashtu edhe Al-Bejruni, Ibn al-Hejsem, Sabit ibn Kura, Ar-Razi dhe shkencėtarė tė tjerė arabė kanė shkruar vepra tė mėdha dhe shumė tė rėndėsishme nga kjo lami. Ar-Bejruni si dhe Ar-Razi kanė shkruar veprėn me titull: “Farmacia”, ndėrsa Ibn al-Hejsem “Librin e mjekėsisė”. Ibn al-Bejtari nė veprėn e vet “Doracak pėr drogat” ka treguar si dhe nė ē'mėnyrė, me pėrpunimin e lėndės sė parė bimore, shtazore dhe tė mineraleve, mund tė pėrfitojmė barin. Ai nė tėrėsi ka pėrvetėsuar tė arriturat e grekėve tė vjetėr nga lėmi i farmacisė, biologjisė dhe tė mineralogjisė. Nė dorė ka pasur “Anatominė” e Galenit dhe “Florėn” e Dioskoridit. Nė veprėn “Doracaku mbi drogat” Ibn al-Bejtari ka folur pėr pėrdorimin e barit, ndikimin e dobishėm dhe tė dėmshėm, ka treguar nė lloje tė ndryshme tė bimėve, me pėrpunimin e tė cilėve pėrfitohen vajrat e ndryshme eterike dhe yndyrėrat si p.sh. trėndafili, pelini, bathra e verdhė ose e bardhė etj. Davud al Antaki, nė veprėn "Tezkiret", vėmendje tė veēantė i ka kushtuar sezonit tė vjeljes sė bimėve, mėnyrės sė ruajtjes dhe tė shpėrndarjes zonale tė botės bimore, ndėrsa Ibn an-Nefis gjatė shėrimit tė sėmundjeve tė ndryshme mė shumė ėshtė mbėshtetur nė rregullimin e ushqimit tė tė sėmurit se sa nė pėrdorimin e barėrave pėr ē'arsye, nė njė masė tė madhe, ėshtė bojkotuar nga ana e farmaceutėve arabė. Mirėpo, pėrveē kėsaj Ibn an-Nefis disa pjesė tė veprės sė vet tė madhe ia ka kushtuar farmacisė. Al-Idrisi nė "Botanikėn" e vet ka pėrshkruar shumė lloje tė bimėve shėruese dhe tė bimėve tė tjera. Ai nė kėtė pasqyrim tė botės bimore ka pasur nė dorė veprat e botanistėve grekė dhe arabė: Dioskoridit, Galenit, Hunejin ibn Is-hakut, Ibn Shizuanit, Ibn Xhulxhulit, Az-Zahravit etj. Muhamed ibn Jusuf al-Havarizmi dhe Abdurrahman ad-Dauni kanė qenė farmacistė tė mėdhenj. I pari nė veprėn e vet "Miftahu-l-ulumi", pėrveē analizės detaje tė sėmundjes ka shkruar edhe pėr barėrat e thjeshta dhe tė pėrbėra, tė cilat prodhohen prej bimėve shėruese dhe mineraleve tė ndryshme si p.sh. mastika, zymbyli, xhenxhefili, citrat, fosforin, ekstraktet bimore, qumėshtin dhe rrėshira tė ndryshme, ndėrsa i dyti nė veprėn "Nuz-hetu-n-nufusi ve-l-efkari fima'rifeti-n-nebati", pėrveē pėrshkrimit tė zanafillės sė dytė tė bimėve dhe tė mineraleve ka pėrshkruar edhe mundėsinė e aplikimit tė tyre nė mjekėsi, ka folur pėr pėrbėrjen dhe pėrgatitjen e helmeve, verės, ekstrakteve tė vajit dhe tė yndyrės. Nė mes tė farmacistve tė njohur arabė ėshtė edhe Al-Kurtubi. Ai nė veprėn “Interpretimi i emrave” ka shpjeguar se si dhe nė ē'mėnyrė mund tė pėrfitojmė barėrat me pėrpunimin e lėndės sė parė bimore, shtazore dhe mineraleve. Prej bimėve shėruese, prodhimet e tė cilėvė pėrdoren si lėndė e parė nė prodhimin e barėrave, ka cekur kėto: hashashin, fierin, vruvėn, prej mineraleve boraksin, sulfatin e bakrit, cinobrin, acidin squfurik tė murmė, ndėrsa prej kafshėve varonin dhe disa tė tjerė.



    5. MINEROLOGJIA DHE GJEOLOGJIA

    Mineralet dhe minerologjia si shkencė kanė tėrhequr njė numėr tė madh tė shkencėtarėve arabė. Shkencėtarėt arabė kanė pranuar teorinė greke sipas sė cilės tėrė bota ėshtė ndėrtuar prej katėr elementeve: ajrit, ujit, dheut dhe zjarrit. Grekėt kanė menduar se me kombinimin e shkathtė tė kėtyre elementeve mund tė pėrfitohet ēdo materie qė dėshirojmė. Ky mendim ka tėrhequr shumė shkencėtarė arabė tė kėrkojnė "gurin e diturisė" me tė cilėn metalet jo fisnik do tė shndėrronin nė argjend dhe ari. Por shumica prej tyre kanė konsideruar si endje tė pafrytshme dhe humbje tė kohės. Nė kėtė periudhė tė alkimisė njė numėr i madh i shkencėtarėve arabė, ėshtė marrė me kimi mjekuese. Ata kanė studiuar mundėsinė e pėrdorimit tė mineraleve kundėr sėmundjeve tė ndryshme. Vend tė merituar nė mes tė arabėve ijatrokimist (kimia mjekuese) kanė qenė Ibn al-Bejruni dhe Davud al-Antaki. Ndėrsa nė mesin e minerologve arabė Al-Bejruni ka shkruar disa vepra shumė tė rėndėsishme nga kjo lėmi. Shumica e numėrojnė nė gjeologėt mė tė mėdhenj dhe konsidėrojnė se ėshtė e pamundur tė shkruhet nga kjo lėmi e mos tė theksohet kontributi i tij nė zhvillimin e kėsaj disipline shkencore. Al-Bejruni si dhe Al-Hejsemi kanė caktuar peshėn specifike tė shumė metaleve, ndėrsa Al-Kazvini detajisht ka folur mbi gurėt e ēmueshėm: diamantin, rubinin, zymrytin etj., pastaj mbi arin, argjendin, bronzėn, hekurin, plumbin dhe pėrpunimin e tyre, mbi naftėn, fosforin dhe minerale tė tjera dhe lėndėt e para nė tokė. Shumica e shkencėtarėvė arabė, pėrveē minerologjisė kanė studiuar edhe gemologjinė, petrografinė, oqeanografinė, litosferėn dhe degėt tė tjera tė gjeologjisė. Utarid ibn Muhamed al-Hasib ėshtė, siē thotė Sarton, shkencėtari i parė nė gjirin e arabėve, i cili ka shkruar veprėn nga lėmi i gemologjisė me titull "El-Xhevahiru ve-l-ehxharu” (Gurėt e ēmueshėm), e pas tij vend tė merituar zėnė edhe Al-Kindi, Al-Bejruni dhe At-Tifasi. Ndėr shkencėtarėt arabė, tė cilėt kanė studiuar mbėshtjellėsin e fortė tė tokės, vend tė merituar zė edhe Ibn Sina. Ai ka shkruar disa vepra shumė tė rėndėsishme nga kjo lėmi. Nė to ka analizuar pėrbėrjen, ndėrtimin dhe zanafillėn e litosferės. Ka treguar mbi ndikimin reciprok tė forcave tė brendshme dhe tė jashtme nė mbulesėn e fortė tė Tokės. Ndikimi i forcave tė brendshme sipas tij shfaqet nė lėvizjen e korės sė tokės, aktivitetit tė vullkaneve dhe termeteve. Nė mesin e shkencėtarėve tė njohur arabė, tė cilėt kanė studiuar relievin e tokės, zanafillėn dhe zhvillimin e tij ėshtė Al-Mes'udi. Ai, si edhe Ibn Sina, ka treguar nė forcat e brendshme dhe tė jashtme, tė cilat me ndikimin reciprok formojnė relievin e sipėrfaqes sė tokės. Al-Mes'udi ka folur mbi qarkullimin e ujit nė natyrė, mbi rrjedhjen e ujėrave dhe fundėrimin e kripės nė det. Duke studiuar zhvillimin gjeologjik tė korės sė tokės Ibn Sina, Al-Bejruni, Al-Mazini, Al-Gafiki dhe shkencėtarėt tė tjerė arabė, kanė treguar edhe nė gurėzimin e mbeturinave tė bimėve dhe tė shtazėve nė shkėmbinjt e litosferės. Nė veprėn e vet tė madhe "Esh-Shifa" Ibn Sina thotė se Toka nė tė kaluarėn e largėt tė saj ka qenė e pabanuar. Nė kohėn mė tė lashtė tė saj nuk ka shenja jete, ndėrsa mė vonė nė shkėmbinjt e saj hasim nė shumė mbeturina tė gurėzuara tė bimėve dhe tė kafshėve. Arabėt dhe myslimanėt qysh gjatė shekullit mesjetar, thotė Sarton, kanė pasur pasqyrė tė qartė mbi evolucionin, zanafillėn dhe zhvillimin e jetės. Ibn Maskavejh, Al-Kazvini, Ibn Haldun, Ihvan as-Saffa dhe shkencėtarėt tjerė arabė kanė pohuar se materiet mineralore janė bazė e jetės nė tokė. Nga materiet minerale, me anė tė evolucionit kanė zėnė fill bimėt, prej bimėve kafshėt, ndėrsa sipas mendimit tė disave, paraardhės i njeriut tė sotėm ka qenė majmuni. Shkencėtarėt arabė gjithashtu kanė shkruar numėr tė madh veprash nga hartografia. Hartografinė mė sė shumti e kanė studiuar pėr shkak tė caktimit tė lokacioneve tė ndonjė vendi, drejtimin e Kibles dhe meridianin fillestar. Pėrveē Al-Havarizmit hartograf tė njohur kanė qenė: Al-Magdisi, Al-Ilstahir dhe Al-Belhi. Ata kanė hartuar shumė harta gjeografike.



    Konkluzion

    Duke rezimuar ekspozimet e deritashme mund tė thuhet se shkencėtarėt arabė nė periudhėn islame, me punimet e veta shkencore, kanė kontribuar nė zhvillimin e mendimit shkencor,nė ndėrtimin e kulturės dhe tė civilizimit njerėzor. Ata kanė pėrkthyer nė gjuhėn arabe tė arriturat shkencore tė grekėve dhe trashėgiminė kulturore tė popujve tjerė, tė cilėt i kanė paraprirė historisė. Gjuha arabe ka qenė gjuhė shkencore. Me tė janė shkruar vepra, tė cilat janė lexuar nė tė gjitha pjesėt e Shtetit Islam, e cila territorialisht shtrihej prej Kinės nė lindje deri nė Francė nė perėndim. Shumica konsiderojnė se Ibn al-Hejsem, Al-Kindi, Ibn Sina, Al-Farabi, Al-Bejruni, Al-Havarizmi dhe shkencėtarė tė tjėrė arabė kanė qenė tė domosdoshėm pėr paraqitjen e Galilejit, Keplerit, Njutnit, Kopernikut dhe shkencėtarėve tė tjerė tė renesansės evropiane. Pėrmes veprave tė tyre shkencėtarėt arabė kanė ndikuar fuqishėm nė renesansėn evropiane. Me pėrdorimin e numrave nė bazė tė sistemit decimal nė matematikė ata kanė bėrė revolucion tė vėrtetė nė shumė lėmi tė veprimtarisė njėrėzore. Ibn an-Nafis disa shekuj para Harfijės ka sqaruar qarkullimin e vogėl tė gjakut (qarkullimi pulmunal), ndėrsa Ibn al-Hejsem natyrėn e dritės, shpejtėsinė dhe ligjet e thyerjes sė saj shumė mė herėt se shkencėtarėt evropianė. Ibn Miskavej, Ibn Haldun dhe Ihvan as-Safa kanė shkruar dhe kanė folur mbi evolucionin, zanafillėn dhe zhvillimin e jetės disa shekuj para Darvinit, ndėrsa Al-Idrisi, Ibn Hazm dhe Ibn al-Hejsem kanė folur mbi gravitacionin shumė mė herėt se Njutni dhe shkencėtarėt tjerė evropianė tė shekullit XVII. Shkencėtarėt arabė kanė matur gjatėsinė e meridianit tokėsor, ndėrsa me ndihmėn e saj edhe madhėsinė e Tokės, kanė caktuar dimenzionet e planeteve dhe largėsinė e tyre ndėrmjet veti, kanė konstruktuar njė numėr tė madh instrumentesh nga astronomia dhe kanė vėnė themelet e kimisė shkencore. Ata kanė vendosur themelet e metodologjisė sė re nė punėn kėrkimore shkencore dhe me kėtė kanė qenė paraardhės i Bekonit, Dekartit dhe shkencėtarėve tė tjerė tė renesansės evropiane. Por vala e zgjimit kulturor, e cila kishte kapluar botėn arabe, u ndėrpre me pushtimin dhe shaktėrrimin e mongolėve dhe tė tatarėve, mė vonė me depėrtimin e turqve dhe nė fund me kolonizimin e Evropės perėndimore, e cila tentoi tė shlyej faqet mė tė ndritshme tė sė kaluarės islame. Sikur tė gjitha kėto tė mos kishin ndodhur, renesansa evropiane do tė ishte vepėr e popujve islam. Arabėt kanė luajtur rolin ndėrmjetėsues ndėrmjet epokės greke dhe epokės sė re shkencore. Nė periudhėn islame ata kanė qenė fortė nėn ndikimin e grekėve tė vjetėr, por gjithashtu kanė ndikuar fuqimisht nė shkencėtarėt e renesansės evropiane, tė cilėt kanė qenė tė njohur me tė arriturat shkencore tė arabėve pėrmes pėrkthimeve tė veprave arabe nė gjuhėn latine dhe nė gjuhė tė tjera evropiane. Nė kėtė pasqyrim tė shkurtėr vėrejtėm ndikimin e islamit dhe tė arabėve nė renesansėn evropiane nė fushėn e shkencave natyrore.


    Shendet dhe suksese
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga StterollA : 11-12-2002 mė 00:29

  4. #4
    i larguar
    Anėtarėsuar
    16-11-2002
    Postime
    1,084
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Para se e besh kritike mbi shkencen dhe islamin.. studjo mire...
    po tu desh me shume material per te lexuar urdhero e me thuaj..

    Shendet dhe gjithe te mirat

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e Shėn Albani
    Anėtarėsuar
    27-07-2002
    Postime
    914
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Une t“i solla dy hadithe te Muahmetit, bioseda nuk behet keshtu kur Ti anashkalon dy gabime kolosale te profetit, por sjell shkencetar arab dhe keta i konsideron e arritur islamike.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Shėn Albani : 11-12-2002 mė 10:50

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Shėn Albani
    Anėtarėsuar
    27-07-2002
    Postime
    914
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Une t“i solla dy hadithe te Muahmetit, bioseda nuk behet keshtu kur Ti anashkalon dy gabime kolosale te profetit, por sjell shkencetar arab dhe keta i konsideron e arritur islamike. PErendimi nuk i konisderon shkencetaret e vet shkencetare krishter. dhe une emrat arab nuk i konsiderojne e arritur islamit , por e arritje te nje epoke. Para se te dalim te xhabirat , te flasim per shkencen e Muhametit!
    Shkrimi yt eshte jasht temes, sepse fjala ishte per shkencen ne Kuran, pra te Muhameti, i tille eshte edhe nentitulli. Sheknca ne Islam nuk do methene se duhet numruar gjithe shkencetaret qe kane fene islame, sepse kjo nuk eshte e drejte, prenrdyshe islami mbetet teper inferior me shkencetaret e sotem qe ka perendimi. Pra humbja eshte e paraprogramuar!
    E kemi fjalen per shkencen qe del nga Kurani ose hadithet, jo per shkencetaret qe kane lindur pas Muhametit, sepse ata nuk jan ebere shkencetar ne fe, por ne drejtime tjera! Dhe para se te besh nje numrim te tille tendencioz, atehere ndalu pak per shkak te objektivitetit ne Egjyptin e vjeter, Greqine dhe Romen, dhe do te shohish se shkrimi yt eshte vetem per vetekenaqesi, asgje me teper. Edhe nje here te lutem : jo me copy e past, por shkruaj shkrime tua lidhur me shkencen ne Kuran, aty do te pergjgigjem, por nuk u pergjigjem shklrimeve auotrine e te cileve nuk e njoh!

    Para se te sjellish tekste qe nuk kane te bejne me temen, jipe mendimin tend per ato dy hadithe ku thot muhameti se femija ne muajin e katerte fiton gjinin dhe shpirtin! Muhametit i ka folur Zoti. A po jo ? Kush paska gabuar aty ? Kjo eshte ceshtja ketu!

    Edhe nje here te lutem per faktet shkencore ne Kuran, jo per shkencetaret qe jane bere shkencetar, por rasteisht ishin musliman, sic mund te jene edhe budist e krishtere!!!

  7. #7
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    02-11-2002
    Vendndodhja
    Tirane
    Postime
    117
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ti mund te sjellesh or Alban edhe 200 hadithe dhe t'i japesh kuptimin qe do ti...

    Pse nuk merr edhe komentimin qe i japin teologet islame ketyre haditheve por i merr shabllon ato dhe komentin e ben vete?

    Kush je ti qe komenton fjalen e profetit?

    Ne e dime fare mire se cfare je po nuk do merrem me personin tend.

    Mbas 40 ditesh edhe pse engjelli e pyet Zotin se cfare gjinie do te kete, Zoti e ka dite qe me perpara se cfare gjinie mbart ne vetvete spermatozoiti (X apo Y), por eshte engjelli qe nuk e di se cfare tiparesh-gjinie do t'i jape krijeses ne bark. Gjinine e foshnjes as sot shkenca moderne nuk eshte ne gjendje ta zbulojne para 40 diteve ne barkun e nenes.

    Profesor Keeth Moore nje nga te shumtet shkencetare joarabe dhe qe nuk kane qene musliman (por mbasi u njoh me te vertetat ne Kuran u be me pas musliman) e shpjegon mjaft qarte kete fakt.

    Pasi tė kalojnė 40 ose 42 ditė, embrioni merr formėn e njeriut dhe nuk i pėrngjan mė embrionit tė kafshė, sepse embrioni i njeriut nė kėtė periudhė fillon tė fitojė veēoritė e njeriut, siē shihet nė, fig. 5.



    Vete ky profesor kanadez i mirenjohur ne mbare boten deklaron:

    "Kam kėnaqėsinė qė marr pjesė nė shpjegimin e vargjeve kur'anore dhe thėnieve tė Muhammedit a.s., qė flasin mbi krijimin e embrionit. Jam plotėsisht i bindur, se kėto fakte, Muhammedit i kanė ardhur nga Zoti, sepse kėto informacione shkencore, shkenca i zbuloi kohėt e fundit pas njė pune shumė tė lodhshme. Dhe ky ėshtė fakt bindės pėr mua, se Muhammedi ėshtė i dėrguari i Zotit."

    Pastaj Prof.Murit i bėhet pyetja: Prof. besoni ju se Kur'ani ėshtė fjalė e Zotit?

    Ai pėrgjigjet: "Nuk gjej ndonjė vėshtirėsi qė ta pranoj kėtė."

    Mė pas i bėhet pyetja tjetėr: "Si e besoni Muhammedin a.s. nė kohėn, kur ju besoni edhe Isain (Jezusin)?"

    Ai pėrgjigjet: "Jam i bindur se qė tė dy ata janė tė sė njėjtės shkollė".

    Ti more Alban mire qe na ke dale si pseudo-teologu i fese islame, por ti as mendimin e shkencetareve, te cilet dine pak me shume si ti, nuk e perfill.

    Po juve nuk ju intereson as e verteta e as te mesoni rreth saj; ti ke vetem nje qellim qe e ke shprehur qarte ne kete forum dhe ne forumin tjeter, por e sheh qe je i deshtuar ne cdo hap qe ndermerr dhe nuk ke se c'ben.

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e Shėn Albani
    Anėtarėsuar
    27-07-2002
    Postime
    914
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nuk flet per gjinine pas 40 diteve , por pas 120 diteve dhe shekenca eshte ne gjendje ne baze te informacionit gjenetik ta tregoje gjinine posa te kuptohet shtatzenesia. Ne rast te tilla mirreet uji nga mitra dhe analizohet kjo eshtee verteta.

    Sai perket interpretimit , une nuk kam interpretuar por kam cituar. Intepretimet e arabeve nuk me interesojne, sepse nese ai ishte profet nuk ka folur per filozof dhe dijetare , por per populline rendomte, sespe atehere nuk kishte as filozof e as dijetare dhe duhej populli ta kuptonte. Interpetimet nuk guxon t“i behen fjales se Zoti apo profetit por duhet pranuar sic eshte thene, sepse intepretimi eshte genjeshter!!! Ato mendime jane konkrete dhe nuk kane nevoje te tille. Dhe askush nuk i ka dhene te drejte dikujt per te interpetuar nje gje! NESe flasim per fjale Zoti!

    Sa i perket atij profesori njoh edhe une nje qe i kane dhenj 1 milion dollare dhe ai flet herepashere mire per Islamin. MErcenaret e tille kane ndikuar qe vendet islami te perplasen ne Kuran dhe te mebeten aty ku jane! Ku do ne faqe islamike ke nje propagande me njerez te tille dhe kudo tregojne se njerzit po pranojne silamin, por asund nuk numrojne daljen e tyre! KEshtu benete ehde Partia e Punes, apo jo ?

    MErcenare te tille ka pasur edhe ne Shqiperi kur Partia e Punes sillte njerze nga jasht ne kongrese per t“i myllur syte popullit. nese ai njeri eshte prfoesor dhe thot ate qe ka thene, ose eshte i cmendur, ose i paguar, ose nuk eshet profesor!

  9. #9
    i larguar
    Anėtarėsuar
    16-11-2002
    Postime
    1,084
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Profeti eshte profet, e shkenca shkence. Temen per shkencen en islam e ek hapur edhe thash qe do te ishte mire te mesoje hisoriatin e shkences nga besimtare myslimane.

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e Shėn Albani
    Anėtarėsuar
    27-07-2002
    Postime
    914
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ekzistojne qindra libra qe perpiqen ta dokumetojne nje genjeshter te madhe dhe nje iluzion. Dhe ky iluzion titullohet shkenca ne Kuran. Kjo teme duhet te perpunohet e jo shkencetaret qe kane qene musliman, sepse ky eshte kontribut i njerzimit, pa marre parasysh fen. Shkencetaret ne Islam nuk jane rezultat i Kuranit, sikur edhe shkencetaret perendimor nuk jane produkt i Bibles!
    Nuk ka dyshim se shkencetaret me fe islame i kane dhene te mira botes, kete e kane bere edhe njerzit me fe tjera, edhe njerzit pa fe!
    T perqendrohemi ne teme dhe nese ke fakte ku shkenca apo e verteta del nga Kurani...

  11. #11
    i larguar
    Anėtarėsuar
    16-11-2002
    Postime
    1,084
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Atere?

    Ca halli ke qe hap temen shkenca ne Islam kur ke kete mendim qe e ke postuar per rradhe te fundit?!!

  12. #12
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    02-11-2002
    Vendndodhja
    Tirane
    Postime
    117
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Postuar mė parė nga Shėn Albani
    Ekzistojne qindra libra qe perpiqen ta dokumetojne nje genjeshter te madhe dhe nje iluzion. Dhe ky iluzion titullohet shkenca ne Kuran. Kjo teme duhet te perpunohet e jo shkencetaret qe kane qene musliman, sepse ky eshte kontribut i njerzimit, pa marre parasysh fen. Shkencetaret ne Islam nuk jane rezultat i Kuranit, sikur edhe shkencetaret perendimor nuk jane produkt i Bibles!
    Nuk ka dyshim se shkencetaret me fe islame i kane dhene te mira botes, kete e kane bere edhe njerzit me fe tjera, edhe njerzit pa fe!
    T perqendrohemi ne teme dhe nese ke fakte ku shkenca apo e verteta del nga Kurani...
    Persa i perket temes qe ke hapur ne lidhje me faktet qe kerkon mund te referohesh te tema Mrekullite ne Kuran qe eshte te Mesime nga Kurani.

    Dhe po te duash i marrim me rradhe postimet aty dhe i shtjellojme dhe te shohim se kush ka te drejte, shkencetaret perendimore te paanshem ne kerkim te vertetes apo ti - i anshem, propagandues dogmatik qe perpiqesh tu "hapesh syte" muslimaneve.

  13. #13
    i/e regjistruar Maska e nimue
    Anėtarėsuar
    06-08-2002
    Vendndodhja
    itali
    Postime
    78
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shpresoj te lexosh dhe nese VERTET te intereson te mbetesh i kenaqur.
    (Marre nga http://deniclub.tripod.com/deniclub/id6.html )


    ISLAMI DHE SHKENCA
    Falėnderirni i takon Allahut, Zotit tė tė gjitha botėrave.
    Paqja dhe shpėtimi qoftė mbi tė dėrguarin tonė, Muhammedin a.s., familjen, shokėt dhe ata qė e ndjekin rrugėn e tij derisa tė jetė jeta.
    Mendimi perėndimor zhvilloi njė betejė tė fortė dhe tė rreptė mes fesė dhe shkencės. Dijetari perėndimor s'mund tė pranojė se ekziston pėrputhshmėri midis fesė dhe shkencės. Dhjata e Vjetėr thotė se pema qė iu ndalua Ademit a.s. nė Parajsė, Xhenet, ishte pema e "njohjes" dhe Ademi a.s., pasi hėngri frytet e saj, sipas Dhjatės sė Vjetėr fitoi "aftėsinė e njohjes".
    Pėr kėtė arsye evropianėt mė shumė se dy shekuj diskutuan rreth pranimit ose mospranimit tė arritjeve shkencore tė cilat vinin nga vendet muslimane. Kėto lloj dijesh konsideroheshin nga priftėrinjtė mėkat shumė i madh. Dėshmi pėr kėtė sipas tyre ishte pema "e njohjes", me ngrėnien e frutave tė sė cilės, Ademi a.s. fitoi "aftėsinė e njohjes" gjė qė sipas tyre ai fitoi zemėrimin e Allahut dhe u dėbua nga Parajsa.
    Pėr kėtė arsye dijetarėt perėndimorė refuzuan dijet shkencore tė botės myslimane, madje i luftuan ato, duke i konsideruar mėkat. Por, mė vonė, nė perėndim, kur dijetarėt fituan betejėn ndaj kishės dhe inkuizicionit tė saj, pėr t'u hakmarrė ndaj saj ata hodhėn poshtė ēdo gjė qė kishte tė bėnte me fenė...
    Prandaj, kur njeriu flet me njė dijetar perėndimor mbi lidhjet qė ekzistojnė mes fesė dhe shkencės, ai i befasuar thotė: Ē'thua ?! S'ka mundėsi!!
    Dijetarėt perėndimorė nuk e njohin fenė islame. Ata nuk e dinė se Islami lartėsoi dijen dhe dijetarėt. Islami dijetarėt i bėri dėshmitarė menjėherė pas engjujve, tė cilėt dėshmojnė se s'ka Zot tjetėr veē Allahut (i cili ėshtė Njė, s'ka lindur dhe s'ėshtė i lindur. Askush dhe asgjė s'ėshtė i barabartė me Allahun). Allahu i Lartėmadhėruar nė Kur'anin famėlartė, thotė:
    "Allahu dėshmoi se nuk ka Zot tjetėr pėrveē Tij, kėtė e dėshmuan edhe engiėjt e dijetarėt. (Ali Imran, 18)
    Dije se nuk ka Zot tjetėr pėrveē Allahut. (Muhammed, 19)
    Kur ne flasim me njė dijetar perėndimor mbi fenė islame dhe shkencėn, ai mendon se ekziston i njėjti raport siē ėshtė nė mes fesė sė tyre dhe shkencės.
    Mė pas ata mbesin tė mahnitur, kur hasin nė fenė islame tė vėrtetat e qarta dhe tė pakundėrshtueshme shkencore. Njė ndėr ata dijetarė ėshtė edhe XHULI SAMSUN, profesor i gjinekologjisė nė universitetin NORTH WESTERN, nė Ēikago tė SHBA.
    Kur u takuam nė fillim, ai dyshonte nėse kėto citate ishin nė Kur'an dhe nė thėnie tė Muhammedit a.s. Pasi e vertetoi njė gjė tė tillė dhe u ndesh me citatet kur'anore, qė flasin mbi gjenet dhe ndryshimet qė pėson embrioni nė periodat e para, kur ai ėshtė pikė uji etj. Pastaj pa pėrshkrimin preēiz qė i bėn Kur'ani krijimit tė njeriut, si dhe vetitė qė trashėgohen nga kėto kromozome.
    Nė kėto kromozome gjenden cilėsitė e njeriut qė do tė lindė; ngjyra e syve, e lėkurės, e flokėve dhe shumė cilėsi tjera. Pra, njeriu qė nė kėto kromozome ėshtė i pėrcaktuar.
    Kėto kromozome janė nė fazėn, kur embrioni ėshtė njė pikė uji. Kjo do tė thotė se njeriu ėshtė i pėrcaktuar qė kur embrioni ėshtė njė pikė uji.
    Allahu i Lartėmadhėruar nė Kur'an thotė:
    ... sa mohues i forte ėshtė ai (njeriu)! Prej ēka e krijoi Allahu atė? Atė e krijoi prej njė pikė uji dhe e pėrcaktoi" (Abese 17,18)
    Nė embrion gjatė 40 ditėve tė para formohen tė gjitha organet dhe tė gjitha pjesėt janė tė ngjitura njėra me tjetrėn. (fig. 10).
    Pra, organet fillojnė tė krijohen dhe embrioni ka formėn e harkut.
    I dėrguari i Allahut, Muhammedi a.s. thotė:
    " Vėrtet ēdonjeri nga ju fortnohet nė mitrėn e nėnės sė tij nė dyzet ditėt e para... "
    Profesor Xhuli Samsun e mori kėtė hadith dhe hadithin tjetėr, ku Muhammedi a.s. thotė: "Kur embrioni i kalon 42 ditė Allahu e dėrgon engjėllin pėr t'i dhėnė formėn atij ". Ai bėri krahasimin mes kėtyre 2 thėnieve tė Muhammedit a.s. dhe konstatoi se ajo qe i ndante kėto dy hadithe ishte numri 40.
    Prof. Samsuni pasi i pa kėto tė dhėna tė detajuara dhe preēize, nė njė simpozium, shprehu mendimin e tij rreth kėsaj ēėshtjeje, duke thėnė:
    "Nga kėto dy thėnie tė Muhammedit a.s. mund tė nxirren nė mėnyrė preēize ndryshimet qė i pėson embrioni nė 40 ditėt e para. Njė gjė e tillė u vertetua edhe nga biseduesit e ditės sė sotme. Kėto tė vėrteta shkencore qė pėrmbajnė hadithet nuk njiheshin nė atė kohė, prandaj ato s'janė tė bazuara nė dijet a asaj kohe. Kėto thėnie tė Muhammedit a.s. janė reflektim i njohjes (shpalljes) hyjnore".
    PROF. EZ ZENDANI
    Ai gjithashtu thotė: Feja mund t'i paraprijė shkencės nė mėnyrė tė suksesshme!
    Mos tė harrojmė se disa fe mbajnė qėndrim negativ ndaj shkencės. Por ky profesor thotė se feja mund t'i paraprijė shkencės me sukses dhe ai ka parasysh fenė islame.
    Nėse hyjmė nė njė fabrikė dhe nė dorė kemi katalogun, me lehtėsi do tė kuptojmė atė qė ėshtė nė tė. Ndėrsa ai qė hyn nė fabrikė dhe s'ka asgjė nė dorė, s'do ta ketė tė lehtė tė kuptojė atė qė ėshtė nė tė.
    PROFESOR XHULI SAMSUN u drejtohet dijetarėve me kėto fjalė: Unė besoj se s'ka kundėrshtim mes njohurive shkencore dhe shpalljes islame. Islarni i pėrkrah dhe i nxit metodat shkencore. Shfaqja kur'anore e cila iu zbulua Muhammedit a.s., para 1400 vjetėsh aludon nė tė vėrtetat shkencore rreth tė cilave u diskutua nė simpozium. Kjo dėshmon se : KUR'ANI ĖSHTĖ FJALĖ E ALLAHUT.
    PROF. EZ ZENDANI
    Po... Muslimanėt pėrsėri mund tė jenė pishtarėt e dijes, sikurse ishin mė parė, duke ia dhėnė dijes vendin qė menton ajo dhe duke e bėrė "dijen" dėshmi pėr besimin nė Allahun, xh.sh. Zotin e universit, dhe nė vėr tetėsinė e pejgamberisė sė Muhammedit a.s. Tė vėrtetėn e thotė Allahu i Madhėruar:
    "Ne do tua bėjmė atyre tė mundshme qė tė shohin shenjat Tona nė horizonte dhe nė veten e tyre derisa t'u bėhet e qartė se Kurani ėshtė i vėrtetė. A nuk mjafton qė Zoti yt ėshtė dėshmītar pėr ēdo giė!" (Fussilet, 53)
    "Nė emėr tė Allahut, Bamirėsit tė pėrgjithshėm, Mėshiruesit!
    "E atyre qė a ėshtė dhėnė dija, e dinė se kjo qė tė ėshtė shpallur nga Zoti yt, ėshtė e vėrtetė dhe udhėzon nė rrugėn e tė Gjithėdishmit dhe tė Lavdėruatit (Sebe,6)
    * Kur Ademi a.s. i tha emėrtimet e sendeve, tė cilat Allahu ia kishte mėsuar mė parė, emėrtime tė cilat engjėjt nuk i dinin, atėherė Allahu i urdhėroi engjėjt qė tė pėruleshin para Ademit, si shenjė respekti pėr dijen qė ai kishte. Pra, ngrėnia efrutev e tė pemės sėndaluar nuk ishte shkaku i vėrtetė pėr dėbimin e Ademit a.s. nga Parajsa, sepse qysh mė parė Allahu e kish paracaktuar atė qė tė ishte mėkėmbės i Tij nė tokė. Madje, Ademi a.s. zotėronte aftėsinė e njohjes qysh para se tė vendosej nė Parajsė, dhe tė hante nga frutet e pemės sė ndaluar. Pėr hir tė aftėsisė sė njohjes qė zotėronte Ademi a.s., engjėjt para se Ademi a.s. tė hynte ne Xhenet iu pėrulėn atij nė shenjė respekti.
    Guri i rende peshon ne vend te vet.

  14. #14
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    08-12-2002
    Vendndodhja
    tirane
    Mosha
    35
    Postime
    11
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    “Deshirojnė tė shuajnė dritėn e Allahut me gojėt e tyre, por Allahu e pėrsos Dritėn e Tij edhe nėsė e urrejnė mosbesimtarėt”. Kurani :Saf &Teube.
    Verbum sapienti satis. (Tė mencurit i mjafton njė fjalė, budallait (shen Albanit) lėshoi rrugėn”.
    REPORTAZHET E TOPGUNGACIT (SHEN ALBANIT).
    QUO VADIS TOPGUNGAC?
    Drejtori e angazhoi Topgungacin (shen Albanin) me detyren e re dhe ai menjėher filloi punėn. Na shkrojti nė budallallėkun e tij se Kurani nuk ka asgjė tė pėrbashkėt me fenė. I themi ngadalė Topgungac, mos u rrotullo nėpėr banjo dhe halle duke na marrė mendime tė paguara. Vėrtet Kurani nuk ėshtė libėr shkencor, por shkenca ėshtė pjesė e pandashme e tij. Kėto fakte janė pėrmendur edhe mė pėrpara nė shumė komentime tė Kur’anit qė nga shekulli i 8 A.D dhe deri nė shekullin e sotėm. Islamofobia ėshtė e qartė tek ti Topgungac. Kush tha qė ne dashkemi tė lidhemi me Afrikėn, mirėpo mos harro se Shqipėrisė nuk ia bėri Afrika tė keqen, pasi ėshtė kjo Europė qė na copėtoi neve shqipėtarėve, ėshtė kjo Europė qė mbylli sytė para masakrave greke ndaj camėve, ėshtė kjo Europė qė i la serbėt tė bėjnė maskra nė Kosovė. Dhe nė njė vend na thotė se ka vizituar Kosovėn, Preshevėn etj. Nuk e di Topgungac a e ke vizituar si turist apo si spiun? E dyta ka mė shumė mundėsi. Para hundėve tė Europės u vranė 7000 boshnjakė nė Sebrenicė dhe nė pėrgjithėsi 300000 tė tjetė nė Bosnje. Luftėrat Botėror Europa I shpiki. Eshte kjo Europė qė nė Algjeri vrau mbi 2000000 njerėz, ėshtė Kjo Europė qė vrau nė Kaukaz 2000000. Eshtė kjo Europe qė vetėm lufta e dytė I kushtoi mbi 50000000 njerėz. Shumė bukur e imiton Ismail Kadarenė por pa lidhje. Topgungaci na mėson se nė botėn arabe viti qenka 1422. Topgungaci ose bėn sikur nuk e di se nėse nuk e di e mėsojmė se nuk ka vetėm njė lloj kalendari qė pėrdoret nė kėtė botė. Sa pėr dijeni more Topgungac i qerrestesė nė botė pėrvec kalendarit gregorian pėrdoret edhe kalendari hėnor, indjanėt dhe kinezėt kanė kalendaret e tyre. Ashtu edhe muslimanėt kanė kalendarin e vet. Sa pėr dijeni more Togungac domuzi shqiptarėt nuk kanė pasur nevojė e as nuk kanė nevojė qė tė konvertohen. Sa injorant qė je nė histori more Topgungac. Mos harro se shqipėrinė nuk e cliroi sojsollopi yt por nė krye tė saj ishte Ismail Qemali qė “fatkeqėsisht” ishte musliman i konvertuar. Qė tė vjellėsh edhe pak mė shumė vrerė, vėllezėrit Frashėri kanė qenė muslimanė dhe Naimi ėshtė i pari qė ka pėrkthyer Kuranin shqip pjesėrisht, kurse Samiu njihet pėr veprat e tija “Qytetėrimi islam” dhe “Gruaja nė islam”. Sa keq qė Topgungaci nuk e di kėtė. Epo mėsoje Topgungac se Shqipėrine e themeluan ata qė ishin muslimanė. Islami nuk ėshtė kundėr emancipimit more spiun. Mirėpo ėshtė kundėr imoralitetit, alkolit, pervesitetit, tradhėtisė, nėnshtrimit, kurse ti dhe soji yt thėrrasin nė pervesion, imoralitet dhe nė tė ndyrėn sepse i tillė je ti.
    Unė po tė sjell shkurtimisht shpjegimin shkencor tė hadithit nga shkenctarėt eminentė tė kėsaj fushe dhe jo nga palo njerėz sikur puna jote.
    Zoti thotė nė Kuran: “O njerėz! Nėse ju dyshoni pėr Ringjalljen, atėherė (mendoni krijimin tuaj qė) Ne u krijuam ju prej dheu, pastaj prej uji, pastaj prej njė gjaku tė ngjizur, pastaj nga njė copė mishi (e pėrtypur), qė ėshtė krijesė e formuar apo paformuar (nė raste dėshtimi) nė mėnyrė qė t’ju sqarojmė juve (Fuqinė dhe Zotėsinė tonė pėr tė bėrė cfarė duam Ne). 22: 5
    Komentimi i ajetit:
    Topgungac, hadithi nuk pėrkthet ashtu sic e ke vjedhur ti, pėrkthimi i hadithit ėshtė nė kėtė formė:
    Tregon Abdullah ibnu Mes’udi: I Dėrguari i Allahut, i vėrteti dhe i frymėzuari nga Allahu ka thėnė: “(Sa pėr krijimin tuaj) Cdonjėri nga ju mblidhet nė mitrėn e nėnės sė tij pėr 40 ditė, pastaj bėhet si gjak i mpiksur po nė kėtė fazė (40 ditore). Pastaj njė copė mishi pėrtypur po nė kėtė fazė (40 ditore). Pas kėsaj Allahu dėrgon njė melek pėr tė shkruar 4 fjalė. Ai shkruan veprat e tij, kohėn e vdekjes, mjetet e jetesės dhe nėse do tė jetė fatkeq apo i lumtur. Transmeton Buhariu.
    Po tė shikosh tekstin arabisht thuhet pas cdo faze tė krijimit (mithle dhalik) sikur ai (qė do tė thotė sikur periudha e parė e formimit tė embrionit nė barkun e nėnės).
    Dukesh Topgungac se nga shkenca nuk ke haber fare. Ky hadith sa pėr dijeni pėrmban 4 tė vėrteta shkencore:
    1. Hadithi tregon se pjesėt kryesore tė njeriut formohen nė 40 ditėt e para.
    2. Hadithi thotė gjak i mpiksur. Embriologėt more Topgungac thonė se faza (alaka) copė gjaku i mpiksur fillon nga dita e 15 deri ditėn e 24 dhe embrioni merr formėn e shushunjės sė moēaleve.
    3. Mė pas vjen faza e krijimit tė embrionit nė formė tė mishit tė pėrtypur.
    4. Pra, fillimi i formimit, kalimi nė etapėn e gjakut tė mpiksur dhe formimit tė embrionit nė formėn e mishit tė pėrtypur ndodh nė 40 ditėt e para.
    Etapat e krijimit tė embionit.
    Krijimi i embrionit ndahet nė tre etapa kryesore:
    1. Etapa e parė qė nė arabisht quhet “Nutfeh” dhe ka tre kuptime tė pėrngjashmė: a) Pak ujė sa tė formohet njė pikė e vetme. b) Kokėrrrizė uji. c) njė pikė uji qė pikon. Mėsė miri kėtė e fazė e shpjegon hadithi I mėsipėrm ku Profeti thotė: ““(Sa pėr krijimin tuaj) Cdonjėri nga ju mblidhet nė mitrėn e nėnės sė tij pėr 40 ditė, nuk e dija qė Topgungaci na ditka arabisht. Sa pėr korrektėsi Topgungac “nutfeh” nuk pėrktheht nė shqip spermė, arabėt pėr spermėn pėrdorin fjalėn “menij” mė sė miri ajo fjalė pėrkthet “ujė i dyjėzuar”. Ti do tė thuash se kėshtu e kam vjedhur pėrkthimin, por ta dish more hajdut i paguar se nuk ka pėrkthim fjalė-pėr-fjalė.
    Njė hebre e pyet Muhamedin: “O Muhamed, nga se krijohet njeriu”. Profeti i tha: “O hebre, Cdo njeri formohet nga uji i burri dhe uji i gruas”. Transmeton Ahmedi. Shkencėtarėt more Topgungac thonė se qė tė plotėsohet pllenimi nė mes ujit tė burri dhe ujit tė femrės duhet patjetėr qė secili prej ujėrave (spermės dhe vezores) tė jenė tė lėvizshėm dhe tė gjallė, tė dalė me presion tė fuqishėm. Zoti thotė nė Kuran: “Kėshtu pra, le tė shikojė njeriu nga se ėshtė krijuar ai. Ai ėshtė krijuar prej njė uji qė hidhet fuqishėm”.Tarik. . Pasi ėshtė zmadhuar spermatozoidi rreth 450 herė shikohet se ai ka formėn e njė larve peshku, me kokė tė trashė dhe bisht tė gjatė. Zoti thotė nė Kur’an: “Pastaj Ai i solli pasardhėsit e tij nga esenca e njė uji tė pėrcmuar (si pasojė e bashkimit nga sekretimi i qelizave mashkullore dhe femrore). Sexhde: 7
    Fjala “sulale” nė arabisht mbart dy kuptime kryesore: a) Shkulja e dickaje me forcė dhe rrjedhja e saj, b) peshk i vogėl dhe larva peshku. Pasi spermatozoidet e mashkullit hynė nė vaginėn e femrės pjesa mė e madhe mbetet nė tė. Njė pjesė e vogėl depėrton nga mitra nė kanalin e Falopit pėr tu bashkuar me vezoren e femrės. Pllenimi bėhet vetėm me njė spermatozoid dhe vezorja e forcon cipėn e saj duke mos lėnė tė depėrtojnė spermatozoidėt e tjerė. Nė kėtė kohė formohet “uji i dyjėzuar” i pėrmendur nė fillim tė traditės profetike. Kur profeti u pyet pėr problemin e krijimit tė fėmijės ai tha: “Nuk mund tė formohet fėmija nga e gjithė sperma e burrit”. Transmeton Muslimi. Zoti thotė nė Kur’an: “Vėrtet ka kaluar njė periudhė kohore qė njeriu nuk egzistonte fare si njė dicka e pėrmendur. Ne e krijuam njeriun prej njė uji tė bashkėdyzuar pėr ta sprovuar atė andaj e bėmė tė dėgjojė dhe tė shohė”. Insan: 1/2
    Pasi bėhet pllenimi mes spermatozoidit dhe vezores, vezorja e pllenuar ndryshon cilėsitė duke u ndarė nė pjesė tė shumta dhe nėpėrmjet kanalit tė Falonit kthehet nė mitėr. Pas katėr ditėsh brenda vezores formohet njė numėr i madh pjesėsh tė ndara nė pjesė mė tė vogla qė quhen “Morula”. Pas 5 ditėsh qelizat e ndara brenda vezores shmangen nė njė anė tė saj dhe vezorja arrin nė mitėr nė vendin ku do tė vendoset embrioni i fėmijės sė ardhshėm. Pėr nga pamja e jashtme more Topgungac duket “Nutfah” pikė uji e varur, nag brenda ėshtė “nutfetin emshaxhin”(prej njė uji tė bashkėdyzuar). Eshtė zbuluar se cdo qelizė e trupit tė njeriut pėrmban 46 kromozone. Kurse tek pėrbėrja e spermatozoidit ėshtė parė tė ketė 23 kromozone dhe vezorja e femrės ka gjithashtu 23 kromozone. Bashkimi i dy ujrave jep 46 kromozone. Pra, nė kėtė fazė (uji i bashkėdyzuar) pėrcaktohen tė gjitha cilėsitė e embrionit qė do tė formohet (ngjyrėn e trupit, syve, gjatėsinė, formėn e tė gjitha pjesėve tė trupit. Zoti thotė nė Kuran: “Qoftė mallkuar njeriu sa mohues i fortė ėshtė! Prej cfarė gjėjė e krijoi Ai atė? Nga “nutfah”(lėng i ngjizur si pasojė e bashkimit tė spermės dhe vezores) dhe e pėrcaktoi (cilėsitė)”. Abese : 17/18/19
    Fjala (kad-derah) ka shumė kuptime dhe kryesori ėshtė pėrcakton, pėrgatit, e nė kėtė rast ka kuptimin e pėrcaktimit tė cilėsive. Nė kėtė fazė pėrcaktohet edhe seksi i fėmijės sė ardhshėm. Zoti thotė nė Kuran: “Dhe se Ai (Allahu) ėshtė qė krijon mashkullin dhe femrėn. Nga “nutfah” ”(lėng I ngjizur si pasojė e bashkimit tė spermės dhe vezores) kur ajo hidhet”. Nexhm :45/46. Nė ditėn e gjashtė vezorja e pllenuar fillon tė zhytet nė mitrėn e nėnės derisa mbulohet plotėsisht ashtu sic mbillet fara nė tokė. Kjo zhytje e kėsaj pike “nutfah”(lėng i ngjizur si pasojė e bashkimit tė spermės dhe vezores) zgjat deri nė 15 ditėt e para. Nė kėtė kohė bėhet vendosja e sigurtė e embrionit qė do tė qėndrojė nė kėtė vend pėr 9 muaj. Zoti thotė nė Kuran: “Pastaj Ne e bėnė atė (njeriun) si “nutfah”(lėng I ngjizur si pasojė e bashkimit tė spermės dhe vezores) nė njė vend tė sigurtė (mitra e nėnės)”. Muminun: 13
    Ky pėrshkrim Kuranor pėrshtatet plotėsisht me pozicionin e embrionit nė mitėr.
    2. Etapa e dytė. Faza e krijimit.
    Ėshtė faza kur profeti thotė: “pastaj bėhet si gjak i mpiksur po nė kėtė fazė (40 ditore).
    Pasi embrioni kalon 15 ditė, fillon e shėndrrohet nga njė pikė e varur dhe e ngjitur dhe merr formėn e njė shushunje mocalesh.
    Zoti thotė nė Kuran: “Krijoi njeriun prej njė gjaku tė ngjizur (nė mitrėn e nėnės). Alak: 2. dhe nė njė verset tjetėr: Ne e bėnė atė (njeriun) si “nutfah”(lėng I ngjizur si pasojė e bashkimit tė spermės dhe vezores) nė njė vend tė sigurtė (mitra e nėnės)”. Pastaj atė pikė uji tė ngjizur e bėmė copė gjaku tė varur (e tė ngurtė) mė pas kėtė copė gjaku e bėmė copė mishi (si i pėrtypur)….”. Muminun: 12/13. Fjala “alak” qė nė shqip ėshtė pėrkthyer “Gjak i ngjizur, copė gjaku e mpiksur” mbart edhe disa kuptime tė tjera si: “shushunja e mocaleve e cila ngjitet nė gjuhėt e bagėtive kur pinė ujė (kurse ti Topgungac je shushunjė qė je ngjitur nė prapanicat e padronėve dhe ushqehesh nė tė dhe pėrhap helmin mes njerėzve). Gjak i ngjizur dhe i varur qė ėshtė edhe komentimi i shumė komentatorėve dhe gjak i trashė dhe i ngjizur me ngjyrė tė kuqe. Tė gjitha kėto kuptime nė ajetin kuranor dhe traditėn profetike pėrshtaten plotėsisht me zhvillimin e embrionit pas ditės sė 15, konkretisht nė ditėn e 21-24tė. Pra nė kėtė fazė embrioni ėshtė si njė copė gjaku i ngjizur dhe i varur nė mitrėn e nėnės dhe ėshtė nė formėn e shushunjės sė mocoleve. Nė kėtė kohė ndodh edhe faza e pėrmendur nė tradithėn profetike: “Pastaj njė copė mishi pėrtypur po nė kėtė fazė (40 ditore). Pas ditės sė 24-25sė embrioni fillon tė ndryshojė nė mėnyrė tė shpejtė. Sė pari nė embrion fillojnė tė dallohen rruazat dhe embrioni fillon qė tė marrė formė tjetėr. Nė ditėn e 27/28/29 embrioni ka marrė pamje tjetėr. Pėr mė shumė Topgungac shiko librin: “The Developing Human” tė Keeth Moore, 4th ed..Philadelphia, Saunders 1988. Nė kėtė kohė embrioni duket si njė copė mishi e kafshuar. Menjėherė pas shfaqjes sė rruazave embrioni fillon qė tė marrė formėn e “C”. Pastaj fillon qė tė marrė formėn njerzore. Fillon e shfaqet koka, kurse pjesėt e poshtme si bisht mirėpo tė gjitha kėto nė formė sythesh dhe nuk janė tė dallueshme. Zoti thotė nė Kuran: “Ne e bėnė atė (njeriun) si “nutfah”(lėng i ngjizur si pasojė e bashkimit tė spermės dhe vezores) nė njė vend tė sigurtė (mitra e nėnės)”. Pastaj atė pikė uji tė ngjizur e bėmė copė gjaku tė varur (e tė ngurtė) mė pas kėtė copė gjaku e bėmė copė mishi (si i pėrtypur)….”. Muminun: 12/13
    Kurse nė njė verset tjetėr: …“pastaj nga njė copė mishi (e pėrtypur), qė ėshtė krijesė e formuar apo paformuar (nė raste dėshtimi) nė mėnyrė qė t’ju sqarojmė juve (Fuqinė dhe Zotėsinė tonė pėr tė bėrė cfarė duam Ne). 22: 5
    Togungac le tė dėgjojmė vlerėsimet e shkencėtarėve tė embriologjise nė lidhje me cfarė u tha mė sipėr.
    Pr. Dr Keeth Moore, profesor i anatomisė dhe embriologjisė nė universitetin e Torontos nė Kanada, anėtar i shumė organizatave ndėrkombėtare, autor i shumė punimeve nė fushėn e tij dhe qė janė manuale mėsimi nė pjesėn mė tė madhe tė botės thotė: “Kam kėnaqėsinė qė marr pjesė nė shpjegimin e vargjeve kuranore dhe thėnjeve tė Muhamedit. Jam plotėsisht i bindur, se kėto fakte, Muhamedit i kanė ardhur nga Zoti, sepse kėto informacione shkencore, shkenca i zbuloi kohėt e fundit pas njė pune shumė tė lodhshme. Dhe ku ėshtė fakt bindės pėr mua, se Muhamedi ėshtė i Dėrguari i Allahut”. Prof. Moore kur e pa shushnjėn qė gjendet nė mocale dhe embrionin qė Kurani nė kėtė etapė e pėrshkruan gjeti ngjashmėri tė madhe dhe tha: “Vėrtet embrioni nė etapėn “gjak i ngjizur” i pėrngjan plotėsisht kėsaj shushunje. Ai sqaroi gjithshtu se embrioni nė kėtė fazė ėshtė i varur dhe i ngjitur nė mitrėn e nėnės. Ai kėto fakte gjithashtu ua paraqiti shumė mjekėve nėpėr simpoziume. Ai shton se kur embrioni gjendet nė kėtė etapė “gjak i ngjizur”, gjaku ėshtė i mbyllur nė enėt e tij para se tė kryhet mbėshtjellja e embrionit me cipėn e tij. Pra, sipas prof. fjala “alakah” pėrfishin tė gjitha cilėsitė e embrionit. Prof. Moore flet pėr embrionin kur kalon nė etapėn tjetėr qė Kurani e pėrshkruan “mudga” qė do tė thotė “mish i pėrtypur”. Ai solli njė copė blate tė tharė dhe e kafshoi me dhėmbė. Mė pas solli njė foto tė embrionit dhe bėri krahasimin mes tyre, ku u pa qartė se embrioni i ngjan plotėsisht mishit tė pėrtypur. Shikoni mrekullimin e prof. Moore kur dėgjoi versetin: “Ai u krijoi juve nė barqet e nėnave tuaja, krijim pas krijimi, nė tri errėsira”. Zumer:6. Ajeti aludon nė atė se embrioni zhvillohet nė brendi tė tre mbėshtjellsėve tė errėta qė janė: a) Shtresa e jashtme e barkut tė femrės, b) shtresa uterinare, c) membrana amniokorionike. Por. Moore bind gjithashtu se ndarjet e tanishme nė shkencėn botėrore rreth etapave tė zhvillimit tė embrionit nė mitrėn e nėnės janė tė ndėrlikuara dhe tė pakuptueshme dhe nuk ndihmojnė aspak nė kuptimin e etapave tė embrionit pasi kjo ndarje bazohet nė numra si etapa nr.1, etapa nr.2 nr.3 etj. Ndarja qė ėshtė pėrmendur nė Kuran dhe hadith nuk ėshtė me numra, por bazohet nė format e dalluara dhe tė qarta. Nė librin e Zotit, Kuranin e shenjtė, ndarja pėrshkruhet me fjalė si: ujė i dyjėzuar, gjak i ngjizur, copė mishi i pėrtypur, eshtra, veshja e eshtrave me mish dhe formimi i krijesė. Pėr kėtė ndarje kuranore, qė bazohet nė forma tė caktuara, tė cilat dallohen nga njėra tjetra prof. Moore thotė: “Eshtė njė ndarje e pėrsosur shkencore, e lehtė, e kuptueshme dhe e dobishme”. Nė njė simpozium shkencor ai tha: “Embrioni nė mitrėn e nėnės ėshtė i mbrojtur nga tre mbėshtjellės ose tri shtresa: a) Shtrsa e jashtme e barkut tė femrės, b) shtresa uterinare, c) membrana amniokorionike. Tė nderuar anėtarė, krahsojeni fjalėn e Prof. Moore mė thėnjet e supershkenctarit Topgungac.
    Profsor Marshall Xhonson (pėrgjegjės i katedrės sė Anatomise dhe drejtor i insitutit Daneil nė Universitetin “Tomas Xheferson” USA) duke folur pėr pėrshkrimin e saktė qė i bėn Kurani embrionit nga forma e jashtme dhe pėrbėrja e brendshme e tij thotė: “Nė realitet, Kurani i pėrshkruan periodat e jashtme tė embrionit, por ai i pėrshkruan edhe periodat e brendshme, duke vėrtetuar ndryshimet kryesore qė pėson ai, gjė tė cilėn e kanė zbuluar shkencėtarėt e sotėm. Faleminderit”.
    Topgungaci na tregon mė pas se Zoti dėrgoka engjullin pėr ti dhėnė shpirt. A nuk e di ti more Topgungac se ka jetė organike dhe kjo tė ėshtė sqaruar mė sipėr dhe jetė shpirtėrore. Hadithi flet se nė kėtė periudhe njeriu frymėzohet me shpirt Neve na habit komentimi grandioz i joti qė nė tė vėrtetė ėshtė komentin i atyre (padronėve qė tė japin kockat) qė rrjedh nag cmira, urretja, zilia pėr islamin nuk i lė tė flejnė gjumė. Pastaj nuk e di ku e merr atė drejtė tė paktėn morale qė Krijuesin e gjithėsisė ta vendosėsh nė pozitėn e krijesave dhe ti mėsosh ti proceset e krijimit?. Mos e shfaq veten kaq injorant Topgungac. Mė pas Topgungaci reportazhin e vazhdon me teorinė e KISMETMENTALITETIT. Ti Topgungac nuk e ke fare idenė e Vullnetit tė Lirė. Ke rėnė nė gabim tė madh. Veprat tuaja janė tė njohura tek Zotit dhe janė tė shkruara nė Librin e Tij. Ti pėr to nuk ke pėrgjegjėsi Topgungac. Ato janė tė caktuar nė Diturinė e Tij absolute dhe jo nė mendjen tėndė prej majmuni. Zoti nuk do tė kėrkojė llogari askujt pėr ngjyrėn, gjatėsinė, vendin ku ka lindur e ku ka vdekur, pėr lėvizjen e kozmosit etj. Njeriu pyetet pėr atė qė mundet ti zotėrojė. Njeriu ėshtė i lirė qė tė kultivojė pasione e veta, mund tė urrejė dhe mund tė dėsshirojė, mund tė gėnjejnė dhe tė jetė i sinqertė. Ne nuk flasim pėr veprimet e pakontrolluara por pėr veprimet e vetėdijshme. Ajo qė cakton Zoti pėr cdo gjė ėshtė Vullneti i Tij. Liria e njeriut Topgungac, nuk mund tė jetė sipėr vullnetit tė Zotit. Ti mundesh qė tė kryesh veprime qė i kundėrvihen kėnaqėsisė sė Zotit dhe jo Vullnetit tė Tij. Teoria e KISMETMENTALITETIT vėrtetohet mė sė miri nė personalitetin tėnd. Ka njerėz tė cilėt janė tė tiposur me cilėsitė e kėqija, qė gjithmonė vjellin vrer, helm, njerėz perves qė nuk i kanė tė qarta parimet e moralit, morali i tyre ėshtė paraja dhe shitja e atdheut pėr kacidhe i tillė je ti Topgungac.
    Pėrsa i pėrket hadithit tė dytė ti Topgungac bėn gabime trashanike, cdo hadith ka kuptimin e tij. Eshtė nė kompetencėn e Zotit krijimi i gjinisė sė njeriut. Mendoi versetet qė pėrmendėm mė sipėr nė lidhje nė krijimin dhe pėrcaktimin e cilėsive tė embrionit. E vėrteta shkencore nė hadith ėshtė se gjinia e fėmijės varet nga spermatozoidi. Dhe kjo ėshtė njė e vėrtetė shkencore more Topgungaci i qerrestese. Mjfton tė kuptosh se nuk di asgjė. Herėn tjetėr kur tė sjellėsh ndonjė hadith sille edhe burimin bashkė me komentimin ndryshe do tė jenė fjlėt tuaja “semper idem” gjithmonė tė njeta dhe kopalla.

    PS.
    Kam pėrdoru fjalėt nė arabisht pasi ajo ėshtė gjuha burimore e Kuranit dhe Traditės profetike.
    Me respekt Abi

  15. #15
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    30-04-2002
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    174
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    O muslimane, Allahu ju shperblefte...
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga huggos : 18-12-2002 mė 02:56
    Sa mirė do tė ishte tė mos kisha lindur,
    por meqė kam lindur sa mirė do tė ishte tė mos vdisja,
    por meqė do tė vdesė sa mirė do tė ishte tė mos ringjallesha.
    por meqė do tė ringjallem sa mirė do tė ishte tė mos dėnohesha, e nėse dėnohem tė mos dėnohem pėrgjithmonė...

  16. #16
    i/e regjistruar Maska e nimue
    Anėtarėsuar
    06-08-2002
    Vendndodhja
    itali
    Postime
    78
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    alban e mban mend sa tema ke hapur dhe nuk je interesuar me per to.
    si ta marrim si papergjegjesi
    apo si kopshtar temash qe preferon vyshkjen nga kujdesi........................................... .
    Guri i rende peshon ne vend te vet.

  17. #17
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    22-12-2002
    Vendndodhja
    Kopenhagen
    Postime
    24
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Albani i shkrete lufton vetem. C't'i beje qe i jane mbeshtjelle nje tufe turqish qe si cakejte duan ta hane te gjalle.
    Ku shkel turku, nuk mbin bari.

    (Thenie popullore shqiptare)

  18. #18
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    13-12-2002
    Vendndodhja
    tirane
    Mosha
    34
    Postime
    18
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    o kiufiu (fiufiu), mer mire te jesh turk sesa sllav, shqiperine nuk e hengri turqia por dosa rusi bashke me klyshte e saj sllave dhe greke, mos valle edhe ti pi tek kjo dose? nese ke argumente llogjike dhe shkencore flet se ndryshe si puna jote (fiufiu) dhe shen albani ka plot.
    ky eshte sqarim per njerezit ...

  19. #19
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    13-12-2002
    Vendndodhja
    tirane
    Mosha
    34
    Postime
    18
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    kiu fiu (fiufiu) shrehejn popullore e respektoj por ajo nuk perdoret ne cdo vend, edhe njehere po ta them se nga historia je (fiufiu), kush mori Camerine, Kosoven, trojet ne Maqedoni dhe ne Mal te Zi , turqia apo ata qe ti u lepihesh dhe ndoshta te japin nje kacidhe.
    -------------------
    Me mire te heshtesh sesa te flasesh pa ditur gje.
    ky eshte sqarim per njerezit ...

  20. #20
    فقيـــر إلـى الله Maska e rapsod
    Anėtarėsuar
    04-08-2002
    Vendndodhja
    Mbi libra
    Mosha
    37
    Postime
    799
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    o Shen Alban de la Shkinia
    o Rob i shkret ne humneren e injorances qe ma heq veten si soj dijetaresh pse i futesh kot ketij muhabeti qe s'ka pas Shen e as Sant e Pape apo ku ta di se cfare qe ta kundershtoje, dua vetem te te perkthej nje fjale qe ti ia thua emrin Sperme, fjala ne hadith eshte Alek qe ne shqip do te thote forme Plazme ti je aq shkencetar i madh sa ben te fillosh pune ne martenitet por me mire shko atje te pyesesh drejtperdrejt, ndoshta edhe per Klonimin (qoft larg te na behet nje kopje si puna jote), je shume i lezecem kur permend disa libra por do te thoja mos valle Darvini s'ka shkruajtur libra? po sa te konsiderueshem jane ato libra sot nga ku nje natyralist (qe e kishte per hobi) na u be shkencetar i madh?
    shnet o shen se per Alban turp per emer
    "Allahu ka ekzistuar dhe s'kish vėnd, Ai ėshtė ashtu siē ka qėnė" Hzr. Aliu r.a.

Faqja 1 prej 4 123 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Kontributi i shkenctarėve islam nė shkencė
    Nga Bleti002 nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 19
    Postimi i Fundit: 15-03-2009, 22:29
  2. Mrekullitė nė Kuran!
    Nga Immaculate nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 61
    Postimi i Fundit: 11-10-2006, 09:48
  3. Ungjilli si bazė e jetės
    Nga Albo nė forumin Komuniteti orthodhoks
    Pėrgjigje: 5
    Postimi i Fundit: 08-06-2006, 22:59
  4. Kontributi i Krishterimit dhene shkences
    Nga NoName nė forumin Komuniteti katolik
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 11-04-2006, 17:49
  5. Bibla Kur'ani Dhe Shkenca
    Nga Saraj nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 24-11-2002, 07:02

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •