Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 10 prej 10
  1. #1
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime

    Migrena (Migraine)

    Migrena ėshtė tipi mė i pėrhapur i sėmundjeve tė dhembjeve tė kokės. Shumė persona tė sėmurė me migrenė kanė kaluar kriza tė forta tė cilat mund tė ndodhin nė raste tė veēanta. Dhimbja mė e zakonshme e kokės nė rastet e migrenės shfaqet duke pulsuar dhe shpesh shoqėrohet me tė vjella dhe ndryshime nė shikim. Disa lloje tė migrenės shoqėrohen me dhimbje tė forta koke, por jo ēdo dhimbje e fortė e kokės ėshtė migrenė. Ajo kap shifrėn mbi 10% tė popullsisė dhe ēdokush mund tė provojė migrenėn, megjithatė trashėgimia gjenetike dhe faktorė tė tjerė socialė kanė njė ndikim tė rėndėsishėm. Pas pubertetit, tek 1/3 e femrave dhe meshkujve shfaqet migrena pėr shkak tė ndryshimeve hormonale. Femrat janė veēanėrisht tė prekura gjatė ditėve tė paraardhjes sė menstruacioneve, si dhe gjatė tre muajve tė parė tė shtatzėnisė apo menopauzės. Nuk ka njė kurė tė pėrcaktuar por vendoset njė trajtim mjekėsor qė ndihmon. Pavarėsisht kėrkimeve tė vazhdueshme, shkencėtarėt akoma nuk kanė mundur tė gjejnė ekzaktėsisht arsyen e vėrtetė pse shfaqet migrena. Dhimbja e migrenės ėshtė e lidhur me grumbullimin e qelizave tė gjakut dhe irritimin e nervave tė trurit. Serotonina kimike nė tru duket tė luajė njė rol tė rėndėsishėm nė kėtė proces ashtu si vepron edhe nė procese tė tjera, siē janė depresioni apo ērregullimet e tė ngrėnit.

    Simptomat
    - Dhimbje koke
    - Tė vjella
    - Gjendje tė fikėti
    - Humbje oreksi
    - Lodhje
    - Gjendje nervozizmi
    - Probleme me shikimin

    Blerina Kaca, Elberta Spaho
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga DI_ANA : 15-03-2008 mė 16:42
    "Carpe Diem"

  2. #2
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Shkaktarėt dhe trajtimi i migrenės


    Migrena ėshtė forma mė e pėrhapur e dhimbjes sė kokės. Ajo ėshtė njė sėmundje neurologjike me dhimbje pulsative tė kokės e shoqėruar me marrje mendsh, vjellje, ndjeshmėri ndaj dritės, zėrave dhe ndaj aromave. Fillon me simptomė prodromale, gjysmė deri njė orė para dhimbjes sė kokės, me eufori, depresion, lodhje, puls tė shpejtuar, anoreksi. Pastaj vijon dhimbja e fortė e kokės nė tė shumtėn e rasteve vetėm nga njėra anė, por jo gjithnjė. Gjatė aktiviteteve trupore keqėsohen simptomat. Shpesh shoqėrohet dhimbje koke me marrje mendsh, vjellje, fotofobi dhe fonofobi. Faktorėt tė cilėt ndikojnė dhe shkaktojnė dhimbje koke janė: stresi, ndryshimi i bioritmit, mungesa e gjumit, ushqimi (djathi, ēokollata, ēaji, bananet, lajthia, arra, bajamja), alkooli, droga, ndryshimi atmosferik si dhe ndryshimi hormonal tek femrat.

    Shkaqet
    Shkaqet e shfaqjes sė migrenės deri mė sot ende nuk janė bėrė plotėsisht tė njohura, edhe pse nė botė numri i njerėzve, qė vuajnė prej saj, ėshtė shumė i madh. Migrena ėshtė njė formė e veēantė e dhimbjes sė kokės, e cila mund tė zgjasė nga disa minuta deri pėr ditė me radhė. Me migrenė nėnkuptohen njė valė dhimbjesh akute, nė njė gjysmė tė kokės, shpesh tė shoqėruara nga tė vjella dhe marramendje. Shenjat e para janė shqetėsime vizive: fleshe dritash nė ajėr, shfaqen sidomos tek adoleshentėt ose moshat e reja, tė cilėt janė pjesėtarė familjesh ku ėshtė prezente kjo sėmundje edhe tek anėtarėt e tjerė, dhe sidomos tek femrat me probleme menstruale. Patogjenezia e migrenės ėshtė e lidhur me modifikimin e fluksit tė gjakut celebral, shkaktuar nga shqetėsime arterioale.

    Format
    Eksitojnė dy lloje kryesore tė migrenės: migrena me aurė dhe migrena pa aurė. Aura zgjatė deri mė 60 minuta. Ajo paraqitet me halucinacione optike. Tek gratė migrena shpesh ėshtė nė formė mė tė zgjatur dhe mė intensive. Por nuk pėrjashtohen mundėsitė e shfaqjes sė saj edhe te fėmijėt, 5 pėr qind e tyre vuajnė nga kjo sėmundje. Jo gjithmonė ndihma e mjekut mund tė ēojė nė parandalimin e kėsaj sėmundjeje tepėr shqetėsuese pėr njerėzimin. Shpesh vetėshėrbimi mund tė jetė shumė mė frytdhėnės se medikamentet e rekomanduara prej mjekut.

    Migrena klasike
    Shfaqet zakonisht tek fėmijėt, adoleshentėt ose tė rinjtė. Ėshtė me e shpeshtė tek femrat dhe ka karakter familjar. Kriza fillon me ērregullime vizuale (shkėndija ose deformim i objekteve), dhimbje pulsuese vetėm nė njė gjysmė tė kokės (nė tė majtė ose nė tė djathtė), tė vjella. Vazhdon 2-6 orė dhe pėrmirėsohet pas gjumit.

    Migrena e zakonshme
    Dhimbje koke unilaterale ose bilaterale, me ndjenjėn e tė vjellės, por pa tė vjellė dhe pa shqetėsime vizuale. Mė e shpeshtė tek femrat. Kriza fillon gradualisht dhe mund tė zgjasė nga disa orė deri nė disa ditė.

    Migrena “me orar”
    Dhimbje koke unilaterale (si djegie), retroorbital (mbrapa syve), shfaqet natėn. Mė e shpeshtė tek meshkujt e rinj (90 pėr qind). Kriza fillon rreth 2-4 orė, pasi ka rėnė tė flejė, ka njė intensitet tė lartė qė tė zgjon nga gjumi, i sėmuri loton vetėm nga njėri sy dhe paraqet kongjestion nazal. Zakonisht nuk shoqėrohet me probleme vizuale ose tė vjella. Kriza vazhdon 20-60 min pastaj pushon menjėherė dhe rishfaqet ditėn tjetėr nė tė njėjtėn orė pėr disa javė me radhė. Pastaj mund tė pushojė pėr disa muaj dhe tė rishfaqet pėrsėri.

    Shkaqet
    Shkaqet e shfaqjes sė migrenės deri mė sot ende nuk janė bėrė plotėsisht tė njohura, edhe pse nė botė numri i njerėzve, qė vuajnė prej saj, ėshtė shumė i madh. Migrena ėshtė njė formė e veēantė e dhimbjes sė kokės, e cila mund tė zgjasė nga disa minuta deri pėr ditė me radhė. Me migrenė nėnkuptohen njė valė dhimbjesh akute, nė njė gjysmė tė kokės, shpesh tė shoqėruara nga tė vjella dhe marramendje. Shenjat e para janė shqetėsime vizive: fleshe dritash nė ajėr, shfaqen sidomos tek adoleshentėt ose moshat e reja, tė cilėt janė pjesėtarė familjesh ku ėshtė prezente kjo sėmundje edhe tek anėtarėt e tjerė, dhe sidomos tek femrat me probleme menstruale. Patogjenezia e migrenės ėshtė e lidhur me modifikimin e fluksit tė gjakut celebral, shkaktuar nga shqetėsime arterioale.

    Prevalenca
    Nga migrena vuajnė 18 pėr qind e grave dhe 6 pėr qind e meshkujve. Ajo manifestohet pėr herė tė parė rreth moshės 25 deri 45 vjeēare. Deri nė pubertet vuajnė meshkujt dhe femrat nė pėrmasa 1 me 1 pastaj nė moshėn e rritur femrat vuajnė 3 herė mė shumė se meshkujt.

    Diagnoza
    Diagnoza e migrenės bėhet nga pyetja e saktė e pacientėve si dhe nga studimi i historisė sė sėmundjeve tė pacientėve. Metoda speciale laboratorike pėr diagnozėn e migrenės nuk ekzistojnė. Pra migrena ėshtė sėmundje e cila me mjete tė mjekėsisė nuk mund tė verifikohet pa probleme. Mirėpo me ndihmėn e Elektroencephalografisė (EEG), Computertomografisė (CT), Ultrazėrit, mund tė pėrjashtohen dhimbjet e shkaktuara nga tumoret, gjakderdhja nė tru, etj.

    Patogjeneza
    Edhe pse patogjeneza nuk ėshtė plotėsisht e sqaruar, nė vitet e fundit ėshtė grumbulluar evidencė, sipas sė cilės kjo sėmundje ėshtė tė paktėn pjesėrisht njė kanalopati (ang. channelopathy). Kanalopatitė janė sėmundje kryesisht gjenetike, qė kanė si shkak njė ē’rregullsi tė pėrēimit tė joneve nė kanalet jonike tė membranave celulare. Shtysa kryesore e kėsaj hipoteze ishte zbulimi qė Migrena Familiare Hemiplegjike (ang. Familial Hemiplegic Migraine, FHM), megjithėse njė formė e rrallė migrene, ėshtė njė sėmundje trashėguese e tipit autozomal dominant me mutacione tė gjeneve nė kromozomin e 19, qė bėjnė kodimin e kanaleve tė kalciumit (Ca2+) tė veēanta pėr neuronet. Kjo shpjegon edhe faktin qė bllokuesit jospecifik tė kalciumit kanė rol preventiv nė kėtė patologji.

    Mjekimi i migrenės
    Terapia e migrenės bėhet nė dy shtylla: terapia akute dhe terapia profilaktike (parandaluese).

    Terapia akute
    Pėr rastet akute tė dhimbjes sė kokės preferohen:
    Triptanet: sumatriptani, zolmitriptani, eletriptani, Rizatriptani, naratriptani dhe frovatriptani.
    Anti-inflamatorėt: acidi acetylsalicik(Aspirin), Paracetamol, ibuprofen.
    Antiemetikėt (kundėr vjelljes): domperidon.
    Gjithashtu edhe ergotamini, dihidroergotamini.

    Terapia profilaktike
    Pėr parandalimin dhe reduktimin e paraqitjes sė dhimbjes:
    Betablokues: metoprolol, propranolol.
    Bllokues tė kanalit tė kalciumit: flunarizin.
    Gjithashtu si medikamente tė dorės sė dytė: valproat, topiramat.
    Si metoda pa medikamente vlen tė pėrmenden qetėsimi nė dhoma tė errėta pa zhurmė, terapia aromatike dhe trajnimi autogjen.

    Pėrgatiti: Jonida Tashi

    Tė rejat nga shkenca/ Geni qė shkakton migrenėn

    Nė vitin 1996 ėshtė zbuluar njė gen pėrgjegjės pėr transportimin e kalciumit nėpėr qelizat celebrale, i cili shkakton njė formė tjetėr migrene, e quajtur “migrena familjare”, nėse ky gen nuk funksionon normalisht, lėvizjet e nivelit tė kalciumit reflektohen nė mosfunksionimin e disa neurotrasmetuesve, ngacmimi i tė cilave shkakton kėtė formė migrene. Mė parė, njerėzit bėnin shkaktarė tė shfaqjes sė migrenės grumbullimin e njė pjese tė gjakut nė tru, por ajo u hodh poshtė nga studiues tė ndryshėm dhe mendohet se shkaktare e shfaqjes sė saj janė ngacmues tė ndryshėm, si zhurmat e forta, drita e fortė, problemet e ndryshme, alkooli, uria, streset psikologjike. Thuhet se migrena ėshtė dy herė mė shumė prezente tek femrat se sa tek meshkujt. Sipas shkencėtarėve pėrveē barnave migrena mund tė shėrohet plotėsisht me mjekėsi popullore. Pasi, sipas tyre, barishtet qė i pėrdorim pėr mjekim nė mjekėsi popullore nuk janė vetėm ilaēe, ato janė (shumica e tyre) pjesė e ushqimit tė pėrditshėm.


    "Gazeta Albania"
    "Carpe Diem"

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e pseudo
    Anėtarėsuar
    29-02-2008
    Postime
    362
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Thuhet qe kafeja ka efekte pozitive ne evitimin e krizave te migrenes.

  4. #4
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Migrena, pasojat qė sjellin pėrdorimi i shpeshtė i ilaēeve


    Shumė njerėz qė vuajnė nga migrena pėrdorin barna kundėr dhimbjeve. Shkencėtarėt thonė se kura kundėr migrenės mund tė jetė mė e keqe sesa sėmundja. Ndėr ilaēet qė pėrfshihen pėr trajtimin e dhimbjeve tė kokės qė shkaktohen nga migrena janė buta-bital dhe oxy-codone. Por njė studim i kohėve tė fundit tregon se pėrdorimi i shpeshtė i ilaēeve kundėr dhimbjeve mund ta bėjnė migrenėn kronike. Mjekėt pranė kolegjit mjekėsor “Albert Ajnshtajn” morėn nė shqyrtim 24 persona qė vuanin nga dhimbje tė kokės. Gjatė studimit kėtė pacientė u pyetėn se ēfarė ilaēesh merrnin kundėr kėtyre dhimbjeve. Ata qė merrnin ilaēe kundėr dhimbjeve tė kokės tė paktėn tetė herė nė muaj kishin dy herė mė shumė gjasa qė brenda njė viti kėto dhimbje tė bėheshin kronike. Gjithashtu, mjekėt vunė re se pacientėt qė merrnin ilaēe josteroidale kundėr migrenės si pėr shembull aspirinė, advil e motrin, nuk ndodheshin nė rrezik tė madh pėr t’u prekur nga migrena kronike.
    Sėmundja
    Migrena ėshtė njė sėmundje neurologjike me dhimbje pulsative tė kokės e shoqėruar me marrje mendsh, vjellje, ndjeshmėri ndaj dritės, zėrave dhe ndaj aromave. Sėmundja fillon me simptomė prodromale, gjysmė deri njė orė para dhimbjes sė kokės, me eufori, depresion, lodhje, puls tė shpejtuar, anoreksi. Pastaj vijon dhimbja e fortė e kokės nė tė shumtėn e rasteve vetėm nga njėra anė, por jo gjithnjė. Gjatė aktiviteteve trupore keqėsohen simptomat. Shpesh shoqėrohet dhimbja e kokės me marrje mendsh, vjellje, fotofobi dhe fonofobi. Faktorėt tė cilėt ndikojnė dhe shkaktojnė dhimbje koke janė: stresi, ndryshimi i bioritmit, mungesa e gjumit, ushqimi (djathi, ēokollata, ēaji, bananet, lajthia, arra, bajamja), alkooli, droga, ndryshimi atmosferik si dhe ndryshimi hormonal tek femrat.
    Shkaktarėt
    Mendohet se migrena shkaktohet nga ēlirimi i njė substance kimike tė quajtur serotoninė ose 5HT nė gjak, qė shkakton ndryshime nė enėt e gjakut nė tru. Se ēfarė ndodh me saktėsi ėshtė ende e paqartė, por njė numėr shkaqesh janė identifikuar, tė cilat ndryshojnė nga personi nė person. Nė mė tė shumtėn e rasteve ndodh njė kombinim faktorėsh qė ēojnė nė krizė, ku mund tė pėrfshihen faktorė ushqyes si ēokollata, fruti i portokallit, limoni, brumėrat, djathėrat, alkooli (veēanėrisht vera e kuqe), kafeina, mungesa e vitaminave, ushqime tė pėrpunuara.
    Diagnoza
    Diagnoza e migrenės bėhet nga pyetja e saktė e pacientėve si dhe nga studimi i historisė sė sėmundjeve tė pacientėve. Metoda speciale laboratorike pėr diagnozėn e migrenės nuk ekzistojnė. Pra, migrena ėshtė sėmundje, e cila me mjete tė mjekėsisė nuk mund tė verifikohet pa probleme. Mirėpo, me ndihmėn e Elektroencephalografisė (EEG), Computertomografisė (CT), Ultrazėrit, mund tė pėrjashtohen dhimbjet e shkaktuara nga tumoret, gjakderdhja nė tru, etj.
    Patogjeneza
    Edhe pse patogjeneza nuk ėshtė plotėsisht e sqaruar, nė vitet e fundit ėshtė grumbulluar evidencė, sipas sė cilės kjo sėmundje ėshtė tė paktėn pjesėrisht njė kanalopati. Kanalopatitė janė sėmundje kryesisht gjenetike, qė kanė si shkak njė ērregulluesi tė pėrēimit tė joneve nė kanalet jonike tė membranave celulare. Shtysa kryesore e kėsaj hipoteze ishte zbulimi qė Migrena Familjare Hemiplegjike, megjithėse njė formė e rrallė migrene, ėshtė njė sėmundje trashėguese e tipit autozomal dominant me mutacione tė gjeneve nė kromozomin e 19, qė bėjnė kodimin e kanaleve tė kalciumit (Ca2+) tė veēanta pėr neuronet. Kjo shpjegon edhe faktin qė bllokuesit jospecifik tė kalciumit kanė rol preventiv nė kėtė patologji. Shumė premtuese qe pėr njė kohė tė gjatė hipoteza e “spreading depression”(e vėzhguar sė pari mė 1944 nga Leao nė trurin e lepurit pas shpimit me gjilpėrė), por mosvėrejtja e kėtij fenomeni tek njerėzit pothuajse e ka shuar entuziazmin nė kėtė drejtim.
    Kurat popullore
    Nė mjekėsinė popullore pėr tė lehtėsuar dhimbjet e migrenės rekomandohen disa bimė kuruese. Njė prej kėtyre bimėve ėshtė bari i bletės, e cila ėshtė njė bimė mjaft e njohur nė mjekėsinė popullore. Prej kohėsh ēaji i pėrftuar nga kjo bimė ka ndihmuar nė parandalimin dhe lehtėsimin e shumė sėmundjeve. Njė rol tė rėndėsishėm lulebleta luan nė qetėsimin e dhimbjeve tė migrenės. Ēaji rekomandohet kryesisht kur ajo karakterizohet nga dhimbje tė forta tė kokės dhe sidomos nė gjysmėn e saj. Nė kėtė rast kėshillohet tė pihet menjėherė njė gotė ēaj Barlete. Shumė shpejt tė sėmurėt do shohin rezultatet e shkėlqyera tė bimės.
    Pėrdorimi i vajit tė farės sė zezė ėshtė njė tjetėr ndihmė pėr tė sėmurėt me migrenė. Doza normale pėr tė rritur ėshtė: Njė lugė ēaji nė mėngjes dhe njė nė mbrėmje ose 2-3 kapsula nė ditė, ndėrsa pėr fėmijė nėn 8-vjeē, gjysma e sasisė sė lartpėrmendur. Marrja e dozės orale, aplikimi nė ballė, ose ne pjesėn me dhimbje ėshtė njė kurė shumė e mirė pėr tė lehtėsuar dhimbjet. Migrena luftohet me sukses edhe nėse pėrdoret ēaji i pėrfituar nga bima kualitative dhe e shėndosh bari shumėfletėsh nė pėrzierje me bimėn kualitative dhe tė shėndoshė fara e zezė. Nga kjo pėrzierje duhet tė pihen tre filxhan ēaji nė ditė derisa tė eliminohet sėmundja.

    Mjekimi i migrenės
    Terapia e migrenės bėhet nė dy shtylla: terapia akute dhe terapia profilaktike (parandaluese).
    Terapia akute
    Pėr rastet akute tė dhimbjes sė kokės preferohen: Triptanėt: sumatriptani, zolmitriptani, eletriptani, rizatriptani, naratriptani dhe frovatriptani.
    Anti-inflamatorėt: acidi acetylsalicik (Aspirinė), paracetamol, ibuprofen.
    Antiemetikėt (kundėr vjelljes): domperidon, gjithashtu edhe ergotamini, dihidroergotamini.
    Terapia profilaktike
    Pėr parandalimin dhe reduktimin e paraqitjes sė dhimbjes rekomandohen:
    Betabllokues: metoprolol, propranolol.
    Bllokues tė kanalit tė kalciumit: flunarizin.
    Gjithashtu si medikamente tė dorės sė dytė: valproat, topiramat.
    Si metoda pa medikamente vlen tė pėrmenden qetėsimi nė dhoma tė errėta pa zhurmė, terapia aromatike dhe trajnimi autogjen.

    Tė dhėna pėr sėmundjen
    Format
    Eksitojnė dy lloje kryesore tė migrenės: migrena me aurė dhe migrena pa aurė. Aura zgjatė deri mė 60 minuta. Ajo paraqitet me halucinacione optike.
    Komplikimet
    Migrena kronike: mė shumė se 15 ditė nė muaj dhimbje koke.
    Statuti i migrenės: 72 orė pa ndėrprerje tė dhimbjes sė kokės.
    Infarkti i migrenės: dėmtimi i trurit si pasojė e migrenės.
    Prevalenca
    Nga migrena vuajnė 18 pėr qind e grave dhe 6 pėr qind e meshkujve. Ajo manifestohet pėr herė tė parė rreth moshės 25 deri 45-vjeēare. Deri nė pubertet vuajnė meshkujt dhe femrat nė pėrmasa 1 me 1, pastaj nė moshėn e rritur femrat vuajnė tre herė mė shumė se meshkujt.

    Shkaktarėt
    Faktorėt hormonalė: menstruacionet, hipertensioni apo menopauza
    Faktorėt psikologjikė: presioni i lartė i gjakut, dhimbjet e dhėmbėve, dhimbjet e syve, sinozitet apo bllokimi i hundėve
    Streset emocionale: zemėrimi apo depresioni, emocionet e forta, shokimet, ēlirimi i tensioneve, ēlirimi nga streset.
    Streset fizike: mbilodhja, aktiviteti, ndryshimi i rutinės, ērregullimet e gjumit, ērregullimet seksuale.
    Faktorėt ambientalė: ndryshimi i klimės, lagėshtira, zhurmat, zėrat e lartė, drita.
    Faktorėt ushqyes: ēokollata, portokalli, limoni, brumėrat, djathėrat, alkooli (veēanėrisht vera e kuqe), kafeina, mungesa e vitaminave, ushqime tė pėrpunuara


    Pėrgatiti: Jonida Tashi


    "Gazeta Albania"
    "Carpe Diem"

  5. #5
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Migrena- Zbutja e dhimbjes

    Migrena ėshtė kokėdhembje periodike nė lidhje tė ngushtė me ndryshimin e shtypjes sė ajrit. Migrena identifikohet sipas dhembjeve pulsive pas syve apo nė ballė, tė shoqėruar me mundime, ndjeshmėri ndaj dritės dhe zėrave, e ndonjėherė edhe dėshtimi i fushės sė tė parit

    Pėr tė zbutur dhembjen, do t'ju ndihmojnė analgjetikėt nga grupi i ergotaminave apo antireumatikėve josteroidė, ndėrkaq tretmani i akupunkturės do tė zbusė dhe ulė intensitetin e kokėdhembjes.

    Migrena shpesh ėshtė e lidhur edhe me ushqimin, p.sh. konsumimi i alkoolit, ēokollatės dhe tė disa llojeve tė djathėrave tė yndyrshėm. Prandaj, shmanguni alkoolit dhe prodhimeve tė tilla ushqimore, aq mė parė kur shkaktohen ndryshime tė motit dhe tė shtypjes sė ajrit.

    Shqetėsimet verore

    Ndryshimet klimatike nuk ndikojnė vetėm nė keqėsimin e disa sėmundjeve, por edhe nė gjendjen e pėrgjithshme tė organizmit. Prandaj nė verė shpesh jemi tė lodhur pa ndonjė mundim tė madh. Nė qoftė se ndjeheni i lodhur menjėherė pas zgjimit? Jeni tė padisponuar, keni depresion dhe jeni apatikė, ndėrkaq forca e koncentrimit ju ėshtė gjithnjė e mė e dobėt? Atėherė mund tė jeni tė sigurt se "vuani nga ndryshimet klimatike".

    Nė qoftė se i keni simptomat e sipėrpėrmendura, nuk keni nevojė tė humbni kohė duke shkuar te mjeku. Do t'ju ndihmojė ushqimi i ndryshėm i pasur me vitamina dhe minerale, hani sa mė shumė perime tė freskėta, pini ēaj bimėsh, qumėsht dhe prodhime tė saj, zvogėlojeni pirjen e alkoolit dhe tė duhanit, ndėrkaq do t'ju ndihmojė edhe nė qoftė se qėndroni nė ajėr tė pastėr duke bėrė ndonjė ushtrim tė lehtė trupor. Nė qoftė se gjatė dimrit nuk keni marrė preparate multivitaminoze,akoma nuk ėshtė vonė pėr to.

    "Spekter"
    "Carpe Diem"

  6. #6
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Shkaktarėt e Migrenės

    Simptoma mė e shpeshtė neurologjike ėshtė dhembja e kokės. Shkaktarėt janė tė shumtė, duke filluar nga ata psikogjen, e deri te tumorėt.

    Neurologjia regjistron kėta tipa, tė dhembjes sė kokės:
    -psikogjen,
    -ndryshimet nė sy ( anomalitė refraktive, hipermetropia, astigmanizmi, miopia, etj.),
    -dhembja adontogjene,
    -sėmurja e sinusėve paranazalė,
    -hipertensioni arterial,
    -dhembja histaminike e kokės( sindromi i Hortonit),
    -dhembja traumatike e kokės,
    -dhembjet meningeale tė kokės, qė pėr nga intenziteti janė tė forta,
    -tumorėt intrakranial,
    -gjakėderdhja subarahnoidale,
    -migrena ( hemikrania ),
    -neurolgojia e trigeminusit,
    -neurologjia vagale. etj.

    Migrena ose hemikrania( kur dhembja ėshtė periodike dhe e kufizuar nė njėrėn anė tė kokės), shkaktohet nga mbyllja e enėve tė gjakut (emboli ) nė tru. Njė mbyllje e kėtillė, ėshtė pasojė e dromcave tė gjakut, qė pėrhapen me anė tė gjakut (qarkullimit tė gjakut).

    Simptomat specifike tė migrenės jane: pulsi i shpejtuar, pulsimet e kokės,
    dhembja e kokės me intenzitet tė lartė, shtypja e lartė e gjakut.

    Migrena, ėshtė njė ndėr format mė tė pėrhapura tė dhembjes sė kokės dhe nė 50% tė rasteve, kėta persona janė femrat. Manifestohet edhe me njė dhembje tė fortė e pulsuese, qė pėrgjithėsisht godet vetėm gjysmėn e kokės. Simptomet tė tjera: shqetėsimi nga drita dhe zhurmat, tė pėrziera e tė vjella, iritueshmėri, nervozizėm dhe shok emotiv.
    Shumica e tė sėmuarve i takojnė familjeve, te tė cilat shumė pjesėtarė tė saj kanė dhembje koke tė njejta ( herediteti).Njė hipotezė, migrenėn e shpjegon si vijon: fillimisht, gjatė hipermisė reaktive, serotonina lirohet nga trombocitet dhe i sensibilizon nociceptorėt kranial, sistemin kininogjen.

    Sot, pėrveē ilaēeve antimigrenė, pacientit duhet shpjeguar rolin e tendosjeve fizike e psikike dhe emocionale gjatė sulmit migrenoz.

    "Spekter"
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    "Carpe Diem"

  7. #7
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Ilaēet kundėr migrenės shkak pėr dhimbje kronike

    Njė studim i kohėve tė fundit tregon se pėrdorimi i shpeshtė i ilaēeve kundėr dhimbjeve mund ta bėjnė migrenėn kronike.

    Shumė njerėz qė vuajnė nga migrena pėrdorin barna kundėr dhimbjeve. Shkencėtarėt thonė se kura kundėr migrenės mund tė jetė mė e keqe sesa sėmundja.

    Ndėr ilaēet qė pėrfshihen pėr trajtimin e dhimbjeve tė kokės qė shkaktohen nga migrena janė buta-bital dhe oxy-codone.

    Por njė studim i kohėve tė fundit tregon se pėrdorimi i shpeshtė i ilaēeve kundėr dhimbjeve mund ta bėjnė migrenėn kronike. Mjekėt pranė kolegjit mjekėsor Albert Ajnshtajn morrėn nė shqyrtim 24 persona qė vuanin nga dhimbje tė kokės.

    Gjatė studimit kėtė pacientė u pyetėn se ēfarė ilaēesh mernin kundėr kėtyre dhimbjeve. Ata qė merrnin ilaēe kundėr dhimbjeve tė kokės tė paktėn 8 herė nė muaj kishin dy herė mė shumė gjasa qė brenda njė viti kėto dhimbje tė bėheshin kronike.

    Gjithashtu, mjekėt vunė re se pacientėt qė merrnin ilaēe josteroidale kundėr migrenės si pėrshembull aspirin, advil e motrin, nuk ndodheshin nė rrezik tė madh pėr t’u prekur nga migrena kronike.

    "Spekter"
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    "Carpe Diem"

  8. #8
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Migrena

    Migrena, mė shumė se sa njė dhimbje koke

    Tė zbulosh se ēfarė e shkakton migrenėn ke zbuluar “celėsinė “ e saj dhe vetėm njė trajtim i saktė sjell kurimin.
    Migrena ėshtė mė shumė se njė dhimbje koke. Njerėzit mund tė provojnė simptoma tė ndryshme tė saj tė cilat, nė mė tė shumtėn e rasteve, shkaktojnė destabilizim tė shėndetit nga pak orė nė disa ditė, ka raste qė edhe mė gjatė. Migrena luan njė rol tė rėndėsishėm tek ata qė e mbartin kėtė sėmundje. Janė dy forma kryesore tė saj dhe 70% e njerėzve kanė atė qė quhet migrena pa Aura ( pamje vizive, zėra, abstraksione), ndėrsa pjesa tjetėr vuajnė nga ajo qė njihet si migrena klasike. Zakonisht krizat zgjasin nga 15 minuta deri nė njė orė. Normalisht kėto klasifikohen si dhimbje koke. Shqetėsime tė tjera tė migrenės janė pamundėsia nė Pėrqendrim, konfuzion, probleme nė tė folur, dobėsim etj. Ēdo njeri ka njė eksperiencė tė veēantė nga migrena. Simptomat pėrfshijnė shumė dhimbje tė ndryshme tė kokės, shpesh nė njėrėn anė tė saj. Gjithashtu mund tė shfaqet dhe pa dhimbje koke, por me njė ndjeshmėri ndaj dritės, zėrave apo tė qeshurave. Ata qė vuajnė nga migrena shpesh janė tė zbehtė dhe ndiejnė tė ftohtė, ndėrsa tė tjerė qė kanė shqetėsime humori preferojnė errėsirėn derisa krizat t’u kalojnė.
    Njė formė tjetėr e migrenės njihet si migrena menstruale e cila shfaqet nė periudhėn paramenstruale dhe jo nė raste tė tjera. Krizat e migrenės zgjasin nga 4 deri nė 72 orė. Disa i ndiejnė krizat e saj njė ose dy ditė para fillimit tė migrenės. Kjo ėshtė faza paralajmėruese nė tė cilėn shfaqen shenja tė pasigurisė, humbje oreksi, irritim, hipertension, lodhje etj...
    Stadi final i migrenės, i njohur si stadi postdrominal, mund tė zgjasė me orė dhe ditė. Shumica e njerėzve nuk i japin rėndėsinė e duhur dhe nuk i nėnshtrohen mjekimit. Nuk ka njė pėrcaktim definitiv tė migrenės pasi simptomat variojnė dhe diagnostikimi ėshtė i vėshtirė.
    Kush e vuan nga migrena
    Migrena ėshtė sėmundja mė e pėrhapur neurologjike nė vendet e zhvilluara. Ajo kap shifrėn mbi 10% tė popullsisė dhe ēdokush mund tė provojė migrenėn, megjithatė trashėgimia genetike dhe faktorė tė tjerė socialė kanė njė ndikim tė rėndėsishėm. Kryesisht kap moshat 20 deri nė 50 vjeē, veēanėrisht seksin femėr. Tė rinjtė, vajzat dhe djemtė ndikohen nga shumė simptoma paralajmėruese deri nė kėtė moshė. Pas pubertetit, tek 1/3 e femrave dhe meshkujve shfaqet migrena pėr shkak tė ndryshimeve hormonale Femrat janė veēanėrisht tė prekura nga kjo sėmundje gjatė ditėve tė parardhjes sė menstruacioneve si dhe gjatė tre muajve tė parė tė shtatzanisė apo menopauzės.
    Nga se shkaktohet migrena
    Mendohet se migrena shkaktohet nga ēlirimi i njė substance kimike tė quajtur serotoninė ose 5HT nė gjak dhe shkakton ndryshime nė enėt e gjakut nė tru. Se ēfarė ndodh me saktėsi ėshtė ende e paqartė por njė numėr shkaqesh ėshtė identifikuar tė cilat ndryshojnė nga personi nė person dhe, nė mė tė shumtėn e rasteve, ndodh njė kombimin faktorėsh qė ēojnė nė krizė ku mund tė pėrfshihen faktorė ushqyes ēokollata, agrumet si portokalli, limoni, brumėrat, djathrat, alkooli (veēanėrisht vera e kuqe), kafeina, mungesa e vitaminave, ushqime tė pėrpunuara.
    Faktorėt hormonalė...periodat, hipertensioni apo menopauza.
    Faktorėt psikologjikė.. presioni i lartė i gjakut, dhimbjet e dhėmbėve, dhimbjet e syve, sinozitet apo bllokimi i hundėve.
    Streset emocionale: zemėrimi apo Depresioni, emocionet e forta, shokimet, ēlirimi i tensioneve, ēlirimi nga streset.
    Streset fizike: mbilodhja, aktiviteti, ndryshimi i rutinės, ērregullimet e gjumit, ērregullimet seksuale.
    Faktorėt ambientalė : ndryshimi i klimės, lagėshtira, zhurmat, zėrat e lartė, drita.
    Si kurohet?
    Nuk ka njė kurė tė pėrcaktuar por vendoset njė trajtim mjekėsor qė ndihmon. Shumė njerėz pėrdorin analgjezikėt si aspirinėn, paracetamolin apo ibuprofenin qė nė disa raste kombinohen me pėrbėrės tė tjerė si kodeina, kafeina, antihistamina apo antiemetikė gjithnjė nėn kontrollin e mjekut . Njė tjetėr medikament qė qetėson dhimbjet e migrenės ėshtė ergotamina por qė tani nuk pėrdoret mė. Ilaēi i njohur si 5HT antagonist ndihmon nė korrigjimin e balancimit tė serotominės nė tru, gjatė krizės. Zbulimi i sėmundjes qė nė fazat fillestare tė saj ėshtė i rėndėsishėm, edhe pse krizat e migrenės janė tė “ fshehura si dhimbje tė shkaktuara nga ērregullimet gastrike dhe merret mjekim me ilace qė absorbojnė direkt nė qarkullimin e gjakut. Disa ilaēe veprojnė nė pėrshtatje tė kėsaj gjendjeje dhe gjithsesi ndihmojnė pėrbėrės tė tjerė tė veprojnė mė shpejt.


    marrė nga revista spekter
    "Carpe Diem"

  9. #9
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-05-2008
    Postime
    75
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nėse ka mundėsi tė mė tregoj dikush se ēfar roli luan mjalta nė dhembje tė kokės.

  10. #10
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Dhimbja e kokės ėshtė njė nga dhimbjet mė tė zakonshme, por edhe njė nga mė tė nėnvlerėsuarat, madje edhe nga ata qė vuajnė prej saj. Rreth 57% tė rasteve mjaftohemi duke marrė njė analgjezik tė pėrgjithshėm, duke gabuar nė trajtimin e vetes. Pse ndodh kjo? Mbi tė gjitha sepse nuk njohim tipin e dhimbjes sė kokės dhe, si rrjedhojė, ėshtė e vėshtirė tė gjendet kurimi i duhur. Pėrpara se tė marrėsh njė tabletė, ėshtė e nevojshme tė kuptosh gjithmonė se me ēfarė dhimbjeje ke tė bėsh. Nė kėtė mėnyrė, do tė jesh nė gjendje tė ndėrhysh me ilaēin pėrkatės. Nė vijim, do tė gjeni njė guidė tė vogėl pėr tė dalluar dhimbjet mė kryesore tė kokės dhe njė listė ilaēesh pėr kurimin e tyre. Dhe, pėr tė kuptuar nėse pilula “juaj” ėshtė ajo e duhura, provoni tė bėni njė test tė vogėl: Migraine Act-Assessment of Current Therapy , i cili pėrmban katėr pyetje tė thjeshta por shumė themelore, tė pėrgatitura nga njė grup ekspertėsh europianė.

    Mes 150 dhimbjeve tė kodifikuara tė kokės, 12 janė format kryesore, nga tė cilat mė tė pėrhapurat janė migrena, cefalea tensive dhe cefalea e pėrqendruar.

    Ja mėnyra se si mund t'i dallojmė ato:
    Migrena - Njė dhimbje e fortė dhe pulsante qė godet vetėm njė pjesė tė kokės, keqėsohet njėherėsh me mundimet fizike (ndonjėherė mjafton njė lėvizje e thjeshtė e kokės) dhe shoqėrohet me marrje mendsh, tė vjella, bezdisje nga drita, zhurma dhe erėra tė veēanta. Kriza e provokuar nga njė zgjerim i tepėrt dhe i papritur i enėve tė gjakut nė kafkė, mund tė zgjasė nga 4-72 orė dhe ka tendencė tė rikthehet. Ata qė janė me fat i lajnė hesapet njė herė nė gjashtė muaj, tė tjerė ēdo muaj dhe madje edhe ēdo javė. Gratė vuajnė mė sė shumti nga njė dhimbje e tillė.

    Cefalea e pėrqendruar - Kjo ėshtė forma mė e dhimbshme, por edhe mė e rralla; ajo godet njė nė 1000 vetė, veēanėrisht meshkujt. Ėshtė njė dhimbje qė zgjat pak, nga njė ēerek ore deri nė tre orė, por mund tė jetė e padurueshme. Cefalea e pėrqendruar godet syrin e mollėzat dhe goditjet e saj nuk janė kurrė tė izoluara. Ato shfaqen nė periudha dhe orė fikse: pėr shembull, gjatė ēdo ndryshimi tė stinėve dhe gjithmonė nė mėngjes e nė mbrėmje.

    Cefalea tensive - Ky ėshtė “rrethi klasik nė kokė” (njė lloj kaske therėse qė e shtyp kokėn) dhe nuk ėshtė kurrė shumė e fortė. Njė dhimbje e tillė varet nga njė shtrėngim i madh i muskujve tė qafės apo tė shpatullave, qė shkaktohet nga qėndrimi jo i mirė, nga pėrtypja, por edhe nga stresi dhe lodhja. Thuhet se simptomat nuk janė gjithmonė tė qarta dhe dhimbje tė ndryshme tė kokės mund edhe tė bėhen sė bashku. Atėherė, si mund tė kuptojmė se cilit grup i pėrket dhimbja jonė? Nėse vuani shpesh, sistemi mė i mirė ėshtė tė mbani njė ditar ku mund tė shėnoni numrin e goditjeve, frekuencėn e tyre dhe tipin e dhimbjes. Mė pas, kėtė ditar mund ta ēoni tek njė specialist qė ta shohė dhe tė japė diagnozėn e duhur. Nė rast se dhimbja e kokės ėshtė rastėsore dhe jo edhe aq e fortė, ditari nuk ka ēfarė duhet, por njė kurė ėshtė e nevojshme. Sado kronike apo kalimtare tė jetė, ēdo dhimbje koke ka ilaēin e saj “lehtėsues”.

    Zgjidhja sipas masės
    Ėshtė shumė e rėndėsishme tė ndėrhyhet shpejt, madje nė disa raste edhe pėr tė parandaluar. Njė ndėrhyje e tillė shėrben jo vetėm pėr tė ulur kohėn dhe frekuencėn e dhimbjeve, por edhe pėr tė evituar qė dhimbja tė bėhet kronike. Nėse nuk kurohen, dhimbjet e pėrsėritura tė kokės kanė prirje tė shfaqen sėrish dhe ēdo herė me njė intensitet mė tė madh. Mė poshtė jepen emrat e ilaēeve mė efikase pėr kėto dhimbje:

    Pėr lehtėsimin e migrenės dhe cefaleas tensive:
    analgjezikėt dhe anti-inflamatorėt - Janė ilaēet mė tė pėrdorura, me tė cilat abuzohet nė shumicėn e rasteve. Ato arrijnė tė bllokojnė ēlirimin e prostaglandinave, tė cilat janė molekulat pėrgjegjėse tė dhimbjes. Mė tė zakonshmit janė paracetamoli, ibuprofeni, aspirina dhe indometacina, qė ėshtė mė efikasja pėr migrenėn, sepse ėshtė edhe ngushtuese e enėve tė gjakut. Megjithatė, kėto lloj tabletash janė tė pėrshtatshme pėr dhimbjet sporadike dhe tė lehta, por jo nė rast se dhimbja e kokės ėshtė e vazhdueshme: nė kėtė rast, ka rrezik tė mbytesh kot sė koti me pilula.

    Migrena dhe cefalea e pėrqendruar: triptanėt. Ato janė arma mė e mirė sepse riekuilibrojnė nivelet e serotoninės, neurotransmetuesit qė rregullon qarkullimin e gjakut dhe aktivitetin nervor. Triptanėt veprojnė nė harkun kohor prej dy orėsh dhe mund tė merren edhe nė momentin kur dhimbja ka filluar. Ilaēe tė tilla kanė njė avantazh tė veēantė: ato nuk luftojnė vetėm dhimbjen, por edhe simptomat e tjera, si marrjen e mendve dhe tė vjellat. Nuk ka triptan mė tė mirė se tė tjerėt. Efikasiteti i tyre varion nga njė pacient tek tjetri. Pėr tė zgjedhur “tė duhurin” duhet tė kontaktojmė me mjekun. Mė i pėrhapuri ėshtė sumatriptani; pėrveē kėtij, nė farmaci mund tė gjenden edhe rizatriptani, almotriptani dhe frovatriptani. Ky i fundit vepron ngadalė, por efekti i tij zgjat mė tepėr, prandaj pėrdoret shpesh edhe pėr parandalimin e dhimbjes.
    Cefalea tensive: qetėsuesit. Ilaēe tė vjetra si valiumi, tė marra nė doza tė vogla, mund tė shėrbejnė pėr tė qetėsuar muskujt dhe pėr t'i dhėnė fund dhimbjes.

    Skepter
    "Carpe Diem"

Tema tė Ngjashme

  1. Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 21-02-2009, 02:59

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •