Close
Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 25

Tema: Bujar Muēaj

  1. #1
    i/e regjistruar Maska e mondishall
    Anėtarėsuar
    28-11-2006
    Vendndodhja
    Ne Selanik te Greqise
    Mosha
    61
    Postime
    2,692
    Faleminderit
    0
    55 falenderime nė 47 postime

    Bujar Muēaj

    Fabula dhe poezi SATIRO-HUMORISTIKE

    Parathenie

    Kjo eshte permbledhja e dyte me fabula e poezi satirike e autorit nga Mallakastra, Bujar Mucaj, i cili me nje gjuhe te thjeshte e te kendshme, perpiqet dhe thote fjalen e tij ne kete fushe, krahas autoreve te tjere.
    Ne vargun e tij eshte aroma e gjuhes se popullit, ndikimi i tradites poetike nga Cajupi deri tek autoret bashkekohore, por natyrisht, shtrati ku gjallon eshte Ezopi me urtesine dhe menyren e tij klasike te pasqyrimit te realitetit.
    Foto Malo

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e mondishall
    Anėtarėsuar
    28-11-2006
    Vendndodhja
    Ne Selanik te Greqise
    Mosha
    61
    Postime
    2,692
    Faleminderit
    0
    55 falenderime nė 47 postime
    Bujar Mucaj


    Drejt Evropes

    Tek po lahej te govata:
    -Drejt Evropes!-thirri pata.
    Prapa ferres nje iriq:
    -Ne Bruksel kam shok' e miq!
    Ne zinxhir baloja ham-ham:
    -Per Evrope isha e jam!

    Beh porsi ortek ariu:
    -Valle nga lista kush me fshiu!?
    Derri nga lera ne grope,
    Zerin ngrevrope! Evrope!

    Pa degjoni c'pall gomari:
    -Mes te pareve jam i pari!

    Cirret sorra mbi nje dru:
    -Evropa te vije ketu!
    * * *

    Pas perplasjes me makine

    -Te kam thene, o zoti Nure,
    Gjithe jeten ngele kobure.
    Mbaj nje hudher, o koke gdhe,
    se e liga vend nuk ze!
    -T'u rrit ndera, te lumte llapa!
    Plasi syte e shih c'ka prapa!
    Hudher Korce, me c'kerkon
    Dje ngarkova plot pese ton.
    * * *

    KUVENDI

    Ngrihen krahet ne tribune:
    Tash te lehte duam pune!
    Dalin kembet-duartrokitje,
    S'duam asgje, vetem shetitje!
    Qan stomaku, -pune dua,
    S'me jep kush qe te bluaj mua!
    Prapanica qe matane:
    Ua them troc, me nuk ma mban.
    Te flase koka!-dikush shton.
    Na falni, koka ... mungon.
    * * *

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e mondishall
    Anėtarėsuar
    28-11-2006
    Vendndodhja
    Ne Selanik te Greqise
    Mosha
    61
    Postime
    2,692
    Faleminderit
    0
    55 falenderime nė 47 postime
    Bujar Muēaj



    Nezimi i Frakullės





    “Nė kufi tė saj (Apollonisė) gjendet Nymfeu* i famshėm, ku banojnė barbarėt amantė dhe bylionė”.

    Ndėrsa konsulli romak nė Dalmaci, qė ishte dhe shkrimtar Dion Kasi rreth viteve 200 mbrapa Krishtit ka shkruajtur midis tė tjerave duke lėnė diēka pėr Nymfeun:

    “Ajo qė mė ēuditi mė shumė ėshtė njė zjarr i madh qė del pranė lumit Ana(Vjosa)...

    ...ky vend quhet Nymfe dhe madje kėtu ka pasur edhe njė orakull.”



    Pikėrisht pranė atij vendi Nimfeut, ku para Plinit dhe Dion Kasit qė tė dy romakė u kishte kėnduar Aristoteli dhe Straboni, atje ku ishte djegur zjarri i dikurshėm legjendar do tė vinte nė jetė nė vitin 1685 Nezim Frakulla, njė nga poetėt mė tė njohur tė rrymės sė bejtexhinjėve. Njė pjesė tė mirė tė jetės e kaloi nė Berat ndaj dhe njihet dhe me mbiemrin Berati. Mbiemri Berati ka ngatėrruar disa studius letėrsie e akademikė tė ngulnin kėmbė e nė studimet e tyre tė thoshin se kishte lindur nė Mbrakull tė Beratit duke marė kėshtu Frakullėn pėr Mrakull. Dihet qė kėta profesorėt se kishin lexuar librin me kujtime tė “Babait” njė prej mendjeve tė ndritura tė familjes Vlora, Eqerem bej Vlorės i lindur nė vitin 1885, qė nė faqet e kėtij libri bėnė pak a shumė dhe njė histori tė shkurtėr tė familjes Frakulla, shumė e shumė vite para se kėta tė mernin penėn e mundimin pėr tė shkruar. Patjetėr se kishin lexuar pasi nė radhė tė parė vetė beu i Vlorės ishte i nemur nga regjimi, ose ndoshta kanė bėrė dhe tė paditurin nėse u ka rėnė nė dorė. Megjithatė dhe nė fjalorin enciklopedik shqiptar tė vitit 85, si vendlindje e tij ėshtė qartėsuar Frakulla nė Mallakastėr tė poshtėme dhe thuhet pikėrisht kėshtu:

    Frakulla. Fshat i Mallakastrės nė rrethin e Fierit (J P),nė J tė Levanit. Qendėr e fshatit tė bashkuar Frakull e madhe, qė pėrfshin edhe fshatrat: Ada (Adė bunaca), Bregasi, Frakulla e Vogėl...Kafaraj...

    Nė shek.XVI-XVII u bė qendėr administrative dhe lulėzuan mjeshtėritė, tregėtia,kultura.Nga Frakulla ishte Nezim Frakulla, dhe udhėheqėsi i kryengritjes fshatare kundėr refomave turke mė 1835 Ali Frakulla.



    Eqeremi thotė se: Nezim ėshtė pseudonimi i Ibrahim Nezim Frakullės.Lindur mė 1680 dhe vdekur nė Stamboll mė 1760. faqe 245-246.



    “Abdyl beu (Frakulla) rrithte nga njė bijė e bejlerėve tė Pahtosit( sot Patosi fshat.BM.). Por edhe kėta nga ana e tyre janė njė degė e familjes Vlora. Nė vitin 1671, me stėrgjyshin e saj, Xhaferr pashė Vlora(mė 1685 sanxhakbe i Vlorės,1689 bejlerbe i Rumelisė,1697 vritet nė betejė e Zentės) ndahet nga dega e Vlorės, ku mbeti vėllai i tij Kapllan Mehmet pasha. Dega e Pahtosėve ėshtė shuar. Ali beu -themelues i familjes Pahtos(shih 9 ).Bejlerėt e Pahtosit nė shek e 18-tė qenė shumė tė pasur. Varret i kanė nė Pahtos dhe nė xhaminė Mbret. Poeti Nesim (mesi i shek tė 18-tė) tė cilit i pėrkiste gjysma e Frakullės) ishte i kėsaj familje.

    9.Ali pasha, sanxhakbej i Elbasanit. Mbahet si themelues i familjes Pahtos.

    faqe 604-609.

    Do tė pyes ndokush se ku i dinte gjithė kėto tė dhėna beu i Vlorės!? Nė radhė tė parė duhet tė njihet prej tė gjithėve se kush ishte Eqerem bej Vlora, ky pinjoll i familjes sė famėshme, ky eurodit, politikan, historian dhe njė lufttar i shquar i ēeshtjes kombėtare, i cili u largua nga Shqipėria kur po merrte frenat e pushtetit komunizmi, duke e mbyllur karierėn e tij nė politikė si ministėr i trojeve shqiptare tė mbetura jashtė kufijve nė 1913 e tė ribashkuara nė kohėn e pushtimit italian e gjerman.E dyta vetė Eqeremi siē del nga tė dhėnat i pėrkiste njė trungu familje si me Pahtosėt dhe me Frakullėn. E treta njė pjesė tė ēifliqeve tė familjes sė tij pėrveē se i kishte nė Myzeqe i kishte dhe nė Mallakastėr tė poshtme, nė Levan e Frakull... Si studius e historian Vlora ka sjellė ndėrmjet kujtimeve e shkrimeve tė tjera tė tij shumė tė vėrteta historike qofshin dhe tė hidhura. Edhe me rastin e vjershėtorėve tė vjetėr ai i ka kushtuar vėmėndje jo vetėm Nezimit, por edhe tė tjerėve:

    “Ėshtė e vėrtetė qė disa kronistė dhe poetė vendorė, si Nezimi, Sulejman Naipi vdekur mė 1772, kronisti Mehmet Abdyl efendiu nga Gjrokastra, pak mė vonė, Muhamet Ēami, Kėrēuku 1784-1844 dhe disa dervishė bektashinj shkruan kronika, kėngė dashurie, psalme, ditirambe pėr ditlindjen e Muhametit, njė elegji pėr martirizimin e imam Hasanit dhe imam Hysenit nė Qerbela, nė alfabetin arab”

    Eqerem Vlora shkon e dhe mė tej kur sjell nė kėtė libėr se pėr kontributin e bejtexhinjėve dhe nė veēanti tė Frakullės ka folur e shkruar Ernest Koliqi njė personalitet me peshė i kulturės dhe i letėrsisė shqipe, (Nė vitet dyzet mbahej nė opinion njė elitė poetėsh si: Fishta, Asdreni, Koliqi dhe Lasgush Poradeci) duke treguar pėr ndikimin e letėrsisė orientale nė letėrsinė shqipe.

    Koliqi,Ernestnfluence orientali sulla literatura albanese. Nė :Oriente moderno Romė,vėllim.34.(1954)25-42.rosi.Etore, Notike su un manosckrito del canzonieri di Nesim.(sec.xvII –xvIII)



    Teki Sadiku Mėsues i Popullit bashkpatriotas (fshatrat i kanė pranė e pranė) e ka parė figurėn e Nezimit si njė ēėshtje mė vete, duke parė veēantitė e tij e evidetuar tek ky njeri i shquar vullnetin dhe dėshirėn pėr tu mėsuar fshehurazi shkrim dhe kėndim shqip, duke pėrdoruar gėrmat turke e arabe. Duke folur e duke e cilėsuar kėtė figurė tė madhe Sadiku na jep dhe njė ndryshim datėlindje (1690-1760) nė krahsim me beun e Vlorės qė jep(1680-1760) dhe fjalorin enciklopedik (1685-1760).Nė studimin e Sadikut gjėjmė tė dhėna interesante ku mėsojmė se i ati ishte i ardhur nga Kreshpani, fshat ky qė ndodhet nė kumunėn e e sotme tė Cakranit. Thėnien e Frakullės se “Shkrova shqip pėr t’i hapur rrugėn gjuhės shqipe” dhe mburrjet se shpėtoi gjuhėn shqipe nga prishja zėnė vend nė studimin dhe analizėn e Sadikut. Diēka tjetėr me vlerė ėshtė dhe fakti qė sjell ky studius, se patrioti Zef Jubani ishte i pari shqiptar qė studioi dhe shkroi pėr Nezim Frakullėn i ndjekur mė pas nga vėllezrit Naim e Sami Frashėri e vite e vite mė pas Dhimitėr Shyteriqi, Osman Myterizi. Listės sė Teki Sadikut unė do t’i shtoja Kristaq Shtembarin, Moikom Zeqon, Anton Paplekėn, dhe mbi tė gjitha Vath Koreshi qė na e dha aq bukur nė novelėn “Haxhiu i Frakullės”. Specialisti i muzeut tė Fierit, historiani Nuri Plaku ka nėpėr duar njė monografi pėr jetėn dhe veprėn e Nezimit, ku dhe ai do tė nxjerrė nė dritė e do tė pasqyrojė tė dhėna tė tjera tė panjohura.

    Formimi i Nezimit kaloi nga fshati i tij i cili lulėzonte nė ato kohra, ku skishte as Fier* e qytete e tjera rreth tij, nėpėr oborret e familjeve tė sėrės sė lartė e tė kamur feudale siē ishte dhe vetė, shkollave ku mori dije si nė Berat e Stamboll, nėpėr mejhanet e sallonet e Beratit ku poetėt grindeshin e lėvdonin deri nė qiell njėri-tjetrin. Jo mė kot kronikani turk Evlia Ēelebiu do tė shkruante pėr Beratin kur e vizitoi atė nė ato kohra (1670).

    “Poetėt, shkrimtarėt dhe oratorėt e kėtij vendi janė njerėz me kulturė tė lartė e me studime tė plota”

    Aty nė ato ambjente do tė vinte vite mė pas Nezimi qė do tė niste ndryshe nga tė tjerėt tė vjershėroj shqip.Pasi rri disa vjet e shkėlqen nė vjershėrime merr prapė rrugėt pėr Stamboll dhe gjatė qėndrimit kėtu thuhet nė Fjalorin Enciklopedik pėr shkaqe tė paqarta e internojnė nė Besarabi dhe pas lirimit u kthye sėrish nė atdhe ku fillimisht ndejti nė Elbasan. Ndoshta e mbas kthimit nga Besaarabia mund tė jetė vjersha ku Nezimi thotė se “fund e krye botėn shėtita, zemra mu bė tėrė gjak”. Mė vonė vjen nė Berat, por kėtu nuk e lanė tė qetė pasi dituria dhe aftėsia e tij e komunikimit e afronte me masėn, bėri qė cmirėzinjtė rivalė tė tij pa pėrjashtuar dhe sundonjėsin e qytetit ta kishin halė nė sy e ta luftonin vazhdimisht. Sėrish e internojnė e mė pas vdes nė njė nga burgjet e errta e tė lagėshta tė Stambollit.



    Me vdekjen e Nezim Frakullės opinioni shoqėror i kohės reagoi ashpėr. Poeti Feiziu nė kronogramin e tij prekės do tė tregonte dhe fundin tragjik tė poetit:

    “ I parė ndėr shumė dijetarė, krye ndėr falėtarėt, mbiemri i dashur Nesim, emri Ibrahim bej, i zoti nė fushėn e diturive , njohės i hollė i kuptimeve dhe dijetar i lartė.Fati e burgosi pa faj nė dhe tė huaj. I turturuar vdiq dėshmor dhe u nis pėr parajsė”.

    Nė shumė pika studiusit e veprės sė tij kanė piktakime, duke arritur se Nezim Frakulla ishte i pari qė vjershėroi shqip, ishte i pari qė futi dialogun nė njė bashkėbisedim tė quajtur “Zemra e shpirtit” e cila ndodhet tek “Divani”, qė mund tė thuhet me plot gojė se ėshtė hapja e shtegut pėr dramėn. Ishte i pari qė solli njė vepėr tė plotė me 110 vjersha siē ishte “Divani”, ku futi elemente tė panjohura mė parė nė brendi. Vepra e Nezimit gjithmonė do tė ngelet me rėndėsi historike nė letėrsi si pėr kohėn qė u shkruajt ashtu dhe pėr rrymėn e pasur letrare qė pruri, ku u trajtuan sė pari temat laike, duke qėndruar edhe lart nga ana artistike. Njė rrugė nė qytetin e Fierit nderon emrin dhe veprėn e kėtij vjershėtori tė kohėve tė largėta.



    *Plini(23-?mbas lindjes sė Krishtit) “Historia e natyrės”vepra e tretė.



    **Fieri del si fshat pėr herė tė parė nė shėnimet e udhėtarėve tė huaj nė vitin 1783

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e mondishall
    Anėtarėsuar
    28-11-2006
    Vendndodhja
    Ne Selanik te Greqise
    Mosha
    61
    Postime
    2,692
    Faleminderit
    0
    55 falenderime nė 47 postime
    Bujar Muēaj







    Nafta dhe ulliri





    Mund tė harrosh gjėra tė tjera pa pėrmendur, por binomin naftė-ulli kurrsesi, se pa kėtė binom nuk mund ta njohėsh Mallakastrėn e sotme. Jo mė kotė e pėrmėndėm nė fillimet e librit¹ Nimfeun e famshėm, por duhet tė pėrmėndim edhe njė nga emblemat e Muzakėve qė kishin tė gdhendur dhe dy rrėkeza nafte, duke na treguar qė qysh nė ato kohė banori i kėtyre trojeve, bylyni apo mallakastrioti e myzeqari i mėpasėm e dinte se jetonte mbi kėtė xhevair tė ēmuar. Ndėrsa pėr ullirin kėtė hyrje do tė doja ta ilustroja me disa vargje tė poetit Xhevahir Spahiu.



    Raport lufte



    I perėndishmi Padishah!

    Zjarri i xhehnemit

    mbi Arbėrinė ra.

    Dhjetė mijė frymė

    I dėrguam nė atė botė:

    Shtatė mijė arnautė,

    Tre mijė ullinj tė moēėm.

    Tė paudhėt

    I shkuam me shpatė,

    Drurėt

    I dogjėm tė gjithė tė gjallė.

    Tre ditė e tre net: ē’aromė profetike

    E njė flake ylberore,

    Veē tė ishe aty.

    Zoti im!

    Shėrbėtori yt i pėrunjur

    Ibrahim



    E kundėrta ka ndodhur me njė pushtues tjetėr, me gjermanėt e pikėrisht nė Mallakastėr diku midis Hekalit e Kashit ku ishte disklotuar njė repart. U ishin mbaruar drurėt apo qymyri dhe nuk dinin me ēfarė tė gatuanin. Njė “mik” ideali i tyre nga anėt tona e mori vesh seē kėrkonin, i papėrtuar rrėmben sopatėn dhe nisi tė presė ullirin mė tė afėrm. Nga ēadra ku pushonte i madhi i tyre doli njė britmė, e cila sa nuk e rrėzoi nga pema mikun shqiptar.

    -Nein!

    Ulliri i shpėtoi ndėshkimit tė egėr, nuk u pre dhe guzhina pėrdori pėr gatim ca arka tė boshatisura municioni nga Ruhri i largėt.

    Dy shėmbuj diametralisht tė kundėrt qė flasin shumė nga kohė tė ndryshme, nga pushtues qė vinin njėri nga lindja e tjetri nga perėndimi, tė dy superfuqi tė kohės sė tyre. Diku kam lexuar se ullinjtė e Hekalit janė ndėr mė tė vjetrit e Shqipėrisė e tė Ballkanit. Ullinjtė e moēėm mund t’i shohėsh nė ēdo fshat tė tejendanė Mallakastrės. Ėshtė gjė e rrallė ose e pamundur tė gjesh shtėpi nė kėtė krahinė qė tė mos kultivojė ullirin. Me nam tė mirė janė ullinjtė e Cakranit, Hekalit, Kashit, Greshicės, Ruzhdies, Gjinoqarės, Siqecės, Visokės, Kuqarit, Margėlliēit, Aranitasit, Dukasit, Rrerėsit, Kashit, Fratarit etj.

    Nė librin austriakut Voith “Lufta e Durrėsit midis Qezarit dhe Pompeit”na tregon mė sė miri sipas studimeve tė tij se:

    “Nė kohėn e Qezarit Mallakastra merrej me blektori dhe me kultivimin e ullinjve...”

    Nė fillim nafta sikur i prishi qetėsinė shekullore ullirit, por mė pas pema e lashtė u mėsua, duke e pranuar e duke patur dashur pa dashur njė lloj armonie me tė. Nga kohė e vjetėr e mė pas na kanė arritur disa toponime edhe pėr ullinjtė:

    Ullinjtė e Kolės, Ulliri i Kuq, Ullinjtė e Menxarakut, Lagja e Ullinjėve, Ulliri i Rrapo Hekalit, Pesė Ullinjtė, Ullinjtė e Toskėve, Ullinjtė e Qarrishtės, Ullinjtė e Gjeneralit (Mbjellė kėta nė vitet tridhjetė nga Xhemal Aranitasi ish ministėr i mbrojtjes i Zogut 25-39),Ullinjtė e Hajredinit (Fratarit) nė Bejar, Ullinjtė e Topave nė Hekal etj.

    Nuk mund tė shikosh njė pejsazh me ullinj pa njė sondė nafte midis tyre apo anasjelltas. Atė ekollogji qė “dogji”pakujdesia e tė nxjerrit tė “arit tė zi” i lashti ulli pėrpiqet ta ēojė nė vend pak nga pak, me durim e kėmbngulje.

    Po citoj pėrsėri Xhevair Spahiun poetin e dashuruar marrėzisht pas ullinjėve nė poezinė e shkurtėr por tė dhimbėshme “Mallakastra” nė librin “Ferrparajsa” nė faqen 84.



    Valėzim i valėzuar

    i njė shkretimi tė shkretuar-

    kėto brigje.

    Pikėllimin kullosin kopetė e ullinjve.



    Burimi i parė i naftės nė kėtė zonė u ēel mė 19 korrik 1926 nga shoqėria “Anglo-Persiane” nė Patos, e cila kishte marrė me konēension pėr tė kėrkuar naftė 220 000 ha dhe pėr tė shfrytėzuar 60 000 ha . Njė shoqėri tjetėr amerikane qė kishte futur kthetrat nė naftėn shqiptare ishte dhe “Standart Oil”, e cila kishte marrė me konēension 51 000 ha . Mė pas kjo zonė u shfrytėzua nga italianėt tė cilėt blenė konēensionet e shoqėrisė “Anglo-Persiane”. Shoqėritė italiane ishin “Agip”dhe “Aipa”. Duke folur nė librin e tij “Politika e Italisė nė Shqipėri” mėkėmbėsi i mbretit nė Shqipėri Jakomoni kur flet pėr pėrparimin teknik nė trugun e lashtė tė traditave perndimore ndėrmjet tė tjerave shkruan:

    “...Berati, nė kėmbėt e malit tė Tomorrit, vendbanimi legjendar i perėndive, nė truallin e tė cilit gjenden shtresėmbajtėset e naftės sė Devollit e tė Patosit ...”

    Pėr nxjerrjen e naftės janė mbajtur statistika tė rregullta nga viti 1929 e kėtej. Nė vitin qė thamė ėshtė nxjerr vetėm 100 ton. Viti rekord i nxjerrjes sė naftės mbahet viti 1974 me shifrėn 2 248 227 ton. Rezervat e llogaritura nė zonėn Patos-Marinėz dhe asaj tė Visokės tė mara sė bashku janė 280 270 219 tonė, duke nxjerrė prej tyre 24 662 296 tonė. Edhe rėra bituminoze qė gjendet nė zonėn e Patos-Kasnicės nė njė territor prej disa hektarėsh ėshtė njė pasuri qė mendohet deri 15 000 000 m3 . Nė ditėt e sotme kapaciteti nxjerrės ka arritur deri nė 50 000 tonė nė vit. Venburimi i gazit metan nė Frakull i zbuluar nė vitin 72 ėshtė shfrytėzuar deri nė vitin 88-tė dhe mendohet se sasia e pėrgjithėshme e vendburimit arrin nė 107 233 893 N. m3. Nga vendndodhja e dikurshme e zjarrit tė famshėm tė Nimfeut ėshtė nxjerrė sasia 101 841 158 N.m3. Nė pėrfytyrimin popullor nafta mendohet se ėshtė njė lumė ku njė degėz e tij kalon edhe ndėr ne dhe po tė ecėsh me magjinatėn popullore pak a shumė bindesh sikur je para njė tė vėrtete. Naftė ka nė rrethinat e Kuēovės, ndjekim rrugėn duke zbritur nė Myzeqe tė Beratit nė zonėn e Kozare - Arrėzės, kalojmė nė Myzeqe tė Lushnjės nė Divjakė ku ka gaz hidhemi nė tė Fierit drejt Povelēės, bėjmė njė kthesė gjarpėrushe si lumi i Semanit, por nė tė kundėrt drejt Frakullės, sulemi disa gradė kthesė pėr nė Kallm -Verri, nė bregun tjetėr pastaj duke filluar nga Jakodina, Belina, Marinza, Sheqishta, Zharrėza, marrim pėrpjetė Kuqarit, Patosit, Dukasit, Banajt, Rusinjės, Margėlliēit, Rrerėsit, Gjorgozit, Visokės, Patosit-Fshat, Belishovės, Ballshit, Drenovės, Kashit, Hekalit, Mollajt, Poēemit, hidhemi pastaj matanė Vjosės drejt Labėrisė, nė Karbunarė, Gorisht, Amonicė, duke ju shtuar lumit dhe “rrėkeza” e Drashovicės qė na kujton se pusi i parė i ēpuar pėr naftė nė Shqipėri ėshtė pikėrisht aty, nė vitin 1916 nga italianėt. Nė Amonicė pėrpara na del masivi shkėmbor i maleve duke e pėrfunduar pėrfytyrimin popullor nė Finiq tė Sarandės. Ndėrsa pėr specialistėt ėshtė krejt ndryshe dhe shkencėrisht kanė pėrcaktuar thellėsitė e shtresave tė ndryeshme, llojin e naftės qė nxirret nė ēdo vendburim, katet e tyre etj. Pėr naftė ėshtė shpuar gjithandej Mallakastrės edhe nė Aranitas, Panahor, Kalenjė, Metoh e gjetkė, por pa dhėnė ndonjė rezultat. Pėr kuriozitet po shtojmė se pėr dekada me radhė nė linjat tona detare dhe ndėrkombėtare ishte njė anije ēisternė me emrin “Patosi”. Uzina e pėrpunimit tė thellė tė Naftės nė Ballsh, e cila bėnė pjesė sot nė shoqėrinė aksionere ARMO, ėshtė njė uzinė ndėr tė paktat e mė cilėsoret qė i rezistoi ekonomisė sė tregut dhe furisė vetvrasėse tė nėntėdhjetė e shtatės. Si pėrfundim, Nafta dhe Ulliri janė dhe mbeten dy nga pasuritė mė tė ēmuara tė krahinės e tė vendit. Dhe pėr tė dyja kėto pasuri Mallakastra mbanė kreun paēka se nė ndonjė shkrim ose studim shkencor e ndonjė “shkencėtar” flokėthinjur e sup rėnė nga pesha e gradave tė marra kohėt e fundit e quan me tė pa drejt krahinė e prapambetur.

    Figura tė shquara nė vite nė naftė mund tė pėrmėndim:

    Lipe Nashi*, Kapllan Hajdari, Sotir Skorovoti, Hysni Ajasllari, Uani Ēapo, Avni Liēaj, Zarif Saliaj, Barjam Shehu, Qemal Rrapushi, Kiēo Kasapi, Sokrat Pitushi,**Myrteza Kepi, Muhamet Shehu, Sheme Mara, Napolon Mėrtiri, Sabri Hoxha, Nexhip Xhuveli, Haki Fejzo, Adil Zotaj, Pjetėr Leka, Feruze Nepravishta, Beqir Alia, Ramiz Xhabia, Miti Dhamo, Petro Olldashi, Ilia Karaduni, Piro Bozdo, Bahri Shanaj, Protoko Murati, Nebi Sulkaj, Enriko Veizi***, Abib Pasha, Koēo Plaku****, Milto Gjikopulli*****, Kamber Brezhani, Sulo Kamberi, Nikodhim Shtrepi, Skender Elbasani, Belul Kamberi, Fatmir Shehu etj. Ndėrsa nga tė huajt qė i dhanė aq shumė nxjerrjes sė naftės nė vendin tonė e veēaėnrisht nė Mallakastėr ėshtė inxhinieri polak Zuberi****** i cili ėshtė i pari qė bėri hartėn gjeologjike tė Shqipėrisė dhe njihet si zbulues i vendburimit tė Patosit. U eksekutua nga rregjimi komunist si sabotator nė zonėn e naftės Kuēovė. Kanė dhėnė kontributin e tyre plot specialistė nga Italia, Anglia, Jugosllavia, Hungaria, Ēekia, Bashkimi Sovjetik, Rumania, Kina etj. Nė kohė tė komunizmit nė Patos dilte njė revistė shkencore e titulluar “Nafta dhe Gazi”(1972-1991) e cila ishte e njė cilėsie tė lart.



    *Emrat me tė zeza janė Heronj tė Punės Socialiste. Lipe Nashi ish drejtor i pėrgjithshėm i naftės. Me rastin e festave tė ēlirimit nėntor 1974 merr titullin Hero i Punės Socialiste. Pak muaj mė pas nė mars tė vitit 75 arrestohet dhe dėnohet si armik i popullit, si sabotator nė naftė. Pas daljes nga burgu nė njė intervistė dhėnė gazetės “Nimfeu” 1 tetor 1991, Lipe Nashi do tė shprehej:

    “Nga regjimi 46-vjeēar, ndėr tė tjera u cilėsova si shumė shokė tė mi, si armik dhe sabotator nė naftė. Kėtė akuzė ma bėri Enver Hoxha, tė cilit tė mos ja hamė hakun, ishte i zgjuar ...pėr poshtėrsi, por jo si shkencėtar, siē mundohej tė tė paraqitej nėpėrmjet njė matriali tė gjerė qė la tė shkruar dhe qė unė s’di se sa ju shėrbeu pasardhėsve. E vėrteta ėshtė se veēanėrisht nė fushėn e naftės padituria e tij ishte totale pėr tė mbuluar kėtė padituri e mėndjemadhėsi qė pasqyrohej rrėnqethshėm nė ekonomi, ai fabrikoi armiq e sabotatorė sipas cikleve tė pėrcaktuar vetėm nga njė mėndje e ēmendur.”

    Mbas vdekjes sė Lipe Nashit njė nga sheshet kryesore tė Patosit mban emrin e tij.

    Emrat e nėnvizuar u akuzuan nė vitin 75 si sabotatorė nė naftė, duke u shpallur armiq tė popullit e tė Partisė.

    **Myrteza Kepi nga Preza e Tiranės dhe Muhamet Shehu nga Bicaj i Kukėsit ranė nė krye tė detyrės nė Linas tė Elbasanit pas njė shpėrthimi tė njė nėnstacioni pompimi qė dėrgonte naftėn nė rafinerinė e Cėrrikut. Emrin e Myrtezait e mbanė njė shkollė e mesme nė Kuēovė, ndėrsa tė Muhametit njė shkollė nė Patos. Pėr kujtim tė dy heronjėve rruga pėr nga qendra e Patosit, deri nė Stadiumin e futbollit mbanė emrin “Heronjtė e Linasit”

    ***Enriko Veizi specialist i mirfilltė nė insitutin e kėrkimeve tė naftės, njė nga karikaturistėt mė tė mėdhenj qė ka nxjerrė Shqipėria.U dėnua me grupin e pėrfolur sabotator nė naftė duke parė lirinė me ardhjen e demokaracisė. Pa ju gėzuar mirė lirisė ndėrroi jetė mė 1992. Nga njerėz tė ndryshėm tė artit e tė kulturės ėshtė propozuar qė t’i ngrihet njė monument nė Patos, Fier apo dhe Himarė qė ishte vendlindja e tij.

    ****Koēo Plaku njė nga specialistėt gjeologė mė tė mirė qė kishte nafta, vėllai i tė njohurit Panajot Plaku, u dėnua me vdekje, kur s’kishte as tre muaj qė ishte martuar. Kishte zbuluar vendburimin e Gorishtit dhe atė tė Cakranit. Para se tė arrestohej kam punuar me tė nė Pusin Verria 33 nė zonėn e ēpimit Kallm –Verri.

    *****Milto Gjikopulli njė nga specialistėt mė tė mirė qė kish gjeologjia shqiptare dhe ajo e naftės nė veēanti. U dėnua me vdekje si sabotator nė sektorin e naftės.

    ******Zuberi, inxhinier polak, njė nga gjeologėt mė tė mėdhenj tė botės. Kishte zbuluar venburimin e Bakusė nė Bashkimin Sovjetik nė kohė tė Leninit. Mė vonė u angazhua me Shoqėrinė Anglo – Persiane nė Gjirin Persik e mė pas erdhi nė Shqipėri. Kudo ku shkeli hartoi dhe pėrpiloi me saktėsi hartat gjeologjike. Dha njė kontribut tė madh nė zonėn e Kuēovės dhe ėshtė zbuluesi i zonės naftėmbajtėse tė Patosit. Nė njė nga bormbadimet e aviacionit Anglo - Amerikanė i vritet gruaja nė Kuēovė. Nė Shqipėri si para lufte e mė pas punoi me pėrkushtim. Hartat gjeologjike tė Zuberit referohen edhe sot nė shumė vende tė botės.



    ¹Kjo pjesė ėshtė shkėputur nga libri i pabotuar “Aranitasi dhe Mallakastra midis legjendės dhe tė vėrtetės” tė Bujar Muēės.

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e mondishall
    Anėtarėsuar
    28-11-2006
    Vendndodhja
    Ne Selanik te Greqise
    Mosha
    61
    Postime
    2,692
    Faleminderit
    0
    55 falenderime nė 47 postime
    Bujar Muēaj





    Jehona e kryengritjeve shqiptare kundėr tanzimatit nė Greqinė fqinje.

    “ ...Bukuria e tyre trondit burrat, ndėrsa eleganca shtang femrat.Kurrė guximi i tyre stėrgjyshor nuk ka pėsuar zhgėnjim”

    Camille Paganel.



    Puquville do tė shkruante kėshtu nė atė kohė pėr kryengritėsit toskė:*

    “…njė racė burrėrore, lufarake, mikpritės, kėmbėngulės deri nė pikėn ku rrezikohen me kokė, besnikė ndaj miqve. Nuk janė tė ashpėr pėr luftė sa ēamėt. Janė tė dobėt, por aq tė fortė sa vėshtirė t’i lėvizėsh nga vendi…dialekti i tyre ėshtė i ngjashėm me tė lebėrve”



    Vitet 1835-47 janė njė tėrmet i fuqishėm nė krejt truallin arbėror, jehona e tė cilit u ndje dhe nė Greqinė fqinje, ku njė pjesė e saj ajo kontinetale kishte vite qė kishte fituar lirinė. Shkrimtarė, historianė, poetė hodhėn nė letėr pėrpjekjet titanike tė vėllait verior pėr tu shkėputur zinxhirėve tė rėndė tė otomanizmit.Figura shqiptarėsh krerė kryengritės u bėnė aq tė njohur nė opinion grek sa edhe sot rrojnė shprehje tė tilla ku nė mėnyrė tė qartė lartėsohen. “Mos mė fol sikur je Ēelo Ēicari”. E tillė shprehje ekziston dhe pėr Ali Pashėn e Gjolekėn. Nė njė kėngė popullore greke nė librin “Arvanitėt” tė Kosta Birit, Gjolekėn arrijnė sa e quajnė njė tjetėr Skenderbe.

    Γχιων Λεχας, Σχεντερμπεης άλλος,



    Nė sofrėn e kėngės mike, do tė uleshin pothuajse gjithė figurat kryesore tė kryengritjeve tė jugut, ku me nota prekėse e me njė qėndrim shpesh qortues pėr ata qė ngrenė fukaranė nė kėmbė kėto kėngė janė dėshmi e qartė se fqinji i dhimte vuajtja dhe derdhja e gjakut.Shumė kėngė janė tė shkruara nė formė ballade dhe i kanė tė rralla shoqet nga pėrsomėria e realizimit.



    Bilbila mos kėndoni dhe ju qyqe tė heshtni,

    dhe ti mjerane Shqipėri, nė tė zeza tė vishesh,

    me tė ligėn qė bėtė ju nė kėtė stinė vere!

    Ėshtė vrarė ky Hasan Bej me Tasim Efendinė,

    dhe Emin Pashaj kur e mėson shumė shqetėsohet;

    thėrriti bimbashėt nė vend me Shishkon Mirallain,

    tė shkoni tė godisni tė gjithė ata shqiptarė.

    Natėn e bėjnė ditė, krejt natėn e bėjnė ditė

    gdhihen nė Piskopi, nė dy burime akull.

    Dhe njė frat i luajtur mėndsh u ka dhėnė lajmin,

    “Jemin Pasha, pėrse qėndron, o djalė i sadrazemit!”

    Sapo e dėgjon Emin Pasha dhe lajmin sapo merr,

    fillojnė marshimin kėmbėsorė, kalorės,

    tė shkojnė tė takojnė tej ushtrinė shqiptare.

    Dhe takohen tej nė Bogaz dhe luftimi fillon,

    morėn shumė koka tė tepėrta si dhe shumė robėr...

    Arrin njė dervish nė ēast e fshehtas bisedon:

    “Ngrehu dhe ik, bre pasha, se skllav do tė zėnė.”**



    Ja si jepet nė rreshtat e librit tė Kosta Birit, “Arvanitėt”, kryengritja e Alush Frakullės (i cili ėshtė thirrur me dy emra Alush dhe Ali) me pak fjalė nė faqen 357 tė botimit tė saj tė katėrt, tė 97-tės.

    Το 1837 επανασττατουν οι μωαμεθανοι τοσκηδες, της Μουζακιας, του Βερατιου και του Αυλωνος με αρχηγο τους τον Αλη μπεη Φραγκυλα .



    Nė vitin 1837 ngrihen muhamedanėt e Toskėrisė, tė Myzeqesė, tė Beratit dhe tė Vlorės me kapedan Ali bej Frakullėn.



    Nė librin e tij voluminos Epiri ( HΠΕΙΡΟΣ ) Kostandin A. Bakalopulu i kushton edhe ai disa radhė kryengritjes sė Alush Frakullės nė faqen 444, ku pak a shumė shprehet pėr kėtė kryengritje si bashkpatrioti i tij Biri, a nė mos i ėshtė referuar atij.



    Nė burimet greke Kryengritja kundėr tanzimatit e Mallakastrės sipas Kosta Biri (1899-1980) pėrshkruhet kėshtu:

    “Pak ditė mė vonė kryengritėsit nė Mallakastėr midis Vlorės dhe Beratit me luftėtarin Rrapo Hekali me 1000 muhamedanė pushton Beratin dhe rrethon nė kėshtjellėn e tij njė fuqi tė kosidorueshme tė ushtrisė turke qė pėrbėnin mbrojtjen e vendit.”

    «Λιγες μερες αγροτερα, επαναστατει στιν Μαλακαστρα,*** μετακσυ Αυλωνος και Μπερατιυ ο οπλολαρχηγος Ραπο Χαικκαλης με 1000 μωαμθανος, κυριευι το Μπερατι και πολιρκει στο καστρο του ένα ταγμα τουρκικου σρατου πον αποτελουσε την τοπικη φρουρα.»



    "Ushtria e dėrguar,- thotė nė kronikat e tij nė faqen 408 nė "Kronografia e Epirit" Aravanitos,- u godit nė pozicione tė ndryshme tė marshimi tė saj prej rrebelėve tė Hekalit... "

    Po nė kėtė faqe kronika flet pėr betejėn e zhvilluar nė Dholiana nga Gjoleka.

    "Pas kėsaj ngjarjeje, arritėn nė datėn 29 nė qytetin e Janinės tė shpartalluarit, tė stėrlodhur e tė trembur. Thuhet se nė atė luftė tė tėrbuar mė shumė se 600 vetė u vranė nga tė dyja palėt, dhe fshati i madh i Dholianės u dogj krejt..."

    Mė tej pėrshkruhet frika qė u ka hyrė turqėve se mos Gjoleka vendos dhe i sulet Janinės e cila sipas tij do tė dorzohet pa rezistencė, por... thotė kronikani:

    " ..ose nga zoti ose nga lajmet e rėndėsishme , qė merrte nga Berati, Gjoleka vendosi pas betejės sė Dholianės tė largohet duke zėnė grykat e ngushta nė Labėri pėr tė penguar bashkimin ... e ushtrisė. (turke) "

    Kryengritja kundėr reformave tė quajtura Tanzimat¹ nė mbarė toskėrinė pati jehonė tė gjerė edhe popullsitė e tjera jo shqiptare tė cilėt si dhe mė parė e shprehėn me kėngėt e tyre siē do ta shohim mė poshtė tė mbledhura nga vepra me titull “Pėrmbledhje kėngėsh folkrorike tė Epirit„ tė P.Aravantinos, botuar nga bijtė e tij pas vdekjes, mė 1880.



    24, Kryengritja e Shqiptarėve****



    Doni tė ndjeni thirrjet ju dhe vajtimet e zeza?

    Kaloni nga Berati dhe nė Delvinė tė shkoni,

    nė Toskėri dhe Labėri tė dėgjoni mėnxyrat

    dhe gratė ēame vajtonjėse qė po thonė vajtimet,

    qė qajnė ato pėr burrat, pėr fėmijėt e tyre.

    I thėrrasin tė dalin vrap nga brėnda varrit tė zi,

    disa nga Tarsanaja tej dhe tė tjerat nga Konja .

    I mallkuar qoftė ky moment edhe ky ēast i hidhur

    qė morėn njė vendim tė lig bejlerėt, agallarėt,

    Shqipėrin’e mjerė sakaq t’a ēojnė nėpėr kėmbė;

    Tė parėt e kanė tė fshehtė, tė dytėt hapur, fora;

    Hodo ka ngritur lebėrit sė bashku me Gjolekėn,

    Dhe gjithė ēamėrit i nis ky Hamit Ēapari,

    Edhe ka ngritur toskėrit Rrapo Hekali,

    Dhe zunė kullat fshatrave dhe rrugėt e kalimit

    Dhe goditėn dhe shkatėruan tė sulltanit ushtri;

    Sapo sulltani ka dėgjuar shum’i prishet qejfi

    Dhe dėrgon forca dhe armatim, tė tokės dhe tė detit.

    Kalon me serasqer pashai dhe hyri nė Berat,

    Fshatrat myslimane i djeg nė tė gjithė sanxhakun;

    Kaloi dhe nė Delvinėn tej djegur dhe shkatėrruar,

    Dhe nė Ēamėri dėrgon atė Hysen Vrionin...

    Dhe grumbullohen nė Janinė lebėr e vlonjatė

    Beratas dhe gjirokastritė dhe ēemėr tė lidhur.





    Njė kėngė e ngjashme me kėtė gjendet edhe nė librin e Zebeliut edhe ky mbledhės i kėngėve folkrorike greke, por me mjaft mungesa.

    Nė librin e Kosta Birit “Arvanitėt” faqe 361-363 ėshtė dhe letra e 89 prijėsve tė jugut, nga Kazatė e Vlorės, Delvinės, Kurveleshi, Mallakastra e sipėrme dhe e poshtme, Berati dhe Tepelena, Tomorrica, Toplltia, Rrethi i Myzeqesė, Skrapari, shumica bejlerė e agallarė dėrguar mbretit Oton tė Greqisė.Nė letrėn dėrguar mbretit e firmosur nga krerėt bien nė sy emrat legjendarė tė Zenel Gjolekės, Rrapo Hekalit, Ēelo Picarit (Xhelil Aga), Abdyl Kokės, Dervish Ali Dukatit, Hodo Nivicės...qė & nbsp; & nbsp; pėrveē asaj qė i kėrkonin ndihmė, i bėnin edhe elozhe gati tė tepruara, duke pėrdorur edhe shprehje qė sot sikur s‘do tė na pėlqenin t‘i pėrsėrisnim. Por sido qė tė ishte puna firmosėsit e asaj letre tė 15 gushti tė 1847-tės kanė arritur nė njė pėrfundim se:



    « Nėqoftėse shpresa dhe shpėtimi s’ėshtė pėr ne, atėhere do tė vdesim nga

    shpata. Nėqoftėse kėshtu e ka thėnė zoti, kėshtu le tė bėhet. »



    Otoni nuk e pėrkrahu dhe nuk e ndihmoi kėtė kryengritje, pasi midis Greqisė dhe Portės sė Lartė kishte filluar njė klimė afrimi.



    Kosta Biri nė pėrfundim tė librit “Arvanitėt” duke ju referuar dhe krejt kryengritjes nė Toskėri do tė shkruante:





    “Συγκεκριμενως***** ενώ ο Γκιολεκας εθριαμβευε στην Ηπειρο, ο στραταρχης της Θεσσαλιας Μεχμετ πασας με δεκα ταγματα πεζικου ειχε υπερφαλαγγισει τους επαναστατες, ειχε φθασει στην Μαλακαστρα, και προσεβαλε από πισω τον οπλαρχηγο Χαικαλη, ο οποιος πολιορκουσε την τουρκικη φρουρα στο καστρο του Μπερατιου. Γινεται εκει μια φοβερη μαχη, κατά την οποιαν οι Τοσκηδες, κλεισμενοι μεσα σε λαβιδα στρατηγικη, επολεμησαν μεν ηρωικα, αλλα εδεκατισθηκαν. Λιγοι κατωρθωσαν υα σωθουν και εσκορπισθηκαν στα γυρω βαυνα”.



    “Pikėrisht nė kohėn kur Gjoleka triumfonte nė Epir, udhėheqėsi i Thesalisė Mehmet pashai me dhjetė batalione kėmbėsorėsh kishte arritur nė Mallakastėr, rrethuan kryengritėsit duke u dalė nga pas prijėsit Hekali, i cili godiste vazhdimisht mbrojtjen turke nė kėshtjellėn e Beratit. Atje bėhet njė betejė e tmerrshme nė tė cilėn toskėt tė mbyllur nė njė ēark luftuan me tė vėrtetė heroikisht, por u pėrgjysmuan. Pak arritėn tė shpėtojnė dhe ata qė shpėtuan u shpėrndanė nė malet pėrreth.”

    Fundin e kryengritjeve Aravantinos e jep duke njoftuar se:



    "U kapėn disa nga paria e Vlorės e nga tė Beratit, Rrapo dhe Hamit Hekali bashkė me familje tė tjera tė rėndėsishme, prej Vlorės tė dy bijtė e Ismail beut dhe dy nipėrit e tij, nga tė Tepelenės Veiz Vasiari dhe tre bijtė e Tair Abazit, nga tė Gjirokastrės nipi i Kapllan pashait Tahir beu, nga tė Delvinės Abdyl bej Koka, Ēelo Picari, Sulo Kallapodhi, nga tė Filatit Alizoti dhe Ahmet Dino, nga tė Margėlliēit Tahir Ēapari...kėta tė arrestuar, disa nėpėrmjet detit dhe disa nėpėrmjet Bitolės u dėrguan tė lidhur me pranga nė Stamboll, ku tė arrestuarit me faje tė lehta u mbajtėn tė burgosur aty, ndėrsa kokat e kryengritjeve u dėrguan nė internim nė Konjė..."

    Panajot Aravantinos e mbyll kronikėn e tij pėr fundin e kėtij rrebelimi “Kronografia e Epirit” me kėto fjalė qė janė dhe mbyllja e kėtij shkrimi:



    “Kėshtu mori fund ai rebelim, nga i cili u dobėsuan ekonomikisht shqiptarėt nėpėr pėrpjekjet luftarake, por dhe arka e Portės sė lartė jo pak u dėmtua ...”









    *Puquville”Voyage de la Grec ”, Nė librin “Arvanitėt” tė I.Koēollarit, .faqe,222.

    ** Aravantinos “pėrmbledhje folkrorike tė Epirit”.1880, faqe19-20.

    ***Kosta Biri “Arvanitėt” faqe 357.

    ****Aravantinos”Pėrmbledhje ........” faqe 21-22.

    *****Aravantinos “Kronologjia e Epirit”. faqe 384









    ¹Tanzimati ishte tėrsia e rregullave dhe ligjeve reformuese tė qeverisė turke tė shpallura nė nėntor 1839. Tanzimati nė Shqipėri u prit me kryengritje tė fuqishme pasi me ligjet e reja shqiptarėt e mėsuar me njė farė autonomie, humbisnin shumė.

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e GeoF
    Anėtarėsuar
    01-07-2008
    Vendndodhja
    Fier, ku nje kile tru shitet sa nje filxhan me fara
    Postime
    188
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    U kenaqa me fabulat dhe thumbat e Bujarit ! Rrofsh Edmond qe i ke transportuar ne kete faqe.
    Une e njoh dhe ekam lexuar me kohe kete autor dhe bashkeqytetar timin , por sidoqofte sonte kisha nevoj per fabula.
    Nese e ke afer Bujarin dhe s`eshte nisur me pushime ne Shqiperi , percilli shume te fala nga Gentjan Banaj.
    JUu pershendews te gjitheve dhe ate poetin tjeter dhe aktorin Bedri Hoxha .
    Shume pershendetje nga Genti !

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e mondishall
    Anėtarėsuar
    28-11-2006
    Vendndodhja
    Ne Selanik te Greqise
    Mosha
    61
    Postime
    2,692
    Faleminderit
    0
    55 falenderime nė 47 postime
    Bujar Muēaj





    Traketuku i harruar i brigjeve tė mia...





    Ispenxha¹ 775; taksa e ēiftit, e benakut dhe e beqarve (mysliman) 856; grurė: himil 150, ēmimi 6450; elb : himil 50, ēmimi 140;mel : himil, 10, ēmimi 280; bathė dhe thjerrėza; himil 4, ēmimi166; koēkulla : himil 1 ēmimi28; tagji : himil l10, ēmimi 280; musht : medre 500, ēmimi 5000; e dhjeta e lirit 138; taksa e bletėve 140; e dhjeta e pemėve 100; mullinj 5, punojnė gjysmėn e vitit, taksa 75; mullinj shajaku 5, taksa 75; taksa bidatit 95; taksė kullote 125; taksė e perimores 170, shpendė 340; taksa e qoqelit 68; taksė mollėsh 44; badiavaja, gjobat, taksa e martesės dhe polaēinės: 445. Shuma : 17000 (akēe)
    Si prolog tė kėtij shkrimi dhashė pasqyrėn e taksave qė paguante Aranitasi, fshati im i lindjes nė vitin 1570 dhe me qė qėllimi i kėtij shkrimi janė mullinjtė, i nėnvizova qė tė dukeshin midis taksave tė tjera.

    Ėshtė interesante pėr mullinjtė e blojės qė tė tillė edhe nė numėr erdhėn deri nė vitet shtatėdhjetė ku u shkallmuan e u zėvėndėsuan nė disa raste nga makinat e blojės. Pėr kuriozitet tė lexuesve po ju pėrmend tė pesė mullinjtė qė mbajė mend dhe qė erdhėn me traketukun e trokashkave deri nė ditėt tona, ndėrsa pėr pesė mullinjtė e shajakut as qė bėhet fjalė e as ka mbetur gjurmė.
    1-Mulliri i Myrto Mesutit nė Lumarė (Lagje e Aranitasit e ngritur nė dy anėt e lumit)
    2-Mulliri i Sade Elmazit
    3-Mulliri i Hoxhajve
    4-Mulliri i Zenel Xhafos (Zeneli ishte njė nga kapedanėt kryesor tė Rrapo Hekalit)
    5-Mulliri i Veizit i cili quhet dhe i Levanit, por qė asnjėherė s’u bė i tyre edhe pse toka pėrreth mullirit me gjithė pemėt ju dha Levanit nė kohė tė monizmit, ndaj dhe numėrohet ndėr pesė mullinjtė qė ka patur Aranitasi.
    Dikush tė thotė se kanė qėnė gjashtė mullinj bloje dhe pėrmėndin se ka qėnė dhe njė diku pranė Metohut. Nė rrethinat e pjesės sė sipėrme tė Gjanicės e tė pėrrenjėve qė ushqenin atė, nė fshatrat Aranitas, Cfir, Metoh, Kalenjė, Panahor... gjėmonin trokashkat e mė tepėr se tridhjetė mullinjėve, kur nė njė kėngė tė veriut rapsodi qahet kur thotė nėpėrmjet vargjeve:


    Janė tė ngratė e janė dertli;
    Gjashtė pllamb’ tokė pėr ēdo shtėpi,
    Dhjetė katunde me n jė mulli....

    Ėshtė pėr tu theksuar se si zonė jo shumė e pasur nė ujėra pėrsėri krahina e Mallakastrės duke qėnė nikoqire s’linte t’i vinte dėm njė pikė ujė. Nė grykat e pėrrenjėve dhe pranė lumenjėve kishte nė tridhjetvitėshin e fundit tė shekullit 16-tė afėrsisht 200 mullinj. Mendoni sot njė Mallakastėr qė shtyhej nėpėr shekuj nėn trokun “e 200 a mė tepėr mullinjėve! E veēantė ėshtė se nė tė gjithė Mallakastrėn e atėhershme e cila shtrihej nė njė territor gati dhe njėherė mė i madh se ky i sotmi, vetėm nė fshatin Aranitas figurojnė mullinjtė e shajakut tė quajtur dhe dirstile. Pėrveē mullinjėve tė fshatit mbaj mėnd nė fėmininė time dhe mullinjtė e famshėm tė Shkarpės nė Visokė, mullirin pėrfund lajthive tė Visokės qė i takonte Kasnicės dhe atėhere e punonin Shemja me Mersinin, tė dy nga Kasnica, qė kur i shihnim ashtu tė bėrė kokė e kėmbė me pluhurin e bardhė na dukeshin sikur kishin dalė nga pėrralla, mullirin legjendė tė Kashtės nė Poēem, nė kohė tė socializmit ishte njė nga mullinjtė e rrallė qė me urdhėr tė Mehmet Shehut, siē thuhej atėhere u mbajt nė gjėndje tė mirė pėr rast lufte, por i shkatėrruar me pas bashkė me 300 pllaka pėrkujtimore qė mbanin tė gdhendur emrin e poliagjentit, mullirin e Shaqos nė Visokė ngritur mbi pėrrua i mbytur nga shpendrat e fieri. Mulliri i Kumit edhe ky nė Visokė, gjithashtu nė lagjen Heqimaj kishte njė tė tillė me tė njėjtin emėr me lagjen. Rreth dyqind metra poshtė lisave tė ashtuquajtur tė Kalenjės (pasi sot vendi i takon Panahorit) mbaj mėnd qė ka patur njė mulli i cili erdhi deri nė ditėt tona dhe pushoi sė ekzistuari atėhere kur zuri tė piketohej rafineria e ardhėshme e naftės. I veēantė ka mbetur pėr mua Mulliri i Kubesė nė Patos – Fshat qė sado fėmijė na tėrhiqte me atė emėr tė ēuditshėm. Aty punonte xha Aliu njė plak hokatar, dikur fisi i tij i zbritur nga Peshtani i Madh kishte qėnė me prona tė mėdha deri nė bregdetin e Vlorės. Aliu ishte njė mjeshtėr i rrallė nė ngjitjen e kockave tė thyera. Si mjek popullor kėtė trazhgimi e kishin prej andej nga kishin ardhur pasi peshtanakėt janė shquar dhe shquhen edhe nė ditėt e sotme jo vetėm nė Mallakastėr, Labėri e Myzeqe, por gati gati nė gjithė Shqipėrinė. Xha Aliu nė kokė mbante qylaf tė bardhė me thumb si tė lebėrve. Nėn duart e tij kamė kaluar disa ditė kur mė doli gjuri i kėmbės sė majtė. Mbaj mėnd qė pregatiti njė ilaē me pjesėn e bardhė tė vezėve(jaki mė duket se quhej) ndėrsa tė verdhat m’i dha mua tė skuqura t’i haja para se tė fillonte fėrkimet e gjurit, duke mė marė kėshtu edhe me tė mirė. Ndonse vitet mė tė shumta tė jetės i kaloi si mullixhi, kėtė zanat s’do tua linte trazhgimi tė tjerėve, djemėve e nipėrve tė tij. Ai ishte arsimdashės ndonse vetė mund tė ishte analfabet. Bijtė dhe nipėrit e tij pėrqafuan majat e dijes dhe njėri prej tyre Fatmiri, u bė doktor prof, njė gjuhėtar i dėgjuar nė vend e e deri nė fund tė jetės sė tij fatkeqsisht tė shkurtėr mbeti i pėrkushtuar pas studimeve tė gjuhės shqipe. Tė kthehemi tek emėrtimi Kube, tė cilin mulliri e kishte marė nga njė copė kodrinėz mbi shoqet e tjera qė binte nė sy dhe tė bėnte tė mendoje qė s’ishte natyrale. Pėr kėtė vend kukumale siē thashė ekziston edhe njė legjendė tė cilėn e kisha dėgjuar nga goja e shumė pleqve tė moēėm. Legjenda thotė se aty ishin vrarė dy palė krushqish sė bashku me nuset, sepse nuk kishin ndėrruar sipas zakonit nga njė shami, siē ishte rregulli nė ato kohė tė vjetra. Kur e kam dėgjuar pėr herė tė parė isha fėmijė dhe kam ndejtur pa gjumė atė natė. Njė palė krushqish i mendoja se kishin zbritur nga Gurėt e Zesė tė Cakranit dhe tjetrėn palė nga Margėlliēi. Njerėzit e afėrm i kishin mbuluar aty nė rrėzė tė malit tė Merkės, ku kishin rėnė pranė njėri tjetrit sė bashku me kuajt duke krijuar kėshtu njė malth tė vogėl. Me kalimin e kohės era duke ngritur shtufin nga kodrat e Zirkės apo rėrėn e lumit qė rrjedh disa metra mė poshtė kishte krijuar kėtė kube, kėtė kokojkė qė tė kujtonte dunat e rėrės nė Sahara. Mė vinte keq sidomos pėr nuset se pėr dhėndurėt s’bėhej fjalė atėhere se dhėndrit ja ēonin tė tjerėt nusen nė shtėpi dhe skenėn e ngrija nė imagjinatėn time nė mes tė pluhurit, thirrjeve dhe gjakut. Disa vite mė pas do tė shkruaja edhe njė balladė tė titulluar “Ballada e Nuseve”. Nė vitet shtatėdhjetė e katėr apo shtatėdhjetė e pesė, atė kube e hapėn arkiologėt, duke nxjerrė nė shesh njė varrezė qė kishte shėrbyer pėr njė kohė relativisht tė gjatė nga ilirėt (shek.VII para Kr). Varret e Tumės sė Patosit gjithsej 76 i pėrkasin dy riteve tė varrimit asaj me vendosje tė trupit dhe me djegje. Zbulimi i kėtyre varreve, invetari i pasur i gjetjeve nė tė, pėrveē se solli tė dhėna mbi pėrkatėsinė ilire tė kėsaj treve, por edhe nivelin e lart tė zhvillimit qė ka njohur lugina e Gjanicės, duke nxjerrė nė shesh njė tė vėrtetė, por pa zbehur aspak legjendėn e pėrhapur. Do tė gjeja nė njė libėr balladash se njė legjendė tė ngjashme do tė kishte edhe nė Kamenicė tė Kosovės me njė ndryshim qė nuset nuk vriteshin dhe se krushqit e vrarė numėroheshin me mijra. Mullinjtė e brigjeve tė Gjanicės qė pėrmenda do tė prisheshin pothuajse nė tė njėjtėn kohė se mbi ta do tė kalonte transeja e hekurudhės Fier – Ballsh, a ndofta, ndofta sipas mendėsisė sė asaj epoke, koha e trokashkave kishte ikur e perėnduar njėherė e pėrgjithmonė. Tė gjithė mullinjtė e Luginės sė Gjanicės ishin tė lidhur me njėri tjetrin me anė tė vijave. Mbaj mėnd mirė qė nga mulliri i Shkarpės uji zbriste duke kaluar mbi kanionet e Visokės tė quajtur nga vendasit “Shtyllat”¹, aty vijės kryesore i bashkėngjitej njė vijė ndimėse nga Gjanica duke bėrė mė poshtė tek mulliri qė ishte pėrfund lajthive e ky ia pėrcillte atij tė Kubesė e kėshtu me radhė duke shfrytėzuar relievin e pjerrėt ja pėrcillnin ujin njėri-tjetrit, pėr bloje e pėr ujitje. Lugina e Gjanicės ėshtė mbajtur nė lashtėsi si njė zonat mė tė lulėzuara tė vendit. Tė gjithė mullinjtė e kėsaj lugine ishin ngritur nė krahun lindor tė saj. Pėr kuriozitet nė krahinėn e Mallakastrės e disa tė tjera rreth saj nuk pėrdoret fjala millona, mullis si nė zona e krahina tė tjera mė tė largėta. Aty thuhet mullixhi, dhe minolla.Mullinjtė ishin strumbullari i jetės pėr shekuj e shekuj me radhė. Pėr tė nė dasma do kėndohej kėnga e nė raste lufte do tė ishte i pari qė synohej tė merrej nga “tė paftuarit”. Fjala e urtė pėr ndonjė qė nuk zbatonte radhėn pikėrisht do tė kishte bazament mullirin: A ke qėnė ndonjė herė nė mulli!? Se radha e mullirit nuk cėnohej lehtė sa do hundėlesh qė tė ishe. Por edhe betejat nuk kanė munguar pranė tyre duke skuqur gurėt e lashtė.


    Lule Zenel Xhafoja,

    Mbi mulli bėre hata

    Suvaria mė su pa
    Ulėrijnė allah allah!
    Se derman pėr ta nuk ka...



    Nė kryengritjen zullumqare tė Haxhi Qamilit duke ju referuar Neshat Hamitajt nė librin e tij “Hekali dhe Mallakastra nė thellėsi tė shekujve” njė betejė jo e lehtė pėr tu harruar ėshtė bėrė nė Gadurovė tė Fratarit (Mallakastėr)nė mbrojtje tė bukės sė gojės, tė jetės sė fėmijėve, nė mbrojtje tė mullirit, ku kishin lėnė kokėn gjashtė rebelė.

    “Nga forcat tona u vranė Jonuz Zaēe Salo nga Ninėshi brenda nė mulli, Ago Zeneli nga Saliajt e Gjerbėsit nė grykėn e koritės sė mullirit....

    Tė gjithė rebelėt e vrarė i varrosėn tek ara pranė mullirit (sot nuk u dihen varret).

    Edhe nė vitet e luftės sė dytė do tė gjejmė shembuj tė gjallė ku flasin pėr njerėzit e botės sė trokashkave, tė jazit e tė koritės, tė sfratit e tė .... S’kishte si tė ndodhte ndryshe, ata s’mund tė ndaheshin nga fakir – fukaraja, populli i tyre, tė cilit i shėrbenin nė dasma e gėzime, nė tė mirė e nė tė keq. Nga filmi “Kėshilltarėt” i cili u kushtohet kėshilltarėve tė Hekalit, ku fatmirsisht luajnė dhe dy mallakatriotė tė mėdhenj Kadri Roshi dhe Luftar Paja mė kanė mbetur nė kujtesė fjalėt e mullixhiut kėshilltar (nė film Mitro Guri) thėnė nė ēastin e largimit para kohe nga dasma, e nė pritjen e orėve tė fundit para ekzekutimit:

    “Edhe mua do tė mė jepni leje se mė pret misri nė mulli.”

    Edhe nė pranga i mbėrthyer atje nė plevicėn e lagėsht me shokėt ēdo gjė do ta lidhte me mullirin, ai ishte vetė jeta, ishte ajo bota e tij nė dukje e vogėl, por qė futej me atė trakatukun e kėndshėm nė ēdo skutė e qoshe shtėpie e kasolleje, mėhalle, fshati e mė tej, ku kishte jetė duke dhėnė shpresė. Ishte pra njė nga ata qė thirreshin me emrin e thjeshtė mullixhi, (ndokush mund tu kishte harruar dhe emrin), qė e dinte se, kush kishte pėr tė lėvizur dhėmbėt tri herė nė ditė, kush njė herė e kush flinte me barkun bosh. Fjalėt e tij, “Botė e ndyrė, qė duhet coptuar nė gurėt e mullirit” i vijnė mė pėr shtat dhe janė tepėr tė besueshme pėr kėdo.

    Nė momentet e fundit, pak para pushkatimit edhe pse me minuta tė numėruara nga goja e tij dalin fjalė “tė peshura” qė janė njė detaj qė ēon ēdo kėnd nė vegime optimiste, duke i thėnė jetės tė jetova. Jo se si vinte keq qė po ndahej nga jeta, por qė jetėn e kishte jetuar nga mizerja deri pėrtej endėrrės ku trokashkat ishin natyrisht ninulla e sinfonia qė s’mund t’ia zėvėndėsoje.

    “Mėngjezi i fundit, tani do tė dėgjoja trokashkėn e mullirit. Do tė thithja afshin e verdhė tė miellit qė ka njė erė aq tė mirė, aq tė mirė.”

    Rrugėtojmė nė pak ēaste nė kohė paqe, ku mullixhinjtė bluanin pėr qejf “pėr petulla e bakllava”. Njė kėngė e vjetėr e anėve tona na vjen nė kėtė rast nė ndimė me njė satirė shpotitėse, ku fshikullohen nė mėnyrė jo shumė miqėsore i zoti i dasmės, i cili sipas kėngės rri hundė e buzė si t’i jenė mbytur gjemitė. Fjalėt e kėngės kėtu i ngjajnė asaj thike me dy presa, qė nėse i ruhesh njėrės nuk mund t’i ruhesh tjetrės:

    Pse mė mban hundė e buzė lėshuar,

    O i zoti dasmės?

    Neve bukė s’duam shumė,

    Sa tė bluajnė tre mullinj,

    Sa tė pjekin tre furrxhinj!



    Njė kėngė tjetėr edhe kjo e gatuar jo me miell, por me “thumba” na tregon dhe begenisjen e djemėve mullixhinj nga vashėzat e asaj kohe:

    Shkonte plaka malit-o

    Me tė tri tė bijat-o

    Thotė e madhja: mė marto

    Thotė nėna :ē’burrė do?

    -Burrin minolla e dua

    Tėrė ditėn minolla

    Tėrė natėn kėrcen mbi zjarr...



    Shtysė pėr kėtė shkrim u bė njė emision televiziv i ET-3 qė pėr mėse njė orė dha pėr zonėn e Akarnanisė se si shfrytėzoheshin akoma mullinjtė me ujė.Vetė kam parė nė zonėn e Kilkizit edhe atje ku nuk shfrytėzohen mullinj uji tė kthyer nė lokale e nė muze si relike tė njė kohe tjetėr, e cila vjen nė ditėt e sotme tė modernizmit jo vetėm nėpėrmjet tregimeve gojore e tė shkruara, nėpėrmjet legjendave tė shumta , por tė shihet edhe me sy duke qėnė sa mė e prekshme. Desha tė thosha nė fundin e kėtij shkrimi se kjo “industri-art” e mullinjėve nė ēdo popull ka zėnė vend nė gjitha gjenitė e fushat e artit bashkė me fjalorin e larmishėm qė u pėrdor shekuj me radhė qė sot kanė gjetur strehė nė fondin e arkaizmave, si fjalėt karroqe, okė, brokė, jaz, trokashkė, etj. Nuk mund tė ketė folkror nė daē tė njė fshati, tė njė krahine e gjerė e mė gjerė ku tė mos flitet pėr bėmat e mullixhinjėve, brengat e dertet e tyre. Agolli e ka patur njė nga temat e tij tė dashura kur vjershėron pėr Rembrandin si bir mullixhinjėsh, apo tek fabula e njohur e tij “Mullixhiu dhe pula”, Kadare po ashtu tek “Gjenerali i ushtrisė sė vdekur” e sidomos tek “Kėnga e millonait”, e cili humb dashurinė e njė vajzė, pasi nė ato kohra pinin mė tepėr ujė mblesėt xhambazė, mirpo mullixhiu edhe pas kėsaj humbje nuk mund tė humb dashurinė njerėzore, duke mos u trazuar me ligėsitė e mundshme qė mund tė ēojnė ndrydhjet, goditjet e jetės jo vetėm atė, por ēdo njeri nė njė situatė tė ndezur.
    Derdhet mielli,/ miell i bardhė, oh,/ martohet nė fshat/ vajza qė ti do./ do tė bėjnė me tė/ pite, bakllava./ ndaj tek pragu ti/ heshte millona./ kėngė e mokrrave/ sonte mbrėmjen mbush./ Ē’tė kujtohet vallė/ me kokėn nė grusht.... dorė e bardhė e saj/ do hollojė byrek./ zemra jote e madhe/ shtrirė nė ato petė/ por tek sofra ajo/ s’do dyshojė aspak,/ mos nė miell ti/ ke hedhur farmak./ ta njeh zemrėn ty,/ o mor millona,/ ndaj nga helmi yt/ ajo frikė s’ka.../ djalo, millona.

    Traketuku i harruar i brigjeve tė mia! Ēdo plagė koha di vetė tė gjejė ilaēin e tė mbyllė, pėr mos tu hapur tė tjera, pėr tė mos lėnė tė harrohet edhe traketuku gati tridhjetė e pesė vjeēar i trenave qė zėvėndėsuan karvanet e mallakastriotėve luginės sė Gjanicės. Qė nesėr njerėzit mos tė pyesin tė ēuditur se nė vendin e dikurshėm ku gjėmonin mullinjtė na paska kaluar kėndej njė hekurudhė paralel me kėtė lumė.Qė kazmėn njė nga tė pandarėt e trinomit tė famshėm (pushkė-kazėm –libėr) mos ta pėrdorim vetėm pėr tė shkallmuar, pėr tė nxjerr dhe gurin e fundit tė themelit. Nėse do tė ishin nė kėmbė disa prej tyre, ata do tė ishin kujtesa e gurtė, gjuha e dėshmia asaj kohe tė mjegullt, qė do tu flasė brezave tė tjerė tė mėvonshėm. E nė mungesė tė tyre duhet tė flasin tė paktėn fotografitė e zverdhura, zbardhėllyera nga muzetė, nga stendat e tyre, por kur dhe muzetė nėse vėnė bark nga pluhuri e u vihen nga pesė-gjashtė palė kyēe atėhere....parrullėn e famshme qė pėrmėnda pesė rreshta mė lartė e kemi zėvėndėsuar me “Kazėm - kazėm – kazėm” ose e thėnė ndryshe kazėm nė fuqi tė tretė.








    ¹Detyrimi kryesor qė vilej nė kohė tė turkut fshatarėve tė krishterė, zakonisht 25 akēe (monedhė argjendi)pėr njeri. Akēea qarkulloi nga shek 15-19-tė.


    ² “Shtyllat”, toponim nė Visokė, aty arkiologėt kanė gjetur mbetje tė njė dige tė vjetėr qė mundėsonte ujitjen e njė pjese tė Luginės sė Gjanicės. Ndoshta dikur muret e digės kanė qėnė tė pėrforcuara me shtylla e qė atėhere ka gjasa t’i ketė mbetur emri.

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e mondishall
    Anėtarėsuar
    28-11-2006
    Vendndodhja
    Ne Selanik te Greqise
    Mosha
    61
    Postime
    2,692
    Faleminderit
    0
    55 falenderime nė 47 postime
    Lindja dhe shkėlqimi i njė qyteti-Fieri



    Nga Bujar Muēaj





    “Gratė e Myzeqesė dhe tė rrafshit tė Tomorrit janė thesare me vlera tė vėrteta bukurie pėr kurorėn e dashurisė. Me sy tė mėdhenj, tė kaltėr e tė ndriēuar me flakė qiellore, me flokė gėshtėnjė nė tė verdhė apo gėshtėnjė tė errta, hundė tė hollė, gojė tė ėmbėl dhe elegante – kėto janė dhuratat qė japin gratė toske.

    Me lėkundjet e tyre trupore, elegante dhe tė ndjeshme, me finesėn e kėmbėve tė tyre, ēdokush mund t’i marrė pėr perėndesha tė lashtėsisė, apo pėr nimfa, me tė cilat Profeti zbukuroi parajsėn ku priste miqtė e tij mė tė nderuar... tė gjitha ēfaqen si prototipe tė pėrkryera tė bukurisė”.*

    Kėto fjalė shėnoi dhe i shkonin pėr shtat kur i pa dhe u magjeps prej bukurisė sė tyre gjatė udhėtimeve tė tij nėpėr Toskėri, Pouqueville nė vitin 1806, tė cilat do t’i hidhte nė librin e tij “Voyage de la Grece ” botuar nė vitin 1827. Nė shėnimet e tij konsulli frances pranė Ali pashė Tepelenės do tė shkruante edhe pėr fshatin e atėhershėm tė Fierit “njė fshat i madh me 200 shtėpi”. Udhėtarė dhe kronikanė tė tjerė kėtė shifėr do ta ulnin siē ėshtė rasti i Aravantinos(1809-1870) i cili pas 50 vjetėsh na thotė tek “Kronollogjia e Epirit” botuar nė Athinė nė vitet 1856-57, se “(Φιε“ρι Με“γα) Fieri i Madh ėshtė njė fshat me 36 shtėpi 24 shtėpi muslimane dhe 12 tė krishtera” dhe me shėnimin anash, “tė ardhur” domethėnė jo vendalinj qė ėshtė i veēantė nė krejt Myzeqenė sė bashku me Topojėn .

    Sė bashku me rrethinat e tij si Sheqi, Bishtanaka, Ēeligradi, Mbrostari, Qenasi, Dhimajt, Shkoza, Griza, Mbyeti, Portėza...mbase, mbase vente deri 200 shtėpi, kur krejt Myzeqeja e vogėl atėhere arrinte afėrsisht nė 1300. Duket pra qė popullsia ishte tepėr e rrallė sa po tė bėsh njė krahėsim me fshatrat e Mallakastrės del se, sa kanė popullsi 5 fshatra tė Mallakastrės sė sipėrme aq kanė 104 fshatra tė Myzeqesė. Ma merr mendja se shifra qė ka dhėnė konsulli ėshtė e hiperbolizuar ose ndryshe e marrė sė bashku me rrethinat. Nė librin e Teki Selenicės “Shqipėria nė vitin 1927” vetėm nė kėtė vit Fieri do tė arrinte nė 270 shtėpi me njė popullsi prej 1510 banorė. Nė dy harta greke qė mė kanė rėnė nė duar, shkėputur nga libri voluminoz “Epiri” Bakopulos dhe “APBANITEΣ” tė Kosta Birit, tė cilat “flasin” pėr Kryengritjet e Tanzimatit si qendra tė njohura nė Mallakastrėn fqinje dalin Osmėnzeza (sot e Beratit) 260 shtėpi, Fratari 266, Hekali 232,Gjerbėsi 221, Aranitasi 196...ndėrsa nė Myzeqe ėshtė Pojani, Apollonia me 32 shtėpi e njohur qė mbahej nė kėmbė akoma nga hija dhe emri i vjetėr, Lushnja qė atėhere numėronte 118 shtėpi, ēuditėrisht dhe Frashėri (jo i Pėrmetit) vetėm me... 13 shtėpi. Sa pėr kuriozitet nė tė dy ja hartat ėshtė shėnuar dhe Lumi i Vdekur si degėz e Semanit, gjė qė su ka vajtur ndėrmėnd hartografėve tanė. Po tė ishte njė fshat i madh me 200 shtėpi Fieri do tė kishte ndikim e do tė ishte pėrfshirė dukshėm nė flakėt e kryengritjeve tė njohura si tė Alush bej Frakullės ashtu dhe tė Rrapo aga Hekalit e diku, diku do t’i kishte dalė emri ashtu sikurse u fut nė analet e historisė i atėhershėm i Lushnjės qė nxori njė prej kapedanėve kryesorė tė 1837 Abaz aga Lushnjėn. Me kėtė rast nuk e di se kush duhet besuar mė tepėr konsulli qė shkruante pėrshtypjet e udhėtimit, pra jo studim, apo kronikani i cili e kishte nė thua kėtė zanat. Pėr tu marė nė konsideratė janė tė dhėnat qė sjell kronikani tjetėr Dhimitėr Vasioti nė “Premomorie dhe komente, Rrethi i Epirit nga viti 1874- 1879” faqe 55 dhe 144, ku nuk jep ndonjė gjė tė veēant pėr Fierin, i cili nė kėtė kohė ishte nė zhvillimet e para, por pa rėnė shumė nė sy, ndėrsa flet pėr krahinėn e Beratit ku bėjnė pjesė dhe dy Myzeqetė sė bashku me qytetin e Beratit pėr tė cilin flet me imtėsi. Ky shkrim i tij gjendet nė Enciklopedinė “Papirus” dhe ėshtė e shkruar nė dy gjuhė greqisht dhe frėngjisht. Myzeqeja e vogėl ku bėnė pjesė dhe Fieri del atėhere me 106 fshatra.

    Pata rastin tė shihja para ca kohėsh ekspozitėn e hartave vjetra tė Ballkanit dhe Evropės qendrore nė Selanik me njė iventar mbi 180 hartash nė punime tė ndryshme, duke filluar nga druri gjer tek lėkura. Aty do tė shihja ekzemplarė qė nga ripunimi i hartės sė njėrit prej korifejėve tė gjeografisė Ptolemaiass Klaudis (Ptolemeut) (90-160) i cili ishte i pari qė na ka sjellė njė hartė ku del dhe emri i fisit tė albanėve dhe qyteti i tyre Albanopolis, deri nė vitet e luftėtrave botėrore. Harta mė e vjetėr nė kėtė ekspozitė ishte e vitit 1482. U pėrpoqa tė gjeja se kur ishte shėnuar sė pari nė hartė Mallakastra, Myzeqeja, Pirgu, Fieri... dhe me qė po flasim pėr Fierin datimi i tij ėshtė nė vitin 1860 nė hartėn e shtypur nė Londėr nga T.Ettling me pėrmasa 43 x 30,5cm, E 4318. Harta pėrfshinte mė shumė se gjysmėn e Shqipėrisė, Greqinė jo tė plotė me ishujt jonianė. Mė pas Fieri do tė ishte i pranishėm nė hartat e vitit 1864 qė mbahet dhe si viti i krijimit tė tij si qytet, nxjerrė nė Paris nga Guliam Henri Dufour me pėrmas 75,4 x 55,3cm E 4172, nė vitet 1876, 77, 81, 97.... Megjithatė kam njė farė dyshimi pėr dy harta njė tė vitit 1797 dhe njė tė vitit 1821 ku emėrtimi i vendit nuk shquhet qartė, por duket qė ėshtė me katėr germa, po aq sa ėshtė dhe Fier pa -i. Nė kėto harta nuk shėnohet mė Spinarica e grykėderdhjes sė Vjosės, por Poro e cila ėshtė edhe ajo me katėr gėrma duke patur njė afėrsi si nė vendndodhje ashtu dhe nė numėrin e gėrmave me Fierin. S’ėshtė e thėnė se hartat e ruajtuara tė Selanikut mund tė jenė tė parat dhe i vėnė vulėn pėrfundimtare. Nuk i dihet mbase na del gjetkė nė muzetė e tjerė tė Stambollit, Athinės, Romės, Venedikut... emri i Fierit qoftė edhe disa vite mė parė, por duhet tė kihet parasysh se Selaniku ėshtė ndėr qytetet mė lashta tė mesdheut e tė botės qė ruan visare tepėr tė ēmuara dhe hartat nė fjalė tė cilat janė dhuruar muzeut pėr tu ruajtur nga familje tė vjetra vendase. Pirgu del sė pari nė kėto harta nė vitin 1651 e e mund ta pėrcaktosh mirė se flitet pėr Pirgun e Muzakajve tė ndėrtuar nė fund tė shekullit tė katėrmbėdhjetė e jo pėr kėshtjellėn fushore tė Bashtovės pranė Shkumbinit se nė hartat e tjera emėrtimi Pirg del herė mbi Shkumbin e herė mbi Seman. Nė hartėn e vitit 1651 tė Pierre Mariette del pikėrisht mbi Seman, mbi tė nė rrjedhėn e Shkumbinit ėshtė Klodiana (Peqini) dhe nė grykėderdhjen e Vjosės, Spinarica qė ėshtė mė e pranishme qė nga harta e ripunuar e Ptolemeut mė 1555. E veēanta ėshtė se dalin njėkohėsisht nė hartėn e vitit 1784, 78... si Bashtova ashtu dhe Pirgu i Muzakajve. Dikur dhe Bashtova kaloi nė dorė tė Muzakajve duke qėnė mė parė nė dorė tė Matrėngėve e mė pas tė turqve me kėtė rast duke ngatėrruar dhe vendodhjen nga shumė studius edhe tė njohur tė pirgjeve tė atėhershme si nė Shkumbin e Seman. Ēudia tjetėr e hartave ėshtė tek fakti se me daljen nė dritė tė Fierit mė 1860 nuk duken mė as Bashtova e as Pirgu i Semanit i cili ndoshta u braktis me ndryshimin e rrjedhės sė Semanit dhe forcimin e porteve tė tjera tė Adriatikut. Mė vonė do tė ngrihej Skela e Semanit qė ishte njė nga shtysat pėr zhvillimin tregėtisė sė ndėrsjelltė tė rrethinave dhe tė vetė Fierit. Bashtova del si emėr nė hartėn e vitit 1855 e cila flet pėr shekullin e XI me e mrin Basti, nė hartėn e vitit 1774, Bastova. Pėr Bashtovėn ka tė dhėna tė tjera tė vitit 1521 ku del si Pashtova nė njė hartė tė punuar nė gjermanisht si almanak pėr detarėt nga Pir Reiz. Pėr Bashtovėn ka lėnė dhe pėrshtypjet e tij Ēelebiu nė udhėtimin e tij mė 1670-72 gjė qė se ka bėrė pėr Pirgun e Semanit apo pėr Fierin, e thėnė ndryshe se Fieri atėhere nuk ka ekzistuar as si fshat dhe se Pirgu i Semanit nuk kishte rėndėsinė qė kishte kėshtjella fushore e Bashtovės apo skela e saj.

    Zhvillimin e krijimin e Fierit do ta ndihte shkėputja e njėrit prej djemve tė Omer Vrionit, Karemanit ndėr tė paktėt qė shpėtoi nga hakmarrja e kryengritjes mė 1847 ndonse mori pjesė nė tė e sipas burimeve greke ishte ai qė pėrgjigjej pėr qetėsinė nė qytetin e Beratit. Kahremani u largua nga Berati nga trungu i vjetėr duke ardhur e ngritur sarajet nė pronat e familjes sė tij apo tė Sulltanit siē thuhet. Vetė vendi qė zgjodhi ishte nė kryqėzim tė rrugėve pėr nė jug dhe lindje, apo nė brendėsi. Ndoshta si piknisje e kėtij vendbanimi qė quhej Fier, Fiera, Ferka, Florika ishte ndėrtimi i urės sė gurtė mė 1777 qė bėri mė tė lehtė komunikimin nėpėrjet dy brigjeve, nga Rrapushja e bija e Ahmet Pashė Ngurzės, prishja nga turqit e Voskopojės mė 1769 dhe vendosja e tė ikurve aty, ndėrtimi i kishės sė Shėn Gjergjit mė 1781.Ura dhe kisha e Shėn Gjergjit ishin dy dėshmi monumentale qė e meritonin tė ishin nė kėmbė dhe nė ditėt e sotme. Pėrsa i pėrket emrit pėr tė cilin ka shumė supozime dhe unė do isha i mendimit qė rrjedh nga bimėt nė tėrėsi e jo nga bima qė njihet nga tė gjithė fieri. Ka mundėsi qė fillimisht mundet tė jetė quajtur nga venecianėt apo tė tjerė qė flasin kėtė gjuhė fiorita, i lulėzuar sepse vetėm kėtu vendi ishte i larguar mė sė miri ujrave tė kėnetės, pasi kuata e lartėsisė varion nga 19- 23 m duke bėrė tė kishte njė florė tė tė harlisur e tejet tė pasur nė tė gjitha stinėt. Jo mė kotė rumunėt qė kanė njė rrėnjė gjuhe me latinėt i kanė thėnė Florika** qė nėnkupton ky emėrtim diēka tė gjelbėruar, tė lulėzuar. Ėshtė diēka e ngjashme me emrin e qytetit Florina nė Greqi, qė pėr preardhjen e emrit tė saj merret pėrkthimi nga italishtja i gjebėruar. Ndoshta fillimisht vendin mund ta kenė quajtur Fiorita, mė pas Fiori... dhe dihet si evolon fjala me dekada e shekuj, duke e ēuar atje ku ta do mė mirė veshi dhe gjuha, dhe shembuj tė tillė nė tokėn arbėrore s’janė tė paktė. Ėshtė pranuar qė Fier i ka mbetur nga panairet e shumta qė zhvillonin romakėt, venecianėt. Mė 1385 kėto vende bien nėn sundimin turk e smund tė kishin mė punė venedikasit apo italianėt nė pėrgjithsi, por edhe nėse i ka mbetur mė parė romakėt e lashtė apo venecianėt e kishin zakon qė kudo ku shkelnin si miq apo si pushtues tė ngrinin diēka tė mermertė, tė gurtė, do tu zinte mė pas nė kohė tė Bizantit dora llaē e tulla siē ėshtė e vertetuar nė shumė vende bregdetare e ishuj ku kanė sunduar, tė cilat sot janė monumente qė vizitohen pėr ditė nga qindra turistė. Vendi i panaireve romake nė Selanik ėshtė disa dynymėsh dhe qėndron nė njė nga vendet mė tė vizituara tė qytetit. Unė sdi deri mė sot tė jetė gjetur njė tullė, njė kollonė, njė gur kandari, njė poēe, njė banjė, njė monedhė... nė tokėn ku ėshtė ngritur Fieri. Vendgjetjet mė tė afėrta me tė janė Mbyeti ku ėshtė gjetur njė vendbanim dhe nė ish kėnetėn e Mbrostarit ku ėshtė gjetur njė thesar me monedha austriake!?

    Mbresėlėnėse mbetet Emblema e Bashkisė sė Fierit e krahėsuar me shumė emblema gjithandej Shqipėrisė. Paraqitja e saj qė nė shikimin e parė tė lė pėrshtypjen e njė zgjedhjeje tepėr tė kujdesėshme ku nuk ka asgjė tė tepėrt. Monumeti i Agonotetėve nė qendėr i rrethuar nga dy degėza fier ma merr mendja, duke patur sipėr disa bedena kėshtjelle ėshtė mė tepėr se kuptimlote e gjithpėrfaqėsuese pėr krahinat (Myzeqe-Mallakastėr) qė bėjnė atė qė quhet rrethi i Fierit. Disa do tė thonė se monumentin e kanė bėrė romakėt prandaj tė ēojmė diēka qė tė ishte plotėsisht e jona, me vlera tė spikatura arkitektonike, kombėtare. Mbrekulli do tė ishte, por Fieri si qytet i ri nė krahėsim me tė tjerėt i mungojnė monumentet e tilla, dhe ato pak qė kishte i zhdukėn “qorrat” pa u lėnė nam e nishan. Pėr mua do tė ishte e pranueshme tė ēohej nė qendėr njė nga monedhat e argjenda tė Monunit mbretit ilir qė e kishte rezidencėn e tij nė Gurėzezė, Cakran, o ajo qė ka portetin e tij ose tjetra qė ka njė lopė duke e pirė viēi, si simbol tė bollėkut e mbarėsisė... qė Fierit si kanė munguar. Njė simbol i tillė do tė ishte identik me simbolin e krijimit tė Romės, por tė kahut tė kundėrt... Pastaj edhe qytete tė tjera tė botės kanė si simbole monumente tė ngritura nga tė tjerėt e krenohen me to. Do tė pėrmendja statujėn e lirisė nė Amerikė vepėr Ejfelit, dhuruar nga Franca, Lefkopirgo nė Selanik simboli i kėtij qyteti, Kremlini nė Moskė, apo Shėn Sofia nė Stamboll qė arkitektė s’kanė qenė vendasit, po janė simbole tė pazvėdėsueshme tė kulturės botėrore qė pėrcjellin mesazhe tė asaj kohe nė ditėt e sotme.

    Maninė e e Fierit pėr tu rritur e modernizuar nė dekada e vite tė njėpasnjėshme e ndiqte jo pa zili simotra e saj myzeqare Lushnja dhe mė tej vėllai... ai qė kishte patur vulat dhe kalatė duke qėnė dhe qyteti mė i madh i kėsaj ultėsire qė quhet Myzeqe, Berati. Po tė shihet popullsia e tre qyteteve siē thamė nė dekada, vihet re njė garė nė heshtje e tė treve qė vinte nė ballė plakun 2500 vjeēar Berat. Nėse Fieri ēunak nė vitet e para pas ēlirimit do tė kishte 5000 banorė, Lushnja do tė kishte 500 mė pak ndėrsa Berati kishte diē mė tepėr. Edhe kur Fieri arriti tek 17 000 apo 30 000, Lushnja pėrsėri do tė kishte 500 banorė mė pak. Sot Fieri qėndron i shkėputur pak si dukshėm nga simotra e sivėllai, duke u bėrė njė qytet me njė shikim tė largėt e tė qartė, hap tė pandalshėm pėr tė ardhmen, duke shtrirė krahėt drejt Apollonisė sė lashtė, pse jo dhe drejt Adriatikut, mbase pėr t’i vėnė ndopak fre, pasi pėrvit deti gėlltit ndonjė copė nga trupi i butė Myzeqesė. Nė mbyllje tė kėtyre radhėve m’u kujtua se afėrsisht njė shekull mė parė njė revistė shqiptare dy javore qė dilte nė Natick tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės “The Morning Star”, “Ylli i Mėgjezit” mbas shpalljes sė pavarsisė e nė vigjilje tė luftės sė parė botėrore, ku botuese ishte njė nga motrat Qirjazi, Parashqevia, u kujtonte bashkombasve tė lindur e tė vajtur nė Amerikė “Se Fieri bie nė Myzeqe”. Mė parė mė 1904 edhe Editi Durham ishte “magjepsur” me qytetin “qė ishte ngritur me njė arkitekturė ēuditėrisht moderne”. Dhe tė dyja kanė patur tė drejt si Durhami dhe “Ylli i Mėngjesit”, por sot duhet thėnė e shkruar pakės mė ndryshe, se nėse Fieri binte e bie nė Myzeqe dhe ishte njė lule qė sapo kishte ēelur e shpėrthyer mė vonė “si kopshti i Edenit*** ...mes dy lumenjėve, Semanit e Vjosės, aty ku “Perėndia ngriti ....punishten e baltės”,**** sot ėshtė kryeqendra e Myzeqesė, njė nga qytetet mė tė mėdha e mė tė njohura tė Shqipėrisė dhe po kaq hijerėndė po tė bėnim tė barazvleshme fjalėt e Ciceronit pėr Apolloninė thėnė shekuj e shekuj mė parė.







    *Shkėputur nga libri “APBANITEΣ” tė Kosta Birit faqe 28.

    **Shih “Vllehėt...” tė Kopi Kuēukut dhe Anastase Hociu “Aromanu”

    ***Luljeta Dano marė nga kopertina e librit “Qyteti pa statuja” i N.Plakut.

    ****Thėnie e Jakov Xoxės sipas L.Danos, “Qyteti pa statuja”.







    Selanik 16 shtator 2008.

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e mondishall
    Anėtarėsuar
    28-11-2006
    Vendndodhja
    Ne Selanik te Greqise
    Mosha
    61
    Postime
    2,692
    Faleminderit
    0
    55 falenderime nė 47 postime
    Po vazhdoj me nje shkrim interesant te shkrimtarit Bujar Mucaj, qe shkeputur perkohesisht nga krijimet e tij me humor, po na sjell shkrime me vlere studimore historike. Mbase duhej t'i paraqitja keto hulumtime te autorit ne tjeter teme te forumit, por nisur nga larmishmeria e ketyre shkrimeve, te them te drejten e pashe te arsyeshme t'i ve te permbledhura ketu, ne temen e hapur me emrin e tij. I uroj me kete rast autorit krijimtari te mbare dhe na sjellte sa me pare librin e porsa mbaruar(por ende te pabotuar) me shume te reja interesante nga vendlindja e tij dhe zonat perreth.

    Bujar Muēaj



    Nė gjurmė tė Gjurmės sė Shėnjtė...



    ( Shėnime pėr disa toponime qė zgjojnė interes)



    Emėrtimet e ndryshme tė maleve, kodrave, fushave, brigjeve i tėrheqin vėmėndjen ē’do njeriu, i cili do tė dijė kush e ka vėnė kėtė emėr dhe sa i vjetėr ėshtė ai. Vite e vite mė parė njė malsor mė tregoi njė ngjarje tė vėrtetė pėr dy eksploratorė tė huaj tė cilėt donin tė ndiqnin me njė barkė rrugėn qė bėnte Drini, duke u nisur nga Ohri. Nė njė fshat tė Kukėsit malėsorėt u thanė tė kishin kujdes "Atje ku thyen qafėn Drini ". Tė huajt kishin qeshur nga e thėna e tyre dhe u kishin pėrmėndur disa ujvara si Viktoria, Niagara etj, qė malsorėt s’ua kishin dėgjuar ndonjėherė emrin. Tė huajt ikėn dhe pas disa ditėsh u gjetėn tė mbytur pikėrisht atje ku u thanė tė kishin kujdes, “Atje ku thyen qafėn Drini”. Mė kishte tėrhequr e tmerruar njėkohėsisht kjo histori e trishtė qė mė vonė do tė mė nxiste tė hidhja nė letėr disa toponime qė i ndeshim pėrditė duke na treguar diēka. Nė vendlindjen time nė Aranitas dhe nė krejt Mallakastrėn mė kanė tėrhequr njė sėrė toponimesh dhe unė dua tė ndalem vetėm nė disa prej tyre dhe do tė pėrpiqem sa mundem tė japė shpjegimet. Po e nisė nga “Gjurma e Shėnjtė” e cila nuk do shumė shpjegim se t’a jep vetė. Nė vegim tė kohėrave Gjurma e tė Shėnjtit ėshtė ngurtėsuar aty e lum kush e ka kaq pranė e prek dhe e ledhaton. Ndofta ka qėnė apostuli Pavėl ku thuhet se ka kaluar kėtyre anėve midis Bylisit e Beratit nė vitin 58 pas Krishtit, apo vetė profeti Ilia nė rrugėt pėr tu pėrjetėsuar nė Shėndėlli i la gjurmėt aty. Ndodhet nė Ninėsh.

    Fusha e Tunit Aranitas. I ka mbetur qysh atėhere kur fshati ruante fenė ortodokse dhe Tuni duhet tė ketė qėnė i zoti i tokės.

    Begaj, lagje nė Aranitas. Nė kėtė lagje kam lindur nė mars tė vitit 1959. Ėshtė interesant emėrtimi i i kėsaj lagje pasi ėshtė i rrallė pėr zonėn tonė. Beg gegėrisht do tė thotė bej dhe ky emėr ėshtė i zakonshėn nė veri e sidomos nė Kosovė e nė viset shqiptare nė Maqedoni. Tė parėt e mi kur zbritėn nga Dibra e Madhe, pasi kryen njė vrasje. Kanė qėnė tre vėllezėr, njė u vendos nė njė fshat tė Korēės dhe dy tė tjerėt nė Mallakastėr, nė Aranitas qė jemi ne dhe nė Visokė qė janė Heqimėt. Pleqtė venin e vinin deri vonė me Heqimėt se thoshin qė jemi njė zjarr, njė gjak. Mė kanė thėnė se nė kohė tė Zogut lidhjet e vjetra i kishin ruajtur edhe me “vėllanė” e Korēės. Lidhjet me Heqimėt e Visokės janė parė edhe nė njė drejtim tjetėr. Vetė emri Heqim turqisht do tė thotė doktor. Heqimėt e Visokės janė shquar pėr kėtė profesion dhe kanė marė pjesė nė shumė luftra si shėronjės gjė qė ėshtė shkruar nė gazeta tė kohėve tė ndryshme, fakt qė ka qėnė ekspozuar edhe nė muzeun e Fierit. Edhe pleqtė tanė, them brezi i gjyshit e mė parė e kanė trashėguar kėtė profesion. Nga brezi i mėvonshėm ishte vetėm xhaxhai im Axhemi qė ėshtė marrė me kėtė zanat pa ua trazhėguar tė tjerėve. Pra tė kthehemi pėrsėri tek zanafilla e emrit Begaj. Mund tė ketė qėnė i pari i fisit qė ka ardhur duke i vėnė emrin dhe lagjes. Mund tė kenė ardhur me kėtė mbiemėr dhe kjo ėshtė mė e sigurta, gjė qė pėr popullsinė e kthyer nė fenė islame rrallė se ndoth, pasi emri i babait pėrdoret pėr mbiemėr pėr tė birin. Kur kanė ardhur mund tė kenė qėnė bej tė rėnė nga vakti, por sidoqoftė e ruajtėn relike siē ka ndodhur nė shumė raste tė tjera qė gėzojnė emra e ofiqe, por pa qėnė tė tillė. Sido qė tė jetė puna e sigurtė ėshtė qė kemi zbritur nga Dibra e Madhe e quajtur ndryshe Shehri i Dibrės nė fundin e shekullit tetėmbėdhjetė apo nė fillim tė nėntėmbėdhjetės dhe se si apo qysh vetė emri i lagjes ėshtė i lidhur pazgjithshmėrisht me prejardhjen. Sot nė Dibrėn e vjetėr tė banuar nga shqiptarėt pranė xhamisė sė madhe tė qytetit nė pikat mė tė larta tė tij shtrihet lagja e begėve pėrballė atyre tė krifsėve.

    Bozhajt lagje nė Aranitas poshtė Begajt. E njohur pėr lisin e moēėm qė gjer pa u djegur nga "rrufetė" shėnohej nė ēdo hartė topografike. Kam pyetur nė fėmininė time Rabushen, gegenė e babait tim qė rrojti mė se njė shekull, e cila ishte bijė nga kjo lagje dhe Selon tė bijėn e kaēakut tė njohur nė tėrė krahinėn, Hajredin Arifit edhe kjo gati shekullore, nuse nė kėtė lagje, e mė kanė thėnė se tė parėt e kėsaj lagje kanė zbritur nga malėsia e Skraparit. Tė tjerė pleq tė moēėm tė kėsaj lagje i kanė kundėrshtuar duke thėnė se kishin ardhur nga fshatrat e Tepelenės. Njė mendim tjetėr ėshtė ai i njė studiusi tė mirnjohur, albanologut Z.Valentini i cili emrat Bozhaj, Bozhejt, Bozhia i merr si emra fisesh shqiptare tė veriut. Ndofta njė degėz e tyre ka zbritur nė Skrapar, Tepelenė e mė pas nė Aranitas, lėvizje kėto tė diktuara nga kushtet e asaj kohe, gjendja ekonomike, luftrat, hasmėritė etj. Nė lindje tė Podgoricės, nė luginėn e Cemit, nė fshatrat Drinushė, Lofkė, Bozhaj...tė fisit Gruda qė sot gjenden nė Mal tė Zi ka bėrė njė sėrė udhėtimesh e kėrkimesh albanologu austriak Maksimilian Lambrec(1882-1963) i cili ka lėnė njė varg kujtimesh tė hedhura nė librat e tij. Mundet qė emri i vendit tė ketė mbetur edhe nė kohėn e pushtimit bullgar pasi nė sllavisht ky emėrtim do tė thotė -zot,- perėndi. Raste tė tilla nė Mallakastėr pėr emėrtime vendesh me origjinė fetare ka plot si Ngjeqari,(Shėn Gjergji) Shėndėllia, (Profiti Ilia) Gjorgoz, (Shėn Gjergji) Metoh (pronė manastiri) etj.

    Toskėt, lagje nė lartėsinė 250 metra nė Visokė, por mbiemri i banorėve s’ėshtė i tillė. Mendohet tė kenė ardhur herėt nga sipėr, ndoshta nga fshatrat pėrkėtej Tepelenės qė janė thirrur fillimisht Toskėri. Mė pas qė kėtej kėtė emėrtim do ta merrte krejt jugu i Shqipėrisė. Mbiemri Toska, tosku, ėshtė i pėrhapur nė disa fshatra tė Mallakastrės e mė tej. Nė Mallakastėr do ta gjejmė nė fshatrat Gjerbės, Hekal, Luar, Zharrės...Toskėt e Hekalit pėr mos tė humbur fenė kristiane zbritėn nė Myzeqe, ku pinjollė tė tyre rrojnė sot nė qytetin e Fierit.

    Levani Plak. Ka njė legjendė pėr tė qė e kam dėgjuar nė fėmini, por qė ėshtė e gjallė edhe tregohet nė ditėt e sotme. Njė plaku me emėr tė nderuar i vdiq gruaja nė kohė tė pleqėrisė. Kaluan muaj dhe njė ditė ju mbush mėndja tė martohej dhe i kishte vėnė syrin njė vajze tė bukur tė sojme, se edhe plaku ishte nė gjėndje sa dhe cjepėrve u vishte patkonj. U hipėn kuajve dasmorėt tė armatosur dhe u nisėn. Deshi s’deshi i jati i vajzės me hir apo me pahir e dha vajzėn se siē thamė plaku qe me emėr tė madh nė krahinė. S’deshi fati tė rronin gjatė bashkė se plaku pas tre muajve vdiq. Kur mbaroi zia shkuan njerėzit e kėsaj nuses pėr ta marė. Jo kundėrshtoi ajo nuk lėvis nga kjo derė, do tė rri kėtu tė mbaj ndezur zjarrin e vatrės sė burrit. Nusja kishte rėnė shtatėzėnė me plakun dhe pas disa muajsh do tė lindėte njė djalė qė do ta quante Leven. Mirpo njerėzit kur vinin miq nė atė shtėpi nuk do thonin se do tė venin tek shtėpia e Martės po i vėmė njė emėr, por tek Leveni i plakut. Me kalimin e kohės njihen ndryshime tė tilla nė gjuhė njė nga e-tė ra, ajo e pasmja, duke u zėvėndėsuar me a dhe kemi sot Levanin Plak. Varianti tjetėr i njohur ėshtė qė me qė janė tre emra fshatrash njėlloj ky ėshtė babai i tyre nga ku lindėn tė tjerėt, pra ėshtė mė i vjetri mė plaku.

    Hekal, nė librin e Kosta Birit "Arvanitėt " shpejgohet se ky emėr ka mbetur nga kali. Njė legjendė e tillė ekziston nė Mallakastėr dhe ndoshta i ka rėnė nė vesh Birit, i cili nė librin e tij i referohet sivėllait tė Hekalit tonė, Hekalit pranė Athinės ku midis emrit Hekal dhe Alogo (kal) ka vėnė shėnjėn e barazimit. Njė hipotezė tjetėr pėr emrin Hekal vjen sė largu dhe mė larg se sa mendohet. Ėshtė njė legjendė e vjetėr e pėrmendur nga Plutarku tė cilėn po e jap shkurtimisht.

    Hekale ishte njė grua plakė qė priti Thiseun, tė birin e Athinės, hero mitologjik, kur ky duke iu falur Zeusit qė ta ndihmonte shkonte nė Maratonė pėr tė vrarė demin e egėrsuar. Plaka Hekale vdiq para se tė kthehej Thiseu, por ai nga mirnjohja i vuri emrin festės qė bėnė me kėtė rast banorėt pėrreth duke e quajtur Hekaline. Pėr kėtė legjendė ėshtė shkruar dhe njė poemė epike « Hekale » nga Kalimak. Ndoshta nė rast fitoreje dhe nė anėt tona ėshtė festuar ngjashmėrisht si nė Maratonė duke u marrė dhe emrin festimeve. A ndoshta, ndoshta, kjo legjendė ėshtė e njėjtė ose ajo qė pėrmend Franc Babinger apo Eqerem Vlora kur flet nė librin "I fundit Arianitėve" .

    Variboba emėr fshati nė Mallakastėr tė Poshtėme, qė shumė studius tė huaj e shqiptarė e shpjegojnė me Varri i Bobos. Ka njė fshat tė tillė me kėtė emėr nė Pėrmet dhe njė nė Greqi . Variboba mbahet si vendi i origjinės sė Jul Varibobės

    Dukas(Patos)(Ballsh)etj. Emėr i mbetur nė kohė tė bizantinėve kur tokat u ndanė feudalėve tė quajtur "Dukė".

    Sojkova. Sa e dėgjon si emėr tė jep pėrshtypjen e njė emri sllav, por s’ėshtė ashtu. Ta shikosh me vėmėndje nga lartėsia e Bregut tė Beshos nė Visokė apo nga Shkoza, Belishovė, ėshtė tamam njė kovė nė breg tė Gjanicės qė pret radhėn pėr tu mbushur me ujė nė lumė. Sojkova ėshtė njė rrip toke disa hektarėshe pjellore ndanė lumit Gjanica aty merr dy kthesa tė forta duke krijuar kėtė copė toke si gadishull nė formėn e kovės. Mesėpėrmes saj kalon hekurudha pėr nė Ballsh duke e ndarė nė dy pjesė pothuajse tė barabarta. Nė dy skajet e Sojkovės janė dy ura qė tė japin pėrshtypjen e vegjave, apo dorzave. I pėrket Belishovės.

    Mali i Priftit nė Hekal. Nė kohė qė vendi po islamizohej me shpejtėsi njė prift nuk lėviste vendit deri sa dha frymėn e fundit nė kishėn e ndėrtuar nė atė kodėr duke i vėnė dhe emrin kodrės qė e tillė quhet dhe sot

    Porta e Kaurit ose e Kalasė nė Hekal. Nuk ėshtė as njėra dhe as tjetra, por masivi shkėmbor tek Shkėmbi i Kuq i gdhėndur me shkronja latine qė tė jep pėrshtypjen nga pamja si njė portė.

    Kalamatrėng: Ka njė mendim se i ka ngelur nga Lekė Matrėnga apo nga ndonjė pinjoll nga principata e Matrėngėve qė ishin nė ato kohėra nė kufi me Muzakėt e Arianitėt. Megjithatė pėr kėtė toponim mendimi mbetet nė kufijtė e hipotezės.

    Varret e Lebėrve, ka mbetur ky emėr nga qė shumė lebėr erdhėn nė ndihmė tė Rrapo Hekalit, dhanė jetėn dhe u varrosėn nė Mallakastėr.Historikisht njihet se ranė nė Mallakastėr 300 lebėr kryesisht tė Lumit tė Vlorės, trima tė Tatar Memush Smokthinės. Mbi varret e tyre nė Greshicė sot ngrihet njė pllakė e mermertė pėrkujtimore. Nga brigjet labe u ngrit e erdhi atėhere pa u mpiksur gjaku i tė rėnėve kėnga-klithmė, kėnga - amanet, kėnga... O ju nėna greshiciote, qani djemt“ e smokthinjotėve...

    Varret e arixhinjėve nė Dukas (Patos)

    Ky emėrtim ėshtė nga mė tė ēuditėshmit, pasi dihet se arixhinjtė qė kanė nė gjak shtegėtimin nuk kanė patur varre tė caktuara, por i varrosin ku t’i zėrė udha. Kur e kam pyetur njė arixhi mė ka thėnė se tė ndjerin e varros mė i moshuari i fisit, ndėrsa tė tjerėt ikin pėrpara pėr ta mos ditur kurrė atė varr, pėr mos t’u rikthyer pėrsėri nė atė vend. Kėshtu ka mbetur qė sė lashti, ndryshe s’do tė ishim shtegėtarė, por do tė nguleshim si jemi ngulur sot. Njė miku im qė vdiq nė tetor tė 2005 nė moshėn 82 vjeēare, mė patė thėnė se pėr kėtė emėr i kishte folur dhe gjyshi dhe babai i tij i datlindjes 1885. Njė epidemi shfarosėse goditi njė fisi arixhinjėsh, kohė e kohė mė parė, tė cilėt mė pas i varrosi fshati. Kėshtu dhe erdhi deri nė ditėt tona ky emėrtim jo vetėm interesant.

    Pėrroi i Kolės, Bregu i Toskėve i quajtur ndryshe dhe “Kisha”nė Visokė apo Shkėmbi i Koēit nė Ninėsh, janė ndėr emrat mė tė vjetėr, dėshmitarė tė hershėm qė tregojnė edhe kėta se dikur para pushtimit osmanė banorėt e kėsaj treve ishin kristianė.

    Qafa e Lalarit dhe vetė emri i Fshatit Lalar tregojnė braktisjen, lėnien e kėtij fshati nga banorėt e saj tė parė, qė u quajtėn prej tė tjerėve “Lalarakė” tė ikur nė kohėn e konvertimit tė fesė.

    Qafa e Stefanit. Ndonse qyteti lashtė me kėtė emėr (Stefanfana) humbi, pa i mbetur gjurmė, nė kujtesėn e njerėzve troket dhe pikėrisht na thotė:

    Se jam i gjallė e do tė jem tek ajo qafė edhe pas mijra vitesh. Qyteti ka qėnė ngritur midis Novoselės(Zharrėz) e Sheqishtės. Deri nė vitet e para tė shekullit tė njėzetė dukeshin themelet e muret e tij tė rrėnuara. Qafa e Stefanit ndodhet nė rrugėn nacionale pėr nė Berat midis Patosit e Rroskovecit.

    Qafa e Sinjės. Shteg kalimi. Qafė historike qė ndodhet nė lartėsinė 720 metra dhe lidh luginėn e Osumit me Mallakastrėn. Mendohet se njė nga kryqėzatat tė ketė kaluar pikėrisht kėtu, e katėrta mė 1207-tė, gjė qė solli dhe shkatėrrimin e Beratit dhe zonės pėrreth. Kjo qafė ka parė tė shkojnė aty princėr e kontėr,( Arianitėt, Muzakėt, Kastriotėt etj.), sulltan e pashallarė,( Borisi, Bajaziti, Sinan Pasha, Ali Bej Vrenozi, Kurt Pashė Berati, Ali Pashė Tepelena) prijės kryengritjesh, ( Rrapo Hekali, Ēelo Picari, Zenel Gjoleka, Tafil Buzi, Hodo Aliu, Stefan Cali Qeparioti, Ali Ajani, Mehmet Shehu, Hysni Kapo, Gjin Marku etj.) shėnjtorė si Shėn Pali, Shėn Kozmai e njerėz tė thjeshtė deri tek e mbetura bonjake Miro Tėrbaēi. Nė kėtė qafė u krye dhe ekzekutimi i bejlerėve vrionas mė 1847. Nė korrik tė 1912 u mbajt Kuvendi i Sinjės, njė nga kuvendet me peshė qė i parapriu pamvarsisė sė Shqipėrisė. Gjatė luftės Nac-Ēl. forcat partizane kryen beteja tė pėrgjakshme disa herė pėr tė ndalur turrin ndėshkues tė falangave fashiste ndaj Mallakastrės.

    Udha e Qezarit nė Drizar. Emėrtim mė se njėzet shekullor. Ėshtė njė toponim i ardhur gojė mė gojė nga populli qėkurse Qezari zbarkoi nė viset tona pėr tė mposhtur armikun dhe kundėrshtarin e tij Pompeun.

    Plashnik dikur ky fshat i Beratit ka qėnė i Mallakastrės sė vjetėr. Sipas bisedės qė kam bėrė me shumė plashnikas kėtu e njėzet e pesė vite tė shkuara, por edhe nė ditėt e sotme nė emigracion, ekziston njė legjendė nga koha e pushtimit turk, pėr emrin e kėtij fshati malor. Legjenda thotė se kur turqit i rrethuan banorėt e atij fshati tė cilėt u mbyllėn nė kėshtjellė, njė farė Nike u tregoi shtegun e nėndheshėm turqėve tė cilėt bėnė kėrdinė ndėr kėshtjellarėt dhe ata qė mbetėn i muarėn tė lidhur kėmbė e kokė me zinxhirė pėr nė vendet e largėta tė Anadollit. Ashtu tė lidhur me kokėn mbrapa ata pėshtynin e mallkonin atė qė i tradhtoi me shprehjen qė i mbeti emėr fshatit “Plaē or Nik!”

    Romėsi, sipas gojdhėnave i ka mbetur nė kohė tė romakėve tė cilėt ngritėn kampin aty (ata romasit) pėr tė sulmuar e pushtuar mė pas kryeqėndrėn bylynase, Bylysin.

    Gjorgoz pasardhės i fshatit tė vjetėr i quajtur mė parė Shėn Gjergji. Gjithashtu dhe Ngjeqari ka tė njėjtin zanafillė me emrin e parė.

    Metohu. Metohet kanė qėnė prona tė manastireve, prona tė kishave. Kėshtu kanė qėnė dhe tokat ku mė pasė u ngrit fshati Metoh.

    Frakulla, emėr i mbetur nga Orakulli i dikurshėm i lashtėsisė

    Shpatėt, lagje nė Kuqar dhe nė Manekaj. Dikur tė tė njėjtit fis tė ardhur nga Shpati i Elbasanit shekuj mė parė. Nga Shpatėt e Manekajt ishte Hekuran Maneku komit i vjetėr, pjesmarrės i Kuvendit tė Sinjės dhe tė atij tė pavarsisė, varur si njė nga organizatorėt kryesorė tė Kryengritjes sė Fierit mė 1935, i akuzuar edhe pėr vrasjen e gjeneral Gjilardit.

    Patos, emri i qytetit naftėtar dhe i fshatit nga ka marė emrin ky qytet. Emėr shumė i vjetėr kur zjarre nga rrufetė ndizeshin pėrreth, pasi aty janė gjendur e gjendet sasira tė mėdha nafte nė sipėrfaqe.Rėrėrat e sotme bituminoze. Ashtu sikurse edhe njeriu kur ėshtė i mbushur me ndjenja tė zjarrta i thuhet:

    “Ai foli plot patos”, “ai ishte plot patos”, duke “e shpirtėzuar” banorėt e asaj kohe quajtėn vendin e tyre dhe na lanė njė emėr shumė domėthėnės. S’ma merr mėndja qė ky emėr ta ketė prejardhjen nga tokė e rrahur, apo e ngjeshur, tokė e argjiltė shtypur nga tė ecurit, qė nė popull thirret patoz.

    Tre gurėt e saēit. Shumė e shumė vite tė shkuara kam dėgjuar prej tė vjetėrve pėr kėtė emėrtim tė ēuditshėm qė pėrfshin sipas tyre njė hapėsirė tė konsidorushme midis Aranitasit, Hekalit dhe Greshicės si fshatra bazė pėr formimin e Mallakastrės si krahinė.Dikush mė hiqte Greshicėn duke shtuar Fratarin e dikush tjetėr shtonte dhe Cakranin duke bėrė katėr “gurė” themeli sipas tij. Sido qoftė vetė emėrtimi tre gurėt e saēit ėshtė tepėr, tepėr interesant.

    Po kėshtu kemi toponime tė tjera qė i ndeshim pėrditė si Ēezma e Shėn Gjonit nė Hekal, Pėrroi Marushės, Shpella e Lakuriqit tė Natės nė Kremenar, Koria e Katundit nė Aranitas, Qafa e Veshasit, Kuqulina nė Aranitas, Shkėmbi i Larashit, Qafa e Sykuqit, Ullinjtė e Topave nė Hekal e Greshicė, Qafa e Fikut nė Ninėsh, Mali e Zirkės nė Patos - Fshat, Maja e Lasit nė Siqecė, Maja e Magulės nė Kremenar, “Vetrenėt e Kuq”, Pėrroi i Ladovės, Kodra e Veterikut, Shpella e Ajdinajve, Pusi i Ēobanėve dhe Varri i Ēobanit nė Greshicė, Buzėmadhja nė Aranitas, Mali i Bufjes midis Visokės e Margėlliēit, Pėrroi i Salcės nė Belishovė, Bregu i Beshos, Kojtrozha, Skalima nė Visokė, Vadhi i Pelave, Kulare e Binjakut, Udha e Trungut, Bregu i Kishės, Bregu i Rrodhes, Yrti i Kozmait, Ara e Premtes, Gryka e Zhumit, Lipoteni, Bregu i Fėngut nė Varibop, Bregu i Ndreut, Lėmi i Dukės nė Hekal, Pėrroi i Kėrcėkės, Sheshi i Ēobankave nė Drizar, Ēezma e Plakės nė Plyg, Gryka e Ylynecit nė Vjosė qė lidh Mallakastrėn me Labėrinė, Gurėt e Zesė nė Cakran, qė flitet se aty ka qėnė rezidenca e mbretit ilir Munon. Pėr emrin Cakran disa pleq para disa vitesh mė kanė thėnė se i ka mbetur nga qė janė tė mbledhur ca nga ca. Njė toponim si Varret e Turqėve gjendet gjithandej nėpėr Mallakastėr, gjė qė tregon se turqit se kanė patur tė lehtė qėndresėn aty. Kėto ishin vetėm disa grimca shėnimesh nė gjurmė tė “Gjurmės sė Shėnjtė” e toponimeve tė tjera qė s’kanė tė mbaruar nė tokėn e lashtė tė vendlindjes sime.

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e mondishall
    Anėtarėsuar
    28-11-2006
    Vendndodhja
    Ne Selanik te Greqise
    Mosha
    61
    Postime
    2,692
    Faleminderit
    0
    55 falenderime nė 47 postime
    Bujar Muēaj





    Medalioni





    Tregim satirik





    Medailoni! Gjithmonė ky emėr ka patur cilsinė e magnetit brenda meje. Pse thoja mos tė kem edhe unė njė tė tillė!? Njėckė vetėm, tė shisja dhe unė njė ēikė dėngla si Vlashi shoku im i fėminisė, tė cilit ia solli xhaxhai nga Kina apo Vietnami, me ca pata qė fluturonin nė formė e gėrmės V. Tėrė ditėn e ditės Lashi (emri i tij i shkurtuar) fryhej mė keq se gjeli jo vetėm nė mėhallėn tėnė, por nė tėrė qytetin. Pra siē ju thashė pasja e njė medailoni ishte endra ime e kahershme, e cila zuri pak nga pak kore pėr tu hapur sėrish pas disa viteve, ku puna e medaljeve medajloneve e mė the e tė thashė mori njė vrap si tė gomarit. Mua mė kujtohet se pėr tė marė njė tė tillė bėja ca sakrifica qė pėr kohėn e sotme do tė duken si tė tepėrta. Kur isha i ri e shėrbeja si ujar gjatė shėrbimit ushtarak (si me mik qė isha), sa herė qė shihja komandantin e hiqja bidonin 50 kilosh nga samari i gomarit dhe e hidhja hop mbi supin tim. Qė tė mė shihte mirė i ndrituri dėrgoja kollėn pėrpara si sinjal, pastaj merja drejtqėndrim, vetėm trupin, me njė dorė mbaja bidonin e me tjetrėn e nderoja.

    -Qetėsohu ushtar Xhaferri! – mė thoshte komandanti duke vėnė pakės buzėn nė gas,- se kuptoj kėtė veprim tėnd kaq humanitar, lehtėson njė hajvan qė e ka arratisur zoti pėr kėto punė e ngarkohesh vetė mė keq se hajvani...Shiko more djall se mos mė bėhesh si ai adashi yt, si Xhaferri qė humbi simiten. Ishte hera e parė qė dėgjoja pėr njė Xhaferr qė bashkė me vulėn kishte humbur edhe simiten...

    -Ja si tė them o shoku komandant, mė vjen keq, gjė pa gojė ėshtė, mė dhimbset, pastaj ti e di qė unė si kafshar jam shumė i dhėnė pas hajvanave,...nderoj koventėn nderkombėtare pėr mbrojtjen e kafshėve.

    -Shiko, shiko Xhaferri deri ku i paska vajtur mėndja! Shiko njėherė o Xhafė tė drejtat e njeriut,- ma ktheu komandanti e tek fjalėt qė pėrmendte tė drejtat e njeriut e uli zėrin, se shteti ynė se kishte nėnshkruar akoma Kartėn e Helsinkit. Mė dhjetė korrik pas ngrenjes sė hallvės prisja tė mė jepnin ndonjė pusullė a ndonjė medailon si ushtar i dalluar. Hiē ata tė komadės, bile dhe lejėn qė mė takonte atė muaj ma shtytėn dy muaj mė pas.

    -Na duhesh o Xhafė!- thoshin, -je i pazvendėsueshėm, Xhaferr s’bėnė mė nėna.

    Shpresoja se njė ditė mbase do tė ma jepnin atė tė shkretė medailon, pasi vetė komisarin kisha dėgjuar njėherė kur mė pa ashtu ngarkuar nė vend tė gomarit:

    -Opo ky qėnka pėr tu ngritur nė detyrė, qėnka pėr tu dekuruar!

    Mė kot prita se mbase komisari e kishte patur fjalėn pėr veshgjatin sepse mbas ca muajsh e “graduan” mė lart duke e ēuar tė shėrbente nė njė pikė kundrajrorėsh nė majė tė malit e nė vend tė tij mė sollėn njė mushkė xanxare, prej tė cilės di unė i gjori seē hoqa nga vicklat e ...... Megjithatė bosh nuk dola, nga kati i poshtėm i krevatit ku flija u ngjita katin e lartėm, pasi shoku qė kisha nuk shihte mirė nga njėri sy dhe i ruhej rėnies sė lirė, sipas Njutonit thoshte ai. Sa pėr dekoratat dhe medailonet ato i morėn ca qė ishin familje me biografi tė kulluar, qė kishin baballarė qė u priste shpata sa majtas djathtas e mamaka qė kur kalonin rrugėve tundej vendi, kishin patur gjyshrit e katragjyshėrit me lėvizjet. Pėr mua flitej se do tė mė dekuronin me sot e me nesėr, deri sa erdhi lirimi e ne ikėm nga ishim nisur dy vjet e kusur mė parė. Nė jetėn civile u futa e garova nė sa e sa konkurse, maratona, lajmėsira (lajmėsitė pėr mua kanė qėnė aty afėr sportit) e medalioni s’po e nxirrte kokėn gjėkundi. Me lajmėsitė fitova nja dy palė opinga numur 45 sa vishja dy palė ēorape leshi e prapė mė rrinin tė lira. E po kėpucė tė mbetura stok qė shiteshin nė dyqanet e demodesė mė dhanė, tė ujdisura me lėkurė derri e erė derri kundėrmonin njė kilometėr larg. Nga lajmėsi e dytė kam dhe njė kujtim tė hidhur, pasi hėngra njė kopaēe tė mirė, kur njėri prej ēifteve qė mpleksa u nda, sepse o pula o kaposhi se mora vesh kush prej tyre dilte tė ishte shterp. Se ē’faj kisha unė nė kėtė mes as sot se kam marė vesh!.

    Me ardhjen e demokracisė ia thera dhe unė vrapit me shokėt, kaluam telat me gjėmba e u gdhimė nė perėndimin e dėshiruar. Nė fakt pėr inerci e pėrdorim fjalėn perėndim se kėmbėt tona jugun zunė, Greqinė. Pak nga pak gjetėm punė tė rregullt, mėsuam gjuhėn e vendit e ca nga ca dhe xhepat po na rendoheshin. Medailonin e kisha harruar fare. Aty tek viti i dytė i kurbetllėkut fillim maji mė kujtohet qė ish, duke kositur bar me kosė nė njė lulishten e fshatit ku rrija nė majėn e kosės mbeti varur njė medailon rozė me rreh gjysėm metri zinxhir. Mendoheni se ē’gėzim mė zuri nė atė ēast. Vuajta me punė e sport, harxhova gjithė energjitė e mia e smora dot njė tė tillė nė kaq e kaq vite. Kėtu e mira ēuku-ēuku duke u rrokollisur si rrotė qerreje mė erdhi e mė gjeti vetė. Kaluan disa ditė e unė me medailonin nė qafė ndjehesha si s’ka mė mirė. Pa mė hipi njė mendjemadhėsi si tė kisha kapur gjithė qiejt e botės me dorė. Por ai gėzim sdo tė kishte jetėn tė gjatė. Nė mėngjesin e pestė pas gjetjes sė tij, pikėrisht nė atė vėnd ku kisha kositur me kosė e kisha gjetur ekzemplarin, do tė hapja njė kanal pėr tė futur kabllin e telefonave, aty do tė mė ndodhte ēudia, qė kur e kujtoj mė vjen tė qesh e tė qajė, si i thonė ata kalemėdhenjtė, hem tragjedi hem komedi. Kur kisha hapur pothuajse gjysmėn e isha bėrė kėmbė e kokė me djersė e me baltė mbi kokėn time pashė dy qenėr qė fillimisht po mė pėrshėndesnin miqėsisht me nxerrjen e gjuhės dhe tundjen e bishtit, por pastaj filluan tė lehnin egėr, duke u sjellė rreth gropės. Mora pranė vetes ēantėn nė tė cilėn mbaja teshat, kafenė dhe bukėn e drekės. Mos kishin nuhatur qė nė atė ēantė fshihej ndonjė thelė!? U tremba duke u strukur pėrkohėsisht nė kanalin e hapur prej meje, i cili tė paktėn ishte njė metėr i thellė, sa mund tė mė fshihte nė barkun e saj pa mė prekur dhėmbėt e tyre. Mė shumė u trembesha edhe syve tė ca kureshtarėve tė bezdishėm pleq qė ndaluan ēapet e po shikonin pa ndėrhyrė krejt skenėn, live e pa paguar asnjė cent. Ē’tė kishin kėta qėnėr me mua!? Unė isha nė radhėn e parė e gjithmonė i gatshėm nė mbrojte tė tyre, nė mbrojtje tė kafshėve siē u thashė nė fillim. Mora guxim e sėrish u ngrita nė kėmbė. Zbėrtheva ēantėn dhe mora thelėn me dy gishtat e lerosur bėrė pinc brenda vazos me fasule, duke ia hequr rėskun gojės sime e zemėruar stomakun qė filloi tė demostrojė papajtushmėri me “nderin” tim tė tepėrt. E ndava nė dysh e ua hodha tej, pėr t’i pasur sa mė larg, disa pashė nėn kurorėn e blertė njė pishe. Veprimin tim tė paqėm as qė e pėrfillėn fare. Pėrsėri e njėjta gjė. Ngrita duart lart plotėsisht i mundur pėr faktin dhe ēudinė qė sgjeja dot arsyen e egėrsisė sė tyre. Kur ngrita duart njėri prej tyre ai mė i madhi e pushoi tė lehurėn, erdhi pranė dhe kėsaj here miqėsisht lehtas me dhėmbė mbėrtheu medajlonin e varur nė qafė, duke spėrkatur me kėtė rast qafėn time me njė valė tė nxehtė jargėsh. Vura re se medailoni qė zbukuronte qafėn time tė trashė ishte i ngjashėm me atė tė qenit, qė deri atėhere se kisha pikasur. E ndiha zullapin qen nė zbėrthimin me mirsjellje, me duart qė mezi mė bindeshin dhe e ia lashė. Nė kėtė ēast mė shkoi mendja tek qeni tjetėr qė ndoshta mund tė ishte gruaja, e dashura apo motra e atij qė ekzekutoi marjen e medailonit. Qeni tjetėr qė dhe ky e kishte pushuar sė ekuekutuari himnin qenėror nė ato ēaste, nuk kishte medailon. Kėshtu qė medailoni qė mbajta unė ca kohė nė qafė kishte qėnė pronė e patjetėrsueshme e tyre, tė cilėn ngulėn kėmbė e ma morėn nė mėnyrėn qė u pėlqente atyre. E ngushėllova veten, vetėm me mendimin qė gjersa qentė i (edhe macet) kanė mbushur zverqet me lloj - lloj medailonesh, vlera e tyre pėr njeriun ka marė tatėpjetė rrokullimėn, duke vajtur aty pranė... zeros.





    Qershor 2008















    Bujar Muēaj





    Besa mbi gur





    Ngjarje e vėrtetė





    -Pothuajse gjithė atė javė gjumi s’mu qas syve- nisi tė tregoj mė sė fundi Fatmira mbas pyetjes sime kėmbėngulse pėr tė ditur se kur kishte shkelur sė pari tokėn shqiptare.

    -Lajmi se do tė shkonim me shokėt e klasės dhe mėsuesin e shqipes nė vendin amė, siē e quanim ndryshe nė “Mekėn e Bekuar” mė kishte shdruar me flatra e kurrsesi nuk mund tė bėjė gjumin rehat. Ani vargjet e dashtuna magjiplote tė Naim begut “ O ju malet e Shqipnisė e ju o lisat e gjatė” apo “Nata atje ėshtė tjetėr natė dhe dita tjetėr ditė, nė pyjet e gjelbėruara atje rrinė perėnditė” i recitoja ngado qė shkoja vetvetiu rruginave, kalldrėmave tė qytetit, shkallėve ku ngjitesha pėr nė shkollė gjithandej. Shqipėni ishim dhe ne, tė asaj Shqipnie tė prerė e tė cunguar keq, qė s’guxonim kurrsesi ta thoshim, por vendi amė ishte i “privilegjuar”e mbante emnin dhe ai emėn ishte magneti ku na tėrhiqte, ishte qendra e gravitetit e shqiptarėve ku ishin e ku sishin. Telat me gjemba asnjėherė smė ndalnin nė pėrfytyrmin tim qė bridhte gjithandej nėpėr krejt tokėn arbėnore. Shpesh mbrėmbjeve vonė futesha nė “punė” me ngut pėr tė gjetur e dėgjuar Radio –Tiranėn prej tė vetmit mjet nga ku mėsonim seē bėhej pėr matanė ndėr vllaznit tanė tė gjakut.

    Kufinin e kaluam nė ag, dhe sa u futėm nė Shqipni vendosėm tė bėnim njė copė rruge nė kėmbė nė atė “Tokė tė premtuar”. Male gjithė bokėrrima, ca tela me gjemba, disa bunkerė sa po tė pėrfunduar, disa shtėpi tė vogla tė fshehura qė tumosnin mes arave me grunė... “Ti paske kenė Zojė e Randė, burrat e dheut tė thirrshin nanė!” Vargjet e poetėve i sillja ndėr mėnd dhe ajo Zoja e Randė e dikurshme po mė shndrohej nė njė loke tė mjerė, tė krrusur e tėrė zhele, e braktisur, dyerve tė Ballkanit e tė Evropės. Dikush lėshoi njė ah, por sa u ndesh me shikimin qortues tė profesorit qė na shoqėronte u step dhe ahu i tij u kthye nė buzėqeshje tė shtirur, tė venitur. Nė autobuz me ne si shoqėronjės u “qepėn” dy burra rreth tė 30-35 tė cilėt pa na e thėnė kush e dinim dhe e mendonim se ishin tė sigurimit siē ndodhte rėndom nė gjithė vendet e lindjes. Fusha e Domosdovės e vjetėr sa vetė bota na u shfaq sa kapėrxyem Qafėn e Thanės. Aty kishte zhvilluar njė betejė tė madhe Gjerg Kastrioti dhe kureshtja na bėri tė ngriheshim si vorbull, pak rrėmujshėm nė kėmbė para kėsaj fushe historike duke lėshue gjithsecili pasthirrma gėzimi e habie bashkė. Pejsazhet pėrreth sa flisnin pėr trimėritė e Skenderbeut, Gjorg Golemit, Vrana Kontit ...aq flisnin dhe pėr pasardhėsit e tjetėrsuar qė kishin vėnė dorė ligėsht pėr lulėzimin e natyrės sipas disa mendjeve tė ndritura. Rrugės hasėm fshatra tė baltosur deri nė fyt, disa qytete tė vogla qė s’ta mbushinn mėndjen pėr tė tillė dhe njerėz tė hutuar qė dukeshin sikur vinin nga njė planet tjetėr. Mė zuri njė ngashėrim. Gjoksi sa s’po mė hapej prej dhimbjes. Se kisha pėrfytyruar kaq tė varfėr Shqipninė, radioja mė kishte thėnė se aty gjendej mbrekullia e botės, por vėshtrimi i egėr i njėrit prej sigurimsave qė gjendej dy radhė pas meje dhe fjalėt e Mitrosh Kutelit se Atdheun edhe kur tė vret duaje, aq mė keq kur e sheh dhe tė varfėr, mė qetėsuan pėrkohėsisht duke braktisur lotėt. “Boll qė sjanė nėn shkjah”, mė erdhi ngushėllimi tjetėr qė mė bėri tė pėrqėndrohem mė tepėr duke soditur jashtė. Elbasani na pėrshėndeti nga larg me njė shami tė stėrmadhe laramane tymi vėnė kresė. Ishte nė pėrfundim apo kishte pėrfunduar metalurgjiku tė cilin kupola nė Tiranė e kishte quajtur ēlirim tė dytė tė Shqipnisė, njė vepėr e madhe kjo siē u thashė lundronte mes tymit.Mes atij tymi i merrej fryma edhe ullishtave, hurmave dhe portokajėve tė njohur tė Elbasanit. Me njėqind tė lutuna munda tė takoj njė kushėrinin e babės dhe ky takim nėn vėshtrimin vigjilues tė sigurimsit, i cili rrinte dy hapa mė tej. Kushėrini i babės nė treqind fjalė qė kėmbeu me mua dyqind e pesdhjetė i kishte pėr partinė.

    “Kemi Partinė, e di Partia dhe Enveri, tė rrojė Partia, me nė krye Partinė hedhim vallen nė gojė tė ujkut” etj.

    Mu dhimbs fort mixha i gjorė, por se dhashė veten, nuk mund tė hyja nė jetėn dhe bindjet e tija. Vetė potreti i tij i jashtėm, i mbėshtjellė me mistere frike dhe pėrsėritja vend pa vend e fjalėve pėr partinė tregonin se dhe ai kishte kaluar ndonjė “kurs specializimi” me ndonjė zyrė nėn kėrcėllimė dhėmbėsh para se tė vinte tė mė takonte.

    -Po ndonjė dhuratė i latė kushėrit apo ai juve?-ndėrhyra unė nė momentin e njė pauze tė saj.

    -Qė mos tė rrej, kisha sjell diēka, por s’begenisi t’i marrė, kemi plot mė tha, tė rrojė partia! Nė herė nė sy nuk pati guximin tė mė shoh. Opo deshta me e pa nė i ngjante ndopak babės tem!? I ruhej fjalėve dhe shikimit tim, por mė tepėr i ruhej vėshtrimit tė hafijes qė me siguri digjej eshkė pėrmbrenda pėr tė ditur seē fjalė kishim shkėmbyer. Shėtitjet e “shoqėruara” dhe kėto nė bulevard rreth kalasė sė moēme e deri tek monumenti i Kristoforidhit nė atė mbrėmje sikur na sollėn nė rregull e na ēlodhur, pėr tu mėrzitur mė pas hoteleve ku bujtėm gjithandej si nė Tiranė, Durrės...Dramėn qė kaluam ato ditė vizite u betuam se deri pėrtej vdekjes s’
    do ta merrte vesh kush. Kur u kthyem sėrish nė kufi, u mblodhėm grup dhe mbi mbi njė gur si dikur tė parėt tanė pellazgėt, ilirėt dardanė shtrimė duart nė shėnjė bese pėr mos tė nxjerrė kund ē’pamė e ndigjuam. E bėmė kėtė sė pari, tė mos fyenim nėnėn e cila skishte faj nga gjėma e komunizmit qė e kishte pllakosur. Si mund ta fyenin nėnėn kur gjithandej prej Struget deri nė Malsi tė Llapit, prej Mitrovice deri nė Ulqin, prej Presheve.......ku kudo e kishin idhull, do tė na quanin ndryshe dhe agjent tė UDB-sė!

    -Po me besėn ē’bėtė,?- ndėrhyra unė mė tepėr pėr ta ngacmuar mė tej nė bisedė, ndonėse e merja me mend se ishim nė fund tė saj.

    Mė priti sa mbarova pyetjen, tė cilėn ndoshta e priste, mori frymė e lehtėsuar sikur po shpėtonte prej njė njė barre tepėr tepėr tė rėndė qė e kishte munduar me dekada, duke mė thėnė:.

    -Ra muri Berlinit...skishte kuptim mė ta mbanim, tash e tutje dėshėrojmė ta shohim me gjithmand nanėn Zojė tė Randė, ashtu sikunder ka kenė dikur, ashtu sikurse kėndoi dhe zemra e dhimsur e poetit.

  11. #11
    i/e regjistruar Maska e Ard
    Anėtarėsuar
    09-05-2004
    Postime
    504
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Mondi,te paska lodh Bujari sot...lol

  12. #12
    i/e regjistruar Maska e mondishall
    Anėtarėsuar
    28-11-2006
    Vendndodhja
    Ne Selanik te Greqise
    Mosha
    61
    Postime
    2,692
    Faleminderit
    0
    55 falenderime nė 47 postime
    Bujar Muēaj







    Ministri i Luftės qė u tretė baltrave tė Myzeqesė









    Televizioni shqiptar kėtu e dhjetė vite mė parė kur po fliste pėr fillimet e policisė shqiptare e xhandarmėrisė, midis tė tjerave pėrmėndi se njė nga drejtuesit kryesorė tė caktuar nga qeveria e Vlorės ka qėnė dhe Mustafa Aranitasi*, pėr tė cilin atėhere s’dija shumė tė dhėna, pėr tė mos thėnė fare, se pluhuri i shumtė qė kishte hedhur diktatura mbi tė kishte qėnė tepėr i trashė. U interesova duke kėrkuar nėpėr biblioteka e librari pėr figurėn e tij dhe diē mėsova, duke thėnė se jeta e tij mund tė ketė shumė mistere tė tjera krejt tė panjohura nga ne.

    Sipas librit tė Profesor Doktor Proletar Hasanit mbėshtetur ky nė arkivin qendror tė shtetit dhe tė ushtrisė, Aranitasi ka lindur nė fund tė viteve 1800-tė. Menjėherė pas pėrfundimit tė shkollės sė mesme ai ndoqi studimet nė Akademinė Ushtarake tė Stambollit. Nė vigjilje tė pamvarėsisė ai do tė drejtonte disa ēeta tė krahinės, tė cilat me mėsymjet e tyre tė njėpasnjėshme pasi kishin kohė qė mbanin tė lirė krahinėn e tyre ēliruan Beratin, Fierin. Pregatitėn sulmin mbi Vlorė, por nuk e bėnė realisht pasi forcat turke qė mbronin qytetin ju bindėn ultimatiumit tė tyre, ngjarje kėto tė lėna qėllimisht nė heshtje nga ata qė shkruan historinė. Me shpalljen e pavarsisė siē thamė mė lartė ai mori pėrsipėr detyra tepėr tė rėndsishme nė drejtimin e strukturave tė ndryshme nė ushtri, dhe nė xhandarmėrinė shqiptare e cilat u bėnė sipas idesė sė organizatorėve hollandezė tė misionit tė kryesuar nga koloneli De Veer dhe majori Tomson. Ai u caktua nė detashmentin e parė, nga katėr qė ishin gjithsej. Nė kėtė kohė mbante gradėn major thuhet midis te tjerave nė librin "Historia e Ushtrisė Shqiptare", vėllimi i dytė, Tiranė 2000.

    Nė kohė tė rrebelimit tė Haxhi Qamilit, nė Mallakastėr u krijua Komiteti i Mbrojtjes sė Krahinės me kryetar Bektash Cakranin dhe zėvėndės Ismail Klosin i quajtur nga rebelėt me emrin "Principata e Mallakastrės". Mustafa Aranitasi do tė zgjidhej komandant i forcave tė armatosura tė krijuara me kėtė rast qė ishin xhandarmėria lokale dhe forcat vullnetare pėr mbrojtjen e krahinės. Mė vonė do tė ishte nė listėn e bashibozukėve, tė cilėt do ta arrestonin sė bashku me qindra mallakastriotė tė tjerė qė u ndeshėn me hordhitė dhe midis tyre dhe Idris Isufi nga Aranitasi. Ėshtė pėr tu theksuar se rrebelėt kryen tre sulme kundėr krahinės duke filluar nga 25 korriku 1914, vazhduar nė 20 janarin e 1915, deri nė gushtin e 1915. Ja ēshkruhet nė listė-dokumentat e rrebelėve tė ruajtura nga arkivi i shtetit dhe tė nxjera nė dritė nga Hajredin Elmazi, pėr M.Aranitasin e I.Isufin e shumė tė tjerė.

    ...

    5-Mustafa Aranitasi-asht nga partizanėt dhe majorėt e ish qeverisė. Nė qeverinė e formue nga Bektash Cakrani ka qėnė antar i komitetit dhe komandat i shtabit ushtarak.

    Arrestue mė 30 kallnuer 1330.(janar 1915)

    6-Idriz Isufi –nga Aranitasi. Asht nga togerėt e qeverisė sė Vidit dhe kapitenėt e vullnetarėve tė rregjistrue nga qeveria e Bektash Cakranit...

    Arrestue mė 3fruer 1330. (shkurt 1915)

    Enver Hoxha nė njė nga fjalimet e tij nė lidhje me rebelimin e Haxhi Qamilit, injoron jo pa njė qėllim gjakun e derdhur tė krahinave martire tė Beratit, Mallakastrės, Tepelenės...qė u bėnė prehė e egėrsisė, por pa u nėnshtruar.

    "Ajo ishte njė luftė klase e fshatarsisė sė varfėr e tė mesme kundėr klasės sė feudalėve, pashallarėve e bejlerėve dhe agallarėve, pronarė tė tokave e privilegjesh nė pėrgjithėsi ...ishte njė luftė klase, lufta e fshatarėve kundėr feudalėve dhe bejlerėve, natyrisht pėr tokėn..."

    Pas shkatėrrimit tė rrebelėve nga ai qė i nxiti fillimisht, Esat Pasha, nė ato vite qė ziente dhe lufta e parė botėrore, kur s‘bėhej fjalė mė pėr ushtri shqiptare Mustafa Aranitasi mori pjesė dhe shėrbeu si ushtarak i mirfilltė nė forcat e ushtrisė austro-hungareze nė zonat veriore tė vendit, ku ndoshta qysh atėhere u lidh mė sė miri me Ahmet Zogun udhėheqėsin, apo mbretin e mėpasėm tė shqiptarėve. Qėnia e tij ushtarak i prerė, kryerja e detyrave tė ngarkuara me pėrpikmėri e rregull bėri qė Perandoria sipas dokumentit Nr.2544, viti 1917 ta dekoronte me kurorėn e artė tė meritave. Nuk ishte njė rastėsi pėrfshirja e tij me ushtrinė austro-hungareze dhe refuzimi nė atė italianen sido qė e para ishte njė nga shtetet shkatare tė luftės sė parė botėrore qė sėfundi rezultoi e mundur. Italia fshihte e pregatiste pėr shqiptarėt shumė prapaskena, tė cilat do t’i vertetonte koha njė nga njė, si traktati Titoni-Venizello i firmosur mė 26 qershor 1919, i cili shihte dhe lėshime tė reja tokash nė dėm tė Shqipėrisė e nė dobi ė fqinjėve apo pushtimi i mėpasėm i Shqipėrisė mė 1939.

    Pas pėrfundimit tė Luftės sė Parė Botėrore Mustafai shihet nė krye tė 8500 mallakastriotėve ku dhe ka firmosur i pari mė 22 mars 1919 nė mitingun e Ballshit kundėr pazareve tė dyshimta e matrapazllėqeve tė Esat Pashės, ku kėrkohet me kėmbėngulje mosnjohja e kėtij renegati si pėrfaqėsonjės i Shqipėrisė. Menjėhere mbas Kongresit tė Lushnjės, kongres i cili denoncoi traktatin Titoni-Venizello dhe largimin e trupave italiane nga Vlora, i jepet detyra e Komandantit tė Pėrgjithshėm. Mė pas merr pėr pak kohė dhe drejtimin e xhandarmėrisė dhe nė qershor 1921 shihet tė komandoj njė nga njėsitė e ushtrisė shqiptare, regjimentin e dytė nė Tiranė, nderkohė qė mbante gradėn ė nėnkolonelit. Mustafa Aranitasi, kulmin e karierės sė tij nė ushtri e arriti nė pėrbėrjen e qeverisė sė Ahmet Zogut, nė tė cilėn mė 30 mars 1923 u caktua nė drejtimin e Ministrisė sė Luftės. Kėtė detyrė e kreu edhe nė qeverinė e pėrkohėshme tė Shefqet Vėrlacit dhe nė atė tė Iliaz Vrionit nė prag tė triumfit tė ashtuquajturit Revolucion Demokratik i Qershorit. Nė kėtė kohė ndaj tij u muarr masa e internimit nė Bari tė Italisė mė korrik 1924, e pasqyruar edhe nė "Soggiorno degli stranieri in Italia", Nr.732, Bari mė 11korrik 1924. Internimi i tij nė Itali na tregon se ai duhet tė ketė qėnė i kėrkuar apo dhe i dėnuar edhe nga autoritet italiane pėr pjesmarrje nė radhėt e ushtrisė austro-hungareze, kur zona jonė herė kalonte nė ndikim tė njėrės e herė tė tjetrės palė, dhe si kufi ndarės fillimisht ishte lumi Vjosė. Nė kėtė kohė u thirrėn pėr rekrutim shumė mallakastriotė si nė tė gjitha zonat e tjera tė vendit nga tė dyja palėt ndėrluftuese dhe ushtarakėt ishin tė parėt qė thirreshin nėn armė. Kthyerja e armės ndaj italianėve detyrimisht skish si tu pėqente ndaj dhe mundėsuan dhe internimin e tij, ndryshe ska si shpjegohet lidhjet e qeverisė jetėshkurtėr tė Nolit me Italinė e atyre viteve ku po triumfonte pėrditė fashizmi (kishte ndodhur marshimi i kėmishėzinjėve mbi Romė). Njė dėnim tė tillė po nė Bari tė Italisė, por vite mė parė 1916-1918 kishte pėsuar edhe bashkpatrioti tjetėr i quajturi "luani gjysėm i zbutur" i Mallakastrės Hysni Toska si pro austro-hungarez. Rasti i internimit tė Aranitasit tregon o guximin e tepruar tė fqinjėve pėr tė futur turinjtė ku deshėn ata, o servilizmin e pazotėsinė tejskajshme tė nolistėve kundrejt tyre ose siē thamė mė lart, thjesht pazar.

    Eqerem bej Vlora nė librin "Kujtime 1885-1925" ndėrmjet tė tjerave nė faqen 511 shkruan pėr zgjedhjen e Mustafa Aranitasit nė detyrėn e lart tė Ministrit tė Mbrojtjes:

    "Ministri i mbrojtjes nė qeverinė paraardhėse tė Ahmet Zogut pati qėnė Kolonel Ismail Tatzati. Meqėnėse ai nuk u zgjodh mė nė zonėn e tij elektorale, Delvinė, u lut Shefqet Vėrlaci qė tė jepte dorheqjen nga posti; nė vend tė tij u emėrua togeri Mustafa Aranitasi, njė ushtarak i ndershėm dhe i zoti, me aftėsi tė mira teknike, por tė dobėta politike."

    Kėtu kemi njė lajthitje tė vogėl tė beut tė Vlorės pėrsa i pėrket gradės sė M.Aranitasit, pasi nuk mund tė bėhej njė kapter ministėr. Mustafa Aranitasi nė atė kohė ishte me gradėn nėnkolonel dhe drejtonte njė nga foramcionet mė tė mėdha tė ushtrisė shqiptare, siē ishte regjimenti i dytė i Tiranės. Megjithatė na intereson mė tepėr ajo qė Aranitasi gėzonte respekt nė gjirin e elitės sė ushtarakėve e tė inteligjencės sė asaj kohe.

    Edhe nė kujtimet e Sejfi Vllamasit, Mustafa Aranitasi del si njė njeri qė rri larg intrigave e lojrave tė dyshimta politike tė kohės, duke i mėshuar ashtu siē duhej vetėm detyrės sė ngarkuar tė ministrit.

    "Njė natė ora 22 mė vjen nė shtėpi Avni Rustemi i shoqėruar nga ministri i luftės Mustafa Aranitasi... Ishim vetėm tė tre. Avniu ia filloi njė bisedimi me njė parathėnie tė gjatė rreth personit tė Zogut dhe rrezikshmėrisė sė tij dhe pas shumė fjalėve pėrfundoi duke thėnė se: eleminimi i tij ishte njė detyrė patriotike dhe nėse do tė pėlqehej nga ana ime vėnia e tij nė zbatim do tė ishte njė punė e thjeshtė. Mustafa Aranitasi nuk foli asnjė fjalė dhe unė nuk e pyeta pėr mendimin e tij."

    Dhe mė poshtė Vllamasi citon:

    "Avniu nuk mbeti i kėnaqur nga pėrgjigja ime... Mustafa Aranitasi nuk foli sėrish asnjė fjalė..."

    Fakti ėshtė se Vllamasi ishte i pėrfshirė nė njė nga atentatet e shumta tė kurdisura kundėr Zogut, nė atė tė Vjenės, ku kurban i Zogut do tė bėhej roja besnike e tij, Llesh Topallaj.

    Rikthimi i zhurshėm triumfal i Ahmet Zogollit nė Shqipėri do tė bėnte dhe rikthimin e tij nė jetėn politike e shtetėrore tė kohės, duke e emėruar si Kryetar i Gjyqit tė Pėrkohshėm Ushtarak me njė dekret tė Kryetarit tė Republikės mė 22 prill 1925. Prej kėsaj detyrė largohet me kėrkesėn e tij dhe nxirret nė lirim pėrsėri me urdhėr tė Kryetarit tė Republikės mė 31 mars 1927, kur ishte vetėm 45 vjeē. Kėtė dorėheqje Mustafa Aranitasi e bėri sepse nuk ishte dakort pėr shumė dėnime tė padrejta nė kurris tė kundėrshtarėve. Mustafa Aranitasi njihet edhe si njė nga vendosėsit e qetėsisė nė zonėn kryengritėse tė Mirditės e nxitur kjo nga qarqet shoviniste serbe. Nė kohėn qė u largua nga detyra ishte me gradėn kolonel. Vdiq i harruar mė 26 prill 1966 nė moshėn tetėdhjetė e ca vjeēare nė Ēermė tė Lushnjės, ku e kishin internuar qė nga fillimi i vitit 1945, e thėnė mė saktė qė nga ēlirimi i vendit. Kishte qėnė dėnuar e burgosur nga Haxhiqamilistėt, nga italianėt e fanolistėt, por dėnimi nga klika e Enver Hoxhės do qėllonte mė i egri e mė fatali. Kalvarin e vuajtjeve tė tij do tua linte "stafetė" krejt familjes dhe nė veēanti djemėve tė tij, Mit’hatit, publicistit dhe satiristit tė njohur tė viteve tridhjetė dhe Qemalit, tė cilėt slanė pa provuar tė gjitha burgjet politike deri nė agim tė demokracisė. M.Aranitasi do tė ngryste jetėn "vilave" kasolle sė bashku me gruan e tij turken nga Izmiri Naxhie Gjevgjeli, me tė cilėn kishin lindur e rritur katėr fėmijė. Ndoshta, ndoshta i vetmi mėkat i rėndė qė bėri Mustafa Aranitasi mund tė ishte se i shėrbeu pa hile e me pėrkushtim Armės sė Xhandarmėrisė dhe Ushtrisė Kombėtare Shqiptare dhe se (ai ndofta nė heshtje) bashkė me fėmijtė e tė tij s’u pajtuan asnjėherė me komunizmin e egėr tė stepės.



    *Ėshtė e vėrtetė se emrin e Aranitasit pėr mbiemėr e kanė provuar shumė pėr ta mbajtur, por u mbeti vetėm atyre qė e vulosėn me gjakun e derdhur, Zenel Xhafo Aranitasi kapedan i 1847-tės rėnė nė marrjen e kalasė sė Beratit, Ramiz Aranitasi Hero i Popullit rėnė nė Skrapar mė 23 qershor 1943, Hysen Ali Aranitasi dėshmor rėnė nė Urėn e Erzenit, Bėrzhitė nė tetor1943, dhe atyre qė u dha vulė pushteti tė cilit i shėrbyen ose ata qė bėnin vetė pushtetin si dikur Arianitėt, etj.

  13. #13
    i/e regjistruar Maska e mondishall
    Anėtarėsuar
    28-11-2006
    Vendndodhja
    Ne Selanik te Greqise
    Mosha
    61
    Postime
    2,692
    Faleminderit
    0
    55 falenderime nė 47 postime
    Vazhdojme me satiren dhe humorin e Bujarit...


    Bujar Muēaj Marshi i tullacėve* (Projekt marsh - humoristik)",
    Ka patur vite tė mamuthėve,
    Por kohė tė tyre s’pati kurrė" Kadare

    Shtohen ēdo ditė si dikur pirgjet
    Qė rriteshin gurė mbi gurė.
    Do ketė tė tullacėve vite,
    Por kohė tė tyre s’do ketė kurrė.

    I sheh gjithkund, me qafė tė trashur
    Rėnduar nga zinxhirė me arė
    Ku reflektojnė mbi tullė tė majmur
    Si hėna e brishtė mbi bunar.

    Ky marrsh i tyre qė po qėndisė
    Nė kėtė natė dimri kur veson
    Mė thotė me ta do jesh nė listė
    Pėr disa vjetė, mbase mė vonė

    Nė se do jem... me orgjinalėt
    Qė kanė dy mėntė nė atė kungull
    E mbi ata si gjeneralėt
    Tė bėjė ca hije pėrmbi rruzull.

    Shtohen ēdo ditė, e sjellin fat
    Tullacmania gjithė ajo shpurė.
    Flitet pėr vite tė tullacėve,
    Por kohė tė tyre s’do ketė kurrė!

    As prinė gjer dje revolucione?
    E prijnė dhe sot nė rrok e xhas...
    Falangat e tyre apo legjionet
    Veē bėjnė pėrpara, asnjė kėmbė pas.

    Po nė legjenda, mitollogji,
    A s’janė pa-lesh-ėt kripa vetė?
    Gjer botėn mpleksin me orgji
    Sa zor e del nga ajo rrjetė.

    Kjo modė e re tullacėrie
    Dėborė e rreme nė vitrina
    Ashtu-kėshtu, por ka dhe hije
    Alla Lenin, Duēe, Polina...

    Alla Beckham, Hrushov, Myslym...
    Qė nga La Manshi nė Jakohamė
    Forxa tullaca, yxhym, yxhym
    Na dhėntė tulla - lavdi dhe famė!

    Kjo tullė e tyre, tempull dite
    Ku mbi tė falen e mbahen shtete
    Simbol, hob, modė elite
    Nėpėr stadiume, bursa, bankete...

    Zgjatet pėrditė vargan i tyre
    Njė kontinent nė miniaturė.
    Do ketė ca vite tė tullacėve
    Por kohė tė tyre s’do ketė kurrė!


    *Ky marsh mund tė shoqėrohet me mjete rrethanore muzikore shtėpiake si, kazanė tunxhi alumini, bakri.., tepsi, tiganė, lugė, garuzhda, qebap...

    Bujar Muēaj

  14. #14
    i/e regjistruar Maska e mondishall
    Anėtarėsuar
    28-11-2006
    Vendndodhja
    Ne Selanik te Greqise
    Mosha
    61
    Postime
    2,692
    Faleminderit
    0
    55 falenderime nė 47 postime
    Libėr i ri historik i shkrimtarit Bujar Muēaj, "Aranitasit dhe Mallakastra midis legjendės dhe tė vėrtetės".

    Nxitoj pėr tė patur privilegjin e lajmėtarit tė parė, pėr daljen kėto ditė nga botimi tė librit tė parė me karakter historik tė shkrimtarit tė njohur, Bujar Muēaj, "Aranitasit dhe Mallakastra midis legjendės dhe tė vėrtetės". Nuk janė pak, por 224 faqe tė mbushura me fuqinė tėrheqėse, kėtė rradhė jo tė fjalės sė fabulės dhe humorit tipik tė autorit, por tė fjalės qė flet me gjuhėn e historisė, tė arshivave tė kohės, dokumentave adekuate tė ngjarjeve, momenteve e kthesave epokale, deri nė trashėgiminė e krijimtarisė nė prozė e vargje me autorė tė njohur dhe anonimė. Nuk kam qėllim futjen nė brendėsi tė faqeve dhe analizave tė temave qė trajton autori, gjė qė ėshtė nė dorė tė njohėsve mė kompetentė tė kėsaj fushe hulumtive tė pashtershme historike, por s'mund tė rri pa theksuar meritėn e pamohueshme tė autorit nė pėrdorimin e metodės analizuese e deduktive, e ndėrthurur kjo me aftėsinė bashkangjitėse tė krijimtarisė letrare nė prozė e vargje. Autori i shpėton me sukses rėnies nė grackėn e bukurisė dhe fuqisė sė vargut, qė shpesh kthen nė legjendė dhe mistifikim njė ngjarje dhe heronjtė e saj, kur ėshtė fjala e ballafaqimit me tė vėrtetėn historike. Por, me nuhatjen e krijuesit, di tė thithė prej thellėsisė sė vargut, atė qė ai ka marrė vėrtet nga realiteti, pėr tė qėnė sa mė afėr kėtij realiteti nė trajtimin qė i bėn fenomenit tė kohės nė fjalė.Mė duket se po mė rrėmben dhe mua brendėsia e librit, duke mos mbajtur fjalėn e fillimit, por kėshtu ndodhka po tė kesh nė dorė kėtė vepėr vėrtet tėrheqėse tė Bujarit.Pėr pak harrova tė them, qė ky ėshtė vėllimi i parė i librit, pra nė vazhdim pritet i dyti, qė siē thotė Bujari, prapė mbetet portė e hapur pėr mė tej, ashtu si vetė historia shqiptare.
    Pėr kuriozet po jap dhe disa tė dhėna tė tjera. Libri ka pėr recensues, dr.Luan Zyka dhe dr.Evis Qaja, redaktor z. Nuri Plaku, kurse kopertina nga Edlir Poda.Botimi u realizua nė Entin Botues:"D.I.J.A.-Poradeci".Po e mbyll lajmėrimin tim me njė pjesė tė shkėputur nga parathėnia e studjuesit, dr. Stavri Dajo."Njė gjė do tė them me bindje:ėshtė njė libėr qė lexohet me endje, me dėshirė dhe me kureshtje deri nė fund. Tė mėson dhe tė bėn tė mendosh. Libri i tij, pa dyshim, ėshtė njė trajtesė e thukėt dhe, si e tillė, njė pikė referimi nė bibliografinė pėr Mallakastrėn".

    Nga Edmond Shallvari, pėr shtypin shqiptar nė Greqi

  15. #15
    i/e regjistruar Maska e saura
    Anėtarėsuar
    07-09-2008
    Vendndodhja
    Itali
    Postime
    3,505
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Citim Postuar mė parė nga mondishall Lexo Postimin
    Bujar Muēaj







    Ministri i Luftės qė u tretė baltrave tė Myzeqesė









    Televizioni shqiptar kėtu e dhjetė vite mė parė kur po fliste pėr fillimet e policisė shqiptare e xhandarmėrisė, midis tė tjerave pėrmėndi se njė nga drejtuesit kryesorė tė caktuar nga qeveria e Vlorės ka qėnė dhe Mustafa Aranitasi*, pėr tė cilin atėhere s’dija shumė tė dhėna, pėr tė mos thėnė fare, se pluhuri i shumtė qė kishte hedhur diktatura mbi tė kishte qėnė tepėr i trashė. U interesova duke kėrkuar nėpėr biblioteka e librari pėr figurėn e tij dhe diē mėsova, duke thėnė se jeta e tij mund tė ketė shumė mistere tė tjera krejt tė panjohura nga ne.

    Sipas librit tė Profesor Doktor Proletar Hasanit mbėshtetur ky nė arkivin qendror tė shtetit dhe tė ushtrisė, Aranitasi ka lindur nė fund tė viteve 1800-tė. Menjėherė pas pėrfundimit tė shkollės sė mesme ai ndoqi studimet nė Akademinė Ushtarake tė Stambollit. Nė vigjilje tė pamvarėsisė ai do tė drejtonte disa ēeta tė krahinės, tė cilat me mėsymjet e tyre tė njėpasnjėshme pasi kishin kohė qė mbanin tė lirė krahinėn e tyre ēliruan Beratin, Fierin. Pregatitėn sulmin mbi Vlorė, por nuk e bėnė realisht pasi forcat turke qė mbronin qytetin ju bindėn ultimatiumit tė tyre, ngjarje kėto tė lėna qėllimisht nė heshtje nga ata qė shkruan historinė. Me shpalljen e pavarsisė siē thamė mė lartė ai mori pėrsipėr detyra tepėr tė rėndsishme nė drejtimin e strukturave tė ndryshme nė ushtri, dhe nė xhandarmėrinė shqiptare e cilat u bėnė sipas idesė sė organizatorėve hollandezė tė misionit tė kryesuar nga koloneli De Veer dhe majori Tomson. Ai u caktua nė detashmentin e parė, nga katėr qė ishin gjithsej. Nė kėtė kohė mbante gradėn major thuhet midis te tjerave nė librin "Historia e Ushtrisė Shqiptare", vėllimi i dytė, Tiranė 2000.

    Nė kohė tė rrebelimit tė Haxhi Qamilit, nė Mallakastėr u krijua Komiteti i Mbrojtjes sė Krahinės me kryetar Bektash Cakranin dhe zėvėndės Ismail Klosin i quajtur nga rebelėt me emrin "Principata e Mallakastrės". Mustafa Aranitasi do tė zgjidhej komandant i forcave tė armatosura tė krijuara me kėtė rast qė ishin xhandarmėria lokale dhe forcat vullnetare pėr mbrojtjen e krahinės. Mė vonė do tė ishte nė listėn e bashibozukėve, tė cilėt do ta arrestonin sė bashku me qindra mallakastriotė tė tjerė qė u ndeshėn me hordhitė dhe midis tyre dhe Idris Isufi nga Aranitasi. Ėshtė pėr tu theksuar se rrebelėt kryen tre sulme kundėr krahinės duke filluar nga 25 korriku 1914, vazhduar nė 20 janarin e 1915, deri nė gushtin e 1915. Ja ēshkruhet nė listė-dokumentat e rrebelėve tė ruajtura nga arkivi i shtetit dhe tė nxjera nė dritė nga Hajredin Elmazi, pėr M.Aranitasin e I.Isufin e shumė tė tjerė.

    ...

    5-Mustafa Aranitasi-asht nga partizanėt dhe majorėt e ish qeverisė. Nė qeverinė e formue nga Bektash Cakrani ka qėnė antar i komitetit dhe komandat i shtabit ushtarak.

    Arrestue mė 30 kallnuer 1330.(janar 1915)

    6-Idriz Isufi –nga Aranitasi. Asht nga togerėt e qeverisė sė Vidit dhe kapitenėt e vullnetarėve tė rregjistrue nga qeveria e Bektash Cakranit...

    Arrestue mė 3fruer 1330. (shkurt 1915)

    Enver Hoxha nė njė nga fjalimet e tij nė lidhje me rebelimin e Haxhi Qamilit, injoron jo pa njė qėllim gjakun e derdhur tė krahinave martire tė Beratit, Mallakastrės, Tepelenės...qė u bėnė prehė e egėrsisė, por pa u nėnshtruar.

    "Ajo ishte njė luftė klase e fshatarsisė sė varfėr e tė mesme kundėr klasės sė feudalėve, pashallarėve e bejlerėve dhe agallarėve, pronarė tė tokave e privilegjesh nė pėrgjithėsi ...ishte njė luftė klase, lufta e fshatarėve kundėr feudalėve dhe bejlerėve, natyrisht pėr tokėn..."

    Pas shkatėrrimit tė rrebelėve nga ai qė i nxiti fillimisht, Esat Pasha, nė ato vite qė ziente dhe lufta e parė botėrore, kur s‘bėhej fjalė mė pėr ushtri shqiptare Mustafa Aranitasi mori pjesė dhe shėrbeu si ushtarak i mirfilltė nė forcat e ushtrisė austro-hungareze nė zonat veriore tė vendit, ku ndoshta qysh atėhere u lidh mė sė miri me Ahmet Zogun udhėheqėsin, apo mbretin e mėpasėm tė shqiptarėve. Qėnia e tij ushtarak i prerė, kryerja e detyrave tė ngarkuara me pėrpikmėri e rregull bėri qė Perandoria sipas dokumentit Nr.2544, viti 1917 ta dekoronte me kurorėn e artė tė meritave. Nuk ishte njė rastėsi pėrfshirja e tij me ushtrinė austro-hungareze dhe refuzimi nė atė italianen sido qė e para ishte njė nga shtetet shkatare tė luftės sė parė botėrore qė sėfundi rezultoi e mundur. Italia fshihte e pregatiste pėr shqiptarėt shumė prapaskena, tė cilat do t’i vertetonte koha njė nga njė, si traktati Titoni-Venizello i firmosur mė 26 qershor 1919, i cili shihte dhe lėshime tė reja tokash nė dėm tė Shqipėrisė e nė dobi ė fqinjėve apo pushtimi i mėpasėm i Shqipėrisė mė 1939.

    Pas pėrfundimit tė Luftės sė Parė Botėrore Mustafai shihet nė krye tė 8500 mallakastriotėve ku dhe ka firmosur i pari mė 22 mars 1919 nė mitingun e Ballshit kundėr pazareve tė dyshimta e matrapazllėqeve tė Esat Pashės, ku kėrkohet me kėmbėngulje mosnjohja e kėtij renegati si pėrfaqėsonjės i Shqipėrisė. Menjėhere mbas Kongresit tė Lushnjės, kongres i cili denoncoi traktatin Titoni-Venizello dhe largimin e trupave italiane nga Vlora, i jepet detyra e Komandantit tė Pėrgjithshėm. Mė pas merr pėr pak kohė dhe drejtimin e xhandarmėrisė dhe nė qershor 1921 shihet tė komandoj njė nga njėsitė e ushtrisė shqiptare, regjimentin e dytė nė Tiranė, nderkohė qė mbante gradėn ė nėnkolonelit. Mustafa Aranitasi, kulmin e karierės sė tij nė ushtri e arriti nė pėrbėrjen e qeverisė sė Ahmet Zogut, nė tė cilėn mė 30 mars 1923 u caktua nė drejtimin e Ministrisė sė Luftės. Kėtė detyrė e kreu edhe nė qeverinė e pėrkohėshme tė Shefqet Vėrlacit dhe nė atė tė Iliaz Vrionit nė prag tė triumfit tė ashtuquajturit Revolucion Demokratik i Qershorit. Nė kėtė kohė ndaj tij u muarr masa e internimit nė Bari tė Italisė mė korrik 1924, e pasqyruar edhe nė "Soggiorno degli stranieri in Italia", Nr.732, Bari mė 11korrik 1924. Internimi i tij nė Itali na tregon se ai duhet tė ketė qėnė i kėrkuar apo dhe i dėnuar edhe nga autoritet italiane pėr pjesmarrje nė radhėt e ushtrisė austro-hungareze, kur zona jonė herė kalonte nė ndikim tė njėrės e herė tė tjetrės palė, dhe si kufi ndarės fillimisht ishte lumi Vjosė. Nė kėtė kohė u thirrėn pėr rekrutim shumė mallakastriotė si nė tė gjitha zonat e tjera tė vendit nga tė dyja palėt ndėrluftuese dhe ushtarakėt ishin tė parėt qė thirreshin nėn armė. Kthyerja e armės ndaj italianėve detyrimisht skish si tu pėqente ndaj dhe mundėsuan dhe internimin e tij, ndryshe ska si shpjegohet lidhjet e qeverisė jetėshkurtėr tė Nolit me Italinė e atyre viteve ku po triumfonte pėrditė fashizmi (kishte ndodhur marshimi i kėmishėzinjėve mbi Romė). Njė dėnim tė tillė po nė Bari tė Italisė, por vite mė parė 1916-1918 kishte pėsuar edhe bashkpatrioti tjetėr i quajturi "luani gjysėm i zbutur" i Mallakastrės Hysni Toska si pro austro-hungarez. Rasti i internimit tė Aranitasit tregon o guximin e tepruar tė fqinjėve pėr tė futur turinjtė ku deshėn ata, o servilizmin e pazotėsinė tejskajshme tė nolistėve kundrejt tyre ose siē thamė mė lart, thjesht pazar.

    Eqerem bej Vlora nė librin "Kujtime 1885-1925" ndėrmjet tė tjerave nė faqen 511 shkruan pėr zgjedhjen e Mustafa Aranitasit nė detyrėn e lart tė Ministrit tė Mbrojtjes:

    "Ministri i mbrojtjes nė qeverinė paraardhėse tė Ahmet Zogut pati qėnė Kolonel Ismail Tatzati. Meqėnėse ai nuk u zgjodh mė nė zonėn e tij elektorale, Delvinė, u lut Shefqet Vėrlaci qė tė jepte dorheqjen nga posti; nė vend tė tij u emėrua togeri Mustafa Aranitasi, njė ushtarak i ndershėm dhe i zoti, me aftėsi tė mira teknike, por tė dobėta politike."

    Kėtu kemi njė lajthitje tė vogėl tė beut tė Vlorės pėrsa i pėrket gradės sė M.Aranitasit, pasi nuk mund tė bėhej njė kapter ministėr. Mustafa Aranitasi nė atė kohė ishte me gradėn nėnkolonel dhe drejtonte njė nga foramcionet mė tė mėdha tė ushtrisė shqiptare, siē ishte regjimenti i dytė i Tiranės. Megjithatė na intereson mė tepėr ajo qė Aranitasi gėzonte respekt nė gjirin e elitės sė ushtarakėve e tė inteligjencės sė asaj kohe.

    Edhe nė kujtimet e Sejfi Vllamasit, Mustafa Aranitasi del si njė njeri qė rri larg intrigave e lojrave tė dyshimta politike tė kohės, duke i mėshuar ashtu siē duhej vetėm detyrės sė ngarkuar tė ministrit.

    "Njė natė ora 22 mė vjen nė shtėpi Avni Rustemi i shoqėruar nga ministri i luftės Mustafa Aranitasi... Ishim vetėm tė tre. Avniu ia filloi njė bisedimi me njė parathėnie tė gjatė rreth personit tė Zogut dhe rrezikshmėrisė sė tij dhe pas shumė fjalėve pėrfundoi duke thėnė se: eleminimi i tij ishte njė detyrė patriotike dhe nėse do tė pėlqehej nga ana ime vėnia e tij nė zbatim do tė ishte njė punė e thjeshtė. Mustafa Aranitasi nuk foli asnjė fjalė dhe unė nuk e pyeta pėr mendimin e tij."

    Dhe mė poshtė Vllamasi citon:

    "Avniu nuk mbeti i kėnaqur nga pėrgjigja ime... Mustafa Aranitasi nuk foli sėrish asnjė fjalė..."

    Fakti ėshtė se Vllamasi ishte i pėrfshirė nė njė nga atentatet e shumta tė kurdisura kundėr Zogut, nė atė tė Vjenės, ku kurban i Zogut do tė bėhej roja besnike e tij, Llesh Topallaj.

    Rikthimi i zhurshėm triumfal i Ahmet Zogollit nė Shqipėri do tė bėnte dhe rikthimin e tij nė jetėn politike e shtetėrore tė kohės, duke e emėruar si Kryetar i Gjyqit tė Pėrkohshėm Ushtarak me njė dekret tė Kryetarit tė Republikės mė 22 prill 1925. Prej kėsaj detyrė largohet me kėrkesėn e tij dhe nxirret nė lirim pėrsėri me urdhėr tė Kryetarit tė Republikės mė 31 mars 1927, kur ishte vetėm 45 vjeē. Kėtė dorėheqje Mustafa Aranitasi e bėri sepse nuk ishte dakort pėr shumė dėnime tė padrejta nė kurris tė kundėrshtarėve. Mustafa Aranitasi njihet edhe si njė nga vendosėsit e qetėsisė nė zonėn kryengritėse tė Mirditės e nxitur kjo nga qarqet shoviniste serbe. Nė kohėn qė u largua nga detyra ishte me gradėn kolonel. Vdiq i harruar mė 26 prill 1966 nė moshėn tetėdhjetė e ca vjeēare nė Ēermė tė Lushnjės, ku e kishin internuar qė nga fillimi i vitit 1945, e thėnė mė saktė qė nga ēlirimi i vendit. Kishte qėnė dėnuar e burgosur nga Haxhiqamilistėt, nga italianėt e fanolistėt, por dėnimi nga klika e Enver Hoxhės do qėllonte mė i egri e mė fatali. Kalvarin e vuajtjeve tė tij do tua linte "stafetė" krejt familjes dhe nė veēanti djemėve tė tij, Mit’hatit, publicistit dhe satiristit tė njohur tė viteve tridhjetė dhe Qemalit, tė cilėt slanė pa provuar tė gjitha burgjet politike deri nė agim tė demokracisė. M.Aranitasi do tė ngryste jetėn "vilave" kasolle sė bashku me gruan e tij turken nga Izmiri Naxhie Gjevgjeli, me tė cilėn kishin lindur e rritur katėr fėmijė. Ndoshta, ndoshta i vetmi mėkat i rėndė qė bėri Mustafa Aranitasi mund tė ishte se i shėrbeu pa hile e me pėrkushtim Armės sė Xhandarmėrisė dhe Ushtrisė Kombėtare Shqiptare dhe se (ai ndofta nė heshtje) bashkė me fėmijtė e tė tij s’u pajtuan asnjėherė me komunizmin e egėr tė stepės.



    *Ėshtė e vėrtetė se emrin e Aranitasit pėr mbiemėr e kanė provuar shumė pėr ta mbajtur, por u mbeti vetėm atyre qė e vulosėn me gjakun e derdhur, Zenel Xhafo Aranitasi kapedan i 1847-tės rėnė nė marrjen e kalasė sė Beratit, Ramiz Aranitasi Hero i Popullit rėnė nė Skrapar mė 23 qershor 1943, Hysen Ali Aranitasi dėshmor rėnė nė Urėn e Erzenit, Bėrzhitė nė tetor1943, dhe atyre qė u dha vulė pushteti tė cilit i shėrbyen ose ata qė bėnin vetė pushtetin si dikur Arianitėt, etj.
    Me beri pershtypje keto dite ,se lexova diku qe Fieri nuk ka pasur njerez te degjuar ....dhe rastesisht lexova kete shkrim te zotit Bujar te sjelle nga Mondi (qe e pershendes dhe e falenderoj per kete punen e mire qe ben ne forum,si me informacionet qe sjell ashtu dhe me poezit e tija shume te bukura.
    Me beri pershtypje ne kete shkrim ,nje emer ne mes shume te tjereve HYSNI TOSKA ,Komandanti i Xhandarmerise se pare Shqiptare ,ne qeverin e se Ismail Qemalit ,ngritesi i flamurit te pavarsise ne Tepelen,luftetari i mbrojtjes se Vloret ne ditet e pavarsese qe me nje telegram nga Ismail Qemali i cili e urdheron per tu nisur ne Llogara ne mbrojtje te Vlores kunder forcave armike Greke qe ishin futur deri ne Vlore.
    Gazeta ''ATDHEU'' ne 14 gusht1914 shkruan :
    HYsni Toska niset me 500 vete ne zonen e Skraparit kunder nderhyrjes se andareve greke .
    E zuri luften me grekun tek varret e Zavalanit per ketej Permetit.,me tej shkoi ne Frasher dhe pas ca luftrash te rrepta qe beri ,i mori viset e Frasherit.
    Pas luftimeve ne Skrapar dhe Permet ,kthehet ne Fier me urdher te prefektit te Beratit per te luftuar kunder rebeleve te Haxhi Qamilit,qe tmerronin popullsine e MYzeqese me masakra te papara (Lef Nosi ,Jeta e Hysni Toskes)
    Lufton ne manastirin e Ardenices dhe Berat ( i ndjek rebelet pertej lumit dhe i detyron te marrin malin),ku populli i thurr dhe kenge .
    Ja nje nga strofat e saj
    ''AK sa shume o lum Berati
    Besa ty te ka prire fati
    Te drejton e ke nishan
    Komandantin Hysni Agan''

    Ne luftene Vlores ne 1920 eshte nje nga drejtuesit me aktiv te saj.
    ''Kamberi u shkarkua dhe vendin e tij e zuri Hysni Toska ,nje burre me trupin dhe fytyren e nje luani ,te zbutur pergjysem.
    Ky kishte rene shume here ne perpjekje armesh e kishte dale gjithnje me nder''
    (Ago Agai ''Lufta e Vlores'',fq 192)
    Deputeti i perhershem i Beratit ne kohen e Monarkis .
    ''Espulatat e tij si luftetar jane shume ,sepse eshte ndodhur ne te gjitha levizjet nacionaliste qysh prej 1912 e tehu,por ngushtica e vendit nuk na premton t'i kalojme me radhe sherbimet e tij ....'' keshtu shkruan gazeta ''Minerva '' nr 25 e 13 nentorit 1934 ne nje shkrim kushtuar deputetit.
    Me pushtimin e vendit nga Italia fashiste ,Hysni Toska ben thirje ne Berat per organizimin e rezistences antifashiste .
    Kuptimin me te qarte te kesaj thirje e tregon nje kenge tjeter popullore kushtuar figures se tij patriotike.
    ''Dole ne kaza Beratit
    Mbajte nje fjalim te ri
    Deputet ore Hysni
    Tradhetoi Zogu faqezi
    Deputet ore Hysni
    Shoke mbetem pa
    Shqiperi
    Deputet ore Hysni''
    L'invidia e la forma piu sincera di ammmmirazione.

  16. #16
    i/e regjistruar Maska e mondishall
    Anėtarėsuar
    28-11-2006
    Vendndodhja
    Ne Selanik te Greqise
    Mosha
    61
    Postime
    2,692
    Faleminderit
    0
    55 falenderime nė 47 postime
    Nga Bujar Muēaj

    Bujar Muēaj


    Me Stalinin dhe nė…




    “Me Stalinin” ka shkruar mė duket mua njė libėr goxha tė trashė ai i madhi fare, por edhe unė me qė jam me njė kėmbė nė varr po i lė popullit ca tufėza tė shpėrndara kujtimesh, se aman ete s’kam ē’tė lė,-nisi tregimin e tij xha Ēomja.
    Qė thua ti, ka qėnė pesėdhjetenjėshi kur i hipėm anijes luftarake e shkuam nė Sevastopul. Atėhere unė isha kapiten anije. Shkollė nuk kisha, por ashtu vjedhurazi kisha mundur tė mėsoja dhe gjer nė atė kohė s’kisha ndjerė ndonjė pengesė serioze nga shkolla. Me qė anija do tė rrinte dy tre muaj sa t’i vinte radha pėr rimont, ne bėnim shpesh vizita nėpėr fabrika e uzina tė ndryshme nė qytete tė shumė republikave sovjetike. I hipėm trenit o vėlla e ec e ec e s’ka tė sosur me ditė e me netė mezi arritėm nė Moskė. Hajde Moskė pėr kokėn e Moskės. Njė ditė futemi pėr vizitė nė Kremlinin e veshur me mure e jeshillėk nė ēdo cep, kur ē’tė shikoj, ulur nė njė stol tė drunjtė , nėn njė bredh , vetė babai i proletarėve Stalini po tumoste me ēibuk, duke mė kujtuar nė ēast tė vetmin personazh qė njihja nga letėrsia ruse Taras Bulbėn. Do tė thoni ju, dhe ti krahėsim gjete tė bėje more Ēome. Ku Stalini i madh dhe ku Taraz Bulba.
    -Do ta takoj, - i them shokut nga Lushnja qė e kisha dhe zėvėndės kapiten, me tė cilin ndodhesha atė ditė.
    -Mos se do tė na marrėsh mė qafė, do tė hamė ndonjė plumb nga rojet e tij, ėshtė kokė bote Stalini e s’ėshtė do ku do.
    -Lushnjari iku, duke mė humbur nga sytė midis pemėve tė shumta ndėrsa unė u nisa ballėlartė.
    Kur isha afruar rreth pesė metra dy ushtarė, shula tė gjatė kryqėzuan pushkėt e tyre pėrpara meje, pėr tė mos mė lėnė qė ė ecja mė tej.
    -Lėreni, tha Stalini, -dhe tundi tė dyja duart drejt meje nė shėnjė mikpritje.
    U pėrqafuam gjatė sikur tė njiheshim prej njė kohe tė moēme.
    -Nga je?-mė pyeti.
    -E nga tė jem a mos qofsha, nga vendi i shqiponjave jam, Ēome mė quajnė, me gjithė opinga i gjatė 157 -i thashė.
    -Mos je nga fshati me tre gėrma, -mė tha duke e shoqėruar fjalėn e tij me njė tė qeshur tė lehtė, gjė qė i nxori nė pah disa dhėmbė tė veshur me flori.
    -Jo! Unė s’jam qė andej, por afėr e kam – i ktheva pėrgjigje jo pak i ēuditur.
    -Nė anėt tuaja mė kanė thėnė more Ēome se e pinė rakinė me ēizme.
    Qesha dhe i thashė aty pėr aty:
    -Jo me ēizme more baba Stalin, por me opingė! Megjithatė po mė ēudit se ku i dini ju gjithė kėto hollėsira.
    -Ai i madhi, juaji, Verua, sa herė takohemi kėtė punė bėnė. Do tė bėjė, mė thotė njė ekspoze tė shkurtėr tė historisė sė Shqipėrisė dhe ja fut dy a tri orė, sa mua shpesh, qė mė vjen turp ta them, mė zė gjumi.
    Pas disa minutash vjen njė bionde e bukue e gjithė delikatesė na pyet se ē’dėshironim tė pinim:






    -Mirserrini, ē’dėshėroni tė pini shoku Stalin dhe shoku...!?
    -Ēome-plotėsova unė fjalėt e bukuroshes.
    -Mikun pyet tė parin, -ndėrhyri Stalini.
    -Njė dopio koēimare,- i thashė biondes duke i shkelur syrin.
    -Ē’ėshtė kjo koēimare more Ēome!?-u bė kureshtar Stalini duke lėvizur paksa trupin.
    -Ja si them,-nisa shpjegimin,-ėshtė njė pije kombėtare shqiptare, qė kur e tepron nė tė pirė pas dy javėsh tė del pija, dhe kokėn duhet ta lidhėsh me peshqir se s’tė lėshon lehtė dhimbja.
    -Koēomelo pėr fat tė keq nuk ka, ose mund tė themi s’ia kemi dėgjuar emrin,-qeshi nė fund tė asaj ligjėrate e ėmbla bionde nga shqiptimi jo i drejtė i pijes sė famshme.
    Kėshtu qė desha s’desha pimė tė dy ē’porositi Stalini , vermuth nga Skocia.
    Me qė u bėra i njohur nė Kremlin, njė ditė me katėr shokė ja morėm siē dimė ne kėngės qė u tronditėn njerėzit dhe muret e lashta. Njė nga kokat e udhėheqjes ruse mė duket se Malenkovi vete me vrap drejt e tek Stalini dhe i thotė ashtu i mbytur nė djersė:
    -Shqiptarėt i ka gjetur njė gjėmė e madhe dhe janė mbledhur kokė mė kokė e po qajnė aty poshtė nėn hijen e bredhave. T’i dėgjosh tė kėputet shpirti. Duhet tė bėjmė diēka qė t’iu lehtėsojmė dhimbjen.
    Stalini qė ndonjėherė mė kishte pyetur edhe pėr doket e zakonet tona, s’kishte harruar tė mė pyeste edhe pėr kėngėt, kishte vėnė buzėn nė gaz dhe i qe drejtuar Malenkovit:
    -Di t’ia bėsh eeeeeeee ti Malenkov! Nė di shko e bėjė iso me ta, pastaj ėshtė mirė t’i lėsh nė hall tė tyre, se kėshtu e kanė ata, kur qajnė duhet tė mendosh tė kundėrtėn, - mė ka treguar Ēomja shumė tė fshehta e tė pafshehta tė tyre, ndaj di njė ēikė mė tepėr se ty unė.
    Nė njė takimet e shpeshta me tė nė njė kopshtet e vilave tė tij nė Krime, ku zakonisht kalonte verėn, e dini ē’mė tha:
    -Kemi vendosur more Ēome qė me rastin e festave tė tetorit tė dekorojmė. Do tė japim dy dekorata, atė tė luftėtarit trim tė luftės sė parė e tė luftės s ė dytė.
    -Dakort jam –hyra nė bisedė unė, por atė dekoratėn e luftės sė parė nuk e dua, se atė vit kam lindur.
    Stalini mė pa n ė sy me qortim, pastaj vazhdoi qetėsisht fillin e nisur tė bisedės sė tij.
    -Tė takon o Ēome se je sua trimi, tė takon e ta gėzosh!
    -Po qe ashtu, - u hodha, -mė jepni dhe dekoratėn e luftės sė tretė botėrore.
    Plasi e qeshura.
    -Dėgjo!-mė tha,-dekoratat do t’i verė nė gjoks vetė ai i madhi juaj nė Tiranė, dėgjova thuaj, -dhe Stalini u ngrit dhe dy hapa mė tej shkundi ēibukun nė trungun e njė peme qė s’ia mėsova emrin ndonjėherė. Kur u kthye pa u ulur ende e pyes:
    -E vėrtetė ėshtė se e ke goditur Nikita Krushovin me ēibuk nė kokė?
    -Dėgjo!- mė tha se tė kam si Leninin, ja kam frikėn atij rrufjani Hrushov, njė e goditur me ēibuk s’ėshtė gjė, ai meriton karamangjollėn. I aprovova nė heshtje gjithė ato qė tha pėr Nikitėn dhe pasi pashė se atė po e vinte gjumi poshtė ua bėra me shėnjė rojeve ta merrnin brenda.
    Pasi u largova nga pėrfundimisht nga Rusia, shkėmbyem nja dy-tre herė letra e telograme, por vetėm kaq. Mė pas ai vdiq dhe me dekoratat e mia nuk di seē u bė. Mė kanė thėnė se njėrėn atė mė tė madhen nė peshė e mori Enveri ynė dhe tjetrėn ia dha shoferit t ė tij. Kur vdiq Stalini zia e madhe qė pushtoi rruzullin hodhi flatrat edhe nė fshatin tonė. Nėna ime e gjorė Hafizeja e lidhi shamininė e zezė kokės, tė cilėn e mbajti pėr dyzet ditė dhe vuri kujėn nė shtėpi sikur ta kishte djalėn e saj:
    Tė keqen nėna o Stalin.
    Shokė i ngushtė me Ēomen tim.
    Me kėto dy vargje shumė domethėnėse e mbylli bisedėn Ēome shekullori, duke mė dhėnė dorėn pėr tu larguar nė shtėpinė e tij. Dhe unė s’
    kam ē’tė shtoj tjetėr nė letėr. Ndonjė ditė tė mirė kur tė jetė “esėll” do ta “kurdis” mbase mė tregon ndonjė ndodhi tjetėr me kripė e piper nga jeta e tij apo nga lidhjet e tij me tė mėdhenjtė qė shpesh nga kokat e tyre tė mėdha varej fati i kokave tė vogla qė nga stepat mongole deri nė Adriatikun tonė.



    ...Kinė me Maon



    “Do tė shkosh Ēome, do tė shkosh, Partia ka besim tė veēantė tek ty, e dimė qė s’ke haber nga kėto punė, por me ndihmėn e Partisė do t’ia dalėsh mbanė. Pastaj ke ke pak pėrvojė nga vizita qė bėre nė Bashkimin Sovjetik kėtu e vite tė shkuara.”
    Kėto mė tha ministri pa portofol nė zyrėn e tij atė ditė shtatori tė gjashtėdhjetreshit.
    U nisėm me ballonė. Qė tė mos kisha tė pėrziera piva hapje pėr gjumė, kėshtu qė se ndjeva udhėtimin. Nė Pekin na pritėn njė lumė i stėrmadh njerėzish me banderola e lule tė shumta dhe tė gjithė kėndonin nė kor, “Lindja ėshtė e kuqe”. Midis mijra porttreteve tė Babaxhanit tonė e tė Maos dallova dhe tre apo katėr portete tė mitė.
    Eh, Ēome, Ēome i fola vetes, deri nė Kinė tė vajti fama dhe nami. Mė vonė mora vesh se ato portrete i kishin mbajtur nė dorė pėr tė mė bėrė qejfin punonjėsit e ambasadės sonė nė Pekin. Pas dy ditėsh u rregullua tė takoheshim me kryetarin Mao se ditėn e ardhjes sonė kishte qėnė pėr peshk.
    Erdhi dhe ēasti i shumėpritur. U futa me ndrojtje pas shoqėruesit Ēen, njė kinez topolak qė kishte mbaruar studimet nė Tiranė. Ē’tė shikoj, Maoja qe shtrirė mbi njė divan si i vdekur. Desha tė jepja kujėn, por gishti tregues i Ēenit tek hunda mė bėnė qė tė mos e merrja njė veprim tė tillė. Pastaj Mao u ngrit, hapi tė dyja krahėt, lėvizi kėmbėn e djathėtė si tė godiste topin, mė pas me tė majtėn, u hodh me tė dyja kėmbėt mbledhur pupthi dhe nė vazhdim u sul drejt nesh si tė bėnte luftė me shpata. Unė rrija si buf i ngrirė nė mes tė dhomės dhe po prisja tė merrja sinjal nga shoqėruesi se ē ēdo bėja mė tej. Ēeni mu afrua duke mė thėnė nė rrėzė tė veshit:
    -Tani me tė vėrtetė mbaroi.
    -Si mbaroi!,-sa nuk ulėrita unė, -sot e gjeti pėr tė ma lėnė peng tėrė jetėn.
    -Shėt- ma bėri me shėnjė Ēeni, duke mė pėshpėritur: -mbaroi gjimnastikėn desha tė them, ushtrimet marciale qė bėnė shpesh herė nė ditė.
    -Kėtė mė thuaj o tė pifsha dollinė, ju ktheva duke i shtreguar dorėn.
    Pasi u bė ceromonia e njohjes e stėrnjohjes, ē’ta zgjasim mė tej, Maoja i tha Ēenit:
    -Na lėrė vetėm me Ēomen.
    Unė s’prita tė fillonte ai, por i zgjata pėrpara njė listė tė madhe me kėrkesa, nga qė se kisha palosur dot se ishte tepėr e madhe e kisha bėrė nė formė ruloni.
    -Ēe kėtė,-u habit ai,-dacibao!
    Lista rulon u hap duke zėnė krejt tavolinėn.
    -Ma dha qeveria, jepja kryetarit Mao kėto kėrkesa.
    Maoja qeshi dhe mė pas asaj qeshje ironike vazhdoi:
    -Nuk i lexoj fare o Ēome, se i di pėrmendėsh qė nga pesdhjetegjashta mė duket, qė jemi lidhur si mishi me kockėn me ju, por kjo listė qė ke prurė ti si shumė e madhe dhe e fryrė ėshtė!
    -Deomos -ju pėrgjigja unė, -prandaj jemi miq.Hallet me miqtė do t’i qajmė.
    -Do t’iua dėrgojmė tė gjitha o Ēome, do t’iu dėrgojmė njė kombinat tekstili, por do tė m’i thuash atij Cekes sė Beratit, e de Ceke qerosit qė kur tė kem vdekur unė mos ta kėndoj atė kėngėn me qesėndi, “O Berat ē’e pate fat, bėre goxha kombinat”, jo vetėm atij, por tė gjithėve ju, dhe ty o Ēome, se byēėn doku i atij kombinati do t’ua mbulojė.
    -Ē’ėshtė ky Cekja mė qafsh,! -shpreha habinė unė,- ta kap e t’ia bėjė veshėt si lėpushka misri.
    -Lėre, lėre, -mė qetėsoi kryetari, -tani ėshtė me baluke, por mė vonė do t’i ketė tullė, tė thashė njėherė, kur tė kem vdekur unė, aty pas shtatėdhjetetetės.
    -Prapė s’po tė kuptoj! -ndėrhyra, ku e di se ē’do tė ndoth mė vonė?
    -I di o Ēome, i di kryetari, i di tė gjitha, vėrtetė jam komunist, por jam edhe magjistar. Tek unė kanė fole tė gjithė qė nga Konfuci e deri tek Stalini. E parashkoj tė ardhmen unė. Ja e shikon kėtė qelq si rruzull, kėtu mė dalin tė gjitha. Edhe armiqtė qė kėtu i zbuloj unė. Edhe se’ē ndihmė do t’iu jap, ky rruzull do tė mė thotė, sa dhe kur ose kurrė!
    -Pėr Fierin dhe Lushnjėn se i bie tė jem komshi me ta ē’do tė bėsh? Tė lutem vėrė dorėn nė zemėr o kryetar,- fillova unė tė qaesha dhe me kėtė rast t’i kėrkoja njė nga pikat qė mė kishte dhėnė qeveria nė atė listėn rulon. Domosdo mė takonte tė kėmbgulja si zėvėndėsministėr i industri - minierave qė isha paraqitur(komanduar sa pėr vizitėn) ndėrsa merresha me tė vėrtetė pas ikjes nga kapitenllėku i anijes, me shpėrndarjen e kuadrove tė lartė nga veriu nė jug, atje ku kishte nevojė vendi, sa do qė isha vetėm me shkollėn e dyfekut.
    -Dėgjo kėtu,-e mori fjalėn kėsaj here mė butė. -Pėr Fierin tė jap fjalėn se do t’i dėrgojmė kėto ditė Azotikun, ndėrsa pėr Lushnjėn do tė dėrgojmė mė vonė atė tė plasmasit. Me qė kam dėgjuar se janė punėtorė tė mirė po u ēoj njė vapor me kazma e lopata.
    -Dakord jam,-fola dhe u zgjata drejt tij pėr ta puthur nė ballė.
    -Ndėrsa krahinės tėnde o Ēome vėllai do t’i dėrgojmė nja dy vagona me stema me fytyrėn time. Le tė vėrė ēdo njeri nga juve sa tė dojė. Do tu dėrgoj edhe ca kapota ushtarake e ca dyfeqe se kaq doni ju e bėni pėrpara, tutje, por ama me njė kusht mos t’i mbani tė gjitha pėr vete. I jepni ca Mallakastrės e ca Skraparit se u bėhet qejfi dhe atyre.
    -Aman o Mao!- ju luta, -plotėsomė edhe njė dėshirė tjetėr se kemi ca shokė tė mirė nga Pėrmeti, dėrgo ndonjė edhe pėr ta
    -Pėrmeti, Pėrmeti, Pėrmeti....ah po,-tha Mao duke e rrutulluar gjithandej rruzullin e qeltė qė mbante nė dorė. -Ah po!, -vazhdoi -janė ata qė u bien qemaneve, janė qjfllinj tė ahengut. Le tu dėrgojmė ndonjė gėrnetė e ndonjė def, u del e u tepron atyre .
    Sa mbaroi sė foluri, u ngrita menjėherė nė kėmbė e nisa t’i lexoja disa kėngė pėr tė, tė bėra nga populli ynė. Pėr njėrėn qė e pėlqeu mė ndėrpreu e mė tha:
    -Pa pėrsėrite edhe njėherė kėtė tė fundit .
    Dy luanė qė ka sot bota,
    Njė Azia njė Evropa...
    Mė ndali pėrsėri duke mė thėnė:
    -Mirė njė luan jam unė, po tjetri kush ėshtė o Ēome?
    -Legjendari ynė, i pagjumi ynė, ditėshumi ynė-ia ktheva.
    -Pse ashtu thotė ai , qė ėshtė luan, le qė nejse, nejse. S’ka ndonjė krahėsim mė tė butė se krahėsimi me egėrsira s’mė pėlqen.
    Ē’t’i thoja! E mbylla gojėn jo se nuk gjeja se me ēfarė kafshe ta krahėsoja, por s’mė dukeshin me vend zėvėndėsimet nė teks. S’ma nxinte dhembi psh, tė thosha , dy buaj, dy derra, apo dy maēokė ka sot bota. Ndėrkaq u hap njėra derė dhe brenda u futėn pesmbėdhjetė vajza si yje, kėshtu dhe muhabetin e luanėve e harruam.
    Vajzat mbanin nė duar shporta me lule dhe nisėn tė kėndonin nė dy gjuhė, nė shqip e kinesēe.
    Mao mė goditi lehtė nė sup. Ktheva kokėn.
    -Tė pėlqejnė?- mė tha.
    -Mė pėlqejnė sa s’ka, -u lėpiva unė si dhelpra para pulės s ė majme dhe i them nė vesh. -Amerikanėt shkruajnė se ti ke arem dhe shkon me to kur tė doj qejfi.
    Mao qeshi, por e qeshura e tij ishte tepėr e hidhur.
    -Mos u beso pėrrallave tė amerikanėve.
    Nė ēast grupi i vajzave yje nisi tė kėndojė internacionalen qė me kėtė rast do tė thoshte shkoqur se dhe takimi ynė po merrte fund. U ngritėm dhe unė me kryetarin nė kėmbė, me grushtin ngritur nisėm tė kėndonim sejcili nė gjuhėn e tij, apo tė bėnim sikur tė kėndonim, se shumė herė zėrat tanė stononin me ato tė vajzave. Pėr Maon nuk e di nėse e dinte tė plotė teksin, por unė pėr vete dija vetėm dy vargjet e para e rreth tyre sillesha si dielli rreth tokės ose mė shqip si kapaku rreth tenxheres. Ky ishte takimi i vetėm me tė, por edhe i paharrueshėm pėr mua, me tė cilin nuk do tė takohesha mė fizikisht, por nė njė mėnyrė tjetėr shumė enigmatike vite e vite mė vonė -e mbylli tregimin e tij xha Ēomja.
    __________________
    -Pasja e shpirtit ėshtė privilegj pėr trupin. (E SH)

  17. #17
    i/e regjistruar Maska e mondishall
    Anėtarėsuar
    28-11-2006
    Vendndodhja
    Ne Selanik te Greqise
    Mosha
    61
    Postime
    2,692
    Faleminderit
    0
    55 falenderime nė 47 postime
    --------------------------------------------------------------------------------

    Nga Bujar Muēaj


    Nė zbritje





    Ēoē kishte ndodhur nė udhėheqjen e lartė, atje nė Tiranėn e kuqe. Tradhėti e madhe thoshin, dhe vetė ministri me shumė portofole, dikur pa portofol qė mė kishte nisur nė Kinė kohė mė parė mė thirri urgjend nė zyrėn e tij.
    -Nuk i kemi punėt mirė, -u zbraz qė nė fillim. Ka marrė tė krisur, seē ka dalė njė grup komplotistėsh nga radhėt e birosė tė lidhur me kinezėt dhe kam frikė se mos tė kanė futur nė listė edhe ty si bashkpunėtor. Nuk e di ēfarė tė them more Ēome, por vetė ai i madhi mė tha tė vije dhe kėrkon tė flasė me ty. Dėgjo! -se mos tė thotė goja nga frika emrin tim se na more mė qafė pastaj. Tani shko, por me mėnd nė kokė ama!
    Shkova me njė frymė i shqetėsuar se nuk ishte e paktė tė vinin damkėn e armikut e tė tradhėtarit tė kombit.
    -Erdhe o Ēome?-mė tha “Zeusi”dhe nė kėtė kohė goditi me vrasėsen plastike njė mizė qė zhurmonte mbi njė pjatė me rrush nė tavolinėn qė binte menjėherė nė sy nga forma si yll.
    -Erdha, mos ardhēa -i ktheva pėrgjigje me kokėn ulur, duke u dridhur e tėri si ai qėngji para ujkut.
    -Ata kinezėt s’po na dalin burra tė mirė, dhe ti mė duket siē e kam shkruar edhe nė ditarin tim, ke qėnė ca ditė atje, gjoja si zėvėndėsministėr i industrisė, u takove atje edhe me “timonierin” e pagabueshėm Mao. I thuaj troē Partisė nė ta mbanė, se mos ke shkelur mbi ndonjė dėrrasė tė kalbur, apo mbi ndonjė bajgė se tė mori dreqi dhe e theve qafėn pastaj, do tė thiesh ashtu si e kanė thyer qafėn tė tjerė para teje.
    -Se ha Ēomja atė **** ulliri o komandant-iu pėrgjigja dhe nuk preferova t’i thoshja shoku Enver, pasi mė dukej vetja si para njė gjyqi tė vogėl, tė parakohshėm dhe fjala shok mund vetėm tė prishte punė, ndaj e thirra si nė kohė tė luftės qė si do tė ishte ai mbetej gjithmonė nė distancėn e komandantit ndaj njė “dezerori” siē mund tė quhesha unė.
    -Fol, fol!- e mori sėrish fjalėn ai-ashtu tė thom u, mos i mbaj tė fshehtė Partisė, asnjė gjė se ndryshe do tė ma hash atė tė gjatin se dhe Partisė me tė futur ia ke patur ti.
    -Kė tė gjatė?-ndėrhyra unė i bėrė piperkė e kuqe nė fytyrė
    -Atė more, ah qė s’po nė kujtohet tani.
    -Panxharin e Maliqit -fola me gjysmė zėri dhe prisja tė mė thoshteravo e gjete!
    -Jo more Ēome nuk e gjete, nuk ėshtė panxhari dhe as sallatori, ėshtė ca mė i gjatė dhe nė krye ėshtė i kthyer ashtu si krrabė, padyshim qė ėshtė edhe mė i hollė.
    -Shkopin e policit -thirra si Arkimedi Eureka, i zhytur nė thella, pėr tė gjetur enigmėn qė po mundonte aq shumė komandantin. Vetja po mė dukej nė ato pak ēaste si tė isha nė njė konkurs dhe jo dosido, duke harruar se nga ai takim mund tė dilja edhe si Ali pashė Tepelena pa kokė a mė keq, pa varr, pa nam e nishan. Tė paktėn tepelenasi i kishte dy varre.
    -Qafėn e patokut o Ēome se tani m’u kujtua, por ajo ėshtė lule e kaluar lules para atij qė tė merr drejt e nė ballė.
    -Partia e di, por ti komandant marē nga ditėt tona e tu bėftė dita njėmijė-fola pa e vėshtruar nė sy. Mė hip njė e qarė e lotėt nisėn tė binin sumbulla-sumbulla mbi tapetin e kuq.
    -E boll u pėrlote e ta dish se s’jam dakort me tia -vazhdoi i nxehur dialogun me mua, duke tundur dhe kokėn nė shėnjė mosaprovimi, -ti ditėt e tua dhe unė tė miat, ashtu de, pastaj mos na del se i ke premtuar “Matufit Mao” pėr ca ditė se tani i duhen atij, se ėshtė duke vdekur. Mirė, mirė o Ēome,-vazhdoi ai-do tė ēojmė nė bazė, jo nė bazė anijesh siē shive ca kohė. Na ta bėsh dhėmbin! Nė baltė, direkt nė prodhim, qė tė nxėrė daulle e kokės. Nė dalē i pėrlyer e di seē tė pret, s’ėshtė nevoja tė ta them. Nė prodhim qė thua ti, do tė kalitesh se ke nevojė ca, se qafa tė ėshtė trashur e tė ėshtė bėrė mė e trashė se e demave tė kooperativės qė i mbajnė vetėm pėr tė mbarsur lopėt. Ndaj tė falenderosh Partinė dhe mua pesonalisht, qė po tė japin dorėn dhe nesėr tė vesh qė me natė atje ku tė kemi ēuar na biroja. Njė ndjenjė frike, por edhe gėzimi ma pėrshkuan trupin nė ato ēaste, por mė shumė ndjeja gėzim se nuk ishte e lehtė tė dilje pa u lagur nga ato listat, ndaj njė kėngė mė doli vetiu nga goja, apo ishte pėrgjigja e falenderimit qė ma kėrkoi komandanti vetėm dy minuta mė parė, sot tė them tė drejtėn s’jam nė gjendje t’i ndajė:
    Rrofsh o komandanti inė
    Doli fjala qė na the.
    Mirė po sa u nisa pėr tė dalė nga studioja e tij, njė lėmsh m’u mbėshtoll nė grykė e s’po flisja mė. Provova t’i thosha mirupafshim “portierit”, por goja s’m’u bind.

    Ē’ mė gjeti kėshtu!-pyesja veten, tani nė pleqėri e gjei tė mbetem gagaē. Nė shtėpi ishte vėnė kuja, por unė plus hallit tjetėr gagaēllėkut ē’t’i bėja ?
    Tė nesėrmen u paraqita pėr tė marrė detyrėn e re, drejtor nė njė ndėrrmaje ku shumicėn e pėrbėnin gratė. Salla ishte mbushur plot, kuptohet me gra. E ndjeja veten si tė isha ulur, mbi gjemba sepse i druhesha bindjes sė gojės pa sa pėr atė tė dėnimit tim fundi- fundit punėtorėt e mi qenė
    Dėgjoja gratė qė pėshpėrisnin me njėra-tjetrėn:
    -Domethėnė ky na qenka shoku Ēo-Ma-Nge o mos duroftė! E morėt vesh pse e sollėn kėtu? E ka dashur t’i a fus partisė ujin nėn rrogos rrufjani, pa le pa le e kishte ca dorėn tė gjatė me ato kinezkat.
    E bela me kėto gratė, mendoja duke dėgjuar bisedat e tyre. Mirė qė mė akuzojnė pėr tė pandershmen, por edhe emrin ma kthyen si tė isha kinez. Njė tjetėr thoshte se nė Kinė, Maoja me Ēunė dhe Du Bi Unė mė kishin bėrė pėr vete, ndaj mė kishin sjellė kėtu pėr tu edukuar nėn ēekanin e kllasės.
    U ngrita.
    Kam ardhur kėtu t’ju drejtoooooj juve, ndaj nuk dua pooooshtė e lartė fjalė pa bukė. Mos ma hani bbbbbesėn. Dua bashkė tė qqqqqqqqqajmė hallllet tona, ndryshe...
    -Duket qenka racė e zgjuar- mė pėrqeshi njė bukuroshe qė kisha pėrballė, duke i zgjatur tamam si unė rrokjet e fjalės sė fundit
    -Do biografinė time ti shoqe? Gjyshi im ka qenė mutttttttesarif nė kohė tė B aba Qemos, babai i m ishte njė kaaaaaaarrocier i ndershėm. Edhe unė s’jam kaaaaaqol fare, jam njeri me nder e ssssssedėr. Tė punosh mes grave e tė dėgjosh porooooositė e tyre, prapė ėshtė muuuuuuundėsi pėr tė ecur para.
    Gratė zunė tė qeshnin. Ika e lashė sallėn qė gumėzhinte duke folur nėpėr dhėmbė pėr to: “Ju keni futur shejtanin nė shishe e jo mė njė Ēome”
    Kaluan ditėt e para, javėt, muajt dhe u bėnė tre vite nė atė kolektiv deri sa dola nė pension. Goja sa vinte e mė bindej sai puna e asaj mushkės xanxare pak e nga pak. Me djersė e mund ia ndryshova faqen ndėrrmarjes, sa gratė zunė e betoheshin pėr kokėn time. Qafa e pastokut s’mė doli dhe aq keq se pati nga shokėt tanė qė hėngrėn tetėdhjetėlekėshin(plumbin) kokės. Kur iku komandanti nga kjo botė vajta dhe unė e i ēova njė tufė me lule mbi tė. Po bėhesha gati tė ikja kur dėgjoi njė zė qė po vinte poshtė mermerit.
    -Ēome,Ēome! Sa burrė i mirė qė jeshe, por unė dhe biroja kam bėrė ca gabime me tija. Dekoratat qė tė dha Plaku i Moskės njėrėn e mbajta unė e tjetrėn ja dhashė shoferit tim qė tė mburrej kur tė vente nė fshatin e tij. Edhe atė tė gjatin a tė gjatėn nga unė e hėngre, por ia shpėrbleve Partisė.
    Amanet Partinė seē po ndjej qė lėvizin ca hije ashtu tinėzisht nė kurris tė saj. Ngrita grushtin lartė duke i thėnė:
    -Tė betohem o komandant se do tė jem deri nė vdekje me ju,. Kur zura fjalėn vdekje nė gojė, dėgjova pėrsėri zėrin e tij, por kėsaj here mė tė largėt:
    -Epo ditėt ia fale Maos, s’m’i fale mua.
    -Hajde o burrė boll u zgėrlaqe, -dėgjova tė mė thotė ime shoqe nė vesh(nė vesh se kishte Ēeēua biēak. Pėrreth nėpėr varre silleshin kalecat). Nxito se ai ishte qė tė hoqi nga kolltuku e tė vėrviti baltrave tė Myzeqesė.
    -Atė e di Partia, komplotiste- i thashė gruas(dhe unė nė vesh se eheeee biēaku i Ēeēos ishte me dy presa) nė kohėn qė ajo po mė tėrhiqte prej kollares.
    -Jo moj jo, nuk iki unė qė kėtej!
    Nė kėtė kohė gjeta njė moment dobėsie nė duart e saj duke i lėnė hijen e duke u shtrirė sa gjerė gjatė mbi varr tė legjendarit.
    -Ej ti rrip!-dėgjova njė zė tė ngjirrur mbi kokėn time- do tė ngrihesh tė qerohesh qė kėtej apo si e ke hallin!? Dėgjo! Aty poshtė ėshtė njė varr bosh, nxorėn njė tė padėshiruar para ca ditėsh, meqė ke dėshirė po tė hedhim dhe ty atje, se ėshtė gjunah tė ngelet bosh.
    U ēova, kapa gruan prej krahu e bėra teposhtė Tiranės. Qė atėhere s’kam vajtur mė nė Tiranė. Kohė tjetėr solli pas nėntėdhjeta, dhe ne se hedhim dot ēapin me ritmin e saj o tu bėftė pepja. Gjatė kėsaj kohe mė ngarkuan me njė detyrė goxha tė rėndė, atė tė kryetarit tė pėrvuajturėve politikė. Ndejta ca kohė e mė pas ika. Pėr kėto do tė dėftenjė ndonjė ditė tjetėr. Ti -m’u drejtua mua -shkruaj kėto se je kalemaxhi e do t’i duhen historisė, si do qė unė Ēomja s’isha ndonjė figurė kushedi se ēfarė, paēka se ndonjė thotė pėr mua se mos tė kisha ngrėnė atė qafėn e patokut, ndoshta do tė isha president i sotėm.















    Erdhi dita tė ngrihemi


    -Ēome, Ēome!-ngriu o derėzi se rrėmujė e madhe ėshtė bėrė nė sheshin e qytetit tėnė.
    -Ē’thua moj lugate se mė trembe, gjakun ujė ma bėre- i fola gruas me inat dhe desha s’desha u ēova nga krevati ku isha shtrirė e po lexoja pėr tė perstėn herė njė libėr pėr fėmijė, “Lepurushi veshkaushi”.
    Hapa dritaren ku puhiza mė solli deri aty thirrjetiri-Demokraci. U vesha e dola. Ora ishte rreth njėmbėdhjetė. Sa hapa derėn nė fun d tė shkallėve mė prisnin dy burra qė sė largu i njihja, por pa kėmbyer njė fjalė me ta. Mė kapėt prej krahėsh duke mė thėnė:
    -Po ku je more Ēome, se s’kemi lėnė vend me tė kėrkuar, vate dielli tre hostenė e ti akoma fle. Brodhėm gjithandej e mezi tė gjetėm. Je mbyllur nė shtėpi si ariu nė shpellė, ke frikė se mos tė rrėmbejnė.
    -Ē’ju kam bėrė unė o tė uruar!?-fola i friksuar.
    -Hajde na pri, po rrėzojmė atė qė na rrinte si hije e keqe kaq e kaq kohė. Gjindja ėshtė ngritur, do tė bėhet dhe njė miting ku do tė flasim edhe na si tė persekutuar. Para se tė vemi atje, nuk do tė na e prishėsh, kemi njė mendje, duam tė ngremė qė sot shoqatėn e tė pėrvuajturėve apo tė persekutuarėve siē thuhet shpesh. E dimė se ai qeratai nė Tiranė s’tė kishte me sy tė mirė ndaj tė degdisi baltrave tė Tėrbufit.
    Desha ta kundėrshtoja e tė thosha se s’mė takonte mua ai nder, por ma mbyllėn gojėn.
    -Tjetėr njeri pėrveē teje s’vėmė, njeriu ynė je, botėn e ke parė me sy, ne tė paktėn deri nė Roskovec bie fjala e kemi hedhur ēapin.
    Ndėrkohė nė derė u shfaq plaka ime, e cila duke mė parė nė mes tė dy burrave qė si njihte ia dha ulėrimės:
    -Lėreni Ēomen e gjorė, qė ju lėntė zoti pa sy, ē’iu ka bėrė ai qė edhe breshkės kur i del pėrpara i thotė-kalo!
    -Mė marrin pėr mirė, po futu brenda se do ftohesh s’kam ku tė gjejė plakė tjetėr qė tė mė ngrohė krevatin- i thashė duke buzėqeshur.
    Rrugės veshėt mė gumėzhinin dhe para syve herė pas here mė bėheshin e mė dilnin tėrė udhėheqja me fytyrė ufosh tė lidhur dorė pėr dorė dhe unė mes tyre qė doja tė dlja e s’dilja dot. Mė bėhej vetja si tė isha kec e veē blegėrija be, be, be.
    Tė gjithė mė nxirrnin gjuhėn, ngrinin duart lart dhe nė tė njėjtėn kohė mė flisnin nė kor:
    -E drodhe Ēome! Tė lumtė kur s’tė dhamė gjysmėn e lekut atėhere.
    Nga kėto vegime tė mprapshta mė tėrhoqi vemendjen Dulja qė me shoqėruesin tjetėr dukeshn si tė ishin vėllezėr, vetėm se Dulja, kishte mustaqe tė vogla si ato qė mbante qėmoti Hitleri.
    -Vėllezėr jeni? -I pyeta me kėtė rast.
    -Jo!-m’u pėrgjigj tjetri qė quhej Rreme, -kushurinj, - por do tė thosha edhe unė si im kushėri Dulja, e kemi pleqėruar qė tė bėjmė njėherė atė tonėn, pastaj shkojmė nė miting ku pritet tė vijnė edhe zotėrinj nga Tirana.
    -Ku do tė mblidhemi? -pyeta - nė ndonjė shtėpi a ku!?
    -Kam unė ēelsat e kėndit tė kuq tė ndėrrmarjes sime, -u hodh e tha Rremja duke mė tundur si tespie njė tufė ēelsash para syve.
    Shkuam. Nė hyrje tė kėndit tė kuq ishte njė grup i shpėrdarė njerėzish, tė njohur e tė panjohur pėr mua, tė cilėt sa na panė nisėn tė mblidhen dhe filluan pa ndonjė komandė tė brohėrisnin iri-Demokraci.
    U emocionova, ngrita grushtin tė pėrshėndesja, por Dulja qė mė gjindej gjithandej pranė ma uli me zor, duke mė thėnė me zė tė ulėt pa ndonjė ngarkese inati:
    -Na turpėrove, ule grushtin e ngri dy gishtat!
    U futėm brenda. E kuqja sundonte sendet gjithandej, duke filluar nga perdet deri tek karriket. Nė krye rrinte i paharruari nė bronx i veshur si gjeneral.
    -Po me kėtė ē’do tė bėhet? -i them Dules.
    -Shėėėėt!-ma bėri, -ule zėrin se nuk i dihet si gdhihet nesėr, mirė ėshtė aty, prej bronxi ėshtė, bukė s’na kėrkon, tė drejtė vote s’ka.
    Askush s’u kujtua mė pėr tė. Tė gjithė rendėn kush e kush mė parė tė zinin vend nė tribunė. Pėr mua qė mendonin se isha “i madh” e do tė isha udhėheqėsi i tyre i ardhshėm e lanė tė lirė kreun e nderit. Numėroj tė vertėngjiturit nė presidium, gjithsej bėheshim katėrmbėdhjetė sė bashku me mua. I hedh njė sy shkarasi sallės tejembanė e mė dalin gjashtėmbėdhjetė. Qesha dhe mora fjalėn:
    -Afrohuni, tė gjithė nė rreshtat e para, tė bėjmė siē e bėnė Europa, tavolinė tė rrumbullakėt, ndonėse kjo e jona ėshtė me cepa. Nga ana protokollare u ngrit Dulja, i cili pasi pėrshėndeti pjesėmarrėsit dhe arsyen e kėtij tubimi, me shumė delikatesė e me dorė nė zemėr ma dha sėrish fjalėn mua.
    Ato ditė kisha dėgjuar nė radio e televizion, kisha lexuar nė revista e gazeta, se kėtej e tutje ishte mirė t’i thėrrisnim njėri-tjetrit me zotni, zonja e nė veēanti zonjushe pėr tė pamartuarat. Kėshtu e nisa dhe unė fjalėn time. Do ti qė tė gjithė u ngritėn nė kėmbė e filluan tė duartrokisnin dhe tė thėrrisnin emrin tim:Ēomja, Ēomja,Ēomja dhe mė tej tre apo katėr tė tjerėvropė, Evropė,Evropė.
    -Jam shumė i mallėngjyer vėllezėr tė mė besoni- dhe m’u varėn lotėt si breshėr faqeve. Dikush u shkėput nga mesi i sallės e mė dhuron njė tufė me lule tė egra ku midis tyre bėnte mu tėrfili dhe jonxha e livadheve. I mora dhe desha tė shijoja nė ēast aromėn e tyre, por siē duket lulet mė bėnė alergji dhe tėshtiva aq fortė sa qė mė shpėrthyen jargėt shatrėvan dhe disa stėrkala vajtėn dhe iu ngjitėn nė tullė njėrit qė kisha pėrballė. Su ndje i gjori. Nxori shaminė dhe e fshiu mė nge “ciklonin” tim.
    -S’ka gjė-mė tha,-mos u prek nga ky ēast, gjera qė ndodhin!
    Fillova tė flasė pėrsėri dhe nuk lashė gjė pa pėrmendur. Pas meje e mori fjalėn njė ish shef dege, i cili kishte qėnė dėnuar tre muaj me punė kolektonjėse nė tharjen e Kėnetės sė Tėrbufit, se kishte marrė disa herė rrshfete dhe se e kishin gjetur dy tri herė me kėmbė tė mpleksura me dėshirė me llogaritaren. Pas tij u ngrit njė shul i gjatė me syze tė errta i ngjashėm me vėllezėrit bluz qė s’foli, por ia mori kėngėssė njohur:
    Ē’i uli supet kalaja,
    Ulet mali se vjen maja.
    -Mjaft!- i bėtirtėn nja dy ēuna tė bėhshėm qė u ngritėn nė kėmbė me dy gishtat pėrpjetė duke vėrshuar drejt tij arsenalin e mundshėm tė fjalėve.
    -Provokator! Spiun i tė kuqėve! Lamash i kokėkallēukut! Legen materniteti!
    Shuli se prishi terezinė fare, hoqi syzet, tundi kokėn si tė ndonjė hajvani brenda nė trastėn e tagjisė e doli atje ku donte ai.
    -Pse s’jemi mbledhur tė mbrojmė atė burrė atje,-dhe drejtoi gishtin drejt njeriut prej bronxi.
    Salla nisi tė ulėrijė nė ekstazė:?Jashtė!jashtė!jashtė!
    Shuli iki nėn vėrshimin e tė sharave qė s’kishin tė mbarur, qė fillonin nga nėna dhe pėrfundonin tek pulat e shtėpisė. Me ikjen e shulit u ngritėn dhe tre pleq, tė cilėt kishin ngatėrruar edhe ata vendin e mbledhjes sė veteranėve tė qytetit.
    -Ama kėshtu qenka puna-u shpreh i pikėlluar njėri prej tyre-tė na fani se nė tjetėr livadh kullosim ne.
    Pleqtė nuk i shau njeri, por ra nė sy shterja e tubuesve. Tani mė shumė ishin nė presidium se sa nė sallė.
    -Ēohu ti!- po i thonin njė plaku qė dukej mė i vjetėr se unė nė moshė,-ēohu se ti ke vuajtur njėzet vjet burgjeve tė diktaturės. Plaku u ēua, dhe sot mė kujtohet mirė emri i tij Sherif. Sherif i Nju Jorkut i thėrrisnin tė gjithė, nofkė kjo e marė nga njė film policor qė kishte bėrė bujė, nė ato kohėra.
    -E ndjejmė qė po jep shpirt diktatura , por ne qė kemi vuajtur nėn thonjtė e saj e ndjejmė mė tepėr dhe e dėgjojmė rrukullimėn e saj mijra kilometra larg.
    E pyes Rremėn:
    -Ē’shkollė ka mbaruar se foli bukur e me kulturė Sherua?
    -Shkollėn e hajdutit –m’u pėrgjigj.
    -Por ē’farė vithte kėrcuri?
    -Ē’t’i zinte dora, pula,derra, gomerė. Herėn e fundit e kapėn me njė derė haleje nė kurris, e kishte marrė nė njė shkollė. Kėtė punė ka bėrė ai, sa dilte, rrinte njė javė qetėsi e shkonte prapė nė shtėpinė pa qera.
    Sherifi u ul nėn duartrokitjet frenetike, tė zjarrta tė sallės qė u ngrit e tėra nė kėmbė. Nė mėndje mė ka mbetur Sokrati, Sokrat Palloshi. Me mbiemrn jo tė vėrtetė Palloshi njihet mė tepėr, pasi ėshtė mbiemėr i marė ose njė lloj ēmimi Gines i vogėl pėr shkak tė hundės sė madhe, mė e madhe se e zakonshmja. Atėhere Lloshua ishte njė burrė rreth tė gjashtėdhjetave, thinjosh vetėm nė tėmthat, i cili pėr arsye se i bėnte keq klima atje ku kishte qėnė bujti njė mėngjez tė largėt e tė bukur nė qytetin tonė. Eh ē’fjalim qė ka mbajtur atė ditė! Bilbil e kaluar bilibilit ishte nga goja. Ai fliste dhe tė pranishmit zunė tė lotonin tė gjithė.
    -Ta marrim nė kryesi-i them Dules dhe Rremes tepėr i emocionuar, dhe nė vazhdim u kėrkova shkakun, ku kishte vuajtur i fatziu, i cili me shumė e me shumė modesti foli pėr vuajtjet shokėve se sa tė tijat.
    -Drejtor burgu ka qenė-erdhi pėrgjigja rrufe e Dules.
    -Domethėnė ka qenė “Babai i tė burgosurėve”, iu ktheva unė- kėshtu i bie apo jo!
    Ndėrkohė njė e trokitur nė xham na bėri tė ngriheshim tė gjithė nė kėmbė.
    -Policia -mundi tė thotė dikush dhe ja dha vrapit pas kories me plepa qė vinte mbrapa Kėndit tė Kuq. Me atė veprim djaloshi ishte pėr ne si filli i Arianės pėr tė dalė nga ai lloj labirinti. Nė sallė nisi rrėmuja dhe njerėzit filluan lėvizjet pėr tė dalė jashtė pas gjurmėve tė djaloshit.
    -Vėllezėr!-bėrtita unė-Mos lėvizni vendit, dhe ju qė dolėt hajdeni brenda se ia gjej unė ilaēin dhe telat kėsaj meseleje!
    Ashtu u bė. U nisa drejt bustit tė bronxit me hap gati rreshtor, i hodha duart nė qafė dhe nisa tė kėndojė drithėrueshėm me grykė:
    Pyesin popujt nėpėr botė,
    Njė yll drite ėshtė nė Evropė
    Tė tjerėt nė fillim u stepėn, por pastaj e vazhduan krahas meje kėngėn. Nė pragun e e derės u dukėn njė grup policėsh me skafandra nė kokė e shkopinj gome nėpoėr duar, tė cilėt sapo u futėn brenda u qeshi buza, kėnduan dhe ata me ne pa i hequr pajimet, e sė fundi u larguan duke na kėrkuar tė falur pėr keqkuptimin dhe shqetėsimin.
    Mė pas erdhi lajmi qė miting nuk do tė kishte dhe ne u shpėrndamė me premtimin se do ta gjenim njėri - tjetrin si do qė tė ishte puna. Mė vonė dihet seē ndodhi tek ne e nė tėrė lindjen. Pėr pesė vjet kryesova shoqatėn, mė vonė dhashė dorheqjen dhe sot mė kanė lėnė si biēim kryetar nderi si i thonė. Ju do tė pyesnit se kush tė zėvėndėsoii nė atė detyrė tė nderuar?! Flokėthinjuri Sokrat, Sokrat Palloshi, legjenda e burgut, legjenda e hundės sė madhe ose e thėnė me fjalė mė tingėlluesee letrare, “Babai i tė burgosurve”.
    __________________
    -Pasja e shpirtit ėshtė privilegj pėr trupin. (E SH)

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e saura
    Anėtarėsuar
    07-09-2008
    Vendndodhja
    Itali
    Postime
    3,505
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Citim Postuar mė parė nga mondishall Lexo Postimin
    Bujar Muēaj







    Nafta dhe ulliri





    Mund tė harrosh gjėra tė tjera pa pėrmendur, por binomin naftė-ulli kurrsesi, se pa kėtė binom nuk mund ta njohėsh Mallakastrėn e sotme. Jo mė kotė e pėrmėndėm nė fillimet e librit¹ Nimfeun e famshėm, por duhet tė pėrmėndim edhe njė nga emblemat e Muzakėve qė kishin tė gdhendur dhe dy rrėkeza nafte, duke na treguar qė qysh nė ato kohė banori i kėtyre trojeve, bylyni apo mallakastrioti e myzeqari i mėpasėm e dinte se jetonte mbi kėtė xhevair tė ēmuar. Ndėrsa pėr ullirin kėtė hyrje do tė doja ta ilustroja me disa vargje tė poetit Xhevahir Spahiu.



    Raport lufte



    I perėndishmi Padishah!

    Zjarri i xhehnemit

    mbi Arbėrinė ra.

    Dhjetė mijė frymė

    I dėrguam nė atė botė:

    Shtatė mijė arnautė,

    Tre mijė ullinj tė moēėm.

    Tė paudhėt

    I shkuam me shpatė,

    Drurėt

    I dogjėm tė gjithė tė gjallė.

    Tre ditė e tre net: ē’aromė profetike

    E njė flake ylberore,

    Veē tė ishe aty.

    Zoti im!

    Shėrbėtori yt i pėrunjur

    Ibrahim



    E kundėrta ka ndodhur me njė pushtues tjetėr, me gjermanėt e pikėrisht nė Mallakastėr diku midis Hekalit e Kashit ku ishte disklotuar njė repart. U ishin mbaruar drurėt apo qymyri dhe nuk dinin me ēfarė tė gatuanin. Njė “mik” ideali i tyre nga anėt tona e mori vesh seē kėrkonin, i papėrtuar rrėmben sopatėn dhe nisi tė presė ullirin mė tė afėrm. Nga ēadra ku pushonte i madhi i tyre doli njė britmė, e cila sa nuk e rrėzoi nga pema mikun shqiptar.

    -Nein!

    Ulliri i shpėtoi ndėshkimit tė egėr, nuk u pre dhe guzhina pėrdori pėr gatim ca arka tė boshatisura municioni nga Ruhri i largėt.

    Dy shėmbuj diametralisht tė kundėrt qė flasin shumė nga kohė tė ndryshme, nga pushtues qė vinin njėri nga lindja e tjetri nga perėndimi, tė dy superfuqi tė kohės sė tyre. Diku kam lexuar se ullinjtė e Hekalit janė ndėr mė tė vjetrit e Shqipėrisė e tė Ballkanit. Ullinjtė e moēėm mund t’i shohėsh nė ēdo fshat tė tejendanė Mallakastrės. Ėshtė gjė e rrallė ose e pamundur tė gjesh shtėpi nė kėtė krahinė qė tė mos kultivojė ullirin. Me nam tė mirė janė ullinjtė e Cakranit, Hekalit, Kashit, Greshicės, Ruzhdies, Gjinoqarės, Siqecės, Visokės, Kuqarit, Margėlliēit, Aranitasit, Dukasit, Rrerėsit, Kashit, Fratarit etj.

    Nė librin austriakut Voith “Lufta e Durrėsit midis Qezarit dhe Pompeit”na tregon mė sė miri sipas studimeve tė tij se:

    “Nė kohėn e Qezarit Mallakastra merrej me blektori dhe me kultivimin e ullinjve...”

    Nė fillim nafta sikur i prishi qetėsinė shekullore ullirit, por mė pas pema e lashtė u mėsua, duke e pranuar e duke patur dashur pa dashur njė lloj armonie me tė. Nga kohė e vjetėr e mė pas na kanė arritur disa toponime edhe pėr ullinjtė:

    http://<font color="Black">Ullinjtė ...al etj.</font>
    Nuk mund tė shikosh njė pejsazh me ullinj pa njė sondė nafte midis tyre apo anasjelltas. Atė ekollogji qė “dogji”pakujdesia e tė nxjerrit tė “arit tė zi” i lashti ulli pėrpiqet ta ēojė nė vend pak nga pak, me durim e kėmbngulje.

    Po citoj pėrsėri Xhevair Spahiun poetin e dashuruar marrėzisht pas ullinjėve nė poezinė e shkurtėr por tė dhimbėshme “Mallakastra” nė librin “Ferrparajsa” nė faqen 84.



    Valėzim i valėzuar

    i njė shkretimi tė shkretuar-

    kėto brigje.

    Pikėllimin kullosin kopetė e ullinjve.



    Burimi i parė i naftės nė kėtė zonė u ēel mė 19 korrik 1926 nga shoqėria “Anglo-Persiane” nė Patos, e cila kishte marrė me konēension pėr tė kėrkuar naftė 220 000 ha dhe pėr tė shfrytėzuar 60 000 ha . Njė shoqėri tjetėr amerikane qė kishte futur kthetrat nė naftėn shqiptare ishte dhe “Standart Oil”, e cila kishte marrė me konēension 51 000 ha . Mė pas kjo zonė u shfrytėzua nga italianėt tė cilėt blenė konēensionet e shoqėrisė “Anglo-Persiane”. Shoqėritė italiane ishin “Agip”dhe “Aipa”. Duke folur nė librin e tij “Politika e Italisė nė Shqipėri” mėkėmbėsi i mbretit nė Shqipėri Jakomoni kur flet pėr pėrparimin teknik nė trugun e lashtė tė traditave perndimore ndėrmjet tė tjerave shkruan:

    “...Berati, nė kėmbėt e malit tė Tomorrit, vendbanimi legjendar i perėndive, nė truallin e tė cilit gjenden shtresėmbajtėset e naftės sė Devollit e tė Patosit ...”

    Pėr nxjerrjen e naftės janė mbajtur statistika tė rregullta nga viti 1929 e kėtej. Nė vitin qė thamė ėshtė nxjerr vetėm 100 ton. Viti rekord i nxjerrjes sė naftės mbahet viti 1974 me shifrėn 2 248 227 ton. Rezervat e llogaritura nė zonėn Patos-Marinėz dhe asaj tė Visokės tė mara sė bashku janė 280 270 219 tonė, duke nxjerrė prej tyre 24 662 296 tonė. Edhe rėra bituminoze qė gjendet nė zonėn e Patos-Kasnicės nė njė territor prej disa hektarėsh ėshtė njė pasuri qė mendohet deri 15 000 000 m3 . Nė ditėt e sotme kapaciteti nxjerrės ka arritur deri nė 50 000 tonė nė vit. Venburimi i gazit metan nė Frakull i zbuluar nė vitin 72 ėshtė shfrytėzuar deri nė vitin 88-tė dhe mendohet se sasia e pėrgjithėshme e vendburimit arrin nė 107 233 893 N. m3. Nga vendndodhja e dikurshme e zjarrit tė famshėm tė Nimfeut ėshtė nxjerrė sasia 101 841 158 N.m3. Nė pėrfytyrimin popullor nafta mendohet se ėshtė njė lumė ku njė degėz e tij kalon edhe ndėr ne dhe po tė ecėsh me magjinatėn popullore pak a shumė bindesh sikur je para njė tė vėrtete. Naftė ka nė rrethinat e Kuēovės, ndjekim rrugėn duke zbritur nė Myzeqe tė Beratit nė zonėn e Kozare - Arrėzės, kalojmė nė Myzeqe tė Lushnjės nė Divjakė ku ka gaz hidhemi nė tė Fierit drejt Povelēės, bėjmė njė kthesė gjarpėrushe si lumi i Semanit, por nė tė kundėrt drejt Frakullės, sulemi disa gradė kthesė pėr nė Kallm -Verri, nė bregun tjetėr pastaj duke filluar nga Jakodina, Belina, Marinza, Sheqishta, Zharrėza, marrim pėrpjetė Kuqarit, Patosit, Dukasit, Banajt, Rusinjės, Margėlliēit, Rrerėsit, Gjorgozit, Visokės, Patosit-Fshat, Belishovės, Ballshit, Drenovės, Kashit, Hekalit, Mollajt, Poēemit, hidhemi pastaj matanė Vjosės drejt Labėrisė, nė Karbunarė, Gorisht, Amonicė, duke ju shtuar lumit dhe “rrėkeza” e Drashovicės qė na kujton se pusi i parė i ēpuar pėr naftė nė Shqipėri ėshtė pikėrisht aty, nė vitin 1916 nga italianėt. Nė Amonicė pėrpara na del masivi shkėmbor i maleve duke e pėrfunduar pėrfytyrimin popullor nė Finiq tė Sarandės. Ndėrsa pėr specialistėt ėshtė krejt ndryshe dhe shkencėrisht kanė pėrcaktuar thellėsitė e shtresave tė ndryeshme, llojin e naftės qė nxirret nė ēdo vendburim, katet e tyre etj. Pėr naftė ėshtė shpuar gjithandej Mallakastrės edhe nė Aranitas, Panahor, Kalenjė, Metoh e gjetkė, por pa dhėnė ndonjė rezultat. Pėr kuriozitet po shtojmė se pėr dekada me radhė nė linjat tona detare dhe ndėrkombėtare ishte njė anije ēisternė me emrin “Patosi”. Uzina e pėrpunimit tė thellė tė Naftės nė Ballsh, e cila bėnė pjesė sot nė shoqėrinė aksionere ARMO, ėshtė njė uzinė ndėr tė paktat e mė cilėsoret qė i rezistoi ekonomisė sė tregut dhe furisė vetvrasėse tė nėntėdhjetė e shtatės. Si pėrfundim, Nafta dhe Ulliri janė dhe mbeten dy nga pasuritė mė tė ēmuara tė krahinės e tė vendit. Dhe pėr tė dyja kėto pasuri Mallakastra mbanė kreun paēka se nė ndonjė shkrim ose studim shkencor e ndonjė “shkencėtar” flokėthinjur e sup rėnė nga pesha e gradave tė marra kohėt e fundit e quan me tė pa drejt krahinė e prapambetur.

    Figura tė shquara nė vite nė naftė mund tė pėrmėndim:

    Lipe Nashi*, Kapllan Hajdari, Sotir Skorovoti, Hysni Ajasllari, Uani Ēapo, Avni Liēaj, Zarif Saliaj, Barjam Shehu, Qemal Rrapushi, Kiēo Kasapi, Sokrat Pitushi,**Myrteza Kepi, Muhamet Shehu, Sheme Mara, Napolon Mėrtiri, Sabri Hoxha, Nexhip Xhuveli, Haki Fejzo, Adil Zotaj, Pjetėr Leka, Feruze Nepravishta, Beqir Alia, Ramiz Xhabia, Miti Dhamo, Petro Olldashi, Ilia Karaduni, Piro Bozdo, Bahri Shanaj, Protoko Murati, Nebi Sulkaj, Enriko Veizi***, Abib Pasha, Koēo Plaku****, Milto Gjikopulli*****, Kamber Brezhani, Sulo Kamberi, Nikodhim Shtrepi, Skender Elbasani, Belul Kamberi, Fatmir Shehu etj. Ndėrsa nga tė huajt qė i dhanė aq shumė nxjerrjes sė naftės nė vendin tonė e veēaėnrisht nė Mallakastėr ėshtė inxhinieri polak Zuberi****** i cili ėshtė i pari qė bėri hartėn gjeologjike tė Shqipėrisė dhe njihet si zbulues i vendburimit tė Patosit. U eksekutua nga rregjimi komunist si sabotator nė zonėn e naftės Kuēovė. Kanė dhėnė kontributin e tyre plot specialistė nga Italia, Anglia, Jugosllavia, Hungaria, Ēekia, Bashkimi Sovjetik, Rumania, Kina etj. Nė kohė tė komunizmit nė Patos dilte njė revistė shkencore e titulluar “Nafta dhe Gazi”(1972-1991) e cila ishte e njė cilėsie tė lart.



    *Emrat me tė zeza janė Heronj tė Punės Socialiste. Lipe Nashi ish drejtor i pėrgjithshėm i naftės. Me rastin e festave tė ēlirimit nėntor 1974 merr titullin Hero i Punės Socialiste. Pak muaj mė pas nė mars tė vitit 75 arrestohet dhe dėnohet si armik i popullit, si sabotator nė naftė. Pas daljes nga burgu nė njė intervistė dhėnė gazetės “Nimfeu” 1 tetor 1991, Lipe Nashi do tė shprehej:

    “Nga regjimi 46-vjeēar, ndėr tė tjera u cilėsova si shumė shokė tė mi, si armik dhe sabotator nė naftė. Kėtė akuzė ma bėri Enver Hoxha, tė cilit tė mos ja hamė hakun, ishte i zgjuar ...pėr poshtėrsi, por jo si shkencėtar, siē mundohej tė tė paraqitej nėpėrmjet njė matriali tė gjerė qė la tė shkruar dhe qė unė s’di se sa ju shėrbeu pasardhėsve. E vėrteta ėshtė se veēanėrisht nė fushėn e naftės padituria e tij ishte totale pėr tė mbuluar kėtė padituri e mėndjemadhėsi qė pasqyrohej rrėnqethshėm nė ekonomi, ai fabrikoi armiq e sabotatorė sipas cikleve tė pėrcaktuar vetėm nga njė mėndje e ēmendur.”

    Mbas vdekjes sė Lipe Nashit njė nga sheshet kryesore tė Patosit mban emrin e tij.

    Emrat e nėnvizuar u akuzuan nė vitin 75 si sabotatorė nė naftė, duke u shpallur armiq tė popullit e tė Partisė.

    **Myrteza Kepi nga Preza e Tiranės dhe Muhamet Shehu nga Bicaj i Kukėsit ranė nė krye tė detyrės nė Linas tė Elbasanit pas njė shpėrthimi tė njė nėnstacioni pompimi qė dėrgonte naftėn nė rafinerinė e Cėrrikut. Emrin e Myrtezait e mbanė njė shkollė e mesme nė Kuēovė, ndėrsa tė Muhametit njė shkollė nė Patos. Pėr kujtim tė dy heronjėve rruga pėr nga qendra e Patosit, deri nė Stadiumin e futbollit mbanė emrin “Heronjtė e Linasit”

    ***Enriko Veizi specialist i mirfilltė nė insitutin e kėrkimeve tė naftės, njė nga karikaturistėt mė tė mėdhenj qė ka nxjerrė Shqipėria.U dėnua me grupin e pėrfolur sabotator nė naftė duke parė lirinė me ardhjen e demokaracisė. Pa ju gėzuar mirė lirisė ndėrroi jetė mė 1992. Nga njerėz tė ndryshėm tė artit e tė kulturės ėshtė propozuar qė t’i ngrihet njė monument nė Patos, Fier apo dhe Himarė qė ishte vendlindja e tij.

    ****Koēo Plaku njė nga specialistėt gjeologė mė tė mirė qė kishte nafta, vėllai i tė njohurit Panajot Plaku, u dėnua me vdekje, kur s’kishte as tre muaj qė ishte martuar. Kishte zbuluar vendburimin e Gorishtit dhe atė tė Cakranit. Para se tė arrestohej kam punuar me tė nė Pusin Verria 33 nė zonėn e ēpimit Kallm –Verri.

    *****Milto Gjikopulli njė nga specialistėt mė tė mirė qė kish gjeologjia shqiptare dhe ajo e naftės nė veēanti. U dėnua me vdekje si sabotator nė sektorin e naftės.

    ******Zuberi, inxhinier polak, njė nga gjeologėt mė tė mėdhenj tė botės. Kishte zbuluar venburimin e Bakusė nė Bashkimin Sovjetik nė kohė tė Leninit. Mė vonė u angazhua me Shoqėrinė Anglo – Persiane nė Gjirin Persik e mė pas erdhi nė Shqipėri. Kudo ku shkeli hartoi dhe pėrpiloi me saktėsi hartat gjeologjike. Dha njė kontribut tė madh nė zonėn e Kuēovės dhe ėshtė zbuluesi i zonės naftėmbajtėse tė Patosit. Nė njė nga bormbadimet e aviacionit Anglo - Amerikanė i vritet gruaja nė Kuēovė. Nė Shqipėri si para lufte e mė pas punoi me pėrkushtim. Hartat gjeologjike tė Zuberit referohen edhe sot nė shumė vende tė botės.



    ¹Kjo pjesė ėshtė shkėputur nga libri i pabotuar “Aranitasi dhe Mallakastra midis legjendės dhe tė vėrtetės” tė Bujar Muēės.


    Kane ngelur me ullinj Mondi ,apo i kane prere te gjitha ? ēfare thote Bujari ?....
    L'invidia e la forma piu sincera di ammmmirazione.

  19. #19
    i/e regjistruar Maska e saura
    Anėtarėsuar
    07-09-2008
    Vendndodhja
    Itali
    Postime
    3,505
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    [QUOTE=mondishall;1982509]Bujar Muēaj







    Nafta dhe ulliri





    Mund tė harrosh gjėra tė tjera pa pėrmendur, por binomin naftė-ulli kurrsesi, se pa kėtė binom nuk mund ta njohėsh Mallakastrėn e sotme. Jo mė kotė e pėrmėndėm nė fillimet e librit¹ Nimfeun e famshėm, por duhet tė pėrmėndim edhe njė nga emblemat e Muzakėve qė kishin tė gdhendur dhe dy rrėkeza nafte, duke na treguar qė qysh nė ato kohė banori i kėtyre trojeve, bylyni apo mallakastrioti e myzeqari i mėpasėm e dinte se jetonte mbi kėtė xhevair tė ēmuar. Ndėrsa pėr ullirin kėtė hyrje do tė doja ta ilustroja me disa vargje tė poetit Xhevahir Spahiu.



    Raport lufte



    I perėndishmi Padishah!

    Zjarri i xhehnemit

    mbi Arbėrinė ra.

    Dhjetė mijė frymė

    I dėrguam nė atė botė:

    Shtatė mijė arnautė,

    Tre mijė ullinj tė moēėm.

    Tė paudhėt

    I shkuam me shpatė,

    Drurėt

    I dogjėm tė gjithė tė gjallė.

    Tre ditė e tre net: ē’aromė profetike

    E njė flake ylberore,

    Veē tė ishe aty.

    Zoti im!

    Shėrbėtori yt i pėrunjur

    Ibrahim



    E kundėrta ka ndodhur me njė pushtues tjetėr, me gjermanėt e pikėrisht nė Mallakastėr diku midis Hekalit e Kashit ku ishte disklotuar njė repart. U ishin mbaruar drurėt apo qymyri dhe nuk dinin me ēfarė tė gatuanin. Njė “mik” ideali i tyre nga anėt tona e mori vesh seē kėrkonin, i papėrtuar rrėmben sopatėn dhe nisi tė presė ullirin mė tė afėrm. Nga ēadra ku pushonte i madhi i tyre doli njė britmė, e cila sa nuk e rrėzoi nga pema mikun shqiptar.

    -Nein!

    Ulliri i shpėtoi ndėshkimit tė egėr, nuk u pre dhe guzhina pėrdori pėr gatim ca arka tė boshatisura municioni nga Ruhri i largėt.

    Dy shėmbuj diametralisht tė kundėrt qė flasin shumė nga kohė tė ndryshme, nga pushtues qė vinin njėri nga lindja e tjetri nga perėndimi, tė dy superfuqi tė kohės sė tyre. Diku kam lexuar se ullinjtė e Hekalit janė ndėr mė tė vjetrit e Shqipėrisė e tė Ballkanit. Ullinjtė e moēėm mund t’i shohėsh nė ēdo fshat tė tejendanė Mallakastrės. Ėshtė gjė e rrallė ose e pamundur tė gjesh shtėpi nė kėtė krahinė qė tė mos kultivojė ullirin. Me nam tė mirė janė ullinjtė e Cakranit, Hekalit, Kashit, Greshicės, Ruzhdies, Gjinoqarės, Siqecės, Visokės, Kuqarit, Margėlliēit, Aranitasit, Dukasit, Rrerėsit, Kashit, Fratarit etj.

    Nė librin austriakut Voith “Lufta e Durrėsit midis Qezarit dhe Pompeit”na tregon mė sė miri sipas studimeve tė tij se:

    “Nė kohėn e Qezarit Mallakastra merrej me blektori dhe me kultivimin e ullinjve...”

    Nė fillim nafta sikur i prishi qetėsinė shekullore ullirit, por mė pas pema e lashtė u mėsua, duke e pranuar e duke patur dashur pa dashur njė lloj armonie me tė. Nga kohė e vjetėr e mė pas na kanė arritur disa toponime edhe pėr ullinjtė:

    Ullinjtė e Kolės, Ulliri i Kuq, Ullinjtė e Menxarakut, Lagja e Ullinjėve, Ulliri i Rrapo Hekalit, Pesė Ullinjtė, Ullinjtė e Toskėve, Ullinjtė e Qarrishtės, Ullinjtė e Gjeneralit (Mbjellė kėta nė vitet tridhjetė nga Xhemal Aranitasi ish ministėr i mbrojtjes i Zogut 25-39),Ullinjtė e Hajredinit (Fratarit) nė Bejar, Ullinjtė e Topave nė Hekal etj.
    Nuk mund tė shikosh njė pejsazh me ullinj pa njė sondė nafte midis tyre apo anasjelltas. Atė ekollogji qė “dogji”pakujdesia e tė nxjerrit tė “arit tė zi” i lashti ulli pėrpiqet ta ēojė nė vend pak nga pak, me durim e kėmbngulje.

    Po citoj pėrsėri Xhevair Spahiun poetin e dashuruar marrėzisht pas ullinjėve nė poezinė e shkurtėr por tė dhimbėshme “Mallakastra” nė librin “Ferrparajsa” nė faqen 84.



    Valėzim i valėzuar

    i njė shkretimi tė shkretuar-

    kėto brigje.

    Pikėllimin kullosin kopetė e ullinjve.



    Burimi i parė i naftės nė kėtė zonė u ēel mė 19 korrik 1926 nga shoqėria “Anglo-Persiane” nė Patos, e cila kishte marrė me konēension pėr tė kėrkuar naftė 220 000 ha dhe pėr tė shfrytėzuar 60 000 ha . Njė shoqėri tjetėr amerikane qė kishte futur kthetrat nė naftėn shqiptare ishte dhe “Standart Oil”, e cila kishte marrė me konēension 51 000 ha . Mė pas kjo zonė u shfrytėzua nga italianėt tė cilėt blenė konēensionet e shoqėrisė “Anglo-Persiane”. Shoqėritė italiane ishin “Agip”dhe “Aipa”. Duke folur nė librin e tij “Politika e Italisė nė Shqipėri” mėkėmbėsi i mbretit nė Shqipėri Jakomoni kur flet pėr pėrparimin teknik nė trugun e lashtė tė traditave perndimore ndėrmjet tė tjerave shkruan:

    “...Berati, nė kėmbėt e malit tė Tomorrit, vendbanimi legjendar i perėndive, nė truallin e tė cilit gjenden shtresėmbajtėset e naftės sė Devollit e tė Patosit ...”

    Pėr nxjerrjen e naftės janė mbajtur statistika tė rregullta nga viti 1929 e kėtej. Nė vitin qė thamė ėshtė nxjerr vetėm 100 ton. Viti rekord i nxjerrjes sė naftės mbahet viti 1974 me shifrėn 2 248 227 ton. Rezervat e llogaritura nė zonėn Patos-Marinėz dhe asaj tė Visokės tė mara sė bashku janė 280 270 219 tonė, duke nxjerrė prej tyre 24 662 296 tonė. Edhe rėra bituminoze qė gjendet nė zonėn e Patos-Kasnicės nė njė territor prej disa hektarėsh ėshtė njė pasuri qė mendohet deri 15 000 000 m3 . Nė ditėt e sotme kapaciteti nxjerrės ka arritur deri nė 50 000 tonė nė vit. Venburimi i gazit metan nė Frakull i zbuluar nė vitin 72 ėshtė shfrytėzuar deri nė vitin 88-tė dhe mendohet se sasia e pėrgjithėshme e vendburimit arrin nė 107 233 893 N. m3. Nga vendndodhja e dikurshme e zjarrit tė famshėm tė Nimfeut ėshtė nxjerrė sasia 101 841 158 N.m3. Nė pėrfytyrimin popullor nafta mendohet se ėshtė njė lumė ku njė degėz e tij kalon edhe ndėr ne dhe po tė ecėsh me magjinatėn popullore pak a shumė bindesh sikur je para njė tė vėrtete. Naftė ka nė rrethinat e Kuēovės, ndjekim rrugėn duke zbritur nė Myzeqe tė Beratit nė zonėn e Kozare - Arrėzės, kalojmė nė Myzeqe tė Lushnjės nė Divjakė ku ka gaz hidhemi nė tė Fierit drejt Povelēės, bėjmė njė kthesė gjarpėrushe si lumi i Semanit, por nė tė kundėrt drejt Frakullės, sulemi disa gradė kthesė pėr nė Kallm -Verri, nė bregun tjetėr pastaj duke filluar nga Jakodina, Belina, Marinza, Sheqishta, Zharrėza, marrim pėrpjetė Kuqarit, Patosit, Dukasit, Banajt, Rusinjės, Margėlliēit, Rrerėsit, Gjorgozit, Visokės, Patosit-Fshat, Belishovės, Ballshit, Drenovės, Kashit, Hekalit, Mollajt, Poēemit, hidhemi pastaj matanė Vjosės drejt Labėrisė, nė Karbunarė, Gorisht, Amonicė, duke ju shtuar lumit dhe “rrėkeza” e Drashovicės qė na kujton se pusi i parė i ēpuar pėr naftė nė Shqipėri ėshtė pikėrisht aty, nė vitin 1916 nga italianėt. Nė Amonicė pėrpara na del masivi shkėmbor i maleve duke e pėrfunduar pėrfytyrimin popullor nė Finiq tė Sarandės. Ndėrsa pėr specialistėt ėshtė krejt ndryshe dhe shkencėrisht kanė pėrcaktuar thellėsitė e shtresave tė ndryeshme, llojin e naftės qė nxirret nė ēdo vendburim, katet e tyre etj. Pėr naftė ėshtė shpuar gjithandej Mallakastrės edhe nė Aranitas, Panahor, Kalenjė, Metoh e gjetkė, por pa dhėnė ndonjė rezultat. Pėr kuriozitet po shtojmė se pėr dekada me radhė nė linjat tona detare dhe ndėrkombėtare ishte njė anije ēisternė me emrin “Patosi”. Uzina e pėrpunimit tė thellė tė Naftės nė Ballsh, e cila bėnė pjesė sot nė shoqėrinė aksionere ARMO, ėshtė njė uzinė ndėr tė paktat e mė cilėsoret qė i rezistoi ekonomisė sė tregut dhe furisė vetvrasėse tė nėntėdhjetė e shtatės. Si pėrfundim, Nafta dhe Ulliri janė dhe mbeten dy nga pasuritė mė tė ēmuara tė krahinės e tė vendit. Dhe pėr tė dyja kėto pasuri Mallakastra mbanė kreun paēka se nė ndonjė shkrim ose studim shkencor e ndonjė “shkencėtar” flokėthinjur e sup rėnė nga pesha e gradave tė marra kohėt e fundit e quan me tė pa drejt krahinė e prapambetur.

    Figura tė shquara nė vite nė naftė mund tė pėrmėndim:

    Lipe Nashi*, Kapllan Hajdari, Sotir Skorovoti, Hysni Ajasllari, Uani Ēapo, Avni Liēaj, Zarif Saliaj, Barjam Shehu, Qemal Rrapushi, Kiēo Kasapi, Sokrat Pitushi,**Myrteza Kepi, Muhamet Shehu, Sheme Mara, Napolon Mėrtiri, Sabri Hoxha, Nexhip Xhuveli, Haki Fejzo, Adil Zotaj, Pjetėr Leka, Feruze Nepravishta, Beqir Alia, Ramiz Xhabia, Miti Dhamo, Petro Olldashi, Ilia Karaduni, Piro Bozdo, Bahri Shanaj, Protoko Murati, Nebi Sulkaj, Enriko Veizi***, Abib Pasha, Koēo Plaku****, Milto Gjikopulli*****, Kamber Brezhani, Sulo Kamberi, Nikodhim Shtrepi, Skender Elbasani, Belul Kamberi, Fatmir Shehu etj. Ndėrsa nga tė huajt qė i dhanė aq shumė nxjerrjes sė naftės nė vendin tonė e veēaėnrisht nė Mallakastėr ėshtė inxhinieri polak Zuberi****** i cili ėshtė i pari qė bėri hartėn gjeologjike tė Shqipėrisė dhe njihet si zbulues i vendburimit tė Patosit. U eksekutua nga rregjimi komunist si sabotator nė zonėn e naftės Kuēovė. Kanė dhėnė kontributin e tyre plot specialistė nga Italia, Anglia, Jugosllavia, Hungaria, Ēekia, Bashkimi Sovjetik, Rumania, Kina etj. Nė kohė tė komunizmit nė Patos dilte njė revistė shkencore e titulluar “Nafta dhe Gazi”(1972-1991) e cila ishte e njė cilėsie tė lart.



    *Emrat me tė zeza janė Heronj tė Punės Socialiste. Lipe Nashi ish drejtor i pėrgjithshėm i naftės. Me rastin e festave tė ēlirimit nėntor 1974 merr titullin Hero i Punės Socialiste. Pak muaj mė pas nė mars tė vitit 75 arrestohet dhe dėnohet si armik i popullit, si sabotator nė naftė. Pas daljes nga burgu nė njė intervistė dhėnė gazetės “Nimfeu” 1 tetor 1991, Lipe Nashi do tė shprehej:

    “Nga regjimi 46-vjeēar, ndėr tė tjera u cilėsova si shumė shokė tė mi, si armik dhe sabotator nė naftė. Kėtė akuzė ma bėri Enver Hoxha, tė cilit tė mos ja hamė hakun, ishte i zgjuar ...pėr poshtėrsi, por jo si shkencėtar, siē mundohej tė tė paraqitej nėpėrmjet njė matriali tė gjerė qė la tė shkruar dhe qė unė s’di se sa ju shėrbeu pasardhėsve. E vėrteta ėshtė se veēanėrisht nė fushėn e naftės padituria e tij ishte totale pėr tė mbuluar kėtė padituri e mėndjemadhėsi qė pasqyrohej rrėnqethshėm nė ekonomi, ai fabrikoi armiq e sabotatorė sipas cikleve tė pėrcaktuar vetėm nga njė mėndje e ēmendur.”

    Mbas vdekjes sė Lipe Nashit njė nga sheshet kryesore tė Patosit mban emrin e tij.

    Emrat e nėnvizuar u akuzuan nė vitin 75 si sabotatorė nė naftė, duke u shpallur armiq tė popullit e tė Partisė.

    **Myrteza Kepi nga Preza e Tiranės dhe Muhamet Shehu nga Bicaj i Kukėsit ranė nė krye tė detyrės nė Linas tė Elbasanit pas njė shpėrthimi tė njė nėnstacioni pompimi qė dėrgonte naftėn nė rafinerinė e Cėrrikut. Emrin e Myrtezait e mbanė njė shkollė e mesme nė Kuēovė, ndėrsa tė Muhametit njė shkollė nė Patos. Pėr kujtim tė dy heronjėve rruga pėr nga qendra e Patosit, deri nė Stadiumin e futbollit mbanė emrin “Heronjtė e Linasit”

    ***Enriko Veizi specialist i mirfilltė nė insitutin e kėrkimeve tė naftės, njė nga karikaturistėt mė tė mėdhenj qė ka nxjerrė Shqipėria.U dėnua me grupin e pėrfolur sabotator nė naftė duke parė lirinė me ardhjen e demokaracisė. Pa ju gėzuar mirė lirisė ndėrroi jetė mė 1992. Nga njerėz tė ndryshėm tė artit e tė kulturės ėshtė propozuar qė t’i ngrihet njė monument nė Patos, Fier apo dhe Himarė qė ishte vendlindja e tij.

    ****Koēo Plaku njė nga specialistėt gjeologė mė tė mirė qė kishte nafta, vėllai i tė njohurit Panajot Plaku, u dėnua me vdekje, kur s’kishte as tre muaj qė ishte martuar. Kishte zbuluar vendburimin e Gorishtit dhe atė tė Cakranit. Para se tė arrestohej kam punuar me tė nė Pusin Verria 33 nė zonėn e ēpimit Kallm –Verri.

    *****Milto Gjikopulli njė nga specialistėt mė tė mirė qė kish gjeologjia shqiptare dhe ajo e naftės nė veēanti. U dėnua me vdekje si sabotator nė sektorin e naftės.

    ******Zuberi, inxhinier polak, njė nga gjeologėt mė tė mėdhenj tė botės. Kishte zbuluar venburimin e Bakusė nė Bashkimin Sovjetik nė kohė tė Leninit. Mė vonė u angazhua me Shoqėrinė Anglo – Persiane nė Gjirin Persik e mė pas erdhi nė Shqipėri. Kudo ku shkeli hartoi dhe pėrpiloi me saktėsi hartat gjeologjike. Dha njė kontribut tė madh nė zonėn e Kuēovės dhe ėshtė zbuluesi i zonės naftėmbajtėse tė Patosit. Nė njė nga bormbadimet e aviacionit Anglo - Amerikanė i vritet gruaja nė Kuēovė. Nė Shqipėri si para lufte e mė pas punoi me pėrkushtim. Hartat gjeologjike tė Zuberit referohen edhe sot nė shumė vende tė botės.



    ¹Kjo pjesė ėshtė shkėputur nga libri i pabotuar “Aranitasi dhe Mallakastra midis legjendės dhe tė vėrtetės” tė Bujar Muēės...



    Kane ngelur me ullinj Mondi ,apo i kane prere te gjitha ? ēfare thote Bujari ?....

    ahahah,hoqa pikerisht ate qe doja te nenvizoja ....
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga saura : 18-10-2009 mė 18:23
    L'invidia e la forma piu sincera di ammmmirazione.

  20. #20
    i/e regjistruar Maska e mondishall
    Anėtarėsuar
    28-11-2006
    Vendndodhja
    Ne Selanik te Greqise
    Mosha
    61
    Postime
    2,692
    Faleminderit
    0
    55 falenderime nė 47 postime
    E dashur Saura, te pershendet e falenderon Bujari qe e lexon dhe me tha qe ata ullinjte shekullore rezistojne akoma, te rinjte jane zhdukur, apo me sakte, i kane zhdukur.
    -Pasja e shpirtit ėshtė privilegj pėr trupin. (E SH)

Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •