Close
Faqja 1 prej 6 123 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 102

Tema: Jorgo Telo

  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Jorgo Telo
    Anėtarėsuar
    09-03-2008
    Postime
    558
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    Jorgo Telo

    Tek kjo teme mund te lexoni nje permbledhje krijimesh nga Jorgo Telo te sjella ne forum nga vete autori.

    Faqja zyrtare e shkrimtarit eshte: http://www.jorgotelo.tk/


    Pershendetje
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Fiori : 01-04-2008 mė 21:34

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e Jorgo Telo
    Anėtarėsuar
    09-03-2008
    Postime
    558
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    Smile

    Jorgo TELO
    (Fabula)




    LESHNAJĖ

    Nė stanģn ku gatuheshģn lģgjet e yjeve
    u mblodhėn ngutshėm
    shenjat e “Zodģakut”:
    qė nga pampersat e fėmģjėve
    gjer te pufkat e plakut…
    gjallesa tė ujrave,
    lģvadheve, pyjeve.
    Pėrmģdģs patģ dhe asģsh,
    qė s’kģshģn gojė,
    sy e bģsht.
    Ēdolloj flģste nė gjuhėn e vet.
    S’u morėn vesh askurrė
    (me sa pamė)
    nė ekran apo gazetė
    nuk gjen veēse katrahurė
    “Ēorodģtje mė tė organģzuar
    kjo botė nuk ka provuar.” -
    ģa krģsėn nė kor rrezet dģellore:
    - Ē’ėshtė kjo komedģ tokėsore?
    Ē’tė jetė kjo leshnajė,
    dreqģ ta hajė?!

    Dģsa zunė vend
    nė mes,
    dģsa pėrfund,
    tė tjerė –
    nė majė
    Leshnajė… tėpkėn…leshnajė…!


    ZONJA DHE KONĢA

    Njė para njė mbrapa
    ecnģn nė njė pyllnajė.
    Qorton zonja konen:
    “Ē’mė ecėn zģgzag,
    ec drejt dreqģ tė tė hajė!
    - Pa ulģ dhe tģ mbģ ballė flokėt
    a shģkohet me tėre kėte lesh
    mbi kokė?!


    DEPOZITAT E UJIT

    Njė dhjetė kuģntalshe
    thģrrģ me sa kģsh “takat”:
    - Mbģ pallatet me shumė kate
    ne u ndodhėm mė me fat.
    U folģ nga poshtė njė \unak:
    - Po kur s’u vjen ujģ lart?
    - Do marrģm
    pėrrmjerrtarėt nė bark!


    TĖ NJĖ GJAKU

    U pėrfytėn keqaz
    dy palė kėpucė.
    (Njėra palė: hundėplloēė,
    tjetra: tģp – majucė)

    - Kėtu kemģ qenė.
    Ju erdhėt mė pas, -
    u shprehėn ballėgjerat.
    - Ulnģ hundėn sė paku,
    jemģ tė njė gjaku.
    - Sģ, sģ, sģģģ?
    - Posģģģģ! Posģģģ!
    Ne jemģ tė gjyshģt;
    veē mosha na ndan.
    Ju jenģ tė nģpģt
    e njė raft na mban.

    Dhe majėn – fėndyell
    edhe mendjefyell
    me pėrbuzje pėrqark vėshtruan.
    Ballėgjerat s’u fyen,
    veē trģshtģmģn shtuan…


    KONKURSĢ

    U ēel konkursģ nė lėmģn ndjenjėsor.
    U turrėn mėtģmtarėt drejt skenės,
    zunė vend qosh mė qosh
    edhe pse salla… fare bosh.
    - Vetėshpallem “njėshģ” –
    folģ ģ parģ seksģ.
    Pasoģ puthja: “E ē’dėrdģllģt, more,
    pėr tė mbėrrģtur derģ tek ty,
    nuk e sheh qė unė jam “ēelėsģ”…
    dģplomuar
    qysh nė prehģstorģ.
    Dģēka pėshpėrģtėn
    pasģonet, vėshtrģmet, ledhatģmet,
    gudulģsjet, cģmbģsjet e mģklģmet.
    Nuk ģ dėgjoģ kush.
    E morģ fjalėn zemra
    kryetare e jurģsė:
    - Ēmģmģ ģ parė ģ takon
    dashurģsė.


    DREDHJE E PĖRDREDHJE

    Dredh bģshtģn qengjģ,
    ėndshėm kur pģ
    tek e ėma e vet.
    E dredh dhe konģa,
    teksa qenushģn pret.
    “Me dredhje e pėrdredhje
    qenka e ngjģzur kjo botė e pasosur…”-
    pėrflet njė zė ģ panjohur.
    Mė tepėr e dredh macja
    e kurvģckė tullumbacja…


    FAJTORĢ

    Dy dopjo
    rakģ rrushģ
    rrėkėlleu arģu
    e u shkarrėzye
    nė njė rrokullimė…
    U kėrkua fajtorģ.
    Vendosėn e…
    prenė hardhģnė.


    MERAKU

    Trokģtģ gjelģ te patoku avokat:
    “Mė thonė zoēkat:
    - Ke lepurģn nė bark!”
    E dua njė mendje.
    - E kanė ato, o gjel,
    njė merak…
    T’ģ mbash nė zemėr
    e jo nė bark!
    Kur tģ sģllesh me to sģ Sulltan,
    ato do thėrrasģn dģkė…
    t’ģa dalģn mbanė…


    OJ, Ē’PARALELE!

    Nastradģnģ kģsh vajz’e djalė,
    Vajzėn – gatģ pėr nė kalė…
    Shkes’, ndėrmjetės strehėn dģnģn;
    trokģtėn te Nastradģnģ.

    Tak-a tuk nė portė trokģtje;
    (Nastro, grua – ēuēurģtje):
    - Kuptohet… do t’ģ pres vetė
    - Mė mģrė le tė shkoj unė.
    - Ē’thua? Tė na prģshėsh punė?
    - Ua ē’na thėnke, efendģ,
    unė prģsh punė apo tģ?
    U ndģe fort njė zė nga brenda:
    “Ēupa jonė ėsht’ yll me shkėndla…
    ėshtė shpģrt e sua trģmģ.
    Nga mendja?
    Nastron e njģhnģ…!
    Fol e fol e padurģmuar
    Zonj’ e Nastros pa pushuar…
    - Prģt, moj! -Nastrua ģa ndal vrullģn,
    duro, se rrėmbeva hurģn!
    - Pėr ēfarė hurģ po mė flet,
    o rrėnxaku pėr ģbret?
    - Pėr atė qė s’ta prźt trurģ:
    kur s’ndez fjala, gjėmon drurģ…!
    Ja, kėshtu pa ndesur sherr,
    fjalėn Nastrua fėt e merr:
    - E qė thonģ ju, moj zonja,
    vajza jonė ėshtė mė e sojmja,
    domosdo dhe mė e kolmja;
    nga ē’gjallojnė nė kėto vģse,
    pastėrtore dhe amvģse.
    Ėshtė e bukur, buzėburbuqe,
    tėpkėn e ėma pėr huqe…
    Nuk gjen vashė mė tė mbarė,
    s’do duronģ pėr ta parė
    Edhe gjashtė muaj me barrė!…
    Do ta shģhnģ;
    s’ka tė sharė!”

    Kaq deshėn mbleset dhe shkuan;
    gatģ sa nuk fluturuan
    Zonj’ e Nastros nga pėrbrenda
    Na ģ kģsh veshėt me rrėmba
    edhe dolģ mė vėrtģk
    e tė shoqģt ģu vėrvģt:
    “Pģkaaa pėr atė mendje llum;
    shave vajzėn, mor tutkun!
    Na le vajzėn pa martuar,
    o budall ģ shpartalluar!
    - Dale, moj, ta marrģm shtruar,
    harrove javėn e shkuar,
    sģ shģtėm lopėn e skaduar?
    Askush tek ne nuk u qas,
    veē kur thashė “E kemģ barsė…”;
    na e rrėmbyen nga duart;
    jam apo s’jam ģ zgjuar?!
    - Mor tė plastė ty kjo kokė;
    na e bėre vajzėn lopė! -
    Ģu vėrsul zonja me shkop.
    Mbetģ Nastrua sģ zorzop.
    Sģ zorzop nė prag tė portės
    Ngelģ ģ menēurģ ģ botės…
    Mė vonė nģsģ ģ ra kokės…


    ZOGTHĢ

    Zogthģ ģ dallėndyshes
    ģ ruhej furģsė sė kalģt tė qyqes.
    Nga s’e prģste,
    ģu avģt njė ēast lģgėsģe:
    Tok me ēerdhen
    edhe vetė zogthģn
    asgjėsoģ njė thupėr fėmģje…


    ETJE

    Maēoku zģosh
    nuk ndģhet ģ qetė.
    Nuk gjen karar
    as me qenģen e vet.
    Herė nduk bģshtģn,
    herė mustaqet nduk,
    herė pozģcģonohet
    tė turret me ngut.
    Ģ parģ ndėr tė tjerėt
    ģnģcģatģvėn merr…
    S’ģ pėlqen harmonģa;
    kėrkon vetėm sherr.


    RĢNOVĢM

    Dehur malģ nga lėvdatat:
    - Sģ ndģhesh, moj fushė – plaka?
    Tjetra dėgjoģ e gajasģ
    e ē’kģshte nė bark ģa plasģ:
    - Mos e mba kokėn pėrpjetė.
    Tė mbetģ trupģ skelet,
    pėrmbģ ty pjerdhģn rrufetė!
    Tģ po plakesh, o dģtėzģ.
    Unė rģnohem…marr nga ty…


    SHPĖRFYTYRĢM

    E pėrmbysura kupė e qģellģt
    me tokėn larushe nģsģ kuvend:
    - Tė dėrgoj pareshtur rreshje
    e tė pastroj anekėnd.
    Tģ… tym, pluhur nģs drejt meje
    sģ dhe tokėsoret sherre…
    Mė parė ē’tė pėrmend;
    je a s’je me mend?
    Ģa pret toka kreshpėruar:
    - Je selģ e zotave,
    o ģ vetėbekuar,
    veē s’je ģ pamėkat.
    Pse ģ tejkalon dėrgesat
    e lagta e tė thata?
    Ē’mė lypsen mua
    bubullģma, rrufe e shtrėngata?
    Ma drobģt kurmģn
    pa kurrfarė pendese.
    - Tė dy, o tokė,
    e shpėrfytyrojmė veten!

    BĢBLA E KURANĢ
    Njė dģtė shkurtģ
    me mjegull e pa dģell
    Bģbėl e Kuran
    S’panė mė
    njė “gram” qģell.
    Me vģte tė tėra
    ranė nė letargjģ.
    Porse mbģjetuan;
    ato e dģnė se sģ…
    … Vonė u ngroh motģ…
    Shpejt u shpluhurosėn.
    Tė ecnģn
    dorė pėr dorė
    thanė…
    dhe vepruan,
    sģē vendosėn.

    Dhe ecģn faqepastėr;
    s’ģ pengon askush.
    Pėr brenga e plagė
    nuk rrėmbyen pushkė.
    - Fģtuam tė drejtėn,
    kur terrģ u hoq.
    - Po, vėlla,
    falė durģmģt tė pashoq.
    Nė raft bģblģotekash
    rrģnė me fģnesė.
    Kanė ē’tė pėrcjellģn
    te ēdonjė krģjesė…


    KĖRTHĢZA

    U derdhėn kureshtarė
    sytė nė qendėrbark.
    - Mos u habģtnģ! – tha kėrthģza, -
    tek mė shģhnģ nga lart.
    - Sģ duron, moj e uruar,
    fshehur dhe… e padrģtėzuar?
    - Eh, sģ ju kam qenė dģkur
    nė fģllesė
    pa mbulesė.
    Nėn dģell dģgjesha zhur.
    Mandej ma zunė pamjen krejt.
    E prapė koha
    ndėrroģ “fletė”…
    Ēupėlģnat mė nxorrėn sėrģsh
    e frymė po marr lģrģsht.

    Njė zė afėr kėrthģzės:
    “Mos, vallė, ēupat
    po vģhen nė garė me dhģnė
    me ģdealģn e rģkthģmģt
    nė orģgjģnė?!


    GOTAT

    Kundruall shoqja – shoqes
    nė pah qesnģn vetveten:
    Njėra:- O, sa buzė nė dģtė
    mua po mė qepen!
    Tjertra: - Sa mė puthģn nė dģtė – netė mua,
    nuk ka tė numėruar.

    Dėgjoģ sa dėgjoģ njė gotė e vetmuar,
    sģ medģtoģ pak,
    ģa behu mbģ banak:
    - Kushedģ pse s’ka ardhur sot
    ģ shkretģ!
    Dėgjomėnģ moj mburrake:
    Gota… pa buzėt e poetģt –
    sģ shkretėtģra nė breg te detģt.
    Kėsaj ģ them puthje unė
    (dhe ra nė gjumģn
    ėndrrashumė)


    ME … “TA LASHĖ!”

    Fajtorė e dėshmģtarė
    pėrballė “peshores” nė radhė.
    Akuzatore – njė shtyllė tensģonģ.
    Duarlģdhur – njė masė trģtolģ.
    Cjapģ – kryetar gjykate.
    Dhelpra – avokate.

    Sģ mbaroģ procedura rutģnė,
    lypģ trģtolģ pafajėsģnė:
    - Kapsola mė shtyu nė mėkat,
    mė kallģ zjarrģn nė bark.
    - Ē’po flet kėshtu? Po fģtģlģ…
    nuk paskėrka faj katģlģ?
    - Ē’thua, moj, ē’faj paskam unė?
    Dy duar mė vunė nė punė…


    GJARPRĢ

    Lakohet e shpėrdrģdhet gjarprģ
    Fsheh trupģn,
    qet kokėn nga njė vėrė:
    - Pse mė kenģ ģnat tė tėrė?
    Mėkatin….Tejstėrgjyshģ ģm
    stėrlashtė e ka bėrė…
    - Ģ mallkuar do ngelesh gjģthsesģ;
    Helmģn…ende
    pa lejė e mban,
    mor zotėrģ!


    ERASHKA

    Flladģste gjallesat erashka:
    “Jam e bukur,
    joshėse,
    e fortė.
    Nuk kam dert
    e nuk kam mort
    kurrsesģ.
    E lģndur
    pėr t’ju dhuruar freskģ.
    Veē… me njė kusht:
    Nė donģ tė mė kģnģ pėr fresk
    me dģtė, javė e me muaj,
    mos mė trandnģ mua.
    Trandnģ kokėn tuaj!


    DY TRĖNDAFĢLAT

    Njėrģ – ģ ģmėt,
    njomzak, ģ pazė.
    Tjetrģ – shtathedhur,
    me goxha kozmetģkė,
    me palat e kadģfejta
    njė mbģ njė.
    Ģmcaku nuk para bģnte nė sy.
    Veē… hundėt e mjedģsģt
    nė lėvģzje ģ vurģ aģ…
    Bukuroshģ
    me fustanellėn palė – palė,
    sytė e shumtė bėrģ kureshtarė.
    Pa njėrģ – tjetrģn
    s’joshnģn kėnd kurrfarė.
    Drejt tyre pģkla e vesės
    u mbėrthye:
    - Ju jenģ njė ēģft ģ pėrkryer!
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Fiori : 16-03-2008 mė 02:26

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Jorgo Telo
    Anėtarėsuar
    09-03-2008
    Postime
    558
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    ĖNDĖRRIM DJALOSHAR

    Me urdhėr magjik mblodha shtojzavallet.
    Mes tyre ndriti si perlė njė vajzė.
    U bėra vigan dhe ģ shtrydha malet.
    Me floririn e tyre bėra njė unazė.


    BUKURIA

    Bukuria ka joshje magjike
    edhe kur pėrpiqesh t’ģ largohesh
    edhe tė vetėquhesh
    “President ģ fanatikėve…”


    NDALU PAK!

    Tek shpėrthen si rreze…tutje;
    ndalu pak, vajzė “hajdute”!

    Pse ia more dritėn diellit?
    Pse blunė e detit grabite?
    Pse hirėsin’ ia more qiellit?
    Pse ngjyrat ylberit ia thithe?

    Farfurinė e gushės sė bardhė
    edhe flokėt krela-krela
    tinnzisht Deas ia ke marrė.
    Eh, sa “thesare” nga EVA!

    Fshehur nėn rrobat e holla –
    njomėshti e bardhėsi.
    Kujdes, mos tė zėrė kolla
    nga tė ftohtit, moj perri!

    …………………………

    Tė rėndojnė shumė “grabitje”…
    Ndaj ma rrite kėrshėrinė.
    Ndalu pak, vajzė hajdute!
    Mė ke vjedhur dashurinė…


    RINORE

    “Po marr guximin, qė t’ju shkruaj;
    ē’do deshėt mė veē shpirtit tim?”
    (E nisi kėshtu Tatjana pa u druar,
    kur Onjegini priste pa durim.)

    Edhe unė shpesh nė mėdyshje…
    (Ndoshta nga mosha… S’e kuptoj);
    po tė nis zemrėn dallėndyshe.
    Brenda njė letre, mike moj!

    Dhe kur ta marrėsh kėtė letėr,
    pa e lexuar, mos e gris!
    Mbaj, sėpaku, njė kujtim tė zbehtė;
    nėse s’tė ngroh prushi ģ dashurisė.


    KUNADHES

    Shumė ia paske frikėn dritės,
    kunadhe, mikesh’ e natės.
    Me ata sy vetėtitės
    mė verbon gjithnjė pas darkės.

    Qimebuta kadife,
    le ta marrim shtruar-shtruar.
    Pa mė thuaj, mike, ē’ke?
    Pse s’vjen ditėn – vezulluar?

    Ta dish mirė… syt’ e mi
    dot nuk nginjen duke t’parė.
    Edhe dora rehat s’rri,
    pa tė rrokur, pa tė ngarė.

    Dita ėshtė pėr ēuēuritje.
    Nata ėshtė pėr tjetėr punė…
    Tė dyja duan zbavitje
    dhe zbavitja s’tė lodh kurrė.


    ZENIT

    Prehem nė ēlodhjen tėnde
    tė blertė.
    Kėndoj me buzėt e tua
    hark-drite.
    Ėndėrroj
    brenda gjumit tim tė qetė.
    Zgjohem
    nė mėngjeset e mia poetike.


    FASADA

    Sepse mė ftoh kjo “nxehtėsia” jote.
    Sepse mė zbeh ky zbukurimi yt…
    Sepse mė tremb me fjalė dashurore.
    Sepse mė djeg,
    kur m’ģ hedh dy syt’.

    Diēka tjetėr, duhej
    tė pėrndodhte.
    Me joshjet mė fsheh tė vėrtetėn.
    Mes buzėve diēka tė lexohet…
    Diēka si…tradhti e freskėt…


    NĖ KLASĖ

    Ti bėn sikur sheh
    nė tabelėn e zezė.
    Nė fakt me bisht tė syrit
    mė sheh mua.
    Bėn sikur dėgjon,
    ē’flitet pėr shkencėn.
    Veē gjetkė pėrhumbin
    mendimet e tua.

    Vijon shpjegimi
    e ti sikur s’ve merak.
    Ul kryet e gjasme lexon mbi libėr.
    Unė ģ gjori
    ēdo lėvizje tėnden kap
    dhe vargje hedh
    mbi letrėn e virgjėr.


    KĖNGĖ QĖ S’SHTERON

    Tek buzėqeshja jote
    ģ gjej strehė ėndrrės.
    Tek qielli ģ syrit tėnd
    ģ bėj fole zemrės.

    Te dėshira e pathėnė,
    te fjala qė prushėron;
    gjejmė veveten si kėngė
    si kėnga qė kurrė s’shteron.


    NĖ PLAZH

    Ģ qortova retė shihedhėse;
    u larguan turravrap.
    Ģ bėra zė detit gjithėdallgėsh,
    u shndėrrua nė puhizė e fllad.

    Me forcėn magjike tė fjalės
    shumėēka antiplazh e bėra zap.
    Veē mendjen s’ia ktheva dot vashės.
    Si mjegull mė iku s’di sa larg.


    PĖR TEK TY

    Eh, pėr tė hyrė nė zemrėn tende,
    m’u desh tė hidhja goxha lumė.
    Falė “Po-sė” qė me the nė mbrėmje
    dhe ujin e lumit e thaj unė.


    NĖSE

    Ma thuaj,
    nėse dėshiron diēka prej meje!
    Ma thuaj,
    nėse nuk do qė tė lozim sė bashku!
    Ma thuaj,
    nėse dėshiron manushaqe!
    Ma thuaj,
    nėse do njė kėngė rinore!

    Nėse s’do qė tė vallėsojmė bashkė,
    ma thuaj
    Nėse nuk do qė t’ģ sodisim yjet nėpėr natė,
    ma thuaj!
    Nėse nuk e pranon njė puthje tinzare,
    ma thuaj!
    Nėse nuk mė dashuron fare,
    tė lutem,
    mos ma thuaj!


    E ZGJEDHURA E ZEMRĖS

    Tė pėrzgjedhurės sė zemrės
    dendurisht ģ lija takim
    nė parkun mbretėror tė ėndrrės.
    Herė mė vite e veshur nė tė bardha,
    herė si bahēevane.
    Disa herė e shoqėruae nga druajtja.
    Mė sė shumti
    Vetėm
    Fare.
    Sa netė tė ylberta kam kaluar
    me tė pėrzgjedhurėn e zemrės!
    Nuk gjen vend mė tė bleruar,
    se sa nė Prakun mbretėror
    tė ėndrrės.


    KUR DOJA TIMEN TĖ TĖ KISHA

    Duke lėnduar njė zemėr bujare,
    pranove “fatin”
    qė tė fali mblesi.
    Sa shpejt iu bėre ti manare
    tė pėrzgjedhurit
    tė Universit.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Fiori : 16-03-2008 mė 02:29

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e Jorgo Telo
    Anėtarėsuar
    09-03-2008
    Postime
    558
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    BALADE per KOSOVEN
    nga Jorgo S. TELO

    BRITMA E LOTIT DHE E GJAKUT
    (Baladė nė dy kohė)

    Koha e parė(1999)
    Sėrish loti yt u pėrzje me gjak,
    e gjaku tė trazua me dhe…
    Mos do mbetet ģ shkretė ēdo prag?
    Mos veē heshtja do ngelet atje?

    Larg e pranė tė kam, moj Kosovė!
    Larg… se nuk mund tė vij dot tek ty.
    Pranė… se tė kam kėtu ēdo orė;
    Pranė, se mė ke mbirė nė sy…

    E etur pėr liri derdhe, o sa gjak!
    E gjaku po tė nxjerr britma e lot.
    Loton ēdo nėnė e ēdo vocėrrak,
    kur trimėria trondit kėtė botė.

    Loti yt – m’ģ madhi n’Europė.
    Lart e ngre nivelin e deteve.
    Prej dhimbjes ēdo shpirt u pėrlot.
    Loti yt – piedestal ģ derteve…

    Loti yt – ja, ja po sokėllet.
    Britma e lotit dėgjohet ngado.
    gjaku yt pėrvėlon tepėr nxehtė.
    Loti ģ largimit thėrret: “Jo, joo!”

    “Jo, ende nėn kthetra shtazėrie;
    Jo, ende nėn “Shpatė Demokleu”.
    Jo mė pas traktatesh vrarėlie;
    Jo mė, duke ikur nga Atdheu…

    Britma e lotit – njė thirrje malli.
    Loti ģ Kosovės s’lyp mėshirė.
    Gjaku ģ Kosovės – gjak shqiptari;
    Britma e lotit ribėn Shqipėrinė.


    (Shuaj, o lot, zjarret e shtėpive!
    Laji, o lot, pragjet e pėrgjakur!
    Mbyti, o lot, kasapėt e fėmijve!
    Shndriti, o lot, shpirtrat e pėrflakur!)


    Britma e lotit, krisma e pushkės
    Gjithė botėn e shkund nga dremitja.
    Britma e gjakut tė malit e fushės
    Shpresa, ėndrra ģ zhvesh nga sfilitja.


    Koha e dytė: (2008)
    Dhe prite, Kosovė, nėn britma loti
    Dhe pret ende nėn krisma zemrash.
    Prite ditėn e pritur prej qėmoti..
    Mbi themele gjaku brez pas brezash.

    Aureolė lirie ke jasharėt.
    Ademin e tė tjerėt ke themel.
    Liridashėsit e botės ke idhtarė
    Si trime vetveten ke model…

    Britma e lotit, klithja e gjakut
    Kėrkuan shpagė, donin LIRI…
    Nga kėrthiz’ e foshnjės te thinjat e plakut
    U ndez ēdo qelizė e “AMĖS” SHQIPĖRI.

    Ē’pamje makabre ka parė Universi…!
    Ē’drithma llahtarė, ē’ndjekje pa fund…!
    Shtazėt vampire sa jetė prisnin;
    Sa ģ pashpirt njė shekull u pėrfund!

    Ndezja e gjakut, ndezja e lotit –
    Flakė qė digjte epshet serbiane.
    Flakė e lindur nė zemra baroti.
    Flakė qė dogji planet shafrane…

    Flaka e pėrndezur nė ēdo flamur
    Priu nė beteja, priu trimėrinė.
    Ėndrrat makute shndėrroi nė zhur.
    Nė vatrat e Tua pėrlindi LIRINĖ.

    Britma e lotit – luftė dhėmbpėrdhėmb;
    Njė britmė qė s’ndalet me fjalė.
    S’ģ teret loti Shqipes mbi shkėmb,
    PAVARĖSINĖ po s’puthi nė ballė.

    Pavarėsinė e vetshpalle, Kosovė,
    E pret tė njihesh nga bota mbarė.
    Kjo botė turli, ta mendojė hollė,
    tė mos lozė mė me shpirtin shqiptar!

    10 prill 1999 – 25 shkurt 2008

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e Jorgo Telo
    Anėtarėsuar
    09-03-2008
    Postime
    558
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Kuptova. Dmth ndonje foto ta hedh me email te adresa qe me rekomandoni, e?

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Jorgo Telo
    Anėtarėsuar
    09-03-2008
    Postime
    558
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    BLASFEMI E VETVETISHME

    Zgjata doren,
    te arrija pafundesine.
    T'ia grabisja Zotit
    zotesine.
    Zot te vetem te shpallja:
    DASHURINE.
    (Nga JORGO TELO - shkruar pas degjimit te lajmeve per Mitrovicen e Gerdecin, sot me 17 mars 2008)

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e Jorgo Telo
    Anėtarėsuar
    09-03-2008
    Postime
    558
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    JORZAGORITI: "AH, KJO POLITIKE AGURIDHE!"(Duke ndjekur punimet e Kuvendit te Shqiperise ME 19 MARS 2008)
    Si me vonese, por se fundi u mblodh i cuditshmi Kuvendi yne.
    E C'TE DEGJOSH?!
    Palet kundershtare politike na servirin turline me te pashije politike ne kurriz te gjakut, jeteve te pafajshme njerezore qe u fiken ne Gerdec e ne krejt treven perreth. Duke perbaltur njeri-tjetrin politiksit tane te cuditshem, na e transferojne pothuajse dhunshem vemendjen nga tragjedia te gerrmerret estradeske shumevjecare te tyre...
    Per mua disi mbushamendes eshte fjala e deputetit Ceka, i cili foli jo me njeanesi, por duke analizuar ceshtjen ne total e duke nxjerre ne pah origjinen e disa pergjegjesave te tragjedise qe i udheheq vetem lakmia per fitime e aspak jetet njerezore.
    Politikberesit tane po na irritojne e po na bejne ta ushikojme ekranin me lemeri, sikur te na e kete fajin elektronika... C'mekat! Dhe sa ende keshtu?
    Kur do vije dita qe poltiksit qe voton ti, o popull, do ta shtydhin mendjen e zemren per ty e vetem per ty e jo vetem per vete e per te afermit e tyre?
    Sa do mundesh te mbijetosh, o popull, duke pertypur vetem mashtrime, babezi e justifikime?
    FATI I KETIJ VENDI NUK PERCAKTOHET NGA E MBINATYRSHMJA, POR NGA POLITIKA.
    E KETE AKTAKUZE QE DEL NGA TOKA E QIELLI SHQIPTAR KURRSESI NUK KA SI TA SHMANGE KJO POLITIKE AGURIDHE...
    MJAFT ME ME ALIBITE QE FABRIKONI SYNDERSY PERBALLE KETIJ POPULLI.
    Ende aguridhe do mbetet kjo politika jone?
    Dhe sa do lulezoje hipokrizia e makuteria ne kete vend?
    Vure gishtin ne koke, kur jep verdiktin tend, o popull!
    Perunjesisht: JORZAGORITI

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e Jorgo Telo
    Anėtarėsuar
    09-03-2008
    Postime
    558
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    GJETHE POETIKE
    (Poezi)


    BILBILI I DHĖMBELIT
    (Baladė – homazh pėr A. Z. ĒAJUPIN)

    Sapo mora penėn, pena vetvetiu
    pėr bilbil Ēajupin sakaq vetėtiu…

    Njė dritė rrezeartė vetoi Dhėmbelin.
    Si njė copė diell pėrmbi Sheper ngeli.

    Si njė yll i ndritshėm nė muzgjet e gjata,
    Njė buēimė trompete me tone tė zjarrta.

    Me tonet e zjarrta – ftesė pėr kushtrim,
    Me tonet e ngrohta grishje dashurinė…

    Me nota satire e shkėrrmoqe terrin,
    Shkunde mykėritė qė shpirtrat i brenin.

    Traditat e ėmbla gjithaq i lartove…
    Veset… gjithė veset fort i fshikullove…

    Me stuhi sarkazme godite tradhtinė
    Si vajtojcat qave djalin, Evgjeninė…

    Zėrin e bilbilit mbajte pėr Vendlindjen.
    Pėr fshatrat e vogla… mall me pėrvėlime…

    Sa zėra, sa derte… t’gėlonin nė shpirt!
    Ti si Kryemjeshtėr i mblodhe njė ditė.

    xxx
    Dhe “BABA TOMORRI” shkrove vetė me dorė
    ( Njė fron perėndish zgjodhe pėr “Kupolė”)

    Pėr vjershat, satirat, kėngėt, elegjitė
    Ti te gurra – popull i mbushje bulēitė.

    Nga viti nė vit fjala Jote rend
    dhe nė Panteon zure vend, o ē’vend!

    I Madh mes t’mėdhenjsh kohrat kalėron.
    Shpirti yt i lirė bujshėm shungullon…

    N’altar poezie trokon hijerėndė
    Emri Yt, Ēajup, shndėrruar nė kėngė.

    Dhe fjala dhe kėnga, o i madhi Ēajup,
    vetėm nisje njohin, kurrė s’njohin fund!

    Dhe nėse mbi Ty ndokush muzg lėshon,
    jeta, vepra Jote mė shumė bubullon…

    Ēdokush qė ta njohu vargun lodėrtar,
    tė ndėrnend n’Parajsė, moskurrė nė varr.

    Nė zemrėn e dėlirė ky popull tė mban,
    Si njė copė diell, o Ēajup vigan!

    Engjėjt e mirėnjohjes na dėrgojnė zė;
    tė tė mbajmė si Engjėll e kjo s’kthehet mė.

    Kujtoj ca sorkedhė qė shkonin dikur
    me njė vėshtrim zanash ecnin gur mbi gur.

    E pėr ty, Ēajup, derdhnin edhe lot;
    lot tė xhevahirtė xixojnė mot pėr mot
    e sikur tė grishin Ty, o Kryezot!
    Kryezot tė kėngės tė kishim, tė kemi,
    sa herė rreze drite hedh mbi Bisej-Dhėmbelin…

    Rrezet dritėarta djep kanė Zagorinė.
    Hyjnė nė ēdo shpirt, nė krejt Shqipėrinė.

    Sa krenar – nė bronx! Syri ē’tė ka hije!
    Njė sy qė shpreh mall… eh, sa mall rinie!

    Tomorri, Dhėmbeli shkėmbejnė vėshtrimin.
    Tė pėrulen Ty nė shenjė nderimi…
    Zagori dhe Gjirokastėr 2002 - 2004

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e Jorgo Telo
    Anėtarėsuar
    09-03-2008
    Postime
    558
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Shkrime nga Jorgo s. TELO
    Poemė-Satirė: HIQU, SE NA PLASE, POLITIKĖ FALSE!

    Zgjatet tranzicioni,
    pa kuruar ethet…
    Dhe pse buzė honit,
    nuk po zgjidhim zgjedhjet.

    Ky popull ģ lashtė
    vetes ģ jep famė:
    Si lopa mbi kashtė
    pjell politikanė.

    Ende e papjekur
    politika jonė.
    Herė del e djegur,
    herė del e “njomė”.

    Ca politikbėrės
    synojnė kolltuqe.
    E nisin si nxėnės;
    mė pas qesin huqe…

    False politika -
    nė krahun e djathtė.
    “Rend” me paterica
    edhe an’ e majtė…!


    Le kur mblidhen tok
    tė zgjedhurit tanė:
    Herė gėrricen fort,
    herė puthen mėnjanė.

    Ndarė tufa – tufa
    porsi nė bixhos,
    sa s’nisin nga lufta
    brenda “detit – kos”…!

    Sit e mos gatuaj
    Reformėn zgjedhore.
    Vuaj, popull, vuaj
    nė rrugėn “malore”…!


    Ne prodhojmė zgjedhje,
    sa shkundet krejt vendi…
    Nė mitingje, mbledhje
    tufa-tufa rendim.
    xxx
    Zgjedhim kryeplakun;
    pjesėtohet fshati.
    Kujt t’ģ jepet “haku”?
    Dreqit a lugatit?

    Zgjedhim kryetarin.
    Pjesėtohet lagjja.
    Tė bėsh inventarin;
    Ndėrron ngjyrat faqja…

    Zgjidhen kėshilltarėt
    pėr Kėshillin Bashkiak.
    Klithim si tė marrėt
    nė njė qorrsokak!

    Zgjedhim dhe Kuvendin,
    Pra, ēdo deputet.
    S’e dimė marifetin,
    kush fiton vėrtet!


    Pėr kė hedhim votėn
    e kush del fitues?!
    Po ēudisim botėn
    si manipulues.

    Dhe standarteshkelur
    qeshim si moskurrė.
    Ēelėsin kemi gjetur:
    ***** lajmė me shurrė…


    Kuti e votimit
    ngjan si prostitutė.
    Gjithkujt i shkel syrin,
    pėr gjithkėnd – e butė.
    xxx
    U zgjodh Presidenti;
    Rrotull, mendja rrotull.
    Ē’u bė prush Kuvendi,
    Shndėrruar nė vorbull.

    Dhe vrapuan muajt,
    vapa shkoi nė kulė.
    Bluaj, mulli, bluaj:
    kujt t’ģ jepnin vulė?

    Ngul e shkul afate,
    rrahėn ujė n’havan…
    Nė Kuvend rropatje;
    Hiē - nė sheshmejdan.


    Qep-shqep propozime
    nga bash – kryetarėt…
    Oreks’n e partive
    s’ mbanin dot kandarėt.


    Tund e shkund piketa,
    Djersinė partitė.
    Rama, Sala, Meta
    thartuan turinjtė.

    Njė biēim dueli:
    Mes Topit dhe Nanos,
    oreksin ģ ēeli
    Cekė Neritanos…


    …Gjepurat nuk sosen.
    Rroft’ e qoft’ Kuvendi!
    Pa “Gurin e qoshes”
    Desh e lanė Vendin.


    (Njė qė lypte skeptėr
    u dashkish votuar.
    Nė Kuvend ka kecėrr,
    gjen dhe tė moshuar.)

    Nė njė mendje s’bien
    jo,jo, kurrsesi;
    As ditėn mė diell.
    As nė terr tė zi.


    - Ē’bluan, Parlament
    nė mokrėn e ndryshkur?!
    - Mė parė ē’tė pėrmend?
    Vota do “troisur”…

    …Mbi tetėdhjet’ vota
    Dashkish Presidenti.
    Po s’qenė tė plota,
    kriste precedenti…


    Precedent pėr krizė
    lypnin ca parti.
    Seē heq mbi kurriz
    ky popull e di…


    Pėr tė ndukur votėn
    nė Kuvend, o popull!
    Po ēudisim botėn,
    pupthi vijmė rrotull.

    Stinė e celularit
    ngarend e vret kohėn.
    Vapa e beharit
    na trullosi kokėn. 30

    Duhej zgjedhė ģ Pari,
    kur shteruan rreshjet.
    Me syt’ nga ekrani
    ngrinė buzėqeshjet.


    Pėr tė bėrė zgjedhje
    sa kemi dėshirė.
    Pėr to lėmė mbjelljet,
    ngel toka lėndinė.

    Pėr tė bėrė zgjedhje
    me “vullnet tė lirė”,
    sulim prapa skene
    krejt intrigėrinė…


    Ae dini, njerėz,
    ē’kullufitin zgjedhjet?!
    Miliona njėherėsh,
    pa pėrmendur vjedhjet…
    xxx
    Mbi tetėdhjet’ “lima”
    Dashkish Presidenti.
    Troisje pa kthina
    Donte Kreu ģ Shtetit.

    Thonė se ato vota
    shpejt u rregulluan,
    se dolėn ca monstra
    qė veten tradhtuan.

    Thonė e ē’nuk thonė
    pėr ata tė gjashtėt.
    Ata trumbetojnė:
    “Jemi mė tė pastėr!”.

    Kanė tė drejtė tė flasin;
    u eci zullumi.
    Gishtrinjtė kėrcasin,
    se e hodhėn lumin…

    Nga kreu Pozitės
    morėn buzėqeshje,
    por prej Opozitės
    morėn... veē ngėrdheshje.

    U thanė: “tė pabesė”,
    domosdo “tė shitur”.
    Ģ trembėn me “fshesė”,
    pėr t’ģ rrokullisur 40
    xxx
    Politiksit tanė
    ngjajnė si tė shtirė.
    Rogėn e pėrlajnė,
    pa korrur, pa shirė.

    Mes tyre gjen monstra
    pa tru e pa cipė.
    Lėpirės pėr vota
    bėjnė politikė…

    Sulu e tėrhiqu…
    Farsė e ēfarė farse!
    O piqu, o digju,
    politikė false!

    As njė ligj pėr zgjedhjet
    nukpo nxiros dot.
    Dėfrehesh me “sherret”
    me sot e me mot… 44

    Popull, shtrėngo kokėn!
    Ē’ gėnjen veten tėnde!?
    Kur si qorr fal votėn,
    n’daē pirdhe, n’daē fėnde…!

    Teksa na guē terri,
    dhemb koka, stomaku…
    Prap’ na plasi sherri
    pėr ēėshtjen Sollaku…

    Le tė ēirret Ngjela:
    “Ndal, po shkelet ligji!”
    Me tė qesh Biberaj,
    qesh Kryeministri…

    Salės ģ qan syri:
    “Mos pyet pėr ligj!
    Kartonėt shpėrfilli
    vetshpallu Luigj!”

    Zgjatet tranzicioni,
    duke shtuar ethet.
    “Rendim” buzė honit,
    pa ģ zgjidhur zgjedhjet.

    Vetes seē ia rrase
    me rrena, me mbase.
    Hiqu, se na plase,
    politikė false!

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e Jorgo Telo
    Anėtarėsuar
    09-03-2008
    Postime
    558
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    POEZI LIRIKE (Nga Jorgo S. TELO)

    Nga libri i botuar "KUMTE DASHURORE" - 2004 (ISBN: 9927-909-4-6)




    KUMTE DASHURORE (Nga Jorgo S. TELO)

    A. AROMĖ VAJZĖRORE:

    1.ETJE
    Ujė, dritė qėmton bima
    ne vape.
    Kėrkon ajėr bota
    pa pushim.
    Shpirti lyp veē kėngė,
    jo lėngatė.
    Dashurinė…zemra
    ka ushqim.

    2. MATURI
    Arrita nė prill-majin
    e moshės
    Gjendem nė senit.
    Di t’ia zbuloj
    pluset e minuset
    botės…
    Vendosa:
    Dashurisė t’ia ēel derėn.
    Le tė hyjė (brenda meje)
    qafuar me pranverėn.

    3.PAVDEKĖSI
    Tė pavdekshėm – syt’ e mi,
    gjersa mbajnė
    brenda vetes
    sytė e tu.
    E pavdekshme – dashuria jonė
    Gjithashtu.

    4. NĖ PAĒIM
    Mund tė jem e jotja
    njė ditė
    si flladitja nė behar
    apo
    si prushi nė janar.
    Shoqi-shoqin nė paēim
    si drita nė sy,
    pendesė nuk do kemi
    kurrsesi.

    5. LODRA NĖ QIELL
    Nė ekran tė qiellit
    mblidhen e hapen retė.
    Sa shfaqet Venera,
    zhduket njė Kometė.

    6.HAPUR
    Eja, eja, kapma llėrėn!
    Mos mė lėr
    nė cak vetmie!
    N’gjoksin tėnd mė ke
    tė tėrėn…
    Tok tė bredhim
    nėpėr yje.

    7. TI, BILBIL!
    Ti, bilbil, qė rri mbi ftua,
    Bilbileshės ēfarė ģ flet?
    Ziliqare
    mė bėn mua.
    E kam mikun nė kurbet…

    8.FRYMĖMARRJE
    Pėr tė mos e ndjerė
    Fillikat
    veten,
    e gjitha njė ditė
    do tė tė jepem…
    Duke “firmosur”
    ardhėrinė;
    nė frmė tė shoqi-shoqit
    do marrim frymė…

    9. SIKUR
    Siku tė mos qante hidhur
    shpirti ynė,
    Sikur tė mos ģ lajmė sytė
    me kokrra loti;
    Sikur tė mos mbetej brymė
    mbi blerim;
    Kėshtu do rreknim
    tė na shkonte moti…

    10. DĖSHMITARĖT
    T’ģ hedhim matanė
    dhimbjet e kota.
    Tė grishim
    mė tė ėmbėlat
    psherėtima.
    Pėr ne tė dy
    qofshin dėshmitarė
    qielli dhe toka.
    Ne lypim njė dashuri
    pa guricka e kthina.

    11. DHURATĖ
    Mblodha kėngė
    kanarinash.
    Ndolla ngjyrat e ylberit
    dhe aromė trėndafilash.
    Po t’ģ nis me flatra…
    Merri!

    12. NĖ TRI KOHĖ
    Dio tė quhesha mėkatare
    nė tri kohė:
    Edhe kur tė t’ģ kundėrshtoja
    Prerazi
    dėshirat.
    Edhe po tė tė dorėzohesha
    pa pėrfillur ndjesirat…
    Edhe… tė heshtja fare…
    Tri herė mėkatare.

    13. MOSPEZULLTI
    Mos mė lėr
    nė gjendje tė pesullt,
    tė lutem!
    S’do ta duroja aspak
    pritmėrinė.
    Nė oazet e zemrės sate
    pres tė strukem;
    vec te mos ndjehem
    shkretėtirė.
    Kur sinqeriteti veton,
    edhe Sahara bleron.

    14. VOZITJE
    Ja, pra,
    zemrėn ta fala.
    Tashmė
    mė c’na mungon?
    Doi ecim
    nga tė na shpjerė dallga,
    apo
    tė dy
    do qėndrojmė
    nė timon?

    15.ZHURITJE
    Vendosa
    puthjen
    tė ta nis
    jo me tėkuq buzėsh
    si dikur…
    Me n jė puthje-prush
    nė shteg tė dashurisė.
    Buzėt e tua
    tė digjen zhur.

    16.LOTĖT
    Ditėpėrditė
    nė buzėmmbrėmje
    nuk di
    pse mė njomen sytė.
    Nė shpirt mė cel me dhimbje
    njė pikė lot’ ģ xhevahirtė.
    Loti ģ mallit c’m’u gremis
    mbi lotin e dashurisė…

    17. SĖ IKURI
    Tė isha bletė
    krahėergjendtė,
    do gjeja strehė
    nė njė zarf.
    Do tė tė hyja nėn carcaf.
    Do tė tė sėmboja
    Pėrnjėmend.
    Sė ikuri…
    do tė tė jepja
    mjaltė…

    18. DRUAJTJE
    Sepse druhem
    ty zemrėn tė ta hap.
    Ndoshta druhesh
    edhe ti vetė.
    Herė syri tė shpėrthen
    si zambak.
    Herė grilat e zemrės
    ģ mbyll shpejt.

    19. E VĖRTETA
    Tė jetė e vėrtetė
    apo ėndėrr?
    Ē’qe ajo ofezė
    ndaj tė gdhirė?
    E vėrteta jo e verbėr
    godet rėndė.
    Nėse pendohet
    lyp mėshirė.

    20. STRIKT
    Nė gjurmėt e tua
    ģ hedh hapat.
    Tė ecim dua
    e kryet
    te mos ģ kthejmeė
    prapa.


    21.REBUS
    Brenda shpirtit
    te gjallon diēka
    si nyje a si komb…
    Nuk po e zgjidh ende.
    Mos ndonjė
    mbresė e vjetė
    tė stėrmundon
    nė prag tė dashurisė
    sė re?!

    22. MJAFTOHEMI
    Tė dua,
    tė dua fort!
    Ti je motivim
    ģ zemrės sime.
    Mundet
    s’po mė vinė mbroth
    tė bukurat fjalė…
    Mjaftohemi
    me “sinjale” e bėlbėzime…

    23. IDHULLI
    Asesi
    s’do dėshiroja,
    t’ģ lija vetes
    shkak peėr pendesė;
    ndryshe
    lotėt e zemrės
    do regėtinin me tejdėnesė.
    Duke patur idhull
    pastėrtinė e lotit,
    tė dy le t’ģ lutemi Zotit.

    24. PĖRQASJE
    (Flet njė vajzė)

    Sa herė mė puthje,
    aq herė m’ģ doje
    e m’ģ mikloje
    kapriēiot,
    marrėzitė…
    Tė falshme (besoj)
    pėr ne tė rinjtė.
    Puthjet e flladitura
    puhizohen
    jashtė botės qelqore.
    Jam e v etėdijshme:
    nuk mė merrje pėr “Pitigonė”;
    mdryshe…
    s’do mbėrrinim kurrsesi
    te dasma jonė.


    25. DIHET & DUHET
    Edhe me budallai e di:
    Ē’ mekat,
    kur permidis zemrash
    hyn mosmesimi!
    As qė bėhet fjalė
    pėr dashuri.
    Nė pezul tė saj
    ngre ēerdhen akullzimi.

    26. DORĖPĖRDORĖ
    Duke ecur dorėpėdore
    kurmin ma ngroh
    behari ģ puthjeve tė tua
    pjalmore.
    Le tė ecim, pra,
    dorėpėrdore!

    27. ASKURRĖ!
    Brenda nje idili tė porsaēelur
    do tė preferoja
    dhimbje
    e skamje.
    Edhe lot pėrmallimi.
    Askurrė
    lot zhgėnjimi.

    27. SA HYRE TI
    Ē’qe kjo mbremje fatlume
    pėr ne tė dy?
    Kanatet ja hapa zemrės.
    Sa hyre ti,
    ia mbylla pėrsėri.

    28. TERAPIA
    Dhimbjet e shpirtit
    s’m’ģ shėron kush
    kėtė pragmbrėmje.
    Mė mbulofshin terapi fjalėsh
    buruar prej zemre.

    29. KTHJELLTĖSI
    Si e kapėrceu
    gardhin e qerpikeve
    njė vranėsirė
    qė po ta shoh nė sy?
    E di ē’do mė thuash:
    “Mė mungon ti.”
    Dhe unė erdha,
    ashtu siē vajzat vijnė.
    Riktheja syrit tėnd
    kthjelltėsinė!

    30. PLAGOSJE
    Rrėshqanthi
    ma hedh synė;
    pa e ditur,
    sa mė vret.
    Hapka plagė
    plumbi pa tym
    edhe kur bėn rikoshetė.

    31. DRITHĖRITJE
    Mbi buzėt e mia
    vallėzojnė
    gishtrinjtė e tu.
    Nė zemrė tende
    vrapojnė buzėt e mia.
    Tėrėsoren
    e drithėron
    drithėria…

    32. KUR…KUR…
    Kur mė puth
    syrin dhe ballin,
    ndjehem si thėllėzė mali.
    Kur mė puth
    nė buzė e gushė,
    flatroj si flutur nė fushė.
    Ku kalon nė gjoks e llėrė,
    pėrqafoj malet tė tėrė.
    Pp, kur bėn sikur nuk sheh,
    qaj pa zė,
    lotė ģ fsheh.

    33. SYT’ E MI
    Ē’ndjekam pėr ty
    sot, o djalė,
    s’mundem jo
    ta shpreh me fjalė.
    T kėrkon,
    ē’po mendoj unė…
    Syt’ e mi
    a s’flasin shumė?

    B. ETJE DJALOSHARE

    1. UNĖ DHE TI
    Ti j flaka qė mė tret.
    Unė jam qiriri.
    Nė mė do,
    mos mė lėr
    tė bej “harakiri”.
    Po humba unė,
    edhe ti hmbet.
    Medet!

    2. PALODHSHMĖRI
    Mbi blerimin
    gjithėpėrfshirės
    pakursim
    vėrshojnė rrezet.
    Jemi ne tė dy
    si qengja pirės.
    Lodhje s’ndiejmė
    nga pėrkėdheljet.

    3. SHNDRITJE

    Nuk do ta doja
    tė vakėt dashurinė.
    As purtekė
    tė drithėrpohej
    nga fėshfėrimat.
    Hapur nė sy
    tė na shndrijė,
    ashtu siē shndrisin
    vetėtimat.

    4. PĖRMIDIS
    Zhbiron syri ģ Zotit
    midis dėshirės
    e dashurisė..
    E neve tė dy
    na lidh
    me perin e artė.
    Zmrat na ģ qendis…

    5. STATUQUO
    S’do doja
    ta gėlltis dashurinė,
    siē gėlltis tabletat
    pėr gjumėe.
    Tek je
    qėndro mė mirė;
    tek jam
    tė rri unė.

    6. LIRIDALJE
    Pėrse e mbyll zemrėn
    me qepena
    para e mbrapa?
    Si do ta ndiej kėngėn,
    po s’dolėn tingujt
    pėrjashta?

    7. VEGIMTARE
    E bukur je vėrtet.
    Dhe mbetesh vegimtare
    nė pasqyrė.
    Veē nuk kuptoj:
    Pse s’ndihesh e qetė?
    Shpirtin ē’ta ka ndrydhė?

    8. LULNAJĖ
    Lidhja jonė
    tė lulojė
    si lulnajė
    ēdo lėndinė.
    Ėndrra ime je ti,
    ti qė di tė sillesh
    me dashurinė.

    9. SHIGJETIM
    Ngjasojmė
    si dy prushe.
    Lidhėzimi dashuror – sherbeti.
    Syri yt- shėnjestra,
    Syri im – thepi.
    E praruar
    kjo jetė-fazė.
    Na hedh nė dehje
    nė ekstazė…
    Na ngjizen buzė e sy.
    Nga shigjeta puthjesh
    nuk vritemi kurrsesi.

    10. REZELLIM
    Me dy smeraldėt e tu
    nėn ballin fluror
    mė verbon…
    Mė verbon,
    sa herė shkoj
    tutje-tėhu.
    Nuk ģ ruhem
    atij rrezellimi ndjesor.
    Nuk ģ ruhesh edhe ti
    Gjithashtu.

    11. PASQYRĖ
    Vjen njė fllad ģ valėzuar.
    Era e gjethes ter natyrėn.
    S’nginjem tė tė marr nė duar;
    tė kqyr veten
    nė “pasqyrė”.
    Syt’ e tu – pasqyrė e rrallė
    Derdhin
    dashuri
    dhe mall.

    12. NĖN VĖZHGIM
    Tė rrokur na gjeti
    pragmuzgu.
    Sodisim perėndimdiellin.
    Retė e ndezura
    zjarrmėndafsh
    “Parajsėn” pėrcjellin.
    Sikur na grishin
    tė ndizemi dhe ne
    ndėn njė vėzhgim hėnor,
    teksa muzgu
    zbret pėr plazh.

    13. SIKUR
    Eh, sikur tė mė kaplonte gjumi
    mbi gjoksin tėnd!
    Vetėm xixėllonjave
    dritėflorinjta
    do t’u hapja vend.

    14. PAJA
    -Do marr ca re tė bardha,
    mbi to do mbjell mjaft yje.
    A nuk tė erdhi
    pėr vello
    radha?
    “Pres tė mė sjellėsh
    si pajė
    blunė e njelmėt
    tė syve.

    15. MARTESĖ
    Nė dasmėn tonė, e dashur,
    pėr orkestėr do kemi
    tinguj qielli.
    Si dasmorė –
    buqeta rrezesh dielli.
    Do doja tė kishim pėrqark
    valle yjesh dhe dritė hėne.
    Ndoshta tė tėra
    do na bujisin
    nė shtrat
    nė pragmbrėmje.

    16. E NDĖRSJELLTĖ
    Eh, ē’puthje na dhuroi
    ajo mbrėmje e bukur!
    Na fėrfėllon
    e na puhizon ende
    nė petlat e buzėve
    porsi flutur.
    Dua “postieren” flutur ta gjej;
    fėrfėllimėn puthėsore
    tė ta rokthej.

    17. VEĒ…MOS…
    Ta dish ti
    ē’mė stepin mua!
    Syt’ e tu si det ģ thellė.
    Le tė kridhem nė ta dua.
    Veē mos mbytem
    si ģ mjerė.




    18. NĖ U DASHKA
    Nė ėshtė e shkruar tė vdes,
    tė agonisem nė prehėr
    tė dashurisė.
    Nė u dashka thellėsive
    tė zhytem,
    te zhytem nė lotėt
    e bukurisė.
    Nė u rrėzofsha ģ hutuar,
    le tė gremisem
    nė krahėt e tua.

    19. S’KA PREHJE
    Nė buzėt e qershijta
    te sython njė pritje.
    Nė buzėt e mia
    ėshtė gjetur “gjetja”…
    Dhe pleksen buzėt
    nė pragmbremje.
    Ēdo kuptim
    e humbet prehja…

    20. HAPĖSIRAT
    Mė enden ca dėshira:
    Me syt’ e mi
    tė thith nektar
    nė buzėt e tua.
    Me buzėt e mia
    t’u ter lagien
    syve tė tu tė lotuar…
    Tejet hapen hapėsirat.
    E si mund t’ģ frenosh
    dėshirat…?



    21. NĖ STINĖN TĖNDE
    Nga gjithė stinėt e motit
    pėrgjėrohem
    pėr pranverėn.
    Ti njė stinė ke nė shpirt.
    Brenda stinės sate
    merrėm.

    22 MARRĖVESHJE
    Vashėze qerpiklėshuar,
    mė jep hirėsitė e tua!
    Tė jap
    besėn e kulluar.

    PA TY
    Ngado qė vete,
    me vete marr
    imazhin tėnd.
    Kėsosoj shpirti
    nuk mė dhemb.
    Pa ty nuk mė ze
    kėmba vend.

    23. EJA!
    Eja tė mbledhim
    luledele!
    Tė dehemi
    me aromė
    jargavani.
    Eja, t’ģ spėrkatim
    pėrqafime e puthje
    me shkulme shatėrvani.

    24. MEDITOJ
    Admiroj ēifte tė thinjėzuar.
    Ēiltėr puthen
    ballas syve tė mi.
    Dhe meditoj:
    Ne a do tė duhemi
    kėshtu si tani
    gjer nė pleqėri?

    25. STREHĖZ
    Buis brenda kraharorit
    herė si pėllumb,
    herė si kanarinė
    e na flatron zemra.
    Pėrlind rrahjet pulsore.
    Zemrat tona –
    strehėz esg
    shumė ndjenjave.
    Mbistrehėz
    e Kryendjenjės njerėzore.

    26. VĖRSHIM
    Rrėmbehemi nė vallėzim.
    Ritmet – gjithfarėsoj.
    Nė ēdo rrotullim
    ty dhe krejt botėn
    pushtoj.

    27. PERDE
    Unė pengoj
    pėshpėrimėn
    me njė cigar.
    Ti ma kukamfsheh synė
    me kaēurelin
    lozonjar.

    28.TRAZIM…
    Ti mė trazon
    me rrezet e syve tė tu.
    Nė kopshtin e Edenit
    e gjej veten.
    Ti kristalon te njė qiell blu.
    Unė
    qaj,
    qesh,
    dehem.


    29. NGARENDJE
    Nėpėr limeret e botės
    ngarend fantazia jonė.
    Sa shumė fanazi
    paske dashuri!
    Zemėrpėrvėluarit
    vijnė e shkojnė.
    Jeta pėrfton
    melodi.

    30. JĖMI NE
    Dashuria jemi ne.
    Shohim
    me syt’ e saj.
    Me syt’ e saj
    njohim shpirtin.
    Me krahėt e saj
    rrokim rrokaqiejt.
    Jemi tė kudogjendur
    nė ēdo skaj.
    Jemi ne tė dy
    shpirti dhe sharmi ģ saj.

    31. ZILIA
    Merakshėm ujis lulet
    nė ballkon.
    Mbi ēdo lule – fytyra jote.
    Njė bletė te ēdo lule
    caze qėndron.
    E kundroj dhe zilepsem…

    32. MOS U DRUAJ
    Mbėshtetu te zemra ime!
    Mos u druaj
    nėse hijen time ma shkel!
    Mbushma shpirtin me kėngėrime,
    Zogėz e derdhur,
    gonxhe qė ēel…!

    33. MESMAJ
    Na u mblodhėn
    gjithė muajt e vitit
    kėtė mesmaj:
    Ti si Borėbardha,
    unė si princi.
    Tė tillė veten e mbajmė.

    34. RREKEM
    Buzėqeshja jote
    syt’ e mi ģ harlisi.
    Te nėnvetulla tis vjollce
    mė thith energji
    e papėrmbajtshmja kurajė…
    Edhe nėse e shoh veten
    nėn hijen e njė lisi,
    rrekem tė arrij
    nė majė.

    35. GJITHĒKA
    Pranvera tė deh,
    thėllėzė!
    Unė prej teje
    dehem vėrtet.
    S’mė nginjin vėtėm
    dy-tre kėngė.
    Mė duhet gjithēka
    qė tė pėrket.

    C. SPĖRKATJE POETIKE


    1. ĒUDIBĖRĖSJA
    Dashuria njerėzore
    qoftė ēudibėrėsja
    e kėtij Universi.
    Urrejtjet ģ hedh nė greminė.
    Tėc pastrohet Planeti…

    2. PA TITULL
    Dita ėshtė pėr ēuēuritje
    e nata pėr tjetėr punė…
    Shkon me lodra e zbavitje
    Qejfet nuk te lodhin kurrė.

    3. THELBI
    Kur trolet,
    pret tė tė hapet
    njė portė.
    E ti
    qetas dhe ēiltėr
    hyn brenda.
    Arkitektja
    e kėsaj bote:
    Dashuria,
    kur bashkėngjit zemrat.

    4, THARTIM
    Kur thartohet dashuria,
    “ėmbėl” ēukisin zemrat
    njėra-tjetrėn….
    Mjerė ajo zemėr,
    qė s’ka mburojeė
    dhe helmetė.

    5. DĖSHIRORE
    Pėrherė rrekem
    tė lulojnė lulet.
    Ngaherė tė blerojė mali.
    Dashurive
    tė mos u ngrihen
    gardhe e mure.
    Gurgullofshin ato
    si ujė zalli.

    6. VELJE
    Dashuri tė rinjsh
    duke admiruar,
    edhe pa “ngrėnė”
    velet pleqėria…
    Velet duke pėrfytyruar
    vitet mė tė arrira…

    7. SUPEREKSTAZĖ
    Ju ndjeheni tė veshur
    me lumturi.
    Ende nuk ģ keni postuar
    ndėrsjettas
    “fjalėt magjike”.
    Tė mrekulluar dukeni gjithsesi
    si ndėr fluturime kozmike.
    Hej ē’forcė paske,
    dashuri!

    8. FILLESĖ
    Edhe sa kohė
    mund tė rrini
    tė veēuar dhe kryeulur
    nė batak zhgėnjimi?
    Lypset tė thirrni
    “Fjalėn e bekuar”;
    t’ua ndezė dashuriniė
    nga fillimi.

    9. IA VLEN
    Qė tė dashurosh
    e tė tė dashurojnė
    ėmbėl,
    do tė thotė:
    ia vlen tė jetosh,
    nga qė prush paske
    nė zemėr.

    10. PROFILAKSI
    Kur bien zemrat
    nė marrėveshje,
    ģ priten gjuhėt xhelozisė vrastare.
    “Dinakja” tė mos hyjė
    me ngėrdheshje,
    shpėrfilleni.
    Mbylljani dyer e dritare!

    11. VINI RE!
    Nata dhe gabon.
    Ėshtė e verbėr
    si dhe vetė dashuria.
    Dita mos qoftė e gėnjeshtėr.
    Nė fytyrėn e saj
    pasqyrohet vėrtetėsia.

    12. HOVET
    Me frerė e tė tjera pengesa
    mund tė frenosh
    hovet e kalit.
    Kuursesi
    hovet e dashurisė
    dhe jo e jo
    hovet e mallit.

    13. SA MIRĖ!
    Sa mirė do jetė, sa mirė!
    Ta ēmonit vetė,
    por edhe tė tjerė
    t’ua pėrgėzonin dashurinė.
    S mirė!

    14. BREJĖSE
    Xhelozia
    mė e zezė se korbi.
    Mė vrastare
    se njė politikė e mbrapshtė.
    Nga sisėt e xhelozisė
    rrjedhin pika loti.
    Tė krimbėzon ajo
    gjer asht’…

    15. NJĖ E VETĖM NJĖ
    Poeti ģ kėndon dashurisė
    ģ ekzaltuar.
    Dihet:
    Jetės…veē jetės
    s’reshtet pai kėnduar.
    Antijetėn nė rregjistėr tė shpirtit
    s’e mban mė.
    Pėr tė
    jetė e dashuri
    janė njė
    e vetėm njė.

    16. PO QE SE
    Shpresat kurajoze
    mund t’ģ varni
    nė kremastaret e shenjave
    tė Zodiakut.
    Po s’ģ lidhėt
    nė ēengelėt e shpirtit tuaj,
    edhe vetvetja
    do t’ju duket e huaj.

    17.TINĖZ
    Ndodh qė dashuritė
    tallaziten gjatė vozitjes.
    Bien nė delir.
    Mandej ģ rrok plogėshtia.
    Njė ģ tretė…
    Tinėz bėn sehir.
    Tinėz hedh farėzat tradhtia.

    18. EJA, MBUSHMA KOTIN!
    Dhe njė ditė ndarje
    prodhon veē mall,
    rindez veē zjarr,
    rigėtin veē lot.
    Dhe koha na sfidon kot.
    Eja, hiqma mallin!
    Eja, fikma zjarrin!
    Eja, ma fshi lotin!
    Eja, mbushma kotin!
    Eja, pra, ėndrra e ėndrrės;
    hiqmi ca derte tė zemrės!


    D. PĖRSIATJE SHPIRTI

    1. REFLEKTIM?
    Thonė se mashtrimi
    kapėrdihet papėrtypur
    veē herėn e parė…
    E fajtor mbetet
    ģ ligu mashtrimtar.
    Herėn e dytė
    tė ngec nė fyt
    e tė mbyt.
    Kėtė herė fajtor
    mbetesh ti.
    Si kishe sytė nė ballė?!

    ¹. TĖ ARRIJA
    Zgjata dorėn
    tė arrija
    pafundėsinė.
    T’ia grabisja Zotit
    zotėsinė.
    Zot tė vetėm
    tė shpallja
    dashurinė.

    3. PULĖBARDHAT
    Alkiona dhe Kiki*
    u shnndėrruan nė pulėbardha.
    Palodhshėm prijnė e mbrojnė
    tė dashuruarit
    dhe dashurinė.
    S’na mbetet, veē t’u urojmė
    rikthimin nė origjinė.

    *Simbolizojnė dashurinė e fuqishme.


    4. SYRI MĖKATAR
    Prehem nėn sqetullėn
    e vėshtrimit tėnd
    lodėrtar.
    Mė ngjan se ndjehem
    mjaft qetė.
    Sakaqherė ia beh
    tundimi zullumqar.
    Syri harron veten;
    bėhet mėkatar.

    5. MEDOEMOS
    Lutemi tė mbetemi
    tė njėri-tjetrit
    nga zeniti
    gjer nė “Perėndim”.
    Ajo qė na pleks sė toku,
    Medoemos
    kėrkon guxim.

    6. KUR SHTIRESH
    Superseks kur shtiresh,
    ti dukesh fals.
    Provokon e pret
    djemtė tė tė ngjiten pas.
    Dredh vithet, ngjyhesh
    me shtresa kremi.
    Don tė pėrshfaqesh moderne,
    kur as sytė
    nuk t’ģ hedhin.

    7. KJO NDJESI
    Nėse duhemi,
    s’ėshtė gjihēka.
    Nėse duhemi, quhet e paarrirė.
    Po qe se
    s’ģ japim sadopak
    jetė nga jeta jonė;
    let’ģ japim frymė e gjak
    nga gjaku ynė.

    8. E MUNDSHMJA
    Tė konvertohej
    ēdo dashuri nė martesė,
    e pabesueshme
    do quhej gjithsesi.
    Shpirti rinor
    s’do ta kishte tė lehtė.
    Edhe tė realizohej martesa
    pa kurrfarė dashuri,
    do pėrshfaqej sfiduese.
    Di ishte
    e mundshmja
    mė e brishtė
    nė gjithėsi…

    9. MĖ MIRĖ
    Mė mirė tė vdesėsh
    jetėn duke dashuruar
    orė e ēast.
    S’ėshtė asesi komode
    tė jetosh me mungesė dashurie
    qė shpirtin ta zbras…

    10. MĖ KEQKUPTON
    Tė dhuroj njerėzisht
    njė buzėqeshje.
    Njėherėsh
    syrin ti ma shkel.
    Sa budall mė ngjan
    me atė ngėrdheshje!
    Njė shpirtmjeran e aq,
    njė gjysmagjel.

    11. S’KA GAJLE!
    Nėse prej meje
    merr njė letėr,
    pa e lexuar mos e gris!
    Mbaje si kujtim tė zbehtė.
    S’ka gajle
    pse dashuria
    nuk na ngjiz.

    12. DY FJALĖ
    Ē’peshė kanė
    fjalėt: “Tė dua!”
    Perla
    qė s’kanė tė ēmuar.
    Mos ģ mbaj strukur
    nė zemėr.
    Pėr dy fjalė
    bėhem dhėndėr.

    13. SYTĖ E MI
    Ē’ndjekam pėr ty sot,
    o djalė,
    s’mundem, jo,
    ta shpreh me fjalė!
    Ti kėrkon, ē’po mendoj unė.
    Sytė e mi
    a s’flasin shumė?

    14. KU JE?
    Sa netė tė ylberta
    kam kaluar
    me tė pėrzgjedhurėn
    e zemrės!
    Ku je, ku je, rini e shkuar?
    A mė ēon dot
    nė parkun mbretėror
    tė ėndrrės?

    15. VEĒ BEHAR
    Tek buzėqeshja jote
    ģ gjej stregė ėndrrės.
    Te qielli ģ syrit tėnd
    ģ bėj fole zemrės.
    Tek njė dėshirė
    e pashprehur,
    tek puthja qė ma jep ti,
    e ndiej veten jo tė pezullt.
    Veē behar mė vlon nėgji.

    16. DUKE VALLĖZUAR
    Me ty duke vallėzuar
    nuk e marr vesh aspak;
    jam me vajzėn qė dua,
    apo me ndonjė
    zambak.

    17. JETIKE
    Tė martohesha shpejt,
    nuk e shkoja nėpėrmend.
    Ti mė erdhe nė jetė
    si njė telash
    ģ ėmbėl.

    18. MOS U DORĖZO!
    Martohesh dhe nė fillesė
    njėfarėsoj
    ndihesh mirė.
    Mandej pendohesh.
    Tek fati lyp mėshirė.
    Nėse pėrkohshėm
    s’e pikas dashurinė askund;
    mos hamendėso,
    se gjithēka mori fund!

    19. ĖNDĖRRIM DJALOSHAR
    Me urdhėr magjik
    mblodha shtojzavallet.
    Mes tyre
    shndritėn si smeraldi
    miliona vajza.
    U bėra vigan.
    Fort ģ shtrydha malet.
    Sajova me floririn e tyre
    miliona unaza.

    20. ZENIT
    Prehem
    nė ēlodhjen tėnde tė blertė.
    Kėndoj
    me buzėt e tua – hark drite.
    Ėndėrroj
    brenda gjumit tėnd tė qetė
    Zgjohem
    nė mėngjeset e mia poetike.

    21. FASADA
    Sepse mė tremb
    kjo dukshmėria jote.
    Me flet
    me fjalė tė pėrzgjedhura
    e me lulka.
    Prisja diēka mė konforte.
    Me joshjet e tua
    mos po mė fsheh tė vėrtetėn?
    Sepse ndiej diēka…
    si tradhti e freskėt…

    22. TĖ DUASH
    Tė dush
    me ēfarėdolloj ēmimi.
    Tė duash,
    pa ģ hapur shteg intrigės.
    Tė duash,
    pa arritur
    te vetėflijimi.

    23. TĖ DISH
    Tė dish tė zgjedhėsh
    nė jetė.
    Tė dish tė mirėtrajtosh
    rastėsinė.
    Tė dish tė parandalosh lot e trishtesė.
    Tė dish tė shkrish
    njė akullzim.
    Tė dish tė vuash.
    Tė dish tė duash.

    24. FABULESKĖ
    Njė kulpėr dredhareshė
    u kacavjerr mbi trėndafil.
    Pyet bilbli bilbileshėn:
    “Tė jetė dashuri,
    apo dėshirė?”

    25. LIRISHPALLJE
    Le tė vrapojnė dashuritė.
    Turravrapin askush
    mos ua ndaloftė.
    Njė “San Valentino”
    qoftė ēdo ditė.
    Bota kėsisoj
    s’do jketė tė ftohtė.

    26. REZERVATI
    Pėr ē’janė
    Zemėrpėrvėluar
    disa kumte sapo dhashė.
    Kryesorin
    rezervoj pėr gruan:
    Tė mė rrojė!
    Ta lė pas!

    27. VETĖURIM:
    Pleqėri,
    qofsh e bekuar!
    Kur t’mbyll syt’
    pėr n’atė botė,
    Gruaja zemėrpikuar
    dua tė mė lajė
    me lot.

    28. NGADHNJIMTARE
    Jetojmė nė njė botė
    tė errėt e gėnjeshtare.
    Terrorizohet e venitet
    ēdo dėshirė.
    Del ngadhnjimtare
    ajo ndjesi qė sfidon tė keqen,
    ajo mendje qė zotėron veten.
    Fiton ajo zemėr
    qė mbron e respekton
    dashurinė.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Jorgo Telo : 24-03-2008 mė 13:13

  11. #11
    i/e regjistruar Maska e Jorgo Telo
    Anėtarėsuar
    09-03-2008
    Postime
    558
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Nuk eshte e logjikshme te shtyhet me teorine "Hiq e mos keput" njohja e Kosoves prej shteteve sovrane te Botes, nese e ndiejne veten sovrane.
    C'u shkakton tkurrje politike pushteteve te shteteve sovrane. Jepeni lajmin e njohjes, se nuk do humbisni kurrgje vec mirenjohjes e respektit te Zotit e te Statujes se Lirise?
    U shpreh admirimin tim, nese firmosni qysh sot njohjen syrtare te shtetit te ri te pavarur te KOSOVES.
    E gezofsh Pavaresine Kosova trime e liridashese!

  12. #12
    Buena Suerte Maska e MI CORAZON
    Anėtarėsuar
    21-07-2002
    Postime
    7,503
    Faleminderit
    0
    101 falenderime nė 92 postime
    Shume te bukura ! Me pelqyen te gjitha pa perjashtim.
    Thanks !
    Where does a thought go when it's forgotten?

  13. #13
    :)
    Anėtarėsuar
    28-02-2006
    Postime
    188
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Suksese z. Jorgo Telo! Mos u ndalshi asnjehere, ne krijimtarine tuaj.
    Faleminderit qe i sillni ketu dhe na jepni kenaqesine e leximit.
    Pershendetje
    PAlma

  14. #14
    i/e regjistruar Maska e Jorgo Telo
    Anėtarėsuar
    09-03-2008
    Postime
    558
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    POEZI EROTIKE NGA JORGO TELO
    (Sipas meloritmit isopolifonik)


    BOTA E PAFUND E ZEMRĖS

    Dashuria – yll ģ kėngės,
    Bota e pafund e zemrės.

    Dashuria – dallg’ eprush
    cep mė cep jetėn e mbush.

    Dashuri, mė shih nė sy;
    Ēdo tė ligė e hedh me ty,

    Mė qėndro te buza pak.
    Mos u tremb nga puthja e zjarrt’.

    Puthja ėsht’ lezeti yt.
    Tė hap rrugė, nuk tė mbyt.

    Puthja ėsht’ si ēelės porte,
    s’do tamtame, s’do konforte.

    Puthja e ēdo dashurie-
    njė dhurat’ prej Perėndie.

    Njė ilaē qė zemrat ngroh,
    qė largon acar e lloh…

    Dashuria yll ģ kėngės,
    Bota e pafund e zemrės.



    MOJ E BUKUR VETULLHĖNA!

    “Moj e bukur vetullhėna,
    s’ta them dot, ē’ma thotė zemra!

    “Tė ndjej kur mė shkon te porta,
    o blbil me shumė nota.

    “Nuk mė ndez kėnga siē dua,
    qė tė prek telat e tua.

    “Djalė, si s’mė ke kuptuar.
    Syt’ e mi e kanė tė shkruar.

    “Mos ma lodh zemrėn, moj mike,
    se tė di qė s’je nazike!

    “Jo mė pak tė njoh dhe unė
    dhe nė jetė dhe nė punė.

    Tė mos shkojmė monopatit;
    mespėrmes t’ģ biem fshatit.

    “Rreth e rreth do na kėndojnė
    zogjt’ e shumt’ qė na rrethojnė.




    NĖ SOFAT TĖ BUZĖS

    - Nė sofat tė buzės
    tė rri pakėz dua.
    O moj zagorite,
    me sy ē’po mė thua?

    - Buzėt po mė digjen,
    buzėt duan krua…
    Tė kuptoj, o djalė,
    me sy tė kulluar!

    - Vallė, o moj mike,
    ē’t’ģ ka pėrvėluar?
    O moj zagorite,
    me sy ē’po mė thua?

    - Prush m’ģ bėri malli,
    zemra e dashuruar
    Tė kuptoj, o djalė,
    me sy tė kulluar!

    - Prushi me prush. Xhane,
    mallin a e shuan?
    O moj zagorite,
    me sy ē’po mė thua?

    - Nuk e di ē’tė them,
    nuk e kam provuar
    Tė kuptoj, o djalė,
    me sy tė kulluar!



    MOJ E DASHURA SI ĖNDRRA!
    Moj e dashura si ėndrra,
    moj e dashura!
    Pa trokitur hyn te zemra,
    moj e dashura!
    Ki kujdes, kur tė vij unė,
    moj e dashura!
    Llozin portės mos ja vurė,
    moj e dashura!
    Pse tė rri e tė pres jashtė,
    moj e dashura!
    S’mbetet koh’ tė lozim bashkė,
    moj e dashura!



    MARR DYLBITĖ
    Marr dylbit’ pėr tė vėshtruar.
    Ja atje pėrmbi radhua:
    njė si vash’ a njė si grua
    Ēapazi kalit kaluar.
    Malin ngjit duke kėnduar.
    Ajo shkonte tek ish ftuar.
    Unė shihja ģ menduar.
    Dylbit’ shtrėngoja nė duar
    si njė plak vullkan ģ shuar,
    por me zemėr tė harbuar.



    FLOKĖGREMISUR MBI SUPE
    - Flokėgremisur mbi supe,
    as vemi nga atat tutje?

    - Ģ nxituar je, mor djalė!
    Shoqet ē’do mendojnė, vallė?

    - Shoqet e shokėt na dinė,
    pse t’ua fshehim dashurinė?

    - Pas pune tek molla ime
    do marrim kėngė rinie.

    - Kėngėt-o qė ģ do shumė.
    Ato qė kam ngritur unė.

    - Ģ nxituar je ngahera,
    kemi dhe kėngė tė tjera.

    - E kam ngrit’ pėr tuy, moj nuse,
    flokėgremisur mbi supe.



    BAJAMET E FSHATIT
    Nė krye tė fshatit
    stisur tri bajame.
    Cilėn nga tė tria
    do ta marr pėrfare.
    Ē’ģ gėnjen tė shkretat
    era gėnjeshtare!
    Ēelin, ēelin lule,
    mbushur pun’ e madhe.
    Pa ardhur behari
    dalin ashiqare.
    Atė qė lidh kokrra
    do ta bėj manare.



    VASHĖZA GJIROKASTRITE
    Le t’ģ hapi portat zemra
    e pėr ju tė rrjedhė kėnga
    Vashėza, mjaltėza,
    Syri juaj burim drite.
    Dritėza, mjaltėza,
    Vazhėza gjirokastrite!

    Mbi kurrizin e kalasė
    unė rri me vete flas.

    Flas me vete dhe hedh sytė:
    Nė ēdo lagje xham shtėpitė.

    Pastėrtore si pasqyra,
    qytetit ģ qesh fytyra.

    Hedh dylbit’ nėpėr oborre,
    ju qendisni nė ballkone.

    Syt’ ģ bredh nėpėr dritare
    ecni ju nė trotuare.

    Mbi kalldrėmet posht’ pėrpjetė,
    krahpėrkrah dilni me djemtė.

    Bėhen pleqtė ziliqarė.
    Ėndėrroj’ vitet qė lanė.

    Shtohet lulet nė qytet,
    se ju lule jeni vet’
    Vashėza, mjaltėza,
    Syri juaj burim drite;
    Dritėza, mjaltėza,
    Vazhėza gjirokastrite!



    HAPE ZEMRĖN!
    Sepse druhem para teje,
    S’e marr vesh, nuk e kuptoj.
    Ti krenare rri pranė meje.
    Mos mė tret llambushkė, moj!

    Tė mendoje sadopak,
    Se sa vuaj unė ģ gjori
    S’do mė lije si guak…
    Fol, moj lumi qė s’tė mori!

    Ē’them kėshtu un’ derėbardhi?
    Po tė mori , mike, lumi,
    Mua dreqi do mė marri.
    Fjala “Jo” me vret si plumbi.

    Zbute pakėz krenarinė;
    Dil siē je nė tė vėrtetė.
    Se pasioni akujt shkrin
    Zemrat shpon si me shigjetė.

    S’’ėsht’ pasion pėr pakėz kohė.
    Ėshtė ndjenjė me themele.
    Nuk pres mė e s’duroj dot.
    Hapma zemrėn, gojėn ēele!

    Dhe nė dashke ndonjė tjetėr
    e t’ma thuash, ndjen vėshtirė;
    Nė s’tė marrsha dot nė prehėr,
    do tė jem njė mik ģ mirė.



    NUSJA E RE
    Mos e larė je me qumėsht,
    moj shtėllungėza e bsrdhė?
    Zėri yt (me punė, pa punė)
    po djeg sytė kureshtarė.

    Mos hiq vellon, se ģ ēmende,
    ģ tėrbove ē’ke pėrreth.
    Shpejt njė cohė hidhu llėrėve.
    Shih si bletėt po i mbledh…

    Vur njė tufėzė me lule
    ashtu kot atje mbi gjoks
    T’gjorėve djem zemrėn ua shkule.
    Mos ģ digj tė shkretėt, mos!

    Moj shtėllungėza plot dritė,
    po ku ishe gjer tani?
    Si ģ fshehe qafėn, gjinjtė,
    gjersa u bėre nuse ti?

    O ik larg nga lagjia jonė
    e ta mbledhin mendjen djemtė;
    o shėmtohu , sa s’ėsht’ vonė,
    se semure dhe ne pleqtė!


    BELAJA, SHOKĖ, BELAJA!
    Shkriu dėbora nė maja,
    belaja, shokė, belaja!
    Zuri shi, u bė hataja,
    belaja, shokė, belaja!
    Fshatit seē iu sul rrungaja,
    belaja, shokė, belaja!
    Ndau ēupėn nga mamaja,
    belaja, shokė, belaja!
    Shkoi ku deshi kumbaraja,
    belaja, shokė, belaja!
    Tek nuk deshi zemr’ e saja,
    belaja, shokė, belaja!
    Flasin djemtė maja-maja,
    belaja, shokė, belaja!
    “Eh, ē’na vajti dėm sevdaja!”
    belaja, shokė, belaja!



    ME UJKUN S’BĖHET SHAKA
    Mjegulla nė shtufe ra, moj mama!
    T’ģ marr qengjat, tė vi la, moj mama!
    Bie ujku dhe m’ģ ha, moj mama!
    Apo tė rri edhe ca, moj mama!
    Me ujkun s’bėhet shaka, moj mama!
    Mė gris ēorapet e ra, moj mama!
    Fustanin me flutura, moj mama!
    Sandalet me xhufkėza, moj mama!
    Shminė me zogėza, moj mama!
    Rruazat e bukura, moj mama!
    Dhe rripin me sumbulla, moj mama!
    M’ģ shqyen e m’ģ bėn naaa, moj mama!
    Si tė bėj, se ditė s’ka, moj mama!
    Tė bėj, ē’mė thot’ zemėra, moj mama!



    ISHTE ĖNDĖRR, APO Ē’QE?!
    Sy ndėr sy kur u vėshtruam,
    Diē tė thash’ e diē mė the…

    Dorė pėr dorė kur u takuam,
    Biseduam mė me nge.

    Kur ndenjėn faqe pėr faqe,
    Ca tė dridhura mė le.

    Buzė mė buzė firmosėm paqen.
    Hajde, ē’pėrvėlimė qe…!

    Kur nė det rėnkimesh humbėm,
    Ca tallaze ti mė dhe.

    Muret e shtėpisė u tundėn.
    Ish njė ėndėrr apo ē’qe?!



    FRESKI E DHĖMBELIT
    Te hyrje e tunelit pse qėndrove kot?
    Freski e Dhėmbelit, me ty s’nginjem dot.

    Eja sot tek unė, mos e lėr pėr mot!
    Freski e Dhėmbelit, me ty s’nginjem dot.

    Nė shtėpinė time gjen gostira plot.
    Freski e Dhėmbelit, me ty s’nginjem dot.

    Bukuroshe mali, o zambak nė gotė!
    Freski e Dhėmbelit, me ty s’nginjem dot.

    Tė tė kem tėtėrėn, se tė dua fort.
    Freski e Dhėmbelit, me ty s’nginjem dot.



    NUK NDIEJ TĖ VELUR
    Mu tek lisi si ombrellė
    Nuk e di pse heq frymė thellė.
    Mos nga ty, moj trėndafile,
    me atė zėrin si zile?

    Mu tek molla gonxhe-gonxhe,
    Ģ flas zemrės: “Pse u dogje?”
    Mos nga ty, moj trėndafile,
    me atė zėrin si zile?

    Te burimi si pasqyrė
    Pse u prisha nė fytyrė?
    Mos nga ty, moj trėndafile,
    me atė zėrin si zile?


    Te dritarja gjysmė ēelur
    Rri vėshtroj e s’ndiej tė velur…
    Mos nga ty, moj trėndafile,
    me atė zėrin si zile?

    Rri vėshtroj kofshėt e bardha
    Djersėt seē mė ikin vardha*…


    *vardha (krah.) = pa reshtur



    Ē’PATE QĖ T’U PRE OREKSI?
    Vjehrra nuses fjalė ģ pleksi:
    - Ē’pate qė t’u pre oreksi?

    Nusja me duart lėshuar
    Uli syt’ e turpėruar…

    Mėc e mėc nxori dy fjalė:
    - Moj mama, di mė ka ngjarė!

    - Mos e fol, e kuptoj vetė!
    Bėfsh njė bebe gjer nė vjeshtė!”

    Ē’u skuq nusja bukuroshe;
    Pėr ē’kish mbjellur, do tė korrte…



    MOJ E ARDHURA NĖ KOHĖ!
    Qengje, moj qengje manare,
    U njohėm tė vegjėl fare!

    Sa shpejt u bėre shelege
    Mollė e pjekur midis degėve.

    Moj e ardhura nė kohė,
    Eja, hiqma kėtė llohė!

    Hiqma llohėn qė gris shpirtin,
    Para se vitet tė ikin.



    PJERGULL E THARĖ NĖ BRINJĖ
    Pjergulla me rrush tė zi
    Shumė e menduar po rri.
    Vėshtron arrėn pėrkarshi.
    Arrės pse ia vure synė?
    Pse u ndėre tek s’arrin?
    Pjergullo nė rrukullimė,
    Arra nuk tė bėri mirė.
    S’t dha dritė, s’tė dha frymė.
    Vetėm sa tė shtrydhi gjinė…



    ĒTHONĖ SYTĖ E TU TĖ SHKRUAR?
    Ē’thonė syt’ėe tu tė shkruar?
    Thonė qenke dashuruar.
    Moj zyzeza buzėgaze,
    Dashuruar qenke taze.
    Shat’ a tetėmbėdhjetė vjeēe
    Si burbuq nė mes tė fletėve.
    Kush tė hyri ty nė mendje?
    Ē’vend ģ le nė zemrėn tende?
    Flokėdredhura mėndafsh,
    Ngreji syt’, aman, mė qafsh!
    Dhe pa folur, tė ndjej ē’thua:
    Ti nė zemėr mė ke mua.
    Kujton natėn e kaluar…



    THĖLLĖZĖ, PSE U PENDOVE?
    Nxori kumbulla burbuq
    Bėra pėr nga Shkėmbi ģ Kuq*.

    Poshtė shkėmbit nė njė rrėzė
    Rrinte trembur njė thėllėzė.

    Shkoi gjer nė rrėz’ tė malit.
    Si u lodh, ecjen e ndali.

    Dhe…nga qė ma dinte huqin,
    Nisi kėngėn: “Kuqri-kuqri!”

    Unė – fshehur nė dėllinjė
    Ja mora me fėrshėllimė.

    Fėrshėlleva sa u lodha,
    Por thėllėzėn dot s’e ndolla.

    S’dija kėngė thėllėzore,
    Moj thėllėzė, qė u pendove?!

    *Shkėmbi ģ Kuq (top.)=shpelle e kuqėrremte
    prane fshatit tim Konckė ne Zagori.



    TEK SOFATI Ģ GURRĖS
    Pėrmbi lug tė gurrės
    Gurullonte ujė.
    Buzėt vure ti,
    Buzėt vura unė.

    Mė tej seē mė shkrepi.
    S’e ndjeva as vetė.
    Mora njė grusht ujė,
    E hodha pėrpjetė.

    Bluza jote e hollė,
    Seē t’u lag nė supe.
    Nė fillim u trembe
    E pastaj u skuqe.

    Njė bilbil ģ lodhur
    Nė deg’ tė qershisė
    Na mbuloi me kėngė.
    S’na ģ ndau sytė.

    Ē’u bė ziliqar
    Bilbil kėngėtari;
    Tek na shihte pranė
    Porsi dy zogj mali.

    Tek sofati ģ gurrės
    Ēlodheshin nėn hije.
    Shalli ģ hollė tė ngjante
    Vello nusėrie…



    U RRITE, SA M’U MBUSH SYRI
    Qė kur ishe aguridhe,
    Syrin ty ta kisha hedhė.
    Ise akoma jeshile,
    Shegė, moj e mira shegė!

    Nėpėr fletė, nėpėr degė
    U rrite, sa m’u mbush syri.
    Lum kush tė ka pėrkėdhelė!
    Rroft’ e qoftė kush tė rriti!

    Por, m’ģ lumturi jam unė,
    Qė tė bėra ty pėr vete.
    Faqekuqeja me vulė,
    Pjekur-o pėr ziafete.

    Me gjethen tėnde tė njomė
    Fshima pak djersėn mbi vetull.
    Eja, moj, qė tė na shonė
    Faq pėr faqe mbėshtetur!


    MOS U NGUT!
    Kur po dilje nga dyqani
    T’u ngrit fundi ģ fustanit.

    T‘u ngrit fustani pėrpjetė.
    Hodhe sytė rreth e rreth.

    Disa djem qė ishin pranė,
    “Mashalla!” - nė njė zė thanė.

    Kur fustanin ule vetė;
    T’u hap bluza fletė-fletė.

    Syt’ padashur kisha hedhė.
    Pashė dy si ftonj tė verdhė.

    Si tė verdhė a si tė bardhė;
    E ktheva kokėn mėnjanė.

    Kush ka fat, moj trėndafile,
    T’ģ shijojė ato”burime”?

    Mos u ngut, thėllėzė mali
    Lart me nge pret thėllėzari!



    KAM NJĖ XHENG NĖ ZEMĖR
    Kam njė xheng njė si maraz,
    Kur tė vij, mike, nga pas.
    As me fjalė nuk tė ngas.
    Ti mė thua: “Mos m’u qas!”

    Po pėrse, mike, pėrse?
    E harrove, ē’mė the dje?
    Mos mė bėn ndonjė hile,
    Apo turp nga bota ke?!

    Nė e ke me pishmanllėk,
    Unė s’bėj as gėk as mėk.
    Por te syt’ tė shoh njė cėrk’
    Tė rreh zemra me tėk-tėk.

    Eja, veten mos mundo!
    Se tė dua siē mė do!
    Tė kalojmė kohėn-o
    Me mjaltin e shpirtit-o!



    TĖ ADMIROJ, POR…
    Ģ mbledh djemtė, moj ēapkėne.
    Ē’nur natyra ty tė fali!
    Buzėlule, ballėhėnė
    Qerpikshtizė, sykristali.

    Kushdo pret, tė t’shtijė nė dorė.
    Ēmendur teje, por mė kot.
    N’flokt’ e mi ka rėnė borė.
    Dhe me ta duket se lot.

    Tė jetė lodėr e jo tallje.
    Tė mė fyesh, bėn mėkat.
    T’admiroj, moj shtojzavalle,
    Lodrat, sytė e vetėm kaq.

    Ma prano njė fjalė miku:
    Mos e pėrhumb bukurinė!
    Me zjarr zemre, sy fisniku;
    Gjej, moj mike, dashurinė!



    ME PASQYRĖ DO TĖ TĖ DJEG
    Me pasqyrėzėn e xhepit
    Gjithė diellin e mora.
    Nė oborr atje te cepi
    Qė nga rruga ta dėrgova.

    Prit e hiē, s’lėvize fare.
    Ta dėrgova si sinjal…
    Kushedi me mend ē’mė shave:
    “Ē’bėn kėshtu, more budall!”

    Jam “budall” e nazeli,
    Sytė – qelq kur t’ģ verboj.
    Po ē’t’ģ bėsh zemrės qė s’rri
    Dhe mė nxit, shelege, moj!

    Tė verboj e prapė mė vidhesh.
    Mirėkuptim ti nuk mė jep.
    Tjetėr herė sado tė fshihesh;
    Me pasqyrė do tė tė djeg.

    Me ē’pasqyrė, do thuash ti.
    Do fillosh, djalosh, me diell?
    Do t’tė djeg me syt’ e mi.
    Syt e mi – njė copė qiell…



    ZONJUSHES
    Sa tė pashė, syrin ma mbushe,
    Aman, dale. ,moj zonjushe,
    Eja, eja sylarushe!

    Tė keqen e asaj gushe.
    Dil e hidhu prej gėmushe!
    Mos u fsheh, moj lepurushe!
    Mos rrėshqit si gjarpėrushe!
    Lezet ke, siē je – drenushe.
    Ma jep fjalėn, faqeprushe.
    Kėtė zemrėn time mbushe!
    Kur tė vi tė tė t’marr pėr nuse,
    Do mė shohshh nė ballė tė krushqve.
    Aman, dale. ,moj zonjushe,
    Eja, eja sylarushe!



    NĖ DITĖT QĖ VILEJ RRUSHI
    Nė ditėt qė vilej rrushi
    Vashėzo, moj bandille.
    Syrino ē’ma vėrvije.
    Mua gėzimi mė mbushi:
    Erdhe me faqet si prushi.
    Erdhe, erdhe qeshi xhani
    Me syn’ e ndritur si xhami.
    Pranė rrimė, fjalė s’themi.
    Buza jote si melhemi.
    Nėnat tutje diē po thonė…
    Domosdo pėr dasmėn tonė…
    Vashėzo, moj bandille.
    Syrino ē’ma vėrvije.



    MOJ E VOGĖL BALLĖDRITĖ!

    Moj e vogėl ballėdritė,
    Pse, moj, pse po m’ģ ngul sytė?
    Ē’ģ trazove me tė mitė
    Si nė blu si tė jeshiltė.

    Oh, e di, moj lodėrtare;
    Me vėshtrime mė ngordh fare.
    Tėpkėn si njė magjistare
    Zemrės m’iu bėre pjesėtare…



    A DURON TRUPI PA NGRĖNĖ?
    Ē’mė griu malli ē’mė griu,
    si duroj, a derėziu!
    Pėr njė mike nga Veriu
    Eh, ē’mė magjepsi leshprera
    Me ato sjelljet e tjera…
    Dhe tė jetė mot ģ ftohtė.
    Kurmi ģ saj – oxhak ģ ngrohtė.
    Tė duroj, mė thonė tė tėrė
    A duron trupi pa ngrėnė?
    si duroj, a derėziu!



    EJA PAK, TĖ VIJ NĖ VETE!
    Ishte gusht a shtator ishte
    Lajthi mblidhja nė lajthishte.
    S’mund t rri pa e pėrmendur:
    Njė trupvogėlė ketrushe,
    Fustanshkurtėr, bluzėkuqe.
    Ku na u fshehe, moj burbuqe?
    Ku u zhduke, kullumbri,
    Moj faqja ngjyrėlajthi.
    Na bėn lodra a s’e di?
    Nėpėr dendėsin’ e fletve,
    Eja pak, tė vij nė vete!



    NĖ BALLKON MĖ RRIJE
    Nė ballkon mė rrije,
    Lulet bėnin hije.
    Ulur kėmbė mbi kėmbė.
    Ē’nur tė kishte rėnė!
    Mos luaj me mua,
    Moj gjunjėzbuluar!
    Lart tė ngjitem dua,
    Por jam ģ duruar.
    Do ta marr mė shtruar,
    Tė dal ģ fituar…


    VASHĖZ-O, BUZAQERSHI
    Do shkul zemrėn ta jap ty,
    vashėz-o, buzaqershi!
    Nė daē mbaje hajmali.
    Nė daē zaptoje nė gji.
    Unė pa zemėr do rri,
    Se zemra ime je ti.
    Mos mė lodh, moj syulli,
    Se merr zemra arrati.



    TRĖNDAFILE, NUSE JETE
    Moj trėndafilja nė hije,
    Eja, dalim nė kopshtije!
    Rrezes diellit mos iu tremb,
    Moj e rritura nė shkėmb!
    Fshihiu mjegullės pa cipė;
    Tė guē gushėn, tė puth sytė.
    Unė po tė marr me vete,
    Trėndafile, nuse jete.


    OBORRI PLOT TRĖNDAFILĖ
    Oborri plot trėndafilė,
    Konxhe trėndafileja,
    Moj fustanjeshileja!

    Mbi tė gjitha feksje tinė.
    Vetėm ti ma mbushe synė.
    S’tė kėputa atė ditė.
    Thash’ tė kolmeshe njėēikė.
    T’ģ bėje petalet tumbė,
    Ashtu siē merak kam unė..
    Kam maraz edhe kam frikė:
    Mos tė zėrė breshėr e ngricė…
    Konxhe trėndafileja,
    Moj fustajeshileja!



    TĖ TĖ MARR TĖ TĖRĖ
    Ēfarė tė paskam bėrė,
    moj shpirte, moj xhane?
    Pse mė qėndron rėndė.
    Sa herė tė kam thėnė:
    Tė tė marr tė tėrė.
    Siē e kemi lėnė
    Me krushq e me kėngė,
    moj shpirte, moj xhane!



    FSHATIN E NGRITI KĖNGA
    Fshatin seē engriti kėnga,
    flutur, moj krahėergjenda!
    More djalė nė fshat brenda.
    Deshe vet’ a ta dha nėna?
    Desha vet’ se ma dha zemra.
    Njohėm shoshoqin nga rrėnja…



    KUR PRANVERA SAPO NISI
    Kur pranvera sapo nisi,
    Nė dritare diēka krisi.
    Perden tyl pėrpak ma grisi.
    Cėk – nė qafė mė cimbisi.
    Obobo, ē’u frikėsova!
    Batanijen tej e hodha,
    Por, ē’e do se u zbulova.
    Edhe kaq deshi bilbili.
    Nė krevat pa merak hyri.
    Ndeza dritėn dhe e pashė.
    “Ē’do, bilbil, kėtu?”- ģ thashė.
    Desha s’desha me tė rashė
    Edhe s’u gdhiva mė vashė.



    NJĖRI – TJETRIN DESHĖM HAPUR
    - Diellin sapo fsheh mali,
    Mė bėhet njė komb pėrnbrenda.
    S’duroj, sa prapė tė dali;
    Tė kėrcas’ puna dhe kėnga.

    - Mbrėmja jonė plot drit e hėnė
    Kombin ta zgjidh shpejt, o djalė!
    Nata kalon me njė ėndėrr.
    Prapė vjen mėngjesi ģ bardhė.

    - Moj e shpejt’ si erė mali,
    Pjergull-o, lastar ģ njomė,
    Njėri – tjetrit ia dimė hallin.
    Sup mė sup, moj, tek punojmė.

    - Njėri – tjetrin deshėm hapur,
    Nėpėr fshat kush s’na ka parė?
    Dashuria jonė e pastėr –
    Si e ardhmja jonė e mbarė.


    HAJDE, ZOGĖ ALAMEĒE!
    Mos mė rri kaq kryeneēe
    Hajde zogė alameēe*,
    Kur u bėre njėzet vjeēe!
    Si s’t’ģ paska ėnda qejfet?
    Jeta pa qejfe nuk vete.
    Ē’do mbamė mend prej kėsaj jete?
    Mos mbaj hatėrin e pleqve.
    Pleqt’ tė velur janė pėr vete…
    Hajde, zogė alametēe,
    Kur u bėre njėzet vjeēe?!

    *alameēe (krah.)= e mrekullueshme



    BUKUROSHEE PRILLIT
    Tė pėrcolli nėna nė Qafė tė Udinit
    Aman lule e njomė,
    Bukuroshe e prillit!
    Veten time pashė te bebja e syrit.
    Njė pas njė ia hiqja fletėt trėndafilit.
    Pupu, ē’m’u rrėnqethėn rrėmbėzat e shpirtit!
    Sa u kthye nėna, vrapuam drejt blirit.
    Si pambuk na ngjante sheshi ģ trifilit.
    Telikosur sosėm afėr Shen Sotirit.
    Aman lule e njomė,
    Bukuroshe e prillit!


    NĖ U BĖFSHA
    Nė u bėfsha porsi zoēkė,
    Do t t’ulem mu mbi kokė.

    Nė u bėfsha porsi flutur,
    Do tė t’rri mbi syt’ e bukur.

    Nė u bėfsha si njė mizė,
    Do tė t’futem mu nė sisė.

    Nė u bėfsha suferinė,
    Do ma ndjesh mirė freskinė.

    Nė u bėfsha arz’ e sertė,
    Do tė hyj , ku nuk ta pret…

    Le pa le, n’u bėfsha xhind,
    Do a s’do, do tė tė bind..

    Pastaj mendjen do ta ndash:
    Brenda vetes do mė mbash.



    NUK JAM ĒUPĖ SI NJĖHERĖ
    Trim, o trim, balukeprerė,
    Ē’do mbi derė e nėn derė?
    Nuk jam ēupė si njėherė.
    Sot jam nėnė dhe me bebe.
    Kam me kė tė pėrkėdhelem
    Mos harxho mė kot sinjalet!
    Pėr ē’bėmė gjer dje, na falet…
    Qejfin shoshoqit ia bėmė.
    Tani guri zuri vendė…



    NĖ SHULLĖ TĖ GJOKSIT NJOMĖ
    Nė shullė tė gjokst njomė, nė-o nė shullė.
    Tė mbėshtetem ca, pranomė, nė-o nė shullė.
    Nė tė dhembtė pak, duromė, nė-o nė shullė.
    Nė fillim si hollė e hollė, nė-o nė shullė.
    Pėr mė gjetkė, si ta shomė, nė-o nė shullė.
    Se e tėra je e njomė, nė-o nė shullė.



    MESPĖRMES LUMIT
    Pėrtej e pėrkėtej lumit me dallgė
    Dhe djali dhe vasha – ballėpėrballė.

    Me duar, me shenja diē po thonė
    Por zhurma dhe dallgėt ģ pengojnė.

    Nga djali, nga vasha shpresa s’humbi;
    Ndaj rrinin edhe prisnin t’binte lumi.

    Dhe shiu dhe dielli vesh u morėn:
    Njė iku, njė doli, dallgėt shporrėn.

    Plot mall mespėrmes lumit tė shtruar
    Tė dy djalė e vajzė u pėrqafuan.



    POSHTĖ DRITARES
    Poshtė dritares tė shkova,
    Lart vėshtrimin e dėrgova.

    Kishe hipur nė dritare.
    Me merak xhamat po laje.

    Po ģ fshije me merak.
    Ndritte kėmisha fap-fap!

    Si nė ēark seē u gozhdova.
    Hape derėn, se u lodha!

    Si na rrihet, vetullēark
    Pa u puthur larg e larg?



    NĖ JE ESHKĖ, STRRALL JAM UNĖ
    Vashė, o vashė, as mė thua,
    Mos kastile shkon nė krua?

    Shkon nė krua ti kastile.
    Ēon pėr ujė mushkėn me zile.

    Zilkat nuk mė duhen mua,
    Se tė thjeshtė ty tė dua!

    Tė lakmoj si vajzė tė thjeshtė
    Mos u ndiz, se nuk je eshkė!

    Nė je eshkė, strrall jam unė.
    Tė dy tok sosim ēdo punė…



    MENDJE KU V ETE?
    Kur tund qumshtin nė vedrushe
    Shkund dhe mendjen fluturuese:

    Ku vete, mendje, ku vete?
    Hidhesh nga qejfet nė derte…

    Qejfe kish kur ishte vakti.
    Tani hallet rritin shtatin.

    Mos bridh, mendje, kot mė kot.
    Mos u zgjat, tek s’arrin dot!



    NUK DUROHET
    Ē’gjynahe kam bėrė ģ gjori?
    Mikja pse s’mė lėshon pė?

    Sa ta shoh, djalli e mori,
    Pa tė qetė do ta lė.

    Nė u puthēim ndonjėherė.
    Mė pastaj nuk e ngas mė.

    Po mė erdhi dot nė derė,
    Nat’ e ditė do rri me tė.

    Nuk e di ē’do bėj ģ ngrati.
    Do rri zgjuar a do flė.

    Ama, edhe prit tė presim,
    Nuk durohet, s’ėshtė gjė.



    NĖPĖR ĖNDRRA
    Do t’ia marr, siē ma thotė zemra.
    Do t’u flas pėr disa ėndrra…

    Ėndrrat-o qė ndaj tė gdhirė
    Ma trazojnė’ gjumin e mirė.

    Ėndrrat-o me ca lanete
    Mė bėjnė tė flas me vete.
    Flas ģ vetėm nėpėr gjumė:
    “Ē’doni, lanete, tek unė?

    Nuk e shihni ē’kam pėr faqe?
    Shortin tim si meshė Pashke.



    NĖPĖR SUFERINĖ
    Sa filloi njė suferinė,
    Zbritėn varg dhėntė nė brinjė.
    Dha bariu fėrshėllimė.
    E dėgjoi zonja Marinė.
    Doli vrap pėrmbi kodrinė.
    Zogjt’ e tmbur cicėrinė.
    Rrotulloi Marina synė.
    Sa ģ ndeshi me barinė.
    Dy vėshtrimet xixėllinė.
    Ndjeu shpella drithėrimė.

    Bariu e zonja Marinė
    S’pritėn mbrėmjen e shtėpinė.
    Nuk pėrfillėn suferinė.
    E ndezėn “zjarrin” nė brinjė.
    Mė tė lumtė, moj Marinė!



    BLETĖZ-O, BIJĖ E NĖNESĖ!
    - Pse t’u lag syri me djersė,
    Bletėz-o, bij’ e nėnesė?
    - S’ėshtė djers’ po ėshtė vesė,
    Mbledhur-o qė nė mėngjes.
    Nėpėr lulet e bahēesė.
    Po vė mjaltin shtresė-shtresė.
    Ėmbėlsirė pėr fejesė…



    MJEGULL E BARDHĖ
    Mjegull e bardhė mbi shkėmb,
    Ē’’ke qė ngele nė njė vend?

    Mos ke shtėnė dashuri
    Me hėnėn ballėflori?

    S’rri dot hėna pa lodruar.
    Ėsht’ me qiellin – dashuruar.

    Veē atij ia ka dhėnė besėn.
    Mjegull gjej njė mjegull tjetėr.



    MOS U MBODHIS!*
    Tek marr shatėn dhe ujis,
    Vėshtroj ty ulur nėn lis.
    Shoh se si duart lėviz.
    Me lezet veten stolis.
    Cėk-cėk vetullat cimbis.
    Ģ derdh flokėt mbi kurriz.
    Ulem shushatur mbi plis.
    Me mendje ēoē mollois…
    Veē pėr ty atje nėn lis,
    Moj lastarja qiparis!
    Rritu ca, mos u mbodhis!
    Unė me sy tė gudulis,
    kurse tjetri tė ujdis…

    * mbodhis (gr.) = vono



    KUR DUHEMI
    Pa qėllim atje te lisat
    Pak me bėrryl tė gudulisa.

    Injėn pakėz e largove,
    Por nuk ike as nuk fole.

    Kaq m’u desh, pėr kokėn tėnde.
    Lehtė tė kapa pėr llėre.

    Faqja jote porsi gruri
    Beharin nė sy ma pruri.

    Me nur tė asaj gėrshete
    Kokėn tek mua mbėshtete.

    Shum koh’ ē’tė ishte, vallė,
    Edhe pranė dhe tė ndarė?

    Mė nė fund mė the tė thashė:
    “Duhemi, pa rrimė bashkė!”



    A MĖ SHĖRON DOT?
    Mbrėmė mė sėmure.
    Zemra: bot-e-bot.
    Faqekarafile,
    a mė shėron dot?

    Frynte suferinė
    tek rrija nė portė.

    Kėrkova ta hapja,
    Nuk e hapja dot.

    Disa herė ģ gjori
    e godita fort.

    Po ti nuk u ndjeve,
    Prita kot mė kot.

    Nuk di.. s’mė dėgjove
    A s’mė prisje sot?

    O ē’mė plevitose,
    Kur prisja tė ngroht’!



    TUFĖZA ME MENEKSHE
    Gdhirė dita mirė s’qe,
    Tufėza me menekshe!
    Malit ē’iu ngjite me nge,
    Tufėza me menekshe!
    Ėndrrat nė mesudhė ģ le,
    Tufėza me menekshe!
    Seē u nise jelekēe*
    Tufėza me menekshe!
    Por nė tjetėr “klimė” re…
    Tufėza me menekshe!
    “Bobo, ē’bėra!” – pa zė the.
    Tufėza me menekshe!
    Ku mė dėrgove ,nėne?
    Tufėza me menekshe!
    Tė tha nėna: “S’ka gajle!”
    Tufėza me menekshe!
    Do mėsohesh dhe atje,
    Tufėza me menekshe!

    *jelekēe (krah.)= gjysmė zhveshur, vetėm me jelek



    ĒMIMI…
    Them tė shkoj , ku nuk nuk kam shkuar.
    Ia vlen, s’ia vlen..!
    Do kėrkoj ē’nuk kam kėrkuar.
    Ia vlen, s’ia vlen..!
    Them t’ia plas mikes nė portė;
    Ia vlen, s’ia vlen..!
    Ē’kam t’ia them me zė tė fortė;
    Ia vlen, s’ia vlen..!
    Lėre, nė m’u zemėroftė;
    Ia vlen, s’ia vlen..!
    Edhe fjalė nė lėshoftė;
    Ia vlen, s’ia vlen..!
    Do pres tė fitojė durimi
    Ia vlen, s’ia vlen..!
    Varet se me ēfarė ēmimi
    Ia vlen, s’ia vlen..!



    TĖ DUA, KONXHE, TĖ DUA!
    Fshehur nėn gjethet e tua,
    Tė dua, konxhe, tė dua!
    Konxhe, pse rri e frikuar?
    Tė dua, konxhe, tė dua!
    Fletėt hap, eja me mua!
    Tė dua, konxhe, tė dua!
    Tė jap mjaltė tė kulluar,
    Tė dua, konxhe, tė dua!
    Tė jap diell tė qėruar;
    Tė dua, konxhe, tė dua!
    Tė jap syt’ e kaltėruar;
    Tė dua, konxhe, tė dua!
    Tė jap shpirtin e duruar,
    Tė dua, konxhe, tė dua!
    Dhe zemrėn e pėrvėluar,
    Tė dua, konxhe, tė dua!
    Do tė vish, a si mė thua?
    Tė dua, konxhe, tė dua!



    O SOT O KURRĖ!
    Moj qenushezė leshdrudhė,
    mos nėn udhė
    e mbi udhė!
    Vjen e ikėn si furtunė,
    mos nėn udhė
    e mbi udhė!
    Na ģ le djemtė pa punė.
    mos nėn udhė
    e mbi udhė!
    Syt’ mbi ty ģ mbajnė pullė,
    mos nėn udhė
    e mbi udhė!
    Sa gremisen, vrasin gjunė.
    mos nėn udhė
    e mbi udhė!
    Kė pėr zemėr ke mė shumė?
    mos nėn udhė
    e mbi udhė!
    Jepe fjalėn…sot o kurrė,
    mos nėn udhė
    e mbi udhė!
    Mblidhe mendjen , moj leshdrudhė!
    mos nėn udhė
    e mbi udhė!



    DO DUROJMĖ DHE NJĖĒIKĖ
    - Mbasdreke shumė tė prita,
    Fustan kaltėra me pika!
    Tė kėrkova s’tė arrita,
    Moj syndezura me drita!

    - Tė t’gėnjej, mė bie pika,
    O djalosh syri me ēika!
    Duke pritur tė mėrzita.
    Jam e vogėl, s’ka ardhė dita.

    - Pran’ teje kaloj pėrditė,
    Zepėrprusheja bardhikė.
    Kur t’ģ hedh, pse m’ģ hedh sytė?
    Moj lastareja sybbriskė!

    - Pran’ e kemi bahēet tona.
    S’kemi nevojė pėr nojma*.
    Pranė kemi dhe shtėpitė;
    Do durojmė dhe n jėēikė.

    * nojma (gr.)=shenja




    MĖ SILL NĖ VETE!
    Jam ģ ri tamam nė moshė.
    Mė dhemb zemėr edhe kokė.

    As mė thoni, ē’tė kem, vallė?
    Mos tė ftohtė do kem marrė?

    A mos ėshtė pėrcėllimė,
    Qė mundoka shumė rininė?

    Ti, moj, ti qė mė sjell ethe,
    Eja pak, tė vij nė vete!



    PĖR NJOLLAT…
    Ē’janė kėto njolla nė gushė e nė llėrė?
    Aman, ruaj veten, moj mollė e pabėrė!

    Ē’t’ģ solli nishanėt nė gushė e nė faqe?
    A s’ģ sheh si janė – ngjyrė manushaqe…

    Nė do qė tė piqesh, tė t’ket’ zili molla;
    Ruaj veten, mike, nga tė shkretat njolla!...



    PĖR BEHARIN
    - Dimri iku dhe na la, o behar more behar!
    Ti na erdhe dalngadal’, o behar, more behar!
    Dhe po ikėn me revan, o behar, motre behar!
    Pse s’na ndėnje edhe ca, o behar, more behar!
    “Si lė dot nėn’ e baba, o djalo zemėrbehar!
    U fejova nė janar, o djalo zemėrbehar!
    Miku thot’ do tė tė marr, o behar, more behar!
    Qysh tani nė vjesht’ tė parė, o behar, more behar!
    S’bėhen gjėrat barabar, o behar, more behar!
    Por u bėfshin pa zarar, o behar, more behar!



    PARA PASQYRĖS
    Mbeti ēupa nė pasqyrė.
    Vėshtron puērat nė fytyrė.

    Mos e vur nė merak veten.
    Ēoē ka zemra ca sekrete…

    Vuan vajza pėr njė djalė.
    Ėsht’ nė moshė pėr nė kalė.

    Mos ģ lyej, mos ģ ngjyej
    Ato shenja dashurie!

    Merre djalin, moj lastare,
    Ta shohsh veten qiqėr fare.



    SI TĖ NJOH, ASHTU TĖ DUA!
    Fytyrėėmbėla njomzake,
    Ballėngjyera me dritė,
    Bukureza fluturake,
    Pse mė step, kur m’ģ hedh sytė?

    Tė tė shoh, nuk lodhem kurrė.
    Syt’ e mi ēlodh qeshja jote.
    Trėndafili yt nė buzė
    Si qėndron e si s’rrėzohet?!

    Moj e ėmbėla mes lulesh,
    Rrezear tė kullon syri.
    Hyn nė zemėr e nuk shkulesh.
    Midis nesh pranvera hyri.

    Mė kot stepim njėri – tjetrin
    Me tė rrahurat e zemrės.
    Vetėm ne ia dimė lezetin,
    Ē’shije ka nektari ģ ėndrrės.

    Bykureza lodėrtare,
    Mbaje zjarrin, mos e shuaj!
    As tė sertė as manare,
    Siē tė njoh, ashtu tė dua!



    PUTHJA
    Puthen ėndrra e dėshirat,
    Puthen syt’ e puthen faqet.
    Puthen lulet erėmira,
    Trėndafilat,manushqet.

    Puthen zemrat me shoshoq.
    Puthet n’ballė menēuria.
    Puthen buzėt s’ndahen dot.
    E ngroh xhanin mirėsia.

    Ģ puth era gjithė lulet.
    E puth dielli gjithėsinė.
    Puth plot zjarr e plot pekule
    Dashuria dashurinė..



    LARGO TĖ FTOHTIN NGA BUZA!
    Ballėmbuluara cullufe,
    Pse m’ģ tundke ata supe?

    Kur tė tė bjerė inati,
    Ulu pakėz te sofati.

    Largoje ndrojtjen nga zemra,
    Lėri tė shpėrthejnė ėndrrat.

    Largo tė ftohtin nga buza;
    Lėre tė ndizet nga shpuza.

    Prushi zjarrt’ qė tė jap unė,
    Tė ngroh xhanin , s’tė djeg kurrė.



    AS AVASH E AS NXITUAR
    Mos u ngut, o shpirt, o djalė,
    Me durim e merr kalanė!
    As avash e as nxituar
    Tė dy dalim tė fituar…

    Jam e drojtur dhe e qetė.
    Jam e urtė, s’jam e sertė.
    Mos ma hidh syrin si ēarku!
    Mos ma shto mė tej merakun.

    Kam njė hall qė s’ta jap fjalėn.
    Zemėroj nėnėn dhe babėn.
    Mė mbajnė vajzė me kimet.
    Mė thonė: “Prit edhe dy vjet!

    Ēfarė ke, ģ them mamasė.
    Pse s’ma le zemrėn tė flasė?
    A nuk di veten ta ruaj?
    Sa do rri nėn ēadrėn tuaj?

    Jam nė moshė, jam nė ditė;
    Njoh tė mirat, ligėsitė.
    Gjuhn’ e zogjve, po tė dija
    Kaq e ngathėt nuk do rrija…



    NAZET E TUA
    Nė tė ri mė bėje naze,
    Tak me vetull, fap me supe.
    Tani po mė shfaqesh taze:
    Buzėnjomė, faqekuqe.

    Unė u plaka, ti s’u plake.
    Kush di nazet ē’na ģ gjeti!
    Ndėnė gjuh’ na mbetėn llafet
    Dhe pak prush rinie mbeti…

    Tani ėmbėl ma hedh synė,
    Sikur ndjell ndopak pendesė.
    Ti nė shpirt nuk paske brymė
    Si dikur… veē pakėz vesė.

    Veē kjo vesė mbi gjethe vjeshte
    Mė nuk vlen. A e kupton?
    Po s’e puthėn vesėn rrezet,
    Lart nė qiell s’ka si shkon.

    Nė tė ri mė bėje naze
    Dhe e re dukesh sėrish.
    Jet’ e mbushur me tallaze
    Na afron apo na prish?



    ZGJEDHJE
    Moj e veshur nė tė holla,
    Midis shoqeve tė zgjodha!

    Tė zgjodha, siē desha vetė,
    Pa dėgjuar ca tė tretė.

    Po ti, zemėr, a e di,
    Sytė pse hodha tek ty?

    Mbi ty kur ģ hodha sytė,
    Mė turbullove, moj dritė!

    Ma there zemrėn e gjirit
    Me atė strallin e syrit.



    KUR U BĖRA DHĖNDĖR
    Edhe atė ditė, kur u bėra dhėndėr,
    Mike, o moj mike, ē’m’u shtire nė ėndėrr!

    Pse je kaq e keqe, pse nuk ke mėshirė?
    Mos m’u qas mė netve, moj kup’ e papirė!

    Mos do ma kthesh mendjen, tė nis nga e para
    E nė portėn tėnde tė dėgjoj tė shara?!

    Mos mė hyr nė ėmdėrr, mike, nėpėr netė!
    Kam nė mend e zemėr vetėm njė nė jetė!



    DASHURISĖ QĖ U PENGUA
    Mike e viteve rinore
    Pse mė fshihesh dhe tani?
    Ēerdhen tėnde e ndėrtove.
    Ē’tė mundon, a mund ta di?

    Unė pėr vete…mė beso
    Brenda zemrės s’tė kam shuar.
    Edhe sot po e kujtoj
    Dashurin’ e pambaruar.

    Kur mblidhja kėngė bilbilash,
    Mblidhja ngjyrat e ylberit.
    Mblidhje erė trėndafilash;
    Ty t’ģ sillja pėrnjėheri…

    Seē mendoje ti pėr mua
    Afshin qė fshihje nė gji;
    Nė sy ta shihja tė shkruar
    Dhe te buzėt – lėngėshti.

    Zemrėn dashurizhuritur
    Gati sa s’ma ndizje flakė
    Me atė ballin e ndritur,
    Me gushėn e me ato krahė.

    Ato ndjenja shkuan, vanė.
    Kush ģ ftohu, s’ kuptoj.
    Diē ka mbet nga prushi ģ parė…
    A e ndjen, mikeshė, moj?!



    MOS U MĖRZIT!
    Mos tė mbetet hatri, grua,
    Grua tė mos vėsh merak.
    Gjithė kėngėt qė kam shkruar,
    Nuk t’ģ kam fshehur aspak.

    Shumė nepse dashurie
    Do tė ndeshėsh nėpėr vargje.
    Janė huqe kėngėrie
    Veē pėr harmoni e paqe.

    Paqen qė kėrkon poeti,
    S’do t’ia rrėmbejė askujt.
    Edhe zemrėn unė ģ shkrreti
    A nuk ia fala dikujt?

    Dhe dikushi ishe ti:
    Dritė mes vargjesh dashurie.
    Qenia jote mbjell freski.
    Mė ndez mall , stinė rinie.

    Ndaj lėshoj penėn pa frė:
    Kėndoj gjithė dashuritė…
    Se atje fill jeta zė.
    Pėr kaq gjė mos m’u mėrzit!



    SIĒ DO TI
    Nuk harrohet ajo ditė
    Njė ditė pas Vitit tė Ri.

    Me tė afėrm edhe miq
    U nisa pėr Milari*.

    Me dyfek sportiv nė krahė,
    Gjoja si pėr gjueti…

    Dhe mė pe edhe tė pashė.
    Se ē’mendoje, nuk e di.

    Pėr vete krar ģ dhashė:
    Ajo ē’doja, ishe ti.

    Kur u kthyem pėr nė fshat,
    Doli xhaxhai karshi.

    - Si shkoi gjahu? – na tha.
    Thėllėzė a kushedi…

    - Njė zogė gjetėm, - ģ thashė –
    Na kaloi mbi qershi.

    - Zogė, zogė, aq mė mirė,-
    Tha xhaxhi muhabetēi.

    Baba, nėnė lotėt fshinė.
    Gazi ģ parė nė shtėpi.




    TINGUJT E SHPIRTIT
    Ditė pėr ditė tingujt e shpirtit
    Dalin vetėm-o.
    Hapin derėn edhe ikin
    Marrin rrugėt-o.

    Gjasme marrin lej’ nga zemra.
    Zemra sikur hesht.

    Mua xhanin ma grin tėnga.
    Edhe qaj dhe qesh…

    Qaj kur tingujt qė mė dalin,
    S’dinė se ku venė.

    Qesh pėrdore kur mė marrin
    Dimėr edhe verė.

    Tinguj shpirti, tinguj xhani
    O kėngėt e mia!

    Me shoshoqin mos u hani,
    Se u grin zilia!

    O ju kėngė, duf ģ zemrės,
    Shkoni me kujdes!

    Emėr ju mė keni dhėnė
    Tash dhe kur tė vdes.


























































































    POEZI EROTIKE NGA JORGO TELO
    (Sipas meloritmit isopolifonik)


    BOTA E PAFUND E ZEMRĖS

    Dashuria – yll ģ kėngės,
    Bota e pafund e zemrės.

    Dashuria – dallg’ eprush
    cep mė cep jetėn e mbush.

    Dashuri, mė shih nė sy;
    Ēdo tė ligė e hedh me ty,

    Mė qėndro te buza pak.
    Mos u tremb nga puthja e zjarrt’.

    Puthja ėsht’ lezeti yt.
    Tė hap rrugė, nuk tė mbyt.

    Puthja ėsht’ si ēelės porte,
    s’do tamtame, s’do konforte.

    Puthja e ēdo dashurie-
    njė dhurat’ prej Perėndie.

    Njė ilaē qė zemrat ngroh,
    qė largon acar e lloh…

    Dashuria yll ģ kėngės,
    Bota e pafund e zemrės.



    MOJ E BUKUR VETULLHĖNA!

    “Moj e bukur vetullhėna,
    s’ta them dot, ē’ma thotė zemra!

    “Tė ndjej kur mė shkon te porta,
    o blbil me shumė nota.

    “Nuk mė ndez kėnga siē dua,
    qė tė prek telat e tua.

    “Djalė, si s’mė ke kuptuar.
    Syt’ e mi e kanė tė shkruar.

    “Mos ma lodh zemrėn, moj mike,
    se tė di qė s’je nazike!

    “Jo mė pak tė njoh dhe unė
    dhe nė jetė dhe nė punė.

    Tė mos shkojmė monopatit;
    mespėrmes t’ģ biem fshatit.

    “Rreth e rreth do na kėndojnė
    zogjt’ e shumt’ qė na rrethojnė.




    NĖ SOFAT TĖ BUZĖS

    - Nė sofat tė buzės
    tė rri pakėz dua.
    O moj zagorite,
    me sy ē’po mė thua?

    - Buzėt po mė digjen,
    buzėt duan krua…
    Tė kuptoj, o djalė,
    me sy tė kulluar!

    - Vallė, o moj mike,
    ē’t’ģ ka pėrvėluar?
    O moj zagorite,
    me sy ē’po mė thua?

    - Prush m’ģ bėri malli,
    zemra e dashuruar
    Tė kuptoj, o djalė,
    me sy tė kulluar!

    - Prushi me prush. Xhane,
    mallin a e shuan?
    O moj zagorite,
    me sy ē’po mė thua?

    - Nuk e di ē’tė them,
    nuk e kam provuar
    Tė kuptoj, o djalė,
    me sy tė kulluar!



    MOJ E DASHURA SI ĖNDRRA!
    Moj e dashura si ėndrra,
    moj e dashura!
    Pa trokitur hyn te zemra,
    moj e dashura!
    Ki kujdes, kur tė vij unė,
    moj e dashura!
    Llozin portės mos ja vurė,
    moj e dashura!
    Pse tė rri e tė pres jashtė,
    moj e dashura!
    S’mbetet koh’ tė lozim bashkė,
    moj e dashura!



    MARR DYLBITĖ
    Marr dylbit’ pėr tė vėshtruar.
    Ja atje pėrmbi radhua:
    njė si vash’ a njė si grua
    Ēapazi kalit kaluar.
    Malin ngjit duke kėnduar.
    Ajo shkonte tek ish ftuar.
    Unė shihja ģ menduar.
    Dylbit’ shtrėngoja nė duar
    si njė plak vullkan ģ shuar,
    por me zemėr tė harbuar.



    FLOKĖGREMISUR MBI SUPE
    - Flokėgremisur mbi supe,
    as vemi nga atat tutje?

    - Ģ nxituar je, mor djalė!
    Shoqet ē’do mendojnė, vallė?

    - Shoqet e shokėt na dinė,
    pse t’ua fshehim dashurinė?

    - Pas pune tek molla ime
    do marrim kėngė rinie.

    - Kėngėt-o qė ģ do shumė.
    Ato qė kam ngritur unė.

    - Ģ nxituar je ngahera,
    kemi dhe kėngė tė tjera.

    - E kam ngrit’ pėr tuy, moj nuse,
    flokėgremisur mbi supe.



    BAJAMET E FSHATIT
    Nė krye tė fshatit
    stisur tri bajame.
    Cilėn nga tė tria
    do ta marr pėrfare.
    Ē’ģ gėnjen tė shkretat
    era gėnjeshtare!
    Ēelin, ēelin lule,
    mbushur pun’ e madhe.
    Pa ardhur behari
    dalin ashiqare.
    Atė qė lidh kokrra
    do ta bėj manare.



    VASHĖZA GJIROKASTRITE
    Le t’ģ hapi portat zemra
    e pėr ju tė rrjedhė kėnga
    Vashėza, mjaltėza,
    Syri juaj burim drite.
    Dritėza, mjaltėza,
    Vazhėza gjirokastrite!

    Mbi kurrizin e kalasė
    unė rri me vete flas.

    Flas me vete dhe hedh sytė:
    Nė ēdo lagje xham shtėpitė.

    Pastėrtore si pasqyra,
    qytetit ģ qesh fytyra.

    Hedh dylbit’ nėpėr oborre,
    ju qendisni nė ballkone.

    Syt’ ģ bredh nėpėr dritare
    ecni ju nė trotuare.

    Mbi kalldrėmet posht’ pėrpjetė,
    krahpėrkrah dilni me djemtė.

    Bėhen pleqtė ziliqarė.
    Ėndėrroj’ vitet qė lanė.

    Shtohet lulet nė qytet,
    se ju lule jeni vet’
    Vashėza, mjaltėza,
    Syri juaj burim drite;
    Dritėza, mjaltėza,
    Vazhėza gjirokastrite!



    HAPE ZEMRĖN!
    Sepse druhem para teje,
    S’e marr vesh, nuk e kuptoj.
    Ti krenare rri pranė meje.
    Mos mė tret llambushkė, moj!

    Tė mendoje sadopak,
    Se sa vuaj unė ģ gjori
    S’do mė lije si guak…
    Fol, moj lumi qė s’tė mori!

    Ē’them kėshtu un’ derėbardhi?
    Po tė mori , mike, lumi,
    Mua dreqi do mė marri.
    Fjala “Jo” me vret si plumbi.

    Zbute pakėz krenarinė;
    Dil siē je nė tė vėrtetė.
    Se pasioni akujt shkrin
    Zemrat shpon si me shigjetė.

    S’’ėsht’ pasion pėr pakėz kohė.
    Ėshtė ndjenjė me themele.
    Nuk pres mė e s’duroj dot.
    Hapma zemrėn, gojėn ēele!

    Dhe nė dashke ndonjė tjetėr
    e t’ma thuash, ndjen vėshtirė;
    Nė s’tė marrsha dot nė prehėr,
    do tė jem njė mik ģ mirė.



    NUSJA E RE
    Mos e larė je me qumėsht,
    moj shtėllungėza e bsrdhė?
    Zėri yt (me punė, pa punė)
    po djeg sytė kureshtarė.

    Mos hiq vellon, se ģ ēmende,
    ģ tėrbove ē’ke pėrreth.
    Shpejt njė cohė hidhu llėrėve.
    Shih si bletėt po i mbledh…

    Vur njė tufėzė me lule
    ashtu kot atje mbi gjoks
    T’gjorėve djem zemrėn ua shkule.
    Mos ģ digj tė shkretėt, mos!

    Moj shtėllungėza plot dritė,
    po ku ishe gjer tani?
    Si ģ fshehe qafėn, gjinjtė,
    gjersa u bėre nuse ti?

    O ik larg nga lagjia jonė
    e ta mbledhin mendjen djemtė;
    o shėmtohu , sa s’ėsht’ vonė,
    se semure dhe ne pleqtė!


    BELAJA, SHOKĖ, BELAJA!
    Shkriu dėbora nė maja,
    belaja, shokė, belaja!
    Zuri shi, u bė hataja,
    belaja, shokė, belaja!
    Fshatit seē iu sul rrungaja,
    belaja, shokė, belaja!
    Ndau ēupėn nga mamaja,
    belaja, shokė, belaja!
    Shkoi ku deshi kumbaraja,
    belaja, shokė, belaja!
    Tek nuk deshi zemr’ e saja,
    belaja, shokė, belaja!
    Flasin djemtė maja-maja,
    belaja, shokė, belaja!
    “Eh, ē’na vajti dėm sevdaja!”
    belaja, shokė, belaja!



    ME UJKUN S’BĖHET SHAKA
    Mjegulla nė shtufe ra, moj mama!
    T’ģ marr qengjat, tė vi la, moj mama!
    Bie ujku dhe m’ģ ha, moj mama!
    Apo tė rri edhe ca, moj mama!
    Me ujkun s’bėhet shaka, moj mama!
    Mė gris ēorapet e ra, moj mama!
    Fustanin me flutura, moj mama!
    Sandalet me xhufkėza, moj mama!
    Shminė me zogėza, moj mama!
    Rruazat e bukura, moj mama!
    Dhe rripin me sumbulla, moj mama!
    M’ģ shqyen e m’ģ bėn naaa, moj mama!
    Si tė bėj, se ditė s’ka, moj mama!
    Tė bėj, ē’mė thot’ zemėra, moj mama!



    ISHTE ĖNDĖRR, APO Ē’QE?!
    Sy ndėr sy kur u vėshtruam,
    Diē tė thash’ e diē mė the…

    Dorė pėr dorė kur u takuam,
    Biseduam mė me nge.

    Kur ndenjėn faqe pėr faqe,
    Ca tė dridhura mė le.

    Buzė mė buzė firmosėm paqen.
    Hajde, ē’pėrvėlimė qe…!

    Kur nė det rėnkimesh humbėm,
    Ca tallaze ti mė dhe.

    Muret e shtėpisė u tundėn.
    Ish njė ėndėrr apo ē’qe?!



    FRESKI E DHĖMBELIT
    Te hyrje e tunelit pse qėndrove kot?
    Freski e Dhėmbelit, me ty s’nginjem dot.

    Eja sot tek unė, mos e lėr pėr mot!
    Freski e Dhėmbelit, me ty s’nginjem dot.

    Nė shtėpinė time gjen gostira plot.
    Freski e Dhėmbelit, me ty s’nginjem dot.

    Bukuroshe mali, o zambak nė gotė!
    Freski e Dhėmbelit, me ty s’nginjem dot.

    Tė tė kem tėtėrėn, se tė dua fort.
    Freski e Dhėmbelit, me ty s’nginjem dot.



    NUK NDIEJ TĖ VELUR
    Mu tek lisi si ombrellė
    Nuk e di pse heq frymė thellė.
    Mos nga ty, moj trėndafile,
    me atė zėrin si zile?

    Mu tek molla gonxhe-gonxhe,
    Ģ flas zemrės: “Pse u dogje?”
    Mos nga ty, moj trėndafile,
    me atė zėrin si zile?

    Te burimi si pasqyrė
    Pse u prisha nė fytyrė?
    Mos nga ty, moj trėndafile,
    me atė zėrin si zile?


    Te dritarja gjysmė ēelur
    Rri vėshtroj e s’ndiej tė velur…
    Mos nga ty, moj trėndafile,
    me atė zėrin si zile?

    Rri vėshtroj kofshėt e bardha
    Djersėt seē mė ikin vardha*…


    *vardha (krah.) = pa reshtur



    Ē’PATE QĖ T’U PRE OREKSI?
    Vjehrra nuses fjalė ģ pleksi:
    - Ē’pate qė t’u pre oreksi?

    Nusja me duart lėshuar
    Uli syt’ e turpėruar…

    Mėc e mėc nxori dy fjalė:
    - Moj mama, di mė ka ngjarė!

    - Mos e fol, e kuptoj vetė!
    Bėfsh njė bebe gjer nė vjeshtė!”

    Ē’u skuq nusja bukuroshe;
    Pėr ē’kish mbjellur, do tė korrte…



    MOJ E ARDHURA NĖ KOHĖ!
    Qengje, moj qengje manare,
    U njohėm tė vegjėl fare!

    Sa shpejt u bėre shelege
    Mollė e pjekur midis degėve.

    Moj e ardhura nė kohė,
    Eja, hiqma kėtė llohė!

    Hiqma llohėn qė gris shpirtin,
    Para se vitet tė ikin.



    PJERGULL E THARĖ NĖ BRINJĖ
    Pjergulla me rrush tė zi
    Shumė e menduar po rri.
    Vėshtron arrėn pėrkarshi.
    Arrės pse ia vure synė?
    Pse u ndėre tek s’arrin?
    Pjergullo nė rrukullimė,
    Arra nuk tė bėri mirė.
    S’t dha dritė, s’tė dha frymė.
    Vetėm sa tė shtrydhi gjinė…



    ĒTHONĖ SYTĖ E TU TĖ SHKRUAR?
    Ē’thonė syt’ėe tu tė shkruar?
    Thonė qenke dashuruar.
    Moj zyzeza buzėgaze,
    Dashuruar qenke taze.
    Shat’ a tetėmbėdhjetė vjeēe
    Si burbuq nė mes tė fletėve.
    Kush tė hyri ty nė mendje?
    Ē’vend ģ le nė zemrėn tende?
    Flokėdredhura mėndafsh,
    Ngreji syt’, aman, mė qafsh!
    Dhe pa folur, tė ndjej ē’thua:
    Ti nė zemėr mė ke mua.
    Kujton natėn e kaluar…



    THĖLLĖZĖ, PSE U PENDOVE?
    Nxori kumbulla burbuq
    Bėra pėr nga Shkėmbi ģ Kuq*.

    Poshtė shkėmbit nė njė rrėzė
    Rrinte trembur njė thėllėzė.

    Shkoi gjer nė rrėz’ tė malit.
    Si u lodh, ecjen e ndali.

    Dhe…nga qė ma dinte huqin,
    Nisi kėngėn: “Kuqri-kuqri!”

    Unė – fshehur nė dėllinjė
    Ja mora me fėrshėllimė.

    Fėrshėlleva sa u lodha,
    Por thėllėzėn dot s’e ndolla.

    S’dija kėngė thėllėzore,
    Moj thėllėzė, qė u pendove?!

    *Shkėmbi ģ Kuq (top.)=shpelle e kuqėrremte
    prane fshatit tim Konckė ne Zagori.



    TEK SOFATI Ģ GURRĖS
    Pėrmbi lug tė gurrės
    Gurullonte ujė.
    Buzėt vure ti,
    Buzėt vura unė.

    Mė tej seē mė shkrepi.
    S’e ndjeva as vetė.
    Mora njė grusht ujė,
    E hodha pėrpjetė.

    Bluza jote e hollė,
    Seē t’u lag nė supe.
    Nė fillim u trembe
    E pastaj u skuqe.

    Njė bilbil ģ lodhur
    Nė deg’ tė qershisė
    Na mbuloi me kėngė.
    S’na ģ ndau sytė.

    Ē’u bė ziliqar
    Bilbil kėngėtari;
    Tek na shihte pranė
    Porsi dy zogj mali.

    Tek sofati ģ gurrės
    Ēlodheshin nėn hije.
    Shalli ģ hollė tė ngjante
    Vello nusėrie…



    U RRITE, SA M’U MBUSH SYRI
    Qė kur ishe aguridhe,
    Syrin ty ta kisha hedhė.
    Ise akoma jeshile,
    Shegė, moj e mira shegė!

    Nėpėr fletė, nėpėr degė
    U rrite, sa m’u mbush syri.
    Lum kush tė ka pėrkėdhelė!
    Rroft’ e qoftė kush tė rriti!

    Por, m’ģ lumturi jam unė,
    Qė tė bėra ty pėr vete.
    Faqekuqeja me vulė,
    Pjekur-o pėr ziafete.

    Me gjethen tėnde tė njomė
    Fshima pak djersėn mbi vetull.
    Eja, moj, qė tė na shonė
    Faq pėr faqe mbėshtetur!


    MOS U NGUT!
    Kur po dilje nga dyqani
    T’u ngrit fundi ģ fustanit.

    T‘u ngrit fustani pėrpjetė.
    Hodhe sytė rreth e rreth.

    Disa djem qė ishin pranė,
    “Mashalla!” - nė njė zė thanė.

    Kur fustanin ule vetė;
    T’u hap bluza fletė-fletė.

    Syt’ padashur kisha hedhė.
    Pashė dy si ftonj tė verdhė.

    Si tė verdhė a si tė bardhė;
    E ktheva kokėn mėnjanė.

    Kush ka fat, moj trėndafile,
    T’ģ shijojė ato”burime”?

    Mos u ngut, thėllėzė mali
    Lart me nge pret thėllėzari!



    KAM NJĖ XHENG NĖ ZEMĖR
    Kam njė xheng njė si maraz,
    Kur tė vij, mike, nga pas.
    As me fjalė nuk tė ngas.
    Ti mė thua: “Mos m’u qas!”

    Po pėrse, mike, pėrse?
    E harrove, ē’mė the dje?
    Mos mė bėn ndonjė hile,
    Apo turp nga bota ke?!

    Nė e ke me pishmanllėk,
    Unė s’bėj as gėk as mėk.
    Por te syt’ tė shoh njė cėrk’
    Tė rreh zemra me tėk-tėk.

    Eja, veten mos mundo!
    Se tė dua siē mė do!
    Tė kalojmė kohėn-o
    Me mjaltin e shpirtit-o!



    TĖ ADMIROJ, POR…
    Ģ mbledh djemtė, moj ēapkėne.
    Ē’nur natyra ty tė fali!
    Buzėlule, ballėhėnė
    Qerpikshtizė, sykristali.

    Kushdo pret, tė t’shtijė nė dorė.
    Ēmendur teje, por mė kot.
    N’flokt’ e mi ka rėnė borė.
    Dhe me ta duket se lot.

    Tė jetė lodėr e jo tallje.
    Tė mė fyesh, bėn mėkat.
    T’admiroj, moj shtojzavalle,
    Lodrat, sytė e vetėm kaq.

    Ma prano njė fjalė miku:
    Mos e pėrhumb bukurinė!
    Me zjarr zemre, sy fisniku;
    Gjej, moj mike, dashurinė!



    ME PASQYRĖ DO TĖ TĖ DJEG
    Me pasqyrėzėn e xhepit
    Gjithė diellin e mora.
    Nė oborr atje te cepi
    Qė nga rruga ta dėrgova.

    Prit e hiē, s’lėvize fare.
    Ta dėrgova si sinjal…
    Kushedi me mend ē’mė shave:
    “Ē’bėn kėshtu, more budall!”

    Jam “budall” e nazeli,
    Sytė – qelq kur t’ģ verboj.
    Po ē’t’ģ bėsh zemrės qė s’rri
    Dhe mė nxit, shelege, moj!

    Tė verboj e prapė mė vidhesh.
    Mirėkuptim ti nuk mė jep.
    Tjetėr herė sado tė fshihesh;
    Me pasqyrė do tė tė djeg.

    Me ē’pasqyrė, do thuash ti.
    Do fillosh, djalosh, me diell?
    Do t’tė djeg me syt’ e mi.
    Syt e mi – njė copė qiell…



    ZONJUSHES
    Sa tė pashė, syrin ma mbushe,
    Aman, dale. ,moj zonjushe,
    Eja, eja sylarushe!

    Tė keqen e asaj gushe.
    Dil e hidhu prej gėmushe!
    Mos u fsheh, moj lepurushe!
    Mos rrėshqit si gjarpėrushe!
    Lezet ke, siē je – drenushe.
    Ma jep fjalėn, faqeprushe.
    Kėtė zemrėn time mbushe!
    Kur tė vi tė tė t’marr pėr nuse,
    Do mė shohshh nė ballė tė krushqve.
    Aman, dale. ,moj zonjushe,
    Eja, eja sylarushe!



    NĖ DITĖT QĖ VILEJ RRUSHI
    Nė ditėt qė vilej rrushi
    Vashėzo, moj bandille.
    Syrino ē’ma vėrvije.
    Mua gėzimi mė mbushi:
    Erdhe me faqet si prushi.
    Erdhe, erdhe qeshi xhani
    Me syn’ e ndritur si xhami.
    Pranė rrimė, fjalė s’themi.
    Buza jote si melhemi.
    Nėnat tutje diē po thonė…
    Domosdo pėr dasmėn tonė…
    Vashėzo, moj bandille.
    Syrino ē’ma vėrvije.



    MOJ E VOGĖL BALLĖDRITĖ!

    Moj e vogėl ballėdritė,
    Pse, moj, pse po m’ģ ngul sytė?
    Ē’ģ trazove me tė mitė
    Si nė blu si tė jeshiltė.

    Oh, e di, moj lodėrtare;
    Me vėshtrime mė ngordh fare.
    Tėpkėn si njė magjistare
    Zemrės m’iu bėre pjesėtare…



    A DURON TRUPI PA NGRĖNĖ?
    Ē’mė griu malli ē’mė griu,
    si duroj, a derėziu!
    Pėr njė mike nga Veriu
    Eh, ē’mė magjepsi leshprera
    Me ato sjelljet e tjera…
    Dhe tė jetė mot ģ ftohtė.
    Kurmi ģ saj – oxhak ģ ngrohtė.
    Tė duroj, mė thonė tė tėrė
    A duron trupi pa ngrėnė?
    si duroj, a derėziu!



    EJA PAK, TĖ VIJ NĖ VETE!
    Ishte gusht a shtator ishte
    Lajthi mblidhja nė lajthishte.
    S’mund t rri pa e pėrmendur:
    Njė trupvogėlė ketrushe,
    Fustanshkurtėr, bluzėkuqe.
    Ku na u fshehe, moj burbuqe?
    Ku u zhduke, kullumbri,
    Moj faqja ngjyrėlajthi.
    Na bėn lodra a s’e di?
    Nėpėr dendėsin’ e fletve,
    Eja pak, tė vij nė vete!



    NĖ BALLKON MĖ RRIJE
    Nė ballkon mė rrije,
    Lulet bėnin hije.
    Ulur kėmbė mbi kėmbė.
    Ē’nur tė kishte rėnė!
    Mos luaj me mua,
    Moj gjunjėzbuluar!
    Lart tė ngjitem dua,
    Por jam ģ duruar.
    Do ta marr mė shtruar,
    Tė dal ģ fituar…


    VASHĖZ-O, BUZAQERSHI
    Do shkul zemrėn ta jap ty,
    vashėz-o, buzaqershi!
    Nė daē mbaje hajmali.
    Nė daē zaptoje nė gji.
    Unė pa zemėr do rri,
    Se zemra ime je ti.
    Mos mė lodh, moj syulli,
    Se merr zemra arrati.



    TRĖNDAFILE, NUSE JETE
    Moj trėndafilja nė hije,
    Eja, dalim nė kopshtije!
    Rrezes diellit mos iu tremb,
    Moj e rritura nė shkėmb!
    Fshihiu mjegullės pa cipė;
    Tė guē gushėn, tė puth sytė.
    Unė po tė marr me vete,
    Trėndafile, nuse jete.


    OBORRI PLOT TRĖNDAFILĖ
    Oborri plot trėndafilė,
    Konxhe trėndafileja,
    Moj fustanjeshileja!

    Mbi tė gjitha feksje tinė.
    Vetėm ti ma mbushe synė.
    S’tė kėputa atė ditė.
    Thash’ tė kolmeshe njėēikė.
    T’ģ bėje petalet tumbė,
    Ashtu siē merak kam unė..
    Kam maraz edhe kam frikė:
    Mos tė zėrė breshėr e ngricė…
    Konxhe trėndafileja,
    Moj fustajeshileja!



    TĖ TĖ MARR TĖ TĖRĖ
    Ēfarė tė paskam bėrė,
    moj shpirte, moj xhane?
    Pse mė qėndron rėndė.
    Sa herė tė kam thėnė:
    Tė tė marr tė tėrė.
    Siē e kemi lėnė
    Me krushq e me kėngė,
    moj shpirte, moj xhane!



    FSHATIN E NGRITI KĖNGA
    Fshatin seē engriti kėnga,
    flutur, moj krahėergjenda!
    More djalė nė fshat brenda.
    Deshe vet’ a ta dha nėna?
    Desha vet’ se ma dha zemra.
    Njohėm shoshoqin nga rrėnja…



    KUR PRANVERA SAPO NISI
    Kur pranvera sapo nisi,
    Nė dritare diēka krisi.
    Perden tyl pėrpak ma grisi.
    Cėk – nė qafė mė cimbisi.
    Obobo, ē’u frikėsova!
    Batanijen tej e hodha,
    Por, ē’e do se u zbulova.
    Edhe kaq deshi bilbili.
    Nė krevat pa merak hyri.
    Ndeza dritėn dhe e pashė.
    “Ē’do, bilbil, kėtu?”- ģ thashė.
    Desha s’desha me tė rashė
    Edhe s’u gdhiva mė vashė.



    NJĖRI – TJETRIN DESHĖM HAPUR
    - Diellin sapo fsheh mali,
    Mė bėhet njė komb pėrnbrenda.
    S’duroj, sa prapė tė dali;
    Tė kėrcas’ puna dhe kėnga.

    - Mbrėmja jonė plot drit e hėnė
    Kombin ta zgjidh shpejt, o djalė!
    Nata kalon me njė ėndėrr.
    Prapė vjen mėngjesi ģ bardhė.

    - Moj e shpejt’ si erė mali,
    Pjergull-o, lastar ģ njomė,
    Njėri – tjetrit ia dimė hallin.
    Sup mė sup, moj, tek punojmė.

    - Njėri – tjetrin deshėm hapur,
    Nėpėr fshat kush s’na ka parė?
    Dashuria jonė e pastėr –
    Si e ardhmja jonė e mbarė.


    HAJDE, ZOGĖ ALAMEĒE!
    Mos mė rri kaq kryeneēe
    Hajde zogė alameēe*,
    Kur u bėre njėzet vjeēe!
    Si s’t’ģ paska ėnda qejfet?
    Jeta pa qejfe nuk vete.
    Ē’do mbamė mend prej kėsaj jete?
    Mos mbaj hatėrin e pleqve.
    Pleqt’ tė velur janė pėr vete…
    Hajde, zogė alametēe,
    Kur u bėre njėzet vjeēe?!

    *alameēe (krah.)= e mrekullueshme



    BUKUROSHEE PRILLIT
    Tė pėrcolli nėna nė Qafė tė Udinit
    Aman lule e njomė,
    Bukuroshe e prillit!
    Veten time pashė te bebja e syrit.
    Njė pas njė ia hiqja fletėt trėndafilit.
    Pupu, ē’m’u rrėnqethėn rrėmbėzat e shpirtit!
    Sa u kthye nėna, vrapuam drejt blirit.
    Si pambuk na ngjante sheshi ģ trifilit.
    Telikosur sosėm afėr Shen Sotirit.
    Aman lule e njomė,
    Bukuroshe e prillit!


    NĖ U BĖFSHA
    Nė u bėfsha porsi zoēkė,
    Do t t’ulem mu mbi kokė.

    Nė u bėfsha porsi flutur,
    Do tė t’rri mbi syt’ e bukur.

    Nė u bėfsha si njė mizė,
    Do tė t’futem mu nė sisė.

    Nė u bėfsha suferinė,
    Do ma ndjesh mirė freskinė.

    Nė u bėfsha arz’ e sertė,
    Do tė hyj , ku nuk ta pret…

    Le pa le, n’u bėfsha xhind,
    Do a s’do, do tė tė bind..

    Pastaj mendjen do ta ndash:
    Brenda vetes do mė mbash.



    NUK JAM ĒUPĖ SI NJĖHERĖ
    Trim, o trim, balukeprerė,
    Ē’do mbi derė e nėn derė?
    Nuk jam ēupė si njėherė.
    Sot jam nėnė dhe me bebe.
    Kam me kė tė pėrkėdhelem
    Mos harxho mė kot sinjalet!
    Pėr ē’bėmė gjer dje, na falet…
    Qejfin shoshoqit ia bėmė.
    Tani guri zuri vendė…



    NĖ SHULLĖ TĖ GJOKSIT NJOMĖ
    Nė shullė tė gjokst njomė, nė-o nė shullė.
    Tė mbėshtetem ca, pranomė, nė-o nė shullė.
    Nė tė dhembtė pak, duromė, nė-o nė shullė.
    Nė fillim si hollė e hollė, nė-o nė shullė.
    Pėr mė gjetkė, si ta shomė, nė-o nė shullė.
    Se e tėra je e njomė, nė-o nė shullė.



    MESPĖRMES LUMIT
    Pėrtej e pėrkėtej lumit me dallgė
    Dhe djali dhe vasha – ballėpėrballė.

    Me duar, me shenja diē po thonė
    Por zhurma dhe dallgėt ģ pengojnė.

    Nga djali, nga vasha shpresa s’humbi;
    Ndaj rrinin edhe prisnin t’binte lumi.

    Dhe shiu dhe dielli vesh u morėn:
    Njė iku, njė doli, dallgėt shporrėn.

    Plot mall mespėrmes lumit tė shtruar
    Tė dy djalė e vajzė u pėrqafuan.



    POSHTĖ DRITARES
    Poshtė dritares tė shkova,
    Lart vėshtrimin e dėrgova.

    Kishe hipur nė dritare.
    Me merak xhamat po laje.

    Po ģ fshije me merak.
    Ndritte kėmisha fap-fap!

    Si nė ēark seē u gozhdova.
    Hape derėn, se u lodha!

    Si na rrihet, vetullēark
    Pa u puthur larg e larg?



    NĖ JE ESHKĖ, STRRALL JAM UNĖ
    Vashė, o vashė, as mė thua,
    Mos kastile shkon nė krua?

    Shkon nė krua ti kastile.
    Ēon pėr ujė mushkėn me zile.

    Zilkat nuk mė duhen mua,
    Se tė thjeshtė ty tė dua!

    Tė lakmoj si vajzė tė thjeshtė
    Mos u ndiz, se nuk je eshkė!

    Nė je eshkė, strrall jam unė.
    Tė dy tok sosim ēdo punė…



    MENDJE KU V ETE?
    Kur tund qumshtin nė vedrushe
    Shkund dhe mendjen fluturuese:

    Ku vete, mendje, ku vete?
    Hidhesh nga qejfet nė derte…

    Qejfe kish kur ishte vakti.
    Tani hallet rritin shtatin.

    Mos bridh, mendje, kot mė kot.
    Mos u zgjat, tek s’arrin dot!



    NUK DUROHET
    Ē’gjynahe kam bėrė ģ gjori?
    Mikja pse s’mė lėshon pė?

    Sa ta shoh, djalli e mori,
    Pa tė qetė do ta lė.

    Nė u puthēim ndonjėherė.
    Mė pastaj nuk e ngas mė.

    Po mė erdhi dot nė derė,
    Nat’ e ditė do rri me tė.

    Nuk e di ē’do bėj ģ ngrati.
    Do rri zgjuar a do flė.

    Ama, edhe prit tė presim,
    Nuk durohet, s’ėshtė gjė.



    NĖPĖR ĖNDRRA
    Do t’ia marr, siē ma thotė zemra.
    Do t’u flas pėr disa ėndrra…

    Ėndrrat-o qė ndaj tė gdhirė
    Ma trazojnė’ gjumin e mirė.

    Ėndrrat-o me ca lanete
    Mė bėjnė tė flas me vete.
    Flas ģ vetėm nėpėr gjumė:
    “Ē’doni, lanete, tek unė?

    Nuk e shihni ē’kam pėr faqe?
    Shortin tim si meshė Pashke.



    NĖPĖR SUFERINĖ
    Sa filloi njė suferinė,
    Zbritėn varg dhėntė nė brinjė.
    Dha bariu fėrshėllimė.
    E dėgjoi zonja Marinė.
    Doli vrap pėrmbi kodrinė.
    Zogjt’ e tmbur cicėrinė.
    Rrotulloi Marina synė.
    Sa ģ ndeshi me barinė.
    Dy vėshtrimet xixėllinė.
    Ndjeu shpella drithėrimė.

    Bariu e zonja Marinė
    S’pritėn mbrėmjen e shtėpinė.
    Nuk pėrfillėn suferinė.
    E ndezėn “zjarrin” nė brinjė.
    Mė tė lumtė, moj Marinė!



    BLETĖZ-O, BIJĖ E NĖNESĖ!
    - Pse t’u lag syri me djersė,
    Bletėz-o, bij’ e nėnesė?
    - S’ėshtė djers’ po ėshtė vesė,
    Mbledhur-o qė nė mėngjes.
    Nėpėr lulet e bahēesė.
    Po vė mjaltin shtresė-shtresė.
    Ėmbėlsirė pėr fejesė…



    MJEGULL E BARDHĖ
    Mjegull e bardhė mbi shkėmb,
    Ē’’ke qė ngele nė njė vend?

    Mos ke shtėnė dashuri
    Me hėnėn ballėflori?

    S’rri dot hėna pa lodruar.
    Ėsht’ me qiellin – dashuruar.

    Veē atij ia ka dhėnė besėn.
    Mjegull gjej njė mjegull tjetėr.



    MOS U MBODHIS!*
    Tek marr shatėn dhe ujis,
    Vėshtroj ty ulur nėn lis.
    Shoh se si duart lėviz.
    Me lezet veten stolis.
    Cėk-cėk vetullat cimbis.
    Ģ derdh flokėt mbi kurriz.
    Ulem shushatur mbi plis.
    Me mendje ēoē mollois…
    Veē pėr ty atje nėn lis,
    Moj lastarja qiparis!
    Rritu ca, mos u mbodhis!
    Unė me sy tė gudulis,
    kurse tjetri tė ujdis…

    * mbodhis (gr.) = vono



    KUR DUHEMI
    Pa qėllim atje te lisat
    Pak me bėrryl tė gudulisa.

    Injėn pakėz e largove,
    Por nuk ike as nuk fole.

    Kaq m’u desh, pėr kokėn tėnde.
    Lehtė tė kapa pėr llėre.

    Faqja jote porsi gruri
    Beharin nė sy ma pruri.

    Me nur tė asaj gėrshete
    Kokėn tek mua mbėshtete.

    Shum koh’ ē’tė ishte, vallė,
    Edhe pranė dhe tė ndarė?

    Mė nė fund mė the tė thashė:
    “Duhemi, pa rrimė bashkė!”



    A MĖ SHĖRON DOT?
    Mbrėmė mė sėmure.
    Zemra: bot-e-bot.
    Faqekarafile,
    a mė shėron dot?

    Frynte suferinė
    tek rrija nė portė.

    Kėrkova ta hapja,
    Nuk e hapja dot.

    Disa herė ģ gjori
    e godita fort.

    Po ti nuk u ndjeve,
    Prita kot mė kot.

    Nuk di.. s’mė dėgjove
    A s’mė prisje sot?

    O ē’mė plevitose,
    Kur prisja tė ngroht’!



    TUFĖZA ME MENEKSHE
    Gdhirė dita mirė s’qe,
    Tufėza me menekshe!
    Malit ē’iu ngjite me nge,
    Tufėza me menekshe!
    Ėndrrat nė mesudhė ģ le,
    Tufėza me menekshe!
    Seē u nise jelekēe*
    Tufėza me menekshe!
    Por nė tjetėr “klimė” re…
    Tufėza me menekshe!
    “Bobo, ē’bėra!” – pa zė the.
    Tufėza me menekshe!
    Ku mė dėrgove ,nėne?
    Tufėza me menekshe!
    Tė tha nėna: “S’ka gajle!”
    Tufėza me menekshe!
    Do mėsohesh dhe atje,
    Tufėza me menekshe!

    *jelekēe (krah.)= gjysmė zhveshur, vetėm me jelek



    ĒMIMI…
    Them tė shkoj , ku nuk nuk kam shkuar.
    Ia vlen, s’ia vlen..!
    Do kėrkoj ē’nuk kam kėrkuar.
    Ia vlen, s’ia vlen..!
    Them t’ia plas mikes nė portė;
    Ia vlen, s’ia vlen..!
    Ē’kam t’ia them me zė tė fortė;
    Ia vlen, s’ia vlen..!
    Lėre, nė m’u zemėroftė;
    Ia vlen, s’ia vlen..!
    Edhe fjalė nė lėshoftė;
    Ia vlen, s’ia vlen..!
    Do pres tė fitojė durimi
    Ia vlen, s’ia vlen..!
    Varet se me ēfarė ēmimi
    Ia vlen, s’ia vlen..!



    TĖ DUA, KONXHE, TĖ DUA!
    Fshehur nėn gjethet e tua,
    Tė dua, konxhe, tė dua!
    Konxhe, pse rri e frikuar?
    Tė dua, konxhe, tė dua!
    Fletėt hap, eja me mua!
    Tė dua, konxhe, tė dua!
    Tė jap mjaltė tė kulluar,
    Tė dua, konxhe, tė dua!
    Tė jap diell tė qėruar;
    Tė dua, konxhe, tė dua!
    Tė jap syt’ e kaltėruar;
    Tė dua, konxhe, tė dua!
    Tė jap shpirtin e duruar,
    Tė dua, konxhe, tė dua!
    Dhe zemrėn e pėrvėluar,
    Tė dua, konxhe, tė dua!
    Do tė vish, a si mė thua?
    Tė dua, konxhe, tė dua!



    O SOT O KURRĖ!
    Moj qenushezė leshdrudhė,
    mos nėn udhė
    e mbi udhė!
    Vjen e ikėn si furtunė,
    mos nėn udhė
    e mbi udhė!
    Na ģ le djemtė pa punė.
    mos nėn udhė
    e mbi udhė!
    Syt’ mbi ty ģ mbajnė pullė,
    mos nėn udhė
    e mbi udhė!
    Sa gremisen, vrasin gjunė.
    mos nėn udhė
    e mbi udhė!
    Kė pėr zemėr ke mė shumė?
    mos nėn udhė
    e mbi udhė!
    Jepe fjalėn…sot o kurrė,
    mos nėn udhė
    e mbi udhė!
    Mblidhe mendjen , moj leshdrudhė!
    mos nėn udhė
    e mbi udhė!



    DO DUROJMĖ DHE NJĖĒIKĖ
    - Mbasdreke shumė tė prita,
    Fustan kaltėra me pika!
    Tė kėrkova s’tė arrita,
    Moj syndezura me drita!

    - Tė t’gėnjej, mė bie pika,
    O djalosh syri me ēika!
    Duke pritur tė mėrzita.
    Jam e vogėl, s’ka ardhė dita.

    - Pran’ teje kaloj pėrditė,
    Zepėrprusheja bardhikė.
    Kur t’ģ hedh, pse m’ģ hedh sytė?
    Moj lastareja sybbriskė!

    - Pran’ e kemi bahēet tona.
    S’kemi nevojė pėr nojma*.
    Pranė kemi dhe shtėpitė;
    Do durojmė dhe n jėēikė.

    * nojma (gr.)=shenja




    MĖ SILL NĖ VETE!
    Jam ģ ri tamam nė moshė.
    Mė dhemb zemėr edhe kokė.

    As mė thoni, ē’tė kem, vallė?
    Mos tė ftohtė do kem marrė?

    A mos ėshtė pėrcėllimė,
    Qė mundoka shumė rininė?

    Ti, moj, ti qė mė sjell ethe,
    Eja pak, tė vij nė vete!



    PĖR NJOLLAT…
    Ē’janė kėto njolla nė gushė e nė llėrė?
    Aman, ruaj veten, moj mollė e pabėrė!

    Ē’t’ģ solli nishanėt nė gushė e nė faqe?
    A s’ģ sheh si janė – ngjyrė manushaqe…

    Nė do qė tė piqesh, tė t’ket’ zili molla;
    Ruaj veten, mike, nga tė shkretat njolla!...



    PĖR BEHARIN
    - Dimri iku dhe na la, o behar more behar!
    Ti na erdhe dalngadal’, o behar, more behar!
    Dhe po ikėn me revan, o behar, motre behar!
    Pse s’na ndėnje edhe ca, o behar, more behar!
    “Si lė dot nėn’ e baba, o djalo zemėrbehar!
    U fejova nė janar, o djalo zemėrbehar!
    Miku thot’ do tė tė marr, o behar, more behar!
    Qysh tani nė vjesht’ tė parė, o behar, more behar!
    S’bėhen gjėrat barabar, o behar, more behar!
    Por u bėfshin pa zarar, o behar, more behar!



    PARA PASQYRĖS
    Mbeti ēupa nė pasqyrė.
    Vėshtron puērat nė fytyrė.

    Mos e vur nė merak veten.
    Ēoē ka zemra ca sekrete…

    Vuan vajza pėr njė djalė.
    Ėsht’ nė moshė pėr nė kalė.

    Mos ģ lyej, mos ģ ngjyej
    Ato shenja dashurie!

    Merre djalin, moj lastare,
    Ta shohsh veten qiqėr fare.



    SI TĖ NJOH, ASHTU TĖ DUA!
    Fytyrėėmbėla njomzake,
    Ballėngjyera me dritė,
    Bukureza fluturake,
    Pse mė step, kur m’ģ hedh sytė?

    Tė tė shoh, nuk lodhem kurrė.
    Syt’ e mi ēlodh qeshja jote.
    Trėndafili yt nė buzė
    Si qėndron e si s’rrėzohet?!

    Moj e ėmbėla mes lulesh,
    Rrezear tė kullon syri.
    Hyn nė zemėr e nuk shkulesh.
    Midis nesh pranvera hyri.

    Mė kot stepim njėri – tjetrin
    Me tė rrahurat e zemrės.
    Vetėm ne ia dimė lezetin,
    Ē’shije ka nektari ģ ėndrrės.

    Bykureza lodėrtare,
    Mbaje zjarrin, mos e shuaj!
    As tė sertė as manare,
    Siē tė njoh, ashtu tė dua!



    PUTHJA
    Puthen ėndrra e dėshirat,
    Puthen syt’ e puthen faqet.
    Puthen lulet erėmira,
    Trėndafilat,manushqet.

    Puthen zemrat me shoshoq.
    Puthet n’ballė menēuria.
    Puthen buzėt s’ndahen dot.
    E ngroh xhanin mirėsia.

    Ģ puth era gjithė lulet.
    E puth dielli gjithėsinė.
    Puth plot zjarr e plot pekule
    Dashuria dashurinė..



    LARGO TĖ FTOHTIN NGA BUZA!
    Ballėmbuluara cullufe,
    Pse m’ģ tundke ata supe?

    Kur tė tė bjerė inati,
    Ulu pakėz te sofati.

    Largoje ndrojtjen nga zemra,
    Lėri tė shpėrthejnė ėndrrat.

    Largo tė ftohtin nga buza;
    Lėre tė ndizet nga shpuza.

    Prushi zjarrt’ qė tė jap unė,
    Tė ngroh xhanin , s’tė djeg kurrė.



    AS AVASH E AS NXITUAR
    Mos u ngut, o shpirt, o djalė,
    Me durim e merr kalanė!
    As avash e as nxituar
    Tė dy dalim tė fituar…

    Jam e drojtur dhe e qetė.
    Jam e urtė, s’jam e sertė.
    Mos ma hidh syrin si ēarku!
    Mos ma shto mė tej merakun.

    Kam njė hall qė s’ta jap fjalėn.
    Zemėroj nėnėn dhe babėn.
    Mė mbajnė vajzė me kimet.
    Mė thonė: “Prit edhe dy vjet!

    Ēfarė ke, ģ them mamasė.
    Pse s’ma le zemrėn tė flasė?
    A nuk di veten ta ruaj?
    Sa do rri nėn ēadrėn tuaj?

    Jam nė moshė, jam nė ditė;
    Njoh tė mirat, ligėsitė.
    Gjuhn’ e zogjve, po tė dija
    Kaq e ngathėt nuk do rrija…



    NAZET E TUA
    Nė tė ri mė bėje naze,
    Tak me vetull, fap me supe.
    Tani po mė shfaqesh taze:
    Buzėnjomė, faqekuqe.

    Unė u plaka, ti s’u plake.
    Kush di nazet ē’na ģ gjeti!
    Ndėnė gjuh’ na mbetėn llafet
    Dhe pak prush rinie mbeti…

    Tani ėmbėl ma hedh synė,
    Sikur ndjell ndopak pendesė.
    Ti nė shpirt nuk paske brymė
    Si dikur… veē pakėz vesė.

    Veē kjo vesė mbi gjethe vjeshte
    Mė nuk vlen. A e kupton?
    Po s’e puthėn vesėn rrezet,
    Lart nė qiell s’ka si shkon.

    Nė tė ri mė bėje naze
    Dhe e re dukesh sėrish.
    Jet’ e mbushur me tallaze
    Na afron apo na prish?



    ZGJEDHJE
    Moj e veshur nė tė holla,
    Midis shoqeve tė zgjodha!

    Tė zgjodha, siē desha vetė,
    Pa dėgjuar ca tė tretė.

    Po ti, zemėr, a e di,
    Sytė pse hodha tek ty?

    Mbi ty kur ģ hodha sytė,
    Mė turbullove, moj dritė!

    Ma there zemrėn e gjirit
    Me atė strallin e syrit.



    KUR U BĖRA DHĖNDĖR
    Edhe atė ditė, kur u bėra dhėndėr,
    Mike, o moj mike, ē’m’u shtire nė ėndėrr!

    Pse je kaq e keqe, pse nuk ke mėshirė?
    Mos m’u qas mė netve, moj kup’ e papirė!

    Mos do ma kthesh mendjen, tė nis nga e para
    E nė portėn tėnde tė dėgjoj tė shara?!

    Mos mė hyr nė ėmdėrr, mike, nėpėr netė!
    Kam nė mend e zemėr vetėm njė nė jetė!



    DASHURISĖ QĖ U PENGUA
    Mike e viteve rinore
    Pse mė fshihesh dhe tani?
    Ēerdhen tėnde e ndėrtove.
    Ē’tė mundon, a mund ta di?

    Unė pėr vete…mė beso
    Brenda zemrės s’tė kam shuar.
    Edhe sot po e kujtoj
    Dashurin’ e pambaruar.

    Kur mblidhja kėngė bilbilash,
    Mblidhja ngjyrat e ylberit.
    Mblidhje erė trėndafilash;
    Ty t’ģ sillja pėrnjėheri…

    Seē mendoje ti pėr mua
    Afshin qė fshihje nė gji;
    Nė sy ta shihja tė shkruar
    Dhe te buzėt – lėngėshti.

    Zemrėn dashurizhuritur
    Gati sa s’ma ndizje flakė
    Me atė ballin e ndritur,
    Me gushėn e me ato krahė.

    Ato ndjenja shkuan, vanė.
    Kush ģ ftohu, s’ kuptoj.
    Diē ka mbet nga prushi ģ parė…
    A e ndjen, mikeshė, moj?!



    MOS U MĖRZIT!
    Mos tė mbetet hatri, grua,
    Grua tė mos vėsh merak.
    Gjithė kėngėt qė kam shkruar,
    Nuk t’ģ kam fshehur aspak.

    Shumė nepse dashurie
    Do tė ndeshėsh nėpėr vargje.
    Janė huqe kėngėrie
    Veē pėr harmoni e paqe.

    Paqen qė kėrkon poeti,
    S’do t’ia rrėmbejė askujt.
    Edhe zemrėn unė ģ shkrreti
    A nuk ia fala dikujt?

    Dhe dikushi ishe ti:
    Dritė mes vargjesh dashurie.
    Qenia jote mbjell freski.
    Mė ndez mall , stinė rinie.

    Ndaj lėshoj penėn pa frė:
    Kėndoj gjithė dashuritė…
    Se atje fill jeta zė.
    Pėr kaq gjė mos m’u mėrzit!



    SIĒ DO TI
    Nuk harrohet ajo ditė
    Njė ditė pas Vitit tė Ri.

    Me tė afėrm edhe miq
    U nisa pėr Milari*.

    Me dyfek sportiv nė krahė,
    Gjoja si pėr gjueti…

    Dhe mė pe edhe tė pashė.
    Se ē’mendoje, nuk e di.

    Pėr vete krar ģ dhashė:
    Ajo ē’doja, ishe ti.

    Kur u kthyem pėr nė fshat,
    Doli xhaxhai karshi.

    - Si shkoi gjahu? – na tha.
    Thėllėzė a kushedi…

    - Njė zogė gjetėm, - ģ thashė –
    Na kaloi mbi qershi.

    - Zogė, zogė, aq mė mirė,-
    Tha xhaxhi muhabetēi.

    Baba, nėnė lotėt fshinė.
    Gazi ģ parė nė shtėpi.




    TINGUJT E SHPIRTIT
    Ditė pėr ditė tingujt e shpirtit
    Dalin vetėm-o.
    Hapin derėn edhe ikin
    Marrin rrugėt-o.

    Gjasme marrin lej’ nga zemra.
    Zemra sikur hesht.

    Mua xhanin ma grin tėnga.
    Edhe qaj dhe qesh…

    Qaj kur tingujt qė mė dalin,
    S’dinė se ku venė.

    Qesh pėrdore kur mė marrin
    Dimėr edhe verė.

    Tinguj shpirti, tinguj xhani
    O kėngėt e mia!

    Me shoshoqin mos u hani,
    Se u grin zilia!

    O ju kėngė, duf ģ zemrės,
    Shkoni me kujdes!

    Emėr ju mė keni dhėnė
    Tash dhe kur tė vdes.

  15. #15
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    01-08-2007
    Postime
    1,285
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Sot i gjeta pėr herė tė parė
    Kėto vargje-MARGARITARĖ
    Jorgo vėllai na kėnaqe
    Sa shumė vargje-si ilaēe.

    Vazhdo shkruaj, mos u ndal
    Nė forum tė gjitha na i fal!

  16. #16
    i/e regjistruar Maska e Jorgo Telo
    Anėtarėsuar
    09-03-2008
    Postime
    558
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    PROZE NGA FORGO TELO

    Tregim nga Jorgo TELO: AKSIONI“BLIC”

    M
    barimi i Botėrorit 2002 bėri qė departamentet e TVSH-sė si televizion publik ta intensifikonin punėn lidhur me transmetimin e emisioneve tė shtyra...
    Isha duke ndjekur transmetimin e ritransmetimin e njė rubrike me mjaft interes pėr teleshikuesit. Ishte njė bisedė e hapur nė studio. Nė thelb tė saj ishte figura e forcave tė mbrojtjes sė rendit.
    Gazetarja pėrshfaqej me pėrvojė dhe mjaft e pėrgatitur. Po e drejtonte bisedėn nė konturet qė ishin mė interesante… Kapte hallka qė pėrbėnin e pėrbėjnė ende themeloren nė veprimtarinė e njė shteti demokratik tė brishtė. Koincidoi qė ajo bisedė tė organizohej nė njė nga ditėt e para tė korrikut. Nė kėrthizėn e stinės sė verės vapa tė bezdis kudo qė tė gjendesh.
    Drejtues kryesorė tė policisė, kėshilltarė e specialistė, tė nxitur me kurajė e kopetencė nga gazetarja, hodhėn dritė nė njė mori problemesh, me tė cilėt ndeshet pėrditė jeta e veprimtaria e gjiththkujt.
    Po e ndiqja me kėrshėri e tejet i pėrqendruar bashkėbisedimin. U kontradiktova paksa me time shoqe. Ajo rrekej tė ndiqte njė film serial qė po e jepte njė tjetėr kanal televiziv. Nejse, ramė nė ujdi. Ndoqėm bisedėn nė studio... Ta dija, qė do rijepej tė nesėrmen, nuk do ta ndėrprisja shikimin e filmit prej bashkėshortes.
    Ridėgjimi i opinioneve, konstatimeve dhe shpjegimeve, qė u trajtuan gjatė bisedės, mė dhanė mundėsinė ta krijoja dhe vetė njė mendim mė tė qartė e mė tė plotė pėr rolin, funksionimin dhe figurėn tėrėsore tė uniformave blu...Veēanėrisht mė irrituan statistikat: rėnia nė krye tė detyrės e mbi 200 policėve nė njė hark jo tė gjatė kohor..
    Dhe... meditimet morėn krahė... Pyetjet retorike nuk rreshtnin nė trurin tim: Pse, disa arrijnė gjer nė caqet e martirizimit e disa shndėrrohen nė harbutė, lypsarė e mosditi?!... Pse shumica e ngrenė lart figurėn e institucionit ku shėrbejnė e disa i vėnė “minat” rolit fisnik qė u ėshtė besuar si pėrfaqėsues themelorė tė mbrojtjes sė ligjshmėrisė?!...
    Meditimet m’u pėshtjelluan, kur kujtova, ē’mė kish treguar njė shok fėmijėrie... Ishte njė ndodhi, qė kish tė bėnte me moralin e disa policėve, tė cilėt ishin degdisur nė njė krahinė malore pėr njė “shėrbim special”...

    
    Nė orėt e shtyra tė mbasditeve tė gushtit, apo dhe nė cilėndo pragmbremje, kur freskohej paksa, tė rinjtė e paktė tė mbetur nė fshat, kryesisht shkollarė tė rikthyer, nė njė orar tė krijuar nė njėfarėlloj norme tė pashkruar mblidheshin tok. Me njė fėrshėllimė sinjalizuese, nisur nga njėri cep i fshatit, gjendeshin si me komandė tek fusha e improvizuar e futbollit, krejt tė hareshėm e tė gatshėm, pėr t’u “pėrleshur” keqas...
    Atė mbasdite, meqė nė qiell po bridhnin ca re arrakate, tė mbėrrijtura kushedi se nga, i detyroi tė rinjtė, ta nisnin lojėn mė parė se zakonisht, thuajse qė pas ngrėnies sė drekės. E kishin bėrė traditė, qė tė loznin me orė tė tėra, pa e ndier lodhjen. E me se tė merreshin tjetėr, veē punėve tė rėndomta tė ditės pa kurrfarė fitimi?...
    Le tė frynte, le tė vesonte, apo le tė kishte fusha edhe rreth pesė gisht borė, rituali i pėrditshėm nuk lihej kurrė pasdore.

    Gaqi ėshtė njė dashamirės e protagonist shumėvjeēar i futbollit. Edhe pse krejt i pamundur fizikisht, me tepėr vullnet dhe i tejrrokur nga pafuqia, u ngjit tek fusha, ku po loznin djemtė. I prirė nga pasioni i hershėm, dėshironte t’i kundronte nga afėr tė rinjtė e tė rikthente nė fletėt e kujtesės vitet kur lozte vetė...
    Nėpėr ish-arėn djerrinė, gjysmė tė blertė e gjysmė zhavorrishte, ai dalloi si vraponin pas njė topi tė arnuar djem nga mosha dhjetė gjer nė rreth 45-vjeēarė; midis tė cilėve edhe nga ata qė para pesė vjetėsh i kish “shokė” skuadre…U ul me delikatesė tė imponuar mbi njė gur-shkemb zgjebarak tė ngritur rreth njė pėllėmbė nga rrafshi i fushės. Ai shkemb tė kujtonte kreshtėn e ndonjė ajsbergu. Pjesėn dėrrmuese e kish nėn dhe. Martinelėt, jo vetėm qė s’kishin mundur ta nxirrnin, por asqė kishin mundur, t’ia latonin sadopak kreshtėn. Rrije mbi tė e t’i vriste ashpėrisht tė ndėnjurat.
    Si u rehatua pakėz, Gaqi iu pėrkushtua i tėri vrojtimit tė luginės joshėse pėr relievin aq tė pėrthyer, sa e bėnte fantazinė me krahė… Mandej kthehej e ndiqte lojėn. Po luhej me shumė pasion e sedėr prej djelmoshave tė palodhur, kur ishin me top nėpėr kėmbė... Herė-herė i fliste me afrimitet njėrit apo tjetrit nė emėr, pėr t’u pozicionuar mė mirė. Dikujt pėr tė saktėsuar pasin. Tjetrit pėr tė zhvilluar lojė mė kolektive e me radhė...
    E ndėrkohė qė kryente njė mirėkomunikim tė ndėrsjelltė me ta, kridhej tejet nė kėnaqėsi. Asisoj ishte duke harruar “kusuret” shėndetėsore, qė kish pėrsipėr. Entuziazmohej sidomos, kur vėrente ndonjė manovrator tė mirė tė topit, apo ndonjė shuter tė saktė kundrejt portės sė sajuar vetėm me dy “shtylla” lisi anėsore. Horizontalja u mungonte tė dy portave. Kushedi pse i kish rrėmbyer ndonjė makut mediokėr, qė e kish harruar rininė e vet apo qė s’dinte se ē’ishte topi dhe futbolli. Dhe mungesa e traversės shkaktonte shpesh “grindje”mes shokėsh, tė cilėt e pėrllogarisnin tė qenurit gol apo jo sipas shtatlartėsisė sė portierit; ndaj dhe synohej tė merrej nė skuadėr portieri mė shtatshkurtėr... Mjaftonte tė ishte i guximshėm, pėr t’u vėrvitur nėpėr kėmbėt e kundėrshtarėve, por edhe i shpejtė e i papėrtuar, pėr tė marrė topin kur degdisej lėndinave dhe ledheve plot ferra, qė qarkonin atė copė pjerrinė tė pėrshtatur nga vetė tė rinjtė nė terren futbolli Pa asnjė pėrkrahje nga ekonomia a pushteti u sajua ajo fushė.

    Nuk ndoqi Gaqi veēse pjesėn e parė tė lojės. Si pėr “inat” tė tij, filloi tė frynte veriu me shumė fresk e disi i furishėm. Apo nuk ishte fusha nė njė pozitė dominuese tė fshatit! Atje edhe era mesatare ta merrte topin e ta “fluturonte” harcave. “Eh, ē’ėshtė ky vend pėr tė ngritur njė mulli me erė! Lėre pastaj tė ndėrtoje ndonjė paisje pėr tė tė kthyer energjinė e erės nė energji elektrike! Mirėpo njerėzit s’e kanė mendjen pėr kėsi gjėrash. Tė tjera mendime kanė… Tw shtrydhnin trutw shkencwtarwt patra e pasnobelistw pwr paqen, shwndetin e bollwkun ekonomik njerwzor, kjo botw do koishte tjetwr pamje e ngasjet djallwzore do ishin venitur natyrshwm… - meditonte ato minuta Gaqi.
    Nga era e fortė qė shungullonte te sheshi ģ Rripės kish raste qė ta rrėmbente topin e ta linte lojėn nė mes.Topi mund tė gjendej pas disa ditėsh kėrkimi kolektiv diku nė ledhet xhungėl tė kopshtrave tė Gaqit.
    Gaqi u detyrua ta mbante ca minuta kapelen nė dorė dhe ta linte “sehirin”nė fillim tė pjesės sė dytė. Jo pak i mėrzitur bėri largesėn e ngadaltė i mbajtur fort mbi bastunin, qė ia kishin sjellė nga Athina. Duke u futur nė fshat, bėri njė ndalesė (si zakonisht) tek shtėpia e xhaxhait tė vet. Po bisedonte shkoqur me xhaxhanė dhe hallėn. Halla po parapėrgatiste barbunjat pėr gjellėn e darkės. Ndėrēast hyri brenda portės, duke dihatur njeri nga nipėrit shtatgjatė tė asaj shtėpie. Foli sakaqherė pa kurrfarė takti:
    - Sandrin dhe Gjinon erdhėn dhe i morėn ata tė policisė.
    - Me ne gjete tė bėsh shaka?! - foli e para halla V. e “helmuar”gjatė jetės me uniformat blu...
    Pėr njė ēast kohor Gaqi mbeti si i shtangur e i hutuar krejt. Si e mblodhi veten, u hodhi njė vėshtrim pyetės xhaxhait dhe hallės. Nė fytyrėn e hallės V. u vizatua sakaq njė zverdhje e beftė e irrituese nga ato fjalė plot mister qė sapo pėrcolli njė nga nipėrit... Xhaxhai sikur nuk e prishi terezinė. Pandiesia e xhaxhait e tkurri mė tepėr shpirtin mjaft tė ndjeshėm, tė shpejtmekshėm e tė acaruar tė Gaqit.
    Iu duk se ai veri i ftohtė dhe i pazakontė pėr stinė vere, po hynte si me patėkeq edhe nė atė korridor tė hapur tė asaj shtėpie, ndėrtuar rreth para tridhjetė e kusur vjetėsh..
    Njė kėndez tahmaqar po rendte gjysmėfluturmthi nėpėr oborrin tėrė jeshillėk pas dy-tri pulave tė frikuara. Gjeli i dufshėm po i detyronte pulat nė atė ēast tė padėshiruar, tė strukeshin nėpėr shkarpa e ferra, duke kapėrcyer me zor gardhet e shumtė.
    - Ē’punė kanė zotėrinjtė policė me Sandrin dhe Gjinon? - foli nėpėr tym Gaqi.
    Ndėrkohė mendoi: “Ē’po ndodh, vallė, me djemtė tanė? Ku gjenden tani?”
    - Ku janė tani? - shprehu me zė atė ēka po mendonte.
    - Tek mesi i fshatit ėshtė njė makinė e mbuluar, - u pėrgjigj djaloshi qė sapo kish pėrcjellė atė lajm-pėrvėlim pėr Gaqin...
    - Kushedi, ē’kanė ndonjė “hall”dhe ata, - ndėrhyri i qetė xhaxhai i Gaqit. - Le tė bėjnė punėn e tyre... ē’u var qillon!
    - Punėn e tyre me djemtė tanė, xhaxha?! - gati klithi Gaqi. - Ē’na thėnke!
    Kacabujtė sa venin e po i shtoheshin nė kokė. Zemra filloi t’i rrihte, duke mos e pėrfillur fare ritmin normal.
    - Nuk kanė asnjė punė ata me djemtė, - u nxeh sakaq Gaqi dhe, si mori bastunin, zbriti me shumė kujdes dy-tri shkallėt, qė ēonin direkt nė sheshin e shtruar bukur me ēimento. Duke mbyllur kanatin e portės prej nga po dilte, ktheu kryet pėranash.Vuri re se nuk po e ndiqte kush nga tė afėrmit. Nuk po shoqėrohej as nga nipi qė sapo i vuri nė dije…Ai po bluante brenda vetes shkakun e shqetėsimit qė po i kapėrthente krejt qenien.
    Kaloi me goxha zor njė copė rrugė tė kalldremtė, me frikėn e mosrrėzimit. Vazhdoi drejt qendrės sė fshatit. Njė qen rrugaē, sa e pa Gaqin me bastun, iu sul me tė lehura kėrcėnuese. Nė pėrpjekje pėr t’u vetėmbrojur, pėrpak desh ra pėrtokė Duke u hepuar paksa, iu dha e u mbajt tek njė shtyllė elektrike atje pranė. Drithėrima nė shpirtin e vrarė iu shumėfishua...
    Si u bind se qeni u largua, vijoi ecjen i shoqėruar nga prushėrimi nė kujtesė i njė ndodhie tė paracakohshme: Njė polic rrugor, jo i gjatė, por i bėshėm e me mustaqet mjaft tė dendura e tw zeza, ndaloi autobuzin e linjės fshat - qytet. Pa grimcė kulture, filloi tė lėshonte njė sėrė dokrrash ndaj shoferit, qė kish mbi numrin e caktuar tw pasagjerwve vetėm njė tė sėmurė, tė cilin e mori sapo arriti nė rrugėn kryesore nacionale. Ishte mėsuar t’i “lyhej qerrja” dita-ditės dhe as qė pyeste polici rrugor nėse pasagjerėt dhe i sėmuri nė atė pisk tė asaj vape korriku mezi ēprisnin tė mbėrrinin, pėr ku ishin nisur...
    - Njė “i tepėrt”qė del, ėshtė si puna ime... - tha Gaqi me zė paksa tė ngritur dhe tė revoltuar...
    - Kush foli? - u sul polici brenda nė makinė, duke sokėllitur, sikur do t’i pėrpinte tė gjithė pasagjerėt e pluhurosur e tė bezdisur nga ajo rrugė malore e gropėzuar aq sa ua kish troshitur mirė plaēkat e barkut. Dy gra po villnin nga sikleti. Dy tė tjera po u fshinin trupin e djersitur tej mase fėmijėve tė raskapitur nga rrugėtimi. Gaqi qė ishte ulur nė sediljen e parė, i ndjeshėm mjaft karshi atij mjedisi gati mbytės brenda makinės, qė tė mos krijonte ende vonesė nėn atė diell tė dyfishtė, qė depėrtonte pėrmes xhamave, reagoi sakaq: “Unė fola.” Polici hyri sėrish si njė bishė brenda dhe, duke ia ngulur vėshtrimin Gaqit, turfulloi: “E di ē’tė bėj unė?” Krejt i qetė pėr momentin, por mjaft i acaruar pėr sjelljen brutale tė atij personi me uniformė blu ,Gaqi, sa u kthye paksa nga arroganti i rendit theksoi: “Bėmė ē’tė duash, zotėri! Ja ku mė ke!...” Polici rrugor, i tejskuqur, nga qė ende s’kish marrė prej shoferit “hakėn...”, zgjati dorėn drejt Gaqit mbi pesėdhjetė vjeēar dhe, si e kapi nga kėmisha me forcė gromėsiti: “Unė tė marr e tė nxjerr nga dritarja...more vesh? Porsi njė leckė tė flak pėrjashta.”
    Duke shkrofėtirė kapelja i kish shkuar sėprapthi, sikur tė qe njėrruga\ i pashkollė.
    U desh tė ndėrhynin thuajse shumica e pasagjerėve qė tė kuptonte njė thėrmijzė nga ai realitet polici: nuk kish tė bėnte me dhen e dhi si para gjashtė muajve, para se tė vishte atė uniformė, por me njerėz. Madje me njerėz tė njė treve plot kulturė e arsimdashėse... Sqarimi i durimshėm qė u desh t’i bėhej atij njeriu-gdhė, se po hakėrrohej kot e po matej me njė invalid, sikur e shkundi paksa policin, sa pėr t’u tėrhequr nga ai vrull qė kish marrė, ndryshe, me sa kuptohej, ai ishte gati qė tė shkaktonte skandal nė mes tė rrugės, gjasa pėr tė mbajtur rregullin e qarkullimit rrugor. Shoferėt e pasagjerėt e dinin, se sa i hante meraku disa prej asish policėsh pėrsa i pėrket detyrės...)
    Kėtė episod rikujtoi Gaqi, gjersa arriti tek cepi i njė shtėpie, prej nga dallohej qendra e atij fshati tė vogėl. Nga qė pa vėrtet njė makinė policie si ato tė burgjeve, u hutua dhe gati sa s’u pengua tek njė pritė gurėsh qė ishin vendosur thellė, pėr tė devijuar ujrat...
    Njė grumbull i vogėl njerėzish vėrdalloseshin nėn tendėn e arrės sė vetme qė ishte krejt pasive nė atė gurgule...
    Si dalloi nė atė pragmuzg edhe dy-tre bashkėfshatarė, Gaqi vijoi ecjen nė drejtim tė dy vetave me uniformė policie jo tė rregullt. Dikush kishte vetėm pantallonat dhe gjimnastiorkėn e kish hedhur mbi sup. Njė tjetėr as kapelen nuk e kishte. Vetėm njėri qe i rregullt, kurse njė tjetėr, veē shoferit, ishte krejt pa uniformė.
    Polici qė kish hedhur xhaketėn krahėve e qė shpesh lemzohej duke fshirė mustaqet me dy gishtėrinjtė kryesorė tė dorės sė djathtė, po merrej direkt me tė dy djelmoshat, qė po qėndronin tė heshtur, duke mos ditur as vetė, se si ta shpjegonin situatėn e paparashikuar, nė tė cilėn ndodheshin... Dielli qė kish perėnduar me kohė, kish lėnė prapa vetes njė muzg si tė kuqėrremtė. Disa re tė murrme si gjuhė flakėsh, ngjanin si kuēedra tė stėrmėdha, qė porsa kishin “kafshuar” diellin dhe i kishin buzėt ende me “gjakun” e tij...
    - Ē’keni, more zotėrinj, me djemtė tanė? - pyeti prej distance dhe tejet i emocionuar Gaqi, duke u afruar edhe mė, pa shkuar nėpėrmend as etikėn as normėn mė elementare tė komunikimit tė kulturuar me ata persona qė, me sa kuptohej sheshit, as qė kishin haber nga profesioni i tyre e jo mė nga mirėsjellja me publikun.
    - Nuk tė duhet gjė ty, or xhajė! E dimė na, se nuk kemi ardhė pėr nonjė piknik kėnej na anėt tuaja, - ia ktheu pa pėrtesė e pa kurrfarė respekti ai polic, qė ndodhej mė pranė djelmoshave, qė ende s’i kishin veshur kėmishat, por, tė gjendur me kanotieret tėrė djersė nga loja, filluan edhe tė dridheshin prej veriut qė kish zbritur edhe nė mesfshat, duke shtuar fėshfėrimėn e gjetheve tė arrės.
    Ajo fėshfėrimė i ngjante njė zemėrate kolektive. Sikur i dha forcė Gaqit tė replikonte:
    - Uaa, ē’po mė thėnke zotrote! Po me kė kam punė unė? Me arrėn, apo me veriun qė po tund gjethet?
    Zėri po i dilte goje Gaqit mjaft i drithėruar, me vibrime tė tejskajshme, qė as vetė nuk po mundej t’i frenonte sadopak... Ndjeu se po i shtohej njė si ngėrē apo shtrėngesė nė rajonin e zemrės.
    E kuptoi menjėherė qė, nė gjendjen e vet shpirtėrore e fizike po e bėnte efektin ngacmues ai veprim i beftė, i palogjikshėm dhe krejt i patakt prej disa punonjėsve tė rendit ndaj dy tė rinjve tė atij fshati tė thellė malor.
    - Nuk bėhet fjalė, se njėri nga kėta djem “problematikė” ėshtė imi, por gjetkė e kam meraku, - u tha Gaqi bashkėfshatarėve, qė po shtoheshin nga ēasti nė ēast.
    Emocionet po i rriteshin, duke parė fytyrat e verdha e tė pėrlotura tė atyre tė rinjve, qė edhe vetė Gaqi po ēuditej, si nuk ishin tė prangosur ende prej asish tipash, qė ishin nė krye tė atij aksioni tė bujshėm…Zemra po ia godiste gjoksin Gaqit si me grushte tė pamėshirshėm...
    - Ėshtė babai i njėrit prej djemve, - dalloi Gaqi zėrin e njėrit prej dy bashkėfshatarėve, qė po i rrinin gati ngjitur policit kryesor, me tė cilin, me sa kuptohej, njiheshin prej kohėsh.
    - Le tė jetė kush tė dojė. Nuk kemi punė me xhajėn nashtinaj, po me kėta dy hajdutėt, - palli mė fort njė nga ata pa uniformė, duke ēoēoritur sytė sa andej-kėtej.
    Njė nga bashkėfshatarėt diē po ēuēuriste vesh mė vesh me njė polic tjetėr. Makina e mbuluar nxinte, siē nxinte gjithēka pėrreth, teksa muzgu po ia linte vendin territ tė asaj nate pa hėnė.
    - Tė merremi vesh, - s’iu durua Gaqit pa folur. - Ē’krim na paskan kryer kėta djem qė s’i paskemi njohur gjer tani?!...
    Pėshpėshet u shpeshuan nė sheshin e vogėl tė mesfshatit..
    - Kanė vjedhur dje njė familje nė krahinėn fqinje, - foli zėashpėr po ai polic, qė fshinte vazhdimisht mustaqet. - Ē’prisje ti, or Xhajė? Ē’prisje tjetėr tė bėnin kėta pehlivanė?
    Ndėrkohė Sandri, djali i Gaqit, i cili, veē turpit qė po ndiente pėr akuzėn publike, qė po i bėhej, ndiente gjithashtu dhe acarimin e gjėndjes shpirtėrore tė tė atit tepėr sensibėl ndaj situatave tė papritura...Prandaj ishte e pėrligjur fytyrėzbehtėsia, shkrehja nė lot e tij dhe moria e fjalėve pėrbetuese, qė i dolėn prej shpirtit tė porsaplagosur:
    - Mos u mėrzit, o babi! Janė shpifje tė ndokujt, qė s’na njeh mirė.Dje nė fshatin ku ishim, ne nuk dolėm fare nga klinika dentare, se prisnim radhėn. Vetėm kur erdhi makina, dolėm e pimė nga njė gotė “Fresh”nė klub.
    - Kėtė do ta shohim atje ku “bėhet koqja miell, nė janė shpifje apo tė vėrteta, more ēunak! - foli e gromėsiti raki thartirė njė polic me uniformė tė shkopsitur krejt.
    Gaqit iu tėrmetizua krejt trupi nga ai arsyetim banal si prej njė bashibozuku e jo prej njė nėpunėsi shteti.
    - Do t’i marrin, t’i pyesin dhe asgjė tjetėr, - tha me njė dozė tė lartė oportuniteti njė nga bashkėfshatarėt, qė sapo kish arritur tek arra, tok me dy policė tė tjerė, qė kutėrbonin thartirė...
    Kur pa dhe dėgjoi dhe atė tip servili, Gaqit iu bė sikur u kėput njė degė e madhe arre dhe ra mbi kokėn e tij plot “halle”...
    Si pėr dreq edhe njė tjetėr i afėrm i Gaqit (siē komentuan tė nesėrmen) edhe pse i veshur me pushtet, po rrinte krejt indiferent para asaj gjendjeje tejet tė tensionuar poshtė arrės, edhe pse kishte njohje me disa nga policėt. Sėrish sipas komenteve, personi nė fjalė, nėn buzė paskish murmuritur, se edhe mund tė dyshohej pėr “aktin”e tė rinjve... Ndėrkohė Themiu, i cili, sapo ish gjendur nė atė mjedis thuajse fare rastėsisht, kur e mori vesh ē’po ndodhte midis mbrojtėsve tė rendit dhe dy tė rinjve tė fshatit, theksoi disa herė radhazi: “Unė varem…ja, tek kjo arrė, nė qoftė se kėta dy djem kanė arritur tė vėnė dorė mbi shtėpinė dhe plaēkėn e dikujt tjetėr. Ne i njohim shumė mirė, se ē’djem i kemi.More, s’po e marr vesh, ka kryepleqėsi ky fshati ynė, apo jo?!... Eh, more zotėrinj, s’janė tė tillė kėta, ashtu siē mund t’u kenė informuar e adresuar juve!...”
    Thelbin e kėtyre mendimeve tė kushėririt Th., sapo po bėhej gati qė ta shprehte edhe vetė Gaqi, por turbullimi i skajshėm e ish zhytur nė njė ngashėrim tė shoqėruar me dėnesė, dridhje e lot. Ndaj dhe nuk mund tė fliste dot. Po e pengonte goxha edhe njė mpirje e beftė e buzės. E kuptoi se stresi i pėrftuar e i pėrshpejtuar prej asaj sajese arrogante, po vepronte ethshėm dhe pėrbindshėm nė tėrė qenien e tij...
    Mbėshtetur tek shtylla e elektrikut dhe mbi bastunin e vet iu sollėn nėpėrmend raste tė shumta, kur punonjės tė rendit, sidomos ata qė ishin tė arsimuar e kualifikuar, respektohen nga i madh e i vogėl dhe ndihmohen nga populli edhe nė kryerjen sa mė me efekt tė detyrės. Por,kur mungonte etika e komunikimit, marrėdhėniet kalonin nė sens tė kundėrt.... siē po ndodhte me disa punonjės policie para syve tė tij...
    Ndonėse vazhdonte tė qėndronte nė kėmbėt, qė i dridheshin si nėn korent, mbahej fort mbi shkop, por e ndiente veten si nė njė gjendje “nokdauni”... Ishte mė se i bindur dhe i sigurt, qė Sotiri dhe Gjinoja nuk mund tė arrinin kurrsesi nė veprime tė ndyta kusėrie. “Dhe ku, pa? Nė njė fshat tė huaj, qė nuk ia dinin as lagjet, as rrugėt, pa le shtėpitė dhe hyrjedaljet e tyre?!... - arsyetonte Gaqi nėn trysninė e asaj “maskarade” tė paparė ndonjėherė...
    - Ku ėshtė parė e dėgjuar, qė ditėn nė drekė, tė guxosh e tė hysh pėr grabitje nė shtėpinė e botės? - mezi shqiptoi Gaqi para dy grave qė po mundoheshin ta mbanin me gajret.
    Ngaqė nuk mund tė futej nė debat me ata pijanecė tė veshur me njė petk tė shenjtė e tė nderuar, por qė s’e meritonin aspak, Gaqi, duke gjykuar, se nė ē’situatė e nė ē’siklet ishte zhytur vendi nga politika “ēorbė derri”, u mbyt sėrish nė ngashėrim...Nėn trysninė e imponuar tė heqjeve tė shpirtit, lot filluan t’i zvarreshin faqeve e t’i binin mbi kėpucė.
    E shqetėsonte mė tepėr jo dyshimėsia tek njė veprim utopik, qė po reklamohej me aq duf nga “specialet”e trazuara me lloj-lloj speciesh, por meraku i shumėfishtė, se ata pijanecė, do t’i trajtonin djemtė sipas qejfit e jo sipas ligjit. Rrahja me shkop gome e shkelma do ishte njė shfaqje estrade pėr ta brenda nė makinė diku nga “Gryka” e heshtur, ku mund edhe tė esėlloheshin ndopak.
    Ajo mbremje mė e errėt se zakonisht po i ngjante Gaqit si njė kėnetė plot nepėrka e bretkosa llafazane... Edhe pse tejet i rėnduar Gaqi dėgjoi saktė disa dialogje midis bashkėfshataresh dhe policėsh. Njera, qė e kish shtėpinė disa hapa larg makinės sė zezė arriti tė shprehej me zė tė dridhur:
    - Ishte dhe vajza ime me ta dje nė atė fshat dhe thotė qė tė tre nuk u ndanė nga shoqi - shoqi, sa mbaruan punė tek dentistėt...
    - Pa na u hiq prej kėtej, nė s’ke qejf tė tė marrim dhe ty nė makinė! - klithi xhaketshkopsituri.
    - Po, po, isha dhe unė me kėta, - foli e druajtur dhe e trembur vetė vajza.
    - Po ti mos do tė hash ndonjė shkop gome, qė mė dalke si “krahu i shtogtė”- ndėrhyriu mustaqeziu, qė e kishte shkabėn e kasketės nga ana e zverkut.
    - Sandri ka dhe babanė tė sėmurė dhe ju po e bėni mė keq, - u dallua zeri i njė gruaje tė moshuar.
    - Shko tek plaku ti, se mos gremisesh rrugės! - qe pėrgjigja qė mori plaka.
    Gaqi u rrok nga njė dėnesė e theksuar. Dy - tri gra qė po i jepnin kurajė, e morėn pėr krahu dhe, duke u grindur me policėt, e zbritėn tek shtėpia nė fund tė fshatit. Gruaja e Gaqit mbeti e tronditur dhe e habitur njė ēast, kur brenda portės pa tė shoqin tė shoqėruar. Iu kujtua menjėherė, se mos i kish ndodhur si njė vit mė parė, kur i kish rėnė tė fikėt nė mes tė oborrit. Mos, vallė, i kish ndodhur e njėjta gjė jashtė shtėpisė?...
    Dėnesat e Gaqit nuk kishin tė sosur as gjatė rrugės as kur e ēuan nė shtėpi. Nuk po gjente forca, ta pėrmbante sadopak veten e t’i jepte shpjegime gruas sė alarmuar. Aq i ndjeshėm ish bėrė, pasi u sėmur para tre vjetėsh, sa edhe gėzimi edhe trishtimi i papritur e emociononin jashtėzakonisht gjer nė dridhje e pėrlotje...
    Mirė qė ishin ato dy gratė dhe e sqaruan pėr gjithēka shoqen e tyre, gruan e alarmuar tė Gaqit. Si e mblodhi pakėz veten, Gaqi u tha grave:
    - Kushedi nga janė mbarsur kėta ēobenj - policė e duan tė pjellin nė fshatin tonė... Duan ta nxjerrin inatin e “mundimit” mu kėtu ndaj djemve tanė... Duan tė dėfrehen, tė kėnaqin kapriēiot vetiake nė kurrizin tonė. S’ke ē’u bėn, kur gjejnė follosh edhe mes nesh...
    Edhe halla, e sėmurė dhe ajo, ishte tepėr e merakosur, pėr ē’i kishim thėnė nipėrit…Zbriti nėpėr natėn pa drita e pa hėnė rrugicės sė kalldremtė, duke u mbajtur anės mureve dhe, ashtu me tė zeshkat e zakonshme, u gjend brenda portės sė hapur e u ngjit tek sheshi i shkallės. I kapi Gaqit dorėn gjysmė tė paralizuar dhe, duke ndierė, sesi dora e tij po dridhej nė dorėn e saj, filloi t’ia fėrkonte me dhembshuri tė dukshme, duke i thėnė me zė tė ulėt: “Mos u mėrzit! Ata na marrin tė keqen e jo tė vėnė dorė mbi Sandrin,qė s’u thotė “plaē” as gurėve tė rrugės...”
    Gaqi hodhi sytė drejt qiellit tė copėzuar nga shtrati i dendur i pjergullės, prej nga mezi dalloheshin ca yje nėpėr shtresa resh dhe pėrtypi brenda vetes edhe njė shkulm tjetėr dėnese... Rreth tij u shtuan dhe disa fqinjė. Ndėrkaq ia behu nė oborr Sandri:
    - Ndėrhynė gjithė ata nga fshati e mė lanė mua, - foli mė tepėr pėr tė qetėsuar tė atin qė ia dinte hallin, se sa pėr shpirtin e vet tė sapoēliruar. Gjithė sa ishin mbledhur, e shprehėn hapur gėzimin pėr kthimin e Sotirit. U dėgjua zeri i Gaqit:
    - Po Gjinon e lėshuan?
    - Akoma jo...
    - Epo… o t’u marrin tė dyve, o asnjerin. Po vete njė djall e gjysmė kjo punė sonte...
    Qėndonte krejt ģ pezullt, duke pėrtypur gjiththfarėsoj mendimesh. Dėshironte tė mos ģ mbante per vete. Por e kish njė merak. Kur rrekej t’ģ shprehte, ato mezi i delnin buzėsh,
    Sapo ģ dha karar tė lėshonte ndonjė frazė, hyri nė oborr lajmi i shumėpritur, se edhe Gjinon e nxorėn nga makina. Atė e kishin futur nė makinė, nė sy tė tė atit tė tij. E kishin ēuar rreth pesėqind metra larg fshatit dhe, si i kishin thėnė ca fjalė e urdhėra, e kishin lėnė tė lirė.
    Biseda tek sheshi i shkallės u shtua edhe mė. Gjithėsekush jepte opinionin e vet, mė sė shumti, pėr tė qetėsuar tė zotin e shtėpisė. Hamendėsimet ishin nga mė tė ēuditshmet… Ato tirreshin hollė…Tirreshin si edhe etiketimet e atyre njerėzve tė thjeshtė pėr ata policė kapadainj, pjesėtarė tė atij “Aksioni - blic”, siē e cilėsoi vetė Gaqi nė bisedė e sipėr. Mendime u zbrazėn edhe nė adresė tė tre-katėr bashkėfshafshatarėve, qė ishin pozicionuar, si tė ishin “opozitarė” tė dy familjeve qė u etiketuan “problematike” nga njė dėrgatė uniformash blu...
    Kish nga ata qė gurgulenė nėn arrė prej ndodhisė sė papritur e ndoqėn nga qoshkat si kureshtarė tė pasionuar. Nuk denjonin e as begenisnin tė afroheshin, qė tė ndikonin sadopak nė cilindo krah tė interpretimit tė asaj ngjarjeje tė ngritur e tė sajuar pa kurrfarė vėrtetėsie reale. Ajo ishte njė dėshmi e ndėrtuar mbi pėrgojime tė dyshimta apo tė pavlefshme... Ndokush qė ishte i pranishėm, ndoshta priste djallėzisht, se ēfarė do t’u bėnin djelmoshave... Ndonjėri edhe kish fėrkuar duart prej njė kėnaqėsie tė pakuptimtė brenda kornizės sė atij zullumi ēnjerėzor...
    Edhe pse bėhet fjalė pėr njė fshat tė vogėl e me tradita tė vyera, nė kushtet e njė sistemi, ku “mbret” parapėlqehet fitimi, nuk ishte e mundur qė marrėdhėniet shoqėrore tė shkonin si nė “vaj”... E kundėrta mund tė shfaqej si mė e pranueshme e mė e besueshme... Zakonisht nė mjedise mė tė ngushta, cinizmat janė mė tė “gjera”…
    Bėhet fjalė pėr njė fshat ku investimet nga tė mėrguasrit e shumtė po vonoheshin tė startonin krahasimisht me fshatra te therė tė krahinės.
    - Xhaxhi Gaqi! - thirri Gjinoja - duke u ndodhur me dy-tre hapa tė mėdhenj pranė babait tė Sandrit. - Vura re, se u mėrzite e u trishtove shumė pėr ne... Nuk na ke njohur mirė, apo si?
    Sandri asokohe po qeraste pjesėmarrėsit me pije freskuese
    - Nga meraku se mos hanit ndonjė dajak kot mė kot, more Gjino, prandaj!...
    - Kur mė morėn me makinė gjer tutje gurrės, mendova se do mė zhdėpnin mirė dhe mė ikėn lotėt edhe pse e dija se s’kishim asnjė faj. Po mė shumė u mėrzita kur njėri nga ata qė erdhi tek fusha e sportit ia pėrveshi kot sė koti me shkop gome Sandrit.
    Sandri qė po dėgjonte me admirim Gjinon, vendosi instiktivisht dorėn tek kofshėt, ku ende ndiente dhimbjen e pėrftuar pak mė parė prej trimoshit polic. Pas njė pauze, Sandri pyeti shokun:
    - Prapė tė pyetėn nė makinė?”
    - Asnjė pyetje s’mė bėnė, - u shpreh Gjinoja. - Qeshnin e donin tė talleshin e tė mė frikėsonin mua. Vetėm tutje gurrės ndaluan makinėn, se donte tė villte ai qė tė qėlloi ty. Pastaj mė tha ai civili, qė tė zbrisja. Mė porositi qė nesėr tok me ty tė vemi nė zyrat e Komunės sonė.
    - Pse? - e pyeti Sandri.
    - Tė na pyesin....tė sqarohen a ku di unė...
    - Hiē tė mos shkoni! - s’iu durua pa folur nėnės sė Sandrit. – Sos qė u trembėn juve dhe neve pa punė; sos qė ma bėnė burrin prapė pėr spital, por na dashkan dhe sqarime zotėrinjtė... Nė vend qė tė kėrkojmė ne sqarim e shpjegime, na kėrkokan ata… Tė kishin ardhur si njerėz, po, ishim tė detyruar tė bindeshim, po…Unė njė copė grua e thjeshtė jam, veē aq gjė, se nė tė tilla raste duhet vendim prokurorie ose tė paktėn marrveshje me kryepleqėsinė e fshatit apo me komunėn, e di. Kollaj vihet dorė mbi tjetrin e tė ndalohet, siē bėnė ata zotėrinj.Ta dija e tė isha vetė tek arra, nuk e di si do isha sjellur me ta.
    - Lėre-lere! - ndėrhyri Gjinoja. - Mua mė futėn duke mė shtyrė fort brenda nė makinė dhe babi im po rrinte, sikur tė mos ndodhte gjė.
    - Ua, pse kjo na qėnka liria e demokracia qė na mungonte?! - foli me zė tė ngritur e me njė dozė tė bollshme nevrastenie e shoqe e Gaqit.
    - Demokraci-gjiza! - ofshau nga dalldisja shpirtėrore Gaqi.
    - Akoma po mė pėrcėllon faqja, - tha Sandri, duke fėrkuar faqen e djathtė. - Do ketė qenė mėngjarash, ndaj s’e kuptova tė ruhesha.
    Ē’ishin pėrqark qeshėn si me pahir nga fjalėt e Sandrit, i cili donte sikur tė ndėrronte paksa atmosferėn e rėnduar nė atė mjedis sidomos nė brendinė e gjendjes emocionale tė tė atit...
    - Pse tė goditi? - e pyeti e ėma djalin.
    - Nga hutimi.
    - S’po tė marrim vesh, - pyesnin sytė e prindėrve tė tij.
    - Shpjegohu mė qartė,mor djalė! - foli me zė tė dėrrmuar Gaqi.
    - Pasi na ndėrpreu lojėn polici, qė erdhi tek fusha, s’na la kohė as tė visheshim, por na thirri mua e Gjinon tek shpellat e na pyeti me tėrsėllimė:
    - Ku ishit dje ju tė dy?”
    Unė, nga hutimi i asaj thirrjeje tė papritur as qė e shkova nėpėrmend qėllimin e pyetjes, qė tė pėrqendrohesha, ndaj ashtu, instiktivisht, pyeta Gjinon:
    - Ku ishim dje, mo Gjino?
    Aq deshi polici dhe, si tha nxitimthi: “Nuk ditke dhe se ku ishit, ė?!”ma pėrveshi befasisht me pėllėmbės. Jo se nuk dija, ku ishim, pra, por ajo thirrje e egėr, ajo marrje e papritur, sikur tė ishim kriminelė, na hutoi krejt... Kjo qe e gjitha.
    - Tamam kėshtu, - aprovoi dhe Gjinoja, duke e shfaqur hapur keqardhjen pėr dhunimin publik qė iu bė shokut.
    Se nė atė ēast dhunimi tė personalitetit tė tė dy tė rinjve ndodheshin tė pranishėm gjithė djelmoshat qė loznin futboll.Tė gjithė u habitėn dhe u tronditėn nga ai veprim i paparė ndonjėherė nė atė fshat tė vogėl tė asaj krahine tė thellė malore.
    Dy djemtė e akuzuar pa mė tė voglėn provė, i dhanė karar tė mos u bėnin mė “yzmet”kapriēiove tė disa harbutėve qė s’mund tė pėrfaqėsonin kurrsesi figurėn e vėrtetė tė mbrojtėsve tė ligjshmėrisė. Prandaj nuk shkuan nė zbatim tė njė urdhėrese lėshuar nė gjendje tė dehur edhe pse nga persona me uniformė, qė nė fakt po e diskretitonin shtetin...
    Vetėm i ati i Gjinos nga mosthellimi nė bėrthamėn e ngjarjes, apo edhe nga mosnjohja mirė e karakterit tė tė birit, herė-herė u jepte tė drejtė policėve; aq sa edhe i shoqėronte, nė kėrkim tė Sotirit. Nuk dinin si ta shpjegonin gruaja e tij e tė tjerė qėndrimin gati indiferent tė Rakos.
    Gruas sė Gaqit nuk i harrohej ai ēast kur dėgjoi t’i fliste Rakua. Doli e hapi portėn e u gjend ballėpėrballė me njė polic tė shkopsitur, qė kutėrbonte erė raki thartirė.“Ku e ke djalin?”e kish pyetur ai. Keti, pasi pa dhe Rakon pas shpinės sė policit, sikur e mblodhi paksa veten, se as qė po i shkonte mendja pėr keq...“E ku do jenė djemtė? Kėtu rrotull janė ose nga fusha e futbollit e nga tjetėr...Po edhe ti, more Rako, nuk e ditke nga janė djemtė, pa mirė unė, qė u mbylla brenda, se duam tė hamė e tė pimė nė darkė...”
    Keti, qė ende s’po kuptonte, pse e donin Sandrin, se dhe Rakua i tha qė donin dhe Gjinon, nuk dinte si ta vlerėsonte situatėn, pa e dinte vetė ajo si tė reagonte...
    Kur e mori vesh, ishte tepėr vonė...
    Gaqi pati mundėsi tė hidhtė nė shėnimet e veta: “... Politika shpesh e keqtrajton figurėn e forcave tė rendit, sipas orekseve bindėsore... Ndodh qė pozitat e duan policinė tė politizuar, kur opozitat synojnė tė kundėrtėn (shkak-sherri i pashqitur e pa ndonjė perspektivė shpresėdhėnėse hėpėrhė...) Jetojmė nė njė vend e nė njė stad zhvillimi, ku nuk kanė tė rreshtur ēudirat, qė pillen vetėm nga njė mjedis i ēuditshėm... Sipas gjykimit tim politikės i lypset ta lėrė policinė tė punojė sipas parametrave qė ka pasur e ka e gjithė bota demokratike.Besueshmėria publike e policisė matet edhe duke u ballafaquar herė pas here me komunitetin... Sipas gjykimit tim politikės i lypset ta lėrė policinė tė punojė sipas parametrave qė ka pasur e ka e gjithė bota demokratike.Besueshmėria publike e policisė matet edhe duke u ballafaquar herė pas here me komunitetin...
    E kaluam njė provė tė vėshtirė si dy tė rinjtė ashtu dhe unė nė vetvete...Megjithatė nuk mund tė zhvleftėsoj thėnien e Niēes: “Si lumturinė edhe hidhėrimin duhet t’ia kalosh shpirtit tė arsyes...”
    Gjėrat fillimojnė nga vlerėsimi i vetvetes... Se e bėra dikur njė vlerėsim tė tillė, ndaj dhe ndihemi krenarė, edhe pse mjaft tė lėnduar padrejtėsisht... Mjafton, besoj, tė dimė ta shohim tė bukurėn brenda vetes, por edhe ta dallojmė tė shėmtuarėn pėrreth nesh...
    Nė fund tė shėnimeve ai nėnvizoi: “Tė mos lexohet nga kushdo”:
    ... U habit gjithkush, kur u pėrhap lajmi pas dy javėsh tė kryerjes sė atij “Aksioni rrufe”… Policėt qenė bazuar e mbėshtetur pėr akuzėn tek marrja nė pyetje e njė shurdh-memeci, qė vėrdallosej ēdo ditė nė qendėr tė fshatit N. Ai i kish parė vėrtet dy tė rinjtė te klinika e tek klubi, si dhe tek sheshi nė pritje tė autobuzit. Si e pyetėn me shenja, nėse kish parė tė tjerė veē banorėve tė atij fshati, “dėshmitari” i pėrzgjedhur, qė i njihte tė dy djemtė u kish thėnė se kish parė djalin e njė burri nga zona e tij qė ishte i sėmurė, por qė mė parė i binte fizarmonikės... (dhe lėvizte duart, duke imituar hapjen e mbylljen e kacekut si dhe gishtėrinjtė, si duke i rėnė tastierės...) Pėr Gjinon u jepte tė kuptonin policėve tė menēur se qenkish djali i atij qė punonte nė mirėmbajtjen e rrugės. Dhe imitonte kazmė e lopatė “dėshmitari”…
    Pasi hodhėn edhe ca gota raki tė “pėrzgjedhur”tek klubi privat i fshatit P. “Operacionistėt” e mbėrrijtur nga rrethi me lajmėrim urgjent prej bazės, u nisėn tėrė qejf me furgonin e zi drejt fshatit “X”, ku, si gjahtarė tė regjur do binin mbi prenė e dėshiruar... Dhe ē’ėshtė e vėrteta shumė shpejt i gjetėn “hajdutėt”, tė cilėt ishin “fshehur”nė fushėn e futbollit tė fshatit tė tyre dhe ishin “maskuar”me tė mbathura e kanotiere.
    Menduan zotėrinjtė qė ndėrmorėn aq bujshėm atė “aksion - rrufe ”, se pėrmbushėn me nder urdhrat e shefave dhe dolėn triumfatorė; tjetėr se, veē thartirave nė bark, nuk kishin arritur ta shtinin gjahun e vėrtetė nė dorė.
    Kurse sa pėr zullume...tė tilla bėnė, sa deshėn, aq sa u mahnitėn, kur e morėn vesh banorėt e tė dy krahinave fqinje, madje edhe vetė pronari i sendeve tė vjedhura...Ai paskish thėnė “Mirė qė nuk e kėrkuan hajdutin nė zonat verilindore!...”
    Pas njė muaji dy veta, njė gjatosh e njė shkurto po bisedonin nė njė ledh kopshti, ndanė rrugės.
    - Sa qejf do ishte, sikur t’i rrasnin brenda ata tė dy!- thoshte gjatovani.
    - Kurse unė do tė doja t’i bėnin pelte me shqelma, dumbe e shkop gome, - ish shprehur me njė ndjesi tė theksuar keqdashse shkurtovani.
    Mbresė e veēantė (E shkruar nė ditar nga Mė poshtė Gaqi kish shtuar shėnimet me stilolaps tė kuq: Zemėrnxirosurit nuk i paskėrkan brirėt nė ballė, por nė honestrat e errta tė shpirtit, qė u kullon natė e ditė zift e shafran...Paska mes nesh ende njerėz, qofshin tė pushtetshėm, apo tė thjeshtė, qė injorojnė injorancėn e vet, duke “tjerrur” zgjuarsi makutėrie. Ndaj dhe i ngrati tranzicioni ynė vėshtirė ta gjejė tė ēelur “dritėn jeshile” kaq tė dėshiruar dhe ėndėrruar...

    xxx
    Dashmiri, njė i afėrm i Gaqit nė qytet takoi rastėsisht njėrin nga policėt operacionistė tė atij sulmi-rrufe. Me njėfarė koenfidence ia hapi bisedėn si anės e anės... Duke e parė me dyshimėsi tė theksuar nė bebe tė syrit, polici, qė atė ēast dukej si sheleg, i’u shpreh troē: “ Mirė qė nuk u ankua kush nga tė dėmtuarit, se nuk do mė shihje mė kėtu tek jam. Kushedi nga do horrokopisesha unė me tė gjithė ata qė mė pasonin...
    Donte Dashmiri tė mėsonte dhe diēka mė tepėr, por polici ia preu shkurt:
    - Lėre nashti kėtė muhabet, zoti… Eja pimė ndonjė gllėnjkė mė mirė!”
    - Fatkeqėsi, kur e kupton me vonesė fajin, - i tha Dashmiri seriozisht.

  17. #17
    i/e regjistruar Maska e Jorgo Telo
    Anėtarėsuar
    09-03-2008
    Postime
    558
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Jorgo TELO
    (Vargje me fytyrė “HAJKU”)

    ***
    Nė cikmė – pėrvėlim
    Nė zheg, eh ēfarė flladi -
    buzėt e tua, mike!
    ***

    Me syqeshje sysh tė panjohur
    trembem se mė ndjell
    si drita e rreme anijen nė vozitje.

    ***
    Degėt e pishės – erashkė.
    Djersiten rioshėt mbi bar.
    Ē’kėndvėshtrim i zilepsur!

    ***
    E shpie veten te rrėnjėt.
    Brohorasin themelitė.
    Mė qorton ēatia e braktisur.

    ***
    Zemėrimi
    zbret nė kėrthizė
    drithėrimi ngjitet te thithkat.

    ***
    I ngula sytė
    mbi njė trung tė thatė.
    Shpėrdorova ndjenjat.

    ***
    Mė avitesh, sa s’mė prek.
    Gjoks e shalė gjysmėzbuluar.
    Provokim pėr thinjat.

    ***
    Besoke te dashuria.
    A tė beson ajo
    e lindura nga flirtet?

    ***
    U talle me zemrėn time
    e tani pret
    ē’do tė korrėsh nė vjeshtė.

    ***
    Pėrpiqesh mė kot
    tė maskosh etjen e syve.
    A fshihet mali pas kodrės?
    ***
    E nisa letrėn drejt teje,
    ta lexoje
    e ti sajove me tė njė kaike.

    ***

    Mjegulla ra mbi liqen.
    e u pllaqurit akullisht.
    Zemra s’po i bindej trurit.
    ***
    Tė zhbirosh nė zemėr nėne,
    si tė zbulosh
    veē dhimbje e plagė…
    ***
    Mbrėmė tė lashė pikėtakimin
    S’erdhe.
    S’e dije gjasme fjalėkalimin
    ***
    Jam i papėrmbajtur?
    Mos m’akuzo!
    Ndihem i lirė si Robinson Kruzo.
    ***
    E kritikova sa ishte gjallė.
    Mė anatemojnė,
    pse merrem me tė vdekurit.
    ***
    M’u lagėn sytė prej tymnajės
    M’u terėn
    prej puhizės flladitėse tė pllajės.
    ***
    Tė pashė nė sfilatė puthjesh.
    Ende s’e ditkėrke:
    gjithkush shijon tė vetat.
    ***
    Njė pyetje pa pėrgjigje – si gozhdė.
    Mė prore… ku tė vuajė shpirti,
    kėtu apo nė… “atė botė”?
    ***
    Pa dashurinė mes nesh
    kjo botė
    nuk do ndiejė tė ngrohtė.
    ***
    Teksa rrėmih nė syt’ e tu,
    dalloj pasqyrisht,
    sa e dashuruar je me sfidat.
    ***
    S’di nė mund tė sajohet si dashuri
    pėrjetimi i puthjeve
    brenda “kalit tė drunjtė”.
    ***
    Ėndshėm jam duke drekuar
    macja mė sheh ngultas nė sy.
    S’mė kalon gjėsend nė bark.
    ***
    Shira muzgjesh tė plagosur
    ma idhnojnė
    vjeshtėn e shpirtit.
    ***
    Para se shpirti tė jetė shkundur krejt,
    mė e dobishme tė zotėroja
    dhuntinė e vdekjes.
    ***
    Thith ujė e rreze diellore hardhia
    e shkarkon verėn e shijshme
    marramendėse…
    ***
    Nuk m’i respekton dhimbjet e zemrės
    Realisht, o gjasme mik, mė jepet hak
    tė tė quaj brumbull topabėrės.
    ***
    Ti je shumėfytyrėsh e s’je gjė tjetėr
    veē njė konglomerat maskash.
    Duhen grisur pėr kthjellimin e jetės.
    ***
    Asnjė lėshim nuk bėka vera zhuritėse
    teksa lėshon pa frena
    vapėn ulėritėse.
    ***
    Ti, o dimėr, na vjen ģ paarrirė.
    Koprac pėr ujė
    Bujar pėr thatėsirė.
    ***
    Nė pritje tė njė lajmi tė mirė,
    ora sikur s’ecėn.
    Na pėrshfaqet si e ngrirė.
    ***
    Pėrjetoj edhe dhimbjet aksidentale;
    E njoh shumicėn e tyre:
    dhimbje mbese a dhimbje vajze.
    ***
    Ti – emocioni im ģ parė.
    Ti – dhimbja ime e hershme.
    Mė shndrit si yjet rrėzėllimtarė.
    ***
    Rastėsisht kuptova tė vėrtetėn:
    nuk shikokam nga njėri sy.
    Tjetri…maskonte defektin…


    ***
    Mbjellim gėrma tė zeza.
    Ėndrra bardhoshe
    shpėrthejnė pėrpjetė…
    ***
    Rrekem tė ec ndopak me vrap.
    E pamundur
    turravrapin e dikurshėm ta kap.
    ***
    A mund tė shuhet etja,
    duke mos rreshtur
    sė ngjituri nė pushtet?
    ***
    Ti ma shkel syrin,
    kur unė s’puth dot
    as dorėn time.
    ***
    Pėr deri sa mė sheh tė pėrvėluar,
    pse mė pėrmend shkrepsen,
    moj ēupėz e bekuar?
    ***
    Gjumėzojmė ngapak pėrnatė,
    qė tė shmangim tė mundshmin,
    tė tmerrshmin gjumin e madh.

    Ruhesh nga moti kapriēioz,
    depėrtojnė rreshjet
    nėpėr themelitė e shpirtit.
    ***
    Me atė vėshtrim dhelpėrak
    mė dukesh si trafikant
    dhimbjesh shpirtėrore.
    ***
    Tė tė puthin
    a s’ėshtė mė ėmbėl,
    se sa tė puthėsh?
    ***
    Fytyra e dytė e motit:
    Nė vend tė tonelatave tė rreshjeve…
    tokėn e lagin piklat e lotit.
    ***
    Vdiq apo e vdiqėn me pahir?
    Njė pyetje e vetvetishme
    flatron nėpėr zefir…
    ***
    Nga shpirti merret forcė,
    pėr t’ģ shprehur ndjenjat
    si shfrim pėr lehtėsim.
    ***
    Thonė qė shpirtmirėsia
    ģ ka buzėt tė nxehta.
    Ta provojmė…sa qėndron e vėrteta.
    ***

    Ushqim dietetik pėr poetin:
    puthjet…
    Ato e dehin tė shkretin…
    ***
    Pas ēdo aksidenti tė beftė
    fati dėrgon nė vendngjarje:
    vdekjen dhe jetėn…
    ***
    S’ndiejnė thinjat kurrfarė qetėsie.
    Nuk ģ kaplon dremitja.
    Vozisin nėpėr motive dashurie.
    ***
    Mė ngjajnė si hiprbola
    ndjesish tė tejshkuara
    tė bukurat studente.
    ***
    Rast pas rastesh;
    hap pas hapi
    jetojmė njė jetė kontrastesh…
    ***
    Degėt lastare shkrepin blerim;
    blerim shelgjesh lotues bri dritares.
    Aty gjetkan mushkonjat strehim?!
    ***
    Mė sė shumti na shfaqesh fals
    nė jetėn tokėsore
    Vėshtirė tė pranohesh nė Parajsė.
    ***
    Pėr tė mos u pickuar nga njė bletė,
    Pėrpak, desh vrau, padashur,
    tė shtrenjtėn jetė…
    ***

    Do kishim kur duhej diell apo shi.
    tė duheshin njerėzit e botės
    sa duhemi ne tė dy.

    Shkolovit lulet bajamja borėmbuluar
    e zemra pulson mė rrallė.
    Psherėtimė e njė dashurie tė ndaluar.

    Zvarritet njė mot pa lagėshti,
    sa frytet braktisin pemėn.
    Gjinkalla gėzon nė vetmi.

    Ulet reja tė pijė nė det;
    s’e shuan dot etjen.
    Prej shterpėrisė pėlcet…

    Kalėroj mbi dhimbjet;
    shtigje gėzimesh
    duke spastruar.

    Doja tė kisha tė drejtėn,
    tė pėrqafoja hėnėn
    e askujt dhe e tė gjithėve.

    Edhe kėtė radhė,
    kėmbėngulja e zemrės
    m’ģ shndėrroi mendimet nė gėrmadhė.

    Duke vėshtruar mbi ujra e mbi gjethe
    Arrijmė tė ngrihemi sfidantė
    mbi sėmundje e vdekje.

    Sapo ngjizet dhimbja me dashurinė
    ēdo dėshirė e pacipė
    merr arratinė.

    Gjallojmė nėn kėtė diell
    me kryet mbi shkėmbinj,
    me muzikė e retė mbi vete.

    Jetė marr prej t’Madhit Zot.
    Ē’respekt ģ ndėrsjelltė!
    Ai e di qė s’po rroj kot.


    Nėse pėr tė shkruar
    i rėndet qenies sime;
    mirėpret shpirti ngushėllime.

    E di mirė hėna vrojtuese:
    Nuk hyn ujku nė vathė,
    pėr tė fjetur rehatshėm.

    Kur e tepėron me zjarrmimin,
    ģ bezdisshėm na shfaqet dielli.
    Mendimin acari na e ndėrron.

    Teksa punon me ngutje,
    vjeshta merr kredi nga dimri,
    pėr tė lėnė nudo pemėt.

    E pandalshme – koha.
    Kushedi ēfarė ēmimi
    do pėrftojė kohėndalėsi…!

    Kėndezi bezdis pulat
    poshtė njė gardhi,
    ku vjeshta dėnon gjethet.

    Vrapon breshėri nė korsinė e vet;
    ne – nė tonėn.
    Rofshin ēadėrbėrėsit!

    Gjethet e hardhisė
    kundroj teksa bien njė nga njė
    Vitet e mia kaloj nė intervistė.

    Ngrihet smogu me pėrtesė.
    Platit sytė
    ēdo krijesė.

    Tė deshifroja gjuhėn e zemrave,
    Kryeoborrtar ģ Kupidit
    do isha sot pėr sot.

    Tė mbijetojnė, vallė,
    themelitė e njė shtėpie
    mbi kokrriza dashurie?

    Qielli dhe toka
    nuk rrinė tė heshtur;
    Jeta kėrkon zhurmė e lėvizje.

    Para gjashtė shekujsh:
    Njė martesė – njė ulli.
    Sot: njė kėngė – njė pemė.

    Ēaste celebrimi.
    Dėshmitarė:
    E diela e dy zemra tė ndezura.

    Ēapaēulet mblidhen rreth sobės.
    Kanė liridalje
    zogjtė lodėrtarė.

    Sa herė kam hedhur zaret,
    Cezarin kam pasur
    engjėll mbrojtės…

    Sikur drejtmbahem mbi bastun
    Ma hepon shpirtin
    njė plak pragshekullor.

    Njė vazo me lule
    mbeti nė hije
    pa kurrfarė gjyqi.

    Zogjt e Zagorisė
    janė kthyer
    e po ringrėnė foletė.

    Merre mė shtruar
    kėngėn e jetės,
    thėllėzė e Bisejit!

    Shfleton Rudina e Ēajupit
    tė shekujve
    kalendarė.

    Edhe nėpėr qiell
    mė sajohen tė vagullta
    monopate emigrantėsh.

    Nuk e lejoj dimrin
    tė mė privojė daljen.
    Ģ qėndroj besnik ecjes.

    Grindjen bashkėshortore:
    Sport a telenovelė?
    e zgjidh errrėsimi ģ beftė.

    Nė jetėn tokėsore na shfaqesh fals.
    Vėshirė tė pranohesh, o shpitzi,
    nė Parajsė.

    Me gjithė angėshtimet
    qė ma mbėrthejnė trupin,
    s’e resht luftėn me mjegullėn.


    Njė tufė instiktesh
    rreken pambarimisht
    tė pėrēudnojnė gjykimin.

    Oksigjen na dhurojnė e blerim
    shelgjet lotonjės
    pėrkarshi dritares.

    Shikimi yt ģ pėrndritur
    sepse ma gjen zemrėn
    tė papėrgatitur.

    Hedh vėshtrimin tejembanė.
    Nuk rrok
    asgjė tė veēantė.

    Midis ballit e vetullės
    mė qėndroi njė gjethe shelgu.
    E mora si mirėsjellje tė vjeshtės.

    Kalėroj mbi dhimbjet
    duke pastruar
    shtigje gėzimesh.

    Ē’harmoni, tė gjesh brenda derės:
    kuvendin e ēiltėr
    e ujin e kristaltė!

    Brenda njė ēasti
    tė mė marrėsh, o vdekje;
    Edhe si njeri edhe si poet!

    Rrėzė njė gardhi
    vjeshta dėnon gjethet.
    Bezdis pulat kėndezi.

    Breshėri vrapon nė rrugėn e vet
    e ne nė tonėn.
    Rroftė ēadėrndėrtuesi!

    Gjetheverdhat e hardhisė
    kundroj teksa bien njė nga njė.
    Vitet e mia kaloj nė intervistė… 104

    Pse t’ģ qėndroj besnik
    Hajkut Japonez?
    Dua tė jem vetja!

    Diēka qė ti e kryen me bėma,
    e shpreh unė
    me gėrma…

    Ti, vjeshtė, mė ke ndihmuar tepėr:
    Kė ke falur fresk
    nė zheg reanimacioni.

    E Pabesueshme tė tė lagen teshat,
    kur gjatė ecjes
    nuk ke dalluar rreshjerėnie.

    Ėshtė mė se ģ bindur moti:
    Eh, sa marrira
    kryhen nė emėr tė tij!

    Do doja tė vendosja maskė
    bletėve t’u shėrbeja me zell
    e jo tė grabisja ndokėnd.

    Mė ngjajnė anemike ditėt,
    kur vera ģ dorėzohet
    vjeshtės.

    Ģ harbuari tufan
    u struk nė njė pyll,
    por mbylli sytė pėrngaherė.

    Duke hequr dorė
    nga erėzat,
    harrova dhe shijen e puthjes.

    Ēatia nėn borė
    me muret
    bisedon miqėsisht.

    Mbete i stepur nė fund tė shkallėve
    pa shijuar kurrfarė
    karrjerė dashurie.

    Rudina e Ēajupit
    mendueshėm shfleton
    kalendarėt e shekujve.

    Kush na e prishi ēerdhen? –
    pyet dallėndyshja
    burbuqet e mollės.

    Nuk rrjedh,
    por pikon rubneti
    Amvisa diē flet nėpėr dhėmbė…

    Tė lutem, unazė,
    mos ma lėr bosh gishtin
    sidomos nė stinė vjeshte!

    Sa vjen dimri ģ parakohshėm,
    ģ hapet goxha punė
    gardarobės.

    Tej ballkonit e dritares
    hedh sytė me lakmi,
    ģ lė tė lodrojnė lirshėm. 120

    Endem nė rrėpira mendimesh.
    Veten, siē jam,
    s’e ndesh askund.

    Tė mos ekzistente kėrshėria
    pėr tė nesėrmen,
    ē’do tė na nbante gjallė?

    E shoh diellin
    tek derdh rreze floriri
    Edhe i dua edhe u druhem atyre.

    Nė verė ruaj fizionominė.
    Zezimin diellor
    trupi im kapėrdin.

    Tė komentosh njė rastėsi fatkeqe,
    ethet ģ shton dikujt.
    Nuk ke njohur veten.

    Esenca e luleve
    parfumon mjedisin.
    Tė trullos esenca e rrushit.

    Ndodh qė tė na duhen syze
    edhe pėr tė pėrmirėsuar
    ndėrgjegjen.

    Dėgjova cicėrimėn e njė harabeli.
    Nuk e kuptova
    vajtimin e tij prej urie.

    Atė mėngjes me diell
    nė vend tė paketės me cigare
    bleva njė libėr tė vyer.

    Njė vashėz buzėqershi
    tė qeėrshinjtė vathėt
    ģ mban nėn buzė.

    Rreshjet na privojnė shetitjet.
    Pėr tė ecur
    dėshirat na rriten.

    Bie nata gjithkund;
    kompozojnė zogjtė
    kėngėt pėr tė nesėrmen.

    Rrekesha tė gjerbja kafen e zezė,
    pėr t’u dhėnė liri
    mendimeve tė bardha.

    Mblidhte nėna fillin rreth boshtit,
    sikur tė analizonte ėndėrrimtare
    vitet e jetės sė saj…

    Hapi pason hapin mrekullisht.
    Sa kėndshėm, tė pasonin edhe brezat
    kėsisoj njeri – tjetrin!

    Midis shtetesh
    shtohen mėritė
    e nuk rreshten. 136

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e Jorgo Telo
    Anėtarėsuar
    09-03-2008
    Postime
    558
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    http://www.forumishqiptar.com/showthread.php?t=92791

    Faleminderit shume, Fiori, per mireadministrimin e sistemimin e postimeve te mia. Me keni bere nje nder te paparashikuar. Ju uroj shendet e mbaresi ne veprimimet e perditshme mjaft fisnike me thelb shpirteror.
    Do te kisha nderin te mesoja dicka me teper per te qene me korrekt me ju e me Forumin ne teresi, qe te mos arrij ne gafa, si kjo e fundit, ku sapo startova disa mendime si ekspoze per drejtshqiptimin e drejshkrimin e gjuhes shqipe, nje teme mjaft e rrahur, por edhe qe ia vlen te pasurohet pareshtur.
    Kam respekt te vecante per JU e per "XHUXHUMAKUN", te cilit ia shoh shpesh fytyren e syte e mencur ne ekran te televizorit dhe ia kam lexuar disa tregime mjaft te arritura artistikisht e teper rinore ne vizion e mesazhe...
    Po ashtu mbajtesit te ketij pseudonimi i vleresoj qendresen ne kerkim te nje gjuhe kombetare sa me te paster, te pasur e te miretrajtuar.
    Ju pershendes si krijues dhe si pensionist e invalid (fizikisht) qe jam aktualisht. Kam derguar dhe nje pjese te C.V. sime, por nuk di nese e keni administruar, si edhe nje nga fotot e mia.
    Sic e theksova pak me lart nga padija ne lemin e informatkes mund edhe te gaboj dhe e pranoj kritiken qe me eshte adresuar poshte mendimeve te mia per gjuhen; vec nuk kuptova dicka.. Jorgo ke ngaterruar teme, (ahaa iken keta te fese ) !!!?
    JU LUTEM, GJITHASHTU TE ME ORIENTONI, SI MUND T'I GJEJ ME SHPEJT POSTIMET E MIA E CFARE T'U THEM DASHAMIRESVE, PER TE ME GJTUR E LEXUAR, SE NUK I GJEJ DOT TE GJITHE PER T'U DHURUAR LIBRAT E MI, MBASI PER TE SHITUR NUK MUNDEM TE SHES DOT FARE...
    Me respekt e mirenjohje te sinqerte
    Jorgo Telo
    (JORZAGORITI)
    GJIROKASTER
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Jorgo Telo : 02-04-2008 mė 06:28

  19. #19
    i/e regjistruar Maska e Jorgo Telo
    Anėtarėsuar
    09-03-2008
    Postime
    558
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Jorgo S. TELO

    SIRENAT

    1. HUTESĖ

    Dikur...
    I zgjata duart;

    dritėn e vezullimtė
    tė syve tė tu
    ta rrėmbeja...

    Mbeta i hutuar,
    i hutuar nė rrugėn drejt dritės.

    2. PAS NJĖ DIMRI

    Pas njė dimri-natė
    sikur po ēapitet sėrish behari.

    E shoh tek gjethėzat e porsaēela,
    tek lulet e strukura nėpėr ferra.
    E dėgjoj tek kėnga e bilbilave
    majė gėshtėnjės;
    tek kėnga ngazėlluese
    e mėllėnjės.
    E prek tek bari i njomė,
    qė po harbohet...
    E shijoj tek radhiqet,
    teksa lezetojnė tryezėn.

    E ndiej tek lehtėsimi i teshave nė trup...
    E mirėshoh se si majėmalet
    Po heqin borėn paqėsisht
    gjithaq…me ngut...

    3. SĖ PAKU

    Nėpėrkėmbem
    nėpėr copėza gjumi
    Endrra tė copėzuara
    gjumin ma shkundin...
    O koprac ėndrrash,
    Pse s’ma sjell tė plotė
    ėndrrėn time?

    Sidomos ėndrrat e bukura;
    ato mė tė bukurat
    m’i vonon,
    m’i humbet.
    M’i shkwrrmoq ato
    kur e ndiej veten
    duke vrapuar...
    Edhe ėndrrėn e ėmbėl,
    kur e shoh veten dhėndėr...
    Apo ėndrrėn hirėplotė,
    kur unė ndihem i fortė
    si moskush.

    Sė paku...
    pėrgjatė ecjes
    pėr nė amėshim
    Si kujtim tė ruaj ėndrrat...

    4. ME KĖSI MENDIMESH

    Vdekja!
    Trupin pėrpiqet
    tė ma marrė
    tinėzisht...

    Pėrpiqet tė arrijė
    tė mė marrė krejt...
    Vetėmbrohem.
    Vdekja nga marazi
    njė ditė do “vdesė” vet...
    Me kėsi mendimesh
    duroj gjithēka...
    Brenda mendimeve
    Avujt e jetės lėvizin.

    Pjesė tė trupit po mė lėnė.
    Nuk dorėzohem...

    Vdekja
    s’mė pėrtypka njėherėsh dot.
    Mė sfilit pjesė-pjesė...

    Me kėsi mendimesh i bėrtas shpresės:
    “Mos mė harro!”

    5. TĖ JETOSH
    Tė jetosh;
    a s’do tė thotė,
    tė mėtosh pėr dėshira?…

    Tė jetosh;
    a s’do tė thotė:
    tė duash ajrin,
    tė duash qiellin,
    tė duash mbitokėn
    dhe detet e kaltėr?

    Tė jetosh;
    a s’do tė thotė,
    tė sfidosh
    errėsirėn, ligjet gjysmake, kopracinė shtetėrore?...

    Tė jetosh;
    por, ama,
    pa u pėrgojuar pėr keq...

    Tė jetosh;
    por,ama,
    pa hedhur valle me dreqėr!...

    5. S’MUND!...

    Arėza, grenza rrotull mė vijnė
    Pėrsysh mė vėrdallosen
    sikur t’i kem lyer qerpikėt
    me mjaltė.
    Ndėrkohė mė qerthullon
    njė e padurueshme etje,
    njė etje e pafund...
    Izolimi po mė shkund...

    Mes arėzash e grenzash…
    Tė jetosh.

    7. ĒAST I VESUAR

    Njė bashkė reje
    u zvarr teposhtė.
    Qetė-qetė kapėrceu kangjellat.
    M’u avit, tek po rrija.
    Si mė lėmoi faqet,
    mė njomi paksa syrin.

    E ngarkuar ishte reja
    Dhe...nuk dola dot nė rrugė.
    U largua ajo
    drejt visesh tė tjera.


    8. DIKUSH MĖ PRET

    Meqė nuk shkoj dot nė lumė,
    meqė sė largu i kundroj pyjet,
    nė qerthull ėndrrash zhytem...
    E mė mblidhen:
    najadat, 1)
    driadat. 2)

    Ndėrkaq njė Kometė e stėrmadhe
    me bishtin e zjarrtė
    tek qelqi i dritares mė troket
    e me zė yjor
    diē mė flet…

    1) Nimfat e pyjeve
    2) Nimfat e ujrave

    9. MUZGJET

    Mundet po ecim
    nė shtigje
    muzgjesh
    tė plagosura.
    Tė mos habitemi,
    pse na pėrzhiten
    qepallat e pluhurosura.
    Habitshėm
    s’ka pse t’i hapim krahėt
    anė mė anė.
    Muzgjet e tanishėm
    Peshkaqenė janė...
    Na brejnė kockat,
    Shpirtin.

    10. SA TURP!

    Nuk e mbyll portėn nga brenda.
    S’i dihet, ē’ngjet...
    Mundet tė harrojė punėn e vet
    z e m r a,
    kur s’e pret...

    Sa turp, tė tė shkallmojnė dritare e portė!
    E trupin
    tė ta gjejnė tė ftohtė!...



    11. SIRENAT

    Ēdo njėzetekatėrorsh
    “Telegrame” mė vijnė
    prej “Botės Tjetėr”...
    Kėrkohet me ngulm,
    Tė bėhem “pjesėtar” i Saj...
    e zemra s’mė ndien tė qetė.
    E shpirti...
    herė mė bėn tė qesh,
    herė mė bėn tė qaj.

    12. ĒAPITEM

    Ēantė e bastun nė njėrėn dorė i mbaj.
    Shpirtin e ndezur – brenda vetes.
    Eci kėrmillthi… shkel mbi trotuar.
    Eci pėrmbi ngjarje
    drejt jetės,
    drejt vdekjes.
    Ēapitem.
    Ē…a…p…i…t…e…m…


    Botuar si cikėl te gazeta “Fjala” E Agron Tufės

  20. #20
    i/e regjistruar Maska e Jorgo Telo
    Anėtarėsuar
    09-03-2008
    Postime
    558
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Poemė –pėrrallė pėr fėmijė:
    MACJA E BRAKTISUR

    HYRJE

    Ėshtė fshat
    apo qytet,
    pak nga pak
    gjejeni vet’.

    Mes dy kodrash:
    ca shtėpi,
    gardhe kopshtrash,
    bagėti.

    Lart nė lagjen
    nėpėr shpat
    gjen shtėpi
    mbetur thatė…

    Nuk plasi vullkan,
    nuk ra as tėrmet.
    Njerėzit vargan
    ia mbathėn revan:
    Zbritėn poshtė qytetit,
    shkuan drejt kurbetit,
    shumė drejt bregdetit
    dhe Kryeqytetit.


    Disa pleq e plaka
    nė shtėpi tė pakta
    mbetėn n’atė lagje.
    Korba dhe laraska
    me“krrau!”e me “krraka!”
    hipėn mbi oxhaqe.

    Disa mė krahėforta
    Grifsha edhe korba
    siē ishin sqepgjata
    edhe kėmbėthata,
    qenkeshin mėsuar
    te “Kull’ e sahatit”
    tė qėndronin rėndė,
    tė ēelnin kuvend:

    AKTI I PARĖ

    - Me ē’na shohin sytė, –
    tha korbi plakush –
    nė shtėpitė pa dritė
    bredhin veē miushė.”

    - Po misėr e grurė
    ku do gjejmė ne? –
    pyeti korbesha
    korbin sypėrdhe.

    Fėt u hodh njė sorrė,
    tek hante ca zorrė:
    - Tė zbresim nė fushė,
    tek shkojnė njerėzia.
    Mjafton njė gėmushė,
    s’na duhet shtėpia.
    - Tė lumtė, sorrė qorre,
    paske goxha mend!
    Mirė na kujtove,
    t’ikim nga ky vend.
    - Dale, moj, ku je?
    nuk tė shohim de!
    - Kėtu pas oxhakut
    po merrem me barkun.
    - Heu, krra – krra – krra!
    O ē’mendim hata!
    Le tė ikim, pra
    poshtė te pallatet
    me ngjyra
    e shumė kate.

    Dhe me krrakėrrimė
    ikėn fluturidhė.
    Qiejt oshėtinė…

    AKTI I DYTĖ

    Macja qė dremiste
    u pėrmend sakaq:
    - Po kjo britmė ē’ishte?
    - Epėsove paq!
    - Pse, more lejlek,
    ku ėshtė faji im?
    - Pėr gjumė
    paske ngordhur,
    pa hidh sytė rrotull;
    tė zotėt ku janė?
    Braktisur tė kanė.
    Dyer e dritare
    i kanė mbyllur fort
    dhe portėn e madhe
    askush s’e hap dot.
    - Mjerė unė e mjera
    si do bėj bėj tani?
    Me se do ushqehem
    sot edhe mė pas?
    - Eh, moj gushėbardhė,
    ikėn e tė lanė
    s’ke qumėsht nė tas!
    Lėviz vetė tani,
    gjuaj ndonjė mi.
    Sepse me bark bosh
    nuk mundet tė rrosh.

    - Po… ku shkuan, vallė?
    - Si the, moj gushėbardhė?
    - Ku shkuan? – tė them.
    - Jo, jo s’dua helm!
    - Ah, mor veshdyllosur,
    ē’tė them e ē’mė thua?
    Unė qenkam ftohur,
    ti tallesh me mua!
    - Nuk tallem, moj jo.
    Pa shiko, shiko:
    tej nė ato ledhe
    qenkėrka njė dele.
    - E shoh, poshtė njė fiku.
    - Domethėnė, lum miku,
    fqinjėt s’paskan ikur!?
    - Tė iknin tė gjithė,
    nuk do kish lezet.
    Kėtu ke shumicėn,
    disa nė kurbet
    a ku deshėn vetė.
    - Sa mirė i ditke,
    lejlek, kėto gjėra!
    - Nuk tė thashė nevrike,
    nuk dėgjohen zėra!
    - Zėra po dėgjohen,
    por s’i dėgjon ti.
    Gjarpri po afrohet.
    Fshehu lumėzi!
    - Leri kėto naze!
    Dashke gjalpė taze…
    - S’tė thashė gjalpė jo.
    Gjarpri tė helmon…
    Macja gushėbardhė
    zerin lart e ngriti
    Me kthetra e dhėmbė
    gjarprin e skėrmiti.

    Diku nėn ēati
    gjarpri na u zhduk.
    Tė gjatat mustaqe
    macja nis e nduk:
    “Do m’i sosė minjtė
    ky zvarran makut,
    qė vjen si hajdut.”
    Ngriti kokė lejleku:
    - Iku gjuhėverdhi?
    - U fsheh,
    por kujdes,
    ruaju nga helmi!
    - Unė do shtegtoj.
    Kam merak pėr ty.
    Mbete fillikate
    nė goxha shtėpi.
    Kujdesu pėr veten,
    sa nuk ėshtė vonė.
    Po tė flas si mik,
    nėse mė kupton.
    - Po, zoti lejlek,
    paske shumė tė drejtė.
    Mė lypset qysh sot,
    t’i dal vetes zot.
    Sa pa ikur dielli,
    po shkoj vrap tek ledhi.

    AKTI I TRETĖ
    - Uf, ē’mė gjeti mua,
    moj dele uruar!
    - Nėse s’je pėrtace,
    po tė dėgjoj, mace!
    Pa mė thuaj pak,
    ē’hall tė ra nė prag?
    - Ē’tė tė them, moj dele,
    ikėn pėrkėdhelet!
    Flija nė minder.
    Kanė mbyllur ēdo derė.
    - Shko mbi kashtė fli!
    - Pa ngrėnė tė rri?
    Pak qumėsht e dua.
    - Shko gjej njė ēanak,
    si mund tė ta jap?
    - Unė s’tė mjel dot.
    - Prit, tė vijė imzot.
    - Mua mė sharroi;
    U bėnė tri javė sot
    s’kam vėnė gjė nė gojė.
    - Di tė pish si qengj?
    - E ke me gjithė mend?
    Di, moj, si nuk di.
    Ne sisorė jemi
    dhe pijmė nė gji.
    - Kam frikė, mos harron
    edhe mė kafshon…
    - Gjersa mė bėn nder,
    nuk do bėhem derr.
    Me sa thonė: “derri
    nuk di ē’ėshtė nderi.”

    Kaluan dy javė
    Pinin tė dy tok:
    macja gushėbardhė
    dhe qengji qafok.

    E thirrte “qafok”
    zonja e shtėpisė,
    se kish qafė tė hollė
    porsi keci i dhisė.

    Duke thithur qumėsht
    qengji tundte bishtin.
    Macja – hop u turr,
    bishtin ia gėrvishi.

    Qengji u zemėrua
    mėmės iu ankua:
    - Macja e vetmuar
    pse mė grisi mua?

    - Padashur, o bir,
    macja pak tė grisi.
    Them, mos kushedi,
    hardhuc iu duk bishti…
    Mos iu zemėro
    veē pėr ca gabime.
    S’e sheh, o qafok,
    ka mbetur jetime!
    Tė zotėt e saj
    kėtej kanė fryjtur.
    E shkreta s’ka faj.
    Mbeti e braktisur.

    - O ma, jam i vogėl;
    jo si ti e rritur.
    Nuk di ē’do tė thotė:
    “tė jesh e braktisur”.

    - Nga kopshti e shkolla
    ende nuk e ditke?
    Po ta shpjegoj hollė
    tė diel mbasdite.
    - Ohu, gjer pasnesėr
    ia gjej vetė kuptimin.
    Pyes zonjush Shpresėn
    nė orė tė mėsimit.

    - U sqarove, bir?
    Mos u grind me macen!
    Pse tė bėjnė sehir
    sorrat fluturake?
    - Ato janė sqepgjata,
    llapin dhe pa punė.
    Sa i e sheh mbi kodra,
    i gjen pėrmbi lumė.

    - S’kanė me se tė merren.
    Klithjet kanė mėsuar.
    Ndodh qė dhe i turren
    maces sė harruar,
    maces sė vetmuar,
    maces sė uritur
    me trup
    tė drobitur.
    - Dhe pse jam i mitur,
    tani e kuptova
    ē’do tė thonė fjalėt
    “tė jesh e braktisur”.
    - E kuptove vonė.
    Tani gushėbardha
    Nuk dimė ku shkoi.
    Pa vėnė gjė nė gojė,
    keq do pėrfundojė.
    Dele e qafok
    rrinin ndėn njė shtog.
    Dėgjonin njė zog.
    Kėndonte i miri
    Siē kėndon bilbili.
    - Cili zog do jetė?
    - Ėshtė bilbili vetė.
    Nuk ndihet i qetė.

    AKTI I KATĖRT

    - Be – be, o mama,
    Po vjen njė zagar!
    Foli mos e pa
    macen qė na la.
    - Hap, o zagar, gojė!
    - Pashė sa kaloi
    macen qimebutė.
    Buzė njė pėrroi
    kapėrceu drutė.
    Hapur pa njė derė;
    hyri menjėherė
    Brenda ish njė plakė
    me njė fshesė tė gjatė.

    Si qėndroi ca,
    vendosi i tha:
    - Mjau!Mjau! Mjau!
    A e di ē’mė ngjau,
    o e mira gjyshe?
    Plaka s’e kuptoi,
    por tha nėpėr gojė:
    - Dikush mė pėrlau
    dy vergjet e fiqve.
    Mos m’i more ti,
    o moj faqezezė?
    - Nuk t’i mora unė,
    mė ndihmo, aman!
    Siē mė sheh, moj gjyshe,
    nuk jam faqezezė!
    - S’trembesh
    nga kjo fshesė?
    - Unė jam njė fatzezė;
    nuk meritoj fshesė…
    - Le qė… hele - hele
    pesė e pesė i kam:
    kėlyshė e kotele…
    Pėr ta kam mėshirė
    si pėr ēdo fėmijė
    Nuk pleks fare plan
    tė ngrė ndonjė stan
    me qen e me mace…
    Qenkėrke koprace.

    - Ē’janė kėto qė thua?
    Kur mė njohe mua?
    Mė parė fole ndryshe;
    the “e mira gjyshe!”

    Tundi kryet macja
    dhe u qas te plaka:
    - Nuk di tė bėj lajka.
    Mjau, gjyshez- o!
    Iki nė s’mė do.
    - Mace, ē’po mė thua?
    Tė mjerėt i dua.
    Veē kam njė merak:
    Ushqim kemi pak.
    Dhe kėto qė janė;
    s’na mbajn’ as njė javė.
    Mė pastaj ē’tė hamė?

    AKTI I PESTĖ

    Njė qen lara – lara
    me njė kockė pėrpara
    foli rėndė – rėndė:
    - Meqė tė kanė lėnė,
    rri ca kohė me ne.
    Rri siē rrinė miqtė,
    jo si zemėrligjtė,
    si dinakja grifshė,
    qė na vodhi fiqtė.
    Ajo i ka rrokur,
    pashė qė vinte rrotull.

    Macja s’bėri fjalė,
    u vu shpejt nė radhė.
    Tek hante pėrshesh.
    plakės babaxhane
    diē i tha nė vesh…
    - Pupu! – klithi plaka,
    si t’kish rėnė flaka. -
    Shpejt t’ikim pėrjashta!
    Njė gjarpėr i zi,
    ka hyrė nė shtėpi.
    Macja sa e pa,
    zėulėt ma tha,
    mos trembeshit ju:
    kotele, kėlyshė.
    - Unė s’e kam frikė, -
    tha macja gushėbardhė.
    Hidhem dhe e mbyt
    gjarprin hileqar.
    - Tė ndihmoj dhe unė, -
    tha qeni laran. -
    Nga helmi i gjarprit
    kam humbur mamanė.

    Gurgule, mishmash
    prapa njė sėnduku
    Si e mbyti macja,
    larani e nduku
    e iku nxituar;
    e hodhi nė pėrrua.

    Por gjarpri tinzak
    kish pickuar macen.
    Termometri lart
    tregoi mbasdarke…
    Njė veteriner
    e thirrėn me ngut.
    Shpėtoi gushėbardha,
    nė njė qoshk u struk.

    Tė nesėrmen plaka
    shkoi, gjeti kos.
    Tė gjithė u kėnaqėn,
    macja doemos.

    - Dhe pse mė braktisėn,
    s’dua tė bėj keq,
    si disa fėmijė,
    qė sillen pėr dreq.
    Nė s’gjej ushqim gati,
    do gjuaj mė shumė.
    do fle mė pak gjumė.
    Grabitqare s’bėhem;
    askujt s’i prish punė.

    Sakaq foli plaka:
    Mė ndih tė laj tasat!
    Tė lumtė, gushėbardhė!
    Kėshtu tė dua unė:
    tė jetosh me punė.

    AKTI I GJASHTĖ

    - O gjyshe, o gjyshe,
    o gjyshja Miroshe!
    - Kush flet? – foli plaka,
    e tėra thinjoshe.
    - Jam unė, Ēiljeta,
    unė, mbesa jote.
    Mė dėrgoi babi,
    tė vish tek ne sonte.
    - Siē e sheh, moj mbesė,
    sot nuk jam e lirė.
    Pragun s’e lė shkretė.
    Kam dhe mysafirė…
    Kam sėmurė macen.
    Erdhi ndaj tė gdhirė.
    Kish mbetur pa ngrėnė
    njė muaj tė tėrė.
    Mėkat pėr ata
    qė vetėm i lėnė.
    - Ēkusur e ka zėnė!
    Sa mėkat i rėndė!
    Gushėbardha dėgjoi,
    kokėn pakėz ngriti:
    - Delja mė shpėtoi
    edhe gjyshe shpirti.
    Mė helmoi gjarpri,
    mė ndihmoi Larani.
    Pse jo – edhe fati…

    - Po tek ju, Ēiljetė,
    macet edhe qentė
    kanė mbetur shkretė?!
    - Tek – tuk ca shtėpi
    s’kanė brenda njeri.
    Njė qen i braktisur,
    oh, ē’ka ulėritur,
    t’zotėt duke pritur!
    Kaluan gjashtė muaj;
    mandej s’e dėgjuam.
    - Do ket’ ngordhė i gjori…”
    dhe shaminė nxori
    thinjoshja shpirtdritė,
    me tė fshiu sytė…
    - Mos m’i vini re.
    Shpirti mė nxjerr lot,
    ngaqė s’duron dot
    ligėsi nė botė…

    Si njė dallėndyshe
    mbesa fluturoi.
    Me dashuri gjyshen
    fort e pėrqafoi.
    - Ē’do mė thuash tjetėr?
    - Tė tė mėrzit prapė?
    - S’lėviz dot,
    jam plakė.
    Dua tė mėsoj
    ē’bėhet rreth e qark…
    - Edhe disa mace
    mbetur e harruar,
    siē thonė zogjtė,
    janė egėrzuar.
    Bėjnė batėrdi,
    se nga…kushedi. ??X

    Nė piskun e vapės
    macja i tha plakės:
    - Sa mirė do ishte,
    sikur gjithė gjyshet
    tė ishin si ti…
    me zemrėn flori!

    AKTI I SHTATĖ

    Papo u hodh mbesa,
    e bukur si vesa:
    - S’mbahet, o miq, jeta
    kėshtu me gėnjeshtra!
    Pėr shumė gjallesa
    mban pėrgjegjėsinė
    gjithė soji ynė.
    Me kuē e me mace
    dhe ē’janė butake
    nuk duhet tė flaken.
    Veē ne…ndonjėherė,
    s’mendohemi thellė.
    Miqtė tanė tė mirė
    i lėmė jetimė…

    Pa mbaruar fjala,
    u hodh gushėbardha:
    - Pse, si puna ime
    paska dhe tė tjerė?!
    - Mjerane si ti
    na hidhen ndėr sy.
    Mė tė ziun fat
    e ka ndonjė fshat,
    tjetėrsuar krejt,
    mbetur fare shkret’…
    Vetėm zvarranikė
    mund tė hasin sytė.

    - Si mendon ti, mbesė,
    vallė, nė kėtė mes
    fajin kush e ka?
    Kush bėka gjynah?
    - Gjyshe, me sa di
    dhe me ē’kam dėgjuar;
    kur s’ka rregullsi
    edhe ligj tė shkruar,
    keqpėrdoren miqtė
    edhe nėpėrkėmben…
    Nė tė tjera vende
    me urdhėr tė prerė
    gjobiten ngaherė
    kush lė tokėn djerrė.
    S’mbeten pa u gjobitur
    dhe ata – ato,
    qė lėnė braktisur
    gjallesat e shkreta…
    nga macja tek bleta.

    Dėgjonte gushėbardha
    dhe foli e para:
    - Ty tė lumtė goja,
    zonjush’ bukuroshe!
    Kėshtu hallet tona,
    ndoshta do tė sosen.
    Kur tė kryejnė njerėzit
    veprime me mend,
    mirėsi do presim
    ne edhe ky vend…

    - Kėshtu qoftė, mace!
    Fjalėt e kėsaj plake
    shpresoj t’i dėgjosh
    dhe braktisjen tėnde
    mundet ta harrosh.
    Nė kėtė planet
    ndodh edhe mė keq:
    Braktis nėna foshnjėn
    e nga shėndetmirėt
    zbohen pleqt’ e moēėm.

    - Mjau-mjau- mjau!
    Ē’na dėgjojnė veshėt!
    As nė sojin tonė
    kėto nuk qėndrojnė;
    madje as te shpesėt.

    MBYLLJE

    - Mace, - tha Ēiljeta –
    mos mė rri hutaqe.
    Banojm’ nė njė lagje
    Nė lagje qyteti.
    - Ham-hum! - Larani -
    Lėreni, ē’na gjeti!
    S’del gjė pėrsėmbari,
    po s’vė dorė Shteti…
    -Tani gjithė sa jeni
    ju ftoj nė shtėpi
    Sot unė kam
    Ditėlindjen.
    Ejani,
    miqt’ e mi!

    Dėgjuan Ēiljetėn.
    Mbetėn befasuar.
    E thirrėn njėzėri:
    “Gėzuar! Gėzuar!”
    Ia shprehėn urimin.
    Kėlyshėt, kotelet,
    pinė qumėsht shumė
    dhe i vunė nė gjumė.
    Me gjyshen pėrdore
    e duke kėnduar
    dolėn nga shtėpiza
    me miken e bukur
    tok pėr tė festuar.

    Shkurt, 2005
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Jorgo Telo : 02-04-2008 mė 08:37 Arsyeja: PER TE SISTEMUAR STROFAT, POR NUK DI SI ARRIHEN NDRYSHIMET E TJERA GRAFIKE...

Faqja 1 prej 6 123 ... FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •