Close
Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 34
  1. #1
    Letersia Maska e feneri
    Anėtarėsuar
    05-12-2007
    Vendndodhja
    Nė Kėrēovė
    Postime
    359
    Faleminderit
    0
    36 falenderime nė 36 postime

    Halil Kajtazi

    I nderuari z. Ferit Ramadani,


    Pata do punė rreth formimit tė kėtij shkrimi, dhe kėrkoj ndjesė qė po ta dėrgoj pak me vonesė.

    Shkrimi “Erėrat e Kosovės” ka pėr qėllim tė caktuar, ku shihet se nė kėto erėra ende po gjedet vėllazėria jonė shqiptare. Duke e pėrfunduar kėtė letėr, mė ra nė sy njė poezi e Milaim Berishės, ku shkruante:

    “Nėnė, unė do tė vdes prej mallit
    – Po nuk tė pashė Ty dhe Arbėrinė time...

    Madje, vijon:

    “Anės detit pa yll, pa hėnė.
    Dymijė vjet gjėmon njė Nėnė.
    Plagė e moēme ther nė gji,
    Pikon gjak - nė Kosovė, nė Shqipėri.

    Kėto erėra tė Kosovės e kanė trazuar botėn, po edhe Nėnėn Shqiperi. Poeti vijon:

    “Trupi im do tė digjet nga rrufetė,
    Po, Shqipėria do tė rrojė pėrjetė.
    Dhe kur tė bėhem shpuzė e hi,
    Prapė tė dua, Nėnė Shqipėri!”
    Arbėri tė qofsha fal, tė kam nėnė e mė ke djalė !

  2. #2
    Letersia Maska e feneri
    Anėtarėsuar
    05-12-2007
    Vendndodhja
    Nė Kėrēovė
    Postime
    359
    Faleminderit
    0
    36 falenderime nė 36 postime
    SHĖNIME PĖR AUTORIN

    Halil Kajtazi u lind mė 21 qershor 1935 nė Vitak tė Drenicės, Kosovė. Shkollėn fillore e kreu nė vendlindje, Gjimnazin e ulėt nė Skėnderaj, shollėn normale dhe shkallėn e parė tė Fakultetit Filozofi – Dega e Gjuhės dhe e Letėrsisė Shqiptare, nė Prishtinė. Puni mėsues nė disa shkolla tetėvjeēare: nė Llushė, Likofc dhe nė Runikė, pastaj edhe arsimtar i gjuhės shqiptare nė Shkollėn tetėvjeēare tė Rakoshit tė komunsė sė Istogut(Burimit). Punoi gazetar nė Radio-Prishtinė, pastaj nė gazetėn e punėtorėve “Kombinati Kosova”. Mė vonė disa vjet punoi edhe si pėrkthyes.
    Me shkrime letrare u paraqit pėr herė tė parė mė 1952. Njė kohė ishte edhe bashkėpunėtor i disa gazetave dhe revistave shqiptare qė botoheshin nė Kosovė, Maqedoni si dhe nė Mal tė Zi.
    Merret me mbledhjen dhe studimin e folklorit burimor shqiptar si dhe me krijimtari letrare kryesisht nė prozė.
    Ka botuar kėto vepra:
    Xingli-mingli, 1972
    Nga lirika popullore e Drenicės, 1972
    Proza popullore e Drenicės, 1970 (botim i autorit)
    Proza popullore e Drenicės, 1972
    Proza popullore e Drenicės, I,II,III, 1986
    Proza popullore e Drenicės, IV, 2007
    Nina-nana(grup autorėsh),1978.
    Veprat letrare:
    I treti, roman, 1979
    Nė shtėpinė e bardhė, roman, 1995
    Njė kohė tjetėr, tregime, 1996
    Pehlivan Guri, roman, 2002
    Loti nė tri kohė, roman, 2002
    Shkrime letrare, 2002
    Norka, roman, 2003
    Orėt e mėngjesit, roman, 2005
    Arbėri tė qofsha fal, tė kam nėnė e mė ke djalė !

  3. #3
    Letersia Maska e feneri
    Anėtarėsuar
    05-12-2007
    Vendndodhja
    Nė Kėrēovė
    Postime
    359
    Faleminderit
    0
    36 falenderime nė 36 postime
    Dėshira ime ėshtė qė kėto ide tė mia tė pėrhapen kudo ndėr ne. Por, kam edhe njė dėshirė, mė tė madhe, qė shkrimi ta shohė dritėn e botimit. Unė njėherė nuk kam mjete materiale. Po qe se gjendet dikush qė ka mundėsi ta financojė, do ta nderoja unė dhe do tė mbetej i nderuar nėpėr shekuj... Nuk po e zgjati mė shumė.
    Tė fala vėllazėrore,
    Halil Kajtazi,
    Arbėri tė qofsha fal, tė kam nėnė e mė ke djalė !

  4. #4
    Letersia Maska e feneri
    Anėtarėsuar
    05-12-2007
    Vendndodhja
    Nė Kėrēovė
    Postime
    359
    Faleminderit
    0
    36 falenderime nė 36 postime
    Halil KAJTAZI





    ERĖRAT E KOSOVĖS
    1943



    Nė vend tė prologut?


    Greqia antike ishte shkollė pėr shqiptarėt, sikurse ishte edhe Serbia e formuar shumė mė vonė se shteti shqiptar. Greku pėr grekun ishte vetėm grek, e serbi pėr serbin ishte vetėm serb. Duke parė se greku herėt ishte diferencuar se ishte grek, pse tė mos bėnte edhe shqiptari njė punė tė tillė? Duke parė se serbi jepte jetėn mė sė pari pėr Serbinė, pse vallė edhe shqiptari tė mos jepte jetėn pėr Shqipėrinė?! “Kėtu ėshtė nėnė Serbia!” pohonin ardhacakėt serbė, e shqiptarėt frikėsoheshin tė pranonin njė tė vėrtetė e tė mbronin idenė pėr nėnėn e tyre!…Aksioma e Ilirisė ėshtė e gjatė dhe e pėrjetshme. Kroma e luftės iliro-romake kishte marrė pėrmasa tė gjėra. Iliria tėrėsisht ishte pushtuar nga Roma dhe kroma! Romakėt me zjarre arritėn t’i ftohin ilirėt dhe kėshtu nisi shpėrngulja sipas planeve romake. Prej kusarisė qė ua morėn ilirėve, i detyran qė me dhunė tė vendosen nėpėr vende malore. Deti ilir mbeti pa ato anije qė lundronin nėpėr tėrė botėn. Oficerėt romakė qė i kishte rekrutuar perandoria romake nga forcat ilire dhe me shpirt ilirėsh, vepronin kudo. Dhe, aty ku hetohej se pėrkrahnin luftėrat ilire, pėrndjekeshin me tė madhe. Po qe se Roma hetonte se flitej mirė pėr oficerėt ilirė, i shkarkonte nga posti, ua heqte gradat dhe i qortonte, ua humbte fijet nė shkallė tė botės. Koha e Ilirisė ishte mbushur me tė dhėna tė huaja, me sfida, gėnjeshtra e ēfarė mė tepėr, edhe me veprime qė nuk dihej me ē’lugė trazoheshin? Mjerisht qė kishte shumė e shumė mėdyshje kombėtare. Pėrkundėr erėrave tė luftės ata parandjenin se po vjen epoka e lavdisė shqiptare! Pritej akti i parė i dramės sė madhe shqiptare, pritej edhe akti i dytė, si dhe akti i tretė i fitores… Fatbardhėsisht qė shqiptarėt e mbajten gjithnjė lart flamurin e pėrjetshėm tė rebelimit kundėr shkelėsit… “Feja e shqiptarit ėshtė shqiptaria”, ka thėnė Pasko Vasa. Kjo tezė romantike, ishte e pranishme nė tė gjitha lėvizjet shqiptare tė bėrjes dhe ruajtjes sė shtetit. Prandaj, mbijetesėn dhe mirėqenien ekonomike shqiptarėt e konceptonin gjithmonė me krijimin e shtetit kombėtar. Pikėpamja e tillė mund tė haset edhe nė mesjetė. “Skėnderbeu u lind ortodoks, u rrit si musliman, vdiq katolik, por lufta e tij pėrtej principatės sė trashėguar nga i ati, alenaca me princėrit e tjerė shqiptarė - katolikė dhe artodoks - ishin dėshmi e njė luftė kombėtare qė tejkalonte barrierat fetare”, pėrkujton Agron Shala, nė shkrimin e botuar nė gazetėn “Koha ditore”, 15 mars 2008.
    Arbėri tė qofsha fal, tė kam nėnė e mė ke djalė !

  5. #5
    Letersia Maska e feneri
    Anėtarėsuar
    05-12-2007
    Vendndodhja
    Nė Kėrēovė
    Postime
    359
    Faleminderit
    0
    36 falenderime nė 36 postime
    PĖR SHTET DHE PUSHTET DEMOKRATIK!

    Mjerisht qė nė Romė nuk qesh asnjėherė, por fatbardhėsisht qė kanė qenė tė tjerėt, dhe mė kanė shpjeguar se mbi derė tė njė kishe tė vjetėr ėshtė shkruar thėnia: “Quo vadis...?” qė nė gjuhėn tonė shqipe do tė thotė: “Ku po shkohet?...” Thėnies latine nuk kam ēka t’i shtoj e as ēka t’i heq. Nėse kam tė dreejtė pėr momentin e gjendjes faktike nė ditėt e sotme, do tė bėja njė pėrmirėsim, apo njė shtesė: “Quo vadis, Kosovė...?!”
    Kosova e pas luftės ėshtė duke pritur si nė ankth ēdo lloj ndryshimi, qoftė edhe nė dobi tė tė gjithė qytetarėve, apo nė dėm tė njėrės palė, qė gjithnjė nuk ėshtė pajtuar me ndryshime tė reja. Ka tė tillė qė pėrpiqen tė lidhėn e ēlidhen edhe me dreqin me bisht qė tė pushojnė zėnkat dhe tė mos kėtė luftė nė kėto troje tė Ballkanit. Me sa po shihet, ende jemi nėn hije tė luftės sė fundit, apo, mos vallė janė hijet e luftėrave tė mėparshme tė shqiptarėve pėr ēlirim kombėtar? Me sa po shihet, ende nuk po dihet se nga po shkon fati i Kosovės. E vėrteta pėr tė mbeti gjithnmjė e hidhur. Kahet e Kosovės pėr ribashkim kombėtar po zbehen, duke premtuar se Kosova po formohet si shtet i ri nė Gadidhullin Ballkanik, dhe nė Evropė. Edhe kėto pėrpjekje janė tė mirėseardhura, por siē po shihet, ēdo gjė po vjen me vonesė, kur tė tjerėt po fitojnė nga amullia qė po i krijohet Kosovės sė nėpėrkėmbur.

    (Pėrmbajtja do tė duhej tė riformulohej pėr shkak se ndėrkohė ėshtė shpallur pavarėsia e Kosovės)
    Arbėri tė qofsha fal, tė kam nėnė e mė ke djalė !

  6. #6
    Letersia Maska e feneri
    Anėtarėsuar
    05-12-2007
    Vendndodhja
    Nė Kėrēovė
    Postime
    359
    Faleminderit
    0
    36 falenderime nė 36 postime
    PERANDORIA

    Sa e kam tė njohur edhe nė kohėn e Perandorisė turke, shqiptarėt luftuan pėr tė krijuar shtetin si dhe pavarėsinė dhe lirinė e tyre nė trojet shekullore. Nė ato pesėqin vjet tė sundimit turk kėtu e gjetiu, shqiptarėt e Kosovės dhe serbėt u trajtuan si rajė! Mė 1389, kur pėrfundoi Lufta e Kosovės, turqit u shporren nga Kosova, raja serbe priste me padurim qė Serbia ta ripushtojė Kosovėn. Ashtu edhe ndodhi, sepse nėnėn Rusi e pati krah tė djathtė. Kėshtu, lufta e shqiptarėve kundėr ish-regjimit pesėshekullor turk nuk iu pranua rajės shqiptare. Serbia nė kohėn e Car Dushanit e shtriu pushtetin e vet kudo ndėr shqiptarė. Arriti ta krijojė edhe Serbinė e madhe me toka tė shqiptarėve, por Shqipėria mbeti e cunguar. Mjerisht qė asaj iu kėputen disa degė. Kosova si degė me sytha e nėnės Shqipėri mbeti nėpėr shekuj e pikėlluar. Pėrpjekjet e pareshtura qenė dhe mbeten se si sllavėt ta gllabėrojnė edhe atė copė Shqipėri. Edhe pse tė coptuar nga nėna, shqiptarėt nuk nėnshtroheshin, por gjithnjė flijoheshin dhe kishin pasoja tė shumta. U bėnė edhe shumė pėrpjekje pėr t’u sqaruar luftėrat e shqiptarėve pėr njė shtet etnik, por ēdo pėrpjekje, pala serbe me ndihmėn e gishtit tė madh tė nėnės Rusi, ia vente velin e zi: “Shqiptarėt janė shumė tė papėrshtatshėm dhe tė pacivilizuar. Ata nuk e meritojnė ta kenė shtetin e tyre, edhe pse u ėshtė pranuar njė trohė shtet”.

    (Ėshtė fjala pėr Shqipėrinė e copėtuar mė 1912-1913).
    Arbėri tė qofsha fal, tė kam nėnė e mė ke djalė !

  7. #7
    Letersia Maska e feneri
    Anėtarėsuar
    05-12-2007
    Vendndodhja
    Nė Kėrēovė
    Postime
    359
    Faleminderit
    0
    36 falenderime nė 36 postime
    HISTORIA E PASHKRUAR

    Madje, tė kthehen edhe pak nė historinė e pashkruar apo tė shkruar nėn rrethana shumė tė ndėrlikuara, kur ajo ishte e pushtuar brenda nga tė tjerėt. Thuhet se mė 1924, Shqipėria u shpall si shtet demokratik, i pari nė Gadishullin Ballkanik! Mos qofshin tė gabuar ata qė nė atė kohė patėn guxim, qė para rebelimit tė ballkanasve e shpallen shtetin e parė demokratik! Ai shtet e shpalli fitoren e revolucionit tė atij qershori. Pavarėsia e shtetit nuk ecte pėrpara nė mungesė tė mjeteve financiare. Ekonomia kishte rėnė nėn zėro. Kėtė varfėri tė skajshme e pritėn fqinjtė e parė, dhe demokracia e shpallur e Shqipėrisė sė Nolit nuk zgjati mė shumė se gjashtė muaj. Sėrish me ndihmėn e Serbisė dhe tė Rusisė cariste ra “qveria demokratike”! Demokratėt shqiptarė u degdisen kudo nėpėr botė. Ra qeveria e Fan Nolit, pa pėlqimin e tij dhe tė demokratėve tė tjerė!... Vallė, pyes, a kam arsye ta shprush fjalėn latine: “Quo vadis, Shqipėri...?”
    Me ndihmėn e N. Pashiqit, dhe me luftėn e shkurtėr qė bėri z. Ahmet Zogu me demokratėt e vendit, ai erdhi nė krye tė shtetit qė e kishte vetshpallur veten si mbret i Shqipėrisė. Nė luftėn qė u zhvillua ndėrmjet shqiptarėve me shqiptarė, vonė e hetuan qė tė dy palėt kundėrshtuese luftonin me pushkė(mauzerka) tė Serbisė...! Siē po shihet, gjithkund po po mbizotėron politika e jo arsyeja pėr zgjidhjen e problemit tė shqiptarėve. Ajo(politika) ėshtė njė shtrigė qė i fut hundėt kudo! Po, tani ēmendojnė shqiptarėt e Kosovės dhe mėrgimtarėt e nderuar!?
    Arbėri tė qofsha fal, tė kam nėnė e mė ke djalė !

  8. #8
    Letersia Maska e feneri
    Anėtarėsuar
    05-12-2007
    Vendndodhja
    Nė Kėrēovė
    Postime
    359
    Faleminderit
    0
    36 falenderime nė 36 postime
    SHKAPĖRDERDHJA

    U bė njė kohė e gjatė qė s’u pamė, por vetėm u dėgjuam gojarisht me anė tė telit. Edhe kėto “takime” janė tė mirėserdhura, tė mirėpritura. Ē’tė bėjmė kur nuk po mund tė shihemi e tė ēmallemi apo tė rrimė sė bashku, sikur kur ishim kėtu nė Kosovė, pikėrisht nė Prishtinė. Ēfarė ditėsh na erdhėn? Tash, po mė duket se do tė ishte mirė qė tė ishim nė atė vlug tė bisedave, edhe pse shpesh ishin tė zjarrta dhe me nervozizėm, apo mos vallė ato qenė pikėrisht qė na motivuan tė shkapėrderdhemi nė tė katėr anėt e botės?! Mospėrputhjet e pikėpamjeve nė familjet shqiptare ndodh se do t’i kenė hapur dyert e botės... apo mos i paskemi mpiksur qysh herėt. Ėshtė kjo kėnga e vjetėr qė u pėrsėrit pėr ne shqiptarėt? Pra, pas ēdo rrėzimi tė njė pushteti, shqiptarėt e mjerė qenė tė detyrueshėm tė kėrkojnė strehime nė vende tė huja! Unė, kur e pata lexuar librin “Historia e Shqipėrisė” nė kapitullin ku pėrkujtohen luftėrat e Skėnderbeut kundėr osmanllinjve, mes tė tjerash gjeta tė shkruar porosinė e kryetrimit legjendar, qė kur me fjalime patetike nė Krujė dhe nė Lezhė luste popullin: “Ju kėshilloj qė t’ju ikni fėrkimeve me armiqtė!” Sa e kuptoj atė periudhė tė luftės, po shoh se edhe atėherė qenka dashur t’ju iknim fėrkimeve tė luftėrave me romakė e me osmanllinj. Pas ēdo lufte ne paguam tagėr. Po edhe ndryshimet e shpejta na sollėn nė prag tė greminės.
    Arbėri tė qofsha fal, tė kam nėnė e mė ke djalė !

  9. #9
    Letersia Maska e feneri
    Anėtarėsuar
    05-12-2007
    Vendndodhja
    Nė Kėrēovė
    Postime
    359
    Faleminderit
    0
    36 falenderime nė 36 postime
    FRIKA...

    Ē’fat patėm ne nga ato luftėra tė pėrgjakshme? U dėmtuam ne edhe kundėrshtarėt.... Pastaj me ata qė lidhėm besėlidhjen, na futėn frikėn dhe na i futėn qė tė dy kėmbėt nė njė kėpucė! Shkuan turqit e na erdhen serbėt nė derė tė shtėpisė. Tė tillėt na mashtruan se do tė kapėrcejnė nėpėr Kosovė e po sundojnė mbi njėqind vjet. Ata u vendosen nė kėto troje qė na robėruan e bėnė mė zi se tė gjithė sundimtarėt e mėparshėm. Po kush do ta dėgjonte zėrin tonė? Sė pari klithmat nuk i lejuan tė dalin jashtė pragut tė shtėpisė, e lėre mė edhe jasht Ballkanit tė trazuar, e sa pėr Evropė, kur patėm ndonjė ndihmė prej saj? Evropa deritash e kishte bėrė veshin tė shurdhėr, sikur fare nuk dėgjonte asgjė, apo, pėrpiqej tė fitojė prej padrejtėsive qė na i bėri, pikėrisht pse nėpėr shekuj qemė popull i pakrah dhe i pambrojtur? Evropa e re, vallė ēfarė do tė na sjellė? Tash do tė shohim, ku bėn pjesė harta e Evropės, e ku gjendet Gadishulli i Ballkanit!? Pastaj do tė shihet edhe ku bėn pjesė Shqipėria dhe Kosova, qė tė dyja tė copėtuara! Ku qemė ne!? Ē’bėhet vallė tani nė Shqipėri?... Mbetem tė grindemi pėr nėnėn qė shumė veta e lamė tė shkretė, tė mallkuar, tė krasitur, e lamė si degė e kėputur dhe kurrė s’i vajtėm pranė tė pyesnim: “Ē’ke moj nėnė, edhe po vajton? Dhe u bėre si lulez me kokė tė unjur ngase nuk shėkon diell?” pohonte Noli ynė. Nė njė intervistė tė zotit Fan Noli dhėnė korrespondentit tė gazetės sė Beogradit “Vreme” (“Koha”), mė 13 shtator 1924, ai shprehte pikėpamjet e tij: “Ne dėshirojmė marrėdhėnie fqinjėsie tė mirė me shtetin jugosllav, se kemi nevojė pėr qetėsi qė tė mbledhim tėrė vemendjen tonė nė organizimin e shtetit dhe zhvillimin e ekonomisė”, ku mes tė tjerash theksoi edhe ēėshtjen e zgjidhjes sė nyjės Kosovė: “Lidhur me kosovjotėt, qė qeveria mori masat qė ata tė qėndrojnė urtė dhe ju siguroj se kanė pėr tė ndenjur urtė(...). Nė qoftė se ju dėshironi qė kosovarėt tė mos jenė shkak i grindjeve dhe urrejtjeve midis dy shteteve, atėherė ju silluni mirė kundrejt popullsisė shqiptare nė Jugosllavi. Konstatoi me kėnaqėsi kohėn e fundit... autoritet tuaja lokale sillen mė mirė kundrejt shqiptarėve tė Kosovės. Shpresoj qė edhe qeveria e re juaj, gjithė kėtė politikė do ta ndjekė nė interesin e tė dy shteteve”. Mirėpo, me sa shihet zoti Noli ishte qė tė krijohej njė gjendje paqeje e qetėsie nė Ballkan. Ai shpesh i vlerėsonte se kėto ishin premtime tė thata. Gjendja ndėrkombėtare dhe lufta e ftohtė ndaj shqiptarėve e bėjnė kėtė periudhė shumė tė papėrshtatshme. Ndodh se i frikėsohej luftės sė re dhe “... do t’i ngrejė duart drejt qiellit dhe do tė bėrtasė: “Oh! Mė mirė luftė sesa tė gjitha kėto llomotitje tė mėrzitshme pėr paqen!... Ku jemi ne? Ē’ka bėrė Lidhja e Kombeve? Pėrgjigja ėshtė shumė e lehtė: Do ta gjeni te Shekspiri: “Fjalė, fjalė, fjalė”, domethėnė erė e asgjė mė tepėr”
    Kultura e paqes, mė sa shoh, s’ėshtė pėrhapur sa duhet nė botėn e re. Kush e vė gishtin pa gjak tė paqes nė letėr tė bardhė, i lumtė! Por, kjo ndėrmarrje kėrkon edhe ithtarė tė denjė. Sa i pėrket Ballkanit tė vjetėr, janė shtresuar sa pikėpamje tė gabuara qė i kanė mbjellur luftėrat pėr liri, e pas pėrfundimit tė luftės ēdo gjė ėshtė dhunuar deri edhe historia!... Mund tė ndodhė se kanė pasur tė drejtė turqit kur thoshin: “A bėn qė mbreti t'ju flas maleve!?”

    (Qevria e Nolit nuk ishte konsoliduar, meqė pati jetė tė shkurtėr dhe nuk mund tė merret si argument kėrkesa e tij qė kosovarėt tė rrinė urtė. Mendoj se ky fragment e lėndon veprėm meqė Noli ėshtė aq i madh dhe i pėrkushtuar pėr Shqipėrisė, sa kjo fjali edhe ashtu del e zvenitur)
    Arbėri tė qofsha fal, tė kam nėnė e mė ke djalė !

  10. #10
    Letersia Maska e feneri
    Anėtarėsuar
    05-12-2007
    Vendndodhja
    Nė Kėrēovė
    Postime
    359
    Faleminderit
    0
    36 falenderime nė 36 postime
    BALLKANI I TRAZUAR

    Kėto male e gurė tė ashpėr tė Ballkanit, vėrtet s’po e dėgjojnė askėnd, s’po ia pranojnė askujt! Po, ē’bėri ajo Turqi qė ndėr shtetet e para e formoi Ballkanin, ia caktoj kufijtė dhe e mbrojti? O Zot, nė ē’korniza tė hekurit jetojnė ballkanasit? Tash kush po e mbron Ballkanin e Vjetėr? Po Evropėn dhe mbarė botėn?! Kush po i mbron shqiptarėt qė me luftėra tė detyrueshme dhe me kėrkesa pėr tė drejta e patėn trazuar Ballkanin legjendar? Ē’mbet prej luftėrave? Asgjė! Luftuam dhe ēdo luftė e fituam, por fitoren na morėn prej dore nė mėnyrė paqėsore! Pas ndjekjes sė ēdo pushteti dhunues, na shkelėn me pushtet tė rinj mė tė ashpėr sesa i vjetri. Serbia fill pas pushtimeve tė Osmanllinjve u bė tutelė mbi kokė, duke pėrhapur gėnjeshtra nė Evropė, kinse shqiptarėt nuk dinė tė krijojnė e tė mbajnė shtet? Luftėrat nė Ballkan i motivuan ardhacakėt e ri, dhe ne nuk ditėm, se ēdo hyrje nė luftė, edhe pse nuk e gjunjėzuan dot popullin, na kushtoi me kokė dhe me tokė... Humbem shumė njerėz pa nevojė, por edhe tokat e shqiptarėve u copėtuan nga fqinjėt? Pas ēdo pėrpjekje qė tė bėhen thyerjet nė dobi tonė, tė tjerėt i rrėmbyen dhe i pėrvetėsuan tė gjitha tė mirat para nesh. Ata qė kapėrcyen nėpėr male tė Karpateve me djepa nėn sqetull, pas shumė pėrpjekjesh, vunė pushtetin e tyre nė kėtė pjesė tė Ballkanit. Mbetėm "tė mirė" dhe "tė mjerė"! Sepse, pa arsye u pėrpoqen qė tė mohojnė gjenezėn dhe tė na shlyejnė ēdo luftė e pėrpjekje pėr vetėqeverim e pavarėsim... Ndodh se kjo klithmė qė e bėre Ti nė pėrmbledhjen mė tė re do tė hap udhė tė re, nė mos asgjė shqiptarėt tė dalin me pikėpamje tė qartėsuara pėr fatin. Shqiptarėt duhet tė zgjohen njėherė, tė futėn nė ēdo pore jetėsore dhe ta ndriēojnė fatin e tyre, jo sipas asaj qė u pėrpoqen tė na detyrojnė tė huajt, por siē populli vetė dėshiron. Zėri i kėtij populli ėshtė edhe zėri i Zotit!
    Arbėri tė qofsha fal, tė kam nėnė e mė ke djalė !

  11. #11
    Letersia Maska e feneri
    Anėtarėsuar
    05-12-2007
    Vendndodhja
    Nė Kėrēovė
    Postime
    359
    Faleminderit
    0
    36 falenderime nė 36 postime
    FITUESIT PĖRCAKTOHEN NĖ TAVOLINĖ

    Historia jonė ishte e pastėr si loti, por atė e ndėrlikuan fqinjėt pėr t’i pėrfituar “alibitė” e tyre sė ata janė shpėtimtarėt tonė! Sikur tė dinim t’ju shpėtonim kthetrave tė tyre, apo edhe tė mos futeshim nė luftė me ta e kundėr tyre, ndodh se nuk do tė mbesnim kėshtu tė copėtuar dhe me pak tokė? Qėllimi i ēdo lufte ishte qė tė na rebelojnė dhe tė na motivojnė pėr luftėra tė reja. Pas pėrfundimit tė luftės, tė tjerėt e shaluan atin kudo kundėr nesh. Kėshtu bėri edhe Serbia si nė Luftėn e Parė Botėrore, po ashtu edhe nė ketė tė Dytėn - kundėrbotėrore! E morėn fitoren tė gatuar dhe tė ulur nė tavolinė, pa fije droje. Ēfarė do tė bėhej sikur fare tė mos ngriteshim nė luftė? Vetėm sa u pėrshkllimė se luftuam kundėr nazifashizmit, kurse erdhi nazifashizmi me petk tė ri!
    Zoti na ndihmoftė! U ndihmoftė edhe popujve tė tjerė, por shqipshkelėsve, kurrė mos iu ndihmoftė! Ka shqipshkelės edhe nė mjedisin tonė, qė ende nuk po duan tė lirohen nga tutela e ish-regjimit, ka edhe tė tillė qė i kanė lidhur interesat materiale, e fat qė tash po ua lexojnė gjithkujt letrat nė gji...
    Arbėri tė qofsha fal, tė kam nėnė e mė ke djalė !

  12. #12
    Letersia Maska e feneri
    Anėtarėsuar
    05-12-2007
    Vendndodhja
    Nė Kėrēovė
    Postime
    359
    Faleminderit
    0
    36 falenderime nė 36 postime
    UDHA E MASHTRIMEVE

    Nė 40-vjetorin e Bujanit, u mbajt njė takim nė Institutin Albanologjik tė Prishtinės. Mjerisht nuk erdhi asnjė ish-pjesėmarrės i gjallė i Konferencės, as tė tillė tė pėrlyer qė tėrė jetėn bėrė me gisht dhe asnjėherė nuk kanė menduar se me popull nuk luhet nė bisht!
    Salla e kujtimit tė pėrvjetorit ishte mbushur me studentė, historianė dhe politikanė. Pritej se do tė vinte Fadil Hoxha, por as ai nuk erdhi! Desh tė ndaheshin edhe historianėt nė dysh; sa ishin me mendimin se Konferenca e Bujanit mbeti akti mė i lartė historik pėr bashkimin e kombit shqiptar, sa tė tjerė e qortonin si konferencė moniste? Bujani ėshtė akti i kryer, thoshte njėri nga historianėt qė nuk kishte shkruar asnjė shkronjė, por e kishte pėrsiatur nė vete atė kohė. Bujani ishte njė Konferencė nėn kontroll tė serbėve dhe malazezėve. Ata e pėrkrahnin vetėm sa pėr t’i parė se cilėt nga radhėt e shqiptarėve ishin eksponentė tė irredentizmit dhe tė separatizmit! Bujani ishte konferencė, qė as qė duhej tė mbahej, pohonte njėri, dhe atij nuk i vėhej veshi. Ndėr tė tjerė, foli edhe Ali Rexha!
    - Ju, tė gjithė po gaboni se nuk duhet tė thuhet: “Konferenca e Bujant” por “Konferenca e Bujanit”. Qeshėn tė gjithė pjesėmarrėsit. Ishte njėfarė krize nervore! Thonė se vendimet e kėsaj Konference i kanė nėnshkruar edhe serbėt e malazezėt. Bujani ishte nėn kontroll tė madh dhe fare nuk ishte pėrgatitur psikikisht asnjė luftėtar. Mashtrimet e premtimet lėviznin nė ēdo anė. Bujani kishte pėrparėsi se mbahej nė Malėsi tė Gjakovės, dhe mendohej se Malėsia do ta pėrkrahte, por kush e kishte pyetur atėherė atė Malėsi? Ē’mund tė bėnte Malėsia, kur dihej se ajo Malėsi ishte e lidhur gjithnjė me Shqipėrinė! Bujan dhe Malėsia me pilėpamje tė ndryshme ishin larg njėra-tjetrės. Malėsia do tė thoshte: “Me Konferencėn e Bujanit ne ia ndėrsyem vetes qentė! Qemė tė bashkuar, por nuk ditėm ta gėzojmė. Na mashtruan kopilat e huaj…”
    Ē’fat patėn ata delegatė qė udhėtuan nga anė tė ndryshme, e ē’fat pati edhe Svetozar Vukmanoviq-Tempo, qė ishte nė korrent tė asaj ngjarje? Ai kishte marrė pėrsipėr se si ta bojkotonte atė, por pasi ia kishte shkruar njė letėr Titos, dhe iu kishte ankuar se shqiptarėt nuk do tė ngriten nė luftė, po qe se nuk bashkohen Kosova me Shqipėri. Tito iu kishte pėrgjigjur me shkrim: “Ēėshtja e bashkimit tė Kosovės dhe tė Rrafshit tė Dukagjinit me Shqipėri duhet tė jetė ekskluzivisht ēėshtje propaganduese”… Ishte nėnshkrimi i tij enkas: To! dhe pikė! Ndiqej fryma e Rezolutės sė Bujanit edhe prej atyre qė e kishin nėnshkruar, ndiqej edhe prej Tempos dhe Titos, dhe marrėveshja gojore u bė mė e rėndėsishme se ajo me shkrim. “Tė luftojmė, dhe ta shporrim okupatorin prej kėtij vendi, e pas luftės, tė gjithė do t’i gėzojmė tė drejtat e barabarta!...”
    Udha e mashtrimeve ishte hapur pikėrisht nė Bujan. Nėnshkruesit si dhe nėnshtruesit e Bujanit pėrparonin nė brigada tė ushtrisė, por kishte ndėr tė tjerė qė pėrjetonin pėrndjekje sekrete.
    Pėr Bujan nisėn tė nxehen hekurishet nė Institutin Albanologjik tė Prishtinės, qė mezi merrte frymė ato ditė, se edhe ata qė punonin njėzet vjet nuk e dinin se ishin nė shenjestėr. Bujani dhe Instituti ishin nė tė njėjtin provim sikurse para 40 - vjetėsh Malėsia e Gjakovės, apo ata qė deshėn t’i jepnin zė asaj se bėri njė punė tė madhe! Po tė pyetej Malėsia nuk do tė bėhej asnjė fjalė nė ato rrethana? Po tė ishte ky zėri i Malėsisė, do tė lėshohej kushtrimi i saj, por ishte njė zė i njė kaste njerėzish qė mbetėn faraonė tė dy zonave shqiptare? Faraonėt e historisė, dhe faraonėt e politikės sė ditės qė ditėn tė tjerėt t’i ngrisnin nė metafora nisėn tė pėrēajnė. Ata dėrdėllisnin pėr ura tė bashkimit tė tė gjithė popujve me parullėn: “Proletarė, tė tė gjitha vendeve, bashkohuni!”
    U ngrit Ahmet Kelmendi, ish-nxėnės i Zekeria Rexhės, dhe pėrkundėr asaj qė nuk diti apo nuk desh tė thotė asgjė pėr Bujann, ia pėrmendi emrin profesorit tė tij:
    -Tė diskutojmė mes vetes deri nė ngritjen e karrigeve, por tė mos i mėshojmė njėri-tjetrit! - thoshte profesor Zekeria Rexha i ndjerė qė nuk ishte nė atė mes ku flitej pėr 40-vjetorin e Konferencės sė Bujanit!
    Fjalėt rreth karriges mė tingėlluan ndryshe. “Lufta pėr shkam!”, kisha dėgjuar shpesh nė popull: “Na i ka lidhur duar dhe kėmbė!”. Mos vallė, edhe aty qenka bėrė luftė e tillė! T’i ngrisim karriget kėtu? Karriget i ngritėn tė tjerėt kundėr nesh, dhe heshtja u bė moto e luftės “Ndjefsh e mos pafsh!” luteshin ata qė s’mund tė bėnin asgjė. Dhe kėshtu lufta vazhdonte edhe pas aprovimit tė Rezolutės sė Bujanit, hartuar nga Hajdar Dushi, i cili nėn rrethana sekrete tė asaj kohe u zhduk. Jeta e tij ishte jeta e njė luftėtari tė vendosur qė nuk pushoi sė luftuari dhe punuari pėr lirinė e atdheut. “Ēdo i ri don liri!”, dėgjohej fjala e urtė. Liria pėr atdhe ishte nė shpirtin e tij. Ai me njė grup njerėz tė tjerė tė penės, kudo ku shkeli, maleve e fushave, kasolleve e staneve, mbolli zjarrin e luftės pėr liri, zjarrin e dashurisė pėr tokėn amtare qė Kosova tė bashkohej me Shqipėrinė!…”Pa tokė, s’ke as qiell, as diell, as kokė!” pėrsiasnin nė vete ata qė nuk kishin aftėsi e guxim tė kundėrshtonin haptas.
    Arbėri tė qofsha fal, tė kam nėnė e mė ke djalė !

  13. #13
    Letersia Maska e feneri
    Anėtarėsuar
    05-12-2007
    Vendndodhja
    Nė Kėrēovė
    Postime
    359
    Faleminderit
    0
    36 falenderime nė 36 postime
    LOJĖRAT E ROBĖRISĖ

    - Kush e ka nėnshkruar Rezolutėn e Bujanit? - pyesnin shpesh ushtarėt nėpėr brigada luftarake, por ata i hante nata…
    -A do tė bashkohemi ndonjėherė me Shqipėrinė? - pyesnin edhe ata qė ishin nė krye tė ushtrisė, por qė shpesh me fjalė e shprehje tė tilla provokonin prapavinė e shėndoshė, dhe cilindo qė dėgjonin se ekspozohej, nuk e ēelte drita tė gjallė!
    Mėngjesi i gjente tė pushkatuar, dhe vetėm kur shokėt bėnin me kokė prej njėri-tjetrit, dihej se ēfarė bėhej me shokėt e luftės natėn, e ēfarė ditėn? Dita dhe nata ishin tė tyre! Ditėn ishin me ushtri, natėn ishin - kundėr ushtrisė!... O bubu, ēfarė ishte ajo kohė e luftės? Profesori im, Zekeria Rexha ishte i shkolluar. Ishte kreator i luftės dhe i arsimit shqiptar? Dinte gjuhėn shqipe dhe frengjishte, dinte edhe latinishten, e kishte mėsuar pėr zor edhe serbishten! Shumė kohė ishte njeriu i pare nė Shqipėri, minister i arsimit si dhe kėtu nė Kosovė. U bė edhe shkrimtar!
    Dukagjini, djali i Zekeria Rexhės ishte njė klasė para meje. Ai ishte orientuar nė lėndėt shkencore, thoshin se merrej me fizikė dhe se ishte regjistruar nė Institutin e Vinēes tė Beogradit! Ishte punė e madhe kjo atėherė pėr ne. Sihariqe! Ishte punė mbi punė tė shkonte ndonjė shqiptar e tė studionte nė Beograd, dhe arritėn dikur edhe shumė tė tjerė. Dyert e Beogradit i hapėn luftėtarėt. Harruan Tiranėn!... Ēfarė u bė me atė Bujan? A do tė ishte mė mirė qė tė mbahej apo tė mos mbahej? A ishte mirė qė t’ia bėjmė vetes me gisht apo atė qė na bėnė tė tjerėt? U apostrofuan njerėzit qė adhuronin bashkimin. Bėhej njė luftė e ashpėr pėrbrenda ushtrisė shqiptare, qė ēonte nė udhėn e dėshtimit. Dyshuesit i ndoqėn dhe u poqėn nė mėnyrėn mė perfide!
    Arbėri tė qofsha fal, tė kam nėnė e mė ke djalė !

  14. #14
    Letersia Maska e feneri
    Anėtarėsuar
    05-12-2007
    Vendndodhja
    Nė Kėrēovė
    Postime
    359
    Faleminderit
    0
    36 falenderime nė 36 postime
    REZOLUTA E BUJANIT

    Rezoluta e Bujanit ishte hartuar mirė, dhe nė ēėshtjen shqiptare, mė sa shihej sipas tė gjitha paragjykimeve, do tė bėhej bashkimi i Kosovės me Shqipėrinė! Po, vallė, pėr ēfarė bashkimi ishte fjala, kur Kosova, nė ditėt e fashizmit, nė kohė tė Shqipėrisė, edhe pse dukej e pushtuar, ajo ishte tėrėsisht e bashkuar! Ishte njė shtet etnik, dhe kėshtu, zoti Zekeria Rexha, ende pa u nėnshkruar Rezoluta, gjėrat ishin pezulluar herėt se si do tė vihej deri te vendimet e njė Konference qė fare nuk do tė kishin peshė as gjatė luftės e as pas pushimit tė saj. Nėnshkrimin e Rezolutės, dihet se kush e pagoi me kokė, e dikujt i shpėtoi koka dhe trupi, por mė vonė pėrbeheshin me kokė, trup e shpirt pėr vendime tė reja, mė drastike dhe mė tragjikomike. “Konferenca e Bujanit akt mashtrues-pseudohistorik i fatit tė shqiptarėve!” pohonin nė vete. Ajo u bė vazhdimėsi e kurtheve tė mėparshme tė Mbledhjes sė Mukjes, e cila po kėshtu me vete mori shumė njerėz, dhe ata qė mbetėn tė gjallė, e mbajtėn nė kėmbė Shqipėrinė me kompromisin qė ia bėnė Kosovės sė mjerė! Konferenca e Bujanit ua lidhi kėmbė e duar komunistėve tė Shqipėrisė dhe tė Kosovės! U formuan ēetat dhe brigadat partizane, me njė yll tė pėrbashkėt pesėcepash! U formuan dy Ushtri Nacionalēlirimtare dhe u caktuan dy komandantė shumė tė rinj, qė vranin dhe kthjellonin nė atė kohė. Ēfarė hapash tė sigurt: “Dy ushtri Nacionalēlirimtare, me dy komandantė shqiptarė. Komandant i UNĒ tė Shqipėrisė u zgjodh Enver Hoxha, kurse komandant i UNĒ pėr Kosovė dhe Rrafsh tė Dukagjinit, Fadil Hoxha! Dy komandantė tė njė ushtrie e dėgjonin njė komandant suprem tė UNĒ tė Jugosllavisė, Titon qė i fuste nė regjistėr hiqėrrat! Konferenca e Bujanit, si tė atyre qė dhanė jetėn, e po kėshtu edhe tė atyre qė e vazhduan luftėn, ua lidhi kėmbė e duar! Ata mbetėn me trup e me shpirt pengje tė Serbisė, po edhe tė Shqipėrisė. Trupin e shpirtin e patėn nė bahe! Pėr gjendjen kaotike qė mund tė krijohej gjatė tėrė luftės, lėre qė ishin pėrgjegjės dhe tė pėrcjellur nga njėri-tjetri, sakaq udhėheqėsia serbe nuk kishte nevojė tė ngutej fare, kur ēdo lėvizje e re ishte nėn mbikėqyrje tė tyre.

    * * *

    Nė kohėn e pushtimit nga Italia dhe Gjermania kufijtė pėr tė dy palėt ishin formalė, dhe mund tė krijoheshin lėvizje nė tė dy anėt! Nuk dihet a tradhtoi PKSH-ja Kosovėn, apo PKJ e Jugosllavisė, pėrmes Komitetit Krahinor tė PK pėr Kosovė dhe Rrafsh tė Dukagjinit! I nderuari Zekeria Rexha ēdo tė thoshe ti, sikur tė ishe i gjallė, apo mos vallė ke lėnė diēka nė dorėshkrimet tuaja tė pabotuara! Ē’fajtorė qemė ne kėtu nė Kosovė, kur u ngritėm nė luftė kinse me zėrin e Shqipėrisė dhe pėsuam e fare asgjė nuk mėsuam? Njė shmangie nga vendimet e marra nė Bujan, nė Prizren, si dhe nė Beograd, po tė dėgjohej se kishte ngritur kokėn ndonjė filiz, politikanėt e heshtnin me mjeshtri e menēuri: “Heshtni, se edhe kėtė qė e fituam me luftė, mund tė na e marrin!” Po, vallė, ē’mund tė merrnin prej nesh, kur kishim mbetur asht e lėkurė, tė lodhur nga vuajtjet dhe nga lufta. Vrasje, burgosje, me bukė e pa bukė… “Heshtni! Heshtni!” Me heshtje shprehej edhe mospajtimi, me heshtje shprehej edhe ndjenja e zemėrimit, me heshtje shprehej edhe ndjenja e robėrisė.
    Dhashtė Zoti dhe u bėftė siē thotė Rezoluta e Bujanit mė 31 dhjetor dhe 1 e 2 janar tė vitit 1943!
    Arbėri tė qofsha fal, tė kam nėnė e mė ke djalė !

  15. #15
    Letersia Maska e feneri
    Anėtarėsuar
    05-12-2007
    Vendndodhja
    Nė Kėrēovė
    Postime
    359
    Faleminderit
    0
    36 falenderime nė 36 postime
    LETĖR ZEKERIA REXHĖS

    As vetė nuk mė kishte shkuar mendja gjatė asaj kohe kur isha nxėnės i Gjimnazit tė Prishtinės, se do tė mė vjen radha tė shkruaj pėr Ty, e besoj se edhe ti kėtė nuk do ta prisje mirė, sikur tė ishe i gjallė. Lufta dhe jeta na ka ndarė gjithnjė, e veēanėrisht kjo Lufta e Dytė Botėrore, na ndau mė sė shumti, kjo qė edhe ti more pjesė nė tė, me pushkė nė supe, por njė kohė pate mundėsi ta thoshe mendimin tėnd edhe me penė. Me penė dhe me gojė, dhe sa pėr atė qė je zotuar me penė, ja tėrė atė veprimtarinė tėnde e kam para vetes, nė njė libėr qė nė fakt, me detyrė tė caktuar, pas vdekjes tėnde, e pėrgatiti dhe e botoi Redaksia e botimeve “Rilindja” e Kosovės. Pėr kėtė u pėrkujdes Ali Jasiqi, dhe pėr fat tonė, po edhe pėr fat tėndin, qė gjithnjė mendoje tė na leje diēka tė shkruar, dhe pate dėshirė tė mbeteshe shrimtar, libri doli nė dritė, por doli edhe njė pjesė e psikologjisė tėnde. Shkrimtar tė quajta Ty. Tė deshi apo nuk i deshi populli si shkrimtar, mjafton se pas luftės duhej tė paraqiteshin edhe shkrimtarė tė tjerė!


    * * *
    Bujani nuk ishte hapi i parė i bashkimit? Pėr bashkim dėshmojnė viktimat, qė u bėnė pas ēdo tubimi, kinse ishte historik pėr bashkim? Pėrndjekjet e atdhedashėsve kurrė nuk pushonin, para dhe pas tubimeve; ndjekjet mes vetes dhe kurthe tė kurdisura nga tė tjerėt. “Krijuan dhe trilluan armiq pa nevojė, shpallėn veten miq tė bashkimit, miq tė luftės, dhe mė nė fund mbetėn me fytyrė njė kohė, e pa fytyrė tėrė kohėn? Karremi i Serbisė ishte i gatshėm pėr ne, e ju nėnshkruanit fatin tonė? Njė kohė ngjitjet iu pėlqenin, por fare s’i keni menduar rėniet. Qėllimi i pushtuesve serbo-malazezė, karrem pas karremi, ushtronte dhunė se cili nga ju do tė jetė mė i dalluar kundėr njėri-tjetrit dhe tė punojė nė dėm tė tjetrit.
    Arbėri tė qofsha fal, tė kam nėnė e mė ke djalė !

  16. #16
    Letersia Maska e feneri
    Anėtarėsuar
    05-12-2007
    Vendndodhja
    Nė Kėrēovė
    Postime
    359
    Faleminderit
    0
    36 falenderime nė 36 postime
    KUVENDI I PRIZRENIT (1945)

    Trajtimi i shqiptarėve sikur shėmbėllen edhe me historinė e LNĒ! Historia e hapjes sė shkollave shqipe para luftės nė Kosovė dhe gjetiu, ishte shtresuar nė bazė, dhe ishin vėnė bazat e arsimit shqiptar. Ato nisėn tė ndryshohen qė nė ditėt e para tė pas luftės, mė 1945! Ēdo gjė ishte kėputur me ato ditė kur luftėtarėt shqiptarė me njė breshėr lotėsh u ndanė dhe tė gjithė u kthyen nga kishin ardhur. Luftėtarėt e pasionuar se do tė bashkohej Kosova me Shqipėrinė, kur panė se kjo perėndoi, thanė: “Mė mirė sikur tė mė kishte mbetur varri nė Kosovė, e tė dihej se kam luftuar pėr bashkim, se sa qė po kthehem i gjallė nė Shqipėri! Ē’kam pėr t’u thėnė atyre tė mive nė shtėpi? Luftova, e pėr kėnd luftova?!...

    * * *
    Bujani nuk ishte hapi i parė i bashkimit? Pėr bashkim dėshmojnė viktimat, qė u bėnė pas ēdo tubimi, kinse ishte historik pėr bashkim? Pėrndjekjet e atdhedashėsve kurrė nuk pushonin, para dhe pas tubimeve; ndjekjet mes vetes dhe kurthe tė kurdisura nga tė tjerėt. “Krijuan dhe trilluan armiq pa nevojė, shpallėn veten miq tė bashkimit, miq tė luftės, dhe mė nė fund mbetėn me fytyrė njė kohė, e pa fytyrė tėrė kohėn? Karremi i Serbisė ishte i gatshėm pėr ne, e ju nėnshkruanit fatin tonė? Njė kohė ngjitjet iu pėlqenin, por fare s’i keni menduar rėniet. Qėllimi i pushtuesve serbo-malazezė, karrem pas karremi, ushtronte dhunė se cili nga ju do tė jetė mė i dalluar kundėr njėri-tjetrit dhe tė punojė nė dėm tė tjetrit.
    Arbėri tė qofsha fal, tė kam nėnė e mė ke djalė !

  17. #17
    Letersia Maska e feneri
    Anėtarėsuar
    05-12-2007
    Vendndodhja
    Nė Kėrēovė
    Postime
    359
    Faleminderit
    0
    36 falenderime nė 36 postime
    KUJTIMET E NJĖ MALĖSORI

    Ishte mbajtur edhe njė kėshillim pėr Konferencėn e Bujanit dhe ēdo e mirė dhe e ligė ishte folur pėr atė Bujanin, por kot sė koti, kur u mbajt kėtu nė Prishtinė, asnjė pjesėmarrės i asaj nė mbledhje, as serb e as shqiptar serish s’ishte kujtuar tė vinte nė prani tė historianėve e t’i evokonte kujtimet e sinqerta. Nisėn grindjet e kohės pėr njė ngjarje qė viktimat e saj ende janė tė freskėta? Nė pėrvjetorin e fundit tė Bujanit, tė njėjtit njerėz qė ishin deklaruar nė shtyp se ēfarė ishin vendimet e Bujanit, i mbronin tezat e tyre. Edhe Zekeria Cana, qė herėt i kishte hulumtuar kėto tema, fare nuk merrte pjesė nė kėtė pėrvjetor. U ngrit Islam Dobra, i Drenicės i thanė, sikur thoshin edhe mė parė kur donin ta ndalnin veprimin e mirė tė drenicakėve, dhe foli, por ata e nėpėrkėmbėn, e mbledhja pritej qė sa mė parė tė pėrfundohej.
    Por, mė sa shihej, historianėt e mjerė frikėsoheshin qė tė botojnė libra vetėmbrojtės me emrat e vasalėve, qė nuk e kishin hequr nga shpina thesin e ish-misionarėve tė lartė dhe tė drejtpėrdrejtė tė partiakėve shqiptaro-serbė, duke u pėrpjekur qė ta fshehnin rihabilitimin publik, por qė prej kohėsh kanė prekur edhe rrashtėn e shtetit shqiptarė.
    I nderuari Adem Ēelaj, tregon njė histori pėr tė shkuaren e tij “Nga Vuthaj nė Amerikė” (Kujtimet e njė malėsori), botuar mė l998, kur pas 50 - vjetėsh kthehet nė vizitė pėrkohėsisht nė vendlindjen e tij: “Nuk mund ta lė pa pėrmedur vizitėn e paharruar qė bėra nė katundin Bujanit nė shtėpinė e Salih Manit. Nė kėtė shtėpi ishte mbledhė Konferenca historike e Bujanit nė dhjetor l943, janar l944, ku u nxor vendimi pėr bashkimin e Kosovės me Shqipėri. Nė qoftė se do tė ishte zbatuar ky vendim, do tė ishte korrigjuar njė padrejtėsi e madhe historike, por Titoja e shkeli me tė dy kėmbėt dhe Shqipėria mbeti edhe sot e kėsaj dite e copėtuar, sikurse me pėrfundimin e Luftės sė Parė Botėrore. Atė ditė qė e vizitova shtėpinė muze e ndjeva veten tė nderuar, por edhe tė mėrzitur. Mendova se sa padrejtėsisht ėshtė sjellė historia me ne shqiptarėt…”
    .
    Arbėri tė qofsha fal, tė kam nėnė e mė ke djalė !

  18. #18
    Letersia Maska e feneri
    Anėtarėsuar
    05-12-2007
    Vendndodhja
    Nė Kėrēovė
    Postime
    359
    Faleminderit
    0
    36 falenderime nė 36 postime
    VETĖVENDOSJE, SHKĖPUTJE, BASHKIM APO MASHTRIM?


    Mė 14 e 15 dhjetor 1979, Instituti i Historisė sė Kosovės kishte organizuar njė simpoziumin: “Forcat e armatosura revolucionare tė LNĒ tė Kosovės mė 1941-1945”, nė tė cilin me pos shumė historianėve tė ftuar, tė shkencėtarėve dhe tė intelektualėve tė tjerė, ishin ftuar edhe veteranėt e luftės: Fadil Hoxha, Xhavit Nimani, Ali Shukriu, Xhevdet Hamza e shumė tė tjerė. Pėr fat tė luftėtarėve, serbėt dhe malazezėt nuk merrnin pjesė. Patėn nisur tė ftohen marrėdhėniet me ta! Nė atė Simpozium, siē pėrflisnin historianėt, iu kishte ofruar rasti mė i volitshėm qė luftėtarėt shqiptarė tė rrėfeheshin lirisht pėr tė kaluarėn e tyre. Fillimi i punės nė Simpozium mori udhė tė mirė. Pastaj u bė njė pushim i shkurtėr dhe tė gjithė ishin ndarė nė grupe dhe bisedonin jashtė sallės ku po mbahej tubimi shkencor. Fadil Hoxha kishte mbetur me grupin e tij dhe me gruan nė sallė. Kur historianėt e hetuan kėtė vetmi u prekėn shumė dhe u kthyen e morėn Fadilin dhe gruan e tij dhe sė bashku e gostitėn me nga njė kafe. Ai i kishte bindjet e tij se historia mund tė kthehej edhe ndryshe dhe se armiqtė e vjetėr mund tė na korrin!...
    Pas pushimit tė gjithė u kthyen nė sallė, dhe puna filloi tė zhvillohet mirė dhe nė frymė tė kohės…Historianėt me shėnimet e tyre shkencore si dhe me vlerėsimet qė i kishin bėrė pėr LNĒ-nė, prisnin me padurim se kush prej veteranėve tė luftės do tė futej nė kėtė temė, qė kishte nisur t’i shkundej pluhuri dhe t’i hiqej pėlhura e zezė e komunizmit… Ata, pas fjalės sė hyrjes, me dėshirė prisnin se njerėzit do t’i ējerrnin maskat pas luftės… Pas njė pushimi dhe pritje tė shkurtėr, papritmas u ngrit Xhavit Nimani. Pasi e mori fjalėn, ai gjatė i evokoi kujtimet e tij pėr luftėn e mbramė. Foli edhe pėr krimet qė janė bėrė dhe siē pohonte ai, nuk i kemi ditur sa punė! Vetėm kur kemi dėgjuar se u bė kėshtu apo ashtu e asgjė tjetėr…
    Ai foli edhe pėr Informburonė qė sipas tij ishte mė shumė thikė ndaj shqiptarėve se sa ndaj tė tjerėve.
    - Shokė! - e ngriti zėrin Xhaviti - s’qemė tė aftė dhe s’e kėrkuam qė Kosova tė shpallej Republikė. Serbėt do tė na jepnin Republikėn…Mendoj se mungesa e vetėdijes sonė ishte qė tė shkojmė sė bashku me popujt e tjerė tė Jugosllavisė. Ēfarė bėhej me ne, asgjė s’merrnim vesh!?… Ne s'i kuptonim ndėrrimet derisa shkonim nė Beograd. Mendonim se tė tjerėt do tė na i ndreqin punėt tona, por nuk doli ashtu…! Patėm besim se edhe ne do tė futeshim nė proceset e Jugosllavisė, por u mashtruam, se Serbia i lėvizte punėt vetėm si dėshironte ajo, dhe krejt nė emėr tė Jugosllavisė e ne shqiptarėve na shkėputėn nga sistemi…
    - Pėrmendėt shtetrrethimin, shok Xhavit? - e pyeti historiani Tahir Abdyli, - Pėr ty ėshtė e vėrtetė se s’ke qenė i rrethuar, se ti ishe nė atė ide, po tė tjerėt po?…Gjatė kohės sė pushimit tė Kuvendit nė Prizren e keni hequr flamurin shqiptar. Me aklamacion keni votuar qė t’i bashkėngjiteni Serbisė dhe pikėrisht aty ėshtė thyer integriteti i Kosovės - arsyetonte ai.
    - S'kemi qenė tė rrethuar! Me vullnet kemi hyrė! - ndėrhyri nė bisedė edhe njė herė Fadil Hoxha.
    - Ėshtė thyer edhe integriteti i Shqipėrisė - ndėrhyri historiani mė i ri, Tahir Abdyli.. - Sepse, mė thotė njė mendje, pa pėlqimin e saj ėshtė bėrė njė marrėveshje e tillė. Kob i madh pėr shqiptarėt!…
    Fadil Hoxha nė vete ndrydhte mendimin e tij: ”Me vullnet jemi bashkuar me Serbi. Ishim tė rrethuar ushtarakisht! Tė flijohemi!?…Ēfarė tė bėjmė? Sikur tė gabonim edhe njėherė, nuk do tė na lante as Drini i Bardhė!…”
    Mehmet Shala, si diskutues i ceku shumė ēėshtje lidhur me Bujanin dhe Kuvendin e Prizrenit, dhe iu drejtua Fadilit:
    -Kėtė mendim e ke pasur mė l945, po kėtė mendim e ke pasur mė l981, po kėtė e ke edhe sot, qė janė tėrėsisht nė dėm tė kombit tonė.
    Kur diskutuesi i shtroi kėto ēėshtje salla ra tėrėsisht nė heshtje. Kryesuesi pėr t'i shpėtuar kėsaj krize, tha:
    - Njėzet minuta pushim e pastaj vazhdojmė…
    Nė njė bisedė miqėsore me Fadilin lidhur me kėto ēėshtje e qė ishte i pranishėm edhe Tahir Abdyli, ndėrhyri Hajredin Hoxha, qė sipas mendimeve tė historianėve thuhej se ai kishte njė nderim tė posaēėm ndaj Fadilit, po edhe sikur ta qortonte nuk i hidhėrohej fare atij. Ai, duke shikuar nė drejtim tė Fadilit, i tha:
    - Shok Fadil, me vullnet iu bashkėngjitėm Serbisė, me vullnet do tė ndahemi prej saj - dhe nisi t’i elaborojė sa pikėpamje tė tij rreth Kosovės dhe pavarėsisė sė saj.
    Ai foli edhe pėr ato ēaste tė vėshtira tė Konferencės sė Bujant, pastaj edhe pėr pjesėmarrjen e njerėzve sidomos tė rinj, qė atėherė nuk dinin pėr ēka bėhej fjalė.
    - Ka dhe shumė faktorė tė tjerė qė kishin ndikuar nė mjegullimin e ēėshtjes shqiptare. Pėr sa i pėrket Kuvendit tė Prizrenit, mė 1945, ndėr pjesėmarrėsit edhe delegatėt shqiptarė, serbė, boshnjakė e malazezė ka pasur tė tillė qė fare nuk e kishin nėnshkruar kėtė aneksim. Siē po shihet ajo punė ishte bėrė me dhunė. - Janė bėrė gabime e lėshime tė mėdha. Po e zėmė, na u desh ta elaborojmė Konferencėn e Bujant, qė u mbajt mė l943, ku ishte nė spikamė bashkimi i Kosovės me Shqipėri. Deri atėherė faktikisht e teorikisht Kosova ishte me Shqipėri. Duket se qysh atėherė ia ndėrsyem vetes qentė, se qemė tė bashkuar. Lufta na ndau dhe na pėrēau gjatė!
    Tahir Abdyli sėrish i kthehet asaj periudhe qė kėrkonte tė sqarohej gjendja e popullit shqiptar, dhe ndėrhyri.
    - Mirė do tė ishte sikur tė mos hynim fare nė luftė sė bashku me serbė. Mbaj mend se qysh herėt mė thoshin pleqtė tanė se Serbia ėshtė tradhtare dhe vėrtet dolėn fjalėt e tyre. Atėherė do ta kishim mė lehtė, e tash? Nuk dėshironim t’i shpallnim luftė Gjermanisė, dhe pikė! Ajo, hė pėr hė, nuk do tė mund tė qėndronte nė kėto troje. Si kishte ardhur kėtu, edhe do tė shkonte! Kur ėshtė ēėshtja e Kosovės ajo territorialisht gjithnjė trajtohej si Shqipėri. Ēfarė pėshtjellimesh bėhen tash, ne nuk do tė pajtohemi… U hartuan konkluza tė gabuara, se qysh atėherė dihej se shqiptarėt nuk do tė kėrkonin bashkimin as me Bullgari? Logjika e bashkimit me Shqipėri qėllimisht shkaktoi viktima tė shumta edhe gjatė luftės, po edhe mė vonė… Konventat ndėrkombėtare qė ishin pėrqafuar nė atė kohė ishin shikuar nė mėnyrė tė gjjithanshme dhe ato nė tri pika thlebėsore, caktonin fatin e popujve:
    1. vetėvendosja,
    2. shkėputja, dhe
    3. bashkimi…
    Kėto tri parime pėr ēėshtjen shqiptare mjerisht nuk janė jetėsuar.
    - U pėrsėrit Konferenca e Bujant edhe nė Prizren mė 1945 - fliste sėrish Hajredin Hoxha nga Shtimja, nė ato bisedat miqėsore dhe sytė i kishte pėrqėndruar nga Fadili dhe Xhaviti. - Nė atė Kuvend apo Konferencė, nė vend qė tė fuqizohej vendimi i Konferencės sė Bujanit pėr bashkimin e Kosovės me Shqipėri, miratohet me duartrokitje vendimi tjetėr mė fatal pėr bashkimin e Kosovės me Serbi! U miratuan proceset e Bujanit me pak ndryshime dhe ku jemi? Ēfarė na sollėn ato marrėveshje tė mbrapshta? Dėshira, vullneti deri nė vetėvendosje dhe shkėputje nga Republika e Serbisė e bashkėngjitja me Shqipėri, mbetėn tė shkruara nė letėr, por qė kurrė s'u pėrmbushėn nė vepėr!…
    -A s’ishte vėrtet kjo vetėm ēėshtje propaganduese dhe asgjė tjetėr…? Mashtrues tė ēdo kohe mbetet ju, shok Fadil - ndrėhyri Tahir Abdyli dhe nisi t’i fshijė djersėt. - Ne nė historinė tonė krijuam tragjikėn e urave tė bashkimit dhe e paguam shtrenjtė! Nėpėr ura tė tilla kapėrcyen tė tjerėt e ne ku qemė e ku po mbetemi? Nė Kuvendin e Prizrenit u thyem edhe mė keq se sa nė Bujan. Ta them pa dorėza, ti shok Fadil vendose tė hyjmė nėn Serbi…!
    - Mos ishte kjo akuzė e rėndė ndaj Fadilit, Tahir? - e pyeta dhe shtrova ēėshtje tė tjera. - Mendoj se asnjė konferencė pėr bashkimin e Kosovės me Shqipėri nuk solli rezultate tė dėshiruara. U mbajtėn konferencat, sė pari nė Spaq, pastaj nė Pezė, nė Bujan dhe nė Prizren dhe asgjė… Sa pėr vendime me peshė historike dhe kombėtare veēohet vetėm Konferenca e Pezės. Megjithatė, tradhtia hetohet nė Konferencėn e Mukjes, mė 1-2 gusht 1943, midis KQ tė PKSH dhe tė Organiztės Kombėtare Antifashiste “Balli Kombėtar", pėr krijimin e njė fronti tė pėrbashkėt gjithėshqiptar, por qė nuk i shkonte pėr shtati KQ tė PKJ dhe planeve pushtuese serbosllave.
    Mė l944, nė ishullin Vis tė Adriatikut po ashtu ishte mbajtur Konferenca ku trajtohej ēėshtja e orientimit tė luftės, ku patėn marrė pjesė delegacioni nga Jugosllavia edhe delegacioni i shqiptarėve, ku ishin marrė qėndrime dhe ku u arrit marrėveshja famėkeqe pėr shqiptarė: “Kosovėn ta lėmė nė kufij tė vjetėr. Po t’ia bashkojmė Shqipėrisė ajo bėhet e madhe dhe kėshtu po dobėsohet socializmi…!” Kosova mbeti nėn ombrellė tė Serbisė, e lufta pėr bashkim kombėtar vazhdonte nė tė gjitha trojet shqiptare. U ekspozuan atdhedashėsit, u zhduken dhe linēuan ata qė kishin lufuar e dėshironin dhe punonin pėr Shqipėrinė etnike dhe pastaj u degraduan nė forma tė ndryshme si tė padėshirueshėm e tradhtarė tė kombit! U bė dallimi i shqiptarėve kundėr ēėshtjes shqiptare! Pastaj u bė edhe njė tragjikė tjetėr, se tė gjitha lėvizjet kombėtare, ia lėshuan udhėn Partisė Komuniste tė Shqipėrisė me shpresė e besim tė paluhatshėm se pėrmes saj do tė arrihej bashkimi i kombit shqiptar! Ēfarė ishte kjo dyftyrėsi? Asgjė! Karrem i vjetėr i Serbisė… “Tė hyjmė nė luftė, ta shporrim okupatorin e pastaj ua japim secilit atė qė i takon…!”
    Luftėtarėt e mjerė i dėgjonin eprorėt qė dėrdėllisnin me tė madhe:
    - Nuk ėshtė me rėndėsi se nga shkon Kosova, por gjithsesi ta shporrim armikun e atėherė populli i Kosovės do tė vetėvendos se nga do tė shkojė!
    - Pėrēarėsit kryesor tė kėtyre lėvizjeve kombėtare ishin Miladin Popoviqi dhe Dushan Mugosha, tė cilėt vepronin sipas vijės sė PKJ dhe direktivave tė Titos! - pėrpiqej ta shpalos njė pjesė tė historisė gojore qė koha do ta nxjerrė nė dritė, siē pohonte Tahiri. - E kush dėshiron tė mbes nė histori, ani…!?
    Tahir Abdyli nė bisedė tė lirė ia nisi tė flasė pėr kushtet e tij tė vėshtira nė punėn shkencore si dhe lidhur me problemin e dokumenteve qė dergjeshin nėpėr arkiva tė Metropoleve evropiane, qė bėjnė fjalė pėr luftėn, qė e bėnė atėherė shqiptarėt pėr t'i mbrojtur trojet e tyre etnike. Dhe, njė pjesė e luftave mbeti nė harresė dhe e pashėnuar. Mė kot pritėm qė tė na shkruajnė historinė tonė tė tjerėt dhe duke pritur e grumbulluar lėndėn e historisė, ajo mjerisht prapė mbeti nė duar tė tė tjerėve. Edhe kėtė e pritėm e si e pėrjetuam ne historianėt, vėshtirė se do tė na kuptojnė tė tjerėt. Mė sa hetoj, qemė nė udhė tė gabuar dhe me vonesė e pamė se ē’fituam me ato fjalime tė liderėve shqiptarė? Liderizmi ėshtė thikė me shumė tehe! Ku gjendet tash Kosova e ku bėn pjesė Shqipėria? Po, vallė, Evropa jonė, mos po bėn sėrish sehir me ne? Po qe se kthehet Serbia nė kufij tė saj tė vjetėr, nė ata tė Luftės sė Parė Botėrore, ateherė pritet se do tė ketė demokraci i tėrė Ballkani dhe mė gjerė… Kufijtė e Ballkanit sikur tė kenė mure mė tė forta se sa tė Berlinit dikur? Na mbeten nėn dry njė pjesė e dokumenteve historike, kurse tė tjerat na i mori Serbia dhe mbetėm me gishtėrinj nė gojė! Edhe lidhjet e brezave me breza u kėputėn…
    Arbėri tė qofsha fal, tė kam nėnė e mė ke djalė !

  19. #19
    Letersia Maska e feneri
    Anėtarėsuar
    05-12-2007
    Vendndodhja
    Nė Kėrēovė
    Postime
    359
    Faleminderit
    0
    36 falenderime nė 36 postime
    HESHTJA E ARMĖVE!
    1945

    Prizren, korrik '49
    Ishte verė me shi dhe gjelbėrim kudo. Ujėt bilur tė Bistricės sė Prizrenit ecte nėn Urė tė vjetėr, qė lidhte dy pjesėt e qytetit tė vjetėr, atė pjesėn nga Kalaja e Prizrenit, si dhe pjesėn tjetėr nė rrafshinė. Prizreni ishte qyteti i parė qė nė fėmijėrinė e hershme kishte zėnė vend nė zemrėn time pėr njė kohė aq tė gjatė. Ky qytet pėr njė kohė tė shkurtėr ishte qendėr e madhe kulturore dhe arsimore pėr tė gjithė. Ato ditė, edhe pse kishin kaluar katėr vjet pas pushimit tė luftės sė armatosur, qytetit ende i vinte era barut. Tė shtėnat me armė nuk pushonin; thoshin se pėrditė vriteshin ushtarė nė kufi me Shqipėrinė, dhe i bėnin fajtorė udhėheqėsinė e saj. Kufiri ishte zonė e rrezikuar dhe si nxėnės tė anėve tė ndryshme nuk guxonim as tė shkonim deri nė Prizren pa leje tė zonės kufitare. Tė gjithė duhej t’u ruheshim armėve, edhe pse thoshin se lufta kishte pushuar, dhe se ishin pajtuar se mė nuk do tė kishte luftė; secili popull do t’i kishte tė drejtat e tij, dhe ato askush nuk guxonte t’ia cenojė! Fjalimxhinjtė dolėn nė sipėrfaqe, dhe me tė madhe flisnin se si e kishin fituar luftėn ndaj nazifashizmit, dhe nė kėtė mėnyrė fshehnin me perfiditet fashizmin vetjak, por edhe tė serbėve e tė malazezve. Petės sė hollė ia kishin venė edhe njė petė mė tė trashė, dhe pas luftės, bėnin ēmos qė nė vende kryesore tė caktoheshin njerėz tė diferencuar dhe tė devotshėm. Librat nė gjuhėn shqipe ishin shumė tė kėrkuara, ato librat qė pėrhapeshin nė kohėn e Shqipėrisė, dhe lexoheshin me tė madhe, por tash e tutje as qė guxonte kush t’i pėrmendte. Edhe profesorėt e shkollave fillore dhe tė mesme kishin hallet e tyre, dhe ngurronin t’i shpėrndanin nė lexim librat e paraluftės. Ishin lidhur nyjė sa punė, dhe askush nuk dinte dhe as qė guxonte t’u jipte vijė. Nė njėrėn anė ndiqeshin mėsuesit dhe profesorėt nga Shqipėria, e nė anėn tjetėr ndihej mungesa e tyre, qė zėvendėsohej me mėsues tė pakualifikuar dhe me profesorė qė tė rrallė ishin ata qė kishin kryer fakultetin pėrkatės. Ishin hapur edhe kurset pedagogjike nė Prizren, nė Gjakovė, nė Pejė dhe nė Prishtinė. Drejtorati i Arsimit tė Kosmetit, siē i thoshin atėherė, bėnte thirrje kudo nėpėr shkolla tė mesme qė tė paraqiteshin nxėnėsit e shkėlqyeshėm dhe tė aftėsoheshin nė mėnyrė mė tė shkurtėr pėr profesionin e mėsuesisė. Bėheshin zgjedhjet e nxėnėsve tė familjeve tė ndershme dhe tė atyre qė fare nuk i kishin pėrlyer gishtėrinjtė me gjak tė kėsaj luftės sė mbramė.
    “Tė bėhej njė luftė aq e madhe e tė mos pėrlyheshin gishtėrinjtė me gjak!”, flitej me tė madhe nėpėr kuloare.

    * * *

    -Heshtėn armėt!, - thoshin njerėzit dhe pėrpiqeshin qė me kėtė shprehje t’i fshihnin ato, nė mos do t’u duheshin pėr luftė.
    -Luftė me armė nuk do tė ketė, por lapsi do tė ndajė shapin nga sheqeri-dėgjoheshin njerėzit nė biseda e fjalė ngazėlluese.
    Prizreni me ujėt e Bistricės dukej se mė lehtė i kishte larė udhėt me gjak tė dėshmorėve qė kishin luftuar kundėr pushtuesit, dhe kundėr vetvetes. Flitej se po bėheshin ndryshime tė shpejta, flitej se si nė Prizren ishte nėnshkruar tradhtia pėr Kosovėn, flitej se Kosova me dėshirėn e pėrfaqėsuesve shqiptarė ishte pajtuar qė tė futej nėn sqetull tė Serbisė, dhe nuk bėhej fare fjalė se kjo klauzolė e vendimit ishte bėrė me dhunė revolucionare! Ishte shtypur tėrė ajo qė kishte erė revolucionare, dhe njerėzit me tė drejtė thonin: “Mos tė kaptė dhuna se nuk tė ndalė as Tuna!” Po, vallė, ēfarė ishte ajo dhunė?, pohonin ata qė nuk e kishin pėrjetuar dhe prisnin e premtonin se po tė ishin nė atė Kuvend fare nuk do ta ngrisnin gishtin qė tė bėheshin me Serbi. Dy vija ishin:
    -Me Tiranė?
    -Po.
    -Ndaju kėtej.
    -Me Beograd?
    -Po.
    -Ndaju andej!
    Dhe, aty u ndanė dhentė-dhish, dhe ata qė thanė me Tiranė, i hėngri lima, e ata qė u ndanė me Beograd, hynė nė vallen e re tė vėllazėrim-bashkimit! Shumė tė rinj fare nuk hetonin se ē’po bėhej? Vallja u nis pas nėnshkrimit dhe pas duartrokitjeve tė pjesėmarrėsve tė Kuvendit tė Prizrenit. Serbia me shpejtėsi pėrhapte lajme se Kosova me dėshirėn e popullit, iu bashkangjit Republikės Federale tė Serbisė! Lajme tė shpejta ishin ato, dhe askush nuk fliste se edhe aty ishte miratuar se Populli i Kosovės dhe i Metohisė me dėshirėn e tij i bashkangjitet Republikės Federale tė Serbisė deri nė vetėvendosje dhe shkėputje prej saj e bashkėngjitje me Shqipėri! Kosova dhe Rrafshi i Dukagjini ishin deri atėherė me Shqipėrinė, e tash “me dėshirėn e popullit” ato u bėnė pjesė tė Serbisė me DHUNĖ!
    -Bira e minit treqind qese, - thoshin pėr ata qė nuk ishin pajtuar se duhej tė shkonin me Beogradin e Serbisė. Sa prej tyre u zhdukėn, sa tė tjerė u futėn nė burgje, e kishte ndėr ta edhe qė emigruan pa dėshirė. Shumė veta nisėn ta qortonin veten se ishin pjesėmarrės, e radhėn pėr diferencim e kishin edhe sa luftėtarė qė edhe gjatė luftės nuk ishin pajtuar me atė vijė tė gabuar tė luftės, ishin nė shenjestėr tė gjithė, sa vendi-vend nuk u zihej. Ata as qė guxonin edhe tė takoheshin me shokėt qė deri dje i kishin pasur armėt nė krah.
    -Me Titon?
    -Po.
    -Ushtar?
    -Po.
    -I kujt?
    -Ushtar i partisė!
    Me kaq mirreshin vesh ata qė trumbetonin vijėn e pasluftės, kurse nė pėshpėritje bėhej diferencimi tjetėr.
    -Me Enver Hoxhėn?
    -Jo.
    -Ushtar?
    -Po.
    -I kujt?
    -I askujt!…
    -Ne hoqėm njė armik tė largėt, e iu futėm nė gji kėtij tė afėrmit qė kur tė dojė na shtyp! Po, ē’bėmė ne? Luftuam kot, edhe mbetėm nėn kėmbė tė Serbisė? Po, ē’mashtrim ishte ky?
    Fadil Hoxha, nė fillim tė luftės e kishte dėrguar misionarin e tij Ismet Shqiri te Selman Riza, intelektual i Gjakovės pėr tė biseduar me tė qė si njeri me autoritet nė popull, tė organizonte luftėn dhe tė bindte njerėz qė tė shkonin partizanė! Nė bisedėn shumė tė gjatė, siē pandehej atėherė, qė kishte bėrė me Ismetin, ai nuk ishte pajtuar qė populli tė ngritej fare nė luftė. Pas bisedimeve, Selmani i kishte thėnė Ismetit:
    -Po qe se ngrihem nė luftė kundėr Gjermanisė, pėr cilėt kufijė tė luftojmė ne? Nėse luftojmė pėr kufijtė etnikė tė Shqipėrisė, unė do ta ngrejė nė kėmbė tėrė popullin liridashės, ndryshe, Gjermania nuk ka qėndresė kėtu, - i tha dhe qė tė dy ishin ngatėrruar nė bisedime. Ata u ndanė tė papajtuar, madje Ismeti edhe tepėr i dėshpėruar. I pėrgatitur me atė fjalorin e tij tė kohės, dhe tė urdhrit qė kishte marrė, ia reshi ashpėr me kėto fjalė:
    -Ti, Selman Riza je irredentist dhe me ty do t’i qėrojmė hesapet!
    Kishte kaluar shumė kohė dhe pas Luftės sė Dytė Botėrore, dhe tė kėsaj luftės sė pėrhershme kėtu nė Shqipėri e nė Kosovė, Selman Rizės si dhe shumė tė tjerėve qė ishin kundėrshtarė tė luftės dhe tė lidhjeve me Serbinė, iu desh tė strehoheshin kudo nėpėr Jugosllavi dhe jashtė. Atė e detyruan tė kthehej nė Shqipėri, edhe pse ishte i gatshėm t’i ndihmoj Kosovės. Kush mbeti nė Kosovė, jetoi me shumė vuajtje!
    Arbėri tė qofsha fal, tė kam nėnė e mė ke djalė !

  20. #20
    Letersia Maska e feneri
    Anėtarėsuar
    05-12-2007
    Vendndodhja
    Nė Kėrēovė
    Postime
    359
    Faleminderit
    0
    36 falenderime nė 36 postime
    MILADININ E KA VRARĖ OZNA!

    Kisha paralajmėruar fqinjin tim tė parė, se do tė dėshiroja tė takohesha me z.Zekeria Canėn, se njė ditė ishte ankuar se lėngonte nga trysnia e lartė e gjakut, dhe tri herė shkova nė shtėpi tė tij dhe nuk e gjeta, e njė mbrėmje, gruaja e tij, me korrektėsinė e saj e tė burrit trokiti nė derė tė shtėpisė dhe thirri:
    -Thuani H., se Zeqa ėshtė nė shtėpi, dhe po e pret!
    Mė lajmėroi e reja se isha i ftuar qė tė shkoja te z.Z. Cana nė shtėpi. Pashė se tryezėn e kishte tė shtruar me materiale qė i kishte pėrgatitur pėr botim.
    -Shkruan diēka tė re?- e pyeta sėrish Zeqėn..
    -Po, - tha ai dhe nuk mundi tė mė shikojė gjatė nė fytyrė, por uli kokėn dhe u fut nė ato punė tė shkrimeve tė tij.-Kam pėrgatitur njė libėr me punime dhe intervista qė ua kam dhėnė gazetave dhe radiostacioneve nė botėn e jashtme. Duhen para, -tha duke i fėrkuar gishtėrinjtė. - Dėshiroj t’i shoh shkrimet e mia tė botuara.
    -Po, moti s’i rrahėm mendimet, ēfarė u bė me atė Miladin Popoviē? - e pyeta.- Njė intervistė e kam lexuar nė “Zėri”, mė sa kuptova unė, Haki Taha thuhej se e kishte vrarė Miladinin.Tash gjėrat po rrjedhin ndryshe? Mos ishte ky kulaē i gatuar pėr gjakovarė qė ishin nė pushtet, dhe kėshtu me kėtė ata i mbanin peng, siē bėnė me disa, apo diēka tjetėr…?
    -Jo, H. s’ėshtė fjala pėr Haki Tahėn, ai s’e ka vrarė Miladinin.-tha z.Z. Cana, dhe shpalosi punimin e tij, qė e kishte parashtruar nė Tubimin shkencor pėr gjenocidin sllav ndaj shqiptarėve, dhe shtoi: -Miladin Popoviēin e ka vrarė “OZNA”! Kėtė e kam thėnė nė punimin tim shkencor qė do tė botohet sė shpejti…
    -Po, mirė, po e kalojmė atė, ke dėshmi, dhe pikė, po ēfarė mendimi ke pėr Konferencėn e Bujant?-e pyeta.
    -Kam parashtruar punimin shkencor, edhe pėr Bujann. Kam dėrguar njė punim lidhur me Bujann nė “Zėri” dhe pres qė tė shoh dritėn. Ėshtė aktual dhe kam shpresė se do tė bėhet ndriēimi i drejtė i Bujant.
    Zekeria Cana futej nė botėn e tij shkencore e unė nė atė krijuese.
    -Pėr Bujann, kam shkruar, por s’e paskan marrė pėr botim nė kėtė numėr tė "Zėrit". Tė tilla janė redaksitė tona, nga fryn era!…Nuk e paskan botuar!-tha edhe njė herė.
    -Ta botojnė nė numrat vijues, o Zeqė! Pėr shkrime tė mira s’ėshtė vonė kurrė? – i thashė.
    -E po, por e humb aktualitetin. Kam shkruar pėr Bujann, pra Bujan ėshtė nė shėnjestėr!. Ēdo gjė e kam matur aty, a di sa fusnotat i kam shėnuar, por mjerisht, qė gazeta nuk po i duron ato. Kam vėshtirėsi, se historianėt i argumentojnė shkrimet e tyre shkencore me dokumente e me fusnota?
    -Po, ēfarė u bė me atė Bujann edhe sot, a? Po, tė hiqnim dorė nga ato vendime tė Bujant, ēfarė do tė bėhej me ne? Mė mirė apo mė keq?…
    -Jo, nuk guxojmė tė heqim dorė nga vendimet e Bujant?-nguli kėmbė z.Z. Cana dhe sėrish e hapi punimin e tij lidhur me kėtė ngjarje historike.-Unė kam thėnė: “Fadil Hoxha hoqi dorė i pari nga vendimet e Bujant”. Ai nxor punimin e tij shkencor pėr tė dėshmuar njė tezė tė tillė, dhe fare nuk desh tė flas mė pėr Fadil Hoxhėn.
    -Ka pasur tė drejtė, Fadili?!...
    -Jo, nuk kishte tė drejtė. Bujan pėr ne ėshtė akti i patjetėrsueshėm historik…
    Z. Zekeria Cana u kthye mbrapa dhe e mori njė punim tjetėr, qė e kishte lexuar nė Akademinė e Shkencave tė Kosovės, dhe se qysh i ra ndėrmend se kishte premtuar se do t’ia jepte edhe njė dorė dhe t’ia dorėzonte pėr botim Dr.Gazmend Zajmit, kryetar i Akademisė sė Shkencave tė Kosovės, i emėruar pasi kishte dhėnė dorėheqjen Dr.Mark Krasniqi, si kryetar i saj, ai shtoi:
    - Mė duhet t’ia dorėzoj Gazmend Zajmit shkrimin tim pėr botim lidhur me gjenocidin e Serbisė ndaj shqiptarėve - tha . - Nė punim, pos tė tjerash kam theksuar se kush e vrau Miladin Popoviqin - tha dhe materialin e hapi para vetes, e vuri mbi tryezė. Le tė dihet se Miladinin nuk e kishte vrarė Haki Taha. Me vrasjen e tij Serbia ka fituar nė kohė…

    Ja ēfarė thonė pėr vrasjen e Miladin Popiviqit disa komunistė shqiptarė qė herėt u distancuan nga PKJ-ja nė fudvitet e ‘4o-ta: Vesel Rexhepi, Jusuf Zherka, Sami Peja, Faik Pruthi, Hivzi Sylejmani, Nexhmedin Hadri, Vehbi Rexhepi etj., ėshtė konstruksion i OZN-ės sė Kosovės dhe i KQ tė PKJ-sė. “Sipas Vllada Ranēiqit, Miladinin e ka vrarė Vasa Bogdanoviq i Gorazhdecit, - vėrteton prof. Sami Peja”(Marrė nga shėnimet e M. Pirrakut (“TIVAR 1945 KALVARI I KOSOVĖS”, Prishtinė 2oo5. 160).

    - E vėrteta historike pėr vrasjen e Miladin Popoviqit dhe tė Haki Tahės mund tė pėrmblidhet nė pak fjalė: OZNA e varu Haki Tahėn, para se ta vriste Miladin Popiviqin, kurse skenarin pėr “vetėvrasjen” dhe Flamurin Kombėtar Shqiptar tė Haki Tahės e krijoi nė dy e mė shumė etapa - pohon historiani Muhamet Pirraku.(Shih nė “TIVARI 1945 KALVARI I KOSOVĖS”, Prishtinė, 2005, 171).

    - Vrasja e Miladinit nuk ėshtė edhe aq diskutabile. Atė e ka vrarė Haki Taha, ndėrsa me njė proces gjyqėsor janė dėnuar me vdekje bashkėveprimtarėt e tij nė mesin e tyre edhe Ibrahim Banush Hoxha. Ėshtė mirė tė prezantohet edhe ky version, pėr mua krejtėsisht i besueshėm - pohon prof. Ahmet Qiriqi.
    Megjithatė, mendja mė thotė se krimet, dhuna dhe ligėshtia e koniukturave tė regjimit serbosllav ndaj shqiptarėve do tė ndriēohen e zhduken me kohėn.
    Arbėri tė qofsha fal, tė kam nėnė e mė ke djalė !

Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Grupi - "HANA BAND"
    Nga Davius nė forumin Muzika shqiptare
    Pėrgjigje: 21
    Postimi i Fundit: 31-01-2007, 22:12

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •